Universitas Vilnensis, 2014 m. balandis Nr. 2 (1723)

hinc itur ad astra

ISSN 1822-1513

aikralSų skaitykla

universitas

>

£ S

vilnensis

Š

http://naujienos.vu.lt

2014 m. balandis, Nr. 2 (1723)

PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

1579-

vua C435

Šiame numeryje

VU mokslininkai - Lietuvos mokslo premijos laureatai

Pamiršto laikrodžio istorija: laiminga pabaiga

Kristijonas Donelaitis ir Vilniaus universitetas

Penkios iš septynių 2013 m. Lietuvos mokslo premijų atiteko VU mokslininkams.„U. V.“ pristato šios garbingos premijos laureatus,

Vargu ar daugelis beatmena dar aštuntajame dešimtmetyje centrinių rūmų observatorijos bokštelyje buvusį laikrodį.Tikėki­ mės, kad jau po poros metų studentai vėl galės pasitikrinti laiką pakėlę galvas į bokštelį.

Kristijono Donelaičio„Metus" jau gali skaityti ir ispanai - kūrinį į ispanų kalbą išvertė ŪKI docentė dr. Carmen Caro Dugo. Kovo pa­ baigoje K. Donelaičio skulptūra išvežta į restauracijos dirbtuves. Į savo vietą paminklas, tačiau jau bronzinis, turėtų grįžti rugsėjį.

jų tyrimus ir pasiekimus.

Skaitykite p. 2-6

Skaitykite p. 9

OBHHK'

Skaitykite p.

Pavasaris pažers studentiškų .linksmybių ir sesijos rūpesčių

'

ir"

VU studentai balandžio pabaigoje ir gegužę sėls matematikų ir informatikų, istorikų, gamtininkų, ekonomistų, politologų, teisininkų, žurnalistų ir kitų dienų renginiuose.

E. Kurausko nuotrauka

/

universitas

VilneilSiS

2014 m. balandis

VU mokslininkai - Lietuvos mokslo premijos laureatai Kovo 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2013 m. Lietuvos mokslo premijos. Penkios iš septynių premijų atiteko VU mokslininkams. „U. V.“ pristato šios garbingos premijos laureatus, jų tyrimus ir pasiekimus.

Prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė:„Jeigu neatsargiai prie paslapties priartėsi, ji gali išnykti" Agnė GRINEVIČIŪTĖ Literatūrologė, Vilniaus univer­ siteto profesorė emerite Viktorija Daujotytė-Pakerienė sakosi rašyti niekuomet nepradedanti nesu­ laukusi tam tikro signalo, kad jai leista tai daryti. Galiausiai išduoda, kad literatūros tyrinėjimai neturi rezultato, tačiau literatūrą gau­ bianti paslaptis turi išlikti. Kartu su mokslininke mėginsime nors akies krašteliu į ją dirstelti.

Esate parengusi ne vieną mono­

grafiją ir studiją apie mūsų literatūros klasikus, kultūros istorijos asmenybes.

Pagal kokius kriterijus atsirenkate lietuvių literatūros, kultūros figūras,

Geda man labiausiai atvėrė tą tragišką literatūros pjūvį. Čia pat įsirašo ir Salo­

temas savo tyrinėjimams?

mėjos Nėries tragiškoji lemtis. Sigitas Geda yra ją jautęs. Galbūt bendriausia prasme šiek tiek praskleidžiau lietuvių literatūros filosofiją, jos santykį, ben­ drumą, gilindamasi į Arvydo Šliogerio

Pradėdama rašyti apiejuos negalvo­ ju, tiesiog turiu lyg ir savaime. Bet kai apie tai paklausėte, galiu pasakyti. Be abejo, matau figūros reikšmingumą ir

filosofiją. Iš jos pamačiau, kad tai, ką jis daro kaip filosofas, ne vienu aspektu daryta literatūros, juo labiau prozininkų: Broniaus Radzevičiaus, Juozo Apučio, Romualdo Granausko.

Literatūros tyrimai padeda pamatyti, ką vis dėlto turime, ką mąstome, ką esame supratę, suvokę, kas atsitinka su žmonėmis, kas yra tauta, kalba, di­ dieji žmogaus klausimai. O kaip kitaip?

Kažkas turi visą laiką apiejuos mąstyti,

vietą literatūroje. Dar matau tai, kad aplinkui tuščia, mažai tyrinėta, mažai rašyta. Labai reaguoju į tą tuštumą.

Pasakyčiau ir kitą pusę: manęs visai netrikdo, jeigu apie pasirinktą asme­

nybę labai daug prirašyta.

Kalbinis triukšmas man netrukdo ir nė kiek manęs netrikdo. Nesu ta, kuri, prieš pradėdama rašyti, viską

Kurios Jums paliko giliausią įspūdį?

perskaitys, susikonspektuos, pažiūrės, kad ko nors nekartotų ar nepaimtų.

Kurios labiausiai sukrėtė, paveikė

Nesirūpinu tuo. Nepradedu iš naujo

emociškai?

nieko skaityti, nesistengiu pamatyti,

kad atvertų. Jaučiu, kad žmonėms įdomus gyvenimas. Su juo susitikti tiesiogiai labai sunku.

kas jau padaryta. O turėčiau. Nesu ir iš tų, kurie daug cituoja. Tiesiog einu savo akipločiu. Visa tai daugiausia yra

Savo kalboje, atsiimdama Lietu­ vos mokslo premiją, akcentavote

Kiekvieną kartą esu patyrusi kokį nors įspūdį, gavusi kokį nors signalą,

kad galiu galvoti ir rašyti. Nė vieno monografinio darbo nesu pradėjusi

mano mąstymas.

be šio signalo. Gal nemokėčiau jo

Gal galėtumėte išskirti, kokias šiandien mums svarbias, aktualias

apibūdinti. Ar skaitydama, ar galvo­ dama, ar taip sau mąstydama pajun­

tu: čia yra taškas, nuo kurio galėčiau pradėti. Ir paprastai nebepraleidžiu šios galimybės. Pirmasis, su kuriuo lemtingai, gal visam gyvenimui,

Svarstau labai aktualią problemą: kaip yra literatūra? Kaip galėjo būti toks išskirtinis fenomenas kaip Jurgis Baltrušaitis, Šatrijos Ragana, Vincas

Didesnių, gal net savaip sukrečiančių

Mykolaitis-Putinas, Vytautas Mačer­

išgyvenimų arba jutimų esu paty­

nis, Salomėja Nėris? Ir kaip yra, kad literatūra yra iki šiol? Kad ji visą laiką prasitęsia ir prasitęsia.

Salomėją Nėrį. Pajutau, kad darau kažką ypatingesnio, negu tik rašyčiau knygą. Susitinku su žmogaus likimu.

Nepradėjau rašyti nė apie vieną

asmenybę nežinodama, su kuo susi­

tiksiu. Jeigu būčiau to nežinojusi, be

Dabartiniu metu matau daug ką, kas man įdomu: yra geros kūrybos, literatūros, poezijos. Man nieko aktua­ lesnio už tai nėra. Jokių kitų uždavinių nenoriu kelti, niekuo įpareigoti litera­

abejo, mane būtų sukrėtęs Sigitas

tūros nenoriu. Man atrodo svarbiausia,

Geda. Iš tiesų ir sukrėtė. Kai pradėjau

kad ji būtų, kad suklustų kas nors

mąstyti, gilintis, suvokti, su kuo susi­ tinku, supratau, kad iki tol dar nežino­ jau, su kuo susitiksiu, kad atsivėrė tai,

Fenomenologiškai galvojant, gu­ dobelė gali būti toks pat fenome­ nologinis objektas kaip literatūros kūrinys. Jie yra tarsi atskiri objektai, bet

problemas svarstote savo darbuose?

susitikau, buvo Jurgis Baltrušaitis.

rusi mąstydama ir rašydama apie

žydinčios gudobelės įvaizdį. Kodėl pasirinkote būtent jį ir kaip jis susijęs su literatūros fenomenologija?

ir paklaustų: kaip taip gali būti, kad ji yra? Kaip, sakysime, gali būti, kad

ko kitaip nebūčiau niekada patyrusi.

Romualdas Granauskas, jau įpusėjęs aštuntą dešimtį, toks kūrybingas ir

Minėjote, kad turi būti signalas, po kurio pradedate rašyti, domėtis viena ar kita asmenybe. Kaip pajuntate šį

kad jauni žmonės, renkantys kūrybine giausią knygą, sustoja prie šio taško?

Visa tai labai didelė paslaptis, apie kurią žmonės turi vaikščioti, vaikščioti,

signalą, kas turi atsitikti?

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

iš lyrikos. Kažkas, kas labai priejos pri­

siliečia. Prie žmogaus širdies, prie jaus­

tinumą, fenomenalumą parodyti, išskleisti kaip savo tyrimo rezultatą.

mo, prie kalbėjimo ritmo, prie intona­

Tad koks gijis?

cijos, melodijos. O ten yra literatūros

esmė. Dar sykį grįšiu prie Granausko.

(Šypsosi) O rezultato galų gale nėra.

Jo galvojimas apie literatūrą yra gal­

Ir nebus.Toks ir yra literatūros tyrimas,

vojimas apie lyriką ir pirmiausia apie

Joną Strielkūną, Granausko išsirinktą

tokia yra literatūros fenomenologija.

Eini, eini, eini ir galiausiai matai, kad

poetą. Buvo toks laikas, kai pradėjau

vėl įėjai ten, kur tavo pėdos, kad jau

galvoti, kad rašysiu apie Strielkūną

grįžti atgal. Vadinasi, nenuėjai niekur.

knygą. Pasakiau tą Granauskui. Jis pa­

Neišėjai iš to lauko, kuriuo vaikštai

kvietė savotiškų literatūrinių varžybų:

remdamasi patirtim, mąstymu, pasiti­

„Neparašysi taip gerai, kaip aš galėčiau parašyti apie Strielkūno eilėraštį „Žie­

kėdama patirtim irtuo, kad literatūroje susitinki su daugeriopa patirtim. Tų,

das vėjuotą rudens dieną"." Atsakiau,

kurie rašo, kurie yra parašyti, galiausiai

kad pasiduodu iš karto. Praėjo daug laiko. Ir jau po to, kai parašiau knygą,

su patirtim tų, kurie tai, kas parašyta, skaito. Sueini į daugiabalsį polilogą.

vaikščioti, ir visą laiką reikia ieškoti ne

Romualdas parašė„Pasiją pagal Joną".

Kai esu taip paklausta, galėčiau pa­

atsakymo. Reikia, kad paslaptis būtų,

Jis tai parašė įkvėptas savęs, ne mano

mėginti išvardyti, ką man pasisekę padaryti. Paskui viską užmiršiu, nes

rezultatai yra efemeriški.

Tiesiog pajuntu, kad man leista rašyti. O kas yra tas, kuris leidžia, ne­

kad visą laiką ją jaustum. Ir beveik

knygos (šypsosi). O dar labiau paties

džiaugtumeis tuo, kad negali jos

Strielkūno kūrybos. Iš to supratau, kad

žinau. Kartais pagalvoju, kad galbūt

niekaip atverti. Iš tiesų atrodo, kad

eilėraščiai kitam gali būti jo gyvenimo

Man galbūt yra pasisekę lietuvių

gaunu leidimą iš to, apie kurį turiu rašyti. Kokiu būdu šis leidimas ateina,

nori ją atverti, bet slapta džiaugiesi, kad negali to padaryti. Yra baimė,

dalimi. Nors Granauskas >- prozininkas,

lyrikoje įžvelgti tokius momentus,

o kalba apie lyriką, pripažindamas, kad

kurie daro mūsų lyrinę poeziją savitą.

negalėčiau tiksliai pasakyti. Tiesiog pajuntu, kad čia man leista įsiterpti.

kad jeigu neatsargiai prie paslapties priartėsi, ji gali išnykti.

joje yra kažkas labai slapto.

Ji turi ypatingą jausmų santūrumą,

Atsimenu, kokiam trečiam kurse

pasižymi jautria gamtos refleksija.

sąmonė juos gali suimti, matyti kartu.

Tai ateina iš Marcelio Prousto„Prarasto

laiko beieškant". Ten yra prustiškoji gudobelė. Man atrodo, kad gudobe­ lę buvau įsižiūrėjusi dar neskaičiusi Prousto, bet gal man tik taip atrodo, nesu tuo tikra (šypsosi). Jau nuo tada, kai perskaičiau Proustą ir jo gudobelę, mačiau visas gudobeles, su kuriomis susitikdavau. O ta Antakalnio gudo­ belė, apie kurią kalbėjau, ypatinga.

Buvo aišku, kad jos gyvenimas laikinas, bet ji žydėdavo taip, lyg būtų amžina.

Gudobelės yra paskutiniai žydintys medžiai pavasarį. Jų žydėjimas yra be galo intensyvus ir ekstensyvus. Žinojau, kad vis tiek ateis laikas, kai gudobelės nebebus. Ir tikrai atėjo.

Mano sąmonė į tai sureagavo kaip į didžiausią skriaudą, kuri niekad neiš­ nyks. Kai ši gudobelė žydėjo, eidavau tris kartus per dieną pasivaikščioti, kad kuo daugiau pamatyčiau, kaip ji žydi.

Tada ir gyvenimą matai kaip modelį.

Visa tai man padeda galvoti, mąstyti ir iš karto grąžina prie literatūros.

Teigėte, kad mokslas - tai nelaisvė, kurios kai kurie žmonės negali iškeis­ ti į jokią laisvę, į jokius sveikesnio gyvenimo pažadus. Tokių savanorių

net suabejojau, ar turėčiau domėtis

Lietuvių lyrikos kalbinis jausmas kyla

Daugiausia Jūsų darbų parašyta

lyrika. Man atrodė, kad gal neturiu

sugrįžti. Apie Sigitą Gedą pradėjau

iš lietuvių lyrikos. Kodėl ir kuo ji tokia

pakankamos vidinės klausos. Bet

iš kažkokio jutimo, kad santykis su kalba istoriškai buvęs skaudus, kad

galvoti neleistinai greit, iš esmės jo

svarbi?

mane traukė eilėraščiai. Ir tebetraukia.

vėlyva mūsų literatūra, kad kažkas,

belaisvių nėra daug. Tai ypatingi belaisviai, jie patiria ypatingą laisvę, sunkų intelektinį džiaugsmą. Ar ir Jūs taip jaučiatės? Jeigu taip, kada

ką reikia padaryti, jau lyg pavėluota.

Pasvarstyčiau, kad gal yra pasisekę šiek

šis džiaugsmas būna didžiausias? Ar nesigailite pasirinkusi tokią dalią?

Jeigu dabar neįsiterpsiu, tas taškas dings ir paskui prie jo nebegalėsiu

mirties dienomis. Nors negalima

drumsti išėjusiojo ramybės. Rašiau Sigitui Gedai nekrologą ir iš karto

Lyrika yra literatūros širdis. Lyrikoje

Esate sakiusi, kad tikitės įžvelgianti,

slypi pati giliausia literatūros paslaptis.

iš ko tas lietuvių literatūros išskirti­

tiek naujau suformuluoti tragiškosios

supratau, kad rašau daug toliau.

Gilesnėje prozoje visuomet yra kažkas

numas susidaro, kad galite tą išskir­

jausenos jutimą ar podirvį. Sigitas

Nukelta į p. 3

universitas

vilnensis

2014 m. balandis

įvertinimai

3

Chemikų darbai atveria perspektyvas organinės chemijos plėtrai Lietuvoje Nepakanka chemijos laboratorijoje gauti naujus junginius, ne mažiau su­ dėtinga užduotis - nustatyti ir įrodyti junginių struktūrą įvairiais fizikiniais metodais, pavyzdžiui, buvo pritaikyti absoliučiosios konfigūracijos nusta­ tymo metodai. Taigi eksperimentai paprastai yra kompleksiniai, reikalau­ ja kelių mokslo sričių taikymo.

Miglė VALAITIENĖ Vilniaus universiteto profesoriai habil. dr. Eugenijus Butkus ir habil. dr. Sigitas Tumkevičius 2013 m. Lie­ tuvos mokslo premija buvo įvertinti už darbų ciklą „Naujų karbociklinių ir heterociklinių organinių medžia­ gų sintezės metodų kūrimas, struk­ tūros, savybių tyrimai ir taikymas", kurį sudaro 85 straipsniai. Atlikti šių mokslininkų tyrimai atskleidžia medžiagų savybių kitimo dėsnin­ gumus, o tai savo ruožtu leidžia pro­ gnozuoti medžiagų savybes. Apie šiuos tyrimus pasakoja VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr.

E. Butkus.

Ką naujo šiais tyrimais atradote?

Kodėl šie tyrimai svarbūs ir naudingi?

Svarbiausi rezultatai gauti kons­ truojant ir sintetinant supramolekules, policiklinius heterociklus, nelini­ jinės struktūros azotinių heterociklų oligoarilenus, fermentų slopiklius.

Junginiai taikomi medžiagotyroje, biologiškai aktyvių ir optoaktyvių medžiagų bei supramolekulių kons­ travimo ir kristalų inžinerijos srityse. Šios kryptys, beje, atitinka ir vieną iš

Kaip sumanėte atlikti šiuos tyri­ mus?

sumaniosios specializacijos krypčių.

Parodytos didelės taikymo galimy­ bės šiuolaikinėse technologijose, medžiagų moksle ir biocheminiuose tyrimuose.

Darbų cikle apibendrinti gana ilgo laikotarpio tyrimai, neretai jų kryptis buvo koreguojama, ieškoma įvairių taikymo sričių, bendradarbiaujama su užsienio mokslininkais. Mano darbams didelį postūmį davė ben­ dradarbiavimas su Lundo universi­ teto mokslininkais, pradėtas beveik prieš porą dešimtmečių, kai Lietu­ voje mokslo sistema buvo atsidūrusi sudėtingoje situacijoje. Išvykau į stažuotę, susipažinęs tarptautinėje konferencijoje su prof. U. Bergu, ir

turėjau galimybę naudotis šiuolaiki­ ne įranga ir pradėti šiuolaikinius ty­ rimus. Tik per pastaruosius kelerius metus ir pas mus atsirado reikiama infrastruktūra sudėtingiems dar­ bams vykdyti, tačiau laiku pradėtas bendradarbiavimas leido neatsilikti nuo šiuolaikinių tendencijų moksle.

Kokia Jūsų tyrimo esmė?

Sukurti policiklinių karbociklinių ir heterocikliniųjunginių, jų funkcinių darinių sintezės, tarp kitų enantiose-

V. Jadzgevičiaus nuotrauka lektyvios sintezės, metodai. Ištirtos organinių reakcijų regiochemija ir stereochemija, molekuliniai persi-

grupavimai ir ciklizacijos reakcijos, reakcijų mechanizmai, asimetrinė indukcija, sintetinant funkcinius karbociklinius sudėtingos struktū­ ros junginius, kurie yra įvairių gam­

funkcinių karbociklinių ir heterocikli­ niųjunginių, ištirtas jų reaktingumas, saviorganizacija, optinės ir biologinės savybės. Atlikti tyrimai atskleidžia medžiagų savybių kitimo dėsningu­

mus, dėl to galima tikslingai valdyti ir prognozuoti medžiagų savybes,

pateikti vieno susintetinto junginio pavadinimą, kuris tik iliustruoja,

mi heterocikliniais. Verta pažymėti, kad chemija, ypač organinė chemija, užima ypatingą vietą tarp kitų moks­ lų, nes kuria - sintetina savo tyrimo objektą. Taip gaunami nesantys gamtoje junginiai.

keičiant junginių struktūrą.

tinių ir biologiškai aktyvių junginių struktūriniai fragmentai. Galima

kitų atomų, tuomet junginiai vadina­

Kas gi tos karbociklinės ir heterociklinės medžiagos?

Organinė sintezė yra mokslas apie naujų medžiagų sintezę. Organiniai

kokios sudėtingos molekulės gautos laboratorijoje: 6,17-dimetil-3,7,14,18-tetraazaheksaciklo[10.10.1.O2'1Ū.O4'9.O,3'21.O'5'20]

junginiai yra sudaryti iš tarpusavyje susijungusių anglies (lot. carbo)

trikoz a-2(10),4(9),5,13(21), 15(20), 16heksaen-8,19-dionas.

Taigi susintetinta ir charakterizuota šimtai naujų sudėtingos struktūros

atomų. Jei tie atomai sudaro ciklus, tuomet tokie junginiai vadinami karbocikliniais. Kai greta anglies atomų cikle yra azoto, sieros, deguonies ar

Kaip atliktas pats tyrimas, kas praktiškai buvo daroma?

Atlikti darbai susiję su kryptingais ir sistemingais organinių karbocikli­ nių ir heterociklinių medžiagų chemi­ jos tyrimais - sintezės metodų nau­

jiems organiniams junginiams gauti kūrimu ir tobulinimu, jų struktūros ir savybių tyrimais. Visa tai yra eksperi­ mentiniai darbai. Gauti rezultatai iš­ plečia organinės sintezės galimybes.

Ką šie tyrimai pakeis moksle?

Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai besiplėtojant biotechnologijoms ir organinei elektronikai yra didelis funkcinių organinių medžiagų ir efektyvių jų sintezės metodų po­ reikis, todėl gauti rezultatai leidžia teigti apie neabejotinas galimybes plėtoti organinę chemiją kuriamuose mokslo centruose Lietuvoje. Moks­ liniai tyrimai buvo vykdomi pagal tarptautines ir nacionalines mokslo programas. Jų rezultatai paskelbti per 80 publikacijų aukštą citavimo indeksą turinčiuose tarptautiniuose žurnaluose, autorių darbai cituoti per 1000 kartų. Rezultatai pristatyti daugelyje nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, skaitytos paskaitos užsienio universitetuose. Kartu su prof. habil. dr. S.Tumkevičiumi vadovavo­

me 16 apgintų daktaro disertacijų.

Prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė:„Jeigu neatsargiai prie paslapties priartėsi, ji gali išnykti" Atkelta iš p. 2 Taip, pati šitaip jaučiuosi. Liudiju tai iš savo patirties, bet ne tik kaip savo patirtį. Tikiu, kad ja susitinku ir su kitais. Humanistika, mano supratimu, neįmanoma be to džiaugsmo. Reikia, kad kažkas tavy nušvistų, kad ištiktų nuostaba. Dėl to reikia daug dirbti.

Tai ateina tikrai negreitai, bet ateina.

Minties pasirodymas būna didžiausias džiaugsmas.

Sakysime, rašau apie Donelaitį. Daug sykių skaičiau jo„Metus", bet tik šį pava­ sarį pasisekė pamatyti, kokia įspūdinga viena Donelaičio metafora, ateinanti iš

labai seno baltiško galvojimo, iš mo­ teriškosios kultūros akcentų. Tai man buvo džiaugsmas. Dar nebaigiau apie ją galvoti, bet jau pamačiau, kad ji yra.

Nesu tikra, kad kas nors to nepamatė, bet man tai nėra svarbu (šypsosi).

Visko iš džiaugsmo neparašysi.Turi dirbti sunkiai ir kurį laiką nesulauki, kad kas nors nušvistų. Jaučiu, kad ne tik aš pasirinkau, bet literatūra nors

truputį yra mane pasirinkusi. Dėl to negaliu gailėtis. Jaučiu, kad jai reikėtų to, ką darau.

lyg antrąjį polių. Niekada nebūčiau taip galėjusi justi Žemaitės, jos paslapties,

jeigu neturėčiau savy tos žemės, to jutimo, to žemo dangaus, tų debesų

Kokią įtaką Jūsų tyrinėjimams pada­ rė Žemaitijos žemė, tos vietos, kuriose

praleidote vaikystę?

Galvoju, kad savo pirminiu pavidalu esu tiesiog suformuota tos žemės, to kraštovaizdžio, to dangaus, tų me­ džių, sodybų, žmonių, kalbos, vėjo...

Būdama 10 ar 12 metų, to negalėjau suprasti, bet dabar suvokiu, kad buvau jautrios prigimties vaikas. Girdėjau medžius, supratau, kad dideli medžiai yra labai gražu, kad dideli klevai yra stebuklingas dalykas, kad mažas upe­ liukas pavasarį pabunda, o vėliau girdi jo garsą. Paskui apsipila purienom, o vasarą išnyksta lyg nebuvo. Jono Juš-

kaičio eilutės „Jau girdėti tas gerasis vandenų bėgimo garsas" kiekvieną pavasarį many skamba kaip kokios mi­ šios. Man išėjo į gera, kad tuo laiku, kai

mačiau pasaulį sąmoningiau, turėjau

nuo jūros. Jeigu būčiau gimus iraugus kitur, viskas būtų buvę kitaip. Bet gal geriau? (Šypsosi) Pasiguodžiu, kad kitaip būti su manim negalėjo. Esame vienkarčiai, vienviečiai, vienalaikiai,

vienmečiai augalai.

