Universitas Vilnensis, 2013 m. vasaris Nr. 2 (1715)

PRIVALDMASiS EbZtMPLiUkiuS

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

-1579-

vilnensis 2013 m. vasaris

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Nr. 2 (1715)

& 5

http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras: svajonė tapo realybe .. '

’■ • ~ir«nmrpĮ n

M

- j'

"Wr 'wr»W v mr’-rr- ■ (!

r

Manto Pelakausko nuotraukos

Plačiau skaitykite p. 8

>

vilnensis

2

f ff

2013 m. vasaris

diskusija______________________________________________

KODĖL MUMS SVARBU, KAD VU STATUTAS BŪTŲ PATVIRTINTAS ĮSTATYMU Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui buvo įteiktas Vilniaus universiteto statutas. „Universitas Vilnensis“ ir VU naujienų portalas (naujienos.vu.lt ) jau ne kartą kėlė universiteto autonomijos klausimą. Dabar, Seimui rengiantis pavasario sesijos metu tvirtinti VU statutą, kviečiame bendruomenę dar kartą pasisakyti šiuo aktualiu klausimu - kodėl mums svarbu, kad VU statutas būtų patvirtintas įstatymu. Šiame „U. V.“ numeryje savo nuomonę pateikia statuto rengimo darbo grupės nariai: prof. Egidijus Kūris, prof. Artūras Žukauskas, prof. Alfredas Račkauskas ir VU SA prezidentas Arminas Varanauskas. Į diskusiją įsitraukė ir TSPMI studentė Santa Kančytė. Diskusija toliau bus tęsiama VU naujienų portale naujienos.vu.lt. Kviečiame bendruomenę aktyviai joje dalyvauti.

Ar tikrai Vilniaus universitetas turėjo sutikti su nuostata, kad jo statutas turi būti tvirtinamas Seimo nutarimu?

Prof. Egidijus KŪRIS, VU Teisės fakultetas Juk kiti valstybiniai universitetai buvo (pavadinkime švelniai) įkalbėti tai padaryti. Šį klausimą galima išskaidyti į tris.

Pirma, ar išvis galima Vilniaus univer­ siteto statutą - svarbiausią valstybės teisės aktą, apibrėžiantį universiteto misiją ir nustatantį jo struktūrą bei reglamentuojantį jo veiklą bei valdy­ mą, - tvirtinti įstatymu, jei visų kitų universitetų statutai patvirtinti Seimo nutarimais? Antra, ar (ir kodėl) tikslinga šį statutą tvirtinti ne Seimo nutarimu, bet įstatymu? Trečia, kodėl Vilniaus universitetui buvo ir yra būtina, kitaip tariant, teisiškai neišvengiama, tokios pozicijos laikytis bent šiuo metu, kai galioja toks Vilniaus universiteto statu­ tas ir toks Mokslo ir studijų įstatymas, kokie yra dabar? Kitaip tariant, gal universitetas ne tik galėjo, bet ir turėjo teisinę priedermę nesutikti su nuosta­ ta, kad jo statutas taip pat būtų tvirti­ namas Seimo poįstatyminiu aktu?

Eikime iš eilės. Atsakymo į pirmąjį klausimą pagrindai buvo padėti dar Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarime, o kur kas plačiau jis išdėstytas 2002 m. vasario 5 d. nutari­ me. Beje, man, buvusiam Konstitucinio Teismo teisėjui, yra savotiškas komfor­ tas cituoti abu šiuos nutarimus, nes priimant pirmąjį dar nebuvau teisėjas, o priimant antrąjį (kaip tyčia!) nedaly­ vavau dėl to, kad buvau išvykęs į užsie­ nio komandiruotę, taigi niekas negalės „pagrįstai" apkaltinti, esą cituoju save (na ne, kas norės, tas apkaltins pri­ klausymu teisėjų klanui ar pan.). Tai štai, tame antrajame nutarime juodu ant balto parašyta, kad Konstitucija nedraudžia įstatymais nustatyti nevie­ nodas autonomijos ribas skirtingų tipų aukštosioms mokykloms. Galiausiai, ši nuostata itin aiškiai įtvirtinta 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime, nurodant, kad nevienoda autonomija galima net to paties tipo aukštosioms mo­ kykloms. Taigi nevienoda autonomija gali naudotis ir skirtingi valstybiniai universitetai. Žinoma, tai, kad Konstitucija ko nors nedraudžia, dar nereiškia, kad įparei­ goja. Tačiau pabrėžtina, kad konsti­ tucinėje jurisprudencijoje yra labai išplėtota vadinamojo diferencijuoto teisinio reguliavimo doktrina, pagal kurią nevienodas panašių santykių re­ guliavimas leidžiamas, jei tarp tų san­ tykių subjektų esama tokių skirtumų, kurie tokį nevienodą traktavimą daro „objektyviai pateisinamą". Ar Vilniaus universitetas yra kuo nors„objektyviai kitoks" nei kiti Lietuvos universitetai?

Tai požiūrio ir vertinimo klausimas.

Galbūt kas nors padėtų formalų lygy­ bės ženklą tarp Vilniaus universiteto ir kokio nors ką tik įkurto regioninio universiteto. Bet galima paklausti ir kitaip: jei toks išskirtinis šios vienos valstybinės aukštosios mokyklos tei­ sinis statusas (bent tuo aspektu, kad

jos statutas būtų patvirtintas ne Seimo poįstatyminiu aktu, bet įstatymu) būtų nustatytas, ar tas išskirtinumas būtų „objektyviai pateisinamas", pvz., tuo, kad Vilniaus universitetas traktuotinas kaip nacionalinės reikšmės universi­ tetas, nacionalinis turtas (žinoma, ne vien materialia prasme)? Pvz., Tartu universitetas Estijos parlamento aktu įtvirtintas kaip šios šalies nacionalinis universitetas, ypač pabrėžiant jo įkū­ rimo datą - 1632 m. Dėl Vilniaus uni­ versiteto kaip nacionalinės reikšmės (ar tiesiog „nacionalinio") universiteto išskirtinumo argumentų galima rasti parengto statuto (projekto) pream­ bulėje, bet taip pat ir pačios Konstitu­ cijos preambulėje, kurioje pabrėžiama pagarbos tradicijai ir tautos bei jos kultūros tęstinumo reikšmė. Vilniaus universitetas yra daug senesnis už moderniąją Lietuvos valstybę. Hic itur ad astro. Maža to, ne ši valstybė ir juo labiau ne ana ar ši parlamento dauguma sukūrė Vilniaus universite­ tą, bet veikiau Vilniaus universitetas labai prisidėjo prie valstybės atkūrimo.

Norint šiuo atžvilgiu sulyginti Vilniaus universitetą ir kurią nors kitą Lietuvos aukštąją mokyklą (valstybinę arba ne), prireiktų itin didelio išradingumo. Jei kada nors atsirastų naujas Justinas Marcinkevičius (beje, Vilniaus universi­ teto auklėtinis Just. Marcinkevičius yra ir Konstitucijos preambulės autorius) ir jei jis parašytų naują„Pažinimo medį", skirtą kuriam nors provincijos ar tech­ nikos universitetui, prie šio klausimo būtų galima grįžti. Bet dar per anksti.

Galiausiai, taipjau yra dabar.Vilniaus universiteto statutas buvo patvirtin­ tas įstatymu dar 1990 m. (2002 m. išdėstytas nauja redakcija).Tuomet tai buvo aišku. Tokia (išskirtinė!) Vilniaus universiteto statuto teisinė galia yra konstatuota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Kita vertus, pačiame Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta iš­ lyga dėl vienos valstybinės aukštosios mokyklos - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, kuriai šio įstatymo nuostatos „taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Res­

publikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą regla­ mentuojantiems įstatymams". Taigi nėra jokio pagrindo neigti galimybę Vilniaus universiteto statutą tvirtinti ne įstatymu, bet (kaip kitų valstybinių universitetų) Seimo nutarimu. Žinoma, nepakenktų iratitinkama išlyga Moks­ lo ir studijų įstatyme. Beje, teikiamą Vilniaus universiteto statuto projektą įregistravę Seimo nariai šiuo klausimu kai ką jau pasiūlė. Galima tobulinti, bet pirmasis judesys yra.

Antras klausimas: ar (ir kodėl) tikslinga Vilniaus universiteto statutą tvir­ tinti ne Seimo nutarimu, bet įstatymu?

Tiesą sakant, oficialioji konstitucinė aukštųjų mokyklų autonomijos dok­ trina šiuo klausimu iškalbinga. Nuo pat Konstitucinio Teismo 1994 m. bir­ želio 27 d. nutarimo ji orientuoja į tai, kad aukštosios mokyklos institucinė autonomija suponuoja jos teisę„savarankiškai nustatyti irįtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką" ir kt. Aiš­ kindamas šią (keliskart vėlesniuose nutarimuose pakartotą) nuostatą Konstitucinis Teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendime pažymėjo, kad„įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo, įstaty­ mais gali nustatyti aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pagrindus". Taigi - pagrindus. Kitaip tariant, nei Vilniaus universitetui, nei kitiems universitetams nereikia, kad viskas būtų reglamentuojama įstaty­ mo lygiu. Tačiau jei tuos „pagrindus" nustatantis įstatymas yra perdėm detalus, juo labiau jei jame nustatytas teisinis reguliavimas nėra priimtinas Vilniaus universitetui kaip nacionalinės reikšmės aukštojo mokslo institucijai, tai, kas jį instituciniu (administraciniu) požiūriu skiria nuo kitų valstybinių universitetų (kuriems priimtiniau nesipriešinti tokiems „pagrindams", kuriuos nustatė 2009 m. Mokslo ir studijų įstatymas), turi būti įtvirtinta ne žemesnės už įstatymą teisinės galios aktu. Antraip negailestinga teisės hierarchijos logika nepaliktų galimybės diferencijuotam teisiniam reguliavimui.

Kita vertus, esama ir tam tikrų pavojų, susijusių su tuo, kad Vilniaus universiteto statuto pataisos, kurių kada nors gali prireikti, bus priklau­ somos nuo įstatymų leidėjo valios.

Bet tų pavojų būtų dar daugiau, jei statutas būtų tvirtinamas Seimo nutarimu, - vien dėl to, kad įstatymų leidybos procesui keliami griežtesni reikalavimai nei Seimo poįstatyminių aktų priėmimui. Jei kada nors įstatymų leidėjas apsispręstų įstatymu nustatyti tik „aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pagrindų" mi­ nimumą, daugelio detalių nuostatų galėtų nebūti irįstatymu patvirtintame Vilniaus universiteto statute, o gal ir apskritai Vilniaus universiteto statutas

galėtų būti tvirtinamas (taigi ir keičia­ mas) paties universiteto. Bet tai turbūt tolimos ateities dalykas.

Tačiau parengtame statute (pro­ jekte) esama ir svarbių saugiklių, neleidžiančių įstatymų leidėjui savo nuožiūra kaitalioti statuto. Jo taisymo iniciatyvos teisė priklauso pačiam universitetui. Kita vertus, pagal Kons­ tituciją universitetas (kitaip nei Seimo nariai ar Vyriausybė) nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektas, todėl šį saugiklį būtina suderinti su minėta negatyvia Konstitucijos maksi­ ma. Atrodo, kad tai pavyko: iš principo nėra neįmanomas ir statuto keitimas ne paties universiteto iniciatyva, bet laikantis labai griežtų procedūros bei atitinkamos pataisos turinio reikalavi­ mų ir būtinai išsiaiškinus universiteto nuomonę, su kuria nesutikimą būtina expressis verbis motyvuoti. Šiuo at­ žvilgiu siūlomas teisinis reguliavimas tikrai yra kokybiškesnis nei tas, kuris įtvirtintas dabar galiojančiame Vilniaus universiteto statute. Bet ne vien dėl to. Kitų, „paklusnesnių", valstybinių universitetų vadovai ir bendruomenės galėtų pasvarstyti, ar pakankamas sau­ giklis yra jų statutuose, patvirtintuose tik Seimo nutarimais, įrašyta nuostata, kad jų statutų pakeitimus Seimui siūlo atitinkamo valstybinio universiteto taryba: kaip ši nuostata dera su sausa Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, kad „valstybinio universiteto statutas tvirtinamas Seimo nutarimu", aiški­ nama įstatymo galią turinčio Seimo statuto nuostatų, reglamentuojančių Seimo nutarimų priėmimą, ir Konstitu­ cijos nuostatų, apibrėžiančių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektus, kontekste.

Trečias klausimas: kodėl Vilniaus universitetui buvo ir yra būtina, kitaip tariant, teisiškai neišvengiama, tokios pozicijos laikytis bent šiuo metu, kai galioja toks Vilniaus universiteto statu­ tas ir toks Mokslo ir studijų įstatymas, kokie yra dabar; gal jis turėjo teisinę priedermę nesutikti su nuostata, kad jo statutas taip pat būtų tvirtinamas Seimo poįstatyminiu aktu?

Paties Vilniaus universiteto nuo­ monė nepasikeitė nuo 1990 m., jos nepakeitė ir politinė valia, padiktavusi naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, pagal kurį, kaip manė jo autoriai, visų valstybinių universitetų statutus tvirti­ na Seimas nutarimais. Čia neatsitiktinai parašyta„kaip manė jo autoriai", nes jei jie taip ir manė, tai to tiesiogiai nenu­ statė. Įstatymo tekstas sukonstruotas taip, kad jame nėra nė užuominos apie tai, jog jam, kaip „bendrajam įstatymui", teikiama kokia nors pir­ menybė Vilniaus universiteto statuto, „specialiojo įstatymo", atžvilgiu. Pagal dar nuo romėnų laikų žinomą bendrąjį teisės principą lex posteriori generalis non derogat legi priori speciali Vilniaus universiteto statutas, kaip lex specialis, yra taikomas ir pakeitus legi generali.

Beje, artėjant paskutinės didžiosios su aukštuoju mokslu susijusios bylos

svarstymui Konstituciniame Teisme tai patvirtino tuometinė Seimo Pir­ mininkė: „Vilniaus universitetas gali vadovautis galiojančiu įstatymu (sta­ tutu), kadangi Seimas nėra pateikęs kitokio atsakymo."

Tiesa, pačiame dabargaliojančiame Vilniaus universiteto statute nustatyta, kad konkurencijos atveju pirmenybė teikiama ne šiam statutui, o Aukštojo mokslo įstatymui. Bet nuo 2009 m. tokio įstatymo nebėra. Ar tokia pir­ menybė turėtų būti „peradresuota" naujajam Mokslo ir studijų įstatymui? Įstatymų leidėjas to irgi tiesiogiai ne­ nustatė. Viešojoje teisėje toks „neapsi­ žiūrėjimas" yra lemtingas: nenustatė, vadinasi,„neperadresuojamas".

Ministerija ir Seimas dėl to susizgri­ bo tik po KonstitucinioTeismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo. Prisiminkime kontekstą: Vilniaus universitetas vis neteikė Seimui savo naujojo statuto, kurį Seimas patvirtintų nutarimu, projekto, paskui pateikė įstatymu tvirtintino statuto projektą, vėliau jį, žlugus deryboms su politine valdžia, atsiėmė, kol bus paskelbtas Konsti­ tucinio Teismo nutarimas dėl Mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumo.

Kadangi daug įstatymo nuostatų buvo pripažintos antikonstitucinėmis, nebe­ buvo prasmės statuto projektą rengti toliau orientuojantis į tą su universitetų valdymu susijusių sprendimų priėmi­ mo modelį, kuris buvo įtvirtintas tame įstatyme.„Taisydamas" Mokslo ir studi­ jų įstatymą, kurio daug nuostatų buvo pripažintos antikonstitucinėmis (o iš tikrųjų įveikinėdamas Konstitucinio Teismo nutarimą), Seimas nustatė, kad „suderintus su šio įstatymo nuostato­ mis statutų projektus" valstybiniai uni­ versitetai turi pateikti Seimui. Tokiam suderinimui, matyt, iš gilios pagarbos aukštajam mokslui ir teisei, Seimas nustatė terminą - tris pavasario sesi­ jos, per kurias, ministerijos nuomone, universitetuose turbūt nėra ką veikti, savaites (iki 2012 m. birželio 1 d.).

Svarbiausia, pataisų įstatyme buvo nu­ statyta, kad jei yra prieštaravimų tarp aukštųjų mokyklų statutų ir Mokslo ir studijų įstatymo, „vadovaujamasi Mokslo ir studijų įstatymu". Nereikia gudrauti: tai buvo parašyta Vilniaus universitetui. Atrodo, taškas padėtas: lexspecialis nebėra.

Vis dėlto iš tikrųjų ne visai taip, nes šią nuostatą aiškinant sistemiškai su kitomis Mokslo ir studijų įstatymo bei galiojančio (Statymu patvirtinto Vil­ niaus universiteto statuto nuostatomis galima prieiti prie išvados, kad būtent Vilniaus universiteto statutui ji ir neturi būti taikoma. Teisinius argumentus, galbūt pagrindžiančius tokią poziciją (susijusius ne vien su sisteminiu aiš­ kinimu, bet ir su Vilniaus universiteto autonomijos lygio sumažinimu, ir su to pataisų įstatymo priėmimo proce­ dūra), esu linkęs pasilaikyti tolesniam bylinėjimuisi, jei jis būtų.

Išsamų komentarą skaitykite naujienos.vu.lt

universitas

2013 m. vasaris

3

vilnensis

_____________________________________________ diskusijom sudarę daugybę pretekstų tarpusavio

Ad re m

nepasitikėjimui tarpti, tačiau labai ma­ žai yra nuveikę, kad šis nepasitikėjimas

tirptų. Blogiausia, kuo šita kova galėtų baigtis, būtų vienos pusės besąlygiška

Prof. Artūras ŽUKAUSKAS,

pergalė prieš kitą.

Kad sumažėtų nepasitikėjimas

Taikomųjų mokslų institutas

tarp akademinės bendruomenės ir

Tie, kurie aukoja esminę laisvę,

politinės valdžios, Mokslo ir studijų

kad gautų laikiną saugumą,

įstatymas turėtų būti patobulintas

neverti nei laisvės, nei saugumo.

remiantis dialogu tarp politikų ir akademikų. Viena vertus, jame turėtų

Benjamin Franklin

Vilniaus universitetas garbingai ap­ gynė savo ir kitų Lietuvos universitetų

Nuotr. iš asm. alb.

būti suformuluoti pakankamai aukšti reikalavimai universitetams, kad jais būtų galima pasitikėti (šiuo metu

autonomiją. Teliko įtvirtinti statutu

studijų įstatymas vis dar nėra per­

Lietuvoje universitetą galima su­

tvarką, kuri užtikrintų efektyvesnį

smelktas pasitikėjimo akademine

kurpti sukompiliavus porą bakalauro

universiteto misijos įgyvendinimą -

bendruomene ir teberemia politinės

studijų programų ir pasamdžius kelis

stiprinti visuomenės kūrybines galias

valdžios siekį kontroliuoti kiekvieną

mokslininkus dėstyti pagal antraeiles

ir rengti jos lyderius, o paprasčiau

universitetų veiklos žingsnį. Deja,

pareigas). Kita vertus, įstatyme reikėtų

sakant - siekti aukštesnės mokslinių

vieno iš reikšmingiausių Lietuvos

įtvirtinti universitetų autonomiją (tam

tyrimų ir studijų kokybės.

visuomenės branduolių statuto

patarnautų ir kai kurios mūsų statuto

Naujojo VU statuto byloje liko tary­

projektas irgi dvelkia nepasitikėjimu

projekto nuostatos), atsisakyti smul­

tum vienintelis klausimas - šio statuto

vienu iš svarbiausių visuomenės ins­

kmeniško reguliavimo universitetų

teisinė forma. Jei Lietuvos visuomenė

titutų- politine valdžia ir yra kupinas

valdymo bei jų veiklos kontroliavimo

būtų brandesnė, šis klausimas galėtų

smulkmeniškų ir su universiteto ben­

būti išspręstas dviejų punktų aktu: i) universiteto statutą tvirtina univer­

druomene mažai derintų nuostatų,

srityje ir leisti universitetams patiems tvirtinti savo statutus. Šie statutai

kurias ilgam įtvirtinus įstatymu uni­

turėtų atitikti universitetų autentiškas

siteto Senatas; ii) statutas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir

versitetas suvaržytų savo galimybes

misijas, skatinti jų savitas bendruo­

Konstitucijos nuostatas.

Deja, šalyje, kurios teisinė sandara

Kitaip tariant, Vilniaus universiteto

dinamiškai tobulėti.

statuto teisinės formos problema virsta

yra grindžiama visuomenės institutų

nereikalinga kova tarp savo politine

ir individų nepasitikėjimu ir vienų

valdžia nepasitikinčios akademinės

menes savarankiškai veikti, o ne

būtų skirti universitetų hierarchiniam pozicionavimui pagal apsaugos nuo

politinės valdžios laipsnį. Kol šito nėra, tikintis kolegų iš kitų universitetų

kitais ir kurioje toks pasitikėjimas,

bendruomenės (bent jau aktyviosios

t. y. visuomeninio kapitalo pagrin­

jos dalies) ir pasitikėjimo savo aka­

supratimo ir Seimo narių pritarimo, įkvepiantis Vilniaus universiteto sta­

das, tėra diskusijų objektas, minėto

demine bendruomene stokojančios

tuto projektas turėtų būti priimtas

sprendimo teks palaukti. Mokslo ir

politinės valdžios. Vieni ir kiti yra

kaip lexspecialis temporaIis.

Mūsų Alma Mater verta pakovoti savo ir kitų universitetų labui Prof. Alfredas RAČKAUSKAS,

atsitinka - kuo geresnė kitų patirtis, tuo mažiau ji mums rūpi.

Neabejotina, kad dauguma valsty­ bių svajoja turėti bent vieną prestižinį, gerai pasaulyje matomą ir pripažintą universitetą, gebantį suteikti paties aukščiausio lygio išsilavinimą gabiau­ siam šalies jaunimui. Tik kiekviena šio tikslo siekia savaip. Štai Estijos valdžia

Matematikos ir informatikos fakultetas Akivaizdu, kad kiekvienas akademinės laisvės apribojimas truk­ do žmonių švietimui ir neigiamai vei­ kia tautos sprendimus bei veiksmus.

