hinc itur ad astra
universitas ■H ■
Gegužė 1993 m. KAINA SUTARTINE
..
Vilniaus universiteto laikraštis .
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 2 (1518)
Studente, pakelk akis į viršų: ten senojo Vilniaus
stogų briaunos atsitrenkusios į barokinius debesis su
stingsta laike, ten iš viduramžiškų langų gilumos te bežvelgia šimtmečiais skaičiuojama istorija, o pro
nutrupėjusius dažus įžūliai tyčiojasi if laiko ir restau'acijos šešioliktasis amžius. Lietuvos, Lenkijos, Čekijos - Europos bajorų at žalos buvo tokie pat, kaip ir jūs šiandien, busimieji magistrai ir bakalaurai, "Alma academia et universi
tas Vilnensis societatis lesu" studentai - buvusieji ir esantieji - liudijantys, kad prieš 414 metų žengtas žingsnis buvo vienas iš tų, po kurių nebeįmanoma
grįžti ar būti grąžintiems, todėl per mūsų kasdienybės
kontrastus ir monotoniją, pro trupančius miesto namų fasadus ir dekoratyvines senovės imitacijas, su
slenkančiu Šv. Jonų bažnyčios varpinės bokšto šešėliu į Vilniaus universitetą visada ateina pavasaris.
Vilniaus universiteto Rektoriaus antspaudo projektas autorius Petras Repšys
Balandžio 4 dieną vyko dvidešimt penktoji FIDI - VU Fizikos fakul teto studentų profesinė šventė. "Be mūsų nebus jūsų", - skelbė fizikų šūkis. Anot jų, šiuo metu fakul teto absolventų galima sutikti visur: pradedant aukščiausios valstybinės valdžios institucijomis, baigiant privataus verslo
logijos fakulteto studen tės bei 'Trimito" orkest ras. Kiek patriukšmavę ir Žaliasis Dinas Zauras, ly išsakę viską , ką mano dimas "greitosios pagal apie Universiteto val bos" mašinos bei trejeto džią, linksma ir spalvinga sunkvežimių studentų, eisena studentai patrau atvyko pasveikinti Rek kė Gedimino prospektu. torato prie centrinių VU Lukiškių aikštėje vyko rūmų. Čia juos pasitiko improvizuotas mitingas. geros fizikų draugės Filo Nukelta j 2 psl.
Ir vėl FIDI sfera. Matyt, būtent tai padėjo FIDI organizato riams rasti sponsorių šventei. "Pinigų užteks pasamdyti valytojoms, kad šios sutvarkytų patal pas po mūsų vakarinės dalies", - teigė jie. Kaip ir kasmet, FIDI neapsiribojo Saulėtekiu.
(K
i
T T» ivprci ta c Vilnonei c
Ir vėl FIDI
Atkelta iš 1 psl.
susirinkusiuosius Kreipėsi Valgytojų judė jimo lyderis Remigijus Vilkaitis. Jis būkštavo dėl studentų sveikatos, nes jų nusilpę organiz mai gali neatlaikyti šilto vandens... ežeruose ir Pagaliau, pagaliau maši na iš Vilniaus tuoj pajudės Į amžinąjį miestą, nuveš ten būrelį pasauliečių, klierikų, kunigų, seselių. Anot bend rovės galvos, mašina "liuk susinė", su tualetu, vandeniu. Vėlų vakarą su stojome Lazdijuose. Komp. M. IG Oginskio po loneze - atsisveiki nimas su tėvyne. Tai mums, o atvažiuo jantiems - pasisvei kinimas. Jiems Lazdijai lyg pirmas mūsų valstybės langas, lyg akys, atverian čios nepažįstamą pasaulį. Kokios jos? Šveičia išsirikiavę kios keliai, primindami dainos posmiuką: "šviečia dieną, šviečia naktį", bet ne Elek trėnų žiburiai, o butelyčiai, buteliukai, buteliai... Ap link nerasi normalaus tua leto, valgyklos, nei galvos kur priglausti. Tik svaigalai, svaigalai. O už kelių žings nių pirmas kioskas "Lody"
paliegę fizikai gavo po bandelę. Oficilioji šven tės dalis baigėsi, kai į dangų buvo paleistas mažasis dinozauriukas. Saulėtekyje, prie Fizi kos fakulteto, vyko olim piada, veikė atrakcionai, loterijos. Čia buvo gali ("Ledai"), čia jau Lenkija. Nebuvo tualeto, vandens nei "liuksusinėje" mūsų ma šinoje. Šitaip "integruojamės" į Europą? Su pritūpimais pakrūmėse. Austrija, o Austrija! Net
ma nusipirkti fidų - fizi kų valiutos, visą dieną šventėje cirkuliavusios kartu su talonu. Vienas fidas kainavo 110 talonų. Vakare FIDI persikėlė į Vilniaus technikos uni versitetą. Prieglobstį ra dusių kaimyniniame universitete šventės sve čių ir dalyvių laukė kavi nės, barai, diskotekos. Koncertavo roko grupės,
buvo rodoma fizikų TV. Labiausiai įsilinksminu sius atvėsindavo tvarkos sergėtojai.
mus žodeliai kitokie, paimti iš seno anekdoto apie indus, atvažiavusius į mate matikos konferenciją. Sve čiai stebėjęsi šios mokslo šakos lygiu, ne vietoj maty dami "x", "y" nežinomą
stumdymasis, ištiesti kaklai. Paskui šalių, organizacijų sveikinimai, popiežiaus pa laiminimas, o pabaigoje stabtelėjimas prie kiekvie no. sėdinčio pirmose eilėse. Šventas tėvas paduoda ranką ar apkabina, priglaudžia, pa klausia, žvelgia lyg niekur neskubėtų. Vatikano bib liotekoje saugoma viena pirmųjų lie tuviškų knygų M. Daukšos "Pos tilė", išleista jėzuitų 1599 m. Vilniuje. Labai no rėjosi pažiūrėti, pamatyti, sužinoti, kokie jos keliai į biblioteką. Tai padaryti pa dėjo prof. P. Rabikauskas, vedęs per bibliotekos labi rintus, parodęs kitus lietu viškus pėdsakus am žinajame mieste. Antai Grigaliaus universitete (Gregorianume) yra XVI a. paveikslas, vaizduojantis popiežių Grigalių XIII, dalijantį privilegijas seminarijoms ir kolegi joms kurtis. Paveikslo de-
"U.V." inform.
