Universitas Vilnensis, 2011 m. balandis Nr. 2 (1705)

♦

bikraščiq skaitykla

hinc itur ad astra

universitas

ISSN 1822-1513

•1579 •

vilnensis Nr. 2 (1705)

2011 m. balandis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame numeryje

VU rektorius akad.

BJuodka: ateityje laukia dideli koky­ biniai pokyčiai ir laimėjimai Skaitykite p. 3

Kaip mūsų dėstyto­ jai vertina studijų kokybę lemiančius veiksnius Skaitykite p. 6

Kiek mums kainuoja plagiatas?

Skaity­ kite p. 7

Ir atskrido „Aukso paukštė“ į „Ratilio delnus Skaitykite p. 18

XII tarptautinis universitetų teatrų forumas

http://naujienos.vu.it

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Vilniaus universiteto mokslininkai - Lietuvos mokslo premijų laureatai Kovo 1 d. Lietuvos moks­ lų akademijoje įteiktos 2010 m. Lietuvos mokslo premijos. Laureatų var­ dus mokslininkams pelnė 7 darbai humanitarinių ir socialinių mokslų bei fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sri­ tyse. Tarp 13 šiemetinių Lietuvos mokslo premijų laureatų - penki moksli­ ninkai iš Vilniaus univer­ siteto.

Plačiau skaitykite p. 2 V. Naujiko nuotr.

MATEMATIKAI KVIEČIA Į ROKO OPERĄ„VIDURAMŽIAI RYTOJ" Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fa­ kulteto studentai griauna visus įmanomus mitus apie susikausčiusių „tiksliukų“ įvaizdį ir gegužės 6 d.

21 vai. kviečia į gyvo garso muzikinį spektaklį. Vienin­ telis šių metų roko operos „Viduramžiai rytoj“ spekta­ klis įvyks Ūkio banko teatro arenoje (Olimpiečių g. 3, Vilnius). Po jo sceną užvaldys „G&G Sindikatas“ ir „Skyders“. Na, o patys ištvermingiausieji galės išlie­ ti energiją kartu su iki paryčių grosiančiu Kym Wild (Metai on Metai).

Roko opera „Viduramžiai rytoj" - jau dvyliktoji. Šiemet ją režisuoja du skir­

tingų specialybių studentai (aktorystės ir matematikos), o visą kūrybinę grupę sudaro apie šimtas žmonių, kurie jau kelis mėnesius energingai siekia padaryti kuo įspūdingesnį renginį.

Futuristiški viduramžiai kaip pagrindinė tema pasirinkti ne veltui. Šitaip išreiškiama pagrindinė šių metų projekto idėja - netradicinis studentų pro­ testas prieš išaugusias aukštojo mokslo kainas,„protų nutekėjimą" į užsienį ir skelbiamą„tamsiųjų amžių" pradžią. Idėja atskleidžiama remiantis avangardiška

ir mįslinga didvyriškos kovos istorija...

Talentingi muzikantai ir vokalistai, sudėtinga choreografija, spalvingi ir išra­ dingi kostiumai, dekoracijos - tikimasi, kad šių metų roko opera „Viduramžiai rytoj" nustebins net pačius įnoringiausius, visko mačiusius žiūrovus.

Bilietų kainos: išankstiniai - 20 Lt, prie įėjimo - 25 Lt. Išankstinius bilietus galėsite įsigyti nuo balandžio 10 d. VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentų atstovybėje.

Renginio tinklala pis: http://rokooperos.midi.lt/

2011 m*ba,andis

vilnensis

2

ff

aktualijos_____________________________________________

Vilniaus universiteto mokslininkai - Lietuvos mokslo premijų laureatai Kovo 1 d. Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2010 m. Lietuvos mokslo premijos. Laureatų vardus mokslininkams pelnė 7 darbai humanitarinių ir socialinių mokslų bei fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse.

Tarp 13 šiemetinių Lietuvos mokslo premijų laureatų - penki mokslininkai iš Vilniaus universiteto.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija paskirta Marijui Arvydui Šliogeriui už darbų ciklą„Negatyvumo problema filosofijoje (1996-2009)". Arvy­ das Šliogeris - vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas,

eseistas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros vedėjas, profesorius, keliolikos knygų autorius.

1992 m.jam paskirta Lietuvos naciona­ linė kultūros ir meno premija.

* * *

Prof. A. M. Šliogeris (FilosF)

Fizinių mokslų srityje apdovanoti Fizikos fakulteto Kvantinės elektro­ nikos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Gaižauskas ir Teorinės fizikos katedros doc. dr.

Gediminas Trinkūnas už darbų ciklą „Lazeriu stimuliuoti ultraspartieji vyksmai: teoriniai modeliai ir progno­ zės (1995-2009)".

Dr. E. Gaižausko mokslinių tyrimų sritys - lazerių fizika, netiesinė opti­ ka, ultrasparčiųjų virsmų netiesinė spektroskopija, didelės galios šviesos pluoštų ir medžiagos sąveikos mate­ matinis modeliavimas, jis yra išleidęs

molekulinių sistemų spektroskopija, pirminiai fotosintezės vyksmai. Šioje kategorijoje premija įteikta VU

Chemijos fakulteto mokslininkams prodekanui, Fizikinės chemijos kate­ dros vyriausiajam mokslo darbuotojui prof. habil. dr. Arūnui Ramanavičiui ir Analizinės ir aplinkos chemijos kate­ dros doc. dr. Almirai Ramanavičienei vadovėlį, paskelbęs aktualių publika­ už darbų ciklą „Naujos technologijos cijų užsienyje ir šalyje. Jo kolegos doc. biologiškai aktyvių medžiagų nusta­ dr. G. Trinkūno darbų sritys - kom­ tymui (1998-2009)". piuterinis fizikinių vyksmų modelia­ Prof. dr. A. Ramanavičiaus dėmesio vimas biomolekulinėse sistemose ir centre - biologiniai jutikliai, farmako­ netvarkiuose kūnuose, pereinamoji logija, DNR nustatymas, aplinkos tarša, jis yra parengęs vadovėlių, paskel­ bęs per 60 moks­ linių straipsnių.

Doc. dr. A. Ramanavičienė tyrinėja nanobiotechnologijų taikymą analizėje, imuno­ logiją.

Lietuvos moks­ lo premijų lau­ reatus sveikino ir diplomus iš­ kilmingai įteikė Lietuvos Respu­ Iš kairės: dr. E. Gaižauskas ir doc. dr. G. Trinkūnas (FF) blikos Ministras Pirmininkas bei

Prof. A. Ramanavičius ir doc. dr. A. Ramanavičienė (ChF) švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Lietuvos mokslo premijos nuo 1993 m. kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taiko­ muosius moksliniųtyrimų įtaikomo­ sios mokslinės veiklos darbus. 22 iš 26 šiemet komisijai pateiktų darbų buvo fundamentiniai ir taikomieji moksli­ nių tyrimų darbai, o 4 - taikomosios mokslinės veiklos (eksperimentinės plėtros). Mokslininkams ir mokslinin­ kų kolektyvams skirtos po 101 tūkst. litų premijos.

V. Naujiko nuotr.

Geriausi 2010 m. jaunieji mokslinių darbų konkurso laureatai: „Įvertinimas - tai paskatinimas dirbti toliau“ Kovo 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje buvo apdovanoti geriau­ sių 2010 m. mokslinių darbų konkurso laurea­ tai. Daugiausia premijų buvo skirta Vilniaus uni­ versiteto mokslininkams ir studentams.

Egidijus BABELIS Lietuvos mokslų akademijos prezi­ diumas, remdamasis konkurso rezul­ tatais, vardinių premijų komitetų siūly­ mais ir mokslo skyrių teikimu, paskyrė keturias Lietuvos mokslų akademijos vardines premijas.

Povilo Brazdžiūno (eksperimentinė fizika) premija skirta Vilniaus universi­ teto Fizikos fakulteto Kvantinės elektro­ nikos katedros vedėjui prof. habil. dr.

Algiui Petrui Piskarskui už darbų ciklą „Parametrinis ultratrumpųjų šviesos impulsų stiprinimas ir generavimas".

Deja, dėl ligos dr. A. Piskarskas premijos atsiimti negalėjo.

Tado Ivanausko (gamtosauga) pre­ mija skirta LMA nariui korespondentui, VU Gamtos mokslųfakulteto Botanikos ir genetikos katedros vedėjui prof. habil. dr. Jonui Remigijui Naujaliui už darbų ciklą „Lietuvos apyrečių, retųjų ir saugomų augalų paplitimo, jų populiacijų susidarymo, struktūros ir dinamikos tyrimai". Dr. J. R. Naujalis džiaugėsi, kad įvertintas ilgalaikis jo ir kolegų darbas. „Tyrimus šiam projek­ tui vykdė ir studentai, ir kiti katedros darbuotojai. Tai yra tam tikras mūsų kasdienio darbo įvertinimas, kuris paskui iš dalies atsispindi ir bakalauro, ir magistro darbuose, daktaro diser­ tacijose. Džiugu, kad toks kasdienis

VU jaunųjų mokslininkų darbų konkurso laureatus sveikino rekto­ rius akad. B. Juodka ir mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys darbas tiriant augalų biologiją buvo pastebėtas ir įvertintas."

10 premijų skirta jaunųjų mokslinin­ kų mokslinių darbų konkurso nugalė­ tojams, trys iš jų - Vilniaus universiteto jauniesiems mokslininkams: dr. Eglei Žilinskaitei (Filologijos fakultetas) už mokslinį darbą „Vietos raiška Mikalo? jaus Daukšos Postilėje: postpoziciniai vietininkai ir jų funkciniai ekvivalentai"; dr. Viktorijai Pyragaitei (Fizikos fakulte­ tas) už darbą „Sudėtingų šviesos dari­ nių laisvaerdvis sklidimas bei netiesinė sąveika";dr. Pranciškui Vittai (Fizikos fa­ kultetas) už darbą„Relaksacijos vyksmų dažninė spektroskopija optoelektronikos medžiagose ir prietaisuose".

14 premijų buvo įteikta šalies aukštų­ jų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Daugiausia jų šioje kategorijoje atiteko VU stu­ dentams.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija skirta Filologijos fakul­ teto magistrei Kristinai Bukelskytei-Čepelei už darbą „1729-1771 m. Utenos parapijos krikšto registracijos knygos

LMA prezidentas akad. V. Razumas VU GMF prof. habil. dr. J. R. Naujaliui įteikia Tado Ivanausko premiją

asmenvardžiai ir vietovardžiai: struktū­ ros ir kilmės tendencijos", darbo vadovė doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityje apdovanojimai skirti: Fizikos fakulteto doktorantui Maksimui Ivanovui už darbą „Relaksoriams ir dipoliniams stiklams būdingų savybių tyrimas BZN keramikose", darbo vado­ vas prof. habil. dr. Jūras Banys; Fizikos fakulteto doktorantui Vytautui Purliui už darbą „Naujų hibridinių fotopolimerų tyrimas ir taikymas trimačių mikrodarinių formavimui", darbo vadovas doc. dr. Roaldas Gadonas.

Biologijos, medicinos ir geomokslų srityje apdovanojimai atiteko: Gamtos mokslų fakulteto magistrantei Ritai Radzevičiūtei už darbą „Miško ekosis­ temų bioindikatorinių vapsvų rūšių nustatymo pagal dalines DNR sekas galimybės", darbo vadovai doc.dr. Irutė Jurga Turčinavičienė ir doc. dr. Eduar­ das Budrys; Gamtos mokslų fakulteto magistrantui Aleksandrui Krotovui už darbą „Ekstremalūs krituliai Lietuvos teritorijoje", darbo vadovas doc. dr. Egi­

dijus Rimkus; Gamtos mokslų fakulteto studentei Malvinai Petronytei už darbą „Maisto alergija: molekulinė ir klinikinė sojos analizė", darbo vadovai LMA n. e. prof. Rūta Dubakienė ir dr. Vaclovas Jurgelevičius.

Pagyrimo raštais apdovanoti ir studentų mokslinių darbų konkurso dalyviai:Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų instituto bakalaure Monika Kokštaitė už darbą„The Resilience Index Revisited:The Case of Small Statės" („Atsparumo indekso peržiūra: mažųjų valstybių atvejis"), darbo vadovas doc. dr. Mindaugas Jurkynas; Medicinos fakulteto gydytojai rezidentai Pavelas Arefjevas ir Ana Chalkovskaja už darbą „Kompaktinės liuminescencinės ir kaitrinės lempučių skleidžiamos šviesos poveikis smegenų bioelektriniam aktyvumui", darbo vadovė dr. Rūta Mameniškienė; Biotechnologijos ins­ tituto doktorantas Darius Kazlauskas už darbą„Dvigrandės DNR virusų repli­ kacijos procesyvumo komponentai: jų įvairovės ir pasiskirstymo genomuose analizė kompiuteriniais metodais",

darbo vadovas dr. Česlovas Venclovas; to paties fakulteto magistrante Indrė Kreivėnaitė už darbą „Rudinės upės aplinkosauginės būklės vertinimas ir gerinimas", darbo vadovas doc. dr.

Gytautas Ignatavičius. .

Lietuvos informacnių ir ryšiųtechnologijų (IRT) įmoniųasociacijaJNFOBALT" studentams už mokslo tiriamuosius darbus įteikė dvi vardines skatinamąsias stipendijas. Viena iš jų atiteko Vilniaus universiteto Matematikos ir infor­ matikos fakulteto Programų sistemų katedros doktorantui Vytautui Ašeriui už darbą „Biojutiklio su chemiškai modifikuotu elektrodu kompiuterinis modeliavimas" (vadovas prof. dr. Romas Baronas). Studentas kukliai prisipažino, kad yra pamalonintas tokio įvertinimo irtai paskatins jį tolimesniems darbams.

O paklaustas, artokio įvertinimo tikėjosi, atsakė: „Čia kaip pasaulio čempionate laimėti. Giliai širdyje tikiesi laimėti, tačiau nedrįsti to pripažinti."

Laureatė Rita Radzevičiūtė džiaugėsi, kad studentai vis dar kažkam rūpi ir į juos yra atkreipiamas dėmesys. „Rimtoji akademinė bendruomenė mus traktuo­ ja kaip jaunuosius kolegas ir vertina tai, ką mes darome, laiko svarbia investicija į ateitį." Mergina pripažįsta, kad ją jau seniai domina mokslinis darbas ir su juo sieja savo ateitį, o šis apdovanojimas paskatinimas kopti toliau. Studentė atei­ tyje planuoja likti Lietuvoje, o užsienis bus tik puiki proga stažuotis ir pasisemti daugiau patirties ir idėjų. Ritos kolegė Malvina Petronytė taip pat džiaugėsi apdovanojimu, kuris jai tapo dideliu paskatinimu. Studentė planuoja savo ateitį Lietuvoje, mokslo srityje. „Didžiuojuosi savo bendruomenės nariais. Tai yra patys pirmieji jaunų žmonių moksliniai įvertinimai. Juk šių jaunųžmonių rankose yra universiteto ateitis, o tai reiškia, kad ir Lietuvos atei­ tis", - puikiais rezultatais ir apdovanoji­ mų gausa džiaugėsi VU rektorius akad.

Benediktas Juodka.

universitas

2011 m. balandis

3

vilnensis

♦

aktualijosm

VU rektorius akad. Benediktas Juodka: ateityje laukia dideli kokybiniai pokyčiai ir laimėjimai Kovo 29 d. Senate pristatydamas praėjusių metų Vilniaus universiteto veiklos ataskaitą rektorius akad. Benediktas Juodka (V. Naujiko nuotr.) pabrėžė, kad universitetui pavyko gana sėkmingai pritapti prie vykstančios aukštojo mokslo pertvarkos. VU jau antrus metus iš eilės laimi konkurencinę kovą dėl studijų krepšelių. Savo pozicijas universitetas stiprina ir aktyviai dalyvaudamas jungtinių mokslo, verslo ir studijų centrų (slėnių) kūrime. 2010 m. VU potencialą sustiprino ir prie jo prisijungę kai kurie buvę valstybiniai mokslo institutai. Tačiau šiais metais universiteto laukia dar daugiau permainų ir iššūkių. Būtent apie tai „U. V.“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto rektoriumi akad. B. Juodka.

lo sistemos reformų klausimų. Taip buvo ir šį kartą. Į VU atvyko ministras G. Steponavičius ir viceministre Nerija Putinaitė. Pirmiausia mes parodėme

duko gatvėje, o kita - Baltupiuose.

svečiams už ES struktūrinių fondų pinigus renovuotą Šv. Jonų bažny­

projektą. Jam įgyvendinti reikėtų 45-50 mln. litų. Švietimo ir mokslo

čios varpinę, kuri dar nėra galutinai

ministerija galbūt galėtų rasti šiam

įrengta. Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad renovuojama ir pati Šv. Jonų

projektui 10 mln. litų, dar tiek pat,

bažnyčia - restauruojami vitražai,

gauti pardavus seną fakulteto pas­

vyksta apšiltinimo darbai.

Prieš kelerius metus buvo užbaig­

tatą Naugarduko gatvėje, tačiau tai

Šiais metais VU laukia daug per­

*

1 d. visi universitetai turi pakeisti savo

svarbu, kaip į mūsų projektą reaguos

statusą - tapti viešosiomis įstaigomis.

Seimas. Kol Statutas dar galutinai ne­

Prieš tai laukia daug parengiamųjų

patvirtintas parlamento, man sunku

mainų. Gal galėtumėte papasakoti

darbų, tarp jų ir turto vertinimas. Su­

prognozuoti, kas ten liks iš mūsų

apie jas plačiau?

daryta darbo grupė, kuri turi parengti

pasiūlymų.

Verta paminėti keletą esminių dalykų. Pirmiausia, mums reikia

būsimų darbų gaires.

Tęsiant pokalbį apie ateities dar­

apmąstyti neseniai iš Europos uni­

Kada, Jūsų manymu. Seime

bus, norėčiau paklausti, kas laukia

versitetų asociacijos gautus mūsų

galėtų būti svarstomas ir priimtas

universiteto projektų vykdymo ir

universiteto ekspertizės rezultatus.

naujas universiteto Statutas?

kitose aktualiose srityse?

Tai yra svarbus pakartotinis - po

Manau, kad jis bus svarstomas jau

2006 m. atliktos pirmos ekspertizės -

artimiausiu metu. Pirmiausia Statutą turi svarstyti Seimo Švietimo, mokslo

integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių projektais. Šiais metais turime

veiklos planus. Svarbu nuspręsti, kiek

ir kultūros komitetas.Tačiau jeigu bus pritarta, kad Statutas būtų priimtas

technologinių mokslų ir Gyvybės

mes atsižvelgiame į ekspertų vertini­

kaip įstatymas, jis po svarstymo komi­

mą. Europos universitetų asociacijos

tete turės bus pateiktas plenariniam

ekspertai rekomenduoja stambinti

parlamento posėdžiui. Nežinia, ar komitetas pritars mūsų Senato norui,

viešųjų pirkimų konkursus jiems

fakultetus - jie pasisako užtai, kad VU jų liktų penki.Tačiau tai tik rekomen­

kad tai būtų esančio įstatymo pataisa,

dacinio pobūdžio patarimas.

ar nuspręs, kad Statutą reikia tvirtinti

didžiuliai pinigai - Gyvybės mokslų centrui per 125 mln. litų, o Fizinių

VU vertinimas. Fakultetai, susipažinę su juo, turės pateikti tam tikrus savo

operatyviai baigti visus Fizinių ir

mokslų centrų projektavimo pa­ ruošiamuosius darbus ir paskelbti įgyvendinti. Tiems projektams skirti

Kol kas svarbiausi ir aktualiausi

Seimo nutarimu, kaip ir kitų univer­

ir technologinių mokslų centrui per

darbai buvo susiję su naujuoju uni­

sitetų statutus. Tai yra principinis

200 mln. litų. Tik dalis šių pinigų bus

versiteto Statutu. Rengdami jį mes

dalykas.

skirta pastatams - ženkli suma bus panaudota įrangai įsigyti. Šiandien

šiek tiek užtrukome. Užtat galime

*

Ypač svarbūs yra darbai, susiję su

pasidžiaugti labai aktyvia mūsų bendruomene. Pirminis naujo Statuto

Koks turėtų būti kitas etapas po

Statuto patvirtinimo Seime?

mes turime tam tikrų problemų su konkursais, bet projektų darbo gru­

projektas buvo išplatintas dar praėju­

Kai turėsime patvirtintą Statutą,

pės intensyviai dirba ir manau, kad

siais metais. Iš bendruomenės narių

reikės suformuoti naują universiteto

jeigu nebus kokių nors netikėtumų,

Su ministru dar kartą aptarėme šį

mūsų skaičiavimais, galima būtų

reiškia, kad vis tiek dar trūktų 25-30

tas Filosofijos fakulteto remontas,

mln. litų. Universitetas siūlytų ban­

paskui suremontuotas Istorijos fa­ kultetas. Šiandien tai yra puikiai

dyti panaudoti dalį lėšų (ar tiesiog

sutvarkyti akademiniai padaliniai.

vykdomos valstybinės pastatų re­

Dabar atėjo Filologijos fakulteto eilė. Ministras atkreipė dėmesį, kad

galimybę reikėtų aptarti su Ministru

Filologijos fakultetas jau renovuoja­

Pirmininku.

pasiskolinti jas) iš nelabai sėkmingai novavimo programos, tačiau tokią

mas - šiek tiek finansavimo gavome iš vieno Norvegijos fondo, taip pat

Kokią Jūs matote universiteto

iš Europos Komisijos pinigų, skirtų

ateitį?

Vertimų studijų centrui, nes mūsų universitetas yra vienintelis Lietuvoje,

dinamų projektų universiteto laukia

kuris rengia vertėjus Briuseliui, Euro­

didelis kokybinis šuolis.Tai neatsitiks

pos Parlamento ir Europos Komisijos

akimirksniu, praeis šiek tiek laiko, bet galiausiai mes tai pasieksime.

darbui. Gavę tuos pinigus, pradėjome

renovuoti Skandinavistikos centrą

Viktoras DENISENKO

Matematikos ir informatikos fakul­

tetas. Dalis jo šiuo metu yra Naugar­

ir Vertimų studijų katedrą. Ministro

Esu įsitikinęs, kad dėl visų įgyven­

Kalbu ne vien apie studijų, bet ir apie mokslinės veiklos kokybę. Čia

paprašėme, kad kai kitiems metams bus planuojamas investicinių projek­

labai svarbu bus įgyvendinti slėnių

tų finansavimas, nebūtų pamirštas

disponuosime pačia moderniausia

ir mūsų Filologijos fakultetas, nes jo

įranga ir sutelksime vienoje vietoje

renovavimo projektas yra tęstinis.

Turime dar vieną ambicingą užmo­

gausius žmogiškuosius resursus.

Galima džiaugtis ir humanitarinių

jį. Norime Visoriuose, kur yra įsikūręs mūsų Matematikos ir informatikos

fondų projektais. Tad manau, kad

projektus, kuriuose dalyvaujame. Mes

bei socialinių mokslų ES struktūrinių

institutas ir kuriasi informacinių tech­ nologijų slėnis, pastatyti dar vieną

universiteto netolimoje ateityje

pastatą, į kurį galėtų persikraustyti

laimėjimai.

laukia dideli kokybiniai pokyčiai ir

VU sulaukė tarptautinio pripažinimo ir yra pakviestas dalyvauti prestižiniame Šanchajaus reitinge Vilniaus universitetas, pirmoji ir kol kas vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje pagal visuotinai pripažintą QS reitingą, šiais metais žengia dar vieną svarbų žingsnį tarptautinėje reitingavimo praktikoje. VU pakviestas dalyvauti Šanchajaus

buvo gauta per 120 pastabų. Buvo

Tarybą. Pagal VU Senato priimtą

sėkmingai susitvarkysime.

sudaryta darbo grupė, vadovaujama akademinių reikalų prorektoriaus dr.

Juozo Galginaičio. Ši darbo grupė

Statutą - ją sudarys 11 žmonių.

Dalį jų skirs ministras, dalį deleguos

Kiti darbai, kuriuos reikėtų paminė­ ti, susiję su būsimų studentų atranka.

Vilniaus universitetas, tad reikės su­

Artėja naujų studentų priėmimas į

atliko milžinišką dabą - surinko visas

rengti universitetų atstovų Taryboje

Vilniaus universitetą - tai nepaprastai

Šį reitingą atlieka Šanchajaus Jiao

geriau patarnauti pasaulio aukštojo

pastabas, išanalizavo, susisteminojas.

rinkimus. Turi būti formuojamas ir

Tong universitetas. Tai geriausiai pa­

Po ilgų svarstymų Senato komisijoje

naujas Senatas. Jo narių skaičius kol

atsakingas etapas universiteto kalen­ dorinių metų gyvenime. Mes daug

mokslo bendruomenei, Jiao Tong universitetas kuria naują mokslo uni­

ir Senate pagaliau naujajam Statuto projektui buvo pritarta. Šiuo metu

kas nereglamentuotas mūsų Statuto

dėmesio skiriame atvirų durų dienų renginiams, turime pasirašę sutartis

su keliolika gimnazijų visoje Lietuvo­

sitetų reitingas. Jame reitinguojama daugiau kaip tūkstantis universitetų ir skelbiami 500 geriausių pasaulio

versitetų duomenų bazę ir nuo šiol

projekte. Tą skaičių turi nustatyti da­ bartinis Senatas. Galiu pasakyti, kad

je, fakultetų delegacijos važiuoja į ša­

universitetų vardai.

universiteto Statuto įstatymo pataisą,

pagal mūsų Statuto projektą, jeigu jis liks nepakitęs, kiekvienas akademinis

Pasaulyje visuotinai pripažinti ir populiariausi - Šanchajaus ir QS

remdamiesi 2009 m. priimtu Studijų ir

kamieninis padalinys turės Senate

su universiteto studijų programomis.

reitinge sulaukia tik patys geriausi pa­

World University Rankings reitingai. Į

mokslo įstatymu. Noriu pabrėžti, kad 1990 m. mūsų Statutas buvo priimtas

mažiausiai po vieną atstovą. Tad

Siekiame pritraukti pačius geriausius,

laukia didelis darbas kuriant naują

labiausiai motyvuotus studentus į

saulio universitetai. Džiugu, kad tarp 1200 mokslo universitetų, pakviestų

tarptautinės reitingavimo agentūros QS World University Rankings reitingą

būtent kaip įstatymas. 2002 m. jis

universiteto valdymo struktūrą.

bakalauro studijų programas.

dalyvauti šiame reitinge, yra irVilniaus

VU patenka jau trečius metus iš eilės

universitetas. Tai didelis įvertinimas ir tarptautinis pripažinimas", - teigė

vis aukštyn. Užsibrėžtas pirmasis

mūsų Statuto projektas yra išsiųstas į

Seimą. Iš esmės mes teikiame Vilniaus

lies rajonus, supažindina abiturientus

buvo pakoreguotas, bet irgi kaip

(Shanghai Jiao Tong Academic Ranking of World Universities) reitinge.

saulyje žinomas tarptautinis univer­

„Kvietimo dalyvauti tokio lygio

įstatymas, tad ir dabar mes teikia­

Koks vaidmuo atiteks universi­

Jūs neseniai susitikote su švie­

me naują universiteto Statutą kaip

teto Senatui po to, kai pagrindiniu valdymo organu taps Taryba?

timo ir mokslo ministru Gintaru

Dar sunku pasakyti, nes mūsų Statuto projekte Tarybos ir Senato

aptarėte?

Tačiau, kad ir kada būtų patvirtin­

tas Statutas, dar šiais metais turės būti

galios yra gana subalansuotos. Mes

Jau tampa tradicija, kad keletą kar­ tų per metus ministras ir viceministras

padaryti pirmieji universiteto per­

nusprendėme palikti Senatui daugiau

atvyksta į Vilniaus universitetą aptarti

premijos laureatų, publikuotų arba cituotų straipsnių„Nature", „Science"

tvarkos žingsniai, nes pagal Mokslo ir studijų įstatymą nuo kitų metų sausio

funkcijų, nei yra numatyta Mokslo

įvairių ne tik Vilniaus universiteto, bet ir visos Lietuvos aukštojo moks­

žurnaluose ir kitų pasaulinio lygio mokslo laimėjimų Norėdamas kuo

1990 m. priimto įstatymo pataisą.

Lauksim, ką nuspręs Seimas.

ir studijų įstatyme, todėl įdomu ir

Steponavičiumi. Kokius klausimus

universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka. Šanchajaus reitinge reitinguojami tik tie universitetai, kurie turi Nobelio

vertindamas universitetus atsižvelgs

į platesnį kriterijų spektrą.

ir pagal vertinimo parametrus kyla žingsnis - patekti į geriausių pasaulio universitetų sąrašą - jau padarytas.

QS reitinge gyvybės mokslų ir huma­ nitarinių mokslų srityse VU yra tarp

400 geriausių pasaulio universitetų,

o pagal reputaciją tarp darbdavių 250-254 vietoje.

IRVS inform.

universitas

4

2011 m. balandis

vilnensis

f f f aktualijos

Įkurtai Leidybos direkcijai vadovauja Jonas Vėgėlė Viktoras DENISENKO VU leidybos direktorius yra kilęs iš Ukmergės rajono. Po mokyklos jis baigė studijas tuometiniame Kauno politechnikos instituto (šiandien Kauno technologijos universitetas) Skaičiavimo technologijos fakultete, tačiau, kaip pats prisipažįsta, jo likimas visą laiką vienaip ar kitaip buvo susijęs su leidyba. VU leidybos direktorius prisimena, kad dar mokykloje dalyva­ vo rengiant kelis nedidelius leidinius, vėliau, dirbdamas Lietuvos mokslo akademijos Ekologijos institute, rengiant mokslo žurnalus ir mokslo leidinius spaudai.

