hinc itur ad astra z
universitas
vilnensis
N Vasario
24 d. 1998 m. Nemokamai
V
7
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 2 (1567)
TEMPUS KONFERENCIJA VILNIAUS UNIVERSITETE Šių metų sausio 26-29 dienomis Vilniaus universitete vyko Europos komisijos PHARE programos vykdomo TEMPUS projekto SJEP-12459-97 “Universiteto val dymas per informacinių technolo gijų infrastruktūrą” (“University management trough an it infrastructure”) partnerių ir Projekto valdymo komiteto darbo susitiki mas. Jame dalyvavo Lundo univer siteto (Švedija), Alborgo universi teto (Danija), Utrechto universite to (Olandija), HIS (Vokietijos Aukštųjų mokyklų informacijos sis temų), Kreitono universiteto (JAV), Klaipėdos universiteto bei VU at stovai. Susitikime buvo tikslinamas šių metų darbų planas ir eiga. Atidarymo posėdyje Senato sa lėje susitikimo dalyvius pasveikino administracijos reikalų prorekto rius bei TEMPUS projekto koor dinatorius Aleksas Pikturna ir pro jekto administratorė Tarptautinių ryšių skyriaus referentė Aurelija Valeikienė. Prorektorius A.Pikturna savo pranešime papasakojo apie VU valdymą, supažindino konfe rencijos dalyvius su VU administ racijos, personalo sistema, biudže to ir finansų paskirstymu. Su Infor macijos ir ryšių su visuomene sky riaus veikla bei planais supažindi-
Tempus no skyriaus vedėja Nijolė Bulotai tė. Akademinių reikalų prorekto rius Saulius Vengris apžvelgė stu dijų kokybės užtikrinimo sistemos kūrimo problemas, kreditų siste mą, studijų programas, aptarė stu dijų administravimo reformos pla nus. Prorektorius sakėsi tikįs, kad ateityje studentams bus suteikta daugiau progų pareikšti savo nuo monę apie studijas. Čia, prorekto riaus nuomone, reikėtų remtis Olandijos patirtimi. Skaičiavimo centro direktoriaus pavaduotojas informacinei sistemai Marijus Jurgutis pasakojo apie in tegruotos VU informacinės siste mos kūrimą, nuveiktus darbus bei planus kuriant duomenų bazes. Ko munikacijos fakulteto dekanas R.Gudauskas pasakojo apie fakul
teto vadybos reformą. Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas A.Lipinaitis aptarė pasirengimą vykdyti SOCRATES programą. Klaipėdos uni versiteto atstovai pasakojo apie Klaipėdos universiteto vadybos re formą. Po pietų prasidėjo darbas grupė se. Dvi dienas dirbo devynios projekto partnerių grupės. Sausio 29 d. baigiamajame posėdyje buvo aptarti darbo susitikimo rezultatai. Kiekviena darbo grupė pasakojo apie diskusijas, rezultatus ir supla nuotus darbus. Susitikimo dalyviai lankėsi fakultetuose, kompiuterių centre, aptarė opiausias VU pro blemas ir jų priežastis, ieškojo ke lių joms spręsti. Svarbiausias susi tikimo uždavinys buvo nubrėžti TEMPUS projekto veiklos gaires iki 1999 gruodžio 14 d. Nustatyta, kiek ir kokių vizitų Rytų-Vakarų ar ba Vakarų-Rytų kryptimis reikėtų, kokių sričių atstovai turi vykti sem tis parterių patirties, kaip projekto partneriai galės padėti Vilniaus universitetui reformuoti valdymą kuriant informacines sistemas. Tai gi žengtas pirmasis žingsnis vyk dant projektą, pasidalyti darbai. Lieka laukti rezultatų. "U.V." inform.
□
Universitas Vilnensis
2
1998.02.24
VU LANKĖSI VASEDOS UNIVERSITETO ATSTOVAS
Sausio 21-23 dienomis Vilniaus universitete pagal TEMPUS pro jektą “Universiteto valdymas per informacinių technologijų infra struktūrą” lankėsi buvęs Vasedos universiteto (Japonija) preziden tas, Europos centro Bonoje direk torius, Teisės mokyklos profesorius dr. Haruo Nishihara su žmona Sachiko Nishihara. Vasedos universi tetas, įkurtas 1882 metais, yra vie nas prestižinių Japonijos universi tetų. Tai vienintelė Japonijos aukš tojo mokslo įstaiga, su kuria VU pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį. Profesoriaus ir ponios Nishiha ra vizito tikslai - susipažinti su TEMPUS programa ir “Universi teto valdymo per informacinių technologijų infrastruktūrą” pro jektu, pristatyti Vasedos universi tetą ir aptarti, kaip Vasedos ir Vil niaus universitetai galėtų bendra darbiauti vykdant projektą. Dr. Haruo Nishihara, 1982-90 m. būdamas privataus Vasedos univer siteto prezidentu, inicijavo šios aukštosios mokyklos administra vimo pertvarkymą. Vasedos univer sitetas - pirmoji Japonijos aukšto jo mokslo įstaiga, kurioje valdymo reformos įvykdytos pasitelkiant in formacines sistemas. Kompiuteri zuotas sistemas Vasedos universi tete visuomeniniais pagrindais pa dėjo kurti dvi firmos, kitas lėšas skyrė universitetas. Buvęs Vasedos universiteto prezidentas pasakojo, kad institucijos kompiuterizavimas truko gana ilgai - apie septynerius metus. Svečio susitikime su VU rekto rato nariais buvo kalbėta apie vals tybinio ir privataus universitetų funkcionavimo skirtumus. Dr. Ha ruo Nishihara tikisi, kad VU bus
Garbingam svečiui, Vasedos universiteto atstovui H. Nishiharai (centre), VU prorektorius B. Juodka papasakojo Universiteto istoriją J. PESLIAKAITĖS nuotr.
naudinga Japonijos universiteto torė Tarptautinių ryšių skyriaus re patirtis vadybos, tarptautinių ryšių, ferentė Aurelija Valeikienė papa informacijos valdymo ir studijų ko sakojo apie VU ryšius su Vasedos kybės užtikrinimo srityse. universitetu ir studentų mainus. Ja Buvęs Vasedos universiteto pre ponų kalba Vilniaus universitete zidentas pasakojo, kad ši aukštojo dėstoma nuo 1992 m., o 1995 m. mokslo įstaiga 57,4 proc. reikalin įsteigta japonologijos specialybė. gų lėšų gauna iš studentų mokes Šiais metais studijas baigs devyni čių, 11,5 proc. finansavimo sudaro studentai. Į Vasedos universitetą valstybės dalis, 20,9 proc. - univer 1997 m. išvyko studijuoti viena stu siteto turtas ir pajamos už teikia dentė, o konkursas į šių metų vie mas paslaugas, 6,6 proc. biudžeto tas su AIEJ stipendija tebevyksta. įplaukų sudaro stojimo mokestis, Susitikime su VU prorektoriu 4 proc. lėšų gaunama iš labdaros. mi A.Pikturna kalbėta apie abiejų Dideliems projektams, tokiems institucijų struktūrą bei valdymą ir kaip modernios bibliotekos staty Universiteto kompiuterizavimą. Su ba, universitetas buvo priverstas prorektoriumi S.Vengriu svečias ieškoti privačių firmų bei rėmėjų diskutavo apie dėstymo, mokslinių pagalbos. Mecenatų paieškose la tyrimų, studijų kokybę ir aukštąjį bai aktyviai dalyvavo ir universite mokslą Lietuvoje bei Japonijoje. to prezidentas dr. H. Nishihara. Drauge su tarptautinių ryšių sky VU prorektorius prof. B.Juod- riaus vedėju A.Lipinaičiu aptarti ka susitikime trumpai papasakojo konkretesni bendradarbiavimo pa Vilniaus universiteto istoriją, apta gal TEMPUS projektą planai. rė svarbiausius šiandienos uždavi nius. TEMPUS projekto koordina "U.V." inform.