Ciau Roma, Parma, čiau Florencija! per langą pajunti jos eko nominę galią, grožį, meną. Dideli, stiprūs, tvarkingi namai, apsupti gėlynų, ju velyriškai įdirbti laukai. Gėlės ant tvorų, pakelėse, darželiuose, palangių love liuose. Namų sienas puošia madonos paveikslai, skulp tūrėlės, ant tilto šv. Kristu po figūra; ak, senas vilnieti, ką tu čia veiki?... Už Vie nos, poilsio aikštelėj, dide lio stalo cementinėj atramoje įrėžtas "Gottgrusse" ("Sveiki") sukėlė liūdną šypseną. O pas mus? Pas
ženkliuką... Romą pasiekiam anks tyvą rytą, suspėjam į bend rąją popiežiaus audienciją. Einam pro tikrintojus, dryžuotakelnius šveicorius, girdim "lituano", "lituano". Didžiulėje salėje tiems "li tuano* nurodoma dešimta eilė. Sėdim pasitempę, lyg sugauti, išgirstame pasta bėlę: "nebūkit tokie rimti". Aplink tautų, rasių maiša tis, klegesys. Į sceną lėtai, per spūstį juda gunktelėjusi baltutėlė figūra. Prie tako aparatų spragsėjimas,
I
į
į
: 1 j
1993 05 VU mokslinėje bibliotekoje atidaryta jubiliejinė paroda, skirta P. Šalčiaus, nepriklausomos Lie tuvos žymiausiojo kooperacijos ideologo, puoselėtojo, 100-sioms gimimo metinėms paminėti. P. Šalčius gimė 1893 m. sau sio 25 d. Prienų raj. Čiudiškių kaime. Iš pradžių mokėsi Šilavote, o vėliau - Marijampolės gimnazi joje. Dar būdamas gimnazistu pradėjo domėtis kooperacija, da lyvavo moksleivių aušrininkų or ganizacijos veikloje. 1910 m. pradėjo rašyti korespondencijas "Aušrinei”, lankėsi žemės ūkio draugijos "Žagrė" ir ūkininkų bendrovės susirinkimuose. 1913 m. įstojo į Maskvos universi teto Teisės fakultetą, kur ypač daug dėmesio skyrė ekonomikos mokslams, kooperacijai. Maskvo je P. Šalčius aktyviai dalyvavo Maskvos studentų draugijoje, De mokratinėje tautos laisvės santa roje, kurį laiką redagavo jos laikraštį "Santara". Baigęs studijas dirbo Maskvos kooperatyvų in struktoriumi. 1918 m. grįžo Į Lietuvą. Čia vadovavo Lietuvos prekybos ir pramonės ministerijos Kooperaci
sinėje dviese laiko privile giją su įrašu "Vilnense". Kokia įdomybė! (Labai ačiū...) Vatikaniškės Postilės viršelis naujas - pergamen to - su popiežiaus, Žemai čių, Lietuvos Respublikos herbais, Gedimino stulpais. Ši knyga - tai prezidento A. Smetonos dovana Pijui XI jo kunigystės 50-čio Jroga. Ant Postilės priešla pio bibliotekininko pasta bėlė: "Rassimo!" (Rete nybė). Kita vertybė, saugoma Florencijos nacionalinėje bibliotekoje - tai K. Sirvy do "Trijų kalbų žodynas", ’irmas lietuvių, pirmas baltų kalbų žodynas, para ktas Vilniaus akademijos mklėtinio (koks mokyklos ygis). Jį paimti į rankas pa dėjo prof. Gvido Mikelioiio rekomendacinis raštas ’ibliotekos direkcijai. (B. ir J- Mikelionių namai Par koje - iš tikrųjų tai lyg Įiūsų atstovybė, tik be staLso.).
Universitas Vilnensis
AKADEMIKO P. ŠALČIAUS 100-osios gimimo metinės jos departamentui, leido laikraštį (vėliau žurnalą) "Talka". Jame nagrinėjami kooperacijos ir ūkio klausimai, kooperatyvų gyvenimas Lietuvoje, pateikiamos politikos, kultūros gyvenimo, Seimo ir jo ko misijų darbų žinios. P. Šalčius aktyviai dalyvavo įvairiose kooperatinėse ir ekono minėse organizacijose. 19201925 m. buvo Lietuvos koopera cijos bendrovių sąjungos valdybos pirmininku. Šios sąjungos tiksiąs dideliais kiekiais pirkti prekes už sienyje ir skirstyti krašto koopera tyvams, taip pat supirkinėti žemės ūkio produktus ir juos pardavinėti užsienyje. P. Šalčius atstovavo Lietuvai ir Tarptautinėje koopera tyvų sąjungoje, buvo jos centro ko miteto narys, dalyvavo tarptautinėse kooperatininkų su važiavimuose. P. Šalčius tikėjo, kad koopera cija gali palengvinti sunkų kaimo žmonių gyvenimą, populiarino jos
naudą organizavo kooperatinin kų kursus, parašė pirmuosius va dovėlius, paruošė Lietuvos kooperacijos įstatymą, kuris su mažais pakeitimais veikė viso Lie tuvos laisvės laikotarpio metu, įkūrė Kooperacijos banką. Tad vėsai pagrįstai daugelis jį vadina Lietuvos kooperacijos tėvu. P. Šalčiaus bei jo bendraminčių idėjos ir veikla davė puikius rezul tatus: iki 1940 m. Lietuvoje veikė daugiau kaip 1300 įvairių koope ratyvų, kuriuos jungė "Lietūkis", "Pienocentras", "Sodyba", Lietu vos kooperatyvų taryba ir kitos są jungos, bankai. Lietuvos kooperatininkai laikėsi visame pa saulyje pripažintų principų: svar biausios kooperacinės veiklos kriterijus yra ne pelnas, o ekono minė savitarpio pagalba, materia linių ir finansinių išteklių junginys, kooperatyvų narių gerovė. 1922 m. P. Šalčius buvo pa kviestas į Kauno universiteto Tei