Savo meilę knygai J. Vėgėlė sieja su šeimos tradicija. „Jau nuo mažens šeimoje dažni pokalbiai buvo apie kultūrą, knygas. Senelio brolis Adolfas Vėgėlė buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos redaktorių ir leidėjų, vertėjas.Tai galbūt irpadarė įtaką tam, kad 1991 m. įkūriau savo leidyklą. Pradėjome nuo smulkių leidinių leidybos, vėliau rengėme spaudai žurnalus, knygas. Didžioji dalis mūsų leidinių buvo susijusi su mokslo sritimi. Leidykla dalyvavo įvairiuose Lietuvos ir užsienio institucijų projek­ tuose, koordinavo leidybą", - pasakoja VU Leidybos direkcijos vadovas.

Tarp aktualiausių naujos direkcijos uždavinių J. Vėgėlė mini elektroninės leidybos plėtrą, taip pat leidinių plati­ nimo klausimų sprendimą. Tačiau tai yra tik dalis naujojo padalinio darbų. „Iš esmės mūsų pagrindinis darbas koordinuoti visus leidybinius procesus universitete", - pažymi J. Vėgėlė.

Kinųtibetologų delega­ cijos vizitas Vilniaus universitete

Neseniai Vil­ niaus universite­ te pradėjo veikti naujas neakademinis kamieninis padalinys - Lei­ dybos direkcija.

VU Leidybos direkcijos tiks­ las - skleisti ir propaguoti uni­ versiteto moks­ linio, edukacinio ir kūrybinio darbo rezulta­ tus, išleidžiant ir platinant VU leidinius tiek spaudos leidinių, tiek elektroninių publikacijų for­ momis. Naujos direkcijos įkūrimas ir veikla turėtų optimizuoti ir pagerinti VU leidybos reikalus. „U. V.“ pristato Vilniaus universiteto bendruome­ nei Leidybos direkcijos vadovą Joną VĖGĖLĘ.

Paklaustas apie pomėgius ir lais­ valaikį J. Vėgėlė apgailestauja, kad gausybė darbų beveik nepalieka laiko laisvalaikiui. „Anksčiau, kai turėjau daug laisvo laiko, mėgdavau buriuoti - dalyvaudavau Kuršių marių regatose, taip pat labai mėgau slidi­

nėti, bet visa tai buvo prieš dvidešimt metų - dar prieš didžiųjų darbų pradžią", - sako J. Vėgėlė. Šiandien VU leidybos direktoriaus J. Vėgėlės laisvalaikis dažniausiai apsiriboja žve­ jyba ir pasivaikščiojimais gamtoje.

V. Denisenko nuotr.

Kovo 27-28 d. VU kvietimu universitete viešėjo gausi Kinijos tibetologų delegacija. Svečiai su­ sitiko su VU rektoriumi, prorektoriais, aplankė Orientalistikos centrą ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą.

Dr. Vladimir KOROBOV, VU Orientalistikos centras Rektorius pažymėjo, kad Vilniaus universitetas šiandien labai aktyviai plėtoja santykius su kitų šalių aukš­ tosiomis mokyklomis, siekia, kad kuo daugiau studentų iš užsienio atrastų galimybę studijuoti VU. „Tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų mes vieninteliai turi­ me užmezgę labai glaudžius ryšius ir su Kinija", - sakė rektorius. Jis pasidžiaugė, kad neseniai Vilniaus universitete pavy­ ko atidaryti Konfucijaus institutą, kurio veikla turėtų dar labiau paskatinti Kinijos kultūros pažinimą Lietuvoje.

Tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. R. Vaitkus priminė, kad jau apie pen­ kiolika metų tarp Lietuvos ir Kinijos galioja dvišalis susitarimas, leidžiantis vienos šalies studentams vykti į stažuo­ tes kitoje susitarime dalyvaujančioje šalyje. Prorektoriaus žiniomis, kol kas šia galimybe aktyviau naudojasi Lietuvos studentai, tuo tarpu studentai iš Kinijos vis dar labai retai atvyksta į Lietuvą. Pa­ sak R. Vaitkaus, būtent nuo Lietuvos kai kurie studentai kinai galėtų pradėti savo „Europos pažinimą".

Svečių delegacijai vadovavo Kinijos socialinių mokslųakademijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Tibeto istori­ jos ir kultūros mokslo centro direktorius profesorius Hao Shiyuan. Kartu su juo į universitetą atvyko Kinijos socialinių mokslų akademijos Kinijos pasienio srities ir geografijos tyrimo centro direk-

Kinijos tibetologų paskaita sulaukė nevienareikšmės klausytojų reakcijos.

V. Naujiko nuotr. torius profesorius Sun Hongnian, Kinijos socialinių mokslų akademijos Tibeto literatūros skyriaus direktoriaus pavaduo­ tojas profesorius Norbu Wangdan,Tulku (reinkarnuotas vienuolis) Zong Kang iš Kumbum vienuolyno ir kiti.Taip pat susi­ tikime dalyvavo ir Kinijos ambasadorius Lietuvoje Jo Ekscelencija Tong Mingtao.

Kovo 27 d. VU Mažojoje auloje uni­ versiteto dėstytojai ir studentai susitiko su Kinijos tibetologų delegacija. Svečiai pateikė Kinijos požiūrį į Tibeto istoriją ir dabartinį statusą.

Prof. Hao Shiyuan papasakojo apie Kinijos vyriausybės politiką Tibeto at­ žvilgiu ir požiūrį į regiono ekonomiką, visuomenę, tradicinę kultūrą, religijas, ekologinę apsaugą. Profesorius ketino parodyti, kad nuo 1959-ųjų, kai Kinija užėmė Tibetą, regione nuolat vyko ekonominė ir socialinė pažanga, kad žmogaus teisės ir religijos laisvė regione užtikrintos, kad atėjus kinams pagerėjo tibetiečių gyvenimo sąlygos.

Toks prof. Hao Shiyuan pranešimas sukėlė audringą susirinkusiųjų reakciją.

Susitikime dalyvavę Lietuvos Tibeto laisvės rėmimo grupės nariai iškėlė pla­ katą, kuriame išvardyti Kinijos valstybės nusikaltimai tibetiečiams, auloje pasiro­ dė ir nepriklausomo Tibeto vėliavos. Po pranešimo prof. Hao Shiyuan sulaukė klausimų, bet tam tikra auditorijos dalis nebuvo patenkinta jo atsakymais ir skanduodami „Free Tibet" ir„China go home" paliko aulą. Likusieji išklausė prof. Norbu VVangdan pranešimą apie gyvuojančioTibete Gesero epo atlikimo tradiciją.

Kinijos tibetologų delegacija aplankė VU Orientalistikos centrą, svečiai išsamiai papasakojo apieTibeto istorijos kultūros tyrimo centro struktūrą ir veiklą. Delega­ cijos nariai ir VU Orientalistikos centro darbuotojai aptarė klasikinės tibetiečių kalbos studijavimo ir literatūros tibetie­ čių kalba tiekimo perspektyvas.

DAR VIENA VARDINĖ STIPENDIJA VU TSPMI STUDENTAMS

Vilniaus universitetas ir viešoji įstai­ ga Baltijos agroverslo institutas (BAVI) sudarė paramos sutartį, pagal kurią BAVI įsteigia vardinę stipendiją. Sutar­ tį balandžio 8 d. pasirašė VU rektorius akad. Benediktas Juodka ir buvęs VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direk­ torius, o šiandien Baltijos agroverslo instituto prezidentas prof. Raimundas Lopata (V. Naujiko nuotr.).

Pasirašymo ceremonijoje taip pat da­ lyvavo akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis ir VU TSPMI direk­ torius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.

Pagal paramos sutartį Baltijosagroverslo institutas teikia lėšas studentų vardinei stipendijai, kurią galės gauti VU TSPMI absolventas už geriausią baigiamąjį darbą agrarinės (kaimo) politikos tema. Stipen­ dijos fondas-1 tūkstantis litų. „U. Vinform.

VU ketina skelbti atvirą Jung­ tinio gyvybės mokslų centro pastato Vilniuje projekto architektūros idėjų konkursą Vilniaus universitetas ketina skelbti atvirą Jungti­ nio gyvybės mokslų centro pastato Vilniuje pro­ jekto architektūros idėjų konkursą.

Jungtinio gyvybės mokslų centro pastate veiks keli Vilniaus universiteto padaliniai, šiuo metu esantys skirtingo­ se Vilniaus miesto vietose: tai Gamtos mokslų fakultetas, Biotechnologijos institutas ir Biochemijos institutas.

Projektuojamo pastato paskirtis yra daugiafunkcinė. Jame pagal gyvybės mokslų studijų programas (tokias kaip biochemija, biofizika, biologija, botani­ ka, ekologija, genetika, mikrobiologija, molekulinė biologija, neurobiologija, zoologija ir kt.) studijuos apie 1000 studentų. Jų poreikiams patenkinti centro pastate turi būti suprojek­ tuotos ir įrengtos ne tik auditorijos ir mokomosios laboratorijos, bet ir savarankiškoms studijoms tinkamos darbo vietos.

Jungtiniame gyvybės mokslų centre bus vykdomi fundamentiniai ir taiko­ mieji moksliniai tyrimai tokiose srityse kaip biotechnologija, biomolekulių struktūros tyrimai, bioinformatika, augalų ir mikroorganizmų genominiai tyrimai, biokatalizė, proteomika, molekulinė medicina ir fiziologija, žmogaus genomo tyrimai. Planuoja­ ma, kad pastate dirbs apie 450 moks­ lininkų ir dėstytojų. Jų darbui moksli­ nėse laboratorijose ir individualiose kabinetinėse darbo vietose turi būti sukurtos visos sąlygos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus. Moksli­ niuose tyrimuose aktyviai dalyvaus ir studentai, todėl mokslinių laboratorijų plotai turi būti pakankamai dideli, kad patenkintų ir studentų mokslinio darbo poreikius. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas saugiam ir eko­ nomiškam pastato eksploatavimui, jo ekologiškumui.

Tokio pobūdžio pastatų projekta­ vimo patirties Lietuvoje nėra daug, tačiau pasaulyje mokslo ir studijų paskirties pastatų suprojektuojama ir pastatoma nemažai. Daugiau infor­ macijos apie neseniai suprojektuotus ir pastatytus panašios funkcinės paskir­ ties pastatus galima rasti specialioje

literatūroje arba įvairiuose interneto puslapiuose.

Jungtinio gyvybės mokslų centro sukūrimo projektas finansuojamas iš ES lėšų (projekto kodas VP2-1.1ŠMM-04-V-01-016) ir įgyvendinamas remiantis Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara" plė­ tros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lap­ kričio 24 d. nutarimu blr. 1263. Šiame nutarime taip pat nurodyti ir kai kurie orientaciniai naujojo pastato rodikliai, pvz., numatyta, kad mokslinės labora­ torijos turėtų užimti apie 8 tūkst. kv. m plotą, o bendras pastato plotas galėtų siekti 21,5 tūkst. kv. m.

Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato dislokacijos vieta - Saulėte­ kio ai. 9, Vilnius (Antakalnio rajonas).

Sklypo plotas - 62 ha. Žemės sklypas panaudos teise priklauso Vilniaus universitetui.Teritorija integruota tarp gyvenamųjų bei miško plotų ir suskirs­ tyta į sklypus, viename kurių jau stato­ mas Vilniaus universiteto Mokslinės informacijos ir komunikacijos centras (plačiau žr. http://mkic.wordpress.com), kituose ketinama statyti Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą (NFTMC) bei kitus su mokslo ir studijų reikmėmis susijusius statinius. NFTMC konkursą taip pat planuojama atnau­ jinti, iš esmės atsižvelgus į architektų bendruomenės išsakytas pastabas.

Projektuojant pastatą reikėtų va­ dovautis Vilniaus universiteto Sena­ to 2010 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. SK-2010-8-69 patvirtinta Vilniaus universiteto teritorijos plėtros Saulė­ tekio alėjoje galimybių analize.

Planuojama, kad Jungtinio gyvy­ bės mokslų centro projektavimo dar­ bų atviras konkursas bus paskelbtas 2011 m. balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Projektinius pasiū­ lymus vertins komisija, kurios daugu­ mą narių sudarys atestuoti architektai.

Trys geriausi projektiniai pasiūlymai bus apdovanoti premijomis.

►

universitas

2011 m. balandis

5

vilnensis

aktualijos f f • Studijose naudojamos technologijos Mokslinis projektas vėžio gydymui tobulinti padeda taupyti laiką

*

Kaip rasti laiko, kaip, laiko suradus, jį efek­ tyviai panaudoti - šian­ dien tai vienas iš aktu­ aliausių klausinių. Ką bendro turi efektyvus laiko naudojimas ir VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro vykdoma veikla?

noruuay /

*

VILNIAUS UNIVGRSITt-TO ONKOLOGIJOS INSTITUTAS

Prieš kelerius metus Norvegijos vyriausybė sukūrė finansinį mechanizmą, kurio tikslai yra gana platūs. Tai ir parama Lietuvos bendruome­ nėms ar organizacijoms, norinčioms atnaujinti apleistus pastatus, ir parama mokslo projek­ tams, kuriais siekiama diegti Lietuvoje pažangias technologijas, padėsiančias gauti reikšmingų žinių. Projektams paramą teikia ir Lietuvos Respublika.

Asta BALČIŪNAITĖ, VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro vyr. specialistė VU Elektroninių studijų ir egza­ minavimo centras (http://www.esec. vu.lt) siekia sudaryti sąlygas, kad in­ formacinės ir komunikacinės techno­ logijos būtų panaudotos studijoms Vilniaus universitete modernizuoti, studijų paslaugų kokybei kelti. Cen­ tro misija - pasitelkus technologijas siekti pritaikyti mokymosi procesą Vil­ niaus universitete individualiems po­ reikiams ir stengtis, kad jis būtų kuo sklandesnis visais atžvilgiais, įskaitant ir efektyvų laiko panaudojimą.

VU Elektroninių studijų ir egzami­ navimo centro veikla yra susijusi su VU virtualia mokymo(si) aplinka (http:// vma.esec.vu.lt). Visas virtualios moky­ mosi aplinkos priemones studijoms gali naudoti tiek studentai, tiek dės­ tytojai. Tai aplinka, kurioje skelbiami elektroniniai mokymosi ištekliai - ei. kursai, ei. konspektai, kita mokomoji arba studijų medžiaga - ir vyksta kompiuterinis egzaminavimas.

Kuo šios aplinkos naudojimas yra geras arba kaip virtuali mokymosi aplinka padeda rasti daugiau laiko studijoms?

Besimokantieji pagal savo porei­ kius gali pasirinkti dalykui studijuoti skiriamo mokymosi laiką, trukmę, spartą ir vietą. Prisijungti prie virtua­ lioje mokymosi aplinkoje pateikiamos studijų (mokomosios) medžiagos galima nešiojamuoju kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu visur, kur yra interneto ryšys.Todėl mokytis galima visur - troleibuse, gamtoje, kavinėje, bibliotekoje ar tiesiog namuose, pa­ togiai įsitaisius ant sofos.

Dėstytojas, pasinaudojęs virtualios mokymosi aplinkos galimybėmis,

o

Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Julius Grybinas prisijauki­ no VU virtualią mokymosi aplinką. Astos Balčiūnaitės nuotr. gali studentams pateikti vaizdžią, interaktyvią mokymosi medžiagą. Šioje aplinkoje dėstytojas labai ope­ ratyviai gali paskelbti naujausią ir ak­ tualiausią informaciją - priminti apie būsimą studijų rezultatų vertinimą, studijų darbų pateikimo terminus.

Elektroninė studijų medžiaga leidžia sumažinti laiko sąnaudas, skirtas teorinės medžiagos įsisavinimui, ge­ riau įtvirtinti įgytas žinias. Dėstytojo pateiktos savitikros užduotys padeda geriau įsisavinti ir suprasti mokymosi medžiagą.

Virtualioje mokymosi aplinkoje dėstytojai ir studentai gali aktyviai bendradarbiauti, keistis žiniomis ir konsultuotis. Dėstytojo pateikta infor­ macija gali būti automatiškai persiun­ čiama ei. paštu kiekvienam dalyką studijuojančiajam. Studentai gali konsultuotis tiek su dalyko dėstytoju, tiek su kitais studentais. Virtualioje mokymosi aplinkoje yra specialiai tam skirtos priemonės - forumai, žinutės ir kt.Todėl visos dalyką studijuojant iški­ lusios problemos gali būti aptariamos operatyviai, nelaukiant paskaitos, seminaro ar konsultacijų.

Kompiuterių, informacinių techno­ logijų, kompiuterinių egzaminavimo sistemų naudojimas vertinant studijų rezultatus arba kompiuterinis egzami­ navimas nėra naujas dalykas. Tradici­ nio studento bendravimo su dėstytoju kompiuterinis egzaminavimas nepa­ keis, tačiau tokio egzamino„popierinė" dalis tikrai gali būti kitokia. Ji gali būti elektroninė (kompiuterinė).

Kuo naudingas kompiuterinis egza­ minavimas?

Kompiuteriniame egzamine klau­ simus konkrečiam studentui atrenka ne dėstytojas, o kompiuteris (iš dės­ tytojo į kompiuterinę egzaminavimo sistemą suvestų egzamino klausimų duomenų bazės), kompiuteris suskai­ čiuoja ir įvertinimą (pagal dėstytojo parinktą vertinimo sistemą), o tai reiš­ kia, kad studijų rezultatų vertinimo sąlygos visiems bus vienodos.

O kaip gera vertinimo rezultatus pamatyti iš karto, egzaminui pasi­ baigus, nesikamuoti vis svarstant, kokį įvertinimą gavai... Tiesa, jeigu egzamine buvo atvirų klausimųvertinimo rezultatai bus matomi kiek vėliau (juk dėstytojas ne kompiuteris, jam reikia daugiau laiko atsakymams perskaityti).Tačiau nereikės gaišti lai­ ko ieškant tokio egzamino vertinimo rezultatų - įvertinimą dėstytojas gali patei kti kom pi uteri nio egzam i navi mo sistemoje. Kompiuterinio egzamina­ vimo sistemoje galima peržiūrėti ir teisingai, klaidingai pažymėtus atsa­ kymus, gauti dėstytojo komentarus apie padarytas klaidas.

VU virtuali mokymo(si) aplinka - tai tik vienas iš būdų pasitelkus techno­ logijas mokymosi procesą pritaikyti šiuolaikinės visuomenės poreikiams.

Technologijų kaita neišvengiama, tačiau bet kuri technologija bus gy­ vybinga tik jei bus naudinga. Studi­ jose naudojamos technologijos tikrai padeda taupyti vieną iš brangiausių šiandienos išteklių - laiką.

Šiomis dienomis Vilniaus univer­

sitete baigiamas vykdyti vienas tokių mokslinių projektų -„Prognostinių ir prediktyvinių žymenų dinamika on­ kologijai" (N r. 2004-LT0057-IP-1NOR).

Projekto vadovas - VU Onkologijos instituto direktorius prof. Konstanti­ nas Povilas Valuckas. Projektą vykdo Onkologijos institutas ir Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir bio­ fizikos katedra.

Onkologai jau seniai žino, kad vieną ligonį tam tikros procedūros ar vaistai pagydo, o toks pat kito ligonio navikas tam gydymui nepasiduoda. Šalutiniai gydymo efektai gali būti labai nemalonūs. Todėl onkologų siekis - kiekvienam ligoniui parinkti tokį gydymą, kuris tikrai bus efekty­ vus. Išmokus nustatyti molekulinius žymenis, kurie leistų prognozuoti konkretaus ligonio vėžinių ląstelių atsaką, būtų galima kokybiškai ir kiekybiškai keisti gydymo strategiją bei taktiką ir gauti itin efektyvius rezultatus. Šio projekto, kuriam skirta dau­

giau kaip 1,7 mln. litų, tikslas ir buvo sukurti infrastruktūrą, kurią naudo­ jant būtų galima atrinkti genus ir jų produktus - molekulinius žymenis, rodančius vėžinių ląstelių jautrumą taikomam gydymui. Molekulinių žymenų ieškoma stebint navikų ir ląstelių kultūrų genų raišką iki gydy­ mo ir genų raiškos pokyčius gydymo metu.

Onkologijos institutas baigia kurti infrastruktūrą, būtiną vykdyti trans-

kriptominius tyrimus, pradedant ląstelių kultūrų auginimu, atskirų ląstelių iš audinių išpjovimu, nukleorūgčių gryninimu, jų kokybės įvertinimu ir baigiant visumine bei atskirų genų raiškos analize. Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos kate­ droje įdiegta pavienių ląstelių tyrimų technologija - tėkmės citometrija.

Kuriant naują infrastruktūrą, VU dar­ buotojai stažuojasi Norvegijos mokslo institucijose ir klinikose, kur jau dirba­ ma su panašią įranga. Stažuočių metu kolegos iš Skandinavijos supažindina mūsų mokslininkus su įsigyjamos aparatūros galimybėmis, aptariamos bendradarbiavimo perspektyvos vyk­ dant mokslinius tyrimus.

Projekto iniciatorius VUOI Molekuli­ nės onkologijos laboratorijos vedėjas dr. Kęstutis Sužiedėlis, kalbėdamas apie įgyvendinamo projekto reikšmę Lietuvos mokslo potencialui, teigia, kad vykdant projektą didės mūsų mokslininkų kompetencija vykdyti šiuolaikinius tyrimus.

Vertinant besibaigiančio projekto reikšmę studijoms, reikėtų pabrėžti, kad Biochemijos ir biofizikos katedra įsigijo įrangą, kurios trūko, kad būtų baigta kurti šiuolaikinė visavertė Mole­ kulinės ląstelių biologijos laboratorija.

Joje praktinius darbus atliks molekuli­ nės biologijos magistrantūros - naujos antrosios pakopos studijų programos, kuri pradedama vykdyti 2011-2012 mokslo metais - studentai.

VU GMF Biochemijos ir biofizikos katedros inform.

Europos aukštojo mokslo ekspertai įvertino VU pokyčius Europos universitetų asociacijos (EUA) ekspertai pateikė savo ataskaitą apie Vilniaus universiteto veiklos vertinimą.

Vilniaus universitetas - pirmasis Lietuvos universitetas, kuris buvo vertinamas pakartotinai. 2004 m. Vil­ niaus universitetas taip pat pirmasis dalyvavo EUA institucinio vertinimo

aukštosios mokyklos pajus demogra­

atliktas 2011 m. vasario mėnesį.

Ekspertai analizavo, kaip uni­ versitetui sekasi vykdyti iškeltus uždavinius ir įgyvendinti anksčiau

finės duobės padarinius, labai aktu­ alus „protų nutekėjimo" klausimas.

Kaip vieną iš stiprybių specialistai įvardijo tai, kad VU yra prestižinė insti­ tucija ir pritraukia gabiausius savo ša­

pateiktas ekspertų rekomendacijas.

Jie susitiko su universiteto adminis­

lies studentus. Ekspertai pritarė išorės partnerių įtraukimui į Senatą, tačiau

tracija, fakultetų dekanais, dėstyto­ jais, studentais, įvardijo stiprybes ir pateikė pastabas, kaip būtų galima tobulinti VU veiklą.

pabrėžė, kad šie visuomenės atstovai turėtų būti renkami iš VU Senato pateikto sąrašo. Panaši sistema įtvir­

programoje. Pakartotinis vertinimas

♦

Susipažinę su aukštojo mokslo reforma vertintojai pažymėjo, kad VU kartu su valstybe išgyvena sudėtingą laikotarpį. Artimiausiu metu Lietuvos

tinta naujame VU Statuto projekte.

Ekspertai taip pat rekomendavo mažinti fakultetų ir padalinių skaičių.

Buvo atkreiptas dėmesys ir į universi­ teto pastangas gerinti studijų kokybę, diegiamą modulinę sistemą ir perėji­ mą nuo mokymo prie mokymosi.

Ekspertai pažymėjo, kad jų pateiktos pastabos ir patarimai - rekomenda­ cinio pobūdžio. Jie džiaugėsi, kad universitetas sąžiningai ir atvirai ana­ lizavo savo galimybes įveikti keliamus uždavinius ir susitikimuose matė universiteto ryžtą išnaudoti visą savo potencialą.

EUA vienija 800 Europos universi­ tetų ir yra autoritetingiausia Europos universitetų institucija.

Dr. Violeta Jonušienė ir studentė Dagnė Barbiškaitė tėkmės citometru tiria vėžines ląsteles

2011 m-balandis

vitaenšis

6

iiistudijų kokybė_________________________________________ Kaip mūsų dėstytojai vertina studijų kokybę lemiančius veiksnius Literatūros

prieinamumas

Darbo krūvio apskaitos efektyvumas

Viena iš pagrindinių studijų kokybės vertinimo priemonių yra grįžtamojo ryšio iš universiteto bendruomenės ir kitų suinteresuotųjų gavimas aiški­ nantis įvairius universiteto veiklos aspektus. Todėl VU Kokybės vadybos centras (KVC), siekdamas sužinoti VU akademinių darbuotojų nuomonę apie studijų kokybę lemiančius veiksnius, 2010 m. balandžio mėn. atliko dėsty­ tojų apklausą. Apklausos klausimyną parengė rektoriaus įsakymu suburta darbo grupė. Tyrime dalyvavo 712 universiteto dėstytojų, t. y. 38 proc. viso akademinio personalo. Šiame straipsnyje pristatyta tik

kybei, yra šie: vadovėlių ir metodinių

dalis tyrimo rezultatų. Išsami ataskaita

priemonių rengimas (balų vidurkis -

paskelbta VU intranete.

4,37 balo iš 5 balų; veiklos atlikimo

dažnumo vidurkis per dėstytojų

Studentų pasirengi­ mas studijuoti

Esamos ir palankiau­ sios studijų kokybei darbo krūvio proporcijos

kadenciją - 0,97 karto), stažuotės

Dėstytojai nurodė esamas ir studijų

ir mokslinis darbas kitose mokslo

kokybei užtikrinti palankiausias darbo

institucijose užsienio šalyse (balų vi-

krūvio proporcijas šioms veikloms:

studijoms, savarankiškumas ir moty­

durkis-4,31 balo iš 5 balų; dažnumo

tvarkaraštyje nurodytam auditori­

vacija mokytis lemia studijų proceso ir

vidurkis - 0,75 karto) ir mokslinių mo­

niam darbui, kitam auditoriniam dar­

jo rezultato kokybę ir bendrą studen­

nografijų, studijų, fundamentinių ir

bui, metodiniam darbui, moksliniam

tų pasitenkinimą studijomis.

originaliųjų teorinių mokslinių darbų

darbui ir organizaciniam darbui (žr.

Apklausos metu dėstytojai, 2009-

rengimas (balų vidurkis - 4,13 balo iš

3 pav.).

2010 mokslo metais dėstę pirmo

5 balų; dažnumo vidurkis - 0,33 kar­

kurso bakalauro ir vientisųjų studijų

to). Studijų kokybei, anot dėstytojų,

mone, studijų kokybei palankiausias

pakopų studentams, įvertino šių

svarbiausi anksčiau minėti veiklos

darbo krūvio proporcijas, matyti,

Tinkamas studentų pasirengimas

Palyginus esamas ir, dėstytojų nuo­

studentų bendrojo (išsi)lavinimo

elementai atliekami žymiai rečiau

kad visoms veikloms norima skirti

pagrindus, gebėjimus savarankiškai

nei tokie: studentų baigiamųjų darbų

daugiau laiko mažinant laiką, skiriamą

studijuoti, komunikacinius ir informa­

recenzavimas (dažnumo vidurkis-

auditoriniam darbui.

cinius, kritinio mąstymo ir problemų

7,22 karto) ir vadovavimas bakalauro

sprendimo gebėjimus. Geriausiai jie

ir magistro baigiamiesiems darbams

įvertino pirmo kurso bakalauro ir

(dažnumo vidurkis - 6,22 karto).

Pasitenkinimas darbu universitete

vientisųjų studijų pakopų studentų

Svarbiausi pedagoginio proceso

komunikacinius ir informacinius ge­

veiksniai, lemiantys studijų kokybę,

dėstytojų yra patenkinti darbu uni­

bėjimus (teigiamai vertino 61,2 proc.

anot dėstytojų, yra: objektyvumas

versitete. Labiausiai patenkinti Ma­

dėstytojų). Studentų kritinio mąsty­

vertinant studentų žinias, studentams

tematikos ir informatikos, Kauno

mo ir problemų sprendimo gebėjimai

pateikiamos mokymosi medžiagos

humanitarinio fakulteto dėstytojai.

buvo įvertinti mažiau palankiai (tei­

kokybė, nuoseklus, suprantamas

Labiau nepatenkinti nei patenkinti -

mokymosi medžiagos studentams

Orientalistikos centro, Medicinos,

ir 18,8 proc. dėstytojų, o neigiamai

pateikimas ir dėstytojų mokslinė

Komunikacijos ir Filosofijos fakultetų

vertino atitinkamai 26,8 proc. ir

kompetencija dėstomų dalykų srityje.

dėstytojai.

24 proc. dėstytojų).