3
Universitas Vilnensis
1998.02.24
TEMPUS INFORMACIJOS DIENA VILNIAUS UNIVERSITETE Tarsi paskutinis TEMPUS konfe rencijos akordas vasario 2 d. Vilniaus universitete nuskambėjo TEMPUS informacijos diena. Šiame renginyje visi norintieji galėjo gauti informa cijos apie Europos Sąjungos pogramą Rytų ir Centrinės Europos šalių aukštojo mokslo pertvarkai remti. Konferencijos svečius - Europos Ko misijos atstovą Michelį Lefrancą ir Europos Lavinimo Fondo (ETF) at stovę Claudią Oehl - bei dalyvius pa sveikino Universiteto rektorius R.Pavilionis. Pradėdamas TEMPUS infor macijos dieną Lietuvos TEMPUS tarnybos vadovas Dainius Jakimavi čius papasakojo, jog TEMPUS pro jektai Lietuvoje pradėti vykdyti 1992 metais. Per tą laiką Lietuvai skirta apie 18,5 mln. ECU (t. y. apie 80 mln. Lt). Visi šie pinigai skiriami Lietuvos aukštųjų mokyklų reformoms remti. Stengiamasi, kad Lietuvos aukštosios mokyklos, kurių TEMPUS projek tuose dalyvauja penkiolika, integruo tųsi į ES šalių aukštųjų mokyklų sistemą. Nuo 1998 metų TEMPUS programą sudarys bendrieji Europos projektai (Joint European Projects JEP’s) ir individualūs projektai (Individual Mobility Grants - IMG). Daugiausia lėšų PHARE programa skiria bendriesiems Europos projek tams. Jie gali būti akademiniai (aukš tųjų mokyklų sistemos akademinės
dalies pertvarka) arba administraci niai (aukštųjų mokyklų sistemos ad ministracinės dalies pertvarka). Pri oritetiniai 1998/99 ir 1999/2000 aka deminių metų projektų tikslai - na cionalinės aukštojo mokslo reformos konsolidavimas (pirmiausia pagal ES direktyvas bus pertvarkytos medici nos ir architektūros srities studijų programos, tobulinamas aukštųjų mokyklų strateginis, finansų, tarptau tinių ryšių, studijų skyrių bei studen tų informacinių centrų, bibliotekų valdymas, studijų administravimas bei kokybė); pasirengimas dalyvauti ES SOCRATES ir LEONARDO programose bei pasirengimas ES na rystei. Konferencijos svečias Europos Ko misijos atstovas Michelis Lefrancas kalbėjo apie TEMPUS projektų vykdytojų patirtį reformuojant Euro pos šalių aukštąsias mokyklas bei ins titucijas, taip pat apie ateities perspek tyvas. Jis pabrėžė, kad Lietuvos užduo tis šiame dvejų metų projekte — pasisėmus patirties iš projekto partnerių patiems tapti mokytojais, kurti moky mo centrus savo universitetuose. Tai turėtų padėti pakeisti Lietuvos pilie čių mentalitetą ir reformuoti naciją rengiantis narystei ES. Projektas ne reiškia vienpusės pagalbos Lietuvai Lietuva pati turi pradėti dialogą su partneriais, teikti savo pasiūlymus, or
ganizuoti seminarus, skleisti informa ciją. Tai labai svarbu ir reformuojant valstybines institucijas. Pranešėjas pa brėžė, kad studentų mainai pagal TEMPUS projektą nėra labai plėtojami - kol kas išvykusieji pagal šį projektą sudaro tik 5 proc. visų svetur studijuoti išvykstančių studentų. Reikėtų sustiprinti Europos šalių universitetų bei tarp universite tų ir pramonės įmonių (tam skirta LEONARDO programa) ryšius. Konkrečiau apie bendruosius Eu ropos projektus pasakojo Lietuvos TEMPUS tarnybos atstovė Audronė Urbonavičiūtė bei JEP-9493 kordinatorė Emilija Banionytė (Vilniaus Pe dagoginis universitetas), apie indivi dualius projektus - Lietuvos TEMPUS tarnybos darbuotoja Aiškutė Tranienė. Telieka apgailestauti, kad į šį susirinkimą dėl informacijos stokos atvyko nedaug klausytojų. Daugumą sudarė TEMPUS projekto vykdyto jai. Aukštųjų mokyklų reformos, Eu ropos šalių universitetų ryšiai ar kre ditų perkėlimo sistema turėtų domin ti ir studentus, tačiau jie į susitikimą neatvyko. Primename, kad visą infor maciją apie TEMPUS programą, jos prioritetus ir kt. galima rasti Internete adresu: http://www.etf.it. "U.V." inform.
"BALTIC CONGRESS" KYLYJE 1998 m. liepos 28 - rugpjūčio 9 d. Ky lyje (Vokietija) vyks trečiasis kas dveji metai rengiamas “Baltic Congress”. Į jį kviečiamas 21 studentas iš trijų Balti jos valstybių (po septynis iš kievienos valstybės). Kelionė ir pragyvenimo iš laidos apmokami. Seminare galima su sipažinti su Šlėzvigo-Holšteino žemės bei visos Vokietijos valstybės valdymo struktūra, politika, ekonomikos siste
ma, kultūra ir krašto istorija. Po kon greso galima atlikti 4-6 savaičių prakti ką įvairiose Vokietijos firmose, bankuo se ir verslo įmonėse. Seminaro daly viams būtinos geros vokiečių kalbos ži nios. Norintieji dalyvauti seminare tu rėtų pateikti trumpą gyvenimo aprašy mą, pažymą apie vokiečių kalbos žinias bei A4 formato puslapio dydžio prane šimą apie savo šalį (įvairiomis temomis)
vokiečių kalba. Papildomos informaci jos apie pranešimų temas ir kt. galima gauti visų fakultetų dekanatuose arba Tarptautinių ryšių skyriuje CR pas M. Kairytę (tel. 62 60 40). Dokumen tus reikia pateikti iki š. m. kovo 15 d. adresu: Arbeitsgruppe Baltikum c/o Vz Fd H Postfach 4445 24043 Kiel
4
Universitas Vilnensis
1998.02.24
IŠLEISTA KETVIRTOJI LIETUVOS METRIKOS KNYGA
Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje pristatyta neseniai išleista “Lietuvos metrika: ketvirto ji Teismų bylų knyga”. Ją kelerius metus rengė Istorijos fakultete dirbanti Lietuvos statutų ir Lietuvos metrikos tyrimo grupė. Knygos lei dimą finansiškai parėmė Lietuvių fondas ir Lietuvos valstybinis moks lo ir studijų fondas. Leidinyje spaus dinami Lietuvos metrikos ketvirto sios Teismų (valdovo) knygos proto kolai. Ši knyga - tai XVI a. paskuti niojo dešimtmečio “Teismų bylų knygos” kopija. Joje įrašytos bylos, nagrinėtos Lietuvos didžiojo kuni gaikščio teisme 1522-1530 m. Viso yra 525 aktai gudų ir lotynų kal bomis. Iškilmingą pristatymo ceremoniją pradėjo ir susirinkusius Universiteto bendruomenės narius bei svečius pa sveikino VU kamerinis ansamblis. VU Rektorius R. Pavilionis padėko jo “Metrikos” rengėjams už kruopš tų darbą, pabrėžė istorinę ir kultūri nę šio leidinio svarbą. Doc. I. Valikonytė, viena iš leidi nio rengėjų, pabrėžė, kad “Metrika” - unikalus istorijos šaltinis, šiandien
Prof. S. Lazutka prisipažino, kad nagrinėdamas “Metriką” ir rengdamas ją spaudai nuolat susimąstydavęs, ar nuo XVI amžiaus teismai pasikeitė? Profesorius sa kėsi negalįs taip teigti. “Šioje sri tyje Lietuva nedaug pažengė pir myn”, - mano S. Lazutka. Vilniaus universiteto teatro va dovas G. Aukštikalnis susirinku siesiems perskaitė XVI a. teismo nutarimo ištrauką. Po to buvo pasiūlyta apžiūrėti parodą “Herbas Lietuvoje”. LDK herbo Vyčio raidą atskleidžia ekponuojamos XV-XVI a. mone tos, lenkų graverio Kielisinskio 1841 m. išgraviruoti Lietuvos ku nigaikščių antspaudai, kronikose ir Lietuvos statutuose randamos XVI-XVII a. medžio graviūros. Rektorius pasveikino "Metrikos" rengėjus Visi parodos eksponatai saugomi VU muziejuje ir bibliotekoje. Svečiams buvo pristatytas ir nau dar tik pradedamas pažinti. Tai Lie tuvos suvereniteto simbolis, iki šiol jojo VU bibliotekos pastato, kurį ža neparkeliavęs į Lietuvą. Maskvoje dama statyti Saulėtekyje, maketas. dabar saugoma apie 600 senųjų Lie "U. V." inform tuvos knygų.
Naujojo Vilniaus universiteto bibliotekos pastato maketas sukėlė nemažai diskusijų J. PESL1AKAITĖS nuotr.
5
Universitas Vilnensis
1998.02.24
KONKURSAS Į VALSTYBES FINANSUOJAMAS VIETAS VU Senato vasario 5 dienos posė dyje patvirtintas nutarimas dėl visų studijų pakopų studentų valstybės fiI nansuojamų vietų užpildymo tvarkos. Studentai į valstybės finansuojamas vietas priimami konkurso tvarka. Konkurse dalyvauja tik tie studentai, kurie paskutinę praėjusios sesijos dieną neturėjo įsiskolinimų. Konkur so rezultatai skelbiami praėjus vie nam mėnesiui nuo naujo semestro pradžios. Konkurse dalyvauja visų studijų programų studentai - ir užėmę valstybės finansuojamas vietas, ir pa tys mokėję už studijas. Pirmojo semestro konkurso sąly gas nustato Senato kasmet tvirtina mos studentų priėmimo taisyklės. Aukštesnių semestrų studentams pirmumo teisę suteikia didesnis pas kutinės sesijos dalykų vertinimų svertinis vidurkis, skaičiuojamas pa gal sesijos paskutinės dienos rezul tatus, išskyrus tuos atvejus, kai sesi ja buvo pratęsta. Į kiekvienos studijų programos valstybės finansuojamas vietas priimama pagal atskirą konkursą. Jei vertinimų svertinis vi durkis vienodas keliems tą pačią stu
dijų programą studijuojantiems stu dentams, tai pirmumo teisė suteikia ma studentui, geriau išlaikusiam ankstesnę sesiją, o jei ir šis rodiklis vienodas, atsižvelgiama į dar anks tesnių sesijų rezultatus. Studentams, baigusiems pirmą sesiją, papildomu rodikliu tampa vieta konkursinėje ei lėje per priėmimą į Vilniaus univer sitetą. Studentams, grąžintiems tęsti stu dijų: a) po akademinių atostogų, b) po studijų nutraukimo savo noru, c) po suderintų su Universitetu dalinių studijų kitose aukštosiose mo kyklose, konkurse į valstybės finan suojamas vietas įskaitomi paskutinės sesijos dalykų įvertinimai (a ir b at vejais) ir atitinkami paskutinės sesi jos kitoje aukštojoje mokykloje įver tinimai (c atveju). Nutraukus studijas savo noru dalyvauti konkurse į vals tybės finansuojamas vietas leidžiama, jei studijos nutrauktos buvo ne ilgiau kaip dvejus metus, laiko tarpą skai čiuojant nuo išbraukimo iš universi teto klausytojų dienos iki egzaminų
sesijos, kurios rezultatai įskaitomi ki tiems studentams, pabaigos. Jei su grįžus tęsti studijų (a) ir (b) atvejais programa yra pakitusi, atsiskaityti už naujus dalykus, norint dalyvauti kon kurse į valstybės finansuojamas vie tas, reikia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kito semestro pradžios. Į konkurso balą įskaitomi tuo metu vykdomos studijų programos dalykų vertinimai. Studentai, grąžinti tęsti studijų po pašalinimo Vilniaus universiteto klausytojų ir studijų nuostatų numa tyta tvarka, taip pat studentai, priim ti iš kitų aukštųjų mokyklų, konku ruoti į valstybės finansuojamas vie tas turi teisę ne anksčiau kaip po dvie jų iš eilės studijų semestrų. Ši tvarka galioja studentams, įsto jusiems į Vilniaus universitetą 1997 metais arba vėliau, taip pat grąžin tiems tęsti studijų kartu su šiais stu dentais. Tas pats asmuo valstybės finansuo jamą vietą gali užimti tik vienoje stu dijų programoje. "U. V." inform.
