Universitas Vilnensis, 2010 m. balandis Nr. 2 (1700)

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis Nr. 2 (1700)

2010 m. balandis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame numeryje

Vilniaus universitetas garbingai išgyveno sudėtingus metus Skaitykite p. 3

Ar trumpesnė studijų trukmė-tikrai stiprus universitetų koziris?

Skaitykite p. 5

Chemikas doc.dr.R. Raudonis: „Paskaita yra mini spektaklis, kūrybinis aktas“ Skaitykite p. 11

Šv. Jonų bažnyčios varpinė atvers duris lankytojams Skaitykite p. 13

VU teatrui-440 Skaitykite p. 14

N

£

W

r

g

£ Was http://www.vilnensis.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

VU mokslininkams įteiktos 2009 metų Lietuvos mokslo premijos^ Kovo 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje iškilmingai įteiktos 2009 metų Lietuvos mokslo premijos.

Premijos įteiktos už 7 fundamentinius įtaikomuosius mokslinių tyrimų darbus humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse.

Lietuvos mokslo premijos buvo įteiktos jau septynio­ liktą kartą.

Tarp apdovanotųjų - ir Vilniaus universiteto moks­ lininkai. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje įvertinimo sulaukė VU Filosofijos fakulteto prof.Zenono Norkaus darbų ciklas „Istoriniai-sociologiniai tyrimai (1996-2008 m.)". Fizinių mokslų srityje Lietuvos moks­ lo premija skirta VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros mokslininkams prof. Algirdui Matuliui ir doc. dr. Egidijui Anisimovui už darbų ciklą„Kvantinių nanodarinių modeliavimas (1994-2008 m.)".

Premijas laureatams įteikė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Apdovanoti mokslininkai pristatydami publikai savo mokslinius projektus dėkojo savo šeimos nariams ir kolegoms už supratingumą ir palaikymą.

Sveikindamas Lietuvos mokslo premijos laureatus A. Kubilius ypač pabrėžė tą džiaugsmą, kurį jis patiria bendraudamas su akademinės bendruomenės atsto­ vais. „Jaučiu ypatingą pagarbą žmonėms, kurie net sunkmečiu neapleidžia mokslo",-sakėjis.Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, kad Lietuvos mokslininkai„išlaiko ambicijas nepamesti mokslo tako". Jis taip pat pažymė­ jo, jog ateities perspektyvos yra glaudžiai susijusios su žiniomis ir mokslu. Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, kreip­

damasis į premijos laureatus, pabrėžė poreikį siekti, kad svarbūs mokslo laimėjimai visada būtų tinkamai įvertinti. „Kviečiu drauge ieškoti būdų, kad laureatų vardai taptų kuo plačiau žinomi", - paragino jis LMA Konferencijų salėje susirinkusią publiką.

Lietuvos mokslo premija yra viena svarbiausių ir prestižiškiausių šalies premijų, skiriamų už Lietuvai reikšmingus fundamentinius irtaikomuosius mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės veiklos darbus. „U. V."inform.

Fizinių mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta VU Fizikos fakulteto mokslininkams (iš kairės) doc. dr. E. Anisimovui ir prof. A. Matuliui. V. Valuckienės nuotr.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje įvertintas VU Filosofijos fakulteto profesoriaus Z. Norkaus darbas. V. Naujiko nuotr.

VU bendruomenė kviečiama diskutuoti dėl naujo VU Statuto Vilniaus universiteto rektoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu sudaryta darbo grupė, vadovaujama strateginės plėtros reikalų prorektoriaus prof. J. R. Lazutkos, parengė Vilniaus universiteto Statuto projektą ir kviečia VU bendruomenę jį apsvarstyti ir pateikti pastabų bei pasiūlymų. Statuto projektas publikuojamas universiteto vidiniame tinklalapyje. Diskutuoti dėl naujo VU Statuto kvie­ čiame ei. forume www.statutas.vu.lt (prieiga prie forumo iš VU tinklų nėra ribojama, tuo tarpu iš išorinių tinklų ji galima tik per VU VPN). Diskusija dėl naujo VU Statuto vyks iki gegužės mėn.

Vilniaus universiteto Statutas - pagrindinis universiteto gyvenimą reglamentuojantis dokumentas.

Kviečiame nebūti abejingiems ir pareikšti savo guomonę!

universitas

2

2010 m. balandis

vilnensis

f f f aktualijos_____________________________________________

Pasirašyta sutartis dėl Jungtinio gyvybės mokslų centro sukūrimo

Praėjusių metų geriausių disertacijų autoriai - iš Vilniaus universiteto Balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose buvo įteikti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimai už geriausias 2009 m. apgintas disertacijas.

Tokia apdovanojimų ceremonija vyko jau ketvirtą kartą. Šiemet į fina­ linį atrankos etapą pateko penkios Vilniaus universitete, dvi Kauno tech­ nologijos universitete ir dvi Vilniaus Gedimino technikos universitete parengtos disertacijos, taip pat viena Mykolo Romerio universitete pareng­ ta disertacija.

Dviejų pačių geriausių darbų auto­ riais buvo pripažinti Vilniaus universi­ teto auklėtiniai - fizikas Jūras Micke­ vičius (konkurso nugalėtojas fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų srityse), VUTaikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos sky­ riaus mokslo darbuotojas, ir filologas Vytautas Rinkevičius (humanitarinių ir socialinių mokslų sritis), VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros jaunes­ nysis mokslo darbuotojas.

Vytautas Rinkevičius už disertaciją „Prūsų kalbos kirčiavimo sistema" ap­ dovanotas DnB NORD banko įsteigtu 5000 litų apdovanojimu, Jūrui Micke­ vičiui, apgynusiam disertaciją „Krūvi­ ninkų rekombinacija plačiatarpiuose nitridiniuose puslaidininkiuose", skirta ABTEO LT įsteigta 5000 litų premija.

Iškilmių metu pagerbti ir kiti į an­ trą konkurso etapą atrinkti jaunieji

mokslų daktarai. Tarp jų taip pat yra VU jaunųjų mokslininkų. Tai chemi­ kas Edvinas Orentas (VU), istorikas Valdemaras Klumbys (VU), o štai matematikas Giedrius Alkauskas (VU) apdovanotas LJMS specialiu prizu už disertacijos originalumą. Šiemet taip pat buvo įteiktas pa­

pildomos nominacijos - už geriausią disertaciją aplinkosaugos tematika apdovanojimas, kurį įsteigė Europos Parlamento narė Radvile Morkūnaitė.

Jį gavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovas Alvydas Zagorskis.

Apdovanojimus geriausių diserta­ cijų autoriams įteikė Lietuvos Respub­ likos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sveikindama jaunuosius mokslininkus ji pabrėžė, kad tokie apdovanojimai yra „labai graži iniciatyva", kuri turėtų paskatinti jaunuosius mokslininkus ir toliau dirbti šalies labui. „Mes visi turime pasirūpinti, kad mūsų moksli­ ninkai dirbtų Lietuvai ir Lietuvoje", kalbėjo Prezidentė. D. Grybauskaitė taip pat paragino aktyviau remti studentų mokslinių draugijų veiklą ir pasidžiaugė, kad Lietuvoje šiuo metu steigiami inovatyvūs mokslo, studijų ir verslo slėniai.

Dr. V. Rinkevičius, VU FilF Baltistikos katedros jaunesny­ sis mokslo darbuotojas, su darbo vadovu prof. B. Stundžia

Balandžio 2 d. Vilniaus universiteto Rektoriaus auloje buvo pasirašyta projekto „Jungtinio gyvybės mokslų centro sukūrimas“ sutartis. Šią sutartį savo parašais patvirtino VU rektorius akad. Benediktas Juodka ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

„Tai yra įsimintina diena Lietuvos mokslui", - pažymėjo G. Steponavi­ čius. Pasak ministro, XXI a. Lietuva turi būti moderni kūrybinga vals­ tybė. „Noriu tikėtis, kad Jungtinis gyvybės mokslų centras pateisins mūsų ambicijas ir lūkesčius", - sakė G. Steponavičius.

Balandžio 1 d. Vilniaus universite­ tui sukako 431 metai.„Gražesnės do­ vanos universitetui negalima būtų ir sugalvoti", - pasakė rektorius apie pasirašytą sutartį. B. Juodka pažymė­ jo, kad Jungtiniame gyvybės mokslų centre bus sukaupti beprecedenčiai žmogiškieji ir moksliniai resursai. „Tokio centro sukūrimas atitinka mū­ sų - biotechnologų - svajones", - sakė B. Juodka.

Moderniame ir naujausia įranga ap­ rūpintame atviros prieigos mokslinių ir mokomųjų laboratorijų komplekse

Doc. dr. J. Konickaja (pirmoje eilėje antra iš kairės) su Slovėnijos prezidentu D. Turku, VU rektoriumi akad. B. Juodka, mokslo reikalų prorektoriumi prof. habil. dr. J. Baniu ir studentais. V. Naujiko nuotr.

Kovo 10 d. Vilniaus universitete lankėsi Slovėnijos prezidentas Danilo Turkas, atvykęs į Lietuvą su oficialiu vizitu.

Mokslininkė daugiau nei penkiolika metų aktyviai populiarina ir dėsto slovėnų kalbą Vilniaus universitete.

Jos pastangomis slovėnų kalba buvo įtraukta į pasirenkamo dalyko sąrašus, o vėliau tapo specialybe VU. Apdovanojimą Vilniaus univer­ siteto mokslininkei D. Turkas įteikė iškilmingoje aplinkoje VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. „U. V.“inform.

Kovo 29 d. Vilniaus universiteto rektorius akad.

Benediktas Juodka susitiko su gausia mokinių ir mokytojų delegacija iš Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinės mokyklos, kuri šiais metais švenčia 200 metų jubiliejų.

Šv. Jonų bažnyčios ir KHF renovavimui daugiau nei 3,5 mln. litų Kovo 31 d. Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka ir Strateginės plėtros direkcijos vadovas Algimantas Lipinaitis pasirašė sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra dėl Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios pastato ir Kauno humani­ tarinio fakulteto pastatų komplekso renovavimo. Bendra projektų suma yra per 3 mln. litų, skirtų iš ES struk­ tūrinių fondų.

Pagal pasirašytą sutartį bažnyčios renovavimui bus skirta per 1,4 mln. litų, už kuriuos planuojama atlikti pastogės perdangų apšiltinimo dar­ bus, pakeisti pastato langus ir išorės duris, rekonstruoti vitražinius langus, renovuoti pagrindinio įėjimo vartus.

Bendrasis šio projekto tikslas - mažin­ ti pastate energijos sąnaudas.

Kauno humanitarinio fakulteto pastato renovavimui bus skirta per 2,3 mln. litų. Planuojama renovuoti visą KHF kompleksą, kurį sudaro penki pastatai (seniausias jų - XVI a., o nau­ jausias pastatytas 1984 m.). Atlikus projekte numatytus darbus turėtų sumažėti fakulteto išlaidos už šiluminę energiją ir būti užtikrintos optimalios mikroklimato sąlygos patalpose, page­ rėtų pastato atitvarų fizinės savybės ir sumažėtų aplinkos tarša. „U. V."inform.

šalies mokslininkai tyrinės žmogaus genomą, ieškos naujų vėžio ir kitų sunkių ligų diagnostikos bei gydymo būdų, plėtos biotechnologijų taikymą aplinkosaugoje, pramoniniuose pro­ cesuose ir kitose srityse. Šis centras yra vienas svarbiausių integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių projektų.

Jungtinį gyvybės mokslų centrą, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, kuria Vilniaus universitetas kartu su partneriais - Vilniaus Ge­ dimino technikos universitetu, Bio­ technologijos, Biochemijos ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutais.

Centras bus įkurtas mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Saulėtekis". Projekto bendra vertė - 125,4 mln. litų, iš kurių apie 106 mln. litų skirs ES fondai, likusi dalis - valstybės lėšos. „U. V."inform.

Rektorius susitiko su moksleiviais ir mokytojais iš Joniškėlio

Dr. J. Mickevičių sveikina Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

VU mokslininkei - Slovėnijos ordinas „Už nuopelnus"

Jis susitiko šu universiteto rektoriumi akad. Benediktu Juodka ir ordinu „Už nuopelnus" apdovanojo VU Filologi­ jos fakulteto Rusų filologijos katedros doc. dr. Jeleną Konickają.

J. Konickajai ordinas buvo suteiktas už nuopelnus populiarinant ir dėstant slovėnų kalbą, literatūrą ir kultūrą Lietuvoje, stiprinant kultūrinius slo­ vėnų ir lietuvių ryšius, prisidedant prie Slovėnijos pažinimo sklaidos.

Konkurso laureatus sveikino ir Lie­ tuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. „Noriu padrąsinti jus būti aukštojo mokslo srities kūrėjais. Kviečiu savo darbais ir principingumu prisidėti prie šio tikslo.Taip pat noriu palinkėti jums, kad jūsų vardai būtų plačiai žinomi Lietuvoje", - sakė jis, kreipda­ masis į konkurso finalininkus.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų są­ jungos prezidentė Vilma Petrikaitė pasidžiaugė, kad apdovanojimai už geriausias disertacijas jau tapo gražia tradicija. „Lietuvos mokslininkai gali būti pasaulio mokslo elitas - tokia yra mūsų vizija", - pažymėjo ji.

Konkurso nugalėtojai džiaugėsi aukštu jų darbų įvertinimu.„Malonu žinoti, kad, be manęs, dar kažkas perskaitė šią disertaciją", - juokavo J. Mickevičius, kurio disertacija„Krūvininkų rekombinacija plačiatarpiuose nitridiniuose puslaidininkiuose" buvo pripažinta geriausia tarp fizinių, tech­ nologijos ir biomedicininos mokslų srities disertacijų. Geriausios huma­ nitarinių ir socialinių mokslų srities disertacijos „Prūsų kalbos kirčiavimo sistema" autorius V. Rinkevičius pa­ brėžė dėmesio išnykusiai prūsų kal­ bai svarbą. „Tyrinėdami prūsų kalbą stipriname savo dvasinę kultūrą. Ly­ gindami giminingas kalbas atkuriame savo kalbos istoriją", - sakė jis. „U. V."inform.

V. Naujiko nuotr.

1

I į

!

VU Senato salėje rektorius pasveiki­ no svečius, atvykus į seniausiąją netik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje aukštąją mokyklą. Moksleivių ir mo­ kytojų delegacijai B. Juodka trumpai pristatė turtingą VU istoriją.

Nemažai buvo kalbama ir apie dabartį. B. Juodka pažymėjo, kad VU šiandien yra didžiausias universite­ tas Lietuvoje. Be to, jis ne tik užima pirmąją vietą visų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge, bet ir yra vienintelė Lietuvos aukštoj i mokykla, patenkanti į tarptautinį universitetų reitingą.

Rektorius ypač pabrėžė VU dalyva­ vimą kuriant du integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius Vilniuje. „Ga­ lima tik pabandyti įsivaizduoti, koks įspūdingas mokslinis potencialas bus sutelktas „Saulėtekio" ir „Santaros" mokslo slėniuose", - sakė jis.

B. Juodka paragino mokinius atei­ tyje atsakingai rinktis studijas aukš­ tosiose mokyklose. „Nepamirškite, kad studijų kokybė 50 proc. priklauso nuo jūsų pačių - nuo jūsų motyvacijos studijuoti, nuo tinkamai pasirinktos studijų programos", - sakė jis.

Joniškėlio Gabrielės PetkevičaitėsBitės vidurinės mokyklos atstovai padovanojo B. Juodkai moksleivių sukurtus meno darbus ir filmo apie mokyklą įrašą.

Po susitikimo su rektoriumi moki­ niams ir mokytojams buvo parodytos gražiausios Vilniaus universiteto rūmų vietos - P. Smuglevičiaus, Baltoji salės VU bibliotekoje, Mažoji aula (nuotrau­ koje), Šv. Jonų bažnyčia.

„U. V."inform.

V. Naujiko nuotr.

universitas

2010 m. balandis

3

vilnensis

_____________________________________________ aktualijos tat

Vilniaus universitetas garbingai išgyveno sudėtingus metus 2009-ieji - sukakčių metai 2009-ieji Vilniaus universitetui -

sukakčių metai. Pernai VU šventė

savo 430 metų sukaktį, 45 metai sukako VU Kauno humanitariniam fakultetui, paminėtas Filosofijos fa­ kulteto atkūrimo dvidešimtmetis, o VU Užsienio kalbų institutas minėjo pirmąjį savo veiklos dešimtmetį.

Buvo minimos ir kitos svarbios uni­

versiteto istorijai datos. „2009 m. paminėjome dviejų buvusių univer­ siteto rektorių - prof. J. Bulovo 100 metų ir prof. Z. Žemaičio 125 metų

jubiliejus", - priminė B. Juodka.

Rektorius ypač pabrėžė, kad praė­ jusiais metais Vilniaus universitetas

Kovo pabaigoje vyku­ siame jungtiniame VU Senato ir Senato ko­ misijos posėdyje buvo pritarta Vilniaus univer­ siteto rektoriaus akad.

Benedikto Juodkos metinei ataskaitai. Atas­ kaitoje apžvelgti svar­ biausi praėjusių metų darbai ir aktualijos.

nių technologijų taikymo visuose

baruose, tarp jų ir valdymo", - sakė rektorius. Jis pasidžiaugė, kad su ES finansine parama pavyko pradėti kelių svarbių projektų įgyvendini­ mą - tarp jų Nacionalinio atviros

prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimas, VU Šv. Jonų bažnyčios renovavimas, VU KHF pastatų renovavimas ir 1.1.

Finansiškai sunkūs metai išgyventi 2009 metai Lietuvai finansiškai

V. Naujiko nuotr.

buvo ypač sunkūs. Ekonominis sunkmetis neaplenkė ir universite­ to. „Ataskaitiniai metai finansiniu požiūriu buvo sudėtingi. 2009 m. pajamos sudarė 229 mln. litų, t. y.

nės analizės ir planavimo - parengė

visus Lietuvos universitetus ir moks­

lo institutus. Tačiau perskaičiavus

papildomus balus įvairių specialaus ugdymo mokyklų absolventams. VU buvo vienintelė bendrame priėmi­

ir Ekonomikos fakultetas.

B. Juodka priminė, kad nuolatinių studijų užsienio studentų skaičius

uždirbtas lėšas ir mokslinės produk­ cijos kiekį vienam sąlyginiam tyrėjo

yra vienas iš esminių kriterijų, rodan­

etatui VU nebėra pirmas. Kai kuriuo­

nei 2008 m.", - pabrėžė rektorius. Pa­ sak jo, pajamų mažėjimą lėmė ir tai,

paraiškas naujiems. Akad. B. Juodka taip pat pasidžiaugė faktu, kad per­

me dalyvavusių aukštųjų mokyklų, kuri nustatė minimalią stojamojo

čių aukštojo mokslo institucijos tarptautiškumą. Turimais duomenimis,

se fakultetuose jaučiama pinigų, o ne mokslinių tyrimų aistra. Dirbdami

kad praėjusiais metais kaip tik buvo baigti 2004-2006 m. ES struktūrinių

nai į Lietuvos rinką atėjęs Jungtinės Karalystės bankas „Barclays" savo

konkursinio balo ribą - 50 proc. maksimalaus studijų programos

partneriu pasirinko būtent Vilniaus

konkursinio balo be papildomų

mūsų senojoje Alma Mater turime prisiminti, kad aukštoji mokykla liks universitetu tol, kol bus gero lygio

fondų projektai, o 2007-2013 m. paramos laikotarpio projektai dar ne visi startavo visu pajėgumu.

universitetą.

Kai kurie 2009 m. įvykiai padėjo

balų", - sakė B. Juodka. Iš viso 2009 m. stojantiesiems į VU buvo pasiūlytos 64 pirmosios pakopos ir net 103 antrosios pakopos studijų programos.

2006 m. VU studijavo 111 nuolatinių studijų studentų iš užsienio, 2007 m. jų buvo 150, 2008 m. jau 190 ir 2009 m. -197.Tokie skaičiai Vilniaus

mokslas, kol katedrose kunkuliuos darbas, vyks moksliniai seminarai, profesoriai ir docentai kasdien ben­

Didelis 2009 m. VU laimėjimas buvo sėkmingai surinkti studijų krepšeliai, kuriuos į universitetą

draus su doktorantais, studentais, o ne pasirodys katedrose tik paskaitų

„atnešė" į jį įstoję mokyklose gerai besimokę abiturientai. „Galima pasidžiaugti, kad 10,6 mln. litų

sėkmingai vykdė ES struktūrinių fondų projektus. Bet daug pastangų dar teks įdėti ne tik įgyvendinant jau esamus projektus, bet ir teikiant

pagrindą ir ateities darbams. „Kaip žinote, Seimas patvirtino naują Mokslo ir studijų įstatymą, sukėlusį daug aistrų ir neaiškumų, ypač prii­ mant naujus studentus. Mūsų neap­ lenkė ir sveikatos apsaugos sistemos reforma, kuri dar nepasibaigė. Vienu

žodžiu, liūdna nebuvo", - kalbėjo rektorius.

Studentų skaičius stabilus Kalbėdamas apie studijas, B. Juod­ ka pažymėjo ypatingą Vilniaus universiteto, kaip seniausios ir pres­ tižiškiausios Lietuvos aukštosios mokyklos, statusą. „VU buvo di­

džiausia ir savo veiklos pobūdžiu neabejotinai nacionalinė Lietuvos aukštoji mokykla, kurioje mokėsi studentai iš visų šalies regionų. Deja, įforminti nacionalinio universiteto

statuso naujajame Mokslo ir studijų įstatyme nepavyko", - konstatavo

kriterijai, VU nebegalėjo remtis ankstesnių metų patirtimi ir taikyti

Daugiau dėmesio studentų praktikai ir tarptautiškumui Daug dėmesio 2009 m. buvo ski­ riama studentų parengimo kokybei. „Kaip žinote, potencialūs darbdaviai dažnai priekaištauja universitetams, kad jie studentams suteikia mažai

praktinių žinių. Atsižvelgiant į tai,

daugiau dėmesio pradėta skirti studentų praktikoms, tarp jų ir už­

sienyje", - pažymėjo rektorius. Jis pabrėžė, kad labai svarbus yra ir studijų internacionalizavimo aspek­

tas, kur pagrindinį vaidmenį atlieka tarptautinės akademinių mainų programos.

Deja, Vilniaus universitetas vis

rektorius.

2009 m. spalio 1 d. duomenimis,

dar negali pasigirti dideliu studijų

Vilniaus universitete studijavo 23 707 visų trijų pakopų studentų - iš jų net

„Esu ne kartą minėjęs, kad reitin-

17 945 buvo bakalauro ir vientisųjų studijų I-IV kurso studentai. B. Juod­ ka pažymėjo, kad studentų skaičius

rodiklių labai svarbus yra ir užsienio

per pastaruosius penkerius metus beveik nekito.Tiesa, pernai, palyginti

auga lėtai. Pirmosios magistrantūros

su kitų metų statistika, šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Pagal studentų skaičių didžiausi fakultetai VU pra­

2005 m. 2009 m. buvo vykdomos tik

ėjusiais metais buvo Ekonomikos, Kauno humanitarinis, Matematikos ir informatikos bei Teisės fakultetai.