Kaip mažiau svarbius pedagoginio

Didžiausią nepasitenkinimą dės­

Pirmo kurso magistrantų žinias

proceso veiksnius dėstytojai įvardijo

tytojams kėlė darbo užmokestis

dėstytojai įvertino geriausiai (teigia­

informacinių technologijų taikymą

(taip tvirtino 61,8 proc. respon­

mai vertino 71 proc.). Jų savarankiško

studijų procese, studentų konsultavi­

dentų), o labiausiai tenkino ben­

studijavimo įgūdžius ir kritinio mąs­

mą dėl dėstomo dalyko ar rašto darbo

dravimas su kolegomis fakultete

tymo gebėjimus teigiamai vertino tik

ne paskaitų metu ir atsižvelgimą į

(76,3 proc.), bendra atmosfera fakul­

apie 50 proc. dėstytojų. Mažiausiai

studento nuomonę apie dėstomą

tete (73,2 proc.) ir bendravimas su

dėstytojų teigiamų įvertinimų su­

dalyką.

vadovais (68,0 proc.).

laukė magistrantų gebėjimai pateikti

metų pavasario semestre atliktos VU studentų apklausos rezultatai parodė,

Kaip rodo Europos universitetų

kėlimo galimybės, informacijos apie

kad dėstytojai nepakankamai skatina

praktika ir moksliniai tyrimai, tin­

įvairiuose akademiniuose padaliniuo­

studentų savarankiškumą ir kritinį

kamos darbo sąlygos, motyvuo­

se atliktus darbus stoka, administra­

mąstymą. Tik 38,2 proc. pirmo kurso

janti aplinka, kolegialus valdymas

cinės veiklos skaidrumo trūkumas,

bakalauro ir vientisųjų studijų pakopų

ir akademinės laisvės užtikrinimas

funkcijų dubliavimas.

studentų ir 56,9 proc. pirmo kurso

labiausiai motyvuoja akademinius

magistrantų tvirtino, kad semestro

darbuotojus.

sulaukė ir daugiausia neigiamų-

15,6 proc. Įdomu, kad 2009-2010 mokslo

Auditorijų, labo­ ratorijų pritaikymas studijoms

Studijų metodinių i išteklių priei­ namumas

Metodinės ; paramos gavimas

Akademinio personalo vertinimo ir motyvavimo sistemos efektyvumas

Atestavimo sistemos efektyvumas

Komandiruočių finansavimo tvarkos efektyvumas

Kvalifikacijos kėlimo galimybės

Esamos situacijos vertinimas

Svarba

1 PAV. Metodinių, materialiųjų, finansinių ir žmogiškųjų išteklių vadybos svarbos studijų kokybei ir esamos situacijos vertinimas (balų vidurkis)

Universiteto veiklos vadyba ir administravimas

Pedagoginio ir mokslinio darbo santykis

Fizinės darbo aplinkos ir sąlygų tinkamumas

Fakulteto veiklos vadyba ir

Individualios darbo

4_2 vietos turėjimas

administravimas

Darbo

Bendravimas su vadovais

užmokesčio adekvatumas \’

,b

Bendra darbo atmosfera

Bendravimas su kolegomis

fakultete

universitete Bendravimas su kolegomis fakultete

Svarba

Bendra darbo atmosfera universitete

Esamos situacijos vertinimas

2 PAV. Metodinių, materialiųjų, finansinių ir žmogiškųjų išteklių vadybos svarbos studijų kokybei ir esamos situacijos vertinimas (balų vidurkis)

Organizacinis darbas (dalyvavimas

Kiti labiausiai dėstytojų netenki­

Metodinių, materialiųjų, finansinių ir žmogiškųjų išteklių vadybos svarba studijų kokybei

idėjas ir sprendimus (46,3 proc.), jie

Vadovėlių, metodinių priemonių leidybos tvarkos ir finansavimą efektyvumas

Apklausa parodė, kad 79,8 proc.

giamai vertino atitinkamai 23,6 proc.

Aprūpinimas darbui su studentais reikalingomis priemonėmis

nantys veiksniai - darbo užmokesčio

adekvatumas, akademinio personalo

vertinimo ir motyvavimo sistemos

efektyvumas, pedagoginio ir moks­

linio darbo santykis, kvalifikacijos

Rezultatų analizė pagal responden­

■

Krūvio proporcijos, palankiausios studijų kokybei užtikrinti, proc.

□ Esamos krūvio proporcijos, proc.

3 PAV. Esamos ir studijų kokybei palankiausios darbo krūvio proporcijos (100 proc. skalėje)

tų demografinius duomenis parodė,

metu dėstytojai juos skatino reikšti

VU dėstytojai įvertino metodinių,

kad VU lektoriai ir asistentai buvo

savo nuomonę; o savarankiškai tirti

materialiųjų, finansinių ir žmogiškųjų

dažniau nepatenkinti darbu univer­

Vilniaus universitete" buvo aptarti

ir analizuoti įvairias problemas buvo

išteklių vadybos svarbą studijų koky­

sitete nei docentai ir profesoriai; bio-

VU akademinio personalo apklausos

užtikrinti sistemingą ir nuolatinį uni­

skatinami 46,3 proc. pirmo kurso ba­

bei ir įvardijo jų netenkinančius šios

medicinos, humanitarinių ir socialinių

rezultatai. Konferencijos dalyviai pa­

versiteto studijų ir jų kokybei įtaką

kalauro ir vientisųjų studijų pakopų

grupės veiksnius (žr. 1 ir 2 pav.).

studentų ir 64,9 proc. pirmo kurso

magistrantų.

Dėstytojų akademinės veiklos elementų svarba studijų kokybei

vadybos sistema, kuria bus siekiama

mokslų dėstytojai buvo labiau nepa­

brėžė pedagoginio ir profesinio įdir­

darančių veiklų kokybės tobulinimą,

Tyrimo rezultatai rodo, kad visų

tenkinti nei fizinių ir technologinių

bio pripažinimo svarbą, siūlė tobulinti

paskirstyti atsakomybę už studijų

analizuotų metodinių, materialiųjų,

mokslų atstovai; jaunesni ir mažesnį

dėstytojų atestacijos sistemą, ragino

kokybės užtikrinimą ir tobulinimą

finansinių ir žmogiškųjų išteklių va­

darbo stažą turintys dėstytojai nepa­

sukurti dėstytojų pedagoginės kvalifi­

sutelkiant bendruomenės pastangas.

dybos elementų svarba vertinama

sitenkinimą darbu reiškė dažniau nei

kacijos kėlimo sistemą, apskaičiuoti ir

Viena iš projekto veiklų - VU dėstytojų

aukštesniais balais nei esama situacija

vyresni ir didesnį darbo stažą turintys

įvertinti neauditorinį dėstytojo darbą

kvalifikacijos kėlimo ir kompetenci­

Vilniaus universitete.

respondentai.

su studentais.

jos plėtotės rezultatų stebėsenos ir

2011 m. pavasarį pradedamas

vertinimo sistemos bei kvalifikacijos

Tobulinami studijų kokybę lemiantys veiksniai

įgyvendinti ES struktūrinių fondų

kėlimo ir kompetencijos plėtotės

finansuojamas projektas „VU studijų

rezultatų įsivertinimo metodikos

kokybės vadybos sistemos kūrimas ir

sukūrimas.

Apklausos metu buvo vertinama

Dėstytojų labiausiai netenkino

dėstytojų akademinės veiklos svarba

darbo užmokesčio adekvatumas,

studijų kokybei ir nustatytas veiklos

akademinio personalo vertinimo ir

elementų atlikimo per dėstytojo ka­

motyvavimo sistemos efektyvumas,

denciją dažnumas. Dėstytojai mano,

pedagoginio ir mokslinio darbo

2010 m. gegužės 7 d. VU KVC or­

diegimas". Projekto metu bus kuriama

kad svarbiausi jų akademinės veiklos

santykis ir kvalifikacijos kėlimo ga­

ganizuotoje konferencijoje „Studijų

ir diegiama informacinėmis technolo­

Parengė VU Kokybės

elementai, turintys įtakos studijų ko­

limybės.

kokybės gerinimo perspektyvos

gijomis grindžiama studijų kokybės

vadybos centras

universitas

2011 m. balandis

7

vilnensis

studijos iki Kiek mums kainuoja plagiatas?

Rimta ir gana sudėtingai sprendžiama prob­ lema, su kuria šiandien susiduria universitetai (ne išimtis ir VU) - kursinių ir baigiamųjų darbų plagijavimas. Ne visada įmanoma nustatyti plagijuotą darbą. Kaip išspręsti šią problemą, kai galybė skelbimų interneto erdvėje siūlo originalius kursinius ar bakalaurinius darbus, aišku, už tam tikrą sumą?

savaitės. Labiausiai nustebino tai,

kad, paprašiusi pašnekovės įvardyti kelias aukštąsias mokyklas, kurių stu­ dentai pagalbos kreipiasi dažniausiai,

tarp jų išgirdau Vilniaus universiteto

pavadinimą. Pasak jos, per metus vidutiniškai kreipiasi penki VU stu­

dentai, dažniausiai studijuojantys pagal vadybos ar ekonomikos studijų

programas.

Ne vienas stropus ir sąžiningas

studentas pagrįstai kelia klausimą:

Rugilė EREMINAITĖ

ratus, kursinius, bakalaurinius ar net

kiek rimtai yra sprendžiamas plagiato

magistro darbus. „Studentai mane

klausimas universitete ir ar išvis kas

Štai, sukčiaujančių teisės, ekono­

susiranda per rekomendacijas", -

nors daroma, o gal tik bus?

mikos ir vadybos studentų džiaugs­

teigia ji. Anot pašnekovės, sesijos

Siekiant studijų kokybės, VU sukur­

mui, į pagalbą atkeliauja ir pirmasis

metu būna pats darbymetis ir tenka

ta studentų rašto darbų originalumo

mano užtiktas internetinis puslapis, teikiantis šio tipo paslaugas. Šiame

darbuotis sušilus. Ji patvirtino faktą,

patikros programa - elektroninio pla­

kad šioje srityje besiverčiantys as­

giato atpažinimo sistema (EPAS).

tinklalapyje skelbiama: „Visi mūsų

menys puikiai uždirba: „Taip, iš šios

darbai - vienetiniai ir originalūs."

veiklos visiškai įmanoma išgyventi."

Beje, ne už ačiū. Kursinis darbas

Moteris sako, kad, pradėjus tuo

kainuoja 590 litų, bakalauro darbas -

verstis, pirmus metus dirbti sunko­

2200 litų, o magistro darbui reikėtų

ka, tačiau kuo toliau, tuo lengviau.

sutaupyti 2500 litų. Tai tik vienas iš

Pasakjos, darbų kainos priklauso nuo

didelio skaičiaus daugumai prieina­

aplinkybių ir gali labai skirtis. Pavyz­

mų pasiūlymų.

džiui, universitetinių darbų apimtys

Nuotr. iš „U. V.“ arch.

Ne visi tokio tipo autorinius darbus

ir reikalavimai didesni nei kolegijų,

rašantys asmenys pasirenka tokį atvi­

tad kainos svyruoja nuo 1000 iki

rą reklamos būdą. Dauguma jų jau

4000 litų. Nenuostabu, kad aukštųjų

Šiuo metu sudėtinga patikrinti, ar

matomastikslus plagiatus pateikusių

ilgą laiką užsitikrinę gerą vardą tarp

mokyklų studentams darbus rašančių

mūsų universiteto studentas darbą

ir už tai nubaustų studentų skaičius.

studentų, tad jų kontaktai pasiekia

asmenų vis daugėja. „Pati pažįstu

plagijavo nuo studijuojančiojo ki­

Prisimenami pavieniai atvejai, tačiau

užsakovus su rekomendacijomis. Su

keletą, o žinau nemažai, nes internete

viena daug metų šiuo amatu užsii­

egzistuoja forumai, kuriuose susi­

mančia moterimi pavyko pakalbėti

rašinėjamą, mokomasi ir keičiamasi

ir man. Pašnekovė, užtikrinta, kad jos

patarimais, kaip geriau atlikti darbus."

vardas nebus paviešintas, mielai su­ tiko atsakyti į klausimus. Šios moters

Tuo metu, kai sąžiningi studentai

zaminavimo centro direktorė, profe­

pluša iš peties, užsisakę kursinį darbą

sorė dr. Marija Stonkienė. Pasakjos,

pastraipas ar stiliumi išsiskiriančią

nėra įrašytas grįžimo tęsti studijas

kontaktai keliauja iš rankų į rankas-ji

kolegos jį savo rankose gali turėti jau

EPAS, VU įdiegta dar 2007-ųjų pradžio­

teksto dalį įveda į interneto naršyklių

dokumentuose." Tad ne visada už

daugiau nei dešimtį metų rašo refe­

po trijų dienų, bakalauro darbą - po

je, yra veiksminga, tačiau šios sistemos

paieškos laukus - būna, kad iš tiesų

plagiatą nubausti studentai daug

efektyvumą riboja tai, kad tarpusavyje

pavyksta rasti bylą ar interneto pus­

praranda - po metų jau galima su­

lyginami tik sukauptoje duomenų

lapį, iš kurio tai buvo nukopijuota.

grįžti atgal į universitetą ir tęsti stu-

VILNIAUS UNIVERSITETE NAUDOJAMĄ ELEKTRO- • NINIO PLAGIATO ATPAŽINIMO SISTEMĄ (EPAS) pri-; žiūri ir tvarko VU Informacinių technologijų taikymo centras, i nes ši sistema yra integrali VU studijų informacinės sistemos I dalis. VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras (ESEC) • teikia informaciją apie EPAS galimybes, kartu su VU Studijų di- ; rekcija analizuoja naudojimo patirtį ir planuoja sistemos tobuli- ; nimo kryptis. ; Plagiato studijų rašto darbuose, nepatenkančiuose į VU stu- i dentų rašto duomenų bazę (pvz., esė, referatuose ir kt.), preven- ’. cijai gali būti naudojamos ir VU virtualios mokymosi aplinkos • teikiamos galimybės.

Nuo 2010 m. VU naudojama atviro kodo sistemos Moodle pa- • grindų sukurta Vilniaus universiteto virtuali mokymosi aplinka.; Šiuo metu baigiami VU virtualios mokymosi aplinkos techninės * platformos keitimo darbai, VU virtuali mokymosi aplinka per- 1 kelta j VU virtualų serverj. Techninės VU virtualios mokymosi I aplinkos platformos pakeitimas sudarys sąlygas geresniam virtua- • lios mokymosi aplinkos galimybių naudojimui: didesnių studentų ; srautų egzaminavimui, daugialypės terpės mokomosios medžiagos ; pateikimui, spartesnei mokomosios medžiagos prieigai. Naujos ; techninės galimybės leis efektyvesnį Moodle virtualios mokymo- i si aplinkos plagiato aptikimo programos (įskiepio) panaudojimą, I nes plagiato aptikimo rezultatai bus pateikiami greičiau, nelėtins • virtualios mokymosi aplinkos veikimo.

VU virtualioje mokymosi aplinkoje dėstytojai galės pateikti; mokomąją medžiagą, organizuoti mokymosi veiklas, konsultuoti; studijuojančiuosius, naudoti kompiuterinio egzaminavimo siste- I mą. Be to, visi VU virtualioje mokymosi aplinkoje pateikiami rasto darbai pagal dėstytojo nustatymus galės būti tikrinami plagiato ’ prevencijai.

Naujos galimybės padidins VU virtualios mokymosi aplinkos • funkcionalumą, leis ne tik racionalizuoti studentų rašto darbų pa- ; teikimą dėstytojui, bet ir palengvins dėstytojo darbą - dėstytojas ; galės daugiau laiko skirti rašto darbo turinio analizei, leidžiančiai ‘ įvertinti studento dalykines žinias, bendruosius gebėjimus. i • VUElektroninių studijų ir egzaminavimo centro informacija 1

toje Lietuvos aukštojoje mokykloje.

konkretūs skaičiai neįvardijami. Kaip

Nors profesorė pasakojo, kad dės­

sako Filosofijos fakulteto prodekanė

Apie šią sistemą plačiau papasakoti

tytojai, kilus įtarimui, kartais taiko

Nijolė Radavičienė: „VU įstatymai

sutiko VU Elektroninių studijų ir eg­

ir pačias elementariausias patikros

nelaiko mūsų sprendimo „be teisės

priemones: įtartinas rašto darbo

sugrįžti" teisėtu - toks apribojimas

Prof. dr. Marija Stonkienė

bazėje esantys darbai. Sistema veikia

Kur kas sudėtingesnė situacija su

dijas.„Plagijavimo tema nėra lengva.

tokiu principu, kad lyginant darbus,

pirktiniais, tačiau originaliais rašto

Dažnai būna taip: matyti, kad darbas

esančius duomenų bazėje, pagal tam

darbais. M. Stonkienė pažymėjo,

nėra originalus, tačiau neįmanoma

tikrus parametrus nustatomas esmi­

kad tokiu atveju universiteto rankos

rasti darbo šaltinio, kurio pagrindu

nių rašto darbų žodžių sekų pasikar­

yra surištos - iš esmės neįmanoma

parašytas darbas", - M. Stonkienės

tojimas arba minimalus rašto darbų

nustatyti, ar studentas dirba savaran­

žodžius patvirtino ir Matematikos ir

žodžių sutapimas, kuris išreiškiamas

kiškai. „Studentas sąžiningai ateina

informatikos fakulteto prodekanas

procentais. Atlikus rašto darbo turinio

į konsultacijas, bendrauja su darbo

Remigijus Leipus.

palyginimą su kitų duomenų bazėje

vadovu, pateikia darbo juodraščius,

Geroji šios problemos pusė yra

sukauptų darbų turiniu nustatomos

išklauso pastabas, viešo darbo gy­

ta, kad ji, nors ir sunkiai sprendžia­

maksimalaus ilgio viena po kitos

nimo metu darbą gina. Kaip galima

ma, nėra palikta likimo valiai. Apie

einančios sutampančios žodžių se­

nustatyti, kad rašto darbą rašė kitas

tai pasakojo profesorė M. Stonkie­

kos. EPAS leidžia nustatyti ir vieną iš

asmuo?" - klausė pašnekovė. Net jei

nė: „2010 m. spalio 29 d. Lietuvos

plagijavimo technikų - originalaus

rašto darbų vadovai ir įtaria studen­

universitetų rektorių konferencija

teksto sukeitimą vietomis. Sistemoje

tus sukčiaujant, jei studentas laikosi

nusprendė šią problemą spręsti

nurodomas minimalus sutapimo

universitete nustatytų rašto darbų

visų Lietuvos universitetų bendro­

procentas padeda aptikti pakeistas

rašymo procedūrų, galimybių įrodyti,

mis pastangomis - sukurti darbo

žodžių sekas. M. Stonkienė pabrėžė,

kad darbą parašė kitas asmuo, nėra.

grupę, kuri pasiūlytų kompleksinius

kad EPAS yra tik priemonė, palengvi­

M. Stonkienė tikisi, kad šią problemą

šios problemos sprendimo būdus:

nanti plagiato aptikimą. Studento

padės išspręsti Lietuvos universitetų

užkirstų kelią etikai prieštaraujančių

rašto darbą vertinantis dėstytojas ar

rektorių kolegijos sudaryta darbo

paslaugų teikimui ir tuo pačiu atgra­

komisija, iš sistemos gavę informaciją

grupė, vadovaujama prof. Igno Vėgė­

sintų nesąžiningus studentus", - taip

apie aptiktus sutampančius tekstus,

lės. Planuojama, kad ši darbo grupė,

rašoma Lietuvos universtetų rek­

turi priimti atitinkamą sprendimą, nes

kurios veikloje dalyvaus ir pašne­

torių lapkričio mėnesį išplatintame

ne visuomet pateikiamas darbų suta­

kovė, parengs pasiūlymus Lietuvos

kreipimesi į Lietuvos Respublikos

pimo procentas rodo esant plagiatą.

švietimo ir mokslo institucijoms dėl

švietimo ir mokslo viceministrę Neriją

Bakalauro darbus rašantys studentai

prieš plagiatą nukreiptos strategijos

Putinaitę, Lietuvos studentų sąjungą,

dalyje savo darbo gali pateikti tekstą

kūrimo.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungą

iš savo kursinio darbo, o tai tikrai

Ir nors VU akademinės etikos

ir Lietuvos universitetų rektorius.

nėra plagiatas. EPAS pateikiama in­

kodeksas aiškiai apibrėžia, kas yra

„Dėl švietimo ir mokslo institucijų

formacija praverčia, kai plagijuojami

plagiatas, o VU studijų rezultatų

prieš plagiatą strategijos kūrimo ir

kitų studentų darbai ar jų dalys, kai

vertinimo tvarkos dokumentai pa­

įgyvendinimo" - taip pavadintame

naudojamos ištraukos iš mokslinių

tvirtina, kad už sukčiavimą taikomos

kreipimesi išreiškiami lūkesčiai surasti

straipsnių, nenurodant šaltinių ir

nuobaudos, studentų tai nesustabdo

atitinkamas priemones, kurios suteik­

ir plagiatų vis dėlto retkarčiais ap­

tų apčiuopiamų rezultatų kovojant

autorių.

M. Stonkienė apgailestavo, kad

tinkama. Bėda ta, kad dėl tikslingų

su prekyba rašto darbais, jų reklama.

kiti universitetai dar neturi panašios

įstatymų ir visą aukštųjų mokyklų

Viliamasi, kad Lietuvos švietimo,

sistemos, kuri ateityje galėtų būti

sistemą apimančių plagiato atpažini­

mokslo ir politikos institucijos ateityje

visų Lietuvos aukštųjų mokyklų nau­

mo įrankių stokos tokių atvejų gana

dojama bendrai - bendra studentų

reta. Tiesa, kaip teko sužinoti iš kai

turės galimybę pažaboti tokio tipo veiklą. Šiuo metu vyksta susitikimai,

kursinių, bakalauro ar magistro darbų

kurių fakultetų prodekanų - neve­

kurių metu svarstomi problemos

duomenų bazė būtų efektyvesnė.

dama speciali statistika, kurioje būtų

sprendimo būdai."

universitas

8

2011 m. balandis

vilnensis

f f fjubiliejus_____________

________________________________

Profesorius Juozas Vidmantis Vaitkus: „Lietuvoje nėra suvokimo, kam reikalingas mokslas“ Viktoras DENISENKO Jums teko du kartus - ir sovietme­

čiu, ir jau po Lietuvos nepriklau­ somybės atkūrimo - būti Vilniaus universiteto prorektoriumi, atsa­ kingu už mokslą. Ar galėtumėte

palyginti šias dvi patirtis? Ar Jūsų uždaviniai buvo skirtingi,

ar panašūs?

Uždaviniai skyrėsi. Sovietmečiu

buvo siekiama palaikyti glaudų mokslo ir pramonės ryšį. Veikė sistema, kai įvairios žinybos, insti­ tucijos ar gamyklos pateikdavo pro­ blemas, kurias reikėdavo spręsti. Šias problemas nagrinėdavo moks­

lininkai, jų sprendimas tapdavo ty­ rimų dalimi. Tam dirbo gana didelis

aparatas, kuris prisidėdavo prie visų vadinamųjų ūkiskaitinių darbų organizavimo.Tai buvo labai aktyvi

veikla. Anuomet universitete netgi buvo du prorektoriai, atsakingi už mokslo sritį. Aš buvau prorektorius,

slaptu balsavimu aš buvau išrinktas

Vilniaus universiteto profesoriui habil. dr. Juozui Vidmančiui Vaitkui (V. Naujiko nuotr.) šių metų kovo mėnesį sukako 70 metų. Gar­ bingo jubiliejaus proga nusprendėme pakalbinti šį ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje gerai žinomą mokslininką. J. V. Vait­ kus maloniai sutiko papasakoti apie savo darbus Vilniaus univer­ sitete ir užsienio moks­ lo centruose, išsakyti nuomonę apie Lietuvos mokslo galimybes ir perspektyvas.

vienos iš tyrimų linijos koordinato­

riumi. Kai reikėjo oficialiai įrašyti, kuriai mokslo įstaigai atstovauju,

paprašiau, kad būtų nurodytas ne

Glazgo, o Vilniaus universitetas. Taip prasidėjo oficialus VU dalyvavimas

CERN'o modernizavimo programoje.

Be to, šiuo metu Vilniaus universitetas

ir jo mokslininkai yra įtraukti į naują prestižinį darbą - esame pakviesti sukurti alternatyvią radiacijos sistemą

visame CERN'e.

Kaip Jūs galėtumėte įvertinti

Lietuvos mokslo pažangą? Su kokiomis problemomis susiduria

Lietuvos mokslas ir mūsų moksli­ ninkai, kaip tos problemos galėtų būti išspręstos?

Tai labai plati tema. Mano many­ mu, pirmiausia yra nemažai vadybi­

nių problemų. Ko gero, jos - esmi­

nės, nes Lietuvoje nėra suvokimo,

kam reikalingas mokslas. Visur skelbiamas šūkis, kad„rinka viską su­

kuruojantis mokslinių tyrimų dalį ir

reguliuos". Kitose valstybėse geriau

informacines technologijas.Tačiau

suprantama, kaip reikia veikti - tiks­

kartu dirbo ir prorektorius Jonas Grigonis, kuris buvo atsakingas

dėl išlikimo gamykloms ir įmo­

lingai orientuojamasi į tai, kad vals­

nėms.Tačiau po poros metų mokslo

už doktorantūros, bibliotekos rei­

tybės resursai turi būti panaudojami

politika Lietuvoje pasikeitė. Buvo

kalus, kuravo visus tarptautinius ryšius. Atkūrus nepriklausomybę

tomis kryptimis, kurios realiai prisi­

paskelbta, kad kiekvienas institutas

turi užsiimti fundamentiniais dar­

kvietimą tapti Glazgo universiteto

tipo medžiagas, kurios anksčiau buvo

viskas pasikeitė. Atsakomybė už

bais ir kad tie darbai yra svarbesni

mokslinės veiklos organizavimą atiteko katedroms. Mokslo reikalų

už taikomuosius. Tuo metu buvo perorganizuotas institutas - į jo su­

vizituojančiu profesoriumi. Dabar kas treji metai jie vertina mano indėlį

nurašytos kaip nereikalingos.Tiksliau, japonams tos medžiagos buvo reika­

lingos tam tikroms technologinėms

prorektoriaus žinioje atsirado dau­ giau bendrųjų universiteto reikalų,

teorijoms patikrinti. Atvažiavęs į

tiksliau, abiejų mokslo prorektorių

dėtį įtraukta ir Puslaidininkių fizikos probleminė laboratorija, kuri vykdė daug fundamentinių darbų (kartu

į jų universiteto darbą ir sprendžia, ar pratęsti mano įgaliojimus naujai kadencijai, ar ne. Šiuo metu esu išrinktas Glazgo universiteto vizi­

medžiagos yra įdomios. Dirbant su

funkcijos susijungė į vieną pareigy­

vykdė ir taikomuosius darbus). Ins­

tuojančiu profesoriumi jau ketvirtai

jomis pavyko sukurti visiškai naujus

bę, o mokslinių tyrimų dalies apa­

titutas pavadintas Medžiagotyros ir

kadencijai iš eilės.

radiacijai atsparius detektorius. Iš

rato funkcijas perėmė nedidukas Mokslo skyrius.

taikomųjų mokslų institutu. 2008 m.

Jūsų stažuočių ir darbo geogra­

jam vėl grąžintas ankstesnis Taiko­

fija yra labai plati - nuo Rusijos

Su Jūsų vardu siejamas VU Taiko­

mųjų mokslų instituto vardas.

dės prie gamybinio ir pramoninio

ir Vokietijos iki JAV ir Japonijos.

mųjų mokslų instituto įsteigimas.

Jūs aktyviai bendradarbiaujate

Kurioje šalyje darbas Jums įsimi­

Kas lėmė būtinybę steigti tokį

su Glazgo universitetu. Kaip ver­

institutą ir ar lengva buvo tai

tinate šią savo patirtį?

Aš bendradarbiauju su Glazgo uni­

nė labiausiai?

Labai reikšminga ateičiai buvo

padaryti?

Dar nuo sovietmečio universitetas

versitetu kaip vizituojantis profeso­

Nobelio premijos laureato Nikola­

buvo milžiniškas taikomųjų mokslų centras. Šioje srityje dirbo šimtai

rius. Noriu pabrėžti, kad mūsų - Vil­ niaus universitete - sukaupta patirtis

jaus Basovo laboratorijoje. Dėl tojau

darbuotojų - mokslininkų, inži­

yra įdomi Europai. Dar sovietmečiu

nierių, technikų, laborantų (iš viso

maždaug 500 darbo vietų). Didžioji

mes dirbome su didžiausiais ir svar­ biausiais puslankių technologijų

dalis šių darbo vietų išsilaikė iš ūkis­

centrais, bet europinių programų

kaitinių darbų, vykdomų bendradar­ biaujant su įvairiais visos Sovietų

organizatoriai anksčiau labai ne­

Ta plati geografija kaip tik atsira­

patikliai žiūrėjo į Rytų šalių - taip

1966 m. sukonstravome Lietuvoje pirmąjį lazerį, kuris tarnaudamas

puslaidininkių tyrimams „atvėrė gausybės ragą", lėmusį mūsų darbų pripažinimą pasaulyje.

Sąjungos mokslo ir technologijų

pat ir mūsų universiteto - patirtį.

centrais. Lietuvai atkūrus nepriklau­ somybę, staiga iškilo problema - šis

Tačiau vienoje tarptautinėje kon­ ferencijoje pavyko papasakoti,

centrų skirtinguose pasaulio šalyse

universiteto mokslo potencialas prarado savo finansavimo gijas, rei­

kokioje srityje mes esame pasiekę svarbių rezultatų. Po to į Vilnių atvažiavo profesorius Kenas Smit-

kulteto Puslaidininkių katedros, kuri

savo laiku buvo didžiausia Sovietų

su Lietuvos mokslininkais puslaidi­ ninkių elektronikos srityje. Įsigilinęs

Sąjungos aukštojo ir specialaus vi­ durinio mokslo sistemoje, iniciatyva

į mūsų laimėjimus jis pripažino, kad jie verti dėmesio. Profesoriaus

(kartu su Radiofizikos katedros ūkis­ kaitiniais padaliniais) suvienyti visus

kvietimu mes skaitėme pranešimus

has, vienos europinės programos vadovas, kuris jau bendradarbiavo

žymiausiuose Didžiosios Britanijos

tuos etatus įvairiems taikomiesiems darbams.Tai buvo racionaliau, negu bandyti kiekvienam išgyventi ats­

mokslo centruose, po jų prasidėjo ir mano bendradarbiavimas su Glazgo

kirai. Todėl buvo įkurtas Taikomųjų

mokslų institutas, į kurį įsitraukė

paskyrė grantą, kurio vykdyti aš ir atvažiavau į tą universitetą. Labai

ne tik fizikų, bet ir matematikų, medikų, chemikų mokslinės grupės.

greitai supratau, kad kartais su ko­ legomis ten neįmanoma susišnekėti,

Tuo metu buvo diskutuojama ir galvojama apie tai, kuo universiteto

nes jiems trūksta tam tikrų naujausių

mokslininkai gali padėti įvairioms besikuriančioms ar kovojančioms

universitetu, nes Karališkoji draugija

mokslo žinių medžiagų srityje.Teko perskaityti jiems paskaitų ciklą. Pra­ ėjus pusmečiui po šio vizito gavau

tiesų tai buvo pirmieji darbai, kurie

parodė, kad pusiau izoliuojantis galio nitridasyra labai perspektyvus.Vėliau

tai buvo pripažinta ir pasaulinėje puslaidininkių konferencijoje, kuri vyko JAV.

fondai, remiantys fundamentinius tyrimus. Lietuvoje aš tokių dalykų nematau.

