^MEDIKŲ DIENOS
Nėmaži uždaviniai, ruošiant tas, Didžiulis, Valinskas, Baljaunuosius gydytojus pokario taitis, Svičiulis ir Skruibis. laikotarpiu Lietuvoje, teko Šie draugai gerai mokėsi, da Universiteto Medicinos lyvavo saviveikloje, patys itetui. Po Didžiojo Te kurdavo dainas. Jie baigę fa s karo fakultetas buvo kultetą dirba nelengvuose postuose. Štai Kupstas — 11riamas iš naujo, an teko didelė garbė įsi- gametis Utenos medicinos mo ti į Medicinos fakulteto kyklos direktorius ir vietos uotojų eiles 1944 metais, ligoninės gydytojas, Didžiulis buvau priimtas asis- — Vilniaus miesto III ligo į Patologinės anatomi- ninės vyr. gydytojas, subūręs katedrą. Tada fakulte- darbštų kolektyvą, jo inicia | vadovavo dekanas prof. tyva atsinaujino ir prasiplėtė s Kairiūkštis, žymus Lie- ligoninė ir poliklinika. Bals mokslininkas, karštas taičio sukomponuotas dainas I stas, pilnai atidavęs savo ir dabar dainuoja Universite Jas ir sugebėjimus, ugdant to studentų choras. Baltaitis kartą — dirbo Kupiškyje, o dabar va > 3 jaunąją gydytojų dovauja Vilniaus miesto I kli tuo metu musų respublikai dr luJ u —— įcer labai reikalingus medikų kad- nikinės ligoninės kolektyvui. ' <■ rj Tuo metu fakulteto ' ’kom— Valinskas — mūsų fakulteto jungė Chirurgijos katedros asisten eva JĮ mimo organizacija pavienius asmenis, bet tas, Svičiulis — fakulteto ūčiM ėst ji■ darbai fakulteto jaunimo prodekanas - mikrobiologijos Jpe buvo labai dideli. Kom- kurso docentas, Skruibis — M MH mimas būrė studentus ak- Akušerijos-ginekologijos ka "apvaliausiems tame tedros asistentas, kelis metus ncj aliausiems darbams, darbams, tame albolrpe ir pagalbai, atstatant buvęs fakulteto partinės or acA 1 ro au<*rR sugriautą žemę, ganizacijos sekretoriumi. „k'įfl ofesoriai, dėstytojai, asisten- Džiugu, kad iš Medicinos fa pokario metų laidų iirbc tl i, laborantai ir studentai, vi- kulteto respublikoje alini® kaip vienas, negailėdami išaugo visoje 6 vB 89' atliekamu nuo užsiėmi- žinomi specialistai. Štai Algis buvęs labo nirol ų laiku padėjo atstatyti Vil- Marcinkevičius, '• ii aus miestą, tvarkyti savo rantu Chirurgijos katedroje, L W kulteto laboratorijas, mu- vėliau asistentu, dėstytoj u, 1 ėjus, gaminti vaizdines prie- apgynęs kandidatinę, o vėliau ■ones. Šių pokario metų re- ir daktarinę disertaciją, tapo lieracijos laikotarpis dar profesoriumi, katedros vedėju, ■biau subūrė kolektyvą, jo širdies ir kraujagyslių prob I isų organizacijų narius, nu- leminės laboratorijos vedėju, to I reipiant jų veiklą bendriems atlieka sudėtingas operacijas, . b įkulteto reikalams. Tuomet buria chirurgų kardiologų igo visko — ir maisto, ir kadrus. Iš jaunų mokslo dak yvenamojo ploto, ir moky tarų, išaugusių mūsų fakulte paminėti chi to priemonių, ir kadrų, bet te, galima estigo entuziazmo kurti, kur- rurgą Augustiną Pronckų, te Eir kurti. Ir kurioje sugriau- rapeutą Ilją Stupelį, biologę> Vilniaus miesto vietoje fiziologijos kurso darbuotoją ebūta fakulteto medikų — Danutę Mikalauskaitę — visi r statant jaunimo stadioną, jie yra fakulteto pokarinių ir verčiant griuvėsius ir va- laidų specialistai, sėkmingai ant teritoriją Muziejaus gat- užsirekomendavę ne tik moks I-ės rajone, ar dirbant jauni liniame, bet ir pedagoginia no sode, ar plušant prie ap- me bei visuomeniniame dar eistų fakulteto rūmų. Čia be. Fakulteto komjaunimo or natydavome beveik kasdien ganizacija gali didžiuotis bu ilgamečiu fakulteto ;u kastuvais, grėbliais, kap- vusiu iais ar kitais įrankiais bedir komjaunimo sekretoriumi Ed Nekrašu. Atlikęs bančius medikus ir stomatolo- mundu J ’es grupėmis su vyresniais mokslinius tyrinėjimus su tuo jose| ūks Illraugais-dėstytojais ir profe- metu nauja metodika, panau entė II .oriais: fakulteto dekanu prof. dojant žymėtus atomus, jis >ske Iponu Kairiūkščiu, prof. My- sėkmingai apgynė kandidati (iš Marcinkevičiumi, prof. nę disertaciją, vėliau buvo <U) ! I kolų ose II Pranu Norkūnu, dėstytojais priimtas į Fakultetinės tera liuos Jonu Rimšeliu, Jonu Misiūra, pijos katedrą docento parei ii m vadovauja šiai stu Juliumi Jurša, Silezijumi Pa- goms, dabar tl rr viloniu, Henriku Polukordu, katedrai, yra išrinktas fakul ūsų Albertu Žygu, Vytautu Gu teto dekanu, nuolat padeda mat fmol tausku, Kazimieru Katiliumi, fakulteto komjaunimo organi loses Elena Horodničiene, Vytautu zacijai. kai Baronu ir kitais. Studentai praveda politinius VCį Kasmet fakulteto jėgos au užsiėmimus, ruošia mokslines 4 M tai ln go, komjaunimo organizacija fakulteto ir tarprespublikines suoni gausėjo, fakultetas pats išsi konferencijas, kviečia svečius būd, augino ir papildė savo kolek į jas iš kitų respublikų, pa narį tyvą naujais pedagoginio- tys vyksta su moksliniais pra >fes<| mokslinio personalo kadrais, nešimais į kitų respublikų alas išaugo partijos narių gretos, studentų mokslines konferen iliai Ir piJ kolektyvas sutvirtėjo. Tačiau cijas, ruošia mokslinio ateiz su pasiekimais mo klausimais konferencijas ios i lygiagrečiai lygia n ni lidėjjo ir poreikiai, nes pa bei pranešimus. Studentai taip tmoąi lęgrindinis ' i.rinrl fakulteto uždavinys pat pasikviečia žymesnius — paruošti _gerus gydytojus si. . respublikos ateistus, revoliu >,UM specialistus, užgrūdintus sun- cijos kovų veteranus, darbo l| Kiam, »r afcaVinoam pirmūnus, organizuoja savi ir ho be „alr, galo atsakingam ų ir praktiniam mediko darbui, kė veiklos vakarus, e. dalyvauja reikalavi fakulteto iškilminguose minė ;ENP lė nemažėjančius U Lt mus. Fakultetas nuolat gerino jimuose, sportinėse priemonė ■SĄ-I pasiekimus ________ r —______ se, Universiteto chore ir nu pedagoginiame, j'^ iiuklėjimo ir moksliniame dar- sipelniusiame Universiteto JOM įnešė ansamblyje, dirba šefuoja Mfl pe. Čia didelį indėlį F R J fakulteto komjaunimo orga muose kolūkiuose. Šįmet jie L. nizacija, ugdydama studen dirbo naujų klinikų statyboje tuose tarybinį patriotizmą, ir uždirbtas lėšas paaukojo 1, prisidėdama prie pedagogi- nukent ėjusiems nuo Ameri to iiio, auklėjimo ir mokslinio kos interventų Vietnamo gy darbo gerinimo. Tais pokario ventojams. metais studentai būrėsi į Socializmas daug gero da mokslinius būrelius, labai do vė Medicinos fakultetui, pra mėjosi moksliniais tyrinėji- turtino dvasinį gyvenimą, su fak! nais. Plėtėsi studentų ryšiai žadino kūrybines kolektyvo dės j su Kauno, Rygos, Minsko, jėgas, sudarė sąlygas auklėti I Talino ir kitų aukštųjų medi visapusiškai išsivysčiusį ko IAS mokyklų studentais, munistinės visuomenės žmo alter cinos —| Studentai dalinosi patirtimi, gų, o ne siauros specialybės .EGI Įkvietė svečius su pranešimais rėmuose užsidariusį individą. mokslines konferencijjas. Fakultete sugebėjo sėkmingai : Vii buvo ir ėdikai studentai . 3 dirbti naudingą fakultetui ir dina puikūs saviveiklininkai. Visų respublikos visuomenei dar akultetų darbuotojai labai mali I bą senieji, buržuazijos laiko nėgdavo pasiklausyti Univer- tarpio, ir naujieji, tarybiniais ____ I itete išgarsėjusio medicinos metais išugdyti, kadrai. Nr I dudentų vyrų seksteto, kuriaE. docento p. A. ŽYGAS |ne dainavo studentai Kups-
L
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
! |
o O
d
TUBENTAS
i i į
1967 m
sausio mėn 18 d.