Praėjusių metų naujų studentų priėmimo procesas buvo ne iš

fakultete ir dviTarptautinių santykių

lengvųjų.„2009 m. gegužės mėnesį

studentai. Tiesa, tam tikra pažanga šioje srityje irgi pastebima. Pasak

buvo patvirtintas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame įvesta studentų krepšelių sistema. Laiko įgyvendinti naują priėmimo tvarką buvo mažai, todėl sumaišties užteko. Juo labiau

kad priėmime dalyvavo jau 44 Lie­ tuvos aukštosios mokyklos. Kadangi visoms aukštosioms mokykloms buvo nustatyti bendri priėmimo

programų užsienio kalba skaičiumi.

guojant universitetus tarp daugelio

studentų skaičius. Deja, studijų

programų užsienio kalba skaičius programos užsienio kalba parengtos 4 tokios programos: viena - Ekono­ mikos fakultete, viena - Filologijos

ir politikos mokslų institute", - pa­ sakojo rektorius. 2009 m. pagal šias programas studijavo 118 studentų, tarp kurių buvo tik 47 užsienio

rektoriaus, praėjusiais metais stu­ dijų kokybės vertinimo centrui akredituoti buvo pateiktos naujos studijų programos užsienio kalba tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės bei rusistikos. Abi jos šiandien

jau akredituotos. Taip pat dar vieną programą užsienio kalba - ekonomi­

universitete nėra dideli.

Be aukšto lygio mokslo nebūtų ir universiteto Kalbėdamas apie mokslinės vei­ klos rezultatus, rektorius paminėjo

vadinamųjų „atbėgančiųjų" dėsty­ tojų problemą. Tai tie dėstytojai, kurie tik ateina į universitetą skaityti paskaitų, bet tai nėra jų pagrindinė veikla. „Sutikite, kad jų indėlis į VU mokslinius rezultatus yra beveik nulinis ir jie mokslinės auros fakul­ tetuose. nesukuria. Be kviestinių dėstytojų neapseisime, mes turime pasinaudoti visu aukščiausios kva­ lifikacijos žmogiškuoju potencialu norėdami kelti studijų kokybę, bet iškyla pusiausvyros tarp pagrindinių ir kviestinių dėstytojų skaičiaus klau­ simas", - pažymėjo rektorius.

2009 m. buvo vykdomi 209 pa­ tvirtinti mokslo tiriamieji darbai.

Rektorius prognozavo, kad šiais 2010 - metais mokslinių darbų skai­ čius didės. Jis priminė, kad pernai į Vilniaus universitetą buvo integruo­ tas Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Be to, Seimo sprendimu į VU integruojasi Biochemijos ins­ titutas, Biotechnologijos institutas ir Matematikos ir informatikos ins­ titutas. „Jų įsiliejimas į VU gerokai sustiprins mūsų mokslines pajėgas kai kuriose mokslo srityse, sustiprins laboratorinę bazę. Visa tai būtina panaudoti studijų kokybei gerinti", pažymėjo rektorius.

Nėra abejonių, kad stiprinti uni­ versiteto mokslinį lygį ir potencialą padės ir aktyvus VU dalyvavimas

kuriant „Saulėtekio" ir „Santaros" mokslo, studijų ir verslo slėnius. Vil­ niaus universitetas yra vienas iš šių slėnių steigimo iniciatorių.

Džiaugdamasis aukštais univer­ siteto mokslininkų laimėjimais, B. Juodka nepamiršo paminėti ir esamų problemų. „Absoliutūs, kie­ kybiniai rodikliai - tiek finansiniai, tiek mokslinės produkcijos - lenkia

skaityti", - sakė rektorius.

Reikia kviesti dirbti doktorantus Prie pedagoginio ir mokslinio personalo klausimo rektorius grįžo ir kalbėdamas apie VU darbuotojų

27,7 mln. litų, arba 10,8 proc., mažiau

sumažintus biudžeto asignavimus pavyko kompensuoti sėkmingai įvykdžius naujų studentų priė­

mimą: gauta 11,74 mln. litų, t. y.

1,078 mln. litų daugiau, negu buvo „atimta", - pažymėjo rektorius. Ta­ čiau tam tikrų finansinių sunkumų

padėtį. Jis pažymėjo, kad, be nepa­

universitetui nepavyko išvengti.

grindiniame darbe dirbančių, beat­ bėgančių" į universitetą dėstytojų, yra ir kita - persidirbimo - problema.

„Rimta problema iškilo dėl netoly­

„Yra ir dar viena labai negera tenden­ cija: kai kuriuose fakultetuose tie

proc. sumažintų asignavimų. Dėl

patys etatiniai dėstytojai „tempia" milžiniškus pedagoginius krūvius, skaitydami paskaitas ir dieninio, ir vakarinio, ir neakivaizdinio sky­ riaus studentams. Suprantama, kad mokslinei veiklai laiko nebelieka.

Tokie fakultetai Vilniaus universitetą laipsniškai tempia į kolegijų lygį", piktinosi B. Juodka.

Kita problema, kurią pabrėžė rektorius - tai drastiškai augantis aukščiausios kvalifikacijos darbuotojųamžius.Turimais duomenimis, net

visam personalui siūlyti eiti dviejų

80 proc. aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų universitete yra vyresni nei 50 metų. „Ar ne geriau priimti jaunus ir perspektyvius žmones į pagrindines pareigas ir iš jų auginti būsimus profesorius? Juk kiekvienais metais fakultetuose baigia studijas dešimtys jaunų doktorantų. Juos reikia kviesti dirbti VU. Tai būtina daryti. Kiekvieno dekano prašau peržiūrėti savo fakulteto kadrinę politiką", - sakė rektorius.

B. Juodka ypač pažymėjo ir infra­ struktūros svarbą. „Mes visi puikiai

suprantame, kad kokybiniai studijų ir mokslinės veiklos dalykai didele dalimi priklauso nuo darbo sąlygų, auditorijų ir mokomųjų laboratorijų

lygio ir aprūpinimo, nuo mokslinių laboratorijų įrangos, bendrabučių kokybės, bibliotekų ir skaityklų aprūpinimo literatūra, informaci­

gaus 2009 m. biudžeto paskirstymo: pirmą pusmetį buvo skirta tik 38

šios priežasties mes buvom priversti

savaičių nemokamų atostogų. Noriu pabrėžti, kad nebuvo užregistruotas

nė vienas universiteto darbuotojo

atsisakymas. Esu dėkingas VU ben­

druomenės nariams už problemos supratimą. Gavus papildomų lėšų rudenį už krepšelius, darbo užmo­ kesčio fondas buvo atkurtas ir atly­

ginimai sumokėti priemokomis bei priedais", - sakė B. Juodka.

Bendra rektoriaus 2009 finansinių metų reziumė buvo gana optimis­ tiška. „Drįstu teigti, kad, nepaisant visų sunkumų ir ekonomikos krizės, VU 2009 metus finansiškai išgyveno

ne taip jau ir blogai. Už tai noriu

padėkoti prorektoriui dr. Aleksui Pikturnai, finansų ir ekonomikos

direktoriui Gintarui Binkauskui ir, aišku, dekanams, kurie labai kruopš­ čiai sprendė finansinius padalinių

reikalus. Tai įrodo ir faktas, kad visi kamieniniai padaliniai 2009 metus baigė turėdami teigiamą specialio­ sios programos lėšų likutį", - pažy­

mėjo jis.

Parengė„Universitas Vilnensis"

Visas rektoriaus akad. Benedikto Juodkos ataskaitos tekstas inter­ nete pasiekiamas adresu www.vu.lt/ site_files/Adm/rekt_ataskaitos/ a taskaita_2009.pdf

universitas

4

2010 m. balandis

vilnensis

tiialumnai______________________________________________

Vilniaus universiteto alumnai puoselėja tradicijas Aleksandras VALENTAS

Vilniaus universiteto studentų savivaldos Alumni draugija balandžio 1 d. susitiko su VU rektoriais - buvusiu ilgamečiu rektoriumi akademiku Jonu Kubiliumi ir da­ bartiniu rektoriumi akademiku Benediktu Juodka. Akademikui J. Kubiliui ši draugi­ ja suteikė Vilniaus universiteto studentų savivaldos Alumni draugijos garbės nario vardą. Abu rektoriai apdovanoti atminimo ženklais „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.

Susitikimo metu buvo dalijamasi mintimis apie studentų savivaldos universitete raidą - dabartį, praeitį, ateitį. Pasak Vilniaus universiteto stu­ dentų savivaldos Alumni draugijos tarybos pirmininko Sauliaus Povilaičio, susitikimo tikslas - prasmingai plėtoti dabartinės Vilniaus universiteto ben­ druomenės ir buvusių absolventų tarpusavio ryšius, o iškilia Lietuvai Nepriklausomybės atkūrimo dvide­ šimtmečio proga - dar ir pagerbti asmenybes, ypač reikšmingai prisidė­ jusias prie seniausios Lietuvos mokslo institucijos statuso visuomenėje.

Akademikas J. Kubilius universiteto rektoriumi dirbo 33 metus, jo vado­ vaujamas universitetas pelnė mokslo ir kultūros ugdymo srityse pirmau­ jančios aukštosios mokyklos vardą, visuomenės pripažinimą ir pagarbą, o pats rektorius buvo ir išliko tolerantiš­ kas, reiklus ir išmintingas kelių kartų jaunosios akademinės bendruomenės globėjas, draugas ir partneris.

Akademikas B. Juodka labai prisidėjo prie universiteto atsinaujinimo pasitin­ kant iššūkius, su kuriais ši aukštoji mo­ kykla susidūrė žengdama į XXI a. mo­ dernių, progresyvių mokslo institucijų terpę, formuojant naują savo vaidmenį, atitinkantį dabarties ir ateities Lietuvos valstybės poreikius ir uždavinius, įsisa­ vinant inovacijas, numatant aktualias mokslui ir svarbias valstybei raidos perspektyvas ir kuriant naujas galimy­ bes akademinei bendruomenei.

Atminimo ženklai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai" yra įsteigti kelių auto­ ritetingų visuomeninių organizacijų sutarimu ir skiriami žmonėms, savo darbais reikšmingai prisidėjusiems prie Lietuvos valstybės sostinės Vil­ niaus kultūros, mokslo, pilietinių bei nacionalinių vertybių kūrimo ir puo­ selėjimo, už asmeninius ir visuomeni-

f mokslas

Akad. J. Kubilius tapo pirmuoju, kuriam suteiktas Alumni draugijos garbės nario vardas. Buvusį VU rektorių sveikina studentų savivaldos Alumni draugijos pirmininkas S. Povilaitis. V. Naujiko nuotr. nius laimėjimus, reikšmingus visoms šalies bendruomenėms stiprinant jų gyvybingumą ir galimybes, kuriant, ugdant irformuojant Lietuvos valstybės piliečių gerovę, savimonę, savigarbą, atsakomybę dabarčiai ir pasitikėjimą ateitimi. Ženklai skiriami už ypatingus nuopelnus mūsų šalies valstybingumui, tautinės savimonės skatinimui, Lietu­ vos laisvės ir nepriklausomybės siekių įgyvendinimui. Šiuo metu komisijai, atstovaujančiai keliolika visuomeninių organizacijų ir suteikiančiai apdovano­ jimus „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai", vadovauja kunigas Tomas Šernas.

VU studentų savivaldos Alumni draugijos garbės nario vardas suteikia­

mas už nuopelnus studentų savivaldai draugijos tarybos teikimu, pritarus draugijos visuotiniam susirinkimui.

Akad. J. Kubilius ta po pirmuoju, kuriam šis vardas suteiktas, ne tik pagerbiant rektoriaus nuopelnus, bet ir pabrėžiant reikšmingąats kaitos tašką šiai pagarbos, pripažinimo ir pasitikėjimo nominacijai. Šiltai sutiktas, susirinkusiems stu­

dentų savivaldos alumnams akademi­ kas J. Kubilius palinkėjo geros kloties plėtojant bei puoselėjant studentų savivaldą Vilniaus universitete ir pa­ sidalijo savo patirtimi, žiniomis bei prisiminimais apie studentų„valdžios" ypatumus ir įvyki us, nutikusius Vilniaus universitetejam vadovaujant, įdomius

potyrius susidūrus su kitų šalių, ku­ riose jam teko dar sovietiniais laikais lankytis, studentų veiklos apraiškomis, kartais toli peržengiančiomis akade­ minės bendruomenės sampratą ir santykius. Pasidalijo ir daug kam mažai žinomomis istorinėmis žiniomis apie pirmųjų universitetų „studentų savi­ valdos" analogus, kurių būta pirmųjų „keliaujančių universitetų" bendruo­ menėse dar giliais viduramžiais.

Taikliausiai šio susirinkimo ir pager­ bimo ceremonijos reikšmę atspindėjo akademiko B. Juodkos pastaba: „Jūs, alumnai, susitinkante su legendiniu universiteto rektoriumi", kuris yra neatsiejama universiteto ir dabartis, ir istorija, ir kiekvienas turėtų už ką rektoriui J. Kubiliui ir padėkoti, ir jį pagerbti.

Akad. B. Juodka plačiau nušvietė dabarties universiteto aktualijas, tuos užmojus ir projektus, kurie šiuo metu vyksta universitete, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, vykdomą mokslo slėnio plėtrą Saulėtekyje, VU bibliotekos moder­ nizavimą, kitus didelius ir mažus, bet reikšmingus ir išties svariai didinančius universiteto mokslinį ir akademinį po­ tencialą projektus.

VU ryšių su alumnais koordinatorė Birutė Kuklytė susirinkusiai auditorijai pristatė alumnų tradicijų istorines išta­ kas, tam tikras šio judėjimo apraiškas senajame Vilniaus universitete, supa­ žindino su dabartinėmis Alumni sekci­ jos veiklos kryptimis ir uždaviniais.

Studentų savivaldos Alumni drau­ gijos tarybos pirmininkas S. Povilaitis

prisiminė sovietinių laikų universiteto studentų profsąjungos veiklą. Profsą­ junga irgi neformaliai ir nepolitizuotai rūpinosi studentų interesais, jų gerove ir yra daug nuveikusi, kad Vilniaus universiteto studentų bendruomenė jaustųsi nevaržoma ir solidari su savo universitetu.

Alumnų draugijos valdybos pirmi­ ninkas Artūras Macijauskas prisiminė naujosios kartos, jau Nepriklausomos Lietuvos pradžioje vykusius istorijos įvykius - Vilniaus universiteto stu­ dentų sąjungos sukūrimą, studentų alumnų (anksčiau veteranų) tradicijos atsiradimo aplinkybes, 1994 m. vykusį studentų veteranų sąskrydį Dauguose, pilietines studentijos akcijas, dalyvavi­ mą 1991 -ųjų sausio įvykiuose.

Studentų savivaldos Alumi draugijos susirinkime taip pat buvo sprendžiami nuolatiniai organizacijos veiklos klau­ simai - priimti nauji nariai, pristatyta naujo alumnų projekto „Alumnų arka" iniciatyva ir idėja, kuri irgi galėtų prisidėti prie patrauklaus universiteto ir alumnų tarpusavio santykių įprasmi­ nimo, spręsti kiti klausimai. Ketinama parengti projekto„Alumnų arka" idė­ jos reprezentatyvią studiją ir pristatyti ją universiteto bendruomenei.

VU studentų savivaldos Alumni draugija vienija įvairių kartų studentų lyderius, ne tikreprezentavusius Vilniaus universitetą kaip akademinę įstaigą, bet pirmiausia kūrusius ir formavusius jaunosios akademinės bendruome­ nės-jaunų, laisvų, drąsių ir savarankiškų žmonių bendrijos - tradicijas šalyje. Kaip pažymėjo visi kalbėjusieji, beveik visada naujos, drąsios ir reikšmingos iniciatyvos prasidėdavo pirmiausia Vilniaus univer­ sitete, vėliau sklisdamos patraukdavo ir kitų šalies aukštųjų mokyklų akade­ mines bendruomenes. Tikimasi, kad studentų savivaldos alumnų būrimasis suras šalininkų ir turės tokią pat reikš­ mingą ir prasmingą perspektyvą.

___________________ ___________

Sulankstomas monitorius, arba Ką mokslas gali pasiūlyti verslui?

Viktoras DENISENKO

Technologijos, kurios atveria ateitį VU Taikomųjų mokslų instituto direktorius prof. habil. dr. Artūras Žu­ kauskas pristatė Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslųcentro (NFTMC), įsikursiančio integruotame mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Saulėtekis", koncepciją ir darbų barą. Ypatingą dėmesį jis skyrė elektronikos techno­ logijų perspektyvai. Pasak A. Žukausko, centre bus dirbama su fotoelektros technologija, leidžiančia paversti sau­ lės šviesos energiją elektros energija. Ši technologija kol kas yra labai brangi, tačiau neabejotinai perspektyvi.

NFTMC bus dirbama ir su organiniais puslankiais. „Jie taikomi visuose lazeri­ niuose spausdintuvuose ir kopijavimo aparatuose. Taip pat egzistuoja televi­ zorių, paremtų šia technologija, pro­ totipai", - sakė A. Žukauskas. Pasak jo, organiniai puslankiai leistų įgyvendinti tokias ateities vizijas kaip sulankstomas kompiuterio ekranas arba šviečiantys tapetai. Ypatingo dėmesio verta dar viena - kietakūnio apšvietimo tech­ nologija, kuri, A. Žukausko teigimu, atveria naujus horizontus energijos taupymo srityje. „Tai yra ypač aktualu Lietuvai šiandien", - pabrėžė VU Taiko­ mųjų mokslų instituto direktorius.

Idėja, kad reikia labiau skatinti verslo ir mokslo dialogą, nėra nauja. Šiemet šį iššūkį priėmė viešoji įstaiga „Saulėtekio slė­ nis“. Kovo 19 d. ji surengė pirmą verslo ir mokslo bendravimo iniciatyvos „Fakultetų penktadieniai“ diskusiją. Į ją buvo pakvieti VU, VGTU ir Saulėtekio mokslo ir technologijų parke įsikūrusių įmonių atstovai (nuotr.). Rengi­ nyje pristatyti keturi pra­ nešimai, skirti mokslinių ir akademinių iniciatyvų klausimams.

statė „gyvųjų laboratorijų" (angį. Living labs) koncepciją. Šiandien„gyvosiomis laboratorijomis" tampa tyrimams ir inovacijoms skirti forumai, kuriuose kuriami nauji produktai, paslaugos ir procesai, įtraukiant į tai vartotoją kaip „bendraautorį". „Vartotojas turi dalyvauti kūrimo procese nuo pat pradžių. Naujojoje ideologijoje, kurią galima apibrėžti kaip „mokslas, verslas ir vartotojas", esminiu veikėju tampa būtent vartotojas. Jis diktuoja sąlygas ir reikalauja sau patogaus produkto", paaiškino „gyvųjų laboratorijų" ideolo­ gijos principus E. Stumbrys. „Gyvosios laboratorijos" yra ypač populiarios Skandinavijos šalyse, kur jau vykdoma nemažai atitinkamų programų (pavyz­ džiui, LILAN - Living lab in the North), tačiau Lietuvoje tai yra naujovė.

VGTU lektorius Eigirdas Žemaitis pri­

V. Denisenko nuotr.

Vilniaus universiteto biblioteką", - aiš­

kino šios formulės esmę I. Krivienė.

VUB generalinė direktorė pabrėžė, kad Mokslinės komunikacijos centras

VUB ateitis: „1+1 = 1“

bibliotekos (VUB) Mokslinės komu­ nikacijos centro pastatas, kartais dar vadinamas „naująja VU biblioteka".

Generalinė VUB direktorė Irena Krivienė pabrėžė, kad Vilniaus universi­ teto bibliotekos ateitį galima apibrėžti matematiškai neteisinga formule: „1+1=1 ".„Pirmas vienetas čia simbo­ lizuoja istorinę Vilniaus universiteto biblioteką, kuri liks centriniuose VU rūmuose. Kitas vienetas - Mokslinės

Iki 2012 m. vasario „Saulėtekio" slėnyje turi iškilti Vilniaus universiteto

komunikacijos centras (MKC) Saulė­

tradiciniams, bet ir virtualiems infor­

tekyje. Abu šie centrai sudarys vieną

macijos ištekliams.

Saulėtekyje nebus klasikinio pavi­ dalo biblioteka. „Mes modeliavome

būsimo centro erdves, atsižvelgdami į funkcionalumą, pasiekiamų atvirų fondų koncepciją, maksimalų erdvės

Mokslinės komunikacijos centras bus atviras visų „Saulėtekio" slėnyje įsikursiančių mokslo ir verslo įstaigų atstovams. „Iki šiol Lietuvos bibliotekos neturi specialios patirties, kaip teikti informaciją verslininkams, tad svarbus iššūkis - sukurti informacinę struktūrą verslo atstovams. Esu tikra, kad mes su tuo sėkmingai susitvarkysime", - sakė I. Krivienė.

panaudojimą, atvirumą - centras dirbs

visą parą septynias dienas per savaitę",sakė I. Krivienė. Generalinė bibliotekos

direktorė taip pat patikino, kad MKC daugiau dėmesio bus skiriama ne tik

„Be bendravimo ne­ bus sėkmės“ Įdomūs buvo ir kiti renginio pra­ nešimai. Lietuvos mokslo tarybos Mokslo finansavimo departamento direktorius dr. Eugenijus Stumbrys pri­

statė atvirų iniciatyvų forumą„Aš, idė­ ja". „Mūsų projektas yra unikalus, nes jis neturi jokios finansinės paramos.Tai tiesiog socialinė iniciatyva, kuri gimė kelių žmonių pastangomis", - sakė jis.

Pagrindinis projekto tikslas-renginių, kurie skatintų tarpdisciplininių žinių teikimą, organizavimas. Kol kas šis projektas vykdomas VGTU, tačiau jo iniciatoriai tikisi, kad anksčiau ar vėliau jis išeis į platesnę erdvę.

Apibendrindamas pirmą šiemetinį „Fakultetų penktadienių" renginį Všį „Saulėtekio slėnis" direktorius Andrius Bagdonas sakė tikįs, kad tokie susitiki­ mai taps tradiciniai.„Be bendravimo nebus sėkmės", - pabrėžė jis dalijimo­ si mintimis tarp akademinės ir verslo bendruomenių svarbą.

universitas

2010 m. balandis

5

vilnensis

_______________ žvilgsnisiu

Ar trumpesnė studijų trukmė - tikrai stiprus universitetų koziris?

Kovo pradžioje kai kurie Lietuvos universitetai paskelbė apie ketinimus jau nuo šių metų pasiūlyti abiturientams stoti į trumpesnes nei ketveri metai bakalauro studijas. Štai Vilniaus pedagoginis universitetas, Mykolo Romerio

universitetas ir Kauno technologijos universitetas planuoja pasiūlyti būsi­ miems studentams 3 ir 3,5 metų trukmės bakalauro studijas. Reaguodamas į tokius pareiškimus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos preziden­ tas prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius pažymėjo, kad „metais trumpesnė studijų trukmė - stiprus universitetų koziris“. Tuo tarpu Vilniaus universiteto administracijos atstovai, atsakingi už studijas, teigia, jog aklo arba dirbtinio VU studijų programų trumpinimo ar „suspaudimo“ galimybė VU nesvarsto­ ma. Vilniaus universitetas siekia konkuruoti su kitomis Lietuvos aukštosio­ mis mokyklomis ne studijų trukme, o kokybe.