(Albertas Einšteinas, 1954m.)

Universitetai nuolatos priversti kovoti už savo autonomiją.Tai supran­ tama. Mat valdžia, skirdama biudžeto lėšų aukštajam mokslui, ne tiek siekia kontroliuoti, kur ir kaip tie pinigai išleidžiami, kiek bando švietimu pasi­ naudoti kaip politiniu įrankiu kovoje su savo oponentais. Tačiau visados, kai nors ir nedidelę pergalę pasiekia bent vienas universitetas - laimi visa valstybė. Vieną neseną pavyzdį žinome visi. Štai kitas geras pavyzdys. Grandės

ėcoles gimė 1794 metais po didžiosios Prancūzijos revoliucijos, kai buvo įsteig­ tos Ėcole Normale Supėrieure (Pa ryžia us aukštoji normalinė mokykla) ir Ėcole

Polytechniąue (Politechnikos mokykla).

Išsikovojusios išskirtinį statusą (platesnę autonomiją ir kitokį finan­ savimo modelį) tarp visų universitetų, jos tapo šalies elitinėmis mokyklomis,

savotiška valstybės akademine vizitine kortele. Jauniems Prancūzijos talenta­ ms tai yra platforma, padedanti siekti pačių aukčiausių karjeros viršūnių.

Tarp grandės ėcoles alumnų- garsūs pasaulyje filosofai, rašytojai, moksli­ ninkai, valstybės veikėjai. Vien Ėcole Normale Supėrieure parengė dvylika Nobelio premijos laureatų, dešimt Fieldso medalininkų, vieną Gausso prizo laureatą, daugybę valstybinių ir tarptautinių apdovanojimų pelniusių mokslininkų. O kaip į išskirtinę kelių aukštųjų mokyklų padėtį reaguoja kiti Prancūzijos universitetai? Gal jiems ne-

Nuotr. iš asm. alb.

naudingas toks sambūvis? Gal jie kovo­ ja prieš elitines mokyklas? Anaiptol.Tai naudinga be išimties visiems„antrosios lygos" universitetams. Pirma, jie pasipil­ do labai kvalifikuotais dėstytojais, nes nemažai elitinių mokyklų absolventų renkasi akademinę karjerą. Antra, į universitetus ateina po parengiamųjų studijų ir itin kruopščios atrankos už borto likę labai motyvuoti studentai.

O kur dar bendri moksliniai projektai, seminarai, konferencijos ir 1.1.

Be abejo, ne visada geroms idėjoms įgyvendinti reikia revoliucijų. Štai

Vokietijos valdžia susizgribo pati.

Prieš keletą metų Federalinė mokslo ir švietimo ministerija kartu su Moks­ lo taryba paskelbė „Ekscelencijos iniciatyvą". Atrinktieji universitetai kasmet gauna papildomą finansavi­ mą moksliniams tyrimams vykdyti ir savo tarptautiniam akademiniam prestižui didinti. Rezultatų ilgai laukti tikrai nereikės.Tikėtina, kad netrukus JAV bei Anglijos elitiniai universitetai sulauks rimtų konkurentų. Beje, Lietuvos mokslo taryba gal ir turėjo minčių pasinaudoti „Ekscelencijos iniciatyvos" gerąja patirtimi, tačiau nuėjo kitu keliu. Pas mus taip dažnai

įstatymu įtvirtino išskirtinį Tartu uni­ versiteto statusą, užtikrindama jam platesnę autonomiją. Taip sudarytos prielaidos universiteto proveržiui, kuris neabejotinai bus naudingas ir visai Es­ tijai. Panašių pavyzdžių galima pateikti daug. O kaip Lietuvoje? Viskas kaip socializmo laikais - visi lygūs, o lygesni tie, kurie „arčiau valdžios"? Norėtume tikėti, kad ne visai taip. Šiokio tokio pagrindo optimizmui suteikė Lietu­ vos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kuri 1990 metais įstatymu patvirtino išskirtinai Vilniaus universiteto statutą.

Nuo tos įsimintinos akimirkos praėjo daugiau nei 20 metų. Per tą laikotarpį Universiteto alumnų gretas papildė tiek šalyje, tiek pasaulyje garsūs fizikai, chemikai, matematikai, filosofai, rašy­ tojai, valstybės veikėjai, daugiau nei trečdalis Lietuvos nacionalinės mokslo premijos laureatų. Visa tai iš dalies lėmė, kad Vilniaus universitetas dabar patenka tarp 5 proc. geriausių pasaulio universitetų. Ta i pasiekta be išskirtinio finansavimo ar kokių nors privilegijų.

Ir visame šiame kontekste labai keistai skamba balsai, kad Vilniaus universite­ tą reikia grąžinti („lygiateisių universi­ tetų broliją", naująjį statutą patvirtinti kaip visų kitų universitetų - Seimo nutarimu, ir nereikia Lietuvai jokių elitinių universitetų. Viliamės, kad tai tik politinio momento grimasos. Kad ir kaip būtų, mūsų Alma Mater verta pakovoti savo ir kitų universitetų labui.

Ir ne tik dėl to, kad statutas nepakeistų savo statuso. Universitetų autonomija, mano nuomone, ne mažiau svarbu.

Kai trūksta laisvės, aukštoji mokykla gali virsti „ekspertine institucija", kurioje akademinis ginčas tampa akademiniu kiču Arminas VARANAUSKAS, VU SA prezidentas Visi dažnai išsakomi argumentai apie VU išskirtinumą ir pasiekimus yra teisingi. Taip pat žinoma, kad tobulėjimui ribų nėra, bet kartais man pritrūksta pašnekesio apie patį universiteto fenomeną ir jo svarbą visuomenės ir krašto formavimuisi.

Universitetas nėra (neturėtų būti) paprasta institucija, atliekanti vals­ tybės užsakymą. Universitetas - tai ateities kalvė, nuo kurios sėkmės priklauso mūsų visų ateitis. Kad viskas vyktų kokybiškai, būtina užtikrinti lais­ vą minčių ir idėjų mainų ekosistemą, o tam, žinoma, reikalinga ir universiteto autonomija. Daugybė universitetų yra senesni nei mūsų nacionalinės valsty­ bės, bet laikui bėgant valdžia, politikai ieškojo būdo, kaip kontroliuoti univer­ sitetus. Vienas iš labiausiai juntamų reguliavimo mechanizmų- finansai, kurie gali suteikti galimybę veikti arba kaip tikją sumažinti, priversti orientuo­ tis į antrinius uždavinius, kurie tampa būtini, norint išgyventi.

Universitetas turi būti laisvas tam, kad ramiai ir laisvai galėtų analizuoti, kritikuoti, teikti siūlymus. Jei nėra nu­ matyta pakankamai laisvės, tuomet tokia aukštoji mokykla greitai gali virsti „ekspertine institucija", kurioje akademinis ginčas tampa akademi­ niu kiču. Dažnai mes norime viską suvienodinti ir sudėlioti į stalčiukus su labai aiškiais pavadinimais, betgi ar visuomet tai yra įmanoma? Ir net jei įmanoma, ar tai geriausias ir tinka­ miausias būdas viskam daryti? Šiuo atžvilgiu suprantu švietimo

politikos formuotojus, kurie mato dažnai liūdną ir net kartais apgailėtiną situaciją aukštosiose mokyklose ir gal trūkdami politinės valios ar vedami ir kilnesnių idėjų, užuot ėmęsi esminės

V. Naujiko nuotr. struktūros pertvarkos, nusprendžia, kad juos ir mus visus gali išgelbėti standartizavimas. Tenka pripažinti, jog šioje situacijoje šis veiksmas atne­ ša dividendų (terminas pasirinktas ne veltui), bet, kita vertus, smulkmeniški teisės aktai„prastuosius" kelia į viršų, o „geruosius" traukia žemyn.

Pasikartosiu, kad trumpalaikėje perspektyvoje šie sprendimai gali atnešti naudą, bet ilgalaikėje - gali tapti, o ir taps, pražūtingi.

Visiškai nenorėdamas nuvertinti kitų Lietuvos universitetų (nors tokių Lietuvoje turime tris), manau, kad sa­ kyti, jog VU nėra geriausias, - naivu ir nepamatuota. Mes galime sakyti, kad VU nepanaudoja viso savo potencialo, ir tai bus tiesa, bet, užuot reiškus ne­ konstruktyvią kritiką, kurioje niekada nerasi jokių skaičių ar faktų, raginčiau susikoncentruoti visus, o ypač akade­ minę bendruomenę, į tų trijų Lietuvos universitetų stiprinimą, o ne mecha­ ninės nesantaikos kurstymą.

Beje, simboliška, kad pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga aršiai kritikavo reformatorių Andrių Volaną, kurio garbei pava­ dintoje gatvėje šiuo metu yra įsikū­ rusi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Gilūs klausimai, paviršutiniški svarstymai: rūpestis dėl VU autonomijos Santa KANČYTĖ, TSPMI, Lyginamosios poli­ tikos programa, I k. studentė E K.: pas medikus ir gamtininkus kviečiami išgirsti situaciją apie statutą.

M. M.: kurią valandą?

E. K.: valanda nenustatyta, vyks didžiojoje auloje.

(Iš VU SA parlamento 2011 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokolo*) Anot pal. kard. Johno Henrio Newmano, universiteto idėja prasideda nuo nepažįstamųjų susirinkimo iš visų kraštų į vieną vietą. Vilniaus uni­ versiteto statuto klausimas susideda iš daugelio aspektų, pirmiausia Universiteto statuso ir autonomijos i klausimų. Šie klausimai savo ruožtu

; * http://www.vusa.lt/uploads/user/files/ : dokumentai/parlamento_protokolai/ii_par: lamento_protokolas_[2011-11 -23J.pdf

Nuotr. iš asm. alb. gali būti keliamai kaip teisiniai ar po­ litiniai, kalbama apie administracinę ar akademinę laisvę ir pan.Tai šiek tiek apsunkina reikalą, nes nubrėžti ribas tarp šių skirtingų aspektų nėra taip paprasta. Vis dėlto toks įvairialypis klausimo kėlimas savo prigimtimi

Nukelta į 7 psl.

universitas

4

2013 m. vasaris

vilnensis

ff

______________________________________________________________________________

Vilniaus universiteto biudžetas su mintimis apie ateitį Metų pradžioje „Universitas Vilnensis“ tradiciškai domisi Vilniaus universiteto finansinėmis perspektyvomis. Tokios didelės įstaigos biudžeto sudarymas ir subalansavimas yra sudėtingas procesas, kuris užtrunka ne vieną mėnesį, tačiau šiandien administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pik­ turna ir finansų ir ekonomikos direktorius dr. Gintaras Bin­ kauskas jau gali kalbėti apie tai, kokie šie finansiniai metais bus Universitetui. Jie galbūt ir neatneš didesnių staigmenų, tačiau nestokos ir naujovių.

Viktoras DENISENKO

Asignavimai didėja, išlaidos - taip pat Pasak administracijos reikalų prorektoriaus

dr. Alekso Pikturnos, šiemet, palyginti su pra­ ėjusių metų biudžetu, Vilniaus universiteto biudžetas šiek tiek išaugo. Universitetas numa­ to gauti maždaug 7 proc. didesnius valstybės asignavimus nei pernai.„Tai yra geras ženklas.

Pastebima, kad investicijoms skiriamų lėšų vis daugėja. Šiais metais senosios Universiteto

bibliotekos renovacijai gauta 1 mln. litų. Taip pat 672 tūkst. litų - gerokai daugiau negu pra­ ėjusiais metais - gauta Botanikos sodo rekons­ trukcijos projekto tęsimo darbams", - pažymi A. Pikturna. Pasak jo, jau ketvirtus metus iš eilės didėja valstybės asignavimai studijoms (tai yra susiję su studijų krepšelių sistema). Šiandieninis Vilniaus universiteto biudžetas,

Valstybės biudžeto asignavimai

s

yra be galo sunku", - pažymi A. Pikturna.

Administracijos reikalų prorektorius jau nebe pirmus metus akcentuoja, kad perkant iš ES struktūrinių fondų lėšų vis daugiau įrangos, akivaizdžiai auga ir elektros energijos suvarto­ jimas. Šią problemą pokalbyje mini ir finansų ir ekonomikos direktorius dr. G. Binkauskas. „Tai yra didelė problema mums - tiems, kas apskaičiuoja eksploatacijos išlaidas ir ieško lėšų jas apmokėti, bet mokslininkų požiūris yra visiškai kitoks. Galima juos suprasti - jiems svarbu turėti vieną ar kitą prietaisą ir jie jį perka, tačiau viso Universiteto mastu, deja, nėra jokių procedūrų, kurios neleistų įsigyti perteklinės įrangos ar žiūrėtų, kiek mums kainuos tos įrangos išlaikymas ateityje", sakė G. Binkauskas. Finansų ir ekonomikos

10.000

2009

2010

2011

2012

2013

-♦-Studijoms

64.289

72.603

84.682

91.168

92.160

-•-Mokslui

32.538

28.702

28.187

26.184

26.931

-♦-Stipendijoms

31.568 22.296

22.966 13.464

24.521

22-539 12.856

21.796 12.846

-•-Administravimui ir ūkiui

13-025

Valstybės biudžeto asignavimai (išviso), tūkst. Lt

direktorius siūlo spręsti šią problemą įvedant centralizuotą Universiteto išteklių apskaitą,

kuri leistų kontroliuoti, ar vieno padalinio mokslininkai neperka aparatūros, kuri jau yra kitame padalinyje, tačiau panaudojama tik kokius 30 proc.

net be naujų studijų krepšelių, kuriuos gaus tik rudenį, jau yra 0,5 proc. didesnis nei visas 2012 metų biudžetas. A. Pikturnos prognozėmis, rudenį Vilniaus universitetas gali papildomai surinkti dar apie 8 mln. litų studijų krepšelių lėšų. Visa tai turėtų nuteikti optimistiškai, tačiau kol vienos biudžeto eilutės auga, kitos turi tendenciją mažėti.

Administracijos reikalų prorektoriaus teigi­ mu, smarkiai yra sumažėjusios biudžeto lėšos,

skirtos administravimo ir ūkio poreikiams. La­ biausiai verčia nerimauti Vilniaus universiteto pastatų eksploatavimo išlaidos. Šiais metais jau visu pajėgumu pradeda veikti naujas Vilniaus universiteto bibliotekos pastatas - Mokslinės informacijos ir komunikacijos centras (MKIC).

Džiaugsmą dėl jo atidarymo kiek temdo su tuo susijusios iš­ laidos. „MKIC veiklai mes negauname jokių papil­ domų valstybės biu­ džeto asignavimų.

Numatyti svarbūs projektai Vilniaus universitetas turi nemažai išlaidų, susijusių su ES struktūrinių fondų projektų vykdymu. Kalbama apie tuos projektus, kur Universitetas įsipareigoja tam tikru procentu

prisidėti prie projekto finansavimo. Pasak

A. Pikturnos, dažniausiai tos sumos neviršija 5 proc. viso projekto vertės, tačiau taip irgi susikaupia nemenka suma. „Šiais metais

mes esame numatę daugiau nei 0,5 mln. litų tolesniam tokių projektų vykdymui. Ši suma atskaičiuojama iš Bendrojo raidos fondo", - ak­ centuoja A. Pikturna. Be to, Universitetas

Vilniaus universitetui tenka administruoti

planuoja iš savo lėšų einamai­

ir praėjusių metų pabaigoje gautas gausias

papildomą ir didesnę nei paprasti terminuotieji

siais metais įvykdyti ir ke­

lėšas kai kuriems svarbiems projektams. Pasak A. Pikturnos, didžioji dalis lėšų yra skirta Nacio­ nalinio fizinių ir technologijos mokslų centro

indėliai grąžą, tam tikrais atvejais, jei rizikuo­

letą svarbių darbų. Tarp Tikiuosi, jų - maitinimo taško Medicinos fakulteto kad po 100 metų In­ ir Gamtos mokslų Pastato išlaikymui vesticinis fondas sukaups fakulteto studen­ šiais metais yra tams ir darbuo­ suplanuota apie tojams įrengimą ir generuos tiek lėšų, kad 2 mln. litų. Tas (šis projektas lėšas teko pa­ Vilniaus universitetas bus pati kainuos apie imti iš studijų 600 tūkst. litų). lėšų bei speci­ turtingiausia institucija Komunikacijos aliosios progra­ fakultete pla­ mos", - pažymi Lietuvoje. (( nuojama įrengti A. Pikturna. Pa­

sak prorektoriaus, administracijos ir ūkio poreikiams skir­

Finansų ir ekonomikos direktorius dr. G. Binkauskas

tos valstybės biudžetinių asignavimų lėšos nuo 2009

iki 2013 metų yra sumažėjusios 40 proc. Dar svarbiau yra tai, kad atitin­

kamos sąnaudos per tą patį laikotarpį yra išaugusios tais pačiais 40 proc.

Didžiąją dalį ūkio išlaidų sudaro šildymo ir elektros energijos sąnaudos, kiekvienos 2013 metais sieks apie 4 mln. litų.„Šilumos ūkį

mes esame savotiškai suvaldę (yra renovuoti šilumos mazgai), o valdyti elektros sąnaudas

vieną amfiteatrinę auditoriją. Tam iš Berdrojo raidos fondo skiriama per 400 tūkst.

litų. Universitetas yra nu­ matęs ir daugiau panašių darbų.

Bus mėginama spręsti bendrabučių renovavimo klausimą.„Nutarta, kad šiemet bus kaupiamas atskiras bendrabučių renovacijos fondas. Jį sudarys 5 proc. atskaitymai nuo pa­ jamų, gaunamų už studentų apgyvendinimą.

Iš šių lėšų mes pradėsime renovuoti bendrabu­ čius, keisime liftus", - sakė A. Pikturna. Bus kuria­ mi ir bendrabučių apšiltinimo darbų projektai.

vestuoti. Dažniausiai tokios investicijos duoda

jama investuoti į pelningesnius fondus, krizių laikotarpiu galima ir nudegti. Šiaip ar taip, tai

projektui įgyvendinti. Kita nemaža dalis lėšų teko Matematikos ir informatikos fakulteto

nėra pinigai, kurie „pravalgomi" šiandien. Tos

perkėlimui į Visorius: pagal šį projektą, numa­ tyta 40 mln. litų skirti naujojo fakulteto pastato statybai, dar 8 mln. litų - Visoriuose veikiančio Matematikos ir informatikos instituto patalpų,

apie universiteto ateitį", - sakė G. Binkauskas.

į kurias persikels dalis fakulteto mokslininkų, rekonstrukcijai.

r

lėšos kaupiamos ir investuojamos galvojant Tačiau fondo lėšas pirma reikia sukaupti. Nu­ matoma, kad jos bus kaupiamos atskaitant

kiekvienais metais iki 5 proc. iš Bendrojo raidos fondo, taip pat dalį fondo sudarys ir tikslinė me­

cenatų, darbuotojų, partnerių skiriama parama. „Tikiuosi, kad po 100 metų Investicinis fondas

Investicinis fondas - galvo­ jant apie Universiteto ateitį

sukaups ir generuos tiek lėšų, kad Vilniaus

Įdomi naujovė, kuri turėtų atsirasti šiais metais, yra Vilniaus universiteto Investicinis fondas.

Plačiau apie jį papasakoti sutiko finansų ir eko­ nomikos direktorius dr. G. Binkauskas. Nors fon­ do nuostatai kol kas nėra parengti ir patvirtinti, jau galima kalbėti apie bendrus jo principus.

Pasak G. Binkausko, Investicinio fondo idėja yra susijusi su turtingų užsienio universitetų puoselėjama tradicija.„Senieji Vakarų pasaulio universitetai turi kelis šimtmečius siekiančią tradiciją disponuoti lėšomis nuosavybės teise.

Jie taip pat turi tradiciją kaupti lėšas ir jas in­

yra tik vienas iš minėto fondo panaudojimo

universitetas bus pati turtingiausia institucija

Lietuvoje", - sakė G. Binkauskas.

Investavimas siekiant papildomų pajamų

būdų. G. Binkauskas pažymi, kad Investicinis fondas pirmiausia bus naudojamas taip, kaip

nuspręs Vilniaus universiteto Senatas. Finansų ir ekonomikos direktorius neatmetė galimybės,

kad fondo lėšos galėtų būti naudojamos ir pumpurinėms Universiteto įmonėms, sukurtoms jo mokslininkų iniciatyva ir jėgomis (tokios įmo­ nės apibūdinamos anglišku terminu Spin-off),

paremti.„Po kurio laiko šios įmonės, jeigu dirbs

pelningai, galės grąžinti fondui į jas investuotas lėšas dividendų pavidalu", - teigia G. Binkauskas.

*

universitas

2013 m. vasaris

5

vilnensis

įžvalgos k k k

Filosofų žvilgsnis: apie visuomenę ir laisvę Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios proga įprasta kalbėti apie laisvę. Tačiau ar visada tai yra kal­ bėjimas iš esmės? Tikriausiai kiekvienas savaip suprantame laisvės prigimtį bei reikšmę. Lygiai taip pat skirtingų mokslų atstovai gali skirtingai interpretuoti laisvės sampratą. Neabejotina, kad filosofijos mokslas ir filosofai yra vieni iš tų, kuriuos tiesiogiai domina laisvės sąvoka. Būtent todėl praėjusios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir artėjančios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga norėdami giliau pažvelgti į tai, kas yra laisvė ir kokią vietą ši sampra­ ta užima ne tik filosofijos moksle, bet ir modernioje Lietuvos visuomenėje, kalbiname tris šio mokslo atstovus. labai pavojingai laviruojama būtent ties šia riba", - teigia J. Čiurlionis.

