l'uų šalių proletarai, vienykitės/
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PAKTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 2 (549)
Eina nuo 1950 m..
i
1966 m. sausio mėn. 19 d. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap.
Egzaminų sesijos dovanos Artėja Tarybų Lietuvos kom jaunimo keturioliktasis suvažia vimas. Šią garbingą šventę mūsų Universiteto komjaunuoliai ruo šiasi pažymėti geru ir labai geru mokymusi. Žiemos egzaminų se sija jau įpusėjo. Kokie gi rezul tatai aštuoniuose mūsų Alma Mater fakultetuose? Vartome eg zaminų žiniaraščius, kalbamės su fakultetų dekanais, dėstytojais ir komjaunimo sekretoriais. Yra kuo pasidžiaugti Medici nos fakultete. Štai IV kurso pir mos grupės studentai K. Misevičiūtė, R. Aliejūnaitė, S. Tarbūnas, G. Kavaliauskienė jau tris egza minus išlaikė labai gerais pažy miais. Neatsilieka nuo jų ir V kurso ketvirta (penketus „šienau ja" R. Skabaitė, G. Žemgulytė) ir trečia (pirmūnė R. Pavilionytė) grupės. Gerai laiko egzaminus I kurso pirmos ir antros grupių studentai. Tinginių sąrašą pra plėtė trečiakursiai: pirma gru pė „sumedžiojo" tris dvejetus (V. Jukonytė iš trijų laikytų eg zaminų gavo net du dvejetus), trečia grupė — 6, o šešta gru pė, kurioje tik devyni studentai — tris dvejetus. Neapvylė ir Chemijos fakulte to kai kurie vyresnieji kursai. Penketais laiko egzaminus III kurso biochemikai O. Beinorytė ir R. Nivinskas, III kurso tech nologai J. Piesliakas, IV kurso chemikė Ž. Kudžmauskaitė ir IV kurso biochemikės V. Navickai tė, B. Leonytė. Deja, kitokia pa dėtis žemesniuose kursuose. Kuo pateisinti 1 kurso technologų I. Galvanauskaitės, K. Raulynaičio, E. Paukštės ir A. Savicko dve jetus? Grupėje apie juos dar ne buvo kalbėta. O antruosiuose kursuose padėtis irgi nepavydė tina: chemikai „sugriebė" penkis dvejetus, technologai — 7, bio chemikai — 5. Chemijos fakulte to ketvirtakursiai technologai iš cheminės technologijos egzamino (docentai J. Kudaba ir A. Kauš pėdas) gavo net devynis dveje tus. Gerų pažymių jau surinko Gamtos fakulteto I biologijos, I biofizikų, II ir UI hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos bei IV geografų kursų studentai. Silp niau laiko egzaminus II biologų, ir I geografų kursai: iš aukšto sios matematikos egzamino (vyr.
Gr}žo Rektorius VILNIUS, L 16. (ELTA). Šiandien geležinkelio stotyje res publikos sostinės mokslinės vi suomenės, aukštųjų mokyklų at stovai sutiko iš viešnagės Jung tinėse Amerikos Valstijose su grįžusį Lietuvos TSR Mokslų akademijos akademiką, V. Kap suko vardo universiteto rekto rių, profesorių, fizikos-matema tikos mokslų daktarą J. Kubi lių. Tris mėnesius Tarybų Lie tuvos mokslininkas eilėje JAV aukštųjų mokyklų skaitė paskai tas, susipažino su jų mokomuoju-tiriamuoįu darbu.
dėstytojai A. Vilkelis Ir P. Gir džius) gavo po devynis dveje tus. Jiems nenusileidžia II bio fizikų ir III geografų kursai. Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos specialybės I kurso studentų tik dešimt, tačiau jie, laikydami neorganinės chemijos egzaminą (vyr. dėst A. Bunikis), „sugebėjo" gauti net keturis dve jetus. Užderėjo penketai Matemati kos ir mechanikos fakultete. Pir mūno vardą pateisino pirmakur siai matematikai A. Stašaitis (I gr.), A. Mackevičius, D. Diečkutė, V. Puočiauskas (visi II gr.), surinkę jau po tris penketus. Penketais laiko egzaminus II matematikų kurso IV grupės dentai Eug. Monstavičius, Paškevičiūtė, J. Simanavičiūtė, O. Ramonaitė, V grupės A. Pošiūnaitė, N. Utkaltė, III matema tikų kurso I grupės G. Juozevičiūtė, A. Kačkauskaltė, G. Kava liauskaitė, B. Rudokaitė, trečia kuršių III grupės V. Gudonavičiūtė. Gerai sekasi III kurso me chanikams. Penketukininkų gre toje žengia IV matematikų kur so KPI grupės studentai E. Nek rašas, V. Paulauskas, D. Surgailis, jau surinkę po tris penketus. Ta čiau medaus statinę užteršia tik lašas deguto: pirmakursių mate matikų III grupė per matemati nės analizės egzaminą (vyr. dėst. P. Rumšas) surinko net 17 (!) dvejetų. Gerų rezultatų pasiekė Fizikos fakulteto III fizikų kurso I ir III grupių, IV fizikų kurso KPI grupės ir IV fizikų kurso II gru pės studentai. II fizikų kurso III grupės studentai (pažymi doc. A. Širvaitis) per bendrosios fizikos egzaminą gavo ne 8, kaip buvo anksčiau rašyta, o 3 dvejetus. Dabar grupė pirmaujanti. Istorijos ir filolgijos fakultete atostogas pirmojo kurso anglis tams jau prasidėjo. Abu egzami nai išlaikyti gerai. Iš 56 studen tų liko tik vienas skolininkas, neišlakięs TSKP egzamino. Tai L. Sviridenko. O A. Daunys ne gavo fonetikos praktikumų (skai tos. Pirmasis egzaminas žurnalistų neapvylė. Deja, po antrojo — TSKP istorijos — egzamino jie gavo 3 dvejetus 8 trejetus... Antrakursiai prancūzai turėjo tris egzaminus. Šešiolikos stu dentų grupė iš spec. filologijos egzamino „sugriebė" net septynis dvejetus. O. Galčlūtė turi jau du dvejetus. Rusų kalbos ir literatūros spec. III k. studentai laikys jau penktąjį egzaminą. Iš 29 studen tų tik S. Kuščenko turi du dve jetus. Bibliografijos ir biblioteki ninkystės specialybės III k. studentės B. Adukonytė ir J. Pruselaitytė taip pat gavo po 2 dvejetus. Busimieji pedagogai — IV kurso lituanistai — per pedago gikos egzaminą gavo 4 dvejetus. Praėjusiame laikraščio numery je Ekonomikos fak. studentų eg zaminų sesijos rezultatai susilau kė daug gražių žodžių. Bet tai
buvo po pirmojo egzamino. Šiuo metu egzaminų žiniaraščiuose kai kur jau „šviečia" ir dvejetai. IV kurso buhalterinės apskaitos specialybės 19 studentų grupėje po ūkinės veiklos analizės egza mino atsirado 6 dvejetai, III kur so finansų-kredito spec. I grupė iš skaičiavimo mašinų ir progra mavimo egzamino gavo 4 dveje tus, 2 neatvyko laikyti egzamino. To paties kurso ir specialybės II grupė studentų per ekonomi nės statistikos egzaminą gavo 5 dvejetus. I kurso finansų-kredi to specialybės II gr. studentų ži nios per aukštosios matematikos egzaminą (vertintos net dešimčia dvejetų (grupėje tik 21 studen tas). O prekybos ekonomikos specialybės I kurso studentai tą patį egzaminą išlaikė be dvejetų. Kontrastas didelis. Finansų kredito specialybės studentams, be abejo, trūko kruopštumo, ruo šiantis egzaminui. Visiškai be dvejetų egzaminus šiame fakul tete laiko II k. pramonės plana vimo spec. I grupės studentai. Gana geri rezultatai IV kurso pramonės planavimo ir materia linio-techninio aprūpinimo spe cialybių studentų grupėje... Teisės mokslų fakultete visų vyresniųjų kursų studentai egza minus laiko gerais pažymiais — tik 1 dvejetas. Jį iš TSKP istori jos gavo V. Andriuškevičius. ... Per Universitetą žengia se sija. Greit sversime visą jos derlių...
