9
V
Atidaryta V. MickevičiausKapsuko paroda Paroda, atidaryta mūsų uni versitete, pasakoja apie mūsų liaudies pergalių ištakas, apie sunkaus, erškėčiais kloto kelio pradžią. Čia eksponuojama medžia ga apie žymaus Lietuvos re voliucinio veikėjo, Komunistų partijos organizatoriaus . ir vadovo, V. Mickevičiaus-Kap suko gyvenimą ir revoliucinės veiklos svarbiausius momen tus (1880—1935 metais). V. Mickevičiaus-Kapsuko jaunystė, mokymosi metai Ma rijampolėje (Kapsuke) ir ki tur, jo pirmieji žingsniai re. voliuciniame darbe XIX amn žiaus pabaigoje ir XX am žiaus pirmaisiais metais, to liau vis?. eilė dokumentų, spaudinių ir, foto nuotraukų pasakoja apie didelę jo veiklą 1905—1907 motų revoliuci joje. Nuo 1907 m. iki 1913 me tų pabaigos V. Kapsukas bu vo kalinamas Įvairiuose cari nės Rusijos kalėjimuose ir iš trėmime — Sibire. Pats gy venimas, ryšiai su rusų bolše vikais, marksistinė literatūra galutinai subrandino jame bolševikines pažiūras. Pabėgęs iš ištrėmimo, V.
Kapsukas emigravo į uzsienj. Čia jis užmezgė ryšius su Le ninu, organizavo lietuvius emigrantus - revoliucionierius socialdemokratus. Parodoje yra V. Leninui rašytų laiškų fotokopijos, užsienyje reda guoti žurnalai ir laikraščiai. Po 1917 m. vasario revo liucijos, sugrĮžęs į Rusiją, V. Kapsukas su visa energija Įsi jungė Į Lietuvos Komunistų Partijos kūrimą. Parodos me džiaga rodo jo aktyvų dalyva vimą Spalio revoliucijoje, jo pastangas jungti ir stiprinti lietuvių bolševikus bei jų or ganizacijas. Nemaža vietos skiriama V. Kapsuko veiklai nušvfesti 1918—1919 metais Lietuvoje, kada jis vadovavo Tarybų valdžios kūrimui ir darbui. Eksponuojamas Jo pasirašytas istorinis 1918 m. gruodžio 16 dienos Manifestas bei eilė svarbių dekretų apie gyveni mo pertvarkymą socializmo pagrindais. Nuo 1921 m. ligi mirties, t. y. 1935 m., V. MickevlčiusKapsukas gyveno Tarybų Są jungoje. Visą ŠĮ laiką jis dir bo atsakingą darbą Komunis tų Internacionalo Vykdomaja
me Komitete Ir buvo vienas žymiausių LKP vadovų. Eks ponuojami gausūs jo straips nial, parašyti, atsiliepiant Į svarbiausius įvykius Lietuvo je. Jais V. Kapsukas demas kavo fašistų, krikdemų ir kitų buržuazinių nacionalistų anti liaudinę veiklą, kėlė darbo žmones i kovą dėl Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje. Eilėje foto nuotraukų gali ma pamatyti JĮ tarp žymių Kominterno darbuotojų, lietu vių proletarinių rašytojų ir tarp kitų Lietuvos revoliuci nių judėjimo veikėjų. Ekspo nuojami taip pat iš to laiko tarpio išlikę Jo asmeniniai daiktai, rankraščiai, o taip pat daiktai, susiję su V. Kap suko mirtimi ir laidotuvėmis, būtent, pomirtinė kaukė, kas pinai nuo vainikų, paminklinis akmuo nuo kapo ir kt. Parodoje žymią vietą užima jo gausus literatūrinis bei publicistinis palikimas. Paroda užbaigiama medžia ga, skirta V. MickevičiausKapsuko atminimui pagerbti. Draugai studentai! Aplanky kite šią parodą.
Aš išlaikiau egzaminą! O tu? Fotoreportažas
Aš labai ilgai ruošiausi eg zaminams. Net naktimis sap nuodavau juos. Ar išlaikysiu? Kiekvieną dieną universiteto skaitykloje mačiau daug savo likimo draugų, palinkusių prie knygų. Man norėdavosi prieiti prie jų, paklausti: ..kaip tau sekasi?“ O kaip norėdavosi mesti viską šalin, na ir nueiti pažiūrėti kokį nors ‘ filmą arba kur nors pašokti vakare. Bet, sukaupęs visas savo valios jėgas, nugalėdavau šias gundančias mintis, vėl pa. llnkdavau prie knygos ir il gai sėdėdavau taip, kaip ir šios merginos (nuotrauka Nr. 1) Istorijos ir filologijos fakulteto skaitykloje. Ir štai išlaikyti pirmieji egzaminal antrame lietuvių kal bos ir literatūros specialybės kurse. Lietuvos TSR istorijos dėstytoja G. Drulytė patenkin ta — daugumas studentų ga vo tik gerus ir labai gerus pažymius. Štai kad ir Jonas Kaušpadas, ir Vidas Marcinke vičius, ir Remigijus Gražys, ir daug daug kitų studentų pa tenkinti pirmuoju egzaminu. Bet iš keturių antrakursių li tuanistų egzaminų dar išlaiky tas tik vienas. Priekyje — trys egzaminai. Ir vėl prie knygų palinko antrakursiai lituanistai. Ką parodys antras, dabartinės lietuvių kalbos egzaminas? Sis egzaminas antrakursiams lituanistams yra vienas iš sunkiausiųjų.