Buvo labai gaila išvažiuoti studijuoti.

Bet ir tai buvo gerai. Turėjau gailestį. Iš ko susidarytų transcendentinis liūde­

sys literatūroje, jei žmogus neturėtų erdvių, laikų peržengimo galimybės?

Ten ir čia. Čia ir ten. Iš ko susidarytų patirtis, jei žmogaus gyvenimas būtų

lyg autostrada? Niekas jos negali pa­ neigti, bet reikia, kad tavo sąmonėje būtų maži, klaidūs, nuošalūs keliukai.

Šis kambarėlis atrodo netvarkingai.

Tai pirmasis požymis (juokiasi). Jame labai daug knygų. Jos sudėtos visaip, kaip tik įmanoma. Kartais nerandu, ko reikią, tad einu į biblioteką.

Mano rašomajam stalui apie 40 metų. Stalčiai jau paklypę, sunku kai ką atidaryti, bet man nė į galvą neateina, kad norėčiau jį pasikeisti. Kiek dar yra vietos nuo knygų, kabo daug paveiks­ lų. Esu prisirišusi prie jų, turiu ir gražių įrėmintų nuotraukų, senovinį kryžių iš Žemaitijos. Dar yra plati palangė į

šiaurę, ant kurios padėtas mano kaktusėlis, kuris vis pražysta gruodį. Tai jau didelis privalumas. Ir labai daug visokių mažų daikčiukų, kurių nė vieno negaliu atsisakyti. Jie sudėti taip pat be tvarkos, bet man užtenka žinoti, kad jie ten yra.

Deja, nedažnai nuo jų dulkes nušluos­ tau, nedažnai, bet jie vis tiek saugiai sau gyvena. Jų ištikimybė begalinė.

Esate prisipažinusi, kad niekada ne­ turėjote savos laboratorijos, kabineto, o tik savo namų kambarėlįį asketiškos šiaurės pusę. Maga sužinoti, kaipgi atrodo Jūsų darbo aplinka?

Lietuvos mokslo premija Jums pa­ skirta už pastarųjų 14 metų darbus, kuriuos sudaro keliolika monografijų ir studijų. Iš ko gimė visi šie darbai?

Teigėte, kad ne tik iš darbštumo, bet ir iš kažko kito.

Nelaikau savęs labai darbščia. Mačiau ir matau daug darbštesnių. Bet dirbu palyginti nuosekliai. Jeigu jau užsikabi­ nau už ko nors, nebepaleidžiu. Einu ta kryptimi, kiek galiu. Noriu, kad lietuvių humanistika turėtų kiek įmanoma daugiau argumentų dėl savo įdomumo, mąstymo, galimybių, kad lietuvių litera­ tūra ir ryškieji jos vardai būtų labiau ma­ tomi, kad atsirastų ryšys tarp literatūros ir jątyrinėjančiųjų. Jei kas iš tiesų man kelia džiaugsmą, tai žinojimas, kad tuo, ką darau ar esu padariusi, domisi jauni žmonės. Noriu dirbti dar ir todėl, kad dirbtų ir kiti jauni žmonės. Jei kurioj nors vietoj darbas nutrūks, jo nebesumegsi.

Jis turi būti nepertraukiamas. Karta po kartos turi galvoti apie Kristijoną Done­ laitį, Maironį ir apie Marcelijų Martinaitį, kurio užmiršti, žinoma, negaliu.

Lietuvos mokslo premija prof. habil. dr. V. Daujotytė-Pakerienė įvertinta už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998-2012) “.

universitas

vilnensis

įvertinimai Prof. dr. Arūnas Sverdiolas: „Mūsų kultūroje trūksta filosofinio matmens"

2014 m. balandis

4

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius dr. Arūnas Sverdiolas mūsų visuomenėje pasigenda filosofinio diskurso, gelmės matmens. Tai mokslininkas laiko vienu iš viešosios sąmonės lėkštumo ženklų. Žiniasklaidos vaidmuo čia anaiptol ne antraplanis.

Su mokslininku leidžiamės filosofiniais serpantinais ir ieškome šio reiškinio priežasčių. turi daug ilgesnę istoriją. Stebėtinas dalykas, kad nuo XX a. pradžios iki Antrojo pasaulinio karo sugebėta „iš nieko" sukurti terpę - filosofinę kalbą, kurioje gali skleistis visavertis filosofinis mąstymas. Juk kasdienė kalba pati savaime netinka filosofi­ nei minčiai reikšti. Kai Talis pasakė, kad „viskas yra iš vandens", jis turėjo omenyje ne fizinį, o vien tiktai mąs­ tomą pradą. Daugybę dalykų reikėjo išmokti įvardyti, įžvelgiant ir iškeliant lietuvių kalboje slypėjusius išteklius.

Tai padaryta nepaprastai greitai. Buvo išmokta filosofuoti ir mokyti filosofuo­ ti kitus lietuviškai.Taip prasidėjo mūsų filosofinė tradicija.

Lietuvių filosofams visą laiką rū­ pėjo kultūros problematika. Manau, šis rūpestis pradžioje priklausė nuo lietuvių tautinio atgimimo reikmių, o paskui filosofinė kultūros teorija buvo plėtojama todėl, kad problemos išliko aktualios - sakyčiau, iki šių dienų.

Kultūros filosofijos srityje daugiausia nuveikė Stasys Šalkauskis, Antanas

Agnė GRINEVIČIŪTĖ Kalboje, pasakytoje atsiimant Lie­ tuvos mokslo premiją, teigėte, kad filosofas mūsų viešojoje sąmonėje yra mįslinga figūra, šiek tiek panaši į ekstrasenso, astrologo, o galbūt ir šarlatano, kuris dumia akis. Ar ir Jūs taip jaučiatės?

Ne, visiškai nesijaučiu. Ši figūra atro­

do mįslinga ir netgi dviprasmiška tada, kai žiūrima iš lauko. Žvelgiant iš filoso­ fijos vidaus, vaizdas visiškai kitoks.Tai, ką darau, man atrodo būtina ir visiškai nerūpi, kas kaip į tai žiūri. Kadangi filosofinis diskursas mūsų visuome­ nėje labai silpnas, tai negali kalbėti adekvačiai, taip, kaip derėtų filosofui, tikėdamasis, kad būsi suprastas kaip filosofas. Filosofinė kalba menkai paplitusi ir nedaugelio suprantama.

Mūsų kultūroje trūksta filosofinio matmens, nėra įprasta girdėti tokius argumentus, juos svarstyti, kritiškai reaguoti, todėl ieškoma egzotikos, sensacijos, skandalo. Kai Arvydas Šliogeris kartą pasakė, kad berniukai

turi skaityti Herodotą, o mergaitės megzti, žurnalistai tuoj užkibo - tai jau „įvykis". O paskui tokios šnekos laikomos filosofinėmis...

Kodėl filosofinis diskursas pas mus toks silpnas ir ką būtų galima padary­ ti, norint pakeisti situaciją?

Padaryti, pakeisti... Tai be galo sun­ kūs dalykai. Ne tiktai filosofijai. Kodėl, pavyzdžiui, Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka" atkakliai vadinama „vamzdžiu" ir laikoma akių dūmimu pinigams užsidirbti?

Todėl, kad nesuprantama šiuolaikinės skulptūros plastinė kalba ir net ne­ mėginama pamatyti šio kūrinio kaip arkos Neries krantinėje. O ją galima taip pamatyti, tereikia tik atsistoti tin­ kamoje vietoje.Tuo tarpu skulptūrinis kičas, kurio pilna pristatyta II Lietuvos Respublikos laikais, viešo pasipiktini­ mo nekelia. Filosofija įsirikiuoja tarp tokių nesusipratimų. Žmonės nepratę girdėti filosofų, skaityti jų tekstų, juos svarstyti. Vakarų visuomenėse kitaip.

Tarkime, Prancūzijoje filosofai kone kasdien pasisako per televiziją aktua­ liais klausimais.Tai plačiosios publikos matomos ir atpažįstamos figūros. Pas mus toks šiek tiek turbūt tėra Leonidas Donskis.

Tarp Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų buvo nemažai filosofų.

Kodėl šiandien jų vaidmuo nėra labai ryškus?

Įdomus klausimas. Iš tiesų, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, dalyvavo daug filosofų. Juk viskas prasidėjo nuo diskusijų klubų, svarstymų. Filosofai aktyviai dalyvavo kuriant partijas.

Keistas istorinis paradoksas, kad net ir Sovietų Lietuvos sąlygomis filosofai, pasirodo, buvo išplėtoję normatyvinę sąmonę, suprato, kas yra valstybė, kokia ji turi būti, ką reikia padaryti, kad ji būtų, ir kaip tai padaryti teisin­ gai. Jiems buvo aiškūs jos teoriniai, filosofiniai, etiniai pagrindai. Valstybės kūrimas yra fundamentalus darbas, reikalaujantis politinės filosofijos principų išmanymo ir įtraukiantis

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

žmones, suprantančius savo etinę paskirtį. Tačiau tada, kai sava valstybė buvo atkurta, kristalizavosi partinė sistema, pasirodė, kad filosofai nebe­ reikalingi, ir jie patys pajuto, kad tai nebe jų reikalas. Politinis gyvenimas sulėkštėjo, pavirto interesų grupių ar tiesiog šutvių stumdymusi. Tokioje tikrovėje filosofams vietos nėra. Atėjo visiškai kitokie žmonės.

Mėginu atsakyti į Jūsų klausimą ir pats suprantu, kad ne visai atsakau.

Man pačiam neaišku, kaip politinė tikrovė pasidaro tokia, kad filosofui ar kokiam kitam idėjomis gyvenančiam žmogui nebeįmanoma į ją įsiterpti ir nėra ką joje veikti. Bet kaip tik šitaip yra atsitikę Lietuvoje.

sąmonės lėkštumo ženklas. Šitai tinka anaiptol ne tiktai filosofijai. Kas, pa­ vyzdžiui, pas mus viešumoje pasirodo kaip sociologija? Vien tik apklausos, reitingai - žemiausias šio socialinio mokslo lygmuo. Jokios teorijos, jokių samprotavimų apie gilesnes visuome­ nės raidos tendencijas žiniasklaidoje nerasi. Užtat ir lieka linksminimas, liūdinimas, gąsdinimas, intrigavimas, kutenimas - tai, su kuo susiduriame kasdien. Žiniasklaidos kaltė dėl vie­ šosios sąmonės lėkštumo labai didelė.

Minėjote, kad filosofijai, kitoms sritims neleidžiama pasirodyti vieša­ jame gyvenime.

Žurnalistai gana ciniškai atsako, kad Skaitant Jūsų viešus pasisakymus, akis vis užkliūva už kritikos strėlių, smingančių į žiniasklaidą. Ją esate pavadinęs lėkšta. Kodėl?

Kultūra, bet koks jos turinys sklei­ džiasi viešojoje erdvėje. Vienas jos matmenų - aukštybės ar gelmės, šiaip ar taip, vertikalus matmuo. Savaime jo nebūna. Šį matmenį sukuria ir palaiko literatūra, muzika, plastiniai menai, tikslieji ir humanitariniai mokslai, filo­ sofija.Tokią kultūrą, kurioje aukštybės matmens nėra arba jis silpnas, aš ir vadinu lėkšta. Joje vyrauja tendencija viską suplokštinti, suprasti ir svarstyti vien tiktai buitinės sąmonės, naudin­ gumo ir mėgavimosi lygmenimis. Be minėtų kultūros sričių, esmiškai svarbi kultūros erdvės „stereometriškumui" kurti ir palaikyti yra žiniasklaida. Masi­ nėje visuomenėje, tokioje kaip mūsų, didžioji žmonių patirties dalis ateina per žiniasklaidą. Ji nustato vadinamąją dienotvarkę, lemia tai, kam leidžiama viešai pasirodyti, orientuodamasi į tai, kas, jos nuomone, įdomu plačia­ jai publikai. Tačiau kaip tik kūriniai pirmiausia sukuria savo publiką. Jei jie nerodomi, tai ir publikos jiems nėra ir niekada nebus. Tai, kad filoso­ fija nepasirodo, nes manoma, kad ji niekam neįdomi - esminis viešosios

visuomenei gilumo nereikia, todėl jo ir nėra. Antra vertus, negali sakyti, kad žmonės būtų patenkinti žiniasklaida.

Manau, lėkštumą bendromis jėgomis gamina ir publika, ir žurnalistai, kurie jai teikia peną. Tai ydingas ratas, kuris sukasi reprodukuojant banalybes bei šlamštą ir kaltinant dėl to vieniems kitus.

Esu nagrinėjęs tai, ką pavadinau korine mūsų viešosios sąmonės są­ ranga. Tiesą sakant, tai keista tikros viešumos alternatyva. Yra nedidelės tarsi korio akelės, kurioms būdingas minėtas vertikalusis matmuo, kuriose susirenkama, diskutuojama apie te­ orinius dalykus, reiškiasi išmanymas, analitiniai gebėjimai, subtilus humo­ ras. Tokios yra kai kurios universitetų auditorijos. Bet anapus korio sienelių jų turinys neplinta, jos lieka pusiau privačios. Egzistuoja mažučiai mokslų, menų, filosofijos pasaulėliai, nesusieti į bendrą pasaulį, erdvę. Jų atstovai gyvena savo korio akelėse.

Koks yra lietuvių kultūros filosofijos vaizdas? Kokias išvadas galėtumėte padaryti?

Lietuvių filosofija, jei ją suprantame kaip tai, kas pamąstyta, pasakyta ir parašyta lietuvių kalba, yra labai jauna. Lietuvos filosofija, žinoma,

Maceina, Vosylius Sezemanas, Levas Karsavinas. Įdomu, kad ši tendencija buvo pratęsta išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo gerokai skirtingomis socialinėmis aplinkybėmis - ne tiktai Maceinos, bet ir Juozo Girniaus, Vinco Vyčino, Algio Mickūno, sociologo Vy­ tauto Kavolio. Algirdo Juliaus Greimo semiotikoje taip pat aiškiai viešpa­ tauja kultūros problematika. Galbūt čia galima įžvelgti tam tikrą lietuvių filosofinio mąstymo savitumą.

Kaip pritaikomi Jūsų susisteminti hermeneutinio ir fenomenologinio filosofavimo principai?

Fenomenologiškumas ir hermeneutiškumas reiškia, kad mąstyti galima pradėti nuo tiesioginės dalyko patir­ ties. Fenomenologija reikalauja, kad būtų aptikti reiškiniai arba tai, kaip vienas ar kitas dalykas reiškiasi sąmo­ nei. Mąstyti reikia„iš" savos situacijos ir patirties, atsižvelgiant į ją ir ją apmąs­ tant. O hermeneutika prideda, kad ši situacija ir patirtis gali būti išplėsta einant prie to, kas tiesiogiai nėra tavo situacija ir patirtis, jas plečiant. Jei nori nagrinėti reiškinius, kurie tavo paties situacijai nepriklauso, turi dėti hermeneutines pastangas, kad priartintum tolimus dalykus ar pats prie jų priartėtum. Sakysime, imi antikos mąstytojus ir mėgini jų padedamas svarstyti tam tikrus rūpimus klausimus. Štai man

dabar rūpi dirbinio dirbdinimas. Kas tai yra, svarstau atsiklausdamas Platono, Aristotelio, Martino Heideggerio ir daugelio kitų.

Kaip apibūdintumėte kultūros filosofijos, kurią plėtojote, hermeneu tiškurną?

Kultūros filosofijos hermeneutiškumas, kaip jį suprantu, reiškia, kad jos konceptualines priemones mėginu išgauti iš pačios Vakarų mąstymo tradicijos. Ne tiktai filosofinės, bet ir teologinės, poetinės, istoriografinės ir kitos, kokią tik pajėgiu atrakinti. To­ dėl analizė kaskart plėtojama dviem lygmenimis: konkrečioje teminėje plotmėje, susijusioje su vienokiais ar kitokiais kultūros tekstais (miti­ niais, epiniais, traginiais, poetiniais,

religiniais, filosofiniais), kurie atrodo svarbūs ir įrikiuotini į vieną ar kitą kultūros kismo profilį, taip pat su įvairių kultūros istorijų bei teorijų metodais. Kartu kaskart mėginu už­ čiuopti pamatinę kultūros filosofijos problemą: kaip reiškiasi vieno ar kito kultūros buvinio buvimo būdas. Laiko akiratyje tai reiškia - kaip šie buviniai randasi, tveria ir nyksta. Tiesioginė teminė nagrinėjamo teksto plotmė ir klausimai, kuriuos jam užduodu, kartais labai skiriasi. Pavyzdžiui, nagrinėdamas nuodėmės sampratą keliuose apaštalo Pauliaus laiškuose, mėginau rekonstruoti jo policentrinės kultūros erdvės bei laiko sampratą ir trijų žmogiškųjų bendrijų-žydų, grai­ kų ir krikščionių - išdėstymą šiuose erdvės ir laiko matmenyse. Du esmi­ nius kultūros aspektus įvardijau kaip steigtį ir saugą. Jie nusako kultūrinės ir socialinės žmonių bendrijos pagrin­ dus: jų kūrimą, išradimą, konstravimą ir palaikymą, saugojimą, atkūrimą, re­ konstravimą, sklaidą ir plėtrą, pagaliau jų naikinimą, kritiką ir dekonstravimą.

Visa tai aptinkama istorijoje.

Hermeneutika atsirado ankstyvai­ siais laikais, iš religinių tekstų aiški­ nimo, interpretavimo. Koks religinių tekstų vaidmuo šiandieninėse civiliza­ cijose? Kokias prasmes jie atskleidžia?

Hermeneutikos pavadinimas buvo kildinamas iš dievo Hermio. Etimolo­ giškai tai neteisinga, bet graikai manė, kad Hermis yra tarpininkas tarp dievų ir žmonių. Jis atneša mįslingus dievų žodžius ir aiškina žmonėms, nes kitaip šie nesuprastų. Bibliniai tekstai paten­ ka į hermeneutikos akiratį todėl, kad Dievas taip pat kalba žmonėms. Tas, kuriam rūpi tikėjimo klausimai, krei­ piasi į Biblijoje užrašytus Dievo žodžius ir juos aiškinasi.Tačiau religiniai tekstai šiandien gali būti svarbūs ir kitu atžvil­ giu. Vakarų tradicijoje aptinkame dvi svarbiausias gijas ar ištisus jų pluoš­ tus - graikų kultūrą ir jos paveldą - fi­ losofiją, retoriką, istoriografiją - ir žydų tikėjimą, išlikusį krikščioniškojo tikėji­ mo pamatuose. Šios gijos susipina ir viduramžiais sudaro pynę, o naujaisiais laikais ima išsipinti. Bet, norint suprasti Vakarų tradicijos šaknis, grįžti prie jos pagrindų, be krikščionybės niekaip neišeis.Taip pasidaro svarbūs religiniai tekstai ir jų aiškinimo procedūros. Pa­ našiai aptinkama bei hermeneutiškai aktualizuojama ir graikiškoji Vakarų tradicijos gija.

Jei žmogus tiesiog gyvena ir jam nekyla klausimų apie tai, kas slypi jo gyvensenos gelmėje, kuo jo gy­ venimas iš tiesų remiasi, jam visa tai nereikalinga ir tiesiog beprasmiška.

Tačiau kai kuriems iškyla klausimų apie prasmę. Vis dėlto esminis dalykas yra ne atsakymai į prasmės klausimus.

Sokratas sakė, kad jis žino tik tai, kad nieko nežino. Tačiau sokratiškas nežinojimas numato įtampą ieškant tiesos, kuri skatina nuolat judėti pirmyn. Kad kažką supratai, suvoki tik tam tikru momentu, kai tai, kas nebuvo aišku, staiga nušvinta. Bet tik trumpam, ir reikia eiti toliau.

Lietuvos mokslo premija prof. dr.

A. Sverdiolas įvertintas už darbų ciklą „Hermeneutinė kultūros filosofija (2002-2012)“.

universitas

vilnensis

2014 m. balandis

įvertinimais

Prof. dr. Aurelija Žvirblienė: „Netikėtas rezultatas gali būti daug svarbesnis už tą, kurio tikėjaisi" Lietuvos mokslo premija buvo įvertintas VU Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos prof. dr. Aurelijos Žvirblienės darbų ciklas „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai“. Tai penkiolikos metų darbas. yra imunodiagnostikos pavyzdys. Šie

Liana BINKAUSKIENĖ Kokios pagrindinės Jūsų vykdomų mokslinių tyrimų sritys?

Mūsų vykdomi moksliniai tyrimai susiję su imunologija, antikūnų kūri­ mu ir jų taikymu. Kuriame antikūnus prieš įvairias molekules ir panaudojame juos kaip instrumentą nustaty­ dami šias molekules arba tirdami jų struktūrą. Vienas iš svarbiausių mūsų tyrimo objektų yra virusų antigenai.

Tai sudėtingos struktūros baltymai.

Mūsų institute jie kuriami genų in­ žinerijos metodais, tam netgi nebū­ tina turėti pačių virusų. Prieš tokius rekombinantinius virusų antigenus esame sukūrę didžiulę kolekciją nau­ jų antikūnų. Juos galima panaudoti virusinių infekcijų diagnostikai, pvz., nustatyti virusui specifiškus antikū­ nus kraujo ar seilių mėginyje arba nustatyti patį virusą ląstelių ar audinio mėginyje. Kai kurie iš mūsų antikūnų turi aiškų praktinį pritaikymą - jie įeina į diagnostinių rinkinių sudėtį arba yra įtraukiami j užsienio kompanijų katalogus ir pardavinėjami visame pasaulyje. Konkretus pavyzdys: Di­ džiosios Britanijos rinkoje platinami diagnostiniai rinkiniai, skirti tymų arba kiaulytės infekcijoms nustatyti iš seilių mėginių. Šiuos diagnostinius rinkinius sukūrėme bendradarbiaudami su užsienio mokslininkais. Antikūnai gali būti taikomi ne tik diagnostikai, bet ir fundamentiniams tyrimams. Jie pade­ da tirti sudėtingų baltymų ar jų kom­ pleksų antigeninę struktūrą, išaiškinti vadinamąsias imunodominuojančias sritis. Virusinių baltymų atveju tai svarbu kuriant naujos kartos vakcinas ar kitus biofarmacinius preparatus.

Panaudodami mūsų sukurtuosius antikūnus, mes esame apibūdinę ke­ leto virusinių antigenų struktūrą, šiuos rezultatus publikavome virusologijos žurnaluose.

Kaip susidomėjote, kaip atradote šią tyrimų sritį?

Imunologijos srityje pradėjau dirbti daugiau nei prieš 30 metų, kai Vilniaus universitete baigusi biochemijos studijas išvykau į Maskvą, tuometines TSRS mokslų akademijos Molekulinės biologijos institutą. Tai buvo vienas stipriausių mokslo institutų visoje Sovietų Sąjungoje. Šiame institute

buvo viena pirmųjų laboratorijų, kurioje buvo įdiegta hibridomų tech­ nologija ir kuriami monokloniniai antikūnai. Tuo metu tai buvo didelė naujovė. Man labai pasisekė, kad patekau į šią laboratoriją. Ta tyrimų sritis man buvo labai įdomi, nors apie imunologiją tada beveik nieko neiš­ maniau, studijų metu net neturėjome imunologijos kurso. Dirbau Maskvoje ketverius metus, ten apgyniau daktaro disertaciją, o grįžus į Lietuvą vėlgi aplinkybės susiklostė palankiai - Bio­ technologijos institute buvo įkurta Imunologijos laboratorija ir aš turėjau kur pritaikyti savo žinias ir patirtį.Taigi galima sakyti, kad ankstyva mokslinio darbo patirtis, įgyta iš karto po studijų, nulėmė visą mano tolesnę mokslinę veiklą. Žinoma, pertuos metus tyrimo metodai ir technologijos labai pasi­ keitė, tačiau pagrindinė darbo kryptis išliko ta pati.