Egzempliorius nedefektuotas, 1677 m. leidimo (ketvirto), meistriškai at naujintas, su klaidele ant naujos nugarėlės: vietoj "Vilnae", "Vilmae", antraš tiniame puslapyje su Medi čių bibliotekos antspaudu, liudijančiu giminės kultūri nį akiratį, ryšius su Alma Mater Vilnensis. Kokie rūpestingi pa slaugūs buvo Florencijos bibliotekininkai: patys pa siūlė padaryti nuorašus, pa daryti veltui, be pinigų. Ir padarė, padovanojo. (Grį žus į Romą paprašiau mūsų Respublikos atstovo prie Šventojo Sosto Kazimiero Lozoraičio padėkoti jiems, parodyti pasauliui, kad jau čiam, matom, kaip elgiama si su mumis, kad mokam ne tik prašyti.). Keli žingsniai nuo na cionalinės bibliotekos, vi duramžiškoje aikštėje stovi Santa Krošės (šv. Kryžin-is) bazilika, kurioje nuostabio ji Pacų koplyčia, M. K. Oginskio palaidoji mas - įsimintini, būtini at
pustyti mūsų istorinės pra eities pėdsakai! Florencijos slėpingosios gėlės, kvapnios rožės, nuo taiką vainikavo paauglio el gesys. Po mano "skuzi" ("atsiprašau"), apžergęs motociklą 14-metais ar 15metais, mostelėjo bažny čios pusėn, pristabdė motociklą, atsisuko, links mai pamojavo ir šūktelėjęs "Čiau"..." nuvažiavo. O, tas šūktelėjimas! Juk buvau jo močiutės amžiaus... Pa dvelkė miesto dvasia, nu gludintas mokėjimas bendrauti, kartų palanku mas. O pas mus? Nepasiekiau trečio, puoselėto Vilniuje, tikslo Bario, pietų Italijos uosto, iš kurio XVI a. pabaigoje į Šventąją žemę išplaukė Radvila Našlaitėlis, vėliau parašęs "Kelionę į Jeruza lę", Europos bestselerį. Čia, Baryje, palaidota ir Milano kunigaikštytė Bona Sforca, kurią dinastinė po litika atvedė į LietuvosLenkijos karalystės „ostą. Kasinėjusiųjų Žemutinę
3 sės fakultetą dėstyti politinės eko nomijos ir kooperacijas kursus. Kai 1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto dalis buvo perkelta į Vilnių, P.Šalčius išrinktas VU pro rektoriumi. Jo pastangų dėka suorganizuota draugija VU remti. Vokiečių okupacijos metais P.Šalčius profesoriavo Universitete ir dirbo Lietuvos mokslų akademijo je. 1950 m. jis apkaltintas naciona listinės ideologijos skleidimu ir atleistas iš darbo. 1958 m. 04.22 d. P. Šalčius mirė. Palaidotas Kaune, Petrašiū nų kapinėse. Kaip mokslininkas reabilituot i tik 1989 m. P. Šalčiaus kūrybinis paliki mas labai didelis: buvo išleista 12 knygų (originalų ir verstų), apie 30 brošiūrų, tiek pat svarbių moksli nių straipsnių ir apie 600 įvairių rašinių. P. Šalčius sukaupė daug medžiagos apie Lietuvos pramo nės, prekybos, žemės ūkio, miškų, transporto, finansą kredito, koo peracijos, miesto gyventojų ir vals tiečių istoriją ekonominės minties raidą Lietuvoje.
Parengė H. Voiciechovska
pilį archeologų teigimu vei kiausiai Milano kunigaikš tytė iš tėvynės į Vilnių atsivežė rožinių augalų tai liudytų žiedadulkės, da tuojamos XVI a. Tegu jų dvelkimas paskatina mus paieškoti savo didelės isto rijos gijų (lengvai pasisavi namą kaimynų), pajusti bendravimo kultūrą. Toji kelionė (lyg būta, lyg sapnuota...) nebūtų įvy kusi be LKMA prezidento prof. Antano Liuimos, SJ, magnificencijų Jono Kubi liaus, Rolando Pavilionio, mūsų Respublikos pasiun tinio prie Šventojo Sosto Kazimiero Lozoraičio,'■Va tikano radijuje dirbančių Vincento Pupinio (ypač!) SJ, Kazimiero Ambraso ir paramos kitų. Ačiū!
Genovaitė Gustaitė P.S. Redakcija atsi prašo autorės, kad raši nys nebuvo išspaus dintas laiku.
1993 05
Universitas Vilnensis
4
KVIEČIA VILNIAUS UNIVERSITETAS Teisės fakultetas Pagrindinis Lietuvos teisi ninkų rengimo centras yra Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Teisininko kvalifi kacija suteikiama ir baigu siems Vilniaus Policijos Akademiją, tačiau šiuo metu teismuose, prokuratūroje, ad vokatūroje ir kitose teisinėse žinybose dirbantieji teisinin kai dažniausiai yra Teisės fa kulteto absolventai. Teisės fakultetas - vienas seniausių Universiteto pada linių. 1991 m. jis atšventė 350 metų jubiliejų. Jame dirbo daug žymių Lietuvos žmonių: M. Riomeris, P. Leonas, J. Žemuolis, P. Kūris ir kt. Šiuo metu daugelis Teisės fakulteto dėstytojų ak tyviai dalyvauja Lietuvos at kūrimo darbe — dirba Seime. Vyriausybėje, Konsul taciniame teisme. Atkuriant nepriklausomą Lietuvą, formuojantis nau jiems ekonominiams ir politi niams santykiams, atsirado nemažas teisininkų poreikis. Keičiasi ir teisininkų ruoši mas. Reikalingi žmonės, tu rintys gerą teisinį pasiruošimą, o ne tik teisinin ko diplomą. Todėl greta teisi ninkui reikalingų savybių sugebėjimo greitai orientuo tis situacijoje, logiškai mąsty ti, bendrauti su žmonėmis, kalbėti bent viena užsienio kalba, - būtina daug dirbti sa varankiškai: studijuoti įstaty
.