Viktoras DENISENKO

Tačiau lieka klausimas, kiek kovojant su mi­

nėtomis visuomenės ydomis galėtų pagelbėti filosofija? J. Čiurlionio įsitikinimu, filosofijos

Dr. Jonas Čiurlionis: „Mūsų žmonės dar nėra pratę būti laisvi“

mokslo atstovai tikrai sugebėtų padėti visuo­ menei greičiau nueiti išsilaisvinimo kelią, tačiau pirmiausia pati visuomenė turi norėti ir gebėti išgirsti filosofus.„Tikrieji filosofai niekada neis į

Pasak VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros lektoriaus dr. Jono Čiurlionio, laisvė -

gatvę su transparantais ir lozungais. Be to, kita problema yra ta, kad filosofai šiandien nustumti į šalį, į ariergardą, o avangarde šaukia populistai, politikai ir visi kiti, kam trūksta dėmesio", - ap­ gailestauja J. Čiurlionis.

būtina filosofijos sąlyga. „Vergas nėra linkęs į filosofiją. Jau senovės graikai pastebėjo, kad filosofuoja tik laisvas žmogus", - pažymi J. Čiurlionis. Jo teigimu, laisvė kaip koncepcija

domino žmones jau nuo Antikos laikų: „Iš tų laikų mes turime išsivysiančią artės liberales (laisvųjų menų) sąvoką. Tai menai, kurie yra reikalingi laisvam žmogui, norinčiam būti civi­ lizuotam. Čia, pavyzdžiui, šalia gramatikos yra ir loginis mąstymas." J. Čiurlionio manymu, su

laisvės sąvoka yra glaudžiai susijęs liberalistinis mąstymas, Džono Loko ir Džono Stiuarto Milio filosofija. Šiandieniam žmogui laisvės samprata yra ne

mažiau reikšminga nei praeities filoso­ fams. Anot J. Čiurlionio, Lietuygffff • voje (ir visoje posovietinėje erdvėje) vis dar gana stipriai juntami va­

Dr. Jonas

Dr. Naglis Kardelis: „Reikia suvokti, kad valstybė - tai mes“ Tai, kad laisvė yra filosofijos pagrindas nuo pat jos ištakų, akcentuoja ir VU Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentas dr. Naglis Kardelis. Jis sako, kad žiūrint lingvistiš­ kai senovės graikų kalbos žodis, apibūdinantis laisvę, sieja šią sampratą su žmogiškumo pri­ gimtimi (graikų kalbos žodžio„laisvė" -eleuthera- šaknį galima pamatyti ir lietuviškame Čiurlionis: žodyje „liaudis", ir rusiškame žody­ je „ntodu" (žmo­ nės). N. Karde­ lio manymu, laisvė nusa­ ko ir filosofo laikyseną pasaulyje: ■ „Filosofas yra linkęs save suvokti kaip laisvesnį negu kiti žmonės. Filo­ sofinis požiūris yra laisvas, nes jis nėra tiesiogiai veikiamas susi­ formavusių nuostatų." Su tuo yra susijęs ir filosofų skeptiškumas, kuris, anot pašnekovo, yra pozityvus dalykas. „Skeptikas - tai tas, kuris žiūri savo akimis. Skep­ tiškumas pirmiausia yra susijęs su graikų mąs­ tymui būdingu vizualumu", - teigia N. Kardelis.

Filosofas atkreipia dėmesį, kad laisvė nėra suvokiama kaip beribis reiškinys. „Neegzistuoja beribės laisvės, bet yra tik tam tikra galimybių visuma. Filosofas sugeba pamatyti galimybių lauką, pamatyti tai, ką jis tame lauke gali daryti, ir atsikratyti dirbtinių kliūčių, kurios tam trukdy­ tų", - sako N. Kardelis. Tačiau tai, kas nesukelia problemų filosofui, gali būti nepasiekiama pa­ prastam žmogui. Pasak N. Kardelio, dabartinėje Lietuvos visuomenėje pastebima aiški vidinės laisvės stoka. Šiandienis mūsų šalies gyventojų

Manau, kad turi būti nubrėžta aiški skirtis tarp patriotizmo ir naciona­ ma yra ta, kad mūsų žmonės lizmo. Aš matau, kad Lietuvoje dar nėra pra­ tę būti laisvi. dažnai labai pavojingai la­ Daug kas jau- Į čiasi susivar­ viruojama būtent ties šia žęs, daug kas bijo, daug kas yra riba. į į propagandos ver­

dinamosios „sovie­ tinės traumos" padariniai: „Iš esmės proble­

gas ir pan. Mes nesame pratę reikšti savo minčių ir bendrauti taip laisvai, kaip šimtmečius laisvai augę vakariečiai." Čia reikėtų kalbėti apie psichologinį homo

sovieticus sindromą, kuris buvo sąmoningai for­ muojamas Sovietų Sąjungoje.„Žmonės būdavo bauginami, jie bijodavo kalbėti ir mąstyti laisvai, nes galėdavo sulaukti sankcijų. Jau nekalbu apie tai, kad mes neturėjome vieno iš esminių liberalizmo principų - privačios nuosavybės.

Todėl manau, kad ir dalis šiandienių Lietuvos problemų y-a paveldėtos iš to homo sovieticus atspaudo", - sako J. Čiurlionis.

Filosofo manymu, kalbėjimas apie laisvę tam tikrų dienų progomis yra gerai, tačiau svarbu matyti ir kitas tendencijas, kurios gali būti ne tik nenaudingos, bet ir tiesiog pavojingos. „Verkšlendami ir mąstydami apie tai, kokie mes esame puikūs, nuostabūs, unikalūs, ak­ centuodami romantiškus tautos pranašumus, neretai laviruojame ties nacionalizmo riba.

Manau, kad esminis dalykas, kuris turi būti padarytas, - nubrėžta aiški skirtis tarp patrio­ tizmo, kuris būdingas Lietuvoje gyvenančiam ir ją mylinčiam žmogui nepaisant jo tautybės, ir nacionalizmo, kuriam būdinga iškelti vieną tautą virš kitų. Aš matau, kad Lietuvoje dažnai

mąstymas yra sykiu ir gana archajiškas, ir lengvai pasiduodantis masinės kultūros ir trumpalaikės mados įtakai. Lietuvos visuomenė pozicionuoja save kaip laisvą, tačiau iš tikrųjų tokia nėra.„Žmogus, apakintas nežabotos laisvės iliuzijos, dažnai pats save apriboja (bet to nemato). Jam atrodo, kad jis yra laisvas, tačiau tuo pat metu atsisklei­ džia tai, kad jis yra tam tikrų aistrų ar kokios nors masinės psichozės vergas", - aiškina N. Kardelis.

riaus, net dalis dabartinių filosofų

Kalbėdamas apie kitas modernios Lietuvos visuomenės problemas, j filosofas ap­ gailestauja, kad mūsų šalies žmo- ■ nės stokoja socialumo: „Pavyzdžiui, jie mažai dalyvauja įvairių visuomeninių

v

mano, kad nėra prasmės klausti apie valios laisvę. „Mano nuomone, tai Bį klaidingas įsitikinimas.

Laivės nepripažini­ mas tolygus asmens nepripažinimui. Jeigu egzistuoja moralinis apsisprendimas, tai reikia pripažinti, kad žmogus valdo save. Tai būtinas moralinės savivokos elementas. Moralės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jis yra veiksmo pradžioje, kad jo veiksmai skiriasi nuo vyksmo, t. y. to, kas su juo atsitinka nepriklausomai nuo jo valios", teigia A. Jokūbaitis.

Tačiau vidinės laisvės problema, filosofo ma­ nymu, yra gana komplikuota:„Kai kas iš filosofų vidinės laisvės net nelaiko laisve, priskirdami ją autentiškumo idealui. Pradėję kalbėti apie vidi­ nę laisvę, neišvengiamai baigiame samprotavi­ mais apie ugdymą, kultūrą ir dvasinį gyvenimą."

Viešo kalbėjimo apie laisvę temą A. Jokūbaitis yra nagrinėjęs ir neseniai pasirodžiusioje savo knygoje „Vertybių tironija ir politika". Pasak filo­ sofo, švenčių proga pakiliai kalbama apie laisvę, tačiau dažniausiai nepastebima, kad šiandien net laisvė nuo vertybių tapo viena iš vertybių: „Mes klaidingai manome, kad žmogaus gyve­ nimo prasmei sukurti užtenka laisvo pasirinki­ mo. Mes prarandame supratimą, kad ne patys kuriame daugelio dalykų prasmę. Laisvei įpras­ minti reikia kažko daugiau negu vien tik laisvo pasirinkimo. Demokratinių visuomenių žmonės mėgsta abstrakcijas, nes apimdamos daugelį konkrečių dalykų jos padeda sutaupyti laiką.

Tai pagrindinis mūsų dabartinių žongliravimų „laisvės" sąvoka bruožas. Samprotaudami apie laisvę, mes taupome laiką." Šiame kontekste

Dr. Naglis Kardelis:

Žmogus, apakintas nežabotos laisvės iliuzijos, dažnai pats save apriboja. į į

organizacijų veikloje. Jie linkę ką nors daryti tik tada, kai jiems už tai mokama. Mūsų visuomenei trūksta saviorganizacijos įgūdžių - to, kas būdinga brandžioms politinėms bendruomenėms."

N. Kardelio teigimu, mūsų visuomenėje žmogus dažniausiai yra linkęs rūpintis tik tuo, kas tiesio­

giai su juo susiję.

Oficialiose Lietuvos šventėse, kuriose iš­ reiškiama laisvės idėja, N. Kardelis pasigenda neformalaus santykio su šalies valstybingumo tradicija bei natūralumo: „Galbūt tai yra susiję su visuomenės nuovargiu, su tam tikromis patirtomis neteisybėmis. Kitas klausimas, ar jos iš tiesų yra patirtos, ar tik įsivaizduojamos, bet kad ir kaip būtų, žmonės jaučiasi ir įskaudinti, ir apgauti. Juos veikia tam tikros apgaulingos iliuzijos. Galbūt todėl jiems ir atrodo, kad ta valstybė neatitinka jų lūkesčių, o laisvės ir valstybingumo idėjos yra devalvuotos." Filo­ sofo manymu, iš šios situacijos yra viena išeitis: „Reikia suvokti, kad valstybė - tai mes. Kai švenčiame Vasario 16-ąją - minime ne tik tai, kas buvo 1918 metais. Mes tęsiame tą tradiciją, nes esame įsipareigoję tiems kilniems idealams, kurie buvo tuo metu nužymėti. Jeigu to tęsti­ numo nejaučiame, ta šventė yra tik butaforija."

Pasak N. Kardelio, ir Vasario 16-oji, ir Kovo 11 -oji turi būti vertinamos kaip projekcija į ateitį, o ne į praeitį. Per projekciją į ateitį galėtų atsiskleisti ir visuomenės optimizmas bei vilties potencialas.

Prof. Alvydas Jokūbaitis: „Laisvė tampa mažai ap­ mąstyta demokratinės Lietu­ vos abstrakcija“ VU Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros, TSPMI Politikos teorijos kate­

dros vedėjas profesorius Alvydas Jokūbaitis pro­

vokuoja ir teigia, kad mokslininkai nieko negali pasakyti apie laisvę:„Jie ieško ne laisvės, bet jos priešingybės - dėsnių, būtinybės, sąly­

gotumų, priklausomybės. Gamta ir visuomenė suvokiamos kaip gerai funkcionuo­ jantys mechanizmai.

Kokia prasmė klausti apie traktoriaus ar a šaldytuvo laisvę? O Mokslininkai laisvę pašalino iš pašau-

lio sampratos, bet

M

yra ir daugiau pavojų. „Bijau, kad laisvė tampa mažai apmąstyta demokratinės Lietuvos abs­ trakcija. Turime tikėjimą laisve, bet neturime jos teologijos. Mūsų studentai filosofine laisvės refleksija nesiekia Andriaus Volano XVI amžiuje nubrėžto lygio", - apgailestauja filosofas.

A. Jokūbaitis mato ir specifines filosofijos gali­ mybes, kurios labai praverstų šiuolaikiniame pasaulyje:„Niekas negali paneigti mokslinių tyrinėji­ mų ir technologijų laimėjimų.Tačiau pastarieji vis labiau skatina scientistinę galvoseną, kuri nežino ribų ir grasina individų moralinei autonomijai bei laisvei. Filosofijos uždavinys - nubrėžti ribas mokslo kolonializmui, jo skverbimuisi į jam ne­ priklausančias sritis. Mokslui ir laisvei reikia ribų, kad jie netaptų didelio blogio šaltiniu."

Prof. Alvydas Jokūbaitis:

Švenčių proga pakiliai kalbama apie laisvę, tačiau daž­ niausiai nepastebima, kad šiandien net laisvė nuo vertybių tapo viena iš vertybių.

švenčių progomis kal­ ba apie politinę ir aka­ deminę laisvę.Tai didelisjų

nenuoseklumas." Pasak profeso-

universitas

6

2013 m. vasaris

vilnensis

fff

fakultetuose___________________________________________

Slaviškose žemėse - lietuviškos kultūros šiluma Lietuvybė ir jos kultūri­ nės apraiškos aktyviai skleidžiamos Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos pasienio teritorijų kul­ tūros centruose. Šiose lietuvybės salelėse lan­ kėsi ir mokslinę infor­ maciją rinko VU Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros dėsty­ tojos prof. dr. Virginija Jurėnienė ir doc. dr.

Aistė Urbonienė.

Lietuvos mokslo tarybos finansuoja­ mas projektas „Kultūros centrų eduka­ cinė veikla tarpkultūriniu bendruome­ nių mobilizavimo aspektu" vykdytas ke­ liais etapais. 2012 m. vasaros pabaigoje buvo atliekamas kiekybinis tyrimas astuonių Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos pasienio teritorijų kultūros centruose.

Antrojoje šių metų sausio pusėje pra-

Prof. V. Jurėnienė ir doc. A. Urbonienė Gusevo kultūros centre.

Doc. A. Urbonienės nuotr. dėtas antrasis tyrimo etapas - renkami kokybinio tyrimo duomenys. Surinku­ sios interviu medžiagą lietuviškuose kultūros centruose, esančiuose pasie­ nio su Rusija ir Baltarusija teritorijose, tyrėjos sausio 18-21 d. aplankė Guseve ir Sovetske (Kaliningrado srityje) veikiančius lietuvių ir vietos kultūros

centrus, susitiko su ten gyvenančiais ir lietuvybę skleidžiančiais žmonėmis. „Šiose vietose lietuvių bendruomenės

labai silpnos: dauguma ten gyvenančių lietuvių yra nutautėję, praradę savo kultūrinį tapatumą, jų vaikai ir vaikaičiai nebemoka kalbėti lietuviškai, - tvirtina prof.dr.V. Jurėnienė.- Lietuvių kultūros

sklaida daugiausia užsiima aktyvūs pa­ triotai, kuriems lietuvybės palaikymas yra tiesiog gyvenimo būdas. Tačiau ir jiems labai trūksta solidarumo, kuriuo mūsų tautiečius gerokai lenkia kitų tautybių bendruomenės, pvz., ukrai­ niečių ar lenkų."

Baltarusijoje (sausio 24-28 d.) moks­ lininkės aplankė du lietuvių kultūros centrus - Rimdžiūnuose ir Pelesoje.

VU KHF dėstytojoms itin didelį įspūdį paliko Pelesos lietuviškosios mokyklos bendruomenė, šiame regione veikianti kaip galinga ir puikiai vietos lietuvius mobilizuojanti jėga. „Džiugino nuos­ tabūs šilti žmonės, degantys meile lietuvybei, imponuojantys strateginiais sprendimais. Jų pastangomis į jaukias ir šviesias klases vis gausiau renkasi vaikai. Ši bendrojo lavinimo mokykla veikia ne tik kaip švietimo įstaiga, turinti itin gerą reputaciją tarp vietos mokyklų, bet ir kaip neformalus lietuvių kultūros cen­ tras", - buvo maloniai nustebinta doc. dr. A. Urbonienė. Pelesos lietuviškosios mokyklos vadovai ir mokytojai kartu su vietos bažnyčios kunigu rengia Lietuvos valstybinių švenčių minėjimus, lietuvių etninės kultūros vakarus.

Minske mokslininkės susitiko su Lie­ tuvių kultūros, švietimo ir informacijos centro steigėja ir direktore režisiere

V.Tarnauskaite ir kitais aktyviais lietuvių bendruomenės nariais. Centrui priklau­ sančiame Rimdžiūnų kultūros centre su jo direktore buvo aptarti aktualūs šios organizacijos veiklos klausimai: neformalus ugdymas meno kolektyvų programose ir lietuvybės puoselėjimo gairės.

Jau rudenį mokslininkių surinktų duomenų analizė bus pristatyta aps­ kritojo stalo diskusijose, kurios vyks trijose šalyse: Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Pasak tyrėjų, išvykos į lie­ tuvybės saleles Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje buvo vertingos įvairiais aspektais. „Greta vertingos tyrimų medžiagos, atskleidžiančios lietuviš­ kųjų kultūros centrų situaciją Rusijos ir Baltarusijos pasienio su Lietuva teritorijose, liko neišdildomi kelionių įspūdžiai, daug šiltų prisiminimų, pažadų padėti kontaktais ar literatūra bei informacija. Buvo užmegzti gražūs ryšiai, padedantys pagrindą tolesniam Vilniaus universiteto ir lietuvybę slaviškuose kraštuose puoselėjančių žmonių bendradarbiavimui ", - pro­ jekto rezultatais ir tęstinumu džiaugėsi mokslininkės.

socialinę veiklą - priėmėme Vilniaus ir Bagaslaviškio vaikų dienos centrus lankančius vaikus", - pasakojo Eko­ nomikos falukteto dekanas doc. dr.

Jonas Martinavičius. Mokiniai, net ir patys mažiausi, buvo labai susido­ mėję studijomis. Jiems rūpėjo, ko­ kiais pažymiais vertinami studentai, kiek trunka paskaitos, ar jose galima kramtyti gumą, valgyti traškučius rašant testus, ar studentai užmiega per paskaitas, kas yra stipendijos ir pan.„Tikrai labai smagu sulaukti tokių smalsių svečių. Ne mažiau džiugino ir gimnazijų bei vidurinių mokyklų vyresnių mokinių susidomėjimas. Į su­ sitikimus rinkosi pilnos salės mokinių, jie aktyviai klausinėjo apie galimybes įstoti, gauti stipendiją, atlikti praktiką, dalyvauti mainų programose ir baigus studijas sėkmingai įsidarbinti. Mus ža­ vėjo nuoširdus mokinių domėjimasis savo ateitimi, į tokias mokyklas norisi grįžti daugiau pabendrauti", - sakė doc.dr.J. Martinavičus. Ateityje fakul­ tetas planuoja ne tik tęsti susitikimus

su mokiniais, bet ir rengti jų apklausas apie studijų lūkesčius, poreikius, stebėti tam tikirų mokyklų mokinių paraiškų skaičių irįstojimo rezultatus, kad būtų galima savo įžvalgomis pasi­ dalyti ir su mokyklų vadovais.

Dėmesio šią žiemą užteko ne tik būsimiems studentams, bet ir esamiems. Vilniaus universitetas ir UAB „MG Baltic" pasirašė paramos sutartį. Koncernas skirs tris vardines stipendijas Ekonomikos fakulteto IV kurso ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo bei vadybos informacinių sistemų studijų pro­ gramų geriausiai besimokantiems studentams. Dekano ir fakulteto stu­ dentų atstovybės paskirtų atstovų ko­ misija vertino studentų motyvacinius laiškus, mokslinius ir visuomeninius pasiekimus, studijų rezultatus. Iš ko­ misijos pateiktų kandidatų laureatus atrinks „MG Baltic" atstovai. Dekanas pasiryžęs šiemet atnaujinti buvusius ir užmegzti dar daugiau naudingų ryšių su Lietuvos verslininkais.

Kauno humanitarinio fakulteto inform.

Darbingos EF žiemos atostogos Šią žiemą Ekonomikos fakultetas neturėjo kada atostogauti. Atnaujintos ben­

dradarbiavimo sutartys su garsiomis kompanijomis „Ernst&Young Baltic“ bei „MG Baltic“, fakulteto atstovai dalyvavo išvykose į vidurinio lavinimo mokyklas bei gimnazijas, kur bendravo su mokiniais, o Vilniaus ir Bagaslaviškio vaikų die­ nos centrus lankantys vaikai patys atvyko pasisvečiuoti į Ekonomikos fakultetą.

Diana MIELIAUSKAITĖ Sutartis su „Ernst&Young Baltic" tęsiasi jau kelerius metus. Studentai kompanijoje ne tik atlieka profesines praktikas, bet ir nemažai jų lieka sė­ kmingai darbuotis bei kopti karjeros laiptais.„Sutartį šįkart atnaujinome bendradarbiavimas taps dar glaudes­ nis. „Ernst&Young Baltic" specialistai dalinsis savo žiniomis su studentais per įvairias paskaitas ir seminarus. Įdomu tai, kad dalis šių specialistų yra mūsų fakulteto absolventai. Smagu, kad buvę studentai grįžta jau kaip specialistai, turintys patirties ir no­ rintys ja pasidalyti. Taip pat kartu su „Ernst&Young Baltic" įsitraukiame į

Sutartį pasirašė UAB „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus ir VU 1. e. p. rektorius prof. Jūras Banys. V. Naujiko nuotr.

Literatūros simpoziumas Oksfordo ir Kembridžo klube Praėjusių metų gruodžio 15-18 d.

Oksfordo ir Kembridžo klubas (The Oxford and Cambridge Club) Londone organizavo elitinį renginį - Londono literatūrinį simpoziumą, kuriame daly­ vavo kviestiniai akademinio pasaulio atstovai iš įvairių šalių ir universitetų: nuo Kembridžo ir Londono universite­ tų iki Kataro, Saudo Arabijos, Brazilijos, Lenkijos, Estijos, JAV, Naujosios Zelan­ dijos universitetų. Šiame simpoziume dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto prodekanė, anglų literatūros profesorė Regina Rudaitytė.

Simpoziumas, kurio tema -„Charlesas Dickensas ir Viktorijos epocha", buvo skirtas anglų rašytojo Ch. Dickenso kūrybai, jos refleksijai ir re­ cepcijai kitose kultūrose. Kadangi dalyvių geografija buvo gana plati, o kultūrinė ir istorinė patirtis taip pat be galo įvairi ir skirtinga, išsirutuliojo įdomios diskusijos, mezgėsi vertingi tarptautiniai kontaktai. Paralelės tarp

istorinio-kultūrinio kon­ teksto Viktorijos epochos Ang I ijoje i r XIX a. kitose ša­ lyse įskėlė vertingų įžvalgų ir davė peno refleksijoms.