Viktoras DENISENKO

Universitetų konkurencijai rinkos dėsniai Aukštojo mokslo reformos autoriai tvirtina, kad sureguliuoti iroptimizuo-

ti Lietuvos aukštųjų mokyklų skaičių padės rinkos dėsniai. Įvedus studijų krepšelių sistemą, universitetai ir kolegijos pernai atsidūrė aršesnės konkurencinės kovos situacijoje negu

prieš tai. Pareiškimai apie trumpesnes bakalauro studijas yra šios konku­

rencinės kovos atspindys.„Visa tai aš vertinčiau kaip reklaminį ar viešųjų

ryšių veiksmą. Galbūt, kalbėdami

apie trumpesnes bakalauro studijas, šie universitetai bandė ištirti rinką, pažiūrėti, kokia bus reakcija į tokius pareiškimus - ar atsiras susidomėji­ mas?" - mano VU Studijų direkcijos vadovas dr. Linas Bukauskas. Be to,

jis pažymi, kad universiteto, kuris ma­ žintų savo studijų programas iki trejų metų, nevertėtų laikyti konkurentu Vilniaus universitetui.„lš esmės tokie universitetai tampa konkurentais ko­ legijoms, kurios rengia bakalaurus per

trejus metus. Be to, man kyla klausi­ mas- kokios tokiame universitete yra studijos, jeigu jas galima sutrumpinti išmetus iš jų kai kuriuos dalykus?" -

retoriškai klausia L. Bukauskas.

Pastebima, kad vilioti sutrumpin­ tomis studijomis siekia pirmiausia tos aukštosios mokyklos, kurios

negali pasigirti pernai pritraukusios daug studentų su studijų krepšeliais.

Tai, jog sutrumpintos studijos gali būti skirtos pirmiausia privilioti savo lėšomis studijuojančius studentus,

pažymi VU Akademinių reikalų ko­ ordinavimo skyriaus vedėja dr. Biru­ tė Aleksandravičiūtė. „Trumpesnės

studijos yra aktualesnės valstybės nefinansuojamiems studentams, nes tai reiškia, kad jiems teks mokėti už studijas vieneriais metais mažiau, t. y. jų studijų kaina bus mažesnė", teigia ji.

Tai, kad bakalauro studijos bus trumpesnės, dar nereiškia, jog j jas veržte veršis stojantieji. Verta priminti,

kad Vilniaus universitetas šiuo metu siūlo abiturientams vieną 3,5 metų trukmės informacinių technologijų bakalauro studijų programą, vykdo­

mą Matematikos ir informatikos fakul­ tete. Pasak L. Bukausko, kol kas jokio

Studijų direktorius dr. Linas Bukauskas: „Suspausti studijas reikštų, kad perdarytose programose viskas atsidurtų „ant ribos“ - tiek studijų intensyvumo, tiek dalykų kokybės požiūriu. Noriu labiau pabrėžti būtent kokybinį aspektą. Aš už tai, kad išsilavinimas studentams būtų suteikiamas normaliu tempu, nesugrūdant daugiau dalykų į vieną semestrą. Tokia būtų mano pozicija“.

ypatingo susidomėjimo šia programa

studentų apkrovimą. Būtų daugiau

tarp abiturientų nepastebima. Be to, sukurti trumpesnę programą nei įprasta nėra lengvas darbas. „Puikiai žinau, ką reiškia „eiti ant ribos", kai nesinori atsisakyti būtent tai studijų

egzaminų, būtų daugiau namų dar­ bų ar savarankiško darbo užduočių, tačiau yra ir tam tikri teisės aktai, reglamentuojantys, kiek studentas gali būti apkrautas, kiek jis gali dirbti

atveju, jeigu po tokių studijų žmogus būtų pasiryžęs tęsti mokslus. „Taip, bakalauro studijos gali būti nuo 180 ECTS kreditų, kurie atitinka trejų metų

programai reikalingų dalykų, tačiau negali ir viršyti reglamentų bei teisės aktų nustatytų apribojimų.Tokios pro­

savarankiškai", - pažymi L. Bukauskas.

Todėl, prieš rinkdamiesi trumpesnę programą, abiturientai irgi turėtų

studijas. Po jų žmogus turėtų svars­ tyti, ar jam pakanka žinių bagažo, kurį jis įgijo? Ir, tiesą sakant, turėtų

gramos kūrimas yra gana sudėtingas uždavinys", - pažymi L. Bukauskas, kuriam pačiam teko dalyvauti kuriant minėtą informacinių technologijų studijų programą.

rimtai pagalvoti.

nepakakti, nes kiekvienam žmogui reikia stengtis kuo daugiau mokytis,

Du kvalifikaciniai laipsniai - tik per ketverius metus

kuo daugiau sužinoti", - teigia prof. habil. dr. A. Račkauskas.

Studijų komiteto pirmininkas griež­ tai pasisako prieš idėją, kad iki trejų

Ar įmanoma „suspausti kokybę į trejus metus“?

Pats sudėtingiausias klausimas, kalbant apie 3 metų bakalauro stu­ dijas, - studijų kokybės klausimas.

Vilniaus universitetui tai yra vienas iš pačių svarbiausių prioritetų. Pasak B. Aleksandravičiūtės, apie šį siekį by­ loja ir Vilniaus universiteto nustatyta žemiausio balo, leidžiančio abiturien­ tui įstoti į VU, riba. Žmogus, surinkęs

Yra ir kitas sutrumpintų studijų aspektas - vargu ar greitesniu tempu rengiami specialistai nudžiugintų darbdavius. Tai ypač pažymi Vilniaus

universiteto akademinių reikalų pro­ rektorius dr. Juozas Galginaitis. „Ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje nemažai kalbama apie nepakankamą

specialistų parengimą. Darbo rinkos atstovai nesako mums, kad mes „per daug mokome" savo studentus.

Darbdaviai kaip tik priekaištauja, jog universitetus baigusių specialistų

negali pretenduoti j studijas Vilniaus universitete. Tačiau, pateikdamas aukštus reikalavimus stojantiesiems, VU pateikia ir aukštus reikalavimus

žinios kartais būna nepakankamai gilios. Dar vienas dažnas priekaiš­ tas - praktikos stoka. Todėl viską galima paprastai paskaičiuoti. Jeigu mes vykdome trejų metų programą

studijų kokybei. „Nežinau, ar studijų trumpinimas iki trejų metų reiškia, kad studijos bus geresnės? Vargu", - sako B. Aleksandravičiūtė, aiškindama, ko­ dėl VU nesvarstoma mintis trumpinti

ir vieną semestrą skiriame praktikai, kuri yra tiesiog būtina, o kitą semestrą skiriame taip pat būtinam bendram universitetiniam lavinimui, tai specia­ lybės pagrindams lieka tik dveji metai.

esamas bakalauro studijas.

Idėjai„suspausti" studijas nepritaria ir L. Bukauskas. Pasak jo, tai pirmiausia

Ar taip parengsime gerą specialis­ tą?" - retoriškai klausia prorektorius.

Pasak J. Galginaičio, jis kol kas nemato

nebūtų naudinga patiems studen­ tams. „Suspausti studijas reikštų, kad perdarytose programose viskas atsidurtų „ant ribos" - tiek studijų intensyvumo, tiek dalykų kokybės požiūriu. Noriu labiau pabrėžti būtent kokybinį aspektą. Aš už tai, kad išsila­ vinimas studentams būtų suteikiamas

rimto pagrindo trumpinti studijas.

Prorektorius pabrėžė, kad šiuo metu yra parengtas Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų stu­ dijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo projektas, kurį jau šį mėnesį planuojama patvirtinti Švietimo ir

mažiau balų, nei nustatyta, tiesiog

normaliu tempu, nesugrūdant dau­ giau dalykų į vieną semestrą. Tokia būtų mano pozicija", - sako Studijų direkcijos vadovas.

Studijuojant pagal „suspaustą" programą, studentui reikėtų atlaikyti intensyvesnį studijų ritmą. „Natū­ ralu, kad jeigu mes norime tą pačią medžiagą išdėstyti per trumpesnį laikotarpį, neišimant kai kurių daly­ kų, o jei ir išimant, tai nesugriaunant visos studijų programos logikos, tai, be jokių abejonių, reikia didinti ir

mokslo ministerijoje. Pagal šį aprašą bus įtvirtinta galimybė vykdyti dviejų

krypčių studijas. Baigęs tokias studijas studentas įgis net du - pagrindinės krypties ir gretutinės krypties - kva­ lifikacinius laipsnius.

Panašiai apie galimą studijų laiko sutrumpinimą mano ir VU Studijų komiteto pirmininkas prof. habil. dr.

Alfredas Račkauskas. „Nesakyčiau, kad specialisto negalima parengti per trejus metus, tačiau per tą laiką jis išmoks tik tai, ką galima išmokti per

trejus metus", - sako A. Račkauskas.

Pasak jo, apie trejų metų bakalauro studijas galima būtų kalbėti tik tuo

metų galima būtų sutrumpinti jau vykdomas studijas. „Aš kategoriškai nesutinku su tuo, kad esamas studijų programas galima suspausti - kai ką išmesti, šiek tiek padailinti, paintensyvinti ir pateikti tai kaip 3 metų bakalauro studijas", - sako A. Rač­ kauskas. Jo teigimu, jeigu klausimą apie trumpesnes bakalauro studijas ir galima būtų svarstyti, tai kalbėti reikėtų tik apie naujai kuriamas stu­ dijų programas.

VU ateitis - modulinė sistema Nėra abejonių, kad konkurencija tarp aukštųjų mokyklų Lietuvoje ateityje tik didės. Tai lems ir ekono­ minis, ir demografinis veiksniai. Kaip jau buvo galima suprasti, VU nesieks trumpalaikio populiarumo, siūlydamas trumpesnes studijas, tačiau seniausioji Lietuvos aukštoji mokykla irgi ruošia naujoves, kuriomis stengsis patraukti stojančiųjų dėmesį. Viena svarbiausių naujovių - studijų pertvarkymas pagal modulinių studijų principus.

Kalbėdamas apie šią pertvarką, akade­ minių reikalų prorektorius J. Galginaitis aukštai įvertino rengiamą modulinių studijų projektą.„Tai tikrai labai vertas dėmesio dalykas. Negalėčiau teigti, kad mes būsime vieninteliai iš aukštųjų mokyklų įdiegę šią sistemą, tačiau nėra jokių abejonių, jog tie, kas tai padarys, bus tikrai patrauklesni būsimiems stu­ dentams. Svarbu tai, kad ši sistema leis pačiam studentui aktyviau dalyvauti formuojant savo studijų programą", pabrėžė prorektorius.

Pasak Studijų komiteto pirminin­ ko A. Račkausko, modulių sistema įtvirtina griežtą orientyrą į tikslus ir suteikiamus gebėjimus. „Studentas žinos, kokius gebėjimus jis turi įgyti tam, kad pasiektų galutinį tikslą gautų bakalauro ar magistro diplomą.

Jeigu modulių, kurie gali ugdyti tuos gebėjimus, yra keletas - jis gali tarp jų rinktis", - aiškina A. Račkauskas. Pasak jo, modulinės sistemos ideologija yra vienareikšmė - suteikti studentui daug didesnę atsakomybę. „Kai žmogus turi didesnę atsakomybę, jo pareigos jausmas pasikeičia. Jis pradeda pats galvoti, ieškoti geriausių variantų, kitaip žiūrėti į savo studijas. Tai yra vie­ nas modulinės sistemos privalumų", teigia A. Račkauskas. Jis pabrėžia, jog modulinė sistema yra tam tikra ideo­ logija, kurios nereikia painioti su dabar veikiančia dalykine sistema.

Tačiau perėjimas prie modulinės sistemos Vilniaus universitetui taps ir dideliu iššūkiu. „Modulinę sistemą nėra lengva įgyvendinti, nes ją die­ giant atsiranda nemažai keblumų.

Vienas jų - tvarkaraščių problema.

Moduliai turi būti suderinti visame universitete, o tai reiškia, kad ir tvarkaraščiai turi būti sudaromi ne kiekviename fakultete atskirai, o bendrai visam universitetui", - įvardijo vieną iš galimų sunkumų profesorius A. Račkauskas.

Studijų komiteto pirmininkas pa­ minėjo, kad perėjimas prie modulinės sistemos yra susijęs ir su europinių akademinių kreditų ECTS sistemos adaptavimu Lietuvoje (tačiau, kaip jis pabrėžė, tai nereiškia, kad ši sistema negali būti įgyvendinta ir per esamą

studijų modelį).

Akademinių reikalų prorektorius J. Galginaitis pažymėjo, kad ECTS yra į studentą orientuota kreditų sistema. Europinių kreditų sistemos įdiegimas suteikia institucijoms ga­ limybę pereiti nuo tradicinių, turiniu grindžiamų, studijų programų kūri­ mo ir teikimo prie kompetencijomis gristų studijų programų, atliepiančių studentų poreikius ir lūkesčius. į studentą orientuotoje studijų siste­ moje besimokantieji turi didesnes studijų turinio, formų, studijų tempo ir mokymosi vietos pasirinkimo gali­ mybes. ECTS sistema turėtų pateisinti ne tik studentų, bet ir darbdavių, kurie yra orientuoti būtent į darbuotojų kompetenciją, lūkesčius.

J. Galginaičio manymu, perėjimas prie ECTS sistemos, tikėtina, ir bus vie­ nas iš reikšmingų veiksnių, lemsiančių studijų trukmę. ECTS ir modulinės sistemos sąveika leis pasiūlyti būsi­ miems studentams tikrai patrauklias ir efektyvias studijas.„Tikimasi, kad ši sistema pradės veikti VU nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio", - pažymėjo akade­ minių reikalų prorektorius.

universitas

z-

°

2010 m. balandis

vilnensis

f f s fakultetuose___________________

Filosofijos fakulteto Tarybos vardinė stipendija - Kražių gimnazijos abiturientams Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, siekdamas skatinti pažangius savo kuruojamų gimnazijų abiturientus ir didinti Filosofijos fakulteto studijų programų patrauklumą, įsteigė Filosofijos fakulteto Tarybos vardinę stipendiją.

klasių gimnazistams, mokytojams ir administracijos atstovams buvo pri­

statytas fakultetas, suteikta informa­ cijos apie studijas. Šiemet balandžio mėnesį Filosofijos fakulteto atstovai

buvo pakviesti į Kražių gimnaziją.

Gimnazistams prof. Gytis Vaitkūnas

Ši 2,5 bazinės socialinės išmokos

Šiuo metu fakultetas kuruoja

skaitė paskaitą apie garsųjį lietuvių

dydžio stipendija vieneriems mokslo

Vilniaus universiteto partnerę Kra­

filosofą, teologą Ž. Liauksminą. Pro­

metams bus kasmet skiriama ku­

žių gimnaziją. Bendradarbiavimo

duktyvus bendradarbiavimas bus

ruojamos gimnazijos abiturientui,

penkmetis kovo mėnesį buvo pami­

tęsiamas kitais bendrais renginiais.

įstojusiam į valstybės finansuojamą

nėtas gražiu susitikimu Filosofijos

vietą Filosofijos fakultete.

fakultete, kurio metu aukštesniųjų

Parengė Asta SLUCKUTĖ

VU Teisės fakulteto prodekanas išrinktas Lietuvos teisininkų draugijos pirmininku Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas doc. dr. Tomas Davulis (nuotr.) išrinktas Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) pirmininku trijų metų kadencijai.

VU Informacinių technologijų taikymo centras (ITTC) sukūrė ir pristato naują ITTC tinklalapį http://www.ittc.vu.lt/, kuriame pateikiama atnaujinta ir susiste­ minta informacija apie visas VU ITTC teikiamas elektronines paslaugas.

Iki šiol visa aktuali informacija studentams, dėstytojams ir kitiems VU ben­ druomenės nariams (pvz., kylantys klausimai dėl naudojimosi elektroniniu paštu, informacine sistema irt. t.) buvo pateikiama trijuose skirtinguose VU ITTC tinklalapiuose: www.ittc.vu.lt,www.tinklas.vu.lt,www.mail.vu.lt. Nuo balandžio 19 d. VU bendruomenės nariai, norėdami prisijungti prie elektroninio pašto ar informacinės sistemos, taip pat siekdami rasti atsakymus į jiems kylančius klausimus, kviečiami naudotis tinklalapio http://www.ittc.vu.lt/ teikiamomis galimybėmis.

ITTC inform.

Pirmajai švedų kalbos r lektorei Vilnius tapo į antruoju gimtuoju miestu Karin Nordųvist (nuotr.) buvo viena pirmųjų VU švedų kalbos lektorių iš Švedijos. Ji praleido uni­ versitete septynerius metus, nuo 1991 iki 1998 m.

Buvusi VU lektorė ypač daug prisidėjo prie skandi­ navų filologijos studijų kūrimo ir tobulinimo VU, prie skandinavų kultūros populiarinimo visoje Lietuvoje.

Simona PETRAITYTĖ

VU TF prodekanas tarptautiniams ryšiams ir mokslui doc. dr. Tomas Davu­ lis - darbo teisės ekspertas, aktyviai dirbantis tiek mokslinį, tiek visuomeninį teisinį darbą. Jis reguliariai dalyvauja įstatymų rengime, yra nevienos mokslinės knygos, publikacijos autorius ar bendraautoris, Darbo teisės instituto vadovas, Lietuvos darbo teisės ir socialinės apsaugos draugijos vicepirmininkas, Lietuvos advokatų kvalifikacinio egzamino ir Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijų narys. Taip pat priklauso Europos Komisijos nepriklausomų ekspertų tinklui darbo teisės direktyvoms įgyvendinti bei Europos Komisijos Nepriklausomų ekspertų tinklui vyrų ir moterų lygiateisiškumo įgyvendinimui darbo ir užim­ tumo srityje.

TF inform.

Dabar, būdama 78 metų amžiaus, K. Nordqvist neoficialiai vadinama „Lietuvos ambasadore Švedijoje": gy­ vendama Švedijos šiaurėje-Jamtlan-

do provincijos Ostersundo mieste - ji organizuoja seminarus ir paskaitas apie Vilnių ir Lietuvą, nuo 2002 m. yra surengusi apie 15 ekskursijų į Vilnių švedų senjorams.

Komunikacijos fakultete atidarytos KF istorijos ir prof. L. Vladimirovo parodos VU Komunikacijos fakultete (Saulėtekio ai.

9,1 rūmai, II a.) duris lankytojams atvėrė iš karto dvi parodos.

Adomas TARAŠKEVIČIUS Nuotraukomis pasipuošė ne tik bendrosios fakulteto patalpos, bet ir keturi mokslo padaliniai - Biblio­ tekininkystės ir informacijos mokslų institutas, Informacijos ir komuni­ kacijos katedra, Knygotyros ir dokumentotyros institutas, Žurnalistikos institutas.

Sveikinimo žodį taręs fakulteto dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys savo kalboje teigė, kad šios nuo­ traukos įprasmina komunikacijos ir informacijos mokslų raidos kelią ir žmones, prisidėjusius prie šio moks­ lo plėtojimo. Prof. habil. dr. Domas Kaunas, kurio archyvo nuotraukos sudaro didžiąją parodos dalį, pabrėžė paveldo įprasminimo svarbą. Profe­ sorius džiaugėsi, kad fakultete nuo šiol tinkamai pagerbiama prof. Levo Vladimirovo veikla ir darbai - nuo šiol jo vardo auditorijoje, be biusto, bus ir profesoriaus nuotraukos įvairiose gyvenimo situacijose.

Komunikacijos fakultetas buvo įkurtas 1991 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto Tarybos nutarimu Biblio­ tekininkystės, Informacijos sistemų, Knygotyros ir bibliografijos katedrų bei dviejų žurnalistikos - Spaudos ir RTV katedrų pagrindu. Kitais metais fakultetas minės veiklos dvidešim­ tmetį. Parodoje - akimirkos iš įvairių

Pristatomas naujas ITTC tinklalapis

Pirmieji metai Vilniuje Kaskart atvykdama į Vilnių K. Nordqvist aplanko VU Skandinavistikos centrą.Tarp buvusių kolegų ji jaučiasi kaip namie - laikydama rankose arba­ tos puodelį mielai pasakoja, kaip čia viskas buvo prieš beveik 20 metų.

Atvykusi į Vilnių 1991 m. K. Nordqvist nebuvo šokiruota. Jai buvo įdomu stebėti, kaip viskas gana sparčiai keičiasi - gatvių pavadinimai, parduotuvių asortimentas, žmonių kultūra. Pirmoji lektorė prisimena nuolat šaltas patalpas, karšto vandens stygių, tamsias gatves, eiles prie parduotuvių.„Kodėl neišvažiavau atgal į Švediją? Čia visi taip gyveno, tai kodėl aš negalėjau?" - atsako K. Nordqvist.

Lektorė su džiaugsmu pasakoja apie pirmuosius studentus, apibūdina juos kaip greit besimokančius, smalsius ir draugiškus. Jiems K. Nordqvist reng­ davo ekskursijas į Švediją. Studentai

aplankė didžiuosius universitetus, buvo kviečiami į teatrus, radijo stotis, parlamentą, muziejus. Iš viso švedų filologijos studentų grupės kartu su pirmąja lektore į Švediją keliavo 4 kartus.

Garsina Vilnių

Parodos atidarymo juostelę kerpa prof. O. Voverienė ir prof. V. Žukas

VU laikotarpių, taip pat ir iki fakulteto įkūrimo.

Prof. L. Vladimirovas - vienas žy­ miausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, moks­ lininkas ir pedagogas, JungtiniųTautų bibliotekos direktorius. Profesorius 1948-1964 m. vadovavo VU Moksli­ nei bibliotekai. Vienas didžiausių VU bibliotekos, vadovaujamos L. Vladimi­

rovo, rūpesčių buvo susigrąžinti carų į Rusiją iš Lietuvos išvežtas knygas ir mu­ ziejines kolekcijas. Profesoriaus dėka Lietuvai buvo grąžinta apie 15-18 tūkstančių retų knygų, tarp jų M. Maž­ vydo ir M. Daukšos katekizmai.

Parodos iniciatorius - fakulteto dekanas, o nuotraukas rinko ir eks­ poziciją rengė fakulteto Integruoto informacijos centro specialistai.

Dar dirbdama Vilniuje K. Nordqvist Lietuvą aplankyti kviesdavo švedų senjorų grupes. Vėliau, baigusi dėsty­ tojauti universitete, lektorė nenustojo lankytis Vilniuje ir kasmet čia grįžta po du ar net tris kartus su grupele švedų senjorų.

K. Nordqvist Švedijoje atstovauja keliems senjorų susibūrimams ir aso­ ciacijoms, kurių nariai ir atkeliauja į Vilnių, domisi mūsų šalies geografija, istorija, kultūra ir menais. Dauguma atvykstančiųjų jau prieš tai susipažįsta su žymių Lietuvos asmenybių darbais (K. NordqVist ypač mini M. K. Čiur­

lionį), pagrindiniais istorijos faktais irt. t.

K. Nordqvist stengiasi, kad kiekvie­ ną turistų grupę sudarytų ne daugiau kaip 10 žmonių, taigi į Vilnių per pastaruosius aštuonerius metus buvo atvykę jau per 150 švedų senjorų. „Grįžtu čia taip dažnai todėl, kad yra dar labai daug norinčiųjų apsilankyti Vilniuje. Jie vis klausinėja, kada vėl bus renkama grupė, kada vėl važiuosiu į Lietuvą", - sako K. Nordqvist.