VU BUS DĖSTOMA IR UŽSIENIO KALBA Vasario-5 dienos Senato posėdyje patvirtintas projektas dėl užsienio kalba dėstomų kursų Vilniaus univer sitete. Projekte nurodyti bendrieji principai, kuriais remiantis būtų su kurta studijų užsienio kalbomis sis tema. VU neorganizuos nuoseklių pa grindinių studijų programų ne lietu vių kalba. Užsienio kalba bus pasiū lyta studijuoti magistrantūros ir dok torantūros studijas. Pirmiausia bus skatinami unikalūs kursai, kurie ga lėtų būti skaitomi užsienio kalbomis.
Šis unikalumas suprantamas kaip kursų orientacija j Lietuvos ir regio no studijas. Kursų dėstymas užsienio kalba sa vo lygiu, metodais, egzaminavimo bū dais, kursų apimties skaičiavimo ir ki tais akademiniais principais neturi skirtis nuo principų, kuriais Vilniaus universitete organizuojamos studijos.
Siūlyta parengti TEMPUS projek tą “Vilniaus universiteto studijų pro gramų internacionalizavimas”, kuris paskatintų rengti ir integruoti pavie nius dalykus, dėstomus anglų, vokie
čių ir prancūzų kalbomis, į regulia rias VU studijas. Be to, ieškoma bū tų, kurie skatintų dėstytojus rengti kursus užsienio kalbomis. Apie kur sus užsienio kalbomis informuos spe cialus Informacijos ir ryšių su visuo mene skyriaus parengtas leidinys. Jis bus išsiųstas užsienio universitetams ir studentams. Tikimasi, kad atskiri kursai užsie nio kalbomis paskatins kitų šalių studentus atvykti studijuoti į VU. "U. V." inform.
6
Universitas Vilnensis
1998.02.24
LIETUVOS MOKSLININKAI SVARSTĖ CHEMIJOS ATEITĮ Sausio 14 d. Universiteto klube susirinko chemikai, biochemikai ir jų kolegos kitų šakų mokslininkai, kuriems rūpi chemijos mokslo at eitis Lietuvoje. Diskusijoje dalyva vo ir pranešimus skaitė Biochemi jos insitituto, Chemijos insituto, KTU Chemijos technologijų fakul teto, VU Chemijos fakulteto moks lininkai, akademikai, Universiteto rektorius R.Pavilionis bei prorek torius mokslo reikalams B.Juodka, Švietimo ir mokslo ministerijos
Studijų departamento vadovas R.Vaitkus. Pagrindinė diskusijų tema, kurią apibrėžė Biochemijos instituto at stovas prof. V. Razma - kuo Lietu vos mokslo institucijos gali būti naudingos Lietuvos ūkiui ir pramo nei. Buvo siekiama nagrinėti che mijos studijų sferą, jos problemas bei ryšius su pramone, chemijos pramonės strategiją Lietuvos ūky je. Pranešėjas išskyrė dvi tradicines chemijos mokslo šakas - fizikinę ir organinę. Būtent šios šakos ir bu vo plėtojamos 1967 metais įkurta me Biochemijos institute, kurio pa grindinė sfera - bioorganinių me džiagų sintezė. Prof. V.Razma iškė lė ne tik chemijos mokslui opią pro blemą - chemijos mokslui ir che mijos studijų institucijoms gavus absoliutų savarankiškumą, pasi gendama koordinacinės grandies. Nebėra kam nustatyti mokslo vys tymosi perspektyvų. Lietuvoje eg zistuoja trys mokslo institucijos, ku rios galėtų spręsti šiuos klausimus: tai Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba ir Valsty binis mokslo ir studijų fondas. Tre čiasis turėtų rengti mokslinius ty
rimus nedarydamas išsamesnės mokslo krypties analizės. Mokslo taryba koordinacinės funkcijos taip pat neatlieka, o Mokslų akademija ir negali jos atlikti, nes nebegauna informacijos apie dabartinę che mijos ir kitų mokslo šakų padėtį. Chemijos instituto atstovas prof. A. Vaškelis papasakojo šios didžiau sios pagal mokslininkų skaičių (125 mokslininkai) chemijos mokslo ins titucijos istoriją. Institutas buvo iš garsėjęs sovietiniais metais, kai specializavosi siauroje metalinių dangų sodinimo srityje. Šiuo metu institutui tenka taikytis prie šian dieninių Lietuvos poreikių. Institu to darbai atliekami pagal įvairių įmonių, privačių ir valstybinių įstai gų užsakymus. Atliekami darbai korozijos kontrolės ir apsaugos sri tyje, analizuojamos ir kontroliuo jamos įvairios medžiagos. Kadangi nebeliko pagrindinio užsakovo Rusijos, užsakmų problema šian dien - bene pati opiausia, juo labiau kad neužmegzti ryšiai ir su “Mažei kių naftos” pramonininkais. Beje, chemikai neturi savo leidinio, ne pakankamai aktyvi Chemikų drau gija, kalbėjo prelegentas. KTU Chemijos technologijų fa kulteto dekanas p. Šiaučiūnas,
trumpai pristatęs fakultetą, teigė, kad ryšių su pramone bandoma ieš koti rengiant jai specialistus ir įdar binant absolventus, taip pat keliant dėstytojų kvalifikaciją - mat jie tu ri žinoti visas naujas pramonės technologijas, kad galėtų parengti kvalifikuotus specialistus. Materia linės naudos fakultetas gauna iš ūkiskaitinių sutarčių. Fakultetas bendrauja su keturiomis pramonės
įmonėmis - AB “Achema”, “Ma žeikių nafta”, “Akmenės cementu” ir “Ekranu”. Yra pasirašyta ir dvi šalių specialistų rengimo sutarčių, pagal kurias fakultetas įsipareigoja parengti įmonėms tam tikrą skai čių specialistų, o įmonė moka už jų mokslą apie 10 MGL mokestį per metus. Kai kurios įmonės remia fa kultetą kompiuterine įranga, re montuoja patalpas. Pranešėjas tei gė, kad be fundamentinių tyrimų neįmanoma išspręsti Lietuvos pra monės įmonių problemų. Yra du sprendimo keliai - skatinti nevals tybinių fondų steigėjus ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje. Diskusijoje buvo kalbėta apie būtinybę keisti situaciją. Tapus lais vais, norisi būti pilnaverčiais, t.y. laisvais ir turtingais. Antrojo fak toriaus kol kas nėra. Tačiau kalbė jusieji minėjo, jog chemijos moks las Lietuvoje turi pakankamai po tencialo (tai įrodo ir susirinkusių jų į diskusiją skaičius). Turtingais teks tapti patiems - kuriant mažas technologijas bei gamybas, prašant iš valstybės ne pinigų, o įstatymi nės bazės chemijos mokslui vysty ti. Paminėtas ir poreikis kuo grei čiau įsilieti į Europos šalių mokslo kontekstą. Tuomet būtų išspręsta nemaža problemų dalis - nebetek tų patiems nustatinėti mokslo pri oritetų ar standartų, nes būtų pri imti europietiškieji. Tuomet leng viau “atsisijotų” ir su Europos firmomis konkuruoti nepajėgian čios Lietuvos įmonės ar instituci jos. Rinkoje pasiliktų tos, kurios vertos žengti į ateitį... Indrė KLIMKAITĖ
1998.02.24
Universitas Vilnensis
7
PROFESORIŲ KLUBE DISKUTAVO MOKSLININKAI IR TEOLOGAI Vasario 18 d. Universiteto klube susirinkę Lietuvos moks lininkai ir teologai diskutavo apie amžinąją religijos ir moks lo santykio problemą. Diskusijos pradžioje buvo paminėtas įdo mus Universiteto istorijos faktas - iš 81 Universiteto rektoriaus net 56 buvo teologai - taigi net 69 proc. Diskusijoje dalyvavo garbingi svečiai - vyskupas dr. J. Boruta, 1982 metais apsigynęs disertaciją branduolio fizikos srityje ir taip pačiais metais slap tai įšventintas į kunigus, Bažny tinės teisės habilituotas daktaras prof. P. Vaičekonis, darbą apsi gynęs Romoje, Tomo Akviniečio universitete, bei Vilniaus univer siteto Rektorius prof. R. Pavi lionis. Vyskupas dr. J. Boruta teigė, kad mokslo ir religijos santykio problema nagrinėjama daug ir įvairiuose sambūriuose. Idealiu atveju ir mokslo, ir tikėjimo žmo gus ieško galutinės aukščiausios tiesos. Tuomet ir jų santykiai tu rėtų būti gražūs ir idealūs. Tačiau žvelgiant į istoriją to nesimato. Diskusija, dialogas yra ir turi bū ti - mat jei baigtųsi religijos ir mokslo konfliktas, galutinė tiesa taip ir nebūtų surasta. Vienas iš būdų pažvelgti į mokslo ir religi jos santykį - teiginys, jog Dievą religija atranda savo pradžioje, o mokslas - pabaigoje. Tačiau tai nėra visiškai teisinga ir neginči jama. Visi esame dalinio ieškoji mo ir dalinio atradimo būsenoje. Tikintieji turi Apreiškimą, tačiau