Asm. arch. nuotrauka

Kokie Jūsų vadovaujamos laborato­ rijos mokslininkų kolektyvo dabarti­ niai darbai, ką Jūsų kolektyvas kuria?

Pastaraisiais metais pradėjome keletą naujų projektų, tarp jų - rekombinantinių antikūnų kūrimo darbus.

Tai mums nauja sritis, bet jau turime įdomių rezultatų. Pavyko sukurti re­ kombinantinius hibridinius baltymus, sudarytus iš virusinės dalelės ir antikū­ nų, t. y. tokias nanodaleles, kurios yra „dekoruotos" antikūno molekulėmis ir todėl gali atpažinti tam tikrus antige­ nus, juos neutralizuoti. Kitas įdomus projektas yra susijęs su Alzheimerio ligos mechanizmų tyrimais, jį vykdo­ me kartu su LSMU mokslininkais. Mes sukūrėme antikūnus prieš beta-amiloidą, kuris kaupiasi smegenų ląstelė­ se ir yra laikomas šios ligos kaltininku.

Mūsų kolegos, atlikę eksperimentus su žiurkių ir pelių smegenų ląstelėmis, pastebėjo, kad antikūnai, užuot su­ stabdę žalingą beta-amiloido poveikį, jį sustiprina. Pasirodo, kad tai susiję su imuninės sistemos ląstelių akty­ vacija. Pradėjome plačiau tyrinėti šio reiškinio mechanizmą, gavome naujų įdomių rezultatų.Tai puikus pavyzdys, kai mokslinis projektas, prasidėjęs nuo konkrečios užduoties - antikūnų sukūrimo, vėliau tarsi evoliucionuoja, vystosi, inicijuoja naujas tyrimų kryptis.Tuo mokslininko darbas ir įdomus, kad ne visada gali prognozuoti, koks bus galutinis rezultatas, o kartais tas netikėtas rezultatas gali būti daug svarbesnis už tą, kurio tikėjaisi pradė­ damas eksperimentą.

Be mokslo tiriamojo, Jūs dirbate ir pedagoginį darbą. Kokie Jūsų studentai?

Dėstytojo darbas tikrai įdomus.

Mėgstu bendrauti su studentais, nors dažnai nelengva šį darbą suderinti su pagrindiniu darbu laboratorijoje.

Dėstau imunologiją VU biochemi­ kams. Ši specialybė visada buvo ir

dabar yra populiari, ją renkasi stiprūs moksleiviai, tarp jų dažnai būna olimpiadų dalyvių ir nugalėtojų.Todėl dauguma mano studentų yra gabūs, smalsūs ir motyvuoti. Imunologija yra be galo įdomus ir intensyviai besiplė­ tojantis mokslas, šioje srityje nuolat atrandama kas nors nauja. Dalyvau­

dama tarptautinėse konferencijose, stengiuosi kuo daugiau sužinoti apie tas naujoves ir apie jas papasakoju studentams. Džiaugiuosi, jei pavyks­ ta juos sudominti. Man patinka tam tikras grįžtamasis ryšys tarp studento ir dėstytojo. Didžiausias įvertinimas kai studentai pasako, kad paskaitų kursas buvo įdomus. Nematau didelio skirtumo tarp dabartinių ir mano kar­ tos studentų. Aišku, dabar studentai turi daugiau galimybių - gali naudotis naujausiais informacijos šaltiniais, gali išvykti į užsienį. Beje, VU studentai biochemikai yra puikiai parengti ir mielai priimami bet kurioje pasaulio laboratorijoje.

Ar turite savo jaunų mokslininkų grupę, kuriems rūpi Jūsų darbai ir kurie norėtų eiti Jūsų keliu?

Turiu puikią komandą, kurios dau­ gumą sudaro jauni žmonės - studen­ tai ir doktorantai. Mūsų skyriuje yra ir patyrusių mokslininkų, kurie patys aktyviai rašo projektus, juos koordi­ nuoja, rengia publikacijas. Paprastai studentai pradeda dirbti laboratori­ joje jau nuo II-III kurso, vėliau rengia baigiamuosius darbus, stoja į dokto­ rantūrą. Dauguma studentų iš karto įtraukiami į laboratorijoje vykdomus projektus. Taip jie susipažįsta su moks­ linio darbo kasdienybe, ima suprasti finansines ir kitas problemas, priside­ da prie publikacijų rengimo. Vėliau jie patys pradeda planuoti savo darbą, perduoda savo patirtį jaunesniems kolegoms. Džiaugiuosi, kad mano kolektyve dirba motyvuoti, kūrybiški, jaučiantys atsakomybę už bendrą tiks­ lą žmonės. Mokslininko darbas nėra toks lengvas, kaip kartais iš šalies gali pasirodyti. Šiuolaikinis mokslininkas turi būti ir geras vadybininkas, nes reikia rūpintis finansavimu, projektais.

Viena iš Jūsų mokslinės veiklos sričių - virusinių infekcijų imunodiagnostika ir molekulinė diagnostika.

Gal galite plačiau papasakoti apie darbus šioje srityje?

Kai žmogus suserga infekcine liga, dažniausiai prieš ligos sukėlėją susidaro antikūnai. Paėmę kraujo ar seilių mėginį, galime tuos antikūnus nustatyti ir taip diagnozuoti ligą.Tai ir

metodai gana paprasti ir greiti, todėl plačiai taikomi laboratorinėje medi­ cinoje. Tačiau šių metodų ne visada pakanka infekcinės ligos diagnostikai, nes antikūnai susiformuoja ne iš karto patekus virusui, o tik po kelių dienų.

Be to, ne kiekvienas virusas sukelia pakankamai stiprų imuninį atsaką.

Todėl naudojami ir kiti metodai li­ gos sukėlėjui nustatyti - nustatoma jo DNR arba RNR. Tai molekulinės diagnostikos metodai, kurie yra itin tikslūs ir jautrūs. Juos naudodami galime ne tik nustatyti virusus, bet ir analizuoti jų kamienus, mutacijas ir pan. Savo tyrimuose mes taiko­ me įvairius metodus ir dažnai juos sugretiname, kad gautume kuo tiks­ lesnį rezultatą. Kaip minėjau, esame sukūrę imunodiagnostikos metodus tymų, kiaulytės, taip pat hantavirusų infekcijoms nustatyti iš kraujo ar seilių mėginių. Molekulinės diagnostikos metodais tyrinėjome, kokie žmogaus papilomos viruso kamienai yra paplitę Lietuvoje.

Kaip gimsta nauji virusai? Ar atran­ dami nauji virusai? Ar dabar žmonės silpnesni?

Tobulėjant molekulinės biologijos, genetikos metodams, kasmet atran­ dama naujų virusų. Virusai yra labai gerai prisitaikę evoliucijoje. Jie gali išgyventi ir daugintis tik pakliuvę į ląs­ telę, turi tam tikrus patekimo mecha­ nizmus. Jie infekuoja netikžmogausir gyvūnų ląsteles, bet ir augalus, mieles, bakterijas. Žmonės per savo gyvenimą užsikrečia daugybe virusų, bet ne vi­ sada virusinė infekcija sukelia sunkią ligą. Kai kurie virusai nėra patogeniški, todėl mes net nejaučiame, kad virusas pakliuvo į organizmą. Tokius virusus ypač sunku atrasti, nes jie nekelia jokių problemų. Dažnai virusus gana efektyviai sudoroja mūsų imuninė sistema. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar žmonės dabar silpnesni, ar atsparesni virusinėms infekcijoms.

Viena vertus, žmonės geriau maiti­ nasi, todėl imuninė sistema turėtų būti stipresnė. Nusilpę, badaujantys žmonės mažiau atsparūs infekcinėms ligoms, nes jų imuninės sistemos ląstelės negali daugintis dėl baltymų trūkumo. Tačiau kita vertus, žmonės mažiau juda, patiria daugiau streso o tai neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą ir atsparumą virusams.

Ar Lietuvoje žmones puolantys virusai kuo nors išsiskiria iš tų, kurie kamuoja Europos šalių gyventojus, ar turime savitų virusų, būdingų tik Lietuvai ir Pabaltijo šalims?

Nėra žinoma jokių virusų, kurie būtų būdingi tik Lietuvai ar Baltijos šalims. Kas kita virusų kamienai - jų paplitimas skirtingose šalyse gali būti skirtingas. Pavyzdžiui, mes neseniai tyrinėjome, kokiežmogaus papilomos viruso kamienai yra paplitę Lietuvoje.

Kai kurie šio viruso kamienai yra onkogeniniai, t. y. jų ilgalaikė infekcija gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Atliktas tyrimas atskleidė įdomų faktą, kad Lietuvoje tų onkogeninių kamienų dažnis yra kitoks nei Europoje - kai kurie viruso kamienai yra dažnesni, o kai kurie retesni nei kaimyninėse šalyse. Tai svarbu žinoti planuojant

vėžio prevencijos strategijas. Kalbant apie naujus virusus - kitose šalyse yra buvę virusinių infekcijų protrū­ kių, kuriuos sukėlė iki tol nežinomi virusai. Prieš kelerius metus spauda daug rašė apie ūmią kvėpavimo takų ligą (SARS), kurią Azijoje sukėlė naujai identifikuotas virusas. Po tokių atvejų kitos šalys imasi stebėsenos ir prevencijos priemonių - taip apri­ bojamas pavojingų virusų plitimas.

Ne visada žinome, ar tie virusai, kurie surasti kažkur kitur pasaulyje, jau yra patekę į Lietuvą, ypač jei virusas mažai patogeniškas.Tam reikalingi specialūs tyrimai. Mūsų institutas irgi prisideda prie tokių tyrimų. Štai neseniai Vokieti­ joje buvo identifikuotas naujas galvijų virusas. Mūsų instituto mokslinkai ištyrė galvijų mėginius ir nustatė, kad šis virusas, nors ir nekeliantis didelės grėsmės galvijų ūkiams, randamas ir Lietuvoje. Tokie tyrimai svarbūs, nes padeda stebėti ir kontroliuoti virusų plitimo kelius.

Kokį virusą įveikti sunkiausia? Kiek laiko Jums ilgiausiaiyra tekę ieškoti ir kurti antikūnus prieš virusą?

Virusus apskritai sunku įveikti, nes jie puikiai prisitaikę išlikti. Tik vieni virusai pavojingesni, kiti mažiau pavojingi. Visi žinome posakį, kad negydoma sloga praeina per savaitę, o gydoma - per 7 dienas. Tie virusai, kurie sukelia slogą, nėra labai pavo­ jingi. Tačiau yra daug pavyzdžių, kai virusai sukelia sunkias ar net mirtinas ligas - pasiutligę, raupus, poliomie­ litą, AIDS, hemoraginę karštinę ir pan. Dabar Lietuvoje iškilo afrikinio kiaulių maro grėsmė - jo sukėlėjas irgi yra virusas, prieš kurį nėra vaistų ar vakcinų. Deja, prieš virusus neturi­ me efektyvių universalių vaistų, kaip turime antibiotikus prieš bakterijas.

Kai kurias virusines infekcijas pavyksta kontroliuoti tam tikrais vaistais, kurie slopina virusų fermentus. Pavyzdžiui, tokiu būdu galima pristabdyti ŽIV ar

žmogaus hepatito C infekciją. Tačiau ne visus virusus taip galime įveikti.

Virusai kinta, mutuoja, dėl to gali tapti pavojingesni, nei buvo iki tol. Kai kurie virusai net sugeba apgauti imuninę sistemą, nuslopindami tam tikrus jos elementus. Pats ryškiausas tokio vi­ ruso pavyzdys yra ŽIV, kuris infekuoja

svarbias imuninės sistemos ląsteles ir sukelia sunkią imunodeficitinę bū­ klę - AIDS. Galime pasidžiaugti, kad prieš kai kuriuos pavojingus virusus yra sukurtos vakcinos. Tai pati efek­ tyviausia priemonė prieš juos. Tik dėl masinės vakcinacijos jau pamiršome tokias pavojingas ligas kaip raupai ar poliomielitas, nuo kurių anksčiau daugybė vaikų mirdavo ar likdavo suluošinti. Gaila, kad dabar visuome­ nėje skleidžiami mitai apie vakcinų žalą ir agituojama neskiepyti vaikų, net nesusimąstant apie padarinius.

Mūsų kuriami antikūnai gali ne tik padėti diagnozuoti virusines infekcijas. Esame sukūrę antikūnus, kurie neutralizuoja kai kuriuos virusus, pavyzdžiui, hepatito B virusą. Dabar bandome sukurti tokias hibridines molekules, kurios galėtų turėti priešvirusinį poveikį. Antikūnų kūrimo darbai gana sudėtingi ir užtrunka mažiausiai 5-6 mėnesius. Dažnai tenka eksperimentus kartoti keletą kartų, kol gauname norimą rezultatą.

universitas

vilnensis

2014 m. balandis

įvertinimai TFAI mokslininkų darbuose - Vilniaus atomo teorijos mokyklos tąsa 6

VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) mokslininkai prof. habil. dr. Pavelas Bogdanovičius, prof. habil. dr. Gediminas Gaigalas ir dr. Alicija Kupliauskienė teorinės fizikos specializaciją pasirinko jau stodami į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. Mokslininkams didelę įtaką padarė profesoriaus Adolfo Jucio atomo teorijos mokykla, kurios tradicijas jie šiuo metu ir tęsia.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

tinos, nes smarkiai vėsina plazmą.

Spinduliavimo nuostoliams įvertinti reikia priemaišų poveikį plazmai sumodeliuoti. O tam reikalingi daug kartų jonizuotų volframo jonų spektroskopiniai parametrai.

Eksperimentiniams spektrams suprasti ir paaiškinti taip pat reikia teorinių duomenų. Jų interpretacija kalbant apie atomus ir jonus su keliais elektronais atviruose sluoksniuose dažniausiai neįmanoma be teorinių rezultatų.

Kada ir kodėl susidomėjote atomo teorijos metodais?

P. B.Tiksliaisiais mokslais domėjausi dar mokykloje, sėkmingai dalyvauda­ vau matematikos ir fizikos olimpiado­ se. Apie kvantinę mechaniką sužino­ jau iš populiariosios literatūros, ir man

tie mokslai pasidarė įdomūs. Girdėjau apie prof. Adolfo Jucio atomo teorijos mokyklą ir stodamas į VU tiksliai žino­ jau, kuo noriu užsiimti. Institute (tada MA Fizikos ir matematikos institutas) pradėjau lankytis dar ketvirto kurso pradžioje, o oficialiai pradėjau dirbti Kvantmechaninių skaičiavimų skyriu­ je (dabar Atomo teorijos skyrius), ku­ riam vadovavo prof. A. Jucys, 1968 m.

Kokios informacijos gaunate skai­ čiuodami, analizuodami atomų ir jų jonų charakteristikas?

rugsėjį, studijuodamas penktame kurse.Taigi visuomet dirbau tame pa­ čiame institute, nors jo pavadinimas keitėsi. Visą laiką užsiėmiau atomo

teorija ir jos taikymu.

G. G. Atomo teorija rimtai susi­ domėjau paskutiniuose kursuose.

Pradėjau dirbti Mokslų akademijos Fizikos instituto Atomo teorijos sky­ riaus Trikdžių teorijos mokslinėje grupėje, kurioje mokslinius tyrimus vykdė prof. akad. Z. Rudzikas, habil. dr.

J. Kaniauskas ir dr. G. Merkelis. Buvo didelis džiaugsmas ir garbė patekti į

tokią stiprią mokslinę grupę. Man la­ bai patiko jos mokslinė tematika, kuri ugdė kūrybiškumą, plėtė akiratį.Taip pat labai žavėjo šią grupę sudarantys mokslininkai - ne tik kvalifikacija ir atsidavimu darbui bei žmogiškomis savybėmis, bet ir erudicija. Visa tai ir lėmė, kad visiems laikams likau

vadinamojoje akademiko A. Jucio mokykloje, o mokslinis darbas man tapo ir pomėgiu. Net ir stažuodamasis užsienyje visa siela buvau tame

pačiame Atomo teorijos skyriuje su savo mokytojais ir kolegomis.

A. K.

Į atomo teorijos tyrimus įsitraukiau tada, kai būdama Fizikos fakulteto antro kurso studentė pra­ dėjau dirbtiTeorinės fizikos katedroje

laborante. Pirmieji darbai buvo susiję su analizinių radialiųjųorbitalių taiky­

mu atomų energijos spektrams, elek­ tronų šuolių tarp diskretinių lygmenų ir fotonų Relėjaus bei Komptono sklaidos parametrams skaičiuoti. Po studijų buvau paskirta dirbti Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir mate­ matikos instituto Kvantmechaninių

skaičiavimų sektoriuje, tai ir nulėmė mano tolimesnį mokslinį darbą ato­ mo teorijos srityje.

Gal galėtumėte pristatyti Vilniaus atomo teorijos mokyklos metodus?

Kada ji susiformavo?

Priklausome prof. A. Jucio atomo teorijos mokyklai, kuri gerai žinoma šios srities specialistams pasaulyje.

Darbą atomo teorijos srityje jis pra­ dėjo 1938 m., kai už savo pinigus išvyko į Mančesterio universitetą.

Po karo brandino planus išplėtoti daugiaelektronių atomų teoriją, to­ dėl 1949 m., pasinaudojęs galimybe tobulintis Rusijos mokslo centruose, įstojo į doktorantūrą. Rašydamas antrąją disertaciją ir ypač ją apgynęs,

prof. A. Jucys ėmė formuoti savo

Iš kairės: prof. habil. dr. Pavelas Bogdanovičius, dr. Alicija Kupliauskienė ir prof. habil. dr. Gediminas Gaigalas atomo teorijos metodais susidomėjo dar būdami studentai mokinių grupę prie VVU Teorinės fizikos katedros. Kupinas sumany­ mų ir energijos, įžvelgiantis ateities perspektyvas, profesorius pasirodė turįs didelį mokslo organizatoriaus, mokslinės mokyklos vadovo talentą.

Kartu su mokiniais jis daug metų to­ bulino matematinius metodus, kurie leistų apskaičiuoti įvairius sudėtingų atomų ir jonų spektroskopinius pa­ rametrus. Daugiausia dėmesio skirta izoliuotų atomų parametrams surasti.

Jų tikslumas priklausė nuo to meto skaičiavimo technikos pajėgumų.

Spartus kompiuterių galingumo augimas per pastaruosius 15 metų leido pritaikyti sudėtingesnius mate­ matinius metodus ir tirti sunkesnius atomus, kurių energijos spektrai gali būti labai sudėtingi. Prof. A. Jucio mokykla, dar kitaip vadinama Vilniaus atomo teorijos mokykla, išsiskiria sukurtų metodų gausa ir įvairove.

Kiekvienas jos atstovas įnešė savo indėlį, sukurdamas arba išplėtodamas atomo teorijos metodus, kurie tuo laiku buvo inovatyvūs.

Kokį indėlį kiekvienas įnešėte į šį mokslo darbų ciklą?

Kadangi atomo banginės funkcijos kampinei ir radialiai dalims ir jų matriciniams elementams surasti ir pa­ naudoti reikalingi skirtingi metodai, mūsų grupėje buvo tam tikras darbų pasiskirstymas.

Prof. habil. dr. G. Gaigalas daugiau­ sia dėmesio skyrė efektyvios inte­ gravimo sukininių ir kampinių kin­ tamųjų atžvilgiu metodikos, skirtos atomo teorijos uždaviniams spręsti, sukūrimui. Ji sujungia ir integruoja į visumą šiuolaikinius teorinės fizikos matematinius metodus: judesio kiekio momento teoriją, neredukuotinę tenzorinę algebrą, apibendrintą judėjimo kiekio momento grafinę metodiką ir kvazisukinio formalizmą. Ši kompleksiškai integruota metodų

visuma leidžia naujajai teorijai būti iš esmės pranašesnei prieš ligšiolines tradicines metodikas. Profesorius naujosios metodikos pagrindu para­ šė daugelį programų, kurios plačiai

pasklido tarp atomo teorijos spe­ cialistų visame pasaulyje. Atlikti ab /n/t/o tyrimai byloja, kad sukurta me­ todika ir programinė įranga leidžia gauti aukšto tikslumo atomų ir jonų energetinį spektrą, elektronų šuolių bangos ilgius, osciliatorių stiprumus, šuolių tikimybes, sužadintų lygmenų gyvavimo trukmes, neigiamų jonų giminingumą, izotopinį poslinkį ir kitas atomines charakteristikas. Visa tai praplečia atomo teorijos nagrinė­ jimo ribas tiek tikslumo, tiek atomų ir jonų įvairovės požiūriu.

Prof. habil. dr. P. Bogdanovičius daug dėmesio skyrė elektronų ra­ dialiųjų orbitalių savybėms tirti. Jis sukūrė transformuotų radialiųjų or­ bitalių su varijuojamais parametrais metodą, leidžiantį efektyviai aprašyti daugiakonfigūracinių Hartrio, Foko ir Jucio lygčių sprendinius. Kadangi atsirado poreikis skaičiuoti vidutinio sunkumo ir sunkių cheminių elemen­ tų, tokių kaip volframas, spektrosko­ pinius parametrus, buvo parengta metodika į reliatyvistines pataisas atsižvelgti kvazireliatyvistiniame artinyje. Tam tikslui išvestos naujos kvazireliatyvistinės lygtys. Kuriant jas ir jų sprendimo metodus pavyko išvengti supaprastinimų ir netikslu­ mų, būdingų kitų autorių anksčiau naudotoms lygtims. Tai leido gauti kur kas tikslesnius rezultatus.

Dr. A. Kupliauskienė atomo teo­ rijos metodus pritaikė procesams, vykstantiems atomams sąveikaujant su elektronais ir spinduliuote. Nusta­ tomi sąveikos produktų kampinio pasiskirstymo asimetriją ir poliari­ zaciją aprašantys dydžiai. Vilniaus mokykloje sukurti metodai buvo skirti izoliuotiems atomams tirti. Šiuos me­ todus pritaikėme poliarizuotų atomų sąveikai su poliarizuotais fotonais ar elektronais aprašyti.

Gal galėtumėte plačiau pakomen­ tuoti teiginį, kad plėtojant atomų teorinę spektroskopiją pasiektas naujas etapas, kuriuo tęsiamos prof.

A. Jucio sukurtos mokslinės mokyklos tradicijos? Šiuo metu yra sukurti nauji origina­ lūs metodai, leidžiantys gerokai pa­

tikslinti gaunamus rezultatus. Jie įgy­ vendinti komplekse programų, kurias taikant galima gauti duomenis apie bet kurį atomą arba joną. Efektyvūs originalūs algoritmai, panaudoti ku­ riant programinę įrangą, leidžia atlikti pačius sudėtingiausius skaičiavimus turimais kompiuteriais. Tolimesnis teorijos ir programų tobulinimas bus iš esmės nukreiptas ne į rezultatų tikslumo didinimą, o į tiriamų fizikinių charakteristikų gausinimą.

Kokioms mokslo sritims ir kokiems technologiniams taikymams reikia atomų ir molekulių spektroskopinių duomenų?

Tai astrofizika, termobranduolinės ir laboratorinės plazmos fizika, lazerių fizika, atmosferos fizika ir chemija, kvantinė optika, superšaltų atomų fizika, aplinkos tyrimai.

Atominių parametrų reikalingumui plazmos fizikoje iliustruoti gali būti pateikti dviejų termobranduolinių reaktorių pavyzdžiai. Vienas jų - na­ tūralus. Tai naktį danguje šviečian­ čios žvaigždės. Jų gelmėse milijonų laipsnių temperatūroje iš vandenilio atomo branduolių sintetinami helio atomo branduoliai. Šios reakcijos sparta nėra labai didelė, bet dideli masės kiekiai ir aukšta temperatūra leidžia išsiskirti pakankamai šilumos termobranduolinei reakcijai palaikyti.

Ją taip pat jaučiame iš artimiausios mūsų žvaigždės Saulės.

Kitas pavyzdys - tarptautinis ter­ mobranduolinis eksperimentinis reaktorius ITER, statomas Prancūzijos pietuose, Kadarašo apylinkėse. Jame energija bus gaminama sujungiant tričio atomo branduolius, susidedan­ čius iš protono ir dviejų neutronų, su deuterio atomo branduoliais, suside­ dančiais iš protono ir neutrono. Reak­ cijos sparta yra daug didesnė, bet vis tiek reikia keliasdešimties milijonų laipsnių temperatūros. Kadangi ne visuomet pavyksta išvengti termo­ branduolinės plazmos kontakto su įrenginio sienelėmis, kurios padeng­ tos volframo metalo plokštelėmis, plazmoje atsiranda volframo jonų priemaišų. Jos labai nepageidau­

Visi sukurtieji metodai ir algoritmai realizuoti kompiuterių programose.