Unikali to meto politinė-istorinė bei kultūrinė lietuviška patirtis neabejo­ tinai sulaukė simpoziumo dalyvių susidomėjimo. oxfordandcambridgeclub.co.uk nuotr.

Neįkainojamo solidumo ir žavesio šiam renginiui suteikė savo svečiais, organizuoti renginius pati klubo, įsikūrusio senoviniuose ir netgi pernakvoti. Be abejo, klubas XVIII a. rūmuose su židiniais, marmuro turi savo griežtas taisykles ir aprangos laiptais, milžiniškomis puošniomis kodą: klubo viduje negalima fotogra­ salėmis, aplinka - impozantiška ir fuoti, išskyrus tik salę, kurioje vyksta renginys; negalima rūkyti, kalbėti įpareigojanti. Simpoziumas vyko mobiliuoju telefonu; lauke ant klubo kunigaikščio Marlboro salėje. Klubas laiptų gerti gėrimų. Apranga klube uždaras, skirtas Oksfordo ir Kembridžo taip pat oficiali: vyrams privalu dėvėti universitetų alumnams ir profesūrai, švarkus ir kaklaraiščius, moterims kurie čia gali bet kada užsukti praleisti kostiumėlius; jokių džinsų ir sport­ laiko, susitikti su kolegomis, paskaityti bačių - netinkamai apsirengę į klubą jaukioje ir turtingoje bibliotekoje (jos tiesiog neįleidžiami. fondai - 25 000 knygų), papietauti su

Angliškų klubų fenome­ nas gerai žinomas visiems, bent kiek susipažinusiems su anglų kultūra, literatūra ir akademiniu gyvenimu.

Nuo pat atsiradimo XVII a. klubai yra svarbūs An­ glijos gyvenime. Ypač XIX a. vidurinio sluoksnio ir aukštuomenės vyrams buvo įprasta priklausyti kokiam nors klubui. Ši tradicija išliko iki mūsų laikų. Oksfordo ir Kembridžo klubas įsikūręs Pal Malo gatvėje, kurio­ je susitelkę garsiausi istoriniai klubai, pačioje Londono širdyje tarp Pikadilio, Parlamento rūmų, Trafalgaro aikštės ir Vaitholo. Šis klubas gyvuoja nuo 1830 m., jam priklausė tokie garbūs asmenys kaip lordas Palmerstonas, H. Macmillanas, Velingtono kuni­ gaikštis, rašytojas W. M. Thackeray'us, poetas, Nobelio premijos laureatas T. S. Eliotas, o jų būrį papildo karališ­

kieji asmenys, kiti žymūs garbės nariai: Velso princas, Edinburgo kunigaikštis, Danijos karalienė Margaretė II, Nor­ vegijos karalius Haraldas V, Belgijos princas Filipas, lordas Pattenas, lordas Sainsbury ir kiti nusipelnę asmenys.

Beje, tik 1996 m. klubo nariai vyrai bal­ sų dauguma priėmė sprendimą įsileisti į klubą moteris kaip visateises klubo nares, joms buvo atvertos visų klubo patalpų durys. Pirmąja garbės nare tapo Danijos karalienė Margaretė II. Be turiningos akademinės pro­ gramos, sekmadienio popietę sim­ poziumo dalyviams buvo surengta ekskursija po Ch. Dickenso aprašytas, jo paties ir jo herojų gyventas vietas centriniame Londone, Laivyno, Pal Malo, Strando gatvių rajone, kurtebestovi„dikensiški" namai, kai kurie išlikę iš XII amžiaus.

Filologijos fakulteto inform.

universitas

2013 m. vasaris

7

vilnensis

_____________________________________________________________________________

fff

VU superkompiuteriu bus perkoduotas LRT vaizdo archyvas Vasario 14 d. Nacionaliniame atviros prieigos mokslinės komunikaci­ jos ir informacijos centre (MKIC) pasirašyta Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) bendradarbia­ vimo sutartis. Ja pradedami LRT archyvinės vaizdo medžiagos perko­ davimo darbai, kuriuos, pasitelkę Baltijos šalyse galingiausią Fizikos fakulteto superkompiuterį, atliks VU mokslininkai.

Tikslas - visuomenei prieinamas archyvas „Džiaugiamės galėdami pasirašyti sutartį su nacionaliniu transliuotoju.

Kaip sakė vienas europarlamentaras,

de facto Vilniaus universitetas yra nacionalinis, taigi šiandien dvi nacio­ nalinės organizacijos pasirašė sutartį tam, kad visiems Lietuvos gyvento­

Perkoduos superkom­ piuteriu „Fizika 1000“ LRT vaizdo archyvo perkodavi­ mo darbai bus atliekami VU Fizikos fakulteto superkompiuteriu „Fizika 1000". Jis skirtas spręsti ypač didelių išteklių reikalaujantiems uždaviniams. „Superkompiuteris - tai daug vienu metu dirbančių kompiuterių: užduo­ tys, kurioms atlikti prireiktų savaičių ar mėnesių, superkompiuteriu atlie­ kamos per keletą minučių ar valandų", - kalbėjo prof. J. Banys. Šiuo metu VU veikia keturi super­

kompiuteriai, turintys nuo 100 iki

LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius ir i. e. p. rektorius prof. J. Banys. V. Naujiko nuotr.

jams galėtume teikti informaciją", -

generalinis direktorius Audrius Siau­

po pasirašymo ceremonijos kalbėjo I. e. p. rektorius prof. Jūras Banys. Anot

rusevičius, suskaitmeninto LRT vaizdo archyvo failai yra labai dideli, o kad jie

jo, superkompiuteris yra tik maža dalelė viso VU mokslinio potencialo, todėl su nacionaliniu transliuotoju

būtų prieinami visuomenei per inter­ netą, būtina tuos failus perkoduoti „suspausti".„Mūsų tikslas - LRT vaizdo

bus bendradarbiaujama ir ateityje.

Kaip pasakojo sutartį pasirašęs LRT

archyvą padaryti laisvai prieinamą

Fizikos fakultete pristatyta atnaujinta kompiuterinių tinklų laboratorija Sausio 9 d. Fizikos fakultete pristatyta at­ naujinta kompiuterinių tinklų (KT) laboratorija.

Laboratorijos vadovas doc. F. Ku­ liešius pasidžiaugė, kad laboratorija, ko gero, yra geriausia Rytų Europoje, jos vertė - ne vienas milijonas litų, ji įrengta naudojant įrangą, gautą kaip „Cisco Systems" parama universitetui.

KT laboratorija, kurioje Fizikos ir kitų fakultetų studentai supažindinami su kompiuterinių tinklų technolo­ gijomis, veikia nuo 2000 m. Tada į studijų programas buvo įtrauktas kompiuterinių tinklų kursas, paremtas „Cisco Systems" mokymų padalinio parengta metodika ir mokymo me-

V. Naujiko nuotr. džiaga, orientuota rengti tarptautinę sertifikaciją atitinkančius specialistus ir de facto tapusia standartu šioje srityje. VU FF tapo pirmuoju tokių kursų (visame pasaulyje vadinamų „Cisco" tinklų akademija) centru Lie­ tuvoje, o vėliau - regionine akade­ mija, rengiančia ne tik sudentus,

Gilūs klausimai, paviršutiniški svarstymai: rūpestis dėl VU autonomijos Atkelta iš 3 psl. atitinka pačią Universiteto, kaip įvai­ rių sričių žinovų susitikimo, idėją. Ir medikai, irgamtininkaituri šį klausimą savaip svarstyti.

Reikia pripažinti, kad iki šiol svarstymųVU autonomijos tema daugiau­ sia girdėti iš Universiteto teisininkų stovyklos (žinoma, yra išimčių). Tai natūraliai kyla dėl to, kad statuto ren­ gimas yra iš dalies teisinis uždavinys ir nesutarimas dėl šio statuto tvirtinimo Seimo įstatymu, o ne nutarimu taip patyra iš dalies yra teisinis klausimas.

Vis dėltc toks teisinių argumentų dominavimas svarstant klausimą yra žalingas mažiausiai dėl dviejų priežas­ čių: pirma, tai atveria kelią spekuliaci­ joms dėl privataus VU bendruomenei priklausančių teisininkų intereso, kaip bus išspręstas šis klausimas, antra, tai nuskurdina patį klausimo svars­ tymą. Žiūrint iš politikos mokslų perspek­

tyvos peršasi mintis, kad kalbant apie VU autonomijąji suvokiama pirmiau­ sia negatyvios laisvės prasme, t. y. kaip laisvė nuo kažko, laisvė nebūti valdomam. Sero Isaiaho Berlino dvie­

jų - pozityviosios ir negatyviosios laisvės sampratų idėja buvo nemažai kritikuota būtent dėl abejonės, ar įmanoma atskirti šiuos du laisvės aspektus ir kalbėti tik apie laisvę nuo kažko, tarsi tai kartu nebūtų ir laisvė kažkam - kaip dvi monetos pusės. Da­ bartinis autonomijos idėjos kėlimas dažnai iškyla arba-arba pobūdžiu, tuo labiau primindamas suvereniteto, o ne autonomijos klausimą. Autono­ mija visada yra ir laipsnio klausimas, tačiau suverenitetas arba yra, arba jo nėra. Carlas Schmittas kalbėjo, kad suverenas prasideda nuo tvoros: aptveriama teritorija, kurioje galioja aukščiausia suvereno valdžia. Tačiau ar apsitverus savaime įgyjama ir au­ tonomija? Šis žodis neabejotinai turi

laisvės atspalvį, todėl autonomijos klausimo kėlimas toks jautrus ir kartu aštrus kiekvienam suprantančiam akademinės laisvės kainą ir vertę valstybės gyvenime. Vis dėlto tai nėra laisvės sinonimas. Arba greičiau įmanomi ir kiti sinonimai, pavyzdžiui, savivalda. Bet ar savivalda yra tas pat, kas suverenitetas? Kitaip tariant,

2000 branduolių ir iki 4TB operatyvio­ sios atminties. Vienas iš pagrindinių jų naudojimo tikslų - spręsti sudėtingus Saulėtekio technologijų ir Santaros slėnių mokslo uždavinius.

Superkompiuteriai pasižymi spe­

greičiau, tam naudojant šimtus ar tūkstančius skaičiavimo branduolių, arba per tą patį laiką išspręsti daug kartų didesnės apimties uždavinį.

Numatoma, kad Lietuvoje unikaliu Fizikos fakulteto didelio našumo superkompiuteriu LRT internetinis vaizdo archyvas bus perkoduotas per 4-6 mėnesius.

Perkoduos unikalų archyvą Unikalus LRT vaizdo archyvas kasdien pasipildo maždaug 8 valan­ domis. „Tik pas mus galima pamatyti visą Gintaro Rinkevičiaus muzikinę karjerą ar Valdą Adamkų, Čikagoje su­ tinkantį vieno JAV prezidento žmoną, atvykusią į lietuvių šventę", - pasakojo A. Siaurusevičius.

Pasak LRT generalinio direktoriaus, šiais metais ketinama perkoduoti 12 tūkst. valandų, o kitais metais gali­ ma tikėtis, kad visas 30 tūkst. valandų archyvas bus prieinamas visuomenei.

IRVS inform.

visuomenei", - kalbėjo jis.

cifine architektūra. Lietuvoje esami superkompiuteriai yra dviejų tipų: bendrosios ir paskirstytosios atminties.

Superkompiuterio užduotis-į mažes­ nes dalis suskaidytą uždavinį išspręsti

bet ir instruktorius kitoms mokymo įstaigoms.

Seniai brandintą mintį pradėti rengti aukštesnio - CCNP (Cisco Certified Netvvorks Professional) lygmens spe­ cialistus paskatino Lietuvoje įsikūrusio „Barclays" technologijų centro vadovy­

Paroda Medicinos fakultete Vasario 16-osios šventės preliudija

bė. Nuo 2011 m. šis kursas įtrauktas į studijų planus kaip pasirenkamasis ar laisvasis dalykas, o pernai kursui rei­ kalinga laboratorija, aktyviai remiama fakulteto vadovybės, buvo išplėsta į papildomai skirtas ir atnaujintas pa­ talpas, įdiegta nauja techninė įranga, saugi nuotolinė prieiga (netgi elektros maitinimo lizdai valdomi interneto naršykle), darbo laiko rezervavimo ir rezultatų analizės sistemos. Kartu su „Barclays" ir „Cisco" specialistais pradėti rengti KT seminarai studen­ tams, organizuojamos projektinės užduotys.

Fakulteto ir visiems universiteto stu­ dentams sudarytos puikios sąlygos tiek susipažinti su KT pagrindais, tiek siekti profesinio meistriškumo, tiek rengti kursinius ar baigiamuosius darbus.

Vasario 12 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete atidaryta paroda „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje". Parodos fotodokumentų ir nuotraukų rinkinyje įprasminta ne tik praeities, bet ir nūdienos dvasia.

Plačiau skaitykite naujienos.vu.lt „U. V." inform.

Fizikos fakulteto inform. pirmiausia reikia klausti, kokia yra autonomijos prasmė.Tačiau šio klau­ simo neatsakysime neiškėlę kito, dar fundamentalesnio klausimo: kokia yra universiteto prasmė?

Tokio klausimo neatsakysi vien parodydamas pirštu į kitų šalių uni­ versitetus ar tai, kas yra prašyta jų statutuose. Kai žiūrima, kas parašyta, užuot kėlus klausimą, kokiais princi­ pais remiantis visa tai parašyta, kodėl pasirinkti būtent tokie principai ir kiek jie tinka mūsų situacijai, galima patekti į absurdišką padėtį, kai ir proponuojanti, ir oponuojanti šalis remiasi tais pačiais užsienio universi­ tetais savo pozicijai paremti. Nelabai tikiu, kad geresnė padėtis, kai vieni rodo į vienokį universiteto valdymo modelį, kiti - į kitokį, nes tokiu būdu tik pareiškiamas akivaizdus faktas, kad egzistuoja skirtingi valdymo modeliai. Neveikia net magiškas „Va­ karų šalyse" argumentas, nes jose tie skirtingi modeliai ir aptinkami, todėl vienintelė išeitis klausti, koks modelis iš principo mums tinkamiausias, o čia savaime glūdi klausimas - kas mūsų universitetas iš esmės yra.

Tačiau čia vėl grįžtame prie to pa­ ties: kad būtų galima atsakyti į tokį klausimą, svarstymuose turi dalyvauti visa bendruomenė ir tai netgi yra savotiškas pasitikrinimas, ar tokia

bendruomenė apskritai esti. Nors Vilniaus universiteto statuto ir auto­ nomijos klausimai jau kurį laiką kybo, tik nedaugelis jo narių yra įsitraukę į šio klausimo svarstymą, o viešojoje er­ dvėje savo nuomonę yra pareiškę vos keletas asmenų. Nėra rengta rimtesnių diskusijų, koks turėtų būti statutas, nei padalinių, nei viso Universiteto mastu.

Ypač skurdžiai čia atrodo studentai, kurie, kaip liudija SA parlamento ir tarybos protokolai, per porą metų tik keletą kartų kėlė šį klausimą, tačiau protokoluose jokių nuodugnesnių diskusijų pėdsakų nelikę, daugiausia svarstyti „kvotų" studentams valdymo organuose bei stabilaus finansavimo klausimai. Perfrazuojant epigrafe ci­ tuojamą ištrauką iš protokolo, valanda svarstymams nenustatyta. Žinoma, SA

negalima tapatinti su visa Universiteto studentija, bet panašiai kaip ir vyks­ tant pačiai aukštojo mokslo reformai (kuri ir sukūrė dabartinį konfliktą dėl Universiteto autonomijos) - studentai pritaria oficialiai Universiteto pozicijai, jei pasyvumą apskritai galima laikyti pritarimu. Galbūt gilesnių diskusijos ir svarstymo tradicijų nebuvimas yra kaltas ir dėl kurioziškos situacijos, kad Universitetas priverstas kelti savo autonomijos klausimą ginčy­ damas reformos, kuriai pats pritarė, padarinius.

Oksfordo universitetas šioje dis­ kusijoje dažnai minimas kaip au­ tonomijos pavyzdys, pamirštant, kad lyginant privalu laikytis tam tikrų taisyklių. Ir Oksforde yra išgy­ venta ne viena valdymo reforma.

Paskutiniosios metu j universiteto tarybą buvo įtraukta išorinių narių, bet svarbu čia ne tai (galbūt net visai nesvarbu). Svarbu yra tai, kad reforma vyko iš vidaus, o griežta kritika dėl valdymo trūkumų taip pat buvo vidinių diskusijų rezultatas. Tai liudija universiteto bendruomenės gyvybingumą, kuris ir yra tvirčiausias jo autonomijos pagrindas, o galbūt ir šaltinis, leidžiantis išlaikyti orų ir kartu pagarbų toną atsakant į labai panašius kaip pas mus - autonomi­ jos, valstybės biudžeto skiriamų lėšų ir pan. klausimus. Trumpai tariant, jei nėra vidinės bendruomenės, kuri giliausia prasme praktikuotų taip trokštamą autonomiją, universitete savivaldos nebus - nesvarbu, ją val­ dys tarybos nariai iš išorės ar vidinis suverenas.

Jau minėtas Oksfordo universiteto valdymo pertvarkymo dokumentas pradedamas serui Johnui Astbury priskiriamais žodžiais: „Reforma, reforma - argi dalykų padėtis jau dabar nėra pakankamai prasta?" Jais ir užbaigsiu.

universitas

8

2013 m. vasaris

vilnensis f

kronika_______________________________________________

Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras: svajonė tapo realybe Vasario 6 dieną Saulėtekio alėjoje oficialiai duris atvėrė Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Šis tai naujas, erdvus ir modernus Vilniaus universiteto statinys yra ir pirmasis Saulėtekio mokslo, verslo ir studijų slėnyje bei didžiausia nepriklausomybės metais Lietuvoje pastatyta biblioteka (bendras MKIC komplekso plotas viršija 14 tūkst. kvadratinių metrų, šio projekto vertė siekia 100 mln. litų).

MKIC atvėrė duris Į Mokslo komunikacijos ir informaci­ jos centro atidarymo iškilmes susirinko netikgaususVilniaus universiteto ben­ druomenės narių būrys, bet ir daug garbingų svečių - mokslo, kultūros ir politikos pasaulio atstovų.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Gry­ bauskaitė. Ji pažymėjo, kad nors pas­ tato statybos vyko tik dvejus metus, gerokai daugiau metų praėjo nuo pirmų kalbų apie naują Vilniaus uni­ versiteto bibliotekos pastatą iki buvo įgyvendintas galutinis sumanymas. „Svarbu, kad šis centras yra skirtas ne tik universitetui, bet ir visai Lietuvai, visiems žmonėms", - sakė Prezidentė.

Ji išreiškė viltį, kad MKIC taps viso Saulėtekio slėnio centru - vieta, kur bus generuojamos ne tik mokslo, bet ir verslo idėjos.

MKIC projektas tapo labai asmeniš­ ku Universiteto bibliotekos generali­ nei direktorei Irenai Krivienei: „Ilgai svajojau apie šią biblioteką, ilgai į ją ėjau. Ėjome visi kartu, ir šiandien yra

ta diena, kai galime pasakyti - taip, mums pavyko." I. Krivienė pažymėjo, kad tokio funkcionalaus ir šiuolaikiško pastato nebūtų ne tik be finansinės Europos Sąjungos paramos, bet ir be nuoširdžių kitų Europos bibliotekų konsultacijų. Statant ir įrengiant MKIC mėginta atsižvelgti į visas tendencijas, kurios šiandien yra būdingos pačioms moderniausioms bibliotekoms.

MKIC atidaryme, be kitų garbingų svečių, dalyvavo ir Mininstras Pirminin­ kas Algirdas Butkevičius. „Nesuklysiu sakydamas, kad mes šiandien turime unikalų atvejį, kai galime pasidžiaugti nuveiktais darbais ir pamatyti, kaip anksčiau užsibrėžti ambicingi tikslai pavirto rezultatu", - sakė jis. Žodį tarė ir buvęs Vilniaus universi­ teto rektorius prof. Benediktas Juodka.

Jo rektoriavimo laikotarpiu ir vyko pagrindiniai darbai kuriant Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą.

B. Juodka pažymėjo, kad sėkmingiau­ sios ir turtingiausios pasaulio šalys yra pasiekusios aukštą gerovės lygį todėl, kad sugebėjo suprasti ir įvertinti žinių svarbą. Pasak buvusio rektoriaus, da­ bar Lietuvos Respublikos Seimo nario,

MKIC projekto įgyvendinimas rodo, jog žinių svarbą supranta ir Lietuva, vadinasi, mūsų šalis užima garbingą vietą tarp pažangiausių Europos valstybių.

L. e. p. rektorius prof. Jūras Banys pažymėjo, kad Mokslinės komunika­ cijos ir informacijos centro atidarymas yra istorinis įvykis.„Šiandien Vilniaus

VUB generalinei direktorei I. Krivienei „YIT Kausta“ generalinis direktorius K. Vanagas įteikė naujos bibliotekos raktą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apžiūrėjo naujosios bibliotekos erdves

universiteto biblioteka yra kartu ir seniausias, ir naujausias Universiteto objektas. Noriu priminti, kad mūsų biblioteka buvo įkurta 1570 metais kartu su jėzuitų kolegija, o vėliau jau kaip Universiteto biblioteka kartu su juo ėjo visus nelengvus istorinius kelius", - sakė J. Banys. Pasak I. e. p. rektoriaus, biblioteka visais laikais buvo ir yra ta vieta, kur gimsta idėjos, ji išlieka ir Laisvės simboliu.

Ilgas kelias iki svajonės L. e. p. rektorius J. Banys, kalbėda­ mas spaudos konferencijoje, vyku­ sioje prieš MKIC atidarymo iškilmes, pabrėžė tai, kad savo indėlį į projekto įgyvendinimą įnešė daugelio Vilniaus universiteto padalinių atstovai. „Mes galime kalbėti apie konsoliduotas padalinių pajėgas ir žmogiškuosius išteklius, kurie buvo sutraukti šiam projektui realizuoti. Žmonės dirbo

daug mėnesių - tai buvo sunkus darbas nuo ryto iki vakaro. Suvaldyti tokio masto projektą nėra paprasta ir lengva", - sakė J. Banys.