TREČIADIENIS Nr. 2 (588) Eina nuo 1950 m.
♦
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
PIE rimtus dalykus ga lima ir linksmai papasa koti. O kaip kalbėti apie sesiją? Gal prisiminti senus studentiškus prietarus, kad į egzaminą reikia ateiti tik se nais, nunešiotais batais ir nesikirpus. Gal statistiką pa siteikti? Bet čia koją kiša M. Tvenas. Anot jo, esą trys melo rūšys: melas, gudrus melas ir statistika. Ir taip — apie sesiją tru pučiuką rimtai, trupučiuką linksmai. Dabar studentą su knyga visur pamatysi - ir valgykloj, ir bendrabučio virtuvėje. Net skaitykloje pasirodė studentas iš staciona rinio skyriaus. Taigi sesija — linksmas dalykas. Kaip sekasi mūsų „žvaigž dėms"? Štai ketvirtakursė li tuanistė V. Daujotytė išlaikė du egzaminus. Ir gavo du penketus. Pasiruošusi patei sinti garbingą vardą ir IV k. matematike A. Katkauskaitė. Teisės fak. II k. studentas J. Mičlullonis — F. Dzeržinskio
A
SAUSIO 23 D. RAŠYTOJAI IEVAI SIMONAITYTEI 70 METŲ
* i
Kaina 2 kap.
Sesija budina svietą... v. stipendiatas. Jo žiemos są skaitoje irgi nemažiau „tau rūs" pažymiai — ketvertas ir penketas. Ne visus, pradėjus kalbą apie sesiją, ima juokas. Ypač „verksmingi" Istorijos Ir fi lologijos fak. IV k. rasistų reikalai. Imkim liūdną pavyzdėlj — j užsienio literatūros egzaminą iš 33 studentų at vyko vos vienuolika. Liūdni popieriai liko ir po specialy bės — rusų tarybinės literatu ros egzamino. Fakulteto našta šis kursas ir pernai buvo. Mes šiuo straipsneliu nepre tenduojame j dabar madingus sociologinius tyrimus, Bet faktas lieka faktu, ir jį konstatuojame. Nesėkminga žiemos sesija ir III k. matematikams, Gi šio fakulteto I k. I grupė (30 žmonių) pagiitinai išlaikė
I
♦
analizinę geometriją — 12 penketų ir 14 ketvertų. Tiesa, jiems kiek prasčiau sekėsi antras egzaminas. Na, bet li ko dar du — penketų Irgi bus. Sunkūs laikai atėjo ir Į Medicinos fakultetą, Nors vargu, ar buvo kada nors čia lengva. Šią sunkią valandą mes tik užjausti juos galime. Ir linkėti... ni pucha, ni pe rą. Sužinojom, kad šio fakul teto diplomantai laiko valsty binius egzaminus. Kreipėmės į dekanatą. — Kaip sekasi P. Šileikiui? Lenino vardo stipendiatas se siją pradėjo puikiai. Sesija budina visus. Ir stu dentus, ir dėstytojus. Sesija — linksmas metas. Netikite? Tai gal jums niekada neteko drebėti už durų, ant kurių
užrašyta „Palikite užrašus ir viltj apie stipendiją, kurie įei na čia". Neteko draugams ro dyti visų penkių rankos pirš tų. Neteko žiūrėti Į tuščią įskaitų knygutės langelį: dvejetas. .. Bet koks gi iš ta vęs studentas, jei nesi gavęs dvejeto? Tu netikras studen tas. Vieni pradeda, kiti baigia. Tarp šių laimingųjų ir Istori jos ir filologijos fak. I k. prancūzų kalbos ir literatūros specialybės studentai, pui kiausiai baigę sesiją (vos du trejetai!). Gera pradžia ir šio kurso studentei B. Paulaus kaitei — ji baigė sesiją pen ketais. O netikėjot, kad sesija — nuostabus dalykas? Netrukus baigsis ji. Ir vėl lauksime kitos. Visi lauksime. Nors ir baisu, bet linksma. Svarblaušia, paskaitų nėra! A. JUODUPIS
GARBINGA SUKAKTIS
ajurtai itwio ęJtakšruįttf. iitaip mCKtUJ ir jtu^HH jiaiitilti' .
JUBILIEJUI ARTĖJANT, PRIEŠ KE LIAS DIENAS GERBIAMĄ RAŠYTOJĄ APLANKĖ ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETO STUDENTŲ GRUPE SU DĖST. J. MISEVIČIUMI. RAŠYTOJA LABAI DOMĖJOSI UNI VERSITETO STUDEN TŲ GYVENIMU. POKALBYJE JI PASIDALIJO MINTI MIS APIE ŠIŲ LAIKŲ JAUNIMĄ, PRADEDANČIUS LITERATUS IR SAVO DARBĄ. SUTIKO PAVASARIOP AP SILANKYTI UNIVERSITETE. JOS UŽRAŠYTAS MINTIS SKAITY KITE 3-ČIAME PUSLAPYJE. Foto J. GIRDVAINIO
2 psl. -*/^*/*/*/*/**/*/*/*/*/*/*/*/*/*/*?*/*/*/*^*^*^*^*^*^*^ TARYBINIS STUDENTAS ■*^’'.*'
1967 m. sausio mėn. 18 d.
drauge, tu kosios esmės biologizavimas. traukia prie savęs šių dienų bojosi trijų „K" šifru: KuERNIUKAI kopij uoja teryje būtiną gyvenimišką ak klausi, kas yra vyriška Negalima žmogaus pilietinį moterį. Visos tos aukštos kul che, Kinder, Kirche (virtuvė, ■avo tėvus, ir čia visa tyvumą ir savarankiškumą, sis ir moteriškasis oru orumą išvesti iš lytinio ins tūros savybes virsta vertybė vaikai, bažnyčia). Šį požiūrį tėvo, kaip originalo, atmas ir kokia jo reikšmė jau tinkto arba lytinio skirtumo. mis, kai vyras jomis naudo pakeitė socialistinė VDR san- sakomybė. Berniukui tėvas padėti jai sukaupti patyrimą, Pilietinis orumas neignoruoja jasi ne tik ypatingais atvejais, tvarka. Dabar mūsų motinos ir yra proto, jėgos, valios, vy- kad ji susigaudytų savyje, ki najai šeimai. Skirtingų laikų ir tautų li lytinės svarbos. Šitame vie- bet ir nereikšminguose poel seserys dalyvauja šalies val- riškumo įsikūnijimas. Auklė tuose žmonėse, santykiuose ir teratūroje daugybė puslapių nybės akte slypi gėris ir gro- giuose, t. y. kai jos tampa jo dyme lygiai su vyrais, ir to damas sūnų, tėvas auklėja ir įvairiuose kituose dalykuose Gyvenimiškoji adaptacija ir paskirta žmogaus orumo žis. kasdieninio elgesio normomis. dėl iškilo net klausimas, ar keičia patį save. Matyti sūnu užsigrūdinimas geriausiai sau tyrimui ir propagavimui. Bet Vyriškasis orumas — tai namų ruoša vien tik moters je būsimą vyrą, vadinasi, dar ALBĖTI konkrečiai apie vyrų vergvaldiškos pažiūros užsiėmimas. VDR šita tema labiau saugoti ir ugdyti savo go merginą tolimesniam gy čia, kaip taisykle, kalbama vyriškąjį apie pilietinį orumą. Tai tei ir moteriškąjį į moterį įveikimas. Tai kova neseniai įvyko diskusija, ku orumą. Tai geriausia šeimy venimui ir visuomeninei bei šeimyninei veiklai. _ 'orumą mus įpareigoja su įvairiais prietarais dėl na rios rezultatai gana įdomūs: niška singa ir būtina. Be pilietinio pedagogika. Vėliau Gailėtis dukters — vadina orumo ir tokių jo savybių, dvi pagrindinės aplinkybės. mų darbų, kaip „bobiškų", didžioji dauguma jaunųjų vy vyriškąjį orumą auklėja mo si užmiršti, kad ji turi iš meilė, Pirma, visapusiškas ir har kurie menkina kaip patriotizmas, „vyriškąją rų pasisakė už tai, kad namų kykla. Ji turi daug galimy augti piliete, visuomenės na vyriškumas, moningas asmenybės vystyma vertę". Tai kova už tarpu- ruošą vyras su žmona pasi bių: kolektyvą, literatūrą, darbštumas, riu. Vadinasi — sukurti le pasiaukojimas, humanizmas sis, antra, tai, kad tarybinės savio pasitikėjimą, už tikrą dalintų lygiai". namų ruošos kursą (ir mer pinančias gyvenimo sąlygas, — nėra žmogaus-revoliu- šeimos gyvenimo svorio cent jį humaniškumą šeimoje. Negi galima abejoti, kad gaitėms, ir berniukams). dirbti ne tik dėl jos, bet ir cionieriaus, nėra žmogaus di ras vis labiau persikelia iš sa 1964 metų pabaigoje Vals tokiose sąlygose, kai vyras ir Mūsų nuomone, gerai džiąja raide, nėra pilnaverčio vininkiškos, turtinės srities į tybinė demografinė komisija žmona po lygiai laiko atiduo organizuoti namų ruošos kur už ją. Kiek merginų, kurios išau visuomenės nario. Ne veltui dvasinių-moralinių santykių Čekoslovakijoje kartu su laik da visuomeninei gamybai, vy sai — tai vyriškumo auklė nuo senovės iki mūsų dienų, sferą. Žinoma, šitos dvi aplin raščiu „Mlada frontą" iš ro pažiūra į namų ruošą yra jimas darbu, o ne žodžiais. go užuovėjoje, nepasiruošu kai tik kalbama apie žmogiš kybės yra tiktai dvi bendro platino 15—30 metų amžiaus knc glaudžiausiai susijusi su Tačiau reikia mokyti ne tik sios savarankiškam ir asme kąjį orumą, mintys visų pirma proceso grandys, bet šiuo at skaitytojams anketą apie san bendru požiūriu J moterį. Tai kaip maistą gaminti, siūti, bet niniam gyvenimui, kiek sun grįžta prie žmogaus, kaip vi veju mus labiausiai domina tuoką. Buvo surinktos 1985 būdas, kuriuo patikrinamas ir šeimininkauti, kaip saugo kumų jos sudaro savo stichišsuomenės nario, orumo. Vi- antroji aplinkybė ir su ja su užpildytos anketos. 