Kita vertus, ir didelė dalis to, ką mes buvome padarę taikomojo

mokslo srityje, buvo atmesta kaip

nereikalingi dalykai. Pavyzdžiui, siūlėme Lietuvos pasienyje įrengti

termovizorių sistemą, nes buvome

tam visiškai pasirengę - pas mus

veikė mikroelektronikos linija tokio pobūdžio kamerų gamybai. Šios

stažuotė SSRS MA Fizikos institute,

do dėl tos priežasties, kad darbai, kuriuos mes vykdome Vilniaus

kėjo galvoti apie tai, kaip jį sutelkti naujiems uždaviniams spręsti. Tuo metu ir atsirado mūsų Fizikos fa­

Japoniją aš pasakiau, kad man tos

šalies potencialo stiprinimo. Be to, veikia aiškios programos, įsitraukia

universitete, patraukė kitų mokslo

dėmesį. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Berlyno konferencijoje, vieną kartą paskelbėme, kaip galima paspartinti

f f Deja, pas mus vis dar daugiau

kalbama, nei daroma. Aš labai no­ rėčiau, kad Lietuvos valdžia pradėtų kreipti dėmėsi ne i tuos, kurie šneka, o į tuos, kurie yra ką nors reikšmingo padarę mokslo srityje, ii Jūs taip pat dirbate CERN'e (Eu­

technologijos buvo kuriamos sovie­

ropos branduolinių tyrimų la­

tinei kosminei programai ir sėkmin­

boratorija). Ar galėtumėte kiek

gai joje išbandytos. Pasiūlėme šiuos

plačiau papasakoti apie savo

sukurtus prietaisus sienos apsaugai,

darbą ten?

Patekti į CERN'ą man padėjo tai, kad

bet tada mūsų įdirbio neprireikė, o šiandien džiaugiamasi, kad pagaliau

kvietimu, nes nuvažiuoti iki Australi­ jos nėra taip paprasta. Taip pat ma­

tuomet jau buvau vizituojantis Glaz­

nusipirkti termovizoriai, pagaminti

go universiteto profesorius, nes, kaip

loniai nustebino kvietėjų suvokimas, kokia tai kelionė - pakeliui jie man

ir sakiau, anksčiau į mokslininkus iš

kitoje šalyje. Manau, kad jei Lietuva būtų pati pradėjusi gaminti tuos

šviesos atsaką, t. y. puslaidininkių reakciją į šviesą. Kitą dieną gavau kvietimą padaryti apie tai pranešimą Australijoje. Labai apsidžiaugiau tuo

pasiūlė net dvi dienas praleisti Sin­ gapūre, iš jų vieną dieną apmokėjo man taksi, kad galėčiau susipažinti su šia šalimi.

Kita išskirtinė ir įdomi kelionė buvo į Japoniją. Vienas buvęs mano dokto­ rantas Saulius Juodkazis labai gerai užsirekomendavo šioje šalyje ir todėl

buvusių sovietinių respublikų buvo žiūrima nepatikliai. CERN'e vyko

diskusija apie tai, kad reikės moder­ nizuoti Didįjį hadronų priešpriešinių

srautų greitintuvą, kuris tuo metu

dar nebuvo paleistas. Jau tada buvo suprantama, kad praėjus penkeriems

prietaisus, tai galėjo būti labai reikš­

mingas mokslo indėlis į Lietuvos pramonę.

Deja, pas mus vis dar daugiau kal­ bama, nei daroma. Aš labai norėčiau,

kad Lietuvos valdžia pradėtų kreipti dėmesį ne į tuos, kurie šneka, o į tuos,

metams po prietaiso paleidimo jame

kurie yra ką nors reikšmingo padarę mokslo srityje. Jeigu viską pradėtų

jie nusprendė pasikviesti bendradar­

reikės padaryti radikalius pakeitimus.

organizuoti tie, kurie žino, ką galima

biauti ir jo vadovą. Kelionė pasiteisi­

Tam tikslui buvo kuriama komanda, ir

padaryti ir ko reikia tam tikslui pasiek­

no, nes pavyko atrasti visiškai naujo

per programos vadovybės rinkimus

ti, viskas būtų kitaip.

universitas

2011 m. balandis

9

vilnensis

_____________________________________________ jubiliejus f f f

Puslaidininkių fizikos katedrai - S Q met4 Prof. habil. dr. Gintautas TAMULAITIS, Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas 1960 m.įžvelgti puslaidi ninkių fizikos perspektyvas nebuvo lengva. O akade­ mikas Povilas Brazdžiūnas įžvelgė. Jo iniciatyva Eksperimentinės fizikos kate­ dra Vilniaus universitete buvo padalyta į dvi: Puslaidininkių fizikos katedrą (PFK) ir Radiofizikos katedrą. Pirmuoju kate­ dros vedėju tapo akad. Jurgis Viščakas, tada dar docentas. 1961 m. katedroje buvo įsteigta Eksperimentinės fizikos probleminė laboratorija, kurios vedėju paskirtas dr. A. Smilga. Pakeitus pavadi­ nimą, ji tapo Puslaidininkių fizikos pro­ blemine laboratorija, o jai ilgus metus vadovavo dr. A. Meškauskas.

Nuo pat PFK susikūrimo viena iš pagrindiniųjoje atliekamų tyrimų krypčių buvo šviesos sąveika su puslaidinin­ kinėmis medžiagomis. Fotolaidumo kinetikai tirti po sėkmingos stažuotės akademiko N. G. Basovo, gavusio Nobelio premiją už lazerio sukūrimą, laboratorijoje Maskvoje aspirantas J. Vaitkus irtrečiakursis studentas R. Baltramiejūnas 1966 m. pagamino pirmąjį Lietuvoje lazerį. Įvairūs lazeriniai šviesos šaltiniai Puslaidininkiųfizikos katedroje atliekamuose tyrimuose sėkmingai naudojami iki šiol, o pirmojo Lietuvoje lazerio autoriai tapo profesoriais, pers­ pektyvių tyrimo krypčių lyderiais.

Pirmoji platų praktinį pritaikymą turinti PFK mokslinių tyrimų sritis elektrografija. Su elektrografija susiję tyrimai itin suaktyvėjo Vilniuje įkūrus Elektrografijos mokslinių tyrimų institu­ tą ir pradėjus gaminti „kopijavimo ma­ šinas". Vilniuje išrutulioti elektrografinių procesų modeliai sudomino net elek­ trografinių aparatų gamybos lyderės pasaulyje-firmos„Xerox"-specialistus.

Kita septintajame ir aštuntajame de­ šimtmečiuose atliekamų fotolaidumo tyrimų praktinio taikymo sritis - dau­ giakanaliai fotoelektriniai keitikliai. PFK sukurti ir įdiegti keitikliai buvo pritaikyti į kompiuterį įvesti vaizdinę informaciją (iki 2000 spausdintų ženklų per minutę, o tai daug netgi mūsų dienomis). Kate­ droje buvo kuriami ir infraraudonojoje spektro dalyje veikiantys daugiakanaliai fotoelektriniai keitikliai, skirti darbui kosminiuose aparatuose.

1977 m. katedros vedėju tapo prof.

J. V. Vaitkus. Katedroje toliau sėkmingai plėtojami polikristalinių medžiagų tyri­ mai ir jų taikymai fotoelektrinių keitiklių kūrimui, sukurti puslaidininkių parame­ trų matavimo ir kontrolės įrenginiai. Jų kūrėjams ir dabar, matyt, mielai skamba šių prietaisų pavadinimai: LIUMOTOPAS 1 ir 2, DIAGNOSTIKA I-IV, RELJEFAS, GEOTOPAS. Fundamentaliųjų irtaikomųjų darbų apimtys devintojo dešimtmečio pabai­ goje taip išaugo, kad PFK darbuotojų skaičius, įskaitant ūkiskaitinius etatus, išlaikomus iš užsakomųjų darbų, viršijo 150. PFK tampa didžiausia tarp TSRS aukštųjų mokyklų katedrų, gal net didžiausia katedra visame pasaulyje.

Katedra išsiskyrė ne tik kiekybe, bet ir kokybe. Tai rodo apdovanojimai, devintajame dešimtyje paskirti PFK darbuotojams: Lietuvos valstybinė premija už darbų ciklą„Defektų tyrimai puslaidininkiuose" profesoriams A. Sa­ kalui ir J. Vaitkui (1981 m.), už kietųjų kūnų spektroskopinius tyrimus - prof.

R. Baltramiejūnui (1985 m.); Lietuvos Ministrų Tarybos premijos kartu su bendraautoriais iš kitų organizacijų prof. A. Sakalui ir prof. S. Sakalauskui (1987 m.) bei prof. K. Jarašiūnui ir prof.

J. Vaitkui (1988 m.). Prof. J.Vaitkui (kartu su Maskvos ir Ukrainos mokslininkais) 1988 m. buvo paskirta TSRS valstybinė premija už specialiosios kosminės technikos kūrimą.

Vilniaus universiteto Teatro salėje kovo 24 d. pažymėtas Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros 50-metis.

Nobelio premijos laureatas N. Basovas (dešinėje) lankosi laboratorijoje, kurioje plėtojami lazerio impulsais sužadinamų puslaidininkių tyrimai, pradėti Vilniaus universitete 1966 m. po J. Vaitkaus (kairėje) stažuotės N. Basovo laboratorijoje panaudojant dovanotą lazerio galvutę. Viduryje katedros vedėjas prof. J. Viščakas ir Prahos universiteto rektorius V. Proseris, kurie 1967 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp universitetų pažeisdami sovietinę tvarką. Ši sutartis atvėrė VU studentams galimybę vykti į praktiką Čekoslovakijoje, o Prahos mokslininkams - panaudoti lazerius moksliniuose tyrimuose

Habil. dr. E. Gaubas su doktorantu A. Ulecku laboratorijoje greta jų sukonstruoto prietaiso, skirto Didžiojo hadronų kolaiderio detektorių mo­ dernizacijos darbams

Po Lietuvos nepriklausomybės atkū­ rimo nutrūkus ryšiams su užsakovais, katedros kolektyvui buvo nelengva.

Dalis kolegų tapo bankininkais, versli­ ninkais, valdininkais, užsienio univer­ sitetų mokslininkais. Dėl tuometinio katedros vedėjo prof. J. V. Vaitkaus iš­ radingumo, didžiulės energijos ir noro išsaugoti per daugelį metų sukauptą mokslinį potencialą 1992 m. buvo įkurtas Taikomųjų mokslų institutas.

Institutas daug kartų keitė savo statu­ są, pavadinimą, finansavimo būdus, struktūrą. Mes, instituto darbuotojai, nesuspėdavome susigaudyti, kokiame padalinyje dirbam, bet atlyginimus gaudavom. Minimalios sąlygos išgy­ venti buvo. Stengėmės ir mes būti ne vien išlaikytiniais. Padėjo per daugelį metų sukauptas mokslinis bagažas.

Tarptautiniai kontaktai leido mums justi perspektyvias tyrimų kryptis ir mokslinį lygį, į kurį reikia orientuotis.

Nuo 2002 m. katedrai vadovauja prof. habil. dr. Gintautas Tamulaitis.

Katedra sėkmingai įsitraukė („mė­ lynąją revoliuciją". Jau daugiau nei prieš porą dešimtmečių buvo sukurti didelio ryškio raudoni, geltoni, žali šviestukai (šviesos diodai).Tačiau ilgai nepavykdavo rasti puslaidininkio, iš kurio būtų galima pagaminti mėlyną šviestuką. O mėlyni didelio ryškio šviestukai reikalingi gaminant baltos

šviesos lempas, švieslentes ir kituose, siauresnį pritaikymą turinčiuose prie­ taisuose. Mėlyną šviestuką 1994 m. pavyko pagaminti iki tol niekam nežinomam Japonijos firmos„Nichia" inžinieriui Shuji Nakamurai. Mėlynas šviestukas buvo pagamintas iš indžio galio nitrido (InGaN) - puslaidininki­ nės medžiagos, kuriai būdingas labai didelis struktūrinių defektų tankis.

Mėlyni ir jų pagrindu pagaminti balti šviestukai jau seniai gaminami pra­ moniniu būdu, jų pasaulinė apyvarta jau prieš porą metų viršijo 5 mlrd. JAV dolerių, tačiau fizikinės problemos, mažinančios šviestukų našumą, vis dar intensyviai tyrinėjamos. Stengtis yra dėl ko: šiuolaikiniuose baltuose šviestukuose šviesa pavirsta tik apie 30 proc. sunaudotos elektros ener­ gijos, nors nėra fizikinių priežasčių, neleidžiančių pasiekti 100 proc., yra tiktechnologinės priežastys (skirtingai nei kaitrinei lemputei, kur fizikinė riba yra apie 5 proc., ar fluorescencinei lempai, kur riba yra 28 proc.). Į nitridinių puslaidininkių tyrimus Puslaidininkių fizikos katedra ir Tai­ komųjų mokslų institutas įsitraukė 1999 m. Nuo to laiko šia tematika esame paskelbę apie 150 mokslinių straipsnių didelį tarptautinį pripažinimą turinčiuose žurnaluose, tie straipsniai jau pacituoti daugiau nei 1800 kartų,

2008 m. Lietuvos nacionalinė mokslo premija įteikta prof. habil. dr. Sau­ liui Juršėnui, prof. habil. dr. Edmundui Kuokščiui, prof. habil. dr. Gintautui Tamulaičiui, dr. Remigijui Gaškai už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija (2001-2007 m.)“ prof. A. Žukauskas su bendraautoriais iš JAV yra parašęs pirmąją pasaulyje mo­ nografiją apie kietakūnį apšvietimą.

Mūsų laimėjimai tikrai būtų daug kuklesni be buvusio mūsų katedros kolegos dr. Remio Gaškos pagalbos.

Jo dėka užmegzti glaudūs moksliniai ryšiai su JAV esančio Rensselaerio politechnikos instituto profesoriumi M. Shuru, Pietų Karolinos universiteto profesoriumi A. Khanu ir kitais nitri­ dinių puslaidininkių tyrimo lyderiais pasaulyje. Pats dr. R. Gaška prieš kele­ rius metus su kolegomis įkūrė įmonę „Sensor Electronic Technology, Ine." ir dabar yra jos prezidentas ir vyriau­ siasis vykdomasis direktorius. „Sensor Electronic Technology, Ine." - kol kas vienintelėfirma pasaulyje, pramoniniu būdu gaminanti tolimojo ultravioleto šviestukus. Pastarieji irgi gaminami iš nitridinių puslaidininkių. Šiemet dr.

R. Gaška įsteigė premiją, kuri kasmet bus skiriama dviem Fizikos fakulteto absolventams, parengusiems geriau­ sius baigiamuosius darbus.

Katedroje intensyviai tiriami ir kiti puslaidininkiai. Viena tokių tyrimų sričių - plačiatarpiai puslaidininkiai, iš kurių tikimasi pagaminti prietaisus didelės galios elektronikai, reikalingai elektrifikuotuose geležinkeliuose, atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančiuose elektros tinkluose ir kt. Sėkmingai kuriami jutikliai darbui

aukštų energijų eksperimentuose, atliekamuose tarptautiniame branduo­ linių tyrimų centre CERN. Pradedami tirti organiniai puslaidininkiai. Ieškoma naujų medžiagų Saulės elementams.

Dideles viltis siejame su nauja tech­ nologine įranga, kuri jau įsigyjama ar numatyta įsigyti pagal Saulėtekio slė­ nio programą.Technologinėįranga leis mūsų mokslines idėjas įdiegti iki prie­ taisų prototipų lygio. Pramonininkai mus teisingai moko, kad mokslą reikia artinti prie gamybos, bet kol nepamato prototipo, apie jokį rimtą finansavimą nekalba. O mes, mokslininkai, vis šne­ kame apie savo darbų praktinę naudą, bet ji taip ir lieka kalbomis, kol neturi­ me galimybės pagaminti prototipą.

Tikimės, kad technologinė pakraipa ir bus naujas katedros artimiausių metų veiklos bruožas.

Puslaidininkiųfizikos katedroje šiuo metu dirba daug labai kvalifikuotų specialistų. Didelė dalis jų derina darbą katedroje su tyrimais, atlieka­ mais VU Taikomųjų mokslų institute, Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos institute. Net 11 šiuo metu dirbančių Puslaidininkių fizikos katedros profesorių yra Lietu­ vos mokslo premijos laureatai, trys iš jų - net dukart. Katedroje pastaruoju metu pradėjo dirbti daugiau jaunimo, laboratorijose vis daugiau aktyviai dirbančių studentų.

Nuotr. iš katedros arch.

FIZIKOS FAKULTETO Sensor Electronic Technology, Ine. STUDENTAMS - NAUJA VAR Nitride Technology Dr. Remis Gaška / President and CEO

DINE STIPENDIJA

Remio Gaškos ir „Sensor Elec­ tronic Technology Ine." stipendija bus skiriama studentams už ge­ riausius baigiamuosius bakalaurinius darbus. Į šią stipendiją galės pretenduoti visi Fizikos fakulteto bakalauro pakopos studentai.

Stipendija įsteigta Fizikos fakulteto absolvento dr. Remio Gaškos iniciaty­ va. Iki 1992 m. dirbęs Vilniaus univer­ siteto Puslaidininkiųfizikos katedroje, dr. R. Gaška kėlė kvalifikaciją ir dirbo kelete JAV universitetų. Dirbdamas Rensselaerio politechnikos institute jis su kolegomis įsteigė įmonę „Sen­ sor Electronic Technology, Ine.", šiuo metu yra jos prezidentas ir vyriausia­ sis vykdomasis direktorius. „Sensor ElectronicTechnology, Ine.“ - vienin­ telė įmonė pasaulyje, pramoniniu būdu gaminanti gilaus ultravioleto šviestukus. Šie šviestukai yra plačiai naudojami sveikatos apsaugoje,

karinėje pramonėje ir moksle. Už inovacines technologijas optikos ir fotonikos srityse įmonė 2009 m. laimėjo„Prism" apdovanojimą.

Stipendijos steigėjas dr. R. Gaška yra daugelio išradimų ir gausiai cituojamų mokslinių straipsnių autorius. Kartu su Fizikos fakulteto Puslaidininkių katedros profeso­ riais Sauliumi Juršėnu, Edmundu Kuokščiu ir Gintautu Tamulaičiu 2008 m. jis tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija". Dr. R. Gaška aktyviai skatina Fizikos fakulteto studentų bendruomenę ne tik šia nauja stipendija, bet ir remdamas Fizikų dieną - FiDi, kurios pirminin­ ku yra buvęs studijų metais.

FFinform.

universitas

10

2011 m. balandis

vilnensis

■ k kronika Indijos užsienio reikalų valstybės ministrę sužavėjo Vilniaus universitetas Kovo 29 d. į Vilnių atvykusi In­ dijos užsienio reikalų valstybės ministrė Preneet Kaur aplankė ir Vilniaus universitetą. Viešnia susitiko su VU rektoriumi akad.

Benediktu Juodka, Orientalis­ tikos centro dėstytojais, apžiū­ rėjo universiteto architektūrinį ansamblį.

Indijos užsienio reikalų valsty­ bės ministrė VU Orientalistikos centrui padovanojo nemažai knygų apie Indijos kultūrą, kal­ bą, taip pat kitos specializuotos literatūros.

Viešnią nepaprastai sužavėjo Vilniaus universitetas. „Ministrę labai maloniai nustebino, kad Lietuvoje irVilniaus universitete yra žmonių, laisvai kalbančių hindi kalba. Vilniaus universitetą Svečiai VU bibliotekoje apžiūri parodą. viešnia įvertino kaip prestižinį, aukšto lygio universitetą, pa­ V. Naujiko nuotr. sidžiaugė, kad jame mokoma hindi kalbos. Tai P. Kaur pažymėjo oficialiame priėmime", - teigė tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. R. Vaitkus. Ministrę sužavėjo žinia, kad hindi kalbos vadovėlis ir žodynas išleisti lietuviškai.„Ją labai nustebino, kad mes šioje srityje dirbame labai rimtai ir turime sukaupę nemažą įdirbį. Mes pasiūlėme organi­ zuoti lietuvių kalbos mokymo grupę Delio universitete. Ministrė susidomėjo šiuo pasiūlymu", - džiaugėsi prorektorius.

Vizito pabaigoje universiteto rektorius akad. B. Juodka ir VU Orientalistikos centro direktorius prof. A. Beinorius Indijos užsienio reikalų valstybės ministrei P. Kaur padovanojo knygų apie universitetą.

Įteikta pirmoji prof. Audronės Glosienės stipendija Vasario 24 d. Vilniaus universiteto Senato ko­ misijos posėdyje buvo įteikta prof. Audronės Glosienės stipendija. Ją šiais metais gavo Simo­ na Petraitytė -Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotoja ir VU Ko­ munikacijos fakulteto doktorantė. Stipendiją jai įteikė Vilniaus uni­ versiteto rektorius akad.

Benediktas Juodka. Pa­ sak S. Petraitytės, ji pla­ Simona Petraitytė (centre) su VU rektoriumi nuoja panaudoti gautą akad. B. Juodka ir Senato pirmininku stipendiją stažuotei Tar­ prof. habil. dr. D. Kaunu. V. Naujiko nuotr. tu universitete.

Prof. A. Glosienės stipendija buvo įsteigta praėjusiais metais. Šiemet ji tei­ kiama pirmą kartą. Kaip pabrėžė Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė informacinei ir kultūros paveldo veiklai doc. dr. Marija Prokopčik, ši stipendija įsteigta siekiant „plėtoti šviesaus atminimo prof. A. Glosienės idėjas". Pagal įstatus stipendija skiriama jauniesiems bibliotekininkystės ir informacijos mokslų specialistams. „U. V." inform.

VU leidyklos išleistas vadovėlis pelnė pripažinimą Kasmet Aukštųjų mokyklų vadovėlių ko­ kybės vertinimo komisija patvirtina pra­ ėjusiais metais su komisijos žyma išleistų vadovėlių kalbos, dizaino, šrifto ir poligrafinės kokybės vertinimo ekspertų grupes. Eks­ pertai šiemet vertino devyniolika 2010 m. išleistų vadovėlių. Juos išleido VU, VGTU, MRU, VDU, VDA, ŠU, TEV, „Senojos" leidyklos.

Bonifacas Stundžia

BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS 1 AKCENTO­ LOGIJA

Geriausiu kalbos ir dizaino požiūriu ekspertai pripažino VU leidyklos išleistą vadovėlį„Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija" (autorius Bonifacas Stundžia) ir apdovanojo leidyklą už šio vadovėlio turinio ir formos vienovę.

VU leidyklos maketuotoja Vida Vaidakavičienė apdovanota už nepriekaištin­ gą šio vadovėlio maketą, dailininkė Audronė Uzielaitė - už meninį apipavida­ linimą.

Vilniaus universitete lankėsi Nobelio premijos laureatas prof. Robertas Huberis Kovo 7 d. Lietuvos mokslų akademijos kvietimu šalyje besisvečiuojantis Nobelio premijos laureatas iš Vokietijos, bio­ chemikas prof. Robertas Huberis aplankė Vilniaus universitetą ir VU Biotechnologijos institutą.

Vizito vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai. Institute dirba prof. dr. Virginijus Šikšnys, kuris nuo senų laikų kolegiškai

bendradarbiauja su R. Huberiu, taip pat buvęs garbingo svečio studentas dr. Saulius Gražulis, atlikęs stažuotę šio profesoriaus vadovaujamoje laboratorijoje.

R. Huberis svečiuojasi Lietuvojejau nebe pirmą kartą. Pasak profesoriaus, pirmas jo vizitas į Vilnių įvyko prieš aštuonerius metus.

R. Huberis pasidžiaugė galimybe plačiau susipažinti su VU Biotechnologijos instituto veikla ir pajėgumais. Pasak svečio, Lietuvos biochemijos specialistai jau šiandien yra labai pas­ tebimi šioje fundamentinio mokslo srityje. „Aš matau, kad jie daro viską, ką tik gali. Jų įnašas į mokslą yra labai svarbus.

Kalbu žinodamas vien šio instituto darbus. Manau, kad viso universiteto mastu šis indėlis yra dar ženklesnis", - sakė R. Huberis.

Paklaustas apie jausmą, kuris jį aplankė, kai sužinojo laimėjęs Nobelio premiją, R. Huberis ilgam susimąstė. Pasak mokslinin­ ko, toks aukštas įvertinimas turi ir gerąją, ir blogąją pusę.„Viena vertus, tai galimybė dirbti su pačiais geriausiais studentais, gauti geresnį finansavimą tolimesnei veiklai. Kita vertus, tai yra ir savotiškas stresas, nes pasidaro baisu nepateisinti kitų žmonių vilčių ir lūkesčių", - sakė jis.

Kovo 8 d. su R. Huberiu taip pat susitiko Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka.

R. Huberis gavo Nobelio premiją chemijos srityje 1988 m. kartu su savo kolegomis -Johannu Deisenhoferiu ir Hartmutu Micheliu. Šiuo metu prof. R. Huberis dirba Duisburgo-Eseno

universiteto Medicinos biotechnologijų centre. „U. V." inform.

VU rektorius priėmė Nobelio premijos laureatą biochemiką prof. R. Huberį. V. Naujiko nuotr.

VU Biotechnologijos instituto prof. dr. Virginijus Šikšnys nuo senų laikų kolegiškai bendradarbiauja su prof. R. Huberiu. V. Denisenko nuotr.

Orientalistikos centro skaitykla atvėrė duris naujoje erdvėje Orientalistikos skaitykla įsikūrė iki šiol nenaudojamose, architektūriš­ kai sudėtingose, bet įdomiausiose ir aukščiausiai esančiose Vilniaus universiteto bibliotekos patalpose.

Vasario 15 d. ji pakvietė skaitytojus į savo naujas erdves Pagal architekto G. Pamerneckio parengtą projektą rekonstruotose erdvėse įgyvendinta vizija, kokia galėtų būti skaitykla, siejama su Rytų kalbų, istorijos, kultūros studijomis: šiek tiek paslapties, rimties ir neti­ kėtumo. Modernūs ir funkcionalūs interjero sprendimai čia derinami su jaukia asmeninės, namų bibliotekos atmosfera, tam tikros detalės ne užgožia, bet paryškina įspūdingas miesto panoramas, atsiveriančias pro langus. Į atvirus naujosios skaityklos fondus perkelta VU Orientalistikos centro biblioteka - didžiausia orientalistinė mokslinė biblioteka Lietuvoje ir Bal­ tijos šalyse. Mokslinės ir mokomosios Azijos kalbų, kultūrų, religijų, filoso­ fijos, antropologijos ir meno istorijos bibliotekos kolekciją sudaro daugiau kaip 10tūkst. leidinių ne tik pagrindi­ nėmis Vakarų Europos, bet ir japonų, kinų, sanskrito, hindi, pali, korėjiečių,

persų, arabų, tibetiečių, mongolų, tailandiečių, pandžabi, kitomis retes­ nėmis Azijos kalbomis. Viena skaity­ klos patalpa paskirta Alfredo Binderio (Šveicarija) orientalistinei kolekcijai, kurią sudaro apie 4 tūkst. leidinių.

Tai viena didžiausių ir nuosekliausių budistinės kultūros,filosofijos, religijos ir meno kolekcijų Centrinės ir Rytų Europos universitetuose. „Orientalistikos skaitykla - trečioji integruota VU padalinio biblioteka.

Centrinėje bibliotekoje jau atidarytos Filosofijos ir Filologijos skaityklos. Nau­ joji skaitykla - dar viena galimybė įgy­ vendinti studijų tarpdiscipliniškumo idėjas, dar viena mokslo tyrinėjimams, atradimams ir kūrybai įkvepianti er­ dvė", - sakė VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Iš viso skaitykloje, susidedančioje iš penkių įvairaus dydžio erdvių, yra 17 darbo vietų, tarp jų 6 kompiuteri­ zuotos. Taip pat suformuotos kelios nedidelės poilsiui, bendravimui skirtos erdvės su minkštasuoliais ir arbatos staliukais. Orientalistikos skaitykla turėtų būti tyliausia bibliotekos skai­ tykla, skirta ramiam, ilgų apmąstymų reikalaujančiam darbui.

VUB inform.

VU bibliotekos rekonstrukcijos etapai 2006-2007 m. vyko pirmasis rekonstrukcijos etapas. Buvo remontuotos saugyklų patalpos, įrengtos modernios gesinimo, dulkių šalinimo, vėdinimo ir apsaugos sistemos. Renovuotose patalpose įrengtas Humanistikos informacijos centras, Litua­ nistikos skaityklos, seminarų auditorija.

2008 m. antrojo rekonstrukci­ jos etapo rezultatas - atnaujintas, modernizuotas Restauravimo skyrius, sutvarkytos P. Smug­ levičiaus salės grindys, durys, restauruoti baldai.

2009 m. po trečiojo rekons­ trukcijos etapo atnaujintos dviejų bibliotekos aukštų patalpos, ku­ riose įsikūrė Filosofijos, Retų spaudinių, Rankraščių, Laik­ raščių skaityklos ir Grafikos ka­ binetas.