MKIC yra pirmas, bet tikrai ne pa­ skutinis kuriamo Saulėtekio slėnio pastatas. Čia netrukus turėtų iškilti Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras bei Gyvybės mokslų centras.

Džiaugdamasi MKIC atidarymu, Vilniaus universiteto bibliotekos ge­ neralinė direktorė I. Krivienė priminė, kad svajonė turėti naują bibliotekos pastatą gimė jau seniai, tačiau ilgą laiką Vilniaus universitetas neturėjo realių galimybių jos įgyvendinti. Rei­ kalai pajudėjo, kai Universitetas gavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

MKIC projekto koordinatorė Nerin­ ga Kižienė kalbėjo, kad įgyvendinant šį projektą susidurta su keliais rimtais iššūkiais.„Pavyzdžiui, galima paminėti

MKIC atidarymo šventę pagyvino M. K. Čiurlio­ nio menų mokyklos Baleto skyriaus šokėjos

į MKIC atidarymo iškilmes susirinko ne tik gausus VU bendruomenės narių būrys, bet ir daug garbingų svečių.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė ir Ministras Pirmininkas A. Butkevičius sudėtingas viešųjų pirkimų procedū­ ras. Buvo ir teismų, kurie kiek stabdė projektą." Nors ir būta sunkumų, ko­ manda neabejojo, kad projektas bus įgyvendintas. N. Kižienė ypač pabrėžė Centrinės projektų valdymo agentū­ ros darbuotojų geranoriškumą, kuris padėjo sklandžiai įgyvendinti MKIC statybų projektą.

Atviras, erdvus, modernus Mokslinės komunikacijos ir infor­ macijos centras dirbs 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę.

Jame yra numatytos ne tik darbo, bet ir poilsio erdvės. Devyniose MKIC skaityklose, IT ir 3D laboratorijose, seminarų ir grupinio darbo patalpose vienu metu galės dirbti daugiau kaip 800 lankytojų.

Mokslinės komunikacijos ir infor­ macijos centras nėra įprasta bibliote­ ka, prie kurios esame pripratę. Pasak Universiteto bibliotekos generalinės direktorės I. Krivienės, MKIC išskirtinu­ mas yra užkoduotas jau pavadinime:

Vakare studentams naujojoje bibliotekoje buvo surengtas koncertas.

M. Pelakausko nuotr.

„Komunikacija ir informacija čia yra pagrindinės kelrodės žvaigždės.

Centre įrengtos ne tik skaitymui, bet ir bendravimui skirtos erdvės." Cen­ tro lankytojai turės visas galimybes dirbti su plataus spektro moksline informacija.

Mokslinės komunikacijos ir in­ formacijos centre įrengtos IT ir 3D laboratorijos, skirtos eksperimentinei mokslinei veiklai. „Įrengdami šias darbo erdves ir visą MKIC pastatą mes pirmiausia galvojame apie tuos žmones, kurie jau gimė kompiuterių eroje, - apie dabartinį jaunimą, kurį kartais vadina„Google" kartajam yra pažįstamos visos naujos technologi­ jos ir lengva su jomis dirbti. IT ir 3D laboratorijų įrengimas yra savotiškas eksperimentas. Ateityje pamatysime, ar jis pasiteisins", - sakė I. Krivienė. Įrengiant minėtas laboratorijas daug konsultuotasi su įvairių Universiteto fakultetų mokslininkais, bandyta ištir­ ti tikrąjį tokių darbo erdvių poreikį.

Mokslinės komunikacijos ir infor­ macijos centras yra atviras visiems.

Jo skaitytoju, o gal tiksliau būtų sa­ kyti - lankytoju ir vartotoju, gali tapti kiekvienas Lietuvos arba užsienio šalies pilietis, kuriam sukako 16 metų ir kuris turi asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Tačiau nėra abejonių, kad dauguma Mokslinės komunika­ cijos ir informacijos centro lankytojų bus studentai. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas sakė, kad, ko gero, vertingiausias naujosios bi­ bliotekos bruožas - kad ji dirbs visą parą. „Studentams svarbu ir tai, kad ši biblioteka, kaip ir Universitetas, yra universali. Čia viskas yra vienoje vietoje, tad didžioji dalis Vilniaus universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų studentų labai laukėjos atidarymo", pažymėjo A. Varanauskas.

Architektas R. Palekas

Pastato projektą įkvėpė gamta Mokslinės komunikacijos ir informa­ cijos centras ne tik stebina teikiamų galimybių gausa, bet ir išsiskiria savo architektūriniais sprendimais. Akis traukia išskirtinis ir net galima sakyti revoliucingas pastatų komplekso di­ zainas. Pastatą projektavęs architektas Rolandas Palekas džiaugiasi, kad pavy­ ko įgyvendinti pagrindinius šio pastato sumanymo principus, nors buvo ir nemažai kompromisų.„lškilęs pastatas atitinka aštuoniasdešimt-devyniasdešimt procentų mano sumanymo, o tai yra labai geras rezultatas", - sakė R. Palekas.

Projektuodamas šį pastatą architek­ tas įkvėpimo sėmėsi iš gamtos„Šio ar­ chitektūrinio projekto ypatumus pir­ miausia inspiravo aplinka, ta vieta, kur turėjo iškilti pastatas. Projektuodami MKIC bandėme suderinti skirtingas erdves. Šalia pastato yra miškas. Norė­ jau, kad žmonės, dirbdami Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro viduje, tuo pat metu neprarastų ryšio su aplinka ir gamta. Tikiuosi, kad jie taip ir jausis", - kalbėjo R. Palekas. „U. V." inform.

V. Naujiko nuotraukos

universitas

2013 m. vasaris

9

vilnensis

________________________________________________■

kronika tas

Vaikų universiteto žiemos paskaitų sesijoje - ne tik paskaitos, bet ir įdomios ekskursijos Vasario 12-ąją baigėsi sausį prasidėjusi ir didelio susidomėjimo sulaukusi Vaikų univer­ siteto žiemos sesija. Ši sesija prasidėjo paskaitomis, skirtomis 8-11 metų moksleiviams: sausio 15 d. lėkt. Eugenija Rudnickaitė skaitė paskaitą tema „Pajūrio smėlio prisiminimai" ir papasakojo „studentams", kuo ypatingas smėlis.

Sausio 22 d. Matematikos ir informati­ kos fakulteto doc. Romualdas Kašuba paskaitoje „Ilgiesi tikrų stebuklų - pradėk skaičiuoti" jaunuosius stu­ dentus ne tik supažindino su aritme­ tiniais stebuklais, kurie nutinka, kai žmogus ima skaičiuoti, bet ir skatino vaikus pačius tai daryti. Sausio 29-oji buvo skirta išvykoms ir praktiniams užsiėmimams. Jaunesnieji apsilankė Vilniaus universiteto Botanikos sode (tyrinėjo uždaro grunto augalų kolek­ ciją ar klonavo augalus) ir Zoologijos muziejuje. Vyresnieji 12-15 metų „studentai" išvykų dieną Matemati­ kos ir informatikos fakultete mokėsi, kaip pasidaryti robotą ir jį valdyti, lankėsi Medicinos istorijos muziejuje.

Vasario 5 d., klausydami Matematikos ir informatikos fakulteto doc. Pijaus Kasparaičio paskaitos„Kaip kompiu­ teris prakalbo lietuviškai", ne tik išgir­ do, kaip skamba sintetinis balsas, bet ir sužinojo, kaip ir kur jį gali panaudoti patys. Sesiją užbaigėTeisėsfakulteto

Botanikos sode jaunieji studentai mokėsi klonuoti augalus

Botanikos sode moksleiviai tyrinėja uždaro grunto augalų kolekciją

Matematikos ir informatikos

Medicinos istorijos muziejuje

fakultete išbandomi pačių sukon­

moksleiviai mikroskopu tyrinėja

Moksleiviai apžiūri eksponatus Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos muziejuje

struoti robotai

objektus

doc. Gabrielės Juodkaitės-Granskienės paskaita „Kriminalistiniai tyrimai Lietuvoje - mitai, tikro­ vė", kurioje buvo pristatytos spe­ cialių mokslo žinių panaudojimo įrodinėjimo procese galimybės ir

paskaitą „Alergijos mitai: kas yra alergija".

Peržiūrėti buvusias paskaitas ir sužinoti visą dominančią informa­ ciją apie Vaikų universitetą galima www.kviecia.vu.lt svetainėje internete.

Iš viso nuo 2009 metų vasaros, skaičiuojant ir šią sesiją, Vaikų univer­ sitete paskaitas išklausė daugiau kaip 11 000 jaunųjų studentų.

Studijų direkcijos inform.

Studijų direkcijos nuotr.

aptarta daug kitų įdomių dalykų.

Moksleivius atlydėję tėvai ir mo­ kytojai daugumą paskaitų pasitelkę technologijas galėjo stebėti tiesiogiai, o sausio 22 d. išklausyti Medicinos fakulteto prof. Rūtos Dubakienės

Atidengta atminimo Vilniaus universiteto mokslininkai lenta iškiliems Latvijos įvertinti Lietuvos mokslo premijomis karininkams Sausio 9 d. ant Gamtos mokslų fakulteto pastato sienos atidengta memorialinė lenta, skirta iškiliems Latvijos kariuomenės vadams ir aukštiems karininkams, studijavusiems Vilniaus karo mokykloje 1885-1916 m., atminti. Šią mokyklą baigė

generolai Peteris Radzinis, Janis Baluodis ir Krišjanis Berkis bei 88 Latvijos kariuo­ menės aukšti karininkai. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvoje su oficialiu vizitu viešė­ jęs Latvijos gynybos ministras dr. Artis Pabrikas, Latvijos Respublikos ambasado­ rius Martinis Virsis, Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimondas Graubė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, Lie­ tuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Vilniaus universiteto I. e. p. rektorius prof. Jūras Banys.

Lietuvos mokslų akademija paskelbė devynis 2012 metų mokslo premijų laureatus humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. Premijas pelnė net šeši Vilniaus universiteto mokslininkai.

Fizinių mokslų srityje mokslo premija skirta Fizikos fakulteto prof. habil. dr. Vytautui Balevičiui ir prof. dr. Valdui Šab-

linskui už darbų ciklą„Krizinių reiškinių ir struktūrinių virsmų ekstremaliose terpėse spektrometrija (1997-2011)".

Mokslo premija už darbų ciklą „Matematinis netiesinių procesų ir sistemų nehomogeninėse terpėse modeliavimas (1997-2011)" skirta Matematikos ir informatikos fakulteto prof. dr. Romui Baronui ir prof. habil. dr. Feliksui Ivanauskui.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse geriausiais pripažinti Biotechnologijos instituto dr. Daumantas Matulis už darbų ciklą „Karboanhidrazių ir šaperonų slopiklių kūrimas ir tyrimas naudojant biotermodinaminius metodus (1997-2011)" ir Taikomųjų mokslų instituto habil. dr. Živilė Lukšienė, kartu su dr. Pranu Viškeliu parengusi darbų ciklą „Vaisių ir daržovių kokybės bei saugumo tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas (1997-2011)".

Premijas pelnę mokslo darbų autoriai bus pagerbti Kovo 11-osios išvakarėse.

Sveikiname Vilniaus universiteto mokslininkus.

Žiemą taip pat sveikiname absolventus Sausio 28 dieną prasidėjęs diplomų tei­ kimas 2012-2013 m. m. (žiemos sesijos) pagrindinių, vientisųjų ir magistrantu ros studijų absolventams baigsis kovo 1 dieną.

Per daugiau kaip mėnesį diplo­ mai įteikti Ekonomikos, Filosofijos, Gamtos mokslų, Komunikacijos,

Matematikos ir informatikos, Teisės fakultetų, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų bei Užsienio kalbų

institutų absolventams. Kovol dieną diplomus gaus Tarptautinio verslo

mokyklos absolventai.

Komunikacijos fakulteto absolventės. V. Naujiko nuotr.

universitas

10

ff*

2013 m. vasaris

vilnensis

♦

2012 metų Rektoriaus premijos laureatai

Filosofija irgi yra tam tikra kūrybos rūšis Liana BINKAUSKIENĖ Tačiau pats K. Sabolius, sužinojęs, kad yra siūlomas šiai premijai, suglu­ mo. „Man nešovė į galvą, kad būčiau vertas to, nesimaivydamas taip sakau.

Tiesiog darai, kas tau patinka, ir negal­ voji apie tokius dalykus", - nuoširdžiai prisipažįsta Kristupas.

Jūsų pasirinktas kelias filosofijos mokslo link - netradicinis: studi­ javote klasikinę filologiją. Kaip

Jūsų gyvenime atsirado filosofija?

Ji visada buvo mano gyvenime nors mokykloje filosofija nebuvo dėstoma, tačiau domėjausi ja nuo mažens, dar vienuoliktoje klasėje dalyvavau filosofijos olimpiadoje. Šį

i

domėjimąsi paveldėjau iš šeimos.

O klasikinę filologiją pasirinkau są­ moningai. Turėjau tikslą išmokti graikų kalbą, nes stengiausi suprasti filosofiją iš esmės, skaityti filosofinius tekstus originalo kalba. Jau studijuo­ damas klasiką, pareleliai mokiausi Atviros visuomenės kolegijoje, du kartus buvau išvažiavęs į Italiją, kur irgi gilinausi į filosofines disciplinas.

Beje, Milano universtitete išlaikiau egzaminą iš Platono pas garsų italų profesorių Gionvanni Reale. Galima sakyti, vienu metu studijavau du da­ lykus- klasikinę filologiją tiesiogiai, o filosofiją - neakivaizdžiai ir be diplo­ mo. Mano baigiamasis darbas buvo Platono laiškų vertimas, komentaras ir įvadas. Pastaruosius du galima lai­ kyti filosofinio pobūdžio tekstais. Gal todėl nesunkiai įsiliejau į dabartinių savo kolegų bendruomenę, nors ėjau jos link netiesiogiai, išmėgindamas kelius iš visų pusių.

Trumpai pristatykite savo mo­

.

-

nografiją.

Mano monografija „Įnirtingas mie­ gas. Vaizduotė ir fenomenologija" yra pirmoji filosofinė knyga Lietuvoje, išsamiai nagrinėjanti vaizduotės problemą. Veikalą rašiau savo diser­ tacijos pagrindu, bet smarkiai nuo jos nutoldamas ir įtraukdamas naujų įžvalgų. Pasikeitė ne tik pavadinimas, bet ir santykis su tyrinėjamu objektu.

Dabar remdamasis fenomenologija, kaip viena mane dominančių filoso­ finių krypčių, daugeliu požiūrių su ja polemizuoju ir kartu mėginu pra­ dėti plėtoti savo įsivaizduojamybės sampratą.

Paprastai pasakius - ši knyga yra apie tai, kas tikra. Tikrovė šiandie­ nos pasaulyje dažnai pasirodo kaip reliatyvus dalykas. Naujųjų virtua­ liųjų realybių, visur mus supančių simuliakrų, taip pat neuromokslo smegenų tyrimų kontekste esame priversti pakeisti žvilgsnį į mūsų prigimtį, revizuoti nuo seno priim­ tas stereotipines nuostatas, kurios dažnai remiasi dominuojančia ir kiek senstelėjusia racionalumo samprata.

Mano akimis, vaizduotės tyrinėjimas gali pasiūlyti jeigu ir ne atsakymų, tai bent jau šiokių tokių galimybių naujai pažvelgti į žmogaus savastį, į tai, kas laikoma tikra, j realybės ir įsivaizduo­ jamybės susipynimą, nulemiantį jo padėtį pasaulyje. Nagrinėdamas šias problemas, grįžtu prie įvairiausių jau klasika tapusių filosofinių šaltinių ir kartu juose atrasdamas nepastebėtų dalykų mėginu pasiūlyti naują vaiz­ duotės sampratą.

Kažkuria prasme Lietuvoje lengva būti novatoriumi, nes visi, darantys ką nors nauja, dažnai yra vieninteliai savo srityje. Todėl tokiu novatoriškumu niekaip negali pasigirti, galima sakyti, jis yra „šiek tiek iš bėdos".

Kai susipažinau su jau­ no mokslininko Kristu­ po Saboliaus, Filosofi­ jos fakulteto Filosofijos istorijos katedros dės­ tytojo, biografija ir dar­ bais, nenustebau, kad būtent jis tapo 2012 m.

Rektoriaus premijos laureatu. Trisdešimt tre­ jų metų dėstytojas jau turi įspūdingą sąrašą straipsnių, publikuotų ne tik Lietuvos presti­ žiniuose mokslo žurna­ luose, bet ir užsienyje, yra išleidęs monogra­ fiją „įnirtingas miegas.

Vaizduotė ir fenomeno­ logija“ (2012 m.), staža­ vęsis Amerikoje, Pran­ cūzijoje, Italijoje, skaito paskaitas studentams.

Kaip prasidėjo Jūsų akademinė

karjera?

Kai baigiau magistrantūrą, supra­ tau, kad dar nieko neišmokau (čia kritika ne studijoms, o sau pačiam).

Atrodė, kad tik pradėjau mokytis, o čia jau reikia baigti ir būti kažkokiu specialistu. Tad kai tęsdamas studi­ jas doktorantūroje pradėjau dėstyti, netrukau pastebėti, kad dėstymas irgi yra mokymosi forma, todėl ši veikla tapo mano išsigelbėjimu, nes dėstydamas aš mokausi toliau. Gal tai skamba ironiškai, bet dalies tiesos esama. Ne veltui rytiečiai sako - kiek­ vienas mokinys yra ir mokytojas.

Dėstymas man leidžia įsisavinti naujas sritis, nuolat gilintis, ieškoti šaltinių, išlikti budriam. Man patinka mokytis. Studentai suteikia postūmį ne tik įsisavinti ar skleisti žinias, bet ir permąstyti jas, revizuoti, užduoti naujų klausimų. Paradoksas - tapau mokytoju, nes nuolat noriu mokytis pats.

Kodėl pasirinkote Vilniaus uni­ versitetą?

Lietuvoje tai vienareikšmiškai vie­ nintelė institucija, kur galima studi­ juoti klasikinę filologiją, ir geriausia vieta, kurioje galima gilintis į filosofiją.

Vilniaus universitete šios specialybės yra aiškios lyderės, palyginti su kitais Lietuvos universitetais. Aišku, buvo minčių apie studijas užsienyje, bet ir Lietuvoje galima daug ką nuveikti.

Kadaise daug laiko praleidęs (ir vis dar leisdamas) stažuodamasis Vakaruose, išmokau priimti tarptautines įtakas ir nuolat palaikyti kontaktą su akademi­ niais kolegomis Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, JAV ir kitur. Šiandien turiu

daug galimybių kalbėti apie savo tyrimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Ir jau dabar matau savo darbo vaisius.

Darbas neatrodo beprasmiškas, Lietu­ voje jaučiuosi gana gerai.

Tai mintis apie emigraciją vejate šalin?

Kad mąstymo energija cirkuliuotų, man nebūtina emigruoti iš Lietuvos, kitaip išsprendžiau šią problemą. Kaip jau minėjau, intensyviai bendradar­ biauju su užsienio mokslo centrais, su italais, ispanais, amerikiečiais, prancūzais.Tai man leidžia išlikti tarp-

prie jos, t. y. ją išsprendžia labai maka­ briškai. Šitaip mes tyrinėjame tą ribos klausimą - kada galima peržengti tam tikras taisykles, o kada privalu jų laikytis? Ką daryti, kai paklusti tam tikroms normoms yra nebeįmanoma, jeigu nori išgyventi?Tai labai aktualu šiandienos dviprasmybių pasaulyje.

Nesame tikri, kur baigiasi moralė, prasideda teisė, ir atvirkščiai. Žmo­

gaus pasirinkimo ir jo orumo, etinės laikysenos klausimas skamba kaip niekad aktualiai. Mes jį mėginame iškelti iš kiek netikėtos pusės.

Esate jaunas dėstytojas, moksli­ ninkas. Kaip dabar Jums atrodo tas dar neseniai paties tyrinėtas

studijų pasaulis, kokie Jūsų stu­ dentai, kodėljie renkasi filosofijos studijas, koks to jauno mokslinin­

Dr. Kristupas Sabolius pirmiausia mėgina būti kurėju, jam kūryba yra pirminis impulsas, o filosofijoje atranda jėgų kurti. J. Vilpišauskaitės nuotr. tautiniame kontekste neišvažiuojant iš Lietuvos. Kartais iš Lietuvos dirbti net patogiau - nereikia įsitvirtinti kitos šalies mokslininkų bendruome­ nėje, kuri turi savas tradicijas ir niekas per daug nesidžiaugia konkurencija.

Gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje, galiu tiesiogiai bendrauti su ryškiau­ siais pasaulio profesoriais. Tai man labai tinka.

Jūsų gyvenime ir veikloje nemažą dalį užima kūryba (įkūrėte alter­

klausimą. Formaliai žiūrint, filosofija yra mano pagrindinis darbas - šiuo metu VU dėstau filosofijos įvadą, estetiką, o filosofijos magistrantams dėstysiu labai specifinį kursą iš savo tyrinėjimų „Šiuolaikinės vaizduotės

teorijos".Tai bus šių metų naujovė.

Kas labiausiai Jus, kaip kūrėją, jaudina, kokias problemas keliate

savo kūryboje?

Naujausias mano darbas - scenari­ jus, kurį vaidybiniam kino filmui „Lo-

natyvų kultūros žurnalą„Pravda"

ir buvote jo vyriausiasis re­ daktorius, esate kelių pjesių autorius,

Dr. Kristupas Sabolius:

vertėjas, romano

ko, filosofo, gyvenimas?

Susiduriu su įvairiais studentais.