1314 iš jų jo vyriškasis orumas. Daugeliu ti šeimos biudžetą, kaip pa- kais poelgiais ir tėvams, ir artimiesiems, ir visuomenei, suomenininės problemos, pa sijęs šių laikų šeimos santy atsiuntė merginos ir 671 — atvejų jo vertė šiuo atžvilgiu siekti sutarimo šeimoje. kiek mįslių supa jas pačias vyzdžiui: darbo ir turto prob kių vystymosi aspektas. Vis Moteriškasis orumas — su Juk mūsų visuomenėje mo lemos, laisvės ir teisės, karo labiau ir labiau į negrįžtamą dėtingos ir turtingos moteriš ters gyvenimas tapo laisves ir taikos, lieka svarbiausio praeitį nueina šeima, sukurta kos natūros geriausių bruožų nis, įvairiapusiškesnis, turtin mis. Bet žmogus yra ne tik grubaus ekonominio žmonos visuma. Čia, be abejo, pri gesnis ir tuo pačiu sudėtin Doc N. SOLOVJOVAS visuomenės narys, jis ir ati- prisirišimo prie vyro pagrin klauso tie bruožai, kurie ne gesnis. Be rimto pasiruošimo tinkamos lyties atstovas, Ly- du, dievo baime, moters žmo v nugalima jėga traukia vyrą negalima jam vadovauti. tinis žmogaus skirtumas, be giškojo orumo pažeminimu prie moters ir sukelia ne lai biologinio, turi dar ir giliai Šitie faktai galėjo sulaikyti, kiną, o pastovų, neišblėstan ET daugelis motinų socialinį-psichologinį charak „sutvirtinti" senąją šeimą, bet tį susižavėjimą, būtent: dar ir šiandien gamina terį. tarybinėje socialistinėje šei a) moteriškas žavumas; pedagoginį niekalą ir Negalima sakyti, kad apie moje jie visai prarado savo b) jausmų, minčių ir veiks guodžiasi stereotipiniais sam vyriškąjį ir moteriškąjį oru- jėgą. Tarybinę šeimą, kuri mų subtilumas, protavimais: draugystės mą nieko neparašyta ir kad sukurta meiies, c) moteriškas rūpinimasis a) „Aš išaugau varge ir pagrindu, sieja komunistinė šitas klausimas visai neištirtas. tėvu, broliu, vyru, vaikais, rūpesčiuose, tad tegu mano moralė ir socialistinė teisė, Visi pasaulinės literatūros d) linksmumas ir švelnu- duktė to nepatiria", klasikai: O. Balzakas, R. Rola- kurių pagrindas, kalbant apie mes, b) „Tegu duktė daugiau šeimą, yra ne rūpestis dėl tur nas, Dž. Londonas, L. Tolsto e) nesitaikstymas SU leng- pailsi, dar suspės dirbti ir jus, N. Cernyševskis, A. Če to, bet sutuoktinių pareiga vabūdiškomis vyro užmačio- prisikamuoti", chovas, M. Gorkis ir kt. savo vienas kitam ir vaikams. Be mis, c) „Mergaitė dar vaikas, o kūriniuose vienaip ar kitaip to, jeigu priešpastatytume PIRMAS LAIŠKAS f) nuolatinis pasiruošimas man jau vis tiek". moralinius ir teisinius sutuok nušvietė svarbiausius vyriško palaikyti vyrą morališkai, Tai nepagrįstas motinos nu jo ir moteriškojo orumo tinių santykius, tai lemiamą g) sugebėjimas priversti sa reikšmę turėtų moralinė pusė. siraminimas. Jis nepalengvina bruožus. ve gerbti, Tačiau nėra specialių, ver- Kur nusikalstama moraliniam h) sugebėjimas išsaugoti nei motinos, nei dukters, nei tingų ir plačiai žinomų tyri- pradui — anksčiau ar vėliau vaikinai. Į klausimą, kokiomis dar gana žema. Ir tai, mūsų savo moteriškę j į,o vyro — visuomenės gyvenimo. ten pažeidžiama ir teisinė savybėmis, jūsų nuomone, nuomone, visai ne iš blogos vyriškąjį orumą, Šiuo metu iš daugybės mo nėjimų šia tema. teriškojo orumo bruožų norė Dar daugiau, daugelis niū- norma. Tokie specifiniai su turi pasižymėti vyras, kaip valios, o todėl, kad nėra pa i) nuoširdumas, tųsi ypatingai pažymėti du. sų draugų bijo, kad, pabrėž tuoktinių santykiai yra socia gyvenimo draugas, kaip vy tirties, nėra socialinės ir šei k) ištikimybė, Pirma, sugebėjimas suprasti dami vyriškąjį ir moteriškąjį lizmo sąlygomis. 1964 m. ras, — merginos atsakė taip, myninės adaptacijos. Tėvai ir 1) pasitikėjimas draugu. vyrą ir būti jo gera drauge. orumą, galime nusiristi į froi RTFSR teismas patenkino kad „Į pirmą vietą pagal mokykla nepratina nuo ma Kai Čekoslovakijos jaunuo dizmą. Tai nepagrįsta baimė. 97% visų prašymų dėl ištuo balsų skaičių iškilo inteligen žens vaikų prie namų ruošos lių paprašė atsakyti, ko jie Tai labai svarbu — ir Zigmundas Froidas ir pikto kos. Neatsitiktinai vyrai, kaip tiškumas, paskui — nuoširdu darbų, — štai kodėl jauno laukia iš savo sužadėtinių, bu džiaugsmuose, ir varguose, ir išmislo pilni šiandieniniai ir moterys, tarp svarbiausių mas, blaivumas (abstinencija). sios šeimos tampa pedagogi- vo išvardinti tokie bruožai: jaunystėje, ir senatvėje. neofroidininkai mėgino ir mė ištuokos priežasčių namini to Toliau — gerumas, ištikimy nio broko atpirkimo ožiais, „... atvirumas, inteligentišku Labai svarbu suprasti savo gina apriboti žmogaus vietą kius moralinius faktorius: ne bė, darbštumas, jumoro jaus Tai viena iš svarbiausių jau- mas, ištikimybė, kuklumas, dranga, vpač vyrą, dėl to, kad nos mas, jautrumas artimiesiems, atitiko charakteriai; pamilo šeimos suirimo priežasvisuomenėje ir jo pilietinį būtų galima susituokti tik su čių. Pakanka tik pasakyti, grožis, darbštumas, interesų vertu. Beveik pusė ištuokų orumą instinktais, o dažniau kita; girtuokliavimas; neištiki interesų bendrumas". bendrumas, jumoro jausmas, kad mūsų šalyje išsituokia mūsų šalyje įvyksta, moterims siai — lytiniu skirtumu. Tai mybė ir kt. Didžiausia verty ŪSŲ dienomis vienu iš daugiau kaip trečdalis šeimų, gerumas, sąžiningumas". prašant. Viena iš priežasčių grubus metafiziškas žmogiš- bė, kuri labiausiai sutvirtina 'emiamų vyriškumo Moteriškojo orumo formavi ta, kad moteris nemoka išsi kurios išgyveno apie ketvesantuoką, yra vyriškasis ir bruožų yra vyro suge mo kelių yra nė kiek ne ma rinkti gyvenimo draugo arba moteriškasis orumas. rius metus. bėjimas būti moters draugu žiau, kaip formuojant vyriš mažai nusimano apie moteriš orumo Žinoma, vyriškojo RETA meilės ir dar il- ne tik gamyboje, ne tik vi kąjį. Pirmasis ir pagrindinis giau, negu ji, vyriškasis suomeniniame darbe, bet ir ugdymas prasideda šeimoje mergaitės mokytojas — moti kąjį