Dirbti visuomeninį darbą ir jį suderinti su studijomis — la bai sunku. Geros iniciatyvos nepakanka. Reikalingas ir pa reigos jausmo supratimas, ir kruopštumas, ir atkaklus užsi brėžto tikslo siekimas. Baigusi 1962 metais Panevė žio rajono Ramygalos vidurinę mokyklą, Virginija Masiokaitė pasirinko lietuvių kalbos ir lite ratūros specialybę. Visuomeninį darbą Virginija pamėgo nuo septintos klasės. Pirmame kurse ji buvo išrinkta biuro nare, ant rame — gruporge, trečiame — Universiteto komjaunimo komi teto nare. 1963 m. įsteigtoje va karinėje darbo jaunimo mokyk loje prie VVU Virginija pradėjo darbą su paaugliais. Ją, kaip
gerą ir aktyvią darbininkę, Uni versiteto komjaunimas sekan čiais metais išrinko nepilname čių komisijos pirmininke. Virgi nijai vadovaujant, Universiteto komjaunuoliai šefavo 120 pa auglių. Kokie gi darbo rezulta tai? 1965 metais 22 auklėtiniai išrašyti iš Lenino rajono Milici jos skyriaus vaikų kambario įskaitos, o 57 iš jų per 1964/65 metus nepadarė jokio stambes nio nusikaltimo. Lengva dirbti, kai jauti drau go ranką. Kartu su Virginija gerai dirba Albina Ulčinskaitė (IFF), Dalia Majauskaitė (ChF), Onutė Dargytė (GF), Laima Gimžūnaitė (IFF). Apie septyniasdešimt studentų kom jaunuolių šefuoja nepilnamečius.
■ ■■■■■■■■■■■■■■■■■■■B BBBB ■ ■■■■■■■■■■■B
Mokslinį darbą - ūkiskaitiniu pagrindu T
SKP CK kovo ir rugsėjo plenumai tarybinei liau džiai iškėlė naujus uždavi nius, kovojant už komunis tinės visuomenės sukūrimą. Par tijos ir Vyriausybės nutarimai tęsia liniją, kuria siekiama įveik ti subjektyvizmą, vadovaujant ekonomikai, užtikrinti komunis tinės statybos uždavinių vykdy mą moksliniu pagrindu, maksi maliai ir kvalifikuotai panaudoti socialistinės santvarkos pranašu mus. Viena svarbiausių sėkmingo ekonomikos ir kultūros vystymo sąlygų — mokslinis gyvenimo ke liamų uždavinių sprendimas. Gyvenimas reikalauja kaskart glaudesnio mokslo ir praktikos ryšio; mūsų laikais, kaip niekad anksčiau, svarbu, kad mokslinin kai spręstų aktualias praktikos problemas ir kad visose gamy bos srityse būtų kiek galima ope ratyviau naudojami mokslo pa siekimai. Pastaruoju metu, naujai per tvarkant gamybos valdymą, susi daro labai palankios sąlygos mokslinio tyrimo rezultatams įdiegti praktikoje. Ypač didelis dėmesys dabar skiriamas mokslo tiriamiesiems darbams, atlieka miems pagal ūkiskaitines sutar tis.
J. MIKUClONIS Mokslinių tyrimų sektoriaus viršininkas
Labai didelį demesį mokslinio tyrimo darbui ūkiskaitiniu pa grindu skiria LTSR Ministrų Ta rybos Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komitetas ir Universiteto Rektoratas. Jau praėjusiais metais į moks linio tyrimo darbų pagal ūkiskai tines sutartis organizavimą ir vykdymą aktyviai įsijungė 300 su viršum Universiteto mokslinių darbuotojų, jų tarpe -apie 50 stu dentų. Universiteto mokslininkai atlieka daug mokslinių tyrimų, svarbių mūsų pramonės vysty mui, jos organizacijos tobulini mui, darbo našumo kėlimui. Vyr. dėstytojo A. Aušrūno vadovauja ma grupė ištyrė triukšmo ir vib racijos įtaką darbininkų ir tar nautojų sveikatai Klaipėdos „Tri nyčių", „Gulbės" ir Klaipėdos ta bako fabrikuose, o taip pat Pane vėžio autokompresorių gamyklo je. Mokslininkai pasiūlė, kaip sumažinti sveikatai žalingą triukšmą bei vibraciją; jų pasiū lymai jau taikomi praktikoje. Prof. J. Bučo vadovaujami moks lininkai atliko gamybos organi zavimo tobulinimui itin svarbų darbą: „Ekonominės informaci-
jos nustatymas LTSR Liaudies ūkio tarybos ir Mašinų gamybos valdybos ekonominėse tarnybo se". Dabartiniu metu docento V. Chomskio vadovaujami moksli ninkai ruošia labai reikalingą liaudies ūkio planuotojams, eko nomistams bei pramonės darbuo tojams LTSR gamtinių ir gamy binių jėgų atlasą. Gvildenamos ir kitos temos, kaip kepimo mie lių augimo stimuliavimas ir sti muliatorių naudojimo gamybinė mis sąlygomis metodikos paruo šimas, LTSR vartotojų kooperaci jos mažmeninės prekybos tink las ir jo tolesnio vystymo pa grindai, darbo pobūdžio ir sąly gų įtaka darbininkų jaunimo pa žiūrai į darbą ir jo kultūriniotechninio lygio kėlimui Vilniaus pramonėje. Atliekami tyrimai ir pagal kitas temas. Tačiau Universiteto mokslinin kai galėtų atlikti žymiai daugiau darbų, susijusių su aktualiais ūkinio ir kultūrinio gyvenimo poreikiais. Juk nėra tokios gy venimo srities, kurioje nekiltų problemų, reikalaujančių moks linio sprendimo. Nuodugniai moksliškai ištirti visų mūsų įmo nių sanitarines-higienos darbo sąlygas ir numatyti priemones (NUKELTA Į 2 PSL.)