Nuo knygų nesitraukia ir mūsų jauniausieji draugai — pirmakursiai. Bepigu jiems, turint tik vieną egzaminą, o pasiruošti laiko, užtenka. Gi
germanistams trupučiuką sun kiau. Bet pirmas sunkumas — specialybės egzaminas — jau nugalėtas. Neveltui Valentinas Šutrikas džiaugdamasis parėjo i namus — jis gavo penketą! Toks laimingas ne tik jis vie nas buvo. Pirmakursiai ger manistai, nors dauguma jų — tik iš mokyklos suolo, eg zaminams pasiruošė gerai. Gerai egzaminus laiko ir šio fakulteto III kurso biblioteki ninkė Meilė Bleliūnaitė. Iš 2 laikytų egzaminų ji negavo nė vieno ketverto. Meilės sąs kaitoje — nauji penketai. Tik labai gerai galima atsiliepti apie Teisės fakulteto pirmą, antrą, ketvirtą, penktą kur sus. Ten nėra nė vieno Įsiskolinimo, išskyrus trečią kursą, kur šeši studentai gavo nepatenkinamus pažymius. Ketvirtas kursas turi tik vie,bą trejetą. Reikia paminėti ketvirto kurso teisininką Vacį JuškĮ, kuris dar negavo nė vieno ketverto. Visi kiti Jo pažymiai — penketai. Labai gerai egzaminus lai__ ______ ko ketvirto kurso Istorijos Ir filologijos fakulteto komjau nimo komiteto sekretorius Petras Bražėnas — lis gauna vienus penketus. Petrui dar liko vienas egzaminas. Ką gi, palinkėkime, kad Petras ir šį egzaminą išlaikytų tik pen ketui. O dabar grįšklme vėl prie mūsų herojaus, kurĮ palikom
besiruošiantį egzaminams. Pa vaikščiokime Istorijos ir fi lologijos fakulteto koridoriais, apsilankykime auditorijose ir pažiūrėkime, kaip dabar vyks ta egzaminai. Jau perskaityta daug kny gų, gal būt, net nemiegota naktimis, vargta prie konspek tų, bet kokie bus rezultatai? Liaudies patarlė sako, kad jei neprivalgei .— neprilaižysi, bet kiekvienas nori kuo egzaminą, geriau išlaikyti Pažiūrėkime į antrą nuotrauką. Šios penkto kurso neakivaizdininkės dar ir dar kartą sklaido knygų lapus. Kas skaitant nepastebėta, kas prabėgo pro akis? Dėstytojas, sako, esąs „kietas". . . Bet šių trijų merginų veiduose matosi pasiryžimas ir pasitikėjimas savimi. Be abejo, jos išlaikys egzaminą gerai ir nesiskųs, kad dėstytojas .sukirto“ O koridoriumi vis skuba ir skuba žmonės, Užkalbinome vieną iš jų. — Kokio jūs kurso? — Pirmo. Istorikas. — Jūs egzaminą laikote?
(Nukelta i 3-čią psl.)
salitį proletarai, vienykitisl
VILNIAUS VA1STYBIN1O V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metų
Nr.^S^yill) 1964 m. sausio 15 d.
Kalu 2 kap
Priemonės SMD darbui pagerinti Siekiant suaktyvinti ir pa gerinti studentų mokslinį-tiriamąjį darbą, neseniai uni versiteto partiniame komitete buvo svarstyta Teisės Ekonomikos ir Fizikos-matematikos fakultetų SMD veikla ir kai kurie kiti studentų mokslinio-tirlamojo darbo klausimai. Šiuose fa kultetuose teisminės kalbos, finanso-kredito, tarptautinės teisės būreliai dirba nepaten kinamai — be aiškios perspektyvos gaivališkai. Partinis komitetas Ir Rektoratas pasiūlė visą eilę priemonių studentų moksllniamtiriamajam darbui pagerinti. Visų pirma, fakultetų katedros privalo drąsiau įtraukti SMD narius į katedrų ir probleml. nių laboratorijų planinį mokslinį-tiriamąjį darbą, pasiekti, kad tai taptų neatskiriama katedrų bei probleminių labo ratorijų moksllnlo-tiriamojo darbo dalimi, kad aktyviausie ji ir gabiausieji SMD nariai būtų pagrindinis šaltinis moks lo personalo ir aspirantūros kadrams komplektuoti. Todėl reikia, k?.d fakultetų parti niai biurai daugiau vadovau tų studentų moksliniam dar bui. Komjaunimo komitetas ir fakultetų komjaunimo biu rai turi labiau įtraukti į mokslinį-tiriamąjį darbą komjaunimo aktyvą, sistemingai kontroliuoti, kaip vykdo savo visuomenines pareigas komjaunuoliai, dirbą SMD ir kt. Pastebėta, kad atskiros ka tedros mažai domisi mokslinių būrelių veikla. Todėl ateityje numatoma, kad už studentų mokslinio darbo organizavi mą, vadovavimą jam, glaudų jo susiejimą su mokslo perso nalo moksliniu-tlriamuoju ir mokslinių žinių skleidimo darbu personaliai atsako ka tedrų vedėjai ir SMD būrelių moksliniai vadovai. Gi dėsty tojai, atsiskaitydami katefiro-
se už mokslini darbą, drauge atsiskaito ir už tai, kaip jie Įtraukia studentus Į savo tyri nėjimus bei vadovauja jiems. Siekiant skatinti studentų dalyvavimą moksliniame-tiriamajame darbe, universiteto partinis komitetas ir Rektora tas rekomendavo katedroms spausdinti geriausius studentų mokslinius darbus tokia pačia tvarka, kaip spausdinami mokslo personalo moksliniai darbai. Be to, labiausiai pasireiškuslems mokslo-tiriamajame darbe studentams drauge su universiteto baigimo diplo mu bus išduodami pažymėji mai, jog įgijus būtiną gamy binį stažą, jie yra rekomen duojami aspirantūron arba darbui mokslo-tiriamosiose įs taigose. Todėl reikalinga, kad katedros ir SMD moksliniai vadovai palaikytų su šiais universiteto absolventais nuo latinius ryšius, įtrauktų juos į katedrų mokslinį darbą, kviestų į studentų ir dėstytojų mokslines konferencijas ir pan.