2010 m. po ketvirtojo rekons­ trukcijos etapo istorinėje biblio­ tekos salėje įkurta Filologijos skaitykla ir rekonstruotos patal­ pos virš Baltosios salės (būsima Orientalistikos skaitykla).

Tikimasi, kad visos bibliote­ kos rekonstrukcija bus baigta iki Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir in­ formacijos centro Saulėtekyje atidarymo 2012 m. Tuomet VU biblioteka turėtų funkcionuoti pagal generalinės direktorės I. Krivienės suformuluotą stra­ tegiją, išreikštą formule 1+1=1, kai viena biblioteka jungia dvi: senuosiuose bibliotekos pasta­ tuose formuotųsi humanitarinių mokslų informacijos centras, o Saulėtekyje - fizinių ir tech­ nologijos mokslų informacijos centras, atitinkantis kuriamo Saulėtekio technologijų slėnio informacinius poreikius.

universitas

2011 m. balandis

11

vilnensis

♦

kronikas g s

Vilniaus universitetas atvėrė duris busimiesiems studentams Balandžio 2 d. Vilniaus universitetas atvėrė duris būsimiems studentams ir visiems, panorusiems išsamiau susipažinti su stojimo tvarka, univer­ siteto dėsytojais ir administracija, daugiau sužinoti apie siūlomas studijų programas. Svečių sulaukė Filologijos, Filosofijos, Ekonomikos, Istorijos, Chemijos, Matematikos ir informatikos fakultetai, Užsienio kalbų institutas, VU Tarptautinio verslo mokykla, taip pat VU priklausantys centrai: Religijos studijų ir tyrimų centras ir Orientalistikos centras.

Viktorija NAVICKAITĖ Atvirų durų dieną VU slenkstį per­ dengė ne tik dabartiniai abiturientai, galvojantys apie bakalauro studijų universitete galimybę, bet ir besido­ mintieji magistrantūros bei dokto­ rantūros studijomis. Svečiai išklausė fakultetų dekanų pasisakymus, trum­ pus studijų programų apibūdinimus, išgirdo atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Konkrečiai apie stojimą į dominančias specialybes svečiai su dėstytojais kalbėjosi atskirose auditorijose.

Nepaisydami prastų oro sąlygų, į VU centrinius rūmus sugužėjo daugybė būsimų studentų. Kone mažiausiai auditorijose sėdėjo vilniečių - daug ak­ tyvesni pasirodė įvairių Lietuvos regio­

nų moksleiviai. Vidurinio išsilavinimo dar neturintys renginio svečiai jautėsi gana nedrąsiai - vienus į auditorijas lydėjo tėvai, kiti atėjo įsikibę į močiutės parankę, drąsesni į universitetą atvyko kartu su draugais. Klausimai apie stoji­ mo sistemą dėstytojams pasipylė dar iki renginio pradžios.

Kiek mažiau auditorijose susirinko studentų, norinčių stoti į magistro studijas.

Renginio svečiams nemokamai buvo dalijamos knygelės apie uni­ versitetą, taip pat lankstinukai, skra­ jutės.

Skirtingai savo siūlomas studijas pristatė fakultetų dekanai. Štai Filologi­

jos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona į universiteto gyvenimą ban­ dė pažvelgti su humoru - docentas

nuolatjuokavo, kalbino susirinkusiuo­ sius, dalijosi mintimis apie universiteto paskirtį. Filosofijos fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Dubnikas būsimus studentus glaustai supažindino su fakulteto istorija, filosofijos tradicija ir bandė paaiškinti svečiams mokesčių už mokslą sistemą.

Būsimus VU studentus domino, kaip ir nuo kada turėtų būti pildomos stojimo paraiškos, kokie yra reikala­ vimai stojantiesiems, kokios studijų teikiamos perspektyvos ir studijų mainų programų galimybės.

Gamtos mokslų fakultete besido­ mintieji studijomis laukiami balan­ džio 16-ąją, Kauno humanitariniame fakultete - gegužės 13-ąją.

Išsamiau skaitykite: http://naujienos.vu.lt/studijos/stojantiesiems/.

Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje pristatytos filologijos studijos

Studentai pristatė ne tik studijas, bet ir visuomeninį gyvenimą universitete. Nuotr. iš FilF arch.

KARJEROS DIENOS '11: rinka atsigauna, studentams - žalia šviesa Visą mėnesį vykusios Vilniaus universiteto Kar­ jeros dienos 2011 siūlė studentams susipažinti su karjeros perspektyvomis, tradiciškai rengia­ muose mokymuose išmokti CV ir motyvacinio laiško rašymo subtilybių ir naudingose konsul­ tacijose sužinoti, kokių savybių reikia lyderiui.

Kovo 23-iąją šias dienas vainikavo Saulėtekio rūmuose po metų pertraukos vėl atgijusi Karjeros mugė - renginys, suteikęs studentams galimybę pabendrauti su 27 įmonėmis, vienai dienai įsikūriosiomis po vienu stogu, ir susipažinti su Lietuvos ir užsienio organizacijomis. VU Karjeros dienų organizatoriai - VU Studentų atstovybė.

Rūta JAKUTYTĖ ^Renginių gausa Karjeros dienos šiais metais išsiskyrė rekordiniu renginių skaičiumi - nuo vasario 22 d. vyko per pusšimtį eks­

kursijų, mokymų, varžybų ir seminarų. Šiemet buvo suorganizuota apie dvidešimt ekskursijų: aplankyta „Švy­

turio - Utenos alaus",„Coca-Cola HBC Lietuvos" gamykla Alytuje, „MARŠ Lietuvos" gyvūnų maisto gamykla Gargžduose, finansinių paslaugų įmonė „Citco". Galvoti apie karjeros planavimą taip pat skatino seminarų

ciklas, kuriame žiniomis ir patirtimi dalijosi „Rimi Lietuva" generalinis direktorius Christianas VVijkstromas,

žurnalistė, Všį „Kūrybos elementas" vadovė Gražina Sviderskytė, UAB

„TELE2" Prekybos ir marketingo de­ partamento direktorius Mindaugas Ubartas ir daug kitų sėkmingą karjerą

padariusių specialistų. Orientacinėse varžybose „Sudrebink rinką!" šešios

komandos vykdė užduotis šešiuose įmonių įsteigtuose punktuose - stu­ dentai turėjo įvesti į rinką savo sukur­ tą produktą. Laimėtojų komandos

siūlyta prekė buvo vežimėlis-dviratis,

Nors tikslios statistikos, kiek Karjeros dienų metu sudaroma darbo sutarčių, nėra, renginio organizatorius E. Paraš­ čiakas teigė pastebintis, kad praėju­ siais metais pasižymėjusius studentus dabar galima pamatyti kitoje barikadų pusėje - atstovaujančius renginyje juos įdarbinusioms įmonėms. „Prieš kelerius metus Karjeros dienų metu dalyvavau pokalbyje dėl darbo, buvo siūloma tapti jaunesniuoju apskaiti­ ninku, ir man pasisekė. Štai dabar pats padedu ieškoti darbuotojų", - dalijosi patirtimi Mindaugas, pasitinkantis studentus prie finansinių paslaugų įmonės„Citco" stendo.

Studentai išlieka nepatiklūs kurį jaunieji verslininkai sėkmingai pristatė, įregistravo prekinį ženklą

ir derėjosi su vadybininkais, šia si­ muliacija pagilindami savo žinias ir supratimą apie rinkos procesus.

Karjeros mugė: įmonių daug, studentų - mažai Praėjusiais metais Karjeros mugės idėjos buvo atsisakyta, dėl sunkme­ čio bendrovėms nereikėjo naujų darbuotojų ir praktikantų. „Šiemet,

pajutę rinkos pagyvėjimo ženklus, didelį įmonių interesą, renginyje tu­ rime 27 įmones. Beveik visose galima atlikti praktiką, nemažai jų siūlo ir darbo vietas", - teigė Karjeros dienų organizatorius Eiviltas Paraščiakas. Šis renginys taip pat rodo ir tam tikrą ekonomikos atsigavimą: „Net juo­

kavome, kad krizė baigėsi, nes šiais metais dalyvauja rekordinis įmonių skaičius ir vyksta daugybė Karjeros dienų renginių", - pasakojo organi­

zatorius. Praėjusiais metais dalyvavo 16, o 2009-aisiais- apie 25 įmones.

Įmonių atstovai pasigedo labai stipriai suinteresuotų dirbti studentų

Beveik pusė jų - nuolatinės Karjeros dienų dalyvės. Įmonių darbuotojai pastebėjo, kad šiemet mugę aplankė mažiau studen­ tų, jie ne tokie aktyvūs kaip kituose

universitetuose. „Palyginti su kitur, pavyzdžiui, Kauno technologijos universitete, organizuotomis mugė­ mis, studentų susidomėjimas tikrai mažesnis. Labai stipriai suinteresuotų dirbti, o ir apskritai ketvirtakursių tikrai pasigedome", - konstatavo „Švyturio - Utenos alaus" žmogiškųjų

išteklių administratorė Solveiga.

Pagrindinė sąlyga žinoti, ko nori Įmonių atstovai teigia, kad reikia teisės, komunikacijos, ekonomikos specialistų, bet kartu pabrėžia, kad diplomas nėra pagrindinis kriterijus svarbiausia noras ir potencialas.„Ieš­ kome nebūtinai ketvirtakursių, svar­ biausia, kad galėtų suderinti darbą su mokslais. Norime pritraukti studentus atlikti praktiką mūsų banke, kadangi iki 40 proc. priimtų praktikantų vėliau įdarbiname", - tikino Miglė Kranauskaitė, DnB NORD banko atitikties specialistė. Panašią nuomonę prista­ tomojoje AB SEB banko paskaitoje išreiškė ir Personalo departamento direktorė Edita Znutienė:„Esame be­ veik darbuotojų kalvė. Skiriame labai daug lėšų mokymams, stažuotėms, tačiau svarbiausia - iš anksto nuspręs­ ti, ar žmogaus vertybės sutampa su įmonės vertybėmis."

Karjeros mugėje studentai galėjo konsultuotis su įmonių atstovais; buvo skatinami užsibrėžti realius kar­ jeros tikslus ir prisidėti prie bendrovių dalyvaudami įvairiuose mokymuose.

Parodomosiose paskaitose, kuriose penkios įmonės pristatė savo veiklą, struktūrą ir karjeros galimybes, beveik visose buvo siūlomos praktikų vie­ tos- šokoladinių batonėlių ir maisto augintiniams gamintoja„Mars Lietuva" pristatė virtualų „Marš" universitetą, o programinės įrangos bendrovė „IClickFactory" pasiūlė akademiją su trijų pakopų programa, kurios tikslas „užsiauginti" potencialius darbuotojus.

Tačiau studentai į šias paskaitas žvelgė skeptiškai:„Aš asmeniškai kol kas nera­ dau tokios įmonės, kur norėčiau dirbti ar pateikti savo CV. Pristatymai per daug gražūs, manau, kad tai tiesiog re­ klama, jei darbo vieta žadama visiems norintiems", - svarstė tarptautinį verslą studijuojanti ketvirtakursė Jekaterina. „Smagu, kad vyksta toks renginys.

Vienoje vietoje gali rasti labai daug in­ formacijos, pats nė piršto nepajudinęs.

Tačiau apsilankius paskaitose susidaro įspūdis, kad visur esame laukiami, atrodo, užpildysi prašymą ir tave iš karto priims - manau, reali situacija kitokia", - išreiškė abejones fizikos mokslų trečiakursis Tomas.

V. Naujiko nuotr.

universitas

12

2011 m. balandis

vilnensis

iiKmes - studentai Dešimt metų kartu Edgaras KUODYS, GMF SA pirmininkas Šiais žodžiais VU Gamtos mokslų

fakulteto Studentų atstovybė kovo 29 d. pasitiko svečius, atvykusius į 10-ąjį atstovybės gimtadienį. Fakulteto

Didžiojoje auditorijoje skambėjo fakul­ teto akademinių reikalų prodekanės doc. dr. Reginos Prapiestienės, prodekano prof. habil. dr. Osvaldo Rukšėno sveikinimai, VU Studentų atstovybės

prezidento Liutauro Gudžinsko žodis, prisiminimais dalijosi buvusieji pirmi­ ninkai. Prabėgusio atstovybės dešim­

tmečio akimirkas priminė nuotraukų

galerija. Kaip ir priklauso per gimtadienį, buvo tortas ir GMF muzikinio teatro pasirodymas. Pasak prodekano O. Rukšėno:„Žvelgiant fiziologiškai, jau

pasiekėte amžių, kai vystyklai ir pirminė vaikystė toli, o ne už kalnų hormoninių audrų amžius."

Išties, per 10 metų įvyko labai daug kas. Keitėsi žmonės, darbai, renginiai nyko arba virto tradicijomis. Vienas iš jų - Gamtininkų dienos - visa savaitė įvairių renginių, skirtų studentams, draugams ir prijaučiantiems gamtai.

Plačiausiai žinoma dienų dalis - jau šeštus metus vykstantis pavasarinis muzikos festivalis po atviru dangumi „GaDi". Genetikai, biologai ir kiti rimtų mokslų atstovai, atsitraukę nuo mikros­ kopų ir mėgintuvėlių, rengia šventę sau ir kitiems, ragina atsigręžti į gamtosau­ gą ir ekologiją. Sportas, gyva muzika, pavasaris, švari gamta ir draugai - tai Gamtininkų dienos ir dalis Studentų atstovybės. Jau visus dešimt metų.

Tarptautiniame studentų verslumo forume - KHF studentas Antrus metus VU KHF verslo informatiką studi­ juojantis Justinas Kasiu­ lis neseniai grįžo iš Kelno (Vokietija), kur dalyvavo didžiausiame tarptauti­ niame jaunimo verslumo forume „VVorld Business Dialogue“. Vienas jauniausių šio forumo dalyvių buvo atrinktas iš daugiau kaip 2700 pretendentų. „Trys šimtai studentų iš daugiau nei 70 pasaulio šalių, dar tiek pat verslo atstovų, apie 70 organizatorių ir dvigubai tiek padėjėjų", - tokiais skaičiais Justinas bando apibūdinti 14-ąjį kartą surengtą didžiausią tarp­ tautinį jaunimo verslo forumą. Šiemet

čia gvildenta tema - „Perspektyvos kūrimas" („Managing Complexity: The Art of Collective Consequesnce"), organizatoriai ypatingą dėmesį skyrė Afrikai ir jos verslo sektoriui.

Tris dienas vykusiame renginyje dalyviai bendravo su didžiausių ir sė­ kmingiausių įmonių atstovais karjeros mugėje, lankė seminarus, diskutavo, dalyvavo grupinėse diskusijose, gili­

Pasak Justino, dalyvavimas šiame forume yra raktas į planuojamą verslo sėkmę nosi į šiandieninio verslo galimybes, problemas ir aptarė perspektyvas. Da­ lyvauti konferencijoje buvo pakviesta 11 lietuvių, daugelis jų, kaip ir dalyviai iš kitų šalių, - vyresnių kursų bakalaurantai, magistrantai ar doktorantai. „Palyginti su Indija, iš kurios atrinkta 15, ar su Brazilija -18 studentų, mūsų delegacija buvo tikrai nemaža. Vis dėlto iš Lietuvos buvome 8, kiti lie­ tuviai atvyko iš Olandijos, Anglijos ir Vokietijos", - vardija Justinas.

Verslo informatikos antrakursis tvir­ tina, kad šiame forume ne tik sužinojo apie naujausias verslo tendencijas, bet ir užmezgė studijų praktikai ir planuo­ jamam verslui naudingų kontaktų.

KHF inform.

Medikai stebi kolegų emigracijos tendencijas VU Medicinos fakulteto Studentų atstovybė kovo mėnesį atliko 2010 m. medicinos studijas baigusių absolven­ tų apklausą. Norėta išsiaiškinti, kiek medikų po šešerių studijų metų emi­ gruoja į užsienį atlikti rezidentūros.

Rezultatai buvo kiek kitokie, nei manyta: iš 2003 m. įstojusių medikų (paskutiniai turėję neintegruotą inter­ natūrą) 148 studentų kurso 10 išvyko į užsienį (9 būsimieji medikai pasirinko

Vokietiją, 1 - Jungtinę Karalystę).

Iš 2004 m. laidos (pirmieji, kurių inter­ natūra jau buvo integruota į vientisąsias studijas) 140 studentų - 15 išvykusių (7 į Vokietiją, po 2 - į Belgiją, Olandiją, Daniją, po 1 į Švediją ir Norvegiją).

Tokį tyrimą VU MF SA atliko pirmą kartą. Jis bus tęsiamas ir ateityje - bus stebimi pokyčiai ir tendencijos, sie­ kiant suvokti realią situaciją ir orien­ tuotis medikų emigracijos klausimu.

Medikai paskiepyti nuo hepatito B VU Medicinos fakulteto Studentų atstovybė ir Baltijos imunoprofilaktikos asociacija (BALTIPA) vasario-kovo mėnesiais surengė akcijų ciklą, per kurį visi norėję medicinos studijų pro­ gramos studentai buvo nemokamai paskiepyti nuo hepatito B Užkrečia­ mųjų ligų ir AIDS centre.

Hepatitas B - virusinė infekcinė liga, sukelianti kepenų pažeidimus. Gydy­ tojai ir medicinos studentai priklauso rizikos grupei, užsikrėsti šia liga jiems

kyla grėsmė dirbant su chirurginiais instrumentais, adatomis, intervenci­ ne diagnostine aparatūra. Medicinos studentai nėra apsaugoti nuo hepatito B, nuo šios ligos privaloma tvarka nuo 1996 m. imunizuojami tik visi vaikai.

VU MF SA ir BALTIPA tęsia savo glaudų bendradarbiavimą: remiama studentų mokslinė veikla vakcinologijos srityje, planuojama ir toliau vykdyti skiepų akcijas Medicinos fakulteto studen­ tams. ______________________ VU MF SA inform.

♦

Kauno humanitarinis fakultetas - „STARtuok!" sūkuryje Drauge su pavasariu į laikinąją sostinę atskubėjo ir kasmetinis tradicinis reklamų konkursas „STARtuok!“. Visi naujų, originalių idėjų kupini moksleiviai ir studentai kviečiami jau dabar kurti reklamas, o norintieji įgyti naudingų žinių šioje srityje - ateiti į reklamos specialistų vedamus seminarus.

Agnė SABALIAUSKAITĖ

ir originaliausių darbų autoriai bus apdovanoti galutinio renginio metu -

„STARtuok!" suteikia dvi puikias ga­

gegužės 20 d. Reklamas vertins ir

limybes: sukurti savo reklamą ir daly­ vauti interaktyviuose tikrų specialistų

nugalėtojus rinks kompetentinga

iš Lietuvos ir savo ateitį kurti būtent čia, penktoji kategorija bus socialinė

reklama, kurios tema„Pasilik studijuoti Lietuvoje". „STARtuok!" reklamų konkursas

seminaruose. Norintieji išbandyti jėgas

reklamos specialistų komisija. Šiemet projekto dalyviai varžysis

kūryboje gali rinktis sau priimtiniausią

keturiose teminėse komercinės rekla­

reklamos formatą: spaudos, vaizdo

mos kategorijose (pramogos, laisva­

formaciją internetiniame tinklalapy-

arba garso. Reklamas kurti galima tiek vienam, tiek su draugų grupe, o atsiųsti

laikis, originali reklama, partizaninė

je http://startuok.vukhf.lt/ ir Face-

reklama). Kadangi vienas projekto

jas reikia iki gegužės 9 d. Geriausių

tikslų - skatinti jaunimą neišvažiuoti

book grupėje STARtuok!.

Plačiau: http://naujienos.vu.lt.

kviečia Tave, jaunasis kūrėjau, ne­ snausti ir sekti pačią naujausią in­

'

Vaidiname teismą - kaupiame žinias ir įgūdžius Keturios VU Teisės fakulteto III kurso studentės dalyvavo Tarptautinio baudžiamojo teismo inscenizacijoje (Model International Criminal Court, MICC) Lenkijos miestelyje Kreisau. Tai kasmetinis, jau penktasis toks renginys, jame dalyvavo daugiau kaip pusšimtis busimųjų teisininkų iš Balkanų šalių, Armėnijos, Gruzijos, Indijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kt.

Merginos varžėsi skirtingose, tarp­ tautiniu pagrindu sudarytose ko­ mandose. Aistei Kotrynai Galinytei ir Godai Karalytei teko teisėjų vaidmuo, Aistė Armonaitė buvo prokurorė, o Dei mantė Va Iči u kaitė da lyva vo žiniasklaidos grupės darbe. Buvo sprendžia­ mos fikcinės bylos, kurios pagal savo prigimtį ir nagrinėjamas problemas atitinka Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją. Organizatoriai, atsižvelgdami į naujausias tarptauti­

Renginio dalyviai prie Kreisau rūmų, kur vyko teismo procesai nės baudžiamosios teisės tendencijas, parengė studentams bylas, kurias nagrinėdami jie galėtų įsigilinti į aktualias tarptautinės baudžiamo­ sios teisės problemas, savarankiškai ieškoti jų sprendimo būdų ir ginti savo nuomonę simuliaciniame teismo procese.

Merginos labai džiaugiasi turėjusios galimybę bendrauti su treneriais patyrusiais teisininkais iš Vokietijos, Olandijos, Lenkijos, teisės profesoriais ir kitais teisės srities specialistais. Stu­ dentės mokėsi viešo kalbėjimo, gilino

savo teorines ir praktines žinias tarp­ tautinės baudžiamosios teisės srityje.

Inscenizaciniai teismų renginiai yra labai populiarūs įvairiose šalyse.

Tarptautinio baudžiamojo teismo ins­ cenizacijos (MICC), skirtos studentams teisininkams, kasmet vyksta maža­ me Lenkijos miestelyje Kreisau nuo 2006 m. Šiemet bala ndžio 30- gegužės 1 d. Vilniaus universitete vyksCentrinės ir Rytų Europos teismo inscenizacijos konkursas. Šiuo metu dalyvauti jame norą yra pareiškę daugiau kaip 20 komandų iš įvairių šalių.

Lietuvos studentai - tarp geriausių pasaulio prekybos teisės žinovų Teisė ir avys yra susijusios labiau, nei gali pasirodyti. Šiemet viso pasaulio teisės studentai nusprendė įsivaizduo­ ti, kas nutiktų, jei viena valstybė imtų masiškai klonuoti avis ir jomis pre­ kiauti, o kita, bijodama galimos žalos žmonių ir gyvūnų sveikatai, uždraustų tokią prekybą.

Toks ginčas šiemet nagrinėjamas

Ispanijos, Pran­

Europos teisės studentų organizaci­ rengiamame teismo inscenizacijos

cūzijos, Danijos ir Ukrainos uni­ versitetų stu­

konkurse, kuriame imituojamas Pa­

dentus, lietuviai

saulio prekybos organizacijos (PPO)

užėmė pirmąją vietą komandų reitingo lentelėje ir iškovojo bilietą į pasaulinį konkurso finalą PPO būstinėje Ženevo­

jos (ELSA) jau devintus metus iš eilės

ginčų sprendimas.

Lietuvos komanda, kurią sudarė VU Teisės fakulteto tarptautinės ir ES teisės

V kurso studentė Aistė Dumbrytė ir Mykolo Romerio universiteto Euro­

pos verslo teisės magistrantai Karolis Gudas ir Justas Randis, iš Rumunijoje

vykusio regioninio raundo grįžo su laimėjimais, kokių šiame konkurse

dar nepavyko pasiekti nė vienai mūsų šalies komandai. Aplenkę Šveicarijos,

Nyderlandų, Jungtinės Karalystės,

Po raundo su Kijevo universiteto komanda ir teisėjais.

Stovi iš dešinės: Karolis Gudas, Aistė Dumbrytė, Justas Randis

je, kur susirungs su dar 15 stipriausių pasaulio komandų. Lietuviai taip pat buvo įvertinti už geriausiai parengtas rašytines pozicijas ir pakviesti tobulinti žinių Pasaulio prekybos instituto vasa­ ros akademijoje Berne, o A. Dumbrytė teisėjų vieningai pripažinta geriausia pusfinalio oratore.

Teisėjai gyrė Lietuvos komandą už puikų teisės aktų išmanymą, gebė­

jimą analizuoti bylos aplinkybes ir gerus oratorinius įgūdžius.

Komandąteismo inscenizacijos kon­ kursui subūrė ir jai vadovavo nuolatinis Lietuvos atstovas PPO Raimondas Ali­ šauskas, jam padėjo taip pat Lietuvos atstovybėje PPO dirbanti Asta Rimkutė ir Harvardo universiteto studentas Rytis Valūnas.

Studentai jau pradėjo ruoštis gegu­ žę vyksiančiam konkurso finalui.

TF inform.

universitas

2011 m. balandis

13

vilnensis

Jaunieji filologai savo tyrimus pristatė konferencijoje

___ mes - studentai iii Tarptautinė studentų mokslinė x-CQĮNS konferencija: mokslas S. i r Afr i koj e m o ks I a s ĮNTER/MATlONĄLS'I'UpENT?- CONFF.RLNCEOF

rAę«liyOFNATU«£5CWNClS,VtlNIMSUNIL'8Wny

Kovo 18 d. VU Kauno humanitariniame fakul­ tete įvyko Lietuvių filologijos katedros rengia­ ma kasmetinė studentų mokslinė konferencija „Jaunųjų filologų tyrimai“, kurioje studentai pristato savo lietuvių literatūros, kalbotyros ir reklamos sričių tyrinėjimus. v Konferencijos dalyviai - lietuvių

ir antrąją vietas sekcijoje „Lingvis­

filologijos ir reklamos bakalauro

tiniai ir ekstralingvistiniai kalbos

Taip šmaikštauja Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentai, visus besidominčius mokslu kviečiantys į jau aštuntąją tarptautinę studentų mokslinę konferenciją „The COINS 2011“. Konferencija vyks rugsėjo 20-24 d.

VU Gamtos mokslų fakultete. Tarp pusės šimto dalyvių šiemet tikimasi sulauk­ ti svečių ne tik iš kitų kaimyninių Europos šalių, bet ir iš tolimosios Afrikos. Ši konferencija, nuotaikingai dau­

mokslinėmis temomis. O dalyvius iš

gelio vadinama „monetomis", yra

Lietuvos žavi galimybė apsidairyti

skirta bakalauro ir magistro studijų

ir būti įvertintiems savame „kieme".

Jaunatviška ir nuotaikinga konfe­

studentams, kurie rašo tiriamuosius

studijų programos, taikomosios

parametrai" taip pat užėmė lietuvių

darbus ir nori juos pristatyti plates­

kalbotyros, lietuvių kalbotyros ir

filologijos ir reklamos ketvirtakursės

nei auditorijai, gauti konstruktyvios

rencijos atmosfera sukuria palankią terpę tiek formaliam, tiek neforma­

lietuvių literatūros magistro studijų

Mintautė Šeškaitė (I vieta) ir Eglė

kritikos ir geranoriškų patarimų,

liam bendravimui ir kitų Europos

programų studentai.

Savickaitė (II vieta), o III vieta atiteko

praversiančių ruošiantis baigiamųjų

ir ne tik kultūrų pažinimui. Noras

Mokslinių tyrimų patirtimi šiais

taikomosios kalbotyros magistrantei

darbų gynimams. „Patirtis, įgyta

geriau pažinti Lietuvą, jos kultūrą,

metais studentai dalijosi 3 sekcijose,

Erikai Merkytei-Švarcienei. Geriausių

konferencijoje, neabejotinai bus

istoriją yra tikrai ne mažiau svarbus

naudinga ateityje, o nauji draugai

konferencijos akcentas.

kiekvienoje jų buvo išrinkta po tris geriausius pranešimus. Sekcijoje „Teksto poetika ir retorika“ geriau­

siais pripažinti lietuvių literatūros

magistrantės Linos Buividavičiūtės

(I vieta) ir lietuvių filologijos ir rekla­ mos IV kurso bakalaurantų Modesto Bacevičiaus (II vieta) ir Gintarės Dobilaitytės (III vieta) pranešimai.„Vie­

šojo diskurso retorinių ir lingvistinių

įverčių" sekcijoje geriausiai įvertinti

šie lietuvių filologijos ir reklamos IV kurso studentai: Akvilė Kupčinskaitė * (I vieta), Aurelija Budrikytė (II vieta) ir Justina Jančiulytė (III vieta). Pirmąją

pranešimų autoriai apdovanoti sim­

bolinėmis dovanomis, o pirmųjų ir antrųjų vietų laimėtojams pasiūlyta

neleis pamiršti šauniai praleistos

Labai svarbu kalbėtis su bendra­

savaitės Vilniuje", - mintimis apie

minčiais, diskutuoti temomis, kurios

konferenciją dalijasi ilgametis kon­

tau įdomios. Stengiantis atsakyti į

dalyvauti respublikinėje studentų

ferencijos organizatorius ir dalyvis

klausimus, jų kyla dar daugiau, o su

lituanistų konferencijoje.

Petras. Galimybė pagilinti supratimą

jais - ir naujų idėjų. Galimybė būti

įdomių, kokybe ir mokslinėmis

apie ekologiją, biotechnologijas,

įžvalgomis klausytojus ir komisijos

biochemiją, medicinos biologiją,

suprastam ir išgirstam studentus skatina dalyvauti konferencijoje.

narius stebinusių pranešimų būta ir

socialinis ir kultūrinis tarpusavio ben­ dravimas ir bendradarbiavimas - tai

giasi apginti darbus anglų kalba, jų

daugiau. Konferencijos dalyviai ne tik kompetentingai atsakinėjo į jiems

pateiktus klausimus, diskutavo, bet ir įgijo oratorinės patirties, pasisėmė

naujų idėjų tolesniems tyrimams.

KHF inform. 1

Nors studentai kiek nedrąsiai sten­

išsikristalizavę konferencijos priva­

pristatymai kasmet būna brandesni

lumai. Užsieniečius į šią konferenciją

ir įdomesni, o tai yra didelis žingsnis

traukia galimybė susipažinti su Lie­

tuvos mokslo laimėjimais ir ateities

asmeninio tobulėjimo link. Kaip sako konferencijos organizatoriai,

perspektyvomis, aplankyti mokslo

diskusijose gimsta tiesa ir/arba

centrus, padiskutuoti aktualiomis

draugystė.