Jų efektyvumas toks didelis, kad leidžia ištirti bet kurį periodinės elementų sistemos atomą arba joną, netgi tuos, kurių eksperimentatoriai dar nesugebėjo sukurti. Naudojant mūsų metodus, artinius ir progra­ mas, ištirta ir publikuota daugiau nei šimtas įvairių atomų ir jonų spektri­ nių charakteristikų. Visi spektrinių charakteristikų tyrimai buvo atlikti kruopščiai lyginant gautus rezultatus su publikuotais kitų autorių eksperi­ mentiniais ir teoriniais duomenimis.

Daug darbų atlikta bendradar­ biaujant su JAV, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Kanados, Švedijos ir kitų šalių mokslininkais.

Metodai ir programos buvo pa­ naudoti vienuolikai projektų vykdyti.

Tarp jų - visuotinės dotacijos projektai „Atominių duomenų bazės astrofizikinei, technologinei ir laboratorinei plazmai modeliuoti sukūrimas ir pildymas" ir „Volframo jonų plazmos spektrų tyrimas".

Ar planuojate tolesnius tyrimus šioje srityje? Jei taip, kokius?

Sukurti programų kompleksai lei­ džia atlikti įvairių daugiaelektronių at­ omų ir jonų spektrinių charakteristikų skaičiavimus ir gauti aukšto tikslumo rezultatus, netgi naudojant persona­ linius kompiuterius. Tiriamų atomų konfigūracijos gali turėti keletą atvirų sluoksnių, tarp jų turinčių f-elektronus.

Pastarųjų spektrai labai sudėtingi. Jų tyrimas iki šiol yra iššūkis tiek teoreti­ kams, tiek eksperimentatoriams.Taigi sukurtieji metodai ir programos leidžia tirti bet kurį periodinės cheminių ele­ mentų lentelės atomą arba jo joną. Tai svarbu mūsų tolesniems darbams. Ka­ dangi daugelyje sričių reikalingi ato­ mų spektroskopiniai parametrai, jiems saugoti ir padaryti prieinamus kitiems kuriame atominių parametrų duome­ nų bazę ADAMANT. Ji apims aukštos temperatūros (termobranduolinės ir astrofizikinės) ir žemos temperatūros (planetiniai ūkai, spektroskopinės diagnostikos ir medicininių prietaisų darbinė medžiaga) plazmos mode­ liavimui reikalingų atomų ir jonų charakteristikas: energijos lygmenis, radiacinių šuolių bangos ilgius ir tikimybes, autojonizacijos tikimybes, sužadinimo ir jonizacijos elektronais, dvielektroninės rekombinacijos skers­ pjūvius ir spartos koeficientus.

Lietuvos mokslo premija šie moksli­ ninkai įvertinti už darbų ciklą „Atomų teorijos metodų plėtra ir taikymai (1998-2012)".

universitas

vilnensis

2014 m. balandis

t................... ........................................................................ ...................................................................................",................................ •• • •” • ;;

VU įvertino tarptautiniai ekspertai Studijų kokybės vertinimo centras paskelbė teigiamą Vilniaus univer­ siteto veiklos įvertinimą, kurį atliko tarptautiniai ekspertai: Vilniaus uni­ versitetas akredituojamas maksima­ liam šešerių metų laikotarpiui.

Pagal Studijų kokybės vertinimo centro nustatytas sritis buvo vertina­ mas strateginis valdymas, studijos ir mokymasis visą gyvenimą, mokslo veikla, poveikis regionų ir visos ša­ lies raidai, be to, buvo kreipiamas dėmesys į veiklos kokybę, išteklių

panaudojimo efektyvumą, galimybę tobulinti ir tęsti veiklą.

Visos sritys buvo įvertintos teigia­ mai. Kartu pateiktos rekomendacijos, kurios padėtų universitetui žengti pirmyn įgyvendinant numatytus tikslus. Ekspertai išskyrė Vilniaus uni­ versiteto veiklos teigiamus bruožus, pirmiausia siekį tapti pasaulinio lygio universitetu, nusistačius konkre­ čius tikslus ir numačius reikalingas priemones. Atkreiptas dėmesys ir į universiteto įsipareigojimą nuolat

aktualijos 7

tobulėti mokslo srityje, reguliariai atnaujinti įrangą ir kitus išteklius, toliau kurti kokybės kultūrą. Eksper­ tai gyrė universitetą už nuostatas ir esamą praktiką skatinant universiteto studentų judumą.

Universitetas išoriškai vertinamas jau nebe pirmą kartą. 2004 m. ir pakartotinai 2011 m. universiteto prašymu vertinimą atliko Europos universitetų asociacijos ekspertai.

IRVS inform.

Prof. Jūras Banys - Sakso­ nijos mokslų akademijos narys korespondentas Balandžio 11 d. profesoriui Jurui Baniui, laikinai einančiam Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas, iškilmingai įteiktos Saksonijos mokslų akademijos Leipcige nario korespondento regalijos, šios 1846 m. įkurtos akademijos pagrindinis principas, suformuluotas filosofo G. W. Leibnizo - suvienyti teoriją ir praktiką (theoriam cum praxi). Tarp šios akademijos mokslininkų yra 11 Nobelio premijos laureatų, iš kurių vienas žymiausių - fizikas Maxas Planckas.

VU lankęsi JAV senatoriai pabrėžė akistatą su realybe Balandžio 16 d. Vilniaus universitete viešėjo keturi Jungtinių Amerikos Vals­ tijų senatoriai, Respublikonų partijos na­ riai: Johnas McCainas, Johnas Barraso, Johnas Hoevenas ir Ronas Johnsonas.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ Mažojoje auloje J. McCainas, J. Bar­ raso, J. Hoevenas ir R. Johnsonas da­ lyvavo diskusijoje „Laisva ir vieninga Europa: iššūkiai ir galimybės", kurią moderavo Lietuvos Respublikos Sei­ mo narys, vienas iš Ronaldo Reagano namų Lietuvoje steigėjų Audronius Ažubalis.

Europos vizija: vieninga, laisva ir taikinga

„Rusijos invazija į Ukrainą ir brutalus bandymas suskaidyti šią šalį man pri­ mena dilemą, kurią nusakė VVinstonas Churchillis: „Anglijai buvo pasiūlyta rinktis tarp karo ir gėdos. Anglija pasi­ rinko gėdą, tad gaus ir karą." Klausimas mums visiems: Ar mes šiandien spren­ džiame tą pačią dilemą? Ką galima padaryti, kad jos išvengtume? Koks būtų atsakymas, jei pasirinkimas tarp karo ir gėdos neišvengiamas?" - reto­ riškai susirinkusiųjų klausė A. Ažubalis.

Pasak jo, net ir dabar kai kurie Europos lyderiai verčiau linkę užsimerkti prieš tokią realybę.

J. McCainas pasidžiaugė, kad jam gera sugrįžti į šią gražią salę tokioje didingoje institucijoje, kurioje se­ natorius lankėsi 2012 m. gegužę. „Lankome Baltijos šalis tam, kad pasitartume su savo sąjungininkais,

kaip kartu reaguoti į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, karinę intervenciją rytų Ukrainoje ir kitus būdus daryti spaudimą kaimyninėms šalims, įskai­ tant ir šį regioną", - paaiškino J. Mc­ Cainas. Tad esant tokiai padėčiai JAV, Europa ir NATO negali taip paprastai tęsti savo darbų. Senatorius priminė, kad po šaltojo karo į santykius su Rusija dėjo dideles viltis ir visuomet tikėjo vieningos, laisvos ir taikingos Europos vizija. „Deja, dabar visiems

turi būti aišku, kad Rusija ir jos prezi­ dentas Vladimiras Putinas suka tam­ sos link", - konstatavo respublikonas

JAV senatorių delegacija su laikinuoju VU rektoriumi pasikėlė Į Šv. Jonų bažnyčios varpinę ir pažintį su Vilniumi tęsė iš aukščiausio sostinės senamiesčio taško

J. McCainas, primindamas Rusijos invaziją į posovietinę Gruziją 2008 m.

Įsipareigojimas NATO - 2 proc.

BVP krašto apsaugai

drojo vidaus produkto. „Kiek žinau, Lietuva tą ir planuoja padaryti. Kuo anksčiau (vykdysite šį įsipareigojimą,

„Turime atpažinti realybę, kad nu­ kreiptume savo veiksmus tinkama linkme. Prezidentas Putinas trokšta atkurti tam tikrą imperinį dominavi­

tuo bus geriau", - kalbėjo J. McCainas.

mą gretimose valstybėse.Tai politinis iššūkis ne tik Rusijos kaimynėms, bet ir mano anksčiau minėtai vizijai", - teigė JAV senatorius. Taigi dabar reikia su­ stabdyti Rusijos agresiją, pademons­ truoti NATO ryžtą, galimybę vykdyti gynybinius įsipareigojimus. Turint omenyje tai, ką V. Putinas daro Ukrai­ noje, šiandien kaip niekad svarbu, kad kiekviena NATO sąjungininkė gynybai skirtų mažiausiai 2 proc. savo ben-

nešamos Liepos 4 d. parade: „Tėvai man paaiškino apie nelaisvas tautas.

Dėl to jūsų kova buvo mūsų kova.

Jis prisiminė, kaip vaikystėje maty­ davo Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėlia­ vas, kurios būdavo su pasididžiavimu

Kiekvienas iš mūsų turėtume daryti tą patį dėl Ukrainos."

Energetika - V. Putino politinis ginklas Senatorius J. Hoevenas pabrėžė energetinės nepriklausomybės svar­

bą: „Jūs jau ėmėtės tam tikrų veiksmų

suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos link, dėl kurių belieka jus tik pasveikinti.Tai padės ir mums priimti

kad apdovanotų draugus ir nubaustų priešus", - pažymėjo J. Barraso.

R. Johnsonas išreiškė susirūpinimą,

įstatymą, leisiantį eksportuoti suskys­ tintas gamtines dujas. Tačiau tam reikia infrastruktūros. Taigi pradėti

kad V. Putinui stiprybę suteikia Rusijos naftos gausa ir Europos priklausomy­ bė nuo jos, taip pat Vakarų valstybių

šiuos procesus turite jau dabar, nes jie užtruks keletą metų."

silpnumas. Senatorius pabrėžė, kad „turime būti stiprūs". J. McCainas Ru­ siją pavadino mafijos valdoma dega­

J. Barraso tvirtino, kad energetiką V. Putinas naudoja kaip politinį ginklą.

Senatorius prisiminė R. Reagano frazę, kad taika ateina per stiprybę. Energeti­ nis saugumas yra didelė to dalis.„Taigi matome V. Putiną, kuris pusę pajamų gauna iš naftos ir dujų pardavimo kitoms šalims, kad šiais pinigais galėtų

remti Rusiją ir savo veiksmus. Jis nau­ doja energiją kaip pažadus ir rimbą,

line, apsimetančia valstybe. R. John­ sonas atkreipė dėmesį, kad V. Putinas nereaguoja j žodžius, o tik į veiksmą.

„Turime suprasti, kad trumpalaikio ekonominio ir politinio skausmo ven­ gimas mums daug daugiau kainuos.

Taigi turime veikti - politiškai, galbūt ir ekonomiškai, rizikuoti", - reziumavo JAV senatorius.

mokslo projektai

............

Alternatyvios saulės energetikos perspektyvos Dr. Ala CHODOSOVSKAJA, ChF Neorganinės chemijos katedra Globalinio klimato atšilimo proble­

ma ir nuolat augantis elektros ener­ gijos poreikis pritraukia vis daugiau pasaulio mokslininkų dėmesio. Glo­ balinio atšilimo prevencija reikalauja suderintų visų šalių veiksmų.

Beveik visos išsivysčiusios pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, yra pasirašiu­ sios protokolą, kuriuo įsipareigoja mažinti aplinkos taršą. Akivaizdus ir veiksmingas šių problemų spren­ dimas - tai racionalus, efektyvus

energijos resursų panaudojimas ir išmetamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, mažinimas. Perėjimas nuo tradicinių energijos gavimo būdų, susijusių su gamtinių žaliavų degi­ nimu, prie alternatyvių energijos šaltinių, tokių kaip saulės baterijos, vėjo elektrinės irt. t. - tai pagrindinės siūlomos kryptys. Saulės energija perspektyvus sprendimas siekiant patenkinti didelę dalį pasaulinio energijos poreikio.

Saulės energijos konversijos į kitas energijos rūšis tyrimai tapo viena aktualiausių šiuolaikinio mokslo tyrimų sričių.

Saulės energijos virtimas j elektrą vyksta fotovoltiniuose elementuo­ se panaudojant silicio plokšteles.

Silicis naudojamas dėl konversijos efektyvumo. Saulės baterijos silicio pagrindu pasižymi ilgu gyvavimo laiku ir priklausomai nuo gavimo technologijos išlaiko iki 80 proc. savo efektyvumo visą naudojimo laiką.

Energijos konversijos efektyvumas tokiose baterijose siekia 20 proc. ir šis rodiklis nuolat auga.

Tačiau, nepaisant laimėjimų to­ bulinant saulės baterijas, masiškai jos nėra naudojamos dėl brangaus gamybos proceso ir didelės silicio savikainos.Todėl atliekami intensyvūs esamų saulės technologijų tobulini­ mo darbai ir naujų sprendimų, pasižy­ minčių dideliu efektyvumu, paieška.

Viena iš perspektyviausių saulės ener­ getikos sričių - tai baterijos dažais

sensibilizuotų fotoelektrinių elemen­ tų pagrindu. Jie turi daug pranašumų, tokių kaip lankstumas, aukštas saulės energijos konversijos efektyvumas.

Grecelio saulės celėms sensibilizuotų dažiklių pagrindu pavyko pasiekti efektyvumo padidėjimą iki 12,3 proc. (silicio elementų didžiausias teorinis našumas sudaro 26 proc.).

Saulės elementų, sensibilizuotų organiniais dažais, nagrinėjimu ir tyrimu užsiima mokslininkų grupė iš Prancūzijos, vadovaujama prof.

Thiery Toupance'o. Pagal podoktorantūros stažuotės projektą buvo vykdomi tyrimai Bordo universitete.

Hibridinės organinės ir neorganinės sistemos sintezei buvo pasirinktas porėtas oksidinis puslaidininkis -

alavo oksidas. Jis yra perspektyvus dažais sensibilizuotų fotovoltinių (saulės) elementų komponentas.

Laboratorijoje tyrinėjami sferinių ir pseudo-oktaedrinių alavo oksido nanodalelių sintezės ypatumai ir parametrai. Gautos nanodalelės užnešamos ant padėklų paviršiaus screenprinting metodu, ir jie toliau naudojami kaip elektrodai saulės elementams. Energijos konversijos efektyvumas buvo 3,2 proc., tai rekor­ dinė rodiklio reikšmė fotovoltiniams anodams alavo oksido pagrindu.

Bordo universitete vykdomi tolimesni darbai siekiant stabilizuoti ir raciona­ lizuoti DSCs (Dye-sensitizedsolarcell sensibilizuoti dažais saulės elementai) efektyvumo padidėjimą.

universitas

8

vilnensis

mes - studentai

COINS 2014: Gamtos mokslų fakultetas pasitiko pavasarį Kovo 4-7 d.

Gamtos mokslų fakultete vyko jau devintoji tarptautinė gamtos ir gyvybės mokslų konferencija COINS.

2014 m. balandis

VU KF studentai - tarptau­ tinio konkurso laureatai

įvairių sričių mokslininkai iš Lietuvos

ir užsienio šalių. Konferencijos da­ lyviai išklausė dvylika mokslininkų pranešimų. Didžiausio susidomėjimo sulaukė charizmatiška mokslininkė Urtė Neniškytė, Biochemijos institu­

to direktorius Valdas Laurinavičius, užkūręs karštą diskusiją apie bioterorizmą, taip pat - mokslininkų tri­ julė iš Lietuvos hidrometeorologijos

Paskutinėmis kovo dienomis KF studen­ tai dalyvavo kasmetiniame Baltarusijos valstybinio universiteto organizuojamame konkurse „PR Kvetka“ Tarptautiniame konkurse fakulteto studentų komandos laimėjo pirmąją ir trečiąją vietas socialinių projektų srityje.

tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Dalyviai aplankė Vilniuje esan­ „Pagrindinis šios konferencijos tikslas - suburti jaunuosius moksli­

ninkus ir tyrėjus iš Lietuvos ir užsienio universitetų, suteikti jiems galimybę dalytis patirtimi ir generuoti naujas

idėjas" - teigė šių metų COINS koor­ dinatorė Ieva Vėbraitė. Šis pačių studentų organizuojamas renginys VU GMF gyvuoja jau beveik

dešimt metų. Daugeliui studentų tai pirmas žingsnis j labai svarbią

mokslinio gyvenimo veiklą - dalyva­

vimą mokslo renginiuose. Studentų mokslinė konferencija COINS 2014

dar kartą įrodė, kad studentai, jau­ nieji mokslininkai siekia tobulėjimo,

čius penkis mokslinius institutus

mokslo inovacijų ir žinių. Šiais metais į konferenciją atvyko

technologijų taikymu, mokslininko

net devyniolika moksleivių. Jie sė­ mėsi patirties ir susipažino su studijų galimybėmis fakultete. Prie VU GMF studentų konferencijoje prisijungė VGTU, VDU, MRU, KTU, LSMU, LEU studentai, susidomėjo ir kolegos iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrai­ nos, Vengrijos, JK ir Rusijos. Studen­ tai skaitė pranešimus aktualiomis temomis, moksline patirtimi dalijosi

ir įmones, susipažino su naujausių kasdienybe ir įsidarbinimo galimybė­ mis. Studentai dalijosi idėjomis apie savo mokslinius darbus, domėjosi, kur ir ką būtų galima padaryti kitaip,

galimybėmis atlikti mokslinę praktiką Lietuvoje.

Konferencijoje apdovanoti geriausi studentų pranešimai, išrinkti VU GMF

dėstytojų. Renginį organizavo VU

Studentų atstovybė.

Antroji Lotynų kalbos ir antikos žinių olimpiada Raminta VAŽGĖLAITĖ Kovo 14 d. į Vilniaus universitete vy­ kusią Lotynų kalbos ir antikos kultūros olimpiadą susirinko beveik 100 dalyvių iš visos Lietuvos. Tuo pačiu metu su­ rengtas ir Antikos kultūros konkursas lotynų kalbos nesimokantiems šalies moksleiviams.

Moksleiviai ne tik sprendė užduotis, bet ir dalyvavo „filologinėje" eks­ kursijoje po Vilniaus senamiestį, be to, klausėsi jaunojo filosofo Viliaus Bartininko, netrukus išvyksiančio tęsti mokslinės veiklos į Kembridžo univer­ sitetą, paskaitos apie antikos kultūrą ir modernių pilietinių vertybių forma­ vimąsi. Mokinius į olimpiadą atlydėję mokytojai dalyvavo seminare, kuria­ me doc. Eglė Patiejūnienė (LLTI, LEU) papasakojo apie heraldikos vaidmenį LDK literatūroje, Kretingos r. Salantų gimnazijos mokytoja Adelė Žeimytė

pristatė inovatyvius antikinės kultūros mokymo metodus, o Kelmės r. Kražių gimnazijos mokytoja Emilija Kvietkuvienė papasakojo apie VU studentų klasikų edukacinę veiklą Kražiuose ir mokinių teatro stovyklą, kurioje jau ne vienerius metus drauge su universiteto nariais statomos antikinės dramos.

Olimpiados dalyviai pirmieji išvy­ do išskirtinę Klasikų teatro trupės

spektaklis jau birželio mėnesį taps „Kultūros nakties" programos dalimi.

Absoliučiu olimpiados laureatu tapo ir Lietuvos Respublikos švieti­ mo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomu apdovanotas Vilniaus Abra­ omo Kulviečio vidurinės mokyklos 11 klasės mokinys Marius Snežko (mokyt. Vilija Niauronytė-Erlickienė), lotynų kalbos studijas tęsiantis jau trečius metus. Tiek pat metų iš eilės Marius užima prizines vietas konkurse ir olimpiadoje. Mažiau pažengusiųjų kalbos studijose grupėje nugalėjo

Kretingos r. Salantų gimnazijos abitu­ rientė Viktorija Tuzaitė (mokyt. Adelė Žeimytė). Viktorija tapo ir Antikos kul­

tūros konkurso nugalėtoja ir atsiėmė pagrindinį prizą iš Graikijos Respubli­ kos ambasadoriaus Lietuvoje rankų.

Olimpiadą drauge su Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologi­ jos katedra ir Klasikų asociacija. Olim­ piados ištakos - net šešerius metus organizuotas Antikos žinių konkursas, kuriam Švietimo ir mokslo ministerija

2013 m. suteikė nacionalinio renginio statusą.

Studentų atstovai didina kompetencijas Prasidėjo ilgai laukta Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo

apskaita" bei „Strateginis valdymas".

tucinis stiprinimas" vadovas Arminas

Mokymai skirti Studentų atstovybės

programos lėšomis remiamo pro­ jekto „VU SA institucinis stiprinimas"

nariams, VU SA įsteigtų socialinių

Varanauskas.

Dar vienas šio projekto išskirtinu­

iniciatyvų vadovams ir nariams.

mas - jam pasibaigus, VU SA taps

baigiamoji dalis - vadybinių ir ats­ tovavimo kompetencijų ugdymo

ciklas.

Septynių vadybinių ir trijų atsto­

vavimo mokymų organizavimo pas­ laugų pirkimą laimėjo viešoji įstaiga „Žinių visuomenės institutas", kurios lektoriai ir ves visus mokymus. Jau

įvyko dveji ciklo mokymai -„Organi­ zacijos ir projektų kaštų planavimas ir

„Kompetencijas didinti reikia nuo­

pirmąja studentų atstovybe, įsidiegusia

lat, tik taip galime užtikrinti, kad savo veiklą atliksime efektyviai ir

nuotolinio mokymosi ir e. kursų siste­ mą. Ateityje tai leis sutaupyti lėšų ir už­

profesionaliai. Mokymus veda tikri savo srities specialistai, jų tikslas - or­ ganizacijos nariams suteikti reikiamas kompetencijas, leisiančias padaryti

tikrinti efektyvesnę organizacijos veiklą.

kokybinį šuolį ir tinkamiau įgyven­ dinti 2013-2018 m. VU SA strateginį planą", - teigė projekto „VU SA insti­

Pirmąją vietą laimėjo ryšių su visuomene studijų programos magistrančių komanda, pristačiusi socialinį projektą „Bubbletrouble". Projekto sumanytojos - Aistė Malakauskaitė, Dovilė Tuskenytė ir Ieva Špečkauskaitė - pateikė idėją, kaip miestuose efektyviai kovoti su specifine šiukšlių rūšimi - kramtomąja guma.

Projekto „Bubbletrouble" idėja gali padėti išspręsti šią ekologinę ir estetinę problemą. „Būtina suvienyti kramtomosios gumos gamintojus, dizainerius bei šiukšlių išvežėjus ir sukurti naują patrauklų sprendimą asmeninę šiukšliadėžę, kurią visada tu­ rėtum su savimi. Mes siūlome stilingą raktų pakabuką, kuris atliktų mobilios šiukšlių dėžės funkciją", - idėją pristatė fakulteto magistrante I. Špečkauskaitė.

Trečioji vieta atiteko jungtinei kū­ rybos komunikacijos ir žurnalistikos bakalauro studijų programų studentų Andriaus Malūko, Vytenio Miškinio ir Adomo Šimkaus komandai, konkurse

Klasikų teatro trupės spektaklis „Elektra“ spektaklio „Elektra" premjerą. Šis

KF arch. nuotrauka

GMF SA inform.

Projektas remiamas Lietuvos ir Šveicarijos

bendradarbiavimo programos lėšomis.

VU SA inform.

pristačiusiai projekto „Soldaty.net" koncepciją. Vaikinai pasiūlė sukurti socialinį tinklą, vienijantį buvusius so­ vietinės armijos karius. Idėjos autorių įsitikinimu, socialinis tinklas„Soldaty. net" padėtų ieškantiems buvusių kariuomenės bičiulių.