Mūsų nuomone, yra tikslin ga, kad studentų mokslinės konferencijos būtų organizuo jamos rudens semestre spa lio-lapkričio mėnesį, kad mokslinių darbų tematika bū tų galutinai nustatoma ir pa skirstoma pavasario semestre. Taip pat pavasario semestre, mokslo metams baigiantis, būtų organizuojami visų SMD grandžių ataskaitiniai susirin kimai. SMD veiklai populiarinti gera priemonė yra kai kurio se šalies aukštosiose mokyklo se organizuojamos „SMD die nos“. Pvz., Leningrado sani tarijos higienos institute tą dieną visose katedrose, moks liniuose būreliuose ir labora torijose vyksta įprastas moks linis darbas, būrelių susirinki mai. ligonių demonstravimas ir pan. Šią dieną nėra skaito mos paskaitos, todėl studentai gali apsilankyti bent kelių būrelių susirinkimuose, do mėtis viena ar kita problema. Tokias „SMD dienas“ tiksliu* ga organizuoti ir mūsų uni versitete.
J. MACKEVIČIUS Universiteto komjaunimo komiteto narys
Drauge, tu tiki? Neseniai man viena senutė papasakojo, kad kažkada tai jų parapijoje buvęs kunigas girtuoklis ir didelis ištvirkė lis. Paskubomis sekmadieniais atlaikydavęs mišias, ir vėl ei davęs gerti. Tačiau bažnyti ninkai teigia, kad tokie ku nigai — tik atskiri individai, jie nesudaro daugumas. Nejaugi? Į ŠĮ klausimą mums vėl teisingai atsakys pati liaudis: „Kunigas apie dangų bliauna, o pats žemėj turtus krauna“, „Kunigo tei sybė, kaip nakties šviesybė“... Tik jau iš šių dviejų patar lių mes galime susidaryti sau kunigo paveikslą lietuvių liau-
dies tautosakoje. Koks gi iš tiesų kunigo paveikslas tauto sakoje? Pavarčius surinktos lietuvių tautosakos rinkinius, galima surasti daug pasakų, dainų ir smulkiosios tautosakos apie religiją. Jai paprastai atsto vauja kunigas ir davatka. Kunigai pasakose — sie kią turto ir gobšūs. Pinigas jiems ir už dievą brangesnis. Štai viena pasaka. Kunigo pajamos tolimame užkampyje menkos. Nebėra stebuklų. Ku nigas pradeda bendradarbiau ti su smuklininku ir čigonu. Suvaidinę Marijos nužengimą iš dangaus, apskelbę tai „ste buklu“ apylinkėje, kunigas, čigonas ir smuklininkas laimi. Iš paties pasakos siužeto iš plaukia gudraus, sukto dva sininko paveikslas. Kunigas >ne tik gobšuolis. Jis — ištvirkėlis, nė kiek ne siskiriantis nuo neigiamo žmogaus tipo mūsų gyvenime. Drauge, tu dar tiki? Tai paskaityk savo senelių ir pro senelių pasakas ir pamatysi tikrą dvasiškuos veidą. Mes dažnai matome filmus apie kunigų nusikaltimus prieš žmoniją II pasaulinio karo metais. Liaudis jau ap dainavo ir juos. Ji jau prakeikė Eišiškių rajono buvusį Pabarės baž nyčios kunigą, kuris ne tik karo metais, bet ir po karo sudarinėjo sąrašus tų žmonių, kurie gaudavo žemės, kurie norėjo statyti naują gyveni mą. . . Drauge, tu tiki? Paskaityk savosios liaudies kūrybą. Ji tau padės atsikratyti religi nių prietarų, padės tapti są moningu žmogumi. L. Vaišnoras
J. LEVICKAS
VYTAUTAS VENCLOVA Aš sapnuoju gimtinę kaip valkas. Pasiilgau jos mėlyno oro, Žalio šieno, pašiūrėje laikomo, Ir naktinės kelionės uorėj,
Kai į tolimas pievas reikėjo Dar iš vakaro, temstant važiuoti. Tarp vadelių dainuojant vėjui, Taupė lūpos kiekvieną žodį.
Mediką rūkymo
Virš galvų neužgesdamos plaikstės Vėsios žvaigždės — lyg kriaušės rūgščios. Ar meni: „Man, tėveli, taip keista. . . Man atrodė, kad žemė nutruks čia. ..“?
Daugel kartų taip plėtėsi žemė Nuo naktinių kelionių uorėj-----Aš renkuosi gyvenimą — Nuolatinį važiavimą, Ne gyvenimą, Kur svarbiausia — tvoros!
V. MARCINKEVIČIUS
IS „ŽIEMOS ESKIZŲ
NAKTYS
*** Kaip suplėšytas laiškas Be džiaugsmo ir meilės, Iš tavo rankų pabirę, Virpa snaigių baltų gabalėliai. Ir sukas oro tarsi žodžiai. Ieškodami plunksnos, kuri juos parašė, Širdies, kuri diįio ištarti. To paukščio, kuri Juos nešė. Sukas, klajoja ir krinta Ant meno, ant tavo, ant jūsų pečių. . . z Balfi tarsi kūdikio sąžinė, Salti, lyg kareivio širdis, Ir tirpsta. Lašai dideli Tavo veidą, rankas Nuplauna ir krinta ant žemės, — Eini tu netekęs savęs Ir suplėšęs kažkam gyvenimą.
Naktys — baltos, tamsios naktys. — Miestų usnys ir dangaus juodumas, Ir žvaigždynuose Galaktikos Skęsta akys tarsi dūmuos. Naktys — tarsi ilgas ilgas lieptas, Kuriuo einant, rūpesčiai dienų pradingsta. Ir nuplauna kūną jos, lyg upės liepos Mėnesį, be galo linksmos. Ir ištirpsta tų naktų bedugnėj žmonės. Ir praėję dienos — nori ar nenori jų — iškyla Sapnuose. Ir uždainuos jausmuos svajonės, Kai jauti kaip širdį gilią tylą. Ir gera rimtis — net nori verkt — kaip motinos Švelnios rankos, glosto plaukus. Naktys, naktys! Ir gali galvoti, Tolimoms žvaigždėms be garso šaukiant. Kęi ateis į žemę ugniaspalvės aušros, Nenorėsi tų naktų netekti. Bus dienų darbai, ir saulės degins laužas, Bus ir vėl gaivinančios kaip upės naktys.