ir vyriškąjį orumą ir nežino .kaip visa tai saugoti nuo ankstyvos vaikvstės. Čia ir moteriškasis orumas buityje. Šitas vyriškosios ver na. Jos jausmai, mintys ir yra tas natūralus biosocialinis tės bruožas dabar įgavo pir prasideda žmogiškosios „žalia veiksmai yra mergaitės pa ir ugdyti. ) Antra, panašiai, kaip kad pagrindas, kuris daro bendrą maeilę reikšmę dėl to, kad vos" apdorojimas, prasideda saulėjautos pagrindas. Motina sutuoktinių gyvenimą būtiną visame pasaulyje, o ne tik so pradinis žmogaus humaniškė- visada bus dukrai pavyzdžiu, svarbiausias vyriškumo bruo šiandien, rytoj, visą laiką cializmo šalyse, moteris vis jimas ir visuomeniniu, ir as kaip originalas kopijai, jeigu žas šiuo metu yra vyro su Kad rūkyti žalinga, — žino visi;- Apie tai rašomi Nuolatinis rūpinimasis dėl sa- labiau įsitraukia į visuome meniniu aspektu. Kaip tik čia ji tik nepavirs savo dukters gebėjimas pasiimti gerą pusę straipsniai, skaitomos vo ir gyvenimo draugo žmo ninę gamybą. XX a. pradžio berniukas, kaip šeimos kolek verge. Savo vergės duktė ne reikalų namų darbuose, tai paskaitos. Bet kodėl rū giškojo orumo — tai sutvir je moterys sudarė tik 20% tyvo narys, sukaupia pirmąjį kopijuos. Ir čia vienas iš le moteriai dabar svarbiausias kančiųjų skaičius ne ma tinimas to pagrindo, ant kurio visų pasaulio darbininkų ir moralinės atsakomybės už sa miamų mergaitės auklėjimo orumo bruožas — mokėti or žėja, o didėja? Svarbiau sia, kad rūkančiųjų eiles išauga sutuoktinių tarpusavio tarnautojų, o 1960 metais — vo poelgius patyrimą. Čia jis sunkumų. Dažnai motinos, pa ganizuoti namų buityje šei gausiausiai papildo merprieraišumas, potraukio jėga jau 33%. Tai pasaulinis da įgyja pirmuosius įgūdžius, čios ir nepastebėdamos, gadi mos narių darbą. ginos. Pavyzdžiui, Unisunku Mūsų nuomone, ir pasididžiavimas. Rūpestis bartinės mašininės gamvbos kaip rūpintis tėvu, motina, na savo dukras, nes jų gaili versitete rūkančių mervisus straipsnyje aprėpti dėl savo orumo — sąmoninga išsivystymo dėsnis. Tačiau seserimi, broliu. Čia gauna si, o ne saugo. ginų, atrodo, yra daugiau, negu vyrų — rūkorių, ir aktyvi kova už šeimos lai ant moters pečių lieka ir na pagarbos šeimai pradus, čia Saugoti dukterį — tai nuo šios sudėtingos lemos aspek nors rūkančios moters mę. mų ruošos darbai. Ir taip — jis pirmą kartą mokosi žmo lat ją ruošti savarankiškam tus. Šito straipsnio tikslas — ir nepastebėsi gatvėje ar giškai jausti, mastyti ir elg problemą, priminti, Nepretenduodamas apžvelg moteris, palyginus su vyru, tis. Tėvai yra jo nepakeičia gyvenimui, rimtiems gyveni iškelti auditorijoje. Kodėl mer vyriškąjį ginos rūko? Nelabai įtikė ti visų vyriškojo ir moteriš tempia vos ne dvigubą naštą. mi pedagogai, nes vaikas mo miškiems išbandymams, maty kad kova už tina, kad merginos rūkykojo orumo bruožų, paliesiu Bet ką darvti? Sustabdyti mo kosi šeimyniško gvvenimo ti joje būsimą žmona, moti ir moteriškąjį orumą — tai | tų tik dėl to, kad madin terų įsiliejimą į visuomeninę ną, šeimininkę. Tai reiškia — kova už naują žmogų, už jo tik kelis. ga, kad nori atrodyti Įdo ne tiek iš to. ką tėvai jam pagal galimybes ugdyti duk- laimę. mesnės, moderniškesnės. Priimta vyriškąjį orumą su gamybą negalima. Gamybos kalba, kiek iš to, kaip jie el Mūsų nuomone, daugelis procesas negrįžtamas ir pa prasti, kaip merginų pradeda rūkyti žangus. Tačiau palengvinti giasi. Šito negali duoti joks a) nuolatinį vyro pasiruoši ne norėdamos išsiskirti iš mą padėti moteriai (pirmiau moterų darbą gamvboie ir internatas. kitų, bet nenorėdamos at ll silikti nuo draugių. Pa Iš motinos berniukas moko- ii sia motinai, seseriai, žmonai), namuose galima ir būtina. Ij; vyzdžiui, mūsų kavinėse čia, be daugybės ekonominių švelnumo. mokosi gerbti si gilią pagarbą ir pasitikėjimą į rūko beveik visos mote ir organizacinių priemonių, ir rūpintis žmogumi. Motina ll moterimi, rys, ir nerūkanti mergi ll reikia tokio paprasto būtinai savo kantrumu, nuolatiniu ll b) blaivumą, savitvardą, na jaučiasi nepatogiai, Kas čia šaukia, kas čia triukšmą kelia, mokytis trukdėl to ir pati paima ciga jį c) protingą valią, pasitikėji- dalyko, kaip nuolatinė vyro švelniu rūpesčiu moko ber ll do? retę ir užsirūko. Rūky pagalba moteriai namų ruošo- niuką pajusti džiaugsmą dėl ll mą savimi, mas darosi Jau ne mada, d) fizinį ir dvasinį stipru- fe. Juk mūsų laikais vidutinė rūpinimosi tėvais, broliais, se ll o ža'irgu įpročiu. Jau moters darbo savaitė apytik- serimis. Pagal iėgas berniuką ll visi iprato matyti kavinė mą, dosnumą, ll je rūkančias moteris, ir pagarbą, rūpinimąsi šei- riai tęsiasi 80 valandų, o vy- pratina prie darbo namuose ir ll e) niekam neatrodo keista, Aha, tai Ansamblis „krikštatėvio" ieško. Jau daug siū- įį ro — 50 vai. daro tai ne bausdama už nu ma, nuoširdžius santykius su ll kad mergina viešole vie Žinoma, namu, ruoša neiš sikaltimą, o tuo pabrėždama ll lėsi, su visokiausiais vardais piršosi: „Jaunystė", „Bal- U vaikais, toje rūko. Vadinasi, mes greitai iDrasime matyti f) susikaupimą, ryžtingumą, nyks, jei vyras „užsiriš pri vaiko fizines ir dvasines ga ll tija", „Vilnius", „Dainava" ir galybe kitokių, juokingų U moteris, rūkančias korido g) riteriškumą, šaunumą, juostę". Bet moters darbo limybes. Motina vaika moko ll ir rimtų, studentiškų ir pensininkams tinkančių. O jis (( riuose. gatvėse. Visa proll savaitę daugiau ar mažiau ga suprasti, kad visi daiktai kai- ll vis šaukia, tas lepūnėlis Ansamblis: kilnumą, paaanda nukreipta prieš nuoia, kad jiems įsigyti rei- ll h) dėmesį ir rūpinimąsi lima sulyginti su vyro. rūkymą neduoda reikia mu rezu'tatu Reikėtų Neseniai jaunas VDR Leip kalingi pinigai ir laikas, Ji ll žmona, seneliais, vaikais ir li pačioms merginoms pacigo Universiteto sociologas moko iį taupvti šeimos biu- ll goniais, oa'voti anie save Ir nuKurtas Štarkė papasakojo, džetą. Ji skiepija įam palaips ll O gal n Tu pabandysi? Sėsk ir pagalvok, kokiu gi llll i) darbštumą, oalėti šį ža'ingą jprotį. niui šeimos kolektvvo nario kad VDR iš pagrindų pasikei ištikimybę ir sąžininguvardu užkišti gerklę tam rėksniui. Padūmojęs parašyk Merginos, meskim cigare ll j) tė vokietės moters padėtis. snpratima. O pasiiusti nau ll „Tarybiniam studentui". Tik paskubėk, nes būtinai kovo llll tę! mą, A B1LIPNAITE. „Visiems žinoma ankstesnė dingu kolektvvo nariu — tai ll 1 dieną norime suruošti „krikštynas"! jausmą. k) jumoro . A. LINKAITĖ ll Kuo subtiliau ir protingiau vokietės moters padėtis vi žmogiškojo džiaugsmo ir lai ll III k. istorikės ~..ll — s—., sugeba jausti, tuo labiau jis suomenėje, — jos veikla ri mės pagrindas. rangus
B
B
K
Žmogus ir jo moralinės vertybės LAIŠKAI
B
DRAUGUI
G
MESKIM RŪKYTI!
KONKURSAS!
KONKURSAS! ž
KONKURSAS! |
1967 m. sausio mėn. 18 d.