Vieni labai įkvepiantys, ambicingi, darbštūs, aiškiai žinantys, ko nori, imlūs, kalbantys įvairiausiom kalbom, norintys gauti kiek įmanoma daugiau, reikalauja iš dėstytojo žinių. Tai labai smagu. Tačiau yra ir nuviliančių. Kad ir ką tu jiems pasakotum, ant ausų stovėtum ir bandytum įkvėpti, niekas jiems neįdomu. Galbūt visais laikais taip buvo - neturiu patirties. Kita vertus, manau, kad žmogus šiek tiek keičiasi iš esmės, ypač kalbant apie naujų technologijų įtaką, kuri labai pastebima. Jauni žmonės šiais laikais turi prastesnę atmintį - internetas,TV ir kompiuteriniai žaidimai ją žudo.Tačiau turiu pripažinti, kad dabar kur kas daugiau savivokos, sąmoningumo, kur einama, nei buvo mano kartoje.

Man neįdomu būti vadinamuoju „kirviu". Dėstymą suprantu kaip ben­ dravimą, tad apmaudu, kai ne visada pavyksta taip, kaip norėtųsi. Būna liūdna, kai matai, jog kas nors nori kuo greičiau praslysti, gauti tą minimalų pažymį.Tačiau apskritai sakyčiau, kad situacija yra normali. Jei dėstytojas įdeda savo širdies ir energijos - atsiras studentų, kurie tai pastebės ir įver­ tins. Šis gyvas interesas yra

svarbiausias rodiklis.

Tikiuosi, kad su da­ bartine karta ran­ du bendrą kalbą ir ryšį, nors visada gali būti geriau.

Dėstymas reikalau­ ja daug pastangų ruo­ šiantis paskaitoms, ypač jei keli sau ambicingus tikslus. Kiekvienais metais bandau iš dalies atnaujinti savo kursus. Kad ir ką daryčiau, mėgi­ nu ieškoti aktualios medžiagos savo paskaitoms. Kaip mokslininkas, turiu daug laiko skirti rašymui, teorinių darbų analizei, mano darbo stalas apkrautas šimtais knygų ir aš nuolat privalau ieškoti naujų tekstų. Kartais vykstu į užsienį nusipirkti mokslinės literatūros, nes neturiu kantrybės laukti, kol ji pasieks mūsų bibliotekas.

Taigi didžiąją savo pajamų dalį išlei­ džiu kelionėms ir knygoms. Tuomet daug laiko užima jų analizė, paskui rašymas.Tai taip ir sukiesi - kaip gar­ sioji voverė rate.

.vienas svarbiausių filosofo vaidmenų nuolatinis mąstymas rėte kino scena­ rijų filmui „Lošėjas" apie laisvę, i $ (premjera numatoma

„Bloga knyga"

autorius, sukū­

2013 m. rudenį), kuriate laidas,

bendradarbiaujate su O. Kor­ šunovo teatru). Ką Jums reiškia kūryba, kodėl be jos negalite?

Dėstymą suprantu ne vien kaip grynai akademinį darbą. Man gana lengvai sekasi rašyti mokslinius straipsnius ir knygas, nes tai irgi su­ prantu kaip tam tikrą kūrybą. Galima sakyti, kad man tiesiog patinka rašyti.

Rašau daug ir nuolatos - tai nuolatinė mano būsena. Net ir savo tyrinėjimo objektą - vaizduotės temą, kuri tiesio­ giai susijusi su įvairiais kūrybingumo aspektais, - atradau ieškodamas individualaus kūrėjo kelio filosofijoje.

Tad pirmiausia mėginu būti kūrėju, man kūryba yra pirminis impulsas, o filosofijoje atrandu jėgų kurti. Štai

kodėl galėčiau teigti, kad filosofija yra viena iš kūrybos formų, iš kurios tarsi iš pradinio šaltinio išteka kitos mano veiklos sritys.Tapau kūrėju, nes pamačiau, kad filosofija irgi yra tam tikra kūrybos rūšis.

Ir vis dėlto Jūs - labiau filosofas ar kūrėjas?

Vienareikšmiškai sunku atsakyti į šį

šėjas" parašėme kartu su režisieriumi Ignu Jonynu. Tai kūrinys, kuriame keliami moralinės dviprasmybės ir kontroversijos klausimai. Ši tema man

atrodo labai aktuali Lietuvoje.

Nagrinėjame žmogaus pasirinkimo situaciją. Nuo sovietinių laikų, o gal net nuo dar seniau, lietuvis buvo išmokytas prisiderinti prie įvairiausių sistemų. Todėl nuolat sakome, kad esame itin gajūs, lankstūs, išradingi.

Tačiau šiandien ir vėl iš valdžios institucijų girdime siūlymus žmogui adaptuotis, prisitaikyti. Kai Europa

protestuoja, lietuviai yra seniausiai įveikę krizę, nors mūsų gyvenimo sąlygos, švelniai tariant, gal net kokius

penkis kartus prastesnės už streikuo­ jančių ispanų, graikų.

Bet ar viskas čia taip paprasta?

Ar šitaip gyvendami neslepiame užgniaužtų neigiamų jausmų ir ke­ tinimų? Mūsų filmas kaip tik ir kalba apie tokius žmones, apie greitosios pagalbos gydytojus, kurie turi gel­ bėti žmones, bet, patekę į morališkai kontroversišką situaciją, „prisitaiko"

Ši visuomenė labiau vartotojiška, bet žmonės renkasi filosofijos studijas. Ką tos studijos suteikia?

Filosofijos studijos suteikia la­ bai daug. Jas baigęs, gali pasirinkti įvairiausias specialybes - tarkime, būti politiku, konsultantu, analitiku, marketingo ar viešųjų ryšių specia-

Nukelta į p. 11

2013 m. vasaris

universitas

11

vilnensis

Filosofija irgi yra tam tikra kūrybos rūšis Atkelta iš p. 10 listu, t. y. žmogumi, kuris yra išlavinęs skvarbų žvilgsnį. Pridėjęs šiek tiek papildomų žinių, nesunkiai gali tapti labai aukštos kvalifikacijos kitos srities specialistu.

Apskritai filosofija yra tam tikra mąstymo ir požiūrio mokykla. Tokių dalykų neišmokoma kitur. Aš gyve­ nime dirbau įvairiausius darbus susidūriau su leidyba, su reklama, su meno ir kultūros industrija, su renginių organizavimu, su viešaisiais ryšiais ir 1.1. Nė vienoje iš šių sričių fi­ losofija man nepakenkė. Ji suteikia tai, ko neduoda daugelis kitų disciplinų.

Be to, bioetika, dirbtinio apvaisinimo klausimas, neuromokslas reikalauja tam tikros ekspertizės, išmanymo, filosofinio žvilgsnio. Sričių, kur būti­ nas filosofijos išmanymas, yra begalė.

Klausimas - kaip žmogus sugeba tai daryti? Kita vertus, net ir filosofijoje įmanoma akademinė karjera.

Manau, kad šiandienos visuome­ nėje per mažai filosofijos, per mažai ji taikoma ir per mažai filosofijos specialistai reiškia savo nuomonę ir įžvalgas. Jie pernelyg nedrąsūs, užsidarę savo bendruomenėje - tai yra Lietuvos filosofų problema. Štai Italijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje filosofo komentarą rasime prie kie­ kvienos aštresnės temos. Ir Lietuvoje kasdien keliami klausimai, kuriais galėtų pasisakyti filosofai - tarkime, abortų, dirbtinio apvaisinimo, teisinio nihilizmo problemos. Nors poreikis yra, stinga tiek pačių filosofų, tiek mūsų bejėgiškos ir degradavusios žiniasklaidos iniciatyvos. Pastaroji tarsi nepasitiki filosofais. Vyrauja nuomo­ nė, kad jie tik komplikuoja reikalus, o ne padeda atsakyti į klausimus.

Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, ir Kovo 11-osios kontekste galime prisiminti, kad ta filosofų karta, kuri atvedė Lietuvą į laisvę, ne tik puikiai suvokė jos vertę, bet ir sugebėjo

apie ją priminti tautai. Mano akimis, tai vienas svarbiausių filosofo vai­ dmenų - nuolatinis mąstymas apie laisvę. Jokia kita mokslo disciplina tuo neužsiima, neskiria tam daugiau dėmesio. O filosofai visada atsidurs ten, kur kalbama apie laisvę, tai - jų tiesioginė ir svarbiausia misija. Todėl ir kai valstybei buvo iškilęs šitas iššūkis - filosofus matėme pirmose gretose.

Paskui ši tema nuslinko į antrą planą.

Dabar laisvės klausimas ir vėl aktualus.

Pančių esama visokių - virtualių ir ne­ pastebimų, ekonominių ir socialinių, mentalinių ir moralinių. Jų refleksijos bei revizijos darbą filosofai ir gali pa­ dėti atlikti - tikiu, kad tai jų išskirtinė prerogatyva, nesvarbu, kokį konkretų postą užimtų. Tai antraeilis dalykas.

Ar filosofija kinta šiame nuolat

daugybę instrumentų analizuoti aktu­ alius šiandienos klausimus. Irtai labai gerai, nes kaip tikgalutinis atsakymas dažnai ir tampa problema. Kai jo ne­ sieki, randi daug geresnių atsakymų.

Nes dėl įvairių priežasčių, kai privalai apsiriboti vienintele atsakymo versija, dingsta jautrumas daugiaprasmiš­ kiems ir kintantiems procesams.

Filosofijos kaitą lemia daug kas pradedant pačios filosofijos savirefleksija, tuo, kaip filosofai vertina išspręstas problemas, tuo, kaip jie jas sprendžia, baigiant pačiais šiuolaikinio pasaulio iššūkiais - globalizacija, virtualizacija, sekuliarizacija ir 1.1. Todėl atsiranda naujos filosofijos šakos - tarkime, minėtoji bioetika ar medijų filosofija, reaguojanti į naujųjų technologijų įsigalėjimą. Šitaip filosofija atsižvelgia

kintančiame pasaulyje?

Filosofija iki šiol nedavė nė vieno vienareikšmiško atsakymo į kokią nors iškeltą problemą.Tačiau, nors iki galo nieko neišspręsdama, ji suteikia

į viską, kas vyksta pasaulyje.

Esminis filosofijos pokytis įvyko XX a., kai išsišakojo dvi tarpusavyje labai mažai bendraujančios kryp­ tys - anglosaksiška analitinė ir kon­

tinentinė. Kartu su šiuo išsišakojimu bei vadinamąja postmodernizmo epocha prasidėjo tolesnis šakojimasis.

Galima sakyti, kad ir šiandien filosofija smulkėja, kaip koks augalas leidžia daugiau smulkesnių šakelių ir lapelių.

Tačiau, skirtingai nei kai kurie kiti, šiame procese nematau nieko dra­ matiška. Šita gigantomaniškų siekių prarastis, atsisakymas aptarti viską, nesugebėjimas pasiūlyti vienintelio modelio (kuris tuoj pat sugriūva tarsi milžinas molinėmis kojomis) filosofiją paverčia daug mobilesne, lankstesne, o kartu ne mažiau įdomia.

Jos taikymas susilieja su daugybe kitų disciplinų. Man asmeniškai labai įdomus filosofijos atgimimas šiuolai­ kiniame mene, nes, mano manymu, tarkime, konceptualusis menas yra tam tikra filosofijos forma.

Todėl filosofijos susilpnėjimas gali tapti tam tikra jos sustiprėjimo forma.

Ir aš tikrai labai optimistiškai žvelgiu į jos ateitį.

______________________________________ _______projektai * f t

Vilniaus universiteto moks­ lininkai pirmą kartą pradėjo skaityti visą žmogaus genomą LMA tikrasis narys, profesorius, habil. dr.

Vaidutis KUČINSKAS,

skirtingose šalies vietose gyvenantys lietuviai genetiškai skiriasi.

Maža to, paaiškėjo, kad kalba

LITGEN projekto vadovas

nėra tokia reikšminga analizuojant tautų genetinius skirtumus - daug

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės

labiau populiacijų formavimąsi lėmė kilometrai. Kalba kinta greičiau nei genomas, todėl estai artimesni

genetikos katedros mokslininkų

kolektyvas vykdo LITGEN projek­ tą - bandoma nustatyti, kokiomis savybėmis pasižymi lietuvių genomai, kuo skiriamės nuo kitų tautų ir kokie yra tikėtini lietuvių polinkiai bei ligos.

Išaiškėjo, kad genetiškai lietuviams

artimiausios yra latvių, estų, rusų ir lenkų tautos, tačiau tikėtina, kad netgi

lietuviams nei vengrams, nors estų ir vengrų kalbos priklauso ugrofinų kalbų grupei, o lietuviai artimesni estams nei italams, nors lietuvių ir italų kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei.

Atrodo, kad viską žinome vieni apie

kitus, tačiau taip tikrai nėra. Genetikos požiūriu gretimų kaimų gyventojai

gali skirtis labiau nei baltaodis nuo juodaodžio. Lietuvių ir kitų tautų

genus tyrinėjome jau anksčiau, tačiau neturėjome technologijų, leidžiančių į genus pažvelgti iš taip arti. Šiuo metu Lietuvoje jau yra naujausios įrangos, yra žmonių, kurie gali atlikti sudėtin­ gus genetinius tyrimus, todėl dabar vykdomas projektas duos dar tiksles­ nių rezultatų. Būtent šiomis dienomis pirmą kartą Lietuvos mokslo istorijoje

pradėjome tirti lietuvio egzomą, t. y. siekiame vienu kartu nustatyti visas koduojančias DNR sekas, esančias vieno asmens genome.

Genomą sudaro 3,2 mlrd. raidžių, o iki šiol buvo tiriama vos keli šimtai. Su­

Lietuvos mokslo taryba

Mokslas . Ekonomika-Sanglauda

Kuriame Lietuvos ateitį

rašę visas genomą sudarančias raides į knygą gautume keletą tomų, todėl viską peržiūrėti ir išaanalizuoti be jokių įrengimų, mokslininkų teigimu, praktiškai neįmanoma. Tačiau šiuo metuVilniaus universiteto mokslinin­ kų kolektyvui patikėti įrenginiai leis apdoroti, palyginti ir rasti skirtumus visame genome. Be to, technologijos leis kaupti didelius turimos genetinės informacijos kiekius.

Projekto metu bus išanalizuota skirtingose šalies vietose gyvenančių maždaug 1000 lietuvių genomai.

Tiriamieji atrinkti neatsitiktine tvar­ ka-remiantis etnolingvistine tradicija Lietuva suskirstyta į šešias dalis: Rytų Aukštaitiją, Pietų Aukštaitiją (Dzūkiją), Vakarų Aukštaitiją (Suvalkiją), Šiaurės Žemaitiją, Pietų Žemaitiją ir Vakarų Žemaitiją. Iš kiekvienoje teritorijoje gyvenančių žmonių atrinktos šeimos,

kuriose ir tėvai, ir vaikai yra lietuviai ir bent trys kartos gyvena toje vietovėje, paimami jų kraujo mėginiai. Šiuo metu tiriamųjų asmenų duo­ menys suvesti į kompiuterį, atlikti kai kurių genomo dalių tyrimai ir žinomi rezultatai, tačiau kol kas jie labai fragmentiški.

Pasibaigus projektui tyrimo re­ zultatai galės būti panaudojami ir medicinoje. Atradus skirtinguose regionuose gyvenančių žmonių genomų skirtumus, jiems gydytojai galėtų išrašyti labiau jų ligos gydymui tinkančius vaistus. Šiuo atveju jau

būtų galima kalbėti apie personalizuotą mediciną, tad idealiu atveju vaistai turėtų būti išrašomi pagal kiekvieno žmogaus genomą, o ne pagal apibendrintą regiono genomų struktūrą. Tokie genomo tyrimai kol kas kainuoja keliasdešimt tūkstančių litų, todėl svarbus ir tyrimų kompen­ savimo sistemos įdiegimas.

Tyrimo pabaigoje bus bandoma sudaryti apibendrintą lietuvio geno­ mą, o tai padėtų tiriant įvairias ligas, lyginant patologiją turinčio žmogaus genomą su apibendrintuoju. Tai leistų nustatyti širdies ligų, vėžio ir kitų dažnų ligų priežastis. Tikėtina, kad iš apibendrinto lietuvio genomo būtų galima nustatyti ir apiben­ drintą išvaizdą ar asmens polinkius, tačiau polinkių ar išvaizdos niekada negalima apibūdinti visiškai tiksliai, nes tai gerokai kompleksiškiau ir sudėtingiau.

in memoriam

ELZĖ GALNAITYTĖ Sausio 19 d. mirė ilgametė Vilniaus universiteto darbuotoja, Rusų

kalbos katedros vedėja (1970-1975), docentė Elzė Galnaitytė.

Iš Jurbarko krašto kilusi mokslininkė ir pedagogė užaugino ne vieną rusistų kartą. Jos indėlis į rusistikos mokslą Lietuvoje neįkainojamas. Šviesus Elzės Galnaitytės atminimas ilgam išliks jos kolegų ir stu­ dentų atmintyje.

Filologijosfakulteto

LITGEN projekto vadovas prof. V. Kučinskas (centre) ir projekto vykdytojai: Medicinos fakulteto mokslininkai bando nustatyti, kokiomis savybėmis pasižymi lietuvių genomai. Aido Pranculio nuotr.

Rusųfilologijos katedra

universitas

12

2013 m. vasaris

vilnensis

fff

studijos______________________________________________

Studentai siekia egzaminus laikyti sąžiningai Nuo 2007-ųjų Vilniaus universiteto Studentų atstovybės vykdyta akademinio sąžiningumo akcija „Nenusirašinėk“ šiais metais ne tik pakeitė pavadinimą į „Sąžiningai“, bet ir praplėtė savo veiklą. Be egzaminų stebėjimo, buvo organizuotos diskusijos su akademinės bendruomenės nariais, vykdyta informacinė kampanija, siekianti užkirsti kelią akademinio nesąžiningumo atvejams.

Programos duomenimis, per 2012-2013 m. žiemos sesiją dėstytojai ir studentai iš viso užregistravo 64 egzaminus, kuriuos stebėjo net 120 savanorių iš visų Universiteto akademinių kamieninių padalinių.

Saulė BULAVAITĖ Toks aktyvumas leidžia manyti, jog akademinis sąžiningumas nėra tik tušti žodžiai, tai tampa realiu uždaviniu, prie kurio įgyvendinimo prisideda vis daugiau Universiteto bendruomenės narių, ypač studentų.

Mintimis apie akciją paprašėme pa­ sidalyti VU Kokybės vadybos centro direktorę dr. Ingą Milišiūnaitę, VU SA prezidentą Arminą Varanauską bei studentus, kurie stebėjo egzaminą ar patys laikė egzaminą, kuris buvo stebimas.

Kaip vertinate VU SA programą „Sąžiningai?" „Studentų atstovybės iniciatyvu­ mas ir drąsa ne tik garsiai įvardyti šią problemą, bet ir dedamos pastangos ją spręsti - esminiai žingsniai jos sprendimo link. Studentai, kurie nesi­ taiksto su kolegų nesąžiningu elgesiu, atkreipia visos akademinės bendruo­ menės dėmesį į problemą, verčia

susimąstyti apie jos žalingus pada­ rinius tiek akademinei kultūrai, tiek studento asmenybei, be abejonės, yra verti netik pagarbos, bet ir palaikymo bei paramos", - teigė Kokybės centro direktorė Inga Milišiūnaitė.

Kaip Kokybės vadybos centras dalyvauja programoje „Sąžinin­ gai"?

Gerosios studijų praktikos galima aptikti kiekviename akademiniame padalinyje. KVC organizuojamuose gerosios studijų praktikos sklaidos renginiuose daugiau dėmesio skir­ sime šiai problematikai aptarti bei gerosios praktikos šioje srityje sklai­ dai, skatinsime akademinių padalinių kokybės koordinatorius rengti atviras

studentų, dėstytojų ir administraci­ jos atstovų diskusijas bei dalijimosi gerąja studijų patirtimi renginius padaliniuose Kuo prie akademinio sąžinin­ gumo užtikrinimo gali prisidėti dėstytojai?

Universiteto tinklalapyje www.kviecia.vu.lt studentai dažnai užduoda aktualių klausimų, susijusių su studi­ jų procesu. Studijų direkcijos darbuotojai, teikiantys konsultacijas internetu ar telefonu, „Universitetas Vilnensis“ skaitytojams nuo šiol pateiks atsakymus į dažniausiai studentams kylančius klausimus

Kokios yra galimybės keisti studijų programą?

Atsako Studijų direkcijos vy­ riausioji specialistė Olga Zadneprianaja:

Laipsnį suteikiančią studijų pro­ gramą studijuojantis jaunuolis gali keisti savo studijų programą j kitą, jeigu yra iš esmės įvykdęs pirmojo semestro reikalavimus.

Norint keisti studijų programą, reikia: • Baigti semestrą be akademinių skolų ir raštu kreiptis į akademi­ nį kamieninį padalinį, kuriame yra vykdoma norima studijuoti studijų programa; • Prašymą pateikti ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios; • Pateikti dokumentus, reikalingus studijų rezultatams įskaityti pa­ gal Vilniaus universiteto senato nustatytą tvarką; • Studentas, gavęs sutikimą studi­ juoti pagal kitą studijų programą Vilniaus universitete, per tris darbo dienas informuoja apie tai keičia­ mas aukštosios mokyklos studijas administruojantį padalinį.

Studijas organizuojantys akademi­ niai kamieniniai padaliniai gali numa­ tyti ir papildomas studijų programų

Dėstytojai labai prisidėtų taikyda­ mi tokius vertinimo metodus, kad galimybė nusirašyti apskritai išnyktų.

Pavyzdžiui, Chemijos fakulteto prodekanas doc. dr. Rimantas Raudonis per kolokviumus ir egzaminus taiko vadinamąjį „A4 formato metodą".

Studentai ne tik gali, bet ir skatinami į egzaminą atsinešti savo ranka rašytą iki dviejų A4 formato puslapių kurso konspektą - pagrindines sąvokas, formules ar panašią informaciją. Anot docento, tai vienas iš būdų paskatinti studentus papildomai pasikartoti ir apibendrinti semestro metu įgytas žinias. O studento, nepasirengu­ sio laikyti egzamino, ši paruoštukė neišgelbės, nes vertinimo metu pa­ teikiami probleminiai klausimai bei kūrybiškų sprendimų reikalaujančios

užduotys.