iki galo Dievo nepažįsta. Panašio je situacijoje yra ir mokslo žmo gus. Dabartinis mokslo žodis apie žmogų, jį supantį pasaulį ir gam tą nėra galutinis ir išbaigtas. Vys kupas pabrėžė, kad ir vieni, ir ki ti tiesos turi ieškoti sąžiningai. Labai svarbu ir tai, kokioje visuo menėje gyvena mokslininkas. Jei visuomenė palankiai nusiteikusi religijos atžvilgiu, jam bus sunko ka apginti savo mokslines tiesas ir išvengti kišimosi į jo mokslinę sferą. Ateistinėje visuomenėje mokslo ir tikėjimo žmonių santy kiai šiltesni. Baigdamas praneši mą prelegentas teigė, kad reika lingas nuolatinis ir sąžiningas mokslo ir tikėjimo dialogas. Antrasis prelegentas - bažny tinės teisės habilituotas daktaras prof. P.Vaičekonis - savo prane šime kalbėjo apie tai, kaip Baž nyčia pradėjo savo egzistenciją ir kaip ji eina į naują amžių. Pačio je Bažnyčios egzistavimo pradžio je Šv. Kiprijonas paskelbė frazę “be Bažnyčios nėra išganymo”. Tai buvo suprantama pažodžiui, išganymui buvo reikalinga tikėji mas ir krikštas. Vėliau ši frazė buvo kvestionuojama. Il-asis Va tikano susirinkimas pabrėžia, kad visi geros valios žmonės negali būti atstumti. Daktaras išganymą palygino su viršūne, kurią galima pasiekti įvairiais keliais (vienas iš jų gali būti ir mokslo kelias), nes Kristus mirė už visus. Šiomis die
nomis, kai popiežius kalba apie Bažnyčią ir išganymą, Bažnyčia yra suprantama aukščiausia, uni
versaliausia prasme. Jeigu žmo gus trokšta gėrio ir žada jį nešti kitiems, jis jau eina išganymo ke liu ir yra su ta bažnyčia, apie ku rią kalba popiežius. Tai turėtų bū ti aktualu mums visiems, nesvar bu, ar būtume mokslininkai, ar paprasti tikintieji. Prelegentai sulaukė nemažai įvairiausių klausimų: ar celibatas šiandien dar turi prasmę ir kodėl katalikai neleidžia moterims tapti kunigėmis? Diskusijoje nagrinė ta, kaip galima susieti tikėjimą, kurio pagrindas - tikėjimas ste buklu, su mokslininko karjera. Susirinkusiųjų pageidavimu buvo aptartas teologijos mokslo objek tas. Daug diskutuota apie santuo kos sakramentą bei galimybes nu traukti Bažnyčios santuoką. Apibendrindamas diskusijos rezultatus VU rektorius prof. Ro landas Pavilionis teigė, jog tikė jimo teiginiai yra visai kitokios prigimties nei mokslo. Jie visada teisingi. Tikėjimo dvasia yra susi jusi su prasmės ieškojimu. Moks las negali atsakyti į esminius, eg zistencinius klausimus, o tikėji mas yra susijęs su transcendenci ja. Vienintelio eksperimento, ku rį galime daryti šioje srityje, re zultatai išaiškės tik post factum, juokavo Rektorius. Ši Universiteto klube vykusi
diskusija buvo kiek kitokia nei įprasta. Iškelti klausimai buvo svarbūs visų sričių specialistams, įvairių pažiūrų žmonėms. Indrė KLIMKAITĖ
8
< 1
Universitas Vilnensis
Lietuvos valstybinio akade minio dramos teatro iniciaty va Vilniaus universiteto stu dentai ir darbuotojai nuo šiol turėtų dažniau užsukti į šį te atrą. “Atlikti tyrimai parodė, kad jauni žmonės gana retai pra veria teatro duris. Pažvelgus į mūsų teatro repertuarą galima pamatyti, kad čia kuria ge riausi Lietuvos režisieriai, sta tomos solidžių autorių pjesės. Mes labai norėtume, kad visa tai išvystų akademinis Lietu vos jaunimas. Tik taip išugdysime teatrą mylinčią kartą ", sako LVAKD vadybininkas Jonas Vaitiekaitis. Jo tvirtini mu, Akademinis teatras labai susirūpino, kokie žiūrovai at eina žiūrėti čia statomų spek taklių. “Ėmėme ir sugalvojome ak ciją, padėsiančią visais įma nomais būdais pakviesti į te atrą studentiją ”, - prisipažino teatro vadybininkas. Pirmasis žingsnis - atsižvelgti į pasau lio patirtį ir studijuojančiam jaunimui pasiūlyti pigesnius bilietus. Nuo šiol bilietai į Akademinio teatro spektak lius VU studentams kainuos penkis litus. Bilietus galėsite įsigyti teatro kasoje arba VU studentų atstovybėje. “Mes laukiame akademinio jaunimo. Ateityje teatre gali ma būtų rengti Universiteto dienas, kai spektakliai rodomi tik VU studentams ir darbuo tojams. Mąstome apie projek tą, pagal kurį studentai galėtų pigiau įsigyti abonementą ir lankytis visuose teatro spek takliuose”, - mintimis apie at eitį dalijosi J. Vaitiekaitis. Na, o šiomis dienomis VU studentų atstovybė jau siūlė bilietus į garsaus režisieriaus O. Koršunovo spektaklius.
7
1998.02.24
“Universitas Vilnensis" svečias - Vilniaus Akademinio dramos teatro režisierius Oskaras KORŠUNOVAS, neseniai žiūrovus pakvietęs į naujojo spektaklio “Roberto Zucco”premjerą. - Koks žiūrovas ateina j spektaklį “Roberto Zucco”?
- Žiūrovai labai įvairūs, nes tema aktuali bet kuriam iš mūsų, tačiau spektaklyje yra daug žen klų, kurie geriau suprantami jauniems žmo nėms. Spektakliui labai svarbu: kaip žiūrovas žiūri, kaip priima. Jei teatro lankytojas yra įdo mus, smalsus, temperamentingas, jis sąlygoja ir spektaklį. Nuobodų žiūrovą aktoriai labai grei tai pajunta. Klubų ir diskotekų lankytojai nau jame spektaklyje atpažįsta daug jiems artimų da lykų, kurie įgyja gana apčiuopiamas prasmes. Są moningai stengėmės kalbėti tais ženklais, kurie jaunimui yra kasdieniški. Šiame spektaklyje at siranda alternatyvi kultūra, kuri yra gatvėje, klu buose, be to, vaidina nemažai tos kultūros at stovų. Visa tai nėra egzotika, o tiesiog dalykai, kurie gali būti geriau suvokiami. - Ar spektaklio kūrėjams ši kultūra yra ar tima?
- Mes visi joje gyvename, esame nuolat jos bombarduojami. Tenka neretai lankytis klubuo se, tai yra mūsų aplinka. Tai kodėl jos negalima paversti meno ženklais, kurie ir turėtų su mu mis bendrauti? Šis spektaklis yra ir akibrokštas, ir kartu didelis įvykis akademinėje kultūroje. - Visi Tavo spektakliai pelnė pripažinimą. Kaip jaučiasi šitokios sėkmės sulaukęs žmogus?
- Aš dirbu kolektyvinį darbą su kitais spektak lio kūrėjais ir, kaip sako Roberto Zucco, esu ne matomas tarp nematomų. Todėl, ačiū dievui, ne turiu nieko bendra su žvaigždės statusu. Tačiau, kalbant apie sėkmę, susidaro gana keis ta situacija. Kurdamas spektaklį gyveni tik dar bu, spektaklio medžiaga, esi ties tuo susitelkęs. O kai premjerą išvysta žiūrovas, kai spektaklis suskamba, staiga atsiranda didelė tuštuma. Ir ap lodismentai po spektaklio taip pat skamba tuštu moje. Nors, atrodo, turėtum džiaugtis... Vis dėl to jei tenka kalbėti apie talentą, būtina kalbėti ir apie sėkmę ar net tam tikrą loteriją. Spektaklis “Ten būti čia” buvo ties išnykimo riba, nes galė jo likti tiesiog nepastebėtas. - Ar šiandien jauti savo spektaklių poveikį, ar jie keičia žmonių mintis, požiūrį į teatrą?