„Sovietų kariuomenė - mūsų istorijos dalis. Tūkstančiai vyrų pri­ valėjo atlikti karinę tarnybą, norėjo jie to ar ne. Tai buvo sunkūs laikai ir ne visi juos nori prisiminti. Tačiau čia kariai tapo draugais, kartu išgy­ veno sunkumus. Dabar juos skiria didžiuliai atstumai, nors norinčių bendrauti yra", - idėjos aktualumą pagrindė vienas projekto sumanytojų V. Miškinis. Komanda įsitikinusi: nors buvusių karių skaičius nuolat mažėja, o interneto prieinamumas skirtingose sovietinio bloko šalyse skiriasi, tokio tinklo poreikis vis dar išlieka.

Projektų konkursas - tai septintą kartą organizuojamo tarptautinio studentų forumo dalis. Įvairių univer­ sitetų atstovai tradiciškai dalyvauja studentų mokslinėje konferencijoje, kūrybinių dirbtuvių užsiėmimuose, apskritojo stalo diskusijose. VU KF studentai forume dalyvavo jau penk­ tą kartą.

VU KF Minske atstovavo 9 studen­ tai, fakulteto komandai vadovavo dėstytojas Andrius Kasparavičius.

Renginį organizavo Baltarusijos valstybinio universiteto Žurnalisti­

kos institutas ir Ryšių su visuomene institutas.

KF ir Adomo Šimkaus inform.

Karinis ekonomistų išbandymas Ekonomikos fakultetas su Gene­ rolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija antrus metus rengia iššūkį studentams - savaitę trunkančius mainus. Šiemet karininkai į savo būrį priėmė 12 ekonomistų.

Studentus ypač domino fiziniai akademijos užsiėmimai, kurie buvo tikrai neeiliniai: bokso treniruotė, kliūčių ruožų įveikimas, ginklų valdy­ mas, mazgų rišimas, psichofizinis la­ vinimas, kai įveikiant skausmo baimę teko basomis eiti per stiklus, gultis ant įkaltų vinių ir pan. Po tokios galybės įspūdžių praktiniuose užsiėmimuose paskaitos kai kuriems kartais būdavo labai sunkiai įveikiamos. „Kildavome labai anksti, o miegot nueidavome vėlokai, paskaitose tekdavo kovoti su pačiu savimi - buvo sunku išvengti snūduriavimo. Tiesą pasakius, ne vienas studentas šią kovą pralaimėjo.

Tačiau dėstytojai paliko labai gerą įspūdį. O aš pasidžiaugsiu dar ir tuo,

kad paskutinę mainų dieną man teko didi garbė - dalyvauti vėliavos pakėlime. Manau, šis prisiminimas dar ilgai išliks atminty", - pasakojo Ma­ rius Mirončikas, sužavėtas kasrytine akademijos tradicija giedant himną ir atiduodant pagarbą kelti Vyčio ir Trispalvę vėliavas.

EF ir kitąmet tikisi išlaikyti ryšius su Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir vėl organizuoti mainus.

EF inform.

universitas

vilnensis

2014 m. balandis

9

Pamiršto laikrodžio istorija: laiminga pabaiga Gudyno restauravimo centrą. Jie savo

Vargu ar daugelis beatmena dar aštunta­ jame dešimtmetyje centrinių rūmų ob­ servatorijos bokštelyje buvusį laikrodį.

Kai sumanyta jį atgaivinti, ilgai niekas negalėjo prisiminti nei kur jis, nei kaip atrodo. Pagaliau paieškas vainikavo sėk­ mė. Tikėkimės, kad jau po poros metų studentai vėl galės pasitikrinti laiką pakė­ lę galvas į bokštelį.

ruožtu apklausė visus anksčiau ten

dirbusius žmones, bet taip pat nieko nepešė. Tiesiog atrodė, kad laikrodį visi pamiršo. Apskambinau visus

kultūros vertybės dosjė minimus žmones, kurie kadaise jį apžiūrėjo ir

įvertino. Išmatavo laikrodį ir aprašė

prof. L. Klimka, jis surinko ir papildo­

mą istorinę ir technologinę medžia­ gą. Reikia prisipažinti, kad kažkuriuo

metu pradėjau manyti, jog kažkas jį

kažkur tiesiog paliko ir pamiršo. Jei ne prof. J. Banio atkaklumas ir didelis noras surasti laikrodį ir įkelti į bokštą,

įkūrėjas Tomas Žebrauskas. 1753 m.

Nijolė BULOTAITĖ

įsteigta observatorija turėjo du ba­

būčiau nuleidusi rankas. Nutariau dar

VU centrinių rūmų observatorijos bokštelis su laikrodžiu (kairėje) 8-ajame dešimtmetyje ir (dešinėje) dabar

kartą peržiūrėti dosjė ir su visais pasi­

pėsi varpų meistras Saulius Stulpinas.

direktoriaus pavaduotojas, ilgametis

rokinius bokštelius. Vakarinis sudegė

kalbėti. Tada VU statybos ir remonto

Laikrodis buvo nukeltas maždaug

1876 m. Rytinis laikui bėgant ne

džiai" prof. Libertas Klimka mini, kad

1987-1989 m., pradėjus restau­

kartą buvo perstatytas: rekonstruotas

observatorijos bokšte visados buvo

Vėliau paaiškėjo, kad meistras norėjo

VU darbuotojas Juozas Gražys ir pa­

ruoti rytinį observatorijos bokštelį.

1866 m., restauruotas 1989-1991 m.

ir laikrodis, varpo dūžiais kviesda-

pasiūlyti atkurti senąjį bokšto laikrodį

siūlė paklausti bibliotekos ūkininkų,

1991-aisiais restauruotas bokštelis

Atnaujintas dailus bokštelis jau tapo

vęs studentus į paskaitas. XVIII a.

su varpu, bet tai buvo proga peržiū­

gal kur palėpėje, rengiantis bokštelio

su atkurta Protasevičių šeimos her­

neatsiejama Vilniaus senamiesčio

pabaigos inventoriuje nurodoma,

rėti dokumentus, turimą Paminklų

restauravimui, buvo padėtas ir laikro­

bu papuošta vėtrunge ir keturiais

panoramos dalimi, o apie buvusį lai­

kad jis turi keturis ciferblatus, muša

konservavimo instituto surinktą

džio mechanizmas.

gaubliais bei sferomis viršutiniame

krodį, kurį pradžioje ketinta grąžinti,

valandas ir ketvirčius. 1832 m. užda­

medžiagą, ieškant informacijos.

Ir štai po kelių dienų bibliotekos

aukšte laikrodžio jau nebeturėjo.

pamažu visi pamiršo.

rius universitetą, observatorija veikė

Tada ir pavyko tarp astronomijos

generalinė direktorė pakvietė ateiti pasižiūrėti atrasto laikrodžio mecha­

Observatorijos bokštelio autoriumi

O šis laikrodis turėjo savo istoriją.

toliau, buvo rekonstruojama, todėl

observatorijos bokštelio ir Baltosios

laikomas observatorijos architektas ir

Knygelėje „Vilniaus bokštų laikro­

seną laikrodį kelis kartus keitė nauju. Žinoma, kad senojo laikrodžio varpas

salės rekonstrukcijos dokumentų

nizmo. Jis gulėjo 1-ojo aukšto sau­

užtikti nuorodą į laikrodį, kurį visi jau

gyklose. Atsirado dar ir į dosjė aprašą

buvo parduotas Šv. Dvasios stačiati­

buvo ir pamiršę. Laikrodis turėjo ir

nepatekusios laikrodžio rodyklės. Koks

kių vienuolyno brolijai. Nuo 1869 m.

kultūros vertybės dosjė numerį, pa­

džiaugsmas, triukšmas ir šurmulys kilo!

atsirado tradicija vidurdienį skelbti

gal kurį atsirado ir detalus aprašas su

Kitą dieną laikrodį apžiūrėjo ir prof.

patrankos šūviu nuo Pilies kalno.Tam

nuotraukomis. Tik bėda, kad beveik

L Klimka, įvertino jo būklę. Rektorius

labai pravertė įsigytas Edinburge

po 30 metų niekas nebegalėjo nieko

labai norėjo kuo greičiau jį įkelti į bokš­

pagamintas elektrinis bokšto laikro­

tiksliai prisiminti. Mat apraše buvo

tą. Deja, paaiškėjo, kad reikia atkurti

dis. Tikslų laiką kariškiai sužinodavo

minima, kad laikrodis atiduotas tai­

keletą detalių, o tam prireiks ne tik lėšų,

teleskopu stebėdami observatorijos

syti, o universitetui tam trūksta lėšų.

bet ir laiko. Nėra svarsčių, o jiems dar

laikrodį. 1881 m. observatorija buvo

Apklausėme visus, kurie galėjo ką

uždaryta.Tada į bokštelį įkeltas Sankt

nors žinoti: ūkio padalinio senbuvius,

reikia palikti vietos bokšte. Šiuo metu ieškoma reikiamų lėšų

Peterburge F. Vinterio dukterinės

buvusius darbuotojus, net radome

šiam projektui įgyvendinti. Laikrodis

firmos pagamintas laikrodis, kuris čia

meistro, kuris ateidavo taisyti ir pa­

laukia savo meistrų universiteto

di. Kurausko nuotrauka

leisti šį laikrodį, sūnų. Meistro sūnus

muziejuje. Tikėkimės, kad jau po

Nelabai seniai į laikinai einantį

visa tai prisiminė, tačiau nieko apie

poros metų studentai ir dėstytojai vėl

rektoriaus pareigas profesorių Jūrą

tai, kur atiduotas laikrodis, kas jį ga­

galės pasitikrinti laiką pakėlę galvas

Banį dėl universiteto laikrodžio krei­

lėjo taisyti, nežinojo. Kreipėmės ir į P.

į bokštelį.

ir išbuvo iki pat 1987 m.

Laikrodžio mechanizmas saugiai gulėjo bibliotekos saugyklose

MIDI roko opera: Teatro jubiliejų apglėbs „Aukso nuo Raudonkepuraitės iki kompiuteriui paukštės" sparnas pavaldaus miesto Vilniaus universi­ teto teatrui šiemet sukanka 444 metai.

Senovės romėnai turėjo gražią tra­ diciją švęsti jaunimo šventes - juvenalijas, skirtas jaunystės deivės Junonos garbei. Dramos trupė „Minimum" inicijuoja teatrinių juvenalijų akciją, kurios pagrindu taptų šimtametės Vilniaus universiteto akademinio jaunimo teatrinės tradicijos.

Balandžio 23-30 d. rengiama tea­ trinė savaitė, kurios metu pasirodys abi teatro trupės. Trupė „Minimum" pristatys premjerą - VU profeso­ riaus Grigaliaus Knapijaus dramos „Filopatris, arba Dorybė", pirmą kartą pastatytos VU 1596 m., šiuolaikinę interpretaciją (premjera balandžio 25,26,28 d. 19 vai. VU Teatro salėje).

Kinetinė trupė renginyje „Teatrinės juvenalijos" irTarptautiniame univer­ sitetų teatrų forume parodys prem­ jerą - spektaklį „Jikininki" kuriame susijungs novatoriškos technologijos ir japonų legenda (balandžio 30 d. ir

gegužės 6 d. 19 vai. VU Teatro salėje).

Projekto rengėjai aktyviai bendra­ darbiauja su regionų moksleiviais: Pakruojo „Atžalyno" gimnazijos

Scena iš dramos trupės „Minimum“ spektalio - Grigaliaus Knapijaus dramos „Filopatris, arba Dorybė“. Veikale keliami valdžios ir moralės klausimai te­ bėra aktualūs ir šiandien. moksleiviai VU Teatro salėje suvai­ dins spektaklį „Angelas", o trupė „Minimum" apsilankys Kelmės rajono Užvenčio kultūros centre, kur Šatrijos Raganos gimnazijos moksleiviams bus pristatyta R. Venckaus knyga „Kūryba ir edukacija" ir parodytas spektaklis „Cirkas".

Balandžio 23 d. trupei „Minimum" ir jo vadovui R. Venckui bus įteiktas „Aukso paukštės" apdovanojimas.

Gegužės 5-10 d. vyks XV tarptauti­ nis studentų teatrų forumas, kuriame bus parodyti Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų teatrų spektakliai, o kūrybinės edukacinės akcijos metu pri­ siminti praeityje Vilniuje veikę teatrai.

„Teatrinių juvenalijų-2014" ir XV tarptautinio studentų teatrų forumo programos skelbiamos „VU naujienų" tinklalapyje.

Matematikos ir in­ formatikos fakulte­ to dienas vainikuos jubiliejinė - 15-oji roko opera.

Operos scenarijus paremtas vienu žinomiausių lietuvių literatūros kū­ rinių. Gretinant praeitį su dabartimi, bus kalbama apie šiuo metu Lietuvoje vešinčias akademines problemas - di­ plominių darbų pirkimą, nusirašinėji­ mą ir studijų gimtinėje išmainymą į

saldžiai atrodančias užjūrio karalystes.

Kiekvienas žiūrovas atpažins ir dalelę savęs - savo dvejones, baimes ir per­ gales... Nepaisant visų egzistencinių klausimų, šiemetinėje roko operoje bus daug šviesų, tikros roko klasikos ir tos vienintelės ir nepakartojamos studentiškosios jaunystės šėlsmo.

Taigi gegužės 17 d. 21.00 vai. visi laukiami „Teatro arenoje" Čiupk

draugus ir skubėk įsigyti bilietus į jubiliejinę roko operą. Bilietus platina Studentų atstovybė MIF'e (Naugardu­ ko g.) ir ticketpro.lt.

Pagal Silvijos Stankevičiūtės inform.

universitas

vilnensis

2014 m. balandis

fakultetuose Prisimenant garsų geografą Geologijos mokslui paskirto gyvenimo vingiai profesorių Alfonsą Basalyką Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir io

mineralogijos katedra sveikina prof. habil. dr. Juozą Paškevičių 90-ojo gimtadienio proga, linki tokios pat neišsenkančios energijos, sveikatos, visokeriopos sėkmės!

Kovo 27-28 d. pa­ minėtos 90-osios garsaus geografo, Vilniaus universi­ teto profesoriaus Alfonso Basalyko (1924-1986) gimi­ mo metinės.

Kovo 27 d. Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra surengė popietę, skirtą profesoriaus atminimui. Į fakulteto Didžiąją audi­ toriją, kur greta visų garbingų profe­ sorių nuotraukų kabo ir A. Basalyko portretas, susirinko buvę profesoriaus kolegos, jo mokiniai, jaunosios kartos geografai, pažinę jį tik iš jo knygų bei straipsnių, nemažai studentų. Rengi­ nyje skambėjo paties profesoriaus kal­ bos, pasakytos jo 60 metų jubiliejaus proga, įrašas, iš kurio minėjimo dalyviai sužinojo pagrindinius profesoriaus gyvenimo faktus, darbų etapus ir jo požiūrį į Lietuvos geografinius tyrimus.

Susirinkusieji apžiūrėjo vardinę profe­ soriaus auditoriją, o vakaronėje „prie arbatos" turėjo galimybę pabendrauti, pasidalyti šiltais prisiminimais apie profesorių A. Basalyką.

geologijos antrą kursą. Šis sprendimas

Eugenija RUDNICKAITĖ,

Geologijos ir mineralogijos katedra Geografijos ir kraštotvarkos katedros arch. nuotrauka Kovo 28 d., tikrąją profesoriaus gimimo dieną, VU bibliotekos Bal­ tojoje salėje atidaryta jam skirta paroda „Nuo reljefo genezės iki viso kraštovaizdžio raidos: geografas A. Basalykas". Čia trumpai pristatyti profesoriaus pagrindiniai darbai, išsakyti šilti žodžiai apie jį, dalytasi prisiminimais, vėliau aplankytas Pro­ fesoriaus kapas Antakalnio kapinėse.

Prof. A. Basalyko 90-mečiui skirti ren­ giniai buvo proga susitikti daugeliui įvairių kartų geografų, apmąstyti savo tolimesnius darbus gerinant krašto ge­ ografinį pažinimą, numatant geogra­ fijos mokslo plėtojimo perspektyvas ir atskleidžiant jo reikšmę visuomenei.

Parengė Darijus Veteikis, dr. Regina Prapiestienė

Prof. habil. dr. Sarai Ginaitei - 90 Profesorė habil. dr.

Sara Ginaitė kovo 17 d. pažymėjo garbingą 90 metų sukaktį. Profeso­ rė - buvusi ilgame­ tė Vilniaus univer­ siteto Ekonomikos fakulteto dėstytoja, šiuo metu gyvena Kanadoje.

Sara Ginaitė gimė ir užaugo Kaune.

Vokiečių okupacijos metais kovojo partizanų būryje. 1949 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Apie 50 metų dėstė politinę ekonomiją: iš jų 34 metus Vilniuje ir apie 15 metųToronte. Nors profesorė prieš 30 metų emigravo į Kanadą, jos ryšiai su Lietuva nenutrūko, ji nuolat lankosi Lietuvoje.

1949 m. rudenį S. Ginaitė pradėjo dėstyti politinę ekonomiją Valstybi­ nėje konservatorijoje ir joje išdirbo 14 metų. 1954 m. Leningrado uni­ versitete apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. 1962 m. buvo pakviesta į Vilniaus universiteto Prekybos fakulteto Tarpfakultetinę politinės ekonomijos katedrą. Skaitė politinės ekonomijos kursą, vadovavo studentų mokslinei draugijai (SMD), vykdė mokslo tiriamąjį darbą. Kartu su grupe pedagogų ir aspirantų tyrė temą „Lietuvos gyventojų gyvenimo lygis", analizavo valstybės ekonomi­ nės ir socialinės politikos priemones, ieškojo rezervų gamybos efektyvu­ mui didinti ir gyvenimo lygiui kelti.

Dirbdama mokslinį darbą, vadovavo aspirantams, rašė mokslinius straips­ nius, publikavo knygas, mokomąsias

Būsimas profesorius, habilituotas geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras Juozas Paškevičius gimė 1924 m. kovo 19 d. Dabužėliuose (Anykščių r.). 1930 m., būdamas tik šešerių, pradėjo lankyti Dabužių pradžios mokyklą ir 1934 m. ją bai­ gė. Labai norėjo toliau mokytis, bet reikėjo padėti mamai ūkelio darbus nudirbti, teko pabūti ir samdiniu.

1941-1943 m. mokėsi Veprių žemės ūkio mokykloje. 1943 m. rudenį įsto­ jo į Vilniaus vidurinę sodininkystės mokyklą, pradėjo lankyti Vilniaus su­ augusiųjų gimnazijos šeštą klasę. Nuo 1945 m. rudens tęsė mokslus Vilniaus žemės ūkio technikumo antrame kurse. Baigęs jį, įstojo į Vilniaus peda­ goginį institutą, Gamtos ir geografijos fakultetą, tuo pat metu įsidarbino Vilniaus miesto apželdinimo treste sodininku. 1948 m. rudenį iš darbo išėjo ir visą laiką skyrė studijoms.

Pedagogo profesija nelabai vilio­ jo, tad, patartas Alfonso Basalyko, 1948 m. rudenį perėjo į Vilniaus uni­ versiteto Gamtos mokslų fakulteto

buvo lemiamas - visas tolimesnis J. Paškevičiaus gyvenimas skirtas ge­ ologijos studijoms, šio mokslo plėtrai Lietuvoje.

Geologijos katedroje J. Paškevičius sutiko prof. Juozą Dalinkevičių, savo mokslinių darbų vadovą, ir šis nuo 1949 m. rudens pakvietė jį dirbti kate­ droje vyresniuoju laborantu. 1958 m. apginta geologijos ir mineralogijos mokslo kandidato (dabar daktaro), 1973 m. - geologijos ir mineralogijos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijos. Prof. J. Paške­ vičius - Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas (1975-1991), šios katedros profesorius (1976-1994).

1989 m. pradėjo leisti mokslinįžurnalą„Geologija" ir net 22 metus buvojo vyriausiasis redaktorius. Profesoriaus moksliniai darbai įvertinti net trimis mokslo premijomis (valstybine, nacio­ naline ir akademiko J. Dalinkevičiaus), Garbės ženklo ordinu, daugybe įvairaus lygio garbės raštų ir padėkų, Lietuvos geologų sąjungos garbės nario vardu.

Profesorius parengė ir išleido į gyvenimą per 1100 geologų, grąži­ no klasikinės geologijos specialistų rengimą Vilniaus universitete, sukū­

Plečiamos dokumentų vadybininkų kompetencijos Komunikacijos fakultetas, bendradar­ biaudamas su privačiomis programinės įrangos kūrimo ir konsultavimo įmonė­ mis UAB „Mitsof UAB „DocLogix“ ir UAB „Asseco Lietuva“, plečia archyvisti­ kos bakalauro studijų programos studentų kompetencijas. priemones ir skaitė pranešimus moks­ linėse konferencijose.

Profesorės moksliniai darbai buvo plačiai publikuojami LTSR, Sovietų Sąjungos ir užsienio šalių spaudoje.

Pastarąjį dešimtmetį S. Ginaitė tyrė Holokausto istoriją Lietuvoje.

Savo prisiminimus ir tų įvykių ana­ lizę paskelbė trijose knygose: „Žydų

tragedijos Lietuvoje pradžia" (Vilnius, 1994),,,Atminimo knyga: Kauno žydų bendruomenė 1941-1944 metais" (Vilnius, 1999), „Resistance and Survival:The Jevvish Community in Kau­ nas, 1941-1944" („Pasipriešinimas ir išlikimas: Kauno žydų bendruomenė 1941-1944 metais“, Toronto, 2005).

Būdama emigracijoje S. Ginaitė dalykinius ryšius su Vilniaus universi­ tetu palaikė per Toronto universiteto Rusijos ir Rytų Europos tyrimų centrą, kuriame ėjo vyresniojo bendradarbio pareigas. Jos pastangomis nema­ žai mokslininkų iš Lietuvos buvo kviečiami į Toronto ir Monrealio universitetų konferencijas. Profesorės bendravimas ir draugystė su Vilniaus universitetu tebesitęsia.

Ekonomikos fakultetas

Į trečio kurso archyvistikos ba­

kalauro studijų programos 20132014 m. m. pavasario semestrą įtrauk­ tas naujas šiuolaikines archyvaro

kompetencijas ugdantis dalykas informacinės dokumentų ir archyvų

valdymo sistemos.

Būsimieji dokumentų vadybininkai gauna naudingų teorinių ir praktinių

žinių, padėsiančių efektyviau inte­ gruotis į darbo rinką. „Esame išsamiai supažindinami su elektroninių doku­

mentų valdymo sistemomis, be abejo, tai labai pravers dirbant pagal specia­

lybę", - naują dėstomą dalyką įvertino trečio kurso archyvistikos programos studentas Žilvinas Milaknis. „Šis kursas yra geras pavyzdys,

kaip universitetas reaguoja į rinkos

poreikius. Gavę tiek teorinių doku­

mentų valdymo žinių, tiek praktinių darbo su rinkos standartu tapusiu produktu įgūdžių studentai galės

geriau konkuruoti darbo rinkoje, o keli šimtai valstybinio, energetikos, bankų sektoriaus įmonių, naudojan­

čių „DocLogix" sistemą, lengviau ras kvalifikuotų specialistų", - įsitikinęs „DocLogix" vadovas Jaroslavas Gilis.

Patyrę dokumentų ir archyvų infor­ macinių sistemų vadybos specialistai dalijasi žiniomis apie esminius infor­ macinių sistemų kūrimo aspektus: projektavimą, realizavimą, sistemų funkcionavimo planavimą, dizainą ir vystymą, duomenų integralumo ir kokybės reikalavimus, funkcionavimo derinimą, duomenų administravimą ir apsaugą. Be to, studentai gilinasi į šiuo metu itin aktualius elektroninio dokumento, elektroninio parašo principus ir teisinius dokumentų pa­ sirašymo virtualioje erdvėje aspektus, sužino apie informacinių dokumentų ir archyvų valdymo sistemų taikymą Lietuvoje ir užsienyje. „Didžiausia naujai pradėto dėstyti dalyko naujovė ir vertė yra ta, kad stu­ dentai turi praktinę galimybę dirbti su skirtingų įmonių sukurtomis informa­ cinėmis sistemomis, pažinti ir įvertinti „Signa" produktų ir ELPAS (elektroninio pasirašymo sistemos), dokumentų ir procesų valdymo sistemų „Avilys" ir „DocLogix" galimybes bei ypatumus", pabrėžia Archyvistikos bakalauro stu­ dijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė.