Tokiam egzaminavimo metodui pritaria ir Studentų atstovybės pre­ zidentas Arminas Varanauskas: „Taip, vienas būdų užkirsti kelią akademi­ niam nesąžiningumui - probleminių klausimų kėlimas."

Bet norint rasti dar daugiau problemos sprendimo būdų, rei­ kia atidžiau pažvelgti į priežastis, kodėl studentai nusirašinėja. Ko­ kios jos?

Kartais dėstytojai yra linkę sakyti, kad studentai patys kalti, kad jiems trūksta motyvacijos, noro, kad ne­ pasirengia ir kad įstojo į universitetą tik dėl diplomo, taigi, dėl visų šių priežasčių nusirašinėja, o tai jau nebe dėstytojo problema. Aš nesutinku su tokia nuomone. Aišku, negalime teig­ ti, kad tokių studentų nėra. Bet čia iš pradžių reikėtų atsižvelgti į finansavi­ mo sistemą, kuri dabar studentui yra tikras Damoklo kardas: jei neišlaikei

niaus universiteto Senato komisijos nutarimus galima rasti www.vu.lt -> Studijos -> Studentams -> Studijas reglamentuojantys dokumentai.

kyklose ir universitetuose. Man yra

rasti nemokamą vietą ir tai atsilieps labai skaudžiai. Dažnai pasitaiko, kad dėstytojai į savo dėstomą dalyką

svarbus akademinis sąžiningumas ir

žiūri kaip į pagrindinį ir svarbiausią

man rūpi, kad galutinis rezultatų ver­ tinimas būtų vykdomas tvarkingai, o egzaminuojami studentai turėtų lygias

ir negalvodami, kad studentas mo­

galimybes parodyti savo žinias ir gebė­

kosi daug daugiau, sudaro per didelį

jimus. Akademiniai rezultatai daro įta­

darbo krūvį.Tai susiję su kita neretai

ką ne tik asmens, kuris laiko egzaminą, gyvenimui, bet ir jo kurso draugams,

iškylančia problema - dalis dėstytojų

reikalauja, kad egzaminas būtų para­ šytas kone žodis į žodį, kaip buvo jo

todėl norime, kad skaidrumo čia būtų

pasakyta ar parašyta vadovėlyje. Tai

kuo daugiau", - teigia J. Vepris.

Kaip dėstytojai žiūri į studentą,

ne tik yra labai sunku, bet ir kenkia studento motyvacijai.

atėjusį stebėti jo egzamino? Kokia studentų reakcija?

Kokios galėtų būti šių problemų sprendimo priežastys?

„Vienas pagrindinių programos

ateities tikslų yra gerinti komunikaci­ ją. Čia kalbu ne tik apie bendravimą

Kalbant apie dėstytojų reakciją į

studentą stebėtoją, pačiam teko nu­ stebti, nes jie priėmė ypač šiltai. Kai kurie dėstytojai egzaminą laikantiems

ir bendradarbiavimą su dėstytojais,

studentams su dideliu džiaugsmu pristatė stebėtojus kaip savo draugus

bet ir tolesnį studentų informavimą, kokie yra nusirašinėjimo padariniai,

padėjėjus ir pareiškė pasitikėjimą mumis, o po egzaminų padėkojo,

supažindinimą su metodiniais rei­ kalavimais. Prie tolesnės programos

kad atvykome. Nepajutau jokio

plėtros, tikimės, prisidės ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komi­

neigiamo studentų požiūrio į stebė­ tojus, dauguma buvo dėkingi. Atėjus

stebėtojams akimirksniu dingsta

tetas, su kurio pirmininke jau buvau

noras naudotis savo paruoštukėmis,

susitikęs apžvelgti esminių problemų,

taigi programos „Sąžiningai" nauda

bei Lietuvos švietimo taryba. Taigi,

neabejotina.

su „Sąžiningai" tikrai bus dirbama

„Man atrodo, yra daug žmonių,

toliau", - sako studentų savivaldos

kuriems rūpi, kad ši akcija tęstųsi, -

vadovas.

Be abejo, bene labiausiai matoma

atsiliepimais dalijosi studentė Jorė, kurios egzaminas buvo stebimas". -

programos dalis yra stebėtojai. Nely­

Esu girdėjusi daugiau teigiamų atsi­

gu, koks laikančiųjų skaičius ir egza­ mino apimtis, į jį ateina nuo vieno iki penkių studentų stebėtojų. Apie savo

ar mano kurse yra nusirašinėjančiųjų,

patirtį stebint egzaminus pasakoja

kad jie būtų vertinami taip pat, kaip

studentų atstovas Janis Vepris: Kodėl nusprendei tapti egzami­

ir sąžiningi studentai. Džiaugiuosi,

nų stebėtoju? „Šiandien nusirašinėjimas yra aki­

kurie ne tik kalba apie negeroves, bet ir imasi veiksmų, kad būtų geriau.

vaizdi problema visose Lietuvos mo­

Ačiū!“

liepimų nei neigiamų. Nors abejoju,

bet jeigu jų atsirastų, nenorėčiau,

kad mūsų Universitete yra studentų,

Susitikimai su moksleiviais abipusiškai naudinga patirtis Vilniaus universiteto at­ stovai, pristatydami studi­ jas Universitete, lankosi gimnazijose partnerėse ir susitinka su moksleiviais.

Sausio 23 d. Universiteto delegacija lankėsi Kauno „Santaros“ gimnazijoje, sausio 29 d. - Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazi­ joje. Susitikimuose dalyva­ vo keli šimtai moksleivių. Į Kauną vyko Chemijos, Filologijos, Filosofijos, Gamtos mokslų, Kauno humanitarinio. Komunikacijos, Ma­ tematikos ir informatikos, Medicinos fakulteto bei Tarptautinių santykių ir

keitimo sąlygas, kurias tvirtina Senato komisija. Perėjimas gali įvykti tik tada, kai programoje atsiras laisvų vietų.

Studijų programos keitimą re­ glamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Asmens, studijuojančio valstybės finansuo­ jamoje vietoje, studijų programos keitimo tvarkos aprašas". Šį nutarimą ir kitus reikalingus Vil­

sesijos ar išlaikei ją prastai, gali pra­

politikos mokslo instituto dėstytojai, administracijos darbuotojai ir stu­ dentai. Jie turėjo galimybę trumpai papasakoti apie savo padalinius, pristatyti studijų programas ir kitą įdomią, išsiskiriančią veiklą, po pri­

statymo pabendrauti su smalsiais „Santaros" gimnazistais.

Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas prof. dr. Rimantas Stukas pateikė atsakymą j daugeliui medicinos studijomis besidominčių moksleivių aktualų klausimą - kuo gi skiriasi studijos Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir kur būtų geriau studijuoti. Pasak profesoriaus, vienas iš pagrindinių skirtumų yra mokymo metodas, todėl

VU dėstytojai ir studentai moksleiviams pateikia ne tik informacijos, bet ir įdomių užduočių. Moksleiviai atlieka fizikų užduotį. SD archyvo nuotr. tik moksleivis gali nuspręsti, kuris uni­ versitetas jam yra artimesnis ir kuriame studijos būtų priimtinesnės. Susitiki­ me dalyvavo Universiteto studentai, dėstytojai, padalinių administracijos darbuotojai, todėl moksleiviai galėjo ir sužinoti formalius dominančių studijų programų aspektus, ir iš pačių studen­ tų išgirsti apie studentiško gyvenimo ypatumus.

Panevėžyje lankėsi Chemijos, Eko­ nomikos, Filologijos, Filosofijos, Fizi­ kos, Gamtos mokslų, Istorijos, Kauno humanitarinio, Komunikacijos, Ma­ tematikos ir informatikos, Medicinos, Teisės, Tarptautinio verslo mokyklos atstovai. Pirmoje susitikimo dalyje, po bendro Universiteto pristatymo, de­ legacijos nariai turėjo progą trumpai prisistatyti abiturientams. Gimnazijos bendruomenė labai džiaugėsi, kad susitikime dalyvavo net keli gimnaziją baigę moksleiviai.

Susitikimai yra abipusiškai naudin­ gi - tai ne tik puiki galimybė mokslei­ viams iš pirmų lūpų išgirsti informa­ ciją apie dominančias studijas, bet ir Universiteto atstovams susipažinti su būsimais studentais, sužinoti, kas jiems įdomu, kuo jie gyvena: „Nors internete gausu informacijos, tačiau gyvas bendravimas ir gyvas žodis yra visai kas kita", - po susitikimo teigė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.

Abiejuose susitikimuose su moks­ leiviais dalyvavo gausus būrys Univer­ siteto atstovų. Į gimnazijas individualiai vyksta ir akademinių kamieninių padalinių atstovai. Jie jau aplankė Druskininkų, Molėtų, Šiaulių ir kitų miestų gim­ nazijas.

Studijų direkcijos inform.

universitas

2013 m. vasaris

13

vilnensis

______________________________________________________________________________ fff

Diskusijos apie studijų kokybės užtikrinimą Puoselėjant kokybės kultūrą Vilniaus universitete, 2012 m. lapkričio-2013 m. vasario mėn. padalinių kokybės koordinatoriai inicijuo­ ja atviras diskusijas kiekvienam padaliniui aktualiausia studijų kokybės užtikrinimo tema. Tokias galimybes suteikia projektas „VU vidinės studijų kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“. Atviros diskusijos jau buvo surengtos Ekonomikos, Filosofijos, Kauno humanitariniame, Matematikos ir informatikos, Istorijos, Medicinos fakultetuose, Orientalistikos centre ir Užsienio kalbų institute.

Lapkričio 8 d. Ekonomikos fa­ kultetas organizavo renginį„Studijų

proceso kokybė: požiūrių derinimas Vilniaus universiteto Ekonomikos fa­ kultete", kuriame dalyvavo fakulteto

dėstytojai, administracijos atstovai, studentai ir kviestiniai svečiai.

Lapkričio 28 d. Filosofijos fakul­

tete atvirą studentų ir studijų admi­

nistratorių diskusiją„Sklandus studijų procesas: kokybės faktoriai" surengė fakulteto kokybės koordinatorė doc.

dr. Nijolė Radavičienė. Fakulteto

studentai ne tik kėlė klausimus dėl

Diskusija Istorijos fakultete

Patirtimi dalijamasi Matematikos ir informatikos fakultete

studijų dalykų aprašų išsamumo ir prieinamumo, studentų apklausų

Istorijos fakulteto kokybės koor­ dinatorė doc. dr. Rūta Šermukšnytė

kybė dėstytojų ir studentų akimis",

tirtimi, aptarti įvairias dėstymo / mo­

veiksniai" duomenimis. Medicinos

apie studijuotus dalykus rezultatų

kuriame aptartos anglų ir rusų kalbų

kymosi metodikas, informacijos

fakulteto dėstytojų nuomone, studijų

prieinamumo bei jų panaudojimo

gruodžio 5 d. sukvietė fakulteto

studijų programos tobulinimo gali­

perdavimo būdus, studijų medžiagos

kokybei didžiausią įtaką turi studen­

studijų kokybės gerinimui, pasiren­

bendruomenę į atvirą diskusiją

mybės. Studijų programos komiteto

pateikimo per paskaitas ir pratybas

tų motyvacija mokytis, dėstytojų

kamų dalykų aktualumo bei pasirin­

„Perėjimas prie modulinio mokymo:

pirmininkė prof. Danutė Balšaitytė

metodus. Geriausiu 2012 m. Uni­

ir studentų aprūpinimas reikalinga

kimo sistemos lankstumo, bet ir kartu

galimybės ir problemos". Aptarti

pristatė anglų ir rusų kalbų studijų

versiteto dėstytoju pripažintas doc.

laboratorine, programine įranga,

su fakulteto bei centrinės administra­

dalykinių ir modulinių studijų siste­

programą ir jos specifiką, šios pro­

Vilius Stakėnas pristatė savo dėstomų

studentų pasirengimas studijoms,

cijos atstovais ieškojo galimų minėtų

mų skirtumai fakultete. Studentai

gramos absolventų įsidarbinamumo

kursų mokymo medžiagos, pratybų,

studentų grupių dydis paskaitose.

problemų sprendimo būdų.

ir dėstytojai bendrai įvardijo šiuos

rezultatus. Diskusijoje dalyvavo anglų

studentų savarankiško darbo paren­

Fakulteto dėstytojai pageidautų

modulinių studijų privalumus - nuo­

ir rusų kalbų programos visų keturių

gimo ir pateikimo praktiką, taikomus

didesnio darbo užmokesčio, įvaires­

Orientalistikos centre lapkričio

latinį sistemingą studentų mokymąsi,

kursų studentai, instituto adminis­

užduočių vertinimo metodus. Prof.

nių kvalifikacijos kėlimo, stažavimosi

30 d. vyko atvira bendruomenės

periodiškus atsiskaitymus, dėl kurių

tracija, studentų atstovybės atstovai

Valentina Dagienė pabrėžė mąstymo

kitose mokslo institucijose galimybių,

diskusija „Studentų darbo krūvio

studijų krūvis paskirstomas tolygiai

bei dėstytojai. Aptartos privalomo

ir kūrybiškumo ugdymo svarbą pas­

veiksmingesnės pedagoginės veiklos

valdymas perėjus prie ECTS kreditų

per visą semestrą. Studentai tai mi­

lankomumo ir nusirašinėjimo pro­

kaitose. L. Būtėnas kolegoms pristatė

pripažinimo sistemos ir pan.

sistemos: Azijos studijų programos

nėjo kaip ypač svarbų studijų streso

blemos, svarstytos priemonės, kurios

savo paskaitose naudojamą sistemą

Odontologijos studijų programos

praktika ir jos gerinimas". Aptarta stu­

mažinimo veiksnį.

paskatintų studentus aktyviau pildyti

„Activote", kuri sudaro galimybes

komiteto pirmininkė prof. Vytautė

dentų krūvio skaičiavimo praktika:

Dėstytojų manymu, modulinės

dalykų vertinimo anketas, diskutuota

studentams reikšti savo nuomonę,

Pečiulienė kolegų dėmesį atkreipė į

studentai kėlė neretai pasitaikančią

studijos paįvairina studijų turinį,

apie studijų programų siekinius ir

skatina diskusiją ne tik per pratybas,

labiausiai išorės ekspertų pabrėžia­

netolygaus darbo krūvio išdėstymo

skatina nuolatinį dėstytojų bendra­

studentų ugdomas kompetencijas.

bet ir per paskaitas.

per semestrą problemą tiek atskiro

darbiavimą, studentams sudaroma

Studentų atstovai teigė, kad su studi­

dalyko, tiek visos studijų programos

galimybė vieno modulio studijų

jų programos siekiniais ir ugdomomis

Sausio 16 d. Medicinos fakul­

tikslų formuluotes, įgyjamų kompe­

požiūriu, domėjosi, kaip apskaičiuo­

metu įgytas žinias ir gebėjimus toliau

kompetencijomis labai svarbu supa­

teto kokybės koordinatorius prof.

tencijų išsamius apibrėžimus, progra­

jamas jiems skiriamas darbo krūvis;

gilinti, plėtoti ir taikyti studijuojant

žindinti studentus jiems tik pradėjus

Rimantas Stukas į renginį „Studijų

mos privalomųjų ir pasirenkamųjų

dėstytojai dalijosi savo konkrečia

kitus modulius.

studijuoti, kad šie apie kalbų studijas

programos savianalizės svarba stu­

dalykų sandų pateikimą ir pan. Pro­

susidarytų tinkamus lūkesčius.

dijų kokybės gerinimui" sukvietė

fesorė taip pat pabrėžė, jog rengiant

studijų programų komitetų narius,

antrosios studijų pakopos programos

dėstytojus, studentus, administraci­

savianalizę būtina daugiau dėmesio

jos darbuotojus.

skirti studentų pasirengimo moksli­

studentų darbo krūvio skaičiavimo

Ateityje sutarta rengti susitikimus-

patirtimi. Nemažai laiko buvo skirta

-diskusijas, per kurias modulinių stu­

ir studijų dalykų aprašų išsamu­

dijų dėstytojai pristatytų savo patirtį

mo bei prieinamumo problemoms

kolegoms.

fakultete gruodžio 18 d. įvyko ko­ kybės koordinatoriaus Lino Būtėno

Susitikimo metu KVC direktorė

Užsienio kalbų institute gruo­

organizuota diskusija „Efektyvūs

dr. Inga Milišiūnaitė supažindino

džio 12 d. vyko kokybės koordi­

mokymosi (paskaitų, pratybų, sa­

su naujausiais 2012 metais atlikto

Kokybės vadybos

natorės dr. Loretos Chodzkienės

varankiško darbo) būdai ir formos",

tyrimo „VU akademinio personalo

centro informacija

organizuotas renginys „Studijų ko­

skirta pasidalyti gerąja dėstymo pa­

pasitenkinimą darbu laiduojantys

KVC nuotraukos

aptarti. Diskusiją moderavo koky­

bės koordinatorius doc. dr. Valdas Jaskūnas.

Kauno humanitarinis fakultetas

Matematikos ir informatikos

mus studijų programos vertinimo

aspektus - tikslias studijų programos

niam tiriamajam darbui, dalyvavimo mokslinėje veikloje aprašymui.

gruodžio 4 d. organizavo renginį „Egzaminavimo metodai, nusirašinė­

jimo problemos ir grįžtamasis ryšys".

Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto ir fizinės terapijos katedros įkurtuvės

Taikomų egzaminavimo metodų, nusirašinėjimo problemų ir preven­

cijos patirtį pristatė katedrų vedėjai.

Buvo aptarta vertinimo metodų

taikymo tikslingumo bei tinkamumo problematika, pristatyta ir aptarta

grįžtamojo ryšio teikimo studentams

praktika, pasidalyta gerąja patirtimi sprendžiant studentų nusirašinėjimo

per egzaminus problemas. Renginį inicijavo fakulteto kokybės koordina­ torius doc. dr. Pranas Žvinys.

Užsienio kalbų institute aptartos anglų ir rusų kalbų studijų programų tobulinimo galimybės

2013 m. pavasario semestrą dar vyks šie renginiai Padalinys

Komunikacijos fakultetas

Data

Laikas

Auditorija

2013.02.21

10.00

JR6

2013.02.22

11.00

302 aud.

Tema Studijų kokybė: studijų procesas, dalyviai ir jų atsakomybės

Sausio 30 d. po reno­ vacijos oficialiai buvo atidarytos VU Medi­ cinos fakulteto Re­ abilitacijos ir fizinės terapijos katedrai priklausančios patal­ pos sostinės Žirmūnų mikrorajone.

Nedidelės, bet jaukios erdvės po ilgų metų buvo suremontuotos, sutvarkytos,

pritaikytos darbuotojų ir studentų poreikiams. Reabilitacijos ir fizinės terapijos katedros auditorijose žinių ir patirties semsis ergoterapijos, kineziterapijos ir

Teisės fakultetas

Grįžtamojo ryšio svarba studijų kokybei gerinti

reabilitacijos pakraipos Medicinos fakulteto studentai

MF inform.

universitas

14

ff•

2013 m. vasaris

vilnensis

kultūra_______________________________________________

„Ratilio" suka 45-ąjį gyvenimo ratą Liana BINKAUSKIENE

Kur slypi kolektyvo stiprybė?

45 metus sukantis ratą „Ratilio" yra pats seniausias folkloro ansamblis Lietuvoje ir kartu visada jaunas. An­ samblio vadovė Milda Riekutė džiau­ giasi, kad kasmet atsiranda vis naujų „perliukų", kurie papuošia kolektyvą ir rengiamas programas. Tačiau ar to užtenka, kad kolektyvas būtų darnus?

Kur slypi ratiliokų stiprybė? Jauna­ tviškumas, entuziazmas ir brandus požiūris į folklorą, pagarba žiūrovui ir klausytojui, atsakingumas reprezen­ tuojant savo kultūrą, bet kartu ir ne­ blėstantis noras improvizuoti ir naujai išgyventi protėvių reliktą - tokius ko­ lektyvo bruožus vardija ratiliokė Goda Sungailaitė.„Studentiškas laikotarpis bene gražiausias tarpsnis kiekvieno bręstančio ir augančio žmogaus gyvenime. Dar daug kas neatrasta, bet atradimai vilioja, o „Ratilio" atlieka kelrodžio, neleidžiančio išklysti iš kelio, padedančio atrasti ryšį su senosiomis tradicijomis, pažinti kiekvieno lietuvio pradą, vaidmenį", - sako ansamblio narė Julija Lazauskaitė. „Galbūt mūsų stiprybė ta, kad esame ne tik ansam­ blis, į kurio repeticijas susirenkame dukart per savaitę, bet ir labai didelis draugų būrys, netgi, sakyčiau, šeima, kurioje gali jaustis saugus, suprastas ir palaikomas", - mano Ieva Kisieliūtė.

Kalbantys tarmiškai kaip brangakmeniai Ansamblyje dalyvauja Vilniaus uni­ versiteto studentai: filologai, medikai, biologai, fizikai, matematikai, kultūros istorikai, informatikai, chemikai, vady­ bininkai, teisininkai ir kiti. Aktyvūs ir dėstytojai - doc. dr. Ainė Ramonaitė ir lektorius Andrius Petrašiūnas, darbuo­ toja Lina Stokaitė-Janonienė, alumnai Veronika Vorobjova-Gendrikienė, Jus­ tinas Kilpys, Kristina Černaitė, Giedrė Žiogaitė, Neringa Jasiūnaitė, Monika Pranskūnaitė, Aistė Pronckutė, Ieva Kisieliūtė, Julija Lazauskaitė ir kt.

Daugelis ansamblio narių- miestie­ čiai, tačiau yra ir tikrų regioninių kraštų atstovų: žemaičių, dzūkų, aukštaičių ir suvalkiečių, šnekančių savo krašto tarme. Dainų, šokių, ratelių ansamblio dalyviai mokosi ne tik iš tautosakos rinkinių. Konkrečią folkloro tradiciją jie stengiasi perimti iš kaimo daininin­ kų, pasakorių, muzikantų, su kuriais

Sausio 26 d. Vilniaus universiteto folkloro an­ samblis „Ratilio“ šventė 45 metų sukaktį. Tai vie­ nas iš seniausių folkloro ansamblių Lietuvoje. „Ratilio“ per 45 metus lankė daugiau kaip tūks­ tantis studentų. Kiekvie­ nas jų čia paliko savo indėlį - dalį širdies, triū­ so, jaunatviško šėlsmo ir folkloro muzikos įrašų.