- Esu įsitikinęs, kad po mano spektaklių teat ras keičiasi. Bandžiau apie tai kalbėti viename teatro forume, sulaukiau šiokio tokio pasiprie šinimo. 1990 metais atsiradęs spektaklis “Ten būti čia” labai daug pakeitė. Jis savo principais, prigimtimi buvo visiškai kitoks ir darė galbūt ne tiesioginę įtaką kitiems režisieriams. Daug ką lėmė laikas, spektaklis sutapo su tuo metu spar-
1998.02.24 čiai besikeičiančiu gyvenimu. Bet mums pasisekė visais atvejais būti pir miems. Dabar tai būtų daug sudėtin giau. Vis dėlto iš pradžių “Ten būti čia” Lietuvoje kelis mėnesius buvo nepastebėtas. - Tai buvo vienas iš pavyzdžių, kad savame krašte pranašu nebūsi?
- Tilo metu Akademi nio teatro žiūrovai buvo įpratę žiūrėti “Žaldoky nę”, todėl jie keistai žiū rėjo j kitokius spektaklius ir suvokdavo juos kaip kažkokį nesusipratimą. Neretai iš spektaklio išei davo būriai žiūrovų, o mes svarstydavome, ar nors vienas žmogus sulauks spektaklio pabaigos. Tačiau neužilgo buvo me pakviesti į didelį ir so lidų Edinburgo festivalį ir iš ten grįžome su neregė ta sėkme. Buvome pa kviesti į Jaunimo teatrą. Tada į spektaklį pradėjo rinktis jauni žiūrovai, daugiausia - studentija. Tai irgi sėkmės dalykas. Žiūrovai į spektaklį eida vo po keliasdešimt kar tus. Vienas žmogus, kuris dabar jau tapo aktoriumi, “Ten būti čia” yra matęs per penkiasdešimt kartų. Buvo susikūręs savotiš kas gerbėjų klubas, į spektaklį būda vo einama pažiūrėti, kokia šįkart bus improvizacija, visa tai sulaukdavo ko mentarų. Troleibusuose, kavinėse ga lima buvo išgirsti spektaklio citatų. Iki šiol D. Charmso paradoksai lieka aktualūs, nes ir laikas tebėra para doksalus. - Kaip spektaklius vertino anapus ir Lietuvoje?
- Užsienyje negailima daugybės gražių žodžių ir pagyrimų, jei tik spektaklis patinka. Tačiau ten galima galima sulaukti pačių įvairiausių ver tinimų, o Lietuvoje kažkodėl vyrauja kolektyvinės nuomonės. Vakaruose kritikas kritikui yra konkurentas, o mūsų krašte visi yra geri draugai ir bendrai aria kultūrinę dirvą. Mūsų te atro kritika yra pakankamai konser
Universitas Vilnensis
9
vatyvi, mąstanti trafaretiškai, pagal gana siaurą skalę. Spektakliai verti nami ne estetinėmis, bet etinėmis ka tegorijomis - tai Lietuvos teatro bė da. Šiais laikais tai atrodo keistai.
vesnis. Tačiau mane žavi faktas, kad dirbu būtent čia. Tai yra ta vieta, kur bet koks poelgis yra neišvengiamai svarbus, nes čia yra viena pagrindi nių scenų.
- Tačiau Tavo spektakliai neturė tų duoti jiems peno, nes juose nėra
- Kiek netikėta buvo “Roberto Zucco” reklama ir renginiai, susiję su šiuo spektakliu. Atrodo, spektaklį taip pat reikia mokė ti pasiūlyti.
- Mums labai padėjo Prancū zijos ambasados kultūros atašė. Ji padėjo suorganizuoti pjesės autoriaus B. M. Kolteso brolio atvykimą. Buvo parodytas fil mas apie B. M. Koltesą, atvežta paroda “Kolteso teritorija”. Žinoma, spektaklis yra savo tiška prekė. Mes gyvename to kiu laiku, kai viskas virsta pre ke, todėl esame priversti imtis reklamos. Ypač tada, kai spek taklis rodomas didelėje salėje. Tai nėra tik elitarinis reiškinys, nes jame telpa labai daug daly kų. Vis dėlto “Roberto Zucco” nėra labiausiai reklamuojamas spektaklis. Didžiausias kampa nijas labai sumaniai darė LIFE. - Galbūt jau pradeda suk tis teatro verslo ratas?
- Priklauso, kas užsiima tuo verslu. Labai gerai šis ratas su kosi bendradarbiaujant E. Ne krošiui ir R. Vanagaitei. Vie nas iš sunkesnių variantų - tas S. ŽUMBIO nuotr. pats Akademinis teatras. Mes bandėm įsukti smagratį prista jokio moralo, nesiekiama nei ką nors tant “Roberto Zucco”, bet tai buvo įteigti, nei ko nors paneigti. reikalinga mums, kūrybinei grupei, o - Aš turiu teisę taip į viską žiūrėti teatras į tai pažiūrėjo kaip į papildo ir turėti tokią pasaulėžiūrą. Kaip me mus rūpesčius. nininkas galiu į gyvenimą žvelgti iš la - Ar šiandien jau brandini naujų bai aukštai arba iš labai žemai. Ma planų? no visi spektakliai yra tokie. Ilgą lai - Greitai važiuosime į labai svarbų ką teatras atliko daugybę funkcijų: Avinjono festivalį. Kvietimų gauna politinę, disidentinę, religinę, bet me daug, tačiau kelionės yra atskiras svarbiausia buvo auklėti. Spektaklis verslas, tuo turi užsiimti vadybinin privalėjo turėti aiškią moralinę pozi kas. Spektaklio kokybė ne visada le ciją, pagal tai jis ir buvo vertinamas. mia jo gastroles. Mes vadybininko kol Bet dabar laikas pasikeitė, ir teatras kas neturime, todėl kelionės būna ga turi keistis. Erdvės mąstyti yra ten, na stichiškos. kur yra paradoksas. Man patinka pa Vienas iš ateities darbų - sukurti radoksalūs dalykai. savo teatrą. Tai nėra sudėtinga, tokių - Kaip jautiesi dirbdamas Akademi teatrų nemažai yra. Jau žengti keli niame teatre, ar jo tradicija neslegia? žingsniai ta linkme. - Jaučiu šio teatro svorį. Dirbda Romualda STONKUTĖ mas savo teatre, žinoma, būčiau lais
1998.02.24
Universitas Vilnensis
10
Nuoširdžiai sveikiname vasario mėnesį garbingas sukaktis švenčiančius: dr. Algį Matulionį (Antrosios anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos docentą);
habil. dr. Albertą Rosiną (Baltų filologijos katedros profesorių); dr. Klementiną Birutę Vosylytę (Lietuvių kalbos katedros vyresniąją mokslinę bendradarbę);
dr. Nijolę Tilindienę (Vaikų ligų klinikos docentę); habil. dr. Antaną Laurinčiką (Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros profesorių);
dr. Nikodemą Juršėną (Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentą); Zosią Maciulevičienę (Naugarduko gatvės ūkinio komplekso valytoją);
Aldoną Eleonorą Paulauskaitę (Centrinių rūmų rūbininkę); dr. Romualdą Juozą Kavaliauską (Kietojo kūno elektronikos katedros mokslo darbuotoją);
dr. Vidmantą-Joną Žilinską (Klinikinės chirurgijos sektoriaus vyresnįjį mokslo darbuotoją, docentą); dr. Vytautą Česnavičių (Teorinės ekonomikos katedros docentą); dr. Izoldą Oną Bražukienę (Bendrosios geografijos katedros vyresniąją asistentę).
Sveikiname Vilniaus universiteto mokslininkus, tapusius 1997 metų Lietuvos mokslo premijų laureatais Humanitarinių, socialinių ir teologijos mokslų srities premijomis apdovanoti Filologijos fakulteto profesoriai A. Paulauskienė už knygas “Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos”, “Gramatinės lietuvių kalbos vardažodžių kategorijos”, “Lietuvių kalbos morfologija” ir A. Rosinas už monografijas “Lietuvių bendrinės kalbos įvardžių semantinė struktūra”, “Baltų kalbų įvardžiai”, “Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida”. Agrarinių, gamtos, matematikos ir medicinos mokslų srities premija skirta Fizikos fakulteto profesoriui A. F. Orliukui, drauge su A. Galdiku (Puslaidininkių institutas) parengusiam darbų ciklą “Elektroninių ir joninių laidininkų technologija, tyrimai bei jų taikymas kietakūniuose energijos šaltiniuose ir jutikliuose”.
J. Basanavičiaus premija - “Ramuvos” vadovui Vasario 13 d. valstybinė Jono Basanavičiaus premija už etninių vertybių puoselėjimą įteikta ilgamečiam VU “Ramuvos” vadovui Venantui Mačiekui. V. Mačiekaus vadovaujamas “Ramuvos” klubas surengė nemažai ekspedicijų, kuriose rinkta etnografijos medžiaga, tautosaka, atlikti sociologiniai tyrimai.
Sausio 16 d. A. Ulys apgynė biomedicinos srities medicinos krypties daktaro disertaciją tema “Ultragar su kontroliuojama biopsija nustatant inkstu navikus”.
K
Sausio 29 d. O. Kondratienė apgynė fizinių mokslų srities geologijos krypties habilituotos daktarės disertaciją tema “Lietuvos kvartero stratigrafija ir paleografija, remiantis paleobotaninių tyrimų duomenimis”.
=r—s
1998.02.24
, TRUMPAI Pagal sutartį su Vil niaus banku iki vasario 27 dienos galima nemoka mai įsigyti Vilniaus ban ko platinamas VISA Electron mokėjimo kor teles. Vėliau už kortelę teks mokėti. Prašymą kortelei gauti galima už pildyti fakultetų dekana tuose arba CR 55 kab.