.. ,
mus, įvairius aktus, užsienio literatūrą originalo kalba ir t.t. Be šito neapsieisite, nes anksčiau leisti vadovėliai pa seno, naujų kol kas parengti ir išleisti galimybių nedaug. O šiuolaikinis teisininkas visų pirma vertinamas pagal tai, kaip jis moka aiškinti ir taikyti galiojančias teisės normas. Pradedant studijas iš anks to sudaroma galimybė pasi rinkti būsimos teisinės veiklos pobūdį - darbą teismo ir pro kuratūros, valstybinės, ūkinės ir tarptautinės teisės srityse. Deja, ne visada atsižvelgiama j studentu norus. Kiekvienoje srityje vietų skaičius ribotas. Pavyzdžiui, mažiausiai reikia tarptautinės teisės specialistų -13-15,0 labiausiai — tar dytojų. Teisininko darbas ne lengvas: dideli krūviai, darbo diena nenormuota, jeigu rei kia, tenka dirbti ir po darbo valandų be papildomo atlygi nimo. Teisininko darbo klai dos beveik visuomet matyti priimtuose teismo sprendi muose, jos susijusios su žmo nių teisių pažeidimais, todėl reakcija j jas būna atitinkama. Pasiryžęs tapti teisininku turi pasverti visas savo dvasi nes ir fizines galimybes, su vokti būsimos profesijos atsakomybę.
V. Pavilonis Baudžiamosios teisės ir proceso katedros vedėjas
,
.
. , ,
, .
Vilniaus universiteto Studentų Atstovybe Ne visi studijuos filologi ją, istoriją, teisę ar ekono miką, bet visi, kurie studijuos, bus studentai. Vilniaus universiteto Stu dentų Atstovybė (VUSA) priima naujus narius į savo gretas nereikalaudama iš jų nei vidurinės mokyklos bai gimo atestato, nei sveikatos pažymėjimo. Nereikia lai kyti stojamųjų egzaminų, priimamųjų skaičius neri bojamas. Užtenka to, kad Jūs studentai. Tačiau ši nei ginių serija dar nereiškia,
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas Vilniaus universiteto Tarp tautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) 1993 m. liepos mėnesį priima stu dentus tarptautinių santykių spe cialybės studijoms pagal 2 metų diplomo programą.TSPMI stu dentas, įvykdęs studijų programą, įgyja tarptautinių santykių specia listo kvalifikaciją ir gauna nustaty to pavyzdžio diplomą. Studijos TSPMI yra moka mos. Mokestį už 1993/94 mokslo metus sudaro 50 JAV dolerių ek vivalentas Lietuvos pinigais pagal Lietuvos valstybinio banko oficia liai nustatytą 1993.06.15 d. kursą. TSPMI studentai negauna stipen dijos ir neaprūpinami bendrabu čiu. Nuo mokesčio už mokslą atleidžiami tik VU studentai, kol jie paraleliai studijuoja bet kuria me kitame fakultete. Atsižvel giant į tai, kad TSPMI studentai tuo pat metu studijuoja kituose VU fakultetuose ar aukštosiose mokyklose arba dirba, užsiėmimai institute vyksta antroje dienos pu sėje bei savaitgaliais. Į TSPMI 1993/94 mokslo me tams bus priimami VU studentai, baigę ne mažiau kaip 3 kursus bet kuriame VU fakultete, kitų aukš tųjų mokyklų studentai, baigę ne mažiau kaip 3 kursus, bei asme nys, jau įgiję aukštąjį išsilavinimą. Stojantieji laiko užsienio (anglų, prancūzų arba vokiečių) kalbų eg zaminu (asmenys, išlaikę TOEFL ar analogišką anglų, prancūzų ar vokiečių kalbos egza miną nuo šio egzamino atleidžia mi ir jiems rašomas pažymys, atsižvelgiant į gautą balų skaičių),
rengti studentiškas šventes,
G. Vitkus TSPMI direktoriaus pavaduotojas
tui, jeigu jis nepadeda pats
rem% Vilniaus univcrsiteto sau. VUSA vienija tuos stu
STUDIJUOTI ir STUDENTAUTI kad Jūs nieko nejsigysite. VUSA spręs Jūsų proble mas, atstovaus Jūsų intere sus, padės surasti bendraminčių tarp Lietu vos ir užsienio akademinio jaunimo. VUSA palaiko gerus santykius su Švedijos, Olandijos, Vokietijos, Da nijos, Čekijos studentais, organizuoja seminarus ir konferencijas, padeda
socialinių-bumanitarinių mokslų (filosofijos, politologijos ir ekono mikos teorijos) egzaminu bei rašo darbą ir kalbasi tarptautinės politikos temomis. Konkurso tvarka iš stojančiųjų bus atrinkta 40 studentų. Stojantieji į TSPMI priėmimo komisijai pateikia šiuos doku mentus: prašymą leisti dalyvauti konkurse, 4 fotonuotraukas (3x4), studijų knygelės išrašą pa tvirtintą dekanate arba aukštojo mokslo diplomo ir jo priedo nuo rašus, išlaikiusieji TOEFL ar ati tinkamą anglų, prancūzų ar vokiečių kalbos egzaminą - atitin kamą pažymą sumokėto mokes čio už dokumentų tvarkymą ir stojamųjų egzaminų priėmimą kvitą. Mokesčio dydis - 3 JAV dolerių ekvivalentas Lietuvos pi nigais pagal Lietuvos valstybinio banko nustatytą oficialų 1993 m. birželio 15 dienos kursą. Mokestis turi būti sumokamas į VU kasą o kvite turi būti nurodyta: "užstoja muosius egzaminus į TSPMI". Be šios nuorodos kvitas negalios. Visi stojantieji užpildo anketą. TSPMI priėmimo komisijos adresas: Didlaukio 47-205, Vil nius 2057. Telefonas 762 672. Dokumentai priimami 93.06.1530 d. nuo 10 iki 13 vai., išskyrus šeštadienius ir sekmadienius. Sto jamieji egzaminai vyks liepos 1-10 dienomis TSPMI patalpose Did laukio 47.