Ar mėgstu jau nųjų literatų kū•ybą? Mėgstu. Tik neklauskit, ar kritikuoju. Kaip studentai mokou, taip rašytojai ašo. Mano manymu, rašytojui kito kritikuoti kūrybą yra neobjektyvu, o aš ai tikrai nega liu. iš pradžių galvojau: aš kaip gali kritikuoti tas, kuris pats nerašo, Kritikas turėtų sakyti viską iš širdies, būti nuoširdus, o svarbiausia — objektyvus. O geriausias kri tikas yra skaitytojas. Aš nesi skundžiu. Apie mane kritikai yra prirašę daug ir vis dar ra šo. Tik kartais ar ne parašyta perdaug teigiamai. O to ne reikia. Reikia sakyti teisybę. Literatai ne visada suranda savo vietą kūryboje. Reikia pasirinkti viena — arba prozą, arba poeziją. Ir tada gilintis. Tik visiškai atsidavus kuriai vienai šakai, galima tikėtis ką nors pasiekti. Gal nustebsite, kad aš ne skaičiau paskutinio jaunųjų li teratų kūrybos aplanko. Visų pirma, kad gautum knygą, rei kia kartas nuo karto nueiti į knygyną. Na, o mano kojos kliudo, dabar taip slidu. Daug laiko atima tiesioginis darbas — rašymas. Bet ir skai tyti daug tenka. Ypač daug. . . savo kūrybos. Nesu didelė savimyla, bet jau taip išeina. Korektūra iškrečia įvairių pokštų. Jeigu aš rašau apie žąsį „palūžusiu sparnu", tai kažkokiu būdu ji pavirsta žą simi „palūžusiu sprandu". Jeigu rašau apie žmogų tei giamai ir sakau „taip", — tai atsiranda „ne". Taigi, net po keletą kartų tenka perskaityti tai, ką pati parašau. Jaunųjų literatų tarpe neju
Ievos Simonaitytės trilogija, j kuriuo aspektu ją benagrinėtume, yra istorinio pobū džio. Reikia dar pridurti: istorinio-memuarinio. Toks po būdis apsprendė rašymo ma nierą. Autorė nė nemano I griežta chronologine tvarka j išdėstyti įvykių. Dažnai jiems užbėgama už akių arba jie aprašomi labai trumpai. Akij mirkai atskleisdama vienas ar I kitas situacijas, rašvto'a jau nebekalba apie jų reikšmę to limesniam istorijos etapui, o kai kuriuos įvykius netgi pa lieka už pasakojimo ribų, jei tie įvykiai tiesiogiai nepalietė autorės arba ją supančių žmonių. Istorinių faktų, deta lių labai daug, bet pirmame plane — žmogus, jo reagavi mas į tuos faktus. Trilogijoje sprendžiama žmogaus ir istorijos problema nėra autorei naujas dalykas. Jau romane „Aukštųjų Šimo nių likimas" rašytoja kėlė klausimą, kaip istorija veikia I žmogaus likimą. Trilogija šiek tiek siaures niu požiūriu liečia šj klausi mą. Autorė pati stovi kūrinio
TARYBINIS STUDENTAS -*^**^*^»*^*^*^%^**^»^*^*^»^*^*^*^’
čiom pasigendi moter'škų bal sų. Jų per maža. Kaip gaila, kad jau taip sen ai nėra S. Nėries, o ji tokia talentinga. Na, o ateinantiems j literatūrą noriu palinkėti, kad jie visi taptų gerais rašytojais. Žiūriu į jus ir pavydžiu, kokie jums platūs horizontai. Tik mokykitės. Mano laikais — ką ka'bėti apie univers tetą. Vaikystė'e aš negalėjau mo kyklos lankyti. Mokykla buvo toli, kokie keturi kilome'rai, ar dar daugiau, žiemos gilios, o dar ir sve'kata. . . Reikėjo, kad į mokyklą nuvežtų. O mes gyvenome biednai, arklių neturėjome. Vakarais mamą ilgai varg'ndavau, klausinėdama apie žvaigždes, apie že mę. Ar galima prieiti jos kraš-
Ieva SIMONAITYTĖ tą? O m-ma pasakodavo, kiek pati išmanydavo. Sakydavo, jei eisi iš kurios vietos aplink žemę, lai vėl j tą pačią vietą sugrįši. Bet man vis tiek ne būdavo iki galo aišku. Paskui pradėjau po truputį skaityti; skaitydama vis atrasdavau daugiau ir daugiau. Ėmiau abejoti dievu. Tai tokie buvo mano univers'te'ai. Mano kūryboje jūs pasige site skambių frazių. Ne, skam bios frazės man nepatinka. Aš jau linkusi rašyti paprasta žmonių kalba. Ir nesigirdama savo knygomis, pradedu savi mi daugiau pasitikėti. Ir atei
ty'e rašysiu taip, kaip ir iki šio' rašiau. Kiek supratau, studentams įdomu sužinoti mano nuomo nę apie nacionalinį kūrybos pobūdi. Bet tai labai aukštas klaus'mas. Pasakysiu atvirai, aš esu perdaug didelė lietu vė. Tas tautiškumas man bran gus. Aš manau, kad tautišku mas yra brangus tiek rusui, tiek lietuviui. Prisimenu, kai, nuvykusi į Cekoslovakiją, sus'draugavau su viena čeke Rutova. Mes labai nuoširdžiai pasikalbėdavom. Mus dar labiau artino bend ras mūsų kraštų lik'mas. Vo
kiečiai buvo pavergę mūsų tautas, ir mūsų jausmai buvo panašūs. Ir su kokiu pasidi džiavimu ji tardavo — mes čekai. Žinoma, jokiu būdu ne sutinku, kad re'kia didžiuotis tik savo tauta, nevertinant ki tų. Perskaitę mano knygas, turėtumėt suprasti mano po žiūrį. Negeras da'ykas, kad daug lietuvių išvažiavo į Vokietiją ar kitur išs'barstė. Lietuviams išvykti j Vokietiją buvo įvai rių priežasčių: preš'ška pro paganda, antitarybinės nuo taikos ir kt. O Vokietijoje jie gerų dienų nemato. Kaip tik dabar pas mane vieši mano sesuo su dukra, atvykusi iš Amerikos. Ji pasakoja, kokius laiškus atsiunčia iš Vokietijos. Juose — dejavimas. Ir dabar daug kas nori sugrįžti j gim tą Klaipėdos kraštą, bet tai ne taip lengva. Tais metais, kai dar gyve nau Klaipėdos krašte, buvo at siradęs, sakytum, religinis šovi nizmas. Nesutardavo katalikai ir kitatik'ai. Jeigu tu buvai ne katalikas, eik gatvių šluoti, aš sėsiu į šiltesnę vietą. Tai pai nūs, aštrūs dalykai. Ateityje, gal būt, juos paliesiu savo kūriniuose. Keletas žodžių apie dabar-
3 psl.
tinj jaunimą. Su jaun'mu aš ne dažnai susitinku, bet man patinka jo m:ntys, darbai. Tai geras jaunimas. Nors kartais visko būna. Dažnokai naktį girdžiu, kai praeina gatve dai nuodami, šūkaliodami. Neži nau, ar tai chuliganizmas, ar džiaugsmas gyven'mu? Jaunimas dabar negali būti ramus, kada skaldomas ato mas. Vietnamas kelia nerimą. Pasigirsta balsų apie atomo panaudosimą žiame kare. Tai nežmoniška. Prisimenu karo žiaurumus. . . Per antrąjį pasaulinį ir ai buvau prie kilpos. Bet geriau apie tai nekalbėkim. Dabar Vakarų Vokietija — baisi rakštis. Kartu ji ir apgai lėtina. Jos jaun'mui skiepija mos mintys aoie revanšą. Vo kietis tikinamas, kad jis — Europos širdis. Daugelis jau nuolių nesupranta, ką padarė Hitleris antrojo pasaulinio ka ro metais. Jie nemoka apie tai galvoti, nes nuo jų slepiama tiesa. Jie neskaito knygų, obje ktyviai parašytų apie visai netolimą praeitį. Mūsų tarybiniam jaunimui svarbiausia būti optimistiškam. Jis turi ieškoti, nepasitenkinti tuo, kas pasiekta. Kai žmogus pasijunta patenkintas — jam laikas mirti. Iš visos širdies noriu palin kėti Universiteto studentams būti gerais žmonėmis, būti są žiningais, dorais.
MYLIMA RAŠYTOJA,
JUS SULAUKĖTE GRAŽIU GYVE NIMO IR TURTINGŲ KŪRYBOS ME TŲ. MES ESAME DĖKINGI JUMS UŽ KURINIUS, KUPINUS GILIOS IŠMIN TIES IK ŽMOGIŠKOS ŠILUMOS. LINKIME JUMS GEROS SVEIKA TOS IR DAUG ŠVIESIŲ DIENŲ. Rašytoja savo darbo kambaryje su viešniomis iš Amerikos seserimi kiene ir jos dukra Ginute.