Nei avis sveika, nei vilkas sotus Sus.mąstymas
M. Abaichanovo pieš.
Naujos knygos 1. POKALBIAI politinėmis te momis. M., 1964 (rusų k ). Knygoje išdėstyti politinių ži nių pagri dai. Joje kalbama apie visuomenės vystymąsi, apie tai. kad liaudis yra pagrindinis istorijos k rėjas, kad kapitaliz mas yra socialistinės revoliucijos išvakarės, apie socializmo per galę TSRS, apie socialistinę vi suomenę, apie perėjimą iš so cializmo i komunizmą, apie kožmonijos munizma kaip visos šviesią ateiti. 2. ROZENTALIS I. S. Pavlovas. M.. 1963 (rusų k.) Knygelė apie ižymų rusu fizlologą I. P. Pavlovą, parašyta . ne vien remiantis literatūriniais šaltiniais, bet ir asmeniniais autoriaus stebėjimais per 20 bendradarbiavimo metų. Ši monografija parodo Pavlovą kaip žmogų aukštos moralės, kijr.ų, garbingą, darbštų. Jo pa veikslas mokslinėje, visuomeni nėje veikloje. bei buityje — didis pavyzdys jaunimui. 3. FILIPOVAS M. Praeities etiudai. M.. 1963 (rusų k.). Šio 'e ■ mokslininko-enciklope(1858—1903) disto M. Filipovo pateikti darbai apie knygoje Leonardo da Vinči, Paskalį,’ Niu toną. Leibnicą. Gorkį, Nekrasovą, apie Aristotelio nuopelnus biologijoj ir kt. Įdėtos Ištraukos iš jo romano „Apsiaustasis Se vastopolis".
MIELI SKAITYTOJAI, DRG. SKRITULSKIO STRAIPSNIS TIKRAI VERTAS DĖMESIO. MES JI SPAUSDINAME NE TAM KAD KAS NORS PA ŽIŪRĖJĘS PASAKYTŲ: „GERAI PARAŠYTA“ PRA ŠOME MUMS RAŠYTI. REDAKCIJA Neakivaizdininkų apgyven dinimas, kaip žinoma, atėmė ir tą nedidelę galimybę nau dotis ankštoka bendrabučio Nr. 5 skaitykla. Beje, net jai ir veikiant, paprastai, ne visa da surasi laisvą vietą; skaityk loje tvanku. O bufetas-valgyk. la užima net 3 kambarius. Dar pavasarį mūsų bendrabučio bufetas pradėjo vakarais ap tarnauti ir kitus bendrabu čius. Dėl nuolatinės eilės bufete, studentai gaišta daug laiko. Aptarnaujant pašalinius, kontrolė prie įėjimo į bendra buti faktiškai tapo grynai for maliu reikalu. Tad dabar bendrabutyje nėr?, reikiamų sąlygų nei mokytis, nei ką nors nusipirkti bufete. Kaip padaryti, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus, kokią reikia rastų išeitį? Medicinos fakulteto patalnose yra. gana erdvus bufetas. Keista, kad jis balgia darbą 16 valandą: juk fakultete gyvenimas verda iki vė laus vakaro. Čia ir Medicinos, Fizikos ir matematikos
fakultetų vakariniai skyriai, čia ir šių fakultetų skaityk los. Ar netikslingiau prailgin ti šio bufeto darbo laiką, iki 22 vai., dirbant dviem pamai nom, kaip kad yra bendra butyje Nr. 5. Tuo tarpu bend rabučio Nr. 5 bufeto darbą reiktų sutrumpinti iki 18 vai., kaip kad buvo anksčiau. Toliau. Kad nebūtų susigrū dimo fakulteto bufete, o taip pat, kad būtų arčiau jis bendrabučio Nr. 3 gyvento jams, šio bendrabučio bufeto darbą prailginti vėl iki to laiko, kaip buvo iki pavasa rio reformų. Bendrabutyje Nr. 5 bufeto užimamas kambarys, kuriame įrengta valgykla, nuo 18 vai. būtų laisvas. Bendrabutis turi televizo rių, tačiau studentai nega li juo naudotis, nes jo nė ra kur pastatyti. Ci?. galėtų būti žurnalai, laikraščiai, šaš kės, šachmatai. Pietų metu jie galėtų būti tvarkingai sude dami ar tai į sointą, ar ant nuošaly stovinčio stalo, kaip skaityklose-kavinėse. Siame kambaryje galėtų būti ren giamos ir šachmatų-šaškių varžybos. Kultmasiniai kambariai prie fakulteto bibliotekų dabar ne turi tokio populiarumo — jie toli nuo bendrabučių. Kartais turi laisvų 10—15 minučių. Jeigu toks kambarys vietoje
R. GRAŽYS
VASARA MIŠKE 1.