O iškovoti laurai ir pripa­ žinimas - nenuilstančių vadovų ir jaunatviškos energijos bei smalsumo vedamų studentų įnašas.

VU folkloro ansamblis „Ratilio“ pažymėjo 45 metų sukaktį. V. Naujiko nuotr. bendrauja ekspedicijose. Ansamblio vadovė pripažįsta, kad kuo toliau, tuo mažiau sulaukia kolektyve studentų, kalbančių tarmiškai. Tačiau, anot jos, kalbantieji tarmiškai ne tik nesivaržo, bet netgi didžiuojasi prieš tuos, kurie neturi tarmės. Šiandien kalbančius tarmiškai folkloro ansamblyje galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, jie - kaip brangakmeniai.

Ansamblyje skamba ir senieji lietu­ vių liaudies muzikos instrumentai ragai, daudytės, skudučiai, diatoninės kanklės ir kt. Vėlyvesniąją kapeliją su­ daro: bandonijos, armonikos, smuikai, basedlė ir kiti smagūs instrumentai.

Ypatingą vietą programose užima archajiškasis lietuvių folkloro žanras sutartinės.

Kuo šiandieniam jaunimui patrauklus folkloras Kodėl šiandien jaunimas dainuoja senovines dainas, domisi nykstančio­ mis tarmėmis, tautosaka? Ratiliokė G. Sungailaitė mano, kad dabartinė kultūra nepajėgi atsakyti j rūpimus klausimus ir mokyti harmoningai gy­ venti, suprasti savo prigimtį ir paskirtį: „Folklore galime atrasti svarbiausių dalykų: į jį atsigręžę ir įsigilinę mes jaučiame ryšį su visata, su aplinkiniais žmonėmis, jaučiamės savo likimo kal­ viais ir galime laimingai gyventi savo autentiškus gyvenimus."

„Mūsų tautosakoje slypi neišsenka­ mi lobynai ir užkoduotos žinios apie pasaulį, gamtą, moralines vertybes.

Prarasdami jas, mes prarandame savo stuburą ir tampame tarsi be veido, švenčiame kalendorines ir kitas šventes, bet nebesuprantame, nebepajuntame jų esmės. Todėl fol­ kloro, tradicijų, amatų puoselėjimas, pritaikymas šių dienų reikmėms turėtų būti svarbus ne tik kiekvienam lietuviui asmeniškai, bet ir visai tautai kaip vienetui. Jaunimas yra ypač jau­ trus tapatybių paieškose ir dauguma sąmoningai arba bent jau intuityviai patraukia savo paveldo link. Vieni tik šiek tiek „užkabina", kiti ima gilintis nuodugniau. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje yra be galo daug jaunimo folkloro ansamblių ir jaunų žmonių, besilankančių folkloro festivaliuose bei koncertuose. Tuo galime tikrai didžiuotis", - pritaria ir ratiliokė I. Kisieliūtė.

Užsienyje jaučiasi daug didesni savo šalies patriotai negu Lietuvoje Pagrindinė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio" veikla perimti ir puoselėti tradicinės kultū­ ros palikimą, koncertuoti įvairiose Lietuvos vietovėse, universiteto ir

Vilniaus miesto renginiuose, folkloro festivaliuose, kalendorinėse šventėse, vakaronėse, įtraukiant ir žiūrovus.

Nemažai koncertuota ir užsienyje: JAV, Kanadoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Kipre, Italijoje, Čekijoje, Latvijoje, Karelijoje ir kt.

Lygindama koncertus Lietuvoje ir už­ sienyje, ansamblio vadovė M. Riekutė sako, kad užsienyje jie jaučiasi daug didesni savo šalies patriotai negu Lietuvoje. „Mes labai didžiuojamės tuo, kad esame lietuviai, turintys pačią seniausią kalbą ir tokį turtingą kultūrinį palikimą - tautosaką ir muzi­ kinį folklorą. O žmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje labiau domisi kitų šalių tradicinės kultūros ypatumais. Pasta­ ruoju metu vis daugiau žmonių domisi folkloru, kalendorinėmis šventėmis, papročiais, tradicijomis, tradiciniais amatais, kulinariniu paveldu ir t. t.

Atlikus Vilniaus gyventojų apklausą apie populiariausius renginius Vilniaus mieste, atsakymai buvo tokie: 1 vieta Kaziuko mugė, 2 vieta - tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai". Bent jau vilniečiai neabejingi tradicinei kultūrai."

Kolektyvo tradicijos jų pačių rankose Patys ratiliokai ne tik domisi seno­ siomis tradicijomis, papročiais, bet

ir kuria savo tradicijas, suburiančias kolektyvą. Beveik kiekvieną savaitgalį kas nors organizuoja kokią pažintinę išvyką į gamtą, dviračių žygius, pasi­ vaikščiojimus, plaukimą baidarėmis, įvairias talkas ar kitokias pramogas.

Kiekvieną vasarą vyksta naujokų krikštynos, rengiami „ratiliokiški" mergvakariai. Kasmet prieš Kalėdas susirenkama kartu pavakaroti. Nau­ juosius metus jie taip pat sutinka kartu pas ką nors namuose ar sody­ boje. Jau tradicija tapo Jorę švęsti Palangoje, o štai Rasas - pas doc. dr.

Ainę Ramonaitę sodyboje arba ant Lubinų kalno (Kelmės r.) su gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubu „Aukuras". Jei kuri „Ratilio" mergina rengiasi tekėti, mergvakaris garan­ tuotas. Jei kuri ratilioko šeima susilau­ kia vaikelio - keliaujama palankynų.

Kartu švenčiamos Užgavėnių, Jurgi­ nių, Rasos šventės, kolektyvą buria kasmetinės kelionės po Lietuvą ar į tarptautinius folkloro festivalius, ku­ riuose susitinkama ne tik su lietuvių, bet ir su kitų šalių bendraminčiais. „Apskritai susitikimams progų neieš­ kome - susigalvojame ir nukeliauti į mišką grybauti, ir paplaukioti Trakų ežerais, susiruošiame į kokį žygį arba kartu slidinėti. Iš tiesų nemažai laiko praleidžiame kartu, nes su ratiliokais gera!" - sako I. Kisieliūtė.

Choras„Pro musica" Vokietijoje atliko romantizmo šedevrą Sausio 18-22 d. VU choras „Pro musica lankėsi viename iš Vokietijos kultūros židinių - Breme­ no mieste. Kartu su Bremeno taikomųjų mokslų universiteto Brahmso choru jis garsiojoje „Die Glocke“ koncertų atliko Antonino Dvorako „Stabat Mater“.

Aušrinė SLIVINSKIENĖ Gastroles Vokietijoje vainikavo sausio 20 d. Bremeno „Die Glocke" koncertų salėje kartu su Brahmso choru atliktas romantizmo šedevrasA. Dvorako„Stabat Mater". Renginys buvo skirtas Bremeno taikomųjų mokslų universiteto semestro pabai­ gai pažymėti. Nuostabiai skambėjo Tiuringijos Gotos miesto filharmoni­ jos orkestras, profesionalių solistų bal-

sai. Dirigavo žymus vokiečių maestro Joshardas Dausas.

Koncertas išties buvo sėkmingas ir sulaukė ilgų publikos plojimų. Tai patvirtino ir„Weser Kurier" laikraštyje pasirodžiusi recenzija. Muzikos kritikas Simonas Neubaueris rašė:„Keturi balsų blokai buvo nepriekaištingai subalan­ suoti, garsas turtingas, skambesiui ne­ trūko nei vieningumo, nei kruopščiai apgalvotos išraiškos. Taip, šis choras galėjo padainuoti tikrą piano"

Koncertas Bremeno „Die Glocke“ salėje. A. Lipnevič nuotr.

2013 m. vasaris

universitas

15

vilnensis

________________________________________ mes - studentai 1 f f Orientacinė savaitė sukvietė studentus iš užsienio Prasidėjus naujam semestrui, Vilniaus univer­ sitetas sulaukė naujų svečių - užsienio mainų studentų iš įvairių šalių. ESN Vilniaus universiteto sekcija kasmet organizuoja orientacinės savaitės renginius, kuriuose atvykusieji studijuoti supažin­ dinami su Universitetu, čia vyraujančia sistema, miestu ir galimomis laisvalaikio veiklomis.

Erika JANUŠAUSKYTĖ Šį pusmetį mokytis Vilniaus univer­ sitete atvyko per 200 studentų, dau­ giausia iš Italijos ir Turkijos. Atvyksta studentų net iš tolimosios Korėjos, Ja­ ponijos, Kinijos, Australijos, Singapūro.

ESN Vilniaus universiteto sekcija visą orientacinę savaitę kasdien stebino renginių įvairove. Vienas iš rengi­ nių - karaokė. Tai kiekvieną semestrą kone didžiausio dėmesio sulaukiantis vakaras, kai visi gali pasijusti scenos

žvaigždėmis ir parodyti savo talentą dainuodami pasirinktas dainas.

Nacionalinių patiekalų vakare kie­ kvienos šalies studentai vaišino savo pagamintais ar atsivežtais nacio­ naliniais patiekalais, taip pat galėjo paskanauti lietuviškų patiekalų.

Vos įpusėjus orientacinei savaitei romantiškas ir kartu pašėlęs pasima­ tymų vakaras, kurio metu poromis suskirstyti asmenys atliko pačias įvai­ riausias užduotis ir siekė pagrindinio prizo - romantiškos vakarienės dviem.

Šį pusmetį Vilniaus universitete mokysis per 200 studentų iš užsienio.

I. Vitėnaitės nuotr.

Galiausiai savaitę vainikavo didžiau­ sias renginys — „Bling Bling" vakarėlis, surengtas visų Vilniaus ESN sekcijų. Šis renginys - tai ne tik šokiai „Lotus" kokteilių bare, bet ir ESN sekcijų narių pasirodymai - dainos, šokiai ir kt. Po šių linksmybių savaitgalis pradedamas ramiai - skatinama mentorius susitikti su savo„Erasmus" studentais, pasėdėti prie arbatos puodelio ir aptarti visos buvusios savaitės renginius. Kelione į nepaprasto grožio vietovę - Trakus užbaigta ESN Vilniaus universiteto sekcijos surengta orientacinė savaitė užsienio mainų studentams.

ESN Vilniaus universiteto preziden­ tė Rugilė Žostautaitė teigia: „Pirmo­ ji - orientacinė - savaitė pilna neiš­ dildomų įspūdžių ir renginių, naujų draugų ir bendraminčių. Tikiuosi, visi studentai, tiek lietuviai mentoriai, tiek „Erasmus" studentai, liks patenkinti.

Linkiu, kad Lietuva taptų patraukli ne tik atvykusiems studentams, bet ir patiems lietuviams."

Gimtadienį TSPMI pasitiko galvodamas ir apie kitus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas vasario 5 d. šventė 21 metų gimtadie­ nį. VU TSPMI bendruomenė šią šventę sutiko kartu judėdama, mankštinda­ mas! ir galvodama apie kitus. Šiemet šventės proga institute vyko

gimtadieninė olimpiada „Sportas ir tortas". Dalyvavo net 8 komandos, iš kurių vieną sudarė instituto dėstytojai ir darbuotojai.

Kadangi šventės idėja buvo ne tik skatinti sveikatingumą ir sveiką konkurenciją sporto aikštelėje, per visą renginį rinktos piniginės aukos.

Surinkta kiek daugiau nei pusketvirto šimto litų, už kuriuos Vilniaus„Rasos" specialiosios mokyklos neįgaliems vaikams instituto administracija pirks lavinamųjų žaidimų.

TSPMI inform.

M. Pelakausko nuotr.

Surinktos lėšos bus skirtos neįga­

TSPMI bendruomenė pasitiko 21 metų gimtadienį

liems vaikams

sportasiii Taikomosios fizinės veiklos seminaro dalyviai keitėsi žiniomis ir patirtimi Taikomoji fizinė veikla yra palyginti jauna studijų kryptis Lietuvos uni­ versitetuose. Vilniaus universitete šios krypties magistrantai pradėti rengti tik nuo 2012 metų rudens, šią programą vykdo Sveikatos ir sporto centras.

Sveikatos ir sporto centro taiko­ mosios fizinės veiklos dėstytojai bei studentai kartu su Lietuvos muzikos terapijos, Šokio judesio terapijos, Tai

chi chuan ir Chi kung, Taikomosios fizinės veiklos asociacijomis sausio 18 d. pakvietė aukštųjų mokyklų dės­ tytojus ir studentus, besidominčius senyvo amžiaus asmenų ir neįgaliųjų gyvenimo kokybės bei socializacijos

problemomis, į mokslinį metodinį seminarą „Taikomosios fizinės vei­ klos laboratorija 2013". Pranešimus skaitė programos dėstytojai prof.

Vidmantas Alekna, prof. Algirdas Juozulynas, prof. Vilma Žydžiūnaitė,

doc. Laimutė Samsonienė, doc. Vilija Aleksienė ir svečiai iš kitų institucijų: doc. Alvidas Remesa (Klaipėdos res­ publikinė ligoninė), psichoterapeute Jurgita Virbickaitė, doc. Jūratė Požėrienė (Lietuvos sporto universitetas).

Praktinės veiklos patirtimi dalijosi Zita Abramavičiūtė (LMTA), Kamilė Pundziūtė (LŠJTA), doc. Diana Rėkiai-

tienė (LSU), švelniosios savigynos treneris Romualdas Petkevičius.

Sulaukta išties nemažo skaičiaus dalyvių - apie 40 taikomosios fizinės veiklos plėtra susidomėjusių Me­ dicinos fakulteto studentų, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų, Kauno ir Vilniaus kolegijų dėstytojų bei studentų.

Vienas iš pagrindinių seminaro tikslų buvo pasidalyti žiniomis ir patirtimi ieškant Lietuvoje savito kelio sėkmingai spręsti senėjimo bei neįgaliųjų rekreacijos klausi­ mus. Europos Sąjungos ir Lietuvos visuomenės darnaus vystymosi stra­ tegijose šios socialinės grupės yra svarbios kuriant aktyvią ir pilietišką XXI amžiaus visuomenę.

Seminaro akimirka. SSC archyvo nuotr.

Lietuvos studentų žiemos lengvosios atletikos čempionate VU studentai antri Vasario 2 d. Kaune vyko Lietuvos

(MF) 800 m bėgimo, Justina Abariūtė

studentų uždarų patalpų lengvosios

(EF) šuolio į aukštį rungtyse ir Brigita Virbalytė-Dimšienė (KF), 3000 m

atletikos čempionatas, kuriame jėgas

išbandė pajėgiausi šalies studentai lengvaatlečiai. Universiteto komandą

sportinio ėjimo rungtyje pasiekusi geriausią sezono rezultatą.

sudarė 25 sportininkai, kurie iškovojo

Neaplenkiama buvo ir estafetės

šešis aukso, penkis sidabro ir du bron­

4x 200 m merginų komanda, kuri nu­

zos medalius. Čempionais tapo: Mantas Dilys

toves. Estafetę bėgo Jūratė Vaišnoraitė

(KHF) trišuolio, Laura Gedminaitė (MF) rutulio stūmimo, Rasa Batulevičiūtė

(EF), Sofija Korf (KF), Aistė Menčinskaitė (absolventė) ir R. Batulevičiūtė.

galėjo Lietuvos sporto universiteto ats­

Antrąsias vietas iškovojo: Vera Djakova (MIF) 1500 m bėgimo, J. Abariūtė 60 m barjerinio bėgimo, A. Menčins­ kaitė šuolio į tolį, Kasparas Saikus (EF) 400 m ir Mantas Rainys (MIF) 200 m bėgimo rungtyse.

Trečiąsias vietas laimėjo: Vaidas An­ tanavičius (ChF), įveikęs 2,05 m šuolio į aukštį kartelę, ir Šarūnas Šamas (MIF) šuolio į tolį rungtyje.

Sveikatos ir sporto centro inform.

Žiemos lengvosios atletikos varžybos, kaip įprasta, vyksta uždaruose ma­ niežuose. SSC archyvo nuotr.

universitas

2013 m. vasaris

vilnensis ffk

paskutinis puslapis

Paroda pakvietė į „skrydį karjeros link" Vasario 7-9 dienomis duris atvėrusi tradicinė paroda „Studijos 2013“ šiemet sutraukė rekordinį skaičių dalyvių. Parodoje dalyvavo 190 mokymo įstaigų ir organizacijų iš Lietuvos ir užsienio (pernai dalyvių buvo 120). Vilniaus universitetas - tradicinis šios parodos dalyvis, Universiteto stendas kasmet sulaukia didelio parodos lankytojų dėmesio. Šiemet Universitetas parodoje

pristatė 70 pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų ir 110 antrosios pakopos - magistrantūros studijų programų biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių ir technologijos mokslų srityse.

Vilniaus universiteto stende buvo galima netik susipažinti su siūlomomis studijų programomis, bet ir sužinoti, kaip vyksta studijų procesas, kokias karjeros galimybes vienokia ar kitokia studijų programa atveria ją pasirinku­ siam žmogui.„Mes tikimės, kad ši pa­ roda, kaip ir tradicinės daugelio deka­ nų ir prodekanų kelionės į mokyklas bei rajonus, duos bendrą teigiamą re­ zultatą, mes ir šiais metais pakviesime studijuoti į mūsų universitetą pačius geriausius abiturientus", - pažymėjo I. e. p. rektorius prof. Jūras Banys.

L. e. p. rektoriaus teigimu, Vilniaus universitetas nebijo konkurencijos ir ją verti na kaip teigiamą reiškinį. „Mes gyvename globaliame pasaulyje. Tai ypač aktualu dabar, kai esame Euro­ pos Sąjungos nariai ir mūsų abituri­ entai gali išvykti mokytis į bet kurią Europos šalį. Kitaip sakant, mes susi­ duriame su labai rimta konkurencija, tačiau tai tik dar kartą primena mums, v kiek daug dėmesio reikia skirti studijų

kokybei", - akcentavo J. Banys. Šiemet Vilniaus universitetą parodo­ je pristatė ne tik pagrindinis jo stendas, bet ir specialiai įrengta laisvalaikio zona. Visi besidomintys galėjo joje laisvai pabūti, pabendrauti, išgerti kavos ir pasižiūrėti vaizdo medžiagą apie Universiteto gyvenimą. Poilsio zonoje buvo vykdoma ir interaktyvi apklausa, kuria siekta geriau pažinti būsimų studentų poreikius - sužino­ ti, kaip abiturientai renkasi aukštojo mokslo instituciją, kokia informacija

Prie VU stendo - premjeras A. Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis

Šiemet VU stendas pasipuošė studentiška kepuraite

Šiemet Universitetas

parodoje pristatė

70 pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų ir

110 antrosios pakopos magistrantūros studijų

programų biomedicinos, fizinių, humanitarinių,

socialinių ir technologijos mokslų srityse. apie studijas jiems yra svarbi ir pan.

Apklausos rezultatai turėtų padėti ateityje geriau informuoti būsimus studentus apie Vilniaus universiteto siūlomas studijas. „U.V." inform.

Vido Naujiko nuotr.

Studentai lankytojus tengėsi sudominti studijomis ir rodydami eksperimentus. E. Kurausko nuotr.

H.NJAUS UNIVERSITETO

ARJEROS £ IENOS 5

Vilniaus universiteto KARJEROS DIENOS'13: esi laukiamas

Vasario 20 dieną prasideda Vilniaus universiteto Karjeros dienos’13. Visas renginių ciklas truks iki kovo 14 dienos, kai vyks pagrindinė mugė. Šį projektą jau šeštus metus organizuoja Vilniaus

Nemažai į parodos erdvę įžengusių moksleivių iš karto patraukdavo prie Vilniaus universiteto stendo. Čia juos konsultavo ne tik studentai, bet ir fakultetų administracijos atstovai - dekanai ir prodekanai.

ISSN 1822-1513 Adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Redaktorė Jolanta Storpirštienė Vyresn. korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

universiteto Studentų atstovybė. Renginys suburs Lietuvos darbdavius ir VU studentus efektyviam bendradarbiavimui. Kaip ir kiekvienais metais, VU KD renginių ciklo metu bus stengiamasi parodyti ir įteigti studentams, kad raktas į sėkmingą karjerą nėra vien puikus savo srities išmanymas. Svarbūs ir tokie veiksniai kaip asmeninė iniciatyva, entuziazmas, pozityvumas, noras tobulėti, visapusiškai save realizuoti bei kiekvieną dieną siekti vis daugiau.

Studentai, dalyvaujantys VU Karjeros dienų renginiuose, patys gali įsitikinti, kad kasdienis tobu­ lėjimas ir darbas, įvairiapusiškumas bei originalios idėjos ir yra išsvajotos karjeros paslaptis. VU KD dalyvaujančios įmonės bei organizacijos renginių metu ne tik pristato save, dalijasi savo patirtimi, bet ir padeda žengti pirmuosius žingsnius karjeros link, siūlydamos darbo bei praktikos vietas.

Jei esi studentas, spinduliuoji noru būti pastebėtas ir žengti karjeros laiptais jau dabar, tiesiog negali praleisti progos dalyvauti VU Karjeros dienose, nes jų metu: • Išmoksi rašyti CV bei motyvacinį laišką; Pasirengsi darbo pokalbiui; Seminarų ciklo metu išgirsi žinomų Lietuvos asmenybių bei įvairių sričių profesionalų praktinių patarimų; Išvykose pamatysi, kaip vyksta darbas vienoje ar kitoje įmonėje; Turėsi galimybę įgyvendinti originaliausias savo idėjas kūrybinėse dirbtuvėse - praktiniuose įmonių seminaruose; Dalyvaudamas protmūšyje ir orientacinėse varžybose galėsi parodyti savo sugebėjimus po­ tencialiems darbdaviams; Mugėje užmegsi daug naudingų ryšių ir pažinčių; Pabendrausi su įmonių vadovais neformalioje aplinkoje; Gerai ir naudingai praleisi laiką!

Daugiau informacijos: www.vu-kd.it