studentiškų organizacijų veiklą, rūpinasi studentų buitiniais reikalais, laisva laikiu; ji suinteresuota, kad studentai sėkmingai iš spręstų ir akademinius savo uždavinius. Daugelis dalykų įstojus j VU Jums pasirodys nesu prantami, o gal ir nepriimti ni. Nepamirškite, kad niekas negali padėti studen
dentus, kurie rūpinasi ir gina savo interesus. Visose šalyse, visų laikų studentai buvo jaunimo avangardas. Nepamirškite, kad studento vardas suteikia ne tik socia linį statusą, bet ir įpareigo ja. Tikimasi, kad 1993 m. rudenį ateinanti karta su voks savo reikšmę, vertę ir atsakomybę ir pateisins savo vardą. Artūras Macijauskas VUSA valdybos pirmininkas
U n i versi tas Vilnensis
05
5
Medicinos fakultetas Nors Medicinos fakulte tas nėra tipiškas Universite to padalinys (ilgesnė mokymosi trukmė, daug specializacijų, podiplomi nės studijos, glaudus ryšys su neuniversitetinėmis struktūromis - Sveikatos apsaugos ministerija, drau dimo įstaigomis ir gydymo praktika), bendri Universi teto reformų vėjai neišven giamai liečia ir jį. Keliant reiklumą Uni versiteto absolventams ir siekiant konkurencijos, visi Universiteto fakultetai pa mažu pereina j kelių pako pų studijas. Elementariau sias tokių studijų modelis bakalauras, magistras, mokslų daktaras; tačiau me dicinai toks modelis netin ka, nes per pirmuosius studijų metus neįmanoma įgyti specialybės ir aukštojo išsilavinimo. Kartu su į po trečiųjų
medicinos studijų metų (ba zinis paruošimas ir įvadas į kliniką) studentai būtų atestuojami, tarytum ženg tų per pirmąją pakopą. Pa siekusieji tam tikrą lygį (gal niekaip ir nevadinami) galė tų toliau siekti gydytojo di plomo, kurį gautų dar po trejų metų studijų. Neates tuotieji būtų nukreipiami į paramcdicinines specialy bes. Išnaudojant kitų fakul tetų - gamtos, ekonomikos, teisės, filologijos, matema tikos - teikiamas galimybes, po vienerių-dviejų metų studijų jie galėtų tapti gydy tojų padėjėjais (gal juos va dintume ir bakalaurais) su aukštuoju išsilavinimu medicinos ekonomistais, la boratorijų asistentais ir kitų sričių specialistais. Peržengusieji pirmąją pakopą ir sėkmingai užbai gusieji šešerių metų studijas gaus diplomą, bet prakti kuoti dar negalės. Jų laukia 3-4 metų rezidentūra, ku
rios metu bus įgyjama spe cialybė ir teisė pagal ją dirb ti. Pirmieji rezidentūros metai apimtų bendrąsias studijas, po kurių nenorin tys ir negalintys toliau spe cializuotis gaus bendrosios praktikos gydytojo statusą ir turės patys ieškoti darbo ten, kur tokio statuso gydy tojai turės paklausą. Kiti konkurso keliu galės toliau studijuoti rezidentūroje, kuri suteiks teisę įgyti spe cialisto licenziją. Taigi, gy dytojo studijos, kaip ir kitur Europoje, o ir pasaulyje, truks ne mažiau kaip 10 m. Dar viena naujiena, kurią norėtume įgyvendinti nuo 1994/95 mokslo metų tai visiškai mums nežino mas, bet visame pasaulyje labai gerbiamos ir reikalin gos specialybės rengimas. Iki šiol ji buvo mums tokia svetima, kad net pavadini mą, pasitarus su kalbinin kais, teks sugalvoti. Angliškai - tai "nurse" ir
"nursing", jų turinys netelpa į mūsų sesers su aukštuoju išsilavinimu sąvoką. Tai žmonės, kurie rūpinasi ne ligos gydimu, o žmogaus sveikatos puoselėjimu, jo psichologine, socialine ir ki tokia adaptacija, visa svei katos organizacijos poli tika. Gal tokį turinį geriau sia išreikštų žodžiai "diplo muotas globėjas" ir "rūpyba" ar "globa". Tik svarbu, kad visuomenei tokių specialis tų reikėtų, kad būtų užtik rintos jų pačių socialinės garantijos. O pradžia jiems rengti jau padaryta, Čikagos Ilinojaus universitetas žada visokeriopą pagalbą. Taigi, jauno žmogaus, tvirtai apsisprendusio tapti sveikatos sergėtoju, Medi cinos fakultete laukia įdo mios, bet ir labai sunkios studijos.
tų paklausa nuolat didėja. Mokslo, mokymo ir gamy bos integracija įgalino per pastarąjį dešimtmetį Mate matikos fakultete įgyven dinti informatikos, kaip savarankiškos disciplinos, kokybiškas studijas. Didžiausia studentų dalis pasirenka matemati kos specializaciją. Jei anks čiau matematikos mokymas Universitete buvo nukreip tas labiau teorine linkme, tai dabar gyvenimas verčia atsigręžti į praktiką. Rimti matematiniai modeliai šian dien reikalingi visiems. Kal bant apie žinių taikymą praktikoje mūsų fakultete būtų galima išskirti dvi pa grindines kryptis - statisti ką ir modeliavimą
diferencialinėmis lygtimis bei jų skaitmeninį sprendi mą. Tačiau šiuo metu kuria muose planuose tikrai bus daugiau taikomųjų mate matikos specializacijų. Be abejo, yra žmonių, kuriuos domina matemati ka, kaip mokslas. Matema tikos fakultete mokytis njra lengva. Tačiau tai gana po puliarus fakultetas. Pernai pas mus įstojo 4 matemati kos, informatikos ir net fizi kos tarptautinių olimpiadų dalyviai. Beje, pagal priėmi mo taisykles, olimpiadų lai mėtojai turi lengvatų.