Organizatorių kompanija iš žaliojo fakulteto ragina studentus dalyvauti

šiame renginyje ir maloniai kviečia užsukti į Gamtos mokslų fakultetą

penktąją rudens savaitę. Dalyvavimas be noro būti įvertintam - tai kiek senamadiškas požiūris. O nedalyva­ vimas - tai baimė būti pastebėtam ir paskatintam. Taigi „COINS up!".

Registracijos pabaiga birželio 15 d.

Daugiau informacijos: www.biocoins.lt.

VU GMF inform.

sportas m VU ir VDA studentai prašo įtraukti juos į studentų reikalų svarstymus na­ cionaliniu lygiu Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) ir Vilniaus dailės akademijos Studentų atstovybė (VDA SA) oficialiai kreipėsi į Lietu­ vos institucijas prašyda­ mos įtraukti jų atstovus svarstant su studentais susijusius klausimus nacionaliniu lygiu.

VU SA ir VDA SA, nepriklausydamos nei Lietuvos studentų atstovy­ bių sąjungai (LSAS), nei Lietuvos stu­ dentų sąjungai (LSS),yra susitarusios tarpusavyje bendradarbiauti įvairiais klausimais ir kartu atstovauti studen­ tams nacionaliniu lygiu. VU SA irVDA SA vadovai pabrėžia, kad neketina kurti dar vieną oficialią nacionalinę studentų sąjungą.

2010 m. kovo 27 d. VU SA irVDA SA išstojo iš Lietuvos studentų atstovy­ bių sąjungos (LSAS). VU SA irVDA SA vienija trijose aukštosiose mokyklose ir trijose Lietuvos apskrityse veikian­ tį- čias studentų atstovybes.

Su kreipimosi ir atstovybių ben­ dradarbiavimo tekstu galite susipa­ žinti www.vusa.lt.

VU SA inform.

Aerobikos va ržybų lyderiai nesikeičia Kovo 26 d. Sveikatos ir sporto centro salėje įvyko kasmetinės tarpfakultetinės aerobikos varžybos Rektoriaus tau­ rei laimėti. Fakultetų komandos rungė­ si privalomosios programos - šešetų, trejetų, dvejetų, vienetų - rungtyse ir galėjo parengti laisvosios programos pasirodymus ir taip fakultetui pelnyti papildomų taškų.

Varžybose dalyvavo devynių fakul­ tetų studentai. Jų pasirodymus vertino teisėjai - buvę VU sportinės aerobikos rinktinės nariai, pasaulio ir Europos čempionatų dalyviai, Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų ir Lietuvos čempionatų prizininkai ir čempionai.

Abejingų nepaliko FF IV kurso stu­ dentės S. Liukaitytės pasirodymas - kla­ sikinio etiudo variacija irTFI kurso stu­ dentės M. Skuodytės atliktas meninės gimnastikos pratimas su kaspinu.

Galutinėje komandinėje įskaitoje antrus metus iš eilės lyderių pozicijas išlaikė FilF merginų šešetas: Jolanta Aviženytė, Indrė Kaubrytė, Vilma Kazlaitė, Eglė Strimaitienė, Sandra Zinkevičiūtė, Sandra Žitkutė.

Antrąją vietą iškovojo MIF komanda, kurią sudarė Aida Fainberg, Anna Jegorova, Rita Linkevičiūtė, Margarita Malceva, Viktorija Mankevič, Monika Šostkaitė.

Bronzos medalius iškovojo EF mergi­ nos: Dovilė Milkevičiūtė, Birutė Palamaitė, Ingrida Breivo, Julija Suščianovaitė, Julija Dailidėnaitė, EglėVaznytė.

Moterų vieneto rungtyje I vietą iškovojo MF I kurso studentė Ž. Lauganaitė, II vietą - GMF I kurso studentė A. Kindurytė.

Parodomąją programą atliko VU choreografinės grupės „Oktava" ir lindy-hop šokėjai.

Tolimesnėje dalyvavusių komandų rikiuotėjeTarptautinio verslo mokykla užėmė ketvirtą vietą, Filosofijos fakul­ tetas - penktą, Medicinos fakultetas -

šeštą, Gamtos mokslų fakultetas - sep­ tintą vietą, o Teisės ir Fizikos fakultetai liko aštuntoje ir devintoje vietose.

Filologių komanda nugalėjo antrus metus iš eilės. V. Naujiko nuotr.

Svarsčių kilnotojams padėjo savos sienos Kovo 26 d. vyko Lietuvos universi­ tetų svarsčių kilnojimo čempionatas, kurį šiais metais pirmą kartą surengė Vilniaus universitetas. Į varžybas susirinko stipriausi šios sporto šakos studentai. Kiekvienas sportininkas stūmimo ir rovimo veiks­ mais turėjo iškelti 32 kg svarsčius ir taip kaupti taškus savo komandai.

Mūsų sportininkams savos sienos į padėjo ir penktą kartą iš eilės univer­

siteto rinktinė, surinkusi 129 taškus, iškovojo Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionų taurę. Antrąją vietą pelnė Vilniaus Gedimino technikos univer­ siteto studentai (112 taškų), trečiąją -

Lietuvos karo akademijos rinktinė (110 taškų). Individualiai aštuoniose svorio kategorijose mūsų studentai iškovojo dešimt įvairios prabos medalių: penkis aukso, du sidabro, tris bronzos.

I vietas savo svorio kategorijose iškovojo šie universiteto rinktinės nariai: iki 63 kg - Marius Kazlauskas (MIF), iki 68 kg - Žymantas Žandaras (MF), iki 78 kg - Giedrius Vaitukaitis (MF), iki 105 kg - Ovidijus Tarutis (TF), o sunkiausių vyrų kategorijoje (virš 105 kg) absoliučiu čempionu tapo universiteto ir Lietuvos rinktinės narys Mindaugas Jaras (MIF).

SSC inform.

Šiemet Lietuvos studentų svarsčių kilnojimo čempionatą surengti buvo pavesta Vilniaus universitetui. R. Kniukštos nuotr.

vUnensis

14

2011 m. balandis^

f f f mokslas______________________________________________

Turto vertinimo subtilybės Kaip išeiti iš ekonominės Kovo 25 d. VU Ekonomikos krizės? fakultetas ir Turto vertintojų asociacija šeštą kartą surengė bendrą mokslinę praktinę konferenciją „Ekonomikos ir turto vertės pokyčiai: tendencijos ir valdymo priemonės“.

Kovo 18 d. VU Ekonomikos fakultete Lietuvos ekonomistų asociacijos (LEA) surengtas seminaras „Ekonominė krizė

Lietuvoje ir išėjimo iš jos scenarijai“ sulaukė didelio susidomėjimo.

„Šios konferencijos-tai puiki proga apžvelgti

sukauptą patirtį, išklausyti turto ekonomikos ir vertinimo specialistų, praktikų ir mokslininkų mintis, aptarti naujas įžvalgas ekonomikos, turto ir verslo plėtotės, vadybos ir vertinimo baruose, pasitarti dėl perspektyvų gaivinant šalies ūkį ir turto rinką. Galų gale dažnai universitetai yra kri­ tikuojami, kad nebendradarbiauja su praktikais, kad studentams trūksta praktinių žinių - tokios konferencijos įrodo, kad esame pasiryžę nuolat palaikyti ryšį ir keistis žiniomis", - sakė VU EF dekanė prof. Birutė Galinienė.

Konferencijos dalyvius sveikinęs universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka susi­ rinkusiems turto vertintojams negailėjo ypač aktualios skaitinės informacijos apie universi­ tetą: „Turime 14 fakultetų, 5 mokslo institutus, kuriuose dirba apie 4500 darbuotojų ir studi­ juoja 23 tūkst. studentų. Visa tai sutelpa daugiau kaip 100 pastatų, kuriuos artimiausiu metu turės įvertinti ir turto vertinimo specialistai, nes universitetas pasikeis nuo biudžetinės įstaigos į viešą.Turėsime inventorizuoti turto už maždaug 4 mlrd. litų - laukia daug darbo."

Konferencijoje buvo pateikta nemažai aktualių pranešimų. Diskusijas sukėlė prof. G. Davulio pranešimas „Pasaulinės finansų ir ūkio krizės priežastys, jos poveikis Lietuvos ekonomikai".

EF dekanės prof. Birutės Galinienės rankose leidinys „Ekonomikos ir turto vertės pokyčiai: tendencijos ir valdymo priemonės“. Jame publikuoti šios konferencijos straipsniai.

D. Mieliauskaitės nuotr.

V. Cohen drauge su prof. B. Galiniene pareng­ tas pranešimas „Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos cikliškumas" ir pranešėjos teiginys, kad krizė baigėsi, atkreipė kai kurių turto vertintojų dėmesį - jie nesutiko, kad nekilnojamojo turto rinka jau pasiekė dugną. Keli pranešėjai nagrinėjo valstybės turto vertinimo problemą, su kuria susiduria mokslininkai, nes negauna atsakymų iš atsakingų institucijų. Daugelį sudomino prak­ tiniai patarimai, kaip efektyviai vertinti įmonės turtą, o prof. dr. Juozas Ruževičius pateikė ne vieną įdomų ir aktualų pavyzdį apie ekologinio pėdsako vertinimo metodologijos aspektus, kurie Lietuvoje yra dar gana naujas dalykas. Tačiau, atsižvelgiant į pasaulines ekologijos plėtros ten­ dencijas, greitai ir mūsų šalis turės remtis naujais turto vertinimo kriterijais.

Parengė Diana MIELIAUSKAITĖ

Pagrindinius pranešimus skaitė finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, buvęs fakulteto doktorantas dr. Arūnas Dulkys ir LEA prezidentas profesorius Povilas Gylys.

S. Jakeliūnas pranešime „Bankų vaidmuo Lietuvos ekonomikoje: krizės pamokos atei­ čiai" kalbėjo apie bankų vaidmenį sukeliant ekonominę krizę šalyje. Pranešėjas mano, kad dėl krizės Baltijos šalyse atsakingos valdžios institucijos ir komerciniai bankai, o ne globali­ nė krizė. Skolinimosi bumą reikėjo slopinti dar 2005-2006 m., nes komercinių bankų paskolų portfelis nuo 2003 iki 2008 m. kasmet padidė­ davo vidutiniškai daugiau kaip po 40 proc., t. y. du kartus sparčiau nei indėlių ir net šešis kartus sparčiau nei realaus BVP augimas. Didžioji dalis paskolų buvo nukreipta j nekilnojamojo turto sektorių-tai lėmė nekilnojamojo turto burbulo susidarymą. Lietuvos bankas tik pasyviai stebėjo agresyvią komercinių bankų veiklą ir jokiais veiksmais neribojo pavojingos ir žalingos šalies ekonomikai bankų paskolų portfelio plėtros. Sei­ mas savo ruožtu nepareikalavo Lietuvos banko imtis griežtesnės komercinių bankų priežiūros, paskolų portfelio plėtros ir kreditinių pinigų emisijos ribojimo.

Prof. P. Gylys kalbėjo apie sisteminę krizę Lietuvoje ir asistemišką požiūrį į ją. Anot jo, pirmiausia sisteminė krizė pasireiškia tuo, kad visuomenei nėra pateikiamos viešosios

gėrybės, kurios yra sisteminės infrastruktūros.

Svarbiausia iš jų yra gera makroekonominė politika, kurios, pasak prof. P. Gylio, Lietuvoje nėra. Šiuo metu dominuojant individualistinei propagandai sisteminės viešosios gėrybės yra nuvertintos. Dėl jų degradavimo ekonomika patiria krizę, kuri yra ne tik privataus verslo,# bet ir viešojo sektoriaus krizė. Viešųjų gėrybių gamybos sutrikimas yra esminė krizės dalis, ka­ dangi ekonomiką veikia sistemiškai neigiamai.

Jei centrinis bankas ar vyriausybė priima blogus sprendimus, tai išplinta viešosios blogybės, nuo kurių makroekonominiu lygiu negalima apsisaugoti. Tai rodo, kad mus ištiko sisteminė krizė. Tad galvoti, kaip iš jos išbristi, irgi reikia sistemiškai.

Dr. A. Dulkys pranešime„Zuikiavimas Ekono­ minėje ir pinigų sąjungoje: žvilgsnis iš Lietuvos" kalbėjo apie eurą kaip apie viešąją gėrybę. Ja naudojasi 2/3 Europos Sąjungos gyventojų, tuo tarpu naujosioms narėms taikomi kategoriški ir nepagrįsti reikalavimai eurui įsivesti. Daug valstybių į euro zoną pateko neįvykdžiusios Mas­ trichto konvergencijos reikalavimų. Pranešėją stebina keista ES dvigubų standartų politika, kai naujosioms narėms keliami aukštesni reika­ lavimai nei senosioms.

Parengė prof. A. MIŠKINIS,

LEA viceprezidentas —

„Open readings 2011" - puiki treniruotė ateities mokslininkams READINGS LAISVIEJI SKAITYMAI

Konferencijos organizatoriai - VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija - šiemet turėjo ypač daug darbo: norą dalyvauti konferencijoje pareiškė net 124 studentai, dirbantys įvairiose fizikos ir gamtos mokslų sri­ tyse ir atstovaujantys ne tik tiksliųjų ir fizinių mokslų lyderiams Lietuvo­ je - Vilniaus universitetui ir Fizinių ir technologijos mokslų centrui, bet ir žymiausioms kaimyninių šalių mokslo įstaigoms: Latvijos universitetui, Bal­ tarusijos valstybiniam universitetui, Varšuvos technikos universitetui (Lenkija), Krokuvos AGH mokslų ir

Aštuntus metus iš eilės Lietuvos fizikos ir gamtos mokslų studentai pristato savo vykdomus mokslinius tyrimus ir susipažįsta su kolegų darbais konferenci­ joje „Open readings 2011“. Tai jau 54-oji „Open rea­ dings“ konferencija, vykstanti VU Fizikos fakultete. technologijos universitetui (Lenkija), Tartu universitetui (Estija). Šiemet

dalyvavo 20 proc. daugiau dalyvių nei 2010 m. ir 2,5 karto daugiau nei 2009 m. 25 konferencijos dalyviai atvyko iš užsienio universitetų. Tai dvigubai daugiau nei prieš metus.Tie­ sa, 4 iš jų - buvę Vilniaus universiteto studentai, tęsiantys studijas svetur Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Esti­ joje. Šių studentų pranešimai sulaukė itin didelio susidomėjimo.

Konferencijos „Open Readings" pranešimų tematika buvo labai įvairi lazerių fizika ir optinės technologijos,

aplinkos ir medicinos fizika, biofizika, spektroskopija, chemija ir cheminė fizika, puslaidininkių ir kieto kūno fizika, teorinė fizika, funkcinių darinių ir medžiagų mokslas ir naujosios technologijos. Pranešimus, netilpusius į išvardytas temas, organizatoriai pri­ skyrė tarpdisciplininių mokslų sričiai.

Konferencijos recenzentų - VU Fizikos fakulteto mokslininkų-atrinktų 32 dar­ bų autoriai pristatė savo pranešimus 5 teminių žodinių sesijų metu. Kiti auto­ riai pristatė stendinius pranešimus.

Antrosios konferencijos dienos popietę dalyviams buvo pasiūlyta

Žodinių pranešimų sesija. Pranešėjas Jogundas Armaitis (Olandija).

Aistės Norkutės nuotr.

pažintinė ekskursija po VU centrinius rūmus ir Vilniaus senamiestį. Užsienio studentus sužavėjo istorinės VU bi­ bliotekos salės. Vakare jaunieji moks­ lininkai turėjo progą pabendrauti prie alaus bokalo ir net pasimokyti šokti salsą.

Trečiosios, paskutinės konferenci­ jos dienos renginiai vyko VU Botani­

ir UAB„Altechna".

Po netrumpos pertraukos 2002 m.

kos sode. Ten konferencijos dalyviai

atgimusi konferencija iš pradžių

turėjo progą pasiklausyti VU Fizikos fakulteto profesorių - Gintauto Ta-

nepritraukdavo didelio dalyvių skai­ čiaus. Studentai spėdavo ir stendus

mulaičio ir Sauliaus Juršėno paskaitų.

parodyti, ir žodinius pranešimus

Prof. G.Tamulaitis pristatė naujausias puslaidininkių ir organinių technolo­

pristatyti per vieną dieną. Tačiau nuo 2010 m., kai buvo nutarta konferen­

gijų madas ir intrigavo klausytojus

ciją rengti tik anglų kalba, ji sulaukia

prognozėmis, kokios dabar tik labo­ ratorijose kuriamos technologijos jau netrukus taps nepakeičiamos

ferencijos atliktoje dalyvių apklausoje

kasdienėje buityje. Prof. S. Juršėnas

paskaitoje„Gyvų sistemų supratimas" kvietė dalyvius pamėginti fizinių

mokslų požiūriu apibūdinti, kas yra

Bendra konferencijos dalyvių nuotrauka prie VU Fizikos fakulteto. Aistės Norkutės nuotr.

numerata ir rimtam mokslininkui bū­ tinomis priemonėmis - VU simbolika papuoštomis lazerinėmis rodyklėmis.

Prizus įsteigė ir konferencijos organi­ zavimo išlaidas padengė VU Fizikos fakultetas ir konferencijos rėmėjai UAB„Šviesos konversija", UAB„Ekspla"

gyvas organizmas ir kokias savybes turi turėti nagrinėjama sistema, kad būtų galima teigti, jog ji - gyva.

Geriausių konferencijos pranešimų autoriai buvo apdovanoti metine žurnalo „Iliustruotasis mokslas" pre­

didelio dalyvių susidomėjimo. Po kon­

du trečdaliai respondentų nurodė, kad viena iš svarbiausių dalyvavimo priežasčių yra noras įgyti patirties pristatant savo tyrimus mokslinėse konferencijose. Todėl organizatoriai tiki, kad ši konferencija rado savo nišą tarp gausybės universiteto renginių ir tampa puikia treniruote ateities mokslininkams.

Parengė VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija

vitaensis

2011 m. balandis

15

_____________________________________________ konkursąit f f Antroji respublikinė antikos kultūros ir lotynų kalbos olimpiada skatina moksleivius siekti klasikinio išsilavinimo Kovo 18-19 d. Vilniaus universitete įvyko antroji respublikinė antikos kultūros ir pirmoji (po dešimties metų pertraukos) lotynų kalbos olimpiada.

Renginį organizavo VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos kate­ dra ir Klasikų asociacija. Olimpiados tikslas - skatinti mokinius domėtis antikos kultūra, didinti lotynų kalbą besimokančiųjų skaičių, taip populia­ rinant Lietuvoje klasikinį išsilavinimą.

(Plačiau skaitykite http://naujienos. vu.lt.) Klasikų asociacijos pirminin^kė, Filologijos fakulteto Klasikinės

filologijos katedros vedėja doc. dr.

Nijolė Juchnevičienė maloniai sutiko atsakyti į„U.V." klausimus.

Kaip kilo mintis surengti būtent šios krypties olimpiadą?

Antikos pažinimas ir klasikinių kal­ bų mokėjimas Vakaruose yra būtina

humanitarinio išsilavinimo dalis. Va­ karų civilizacijos ištakos yra antikoje.

Antikos kalbų mokėjimas ir antikos kultūros žinios leidžia suvokti lietuvių kalbos sistemą, jos vietą indoeuropie­ čių kalbų šeimoje, palengvina užsie­ nio kalbų mokymąsi, padeda suprasti mokslo kalbą, tarptautinius terminus, atrakina kultūrinių Europos simbolių kodą ir padeda geriau suvokti litera­ tūrą, meną, muziką, istoriją.

Lietuvių tautinė tapatybė, besi­ formavusi nuo LDK laikų, susideda ne tik iš etninio, bet ir iš europinio dėmens, kuris jungia krikščioniškąją tradiciją ir antikos kultūros paveldo recepciją. LDK susiformavusi lietuvių romėniškos kilmės teo­ rija ir Palemono mitas, tiesiogiai susieję Lie­ tuvą su antika, buvo

Per olimpiados uždarymą buvo parodytas VU FilF klasikinės filologijos studentų pastatytas spektaklis - Euripido tragedija „Medėja“.

V. Naujiko nuotr.

ne tik kultūrinis, bet ir politinis vektorius, atspindintis siekį atsi­ riboti nuo grėsmingų rytų kaimynų. Europinį Lietuvos tapatybės dėmenį ryškiai paliudija gausūs LDK lotyniškieji literatūriniai ir raštijos paminklai. Jie kurti ne tik lotynų ar senovės graikų kalbomis, bet ir pagal antikoje susifor­ mavusius žanrų ir sti­ lių kanonus. Tai svarbi Lietuvos literatūros ir kultūros dalis, kurios pažinti nemokant lo­ tynų kalbos ir neišma­

nant antikos kultūros bei literatūros neįmanoma.

Tai labai aiškiai buvo suvokiama tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, kurios mokyklose dominavo klasiki­ nis ugdymo modelis. Šios mokyklos

suteikdavo gerą europinio lygio išsila­ vinimą, leidžiantį toliau tęsti studijas Lietuvos ar užsienio universitetuose.

Tikriausiai nedaug kas žino, kad būtent nepriklausomos Lietuvos laikais Kauno universiteto profesorius šveicaras Francas Brenderis išvertė Lietuvos himną į lotynų kalbą.

Ardaugyra šiandien besidominčių antikos kultūra ir lotynų kalba?

Sovietų okupacijos laikais buvo stengiamasi šią svarbią Lietuvos kul­ tūrinio paveldo dalį ištrinti iš tautos atminties, betto padaryti okupantams nepavyko. Lotynų ir graikų kalbos bei antikos kultūros studijos buvo savita, Pabaltijo tautoms būdinga „tyliosios" kultūrinės rezistencijos forma. Todėl VU išliko Klasikinės filologijos katedra, nepaisant TSRS MT nutarimo uždaryti tokias katedras kaip neatitinkančias poreikių ir palikti tik katedrą Maskvos universitete. Buvo uždarytos katedros Tartu universitete, Rygos universitete, Lvovo universitete ir kitur, bet VU kla­ sikinė filologija buvo išsaugota. Be to, Lietuvoje vienintelėje visoje Sovietų Sąjungoje pavyko atgaivinti lotynų kal­ bos dėstymą mokyklose - nuo 1967 m. atsirado 10 vadinamųjų humanitarinių mokyklų, kuriose gana rimtas lotynų kalbos dėstymas buvo privalomas.

Jose taip pat sustiprintai buvo dėsto­ mos užsienio kalbos, lietuvių ir užsienio

9-10 klasių kategorijoje Kretingos Salantų gimnazijos moksleivės Viktorijos Tuzaitės (pirma iš dešinės) darbas pripažintas absoliučiai geriausiu antikos kultūros olimpiadoje. V. Naujiko nuotr. literatūra, istorija ir kiti dalykai.Tokias mokyklas yra baigę daugelis žinomų dabartinės Lietuvos asmenybių.

Prieš 20 metų, atkūrus Lietuvos ne­ priklausomybę, švietimo koncepcijos kūrėjai stengėsi išsaugoti ir puoselėti abu mūsų tautinio identiteto aspek­ tus. Visose gimnazijose lotynų kalba buvo privaloma. Dabar dėl nuola­ tinių bandymų „tobulinti" Lietuvos švietimo sistemą esame patekę į gana nesmagią padėtį ir mokinių pasiekimais pasigirti nelabai galime.

Tuo tarpu kitur Europoje klasikinio humanitarinio ugdymo tradicija yra stipri ir vis labiau populiarėja, net ir šalia mūsų esančiose šalyse. Lietuvoje lotynų kalba beveik išstumta iš moky­ klų, padarius ją trečiąja pasirenkamąja kalba. Vienaip ar kitaip jos mokoma apie 40 mokyklų, iš viso ją studijuoja apie 1000 vaikų. Senosios graikų kal­ bos iš viso nemokoma.

Ar šiuolaikiniam išsilavinusiam žmogui lotynų kalbos ir antikos kultūros žinios yra reikalingos/ naudingos/ būtinos?

Kad antikos pažinimą ir klasikinių kalbų mokėjimą, kuris Vakaruose yra būtina humanitarinio išsilavinimo dalis, palankiai vertina ir Lietuvos jau­ nimas, patvirtina Klasikų asociacijos ir rinkos tyrimų bendrovės„Macroscope" 2010 m. lapkričio mėnesį atlikta moks­ leivių apklausa. Apklausoje dalyvavo apie 4000 devintų-dvyliktų klasių moksleivių (apie 10 proc. nuo bendro skaičiaus). Apie 67 proc. iš jų mano, kad antikos pažinimas save išsilavinusiu laikančiam žmogui yra būtinas; lotynų kalbos norėtų mokytis apie 40 proc., senosios graikų kalbos - apie 26 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių.

Klasikų asociacija ir VU Klasikinės filologijos katedra bando įtikinti visas atsakingas institucijas, kad būtina at­ gaivinti šią tradiciją ir sudaryti galimy­ bes rastis Lietuvoje klasikinėms gim­ nazijoms. Ši idėja palaikyta LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

Mes dabar neturime nė vienos tokios gimnazijos, tuo tarpu net Rusijoje to­ kių yra ne viena. Naujajame švietimo įstatyme yra sudarytos galimybės klasikinėms gimnazijoms rastis.

Ketvirtasis mokslinių pranešimų konkursas „Vokiečių kalba <studijoms ir mokslui" Kovo 3 d. Mykolo Romerio universitete įvyko mokslinių pranešimų konkurso, kuriame dalyvavo Lietuvos aukštųjų mokyklų visų specialybių studentai, finalas.

DAAD, Goethe's instituto ir VU Užsienio kalbų instituto Vokiečių kalbos katedros rengiamas moksli­ nių pranešimų konkursas vyksta jau ketvirti metai. Šiemet dalyvavo 43

pretendentai, pasiūlę 30 projektų idėjų. Pateikčių konkurso organiza­ cinę grupę sudarė DAAD lektoriai M. Breckle ir Ch. Thienielis, Goethe's instututo kalbos skyriaus vadovė N. Buinovskaja ir jos kolegė R. Mačiui­ tienė. VU Vokiečių kalbos katedrai atstovavo N. Matiukaitė. Studentai ir dėstytojai, vadovaujami M. Brecke ir Ch.Thienielio, dalyvavo seminaruose ir mokėsi rengti pateiktis. Pasiskirstę į grupes, kurioms vadovavo organizaci* nės grupės nariai, jie rinko medžiagą

ir rengė pranešimus.

Vasario 21-22 d. Goethe's institute įvyko atrankos konkursas. Vertinimo komisijoje dirbo VU ŪKI Vokiečių

kalbos katedros doc. V. Karosienė, Goethe's instituto darbuotojas A. Rodenbeckas ir DAAD lektorius Dirkas Baldesas iš Latvijos. Ši kompetentinga komisija išklausė 21 pranešimą. Į finalą buvo atrinkti 6 projektai, o kiti studentai, dalyvavę projekte, gavo išsamų savo pranešimo įvertinimą žodžiu, kompaktinį diską su visų pa­ teikčių įrašais ir diplomą.

Kovo 3 d. Mykolo Romerio uni­ versitete įvyko konkurso finalas. VU Filosofijos fakulteto studentė Rūta Laumelytė pabandė apibrėžti, kas yra muzika. Skirtingus gydytojų rengimo metodus aptarė medicinos mokslus studijuojančios merginos Igne Dacytė ir Jolanta Valutkevičiūtė (LSMU). VU studentės Agnė Buikauskaitė ir Greta Šablinskaitė svarstė apie tiesiogines

užsienio investicijas, bandė atsakyti į klausimą, ar oficialūs verslo aplinkos

Bendra konkurso dalyvių nuotrauka. Konkurso nugalėtojais tapo VU studentai vertinimo kriterijai atitinka realybę.

VU Teisės fakulteto studentai Toma Šakytė ir Kazimieras Vasiliauskas kalbėjo apie lėktuvų keleivius ir jų teises. LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje studentė Tetyana Kuvita pristatė tarpkultūrinį verslo valdymo modelį. Živilė Pužaitė ir Paulius Orda

(LSMU) kalbėjo apie skausmo feno­ meną medicinoje ir ieškojo būdų, kaip skausmą sumažinti ir kaip su juo gyventi.

Konkursą laimėjo dvi poros: A. Bui­ kauskaitė ir G. Šablinskaitė bei T. Ša­ kytė ir K. Vasiliauskas. Antra liko Ž. Pužaitės ir P. Ordos pora, trečiąją vietą laimėjo R. Laumelytė. Laimėtojai, be diplomų, buvo apdovanoti dviejų savaičių vokiečių kalbos kursais Vo­ kietijoje, nuotoliniais vokiečių kalbos kursais ir galimybe tobulinti vokiečių kalbą Vilniuje, VIKC.

Džiugu, kad projekto idėja, gimusi Vilniaus universiteto ŪKI Vokiečių kalbų katedroje, kur jau seniai krei­ piamas ypatingas dėmesys į pateikčių pristatymo techniką ir kultūrą, išaugo iki respublikinio masto renginio, o konkurso nugalėtojais komisija paskelbė būtent VU ŪKI Vokiečių kal­ bos katedros studentus. Tai didžiulė paskata ne tik projekte dalyvavusiems studentams, juos rengusiems dėsty­ tojams, bet ir visiems besimokantiems vokiečių kalbos ir juos rengiantiems pedagogams Lietuvoje. ŪKI Vokiečių kalbos katedroje ypač nuoširdžiai jau daug metų šiam konkursui studen­ tus rengia dėstytojos L. Andrikytė, doc. V. Karosienė ir N. Matiukaitė.

Jos ne tik padeda parengti pateik­ tis, bet ir dalyvauja pristatymuose kaip komisijų narės ir kaip žiūrovės.