Atviros Lietuvos fon das įsteigė naują padalinį - humanitarinių ir socia linių mokslų doktorantū ros studijų centrą. Cen tras padės užmegzti ry šius su užsienio šalių pro fesoriais, kvies juos skai tyti paskaitų Lietuvos aukštųjų mokyklų dokto rantams, padės įsigyti rei kiamų vadovėlių.
■
Filologijos fakultete netrukus duris atvers nauja moderni kompiute rių klasė, kurioje galima bus naudotis ir elektroni niu paštu.
Nuo kitų metų žadama įvesti naujo tipo studen to pažymėjimus. VUSA rengia projektą, pagal ku rį visos Lietuvos aukšto sios mokyklos išduos vie nodus pažymėjimus. Jie turės skiriamuosius kiek vienos aukštosios mokyk los ženklus ir galios tik metus. VU bendrabučiuose žadama įrengti kelis sve čių kambarius, kuriuose už nedidelį mokestį galės apsigyventi studentų lan kyti atvykę tėvai.
Universitas Vilnensis
11
KONFERENCIJOS Kovo 23 d. Gamtos fakultete vyks respublikinė hidrometeorologų kon ferencija “Lietuvos hidrometeo rologijos ir hidrologijos problemos XXI amžiaus išvakarėse”. Atsakingas asmuo - Hidrologijos ir klimatologi jos katedros vedėjas prof. K. Kilkus, tel. 23 63 62.
*** Kovo 10 d. Lietuvos žurnalistikos centras drauge su Šiaurės žurnalisti kos centru rengia tarptautinę konfe renciją “Moters paveikslas Lietuvos žurnalistikoje”. Atsakingas asmuo doc. dr. L. Tapinas, tel. 22 68 07.
*** Kovo mėnesį VU ligoninėje “Santariškių klinikos” vyks konferencija “Audiologijos problemos”. Atsakin gas asmuo - Ausų, nosies, gerklės li gų klinikos vadovas doc. R. Kašinskas.
*** Kovo 21 d. VU ligoninėje “Santariškių klinikos” vyks konferencija “Audinių ir ragenos transplantacijos klausimai”. Atsakingas asmuo doc. G. Juodkaitė (Akių ligų klinika), tel. 72 04 78.
*** Kovo 27 d. VU, SAM ir “Santariškių klinikos” rengia seminarą “Antinksčių ligų šiuolaikinė diagnos tika ir chirurginio gydymo būdai”. At sakingas asmuo - Abdominalinės chi rurgijos klinikos vadovas prof. A. Bubnys, tel. 77 82 72.
*** Vasario 26-27 d. Filologijos fakul tete vyks VU studentų lituanistų mokslinė konferencija. Tel. pasitei rauti 61 08 97.
*** Gegužės 8-9 d. vyks Lietuvos stu dentų lituanistų mokslinė konferen cija. Studentai gali siūlyti savo pra nešimus. Tezes reikėtų pristatyti į Fi lologijos fakulteto Lietuvių litera tūros katedrą iki balandžio 20 d. tel. 61 08 97.
Metinis Vilniaus universiteto literatūros konkursas
Kviečiami dalyvauti originalią pro zą, poeziją, dramaturgiją, literatūri nius esė rašantys studentai. Darbai pristatomi iki gegužės 15 d. Birželio mėn. vyks darbų aptarimas, geriausi bus premijuoti. Rugsėjo 8 d. autoriai bus pakvies ti viešai pristatyti savo darbus Filolo gijos fakultete vyksiančioje popietėje. Tel. pasiteirauti 61 08 97. ***
Vasario 24 d. 15 vai. Filologijos fa kulteto V. Krėvės auditorijoje Greifsvaldo universiteto Baltistikos insti tuto direktorius prof. habil dr. Jochen D. Range skaitys paskaitą “Lietuvių identitetas, patriotizmas ir naciona lizmas multietninėje ir multikultūrinėje valstybėje”. ***
VU Lenkų filologijos katedra ir Lietuvių literatūros katedra skelbia studentų mokslinių darbų konkursą, skirtą 200-osioms Adomo Mickevi čiaus gimimo metinėms. Konkurse kviečiami dalyvauti VU studentai ir magistrantai. Konkursas truks iki 1998 m. gruodžio 24 d. - A. Mickevi čiaus gimtadienio. Geriausi darbai bus premijuojami. Darbus reikėtų pristatyti iki 1998 m. gruodžio 1 die nos j Lenkų filologijos arba Lietuvių literatūros katedrą. Konkursą remia Lenkijos Respublikos konsulatas. ***
VU Lenkų filologijos katedra ir Lietuvių literatūros katedra kviečia dalyvauti 1998 m. rugsėjo mėnesį ren giamoje tarptautinėje mokslinėje kon ferencijoje “Adomo Mickevičiaus kū ryba: tekstai ir kontekstai”. Konferen cijos tikslas - įvairių A. Mickevičiaus kūrybos aspektų analizė. Tikimasi, kad pranešimuose ir diskusijose išryškės svarbūs A. Mickevičiaus kūrinių ge nezės, poetikos, struktūros ir topikos aspektai, bus atskleisti sąlyčiai ir tipo loginiai ryšiai su kultūros kontekstu, parodyta tradicijų gyvastis. Referatų temas bei trumpas santraukas prašo me iki kovo 1 d. siųsti adresu: Vilniaus universitetas, Lenkų filologijos kated ra, Universiteto 5, 2734 Vilnius.
1998.02.24
Universitas Vilnensis
12
Ėjau ppc šalį...
Studentams, kuriems ten ka mokėti už mokslą, siūlau nenusiminti - juk Universite te nuo visų mokesčių galima išsisukti. Štai mano kurso istorija. Už magistrantūros studijas turėtų mokėti 10 studentų. Prasidėjus mokslo metams beveik visi padavė prašymus atleisti nuo mokesčio. Kokių tik istorijų nenugirdau, kol buvo dekano kabinete buvo svarstomi prašymai! Pasirodo, Rū ta, dirbanti dienraštyje, yra bedarbė ir gyvena tik su mama kažkur Lietu vos gelmėje. Atvažiuoti į Vilnių mer ginai labai brangu, todėl pusė šeimos pajamų skiriama apmokėti kelio nėms į gimtąjį kaimą ir atgal. Įdo mu, ką apie tai pagalvojo čia pat sė dėjęs Darius, su kuriuo Antakalny je mergina gyvena nuo pirmo kurso. “Reikia pasitaupyti butui pirkti, - sa kė mergina po visų svarstymų. - Juk mudu uždirbame tik po 1500 litų. Nejaugi imsiu ir atiduosiu visą atly ginimą?” Lukas, pernai pakeitęs du automo bilius, pasirodo, taip pat nedirba ir gyvena kartu su dviem broliais, kurie dar lanko mokyklą. Tėvams trys ne dirbantys sūnus - tikra nelaimė. Tie sa, anąsyk Lukas man pasakojo, kad mamos nematė jau gerą pusmetį, o
KAIP APGAUTI UNIVERSITETĄ
visus ministerijoje ir iš šalies gautus pinigus išleido merginoms, su kurio mis, pasak vaikino, kaip nesiseka, taip nesiseka. Ką jau kalbėti apie Rasą... Nuo jos gana dažnai sklinda “kvapelis”. Ją stengiamės sodinti į paskutinius suo lus, kad dėstytojas neužuostų girtos studentės. Dėl nuolatinių vakarojimų baruose ji taip pat neturi nė cento su mokėti už mokslą... Kitas šio pasakojimo herojus - Ro kas. Jis tikras bedarbis, tvirtinąs, kad darbas - plebėjų užsiėmimas. Tėve lio uždirbtų pinigų vaikinui turėtų pa kakti dar daugeliui metų... Taigi, Inga, Lukas ir Rasa buvo at leisti nuo mokesčio (dėl sunkios ma terialinės padėties). Rokui mokestis sumažintas pusiau. Galbūt šios kurso draugų istorijos atrodo pernelyg komiškos, bet spal
vų tirštinti nesistengiau (ti kiuosi, draugai, atpažinę save, nesupyks, juk jų pa vardžių nepaminėjau). Kur kas įdomiau atrodo Uni versiteto vadovai, įžūlius žmones atleidžiantys nuo mokesčio ne dėl mate rialinio, o dėl moralinio skurdo. Universitete nėra vie ningų kriterijų, nustatan čių, ką atleisti nuo mokes čio, o ko - ne. Šį semestrą kai kurių kurso draugų, kur kas prasčiau gyve nančių už jau paminėtus, nuo mokes čio neatleido. Dekanas paaiškino, kad praėjusį semestrą “fakultetas ge riau laikėsi”, todėl daugiau žmonių galėjo nemokėti. Šį semestrą tapo ne svarbu, nei kaip mokaisi, nei kokia ta vo materialinė padėtis. Svarbu tai, kad nuo mokesčio išsisukusiųjų dė ka sumažėjo fajkulteto biudžetas. Nors semestras jau prasidėjo, dar nesusitikau minėtų kurso draugų mat jie ateina į paskaitas tik prieš se siją. Stenduose iškabinti atleistųjų nuo mokesčių sąrašai verčia susimąs tyti. Vis dėlto koks teisus buvo Orvelas, sakydamas, kad visi gyvuliai yra lygūs, tik kai kurie gyvuliai lygesni už kitus. M.A. (redakcijai pavardė žinoma)
AR UŽTEKS VIEN MOKSLO ŠVIESOS? Šią žiemą Vilniaus centras atrodo nebe taip niūriai. Išradingu apšvieti mu išryškintos architektūrinės mies to formantės - Trys Kryžiai, Gedimi no pilis, Katedra ir jos varpinė, Ar senalas, šv. Onos bažnyčia. Lempu čių girliandomis pasidabino ir Gedi mino prospektas; šviesesnės, įdomes nės buvo kalėdinės vitrinos. Ką jau
kalbėti apie Prezidentūrą. Kaimo žmogus pasakytų: šviesu kaip per rarotas! Tik visai šalia esantys Univer siteto centriniai rūmai skendi niūrio je tamsoje... Aukščiausias Vilniaus bokštas - šv. Jonų bažnyčios varpinė, nuostabus Observatorijos dekoras viskas neįžiūrima, neprieinama. O juk XIX a. viduryje vien laikrodį Obser
vatorijos bokštelyje apšviesdavo 12 dujinių ragelių - kad visas miestas ži notų, kad tikrai tikslus laikas - tik čia! (Beje, ar kada bebus atgautas iš res tauratorių senasis laikrodis?) Taip ir norisi paklausti - ar Universiteto rep rezentacijai užtenka vien mokslo švie sos, akademinio blizgesio? L.K.