Prof. G. Česnys Medicinos fakulteto dekanas
Matematikos fakultetas Matematikos fakultete ruošiami trijų pagrindinių profilių specialistai. Pirmus metus visi studijuoja pagal bendrą programą, tačiau ’alimas dalykas, kad ateitye bendros studijos tęsis 1vėjus metus. Per tą laiką dudentas turėtų išmokti sa varankiškai dirbti, įgyti ma tematikos, informatikos, JŽsienio kalbos ir humaniarinių žinių pagrindus. Tada jis galės rinktis tiksles nę savo specializaciją. Dalis studentų renkasi Pedagogo specialybę. Prieš aorą metų įkurta Matemaikos metodikos katedra yra atsakinga už pedagogų ruo šimo programą. Busimieji natematikos mokytojai mokosi matematikos, peda
gogikos ir matematikos me todikos, atlieka pedagoginę praktiką mokykloje, bando taikyti naujausias kompiu terines technologijas mate matikos pamokose. Norintys galės įgyti ir antrą ją - informatikos mokytojo - specialybę. Kita didelė studentų grupė renkasi informatikos specialybę. Šiuo metu tai pati populiariausia specia lybė. Informatika laikoma viena iš prioritetinių veiklos krypčių Lietuvoje. Minima lių kapitalinių įdėjimų dėka yra galimybė įsitraukti į šiuolaikinių technologijų panaudojimą bei naujų bū rimą. Be to, kompiuterių panaudojimo sfera ir kvali fikuoto to profilio specialis
Doc. R. Kudžma Matematikos fakulteto dekanas
Universitas Vilnensis
6
1993 05
Kauno humanitarinis fakultetas Kauno humanitariniame fakultete veikia dieninis ir vakari nis skyriai. Fakultete mokosi 1300 studentų ir yra 7 katedros, dirba 72 dėstytojai, iš jų - 35 docentai, 6 profesoriai. Šiemet priimsime į 7 specialybes. Fakulteto dieniniame skyriuje rengiami dviejų sričių: lietu vių ir anglų filologai, informacijos organizavimo specialistai informacijos menedžeriai ir ekonomistai. Vakariniame skyriuje filologai ..lokosi vokiečių kalbos ir literatūros bei referavimo-vertimo iš vokiečių ir rusų kalbų, o ekonomistai - apskaitos ir finansų bei smulkaus verslo ir pre
kybos. Vakarinio skyriaus ekonomikos specialybės turi nema žai specializacijų: komercijos finansai, amatų verslas, prekybos, maitinimo ar reklamos marketingas ir kt. Kaip matote, dalis Universiteto specialybių tiek Kaune, tiek Vilniujeyra bendros. O tos specialybės ar specializacijos, kurios yra būdingos tik Kauno humanitariniam fakultetui yra aprašy tos toliau pateiktoje informacijoje.
APLINKOS EKONOMIKA
Savivaldybių ūkio valdymas
Aplinkos ekonomika nauja ekonomikos specializa cija. Ši specializacija fakultete pradėta ugdyti nuo 1992/93 mokslo metų vietos savivaldy bėms. kurios sprendžia aplin kos apsaugos bei racionalaus gamtinių išteklių naudojimo klausimus, reguliuoja įmonių ūkinę veiklą savo teritorijoje, nustato aplinkos naudojimo ir užterštumo normatyvus. Spe cialistai, sukaupę pakankamai žinių iš ekonomikos, ekologi jos ir aplinkos inžinierijos, turės spręsti klausimus susiju sius su ekonominio mechaniz mo, skatinančio ūkinės
"Lietuvoje visiškai nėra informacijos, o tik baisi izo liacija. Ar dar kur nors yra Paryžius? Po mėnesio Lie tuvoje kartais taip net pa galvojau...", - taip sakė Stasys Lozoraitis. Deja, rei kia pripažinti, kad šis verti nimas gana objektyvus. Seniai žinoma tiesa, kad in formacija valdo pasaulį ir pasaulį valdo tie, kurie valdo informaciją. Vilniaus universiteto Kauno huma nitarinio fakulteto dieni niame skyriuje ir ruošiami informacinio aprūpinimo specialistai - informacijos menedžeriai. Iš trylikos firmos sėkmės ‘paslapčių, kurias pateikia A. Žvirblis "Verslininko va demekumas", vieną paslap tį (aštuntąją) nulemia informacijos menedžerio
veiklos subjektus nedaryti žalos, sukūrimu. Šis ekonomi
nis mechanizmas turėtų apim ti mokesčius už taršą ir gamtinių išteklių naudojimą, limituotų leidimų taršai par davimą, mokesčių lengvatas, baudas t ’ pažeidimus, kredi tus bei dotacijas. Jaunuoliai, sėkmingai baigę studijas ir įgiję šią eko nomisto specializaciją, galės dirbti ekonominį ir gamtosau ginį organizacinį darbą savi valdybių ūkyje.
Doc. g.m.dr. B. Gailiušis Verslo valdybos katedra
S. Girdzijauskas Fakulteto dekanas
Fakultete nuo 1991/92 mokslo metų mokoma savi valdybių ūkio valdymo dalykų. Savivaldybių ūkio specialistai pokario Lietuvoje rengiami pirmą kartą. Gabūs jaunuoliai ir merginos, sėkmingai baigę studijas ir įsigiję šią ekonomi nių specializaciją, dirba eko nominį ir organizacinį darbą daugiašakiniame savivaldybių ūkyje, kuris aprėpia įvairias nuosavybės formas. Rengs programas ir alternatyvius siūlymus savivaldybių valdo mos teritorijos socialinės rai dos, ekonominio augimo ir vietinio ūkio balansavimo, ekonominių ryšių su valstybi nės valdžios organais ir kt.
Informacinio aprūpinimo
specialybė sugebėjimai sukurti moks lui imlią produkciją, parink ti naujus technologinius, konstrukcinius sprendi mus, organizuoti firmos li cenzijų politiką ir t.t. Kauno humanitarinio fakulteto informatikos ka tedros bazėje ruošiami dviejų rūšių specialistai. Pirmoji informacinio aprū pinimo specialybė labiau orientuota į mokslinės in formacijos veiklos aspektą, specialistams suteikiama menedžerio kvalifikacija. Antrosios pakraipos spe cialistai orientuojami į fir mos ekonominės informacijos organizavimą, planavimą, buhalterinę ap
skaitą, jiems suteikiama ekonomisto informatiko kvalifikacija. Šių abiejų spe cialybių studentai išklausys beveik vienodus matemati nių ir informatikos discipli nų kursus, padėsiančius komplektiškai suvokti įvai rias automatizuotas duo menų bazes, jų naudojimą. Be to, informacijos mene džeriai, skirtingai negu eko nomistai informatikai, išklausys informologinių dokumentinių disciplinų kursą. Ekonomistai infor matikai orientuojasi į eko nomines disciplinas. Vaikinai ir merginos, linkę į kruopštų ir atsakingą darbą, mėgstantys kompiu
klausimais. Jie, be abejo, bus laukiami finansinėse ir ko mercinėse savivaldybių tarny bose, tvarkys vietinio biudžeto formavimo, investicijų racio nalaus naudojimo reikalus. Specialistai, sukaupę eko nomikos ir savivaldybių ūkio valdymo profesinę patirtį ir įgiję žmonių pasitikėjimą bei pagarbą, taps realiu vietinės valdžios struktūrų rezervu, padės įgyvendinti svarbiausią savivaldybių veiklos tikslą ir pareigą - kelti Lietuvos ir visų jos gyventojų gerovę.