būtų, užbėgtumel pavartyti žurnalą ar pan. įrengiant kultmasinį kam barį bendrabutyje, galėtų pa remti fakultetj biblioteka. Pora žodžių dėl fakulteto skaityklos darbo, kuris, žinoma, nepakankamai geras, ypač sesijos metu. Visu pir ma, darbo laikas iki 22 va landos aiškiai per trumpas. Pereitais metais jis buvo pra ilgintas iki 23 valandos. Mes sveikintume, jeigu ir šiemet būtų taip pasielgta. į skaityk lą žmonių susirenka daug bet čia tvanku, darbas darosi mažai produktyvus, todėl žmo nės dažnai daro pertraukas, nuolat varsto duris, blaško ki tų dėmesį. Todėl daugelis studentų bevelija ieškoti skai tyklų mieste — Sveikatos mi nisterijos skaitykloje ir kt. Jau vien šis faktas rodo skal- j tykios darbo trūkumus. Atski-j rais atvejais, gal būt, susida- S rytų galimybė mokytis audito-, rijoje. Tačiau dažnai būna taip, kad nespėji atskleisti į knygą vienoje auditorijoje, į kai jau priverstas keliauti į! kitą. Tain kartais ir keliauji, j Ar netikslinga būtų geriau apgalvoti tvarkaraščius? Jei-į gu susidarys galimybė .reiktų egzaminų metu vakarais vieną auditoriją paskirti moky muisi. E. SKRITULSKAS MF IV kursto studentas
MUSU FOTOKONKURSUI
Žeme, leisk man pavirst nors i širšę geltoną, Kai išnyks iš akių man spalvoti stiklai ežerų, Siias kelias, pėdom įvairiom pažymėtas, —• , Juo su <ėvu mes ėjcm dažnai meškeriot. Sutrūnijusio medžio drevėj aš gyvensiu, Ir šlamės man žalieji lazdynų m mukai. Ankstyvieji grybautojai šūkaus, į tankmę įlindę, Ir braidys po rasotas žoles gyvuliai. Žeme, leisk man pavirst ners į širšę geltoną. . . Aš patenkintas būsiu Labai. 2. Lynoja. Šilta. Ilsisi žali lazdynai. . . Po jais spalvoti grybų lietsargiai matyti. Gyvenime, tu atvedei į pasaką, — Su lietsargiu per žolę bėga voverė. . . 3. Į žalią mišką patefoną Nusivežė kaimynas. Nuo muzikos net širšės Verda drevėje. . Ak, neliūdėk, Remigi'au, — pasakė skambūs paukščiai Ir miško gilumon nusivedė mane.
B. VELYVYTE
SAULE Jau pražydo rugiagėlės, Jų nedaug. Tad gražios jos. Pina saulė vainikėlį. Atsitūpusi rugiuos. Štai kokia ta saulė: kasos — Gintarinis nėrinys. Suskeldėję kojos basos Lūpose — mąslus šypsnys. „ Vainikėlį, rpinti baigus, Iš rugių iššoks. Ir ji Jau zuikutį girioj valkos, Kaip jinai — tokia vikri,
Ant} pabaidys iš meldų JI prie ežero krantų. Štai kokia ta saulė! Veltui Namuose jos lauks pietų. Bet nebūkštaukit: saulelė Prisimins pavakary, Kad yra narnai kaimely Ir juose — tėvai geri. Nusilaksčiusi, pavargus Grįš ji sutemos taku. Jūs, tėveliai, nesibarkit. — Kaip gi saulei be laukų?! •■■■■■■■■■■■■B■■■■■■■■■«»■Ml
K. Domaševičiui — 60 metų
Teisės mokslų kandidatui docentui Kęs'učiui Domaševi čiui sukako 60 metų. Kartu su jubiliatu norisi atsigręžti atgal ir trumpam atgaivinti atmintyje jo nueitą ilgą, gar bingą gyvenimo ir kūrybos kelią. į Kęstutis Domaševičius gi mė 1904 m. Semipalatinske. 1923 m. jis baigė Panevėžio gimnaziją, s prabėgus dar penkerlems metams, — Kau no Unlversite'o teisės fakulte tą. įgijo teisinn’ko specialybę 1931 — 1939 metų laiko aroyie dirbo Kretingos apylinkės (ra’ono) ir Šiaulių apygardos teisėju. Atkūrus Tarybų valdžią Lie’uvoje. drg. Domaševičius užima atsakingą postą: nuo 1940 metų lapkričio il'-i Di džiojo Tėvynės karo pradžios ’is — respublikos liaudies ko misaro pavaduotojas. Karas! Visi pienai laikinai užmirštrmi. Likimas nubloškė D'maševič’ų i šalies gilumą. 1941 —1942 m jis vadovavo Šabekino miesto notarinei kontorai (Kursko sritis), vė liau dirbo vyresniuoju konsultan’u Kursko teisingumo valdyboje. Nuo 1943 motų balandžio mėnes'o Kęstutis Domaševi čius vėl Įmesi atsakingų pa reigų: pradžioje jis dirbo Lie tuvos TSR Teisingumo liau dies komisaro pavaduotoiu. o vėliau — respublikos telsin> “ūmo ministru, (iki 1947 m ) ’ Tai buvo sunkios dienos. Po kario laikotarpiu, trūkumai ir nepriteklius. . . Sto'ęs teisin gumo grandžių priekyje, drg. Domaševičius parodė daug valios ir ryžto, daug energl-
jos ir sugebėjimų. Šiandien Lietuvos TSR yr?. vieninga teisingumo grandžių sistema, sėkmingai kovojama su nusi kalstamumu. Ir tuo labiau džiugu prisiminti, kad šio dar bo pradininku, pionieriumi buvo drg. Domaševičius, aist ringas teisingumo fronto dar buotojas, partijos narys nuo 1944 metų. 1946 metais ji jau buvo ga lima sutikti Vilniaus universi tete Prasidėjo nr.u'as etapas: mokslinė-pedagoginė veikla. Iš pradžių — dėstytojas, nuo 1948 m. — docentas ir Teisės fakulteto dekanas. . . Paskaitęs, darbas su studen tais, ilgos valandos, praleistos rrie kandidatinės disertacijos. Vienuoliką metų išbuvo do centas Domaševičius dekano pešte. Vienuoliką metų jis ly dė'o į gyven’mą jaunus teisi ninkus, įkvėpdamas jiems mei lę darbui, meilę teisingumui. Baigę fakultetą, absolventai savo dekaną pris’mir.davo kaip tėvą, reiklų, griežtą, bet visada žmogišką, prisimindavo io turiningas, idomias valsty bės Ir teisės teorijos, politinių teorijų istorijos paskaitas. Docentui — 60 metų! Jo krūtinę puošia „Garbės ženk lo“ ordinas ir medalis „Už šaunų darbą Didžiajame Tė vynės kare“. Tvir'as ir žvalus, jis su šypsena apžvelgia au ditoriją ir pradeda eilinę pas kaitą Meilė mokslui, meilė jauniesiems specialistams, tvirta ir principinė pozicija, — štai tos savybės, kurios ly dėjo ir tebelydi visų gerbia mą docentą Kęstutį Domaševi čių.