l$
mATtn
Jonas Rustemas gimė Kons tantinopolyje. Cartoriskis jį, kaip tarną, atsivežė į Lenki ją. Būdamas gabus piešimui, J. Rustemas mokėsi pas Rembrandto pasekėją Norbleną, kurio demokratinės pažiūros turėjo būsimajam dailininkui didelės Įtakos. Kartu su Pr. Smuglevičiumi jis atvyko dirbti j Vilniaus universite to tapybos katedrą. Mirus Pr. Smuglevičiui, J. Rustemas dar
IkTORIJOS
negreitai gavo profesoriaus vietą. Tik nuo 1819 m. jis buvo pavadintas „paišybos ir tapybos profesoriumi", Iš pradžių J. Rustemas dėstė pagal senąją programą, o vėliau sudarė savo mokymo sistemą. Profesorius buvo labai apsišvietęs pažangių pažiūrų žmogus. Jis kritiškai žiūrėjo j dvasininkiją, išjuokė ją karikatūrose, nupiešė kortas antireliginiais siužetais. Pats patyręs sunkią tarno dalią, suprato ir užjautė paprastą žmogų. Trečiasis luomas, pa prastų žmonių gyvenimas ir buitis — štai dirva, iš kurios jis sėmėsi savo kūrybai min čių ir idėjų. J. Rustemas pasižymėjo kaip geras portretistas. Jis yra nutapęs daug to meto po litinių, mokslo ir kultūros veikėjų portretų, kurie giliai perteikia vidinį žmogaus pa saulį. J. Rustemas svarbiausiu portrete laikė „ne veido linijų ir spalvų grožį,
Mokslinį darbą - ūkiskaitiniu pagrindu (ATKELTA IŠ 1 PSL.) joms pagerinti — argi tai ne dėkingas uždavinys medikams? Argi mažai aktualiausių pramo nės valdymo, organizavimo, dar bo našumo kėlimo klausimų, ku riuos galėtų sėkmingai spręsti musų ekonomistai? O fizikai, matematikai, chemi kai, biologai — didžiulis moksli ninkų būrys! Jie galėtų suteikti apčiuopiamą paramą ir pramonei, ir transportui, ir ryšiams, ir žemės ūkiui, ir kiekvienai kitai liaudies ūkio šakai. Be abejo, gamybininkai turi būti suinteresuoti tokia parama, jie turi aiškiai žinoti, kokią nau dą turės iš ūkiskaitinės sutarties. Todėl mes turėtume juos geriau informuoti apie atliekamus moks linius darbus, supažindinti su jų tematika bei praktinio pritaiky mo efektingumu. Nauji socialistinės valstybinės gamybinės įmonės nuostatai pattvirtinti TSRS Ministrų Tarybos 1965 metų spalio mėn. 4 d. nuta rime numato, kad Įmonės turi teisę sudarinėti su mokslinio ty rimo įstaigomis ir aukštosiomis mokyklomis sutartis dėl naujos technikos ir gamybos technologi jos paruošimo, įmonių, jų cechų, padalinių, skyrių ir fermų re konstravimo, gamybos procesų mechanizavimo ir automatizavi mo, darbo ir gamybos organizaci jos tobulinimo. Išlaidos už minė-
Apybraiža
dvasinės išraiškos tiesą, sakė: „Jeigu dailininkas bėję neišreikš dvasios, nors ir saulėje mirkytų savo teptuką, vis vien nenustebins tikro žinovo". J. liūstemas, kaip pedago gas, iš savo mokinių reikalavo darbštumo. Buvęs jo mokinys T. Ševčenka rašė savo drau gui: „Dabar aš galiu tau pa sakyti tą patį, ką kadaise se nasis Rustemas, profesorius
prie buvusio Vilniaus univer siteto, sakė: Šešerius metus piešk ir šešis metus tapyk, tąjįa būsi meistras". '"'Iš J. Rustemo mokinių pa garsėjo J. šlamelis (1780— 1840). Busimasis dailininkas gimė Kurše, mokėsi Mintau jos gimnazijoje, vėliau Vil niaus universiteto tapybos katedroje pas P. Smuglevi čių ir, jam mirus, pas J. Rustemą. 1809 metais gavęs ma gistro laipsnį, jis dirbo kated roje adjunktu iki 1820 me tų. Apkaltintas dalyvavimu pinigų falsifikavime, J. Da melis buvo ištremtas į Sibirą. Tobolske dalininkas išbuvo iki 1822 metų. Ištremtyje susidomėjo Sibiru, jo gamta, buitimi. Aplankė eilę vietovių. Įspūdžius ir vaizdus iš Sibiro gyvenimo užfiksavo savo dienoraštyje ir škicų albumuose, t Čia jis nutapė daug vietos valdininkų portre tų ir religinių paveikslų. Am nestuotas persikėlė į Minską, kuriame pragyveno iki pat
mirties. Damelis paliko daug Vilniaus, Minsko visuo meninių veikėjų, portretų, pa veikslų istorine tematika, kaip „Napoleono armija, grįžtanti iš Maskvos per Vil niaus rotušės aikštę", „Po vilas I paleidžia iš nelaisvės Kosciušką", „Aleksandras I pasirašo Vilniuje 1812 m. am nestiją", Universiteto prof. J.
Franko, J. Rustemo portretai ir kt. Iš kitų Vilniaus meno mo kyklos auklėtinių pažymėti nas V? Vankavičius, kuris, besimokydamas Petrapilio Meno Akademijoje, buvo apdovanotas sidabro ir aukso nedaliais. V. Vankavičius ta pė portretus, alegorijas ir di desnių kompozicijų paveiks lus. Jo portretai, kaip ir J. Damelio, dvelkia paprastumu ir natūralumu. Tik pirmuose kūriniuose jaučiamas roman tizmas, kurio vėliau dailinin kas atsisakė. Tai kūriniai „Adomas Mickevičius ant Ajudaho uolos" ir „Adomas Mickevičius" (stovįs ant pa jūrio uolos išskėstomis rankomis ir vėjo plakamu ap siaustu). V. Vankavičius darė mažus portretus pieštuku. Ge riausias šios rūšies darbas — „Tėvo portretas", išgarsinęs jį visoje Europoje.