1998.02.24
Universitas Vilnensis
13
DAR KARTĄ APIE STUDIJŲ KOKYBĘ Diskusijose apie mokamas studi Antai vieno fakulteto studentas jas pabrėžiama, kad mokantieji stu pasakojo, kaip ilgai (visą semestrą) dentai gali reikalauti aukštos studijų teko laukti dėstytojo, dėstančio spe kokybės. Universiteto reklaminiuose cialybės dalyką, kurio balai skaičiuo leidiniuose fakultetai vardija pedago jami stojant į magistrantūros studi ginio personalo nuopelnus bei titu jas. Taip ir nesulaukė. Gegužės mė lus. Tačiau ar iš tiesų studentas visa nesį dėstytojas pasistengė surasti pa da gauna tai, ką manosi perkąs už tė galbininką, kuris išdėstė tris paskai vų pinigus, ar visada studentai išklau tas, paprašė parašyti referatus. Iki so kursų, numatytų studijų planuose? birželio pradžios studentai nežino 1997 metų lapkričio mėnesį “Univer jo, ar jiems teks laikyti egzaminą. sitas Vilnensis” sulaukė retorinio stu Galų gale klausimas buvo išspręstas dento klausimo, kodėl dėstytojai ne “taikiai” - dekanatas pažadėjo tą patį ateina j paskaitas. Šiandien bandome kursą pakartoti kitų metų rudenį. Ta gvildenti šią temą toliau. čiau jo studentai nesulaukė. Tik ket 1996 metų rudenį Universiteto Se virtame kurse sužinojo, kad galbūt natas nutarė, kad reikia tikrinti stu bus surasti kiti dėstytojai ir kursą dijų kokybę anoniminėmis anketo teks išklausyti bei egzaminą laikyti mis. Žinoma, studentai nepuolė en drauge su paskutiniojo bakalauro tuziastingai jų pildyti - galbūt kartais studijų semestro egzaminais. “Kodėl ir nedrąsu “skelti” savąją tiesą, kai ži paskui priekaištaujama, kad studen nai, kad tos pačios katedros dėstyto tai nieko neišmano mano apie savo jai tas anketas ir vartys... specialybės dalykus”, - klausia stu Nepaslaptis, kad dėstytojų bei pro dentas... fesorių atlyginimas nėra didelis, kur Ne vieno fakulteto studentai pa jau ten lygintis su Vakarų Europos ša sakojo apie tai, kad kartais per se limis. Matyt, būtent dėl to nemaža dės mestrą išklauso tik 5-8 privalomųjų tytojų dalis dirba firmose ar valstybi dalykų paskaitas, nors jos turėtų vykti nėse įstaigose, verčiasi privačiu verslu. visą semestrą; apie dėstytojus, kurie Ir juos visiškai galima suprasti. Tačiau jau balandžio pradžioje palinki gerų kas supras studentą, kuris, atėjęs į Velykų ir išvyksta tobulintis svetur. mokslo šventovę, gauna tik tai, kas lie Ką jau kalbėti apie paskaitos trukmę, ka nuo galbūt pelningesnio darbo? kuri visiškai priklauso nuo dėstytojo
valios ar nuotai kos ir gali trukti tik 15 arba 45 minutes... Studentai minėjo ir kuriozišką at vejį, kai dėstytojas pareiškė neturįs laiko ateiti į paskaitą, nes darąs na mie remontą. Ką padarysi - visi žino me, koks tai sunkus darbas... Yra ir “garbingesnį” užsiėmimą turinčių mokslo žmonių, pvz., Seimo darbuo tojų, plušančių Tėvynės labui. Dėl jų darbo mažai kas suabejoja - svarbu, kad Lietuvai būtų geriau. Vis dėlto įdomu, ar kas nors fik suoja dėstytojo praleistas paskaitas, o gal tai ir lieka savotišku dėstytojo ir studentų susitarimu? Galbūt dalis studentų ir džiaugia si nesulaukę dėstytojo - bent jau pus antros valandos laisvo laiko laimėta. Tik ar vertėjo stoti į Universitetą vien tam, kad gautum skaitytojo pažymė jimą ir studijuotum savarankiškai (ži noma, jei literatūros sąrašą gauni se mestro pradžioje, o ne prieš pat eg zaminą)? Ar vertėjo lįsti į tėvų kiše nę tam, kad zulintum koridorių sie nas, nesulaukdamnas ar ieškodamas kituose darbuose pražuvusio dėstyto jo? Kas paskaičiuos ir įvertins ne ma žiau brangų studento laiką? Indrė KLIMKAITĖ
TARPTAUTINĖ STUDIJŲ VOKIETIJOJE PROGRAMA (ISP) SOCIALINIAMS DARBUOTOJAMS Vokietijos vyriausybė kasmet skiria 25-30 stipendijų įvairių ša lių socialinių darbuotojų viešnagei Vokietijoje. Jiems suteikiama ga limybė susipažinti su Vokietijos jaunimo ir socialinių darbuotojų teorija ir praktika. Programa vyks ta rugsėjo-spalio mėnesiais, trun ka aštuonias savaites (1 savaitę -
bendroji dalis, 6 savaites - prakti ka įvairiuose miestuose ir 1 savai tė - rezultatams apibendrinti). Vo kietijos Šeimos reikalų ministeri ja padengia kelionės ir gyvenimo išlaidas. Reikalavimai norintiems dalyvauti konkurse: amžius nuo 25 iki 45 metų, praktinio darbo patir tis socialinio darbo, darbo su jau
nimu arba reabilitacijos srityse, la bai geros vokiečių kalbos žinios. Būtina turėti vienų metų darbo pa gal specialybę stažą. Anketas ir iš samesnę informaciją galima gauti Vokietijos ambasadoje Vilniuje, Sierakausko 24/8. "U. V." inform.