t
Aš išlaikiau egzaminą! I O tu? n
zt«s*
(Atkelta iš 1 psl) — Taip, 38 auditorijoje. Mes ir užsukome į šią aud.ltori ą, kur tuo metu docentė P. Dundulienė egzaminavo pirmo kurso istorikę Liuciją Šrapnickaitę (nuot. Nr. 3). — Mes iš „Tarybinio stu dento“. Nesutrukdyslme? — Nieko nieko, prašom. — Negalėtumėte mums pa pasakoti, kaip pasiruošę stu dentai jūsų egzaminui? — Negaliu skustis. Gerai. Štai dabar drg. Srapnlckaitė, atrodo, gaus penketą. Patys girdite, ji pasakoja neblogai. PadėkojO'drg. docentei, mes išėjome, į mūsų fotoaparato objek tyvą “(nuotrauka Nr. 4) pateko vienas studentas, kuris labai norėjo sužinoti, kaip sekasi jo draugams. Užsukome Į dvidešimt šeštąją auditoriją. Čia pirmo
kurso studentai. studentai Cla CAa egzamlp^7^mikurso navo vyr. dėstytojas Pranas Zemaitls. Jis kaip tik klausirtėjo Janiną Jech'mavičiūtę
innso fakultetuose. fpkn t-At hasp Rezultatai Rp7ii'ta+ni z juose neblogi. O ir kituose fakultetuose pasitaiko ir dvejetų, ir gerų pažymių bet visur vleš-
--
_______________
Vakaras i kavinėje i
Tapo gražia tradlei a ruoš-/ tl vakarus universiteto kavl-) nėję. Neperseniausiai vvko) vakaras, kurį organizavo Eko j nomlkos fakulteto komjaunimo j biuras. Klek įvairių rebusų.! viktorinų pravedė entuziastai. skelbia uždaŠtai pranešėjas .............................. vinį — kas atsakys grelčlaušiai ir tiksliausiai i klausimą, tam atiteks didysis prizas. Į salę atnešamas didžiulis ryšu lys ir auditorijai patelkiamas gundantis klausimas. Kas at spės ryšulio turini ir taps jo savininku? Dl-'žlauslai susirin kusių nuostabai, pas'rodė, kad ten buvo ne kas kita, kaip... obuolys. Po to. imituojant bibliją buvo skaitomos sukurtos eilės. Tiesa, jas rašė ne filologai, bet kas girdėjo, prisimena, kiek jausmo ir širdies jose buvo! Vienu žodžiu, buvo labal linksma ir smagu. Juk visko nelšvandinsl. Daugiau tokių (nuotrauka Nr. 5). Janina taip patauja vienas noras — lšlal- studentiškų vakarų! pat mokėjo dalyką. O draugai kyti egzam'nus kuo geriau. Mūsų korespondetas pergyveno už ją; Mūsų spės, koresp. A. KATKUS — Vyrai, laikykime špy J. GIRDVAINIS gas. . . — Nieko, Janina moka. .. — O dėstytojas, sako, esąs „kirvis“. . . — Kai mokėsi, tai ir „kir vio“ nebus. Dėmesį patraukė prie lango stovintis nedidelis merginų būrelis. Prieiname prie jo. Pa sirodo, viena iš ekonomisčių jau išlaikė sunkią prekių mokslo diferencijuotą įskaitą. Štai Onutė Paškevičiūtė (nuo trauka Nr. 6) nudžiugusioms draugėms rodo studijų knygu tę. „Keturi! Valio!“ Ką gi, kai kuriems studen tams egzaminai prasidėjo gerai. Linkime visiems kuo geriausials pažymiais užbaigti sesiją.
Kas tai yra freidizmas? Kai kurių užsienio medicinos atstovų tarpe didelį popu liarumą turi Freido (1856—1939) vardas ir jo metodas, va dinamas psichoanalize.
AR VALDO INSTINKTAI ŽMOGAUS ELGESĮ? Žmogaus gyvenimas pagal Freidą — nenutrūkstamas sąmoningo „aš“ kova su nesąmoningu. į pastarojo sferą su vedami visi žmogaus poelgiai, kuriuos diktuoja lytinis ins tinktas. Per šį intlnktą incidentai, būdami pasąmonės sfero je. pasireiškia iškreiptomis psichinės veiklos formomis ir bū na tiesiogine arba netiesiogine neurozių priežastimi.
‘,'jkurso bibliotekininkai laikė Knygos istorijos egzaminą. Pasakoja Leonas Juškevičius. Iš pradžių jis kalba lėtai, dairydamasis į mus, paskiau įsidrąsina. Nenorėdami truk dyti Leonui, mes išėjome. Centriniuose rūmuose prie 31 auditorijos būriavosi Eko nomikos fakulteto darbo eko nomikos specialybės pirmo
ir
O juk ne paslapt's, kad dar yra skolininkų. Yra tokių prakurie visą semestrą leido tinginiaudami, galvodarni mokytis sekančią dieną. Na bet jau kas padaryta, ne atitaisysi. Tikėkimės, kad tie kuriems šią sesiją nesisekė, ateinančio semestro metu mo kysis ger'au. Mes apsilankėme tik dvle-
KĄ TURI DĄRYTI GYDYTOJAS? Gydytojas „Fre'dlstas", naudodamas psichoanalizės me todą. kalbėdamasis su ligoniu turi išryškinti giliai pasąmo nės sferoje ligonį sunkinančio poelgio priežastį, siekimus, t. t. Dėl to gydytojal-pslchoanalltlkal nepaiso jokių smulk menų žmogaus poelgyje, daro toli vedančias išvadas, anali zuot ami sapnus, Ka.bos klaicas, įvairius atsitiKtlnius reiški nius. Kas gi klaidinga Freido koncepcljoe ir psichoanalizė je? Freldizmas neturi mokslinės bazės. Žmogus, visų pirma, soc’allnė būtybė. Jis gimsta ir gyvena konkreč'os v’suomenės sąlygose, ir jo elgesį nulemia jam įdiegiamos visuome nės idėjos. Ne instinktai valdo žmogų, o žmogus valdo Ins tinktus. Seksualinių faktorių vaidmuo Freido ir Jo šalininkų žy miai perdedamas, remiantis aprašymais, kalbos klaidomis, sapnų analize. Psichopatologijos priežastys, visų pirma, glū di įvairiose gyvenimo kolizijose. Išgydyti ligonį galima ne i ė'ų nnt m ’ .s p samu: e: sferų“, o pasa.’nanc fakto rius, sukeliančius psichopatologiją ir veikiančius iš išorės. Kaip tik tuo remdamasis, gy..ytojas-pslchiatras turi gydyti ligonius.