Doc. R. Stačiokas Verslo valdybos katedra
terius, mokantys logiškai mąstyti, kviečiami studijuo ti Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fa kulteto dieniniame skyriuje, informacinio aprūpinimo specialybę. Stojamasis eg zaminas - informatika. Per mokymosi laikotarpį be eg zaminų ir įskaitų teks pa ruošti kursinius darbus atlikti mokymo ir gamybi nes praktikas, parašyti bai giamąjį darbą, išlaikyti valstybinius egzaminus. Po sėkmingų studijų suteikia ma informacijos menedže rio kvalifikacija, bakalauro laipsnis. Gerai besimokan tiems studentams reko menduojama tęsti dvimetes magistratūros studijas.
Doc. D. Petrikienė Informatikos kaiedra
7
Universitas Vilnensis
Apskaitininkai ir finansininkai, '' I komersantai I Šiemet įkurta nauja ko mercijos ir finansų katedra, ■ur būt nekyla abejonių, s jęg visų nuosavybės formų s įmonėms, įstaigoms, orgalizacijoms yra labai reika lingi kvalifikuoti f nansininkai ir apskaitinins k . išmanantys rinkos šalių ' Bnansus ir apskaitą. Vienas j 1 apskaitos tikslų yra su- jnkti. apdoroti, išanalizuoti fl perduoti finansinę infor‘ liaciją. Kiekvienai, net par i ai mažiausiai, įmonei i I arbu žinoti realią ekono5 I unę-finansinę padėtį, ūkiI es veiklos rezultatus, laiku t I įsiskaityti su klientais ir j I ekėjais, valstybe. Kadangi Ionės apskaita ir finansai ludžiai tarpusavyje susiję, dėl ir specialybė yra :na.
Antra katedros specialyyra smulkaus verslo ir skybos įmonių organizanas bei valdymas. Įstoję į apskaitos ir finansų speįlybę, studentai galės pa1 I rinkti naują komersanto I nansininko specializaciją. I mulkaus verslo specialy
bės studentai galės pasi rinkti mažų įmonių, komer cijos, amatų verslo, prekybos marketingo ir val dymo, maitinio marketingo ir valdymo specializacijas. Pagrindines teorines ir praktines žinias gausite jau pirmaisiais mokslo metais studijuodami smulkaus verslo ir prekybos organiza vimo specialybes. Be to, po 3 mokymosi metų įgysite profesinę kvalifikaciją. Ket virtais ir penktais mokymo metais galėsite toliau studi juoti ir kitas disciplinas. Su rinkus atitinkamą balų skaičių ir parašius baigiamą jį darbą po penkerių metų (vakarinio mokymo forma) suteikiama komersanto ba kalauro kvalifikacija. Ga biausi studentai galės tęsti studijas magistratūroje. Mokytis apskaitos ir fi nansų, smulkaus verslo spe cialybių gali dirbantys ir nedirbantys asmenys, nes studijuojama vakarais. Prof. V. Vengrauskas l.e. Komercijos irfinansų katedros vedėjo pareigas
Referavimas ir vertimas Referavimo ir vertimo (vokiečių ir rusų k.) specia lybės studentai rengiami dvejomis pakopomis: spe cialisto kvalifikacijai - refe rentas (vokiečių ir rusų k.) trukmė 5 metai (arba 4,5 m.) ir specialisto kvalifi kacijai - referentas, vertėjas (vokiečių ir rusų k) - truk mė 2 metai (1,5 m.). Tęsti studijas antroje pakopoje gali studentai, parodę pa kankamą pažangumą per Ios pakopos studijas ir gavę fakulteto dėstytojo sutiki mą vadovauti jų tiriamie siems darbams. Per 5 (4,5 m.) studijų metus išklausomi pagrindi niai kursai, kuriuos sudaro 5 skyriai: visuomeninių moks lų disciplinos: politologija, filosofijos įvadas, socialinė psichologija, XX a. istorija; filologinio profilio bendros disciplinos: Rusijos istorija ir kultūra, Vokietijos istori ja ir kultūra, filologijos įva das, terminologija, leksikografijos pagrindai, kalbos disciplinos: vokiečių kalba, rusų kalba, lietuvių kalba; informatikos discipli nos: informatikos pagrin dai, informacinis aprūpinimas, mokslinėstechninės informacijos pa
ieškos sistemos; specializa cijos disciplinos: vertimo te orija ir metodika, tekstologija ir teksto anali zė, referavimo pagrindai, raštvedybos pagrindai, ma šinraštis. Gavę bakalauro laipsnį gali tęsti studijas dar 2 (1,5 m.) metus. Eklausomi pagrindiniai teoriniai fun damentalūs filologijos kur sai (teorinė gramatika, vokiečių ir rusų literatūros istorija, naujųjų laikų litera tūra, stilistika, tekstologija, vertimo teorija), estetika, pasirenkami specialieji da lykai. Nuo pat pradžios dir bamas mokslinis darbas, kuris, baigiant studijas, pa teikiamas ginti. Apgynusiems mokslinį darbą suteikiamas kvalifikacinis magistro laipsnis. Specialistai su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu "re ferentas" (vokiečių L, rusų k.) gali dirbti visur, kur rei kalingos vokiečių ir rusų kalbos mokėjimas, sugebė jimas apdoroti medžiagą, dirbti su dokumentacija. Magistro laipsnis vertėjui suteikia galimybę dirbti lei dyklose, firmose ir pan. Doc. Žana Lečickaja Katedros vedėja
KOMPIUTERINES DOKUMENTŲ SISTEMOS
mavimo be programuo I Mažoms firmoms netojų" tendencija. Finansi I cslinga samdyti prograninkai, brokeriai, I uotojus profesionalus. buhalteriai, patys firmų !' gerai išmano kompiuvadovai - visi jie turi de ius, bet blogai žino rinti specifines žinias ir čią firmos specifiką, kompiuterinį paruošimą. skaitos metodus. Šiuo Šią specialybę pasirinkę Jtu pasaulyje vis popuabiturientai gauna gerą 1 iresnė tampa "progra ekonominį ir kompiuteri
nių mokslų paruošimą.