KFinform.

rė pasaulyje pripažįstamą Lietuvos paleontologų-stratigrafų mokyklą.

Jo mokslinės veiklos rezultatus api­ bendrinančios knygos iki šiol tebėra ant kiekvieno Lietuvos geologo darbo stalo.

Nors nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. pro­ fesorius tapo oficialiu pensininku rentininku (taip tada buvo vadinama mokslininko pensija, profesoriaus emerito kategorijos dar nebuvo), jis kiekvieną rytą 8 valandą žengia į jam įprastą kabinetą, sėda prie savo darbo stalo ir čia dirba iki pietų.

J. Paškevičius - visateisis, aktyvus, produktyvus Geologijos ir mineralo­ gijos katedros bendruomenės narys, puikus mokslinis konsultantas čia dirbantiems jaunesniems kolegoms.

Tarsi išmintingasis senelis darnioje, gausioje šeimoje.

Prieš porą mėnesių pabaigęs rengti būsimos knygos apie akademiką Juo­ zą Dalinkevičių dalį, atšventęs garbin­ gą jubiliejų, šiuo metu Profesorius vėl rašo. Paklaustas, apie ką, paslaptingai šypteli ir sakosi grįžtąs prie to, nuo ko pradėjo. Belieka tik laukti rezultato.

Trumpai EF atidaryta prof. Stasio Uosio auditorija Ekonomikos fakultete atidaryta garsaus ekonomisto, Lietuvos lito atkūrimo idėjos autoriaus ir įgyven­ dintojo prof. Stasio Uosio auditorija.

Profesorius buvo ilgametisVU dėstyto­ jas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis, Sąjūdžio Seimo ir Lietuvos banko valdybos na­ rys. Renginyje pristatyta prof. Meilės Jasienės ir Simonos Kairaitytės parengta monografija„Profesorius Stasys Uosis".

įvertinta prof. Virginijos Jurėnienės veikla Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorei dr. Virginijai Jurėnienei įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietu­ vai". Šiuo garbingu apdovanojimu įver­ tinta profesorės veikla puoselėjant ir skleidžiant parlamentarizmo tradicijas.

Įteikta prof. Audronės Glosienės stipendija Balandžio 10 d. Senato komisijoje įteikta profesorės Audronės Glosie­ nės stipendija. 2013 m. ji skirta Linai Balčiūnaitei, Komunikacijos fakulteto bakalauro studijų studentei (studijų programa - bibliotekininkystė ir in­ formacija), VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus darbuotojai.

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

universitas

vilnensis

2014 m. balandis

fakultetuose n Tarptautiniame intensy­ Teisės fakultetas pasirašė memorandumą viajame kurse - apie orga­ su trimis užsienio universitetais nizacijų etiką teoriškai ir praktiškai

Intensyviojo kurso dalyviai BI Norvegijos verslo mokykloje

Doc. dr. Raminta PUČĖTAITĖ, Kauno humanitarinis fakultetas Kovo 24-28 d. BI Norvegijos verslo mokykloje Osle jau trečią kartą vyko

intensyvusis kursas „Organizacijų etikos atvejai" pagal Nordplus Higher Education programos finansuojamą projektą „Moralinės kompetencijos

ugdymas lyderystėje ir vadyboje". Šį kartą kurse, kuris vykdomas

nuotolinio mokymo(si) ir fizinių susi­ tikimų metu, dalyvavo 22 studentai ir 9 dėstytojai iš Estijos verslo mokyklos, Juveskiulės ir Tamperės universitetų (Suomija), Rygos tarptautinės eko­ nomikos ir verslo administravimo mokyklos ir Rygos mokytojų ugdymo ir edukacijos vadybos akademijos, Kauno technologijos universiteto, konsultacinės įmonės „Juuriharja" (Suomija), siūlančios etiškos lyderystės ugdymo programą, ir BI Norvegi­ jos verslo mokyklos.

Studentai kurse įgytas žinias galės sėkmingai panaudoti rašydami ma­ gistro darbą. Kurso metu jie diskutavo

įvairiomis organizacijų etikos temo­ mis: lyčių lygybės ir įvairovės vadybos, santykių su suinteresuotosiomis šali­ mis vadybos ir konfliktų sprendimo, etikos vadybos standartų diegimo ir procesų efektyvumo, etiškos ir psichopatiškos, destruktyvios lyderystės.

Diskusijos buvo grindžiamos Šiaurės

ir Baltijos šalyse veikiančių ar veikusių įmonių atvejų studijomis.

Studentams ir dėstytojams paliko įspūdį apsilankymas naujame DNB banko centriniame pastate Osle. Pati­ ko ir pats Oslas, kuris pastaruoju metu labai plečiasi ir suteikia daugybę naujų darbo vietų įvairiuose veiklos sektoriuose.

Studentai parsivežė ne tik žinių ar įspūdžių, bet ir tarptautinių kontaktų iš kurse dalyvavusių šalių, taip pat iš Baltarusijos ir Nigerijos. Kurse da­ lyvavę dėstytojai dar šiemet rinksis Kaune. Jie aptars studentų išsakytas konstruktyvias pastabas ir tobulins intensyviojo kurso mokymo metodus, kad, perfrazuojant KHF magistrantės A. Saliamonės atsiliepimą apie kursą, ir kitąmet studentai net nedvejodami jį rinktųsi.

Baltijos šalių Azijos stu­ dijų aljanso konferencija Orientalistikos centre

Jadzgevičiaus nuotrauka

Balandžio 10 d. VU Mažojoje auloje Vilniaus universiteto Teisės fakultetas pasirašė memorandumą su trimis užsienio partneriais - Frankfurto prie Maino J. W. Goethe's universiteto Teisės fakultetu, Paryžiaus Ouest Nanterre La Dėfense universiteto Teisės fakultetu ir Lodzės universiteto Teisės ir adminis­ travimo fakultetu. Šiuo memorandumu tikimasi sustiprinti bendradarbiavimą tarp teisės mokslininkų ir studentų, ge­ rinti apsikeitimą žiniomis ir informacija. „Tyrimai yra svarbiausia universiteto varomoji jėga, kuri leidžia plėtoti ir gilinti studijas. Socialiniai mokslai tu­ rėtų būti integruoti į Europos tyrimų spektrą. Šis mūsų universitetų ben­ dradarbiavimas bus pirmas žingsnis siekiant šio tikslo. Internacionalizacija yra svarbus faktorius tyrėjo gyvenime.

Vilniaus universitetas siekia bendradar­ biauti su universitetais iš įvairių šalių", sakė mokslo reikalų prorektorius prof.

Eugenijus Butkus.

V.

A. Saliamonės nuotrauka

*

Šio memorandumo tikslas - įkvėpti tarptautinį bendradarbiavimą tarp teisės studentų ir jų dėstytojų, bendrai organizuoti tarptautines konferencijas ir seminarus, padėti studentams ir mokslininkams jų tyrimuose, dalytis reikalinga informacija, padėti studen­ tams parengti aukštesnio lygio mokslo disertacijas ir pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Memorandumo partneriai nuo šiol leis savo studentams lankytis visose šių universitetų bibliotekose ir naudo­ tis visa legaliai prieinama informacija, knygomis. Bendrai organizuojamose konferencijose studentai turės galimy­ bę pristatyti savo rengiamus darbus, dalytis žiniomis su bendraamžiais iš kitų šalių.

Parengė Miglė Valaitienė

20 metų patirties turto vertinimo srityje Kovo pabaigoje VU Ekonomikos fakultete vyko kartu su Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA) organi­ zuota mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos turto vertintojai - 20 metų veiklos patirtis nacionalinės ir Europos ekonominės erdvės kontekste".

Konferencijoje buvo pateikta 10 pranešimų, itin skirtingų savo tema­ tika ir sulaukusių nemenko konferen­ cijos dalyvių susidomėjimo bei dis­ kusijų. Išskirtiniai pranešimai skaityti apie tokias veiklas, kurios Lietuvoje dar nėra išplėtotos. Štai Dovydas Kulišauskas pristatė kartu su prof. dr.

Birute Galiniene parengtą straipsnį, nagrinėjantį Lietuvos vertybinių po­ pierių rinką ir jos vertinimo ypatumus, Elena Kurlavičiūtė kalbėjo apie pašto ženklus kaip meno bei investicinę vertybę; vis daugiau dėmesio įmonės skiria socialinei ir gamtosauginei atsa­ komybei, tad VGTU mokslininkų pra­ nešimas apie Lietuvos gyvenamųjų namų darnumo vertinimo sistemos modelį - labai aktualus. Daugiausia ginčų ir diskusijų sulaukė teisininko Remigijaus Rekertos pranešimas, kuriame perspėta apie būtinybę turto ar verslo vertinimo ataskaitoje aiškiai pagrįsti nustatytą vertę. Administra­ cinių teismų praktikoje bloga turto vertinimo ataskaita pripažįstama ta,

EF arch. nuotrauka

kurioje nepagrindžiami koeficientai, naudojami vertės skaičiavimuose; lyginami nepalyginami dalykai; ne­ pateikiami visi reikiami duomenys, būtini vertinant palyginamuoju būdu.

Po šio paskutinio pranešimo užsimezgusios karštos diskusijos buvo puiki proga visiems atidžiau panagrinėti kolegų publikacijas konferencijos leidinyje ir susirinkti daugiau minčių kitąmet vyksiančiai konferencijai. Į konferencijos leidinį sugulė 20 publikacijų. Dar keletas straipsnių bus publikuojama metiniame elektroni­ niame recenzuojamų mokslo darbų

rinkinyje „Turto vertinimo teorijos ir praktikos apybraižos 2014". Straipsniai savo tematika ir turiniu aktualūs ne tik turto vertintojams. Juose kalbama apie Lietuvos konkurencingiausias prekes ES rinkoje, ekonomines ir finansines krizes, bankininkystės sektorių, daug informacijos apie ne­ kilnojamojo turto rinką ir pan.

Tokios konferencijos tik dar sykį įrodo, kad praktikų ir mokslininkų sąjunga būtina, nes vieni iš kitų gali pasisemti idėjų ir priimti vis geresnius sprendimus.

EF inform.

TELL ME 2014: įžvalgos apie literatūrą, lingvistiką ir audiovizualinį meną OC arch. nuotrauka

Miglė ONSKULYTĖ, KHF Germanų kalbų katedra

Balandžio 3-4 d. Orientalistikos centre vyko pirmoji Baltijos šalių Azijos studijų aljanso (Baltic Alliance for Asian Studies, BAAS) konferencija.

Dešimtyje teminių sekcijų moksli­ ninkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Armėnijos, Danijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerijos Valsti­ jų, Suomijos, Vengrijos ir Vokietijos pristatė 50 pranešimų.

Vilniaus konferencija - tai baigia­ masis Vilniaus universiteto Orientalis­ tikos centro pirmininkavimo Baltijos šalių Azijos studijų aljanso tarybai laikotarpio renginys. Po konferencijos

vykusiame aljanso tarybos posėdyje buvo pasirašyta Aljanso chartija ir išrinkta institucija -Tartu universiteto Orientalistikos centras, - pirminin­ kausianti aljansui ateinančius dvejus metus.

Baltijos šalių Azijos studijų aljansas vienija Azijos studijų ir tyrimų centrus Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Latvijos, Tartu irTalino universitetuose.

Kita Baltijos šalių Azijos studijų al­ janso konferencija vyks 2016 m.Tartu universitete.

OC inform.

Balandžio 2-3 d. antroji tarptautinė mokslinė konferencija „Tarp eilučių: lingvistikos, literatūrologijos, medijų erdvė: TELL ME'14" (KHF) džiugino ne tik inovatyviais pranešimais, bet ir įspūdinga programa.

Konferencijoje per dvi dienas buvo pristatyti 47 pranešimai skirtingos tematikos posėdžiuose ir diskusijose, surengtos penkerios kūrybinės dirb­ tuvės, studentų kurtų trumpametražių filmų peržiūra. Įžvalgomis apie literatūrą, lingvistiką ir audiovizualinį meną dalijosi kalbininkai, vertėjai, naujųjų medijų ir kino atstovai iš VU, VDU, KTU, LSU, ŠU, MRU, LEU, Vilniaus

kolegijos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos. Konferencijoje dalyvavo ir mokslininkai iš Ukrainos, Prancūzijos, Estijos, Turkijos ir Latvijos.

Didelio susidomėjimo sulaukė kūrybinės dirbtuvės „Informacijos prieinamumas klausos sutrikimą tu­ rintiems žmonėms: audiovizualinės medžiagos modifikacija ir pritaikymas", kurias vedė gestų klubo „Gyva gestų kalba" (VDU) atstovai Rūta Taraškevičiūtė, Giedrė Andziulytė ir Kęstutis Vaiš­ nora. Aktualių tarpdisciplininių temų analizavimas ir diskusijos praplečia tiek konferencijos dalyvių, tiek auditorijos žinias, o dalijimasis informacija rodo nuolat augantį naujų žinių ir bendra­ darbiavimo poreikį.

Konferencijoje „TELL ME'14" da­ lyvavusio Davido Cocksey (Jeano Franęois Champolliono universitetas, Prancūzija) manymu, sumani teminė pranešimų organizacija atskleidė šios konferencijos tarpdalykiškumą, o jos metu įvykę intelektiniai ir kultūriniai mainai tikrai paskatins imtis bendrų projektų ateityje.

Kristinai Sprindžiūnaitei (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga) didžiausią

įspūdį padarė tai, kad ši konferencija peržengia tradicinės filologijos ribas ir yra tarpdalykinė. „Tarpdalykiškumas, viena vertus, yra labai įdomu, kita vertus, ne taip ir paprasta, nes reikia supinti į vieną pynę daug įvairių gijų, ir tai - gana didelis iššūkis.Tačiau taip atsi­ randa netikėtų, bet labai įdomių derinių, ir jei ne konferencija, tai ir neatrastum tokių sąsajų. O akademiniam jaunimui tai ypač svarbu, nes atsiveria naujas akiratis ir postūmiai naujai veiklai, c kai susipina garsas, vaizdas ir verbalinis tekstas, tai veikia visai kitaip nei papras tas popieriaus ar VVord'o lapas", - įsitiki nusi vertėja K Sprindžiūnaitė.

Nauja patirtimi ir idėjomis savo tyri­ mams džiaugėsi ir doktorantas Sedatas Yildirimas išTurkijos, kuris magistrantūrą baigė Rygoje, o šiuo metu studijuoja doktorantūroje Talino universitete. Se­ datas jau spėjo užsiregistruoti ir į kitą VU KHF vyksiančią konferenciją „Žmogus kalbos erdvėje", kurią gegužės mėnesį organizuoja Užsienio kalbų katedra.

universitas

12

in memoriam

vilnensis

Vasario 22 d., ei­ damas 77-uosius metus, mirė il­ gametis Vilniaus universiteto Is­ torijos fakulteto dėstytojas, žymus Lietuvos istorikas, archyvotyrininkas ir šaltinotyrininkas doc. dr. Sigitas Jegelevičius.

1938 m. sausio 10 d. nedideliame iš pietų, vakarų ir šiaurės miškais ap­ suptame, o rytuose vaizdingais Svaicingio (dabar Vabalių) ežero krantais įrėmintame Nemunaičio parapijos (Alytaus r.) Vabalių kaime, ūkininkų, 1941-ųjų birželio sukilimo dalyvio Zigmanto ir Genovaitės Jegelevičių šeimoje, gimė pirmagimis Sigitas. Pir­ muosius žingsnius į mokslą jis žengė Vabalių pradžios mokykloje sunkiais visai Lietuvai 1944 m. Vėliau, 19491952 m., tęsė mokslus Nemunaičio septynmetėje, 1952-1957 m. - Aly­ taus 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1957-1959 m. studijavo istoriją Vil­ niaus universiteto Istorijos fakultete, nuo 1959 m. rugsėjo - Maskvos valstybiniame istorijos ir archyvistikos institute. Jį baigęs 1962 m. įgijo istori­ ko ir archyvisto kvalifikaciją.

2014 m. balandis

studijos" redkolegijos atsakingasis sekretorius.

S. Jegelevičiaus mokslinių interesų sritys buvo archyvistika, achyvotyra, šaltinotyra, XIX-XX a. Lietuvos istorija (ypač 1918-1940 m. vidaus politika, pasipriešinimas okupaci­ joms, 1941 m. birželio sukilimas, Vokietijos-SSRS karas). 1976 m. jis apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją (nostrifikuota 1993 m.).

Parašė daugiau kaip 150 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų publikacijų, yra kelių mokymo knygų ir žinynų autorius, prisidėjo prie mokyklinių istorijos vadovėlių rašymo.

S. Jegelevičius - kol kas vienintelės Lietuvos istoriografijoje profesio­ nalaus istoriko parašytos parapijos istorijos, duoklės Tėviškei - 1366 puslapių monografijos „Nemunaitis ir jo parapija" autorius. Be to, jis yra knygų „Vilniaus universiteto is­ torija 1579-1994" (1994), „Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918-1940)" (1997),,,Vilnius - Jėzu­ itų akademija - Universitetas. 15791999" (1999), „Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m." (2003), „Lietuvos Saulių

1962-1972 m. dirbo Archyvų val­

jam suteiktas docento pedagoginis

dyboje vyr. moksliniu bendradarbiu, vyr. inspektoriumi, skyriaus vedėju, 1964-1972 m. - Vilniaus univer­ siteto Istorijos fakulteto dėstyto­

mokslo vardas. 1987-2000 m. va­ dovavo Naujosios istorijos katedrai.

1997-1998 m. laikinai ėjo fakulteto

ju, 1972-1979 m. - vyr. dėstytoju.

Dvylika metų, nuo 1976 iki 1988 m.,

paskutinių gyvenimo dienų buvo Istorijos fakulteto tęstinio mokslo

buvo fakulteto prodekanas. 1980 m.

darbų leidinio „Lietuvos istorijos

dekano pareigas. Nuo 1992 m. iki

Kovo 26 d. mirė Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras Vladas Žukas.

Savo Alma Mater jis skyrė daugiau kaip 40 metų.

sąjunga valstybės ir visuomenės tar­ nyboje 1919-2004" (2005),„Lietuvos vidaus reikalų istorija" (2008), „Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universi­ teto istorijos bruožai" (2009, 2012), „Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22-28 d." (2011) bendraau­ toris, istorijos šaltinių publikacijų „Augustinas Janulaitis. Praeitis ir jos tyrimo rūpesčiai“ (1989), „Ukmergės dekanato vizitacija 1784" (2009), „Ukmergės dekanato topografi­

ir mažų. Kartą sakė, kad džiaugiasi

išvarytas į pensiją: galėjęs dirbti ne­ trukdomas. Paskutinė kelių šimtų pus­ lapių monografija apie prof. Vaclovą Biržišką išėjo vos prieš pusantrų metų.

Ją rašė visą gyvenimą. Tokį veikalą

galėjo paskelbti tik nepriklausomoje

Lietuvoje.

nis aprašymas 1784" (2013) suda­ rytojas.

Buvo dar viena, akademinei ben­ druomenei mažai, o gal ir visai neži­ noma S. Jegelevičiaus veiklos sritis tarnyba Lietuvai karių savanorių gre­ tose. Lietuvos Respublikai jis prisiekė 1991 m. rugpjūčio 21 d. Dar prieš tai 1991 m. sausio 8 d. dalyvavo spon­ taniškai išstumiant „jedinstvininkus" iš Aukščiausiosios Tarybos vidinio kiemo, o 1991 m. sausio 14-15 d. su trimis bičiuliais Šilėnų karinio miestelio teritorijoje prie Vilniaus ir jo apylinkėse platino Sąjūdžio atsišaukimus rusų kalba sovietų kariškiams ir jų šeimų nariams. 1991 m. rugpjūčio 19-23 d.

Maskvos pučo dienomis saugojo Aukš­ čiausiosios Tarybos pastatą. 1991 m. rugpjūčio 19 d. - 2000 m. birželio 22 d. tarnavo SKAT/KASP (Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, vėliau Krašto apsaugos savanorių pajėgų) savanoriu. 1996 m. tapo Lietuvos ka­ riuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus nariu.

Apdovanotas: 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kry­ žiumi, 2005 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2006 m.

Sausio 13-osios atminimo medaliu, KASP ir LKKSS apdovanojimais. Šiame sakinyje, nuskambėjusiame

prof. Alfredo Bumblausko kalboje prie velionio kapo, sutelpa visa S. Jegelevi­ čiaus gyvenimo ir veiklos esmė: „Išėjo Žmogus, gyvenęs tauriai ir kukliai, mokėjęs viską matuoti moraline dimensija - tarnauk Universitetui ir Lietuvai."

Gintaras Jegelevičius

padėti. Aš tą pagalbą patyriau įvairiai: prieš disertacijos gynimą, prieš sudė­

tingą plaučių operaciją, kai sunkiai susirgo mano vyras Juozas Zaveckas.

V. Žukas buvo žmogus, kuris žinojo, kaip pagelbėti sunkią valandą. Ačiū jam už tai.

Turiu beveik visas profesoriaus

Nežinau, su kuo galėčiau pro­ fesorių palyginti kaip universiteto mokslininką ir pedagogą. Jis mūsų moksluose Lietuvoje buvo toks vienas ir simbolizavo, kaip man atrodytų, visą epochą. Pamatyti jo visumą ir mastą dar prireiks nemažai laiko ir didelio atstumo.

Profesorius Domas Kaunas,

Komunikacijos fakultetas

knygas su nuoširdžiais jo autografais. Štai, pavyzdžiui, paskutinėje knygoje „Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiš­ ka" jis man įrašė: „Nueito ilgo gyve­

nimo kelio bendrakeleivei ir bičiulei Žiedūnei Zaveckienei, su nuoširdžiais jausmais." Už tuos nuoširdžius įrašus

esu dėkinga ir jais didžiuojuosi.

Manau, profesoriaus kūrybinį produktyvumą nulėmė jo visapusiš­ kas domėjimasis įvairiais dalykais.

Mėgdavo išklausyti žymių žmonių prisiminimus, juos užsirašyti, pasi­

VLADAS ŽUKAS: nuolat tobulėjantis

žymėti tiek smulkmenas, tiek svar­ biausius dalykus. Šie prisiminimai ilgainiui sugulė į knygų puslapius.

Giliai suvokė dailę. Buvo dailės pa­

VLADAS ŽUKAS: be vertinimų

Su profesoriumi Vladu Žuku teko

veikslų kolekcionierius ir vertintojas.

laimė bendrauti daugiau nei šešis dešimtmečius. Pradedant nelygiais

Namuose įrengta kūrinių ekspozicija.

Profesorius siekė visą laiką panaudoti

studentės ir dėstytojo ir baigiant

pažinimui, savęs tobulinimui ir su­

kolegiškais bendrų darbų ir rūpesčių

kauptų žinių skleidimui, ypač - apie dailę. Šis susidomėjimas persidavė

aplaidžių studentų, nenuolaidžiavo

joms vadovavo mažai. Ne dėl to, kad

tinginiams, nepakentė melagių ir išsisukinėtojų. Žodžiu ir pavyzdžiu

nenorėjo. Disertacijų vadovai buvo parenkami. Neatsisakydavo recen­

Vladą Žuką mačiau ir pažinojau

rodė kryptį jos ieškantiems. Pirme­

zuoti disertantų ir kolegų darbus,

kelis dešimtmečius. Pirmą kartą jį sutikau 1970-ųjų rugsėjį, kai būda­ mas pirmakursis studentas pradėjau

nybę skyrė lietuvių kalbai ir kultūrai.

rašydavo išsamius, analitinius, kartais net griežtokus vertinimus. Geras ir net kiek palankesnis profesoriaus įverti­ nimas jau buvo laikomas laimėjimu.

santykiais. Kaip dėstytojas, jis buvo

to studentai jo kartais bijodavo. Bet

Docentė Žiedūnė Zaveckienė,

Niekada nepykdavo dėl jam pačiam

tik iki tol, kol pažindavo jį geriau. O

pažinus buvo labai draugiškas, linkęs

Komunikacijos fakulteto senjore

būdu neskatinama. Pirmasis iš Lietu­ vos mokslininkų parengė ir apgynė

pateiktų pastabų ar įžvelgtos darbo klaidos. Jas pripažindavo. Užtat visi žinojome, kad pakantumas ir sąži­

tik studentams. Daug dirbo. Tada

bibliotekininkystės, bibliografijos ir

ningumas yra mokslininko pamatinis

trūko ne tik vadovėlių, bet ir mokymo

tik gimstančių informacijos mokslų

priemonių. Teko skaityti jo gausias

daktaro (tada vadinta kandidato) ir

bruožas.