Iš Karin Nordqvist prisiminimų apie Vilnių Švedų instituto parengtame leidinyje:

Septyneri Vilniuje praleisti metai buvo kupini tiek didelių, tiek mažų pokyčių. Pirmaisiais metais reikėjo su­ sitaikyti su primityviais santykiais, šal­ tomis mokymo patalpomis ir būstu, kai kurių produktų trūkumu ir kt. Reikėjo netgi ištverti komunistinio mentaliteto likučius, pavyzdžiui, laiko nepaisymą, sukčiavimą ir kyšininkavimą siekiant naudos. Buvo būtina apsišarvuoti kantrybe ir būti lanksčiam - kiekviena diena buvo vis kitokia. Gyvenimas Lie­ tuvoje man kartais primindavo vaikys­ tės metus (4 dešimtmetį), tačiau šalis vystėsi neįtikėtinai greitai, ir kiekvieni metai prilygo visam dešimtmečiui Šve­ dijoje. Paskutiniais metais, 1998-aisiais, Vilniųjau galėjai palyginti su bet kuriuo moderniu Europos didmiesčiu.

Visus tuos metus Lietuvoje jaučiausi puikiai, o ypač Skandinavistikos centre.

Dėl gabių ir dėkingų studentų, entuzias­ tingų kolegų ir sumanaus docentės Eri­ kos Sausverdės vadovavimo dėstytoja­ vimas man kaip kviestinei švedų lektorei tapo svajonių darbu. Turtingas kultūrinis gyvenimas, susitikimai su menininkais, muzikantais ir rašytojais iš Baltijos ir Skandinavijos šalių praturtino socialinį gyvenimą ir suteikėjam įvairumo.

universitas

2010 m. balandis

7

vilnensis

_______________________________________________ karjera m

Karjeros dienos 2010: mes nebijome būti kitokie Eiviltas PARAŠČIAKAS

Karjeros dienos 2010 be Karjeros mugės Šiemet atsisakyta septynerius metus rengtos ir tradicine tapusios Karjeros mugės, tačiau surengta 15 ekskursijų į įmones, Lietuvos Respu­ blikos Prezidentūrą ir Seimą. Projek­ to partnerės - personalo atrankos įmonės „Strategic staffing solutions" atstovai vedė motyvacinio laiško ir CV rašymo mokymus trijuose VU fakultetuose, o darbo pokalbio gu­ drybių studentus mokė Saulėtekyje.

Seminarų ciklo metu savo patirtimi su studentais dalijosi A. Zabulis, G. Nausė­ da, R. Vainienė, J. Morkūnas, N. Šulija, N. Kiuberis, dr. A. Maldeikienė, I. Laurs, A. Zuokas ir kiti įvairių sričių specialistai.

Vasario 23 d. buvo surengtas nuotolinis seminaras tiesiogiai iš Amerikos - savo stulbinančios sėkmės istorija su stu­ dentais pasidalijo VU absolventė Audra Matevičienė, šiuo metu einanti „Marš" Šiaurės Amerikos regiono įmonių

grupės segmento direktorės pareigas.

Bene didžiausia šio projekto nau­ jovė - pagrindinio rėmėjo„Coca-Cola HBC Lietuva" inicijuotos orientacinės varžybos „Pats sau bosas". Dalyvauti jose užsiregistravo 18 komandų, ta­ čiau įvertinus studentų verslo idėjas buvo atrinktos 6, kurios varžėsi toli­ mesniame etape kovo 8 d. Orientaci­ nių varžybų metu, aplankydami verslo steigimui aktualias įstaigas - Registrų centrą, draudimo bendrovę„Seesam Lietuva", audito paslaugas teikiančią įmonę„Deloitte Lietuva", žiniasklaidos planavimo agentūrą „Media house", „Saulėtekio slėnį", „Tele 2", studentai atliko įmonių paruoštas praktines užduotis ir žingsnis po žingsnio ar­ tėjo prie nuosavo verslo. Nugalėjo komanda „Buy-o-Metrics", pasiūliusi

Ateitis priklauso lyde­ riams. Tokiu ambicin­ gai skambančiu šūkiu Vilniaus universiteto karjeros dienų 2010 (VU KD’10) organizatoriai šiemet studentus kvietė į daugybę įvairių rengi­ nių. VU KD’10 pakeitė tradicinių Lietuvos aukštosiose mokyklose organizuojamų karjeros dienų „veidą“ ir nuste­ bino įdomiais pokyčiais bei naujovėmis. steigti įmonę, kuri teiktų pagalbą ir draudimo paslaugas perkant prekes internetu. Šių varžybų laimėtojai ga­ lės praleisti darbo dieną su„Coca-Cola HBC Lietuva" vadovu. Šių metų Karjeros dienų akcentas -

kovo 23-24 d. „Rėvai Hotel Lietuva" konferencijų ir renginių centre vykę praktiniai seminarai. Kovo 23 d stu­ dentai turėjo galimybę padedami M. Daugėlavičiaus išmokti valdyti ir planuoti savo laiką, atsikratyti viešojo kalbėjimo baimės kartu su Ch. Nichol, išmokti kelti tikslus su D. Čiboniu arba efektyviai derėtis su D. Rupšlaukiu.

Kovo 24 d. savo praktinius seminarus ir kūrybines dirbtuves surengė Karje­ ros dienose dalyvaujančios įmonės. „KPMG" atstovas kartu su studentais analizuodamas įvairias situacijas vertino savo ir kitų idėjas„FIX".„Tele 2" atskleidė paslaptį, kaip parduoti batus Afrikoje, ir pristatė sėkmingų pardavi­ mų principus.„MARS Lietuva" ir„Citco" surengė seminarus anglų kalba.

organizacijomis įgyvendinant naujas iniciatyvas ir remiant jau tradicinius akademinius projektus. „Deloitte Lietuva“ atstovas M. Marčenkovas taip pat neabejoja tokio ben­ dradarbiavimo būtinumu: „Tai būtų naudinga ne tik mums, bet ir studen­ tams, kadangi, integruojant j studijų procesą praktikus, studentai gautų kur kas daugiau praktinių žinių. Galbūt visą semestrą dėl žmogiškųjų išteklių trū­ kumo seminarų dėstyti ir negalėtume, bet visada galime pagalvoti apie kokį nors praktinių seminarų ciklą, kuriame galėtų dalyvauti ir daugiau įmonių."

Pašnekovas pripažįsta, kad partnerystė nevyksta taip sėkmingai, kaip galėtų vykti. Tačiau dėl to dalis atsakomybės krinta ir patiems studentams, kurie Lietuvoje nėra pakankamai aktyvūs ją skatindami.

Orientacinių varžybų nugalėtojai su „Deloitte Lietuva“ atstovu

Pirmąkart Karjeros dienų istorijoje renginiai vyksta ir Kauno humanitari­ niame fakultete. „Šių metų VU KD'10 koncepcija kitokia, novatoriška, suteikianti stu­ dentams unikalią galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės veikla, gauti praktinių žinių. Visi šie nauji renginiai kaip tik suteikia daugiau galimybių užmegzti naudingų kontaktų irgalbūt surasti savo svajonių darbą", - sako „Coca-Cola HBC Lietuva" personalo specialistė Toma Darulytė.

Įmonės bendrauti su studentais nori ir po Karjeros dienų Anot renginyje dalyvaujančių įmo­ nių, jas domina nuolatinis bendradar­ biavimas su Vilniaus universitetu, kuris neapsiribotų vien pavasarį vykstan­ čiomis Karjeros dienomis. Pavyzdžiui, „Coca-Cola HBC Lietuva" tokia galimy­ be susidomėjo dar praėjusiais metais,

todėl prisijungė prie Vilniaus universi­ teto Ekonomikos fakulteto studentų atstovybės organizuojamo projekto „Įmonių integracija j studijų procesą". Įmonė dalyvauja ir šiemet. Taip siekia­ ma prisidėti prie studentų motyvacijos gilintis į dėstomus dalykus, didinti žinių bagažą ir tapti gerais specialistais.

Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous" akademinių projektų vadovė Karolina Čėsnaitė teigia, kad jie skiria daug dėmesio būsimiesiems teisininkams, jų profesiniam tobu­ lėjimui, nuolat bendradarbiauja tiek su aukštosiomis mokyklomis, tiek su studentų organizacijomis. Šiuo tikslu kontora yra įsteigusi akademinį projektą „Norcous Academia", kuris yra skirtas padėti jauniesiems teisi­ ninkams, galvojantiems apie karjerą, geriau pažinti šią profesiją, teikti aka­ deminiam jaunimui naudingą teisinę informaciją, plėsti studentų akiratį, bendradarbiauti su Lietuvos aukš­ tosiomis mokyklomis bei studentų

Reikalingi motyvuoti ir entuziastingi studentai Karjeros dienų renginiuose daly­ vaujančios įmonės beveik vienbal­ siai sutiko, kad ieško motyvuotų, entuziastingų, „alkanų" žinioms ir iššūkiams studentų. Taip pat pabrė­ žiama, kad studentai, ateidami dirbti į įmonę, mokėtų bent kelias užsienio kalbas, turėtų gerus prezentacinius įgūdžius, mokėtų analizuoti ir ap­ doroti informaciją. Darbdaviai teigia vertinantys studijų metais sukauptas teorines žinias, tačiau niekuomet nepamirštantys asmeninių savybių bei siekių. K. Čėsnaitė pažymi, kad „VU absolventai visuomet išsilavinę, turintys ne tik akademikų pateiktą poziciją, bet ir savo kritinį vertinimą, tačiau dažnai karjeros besiekiantieji įsivaizduoja, jog aukštosios mokyklos diplomas reiškia mokymosi pabaigą.

Studijų metais buvę iniciatyvūs ir veržlūs, pradėję darbuotis mano, kad visa iniciatyva ir pasiūlymai turi būti iš darbdavio, o ne iš darbuotojo."

biblio tekoje iki Paroda ir katalo­ gas, skirtas Kazi­ miero Leono Sa­ piegos 400-osioms gimimo metinėms, pradėjo jubiliejinių bibliotekos rengi­ nių ciklą

1 d. M. Mažvydo „Katekizmas" buvo

eksponatų skaitmeninimas - tik viena

parodytas Vilniaus universitetui mi­

projekto dalis, svarbiausias projekto siekis - sukurti informacinę sistemą

nint 430-ąsias įkūrimo metines. Tiki­ masi, kad tai taps gražia bibliotekos

„Virtuali istorinė Lietuva", kurioje

tradicija.

vartotojas rastų patraukliai tekstine,

Visa M. Mažvydo „Katekizmo" ori­

vaizdine, garsine formomis pateikia­

ginalo skaitmeninė kopija skelbiama

mą Lietuvos istorijos kelią, istorijos

Vilniaus universiteto bibliotekos

ir kultūros fenomenus, legendas ir

svetainėje: http://www.mb.vu.lt/sk-

faktus. „Virtuali istorinė Lietuva: LDK" -

kolekcijos.

Pasaulyje yra žinomi tik du šios

tai informacinė sistema, kurioje kartografijos ir istorijos tyrėjai

Vasario 25 d. VU bibliotekos P. Smu­

nepaprastai reikšmingos mūsų raš­ tijai knygos egzemplioriai. Vienas jų

glevičiaus salėje parodos„Frustra vivit,

saugomas Vilniaus universiteto, o

grafinių šaltinių, technologinius

qui nemini prodest - Veltui gyvena

kitas -Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekose. Manoma, kad buvo

formavimui ir pildymui. Mokslei­

tas, kas niekam nenaudingas", skirtos

Kazimiero Leono Sapiegos 400-osioms gimimo metinėms, atidarymu

ir katalogo „Bibliotheca Sapiehana" pristatymu buvo pradėtas jubiliejinių

išspausdinta apie 200 šios knygos egzempliorių. Vilniaus universiteto

ras prieigas prie unikalių karto­ įrankius šių šaltinių tyrimui, turinio

Pamatyti M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą galima itin retomis progo­ mis. R. Malaiškos nuotr.

10 d. galima apžiūrėti VU bibliotekoje,

P. Smuglevičiaus salėje.

M. Mažvydo „Kate­ kizmo“ originalas jau pasiekiamas virtualioje erdvėje

istorija galės apžvelgti Lietuvos

bibliotekos egzempliorius 1957 m. mainais buvo gautas iš Odesos (Ukrai­

Didžiosios Kunigaikštystės istoriją,

na) M. Gorkio mokslinės bibliotekos.

pavaizduotų vietovardžių sąryšį su

sekdami senuosiuose žemėlapiuose

renginių ciklas „Vilniaus universiteto bibliotekai - 440". Parodą iki gegužės

viai, studentai, visi besidomintieji

reikšmingomis datomis, istoriniais

Pradėtas įgyven­ dinti projektas „Virtuali istorinė Lietuva: LDK“

įvykiais, istorinėmis asmenybėmis

ir kultūros, politikos, religijų reiški­ niais, rasti istorinės tekstinės, vaiz­

dinės ir ikonografinės informacijos, mitologinės informacijos, išsiaiškinti

Kovo 31 d. VU rektorate buvo pasirašyta sutartis su CPVA dėl pro­

istorijos iškraipymus ir literatūrines

jekto „Virtuali istorinė Lietuva: LDK" finansavimo.

daug tarpusavyje susietos grafinės,

tekstinės informacijos, siūlomi jos

Vilniaus universiteto biblioteka 440

Projekto metu bus suskaitmeninti ir aprašyti VU bibliotekoje saugomi

derinta su tarptautiniais standartais,

metų sukakties proga balandžio 1 d.

J. Lelevelio fondo istoriniai žemėlapiai

kurie užtikrins duomenų keitimąsi

visuomenei padovanojo galimybę dar kartą pamatyti M. Mažvydo „Ka­

ir kiti unikalūs eksponatai, kad būtų galima juos naudoti švietimo, moks­

tekizmo" originalą. 2009 m. balandžio

lo, reprezentacijos tikslais. Unikalių

istorijos interpretacijas. Portale bus

pažinimo scenarijai. Sistema bus su­

su kitomis sistemomis.

VU rektorate buvo pasirašyta sutartis su CPVA dėl projekto „Virtuali istori­ nė Lietuva: LDK“ finansavimo. V. Naujiko nuotr.

Projektą planuojama baigti iki

2012 m. rugsėjo 30 d.

universitas

8

2010 m. balandis

vilnensis

- studentai____________________________ ____________ OC japonologės laimėjo Medicinos fakulteto japonų kalbos konkursą odontologijos specialybės studentai kuria gražias tradicijas

f f k mes

Kovo 8 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko Japonų šnekamosios kalbos konkursas. Didysis prizas (pereinamoji laimėtojo taurė) skirta VU Orientalistikos centro IV kurso studentei Indrei Česnulevičiūtei. Septyni iš dešimties skirtinI gose kategorijose geriausiai pasirodžiusių dalyvių mokosi Vilniaus universiteto

i Orientalistikos centre.Tai antro kurso studentės Rūta Aleksandravičiūtė (pirmoji vieta), Ieva Brezgytė ir Živilė Buragaitė (antrosios vietos), Gabija Enciūtė ir Živilė Jomantaitė (trečiosios vietos), taip pat Agnė Vėgelytė, gavusi specialų Japonijos ambasados prizą. Orientalistikos centro IV kurso studentė Indrė Česnulevičiūtė

Vilniaus universiteto Me­ dicinos fakulteto odon­ tologijos specialybės studentai ir dėstytojai jau ne pirmi metai puo­ selėja gražų bendradar­ biavimą su vaikų darže­ liais, globos namais ir slaugos įstaigomis.

sužavėjo komisiją ir konkurso dalyvius savo kalba „Stipriausia jėga pasaulyje" apie Lietuvos kelią į nepriklausomybę.

OC inform.

Teismo inscenizacijos varžybas laimėjo VU teisininkai Šių metų teismo ins­

Lėkt. Vilma BRUKIENĖ VU Medicinos fakultete odontolo­ gijos studijų programa buvo atkurta prieš 15 metų. Tradicijos kuriamos šimtmečiais. Tačiau į jas einama mažais žingsneliais, kuriuos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos institute pradėjo prof.

Irena Balčiūnienė, toliau tęsia doc. Vy­ tautė Pečiulienė kartu su kūrybingų, atsidavusių savo darbui dėstytojų kolektyvu. Odontologijos instituto dėstytojai lankosi Vilniaus miesto vaikų, taip pat neįgaliųjų ugdymo įstaigose ir globos namuose, skaito paskaitas vaikams, jų tėvams ir ug­ dymo įstaigų personalui apie burnos sveikatos priežiūros ypatumus.

Studentai odontologai ne tik įgau­ na teorinių mokslo žinių, įgyja prakti­ nių savo būsimos specialybės įgūdžių, bet, sekdami dėstytojų pavyzdžiu, mokosi supratimo, atjautos šalia esantiems silpnesniems, labiau pa­ žeidžiamiems mūsų visuomenės na­ riams. Odontologijos instituto lektorė Vilma Brukienė pati jau kelerius metus skatina gražų Odontologijos instituto bendradarbiavimą su Vilniaus miesto vaikų ugdymo įstaigomis, vaikų glo­ bos namais, taip pat neįgalių vaikų globos ir slaugos įstaigomis. Ilgus metus odontologijos specialybės stu­ dentai su dėstytojų pagalba globoja Odontologijos instituto kaimynystėje esančio Vilniaus m. lopšelio-darželio „Švelnukas" auklėtinius. Kruopščiu ir

sąžiningu darbu įgavę darželio auklė­ tinių tėvų pasitikėjimą, IV-V kursų stu­ dentai prižiūri vaikų burnos sveikatą, užtikrina, kad laiku būtų atliekamos

cenizacijos varžybas pabėgėlių teisės srityje į laimėjo Vilniaus univer| siteto Teisės fakulteto

VU Medicinos fakulteto studentai odontologai gydo mažuosius pacientus profilaktikos procedūros ir dirba vi­ sapusišką gydomąjį darbą. Netikėtai suskaudus dantį kuriam nors iš darže­ lio vaikų, auklėtojos drąsiai kreipiasi į jau gerai pažįstamus Odontologijos instituto dėstytojus ir studentus, ir šie nedelsdami suteikia pirmąją pagalbą.

Jau tapo gražia tradicija, kad kiekvieną pavasarį II kurso studentai burnos ligų profilaktikos kurso metu aplanko visas lopšelio-darželio „Švelnukas" grupes ir moko vaikus taisyklingos burnos sveikatos priežiūros. Odontologijos instituto dėstytojai dalyvauja darželyje vykstančiuose tėvų susirinkimuose, kur atsako į tėvams rūpimus klausi­ mus apie jų vaikų burnos sveikatą.

Vaikai savo ruožtu kiekvienais metais apsilanko Odontologijos institute, kur turi galimybę susipažinti su gydytojų odontologų darbo aplinka, įranga ir pažiūrėti smagių animacinių filmų apie burnos sveikatą ir jos svarbą.

Taip vaikai mokomi atsikratyti baimių, mitų, susijusių su dantų priežiūra ir gydymu.

Pastaraisiais metais pačių studentų iniciatyva su dėstytojų pagalba buvo pradėti globoti Vilniaus 2-ųjų vaikų globos namų auklėtiniai. Žinoma, valstybinės vaikų ugdymo įstaigos neturi lėšų mokėti net irtos nedidelės sumos už gydomąsias medžiagas, kurias studentai panaudoja gydy­ dami. Tačiau ir čia buvo rasta išeitis.

Odontologijos instituto direktorės

į komanda (nuotr.). Jie nagrinėjo prieglobsčio prašytojo iš Ruandos doc. med. dr. V. Pečiulienės iniciaty­ bylą, turinčią ne tik pa­ va privačios firmos, prekiaujančios bėgėlių teisės, bet ir odontologinėmis medžiagomis, I humanitarinės teisės parėmė šią gražią idėją ir aprūpino aspektų. Varžybose Vilsvarbiausiomis medžiagomis bei prie­ monėmis, reikalingomis kokybiškam | niaus universiteto stuvaikų dantų gydymui. Svarbu tai, kad ! dentų komanda laimėjo bylas prieš dvi Mykolo Romerio universiteto komandas. Jaunieji teisininkai buvo ir patys odontologijos specialybės studentai įneša nemažą savo indėlį. į apdovanoti JungtiniųTautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovybės Lietuvoje prizais.

Vilniaus vaikų globos namų auklė­ TF inform. tinius į VU ligoninės Žalgirio kliniką,

kurioje yra įsikūrusi Odontologijos instituto studentų mokymo bazė, studentai atsiveža savo transportu ir savo lėšomis. Sužinoję apie tokią studentų veiklą, bendradarbiauti pasiūlė Utenos vaikų globos namai.

Dėkingi mažieji pacientai paruošė kalėdinį koncertą instituto ir ligoninės darbuotojams, studentams.

Neįmanoma likti abejingam ste­ bint, kaip šiltai, tėviškai studentai, kurių daugelis dar nebūna sukūrę savo šeimų, globoja ir prižiūri ma­ žuosius vaikų namų auklėtinius.

Užsimezga draugystė, studentai pasirūpina dovanomis savo pacien­ tams. Galima drąsiai teigti, kad taip, be savo studijuojamo dalyko teorinių ir praktinių žinių, studentai gauna ir gyvenimo pamokas. Darydami, at­ rodytų, smulkius darbelius studentai įžiebia džiaugsmo kibirkštėles vaikų akyse, suteikia jų gyvenimui spalvų, o tai turbūt ir yra būsimo mediko gyvenimo prasmės dalis.

VU SA bendradarbiaudama su policija sieks sukurti saugesnę aplinką studentams Vilniaus universiteto Studentų atsto­ vybė (VU SA) balandžio 8 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su 3-iuoju Vilniaus miesto policijos komisariatu (nuotr.). Šiuo bendradarbiavimu bus siekiama užtikrinti Vilniaus univer­ siteto akademinės bendruomenės saugumą studijuojant ir leidžiant laisvalaikį 3-iojo policijos komisaria­ to aptarnaujamoje teritorijoje miesto centre, senamiestyje.

Viena iš pirmųjų VU SA ir policijos komisariato vykdomų akcijų bus dvi­ račių, mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių žymėjimas specialiais kodais, pagal kuriuos vagystės atveju būtų galima identifikuoti pavogto daikto šeimininką. Specialūs žyme­ nys, kurie akcijos metu įspaudžiami ar užrašomi ant įvairiausių daiktų, viena iš priemonių, kurios palen­

gvintų pavogtų daiktų grąžinimą jų teisėtiems šeimininkams.

Vilniaus miesto policija, savivaldy­ bė, naktinių barų asociacija ir VU SA taip pat rengs konkursą „Saugiau­ sias Vilniaus miesto naktinis baras".

Konkurso tikslas - išrinkti saugiausią naktinį barą, skatinti jo iniciatyvas, kuriant saugesnę aplinką, mažinant nusikaltimų skaičių baro viduje ir ša­

Busimieji medikai ragina atkreipti dėmesį į mitybos sutrikimus Balandį prasidėjo Vilniaus ir Kauno medicinos studentus vienijančios Lie­ tuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) organizuojamas projektas „Mada prieš Anoreksiją ir Bulimiją".

Visą pavasarį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Kauno medi­ cinos universiteto studentai, bendra­

Žygeivių klubas savaitgalį kviečia į pavasarinį sąskrydį Gamtai pabudus iš balto žiemos miego Vilniaus universiteto Žygeivių

futbolo varžybos. Surink savo fakulteto

klubas keičia slides į baidares pasiplaukioti paplūdusiomis upėmis ir „vibramus" į guminius batus braidyti po šlapias pievas.Tęsdamas tradicijas ir savo veiklą klubas vėl organizuoja tradicinius pavasarinius renginius ir planuoja vasaros keliones.

Bet ne visi taip mėgsta pavasarį penki žiemos gerbėjai šiuo metu slidėmis ir jėgos aitvarais gaudo Ark­ ties vėjus Norvegijai priklausančiame Špicbergeno salyne. Kaip jiems sekasi,

mergina, čiupk miegmaišį ir palapinę, ir lauksim tavęs šeštadienį traukinių

plačiau galite paskaityti socialiniame tinklalapyje Facebook. Lietuvoje likę žygeiviai naudojasi pavasario ir neti­ kėtai smarkaus potvynio privalumais.