Marija
Siliaus-
v
Žmogus ir istorija I. Simonaitytės trilogijoje centre, žiūri į istoriją savo akimis ir, nors pasakoja ne savo istoriją, ne vien tik as meninius išgyvenimus, vis tiek Jai istorija prasidėjo ta da, kai ji ėmė suvokti pasaulį. Autorė šioje trilogijoje vaiz duoja XX amžiaus pirmąją pusę. Tai nereiškia, kad au torė nuėjo lengvesniu keliu. XX amžius toks prieštaringas ir toks turtingas įvykių, poli tinių peripetijų, kad labai lengva klysti, vertinant jį, ir labai sunku teisingai iį api būdinti. Todėl ir asmenybės santykis su istorija tokiu lai kotarpiu yra labai sudėtin gas. Žmogui turi įtakos dau gybė istorijos veiksnių. XX amžius kaip tik ir yra toji epocha, kai kiekvieno indi vido ryšiai su istorija pasida rė dar glaudesni. Istorija „ne siklausdama Įėjo į kiekvieną namą, prisėdo už šeimos sta lo, Įsimaišė į biografijas, šei myninius rūpesčius, siaurai
SVEČIUOSE PAS RAŠYTOJĄ. Belaukiant autografo...
asmeninius reikalus". Jei „Aukštųjų Šimonių likime" žmonių susikurtas gyvenimo būdas atrodo pastovus, tai tri logijoje nė vienas veikėjas nėra tikras dėl savo rytdie nos. XX amžiaus žmogus ma žiausiai priklauso pats nuo savęs, nuo savo norų, jo liki mą iemla krašto politinė, eko nominė padėtis ir viso pasau lio Įvykiai. Kuo toliau, tuo labiau ši p-iklausomvhė didė jo: karai Šimonių istorijoje— tai tam tikroje etnografinėje platumoje vykstą susirėmimai, XX amžiaus karai — pasau linio masto. Gyvenimo tempas mūsų amžiuje darosi audrin gesnis, ir didžiulis viesulas Įtraukia Į savo sūkurius visa, kas pasitaiko kelyje. Suvokti save — tai pati pirmoji žmogaus gyvenimo pakopa. O paskui reikia su prasti save ir aplinkinius, suprasti pasaulį ir savo vietą jame. Žmogaus santykis su istorija prasideda ne nuo pir mosios pakopos, o nuo tada, kai žmogus suvokia save ka'p visuomenės narį. Kada Evė pradėjo suvokti pasaulį, kada ji pajuto būtinybę paisvti ar nepaisyti kitu nuomonės? Ka da ir kaip ii Įglio teisę smerkti vienus ir teisinti ki tus? Pirmo'e triloMIos dalv’e „O buvo taip" Evė dar tik pradeda savo gyvenimą. Jos salvtis su istoriia nėra tiesio ginis. Žmonus — visuomeninė būtvbė. Gimęs iis jau randa tam tikras visuomenines są'ygas, kurias apsprendžia visuo menės materialinis lygis. Ran
da per ilgus šimtmečius susi klosčiusius papročius. Tegu Evė dar nesupranta savo, ne sveikos mergaitės, padėties beviltiškumo, bet ji iau lai koma viso kaimo našta. Evikės vaikystėje duonos kąsnis tebebuvo problema, ir jį te galėjai užsidirbti, lenkdamas nugarą svetimiesiems. Štai ko dėl kaimas pajuto Evikės as meny pavojų: „Vieną sykį at ėjo Kuršaitis ir pareiškė mo tinai, kad kaimo seniūnija nu tarusi ją išvaryti iš Šventva karių kaimo. Ji turinti ubagą vaiką ir, ko gero, vieną gra žią dieną imsianti ir paprašy sianti savo vaikui duonos". Taigi mažametės Evikės sąly tis su istorija yra jos santy kiai su žmonėmis. Jų poel giais, jų nuomone apie ją reiškėsi per ilgus metus susi klostę Įpročiai, pažiūros. Kaip tik iš kartos Į kartą pertei kiamomis žiniomis, papro čiais ir atsiskleidžia ryšys su buvusiomis kartomis. Tai ir yra tos glios, kurios sieja žmones su istorija. Karą Evė Įsivaizduoja kaip kažkokių nepaprastų įvykių grandinę. Girdi apie barika das, ir jai šiaušiasi plaukai, bet ne iš baimės, nes eina jų pažiūrėti. „Tokios barikados, tik nusivylimas, daugiau nie ko". Tik vėliau, kai reikėjo palikti namus ir bėgti per lūž tantį marių ledą, kai reikėjo kentėti ir laukti, kol kas nors pakiš duonos plutą, tik tada Evė suprato, kad karas — ne žaidimas. Žmogus eina per gyvenimą, žmogus Įgyja pa
tyrimo, pamokytas jo, visai kitaip žiūri Į gyvenimo reiš kinius. Todėl trečioje trilogi jos dalyje netgi karo nuojau ta sunkiai prislėgė rašytoją. Čia karas — ne tik nelaimė jai ir jos artimiesiems, bet visą kraštą ištikusi neganda. Žmogus bejėgis prieš savo likimą, prieš istoriją. Istorija traktuojama kaip akla, jokių dėsnių nepripažįstanti stichija, galinti žmogų iškelti arba su triuškinti. Bet istorija ir žmo gus — tai ne viesulas ir šape lis. Istorija ir žmogus — tai du poliai, kurių vieno jėga reiškiasi tik esant kitam. Tarp visuomenės mąstymo ir isto rinių Įvykių yra glaudus ry šys. Žmogus gali ne tik pa žinti visuomenės vystymosi dėsnius, bet tam tikra dalimi ir veikti juos. Žmogus nėra bejėgis ir savo asmeniniame gyvenime. Tuo pačiu išsi sprendžia istorinio būtinumo ir laisvės problema. Evei ankšta tame pasaulė lyje, kuriame gyvena jos tė vai, kaimynai, pažjstaml. Jos veržimasis Į šviesą buvo sti chiškas. Jausdama nepasiten kinimą iki šiol pragyventu gyvenimu, ji siekia kažko naujo, nesuvokdama to naujo prasmės bei turinio. Bet jau pats supratimas, kad gyventi, kaip iki šiol gyventa, — ne įmanoma, byloja apie aktyvią Evės charakterio prigimtį, apie tokį žmogų, kuris vėliau ar anksčiau sugebės išsiveržti Iš pilkos kasdienybės Ir mąs tymą bei veiklą slopinančios rutinos. Evė kažkur pasąmo
nės gelmėse suvokia, kad ne toks turėtu būti pasaulis. Bet Evė dar nežino, kaip jis turi būti sutvarkytas, ir galvoja, kad visa tai, kas nauja — progresyvu. Todėl Ji be jo kios abejonės eina Į susirin kimus, tampa „Eglės" draugi jos nare. Tik čia galima šiek tiek atsitraukti nuo kasdie nybės, nuo minčių apie siu vimą, apie kampą prisiglaus ti, apie Budriaus šiurkštumą ir pajustu kad kažkur, už ži nomos apylinkės, yra kiti kraštai. Taip pradedami analizuoti tikrovės reiškiniai. Evė savo prigimtimi — menininkė. Jo je vyrauja fantazija, jausmai, todėl ir bet kokio reiškinio suvokimas yra jausminis. Sai tai analizuoti, padaryti tvirtų išvadų ji negali — nė ne ieško savyje atsakymo Į klau simą, kaip sutvarkyti pasau lį, koks jis turėtų būti. In tuicija čia mažai tegali padė ti. Todėl Evei teko nemaža blaškytis, ieškoti. Menininko santykis su pasauliu, su vi suomene visada sudėtingesnis, tragiškesnis. Visuomenė nevienalytė. Evė iškilo iš pačių žemiausių visuomenės sluoksnių, bet ne atitrūko nuo jų, nors ne vi sada buvo savųjų suprasta ir įvertinta. Rašytojos I. Simonaitytės trilogija atskleidžia mums as menybės ir istorijos santykį. Knygoje tarp gėrio siekančio žmogaus ir jam priešiškos ap linkos Iškyla konfliktas. Visa tai aprėpia patrauklus, gyvas, turtingas Evės charakteris.
B. VELYVYTE
iš arti Širdis nepamiršta
Nauji N. Blaževičiutės eilėraščiai
padangę raižo mirties krovinio pilni lėktuvai, įsižiūrėjus j pa minklą kyla mintis, kad jis dabar turi daug platesnę, visą Olandiją simbolizuojančią, prasmę.