Mielai projekte dalyvauja dėstytojos

V. Paliukonienė, Z. Stanevičienė, doc.

V. Banionytė, doc. D. Bukauskaitė, kiti taip pat prisideda kiek galėdami. Šis konkursas - tai inovatyvus užsienio kalbos mokymo būdas, papildantis ir praplečiantis įprastai naudojamus metodus. Kadangi kon­ kursui vadovauja ir studentus jam rengti padeda ir dėstytojai, kurių gimtoji kalba - vokiečių, kalbinės situacijos būna autentiškos, daugelį kalbos įgūdžių studentai įgyja na­ tūraliai bendraudami su kolegomis ir dėstytojais darbo grupėse. Kon­ kursas - tai įrodymas, kad Užsienio kalbų instituto bendruomenė ne tik pajėgi pati inicijuoti paklausius pro­ jektus, bet ir sugeba uždegti, suburti žmones bendrai dirbti, kurti, ieškoti naujų būdų aktualioms nūdienos problemoms spręsti. ŪKI inform.

.

2011 m. balandis,

16

f 11jubiliejus______________________________________________

Profesorė Rūta Dubakienė: „Jei atsukčiau laiką atgal, nieko nekeisčiau“ Milda LEVANDRAITYTĖ Ji daugiau nei pusę savo gyvenimo paskyrė mokslui ir Vilniaus universite­ tui, o ryžtas, žinių troškimas, tikslo sie­ kimas, sunkus kasdieninis darbas buvo pagrindiniai palydovai, nutiesę kelią R. Dubakienei j mokslo aukštumas.

Siekė tapti mokslininke Profesorė pasakojo, kad jau pirmoje klasėje ji buvo užsibrėžusi tapti moksli­ ninke. Todėl dar mokykloje pasižymėjo dideliu ir giliu žinių troškimu. Buvo pirmūnė, aktyvi ir užklasinėje veikloje.

Mokėsi muzikos mokykloje, sportavo, dalyvavo įvairiuose būreliuose.

Būdama moksleivė pasinėrė ir į pir­ muosius tyrimus. Dalyvavo respubliki­ nėse moksleivių chemijos ir biologijos olimpiadose. Domėjosi, rodos, viskuo, kuo tik buvo galima. Rinko drugelius, basa braidė po pelkę ieškodama retų augalų kaupiamai herbarų kolekcijai, tyrinėjo vabalų gyvenimą, domėjosi liaudies medicina.

Nors svajojo atrasti vaistus nuo vėžio ir studijuoti biochemiją, tačiau sekdama mamos gydytojos pėdomis pasirinko medikės kelią ir su pagyrimu baigusi mokyklą iš Kauno „pabėgo" studijuoti j Vilnių. „Daugeliui atrodė keista, kad studi­ juoti išvykau į Vilnių. Tačiau didžiausia mano gyvenimo svajonė buvo mokytis ir vėliau dirbti Vilniaus universitete, vie­ name iš seniausių Rytų ir Vidurio Euro­ pos universitetų. Mano svajonė išsipildė, nes to siekiau", - kalbėjo profesorė.

Smagus studentiškas gyvenimas Kai R. Dubakienė žvelgia į savo praeitį, su malonumu prisimena stu­ dentiškus laikus. Pasakjos, ji nebuvo iš tų, kurie ilgas valandas leido palin­ kę prie knygų, nors kasmet gaudavo padidintas ir net Lenino stipendiją. „Mano studentiškas gyvenimas buvo neįsivaizduojamas be šokių ir dainų.

Ką puikiai pamenu iš studijų laikų tai Vilniaus universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblį", - su šypsena veide pasakojo R. Dubakienė.

Ansamblyje ji šešerius metus grojo skudučiais. Pasak jos, nors net tris kartus per savaitę būdavo repeticijos, tekdavo praleisti ne vieną paskaitą ar praktikos darbus - studijos ne­ nukentėjo, jas baigė su pagyrimu.

Ansamblyje buvo daug smagumų, daug įvairių nuotykių. „Kartą Bulga­ rijoje, berods 1974 m., kiek pamenu, išsijungus šviesai koncertą teko užbaigti degant žvakėms. Įsiminė studentų „Gaudeamus" festivaliai, naktiniai pasivaikščiojimai Rygoje ir kelionė traukiniu namo. Jos metu taip įsismarkavome, dainavome ir šokome vagone, jog nedaug trūko, kad traukinys būtų nulėkęs nuo bė­ gių",- prisiminimais dalijosi profesorė.

OfestivalyjeTartu paryčiais ansamblio nariai parkeliavo tilto atbrailomis šiur­ pindami praeivius.

Visa tai skamba kaip šviesus jaunys­ tės prisiminimas. Dar ir dabar, kai pro­ fesorė keliauja M. K. Čiurlionio gatve, vakare visada pažvelgia į trečio aukšto langus, ten, kur vyksta VU dainų ir šo­ kių ansamblio repeticijos.„Kai matau languose šviesą, žinau, kad ansamblis gyvuoja", - kalbėjo profesorė.

Gyveno ji tikrai nenuobodžiai: studijų metais per žiemos atostogas keliaudavo su VU biochemikais slidė­ mis per Karpatus, su VU žygeiviais iš GF

Moterys mokslininkės Lietuvos mokslininkų bendruomenėje sudaro mažumą, tačiau savo moksliniais laimėjimais nė kiek nenusileidžia mokslininkams vy­ rams, o kai kur juos ir aplenkia. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiolo­ gijos klinikos profesorė, Tarpfakultetinės vaistų sintezės ir tyrimo labora­ torijos vedėja, Lietuvos mokslų akademijos narė ekspertė, Nacionalinės mokslo premijos laurea­ tė, alergologijos vadovė­ lių autorė habil. dr. Rūta Dubakienė yra viena iš tų moterų, kurių bio­ grafijoje neatsiejamos šios kategorijos: moks­ lininkė, medikė ir mama. Šiais metais profesorė mini 60 metų sukaktį. išmaišė visą Lietuvą, vežė lietuviškas knygas į Baltarusijos lietuvių salas Pelesą, dalyvavo „Romuvos" veikloje, kelis kartus buvo kraštotyros ekspe­ dicijose, vadovaujamose entuziasto dr. Norberto Vėliaus.

Na, o ruošdamasi mokslininkės ateičiai, jau nuo pirmo kurso aktyviai dalyvavo studentų mokslinės draugi­ jos veikloje. Jos darbas šeštame kurse buvo nusiųstas net į Visasąjunginę studentų mokslinių darbų konferenciją Maskvoje.

Liko dirbti universitete Su pagyrimu baigusi Medicinos fakultetą, mokslininkė 1975 m. pagal paskyrimą liko dirbti VU. Profesorė pri­ siminė, kad tais metais ji buvo vieninte­ lė moteris tarp devynių vyrų, sulaukusi kvietimo dirbti universitete. „Esu be galo dėkinga savo moky­ tojui docentui Eduardui Razgauskui, kuris mane sudomino tuo metu visai dar nauja alergologijos mokslo sritimi.

Tik jo dėka aš visiškai pasinėriau ir at­ sidaviau šiam mokslui ir tyrimams", sakė R. Dubakienė.

Nors kilti mokslininkės karjeros laiptais nebuvo lengva, tačiau R. Dubakienę šiandien galima vadinti pir­ mąja moterimi, tiek daug nuveikusia Lietuvos alergologijai.

Ruia OsbabR-nė

linijinė

ALERGOLOGIJA

Naujausia prof. R. Dubakienės knyga „Klinikinė alergologija“ medžiagą disertacijai. Pasakjos, dirbti jai buvo didelis malonumas. Ji atsida­ vė mokslui ir sėkmė ją lydėjo beveik visur. Atrodo, kad jos gyvenime viskas vyksta tarsi pagal planą. Kažką su­ galvojus, užsikabinus už idėjos, šioji įgyvendinama savaime.

Dar rengdama disertaciją R. Duba­ kienė kartu su Maskvos I. Mečnikovo vakcinų serumų instituto alergologi­ jos laboratorijos bendradarbiais su­ kūrė originalų diagnostinį ir gydomąjį alergeną. Šie darbai vyko kaip Vilniaus universiteto ir minėto Maskvos ins­

tituto bendradarbiavimo sutarties projektas. Ji aprašė namų dulkių erkių sukeltos bronchinės astmos imuno­ loginius ir klinikinius ypatumus ir ne tik visapusiškai ištyrė šio alergeno sudėtį, bet ir vienintelė tuometinėje Tarybų Sąjungoje atliko autorinius klinikinius tyrimus, pasiūlė naujas specifines imunoterapijos schemas, išaiškino bronchinės astmos gydymo mechanizmus. Visi šie tyrimai davė pagrindą ir galimybę pradėti alergeno gamybą pramonėje.

Visi profesorės atliktų tyrimų rezul­ tatai apibendrinti 1983 m. apgintoje kandidato (daktaro), 1990 m. apgin­ toje daktaro (habilituoto daktaro) disertacijose ir keliose monografijose.

R. Dubakienė kartu su mokslininku A. Kančiurinu iš I. Mečnikovo vakcinų ir serumų instituto parengė pirmąją monografiją „Alergijos vaistams dia­ gnostika". Knyga lietuvių kalba išleista 1985 m. Vėliau su tuo pačiu bendraau­ toriu 1988 m. išleido dar vieną mono­ grafiją,, Alergija erkėms" rusų kalba. O 1994 m. pasirodė R. Dubakienės„Bronchinės astmos imunoterapija".

Už mokslo laimėjimus alergologi­ joje R. Dubakienė 2005 m. apdovano­ ta Lietuvos mokslo premija.

Mokslininko pradas atrasti Mokslininkė teigia, kad nesigaili pasirinkusi medikės profesiją. Ji aiš­ kino, kad gydyti žmones, kai tavyje

Atostogos - bibliote­ kose ir laboratorijose Visa mokslinė profesorės veikla siejama su Vilniaus universitetu. Ji pirmoji 1980 m. Lietuvoje ir viena pir­ mųjų tuometinėje Tarybų Sąjungoje ištyrinėjo namų dulkių erkių akarofauną, jos įtaką žmogaus alerginių ligų išsivystymui.

Vasaros atostogas mokslininkė pra­ leisdavo ne prie jūros, o sausakimšose Maskvos bibliotekose ir karščiu al­ suojančiose laboratorijose ruošdama

Vilniaus universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblyje R. Dubakienė (pir­ ma iš dešinės tarp pirmos ir antros eilės) šešerius metus grojo skudučiais

tūno mokslininko pradas, sekasi daug geriau. „Turi atrasti ir iki smulkmenų išsi­ aiškinti įvairius mechanizmus, prie­ žastinius ryšius, juos susieti į bendrą visumą. Tai labai svarbu medicinoje, »■ ypač alergologijoje ir imunologi­ joje. Dirbti šį darbą man yra didelis džiaugsmas. Esu labai laiminga, kad padedu ligoniams. Tačiau, manau, sėkmės paslaptis ta, kad mane domi­ na ne tik pačios ligos gydymas, bet ir jos išsivystymo mechanizmas. Ne tai, kas paviršiuje, o tai, kas slepiasi giliai viduje", - kalbėjo profesorė.

Būtent tai, kas nėra matoma plika akimi, mokslininkei kėlė didelį smal­ sumą. Galbūt todėl R. Dubakienė alergologijos ir imunologijos moksle nuveikė tiek daug. JI atliko daug kitų alergenų tyrimų, išsiaiškino mikros­ kopinių grybų, cheminių medžiagų alergizuojančias savybes. Beje, maisto alergijai diagnozuoti pasiūlė specifinių imunoglobulinų E lietuviškų maisto produktų lentelę, kuri ir šiomis dieno­ mis naudojama šalies alergologijos kabinetuose.

Profesorė 2002 m. išleido pirmąjį lietu­ višką vadovėlį„Alergologija (pagrindai)", kurį dedikavo savo mokytojams. Už jį jai paskirta 2003 m. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos II premija.

Mokslininkė nesnaudžia ant laurų.

Universiteto vardą ji garsino Europoje 2005-2009 m. vykdytuose dviejuose ES 6 BP programos projektuose: „EuroPrevalI" ir„GA2LEN". Ji ir toliau tęsia pradėtus darbus. Pernai kartu su VU Biotechnologijos institutu pradėtas Lie­ tuvos nacionalinės programos projektas „Alergemol" nagrinėja alerginių ligų išsivystymo mechanizmus. Šie metai

mokslininkei vėl taps įsimintini. Profe­ sorė parengė naują vadovėlį „Klinikinė alergologija", kurio pristatymas sutapo su jos jubiliejumi. Ir ateities planuose numatyta dar nemažai. R. Dubakienė užsibrėžusi ateityje skirti ypatingą dėmesį mokslo populiarinimui, alergo­ logijos mokslo istorijai.

Atrodo, neįmanoma suspėti ir tiek daug nuveikti šiame gyvenime, tačiau profesorė šmaikštaudama sakė, kad jai gyvenimo lengvumą suteikia tai, jog visuomet žinojo, ką nori padaryti. Net ir tada, kai, atrodo, stovi ant bedugnės kraš­ to, nereikia pasiduoti, o eiti tikslo link.

Nuotraukos iš asm. albumo

♦

universitas

2011 m. balandis

17

vilnensis

pristatymai kkk

„Alma Mater" - pogrindinis leidinys, atsirasiantis bibliotekų lentynose Justė KARPAVIČIŪTĖ „Alma Mater" aprėpė tiek kultūri­ nius, tiek ekonominius ir politinius to meto šalies aspektus. Sunkiomis sovietinės okupacijos sąlygomis bendraminčių padedamas leidinį leido disidentas Povilas Pečeliūnas, aktyviai prisidėjęs prie šalies kryp­ tingo judėjimo Sąjūdžio, o vėliau ir Nepriklausomybės link. Kaip teigė * leidėjo sūnėnas Seimo narys Saulius

Pečeliūnas, tai buvo pirmasis toks savilaidinis lietuviškas almanachas, kuriame atspindima tautos kultūra; tai rinktiniai tekstai, aktualūs ir šian­ dien. „Iki šiol net ir besidomintiems XX a. lietuviška spauda buvo nelengva rasti šį leidinį bibliotekose. Nuo šiol jis bus universitetų, regionų ir nacio­ nalinėse bibliotekose, prieinamas plačiajai visuomenei", - apie knygos „Alma Mater" svarbą šiandien teigė leidinio įžanginio žodžio autorius dr.

Egidijus Jaseliūnas. Per pristatymą

Kovo 3 d. VU bibliotekos Baltojoje salėje pristaty­ ta knyga „Alma Mater, 1979: Lietuvos pogrindžio leidinys“. Tai tekstų iš 1979 m. leisto pogrindinio leidinio „Alma Mater“ rinktinė.

1979 m., minint Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, buvo išleisti keturi „Alma Mater“ nume­ riai po 100 puslapių - simboliškai po vieną numerį kiekvienam Vilniaus universiteto šimtmečiui. Ir tik praėjus daugiau nei 30 metų šie pogrindyje plitę tekstai Lietuvoje perspausdinti vienoje knygoje. dr. E. Jaseliūnas pažymėjo, kad būtent aštuntasis XX a. dešimtmetis buvo periodinės savilaidos kulminacija.

Savilaida - unikalus pogrindinės spaudos reiškinys, kai egzistuojant didžiuliam necenzūruotos infor­ macijos badui skaitytojas tapdavo leidėju, t. y. savo iniciatyva rengdavo naujus jį pasiekusio leidinio tiražus. Šis reiškinys būdingas postalininiam laikotarpiui Rytų ir Vakarų Europos

šalyse: Sovietų Sąjungoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rytų

Vokietijoje. Dr. E. Jaseliūno teigimu, „Alma Mater" yra puikus to pavyzdys.

Svarbus leidinio aspektas, anot E. Ja­ seliūno, buvojo kontaktas su Lietuvos išeivija Vakaruose. Pavyzdžiui,„Alma Mater" išspausdino sveikinimą jaunimo kongresui, šis savo ruožtu išleido rezoliuciją su padėka - taip vyko dialogas net ir per „geležinę

VU bibliotekos Baltojoje salėje pristatyta knyga „Alma Mater, 1979: Lie­ tuvos pogrindžio leidinys“. V. Naujiko nuotr. uždangą". Leidinys buvo verčiamas į anglų, ispanų kalbas, platinamas Vakaruose. Be to, „Alma Mater" turėjo virtualųjį tiražą: leidiniui pa­ tekus į Vakarus, jo turinys būdavo

transliuojamas radijo bangomis į Lietuvą. Leidinyje buvo spausdinami tiek grožiniai kūriniai, publicistika, tiek dokumentai, faktinė informacija be jokių komentarų.

VUB 440. Kai svečiai išsiskirsto Nutilus šventiniam šur­ muliui, atsiranda galimy­ bė realiai įvertinti, kokie bibliotekai buvo sukak­ ties minėjimo metai.

Apie šventės scenarijų, tradicijas ir netikėtumus kalbamės su VU bibliote­ kos generaline direktore Irena Kriviene (nuotr.).

440 metų - solidi sukaktis. Kokio jausmo daugiau: pasididžiavimo ar atsakomybės ?

Abiejų po lygiai. Be abejo, mes turime kuo didžiuotis. Biblioteka - seniausia Lietuvoje institucijos biblioteka. Čia, < šioje erdvėje, gyva jos istorija, saugo­ mas reikšmingiausias kultūros, rašto paveldas. Bet tai ne mūsų nuopelnas unikalūsdokumentai sukaupti per šim­ tmečius, mes įpareigoti juos saugoti.

Didžiausia atsakomybė - mokėti ir galė­ ti pasinaudoti tuo, ką turime. Svarbiau­ sias, esminis klausimas, kuriame telpa ir atsakomybės suvokimas: kiek plačiai ir efektyviai mes iškomunikuosime, atskleisime Lietuvos mokslo, kultūros ir istorijos paveldą, sukauptą VU bibli­ otekoje. 440 metų sukaktis - dar viena rimta proga apie tai mąstyti.

Švenčiant gimtadienį svarbu žino­ ti, kurią dieną nešti dovanas. Būta

tam tikrų neaiškumų dėl datos?

Nevadinčiau to neaiškumais, tiesiog įvairiuose šaltiniuose su bibliotekos įkū­ rimu siejamos skirtingos datos. Metų pradžioje surengėme atvirą diskusiją, bandydami išsiaiškinti, kuri data galėtų būti laikoma bibliotekos gimtadieniu.

Diskusijoje dalyvavo bibliotekų istori­ jos žinovas, profesorius A. Pacevičius, jėzuitų istorijos tyrinėtojas istorikas dr. L. Jovaiša. Jie įvardijo pagrindines priežastis, kodėl leidiniuose bibliotekos įkūrimo datos varijuoja. Buvo pasiren­ kami skirtingi atskaitos taškai: oficialus jėzuitų kolegijos, kartu ir bibliotekos

Manto Pelakausko nuotr. atidarymas 1570 m. spalio 15 d. arba pirmasis dokumentas, aktas, kuriuo Vil­ niaus vyskupo sufragano J. Albinijaus knygų kolekcija perduodama jėzuitų kolegijai. Taip buvo padėtas pamatas bibliotekos kūrimui ir ilgą laiką būtent ši data laikyta svarbiausia. Diskusijos metu prelegentai išsakė nuomonę, kad tiksliau ir korektiškiau bibliotekos įkūrimo data laikyti spalio 15-ąją.

biblioteka peržengė savo fizines erdves: pavasarį prasidėjo naujos bibliotekos Saulėtekyje statyba. Ir tai bus pirmas statinys slėnyje. Sutapimas: istorinės bibliotekos istorijos pradžia siejama irgi su pavasariu. Pirmą kartą „bibliotekos transporto priemone" buvo pasirinktas troleibusas. Nr. 440. Maršrutas: Senoji biblioteka - MKIC. Jis vežė dalyvius į iškilmingą kapsulės betonavimo cere­ moniją. Pirmą kartą istorijoje bibliotekos vardas suteiktas objektui, esančiam už jos ribų - Bibliotekos vardu pavadinta Botanikos sodo alėja. Sutapimas: tai pir­ moji sodo alėja, turinti vardą. Pirmą kartą Lietuvoje bibliotekoje įrengtas poilsio kambarys-virtuvėlė, kurioje lankytojai gali pasišildyti maistą, išsivirti kavos ar arbatos, jaukiai bendrauti su kolegomis.

Pirmą kartą bibliotekoje žiemąaržvarbų rudenį lankytojams pasiūlomi pledai, kad nesušaltų ilgai sėdėdami prie darbo stalų. Atidaryta pirmoji integruota fakul­ teto skaitykla bibliotekoje.

Tiesą sakant, ir šventinės vakarienės tradiciją pirmą kartą interpretavome sa­ vaip: valgius ruošėme patys. Kas iš visų šių dalykų taps tradicija - matysim.

Egzistuoja tam tikri stereotipai, kokia turėtų būti akademinė bi­

blioteka? Ypač sulaukusi tokio amžiaus?

Stereotipai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Patys kuriame įsivaizdavimą, kas dera akademiniame pasaulyje, kas ne. O juk jis nuolat kinta. Tradicijos ir modernumo dermė - šios biblio­ tekos kelias. Tradicijos, kurios parodo bibliotekos identitetą, nusako jos vietą universitete, mieste, šalyje, ir moder­ niausių technologijų galimybės - šių dalykų sankirtoje gimstančios idėjos ir yra įdomiausios. Biblioteka privalo pasinaudoti sukauptu paveldu ir įgyta patirtimi, bet jei tik „užsirakinsime" tradicijose - kam būsim įdomūs ar rei­ kalingi? Biblioteka turi būti dinamiška, veržli ir atvira. Jau dabar ji egzistuoja keliais pavidalais: fiziniu ir virtualiu.

Teikiamų paslaugų spektras, kokybė ir vienoje, ir kitoje turi atliepti nuolat besikeičiančius vartotojų poreikius.

Mes bandome jau ne tik tenkinti poreikius, bet ir nustebinti, siūlyti tai, ko nesitikima. Turime daryti viską, kad į biblioteką ateitų jauni žmonės, studentai. Ne tik todėl, kad jie sudaro didžiausią vartotojų grupę.Todėl, kad nuo jų priklauso visų mūsų ateitis.

Jei neinvestuosim į jaunus žmones, nekursim jiems patrauklios aplinkos,

beprasmiškos liks pastangos išlaikyti juos ne tik universitete, bet ir Lietuvoje.

Jaunimas turi matyti, kad čia gerai, kad čia įdomu studijuoti, dirbti. Negaliu atsidžiaugti, nes kasdien biblioteka pripildyta jaunų žmonių šurmulio. Jie ateina mokytis, bendrauti, jie čia gali būti, jaustis kaip namie. Laisvai, jaukiai, o kartu - atsakingai, juk savo namie nieko blogo nedarome.

Geriausia dovana?

Bibliotekoje buvo surengta paroda „Nuo knygos iki bumerango". Joje eksponuotos netikėtos dovanos, gau­ tos įvairių sukakčių proga: ir konjako buteliukų rinkinys, ir reti dokumentai, ir krištolo vazos, ir bumerangas su pliu­ šine koala. Dabar tokių nebuvo, matyt, dovanojimo tradicijos keičiasi. Bet gavome dovanų, kurių vertė neišma­ tuojama. VU Studentų atstovybė įteikė pačių sukurtą, iliustruotą sveikinimų, palinkėjimų bibliotekai knygą. Ar gali būti šiltesnis pripažinimo, draugystės ženklas? Kolegos iš Mokslų akademijos, nacionalinės M. Mažvydo bibliotekų įteikė dovanas, susijusias su VU biblio­ tekos istorija - kaip pamatuoti tokį kolegų dėmesį?

Pati didžiausia dovana - naujos bibliotekos statyba.Tokią gali gauti tik kartą per šimtmečius. Šventiniai metai baigėsi. Ar pavyks

Ar galima kalbėti apie švenčių tradicijas bibliotekoje? Scenarijai, ritualai, staigmenos?

Yra tam tikri dalykai, kuriuos sten­ giamės išlaikyti. Bet ką reiškia kelių dešimtmečių tradicija keturis šimtme­ čius siekiančios istorijos kontekste? Yra tradicija išleisti bibliotekos metraštį kas penkerius metus, minint sukaktis.

Yra tradicija rengti konferencijas. Jų laikėmės ir 2010-aisiais. Metraštis yra, tarptautinė konferencija surengta.

Jubiliejinės konferencijos tema„VUB ženklas istorijos žemėlapyje: pavel­ das - iššūkiai, postūmiai, galimybės".

Galiu drąsiai sakyti, kad VU bibliotekoje auga nauja specialistų, mokslininkų karta, gebanti pateikti drąsių ir įdomių įžvalgų kultūros paveldo tyrimų srity.

Metus lydėjo malonūs netikėtumai, sutapimai, simboliai. Pirmą kartą VU

Gegužės 20 d. vykusios parodos „Quod thesaurus sapientiae potissime šit in libris“ (Būtent knygose slypi išminties lobynas) atidarymas.

R. Malaiškos nuotr.

dabar „pamiegoti ant laurų"?

Bibliotekoje tebesitęsianti rekons­ trukcija, virtusi kasdieniu fonu, kartais net nepastebimu, naujos bibliotekos statyba, įvairūs projektai - veiklos, kurios neleis ramiai užmigti. Itin ryškių įvykių nenusimato. Metai žada būti nenuobodūs, bet kasdienės, rimtos, įtemptos veiklos metai. MKIC apgy­ vendinimas - didžiausias iššūkis.Turim sumodeliuoti viską: nuo personalo pasiskirstymo iki bendro paslaugų teikimo mechanizmo sukūrimo.

Ir apie kitą bibliotekos sukaktį jau dabarturime pradėti galvoti. Programa maksimum-veikianti nauja biblioteka, visiškai rekonstruota senoji ir restau­ ruotos istorinės bibliotekos salės. Dar didžiulė ambicija - leidinys „Vilniaus universiteto bibliotekos istorija".

Kalbėjosi Elona Vamauskienė

universitas

18

2011 m. balandis

vilnensis

4

llikultūra

Ir atskrido„Aukso paukštė" į „Ratilio" delnus Agnė MANKEVIČIŪTĖ Visų kartų „ratiliokai" - po vienu stogu „Buvimas,,Ratilio“ yraviena iš puikiau­ sių pilietiškumo formų", - įteikdamas Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“ 2010-ųjų„Aukso paukštę" sakė Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas. „Gauti „Aukso paukštę" kiekvienam kolektyvui yra didžiulė garbė. Mums patiems tai ir nemaža atsakomybė, nelei­ džianti pasiduoti",-teigėansamblio pir­ mininkas Paulius Narušis. Jo nuomone, kolektyvas buvo įvertintas už daugelio metų darbą, o„Au kso pa ukštė" - dova na ne tikdabartiniams, bet ir visiems buvusiems„Ratilio" nariams.

Apdovanojimo įteikimo ceremo­ nijoje pasirodė visos „Ratilio" kartos: dabartiniai Vilniaus universiteto folkloro ansamblio nariai, buvusių narių ir jų vaikų ansamblis „Virvytė", vyresniosios kartos„ratiliokai" irįvairių kartų jungtinė muzikantų kapela. „Netik šis kolektyvas yra vertas,,Aukso paukštės". Mes stengiamės neapvilti visų „ratiliokų"irpateisinti šį vardą",-džiaugs­ mo šią neeilinę dieną neslėpė „Ratilio" vadovė Milda Riekutė.

Kaip atpažinti„ratilioką"? Įkurti jaunimo folkloro ansamblį „Ratilio" 1968 m. iniciatyvos ėmėsi Al­ dona Ragevičienė. Kurį laiką ansambliui vadovavo Laima Burkšaitienė, 19782007 m. - Zita Kelmickaitė. Instrumen­ tinės grupės vadovais yra buvę Arvydas Karaška, Algirdas Klova, Antanas Fokas.

Nuo 2007 m. ansamblio meno vadovė Milda Riekutė. Instrumentinei grupei vadovauja Kristina Aponavičiūtė.

Jūs matote, jie nepasikeitė.Tiek metų praėjo, ir vis tiek visi jauni, kaip toje dainoje, visi gražūs. Ir už rankų susiėmę, ir gražiai sustoję, ir gieda, ir groja, ir ratavoja. Kaip paukščiai suskridę iš visos Lietuvos. Duok Dieve, kad tie paukščiai ir liktų Lietuvos medžiuose, kad pa­ skraidytų po kitas šalis, bet vėl grįžtų čia", - mintimis dalijosi buvusi„ratiliokė" žymi lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė. „Tikiuosi, kad išauš tokia diena, kai kokį nors girtuoklį ar nusikaltėlį teis, ir tada, jeigu jūs išgirsite, kad atsistojęs teisėjas prabils:„Negerk, broleli, negerk", tai žino­ kite, kad jis yra„ratiliokas", - taip liaudies dainų atlikėja aiškino, kuo„ratiliokai" išsiskiria iš kitų.

Kovo 25-ąją Vilniaus universiteto Teatro salėje folkloro ansambliui „Ratilio“ buvo įteikta simbolinė „Aukso paukštės“ statulėlė kaip geriausiam praėjusių metų jaunimo folkloro ansambliui. Tradicinis „Aukso paukštės“ apdovanojimas kasmet skiriamas įvairiems meno kolektyvams ir liaudies kūrybos meistrams už reikšmingą ir aktyvią metų veiklą Lietuvoje ir užjos ribų.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas folkloro ansambliui „Ratilio“ įteikia „Aukso paukštės“ statulėlę. Kairėje - ansamblio vadovė Milda Riekutė V. Naujiko nuotr.

I „Ratilio“ ansamblį ateina žmonės, kuriems brangios lietuviškos tradicijos ir kurie ieško ypatingo santykio su jomis. A. Mankevičiūtės nuotr.