Kas yra laimė, aš žinau. O jis? Ką jis atsakys į šį klausimą? Kartais žmonės sako, kad draugo mintis galima išskaityti. Reikia tik sugebėti įsijausti, ge rai jį pažinti. Tas mintis, lyg laivas šviesos signalus, siunčia žmogaus akys. Aš tai žinau. Ži nau, kad žmogus gali sumeluoti, bet žmogaus akys — niekada. Bet ką daryti tuomet, kada ne gali pažiūrėti draugui į akis, kai jų vietoje tik tankiai bemirkslnčios blakstienos? O vis dėlto, aš ryžausi jo pa klausti. „Kas yra laimė?" — lėtai pa kartojo mano žodžius Zenonas. Laimė. .. Dviem žodžiais apie ją nepasakysi. Reikia gero pusva landžio. Štai ką man papasakojo Uni versiteto studentas Zenonas Glušakovas. Kurtinantis trenksmas sudrebi no visą miestą, nubangavo me džių viršūnėmis ir dingo pamė lynavusiuose nuo vasaros kaitros toliuose. Ir nedaugelis suprato, kokia baisi Įvyko nelaimė. Vaikų rankose sprogo nuo karo užsi gulėjęs sviedinys. Tai (vyko per tūkstantąją sekundės dalį. Akyse pasidarė tamsu, o į akiduobes lyg kažkas įpylė išlydyto švino. Pa sikartojęs karo aidas užtemdė saulę. O jis taip mėgo, užlipęs ant aukštos kalvos, stebėti rau doną jos diską, smingantį Į tolu mos horizontus. Tėvai kreipėsi į gydytojus, tačiau operuoti atsilakė. Beliko susitaikyti su niūriu likimu, ne matyti didelių permainų, vyks tančių čia pat šalia, nejausti glamonėjančio motinos žvilgsnio. Bėgo sielvarto metai, o Zeno no širdyje brendo vis didesnis ir didesnis troškimas nugalėti šį kankinantį gyvenimą, būti su tais, kuriems gyvenimas — lai mė. Sulaukęs 12 metų, atsisveiki nęs su namiškiais, Zenonas išva žiavo pasigrumti su gyvenimu — mokytis į Kauno aklųjų mokyk lą-internatą. Su šviesa jis nepa laidojo troškimo mokytis, būtl naudingu visuomenei. Ir šiuose geruose namuose Ze nonas pajuto, kad laimė vėl su grįžta, kad šviesus gyvenimas tai ne saulė, o nematomi džiaugs mo spinduliai. Jautrūs auklėtojai, tokio pat
lu darbų atlikimą padengiamos įmonių sąskaita arba tam reika lui bankas įmonei išskiria kredi tus. Pajamos, kurias mokslinio ty rimo įstaigos gauna iš ūkiskaiti nių sutarčių, skiriamos tų moks lo įstaigų malerialinei-technihei bazei stiprinti, o žymi jų dalis tenka materialiniam mokslininkų skatinimui. Iš Universiteto mokslinio tyri mo sektoriaus pajamų 1965 m. antrąjį pusmetį vien premijoms buvo išmokėta 2000 rub., jos bu vo skiltos mokslinio darbo pa gal ūkiskaitines sutartis akty viausiems organizatoriams ir moksliniams darbuotojams, pirma laiko įvykdžiusiems sutartyse numatytus darbus. Premijuoti buvo Fizikos fak. dekanas docen tas J. Viščakas, Gamtos fakulte to dekanas drg. C. Kudaba, fizi nės geografijos ir kartografijos katedros vedėjas docentas V. Chomskis ir kili moksliniai bend radarbiai bei mokslinio-pagalbinio personalo darbuotojai. Pre mijuota daugiau kaip 30 darbuo tojų. Reikia tikėtis, kad į mokslinio tyrimo darbą pagal ūkiskaitines sutartis plačiau įsijungs ne tik Universiteto darbuotojai, bet ir jaunieji mokslininkai-studentai. Juk kursinio ar diplominio dar bo kokybė tik pagerėtų, jei stu dentas pasirinktų gamybiniu po-
žiūriu aktualią temą. Baigęs dar bą, gaus jam priklausomą atlygi nimą ir galės dalyvauti premi juojamose parodose. Mokslinio tyrimo darbas pagal ūkiskaitines sutartis mūsų Uni versitete dar tik neseniai pradė tas. Tačiau ir tai, kas jau pada ryta, rodo, kad mokslo ir gamy bos darbuotojų^ bendradarbiavi mas duoda gražių rezultatų. Mokslininkai geriau susipažįsta su gamyba, įsigilina į jos aktua liausias .problemas, pagaliau turi ir materialinį suinteresuotumą. Gamybininkai, stebėdami moksli nius tyrimus, susipažįsta su jų metodika, gauna naudingų moks linių žinių, sužino daug techni kos naujienų. Lėšos, kurias įmonė ar organizacija skiria mokslmio tyrimo darbams finansuoti, su kaupu grįžta, įdiegus į gamybą moksli ninkų pasiūlymus. Antra vertus, ūkiskaitinės sutartys stiprina Universiteto materialinę bazę, padeda kurti naujas ir praturtin ti turimas laboratorijas, įsigyti naujų prietaisų bei aparatūrą, in tensyviai ir plėsti mokslinius ty rimus. Mokslinių tyrimų organizavi mas ūkiskaitiniu pagrindu fakul tetų dekanams ir katedrų vedė jams bei Universiteto visuomeni nėms organizacijoms turi tapti pagrindiniu dienotvarkės klausi-