vyko iš Amsterdamo į Hagą, Nedrąsiai klausaus savo žingsnių. BIAURUSIS ANČIUKAS mes pagal savo programą tu Jūs nepikti. Kiaukutais kvepiantis vėjas Tai, kad olandų kalba ar rėjome vykti iš Hagos į Ams Jūs tik labai nekantrūs. Vėlei sugrįžti šaukia. tima vokiečių kalbai, mane terdamą. Matyt, apsilenkėm. Jūs tik labai užmaršūs. Žalia žalia, raudona ir mėlyna. nuteikė optimistiškai. Tačiau Kodėl pasaulio bibliotekų at Dabar aš tik vienas matau Nepakartojamai gera ir rimta. jau pirmomis kelionės dieno stovams šeimininkai nesuren Savo būsimų plunksnų baltumą mis teko nusivilti. Vokiškai gė galimybes pamatyti „metų Dabar aš tik vienas girdžiu senas ulinys TIKROVĖS PASAKA prakalbintas tūlas olandas pasaką" — spręsti sunku. Gal Savo galingų sparnų šnarėjimą Užsigulsiu ant samanoto rentinio, dažniausiai nuduodavo neiš Olandija — nedidelė šalis. ir jie, kaip ir dauguma Olan Dabar aš tik vienas jaučiu Ištiesiu į vėsią tamsą ranką girdęs ar nesupratęs. Betgi si Nuo krašto iki krašto toli dijoje, mažiausiai reikšmes Didelę saulės trauką. Ir susemsiu visas žvaigždes tuacija bematant keisdavosi, miausiu traukinio maršrutu ją skiria šioms pasakoms. Dabar aš tik vienas žinau Ir savo vaikiškas ašaras. kai mano draugas Povilas galima pervažiuoti per 4 va Daugumai Olandijoje ne Apie jūsų būsimą nuostabą. Aš seniai čia buvau. prakalbindavo prancūziškai. landas. Bet ir mažai šaliai galį pasakos, o daug rimtesni da Aš nepykstu ant jūsų. Mato užmirštas šulinys Tada užklaustasis ne tik būti didelė meilė. lykai galvoje. Pragyvenimas Jūs nepikti. Tiktai dangų. prancūziškai, bet ir vokiškai Gyveno olandų berniukas brangsta. Užsienio monopoli Jūs tik labai nekantrūs Aš nenoriu tylos jo drumsti stengdavosi paaiškinti, kiek vardu Žorž Liajonel Maduro. jos vis tvirčiau šeimininkauja Jūs tik labai užmaršūs. Liūdnu atradimu: sugebėdamas. Jis labai mylėjo savo šalj. O Olandijos ekonomikoje, smul Petro ir Povilo bažnyčioje Vaikystės jau nebėra. Olando reakciją nesunku į ją brovėsi nekviesti svečiai- kūs olandų prekybininkai ne suprasti. Aš pamenu 1940 m. — hitlerininkai. Jis išėjo ją gali išlaikyti stambios ir tur Abejingi mano žvilgsniams. Sunkios knygos gegužės mėn. laikraščiuose ginti. Ir žuvo didvyrio mirti tingos amerikonų Sirso ir Ko Abejingi mano žingsniams. Studentams-krovikams matytas Olandijos nuotraukas mi, vykdydamas kovinę už prekybinės organizacijos kon Bet vis tiek aš jums nešu iš oro. Vietoj žalio laukų ki duotį. Jam buvo 14 metų. Knygos lyg pilnos dėžės, didelės, sunkios kurencijos. Neretai krautuvė Skambesį lietaus lašų, Sapną tvenkinių senų, limo tuomet tyvuliavo van Ir švarios lyg pirmą rugsėjo — susigėrė Į Tėvai ir draugai įamžino jo lės lange matomas trumpas, Šilumą savų delnų. duo, vietoj kanalų tinklo — atminimą — įrengė Maduro- bet daug sakantis skelbimas: delnus anglies juodos dulkės iš vandens kyšojo namų ir damą. Daug miestų Olandijo „Išpardavimas". Mums teko Žalzganą kaštono lukštą, Dėstytojų balsai lyg prie rampos Rudeninių liepų kuždesį. medžių siluetai. Braudamiesi į je turi galūnę „damas" — matyti išpardavimo turgų. Po sunkvežimiai Prancūziją, hitleriniai grobi Amsterdamas, Į saldų snaudulį tyliai dunksi, Roterdamas, neįvykusio susipažinimo su Abejingi mano žvilgsniams. kai okupavo Olandiją, su Zandamas. Senovėje miestai garsiuoju Leideno universitetu Abejingi mano žingsniams. Trumpos dienos prigirgždina sprogdino pylimus ir užtvindė buvo statomi ant supiltos že ir jo biblioteka, kuri yra tik 5 Bet vis tiek kiekvieną rudenį naktis pilnas darbo ir širdies aritmiškų šalį. tvinksnių, mės pylimo, o pylimas olan metais jaunesnė už mūsų Man sunku čia nepabuvus. Siidies atmintis gili. Gegu diškai — dam. Tačiau Madu- universiteto biblioteką (mūsų Ateinu į jūsų rūstį, Pasiigo rugsėjo migla sudrėkintas žvirgždas žės 4-oji — Olandijos nacio rodamas — ne miestas. Madu- automobilis, matyt, pavėlavo, Jūsų tylą, jūsų rūpesčius. mano ir tavo žingsnių. nalinė gedulo ir kritusiųjų ro mylėjo visą šalį, už ją vi ir į universiteto vidų niekas Ateinu į jūsų žvilgsnį, Pasiilgai ir tu mano žvilgsnių, Toki žinomą ir šiltą. pagerbimo diena. Dviems mi są kovojo. Madurodarnas -- mūsų neįleido), mes atsitikti Pasiilgai ir tu mano juoko nutėms nutyla ir sustingsta visa Olandija miniatiūroje. Po ilgos ir sunkios tylos nai užsukom į turgų. Aikštė visa Olandija. Padedamos gė Jis įrengtas viename keleto je, kanalų krantinėse, ant til Jau tikriausiai paskutinį vakarą žinai, kad FONTANAS lės prie kapų ir paminklų. ha parke. Jį nesunku rasti, į tų — nesibaigiančios ant stalų Aš — būsimų kolumbų vandenynas, kur viską moku, Olandijoje nemaža paminklų jį rodo rodyklės gatvių kryž ar tiesiog ant grandinio išdė popierinės karavelės supas. kad viską padaryti galiu. kritusiesiems. Kvepia kreida ir tavo gaibanos šviesios kelėse, i jį plaukia turistų liotų tekstilės (daugiausia) Laikau jas švelniai tarsi pienės pūką. Mes aplankėme Anos Frank srautas iš kitų Olandijos mies prekių eilės. Triukšmas neiš Jas užsimiršęs karštyje seku Pomidorais, anglim, cementu. namelį Amsterdame. Jame tų bei užsienio. Plačioje aikš pasakytas, kiekvienas siūlo Ir neriu noriu būt vaiku — Tarsi pirmą rytmečio vėją tavo rankos slapstėsi Frank šeima. Čia try tėje prie Madurodamo vartų savo prekę. O siūlyti — tai Drąsių kolumbų vaikiška pradžia, pūslėtiems delnams išdalina vėsą, likametė Ana rašė savo die vos randa vietą mūsų auto beveik ir nėra kam. Pirkėjas Kai visko visko dar gana, o akys ištirpdo norą dėl savo dalios noraštį. Vėliau jis buvo rastas busas. graudenis. retas. Kai į senamiesčio kiemų kvadratą tarp jos žaislų ir paskelbtas. Ne mums, o patiems olan Piratai telpa, telpa miestai ir žirafos Kraštotyrininko akis į MaMAMAI Sis kaltinamasis nuosprendis durodamą Kai ateitis šviesi, prasminga surinko visus cha dams spręsti, ar protingai fašizmui išverstas į 17 kalbų. rakteringiausius Man gera. Nešies mano ir savo skausmą. Olandijos valdo jos didenybės šalį jos Lėktuvais popieriniais saulėn sminga, Mūsų delegacija aplankė ta eksponatus: namus, kelius, didenybės ministrai. O kad Man linksma. Neši mano ir savo liūdesį Kada pirma šviesi svaja rybinių belaisvių kapus tiltus, kanalus, pylimus ir kt. jie daro nuolaidą po nuolai Lengvutėm karavelėm plaukia. Man šviesu. Nešu savo ir tavo džiaugsmą, Amersforte. Čia buvusi ypa Architekto mintis sumažino dos galingiesiems iš užsienio, Žiūriu į strazdanotą šviesiaplauki. Ir tyli. Tu moki būt laiminga mano laime. tinga stovykla. Skarmalais juos maždaug 25 kartus ir tai niekam ne paslaptis. Šalis Žinau, ilgai vėsia daina skambėsiu aprėdytiems ir perbadėju- suprojektavo jų išdėstymą. įkinkyta į NATO vežimą. Ša Tarp seno mūro malonaus pavėsio. Skruzdėlė tempia spyglį siems belaisviams buvo už Darbininkų bei technikų dar lies sienos atviros. Kiekvieną Maži kolumbai plos rankas iškėlę, Lengvą nuo saulės ir kvapų nuo sakų. drausta kirptis ir skustis. Šie bas visa tai perkėlė į tikrovės šeštadienį-sekmadienĮ Olandi Mažutėms popierinėms karavėlėms. Skruzdėlė tempia spyglį, gyvieji „pabaisos" turėję pasaką. ją užplūsta turtingų užsieniu TRAKAI ilgą kaip penkios skruzdėlės, įbauginti olandus. Juos rody „turistų", atvykstančių „prasi Eini Madurodamo taku ir Žalia žalia, raudona ir mėlyna, Tempia be jokio poilsio dami, hitlerininkai šaukė — blaškyti", banga. Jie kelia Per viržiais kvepiančią žemę, štai, esą, nuo ko jie „gina" pats nepajunti, kaip kažkuria kainas maisto produktams bei Nepakartojamai gera ir rimta. Per mano ištiestą delną. Europą. Vėliau belaisviai bu me etape pameti realybės viešbučiams, ardo nusistovė Kaip prakalbinti sunkų tiltą? — Žiūriu j ją, kantriai skubančią, vo šaudomi ir vežami