Prieš porą savaičių keletas entuziastų baidarėmis išnaršė potvynio apsemtas pievas ir smarkiai užlietą Sakučių mišką Šilutės rajone. Kiti savo jėgas jau išban­ dė Vilnelės, Siesarčio ir Musės upėse.

Pastarojoje pasiplaukiojimą žygeiviai suderino su šiukšlių rinkimo akcija.

lia esančioje teritorijoje. Į saugiausio baro konkurso vertinimo komisiją įeina ir VU SA atstovas. Studentų, kaip pagrindinių barų lankytojų, balsas šiuose rinkimuose padės tinkamai išrinkti nugalėtojus.

VU SA inform.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt

darbiaudami su universitetiniu valgy­ mo sutrikimų centru, bandys atkreipti visuomenės dėmesį į anoreksiją ir bulimiją - vis dažniau pasitaikančias ligas, kurios neretai laikomos papras­ tais mitybos sutrikimais.

Plačiau apie organizuojamas akci­ jas skaitykite www.vilnensis.vu.lt

komandą, kurioje turi būti bent viena

stotyje. Jei tavo komandą sudaro vieno fakulteto studentai, dalyvavimas sąs­ krydyje nemokamas (išskyrus kelionę ir maistą sau ir draugui).

Tuo pačiu metu ir toje pačioje vieto­

je šiemet žygeiviai taip pat organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų keliautojų

sporto čempionatą, kuriame geriau­ sios aukštųjų mokyklų komandos rungsis šiek tiek sudėtingesnėse rung­

tyse, truksiančiose vieną dieną.

Ne mažiau svarbi žygeivių gyveni­ mo dalis - vasaros kelionės. Žygeiviai nebūtų žygeiviai, jei dar vienai kelionei nepasibaigus nepradėtų planuoti kitos. Šiuo metu intensyviai ruošiamasi eks­

pedicijai „Žalgiris 600" Kirgizijoje, Tian Šanio kalnuose. Ekspedicijos pagrin­ dinis tikslas - įkopti į šiuose kalnuose stūksančią Žalgirio viršūnę ir taip sim­

Balandžio 24-25 d. Taurijos miškuose prie Vilnelės vyks 50-asis žygeivių sąskrydis - tarpfakultetinės varžybos Rektoriaus taurei lai­ mėti.Tradiciškai sąskrydyje rengiamas

boliškai paminėti garsiausią visų laikų Lietuvos pergalę - Žalgirio mūšį.

vienos dienos pasivaikščiojimas po mišką su žemėlapiu ieškant paslėptu punktų, vakare klubo „Vizijos" kon­ kursas su pasirodymais, dainomis ir šokiais prie laužo, o ryte nuotaikingas ir visų labiausiai laukiamas kliūčių ruožas bei„Tumbi-Jumbi" - žygeiviško

; : : ’

Kitos kelionių idėjos sklando iš lūpų į lūpas, tad norintysprisijungti ar šiaip besidomintys kviečiami užsukti į kluhą - Žygeivių klubo, įsikūrusio Saulėtekio ai. 31, durys atviros kiekviena ketvirtadienį nuo 19.30 vai Daugiau informacijos apie žygeivių veiklą rasite www.vuzk.lt.

universitas

2010 m. balandis

9

vilnensis

______ mes - studentais a a

FIDI - šventė fizikams, šventė miestui „Ekonomistai to nie­ kad nesuprasią“ - toks šūkis reklamavo balan­ džio 7-10 d. vykusią Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto šven­ tę - FIDI. Jau 42-us metus organizuojamas renginys vėl stebino originaliomis idėjomis, Dino Zauro eisena Vil­ niaus gatvėmis ir nauju pasauliniu rekordu.

Gabrielė GEDVILAITĖ

Fizikų linksmybės ir dideli tikslai Nors FIDI prasidėjo dar savai­ tės viduryje Humoristinės fizikos simpoziumu ir dėstytojų spaudos konferencija, pagrindiniai renginiai vyko balandžio 10 d.Tądien FIDI lan­ kytojai galėjo išbandyti irtradicijomis tapusias pramogas„lšmaudykfuksą", „Negriukas batvalys", „Paturbinti dviračiai", ir naujas atrakcijas: į kitą pusę tekantį fontaną, „Vibro stalą" arba automobilio skrydį ant šalia fakulteto esančio akmens iš 50 metrų aukščio.Tačiau labiausiai studentai ir dėstytojai džiaugėsi didžiausiomis pasaulyje raidėmis: „F", „I", „D" ir „I".

Fizikos fakulteto dekanas prof. habil dr. Vytautas Balevičius teigia, kad pagal tūrį šios raidės didesnės net už „Hollywood" užrašą Kalifornijoje.„VU fizikai jau antrą kartą daro ką nors didžiausio pasaulyje. Prieš dvejus metus sukonstravo didžiausius pa-

ir linksinčiu Dinų Zauru iš Saulėtekio šeštadienį keliavo į VU centrinius rūmus atgailauti už padarytą skriau­ dą. Tiesa, šiemet ne visos filologės džiaugėsi tokia tradicija. Gana ilgą laiką sklandę pasipiktinimai dėl Filologijos fakulteto reprezentavimo fizikų šventėse šiemet išaugo į protestą.

Vilniaus universiteto feministiniu frontu pasivadinusi studenčių grupė nutraukė filologių pasirodymą prie centrinių rūmų. Dalydamos skrajutes ir laikydamos plakatus su užrašais, kad moteris - ne objektas, merginos ragino keisti FIDI požiūrį.

Vakarinė dalis netikėtose erdvėse Vakarinę FIDI dalį - koncertą kie­ kvienais metais stengiamasi surengti netradicinėse erdvėse. Šiemet fizikai ir

šaulyje šachmatus. Šiemet - raides.

Mažesni tikslai jų nejaudina", - pasa­ koja dekanas. Šių raidžių viduje FIDI organiza­ toriai įrengė dvi kino sales, kuriose pristatyti pačių fizikų kurti filmukai, sūkurinę vonią, kurią išmėginti ryžosi nedaug kas, „luolaikinio eno uziejų", kviečiantį „žvelgti giliau", ir boulingo takelį, kur į kėglių vietoj pastatytus mineralinio vandens butelius buvo svaidoma šaldyta višta.„Tikfizikai gali taip sugalvoti", - žavėjosi ne vienas Fizlendo lankytojas.

Diną Zaurą pasitiko feministės Fizikos fakulteto koridoriais ne vienerius metus sklando paslaptinga legenda, kad kadaise žaliasis roplys prarijo gražiąją filologę. Būtent dėl šios priežasties šiemet, kaip ir kie­ kvienais metais, spalvinga ir triukš­ minga eisena kartu su VU orkestru, šokėjomis, gausybe fizikų studentų ir, žinoma, važiuojančiu, šnopuojančiu

ne fizikai šėlo buvusios Lietuvos kino studijos kieme esančiuose angaruose.

Daug muzikos, šviesų, žmonių, alaus ir geros, studentiškos nuotaikos - taip iki paryčių vyko linksmybės.

Kad visus nustebintų ir surengtų tokią šventę, fizikai plušėjo ne vieną mėnesį. FIDI organizacinio komiteto pirmininkė Lina Mikoliūnaitė pasakoja, kad apie balandžio mėnesį vykstančias fizikų dienas galvoti pradedama dar rugsėjį, kai patvirtinama nauja FIDI komanda. Idėjas įgyvendinti darbais studentai puola iškart po sesijos, vasa­ rio pradžioje, o baigia - likus kelioms valandoms, kartais tik minutėms iki renginio pradžios. Ir kaip dažniausiai būna studentams - kad ir kaip ruoštumeisi,,,pritrūksta papildomos vienos savaitės ar dienos, o kartais ir valan­ dos", - tvirtina L. Mikoliūnaitė.

Ir studentai, ir dėstytojai sutaria, kad išvydę galutinį šių metų FIDI re­ zultatą nebegaili nei laiko, nei miego, nei paskaitų, praleistų ruošiantis šiai šventei. Visi joje dalyvavusieji pripa­ žįsta, jog fizikų dienos kiekvienam nors kiek fiziką mėgstančiam žmogui turi užimti svarbią vietą gyvenime.

Kaip teigia Fizikos fakulteto dekanas, FIDI - svarbiausia šventė Lietuvoje po Kalėdų ir Velykų.

VU Studentų atstovybės rinkimai gegužės 8 dieną Gegužės 8 d. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) ren­ gia ataskaitinę rinkiminę konferenciją.

Agnė MILIUTĖ VU SA prezidentą rinks 141 delega­ tas -1, y. po 10 studentų iš kiekvieno akademinio padalinio ir VU SA pre­ zidentas ex officio (pagal pareigas).

Konferencijoje taip pat bus pristatyta metų veiklos bei finansinė ataskaitos, VU SA veiklos vertinimo išvadas pa­ teiks Revizijos komisija.

Komunikacijos fakulteto studentai Baltarusijoje susišlavė apdovanojimus Balandžio 7-10 d. dvidešimt astuoni Komunikacijos fakulteto studentai, dalyvavę ryšių su visuomene forume-konkurse „Paparac-Kvietka-2010” (rus. “rianapaųb-KBeTKa 2010“), vykusiame Balta­ rusijos sostinėje Minske, sulaukė neįtikėtinos sėkmės - įvertinti ir apdovanoti net penki projektai iš aštuonių pristatytų.

Studentai susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Baltarusijoje E. Bagdonu Ryšių su visuomene projektai varžėsi dviejose sekcijose - socialinėje, kurioje iš 22 komandų 6 buvo lietuvių, ir komercinėje - joje varžėsi 8 komandos, 2 iš jų - lietuvių. Komunikacijos fakulteto studentai iškovojo net keturias prizines vietas - pirmą, antrą bei trečią socialinių projektų sekcijoje ir trečią - komer­ cinių. Be to, lietuviai gavo tris papildomus prizus - už technologijas, projekto įgyvendinimą bei originalumą.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt

Didėjantis studentų pilietiškumas ir noras žinoti, kaip viskas vyksta Studentų atstovybėje, skatina VU SA pasitempti ir dar labiau stengtis visų

studentų labui.

VU SA - tai studentų organizacija, kurios pagrindinis tikslas atstovauti VU studentams - surinkti studentų nuomonę ir kompetentingai jai ats­

tovauti bei ginti studentų teises tiek universitete, tiek už jo ribų.

bibliotekininkystės ir informacijos studentų konferencija: turinys ir įspūdžiai Kasmetinė tarptautinė bibliotekininkystės ir informa­ cijos studentų konferencija BOBCATSSS 2010 šiais metais vyko Parmigiano Reggiano sūrio gimtinėje Parmoję (Italija). Šių metų konferencijos tema - „Įvei­ kiant skaitmeninę atskirtį: ar bibliotekos teikia prieigą visiems?“. Ypač pabrėžti informacijos prieinamumo, skaitmeninės atskirties įveikimo klausimai.

Komunikacijos fakulteto studentai E. Balltrunas, M. Raguotis ir J. Lencova BOBCATSSS skaitė pranešimus. Nuotr. iš asm. albumo

grijos, Kroatijos, Ispanijos, Olandijos, Turkijos, Austrijos, Danijos, Lenkijos, Belgijos, Šveicarijos ir Graikijos.

Dinas Zauras keliauja pas filologes. V. Naujiko nuotr.

rūpi, kas atstovaus jų nuomonei.

BOBCATSSS2010-

Konferencijoje dalyvavo atstovai iš Italijos, Jungtinės Karalystės, Norvegi­ jos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos, Ven­

Filologės pasitiko fizikus. V. Naujiko nuotr.

Kiekvienais metais VU SA rinkimai

susilaukia vis didesnio studentų susi­ domėjimo, tai rodo, kad studentams

Lietuvai atstovavo 6 dalyviai, kurie parengė du pranešimus. Pirmajame pranešime„lntranetas bibliotekininkų darbo lengvinimui: Lietuvos akade­ minių bibliotekų atvejis" (parengė bibliotekininkystės ir informacijos absolventė Julija Zemcova ir Edvaldas Baltrūnas (IV k.), vadovai lėkt. dr.

Z. Manžuch ir doc. dr. J. Rudžionienė) pristatytos intraneto galimybės, privalumai ir būdai, kaip ši sistema galėtų prisidėti prie vidinės bibliote­ kos informacijos sklaidos. Remiantis Lietuvos akademinių bibliotekų tyrimo, atlikto 2009 m. pavasarį, rezul­ tatais aptartas akademinių bibliotekų atstovų požiūris į intranetą ir jam keliamus reikalavimus, naudojimosi intranetu tikslus ir pobūdį Lietuvos akademinėse bibliotekose.

Antrajame bibliotekininkystės ir informacijos absolvento Mindaugo Raguočio pranešime „Komunikacijos fakulteto alumnai: bibliotekininkystės ir informacijos absolventų karjeros galimybės" (vadovė lėkt. Ramunė Petuchovaitė) aptarti VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir bibli­ ografijos (informacijos) absolventų karjeros keliai, pristatytos dabartinės absolventų darbo sritys, darbo keitimo dažnumas, vidutinis darbo užmokestis, bibliotekininkystės ir informacijos stu­ dijų metų įgytų įgūdžių ir žinių panau­ dojimas darbe ir kiti susiję klausimai.

Pranešimas parengtas remiantis 2009 m. atlikto absolventų, baigusių KomF 1992-2008 m., tyrimo duomenimis.

Konferencijos metu buvo daug kalbama apie bibliotekos vaidmenį viso gyvenimo mokymosi procese, apie bibliotekininkų specialybės įvaizdį ir naujus iššūkius, su kuriais šiandien susiduria bibliotekininkystės ir informacijos specialistai.

Ypatingas konferencijos akcentas EUCLID (Europos bibliotekininkystės ir informacijos mokymo ir mokslo aso­ ciacija) apdovanojimo raštų įteikimas.

Organizacijos vadovė Tatjana AparačJelusič už ypatingą indėlį į Europos bibliotekininkystės ir informacijos mokslą 2008 m. apdovanojimo raštą įteikė prof. Audronei Glosienei, kuriai pernykštėje konferencijoje tai atlikti nebespėta... Apdovanojimas įteiktas konferencijoje dalyvavusiems Profe­ sorės kolegoms.

Kita BOBCATSSS konferencija pla­ nuojama 2011 m. vasario 28 - kovo 2 d. Vengrijoje, Sombatelio mieste.

Konferencijos organizatoriai - stu­ dentai ir dėstytojai iš Sombatelio (Vengrija), Eizenštato (Austrija) ir Oslo (Norvegija) universitetų. 2011 m. konferencijos tema - „Naujųjų kelių beieškant" (angį. Finding new ways).

Joje bus koncentruojamasi į naujų bibliotekų, bibliotekininkų veiklos, bibliotekininkystės mokslo metodų paiešką.

Parengė KomF studentai: Edvaldas BALTRŪNAS, Mindaugas RAGUOTIS ir Julija ZEMCOVA

Plačiau skaitykite www. vilnensis. vu. lt

universitas

10

2010 m. balandis

vilnensis

f f k studijos

___________________________________________

Akademinių reikalų koordinavimo skyrius naujas administracijos padalinys Ramūnas VAKETIS Skyrius įsteigtas siekiant padėti universiteto vadovybei - Senato pir­

mininkui, rektoriui ir prorektoriams organizuoti, koordinuoti ir kontroliuo­

ti akademinių reikalų įgyvendinimą universiteto lygmeniu.

Nors Lietuvos universitetuose ana­

2009 m. gruodžio 15 d. įsteigtas naujas Vil­ niaus universiteto cent­ rinės administracijos padalinys - Akademinių reikalų koordinavimo skyrius,

logiškas funkcijas atliekančio padali­ nio greičiausiai nepavyktų rasti, tokią

patirtį turi įvairūs pasaulio universite­ tai. Jų gerąja patirtimi pasinaudojęs.

Akademinių reikalų koordinavimo skyriaus įsteigimą inicijavo akademi­ nių reikalų prorektorius doc. dr. J. Galginaitis, kuris šiuo metu yra atsakingas už universiteto vadovybės pavedimų

šiam skyriui derinimą ir įgyvendinimą.

Būtent prorektoriui doc. dr. J. Galginaičiui skyrius ir yra tiesiogiai pavaldus.

Akademinių reikalų koordinavimo skyriaus funkcijos-ne tik pagalba uni-

versiteto vadovybei, bet ir universiteto strateginio veiklos plano akademinių nuostatų įgyvendinimo užtikrinimas. Šiame plane numatyti studijų koky­ bės gerinimo ir internacionalizavimo uždaviniai reikalauja subalansuotų kompleksinių priemonių taikymo siekiant užsibrėžtų tikslų. Kaip ži­ noma, Vilniaus universitete prie akademinių reikalų įgyvendinimo prisideda didžioji akademinės ben­

druomenės dalis: tiek neakademi-

Akademinių reikalų koordinavimo skyriaus vedėja - dr. Birutė Alek­ sandravičiūtė. V. Naujiko nuotr.

niai, tiek ir akademiniai kamieniniai padaliniai, centrinės administracijos padaliniai, studentų atstovai ir kt.

Akademinių reikalų koordinavimo skyrius kaip tik sieks konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp padalinių planuojant ir įgyvendinant akademi­ nes veiklas. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiam tikslui pasiekti gana svarbustaps irtinkamo informacijos lauko sukūrimas, o tai, tikėtina, padės pamatus konstruktyviam padalinių dialogui ir kryptingai veiklai.

Skyriui vadovauja edukologė dr.

Birutė Aleksandravičiūtė. Be jos, skyriuje dirba dar keturi darbuoto­ jai. Jono Gaubio, kokybės vadybos specialisto, pagrindinė užduotis yra stebėti ir analizuoti studijų proceso ir kitų su studijomis susijusių akade­ minių veiklų įgyvendinimo rodiklius, sisteminti ir analizuoti šią informa­ ciją, teikti pasiūlymus veiksniams optimizuoti. Vadybos specialistė Rita

Smailytė kuruoja akademinių reika­ lų prorektoriui atskaitingų centrų veiklų įgyvendinimą ir jų paslaugų teikimo procesus. Ji taip pat atsa­ kinga už su akademiniais reikalais susijusių projektų inicijavimą ir jų įgyvendinimo koordinavimą. Teisi­ ninkė Violeta Valainytė aptarnauja asmenis, akademinių reikalų klau­ simais besikreipiančius į rektorių ar akademinių reikalų prorektorių, taip pat prisideda prie teisės aktų, regla­ mentuojančių akademines veiklas, rengimo. Už efektyvią informacijos sklaidą apie studijų procesą ir kitus tiesiogiai su studijomis susijusius akademinius reikalus universiteto bendruomenei atsakingas komuni­ kacijos specialistas Ramūnas Vaketis.

Jis rengia šio pobūdžio informacijos sklaidos strategiją, veiklos planus ir koordinuoja jų įgyvendinimą, taip pat ieško efektyvių informavimo būdų ir priemonių.

Vienodas studijų kreditas - naujas etapas aukštojo mokslo sistemoje Aušrinė JURGELIONYTĖ Pasak seminaro organizatorių, Lietuva viena paskutinių Europoje pereina prie vienodo studijų kredito

suvokimo. Tam palankią aplinką bei

reikalingas priemones ir turėtų sukurti projektas„Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionali­ nės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasie­ kimais grindžiamų studijų programų

Vilniuje vykusiame tarptautiniame seminare Lietu­ vos ir užsienio akademinės visuomenės atstovai diskutavo, kaip suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą.

Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas taip pat ati­ tinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklara­ cijos normas ir įvardija visiškai kitą kredito sam­ pratą, o kartu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų.

metodikos kūrimas bei diegimas", dar vadinamas akademinės bendruome­ nės tarpusavio susikalbėjimo sistema.

Tarptautiniame seminare dalyvavę akademinės bendruomenės atstovai diskutavo aktualiais klausimais

Juo siekiama užtikrinti vienodą krūvį tą patį dalyką skirtingose aukštojo mokslo įstaigose besimokantiesiems ir palengvinti studentų mokymosi rezultatų perkėlimą.

Aktyvus studen­ tas versus aktyvus dėstytojas Anot projekto ekspertų, ši iniciaty­ va perorientuoja visą mokymo siste­ mą. Jo esmė - aktyvus studentas, o dėstytojas turėtų tapti tiesiog studijų organizatoriumi, padedančiu moky­ tis. Jis turėtų kurti sąlygas studijuoti,

leisti studentui mokytis pačiam, tik nukreipti jį tinkama linkme.

Todėl projekto iniciatoriai jį ir vadina akademinės kultūros kaitos projektu, kur dėstytojai turėtų išsa­ kyti, ko jie tikisi iš studentų, tinkamai subalansuoti savo programas, atmesti šalutinius, perteklinius dalykus ir gilintis į esmę. Dalydamiesi žiniomis su studentais ir vienas su kitu dės­ tytojai bus labiau informuoti, liks mažesnė tikimybė, kad gali atkartoti vieni kitų medžiagą, todėl studijoms skirtas laikas bus panaudojamas dar veiksmingiau.

Kita vertus, ne mažesnė atsakomy­ bė čia tenka ir studentui. Jis taip pat

turi į savo studijas žvelgti atsakingiau,

VU akademinių reikalų prorektorius dr. J. Galginaitis (pirmas iš dešinės) seminare skaitė pranešimą „Tuning poreikis Lietuvoje: pirmieji įspūdžiai pradėjus įgyvendinti ECTS nacionalinės koncepcijos parengimo projektą“

turi labiau įsitraukti, dalyvauti ir dirbti

ir socialinių mokslų sritis, įskaitant

bendrai su dėstytojais. Tik taip gali

atskiras studijų pakopas ir skirtingus

būti pasiekti studijų rezultatams ke­

šių krypčių programų profilius.

liami reikalavimai.

Sveikindamas ir drąsindamas su­

sirinkusiuosius būsimam jų darbui

Kaip atrodys naujasis dokumentas Vilniaus universitetui šiame projek­

projekte vienas seminaro pranešėjų Vilniaus universiteto prorektorius

kiekvienos studijų srities aprašai, kuriuos rengs projekto ekspertai. Juk jie ir liks ateinančioms kartoms kaip tos kultūros kaitos paminklai.

Taip pat viena kertinių projekto da­ lių- profesinės veiklos lauko tyrimai, į kuriuos bus įtraukti ne vien projekto ekspertai, bet ir darbdaviai bei absol­ ventai. Juos pristatydamas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto So­ ciologijos katedros vedėjas, projekto strateginės grupės narys ir tyrimų grupės vadovas prof. Arūnas Poviliū­ nas pavadino tiesiog būtina prielaida ir sąlyga studijų programų rengimui.

Anot jo, europiniu lygmeniu panašūs tyrimai jau yra atlikti, tendencijos

žinomos, tačiau, siekiant suprasti regioninę situaciją, juos būtina kartoti ir nacionaliniu mastu. O ir naudotis senaisiais būtų netinkama praktika, nes šis projektas - tai tapsmas, naujo atsiradimas, naujo produkto sukūri­ mas. Todėl labai svarbi monumentali istorija, ir negalima tiesiog rekons­ truoti, reprodukuoti sena.

te atstovauja kelios dešimtys skirtingų

ašis - nacionalinė koncepcija, o per

sričių specialistų, kurie gilinasi į įvairias

ją - kultūros kaita. Vis dėlto, žvel­

Lietuvos universitetams ir kolegijoms,

kitoms su aukštojo mokslo reforma

susijusioms institucijoms - diskutavo tarpusavyje ir su užsienio ekspertais

apie ECTS įdiegimą įvairiose srityse.