Universitas Vilnensis
14
1998.02.24
STUDENTŲ STREIKAS VOKIETIJOJE: JO REZULTATAI Po daugiau nei mėnesį trukusio Vokietijos studentų streiko atėjo metas susumuoti rezultatus. Strei kas netikėtai mobilizavo studentus ir pažadino susidomėjimą jų pačių ir Vokietijos švietimo situacija. Universitetai vėl tapo viešų disku sijų objektu. Iš tiesų būtų galima tik džiaugtis iš visų pusių reiškiamu solidarumu ir simpatija studentams. Tačiau ją dau giausia reiškia ne tie, kurie turėtų, bū tent politikai, kurie kaip tik neskyrė pakankamai dėmesio universitetams; arba vėliau pasirodė, kad už šių ma
lonių pareiškimų iš tiesų nėra jokio tikro solidarumo. Matyt, ateityje stu dentams teks saugotis netikrų draugų. Šitaip nusivylus nelieka nieko kita kaip tik koncentruotis ties streikinin kų reikalavimais aukštųjų mokyklų srityje ir pasitenkinti šokiais tokiais pokyčiais šioje politikoje. Pirmasis reikalavimas buvo geriau finansuoti aukštąsias mokyklas. Hesene buvo priimta “mokymo pagerinimo” pro grama, tačiau niekas taip ir nesuži nojo, kokios yra skirtos papildomos lėšos, kokiam laikui jos skiriamos, iš kur jos gaunamos ir ar tikrai bus su laukta pagerėjimo. Tačiau šio pagrin dinio reikalavimo visuomenė dar ne suprato - iš tiesų kalbama apie švie timo visiems, kuriems jo reikia, finan savimą. Ilgose diskusijose buvo išsakyta nuomonė, kad švietimas yra modernios industrinės visuome nės pagrindas. Dar prieš keletą metų Vokietijos aukštosios mo kyklos teikė galimybę lavintis vi siems norintiesiems. Jei ir toliau elitinė visuomenės dalis nestu dijuos specialiuose mažuose universitetuose (kaip Prancū zijoje ar Didžiojoje Britanijo je), jei visiems pasiekiamas aukštasis mokslas bus laiko mas šalies privalumu, tada politikai turės išklausyti, o visuomenė pritarti reikala vimui pakankamai finan suoti švietimą. Tikimasi, kad būtent taip ir įvyks artimiausiu metu. Kitas streikininkų rei kalavimas - aukštųjų mo kyklų demokratizacija ir autonomijos suteikimas. Jei aukštosios mokyklos turėtų daugiau autono mijos, jos galėtų priimti taiklesnius ir kompetentingesnius sprendimus. Iš tiesų naujajame Heseno žemės aukštųjų mo kyklų įstatymo projekte
vyriausybė numatė kur kas labiau pai syti aukštųjų mokyklų savivaldos. Aukštųjų mokyklų savivalda tvarkant biudžetą arba organizuojant studijų programas leistų tikėtis tinkamų sprendimų šiose srityse. Vis dėlto stu dentų autonomijos reikalavimas bu vo susijęs su demokratijos reikalavi mu, suteiksiančiu studentams dau giau sprendžiamojo balso teisių. Šio je srityje įstatymu aukštosios mokyk los įgaliojimai nepakankami. Projek te numatyta sustiprinti studentų at stovavimą Didžiąjame senate ir ko mitetuose, nors šie organai universi tetuose jau seniai mažai ką lemia ar ba visai nieko nelemia. Kiti reikalavimai - uždrausti mo kesčius už studijas, įkurti veiklias stu dentų atstovybes - buvo skirti Bonos vyriausybei. Tačiau iš Bonos nesu laukta jokio atsakymo. Tik vienas “busimasis ministras” pateikė gana juokingą pagrindinio aukštųjų mo kyklų įstatymo projektą, kuris visai hieko nereguliuoja, tik įsteigia gražiai skambančius “bakalauro” ir “magist ro” titulus. Aštriausios studentų ir universitetų problemos tarsi tyčia ne pastebėtos. Atrodo, kad visa tai su kurta tik dėl to, kad vyriausybė nors kartą gautų patvirtinti kokį nors stambesnį įstatymą. Toks bandymas profiliuoti studijas atrodo juokingai, ir už tai mokės tikrai ne valdžios atstovai. Telieka tikėtis, kad netoli moje ateityje tai pakeis intensyvus po litinis darbas. Kas lieka, kai nurimsta protesto banga? Žinoma, ne vien pagirios. Greičiau jau skatinimas siekti geres nių studijų sąlygų. Keletos krypčių stu dentų draugijų įkūrimas ir daugelio studentų ryžtas bei rūpestis, demons truotas per streiką, įkvepia drąsos to limesniems darbams. Goethe's universiteto studentų atstovybės narys Edouard LANGE
Pagal "UniReport" 1998 sausio 14 d. parengė Indrė KLIMKAITĖ
1998.02.24
Universitas Vilnensis
15
IŠLEISTA NAUJA KNYGA APIE GĖLES Vasario pradžioje VU kavinėje bu vo pristatytas naujas VU leidyklos lei dinys - Gintarėlės Jurkevičienės pa rengta knyga “Lianos”. Tai VU Bo tanikos sodo darbuotojos dvidešim ties metų darbą vainikuojantis veika las apie šiame sode auginamas lianas.
Didžiosios Britanijos ambasadorius padovanojo Universiteto botanikams kompaktinių diskų rinkinį
Kaip pristatydama savo darbą teigė pati autorė, ši knyga galėtų būti nau dinga ir floristams, apželdintojams, ir sodybų ar privačių namų šeiminin kams, taip pat ir Gamtos fakulteto studentams botanikams. Knyga iliust ruota spalvotomis Silvos Žilinskaitės fotografijomis. Gražių žodžių ir linkėjimų knygos autorei nešykštėjo Universiteto rek torius R.Pavilionis, Gamtos fakulte to dekanas, Botanikos sodo vadovai bei darbuotojai, Žemės ūkio ir miš kų ministerijos Miškų departamento, finansiškai parėmusio knygos leidi mą, atstovai, knygos recenzente Jū ratė Tupčiauskaitė. Geru žodžiu buvo paminėtas 1781 metais įkurtas VU Botanikos sodas, turintis apie 400 analogų visose Eu ropos šalyse. Botanikos sodas negali prilygti kai kuriems Europos univer sitetų sodams savo turtais, tačiau yra nepaprastas dėl ten dirbančių žmo nių, teigė kalbėjusieji. Viena tokių knygos autorė, praturtinusi dendrologų bei gėlininkų mėgėjų lentynas dar viena vertinga ir gražia knyga. Į leidinio pristatymą atvyko Di džiosios Britanijos ambasadorius Lie-
Knygos
G. Jurkevičienei ir per pristatymą gėlių netrūko. J. PESLIAKAITĖS nuotr.
tuvoje. Jis Gamtos fakulteto Botani kos sodui įteikė kompaktinių diskų rinkinį “Index Kewensis”, parengtą Oksfordo universitete. Šiame rinki nyje saugoma vertinga informacija apie maždaug 1 mln. augalų rūšių. "U.V." inform.
KNYGA BESIDOMINTIEMS RYTŲ KULTŪRA Dar visai neseniai besidomin tiems Rytų kultūra tekdavo tenkin tis nedidelėmis šios kultūros teks tų nuotrupomis, skelbiamomis pe riodinėje spaudoje. Dažniausiai jos buvo verčiamos iš rusų ar kitų sve timų kalbų. Nuo šiol vieną svar biausių legendinio senovės kinų mąstytojo Laozi veikalų apie Dao, žmogaus ir Visatos vientisumą, ga lėsime skaityti lietuviškai. Kūrinys išleistas atskiru leidiniu su komen
tarais. Milžinišką darbą, versdama Laozi tekstą iš senosios kinų kal bos ir Zhang Yi komentarus iš da bartinės kinų kalbos, atliko VU Orientalistikos centro darbuotoja Dalia Švambarytė. Kaip knygoje pateiktame straipsnyje “Daoizmo idėjų pasaulis postmodernizmo kultūros kontekste” teigia prof. A.Andrijauskas, Laozi kūrinys pri klauso toms knygoms, kuriose su kauptos pamatinės žmogaus dva
sios vertybės, nulėmusios civiliza cijų raidos linijas. Ši knyga nepa prastai svarbi ir aktuali šiandieni nėje postmodernizmo epochoje. Laozi spaudai parengė ir išleido “Vagos” leidykla. Tekstas pateikia mas lygiagrečiai senąja kinų ir lie tuvių kalba, leidinyje spausdinamos nežinomo Song dinastijos laikų dai lininko iliustracijos. "U.V." inform.
16 Imperatorius Frydrichas Il-asis - tyrinėtojas Viduramžių žmonėms teorinis smalsumas pripažįstamas labai neno riai. Tačiau imperatorius Frydrichas Il-asis (1194-1250) buvo graži išimtis iš taisyklės. Jis domėjosi gamtos pa slaptimis, aplinkos, gyvūnų mitybos ir dauginimosi ryšiais. Kartais imperato rius Frydrichas net vadinamas vienu iškiliausių elgesio tyrinėtojų iki Kon rado Lorenzo. Imperatorius mėgo medžioklę su sakalais ir troško žinoti viską apie šiuos sunkiai prijaukinamus plėšriuosius paukščius. Frydrichas IIasis stebėjo paukščius bei plėšrūnus. 30 metų jis rengė išsamią ir gausiai iliustruotą knygą “Apie meną medžio
1998.02.24
Universitas Vilnensis ti su paukščiais”. Šiame darbe jam pa dėjo visų mokslo sričių ekspertai, ne paisydami jokių luomų skirtumų.
“stresą”. Kasmetinio kamieno ir vai niko paūgėjimo tyrimai parodė, kad miesto medžiams einasi kur kas pras čiau nei jų giminaičiams parkuose.
Miesto medžiai patiria stresą Policininkas ar studentas? Frankfurte prie Maino (Vokietija) atlikti tyrimai parodė, kad medžiai gerina miestų klimatą, jie gali iš ap linkos išfiltruoti vėžį sukeliantį policiklinį aromatinį anglies vandenilį. Geobotanikas Rudigeris Wittigas su tyrinėtojų grupe ištyrė miesto me džius ir nustatė, kad tankiai apgyven dintų miestų medžių “sveikatos būk lė” kelia nerimą. Išmetamosios du jos, dulkės, nepakankama erdvė šak nims ir nuolatinė sausra - tai tik ke letas faktorių, kurie sukelia medžių
Jis atrodė tarsi tikras policininkas - su tarnybine kepuraite, uniforma, prie juosmens buvo prisisegęs pisto letą. Su savo “civiliniu” automobiliu “Audi 80” jis vaikėsi eismo pažeidė jus ir reikalavo rodyti vairuotojo pa žymėjimus. Kai vienas vairuotojas pa siskundė dėl neteisėtų policininko veiksmų, pasirodė, kad tai visai ne po licininkas, o 23 metų studentas. To kie žaidimai buvo jo hobis. Studen tas buvo nubaustas.
"Litteros" knygyne ir Centriniuose VU rūmuose Jau galite įsigyti atviručių rinkinį su Vilniaus universiteto pastatų ansamblio vaizdais. VU ansamblio menines formos atspindi pagrindinius Lietuvoje vyravusius architektūros stilius: gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą. Pastatai išsidėstę aplink dvylika įvairaus dydžio ir formos kiemelių. naujasis atviručių rinkinys primins didžiausią ir sudėtingiausią keturis šimtmečius kurtą Vilniaus senamiesčio ansamblį.
f Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46, mob. tel. 8 299 5 93 50 Ei. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. Užs. Nr. 679. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Romualda STONKUTĖ
.
Kvalifikuota kulinarė nebrangiai ruošia banketus ir pobūvius visomis progomis. Tel. 45-44-65.
V . J, f I-II kurso studentei. (ar studentui) išnuomočiau kambarį Karoliniškėse. Tel. 45-93-65.