Zenono laimė likimo ištikti, nuoširdūs draugai, pakeitė namiškius. O pats internatas dvelkė gimtųjų namų šiluma. Po kelių savaičių Zenonas išmoko rašyti ir skaityti Brailio raštą. Jis vėl galėjo gėrė tis Korčiaginu, pirštais braukda mas per iškilusius knygoje taš kelius, užrašyti susikaupusias mintis. Ir tai jau buvo laimė, Laiminga buvo ir ta diena, kada Zenoną priėmė į šlovingąsias VLKJS eiles. — Aš jutau, kad gyvenimas vis labiau ir labiau mane traukia į patį savo sūkurį, kad aš imu pamiršti savo nelaimę, — prisimena šiandien Zenonas. Nepastebimai prabėga, metai mokykloje. Išleistuvių vakaras, paskutinį kartą sušoktas „Mokyklinis valsas". Nejaugi tuo ir baigsis laimė? Ne! Zenonas ne iš ių, kuriems vieną kartą patirtos laimės užtenka visam gyvenimui. Jis žengia antrą žingsnį į laimę. Pereitų metų rudenį įstojo mokytis į Universitetą. O juk tai buvo pati didžiausia Zenono svajonė. — Daugelis sako, kad aklieji turi gerą atmintį, nesiginčysiu, — kalba Zenonas. — Tačiau mes galime užsirašyti tik dešimtąją dalį paskaitos. Pagaliau, nėra ir vadovėlių. Ir vienam mokytis be draugų pagalbos būtų sunku. Tai gryniausia tiesa. Čia stu dentiška draugystė būtina. Ir ją Zenonas jaučia. — Man padeda visas kursas, — čia Zenonas nutyla, susimąsto, — tačiau už visus labiausia manimi rūpinasi Česlovas. Jautrumu ir drausmingumu Česlovas Bauža pasižymėjo, atlik damas karinę tarnybą prie Ru munijos sienos. Česlovui buvo suteiktas vyresniojo seržanto laipsnis. Česlovas Universitete visuomet išties pagalbos ranką, padės draugui... Toks jau bū das. Susiradę tuščią auditoriją, Česlovas ir Zenonas kartojo medžiagą, įtemptai ruošėsi egza minams. Žiemos sesija parodė, kad ši draugystė subrandino sva rų grūdą. Zenonas iš egzaminuo jamųjų dalykų gavo du penketus ir vieną ketvertą. Argi tai ne studentiška laimė? Ar šie pažymiai — tai ne pras mingo ir neveltui praleisto gy
venimo išdava?! Knygos... Nors Zenonui vai kystėje ir neteko skaityti, tačiau jos traukia jį kaip magnetas. Zenonas šiandien dėkingas drau gams, perskalčiusiems Sluckio romaną „Laiptai į dangų", Kronino „Žvaigždės žiūri žemyn" ir kitas. • Dažnai vakarais kambaryje, kuriame gyvena Zenonas, gali ma išgirsti žodžius: — „Zenonai, einam į kiną!" Ne vienas žiūro vas nustebo, matydamas atėjusį aklą jaunuolį žiūrėti filmo. Sė dėti salėje ir nieko nematyti, o tik girdėti? Nuobodu! Tai tiesa. Tačiau šalia Zenono visuomet draugai. Jie pasakoja, kas vyksta ekrane, paaiškina iškilusius ne aiškumus. Didelę laisvalaikio dalį Zeno nas skiria sportui. Jis — puikus šachmatininkas, sunkumų kilno tojas, daug kartų dalyvavęs ak lųjų draugijos pirmenybėse, ap dovanotas Garbės raštais ir dip lomais. O dabar vėl sesija. Egzaminai. Po trijų metų, kaip ir visi grupės draugai, Zenonas gaus Universiteto baigimo diplomą Aišku viena, kad jis, prisiminęs savo vaikystę, stengsis laimę ir džiaugsmus dalinti kitiems, o ki tų laimėje surasti savąją. Štai dabar aš ir galiu jums pasakyti, ką inan atsakė į klausi mą, kas yra laimė, Zenonas Glušakovas. — Laimė — tai žengti kartu su gyvenimu, draugystė, subrandina svarius vaisius, kasdienybės džiaugsmas. Bronius AUKŠTAITIS
TURISTE! žiemos atostogų metu or ganizuojami turistiniai žygiai po: Poliarinį Uralą — 1 grupė. Pietų Uralą — 1 grupė. Karpatus — 4 grupės, Žemaitijos ir Zarasų aukš tumas — 2 grupės. Jei bus geras oras, iki atos togų keliausime poilsio die nomis. Kadangi už respubli kos ribų išvykdavo nepasi ruošę studentai, todėl be tri jų dienų žygio slidėmis ne bus išduodamos maršrutinės knygelės.
NOVELE
Albertas PAULAVIČIUS
Iš ciklo „Egzaminai"
PĖDSAKAI, KURIE NIEKUR NEVEDA Palydės ją Saulius iki autobuso ir eis namo... — Vykis! Šiltu vyliumi blyksteli Dagmos akys, drėgnoj vakaro tyloj iš tirpsta tylus jos juokas. Vykis... Pirštinėta Dagmos ranka brūkš tels ore dar keletą neaiškią fi gūrų ir atsidurs Sauliaus delne. Vykis... Velniop jkyrų ir skvarbų Sta sės žvilgsnį! Negana visą vaka rą rijo akimis kiekvieną Sau liaus judesį, kiekvieną žingsnį ! sekė — dar eilėje prie rūbinės Į prireikė leptelti — ką darai, Sau liau? .. Sutiks kada Mildą — te gul nors ir viską išdėsto, bet kam taip — Dagmai girdint... Juk suduš — tikrai suduš giedra nuotaika, kuria abu užsikrėtė salėj. Ir tada barstyk nebarstęs savo lyrinio fondo perliukus — , atsistos tarp jų Mildos šešėlis ir eis kartu per miestą. ... Koks velnias pakišo ją — Stasę? Juk ji visai net nenutuokia, kodėl į vakarą Saulius atėjo vienas, ko dėl visus šokius šoko su Dagma, o dabar su ta pačia Dagma bėga apsnigta gatve. Ne kaip žmonės > — šaligatviu, o gatvės viduriu ' — susikibę rankomis kaip vaiI cal... — Slidu — kitaip nepavytum! Dagma akimirkai lošteli atgal Ir Saulius spėja sugauti jos žvilgsnį — lengvą ir tokį pat giedrą — kaip salėj. „Nesikrimsk, Sauliau, nereikia. t negalvok, visai apie nieką įegalvok. Juk .nieko nebuvo. Sotai visą vakarą su manimi — tai <as? Kvailutė Stasė. . . Juk tu lalydėsi mane iki autobuso, o ryoj mes vėl liksime tik kurso Iraugais, Sauliau". — Tuoj ir mano stotelė... Saulius stabteli — pasukti at;al ar išeiti į neonu apšviestą lėja? Su Dagma ir dar taip — os ranka Sauliaus delne? O jei asipainios kokia nors kaimynė, j anaši į Stasę? Kaip viską paaiškins Saulius Mildai? Nuramins — Milda patikės — juk nieko ■ebuvo, bet nuoskauda liks. ■ „Kaip tu gali, Sauliau? Tik pasitrauk nuo tavęs žingsnį, kai fll 11