Jie buvo supažindinti su kitų šalių

praktika ir galimybėmis pasinaudoti jau turima patirtimi, aptarė studijų

krypčių skirtumus ir panašumus, pirmuosius rezultatus ir artimiausias užduotis.

Projektas prasidėjo praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir truks iki 2012 m. vasario. Tikimasi, kad projekto metu

sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose

mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui,

skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią

sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji

ir projekto vadovas doc. dr. Juozas Galginaitis pabrėžė, kad šio projekto

skirtingų sričių specialistų, atstovau­ jančių Švietimo ir mokslo ministerijai,

Misija - ECTS nacionalinė koncepcija

biomedicinos, humanitarinių mokslų,

giant į atskiras sudedamąsias dalis,

Dviejų dienų tarptautinio seminaro

meno studijų, fizinių, technologinių

ne mažiau svarbūs tampa ir atskiri

metu projekto ekspertai - beveik 100

padės joms dalyvauti Europos aka­ deminėse iniciatyvose, palengvins

lietuvių absolventų diplomų ir kvali­

fikacijų pripažinimą.

V. Naujiko nuotr.

universitas

2010 m. balandis

11

vilnensis

_______________________________________________ studijos f f f Vienas geriausių Lietuvoje dėstytojų chemikas Rimantas RAUDONIS:„Paskaita yra mini spektaklis, kūrybinis aktas" Kristina BELIKOVA Doc. dr. R. Raudonis Vilniaus uni­ versitete dėsto jau 18 metų. Pirma­ kursiams - bendrąjį chemijos kursą ir pasirenkamuosius dalykus: chemijos istoriją, fizikinės chemijos pradmenis.

Kalbiname dėstytoją apie jo sėkmės paslaptis, bendravimą su studentais ir aistrą chemijai.

Balandžio 6 d. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pagerbė metų dėstytojus, savo darbu aukštosiose mokyklose puoselėjančius ne tik aka­ deminį sąžiningumą, bet ir svarbias akademines vertybes. Daugiau nei 17 tūkst. studentų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų išrinko 13 geriausių Lietuvos dėstytojų. Tarp jų ir vienas dėstytojas iš Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas doc. dr. Rimantas Raudonis.

Jūs jau ne pirmą kartą esate išren­ kamas geriausiu dėstytoju. Kokia

Jūsų sėkmės paslaptis?

Turi norėti, kad tai, ką darai, būtų geriausia. Reikia būti atsakingiems už savo darbą.

Kokiomis vertybėmis vadovauja­

tės savo darbe?

Pirma ir pagrindinė vertybė yra savo dalyko išmanymas. Jeigu nori ko nors išmokyti, visų pirma pats turi daug mokytis. Jeigu nori savo darbą padaryti gerai - turi būti vidinis noras, siekimas. Aš pats nuolat gilinu žinias ir skaitau knygas. Kiek yra įdomių ir dar neperskaitytų! Mokymasis nėra baig­ tinis procesas, jis yra besitęsiantis.

Doc. dr. Rimantas Raudonis Vaikų universiteto mažie­ siems studentams atskleidžia chemijos mokslo paslaptis

Doc. dr. R. Raudonis su studentais tarptautinėje chemi jos olimpiadoje Kembridže

dėstytojas negali kalbėti tuščiai auditorijai arba tai, kuri yra lyg už kokios širmos. Nors iš esmės kalbėti jis gali, tačiau tai tik teksto išliejimas.

Kas iš to?

Kaip Jums pavyksta užmegzti

kontaktą su studentais?

Pats buvimas prieš auditoriją mo­ bilizuoja, tas pojūtis yra nepakartojamas.Toje vietoje tuo momentu priimi vienokius ar kitokius sprendimus, darai tam tikrus žingsnius. Pavyzdžiui, pagal situaciją koreguoji paskaitos eigą. Reikia reaguoti j situaciją audito­ rijoje, jokių ypatingų triukų nėra.

Vilniaus universitetas suteiks galimybę lietuvių kalbą studijuoti Kinijoje Vilniaus universiteto užsimezgusi draugystė su Pekino užsienio studijų universitetu Kinijoje ne­ trukus peraugs į abipusę partnerystę ir šios aukš­ tosios mokyklos studentams atsivers išskirtinė galimybė lietuvių kalbą studijuoti Kinijoje.

studijų universiteto 40 studentų

kalbos kursus Kinijos studentams, tai padėtų geriau įtvirtinti praktines

grupė lietuvių kalbą galės studijuoti

žinias", - kalbėjo R. Vaitkus.

kaip pasirenkamąjį dalyką. Vėliau šia­

VU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kinijos Liaoningo univer­

Jau nuo rugsėjo Pekino užsienio

me universitete planuojama sukurti Toks susitarimas pasiektas universi­

sitetu, kuris yra Shenyango mieste. Ši partnerystė sutvirtins universitetų

tete lankantis Lietuvos Respublikos

dėstytojų ir studentų tarpusavio

ir lietuvių kalbos studijų programą.

nepaprastajam ir įgaliotajam amba­

bendradarbiavimą, skatins dalijimąsi

sadoriui Kinijoje J. E. Rokui Bernotui

jų moksline patirtimi. Liaoningo uni­

ir VU tarptautinių reikalų prorektoriui

versitetas yra Konfucijaus instituto,

Rimantui Vaitkui.

kurį VU planuojama atidaryti šių metų

Pekino užsienio studijų universitete siūloma studijuoti 49 užsienio kalbas.

rudenį, steigimo partneris.Tai bus vie­

Universitetas į savo studijų programas

nintelis institutas Baltijos valstybėse, kuris vykdys kinų kalbos ir kultūros

siekia įtraukti visas oficialias Europos

neformalaus švietimo programą, plės

Sąjungos (ES) šalių kalbas, ne išimtis

kinų kalbos mokymą ir kinų kultūros

ir lietuvių kalba.„Vilniaus universitetas Kinijos universitetą aprūpintų lietuvių

studijas VU Orientalistikos centre.

Konfucijaus institutai, kurių steigimu

kalbos mokomąja medžiaga - žody­

rūpinasi Konfucijaus institutų valdyba

nais, knygomis, audiovizualinėmis

(Hanban) Pekine, veikia 88 pasaulio

priemonėmis. Į Kiniją mokyti lietuvių

šalyse.

kalbos vyktų irVU dėstytojas. 2011 m.

Lietuvoje numatyta surengti vasaros

bjektyvumo vertinant darbą?

Kai dėstai, tikiesi grįžtamojo ry­ šio, tikiesi, kad supras. Kai matai, kad kažkas iš studentų ima tingėti, nepadarė, ką buvai planavęs, tai, aišku, didelio malonumo nesuteikia.

Iš tikrųjų nežinau, kaip tą griežtumą apibrėžti. Tiesiog sąžiningai įvertinu darbą.

Norint atsiriboti nuo visų simpatijų ir antipatijų ir vertinti tik tai, ką turi prieš akis, reikia susikurti labai aiškią vertinimo sistemą. Jeigu tai yra testas, reikia žinoti, už kokią užduotį kiek skiri taškų, jei atviras klausimas - kas atsakyme turėtų būti atspindėta.

Turėdamas tokį planą gali vertinti.

Manau, kad prieš duodamas užduotį dėstytojas turi pats su ja gana daug padirbėti. Jis turi žinoti, kam tą už­ duotį duoda ir kokių atsakymų tikisi. Žinoma, nė viena vertinimo sistema

nėra tobula, tačiau geriau netobula nei išvis jokios.

Jūs dirbate seniausiame Lietuvos universitete - Vilniaus univer­

ArJums svarbi studentų nuomonė apie Jūsų skaitomas paskaitas?

Nuomonė yra labai svarbi. Kai atsistoji prieš auditoriją, kai šneki žmonėms, svarbu gauti grįžtamąjį ryšį. Jeigu jo negauni - paskaita yra nevykusi. Kai pats sau vienas skaitai ir nėra jokio kontakto su auditorija, tai ir pačiam neįdomu, ir studentams.

Paskaita nėra vienpusis informacijos tekėjimas, dėstytojo balso stygų skambesys. Iš studentų veidų, iš balsų, šurmulio gali suprasti, ar su­ dominai. Paskaita yra mini spektaklis, kūrybinis aktas. Taip, kaip aktorius negali vaidinti be žiūrovų, taip ir

Ar esate griežtas dėstytojas? Ar Jums pavyksta atsiriboti nuo su­

„U.V.“ inform.

Ką bandote atskleisti savo stu­

dentams?

Kiekvienas nori, kad tai, ką jis dėsto, kitiems atrodytų svarbu, reikšminga, įdomu. Bandau sudominti auditoriją, kad klausytojai sektų mane suplanuo­ tų minčių keliu ir iš paskaitos išeitų kažką gavę.

Kaip Jūs pats susidomėjote che­

sidėjo. Manau, kad daug kas priklauso nuo mokytojų ir žmonių, su kuriais bendrauji. Dažnai tai nulemia, koks bus tolimesnis gyvenimo kelias.

Aš svajojau apie chemiją ir mane domino viskas, kas buvo su tuo susiję.

Galvojau pasirinkti pedagogo, moky­ tojo kelią. Iš esmės taip ir nutiko - tik lygmuo kiek aukštesnis.

mija? Ar įsivaizdavote, kad baigęs

Galėtumėte įvardyti dėstytojo

studijas dirbsite būtent dėstytoju?

Turėjau gerą mokytoją mokykloje.

Septintoje klasėje mokytoja mane „pagavo" ir pasakė, kad reikia ruoštis chemijos olimpiadai.Taip viskas ir pra­

profesijos privalumus?

Pirmiausia - buvimas su jaunais žmonėmis. Būdamas tarp jaunųžmonių ir pats ilgiau išlieki jaunas. Be to, šis darbas yra tikrai įdomus.

sitete. Ką Jums reiškia Vilniaus

universitetas?

Aš esu Vilniaus universiteto pa­ triotas. Čia mokiausi ir čia dirbu.

Trisdešimt vieneri mano gyvenimo metai yra susiję su Vilniaus universi­ tetu - tai didelė gyvenimo atkarpa.

Tačiau nemanau, kad reikia nuolat pabrėžti, jog Vilniaus universitetas yra seniausias, geriausias ir 1.1. Mes turime dirbti gerai dabar ir už tai būsime įvertinti.

Ačiū už pokalbį.

Nuotraukos iš asmeninio doc. dr. R. Raudonio archyvo

Socialinėms stipendijoms nustatyti kriterijai neatspindi realybės Kovo 8 d. Vilniaus uni­ versiteto Studentų atsto­ vybė (VU SA) kreipėsi į Lietuvos Respublikos premjerą Andrių Kubilių, socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską ir švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių su pasiū­ lymu skubiai koreguoti socialinių stipendijų skyrimo ir administravi­ mo tvarkos aprašą.

Agnė MILIUTĖ Praėjus mėnesiui nuo kreipimosi studentų savivalda atsakymą yra gavusi iš D. Jankausko vadovaujamos ministe­ rijos. Švietimo ir mokslo ministerija vis

dar tyli. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo atsakyme pritaria atstovybės siūlymams ir savo ruožtu siūlo dar kelis pakeitimus. VU SA socia­ linės srities koordinatoriaus Armino Varanausko teigimu, pasiūlymai buvo apmąstyti ir parinkti tokie, kuriuos ga­ lima būtų priimti net ir papildomo pa­ raiškų priėmimo metu.„Nesiūlėme bet ko. Pasiūlymų dėl socialinių stipendijų turime labai daug, bet šįkart teko atsi­ rinkti tik tuos, kuriuos šiuo metu galima priimti", - pasakojo A. Varanauskas.

Pastaraisiais metais socialinių sti­ pendijų tvarka keičiasi labai dažnai paskutinė priimta 2009 m. gruodžio pabaigoje. Joje nustatyta, kad socia­ linę stipendiją gauti gali tie aukštųjų mokyklų studentai, kurie atitinka bent vieną iš trijų numatytų kriterijų - turi teisę gauti arba gauna socialinę pašal­ pą pagal piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, turi mažesnį nei 45 proc. darbingumą arba yra visiški našlaičiai.„Dar prieš priimant šią tvarką teikėme savo pasiūlymus,

bet, deja, į juos atsižvelgta nebuvo.

Dabar turime visišką makalynę - re­ miantis tuo pačiu piniginės socialinės paramos įstatymu, studentai, kurie gauna ne socialinę pašalpą, o kompen­ saciją, į socialinę stipendiją pretenduo­ ti nebegali. Kodėl studentai, kurie išėjo akademinių atostogų ar susistabdė studijas, nebegali pretenduoti į socia­ linę stipendiją? Klausimų kyla kur kas daugiau nei atsakymų", - galiojančios tvarkos minusus vardijo VU SA socia­ linės srities koordinatorius.

Kai Valstybinis studijų fondas infor­ mavo, kad yra išdalyta vos 14 milijonų litų, ir paskelbė apie papildomą pa­ raiškų priėmimą, pasidarė aišku, kad šiuo metu galiojanti tvarka turi labai daug trūkumų.„Ji neatspindi realybės.

Tie, kas priima tokius sprendimus, nejaučia gyvenimo pulso apačioje, jie vadovaujasi teorija, negretindami jos prie praktikos. Mes padarysime viską, siekdami, kad socialinių stipendijų skyrimo tvarka būtų pakeista kitam paraiškų teikimui ir atitiktų studentų lūkesčius", - užtikrino A. Varanauskas.

......................................................

BUS ATNAUJINTOS PIRMOSIOS PAKOPOS STUDIJOS Balandžio 1 d. rektorius akad. Be­ nediktas Juodka pasirašė sutartį su Europos socialinio fondo agentūra dėl pirmosios pakopos studijų programų at­ naujinimo. Studijos bus atnaujintos VU Istorijos fakultete. Be to, VU Ekonomikos fakultete ne tik bus atnaujintos studijos, bet ir diegiami inovatyvūs mokymo

metodai, o VU Kauno humanitariniame fakultete bus atnaujintos socialinių ir hu­ manitarinių mokslų sričių studijos.

Studijų atnaujinimas leis Vilniaus uni­ versitetui padidinti jų konkurencingumą, sustiprinti atskirų dalykų tarpusavio sąsaja, pagerinti dėstomų dalykų orientaciją į konkrečių gebėjimų ugdymą, taip page­

rinant ir universiteto studentų profesi­ nės karjeros galimybes. Kiekvienam iš minėtų Vilniaus universiteto fakultetų pirmosios pakopos studijoms atnaujinti bus skirta nuo 989 iki 997 tūkst. litų iš ES struktūrinių fondų lėšų.

„U. V." inform.

universitas

12

2010 m. balandis

vilnensis

i f k bibliotekoje____________________________________________

VU bibliotekoje pristatyti net keli Filosofijos skaitykla įsikūrė VU bibliotekoje įspūdingi leidiniai Vilniaus universiteto biblioteka vasario 2-ąją pristatė du naujus projek­ tus. Tą dieną po trečiojo rekonstrukcijos etapo, atnaujinus dviejų bibliote­ kos aukštų patalpas, buvo oficialiai atidaryta Filo­ sofijos skaitykla (nuotr.) ir rekonstruotosios, naujai pritaikytos lankytojams bibliotekos specialiųjų rinki­ nių erdvės - Retų spaudinių, Rankraščių, Laikraščių skaityklos ir Grafikos kabinetas.

Kovo 9 d.VU bibliote­ kos P. Smuglevičiaus salėje įvyko universite­ to 430-mečio jubiliejinių leidinių sutiktuvės.

Universiteto bendruomenei buvo pristatyti naujausieji leidiniai, tarp jų ir tokios unikalios knygos kaip lietuviškas pirmosios Vilniaus univer­ siteto istorijos, parašytos Johanneso Antoniuso Preuschhoffo, vertimas bei šiuolaikinė, naujai sudaryta ir išleista, VU istorija, taip pat katalogas„Bibliotheca Sapiehana".

Leidiniai, skirti universiteto 430-osioms metinėms,yra paženklinti specialiu logotipu arba serijos„Fontes Historiae Universitatis Vilnensis" žen­ klu. Senato pirmininkas prof. habil. dr.

Vygintas Bronius Pšibilskis pabrėžė, kad sutiktuvėse demonstruojama tik dalis leidinių, išėjusių jubiliejiniais metais. Pasak prof.V.B.Pšibilskio, bene svarbiausi ir įspūdingiausi yra serijos „Fontes" leidiniai.„Ši serija leidžiama jau aštuonerius metus. Per tą laiką mes sulaukėme 23 leidinių, tačiau patys ypatingiausi yra šie trys-„Bibliotheca Sapiehana" katalogas ir labai gražiai susitikusios dvi, senoji ir naujoji, mūsų universiteto istorijos, t. y. Johanneso Antoniuso Preuschhoffo pirmoji Vilniaus universiteto istorija ir pati naujausia, ką tik išleista universiteto istorija", - sakė V. B. Pšibilskis. „Lietuvos Nepriklausomybės atkū­ rimo dvidešimtmetis, 430 metų Vil­ niaus universitetui, 440 metų Vilniaus universiteto bibliotekai - tai svarbūs ir reikšmingi įvykiai Lietuvos istorijai,

Odeta VILKISIUTE

Jubiliejiniais metais išleista daug gražių ir prasmingų leidinių.

V. Naujiko nuotr. kultūrai ir mokslui", - pabrėžė VUB generalinė direktorė Irena Krivienė.

Pasak I. Krivienės, nepaprastai malo­ nu, kad du iš pristatomų„Fontes His­ toriae Universitatis Vilnensis" serijos leidinių buvo parengti VU bibliotekos darbuotojų.Jokie leidiniai gimsta ne per vienus ir ne per dvejus metus.„Bibliotheca Sapiehana" ištakas kaip tik galima atrasti prieš maždaug dvide­ šimt metų", - pažymėjo I. Krivienė.

Sutiktuvių metu rektoriui ir Senato pirmininkui buvo įteikti specialiūs, unikaliai įrišti Johanneso Antoniuso Preuschhoffo Vilniaus universiteto is­ torijos egzemplioriai. Jas pagal senas tradicijas įrišo Vilniaus universiteto bibliotekos knygrišiai.

Pristatydamas naujausiąją Vilniaus universiteto istoriją, išleistą įspūdin­ gos apimties knyga, prof. dr. Alfredas Bumblauskas pažymėjo indėlį, kurį į ją įdėjo sudarytojai ir ypač šviesaus atminimo prof. Romanas Plečkaitis. „Mums patiems buvo netikėta šios knygos apimtis", - juokavo A. Bum­ blauskas. Jis pabrėžė, kad šioje VU istorijoje labiau negu anksčiau iš­ ryškinamas europinis universiteto kontekstas. A. Bumblauskas taip pat išskyrė gausiai knygoje pateiktus vaiz­ dus ir ikonografijos šaltinius.

Sutiktuves vainikavo iškilmingas knygų įteikimas prie jų sukūrimo dirbusiems žmonėms. „U. V."inform.

Dokumentai iš VU bibliotekos perduoti Kauno arkivyskupijos kurijai Kovo 18 d. VU Rekto­ riaus auloje buvo pasira­ šytas kai kurių arkivys­ kupo Liudviko Povilonio dokumentų, saugomų Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, P. Račiūno fonde, perdavimo Kauno arkivyskupijos kurijai aktas (nuotr.).

Nijolė SULGIENE, VUB Rankraščių skyriaus vedėja 2010 m. pradžioje buvo sudary­ ta dvišalė Vilniaus universiteto ir Katalikų bažnyčios atstovų darbo

grupė, kuriai buvo pavesta peržiūrėti VU bibliotekos Rankraščių skyriuje, Prano Račiūno fonde, saugomus arkivyskupo Liudviko Povilonio do­ kumentus. Darbo grupės nariai VU Senato pirmininkas prof. Vygintas Bronius Pšibilskis, bibliotekos direk­ torė informacinei ir kultūros paveldo veiklai dr. Marija Prokopčik ir Rankraš­ čių skyriaus vedėja Nijolė Šulgienė

atstovavo VU, o J. E. arkivyskupas SigitasTamkevičius, prel. dr. Vytautas

Vaičiūnas ir kun. Ričardas Doveika Bažnyčiai. Dvišalė darbo grupė de visu susipažino su saugomais arki­ vyskupo L. Povilonio dokumentais ir abipusiu susitarimu nutarė VU Senatui teikti svarstyti Kauno arkivys­ kupijos kurijos pageidavimus perimti kai kurių P. Račiūno fonde saugomų L. Povilonio dokumentų originalus, o kitų jiems reikalingų dokumentų kopijas įsipareigojo padaryti biblio­ teka. Netrukus Vilniaus universiteto biblioteka, vadovaudamasi 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus universiteto Senato posėdžio nutarimu „Galimy­ bės perduoti Kauno arkivyskupijai kai kuriuos Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo arkivyskupo L. Povilonio archyvo dokumentus", Kauno arkivyskupijai paruošė per­

duoti pageidaujamus dokumentus.

Kovo 18 d. pas universiteto rektorių akademiką Benediktą Juodką perimti dokumentų atvyko Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekreto­ riaus padėjėjas kunigas R. Doveika, universiteto Senato pirmininkas prof.

V. B. Pšibilskis, bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė. Ceremonijoje taip pat dalyvavo prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus, bibliotekos Ran­ kraščių skyriaus vedėja N. Šulgienė.

Rektorius B. Juodka nuoširdžiai padė­ kojo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui J. E. Kauno arkivyskupui metropolitui S. Tamkevičiui, kun.

R. Domeikai ir visiems kitiems už dalykišką bendradarbiavimą, gera­ noriškumą ir priimtą abiem pusėms palankų sprendimą.

2006 m. Vilniaus universitetas pra­ dėjo įgyvendinti investicinį projektą „Senosios VU bibliotekos rekonstruk­ cija", kuriam buvo skirta 16 milijonų litų ir kuris vis dar tęsiasi. Vykdant šį projektą netik stengiamasi atnaujinti ir I suremontuoti patalpas, bet peržiūrima j bibliotekos veikla ir rekonstruojamos ■ erdvės pritaikomos taip, kad jos atitikj tų šiuolaikinės bibliotekos poreikius ir leistų užtikrinti moderniasjosfunkcijas.

Naujai įrengtoje Filosofijos skaitykloje į sukurtos 39 darbo vietos skaitytojams, o retų dokumentų, rankraščių, grafikos darbų tyrinėtojų, mokslininkų naujose skaityklose laukia tikrai geros sąlygos studijuoti ir dirbti.

Bibliotekos generalinė direktorė Ire­ na Krivienė teigė, kad puiki Filosofijos fakulteto bibliotekos komplektacija yra šio fakulteto vadovų nuopelnas.

Jie skyrė didelį dėmesį savo fakulteto bibliotekos fondų kaupimui ir dabar skaitykla turi gerai surinktą filosofijos li­ teratūros kolekciją vienoje vietoje, kuri, vadovaujantis naujausiomis bibliotekų tendencijomis, yra atvira ir laisvai prieinama. Visa šio fakulteto biblioteka, į apie 40 tūkst. spaudinių, tilpo naujose Į Filosofijos skaityklos lentynose. „Filosofijos skaitykla - VU biblio­ tekos dalis, todėl visi jos skaitytojai galės naudotis visomis bibliotekoje teikiamomis paslaugomis ir komu­ nikacinėmis erdvėmis, kur galima tiesiog pakalbėti ir padiskutuoti, pasidalyti tuo, ką perskaitei, ir pailsė­ ti", - pridūrė I. Krivienė.