AR APSIRIBOJA FREIDIZMAS VIEN MEDICINA? Pervertindamas pasąmonę. Iškeldamas instinktų pasauli, Freidas manė, kad žmoguje nuo pat gimimo glūdi agresi jos, žmogžudysčių, griovimo instinktai. Atitinkamai visi priešvisuomeninial žmonių veiksmai, susiję su tais instink tais. yra blcl gi’ės žmogaus iš-a š.<?.. Panašios Freido teorijos pasirodė labai patogios imperia listams pateisinti vergovę, karus ir visokios prievartos būdus. Nenuostabu, kad fašizmo ideologai išnaudojo vi sas Fre'-'o koncepcijos puses, stengdamiesi pateisinti savo barbariškumą. Pats Freidas, žydų tautybės p'Uetis, neišvengė konclagerio, o i o seserys žuvo nūn fašistų ra nkos. Tarybiniai mokslininkai kovoja su šia pseudofilosoflja, priešpastatydami freidlškajam žmogui, besimėgaujančiam sa vo tamsiais instinktais blogio, prievartos ir naikinimo be dugnėje, žmogų-kūrėją, naulos visuomenės atstovą, naujo gyvenimo statytoją, suvaldanti ne tik save, bet ir gamtos jėgas, pertvarkantį gyvenimą pagal geriausią pavyzdį. S. CESNOKOVA
P. Lumumbos v. universiteto docentas
t I
(iMlM
■JI 1
0^
Sltnl 9i
Nors dabar Ir sesija, bet Istorijos-filologijos fakulte to kcmjaunimo biuro nariai, patys laikydami egzaminus, serga už viso fakulteto stu dentus. Dažnai reikia „Kom jaunimo prožektoriuje“ kai ką paminė!!, bet visi biu ro nariai turi vieną tikslą, kad visi studentai komjaunuo liai kuo geriau laikytų egza minus. Kiekvieną dieną čia čirškia telefonas, informuoda mas biurą apie egzaminų lai kymą. NUOTRAUKOJE: ruo šiamas naujas „Komjaunimo Prožektorius“. J. GIRAITIS
Paminėjo revoliucionierę NESENIAI UNIVERSITE TO DĖSTYTOJŲ IR PROFE SORIŲ KOLEKTYVAS PA MINĖJO LIETUVIŲ REVO LIUCIONIERES ELENOS TAUTKAITES SEPTYNIAS DEŠIMTMETĮ. MINĖJIME KALBĖJO V. MICKEVI ČIAUS KAPSUKO DUKTĖ ELENA IR SŪNUS VINCAS, O TAIP PAT MŪSŲ UNI VERSITETO DĖSTYTOJAI. KALBĖJUSIEJI PRISIMI-
NĖ REVOLIUCINIUS ME TUS, KOVAS SUSITIKI MUS SU MICKEVIČIUM: KAPSUKU, KALBĖJO APIE TAI. KOKĮ DIDELĮ INDELĮ ĮNESE ELENA TAUTKAITE Į LIETUVIŲ LIAUDIES IŠ SIVADUOJAMĄ KOVĄ. „MES NIEKADOS NEUŽ MIRSIME PUIKIOS IR NUO-1 SIRDZIOS DRAUGES“, — KALBĖJO SUSIRINKUSIEJI. MŪSŲ INE.