„Kurso draugė — aš ją tik iki autobuso...“ „Man visai nesvarbu, kas ji nai". „Kam taip, Milda"... „Pasitrauk". „Jei tu visad taip, Milda..." „Kas tada?" Saulius nutylės — kas tada. Netgi ji pati — Milda — nejau čia, kad kažkas tarp jų nutrū ko? Jei dar ne tos pamainos... Ryte vos spėja Saulius užkąsti ir — j gamyklą. Po darbo — už bėgs namo, susirinks knygas — ir į paskaitas. Grįš namo — iki vidurnakčio prie knygos. Ant pirštų suskaičiuotų Saulius žo džius, klek perdien spėja pasa kyti Mildai... Gerai, kada žmo gui kartais netgi sakyti nieko nereikia — viską be žodžių su pranta... Juk prašė Saulius — pasikeisk pamainom, nueisiu į vakarą. Galėjo — nepasikeitė. Metė: — Manęs visai nedomina tavo vakarai... Ir taip dažniau ir dažniau — manęs nedomina... O kada Milda dirbs antroj pamainoj — dar blogiau... — Žiūrėk, Sauliau! Saulius ūmai krūpteli, susigū žia — kas nors iš pažįstamų? Jis žiūri, kaip ant Dagmos delno leidžiasi purios ir lengvos snaigės ir darosi nejauku — kodėl negali negalvoti apie ją — Mildą? O Dagma? Juk ji ži no, kad Saulius vedęs — negi ji gali taip ramiai grožėtis ant delno tirpstančiomis snaigėmis, šypsotis jam, — Sauliui, juo kauti? Tik iki autobusų stotelės pasisiūlė palydėti Saulius... O kiek jis praėjo? Ir kiek dar praeis? Tuoj ir senamiestis... O Dagma straksi šalia ir lyg niekur nieko čiauška apie pa sakų rūmus, kur ji vos ne kas dien bėga klausytis Bacho... Ne tokie jau pasakiški jie — Dag. mos rūmai — paprastas soboras, pro kurį Saulius praeina kasdien tris kartus. O Bachas — nuobo dokas ir liūdnas. Kas kita Gri gas, Sarasatė... O Dagma čiauška ir čiauška... Ji mėgsta... Jai patinka... Ji neapkenčia...
Ji vaikiškai nuoširdi ir atviįa, ir jei Saulius pasakytų, kad jis bijo autobusų, bijo taksi, bijo šviesių gatvių — dar sutiks kokį pažįstamą... — Kur tu buvai anksčiau? — Pasakoj. Pasidarė liūdna ir atėjau. Argi negerai? Gerai... Labai gera Sauliui, kad šiandien Dagma su Juo. Tik neri mas — tas keistas nerimas — kodėl jis nepalieka Sauliaus nė akimirkai? Gal nereikėjo taip — iki autobuso stotelės?.. Tyla — nejauki ir sunki pa kimba virš jų lyg šaltas matinis varveklis, ir Saulius jaučia, kad reikia kažką kalbėti, kažko klausti... — Liūdna pasakoj? — Liūdna, Sauliau. Saulius nežino jos pasakos — juk kiekvienam gyvenimas seka ją skirtingai. Kam akimirkomis. Kam valandomis. Kam ištisais mėnesiais, metais — ir nebūna liūdna. O Dagmos?.. O jo, Sauliaus?.. Sauliui atrodo, kad jo pasaka baigėsi pernelyg greit. O kartais netgi tai, kad jos ir visai nebu vo... — Grįžtam? O gal... Saulius žino, ką nori pasakyti Dagma ir todėl neleidžia jai baigti. Tap, jie grįš. Panorės Dagma, — Saulius klaidžios su ja iki ryto. O grįš namo — vis ką papasakos Mildai. Kam? Nie kas nematė, tiesa?.. Gal bus ge riau, jei Milda nieko nežinos? Bet tada viskas taip ir liks. Ir tada... Ne, ne! Saulius grįš, nu plėšys kasdienybės voratinklius nuo kiekvieno žodžio — nuo vi sur, ką tik jis spėjo apraizgyti. Ir pradės viską iš naujo — kaip nesuprastą knygą nuo pirmo puslapio... — o gal nereikia, Sauliau? Grįžti nereikia... Saulius žvileteli į Dagmą, paskui į dvi eiles sniego palik tų pėdsakų — jo ir Dagmos. Ko dėl nereikia?... — Juk tie pėdsakai niekur ne veda, Sauliau... Saulius tyli. Ir ilgai žiūri į tolstantį Dag mos siluetą...,
NUSKRIAUDĖ...
Alg. BRAZAIČIO nuotr.
KOMJAUNUOLI! Tokia mūsų dalia — eiti ten, kur labiausiai reikalin gi, kur sunkiausia, kur šaukia nerami komjaunuoliška šir dis. Nuostabi mūsų dalia; jog daug kas gali pavydėti. Komjaunuoli, trimitas vėl šaukia Tave. Sį kartą — į Sibiro statybas.. WU komjaunimo komite tas organizuoja komjaunuolių-statybininkų būrį, kuris vasaros atostogų metu dirbs Tiumenės srityje. Laukiame jo kasdien VVU komjaunimo komitete nuo 10 iki 13 valan dos. Pareiškime nurodyk pa vardę, vardą, gimimo metus,
partiškumą, specialybę iki studijų, fakultetą, kursą, tiks lų tėvų ir savo adresą. Jei tu nutarsi parašyti pa reiškimą, privalėsi dar rim čiau mokytis ir visas jėgas skirti studijoms, nes pavasa rio sesijos egzaminus turėsi išlaikyti iki birželio 1 dienos (būrys išvyksta birželio penk tą d.). Mums galima paskambinti telefonu 2-79-27. Laukiame tavo pareiškimo! Jau gauti keturi pareiški mai.