dirbti su kompiuteriniais Informatikos katedroje dokumentais - failais, in yra gera personalinių kompiuterių bazė, stu dentai atlieka daug indi vidualių užduočių. Ši
tegruotomis sistemomis, elektroninėmis lentelė mis, elektroniniu paštu, kompiuterizuotais archy
specialybė - ateities spe vais ir kt cialybė. Mes ruošiame in
formatikus
-
mistus. Jie turi
ekono e
akėti
Doc. E. Telešius Informatikos katedros vedėjas
Universitas Viinensis
8
STUDENTŲ NAŠLAIČIŲ IR INVALIDŲ DĖMESIUI
1993
KONKURSAS 'į
Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir klubas "Nuomo-
Jeigu jūs turite materialinių ar buitinių problemų ir jums reikalinga | nė" šių metų rugpjūčio 2-9 d. rengia vasaros seminarą, i pagalba, - nesivaržykite, būkite atviri, užeikite į VU SA : Centrikuriame paskaitas skaitys užsienio dėstytojai anglų kalba, | niai universiteto rūmai, Observatorijos kiemelis. Dirbame nuo 10 iki | o pagrindinis dėmesys bus skiriamas laisvo verslo ir rin17 vai., išskyrus šeštadieniais ir sekmadieniais. | kos ekonomikos studijoms. Įšį seminarą pakviesime apie \ LAUKIAME JŪSŲ!!!___________________________________ >
i
STUDENTŲ DĖMESIUI!!!
"
Jeigu mokate vokiečių ar anglų kalbą ir norite praleisti Vokietijoje ar Belgijoje nuo 6 iki 12 mėn., per mėnesį uždirbti 380 (!!!) DM kišen pinigių nemokamai gaudami nakvynę, maistą ir draudimą (dirbsite ir viešėsite pasiturinčiose šeimose; darbas - vaikų auklėjimas ir namų ruo! šos darbai), prašome kreiptis į VU Studentų Atstovybę (Centriniai ' rūmai, Observatorijos kiemelis), tel. 61-79-20, arba 61-44-14 nuo 10 iki U 7 vai._____________________________________________________
į
STUDENTEI!
"
VU Studentų Atstovybė išduoda tarptautinius studentų pažymėji mus (Intemational Student Identity Card). Šis pažymėjimas galioja kaip Jūsų asmens dokumentas ir suteikia daug nuolaidų užsienyje keliaujant traukiniais, oro transportu ir jūra, apsigyvenant viešbučiuose, kempin guose, poilsio centruose, lankant muziejus, pan Jas, kino teatrus, mai tintis restoranuose, nuomojam automobilius ir dviračius. Šiomis lengvatomis galima naudotis visame pasaulyje. Išleisti čia pinigai užsienyje jums atsipirks dešimteriopai. Pas mus jūs galite įsigyti Tarptautinį studento pažymėjimą pačia žemiausia kaina - 3 JAV doleriai. Panašias lengvatas suteikia ir Tarptautinė Jaunimo Kortelė. Jos kaina - 1000 talonų. Smulkesnę informaciją apie konkrečias lengvatas įvairiose šalyse galima gauti VU Studentų Atstovybėje: Universiteto 3, Observatorijos kiemelis, tel. 61-79-20,61-44-14. Skubėkite! Laikui bėgant kainos didėja!
30 jaunų žmonių (vyresniųjų klasių moksleivių, studentų, jaunų mokslininkų, verslininkų ir kt.), kurie sėkmingiaušiai dalyvaus čia skelbiamo rašinio (straipsnio, referato, esė, feljetono) konkurse. Orientacinės rašinių temos: privati nuosavybė ir visuomeniniai poreikiai, valstybė ir asmenybė, įstatymas ir valdžia, demokratija ir daugumos valia, politinė nepriklausomybė ir asmens laisvė. Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti vertingais pri| žais. | | | | | | |
Rekomenduojama literatūra: L F. Bastiat "Ekonominiai ir politiniai esė" - K., 1992 2. J. Gray "Liberalizmas” - V., 1992 3. F.A Hajekas "Kelias į vergovę" - V., 1991 4. Dž Lokas "Esė apie pilietinę valdžią" - V., 1992 5. L von Mises "Biurokratija" - K., 1992 6. L von Mises "Ekonominė politika" - K., 1992 7. Dž. Orvelas "1984", "Gyvulių ūkis" - V., 1991 8. Trys idėjos. Nepriklausomybė, demokratija, viešumas. | V., 1990 9. Žurnalas "Spekuliantas" - 1991/1992. Nr.1-3.
Rašyti adresu: KONKURSUI, klubas "Nuomonė", P.O. Box536, Vil| nius 2024 Smulkesnė informacija teikiama: Vilnius, tek: I 76 0139
STUDENTAS BE PAŽYMĖJIMO - STUDENTAS BE ATEITIES II!
Laukiame Jūsų VU Studentų Atstovybėj
VU Biochemijos ir biofizikos katedra nuoširdžiai užjaučia kolegas Ireną ir Albiną BAGDONUS tragiškai žuvus jų sūnui Šarūnui.
MEDIKŲ ŽINIAI Vilniaus universiteto biblioteka gavo iš JAV Cambridge Scientific Abstracts firmos naujausius MEDLINE duo menų bazės komplektinius diskus, kuriuose saugoma 1992 metų sausio-gruodžio mėn. pasaulinė medicininė informacija. Primename, kad Bibliografijos ir informaci jos skyrius, skaitytojams pageidaujant, sudaro literatūros sąrašus iš CD ROM duomenų bazių ir įrašo juos į skaity tojų pateiktas disketes (5.25 colių DS/DD formato). Smulkesnę informaciją teikia skyriaus darbuotojai (Lelevelio salė) darbo dienomis nuo 9 iki 18 vai., tel.61 63 88.
Rima Klusovskienė Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja
Tragiškai žuvus Šarūnui BAGDONUI jo šeimą ir artimuo sius užjaučia Filosofijos fak., psichologijos spec. neakivaizdinio skyriaus draugai.
Kartu su šeima nuoširdžiai liūdime dėl Šarūno BAGDONO mirties.
Mokslo draugai
Liūdime ir nuoširdžiai užjaučiame Vaistų sintezės ir tyrimo problematinės laboratorijos vyresniąją mokslo darbuotoją EMI LUĄ UDRĖNAITĘ dėl mylimo tėvelio mirties.
Bendradarbiai
i. Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 611687, VU CR 53 kab. Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 333 .
Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdi no VU spaustuvė.
Redaktorius Aleksandras VALENTAS
Nuoširdžiai užjaučiame Birutę Sadeckienę mirus broliui.
Biochemijos ir biofizikos katedros bendradarbiai