Džiugina ne tik lietuvio širdį Ansamblis „Ratilio" - atviras, nuolat keliauja, savo dainomis (ypač sutartinė­ mis), šokiais, rateliais ir žaidimais džiu­ gina ne tik lietuvio širdį. Kolektyvas yra koncertavęs Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Suomijoje, Rusijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, JAV,

tai. Svarbiausia, ką visi ansambliečiai turi ir saugo, tai - draugystė", - pripažįsta ansamblio pirmininkas P. Narušis. An­ samblis ieško šiltų, nuoširdžių žmonių, kuriuos vienija bendras tikslas - saugoti i r bra ng i nti I iet u vi škos ta utosa kos tradi­ cijas, bendravimą ir prisiminimus.

Kai kurios ansamblio tradicijos išlie­

giniuose, Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo" ir daugelyje kitų. Šiemet gegužę „Ratilio" ruošiasi

Kanadoje ir kitur.

Ansamblį sudaro įvairių kursų irfakultetųstudentahfilologai, fizikai, medikai, gamtininkai, psichologai, matematikai ir kiti. Jaunuoliai groja įvairiais senoviniais lietuvių liaudies instrumentais, pavyz­ džiui, bandonija, armonika, skudučiais, diatoninėmis kanklėmis.

1980 m. „Ratilio" išleido pirmąją plokštelę „Lietuva - dainų kraštas", po septynerių metų pasirodė antroji, 1990 m. - garsajuostė. Trisdešimt penkerių metų patirtis sudėta į kompaktinių plokštelių rinktinę„Ratilio".

ka net keičiantis kartoms. Pagrindinė ansamblio veikla - rengti linksmas va­ karones ir lietuviams, ir užsieniečiams, supažindinti su lietuviška kultūra. Taip

Svarbiausia puoselėti tradicijas Nuo pat susikūrimo „Ratilio" nariai atlikdavo liaudies kūrybą, kurios sem­ davosi iš tautosakos rinkinių ar patys atsiveždavo surinkę ekspedicijose iš kaimų. Taip yra ir iki šiol. Pasak ansam­ blio narių, „Ratilio" - tai kaimo tradicijų puoselėtojas mieste. „Čia ateina žmonės, kuriems brangios lietuviškos tradicijos ir kurie ieško ypa­ tingo santykio su jomis. O randa jie ne tik

pat koncertai tradicinėse šventėse, fes­ tivaliuose. Tačiau retas žino, ką„Ratilio" nariai veikia nulipę nuo scenos. „Labai mėgstame vieni pas kitus svečiuotis, švęsti kai kurias šventes. Turime tradi­ ciją kartu susirinkti kalėdiniam vakarui, kartu švęsti Rasas. Ir visa tai su papro­ čiais, su dainomis, su šokiais. Jaukiame būrelyje sudainuota graži liaudiška daina sukelia neapsakomą jausmą", pasakoja P. Narušis.

dalyvauti festivalyje „Skamba skamba kankliai". Be tradicinių Lietuvoje ren­ giamų festivalių, ansamblis pasirodys ir keliuose tarptautiniuose festivaliuose užsienyje: Petrozavodske (Karelijoje), kur dalyvaus tradicinių šokių festiva­ lyje, Rusijoje ir Bretanės pusiasalyje Prancūzijoje. „Parodysime svetimšaliams, kokia graži mūsų Lietuva", - jau dabar išvykų laukiantis nesulaukiantis „Ratilio" žino, kaip sudominti užsieniečius - paprastu, tačiau neprastu lietuvių folkloru.

Beje, praėjusį rudenį„Ratilio" pradėjo ir visuomeninę veiklą - vykdo projektą „Etnosocializacija". Pagrindinis jo tiks­ las- pasitelkiantfolklorą ugdyti bendra­ vimo, šeimos ir visuomenines vertybes socialinės rizikos grupės vaikams. Apie tai, kaip jiems sekasi, galima pasiskaityti t i n kl a ra štyje etnosocializacija. vvordpress. com.

jus skraido. Tegul viena iš jų auksinė ne dėl metalo, o kitomis vertėmis - gėrio, grožio, įkvėpimo, padeda jums šokti, groti, giedoti, kaip visos paukštės gie­ da", - sveikino V. Šatkauskienė.

Vilniaus universiteto prorektorius doc.dr. Juozas Galginaitis„Ratilio"asambliui ir vadovėms įteikė rektoriaus akad.

Benedikto Juodkos padėką ir sveikino laimėjus„Aukso paukštės" apdovanoji­ mą: „Tai puikus jūsų nuoširdaus darbo, meilės lietuvių folklorui, kūrybiškumo įvertinimas. Dėkojame, kad savo veikla jūs garsinate mūsų Alma Mater vardą *

Lietuvoje ir užsienyje. Linkime jums sveikatos, energijos ir ryžto, įgyvendi­ nant savo sumanymus ir puoselėjant lietuvių tradicinę kultūrą."

Tradicinį „Aukso paukštės" apdova­ nojimą 1999 m.įsteigė Lietuvos liaudies kultūros centrasir Pasaulio lietuviųdainų šventės fondas. Šį prestižinį apdovanoji­

Ir žodžiai virsta kūnu Priežasčių, dėl kurių buvo apdo­ vanotas „Ratilio", labai daug. Vien tik praėjusiais metais kolektyvas tradiciškai dalyvavo didžiausiuose folkloro festivaliuose:„Skamba skamba kankliai"„,0

„Aukso paukštė" Pasak Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vidos Šatkauskienės, „Ratilio" yra pa­

mą Vilniaus universiteto meno kolektyvai gauna jau ketvirtą kartą: 2004 m.„Aukso paukštės" statulėlę už naujai sukurtą kolektyvągavo VU mišrus kamerinis choras „Pro musica", 2006 m.įvertintas merginų choras „Virgo", 2010 m. „Aukso paukš­ tės" statulėle pagerbtas dainų ir šokių ansamblis. Šiemet ji skiriama folkloro

kieno žali sodai",,,Parbėg laivelis",„Jorės šventėje". Ansamblis taip pat pasirodė „Žolynų turgaus", Kaziuko mugės ren­

jėgus sustabdyti laiką, nes išsaugo tai, ką gražiausia sukūrė mūsų protėviai. „Viso pasaulio paukštės seniai aplink

ansambliui „Ratilio". Geriausio jaunimo folkloro ansamblio titulą „Ratilio" gavo pirmą kartą.

VU meno kolektyvams - ketvirta

•......... .. • • • • •

Gyvenimas - tai maratonas Universiteto teatro dramos trupė „Minimum“ jau gyvena premje­ rinėmis nuotaikomis - vyksta paskutinės Arvydo Ambraso pjesių „Duobė“ ir „Maratonas“ repeticijos. Naujojo spektaklio „Maratonas“ premjera įvyks balandžio 28, 29, 30 d. 19 vai. VU Teatro salėje ir XXII tarptautinio universitetų teatrų forumo metu - gegužės 2 d. 20 vai.

Scena iš spektaklio „Maratonas“.

D. Kiaupaitės nuotr.

Nemažą kūrybinį kraitį palikęs Ar­ vydas Ambrasas (1947-1970) iš ne­ pelnytos užmaršties sugrąžintas tik iš da­ lies-2008 m. išleista jo dramų ir poezijos knyga. Tačiau šio menininko pašau­ kimas buvo teatras, kurį jis kūrė studijuo­ damas tuometinia­ me Vilniaus dailės institute. Rašydamas pjeses ir pats jas re­ žisuodamas A. Am­ brasas griovė įsiga­ lėjusius kanonus ir

sukūrė originalaus absurdo teatro modelį. „Negalima nesižavėti šio jauno, anksti mirusio menininko išmintimi, intelektine ir emocine branda, su­ gebėjimu kalbėti didelę gyvenimo prasmę sugėrusiais, nors iš pirmo žvilgsnio absurdiškais žodžiais. Jis suprato, kad gyvenimo prasmė ir beprasmybė yra greta ir mes privalo­ me balansuoti ant šios trapios ribos.

S. Becketo herojai laukia kažkokio niekad neateinančio Godo, o A. Am­ braso personažai nuolat bėga, griūva ir vėl keliasi, nežinodami, kur nubėgs ir ar iš viso kur nors nubėgs. Tačiau jau pats bėgimas, kaip ir laukimas, yra prasmingas. Prasmė - ne rezul­ tatas, o veikimas, procesas, kūryba.

Nors autorių ir VU teatro studentus skiria net keturi dešimtmečiai, tačiau savo maksimalizmu, virpančiu noru gyventi ir ieškoti gyvenimo prasmės jie tebėra panašūs" - apie autorių ir būsimą spektaklį pasakoja teatro vadovas Rimantas Venckus.

Spektaklyje į vieną visumą sujung­ tos dvi A. Ambraso pjesės - „Duobė" ir„Maratonas". Jų pavadinimai simbo­ liški, atspindintys esminius žmogaus gyvenimo kelio momentus. Duobė - tai sąstingis, dvasinė tinginystė ar net mirtis, maratonas - tai pastangos išsiveržti iš absurdiškos gyvenimo rutinos.

Spektaklio režisierius Rimantas Venckus, dailininkė Dalia Kiaupaitė.

: : :

AUTORIAI, IEŠKOKITE PERSONAŽŲ!

>

• : :

; Skelbiamas ; • dramaturgijos konkursas • I VU teatro dramos trupė I • „Minimum" įgyvendina • • projektą „Personažai *

• ieško autorių", skirtą ’ • lietuviškos dramaturgi- • • jos populiarinimui. * • Kviečiame universiteto ben- • ’ druomenės narius, ne tik studen- I tus, bet ir dėstytojus, kitus darbuotojus, pristatyti teatro vadovui Rimantui Venckui dramaturgijos veikalus. Tematika gali būti įvairi, tačiau studentiško gyvenimo ar

; • I ; ’

Jaunojo mokslininko tema būtų • privalumas. Pageidautina, kad pjeI sėje būtų kuo daugiau personažų. ; Komisija atrinks keletą geriausių . pjesių, kurių autoriai bus įvertinti ’ piniginėmis premijomis. Labiausiai ; teatrui tinkama pjesė bus pastatyta studentiškoje scenoje. ; Savo kūrinius iki gegužės 31 d.

• prašome siųsti adresu: rimantas.

I venckus@cr.vu.lt.

; • * • • * • I ’ • I

; • I ; I

4

*

universitas

2011 m. balandis

19

vilnensis

kultūrai 11 Nesibaigiantis VU teatro Kinetinės trupės judėjimas Laurynas PAPLIAUŠKA Sveikinu sėkmingos premjeros proga. Iš tiesų tai brandus ir so­ lidus spektaklis, atstovaujantis Vilniaus universiteto jaunajai

kartai, atspindintis nūdienos aktualijas. Kokia tolimesnė šio

spektaklio rodymo trajektorija?

Tai sudėtingas ir nestandartinis spektaklis, malonu, kad jį teigiamai įvertino žiūrovai, ganėtinai išlepinti komercinių spektaklių. Tai bendras visos mūsų teatro trupės darbas, ne tik aš, kaip režisierius, bet ir kiekvienas studentas įnešė savo kūrybos, nuoširdumo ir idėjų dalį.

J. Kanapickaitės sukurti kostiumai padėjo įgyvendinti idėją ir atskleisti spektaklio vizualiąją pusę. Dabar šis spektaklis ruošiamas užsienio audi­ torijai - balandžio viduryje jis bus rodomas Kanadoje.

Jei jau prakalbome apie užsienio gastroles, gal galėtumėte pako­

mentuoti plačiau?

Balandžio 13-15 d. „Quengafest" festivalyje Arhuso mieste (Danija) bus rodomas spektaklis„Aš jus visus labai myliu/mėgstu". Tai senesnis mūsų trupės darbas, bendradarbiavimo su Arhuso universitetu projekto dalis.

Pats projektas apima bendras kūrybi­ nes dirbtuves, diskusijas šiuolaikinio scenos meno ateities klausimais.

Spektaklis yra tik viena iš priemonių postdraminiam teatrui pristatyti.

Balandžio 19 d. vykstame į festivalį Kanadoje, kur greta Monrealio esan­ čiame universiteto miestelyje rody­ sime spektaklį „(Pri)pučiamas", taip pat rengsime kūrybines dirbtuves, bendrame projekte su kanadiečiais kursime savo naujojo teatro viziją ir atstovausime Vilniaus universitetui.

Kadangi spektaklio tema yra emigra­ cija, labai įdomu, kaip į tai žiūrima ša­ lyje, kurios visa istorija yra emigrantų istorija.Tai man siejasi su Kolumbijoje rodytu mūsų projektu„Ginochondri-

Paskatinti Seimo pirmi­ ninkės Irenos Degutie­ nės sveikinimų ir prem­ jerinio spektaklio „(Pri)pučiamas“ sėk­ mės, Kinetinės trupės nariai ruošiasi į turnė po Daniją ir Kanadą.

Trupės režisierius Andrius Pulkauninkas sutiko pasidalyti atei­ ties perspektyvomis ir XII teatrų forumo orga­ nizavimo planais. ja", kuris kalbėjo apie mačo kultūrą, pabrėžtiną maskulinizmą ir kaip tai suvokiama šalyje, kuri stereotipiškai laikoma mačo kultūros įkvėpėja.

Pirmąją gegužės savaitę vyks XII teatrų forumas. Koks jūsų vaid­ muo jame?

Teatrų forume visada dalyvauda­ vome kaip dalyviai, bet dabar kartu su VGTU teatro studija „Palėpė" ir VU teatro dramos trupe „Minimum" esame vieni iš organizatorių.

Tokį sprendimą lėmė keletas po­ kyčių festivalio organizacinėje struk­ tūroje. Visų pirma, VGTU teatro studija„Palėpė" įgavo didelį tarptautinį pripažinimą ir jos režisierius Olegas Kesminas tapo Pasaulinės teatrų asociacijos tarybos nariu, tai savai­ me pakėlė organizatorių prestižą tarptautiniu mastu. VGTU kvietimas bendradarbiauti organizuojant fes­ tivalį bendromis VU ir VGTU jėgomis veiksmingesnis nei atskirų festivalių konkurencija. Prie organizacijos labai prisideda Universitetų teatrų asocia­ cijos prezidentas Atas Žvirblys.

Dabartinis forumas turėtų nuste­ binti žiūrovus stipriomis trupėmis,

Rygos katedroje - Vilniaus universiteto merginų choro „Virgo" balsai Rygos (Latvija) senamiesčio puošmenoje - Ry­ gos katedroje (RTgas Doms) balandžio mėnesio koncertinę programą kartu su žymia latvių vargo­ nininke Kristine Adamaite pradėjo Vilniaus univer­ siteto merginų choras „Virgo“.

ryškiomis akcijomis ir bendradarbia­ vimo projektais.

Lapkričio mėnesį stebinote Vil­

niaus gyventojus lauko akcijo­ mis. Ar pavasarį ši tradicija bus

atnaujinta?

Manau, jau gegužę vėl grįšime į miesto gatves provokuodami ir stebindami lauko pasirodymais.

Gegužės 14 d. planuojame dalyvauti renginyje Rumšiškėse su lauko pasi­ rodymų programa. Tai tampa reikš­ minga teatro dalimi ne tik žiūrovų, bet ir pačių teatro dalyvių ugdymo požiūriu, kuriant demokratišką to­ lerantišką visuomenę, nebijančią iššūkių, kitokių žmonių, gebančią ne tik bambėti dėl šilumos kainų, bet ir pasijuokti iš savęs. Šios gatvės akcijos - tai savotiškas visuomenės tikrinimo būdas„duodant valgyti karčias realy­ bės piliules, apibarstytas cukrumi" ir išlaisvinančias nuo paranojiškumo ir sustabarėjimo, nes teatras ir yra gy­ vas savo improvizacijomis ir pasaulio parodijomis. Mat drama atsiranda iš komedijos, o komedija yra visa, kas mus supa, tik mes nesugebame to įžvelgti.

Giedrė TRAPIKAITĖ Beveik 800 metų gyvuojančioje Rygos katedroje skambėjo J. S. Bacho Fantazija G-minor, Latvijos nacionali­ nės operos solistė Gunta Davidčuka, Lietuvos fleitos virtuozas Giedrius Gelgotas ir Kristine Adamaite atliko W. A. Mozarto„Laudate Dominum".

54 „Virgo" choristės, diriguojamos choro vadovės Rasos Gelgotienės, a cappella atliko dramatiškąją R. Lango „Cantate Domino", J. Tamulionio har­ monizuotą lietuvių liaudies dainą „Oi eisim namo". Žaismingai nuteikė„Virgo" koncertmeisterės Indrės Veličkaitės di­ riguojamas, fleitomis ir djembe (afrikie­ tiškų būgnu) pritariamas B. Kutavičiaus trijų dalių chorinis kūrinys „Žuvys".

Rygos katedroje skambėjo G. Gelgoto atliekama J. S. Bacho fleitai aran­ žuota lyriškoji „Čakona", C. Francko „Fantazija" vargonams. Visi vakaro atli­ kėjai suvienijo jėgas priešpaskutiniam kūriniui - C. Saint-Saėnso kantatai „La Nuit". Koncertą užbaigė meistriškai

Festivalis„Universitas Vilnensis 2011" subūrė muzikantus, šokėjus ir dainininkus <

Respublikinė liaudiškų kapelų ir ansamblių šventė - festivalis „Uni­ versitas Vilnensis 2011“ antrus metus suburia didžiulį muzikantų, šo­ kėjų ir dainininkų būrį.

Balandžio 1-ąją VU GMF Didžiojoje auloje links­ mai šoko, grojo ir dai­ navo šalies universitetų ir kolegijų liaudiškos muzikos kolektyvai.

Šventėje dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblis „Vingis", Vilniaus kolegijos šokių kolektyvas „Voruta", Lietuvos žemės ūkio akademijos liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas", Kauno technologijos universiteto tautinio % meno ansamblio „Nemunas" kapela ir vokalo grupė, Lietuvos sveikatos uni­ versiteto liaudiška kapela „Kanapėlė", Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė", Mykolo Romerio

K. Adamaitės sugrotas F. Liszto choralas „Nūn danketalleGott". Kūrinys atsklei­ dė pasaulyje itin vertinamų bažnyčios vargonų skambesio paletę.

VU merginų choro „Virgo" vadovė R. Gelgotienė džiaugėsi suteikta garbe jau antrą kartą choro istorijoje koncer­ tuoti Rygos katedroje - didžiausioje vi­ duramžių laikotarpio katedroje Baltijos šalyse. Bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir rimtosios muzikos renginių centras, kuriame nuolat vyksta Latvijos nacio­ nalinės filharmonijos organizuojami vargoninės muzikos koncertai. Choro vadovė vertino galimybę bendradar­ biauti su puikiais atlikėjais. „Virgo" merginos kaimyninėje šalyje viešėjo kelias dienas, per jas lankėsi La­ tvijos nacionalinėje operoje, Jūrmalos paplūdimyje lesino rūke skendusius rudagalvius kirus, išvaikštinėjo naktinės Rygos senamiesčio gatves ir gatveles, kurios taip pat skendėjo rūke. Ryga, rūkas, naktis, muzika. Tikriausiai tokią viešnagės kryptį choristės„užsikodavo" katedroje atliktu svajinguoju „La Nuit" (pranc. - naktis).

XII tarptautinis universitetų teatrų forumas Vilnius, 2011 m. balandžio 30 d. - gegužės 6 d.

Balandžio 30 - gegužės 6 d. XII tarptautinis Vilniaus universitetų teatrų forumas kviečia žiūrovus pasižiūrėti 2011 m. programą. Forumo organizatoriai - Universitetų teatrų asociacija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus universitetas siūlo vilniečiams apsilankyti lietuvių, lenkų, rusų, prancūzų, belgų ir iraniečių studentų teatrų spektakliuose.

Visi forumo renginiai nemokami.

„Jaunimėlis“ padeda burti neabejingus muzikai, šokiams, dainai. V. Nauji­ ko nuotr. universiteto tautinių šokių kolektyvas „Skalsa", Marijampolės kolegijos liaudiš­ ka kapela, VU dainų ir šokių ansamblis ir festivalio šeimininkai - VU liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis".

Džiugu, kad „Jaunimėlis" su vado­ vais priešaky padeda burti kapelos muzikai, šokiams ir dainai neabejingus žiūrovus. Koncertas žavėjo nuoširdžiai sudainuotomis dainomis, linksma, už širdies griebiančia muzika ir vietoje kojoms nustygti neleidžiančiais šo­ kiais. Nė vienas žiūrovas neliko abe­ jingas, siūbavo, plojo, trypė kojomis ir pritarė kaip galėjo. Šaunioji renginio

vedėja - buvusi „Jaunimėlio" narė

Virginija Našlėnienė - entuziastingai kvietė visus įsisukti į koncerto sūkurį. Šventės metu vyko ūkininkų krautu­ vėlių tinklo„Vikis" turgelis, jie prekiavo natūraliais duonos, pieno, rūkytos mėsos, arbatos, medaus produktais, lankytojus vaišino nealkoholiniu pieno šampanu, rengė gardumynų degustacijas. „Daugiau tokių iniciatyvų ir neblės­ tančios energijos, ir mūsų žemelėj tradicijos neges", - įsitikinęs šventės organizatorius, VU liaudiškos muzikos kapelos „Jaunimėlis" vadovas Bronis­ lovas Glovickis. Šventės rengėjai

Balandžio 30 d., šeštadienis

Gegužės 4 d., trečiadienis

16 vai. - Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras studija „Palėpė", Lietuva, „Labirintas" (VGTU Architektūros rūmai, Trakų g. 1).

19 vai. - Teatre Universitaire Royal de Liege, Belgija, Matei Visniec „Paskutinis Godo" (VU teatro salė, Universiteto g. 3).

Gegužės 2 d., pirmadienis

19 vai. - Vilniaus Gedimino technikos

21 vai. - 5KT„naJana", Lenkija, „Trojos choras" (VU teatro salė, Uni­ versiteto g. 3).

Gegužės 5 d., ketvirtadienis

universiteto teatras studija „Palėpė“, Lietuva, „Laukiu laiško" (VGTU Architektūros rūmai, Trakų g. 1).

19 vai. - Vilniaus universiteto teatro Kinetinė trupė, Lietuva, „(Pri)pučiamas" (VU Teatro salė, Uni­ versiteto g. 3).

20.30 vai. - Vilniaus universiteto teatro trupė „Minimum", Lietuva, „Maratonas" (VU Teatro salė. Univer­ siteto g. 3).

21 vai.-Theatre 2000, Prancūzija, Georgės Feydeau „Kūdikio bėdos" ir „Nevaikščiok nuoga" („Lėlės" teatro salė, Arklių g. 5).

Gegužės 3 d., antradienis 19 vai. - Section Theatre-Etiudes INSA de Lyon, Prancūzija, „Muziejus" (VU teatro salė, Univer­ siteto g. 3).

20.30 vai. -„Sacramentum", Rusija, „Žaidimas“ („Lėlės" teatro salė, Arklių

g.5).

Gegužės 6 d., penktadienis 19 vai. - Kauno technologijos universite­ to teatras „Studija 44" Lietuva, Inger Hagerup„Stiklinė arbatos su citri­ na" (VU Teatro salė, Universiteto g. 3).

21 vai. - Iran's Sayeh Theatre Group, Iranas, „Žmogus ir žodžiai" („Lėlės“ teatro salė, Arklių g. 5).

universitas

20

2011 m. balandis

vilnensis

f f paskutinis puslapis_____________________________________

FiDi 43: naujos pramogos ir senos tradicijos „FiDi 42 buvo, tegyvuoja FiDi 43“ - tokį šūkį kartodami Vilniaus universiteto fizikai laukė kasmetinės Fizikų dienos, kuri įvyko balandžio 2-ąją Saulėtekyje.

Studentai ir kiti šventės svečiai klausydamiesi gyvos muzikos koncerto galėjo išmėginti naujausius išradimus, pažaisti mini golfą ir pasijuokti iš jauniausių organizatorių - fizikų fuksų.

Tradicinė fizikų eisena į VU centrinius rumus pas filologes. V. Naujiko nuotr.

Jovita SUKACKAITĖ Šiais metais organizatoriai stengėsi išpildyti pačių išrankiausių žiūrovų lūkesčius. Aplink visą Fizikos fakultetą buvo išsidėstę studentų sugalvoti ir pagaminti atrakcionai. Kas norėjo, galėjo pamėginti išlaikyti pusiausvyrą ant nuotoliniu būdu valdomo dra­ kono arba įrodyti stiprumą trankant kūju į metalinę siją, kad kuo aukščiau pakiltų svarmuo. Šios pramogos

priminė amerikietišką atrakcionų parką. Šventės lankytojai galėjo pažaisti

mini golfą, kuris buvo nusidriekęs per visus aštuonis fakulteto aukštus, taip pat apsilankyti pas juodaveidį batų valytoją arba orakulą ir sužinoti, kas jų laukia ateityje. O tie, kuriems nepatiko nė viena iš šių pramogų, turėjo progą išlieti pyktį ir didelių kūju sudaužyti senovinį televizorių.

Bene aktyviausi FiDi organizatoriai buvo fuksai - jų sugalvotos atrakcijos pritraukė daugiausia žmonių. Jie, ap­ siginklavę šalmais ir keptuvėmis, buvo pasiryžę atlaikyti žiūrovų svaidomus žalius kiaušinius. Kiti pirmakursiai lei­ do išmėginti šventės dalyviams savo taiklumą svaidant kamuoliukus į tai­ kinį: pataikiusfuksas staigiai krisdavo į vandens baseiną. Žmonėms patiko

tokios šmaikščios pramogos, už kurias jie negailėjo ir poros litų.

Ant pagrindinės scenos taip pat nuo­ lat vyko veiksmas. Grojo grupės „Fun Clock",„Friday Debut", „Netiekto". Pasi­ rodė Oksanos egzotinių šokių šokėjos.

Renginio vedėjai fizikas Ernestas Kuzniacovas ir filologė Ieva Mikalkevičiūtė džiaugėsi, kad į FiDi atvyko anekdotų karalius Raimondas Bingelis, kuris į savo pasirodymą įtraukė ir žiūrovus.

Didžiausias Fizikų dienos organi­ zatorių pasididžiavimas buvo keturių

metrų aukštyje riedantis traukinukas „Lukrecijus". Tačiau tris dienas staty­ tas atrakcionas žiūrovų nerimui vis nepradėjo važiuoti. Meistrai rūpinosi jo saugumu ir vis rasdavo ką pataisyti, patobulinti. Galiausiai traukinukas buvo išleistas į trasą ir dalis žiūrovų galėjo pasidžiaugti trumpa kelione.

O pats fizikiškiausias FiDi momentas buvo Dino Zauro pasirodymas fakul­ tete, sutraukęs didelį būrį smalsuolių pasidomėti, kaip jis sumontuotas.

Po visų pramogų Fizlende studentai ir visi norintieji sušoko į sunkvežimius ir su Dinų Zauru priešakyje iškeliavo į tradicinę eiseną. Pasak legendos, kiekvienais metais jis keliauja pas filologes, nes kartą yra suvalgęs vieną iš jų ir kiekvieną pavasarį tradiciškai važiuoja atsiprašyti.

FiDi pirmą kartą surengta 1969 m., nuo tada ši šventė tapo tradicija, at­ spindinčia jaunimo saviraišką.

FiDi atributika. J. Sukackaitės nuotr.

Fizikų kraują kaitino egzotiškos šokėjos. J. Sukackaitės nuotr.

Filologės pasitinka fizikus. V. Naujiko nuotr.

Fizikai negali neeksperimentuoti. J. Sukackaitės nuotr.

Kviečiame burti komandas ir dalyvauti Žygeivių sąskrydyje Balandžio 30 - gegužės 1 d. vyks VU žygeivių sąskrydis ir sportinės varžybos Rektoriaus taurei laimėti. Šiemet starto vieta bus Valkininkuose.

Juodaveidžio batų valytojo paslaugos patiko žiūrovui. J. Sukackaitės nuotr.

ISSN 1822-1513

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU Leidybos direkcija. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Renginys vyks dvi dienas: pirmąją dieną dalyvių laukia komandos vėliavos piešimas (vėliavą reikės išsaugoti iki kitos dienos kliūčių ruožo, kad būtų galima ją iškel­ ti; medžiagos vėliavai pagaminti duosim) ir turistinis pėsčiųjų ralis (nereikės lakstyti, tik lankyti punktus ir smagiai leisti laiką). Kviečiame dalyvauti komandas (komandą turi sudaryti bent 5 žmonės, iš kurių bent 1 turi būti mergina). Dalyvaujančių komandų skaičius iš vieno fakul­ teto neribojamas, kaip ir vienoje komandoje dalyvaujančių studentų skaičius - svarbu, kad visi koman­ dos nariai būtų iš vieno fakulteto.

Nefakultetinę komandą galite su­ rinkti traukinyje arba starto vietoje.

Turistinio ralio metu orientuojantis kompasu ir žemėlapiu einama iki

stovyklos. Pėsčiųjų ralio metu bus dar ir papildomų linksmų užduočių, už kurias gausite papildomų taškų.

Stovyklavietėje lauks didžiulis lau­ žas, šilta arbata, o vakarop - garsi muzika pritariant armonikai, šokiai ir išradingi komandų prisistatymai...

Antrąją dieną vyks varžybos kliūčių ruože. Kliūčių ruožą privalo eiti bent 5 komandos nariai, iš kurių bent 1 yra mergina. Bus įvairių atrakcijų ir žaidi­ mų, tad nuobodžiauti tikrai neteks.

Vienas iš smagių žaidimų busTumbijumbi. Nežinote, kas tai? Ateikite ir išbandykite...

Šiuo metu vyksta fakultetinių ko­

mandų paieška. Todėl visi raginami aktyviai dalyvauti ir suskubti išsirinkti komandos kapitoną ar kitą atsakingą asmenį, kuris turės tam tikrą misiją suburti bent 5 komandos narius (tarp kurių bent viena mergina) ir būtinai iš vieno VU fakulteto!!!

Daugiau informacijos VU ŽK puslapyje: http://www.zygis. vu.lt Norintieji dalyvauti registruokitės: andrgerda@yahoo.com.