laidoti. jausmą ir pasiduodi iliuzijai. jusį gyvenimo ritmą ir ardo Rankomis šildau sunkias grandines. Tarp lavonų olandams pavyko Toliau matai jau nebe make ekonomiką. Vertas dėmesio ir Kaip išsaugoti menėse seną ir trapią tylą — ir noriu matyti save. išgabenti ir apie pora šimtų tus, o tikrą, gyvą gyvenimą. toks atsitikimas. Iki šių metų gyvų belaisvių. Jie buvo iš Nebepastebi ir užrašų „Ranko kalėjime Olandijoje sėdėjo gelbėti. Tiems, kurių išgelbėti mis neliesti". Kaip čia betiesi, Lahe. Tai tas pats Lahe, kuris nepavyko, pastatė antkapius. kaip drįsi brautis j gyvą pa hitlerinės okupacijos metais Kiek tolėliau antkapiai kritu- saką ir suardyti jos vyksmą. buvo gestapo viršininku Olan siems olandų, belgų, kanadie Aš nežinau, ar to siekė Ma dijoje ir kurio nurodymais čių sūnums. Stovi jie tarp gė durodamo įrengėjai, bet jie buvo nužudytas ne vienas VVU Sporto salėje Nr. 1 lių ir medžių išrikiuoti eilė tą pasiekė. Jie padarė trapią, tūkstantis Olandijos piliečių. įvyko tradicinės krepšinio tarp Istorijos ir mis kaip sargybiniai, kaip žu miniatiūrinę, pasakų Olandi Jis buvo nuteistas kalėti iki varžybos filologijos fakulteto ir 15 vusiųjų įspėjimo balsas. O už ją, kritusio šalies gynėjo at gyvos galvos. Bet tai, matyt, vidurinės mokyklos rinkti minimui įamžinti jie įkūnijo tarpe, kaip ir giraitės — NATO poligonai, nepatiko kai kam iš Bonos. nių. Merginų metais, pajėges į kapų tylą aršiu disonansu šauksmą „Nelieskite..." Ir Dėl to buvo suieškoti parsida- [ praėjusiais nės buvo IFF sportininkės, tiktai žvirbliai, čirškaudami braunasi motorų riaumojimas vėliški gydytojai, sufabrikuo kurios nugalėjo rezultatu ir kulkosvaidžių tratėjimas liliputiniuose medžiuose bei tos medicininės išvados, esą, 38:21. 15 vidurinės mokyk los sportininkai nugalėjo IFF Nejaugi jie perrėks įspėjantį namų stoguose, ardo Maduro kalinys sergąs nepagydoma li krepšininkus tik po atkaklios žuvusiųjų balsą? Kur jie ve damo pasakos iliuziją. ga ir šiandien — ryt mirsiąs. kovos. Rezultatas — 45:42. studentų da Olandiją ir ne tik Olandi Olandijos vyriausybė parodė Rezultatyviausiai PASAKOS TIKROVE komandose žaidė I. Saba ją? Neseniai VVU sporto salėje sausu rezultatu 3.0. Šį kartą „humaniškumą", paleido mi- liauskaitė (II k.) ir V. StaOlandijos sostinė — Am Roterdamas — didžiausias rioklį namo, lai priglaudžia šys (I k.), kurie pelnė po 14 Nr. 1 įvyko draugiškos tink moksleivės siekė revanšo, ir sterdamas. Čia gyvena kara linio varžybos tarp „Mokslo“ tai joms pavyko: jos nuga Olandijos ir visos Vakarų Eu jo kaulus gimtoji žeme. Grįžo taškų. ir respublikos moksleivių lėjo 3:2. J. GINEIKA ropos uostas. Per jį dabar eina lienė Julijana II. Ji mažai su jis namo ir visai nesirengia rinktinių. Moksleivių rinktinė Respublikos „A“ klasės pir pagrindinai sudaryta iš Pa menybėse užtikrintai pirmau didžioji Vakarų Vokietijos ka galvą valstybės reikalais. mirti. Olandijos liaudis pasi Tuo rūpinasi jos ministrai, ku nevėžio, Kapsuko, Kauno ir ja VVU moterų rinktinė, įvei krovinių dalis. O karo me piktino. Ji reikalauja nubaus Vilniaus miestų žaidėjų. Si kusi visas savo varžoves sau tais, pražūtingą 1940 m. gegu rių rezidencijos, lygiai kaip ti nusikaltėlį. Prieš mums iš komanda, kaip ir VVU mote sais rezultatais 3:0. Liko dar ir visas diplomatinis korpu rų rinktinė, dalyvauja res susitikimai su Kauno „Medi žės 14 d. vokiečių aviobomvykstant, Amsterdame įvyko publikos „A“ klasės pirmeny ke“ ir Panevėžio „Ekrano“ bos miesto centrą ir uostą bu sas, dislokuotas Hagoje. Draugišką stalo tenisininkų bėse. Dabar moksleivės treni komandomis. II vietoje, atsi Vis tik vieną dieną metuo didžiulė 5000 žmonių antivyvo sulyginusios su žeme. Po riausybinė demonstracija susitikimą žaidė Ekonomikos ruojasi Vilniuje, sportinėje likusi vienu tašku, žengia karo miestas atstatytas naujai se, apsirėdžiusi pagal pasakų Žmonės ėjo apsirengę kon ir Istorijos-filologijos vyrų stovykloje. Po šių kontrolinių moksleivių rinktinė. „Mums iliustracijas pasiūtais rūbais rungtynių jos išvyks į Smo tereikia laimėti vienas rung — iš stiklo, metalo ir gelžbe centracijos stovyklų kalinių komandos. Nors ekonomistai lenską draugiškam susitiki tynes, — pasakoja VVU ko tonio, iš dangoraižių ir žemų ir moderniu automobiliu pa drabužiais, nešė šūkius. Vy žaidė be pagrindinio savo žai mui su RTFSR moksleivių mandos treneris, nusipelnęs paviljonų ansamblių. Visi siekusi Hagos pakraščius, ka riausybė nedelsdama „reaga dėjo TSRS sporto meistro V. komanda. Respublikos pirme respublikos treneris St. Bato „Mokslo“ merginos ras, — ir galėsime džiaugtis Olandijos miestai panašūs ralienė sėda į paauksuotą še- vo" — panaudojo „ilgaplau Vaidžiulio, vis dėlto laimėjo nybėse moksleives buvo įveikusios pergale“. A. PUPELIS vienas į kitą. Skiriasi tik jis šiakinkę karietą ir vyksta į kius" demonstracijai suardyti rezultatu 6:4. miesto centre esančių senųjų vienas — Roterdamas. Jis at Gerai žaidė A. Skrupskeiis „SUDIE, OLANDIJA" rodo teatrališkai dekoratyvi Binenhofo rūmų Riterių salę. ir A. Tamašauskas, laimėję Laikas prabėgo nepastebi Čia vienas po kito ministrai niu ir netikru. Ir tik vienas po du susitikimus. statinys grąžina stebėtoją re duoda karalienei ataskaitą mai. Mes vėl Amsterdamo VYT. LUBAUSKAS apie tai, kaip leidžiami jos iž aerouoste. Uniformuotieji at Norėtųsi, kad ir kiti fakul Sausio 4 d. įvyko draugiš alybėm Miesto centre, ant kos tinklinio ir krepšinio vy tetai parodytų panašią inicia kuklaus postamento konvulsi do pinigai ir kaip valdoma žymi mūsų pasus. Toldami mojuojame Marcelai. Tarybi rų varžybos tarp Gamtos fa tyvą. : joje pakilusi masyvi žmogaus jos šalis. I. k. lituanistei Visa tai transliuoja televi nis oro laineris per trejetą va kulteto dėstytojų ir studentų figūra su išdraskyta krūtine E. GULIAKAS Onutei KLIMAITEI komandų. Tiek tinklinio, tiek ir išplėšta širdim, užlaužusi zija. Toji diena vadinama landų mus perkels į Maskvą. Tegu nuoširdūs mūsų GF 11 k. „metų pasaka". Esą, kiekvie Sudie, Olandija. Viso gero, krepšinio aikštelėse pajėges užuojautos žodžiai paleng rankas ir įbedusi į dangų siau vina Tavo skausmą, my ni buvo studentai. Jie įveikė bu perpildytas akis. Pagal nas olandas tą dieną gali ma Marcela. Mes dėkingi už sve limai mamytei mirus. tyti tikrą pasakų karalienę, tingumą. Mes daug ką čia dėstytojus: krepšininkai rezul skulptoriaus idėją tai turėtų VADOVĖ IR KURSO REDAKCINE kolegija tatu 48:36, tinklininkai — ir DRAUGAI simbolizuoti patį Roterdamą, duodančią tikrai pamokančius pamatėm įdomaus, gero patarimus savo ištikimiems ir vertingo, mes daug galėsim 3:0. kurio centrą (širdį) sugriovė Redakcijos adresas: Vilnius, Tačiau dėstytojai nenusi papasakoti savo kolegoms. O (išplėšė) iš dangaus krintan išmintingiems tarnams. Universiteto g-vė Nr. 3, tele mena savo nesėkme. „Kaip Mūsų buvimas Olandijoje jeigu kas ir peiktino pakliuvo čios bombos. Šiandien, kai Medicinos fakulteto II puiku prisiminti tas dienas, fonas 2-58-84. Spausdina LKP miesto centras jau atstatytas sutapo su „metų pasakos" die į akis, tai ne dėl to, kad spe k. studentai nuoširdžiai kai žaidėme fakulteto tinkli CK laikraščių ir žurnalų lei ne pagal olandišką stilių, kai na. Tačiau pamatyti šią pasa cialiai to būtume ieškoję, o užjaučia studentę Ziną nio rinktinėje", — sako dės dyklos spaustuvė. ką mes neturėjome galimy dėl to, kad tai, matyt, bendra MEŠKAUSKAITĘ. jos tė tytojai V. Intelis ir G. Ka veliui mirus. bės. Nesutikom ir karalienės, įspūdžių dalis, Mes bandėm PABAIGA Pradžia 1966 m. LV 15485 Užs. Nr. 360 valiauskas. nors kaip tik tą dieną, kai ji žvelgti atviromis akimis. 37 nr.
Š
Draugiškos
Tinklininkės finišuoja
Ekonomistų pergalė
SPORTUOJA DĖSTYTOJAI IR STUDENTAI