Filosofijos fakultetas yra pirmasis, patikėjęs savo biblioteką centrinei Vilniaus universiteto bibliotekai, ta­ čiau, generalinės direktorės teigimu, ateityje ketinama ir kitų fakultetų bi­ bliotekas perkelti į centrinius rūmus.

Filosofijos skaityklai nepaprasto ža­ vesio suteikia modernumo ir istorinių elementų samplaika, mat įrenginėjant skaityklą buvo bandoma atstatyti arba išsaugoti likusias senų durų stak­ tas, krosnių dureles ir net daugiau nei šimto metų senumo grindis. Ant lubų išlikusi restauruota freska primena Istorijos fakulteto puošybą.

Atidarymo metu buvo parodyta ir netoli Filosofijos skaityklos studen­ tams ir bibliotekos darbuotojams skir­ ta virtuvėlė. Joje ilgais sesijų vakarais ir paprastomis dienomis bibliotekos lankytojai galės patys išsivirti kavos, pasišildyti maistą. Tokios erdvės atsi­ radimas VU bibliotekai suteikia nepa­ prasto jaukumo ir praktiškumo.

Apžiūrėję Filosofijos skaityklą visi atidarymo svečiai apžiūrėjo rekons­ truotas specialiųjų rinkinių erdves.

Pagaliau po rekonstrukcijos Grafikos kabinete grafikos darbų fondas - se­ noji, lietuvių ir užsienio grafika bei piešiniai - bus saugomas taip, kaip reikia, o jo laikymo sąlygos bus tinka­ mos. Lino Jablonskio, vadovaujančio Grafikos kabinetui, teigimu, naujo­ sios lentynos labai geros. Deja, visi 90 tūkst. grafikos darbų, esančių VU bibliotekoje, jose netilps, bet pagrin­ dą lankytojai tikrai galės ten rasti.

R. Malaiškos nuotr.

Plačiau skaitykite vviviv. vilnensis. vu. lt

Grafikos kabinete įrengtos naujos lentynos darbams saugoti 4

— r-..

>

Rankraščių skyriaus vedėja N. Šulgienė rodė retus VUB eksponatus

universitas

2010 m. balandis

13

vilnensis

paveldas/ai

Restauruota krosnis gali būti užkurta Restauruotos ir gražiai sutvarkytos krosnys rektorato koridoriuje ir prie įėjimo į biblioteką.

Ypač puošni ir žvilgs­ nį traukianti krosnis, stovinti bibliotekos prieigose.

Nijolė BULOTAITĖ Prie krosnių darbavosi UAB „Dvarų krosnys" specialistai Dainius Strazdas, Elena Aleksejeva, Laura Sodeikaitė ir Kristina Venckūnaitė. Kaip pasakojo D. Strazdas, panašias krosnis anksčiau teko restauruoti Signatarų namuose, privačiuose Vilniaus senamiesčio bu­ tuose, taip pat atstatyti renesansinę krosnį Valdovų rūmuose. Kadangi nėra tikslo šią krosnį naudoti šildymui, jos neperrinks. Kitu atveju reikėtų ją demontuoti ir permūryti vidinius kanalus. Pagrindinis restauravimo darbų tikslas - išryškinti objekto ver­ tybes, atskleisti autentiką, o nežymūs pakeitimai liudija savitą krosnies isto­ riją, dėvėjimosi etapus. Puošni krosnis bibliotekos prieigose - XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios, ikirevoliucinio laiko­ tarpio. Jos puošyba standartinė. Pasak restauratoriaus, carinėje imperijoje Vilniuje buvo prekiaujama ne tik vilnietiškais, bet ir iš Lenkijos, Vokietijos atvežtais kokliais, nors Vilniuje veikė

Bibliotekos prieigose restauruota puošni krosnis traukia žvilgsnį. V. Naujiko nuotr. net kelios koklių dirbtuvės. Išardžius krosnį būtų galima paskaityti, kur pagaminti kokliai, nes paprastai viduje būna žymos. Krosnių durelės taip pat daug kur buvo gaminamos.„Neseniai būnant Sankt Peterburge teko matyti carinio laikotarpio krosnies dureles, ant kurių užrašyta Kovvno, taigi gamin­ tos Kaune", - prisiminė D. Strazdas. Šios

krosnies durelės irgi pakeistos. Ventilia­

Restauratorės dirba prie krosnies centrinių rūmų koridoriuje. V. Naujiko nuotr.

cinis kanalas perdažytas penkis kartus.

Restauratorių tikslas - atkurti auten­ tišką vaizdą. D. Strazdas džiaugėsi, kad Kalvarijų turguje pavyko nupirkti idealiai tinkančias krosnies dureles ir pavyks atkurti trūkstamą jų dalį.

Restauratoriai apgailestavo, kad uni­ versitete išliko tik kelios šio laikotarpio krosnys. Aišku, jų turėjo būti daugiau ir puošnesnių. Bet krosnys turi savo

Vilniaus universiteto simbolis Šv. Jonų bažnyčios varpinė atvers duris lankytojams

funkcionavimo laikotarpį, madas. Tad senas krosnis griaudavo ir statydavo naujas. Restauratorius pripažino, kad pamažu žmonės pradeda suprasti, jog ir XX a. autentika vertinga. Anksčiau tie dalykai buvo masiškai naikinami. Opus klausimas - krosnių funkcionalumas. „Vyrauja nuomonė, kad užtenka kos­ metinio remonto. Manau, kad krosnis galima būtų retkarčiais užkurti. Sten-

Šv. Jonų bažnyčios varpinėje padidintų

šio lankytino pastato unikalumą ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje Lietuvoje.

Liftu bus galima pakilti į 60 metrų aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę senamiesčio panorama nuo aukščiau­ sio pastato šioje miesto dalyje atsivers neįtikėtinu grožiu.

Niokojo visagalis laikas Vilniaus universitetas įgyvendina projektus, skirtus didžiulę isto­ rinę ir meninę vertę turintiems universite­ to paveldo objektams išsaugoti, ir siekia juos naudoti ne tik moks­ lui ir studijoms, bet ir Lietuvos valstybės reprezentavimui, šalies kultūros paveldo sklai­ dai ir turizmui plėtoti.

Šv. Jonų bažnyčios fasadas ir var­ pinė - unikalus ir vertingas istoriniokultūrinio paveldo objektas ir Vilniaus universiteto simbolis. Nors varpinė skaičiuoja ilgus istorijos šimtmečius, tačiau išsamiai tyrinėjama ir saugoma nebuvo. Joje neatlikti rimti remonto darbai, todėl šiandieninė varpinės būklė yra labai prasta. „Šv. Jonų bažnyčios varpinė - uni­

Milda LEVANDRAITYTĖ Praėjusiais metais Ūkio ministerijai

skyrus 4,74 mln. litų 2007-2013 m. Eu­ ropos Sąjungos struktūrinės paramos, pradėtas ambicingas projektas - ap­ leistos Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinės tvarkomieji staty­ bos ir pritaikymo turizmui darbai.

Atvers naujas turizmo galimybes Po rekonstrukcijos varpinė taps išskirtiniu turizmo traukos objektu Vilniaus mieste ir lankytojams atsivers nauja galimybė pažinti vertingą šalies kultūros paveldą.

Rekonstruotoje varpinėje įsikurs Mokslo muziejus. Antrajame aukšte bus įrengta vienintelė Fuko švytuoklė

Restauruota varpinė taps ne tik svečių ir turistų traukos centru, bet ir Vilniaus puošmena. V. Naujiko nuotr.

Lietuvoje, demonstruojanti Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Fuko švytuoklės yra labai patrauklus turiz­ mo objektas. Jos įrengtos šešiolikoje Europos valstybių. Artimiausios šalys,

kuriose galima pamatyti Fuko švytuo­ klę ir susipažinti su jos veikimo me­ chanizmu, yra Čekija, Danija, Suomija, Lenkija, Švedija, Didžioji Britanija. Tad

unikalios Fuko švytuoklės įrengimas

kalią istoriją turintis paveldo objektas, kuris ilgus metus stovėjo apleistas.

Būti varpinės viduje yra nesaugu, pavojinga lipti laiptais aukštyn. Stati­ nys nėra pritaikytas turistams ir stovi nenaudojamas. Paskutiniais metais pradėjo irti statinio konstrukcijos, todėl susirūpinta šio objekto išsau­ gojimu", - teigė Vilniaus universiteto Strateginės plėtros direkcijos Infras­ truktūros plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Stankevičius.

Pamatai neturi geros izoliacijos, juose kaupiasi drėgmė, ji skverbiasi ir į pastato sienas. Ant varpinės coko­ lio ir sienų matomos dėmės, kurios keičia fasado spalvą. V. Stankevičius pažymėjo, kad netvarkoma varpinė po 50 metų negrįžtamai suirs.

Dar 1999 m. Projektavimo ir res­ tauravimo institute buvo parengtos paminklotvarkos sąlygos, varpinę siūlyta panaudoti Vilniaus miesto panoramos apžvalgai, o žemutinių aukštų patalpose įrengti ekspozicijas.

Tačiau atkurti pastato teikiamą naudą ir jį pritaikyti viešajam turizmui imtasi tik šiais metais. įgyvendinus projektą„Vilniaus uni­ versiteto architektūrinio ansamblio

giamės atkurti ir funkcionalumą, net jei užsakovas tokio tikslo neturi. Krosnį galima užkurti kokio iškilmingo vakaro metu, tai suteiktų jaukumo", - tvirtino restauratorius.

Dviejų rektorato koridoriaus kros­ nių išlikę tik dalys. Šių krosnių būklė taip pat jau buvo tokia, kad reikėjo remonto. Ypač krosnims pakenkė kūrenimas anglimi - pokariu tai buvo populiaru. Krosnių durelės išdegdavo, nes anglys per karštos. Krosnių būklę restauratoriai įvertina pagal sienelėspilvo išsipūtimą. „Tikimės, kad tos krosnys bus pa­ vyzdys, kaip galima jas sutvarkyti ne tik estetiniu, bet ir sanitariniu, higie­ nos požiūriu. Dabar jas galima geriau prižiūrėti, valyti, drąsiau liesti. Šios krosnys daugiau naudotos. Kai kurie koklių paskilinėjimai, įtrūkimai palie­ kami, mes jų nenaikiname. Dabar jau niekas jai neturėtų grėsti - atstatyti išdaužyti kampai, užpildyti tūriai", pasakojo A. Strazdas.

Anot restauratorių, koklių spalvos turi daug skirtingų atspalvių. Pasi­ rodo, kai malkomis degama krosnis, pakrauta kokliais, skirtingose kros­ nies vietose degamų koklių spalvos keičiasi. įsižiūrėjus atidžiau, tai tikrai atrodo gražiai - spalvų žaismė. Prieš mūrydamas krosnį krosnininkas išsi­ dėlioja koklius ir juos sugrupuoja, kad tamsiausias koklis neatsidurtų šalia šviesiausio. „Mūrijimas apgalvotas, tai ir yra gražu, gyva, atspalviai skam­ ba", - tvirtino restauratoriai. Rektorato krosnys baltesnės, bet irgi yra violeti­ nių, žalsvų, rausvų atspalvių.

Restauratoriai pasidžiaugė, kad universiteto žmonės pastebėjo ir vertino jų darbą, domėjosi, kalbino, linkėjo sėkmės.

varpinės tvarkomieji statybos darbai" Šv. Jonų bažnyčios varpinė bus išsau­ gota kaip vertingas istorijos, kultūros ir architektūros paminklas. Sutvarkyta varpinė bus apsaugota nuo neigiamo aplinkos poveikio ir nykimo, atsiras galimybė naudingai eksploatuoti ilgus metus nenaudotą pastatą.

Atvers pažinimo duris Neturėdamas nuosavų lėšų var­ pinei sutvarkyti ir pritaikyti turizmo reikmėms, Vilniaus'universitetas pasinaudojo galimybe pritraukti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. „Šiuo metu jau atlikti pamatų hidroizoliacijos, grindų stiprinimo tvarkomieji statybos darbai. Vėliau bus pradėti fasado tvarkymo darbai, mūrinių sienų, skliautų restauravimas, medinių laiptų konstrukcijų stiprini­ mas", - darbus vardijo V. Stankevičius.

Tvarkomieji statybos darbai užtikrins varpinės, kaip Lietuvos kultūros pa­ veldo objekto, išsaugojimą ir pailgins pastato gyvavimo laikotarpį.

Universiteto lankytojai, besidomin­ tys Vilniaus miesto ir Lietuvos istorija, kultūra, architektūra ir norintys susi­ pažinti su seniausios Rytų ir Centrinės Europos aukštosios mokyklos archi­ tektūriniu ansambliu, dažnai išreiškia norą apžiūrėti varpinę ir užlipti į jos viršų. Atsižvelgiant į varpinės aukštį ir į tai, kad didelę turistų dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji, varpinėje bus įrengtas lengvų kons­ trukcijų stiklinis liftas, kelsiantis į jos viršuje esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios kaip ant delno atsivers Vilniaus miesto panorama.

Todėl įgyvendinus varpinės sutvar­ kymo projektą tikimasi, kad viešajam turizmui pritaikyta varpinė patenkins svečių lūkesčius, skatins atvykstamąjį ir vietinį turizmą, prisidės prie eko­ nomikos augimo ir garsins šalies bei Vilniaus universiteto vardą.

Numatyta, kad varpinės tvarkomieji darbai truks trejus metus.

-i

universitas

ą

2010 m. balandis

vilnensis

1

uakultūra

________________________

Vilniaus universiteto teatrui - 440 Balandžio 19-24 d. Vilniaus universitete prasidėjo ju­ biliejinė teatro savaitė ALMA MATER THEATRALIS. VU teatro dramos trupė „Minimum“ ir Kinetinė trupė maloniai kviečia Jus dalyvauti jubiliejinės Vilniaus universiteto teatro programos renginiuose.

politikos asmenybių yra susiję su Vilniaus universiteto teatru.

Todėl vienas svarbesnių šio projek­ to tikslų - vėl suburti šiuos žmones tam, kad jie ne tik pasidalytų patir­ timi, įgyta universiteto teatre, bet ir apibendrintų ją, nurodydami jos svarbą studento asmenybės ugdymo procese.

(Programa skelbiama www.vilnensis.vu.lt/kultura)

Rimantas VENCKUS, Vilniaus universiteto teatro meno vadovas, Universitetų teatrų asociaci­ jos Lietuvoje pirmininkas Šiemet Vilniaus universiteto teatrui sukanka 440 metų (1570 m. čia pasta­

tytas pirmasis studentiškas spekta­ klis - S.Tucci„Herkulis").Tačiau svarbu ne tiek pats sukakties faktas, kiek tos sukakties prasmė ir reikšmė. Juk prieš 440 metų Lietuvoje (Vakarų Europos pavyzdžiu) atsirado vadinamasis mo­ kyklinis teatras - su visais būdingais geriausiais renesansiniais, vėliau barokiniais šio reiškinio elementais.

Jis net 200 metų atliko teatrinės ir muzikinės kultūros propaguotojo ir skatintojo Lietuvoje vaidmenį. Dar

daugiau - Vilniaus universiteto teatro atsiradimas laikytinas Lietuvos teatro istorijos pradžia. Todėl šis faktas toks reikšmingas. Šiandien ypač svarbu nepamiršti

ilgaamžių tradicijų. Reikia toliau tęsti, puoselėti ir tobulinti kultūrinę edukacinę veiklą, kuri tęsiasi jau

penktą šimtmetį. Senasis mokyklinis universiteto teatras buvo glaudžiai susijęs su mokymo procesu. Profesorė V. Zaborskaitė savo studijoje „Prie Lietuvos teatro ištakų" teigia, kad „vieši pasirodymai scenoje turėjo lavinti studentų atmintį, turtinti vaiz­ duotę, padėti įsiminti gausią atsargą lotyniškų posakių, tekstų, sentencijų, išugdyti sugebėjimą vertinti žmones ir įvykius, išmokyti geros laikysenos, gestikuliacijos ir mimikos, paruošti mokinį viešajam gyvenimui".

1977 m. L. Ciunis Trakų pilies kieme pastatė V. Krėvės „Šarūną“, kuriame kartu su studentais vaidino teatro žvaigždės Henrikas Kurauskas ir Kazi­ miera Kymantaitė Manau, kad ir šiandien univer­ siteto teatrui svarbu ne tik statyti spektaklius, rengti festivalius ir juose dalyvauti. Kur kas svarbiau yra teatro priemonėmis ugdyti jauną asmenybę, kuri universitete ne tik gautų profesinį išsilavinimą, bet ir įgytų kultūrinę

kompetenciją su platesniu požiūriu ne tik į savo profesiją, bet ir į supančią aplinką. Tokį požiūrį mums įskiepijo Kiemo teatro įkūrėjas Vladas Limantas, tokio požiūrio mes laikomės ir šiandien. Neatsitiktinai daugelis šian­ dien gerai žinomų kultūros, mokslo,

2010 m. premjera „Sveiki, aš Ham­ letas“ (rež. R. Venckus)

Rasa GELGOTIENĖ: „Choras - tai jėga, kuri suvienija" Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras švenčia savo 70 metų sukaktį. Ba­ landžio 17 d. Šv. Jonų bažnyčioje įvyko choro jubiliejui skirtas kon­ certas.

Vienas seniausių ir žinomiausių, gi­ lias muzikavimo tradicijas ir repertua­ rų įvairovę turintis Lietuvos studentų kolektyvas buvo įkurtas 1940 m. Šiam Vilniaus universiteto kolektyvui

vadovavo daug įžymių Lietuvos chor­ vedžių: K. Kaveckas, P. Sližys, P. Gylys, R. Zdanavičius. Nuo 1995 m. chorui vadovauja Rasa Gelgotienė.

Akademinis choras aktyviai daly­ vauja Lietuvos bei tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, iškilmin­ guose Vilniaus universiteto renginiuo­ se, Lietuvos dainų šventėse, Baltijos šalių studentų chorų festivaliuose „Gaudeamus". Choras yra koncertavęs su dirigentais S. Sondeckiu, R. Šerve-

2008 m. pradžioje Vilniaus uni­ versiteto akademinis choras laimėjo Ryškiausios Lietuvos žvaigždės 2007 nominaciją ir buvo apdovanotas „Aukso paukšte".

Taigi praėjęs laikotarpis chorui atnešė gausybę šalies ir tarptautinių apdovanojimų, išaugino ne vieną muzikos garsams neabejingą intelek­ tualią asmenybę. Kuo jaunus žmones jis patraukia šiandien?

Kalbamės su ilgamete choro vado­ ve - Rasa GELGOTIENE.

29 metus, tai galiu pasakyti, kad tų laikų ir dabartinių studentų interesai labai skiriasi. Anuomet studentai laiko studijoms skirdavo mažiau, labiau studentaudavo. Choras turėjo daug linksmybių ir studentiško gyvenimo šurmulio. Be to, choro veikla buvo disciplinuota, daug kas priklausė nuo vadovybės, dabar mes laisvesni, tačiau suvaržyti finansinių aplinkybių. Šiuolaikiniai studentai į išsilavinimą

Vadovaujate chorui nuo 1995 m.

Kuo choras svarbus universitetui?

Kaip keičiasi chore dainuojančių

Kokia jo funkcija?

Pirmiausia edukacinė. Mano nuo­ mone, niekas nėra taip svarbu, kaip išauginti jauną žmogų kultūringu piliečiu, kad jis žinotų, kas yra J. S. Ba­ chas, kas yra W. A. Mozartas. Chore svarbu ir mokėti kalbų, juk padainuoti svetimos kalbos kūrinį, vadinasi, ir tai­ syklingai ištarti jo žodžius. Koncertuo­ dami svečiose šalyse, choristai įgauna platesnį svetimų kultūrų pažinimą.

Dalyvavimas tarptautiniuose festiva­ liuose ir muzika ugdo suvokimą, kokie žmonės yra panašūs. Jei daugiau žmonių dainuotų choruose, būtų mažiau konfliktų ir karų, tai jėga, kuri suvienija. Universitetui choras atlieka ir reprezentacinę funkciją.

studentų interesai bėgant me­ tams?

Pei 15 metų, kai vadovauju chorui, didelių skirtumų nepastebiu, bet kadangi apskritai dirbu šį darbą jau

niku, V. Miškiniu, įvairiais ansambliais, solistais.

Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras yra vienas aktyviausių užsienyje gastroliuojančių Lietu­ vos akademinių kolektyvų. Choras koncertavo Vengrijoje, Norvegijo­ je, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Balta­ rusijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Sardi­ nijoje (Italija), Šveicarijoje, Turkijoje

ir Meksikoje.

1997 m. kolektyvas laimėjo sidabro medalį studentų chorų konkurse Slo­ vakijoje, 1999 m. - II vietą tarptauti­ niame konkurse Anglijoje, 2001 m. - II vietą habanerų konkurse Ispanijoje, 2006 m. - II vietą už privalomąją pro­ gramą ir I vietą sambų kategorijoje tarptautiniame chorų konkurse Šiau­ rės Ispanijoje.

žiūri rimčiau, yra reiklesni ir choro veiklai.

Kas sudaro choro kūrybinę grupę?

Akademinis choras turi labai profesionalius chormeisterius. Su mumis dirba Ignas Garla, Neri­ jus Masevičius, Gabrielė Demšytė.

Vienam žmogui vadovauti chorui sudėtinga, nes šiuo metu dainuoja 60 choristų, tad dirbame po kelias grupeles, o paskui susijungiame.

Choristai dainuoja ir solo partijas, lavina savo vokalinius sugebėjimus, tad tam reikia sudaryti galimybes.

Geras choras iš daug blogų choristų neįmanomas.

Kaip vyksta naujų narių priėmi­

Choro vadovė - Rasa Gelgotienė.

G. Mačiulio nuotr.

mas į VU akademinio choro gretas?

Kokių studentų sulaukiate?

VU akademinis mišrus choras. V. Naujiko nuotr.

Choras labai įdomus dalykas ir aš nežinau, kokie žmonės susirenka pas mus. Greičiausiai tie, kurie turi labai stiprų emocinį intelektą. Šiuos

studentus įtraukia pats choro gar­ sas. Į chorą ateiti sunku, bet ne dėl atrankos, nes gali būti priimtas ir su elementariais muzikiniais gebėji­ mais, sunkiau yra būti psichologiškai tvirtam, kai tenka atsistoti vienam prieš didelę auditoriją žmonių. Nėra lengva į chorą įsitraukti, nes ateini į labai gyvą, rimtai dirbantį organizmą, tenka daug ko išmokti. Didelė dalis studentų pirmą semestrą pasitraukia iš choro, nes šiai veiklai būtina skirti labai daug laiko.

Kokie artimiausi akademinio choro planai?

Rudenį esame pakviesti į Niujor­ ką. (domu tai, kad Niujorko lietuvių bendruomenė kviečia mus ne tik padainuoti, bet ir supažindinti išeivi­ jos vaikus su įvairiomis profesijomis, pristatyti universitetą.

Kur dažniausiai koncertuojate?

Mes labai daug koncertuojame Šv.

Jonų bažnyčioje, parodome visas savo naujas programas. Choristai labai norėtų daugiau važinėti po Lietuvą, tačiau tai paprasčiausiai per brangu.

Finansiškai į užsienį nuvažiuoti yra sunku, bet labiau įmanoma, nei ke­ liauti po Lietuvą.

Akademinis choras dalyvauja

daugelyje konkursų Lietuvoje

Kokią muziką mėgsta jūsų choro

ir užsienyje. Kurie apdovajimai

nariai?