Sulaukė Lietuvos nepriklausomy­

Mirus Vilniaus universiteto profesoriui, 2004-ųjų Kalbos premijos laureatui Vladui Žukui, netekome įžymaus knygotyrininko, išleidusio daugiau kaip

mokslines publikacijas. Studentų daliai palengvinti iš jų kopijuodamas

habilituoto daktaro disertacijas, ta­ čiau profesūros laukė ilgokai. Buvau

bės ne stovėdamas nuošalėje. Ją

dvi dešimtis knygotyros ir bibliografijos veikalų, Vaclovo Biržiškos biografo.

gamino tekstų rinkinius. Reikalavo

liudininkas, kaip dėl to nusistebėjo studijas vertinusi maskviškių komisija

Be laiko paliko profesoriaus katedrą.

Ne savo noru. Tariamai sekant Vakarų

ir savo išvadose įrašė kritinę pastabą.

pavyzdžiu, iš universiteto sykiu buvo išvaryti berods devyni į pensinį amžių

Kultūros paveldu, raštijos ir spaudos istorija buvo persmelktos jo pas­

lankyti Istorijos fakulteto Studentų

kaitos ir darbai. Matėme, kad tai iki

mokslinės draugijos būrelį. Jis buvo

tam tikros ribos universitete buvo toleruojama, bet nepalaikoma ir jokiu

to būrelio mokslinis vadovas. Pas­ kaitų klausiau vėlesniuose kursuose.

Padėjo stiebtis. Buvo pavyzdys, ir ne

žinių. Vertindamas ir bendraudamas buvo teisingas, supratingas, jautrus.

laikė esminiu savo gyvenimo įvykiu.

Pamenu, galbūt vienintelis iš dėsty­ tojų atėjo atsisveikinti su nuo vėžio

Ji galbūt paveikė galių turinčiuosius.

Rūpinosi jaunais dėstytojais. Siū­

įkopę profesoriai. Išgyveno. Išėjęs

mirusia jaunute studente. Nemėgo

lydavo disertacijų temas, tačiau pats

į pensiją parašė 16 knygų: didelių

labai reiklus, bet nepriekabus. Reika­ lavo mokėti jo dėstomus dalykus, dėl

ir sūnums.

Nuoširdžiai užjaučiu profesoriaus šeimos narius, jo buvusius studentus, knygos darbuotojus, pažinojusius profesorių.

Irena DEGUTIENĖ

Seimo Pirmininko pavaduotoja,

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė

universitas

vilnensis

2014 m. balandis

Patvirtintos VU priėmimo taisyklės Apklausos rezultatai: Patvirtintos Priėmimo į VU studijų programas taisyklės didžioji dalis 2014 metais. Kaip ir pernai, šiemet priėmimas vyks į VU pir­ mosios pakopos ir vientisąsias studijas, antrosios pakopos moksleivių vertina VU studijas, taip pat planuojama vykdyti papildomą priėmimą, bus vykdomas ir užsienio šalių piliečių priėmimas. „Šių metų taisyklėse yra nemažai pakitimų, į kuriuos norėtume atkreipti dėmesį. Abiturientus ypač kviestume gerai susipažinti su nauja konkursinio balo skaičiavimo metodika. Taip pat vertėtų žinoti apie priėmimo eta­ pus - stojantieji į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bei antrosios pakopos studijas galės dalyvauti dvie­ juose priėmimo etapuose. Paskui, jei bus likę laisvų vietų, vyks papildomas priėmimas. Iš viso šiemet stojantie­ siems siūlysime rinktis daugiau nei 180 studijų programų, tarp kurių bus naujų ir atsinaujinusių programų.

Tikimės, kad tiek moksleiviai, tiek studentai, besidomintys tolesnėmis studijomis, pasirinks Vilniaus univer­ sitetą artimiausia jų karjeros kelio stotele", - teigė VU studijų direktorė Jekaterina Bortkevič.

Priėmimas į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas Priėmimas į VU pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas vyks pagal Lie­ tuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tvarką kartu su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Skirtingai nei pernai, šiemet vyks du priėmimo etapai, kurių metu, gavę kvietimą studijuoti, abiturientai galės sudaryti sutartį su universitetu. Ben­ drojo priėmimo pirmasis etapas vyks liepos 25-31 d., o antrasis - rugpjūčio 1 -9 d. Prašymus studijuoti bus galima registruoti birželio 1 d. - liepos 21 d. internete www.lamabpo.lt. Stojant į kai kurias studijų programas, reikės laikyti stojamuosius egzaminus.

Be bendrojo priėmimo, į kai kurias VU studijų programas (ekonomiką, vadybą ir verslo administravimą, is­ toriją, teisę, anglų ir rusų kalbas) bus vykdomas tiesioginis priėmimas.

Turintieji aukštąjį išsilavinimą papil­ domai galės stoti į atskiras teisės ir psichologijos studijų programas. Tie­ sioginio priėmimo metu bus priima­ ma tik į valstybės nefinansuojamas vietas. Visos šios studijų programos bus vykdomos sesijiniu tvarkaraščiu, išskyrus anglų ir rusų kalbas, kurios yra vykdomos dieniniu tvarkaraščiu.

Tiesioginis priėmimas vyks dviem

etapais: gegužės 28 d. - liepos 9 d. vyks pirmasis etapas (galės stoti tik turintieji aukštąjį išsilavinimą), rug­ pjūčio 1-11 d. vyks antrasis etapas (galės stoti abiturientai ir turintys aukštąjį išsilavinimą). Studijų sutartį su universitetu bus galima sudaryti atitinkamai pirmojo arba antrojo etapo metu.

Priėmimas j antrosios pakopos studijas Stojantiesiems į antrosios pakopos studijas prašymų registracija prasidės gegužės 28 d. ir truks iki liepos 4 d. Re­ gistracija vyks internete www.kviečia. vu.lt. Sutartį su Vilniaus universitetu bus galima sudaryti per pirmąjį arba antrąjį etapą: liepos 7-11 d. vyks pir­ masis etapas, liepos 11 -21 d. - antrasis etapas. Studijų sutartys bus sudaro­ mos ne atskirai fakultetuose (pada­ liniuose), o VU Saulėtekio rūmuose (Saulėtekio ai. 9, Vilnius). Stojant į kai kurias studijų programas, reikės laikyti stojamuosius egzaminus.

Turintieji universitetinį išsilavini­ mą ir norintieji tęsti studijas kitoje studijų kryptyje, taip pat kolegijų absolventai, norintys tęsti studijas Vilniaus universitete, galės dalyvauti priėmime į papildomąsias studijas. Šiuo metu VU yra siūlomos ekonomi­ kos, vadybos ir verslo administravimo, kultūros vadybos, geografijos, rusų filologijos, lietuvių filologijos ir rekla­ mos, informatikos, verslo informatikos, kineziterapijos, ergoterapijos, slaugos, taikomosios fizinės veiklos ir teisės papildomosios studijos. Priėmimą į papildomąsias studijas koordinuoja VU fakultetai (padaliniai), todėl pri­ ėmimas į šias studijas bus vykdomas VU fakultetuose (padaliniuose).

Užsienio šalių piliečių priėmimas Asmenys, įgiję išsilavinimą užsie­ nio šalių institucijose, taip pat galės dalyvauti priėmime į VU pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų bei antrosios pakopos studijų progra­ mas. Priklausomai nuo aplinkybių asmuo galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas ir valstybės ne­ finansuojamas vietas (papildomai su studijų stipendijos galimybe).

Papildomas priėmimas Neįstojusieji į VU pirmosios pako­ pos ir vientisąsias studijas bei antro­ sios pakopos studijas pagrindinio pri­ ėmimo metu galės dalyvauti papildo­ mame priėmime, kuris vyks rugpjūčio

14-29 d. Papildomas priėmimas vyks tik į tas studijų programas, kuriose po pagrindinio priėmimo bus likę laisvų vietų. Galima bus pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamas vietas.

Prašymai bus registruojami internete www.kviecia.vu.lt. Be to, bus būtina 30 litų stojamoji studijų įmoka (jei ji nebuvo sumokėta ankstesniame priėmimo etape). Stojant j kai kurias studijų programas, reikės laikyti sto­ jamuosius egzaminus.

Studijų programų naujovės Šiemet VU siūlys naujų ir atsinauji­

nusių studijų programų. Abiturientai

galės rinktis naują pirmosios pakopos ispanų filologijos studijų programą (priėmimas vyks, jei programa bus įregistruota Studijų, mokymo progra­ mų ir kvalifikacijų registre). Priėmimas vyks į atsinaujinusias nanomedžiagų chemijos, geologijos, kultūros informa­ cijos ir komunikacijos, ekonometrijos ir

statistikos studijų programas. Abitu­ rientai galės stoti į lietuvių filologiją ir užsienio (italų / naujosios graikų / tur­ kų) kalbą, kurios studijos pirmą kartą bus vykdomos ne tik Vilniuje, bet ir

Parodoje „Studijos 2014“ buvo atlikta moksleivių apklausa.

Moksleivių teirautasi, ar jie jau apsisprendę dėl studijų programos ir aukštosios mokyklos, kas lemia jų pasirinkimą, ar jie yra patenkinti VU rengiama informa­ cija apie studijas, ką apskritai mano apie Vilniaus universitetą. Apklausa atlikta ei. būdu sudarant galimybę pildyti klausimyną internete.

Iš viso apklausoje dalyvavo 461 moksleivis. Apklausoje aktyviau dalyvavo merginos (68,1 proc.). Daugiausia į parodą'atvykusiųjų - gimnazijų moksleiviai

(87,2 proc.). 12 klasės moksleiviai sudarė beveik pusę apklaustųjų (42,1 proc.), 11 ir 10 klasių moksleiviai - maždaug po ketvirtadalį (28,4 ir 25,6 proc.). Daugiau­ sia į parodą atvykusių moksleivių - iš didmiesčių ir miestų (41,2 ir 39,5 proc.).

Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis moksleivių dar nėra tvirtai apsisprendę dėl konkrečios studijų programos, pagal kurią norėtų studijuoti (57,1 proc. tvirto sprendimo nepriėmė, 23,2 proc. - jau tvirtai apsisprendę), taip pat dėl aukštosios mokyklos, kurioje norėtų studijuoti (62,7 proc. tvirto sprendimo nepriėmė, 13,9 proc. - tvirtai apsisprendę). Daugiausia tvirtai apsisprendusių dėl studijų programos yra 12 klasės moksleivių (32 proc.), mažiausiai - 10 klasės moksleivių (13,6 proc.). 12 klasės mokiniai taip pat tvir­ čiau apsisprendę dėl aukštosios mokyklos (18,6 proc.) nei besimokantys 11 ir 10 klasėse (12,2 ir 7,6 proc.).

Renkantis studijų programą, daugumai moksleivių svarbiausia atrodo tai, kiek specialybė atitinka jų pomėgius (67 proc.), kokios baigus studijas būtų jų profesinės karjeros galimybės (59,9 proc.), ar ateityje jie pretenduotų į gerą darbo užmokestį (51 proc.). Kokią aukštąją mokyklą pasirinkti, moksleiviai dažniausiai sprendžia iš to, ar toje aukštojoje mokykloje yra suteikiamas kokybiškas išsilavini­ mas (72,9 proc.), ar čia apskritai yra juos dominanti studijų programa (67,7 proc.).

Dauguma moksleivių patenkinti jiems teikiama informacija apie studijas Vilniaus universitete (50,5 proc. informacijos pakanka, 39,7 proc. - pakanka vidutiniškai).

Tarp trūkstamos VU studijų informacijos moksleiviai dažniausiai išskiria informaciją apie VU teikiamas karjeros galimybes (49,9 proc.), VU įgytos specialybės paklausą darbo rinkoje (35,1 proc.), VU studijų programų turinį (33,2 proc.). Absoliuti dau­ guma moksleivių informacijos apie studijas ieško interneto svetainėse (91,5 proc.), nemažai jų šiuo tikslu lankosi atvirų durų dienose (55,3 proc.).

Didžioji dalis moksleivių vertina Vilniaus universitetą, nes čia rengiami geri savo srities specialistai (58,6 proc.), garantuojamas kokybiškas bendrasis univer­ sitetinis lavinimas (57,9 proc.), dėsto aukštos kvalifikacijos dėstytojai (50,5 proc.).

Negavę valstybės finansavimo daugelis moksleivių būtų linkę studijuoti savo lėšomis (55,5 proc. iš karto sutiktų, 33,8 proc. - dar pagalvotų).

Kaune -VU Kauno humanitariniame fakultete. Istorijos studijų programą šiemet galės rinktis studijuoti ne tik dieniniu, bet ir sesijiniu tvar­ karaščiu.

Stojantieji į VU antrosios pakopos studijų programas, be daugelio kitų studijų programų, šiais metais vėl ga­ lės rinktis literatūros antropologijos ir kultūros, informacijos sistemų vadybos ir šiuolaikinės Azijos studijų progra­

mas, į kurias priėmimas vykdomas kas dvejus metus.

Išviso šiemet Vilniaus universitetas siūlys rinktis iš 73 pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų bei 109 antrosios

pakopos studijų programų.

Išsamiau su Priėmimo į VU studijų

0,0

10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0

Svarbiausi veiksniai renkantis studijų programą pagal apklaustųjų skaičių (proc.)

programas taisyklėmis 2014 metais galite susipažinti www.kvieiia.vu.lt. ...... **s........ **?'...........................

Stojantiesiems į VU: apie konkursinio balo formavimą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija prieš dvejus metus patvirti­ no naują konkursinio balo skaičiavimo metodiką, kuri įsigalios nuo šiemet ir bus taikoma vykdant bendrąjį priėmimą į visas Lietuvos aukštąsias mokyklas. Šiemet metodika keičiasi iš esmės.

Stojantieji j VU pirmosios pakopos : (bakalauro) ir vientisąsias studijas i ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į i tai, kaip bus skaičiuojamas jų kon­ kursinis balas.

Konkursinį balą, kaip ir pernai, sudarys keturių mokomųjų dalykų įvertinimai, tačiau šiemet iš pirmo­

jo (pagrindinio) dalyko ir paskutii nio (lietuvių kalbos ir literatūros) dalyko bus reikalaujama brandos egzaminų įvertinimų, o antrojo ir : trečiojo dalykų įvertinimai galės į būti tiek brandos egzaminų, tiek me­ tiniai pažymiai. Reikiami mokomieji dalykai, stojant į tam tikras studijų i programas, šiemet daugeliu atvejų i taip pat bus kitokie nei pernai. t.; . .. ..i ........ .i. . .. .. ....... ..".

..

... .... .......... .-v.

Valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų įvertinimus ir dalykų me­ tinius pažymius taip pat numatoma perskaičiuoti kitaip: valstybinių eg­ zaminų įvertinimai bus dalijami iŠ 10, metiniai pažymiai - pervedami į pri­ ėmimo skalę ir mažinami50procentų, jei dalykas A lygio, ir 70 procentų, jei da­ lykas B lygio, o mokyklinių egzaminų įvertinimai - pervedami j priėmimo skalę ir mažinami 50 procentų.

Stojančiojo konkursinis balas bus apskaičiuojamas susumavus perskai­ čiuotų mokomųjų dalykų brandos egzaminų ir / ar metinių pažymių bei jų svertinių koeficientų sandaugas.

Atsižvelgiant į pakitusią konkur­ sinio balo skaičiavimo metodiką, maksimalus konkursinis balas, be

papildomų balų, šiemet galės būti 10 (dešimt) balų. Tačiau Vilniaus uni­ versitetas, kaip ir pernai, siekdamas užtikrinti studijų kokybę, taikys mi­

nimalaus konkursinio balo ribą bus priimami tie asmenys, kurių konkursinis balas yra ne mažesnis į kaip 3 (trys) balai. Šis minimalaus ; konkursinio balo slenkstis iš esmės atitinka pernai taikytą 50 procentų maksimalaus konkursinio balo ribą.

Išsamiau su konkursinio balo sandara, taip pat konkursinio balo skaičiavimo metodika, kuri šiemet galios stojantiems į VU pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas, galite susipažinti www. kviečia.vu.lt.

Svarbiausi veiksniai renkantis aukštąją mokyklą pagal apklaustųjų skaičių (proc.)

Nuomonė apie Vilniaus universitetą pagal apklaustųjų skaičių (proc.)

Parengė Studijų direkcija

universitas

14

vilnensis

K, Donelaičiui

2014 m. balandis

„Metai" ispanams atveria naują pasaulį Kristijono Donelaičio „Metus“ jau gali skaityti ir ispanai. Tai vertėjos, VU Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedros docentės Carmen Caro Dugo nuopelnas.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

kalbą, istoriją, tradicijas.

Lietuvą apskritai?

Vienas kolega man pasakė, kad

tapau K. Donelaičio sektos nare (juo­

kiasi). Kūrinys labai praplėtė kultūrinį akiratį, Lietuvos viziją. Per vertimą teks­ tas tampa tavo tekstu. Ir kalba tampa

man" (juokiasi). K. Donelaitis išties tapo artimesnis. Anksčiau tai buvo

dabar tapo vaizduotės dalimi. Susida­

patį K. Donelaitį. Mąsčiau, kad gal

riau to laikotarpio viziją. Iki tol turėjau

ir jam rašymas (kaip man vertimas)

šis bandymas

žinių, ir jos tapo mano dalimi.

buvo poilsis, o ne pareiga?

iššūkis. Versda­

pristatyta visuomenei. Prieš tai do­

ma stengiausi,

centę pakvietėme pokalbio apie šio

kad tekstas ne­

kūrinio vertimo proceso subtilybes.

skambėtų labai

Kodėl ėmėtės, sakyčiau, gana

šiuolaikiškai ir

sudėtingos užduoties - išversti Kris­

kad nebūtų la­

tijono Donelaičio „Metus" j ispanų

bai sudėtingas.

Tyrėjai nepaleidžia K. Donelaičio

Kas padėjo

ieškoti tų vaizdingų žodžių?

naujadarus. Man atrodo, jie nebūtų pasiteisinę.

Artėjant Kristijono Donelaičio

Versti padėjo ir tėtis. Jis ūkininkas.

300-ųjų gimimo metų jubiliejui, Seimo

Aš jam apibūdindavau vieną ar kitą

Poemai išversti Jums prireikė ke­

žodį, o jis pritardavo jo reikšmei arba ne. Žodžių reikšmių paaiškinimas

tvertų metų. Ar per šį laiką pasitaikė

programą. Joje buvo numatytas ir

tapo mielu pokalbiu apie žemės

nukišti į tamsiausią kampą ir dau­

„Metų" vertimas. Lietuvių literatū­

ūkį, tėčio gyvenimą. Jei ne vertimas,

giau jos akyse neberegėti?

tokių akimirkų, kai norėjote knygą

ros katedros vedėja prof. Dainora

nebūčiau turėjusi galimybės apie tai

Ne, tokių akimirkų nebuvo (juokia­

Pociūtė-Abukevičienė man pasiūlė

su tėčiu kalbėtis. Vienas pusbrolis

si). Pasitaikydavo nuovargio momen­ tų, bet privalumas tas, kad turėjau

išversti šį kūrinį, nes žinojo, kad turiu

irgi linkęs prie žemės ūkio. Tad ir

vertimo patirties, dorhiuosi literatūra.

Pažadėjau pabandyti. Šis bandymas

jis padėjo ieškoti reikiamų žodžių.

daug laiko, nes nebuvo griežto

Svarbiausia, kad mano artimieji

termino. Jį užsibrėžiau pati. Norėjau,

tapo sprendimu. Išvertusi pirmą dalį

tuo susidomėjo. Kiekvienąkart, kai

kad iki 2014 m. kūrinys būtų išleistas.

(„Pavasario linksmybės"), nusiunčiau ją

paskambindavau, tėtis klausdavo, ar

Kadangi turėjau daug laiko, nieka­

literatūrologui iš Madrido universiteto,

turiu jam klausimų (šypsosi).

da nedirbau įsitempusi, o tik savo malonumui ir tada, kada galėjau.

kad įvertintų. Jis pasakė, kad tekstas

Kai reikia vaizdingumo, visada

įdomus, kitoniškas ir atveria ispanams

saugiausia grįžti prie klasikų. Vienas

Daugiausia verčiau vasarą, taip pat

visiškai naują pasaulį, kad tekstas gerai

jų - Miguelis de Cervantesas. Ne­

savaitgaliais. Nors tam reikėjo labai

veikia, norisi jį skaityti.

sakyčiau, kad jo kūriniuose nuolat

susikaupti, bet vertimas kartu tapo

Kol nepradėjau gilintis į tekstą,

ieškojau vaizdingų žodžių, taip buvo

savotišku poilsiu. Nepatyriau to, ką

poemą buvau skaičiusi gal prieš

vos vieną kitą kartą, bet jo turtinga

patiria dauguma vertėjų, gaunančių

10 metų. Niekada negalvojau, kad

ir vaizdinga kalba visada buvo man

užsakymą su nustatytu terminu.

dirbsiu su ja kaip vertėja. Nors tai

prieš akis. Versdama„Metus", skaičiau

Ko ispanai galėtų pasisemti iš šio

buvo iššūkis, „Metai" man labai pati­

ir kitų rašytojų, kurie pasižymi tur­

pirmojo lietuvių grožinės literatūros

ko, paliko didelį įspūdį. Toks gražus,

tinga kalba, kūrybą, kad palaikyčiau

kūrinio?

muzikalus tekstas tikrai traukia. Ma­

kontaktą su gyva ir vaizdinga ispanų

Neįsivaizdavau šito vertimo kaip

kalba. Vertėjas turi visą laiką gyventi

pamokos, bet vienas tokių dalykų

abiejose kalbose. Pavyzdžiui, iš Pedro

būtų grožėjimasis savo kultūra.

K. Donelaitis siekė žadinti lietuvių

Sunku išskirti, kas buvo sunkiausia.

Calderono pasiskolinau vieno veikėjo vardą, kad išversčiau Šlapjurgis.

Turbūt paskutinis etapas, kai nebeli­

Ar teko aptikti neturinčių ispaniškų

globalizacijos laikais, tai aktualu ir is­

ko nuostabos, kai jau buvau supratusi

davau ir prašydavau:„Kolega, padėk

pasakyti, bet

buvo savotiškas

Įdomiausia?

Praeidama pro K. Donelaičio skulp­ tūrą universitete, su ja pasisveikin­

ma ir paprastai

poemą ispaniškai. Balandžio 2 d. ji

Kas verčiant buvo sunkiausia?

mą. Dar tarsi gyvenu tame tekste.

galvojau ne tik apie tekstą, bet ir apie

dingumo irgi

tyt, buvau jam pribrendusi.

kad galėčiau atsakyti į šį klausi­

požiūrį į lietuvius, lietuvių kalbą,

buvo tik teorija apie Mažąją Lietuvą. O

lį!" - tokie buvo pirmieji vertėjos is­

minimo komisija parengė specialią

Dar nepraėjo pakankamai laiko,

Ar kaip nors kūrinys pakeitė Jūsų

Žinoma, gali­

torijos mokytojos žodžiai, perskaičius

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įpras­

Ką Jums dabar apskritai reiškia ši

poema ir Kristijonas Donelaitis?

tik rašytojo vardas. Vienu metu daug

neprarasti vaiz­

dama ir patiems lietuviams...

tuo pačiu metu įsigilini į savo šalies

daug artimesnė. Anksčiau visa tai man

„Kaip gera sužinoti apie tokį pasau­

kalbą? Juk ši poema nelengvai įkan­

žosios Lietuvos, K. Donelaičio istoriją,

atitikmenų žodžių?

pasitenkinimą savo kultūra. Dabar, panams. Tam, kad galėčiau užmegzti

Kauno humanitariniame fakultete paminėti jubiliejiniai Kristijono Donelai­ čio metai. Lietuvių filologijos katedra kartu su Sociokultūrinių tyrimų centru balandžio • d. surengė seminarą „Kristijonas Donelaitis ir Antika“.