—
Medikai šturmuoja sesiją uiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Trečiakursės medikės Inos Pachomovos žinias Ricinos m. dr. prof. V. Girdzijauskas. Sakoma, kai prasideda egzamii» nėra paskaitų, nebereikalins auditorijos, ištuštėja fakultekoridoriai. Tačiau Medicinos fakultetui nepritaikysi. Nors žiemos etį nmų sesija eina į pabaigą, bet tenka tik praverti bet kurios ^itorijos duris — visur pilna dentų. Tiesa, jie čia ne pa eitų klauso, o sėdi, išsimėtę visus kampus, apsikrovę knyn's. Fakulteto skaitykla per
įvertina
maža sutalpinti visus, ieškančius nuošalios vietos, kurioje galėtų rimtai susikaupti. Taip savotiško mis skaityklomis virsta audito rijos ir visi ramesni užkampiai. Daug Medicinos fakulteto stu dentų galima aptikti Respubliki nės bibliotekos ir Sveikatos ap saugos ministerijos skaityklose. Visur jaučiamas rimtas ir įtemp tus darbas. Medicinos studijos reikalau ja nuoseklaus darbo. Medikas,
Mikrobiologijos egzaminas. Medicinos fakulteto prodekanas A. rSvičiulis (iš kairės), med. m. dr. prof. V. Girdzijauskas ir dėst. Br. Tilindis egzaminuoja III kurso studentę V. Buliauskaitę. be abejo, daug „zubrina“ per semestrą, tačiau ir egzaminai priverčia rimtai padirbėti. Kai egzaminai prieš akis, reikia dar kartą peržvelgti visus konspek tus ir vadovėlius. II kurso studentai šiais metais susidūrė su naujove — įvesta praktinė normaliosios žmogaus anatomijos dalis. Tik tas, kas su geba praktiškai orientuotis žmo gaus kūno sandaroje, gali laiky ti teorinį anatomijos egzaminą.
Tai priverčia studentus, ruošian tis egzaminui, dažniau užsukti į prozektoriumą ir realiai susi pažinti su žmogaus anatomine struktūra bei jos ypatybėmis. Tačiau egzaminų rezultatai ge ri. Yra sakoma, kad tik išlaikiu sieji anatomijos egzaminą įgyja teisę vadintis tikrais medikais. To nusipelnė daugelis antrojo kurso studentų. Gerai laiko eg zaminus P. Dubinskas (II k.), N. Insodaitė (III k.), Aliejūnai-
tė (IV k.), P. Šileikis (V k.j- ir kiti. Egzaminų sesijos dienos skren da nepaprastai greitai. Vieni eg zaminai jau išlaikyti, kiti — dar prieš akis. Tik tas, kas buvo stu dentas, supranta, kaip yra džiu gu, grįžus po sėkmingo egzami no, atrinkti nereikalingas kny gas bei užrašus ir atidėti juos į šalį. P. JURKUS R. SIPAVIČIAUS nuotr.
G. GRIŠKEVIČIUS
* * .*
it
BARAVYKAS <3
OONELAITIS
IMŪ5U, DIENU. AKTUALIJO/v\l3
Jau sesija vėl atkopdama budino svietą Ir visus studentus, skaityklon suvydama, juokės. Šokių salės, teatrai ir kinai tuštėti pagavo, Ir visi susivėlę, murzini, akiniuoti prie knygų palinko. Tuo baimingu žvilgsniu visi dėstytojus glostė Ir užrašų pasiskolint tarsi iš numirusių šaukė. „Tauras“ ir „Stuokynė“ kaip mat išsibudino keltis Ir Čiurlionio gatvė taipogi numetė skrandas. Vislab, kas per metus skaitykloj prie knygų riogsojo, Vislab, kas zigzagais po šokius ir kinus bėgiojo, O po tam po savo keru užsirakinę miegojo, Vislab tuo pulkais išlindo įskaitų gauti.
„Rods,“ tarė diplomantas.“ Vėl bent syk su padėjimu dievo Išmiegot ir sąnarius atgaivint galėjau. Ak! kieksyk aš, rūpesčių visų neminėdams, Ištisas ir užklotas krankiau po kakalį šiltą.
k
05 Ak, kad, ilgiau ta sesija dar neateitų Ir kad vis miegot mums sviete būtų paskirta. Ogi dabar, želėk dieve, jau įskaitos randas, Knygų vėl naštos nusitverti ragina rengtis“.
O dėstytojai sėdėdami sąrašus audė Irgi medžiot tinklus, tyloms kopinėdami, mezgė, Į studentus vargšus žiūrėdami džiaugės Ir sukirsti ką tylomis iš katedrų traukės.
Ir ne dyvai, kad iš mūsų didelio pulko Verkdains ir dūsaudams ne viens ne kartą sugrįžo. Kas gal per įskaitas mūsų bėdas surokuoti!
Jau tada kas tik nor tą studentišką nabagėlį Stumdo šen ir ten, nei kokį šunį nevertą. Kas jums rūp, jūs dėstytojai maloningi, Kad studentas koks įskaitą gaut užsigeidžia, O jūs jam, bėdžiui, parašėlio mažo pavydit. Juk jus, ponai,mus, „burus“ jau taip nustekenot, Kad ko gero reiks mokytis sėsti prie knygų! Ak, kur dingot, barzdotos mūsų gadynės, Kada lietuvninks dar lotyniškai kalbėt nemokėjo Ir įskaitų bei egzaminų dar nepažino!? Dar kartą perskaičiuotos die nos iki sesijos pabaigos. Šiuo metu darbymetis pačiame įkarš tyje. Ypač nelengva mūsų kom jaunimo aktyvistams. Turėda mi aibę visuomeninių reikalų, jie privalo rodyti pavyzdį ir moksle. O po to, už nuoširdų triūsą tiek savo, tiek ir organizacijos labui, jų laukia pelnytas atpil das.
JUMORESKA
GERAS ATPILDAS Kaip jau buvo minėta, už ge rą darbą vasaros atostogų metu teisę paviešėti Leningrade iško vojo A. Zahorskio vadovaujama studentų-talkininkų brigada. O į Maskvos, Leningrado, Ki jevo, Kišiniovo, Minsko ir Ry gos aukštąsias mokyklas pasida linti patyrimu važiuos net 45
komjaunuoliai - visuomenininkai: fakultetų komjaunimo organiza cijų sekretoriai, aktyviausieji biurų nariai. Be to, 30 su viršum kelialapių į Sąjungos miestus aktyviausiems bendradarbiams įteiks studentų profkomitetas. O pasiliekantiems Vilniuje nuobodžiauti irgi neteks, nes mūsų Universitete viešės svečiai iš kitų respublikų.