Jums atrodo svarbiausi?

Labai vertinu tarptautinių konkursų apdovanojimus, tačiau džiaugiuosi ir Lietuvoje suteiktais aukštais įverti­ nimais. Visi trys Vilniaus universiteto chorai yra pirmosios kategorijos, visi yra gavę„Aukso paukštės" apdovano­ jimus. Kai chore vyksta tokia studentų kaita, tai išlaikyti pirmąją kategoriją yra didžiulis laimėjimas.

Manau, kad klasiką. Vadovas negali dirbti, jei choristui nepatinka kūrinys, tiesiog nevyks darbas. Žinoma, reper­ tuarą parengia vadovas, tačiau cho­ ristams kūrinys turi būti priimtinas.

Labai geri kūriniai patinka visiems.

Neįtikėtina, kad kam nors nepatiktų W. A. Mozartas ar A. Vivaldi.

Kalbino Agnė Škultinaitė

universitas

2010 m. balandis

15

vilnensis

_______________________________________________ kultūra f f f VU dainų ir šokių ansamb­ Festivalis „Universitas Vilnensis" liui -„Aukso paukštė" pažymėjo VU įkūrimo dieną Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis 2009 m. pripažintas geriausiu dainų ir šokių an­ sambliu Lietuvoje. Kovo 27 d. ansambliui įteiktas Lietuvos kultūros ministerijos bei Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigtas „Aukso paukštės“ apdo­ vanojimas ir surengtas iškilmingas koncertas.

Tokia proga kovo 27 d. ansamblio nariai parengė geriausių savo kūrinių programą. Linksmos ir lyriškos melo­ dijos, nuotaikingi, meistriškai atlikti šokiai, palydimi koncerto vedėjo, buvusio ansamblio šokėjo Pauliaus Širono skaitomų eilių apie pavasarį,

nepaliko abejingų žiūrovų. Gausūs aplodismentai po kiekvieno kūrinio tvirtino, kad ansamblio nariai tikrai verti apdovanojimo.

Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Juozas Mikutavičius ir Lietuvos kultūros mi­ nisterijos Regionų kultūros skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Sinkevičiūtė negailėjo gerųžodžiųįteikdami labiau­ siai meno mėgėjų vertinamą ir laukia­ mą apdovanojimą - „Aukso paukštę".

Ypač svarbūs ir jaudinantys buvo vieno vyriausių tautinio meno patriarchų, Muzikos akademijos profesoriaus, mu­

zikologo Algirdo Vyžinto ištarti žodžiai ir palinkėjimai ansambliui. Sulaukę ir savojo universiteto rektorato atstovės bei universiteto kultūros centro vedė­ jos Rasos Gelgotienės sveikinimų ir pa­ dėkų, j sceną pakilo kolektyvo vadovai. „Svarbu tai, kad nemaža dalis Vilniaus universiteto studentų domisi lietuvių tautiniu menu, senovės tradicijomis, jas puoselėja ir įtvirtina", - džiaugėsi meno vadovas Eugenijus Čiplys.

Dainų ir šokių ansamblyje, šiuo metu vienijančiame per šimtą stu­ dentų, savo gebėjimus šokti, dainuoti, groti demonstruoja visų universiteto fakultetų atstovai. Kolektyvas puo­ selėja per amžius išsaugotas lietuvių tautinio meno tradicijas, koncertais džiugina Lietuvos žmones, dalyvau­ dami Dainų šventėse bei studentų festivaliuose, o keliaudami po svečias šalis - tų šalių gyventojus.

Balandžio 1-ąją Vilniaus universitetas, švenčian­ tis savo 431-ąsias įkū­ rimo metines, pasitiko tautiškomis melodijomis ir ritmais šurmuliuojan­ čia pirmąja respublikine liaudiškos muzikos ka­ pelų ir ansamblių šven­ te - festivaliu „Universi­ tas Vilnensis“.

VU liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“. V. Naujiko nuotr. Šventę pradėjo svečias, liaudies menininkas Albinas Batavičius, kuris nuotaikingomis melodijomis ir hu­ moristine daina pralinksmino publiką nuo pirmųjų renginio minučių. VGTU tautinių šokių ansamblio „Vingis" liaudiška kapela džiugino liaudiš­ komis dainomis, šokiu, o skrabalais atliko muzikinį kūrinį taip puikiai, kad publika audringais plojimais iš­ prašė pakartoti. Ansamblis „Saulė" iš Šiaulių universiteto visiems įrodė, kad

muzikantai moka ne tik gerai groti ir dainuoti, šokėjai - gerai šokti, bet

ir groti puodais, keptuvėmis, ir net­ gi - suolu. Nuotaikingu pasirodymu linksmino VIKO šokių ansamblio „Vo­

ruta" kapela. Labai subtiliai programą atliko Panevėžio muzikos mokyklos jaunimo liaudiškos muzikos kapela „Subatėlė". Šventės šeimininkai - Vil­

niaus universiteto liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis" - savo gera ir linksma studentiška energija žiūrovus įtraukė kartu dainuoti humoristines lietuvių liaudies dainas, aranžuotas kapelos meno vadovo B. Glovickio, o nuotaikingus šokius lydėjo nenu­ trūkstami plojimai.

Kapelos ir ansambliai nepamiršo ir balandžio pirmosios pokštų, tad šventėje netrūko juokų ir linksmybių: „Saulė" visus smagino „Senbernio polka", kurios personažas nepabijojo

išvesti pašokti ir žiūroves, šventės šeimininkai džiugino šukų muzika, o „Subatėlė“ - „Smuikų pasiutpolke".

Festivalio organizatoriai - Vilniaus universiteto Kultūros centras, VU liaudiškos muzikos kapela „Jaunimė­ lis" ir šios šventės sumanytojas bei iniciatorius Bronislovas Glovickis dė­ koja visiems, padėjusiems surengti šią puikią šventę ir tikisi, kad ši iniciatyva taps gražia tradicija ir į antrąją liau­ diškos muzikos kapelų ir ansamblių šventę - festivalį „Universitas Vilnen­ sis" sugužės dar daugiau studentiškų kolektyvų kartu pamuzikuoti, pašokti, papokštauti ir palinksminti žiūrovų. „U. V.“ inform.

____________ sportas k k k Rektoriaus Čempionatai taurė VU vyrų krepšinio Lietuvos sambo Stalo teniso varžybų lyderiai - EF studentai Ansamblio narių džiaugsmui nėra ribų-jų rankose - „Aukso paukštė“

Kovo 25 d. tarpfakultetinėse stalo teniso varžybose Rektoriaus taurei laimėti dalyvavo visų 12 fakultetų ir Tarptautinio verslo mokyklos ko­ mandos. Šiemet nugalėtojais tapo EF studentai (D. Preimontaitė, T. Charukevičius, V. Garčinskas). Komanda nugalėjo daugkartinius čempionus MIF sportininkus (S. Klebonaitė, D. Liegus, A. Stenšinas). Trečia liko TVM koman­ da (L. Gasparavičiūtė, S. Mikalauskas, D. Razdevičius). Pagirtinai žaidė GMF komanda, pelnytai iškovojusi ketvir­ tąją vietą (V. Žilaitytė, V. Kabalinskas,

A. Būdžys).

Svarsčių kilnojimo taurė - MIF studentams

Ekonomikos fakulteto studentai tapo Rektoriaus taurės stalo teniso nuga­ lėtojais

VU studentų komanda Lietuvos sambo čempionate

Kovo 18 d. kasmetiniame tarpfakultetinių Rektoriaus taurės varžybų svarsčių kilnojimo čempionate šiais metais dalyvavo rekordinis studentų skaičius - 36.Trijose svorio kategorijo­ se prizininkais tapo devyni studentai.

Svorio kategorijoje iki 70 kg I vietą užėmė R. Radžiūnas (MIF IV k.), II T. Braškus (MIF III k.) ir III - A. Kalyuginas (TSPMIIV k.).

Svorio kategorijoje iki 80 kg I vietą iškovojo G. Vaitukaitis (MF IV k.), II vietą - N.Strelkauskis (MIF III k.), III vietą - R. Guzulaitis (GMF dokt.).

Svorio kategorijoje per 80 kg sėkmė lydėjo M. Morkūną (ChF Mg. I k.), kuris pasiekė geriausią varžybose dviejų svarsčių stūmimo rezultatą - 64 kar­ tai - ir iškovojo aukso medalį. Sidabrą laimėjo A. Kairys (FF III k.), bronzos medalis atiteko J. Vėžiui (MIF II k.).

Bendroje komandinėje įskaitoje dešimtus metus iš eilės nepralen­ kiami buvo MIF studentai. MF ir FF sportininkai dalijosi atitinkamai II ir III vietas.

komanda baigė LSKL varžybų sezoną Vilniaus universiteto sporto salėje

vykusiose Lietuvos studentų krep­

šinio lygos II grupės vyrų finalinio ketverto varžybose dalyvavo ir VU

krepšinio komanda. VU komanda, įveikusi ketvirtfinalio barjerą prieš LKKA-2 krepšininkus, pusfinalyje

susitiko su TTVAM ir pralaimėjo, o rungtynėse dėl trečios vietos po atka­ klios kovos tik paskutinio kėlinio pa­

baigoje trijų taškų skirtumu nusileido ir KK studentams. Nugalėtojais šiose varžybose tapo TTVAM krepšininkai,

antri liko KTU-2 studentai, treti - KK krepšininkai.

VU studentai fech­ tuotojai - Lietuvos studentų čempionai Kovo 20 d. Kaune Lietuvos stu­

dentų fechtavimosi čempionate VU

komanda tapo čempionais.

Varžybų programa susidėjo iš ke­

turių rungčių: merginų ir vaikinų fech­ tavimasis špaga ir kardu. KHF studentė

Agnė Ažukaitė tapo fechtavimosi špaga čempione. Fechtavimosi kardu čempio­

ne tapo EF I k. studentė AurelijaTreinytė.

Puikiai šioje rungtyje pasirodė ir Vilma

Rėbždaitė (EF) - pelnė sidabro medalį (kardu) ir penktąją vietą (špaga). Bron­ zos apdovanojimą fechtavimosi kardu rungtyje pelnė MF studentė Milda Še-

šeikaitė. Sidabro medalį fechtuodamasi

špaga laimėjo Lina Batulevičiūtė (MF), o

pirmakursė Rimantė Pacevičiūtė užėmė trečiąją vietą.Tarp vaikinų fechtavimosi

špaga sidabras atiteko KHF studentui Sauliui Rimgailai.

čempionate iškovota 10 medalių Kovo 27-28 d. Jurbarke vykusiame Lietuvos sambo čempionate (ko­ vinėje ir sportinėje grupėse) mūsų stipruoliams pavyko laimėti net 10 įvairios spalvos medalių: 4 aukso, 2 sidabro ir 4 bronzos.

ChF studentas, sunkaus svorio atletas D. Sokolas iškovojo čempiono titulą. Antrą aukso medalį jis iškovojo sportinio sambo varžybose.

Du čempionato medalius iškovojo ir TVM studentas K. Mokšinas. Kovinio sambo varžybose jis laimėjo aukso, o sportinio sambo - sidabro medalį.

Be minėtų sportininkų, nugalė­ toju tapo ir aukso medalį iškovojo perspektyvus imtynininkas, KHF pirmakursis, 2009 m. Lietuvos studentų sambo čempionato nugalėtojas T. Mazgeika, o bronzos medalį toje pačioje svorio kategorijoje - 2008 m.

Lietuvos studentų sambo ir dziudo čempionatų nugalėtojas ir prizinin­ kas, 2009 m. pasaulio studentų čem­ pionato sidabro medalio laimėtojas, MF IV k. studentas, lengvo svorio atletas V. Timošenko.

Merginų grupėje čempionato II vietos laimėtoja tapo V. Markauskaitė (MF), o III vietą iškovojo nei

„

*

*

_

K

trys studentės: I. Vaiginytė (MIF), D. Olencevičiūtė (MIF) ir E. Dalinkevičiūtė (GMF). Penktas vietas savo svorio kategorijose užėmė D. Jaučeras * (TF), D. Jasas (CHF), P. Gruodis (TF), K. Olekchnovičius (MIF absolventas), septintąją - M. Malcius (FF).

Mūsų sambo ir dziudo imtynių • lyderė Rūta Aksionova (FsF) Kaune Lietuvos jaunimo dziudo čempionate tapo nugalėtoja.

Daugiau informacijos www.ssc.vu.lt, www.vilnensis.vu.lt/sportas

universitas

16

2010 m. balandis

vilnensis

t f t paskutinis puslapis

VU atvirų durų dieną abiturientus pasitiko Didžiajame kieme Gabija SABALIAUSKAITĖ, Vytenis RADŽIŪNAS

Studijų programų pa­ klausos kreivė Paskaitoje-diskusijoje sveikinimo žodį tarė ir diskusijoje dalyvavo VU rektorius Benediktas Juodka, univer­ siteto profesoriai Alfredas Bumblauskas, Marijus Povilas Šaulauskas, Jūras Banys ir Alfredas Račkauskas.

Prof. A. Račkauskas glaustai pri­ statė specialistų poreikio prognozes Lietuvoje. Remdamasis statistika, pro­ fesorius pažymėjo, kad Lietuvoje 10 proc. mažės darbuotojų be profesinio išsilavinimo poreikis. Reikalingiausi ateityje bus mokslininkai, rekreacijos ir turizmo, chemijos ir biochemijos bei informatikos specialistai. „Dar moky­ kloje, 9 klasėje, nežinodamas, kas yra tikroji matematika, sau pasakiau, kad būsiu matematikos mokslų daktaras.

Dabar toks esu ir galiu drąsiai teigti, kad VU galima to pasiekti. Tiesiog reikia pasirinkti norimą studijų kryp­ tį", - tvirtino prof. A. Račkauskas.

Didžiajame kieme šurmuliavo atvirų durų dienos dalyviai

VU LAIKRAŠTIS

LAUKIA SKAITYTOJŲ NUOMONIŲ UNIVERSITAS VILNENSIS universiteto bendruomenės gyvenimąatspindijau 60 metų! Laikraštis leidžiamas 6 kartus per metus, šviežiausias universiteto naujienas galite skaityti internete www.vilnensis.vu.lt.

Mums rūpi Jūsų nuomonė apie laikraštį, kurį norime padaryti patrauklesnį skaitytojui. Maloniai kviečiame dalyvauti apklausoje ir atsakyti į klausimus. Jūsų atsakymai padės suprasti ir sukurti būsimą„Universitas Vilnensis" viziją ir mums tobulėti.

Užpildytą anketą iškirpkite iš laikraščio ir įmeskite į fakultetuose prie UNIVERSITAS VILNENSIS stendų esančias dėžutes.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius jf-**#**#***#** ■s***************************** *******

Jūs esate: Studentas...............................

Dėstytojas..............................

Mokslininkas.........................

Administracijos darbuotojas Kita..........................................

t i

o o o o o

s

* X -X- ii- * -X- ii- -X X X- X -X- X -X ii- X -X ii- X •» X- X -x- X- X * X- -X * X- X x -X -X- X «

-X

X * X- X

S- -X * X •» X- *

Ar skaitote laikraštį „Universitas Vilnensis"?

Kiekvieną numerį................................O Tiktai perverčiu................................... O Retai......................................................O Neskaitau............................................ <> *•******«■*«•*»«•

v I !

i>

JĮ-***#********************#*****##

Ar dalijatės juo su draugais, šeima, kaimynais?

Taip, dažnai.......................................... O Kartais................................................... O Ne........................................................... O

■

Kur skaitote „Universitas Vilnensis"?

Fakultete...............................................O Bibliotekoje......................................... O Pasiimu į namus.................................. O Skaitau internetinę versiją................. O •X * X- X -X- X- -X X- X -X X- X K- X- X -X- X- -X * X- -X X- X

K- X■* X-

X -X X- -X * Xx- -Xx X- X -X X-

X -X X- X -X- X- -X -X- X -X -X-

Kaip dažnai skaitote„UniversitasVilnensis" internetinį variantą?

Reguliariai............................................ O Kartais..............

O Retai......................................................O Niekada.... ........................................... O «• x •» *• * -x-

»

x- -x -x- s- x

X- -X >-• X -X X- X ■* X- X -x- X- -X -X- X -X X- X -X- X- X X- X- X -X- X- -X -X- X- -X -x- X -X- X- X

Kurios rubrikos Jus labiausiai domina?

Balandžio 10 d. Vilniaus universitetas atvėrė duris moksleiviams. Centrinių rūmų kiemas virto šur­ muliuojančia fakultetų pristatymo vieta, o Teatro salė - laisvos ir prasmingos universiteto profeso­ rių diskusijos „Universitetinės studijos: pasirinki­ mo laisvė ir pažinimo poreikis“ auditorija.

Moksleiviai galėjo galutinai apsispręsti dėl studijų programos pasirinkimo

„Amatų mokyklos“ išsilavinimas prieš universitetinį Audringai auditorija pasitiko Filoso­ fijos fakulteto profesorių Marijų Povilą Šaulauską. Ekspresyvia ir vaizdinga

kalba aukštojo mokslo studijos padė­ tos suvokti paprastai ir gyvenimiškai.

Atsisakyta oficialaus konteksto, rei­ tingų lentelių, statistinių paklausumo ir perpektyvumo duomenų. Savo siūlomą požiūrį į universitetines stu­ dijas prof. M. P. Šaulauskas iliustravo vaizdingu palyginimu apie esminį aukštojo mokslo ir„amatų mokyklos" suteikiamo išsilavinimo skirtumą - tu­ rinio kokybę. Pateiktas ir novatoriškas požiūris į studijų procesą, univer­ siteto principus: akademinė laisvė nėra varžoma nieko, išskyrus sąžinę.

Matantis VU dėstytojus ne mokytojų, besiremiančių vadovėliais, amplua, o universiteto misiją suvokiantis ne kaip perduoti žinias, o kaip padėti susidurti su savo nežinojimu, suprasti, ką dar rei­ kėtų sužinoti, profesorius kalbą baigė vaizdingu palinkėjimu klausytojams: „Tikiuosi, kad čia turėsite galimybę patirti savo nežinojimo faktų."

Aktualijos............................................. O Fakultetuose.........................................C> Mokslas................................................ O Studijos................................................ O Istorija................................................... O Kultūra.................................................. O Sportas.........................................

O Kita........................................................ O ■X * X- X -X- X 'X X- X -X X- X -X- X- X -X- X- X -X- X- -X X: X -X X- X -X- X- X -X- X- -X * X- -X X- X -X X- X -X- X- X -X- X- X -x- X- -X *

Ko pageidautumėte daugiau?

Naujienų iš fakultetų...........................O Universiteto gyvenimo....... ............... .<> Aktualijų komentarų...........................O Studentų problemų............................ O VU mokslo laimėjimų.......................... O Mokslo naujienų................................. O Asmenybių............ .............................. O Skelbimų...............................................O Kita........................................................ O

Universitetas moko mąstyti Pamąstymais apie universitetą da­ lijosi ir fizikos profesorius Jūras Banys. „Kai baigėme fizikos studijas, visi kartu su kursiokais susėdome ir svarstėme, ką mums davė studijos. Prie butelio alaus radome atsakymą - fizika mus išmokė mąstyti, o ne „iškalti" formules. Vysku­ pas Jonas Boruta, premjeras Andrius Kubilius, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Mala­ kauskas-visi jie yra fizikai." Profesorius pateikė Europos Sąjungos atliktą tyri­ mą, kodėl baigusieji doktorantūrą turi gerą darbą firmose. Apklausus įvarias įmones paaiškėjo, kad mokslų daktaras turi įsisamoninti tai, kas svarbiausia, ką reikia atsirinkti ir kas yra vertinga.

Pažinimo poreikis Istorijos fakulteto profesorius Alfre­ das Bumblauskas įvardijo mokslo uni­ versitete paskirtį kaip pažintinę. Atra­ dęs glaudų mokslo ir visuomenės ryšį, profesorius teigė, kad bendruomenės laimę kuria visų pažinimo sričių atsto­ vai, kurie organizuotai gali nuspręsti, kokias sritis reikia puoselėti ir ugdyti, o kurios iš jų nevertingos, kurių reikėtų atsisakyti. Profesorius rėmėsi plačiu istoriniu kontekstu. Viduramžiais VU buvo jungiamoji visuomenės gran­ dis, vienijanti jėga, tuomet Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė be universiteto Vilniuje negalėjo būti įsivaizduojama.

Geriau suvokti ankstesnių laikotarpių universiteto jėgai ir įtakai profesorius paminėjo europinio masto VU žmonių A. Mickevičiaus, C. Milošo pavardes.

Kalbėta apie VU paveldą, istorinę

raidą, tradicijas. Savo pranešimą prof.

A. Bumblauskas baigė žodžiais:„Sėdim deramoj vietoj ir šnekam apie pažini­ mo poreikį ir laisvę pasirinkti."

Didysis kiemas fakultetų pristatymo scena Didžiajame centriniųrūmųansamblio kieme, tarp jį juosiančių kolonų, sutilpo visų fakultetų stendai. Abiturientus ir kitus dalyvius traukė ne tik spalvingi fakultetų stendai, informaciniai leidi­ niai. Geriausiai „namų darbus atliko" ir reprezentuoti savo studijas pasiruošė Ekonomikos, Chemijos, Teisės ir Komu­ nikacijos fakultetai. Universiteto kieme abiturientai, skaičiuojantys paskutines dienas iki egzaminų maratono, turėjo galimybę galutinai apsispręsti dėl studi­ jų programos pasirinkimo.Tačiau atvirų durų dienos renginiai buvo naudingi ne vien tuoj baigsiantiems mokyklą ir sieksiantiems aukštojo mokslo diplomo.

Dabartiniai studentai, universiteto ben­ druomenės nariai turėjo progą pasvars­ tyti apie antrąją aukštojo mokslo studijų pakopą - magistro laipsnio studijas ir susipažinti su universiteto vykdoma veikla, tolesniais planais, inovacijomis.

Geriausiai VU atvirų durų dieną ir jos reikšmę, matyt, apibūdintų istoriko A. Bumblausko pasakyta mintis: „Kai 1974 m. nuvykau į VGTU, man rodė stumdomas lubas ir langus, kaip viskas ten modernu ir nauja, tačiau nuvykęs į VU pamačiau istorija dvelkiančias sienas ir mūrus. Tada ir supratau, kad man nereikia jokių stumdomų lubų VU studijuosiu istoriją."

V. Naujiko nuotr.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

x * x- x * x- x «• x x x- k x- x- x * >:• x * s- x «• x * * a •<■ >:• a * x- x * ii- x «• * x -x- ii- x x- * -x- x- -x -x- x- •:<

Tek 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. Iiana.binkauskiene@cr.vu.lt

Ar Jus tenkina skelbiama informacija?

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321

Taip .........................

O Iš dalies........... . ...................... .-...........O Nelabai................................................ O Visai netenkina.................................... O * X

X- -X -x- X- -X -x- X- X -X- X- X

x- jį -x x- s ■» it- x -x- >:• x * x- «• ii -x- x- -jf -x- a- x -xx- # s -x- x- -s -x- a- -a

Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė •» ii- a

Redaktorė įima Dunderienė

Ar Jus tenkintų tik internetinė laikraščio versija?

Korespondentas Viktoras Denisenko

Taip, visiškai......................................... O Greičiau taip.........................................O Ne.......................................................... O Nežinau................................................ O

v/

Studentai renginio lankytojus pasitiko pasipuošę kepuraitėmis ir marškinėliais su VU simbolika

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.