Doc. dr. Skirmantė BIRŽIETIENĖ Seminaro viešnia - humanitarinių mokslų daktarė Dalia Dilytė, viena žymiausių antikos tyrėjų Lietuvoje. Ji yra parašiusi pačias vertingiausias šios srities studijas ir vadovėlius („Antikinė literatūra",„Senovės Graikijos kultūra", „Senovės Romos kultūra"), prisidėjusi prie svarbiausių antikinių tekstų chres­ tomatijų sudarymo ir parengimo, išlei­ dusi žaismingų antikos populiarinimo leidinių („Heladės šviesa", „Amžinoji Roma"). Ji lietuviškai prakalbino Taci­ tą, Seneką, Tibulą ir kitus žymiuosius romėnus. Mokslininkė yra aktyvi Lie­ tuvos vertėjų sąjungos narė.

Prieš devynerius metus pasirodžiu­ si D. Dilytės monografija „Kristijonas

Donelaitis ir Antika" (2005) suteikė galimybę naujai pažvelgti į K. Done­ laičio kūrybą. Nors, atrodytų, ieškoti ryškiausių nacionalinių Europos literatūros kūrinių sąsajų su antikoje susiformavusia literatūrine tradicija nėra novatoriška, bet iki šios mono­ grafijos K. Donelaičio tyrėjai teigė, kad „Metai" nesekę jokiu pavyzdžiu, juose nėra knygiškumo pėdsakų, o D. Dilytė savo tyrimu siekė, kaip pati teigia, „parodyti iki tol nežinotas jo (K. Donelaičio) talento puses, (...) jo genialumą" (7 p.). Tyrėja pasida­ lijo savo dabartiniais tyrinėjimais, įžvalgomis iš jau parengtos naujos monografijos apie K. Donelaičio pa­ sakėčias, nudžiugindama auditoriją ir atradimais apie poeto pasakėčių originalumą, ir taikliomis cita­ tomis.

K. Donelaičio skulptūra sugrįš rudenį

tikrą dialogą su kitomis kultūromis,

visą tekstą. Taip pat tikrinti kiekvieną

Aišku, buvo ir tokių. Iš pradžių to

žodelį, kiekvieną kablelį dar kartą po redaktoriaus darbo. Ši dalis buvo ir

labai bijojau. Jaučiausi atsakinga už

pirmiausia turėčiau vertinti savąją,

vertimą, tad nenorėjau prarasti nė

ją puoselėti, ne tik paviršutiniškai

labiausiai varginanti. Nors jau atrodo,

vieno žodelio, nes tai pirmas verti­

žavėtis kitomis tautomis. Sveikas pa­

kad viskas padaryta, bet reikėjo atlikti

mas į ispanų kalbą. Paskui supratau,

sididžiavimas savo kultūra ir tradici­

šią techninę dalį. Prie teksto teko

kad svarbiausia bendras vaizdas.Tad

grįžti tiek daug kartų - taip galima

praradimai neišvengiami.

jomis yra bet kokio vaisingo dialogo pagrindas. Šiuo metu neretai į užsienį

ir visumą prarasti. Bet pats vertimo

Poemoje buvo tokių dalykų, kurių

imama žiūrėti kaip į įkvėpimo šaltinį.

procesas buvo įdomus. Apskritai sun­

Ispanijos kultūroje nėra. Jeigu jų nėra,

Tai gerai, jeigu tik nenuvertinama

kiausia buvo palikti tekstą (juokiasi).

natūralu, kad ir pavadinimo nėra.

savo tauta. K. Donelaitis žaismingai

Kai jau viską supranti, gali susi­

Vartojau ispanišką žodį, reiškiantį

ragina taip nesielgti.

kaupti ties kalba, kad gražiai lietuviš­

kitą valgį, kuris panašus į kisielių.

Teko skaityti, kad iš „Metų" daug

kai skambantis žodis taip pat skam­

Išnašoje paaiškinau, apie kurį valgį

sužinojote ne tik apie Lietuvą, bet ir

bėtų ir ispaniškai. įdomiausia buvo

rašo K. Donelaitis. Giros irgi neturi­

apie Ispaniją.

ieškoti žodžių, sąskambių, ritmų.

me. Angliškai ji išversta kaip silpnas

Be abejo. Reikėjo įsigilinti į tai, ką

Aptikau tokių ispaniškų žodžių, kurių

alus arba kvas. Ispaniškai pavartoti

darau, o ne šiaip rasti žodį. Negali

gyvenime nebūčiau vartojusi: grybų,

kvas nebuvo galima, nes šis žodis

vartoti vieno ar kito žodžio vien

žemės ūkio padargų pavadinimų. Tų

neatitinka mūsų fonetikos. Juk svar­

tikėdamasis, kad jis tinkamas. Reikia

sričių žodžių kasdien nevartoju. Kai

bu ne gira, o tai, kad ponas rūpinasi

išmanyti kontekstą.Taip atradau savo

kuriuos jų gal esu skaičiusi, gal gir­

valstiečiais, duoda jiems gerti. Reikia

šalies ūkininkų darbo ypatumus, savo

dėjusi, bet nevartojus turbūt niekada.

įvertinti, kas svarbiau. Kartais dėl to

šaknis, ispanų kalbos grožį. Pavyz­

Man labai gražūs K. Donelaičio posa­

džiui, nežinojau, kaip dirbamas linas.

kiai, jis rašo taip vaizdingai! Ir verčiant

tenka paaukoti pavadinimą. Bet ir šį žodį paaiškinau išnašose. Šiuo atveju

reikia neprarasti šio vaizdingumo.

nebuvau tokia drąsi, kad sugalvočiau

šiaurės Ispanijoje. Kai giliniesi į Ma­

Susiradau, kad taip buvo daroma

Kovo pabaigoje Kristijono Donelaičio skulptūra, kone 50 metų stovėjusi VU centrinių rūmų arkadoje, išvežta į restauracijos dirbtuves. Į savo vietą paminklas, tačiau jau bronzinis, turėtų grįžti rugsėjį. K. Donelaičio skulptūros bronzinės atliejos-kopijos pagaminimas buvo papildomai įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo priemonių planą. Idėjos autorius -VU Komunikacijos fakulteto prof. habil.dr. Domas Kaunas. „U. V."inform.

universitas

vilnensis

2014 m. balandis

Paveldosaugininkui svarbiausia ne saugoti, o išmokyti vertinti Šįmet minime 20 metų, kai Vilnius įra­ šytas į UNESCO paveldo sąrašą. Marija Drėmaitė - Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekre­ torė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja. Jos interesų sritis XIX-XX a. modernioji architektūra, paveldosauga. „U. V.“ kalbasi su M. Drėmaite apie dėstytojavimą ir studentus, paveldosaugą Lietuvoje, domisi, kokia buvo senelio įtaka renkantis būsimą profesiją, kaip sekasi suderinti adminis­ tracinį ir pedagoginį darbą.

Nijolė BULOTAITĖ

20 metų pirmas didesnis postūmis

buvo aktyvių bendruomenių atsira­ dimas. Jos pradeda rūpintis kultūros

paveldo objektais, išmoko parengti Jūs dėstote istorikams. Kaip studen­

tai žiūri į paveldosaugą?

Asm. arch. nuotrauka

projektus ir gauti lėšų objekto res­ gana konfliktišką lauką.Tačiau yra to­

tačiau mažai aiškinama, dėl ko reikėtų

tyrimų svarbą visame paveldotvarkos

kių vietų, dėl kurių, regis, visi sutaria.

tai daryti, kuo jis vertingas. Nesinori,

dešimtieji metai, kai apskritai pradė­

tauravimui, rūpintis jo pritaikymu.

Atsirado ir privačių fondų. Vis dėlto valstybinė paveldosauga kaip ins­

Pavyzdžiui, mūsų pasaulio paveldo

kad oficialioji paveldosauga būtų su­

tos vykdyti paveldosaugos studijos.

titucija ir visuomeninės iniciatyvos

vietovės, bent trys iš keturių - Kuršių

vokiama tik kaip represinis aparatas.

procese.Tik remiantis tyrimais galima priimti restauravimo ir pritaikymo bei naudojimo sprendimus. O kai

Dveji metai buvo eksperimentiniai, tai gal reiktų sakyti, kad suformuota

dar nelengvai randa bendrą kalbą,

Nerija, Kernavė, Vilniaus senamiestis,

Noriu paklausti Jūsų nuomonės

dalijasi atsakomybe. Reikėtų keisti šį sovietmečio primestą požiūrį, kad paveldas yra tai, kas nusprendžiama

yra būtent tokios, kurios įkvepia žmo­ nes. Šiais laikais paveldo ir jo objekto

ir apie universiteto ansamblį. Ar

samprata yra labai plati - tai irgi

Statistiškai paveldosaugos magistro

iš aukščiau ir liepiama saugoti. Pa­

sukelia sunkumų. Sakykime, sunku

studijos Istorijos fakultete yra pa­

grindinė šiuolaikinės paveldosaugos mintis - kad paveldas yra kiekvieno

dorotis su paveldo objektų gausa.

mes tinkamai saugome ir tvarkome universiteto rūmus? Ar padaryta didesnių klaidų?

1979 m. universiteto restauravimą

Apleistas paveldas iš pirmo žvilgsnio

mes jau suvokiame kaip istorinį da­

medžiagas ir technologijas... Daugelis tada sakė, o, jaučiu, sakytų ir dabar,

Tai nauja specialybė - šįmet bus tik

paveldosaugos magistro programa dėstoma dar tik aštuonerius metus.

klausi specialybė, visada susirenka ne mažiau kaip 25 studentai į valstybės

viskas daroma skubotai, be tyrimų, stengiantis įsisavinti projektines lėšas,

neatsižvelgiant į pastato esmę, vertę,

autentiškumą, jau nekalbant apie netinkamas istoriniams pastatams

mūsų reikalas, lokalus, emociškai

atrodo kiužena. O kiuženų norisi

lyką, kaip to laiko restauracinę mintį

kad Drėmos reikalavimai - nerealūs.

finansuojamas vietas ir dar būna keli

svarbus dalykas, dėl to jį norima ir

mokantys už mokslą. Vidutiniškai kur­ se studijuoja 26-27 studentai. Paste­

galima išsaugoti.

Tai paveldo išsaugojimuijo reikšmė

kuo greičiau atsikratyti. Todėl labai svarbu yra gerieji pavyzdžiai, kai pa­ matome jau sutvarkytą, restauruotą

bei praktiką, kartu ir kaip nacionalinį romantizmą. Juk ten būta ir labai daug modernizavimo (dėl patogu­

Atseit, neatitinkantys šių dienų tempo ir pan. O jis buvo tas reiklusis kritikas, kuris būtų naudingas ir šiandien. Kaž­

bime, kad studentų suvokimas apie

ir svarba Europos mastu nėra tokia

pastatą.

O pusiausvyra tarp paveldo išsau­

mo), ir labai daug naujo meno (dirbo

kas turi būti tas griežtas prižiūrėtojas,

iškilūs to laiko dailininkai, skulptoriai,

nes kitaip galima pridaryti klaidų,

gojimo irjo naudojimo? Man Vilniuje

dizaineriai). Dabar tai jau įsitvirtinęs

kurių nebebus įmanoma ištaisyti, nes

materialusis paveldas yra neatkuria­

paveldosaugą bestudijuojant kinta.

Ateinama nusiteikus kažką saugoti,

kovoti, o išeinama praplėtus akiratį

svarbi? Žinoma, pasaulio paveldo sąra­

šas ar Europos paveldo ženklas yra svarbūs visiems, nes tai ir pasaulinis

daug kas nepatinka, daug permainų

universiteto vaizdas. Regis, šių dienų

per paskutinius 10-15 metų. Ar

restauravimo darbai turėtų labiau

mas. Todėl kiekvienas sprendimas

įmanoma protingai elgtis, ar viską diktuoja ekonomika?

pažvelgtume į mūsų studentus per tą

dalijimąsi patirtimi. Pasirodo, dauge­

Teisingas paveldo naudojimas ir

dešimtį metų, gal didžiausias pokytis

lio šalių turistai važiuoja tik į vietas, kurios yra UNESCO pasaulio paveldo

yra jo išsaugojimo garantas. Seniai

remtis tyrimais, mokslinio restaura­ vimo principais, pagarba autentiš­ kumui, bet visko pasitaiko ir mūsų dienomis.

turi būti sveriamas kruopščiai ir ilgai.

mokslo, bendradarbiavimo veikla. Jei

pripažinimas, turizmo srautai ir gai­ rės, skatinančios paveldo suvokimą,

atsisakyta tos minties, kad paveldo

Kokia Jums atrodo VU rūmų vertė

saugoti, restauruoti, pritaikyti, atkurti.

objektai turi būti

žiūrintį kitus Europos universitetus?

Nieko naujo nepasakysiu primin­

dų, kurių nebegalima ištaisyti, istorija.

ir suvokus, kokia tai yra plati tyrimo, viešinimo, komunikacijos, edukacijos,

būtų tai, kad dabartiniams studen­

tams daugiau rūpi

Studijuojame restauravimo istoriją

ir matome, kad nuo XVI a. visą laiką buvo ginčijamasi, kaip teisingai iš­ Restauravimo istorija - tai ištisa klai­

„Dirbame Europos mastu unika-Į™S^ parengiami savaran- /jame ansamblyje.

Ne/S IVaiZCl UO~ labai na tik išskirtiniams kiskam darbui, bet ir 7J , trapiems ar yra kur pasireikšti gereSHėS eTC/VOS iStOrikaiTlS, Objektams). Manau, kad protingas elge­ ti žinias profesinėje filosofams, filolog3ins studijuoti, sys su paveldu yra

dama, kad dirbame Europos mastu unikaliame ansamblyje. Gal kartais

Tad visada būta ir griežtų kritikų.

jis nėra labai patogus, bet juk galime

teorijoje kaip tik teigiama, kad nėra baigtinių vertybių. Jos sukuriamos

pastatyti, tai turime su tuo susitai­

kuris kažkada buvo nesaugomas,

srityje.

brandžios asmeny­

kyti. Neįsivaizduoju geresnės erdvės

nevertingas, gali per išaiškinimą,

istorikams, filosofams, filologams stu­ dijuoti. Jei man reiktų persikelti dirbti

per naujus tyrimus, atradimus toks tapti.

prisitaikyti. Jei vertiname ir saugome kažką iš tų laikų, kai pastatai buvo

Kita vertus, postmodernioje paveldo

per interpretacijas. Tas pats objektas,

Kur dažniausiai dirba šie studentai?

sąraše. Kiekvienas sutinkame žmonių,

bės požymis. Tas pats ir su brandžia

50 procentų paveldosaugos stu­ dijas baigusių studentų dirba pagal

mažiau žinančių apie Lietuvą. Ne

visuomene. Pas mus labai jaučiamas

kartą manęs užsienyje yra klausę, ar

posovietinės visuomenės sutrikimas.

specialybę arba susijusioje veikloje: Kultūros paveldo centre, Kultūros

turime kokį UNESCO paveldo objektą.

Jei taip, tada jau ir mes atsiduriame

Tas modernizavimo, dangoraižių, didesnių plastikinių langų poreikis

paveldo departamente ir jo terito­

pasaulio kultūros žemėlapyje. Tačiau

nėra unikalus, jis pastebimas visose

riniuose padaliniuose, Kultūros pa­

jei įsipareigotume saugoti paveldą tik

šiol neturėjo istoriko, architekto ar

to nesuvokiau. Norėjau studijuoti ar­

veldo komisijoje, savivaldybių admi­

paveldosaugininko, kuris prižiūrėtų

chitektūrą, bet labai tingėjau lankyti

į Saulėtekį, turbūt tektų keisti darbą.

Bet tai ir vieta, kur rengiami bū­ simi paveldosaugininkai. Jie turi mokytis ir iš klaidų. Universitetas iki

Kokią įtaką Jums padarė senelis renkantis profesiją?

Apsisprendžiau labai vėlai. Žinojau, kuo užsiima senelis, bet sąmoningai

dėl pasirodymo Europoje ar pasauly­

posovietinėse šalyse.Tai tarsi liga, ku­ ria reikia persirgti. Šįmet minime jau

nistracijų paveldosaugos skyriuose,

je, tai nebūtų teisinga. Kalbant apie

20 metų, kai Vilnius įrašytas į UNESCO

rūmus. Gal būtų kitaip, jei turėtume

akademinio piešimo pamokas, o jos

paveldosaugos tarnybose, keli tęsia studijas doktorantūroje. Privačiame

poreikį išsaugoti, lokalus, emocinis

paveldo sąrašą. Jei atsigręžtume ir

dailės fakultetą, kaip lenkų laikais, kai

tuo metu buvo privalomos. Kai atsi­

ryšys, kolektyvinė vietos atmintis yra

kūrė Vytauto Didžiojo universitetas,

tauravimui ir vadovavo. Gal ir mums

nutariau Menų fakultete studijuoti

srityje, su kultūros paveldu ar istorija

daug svarbiau. Paveldas visų pirma saugomas dėl savo tapatumo, o tarp­

prisimintume, koks mąstymas buvo prieš 20 metų - skirtumas didžiulis.

jų specialistai universiteto rūmų res­

sektoriuje įsidarbinama turizmo

reiktų kokio paveldosaugininko?

architektūros istoriją. Dabar labiau

susijusiose asociacijose.

tautiniai judėjimai greičiau suteikia

Bent jau paveldosauginis mąstymas tikrai pasikeitė į gera, ir čia vakarie­

Puiki mintis. Juk tai vis dėlto nacio­

domiuosi istorija - moderniosios

Ar keičiasi paveldosaugos suvoki­

gaires ir priemones jam išsaugoti.

tiška patirtis per mokymus, informa­

mas? Ar mes per daug saugom, ar per daug laisvai žiūrim?

Vienoms šalims istorinė tapatybė

cijos sklaidą, ekspertizes buvo labai

nalinis paminklas, neeilinis objektas tiek savo verte, tiek dydžiu. Neabe­

torija. Nesu tikra paveldosaugininkė,

tuos 20 metų paveldosaugoje, ogal ir

joju, kad tokia pareigybė VU netgi būtina.

nes man nėra svarbiausia išsaugoti. Ši sritis mane domina greičiau kaip

Kaip manote, jei Jūsų senelis Vladas

idėjų istorija, vertybinių nuostatų,

Atsakyti įmanoma nebent lyginant su kitomis šalimis. Kalbant apie patį

svarbesnė, kitoms mažiau svarbi.

O mums, lietuviams?

naudinga.Tačiau pastebėjau, kad per

XIX-XX a. architektūros ir kultūros is­

saugojimą, vis dar išlieka ydinga

Manau, kad mums ji labai svarbi.

Kaip ir daugeliui modernių tautų, ku­

visoje architektūrinėje aplinkoje susi­ formavo kita problema.Tai savotiškas

Drėma pamatytų, kas dabar daroma,

ideologinių ginčų istorija. Kai pra­

praktika, kad kažkas iš išorės turi

rios savo tapatybę pradėjo formuoti

teisinio pobūdžio mąstymas, kad

ar jam tai patiktų?

dėjau rimčiau šioje srityje dirbti,

ateiti ir liepti saugoti. Integralios

XIX a. XX a. negandos labai išdraskė,

egzistuoja tik oficialiai įregistruotas

paveldosaugos tikslas - kad žmonės

suardė tą istorinės tapatybės pamatą;

Na, jam nepatiktų. Jam nepatiko tada, manau, nepatiktų ir dabar. Turė­

patys imtų vertinti ir dėl to saugoti sau brangų paveldą, o valstybinės

be to, negalima atmesti ir bendrų

kultūros paveldas (statinys), o visa kita nėra oficialus paveldas, todėl

pokyčių modernizuojant ir demo­

galima griauti. Tarsi egzistuotų tik

institucijos tik padėtų, tarpininkautų.

kratizuojant paveldo sampratą.Todėl

Bet tai yra idealas, kurio siekiame. Per

paveldosaugą vis dar matome kaip

saugotini ir griautini objektai. Be to, duodami nurodymai saugoti paveldą,

tų priekaištų dėl daugelio dalykų, kaip turėjo tada. Jis buvo nuoseklus moks­ linio restauravimo principų šalininkas, ypač pabrėžė kokybiškų ir išsamių

senelis buvo jau miręs. Ir „Dingusį Vilnių“ perskaičiau jau vėliau. Per­ skaičiau jo knygas tada, kai jų man

prireikė profesinei veiklai. Tada jau jį supratau, bet nebeturėjau galimybės

pasikalbėti.

universitas

16

paskutinis puslapis

vilnensis

2014 m. balandis

Šiųmetėje FiDi Prezidentės vizitas ir piršlybos Balandžio 5 d. Vil­ niuje praūžė jau 46-oji Fiziko diena (FiDi). Rodos, tai buvo ne tik Vil­ niaus universiteto fizikų, bet ir visos sostinės šventė.

Antakalnyje, taip pat ant kai kurių troleibusų plazdėjo mėlynos vėliavė­ lės, o prieš įlipant į 19 troleibusą buvo galima išvysti užrašą, kad ši trans­ porto priemonė veža į... Fizlendą.

Juo trumpam buvo virtęs Saulėtekis.

Gausybė ten veikusių atrakcionų neleido suabejoti fizikų išmone ir meistriškumu.

Fizlendo neaplenkė ir Lietuvos Res­ publikos Prezidentė Dalia Grybauskai­ tė: „Visada buvo studentų, kurie norėjo tokios šventės. Net ir tais laikais, kada švenčių nelabai leisdavo. Todėl labai džiaugiuosi, kad palaikote tą gražią tradiciją, nes ji tapo visų studentų švente. Ir ne tik fizikų. Aš prie fizikos prisiliečiau tiek, kad ji man patiko ir

Mažieji FiDi dalyviai pasiruošę pa­ dėti Prezidentei Daliai Grybauskai­ tei užkabinti medalį Dinui Zaurui sekėsi." Šalies vadovė palinkėjo gražios

šventės, gražios eisenos, visada būti tokiems talentingiems, įdomiems, pro­ vokuojantiems ir tokiems, kurie krečia daug visokių „zbitkų", ir pridūrė, kad be fizikų nei mokslas, nei gyvenimas į priekį nejudės.

Iš Saulėtekio Dinas Zauras (atsira­ dęs, beje, per 10-ąsias FiDi) išriedėjo

į Filologijos fakultetą. Jam iš paskos senovine volga sekė Fizikos fakulte­ to dekanas prof. habil. dr. Vytautas Balevičius, du ryškiaspalviai traktoriai, trys studentų pilni sunkvežimiai, džipai, autobusiukai, dviratininkai...

Eisenos tikslas - atsiprašyti filologių už kadaise Dino Zauro suvalgytą nekaltą mergelę. „Matydamas šitą jūsų dinozaurą atnešiau jam „Chupa Chups" ledinuką, tos pačios spalvos kaip ir jūsų vėliavos.

Tegul jis jį laižo ir nečiumpa mūsų filologių", - šmaikštavo Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas z Smetona. Savo ruožtu prof. habil. dr.

V. Balevičius teigė, kad Lietuvoje yra dvi garbingiausios ir prestižiškiausios profesijos - Prezidento ir Dino Zauro vairuotojo. „Ši Fiziko diena istorinė tuo, kad šių profesijų žmonės susitiko Saulėtekyje", - kalbėjo Fizikos fakulteto dekanas, doc. dr. A. Smetonai įteikda­ mas FiDi vėliavą. Šventė pasiekė kulminaciją, kai fizi­ kas Šarūnas visų akivaizdoje pasipiršo

v

- E. Kurausko nu

3

p.

HI

FiDi eisenoje dalyvių netrūko

savo merginai, o jo žodžius palydėjo gausūs aplodismentai!

FiDi tradiciškai baigė vakarinė da­ lis - koncertas. Fizikai su filologėmis šėlo Vingio parko estradoje. „U. V." inform.

Į Filologijos fakultetą Fizikos fakulteto dekanas atkako senovine volga E. Kurausko nuotrauka

Dinas Zauras atkeliauja pas filologes

Atrakcija „Kirsk arba krisk“

—'

Filologijos ir Fizikos fakultetų dekanai apsikeitė dovanomis

FiDi - galimybė pakeisti įvaizdį

Fizikai nesunkiai sudėliojo filologių paruoštą mozaiką

ISSN 1822-1513 Adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai,

III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321

Maketavo VU leidykla. Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“, Vasario 16-osios g. 52, LT-76291 Šiauliai

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

BIRŽELIO 27 DIENĄ VILNIAUS UNIVERSITETO ABSOLVENTUS VĖL SUKVIES

VU ALUMNI popietė!

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Sekite informaciją www.alumni.vu.lt