Pirmiausia pro atsidariusias garsiai čepsi lupomis. — Kaip duris kyštelėjo paišinas pilvas, vestuvinis tortas... paskui išlindo švytintis mano Godžiai nulydžiu akimis pir šeimininkės Pipelienės veidas. mąjį kąsnį. O šeimininkė jau Ant abiejų ištiestų rankų ji iš stveria antrąjį. didžiai įnešė didelį stiklainį, — — Kad tu žinotum, ko tik aš paskutinį savo darbo vaisių, at nemoku virti!... sargiai padėjo jį ant stalo: Antras baravykas guli ant — Va, pusė mano širdies už Pipelienės liežuvio. daryta tarp šitų stiklinių sienų... — Kur jau nežinosiu?.. — Žiūriu į riebų garsios virėjos pritariu. veidą, paskui į stiklainį. — Aš gyvą žąsį lyg baravyke — Po šimts, teisybė!.. užmarinuočiau... Kai jau ketvir Pilvukus išdidžiai atstatę, man tas baravykas praslinko virėjos šypsosi... marinuoti baravykai. pagurkliu, staiga ji susigriebia, Geltoni lyg gintaras... Jaučiu, — duok, jei gali, kąsnį duo kaip burnoje tvenkiasi seilių nos!.. ežerai. — Kur čia ne. Visą kepalą! — — Čia tai bent, šeimininke! ištiesęs kišu Pipelienei. O min Nustebinot! — garsiai bėriu tyse maldauju: „Bent vieną, na, bent vie komplimentus Pipellenei. — O ši iš karto pradėjo regzti ną!..." Bet šeimininkės pagurkliu baravykų istoriją: — Baravykai, mielasai mano šliaužia ir šliaužia vis naujos auga po skarotais beržais. Kai baravykų nugaros. — Skanūs darbo vaisiai, kai palyja, žiūrėk, jau ir dairosi krū mynėle, — apsilaižo Pipelienė, vos tokių pupkių. kai mano akys į paskutinę ke Toliau virėja prisimena, kaip lionę jos pilvan nulydi paskuti ji visą rudenį nardė po amžinai nį baravyką. šlapią mišką, kaip šaka vieną — Gera rudeniu džiaugtis ankstų rytą, šeštą valandą, per žiemą, — užbaigia poetiškai plėšė sijoną... Staiga susigriebia: — Ai — ai! — užsidengiau — Užsiplepėjau. Bėgu... Va, kaire ranka, o dešine' — bara dar rašalo liko, vaikiūkštis iš vykus dešimtinėmis renku... Žiū gers... riu — Knapkienė slenka. Kurgi Kai prieš mano akis trinkte ji... li durys, paslėpdamos platų šei Aš... mininkės sijoną, iš burnos išsi Žinau, šeimininkė išmintinges veržia seilių ežerai. nė, apmovė Knapkienę... Gardžiai nusispjoviau ir... apsi „Na, ir gražumėlis!" — ne laižiau... atsistebiu baravykų grožiu. — Paskui visą savaitę „Seimi ninkės vadove" ieškojau recep tų... — Radot!? Mūsų studentams sudaryto rI — Kur tau!... — šeimininkė puikiausios mokymosi ir lavini I įsižeidusi. Jis mane pamokys! mosi sąlygos. Stipendija, bendra i Aš penkis vadovus parašyčiau... bučiai, erdvios bibliotekos su di-I — Be abejo, kaimynėle, be deliais knygų fondais, žurnalą , I abejo, — pritariamai linguoju laikraščiai, pagaliau, sportas, sa-Į galva. viveikla sudaro galimybes jaun — Nusipirkau pipiriukų, lau mui tapti ne tik puikiais pasi-il ro lapelių... Kad tu, mielas, ži rinktos mokslo šakos speciali 1 tais bei visapusiškai išsilavina i notum, kokios eilės prie jų. Rodos, užuodžiu marinato siais žmonėmis. Bet niekas n, I kvapą, besiveržiantį pro dangtį. abejoja, kad, formuojąpt naujfl Taip skaniai kutena nosį. Tekš komunistinio rytojaus žmog I teliu pasimėgaudamas liežuviu... didelę reikšmę turi ir teatru- | — Paskui viriau. Kad supras Tačiau reikia pripažinti, kad st g tum!.. — Pipelienė liūdnai pasi dentui, gyvenančiam tik iš st # pendijos, kol kas teatrai nelab ■ žiūri į mane. dar prieinami. Todėl būtų tik į — Kas gi atstiko?!.. — Keturis kartus rašalas ne linga atpiginti studentams tea g tiko, o penktą — vaikėzas išla rų bilietus. Tiesa, ir dabar studentai tu j kė... progos kolektyviai aplanky I — Ai — ai... — O šeštą — tiesiai į verdan teatrus papigintomis kainom: į Bet tai dar nevisiškai išsprendžiB tį vandenį savo aukselius... „Šeimininke, kam kankini ma šį klausimą. Juk būna, kad st jį ne?" — maldauju mintyse, o dentas tą vaidinimą matęs, | akys neatsitraukdamos rėplioja kaip tik tą vakarą užimtas (ru < šiasi seminarui, praktiniams užs 1 „aukselių" nugaromis... — ...kad spalva liktų, — tęsia ėmimams, egzaminams ir pai j Todėl būtų tikslinga kreiptis g nuostabioji virėja. — Na, tu tik žiūrėk, tik žiū atitinkamas įstaigas su pasiūb g rėk! Lyg tiesiai iš miško, — mu priimti tokias taisykles, pas i ploja rankomis Pipelienė. — Bet kurias pusvalandis prieš kiekviil no spektaklio pradžią (išskyi | kol grąžinau spalvą! Vėl dešimties minučių kalba premjeras) studentas galėtų ) f apie baravykų spalvą. Man ji gyti bet kurį likusį bilietą su 4 įau įgriso. Stoviu lyg stulpas, o proc. nuolaida. Tai ne tik labiajg akyse mirga ir ratu sukasi sul paskatintų studentus lankyti i tingi kvapnūs marinuotų bara atrą, kelti jo idėjinį bei kulti i nį lygį, kultūringai praleisti savį vykų pilveliai... — Tu klausyk, klausyk, vai poilsio laiką, tai būtų naudinig kus išmokysi virti... O jei nori, ir mūsų teatrams — susilauk'l važiuojam rudenį kartu į miš daugiau žiūrovų. ką... A. LIAKAS ,,Aš?! Studentiško pilvo turi Teisės mokslų kandidatas 1 nys linksmai dainuoja, jau vien užmetus akį į stiklainį. O čia — dar ruduo, miškas?!" Redaktorius — Bat argi man išmokyti ark J. GIRDVAINIS lį kopėčiomis laipioti!? — susi pranta šeimininkė. Korektorės: A. Kepalaitė, Išdidžiu mostu ji stveria stikOrentaitė, D. Zenkevičlūtė. lanj, kitą ranką ištiesia į mane. --------------------------------------j — Peilį!.. Virpančiomis ranko Mūsų adresas: mis ištiesiu Plpelienei peilį. Širdis veržiasi iš krūtinės. Vilnius, Universiteto 3. Pagaliau... Dangtis nulekia že fonas: 2-79-17. mėn. Pipelienė pirštais stveria Rinko ir spaudė stiklainio paviršiuje žvilgantį LKP CK spaustuvu. baravykioką, ir tas greit dingsta plačioje jos burnoje. TIRAŽAS 2000 KGZ. Užs. Nr. — Skanumėlis! — Kaimynė LV 07833
Stipendija ir bilietas