■X«X*X*X*X*X*X*X*X*XB
Dovana K. Donelaičio jubiliejaus proga Literatūros mylėtojas iš Vilkaviškio miesto, dabar pensininkas Jeronimas Cėsna, K. Donelaičio 250-jų metinių jubiliejaus proga padovanojo universiteto Mokslinei biblio tekai gerai išsilaikiusi, A. Šleicherio paruoštą ir Rusi jos Mokslų Akademijos 1865
metais išleistą K. Donelaičio raštų leidimą, kaip pats sa ko, „studijuojančio jaunimo naudai“. Egzempliorius bus saugo mas Lietuvių literatūros ka tedros knygų fonduose. G. Adomaitis VVU vyr. dėstytojas
SESIJAI PRASIDĖJUS Koridoriuose tylu. Nebe girdėti jaunatviško juoko. Kas skaitykloje, kas auditori joje, o kas ir namuose ruo šiasi egzaminams. Ruošiamasi po vieną, po du ir didesniais būreliais. Praėjo savaitė, o gamtinin kai jau išlaikė 9 egzaminus. Pirmąją sesiją pradėjo ir pirmakursiai. Jų žinios pir mame egzamine įvertintos ge rai ir labai gerai. Bevelk kiekviena grupė yra laikiusi po vieną ,o kai kurios — net ir po du egzaminus. Per žiūrėjus Išlaikytų egzaminų įvertinimus, galima pateikti tokią informaciją: 56 studen tų žinios Įvertintos patenkina mai, 74 — gerai ir 50 — labai gerai, o 6 studentų —
blogai. Nepatenkinamą įverti nimą gavo biologų II kurso studentai, laikydami matema tikos egzaminą. Vadinasi, semestro metu mažai buvo padirbėta. Geriausiai laiko egzaminus biologų II ir biofizikų II Kur so studentai. Cla mažai tre jetų, o daugumos studentų ži nios įvertintos gerai ir labai gerai. Labai gerai laiko egza minus III kurso biologai S. Zajauskaltė, E. Stonytė, L. Juknevičius, II kurso biofizi kai L. Janušauskaitė, A. Plachinas ir kiti R. ZILIUKAS Gamtos fakulteto 1 komjaunimo biuro narys, atsakingas už akademinį sektorių '
Pasiekimai ir trukumai Baigtas spaudos platinimas 1964 metų pirmam ketvir čiu.!. Universiteto studentai užprenumeravo 3007 egzemplio rius spaudos leidinių. Eilėje fakultetų tikrai šauniai padir bėta. Maloniai nudžiugino ekonomistai. Atsakingas fakulte* te už spaudos platinimą Čeponis pasiekė, kad nebeliko nė vieno studento, neužsiprenumeravusio lalkrašėlo ar žurnalo! Šio fakulteto geriausioji grupė užsakė 82 leidinius. Klek* vienam studentui čia tenka vidutiniškai po du—tris leidi nius. Gėlimą tik pasveikinti III kurso prekių mokslo spejciarybės studentus, laimėjusius pirmą vietą universiteto spaudos platinimo konkurse. Si grupė buvo premijuota bl-į lietais į teatro spektaklį. Tokiu pat būdu atžymėta fizikos* matematikos fakulteto geriausioji grupė — I kurso mate matikos specialybės I grupė. Pavasari bus galimybė geriau* šia grupę premijuoti ekskursija. Jei už gerą spaudos platinimą galima pagirti Medici nos, Teisės mokslų fakultetų studentus, tai chemikai tikrai neverti gero žodžio. Fakultetas gausus, o štai jo auklėl ttniai laikraščių neprenumeruoja. 381 studentas užsakė tilĮ 119 egzempliorių periodinių leidinių. Aišku, negalima kaltinti visų studentų. Drg. Vengriui^ atsakingam už spaudos platinimą fakultete, reikėjo tik trui puti širdies visuomeniniam darbui, trupučio pareigos jaust mo, ir fakulteto reikalai būtų kitokie. Deja, Vengrys, ne-t parodė jokių pastangų, jokio noro. Chemijos fakulteto proff sąjungos biurui ir komjaunimo komitetui reiktų rimtai ap-į svarstyti šiuos liūdnus rezultatus. Gal būt, tikslinga spaut dos platinimo darbą vien profsąjungos biurui, kaip ir daro* ma kituose fakultetuose. O dabar išėjo pagal liaudies patar lę „Kai dvi auklės — vaikas be galvos“. Draugai chemikai, vasario mėnesio padėti reikia IštalSytl!
N. CEKNYTg,
VVU profsąjungos komiteto narė
Kuo turtingas ir gražus žmogus
Kokčetavo (Kazachijos TSR) pedagoginio Instituto vyresnysis dėstytojas Igoris Devickis neseniai parašė di sertaciją apie G. Forsterio publicistiką, kurią ruošiasi šių metų pradžioje apginti. Ge orgas Forsteris yra žymus XVIII a. vokiečių gamtotyri ninkas, keliautojas, revoliu cionierius rašytojas — publi cistas, vertėjas. 1784—1787 metais G. Forsteris Vilniaus universitete dirbo profesoriu mi, vadovavo gamtos-istorijos katedrai. Buržuazinėje istoriografijo je visą laiką buvo stengiamasi Georgą Forsterį parodyti vien kaip žymų keliautoją (jis yra Džono Kuko kelionės aplink pasaulį, kurioje šis drąsus anglų jūrininkas ieškojo An tarktidos. dalyvis), gamtotyri ninką. Apie visuomeninę G. Forsterio veiklą buvo nutyli ma. Neretai buvo laikoma jo biografijoje žeminančiu ir menkinančiu asmenybę dalyku
gų. Reikia stengtis sužinoti ne vien tik tai, Kas tau įdoMaterlalinls turtas suteikia mu, bet ir tai, ką galėsi pa naudoti savo darbe. žmogui garbę ir valdžią. Jeigu žmogus turtingas Socialistinėje visuomenėje žmogaus vertė slypi ne darbais, savo dvasinėmis samaterialinėse gėrybėse, ne jų vybėmis, jis yra gražus žmo siekime. SociaJzmo žmogus gus. I. Smoljanlnovo knygos turtingas savo darbais. Kuo „Gražu žmoguje" mintys yra daugiau jis gali duoti kitiems, paskirtos kovai už gražų žmo tuo Jis turtingesnis. Sota Rus- gų darbe, buityje Ir mene. tavell sakė: „Ką atiduodi — Įvairios epochos įvairiai su tavo, o ką slepi — amžiams prato žmogaus grožį. Mark sistinėje estetikoje žmogaus žuvę“. grožis — vidinio ir išorinio Žengiant į komunizmą, rei žmogaus grožio harmonija. kalingi visapusiškai išsilavinę Tačiau išorinio grožio supra žmonės. Išsilavinimas žmo timas yra platesnis, gilesnis. gui suteikia didelę laimę, pa Žmogaus Išorę apsprendžia vi daro turtingesnį pasaulį ir gy dinis pasaulis. Gražus žmogus venimą. Tačiau nereiškia, kad ne tas, kuris turi gražius to žmogus turi vienodai daug žl bulus fizinius bruožus, bet noti visose srityse. Tai neįma tas, kurio veide švyti gražus noma. Pav., nuo knygų spaus jo dvasinis pasaulis. Autorius dinimo pradžios yra Išleista duoda pavyzdį, kaip dai apie 30 mil. pavadinimų kny lininkas, nuvykds piešti dar. bo didvyrės portreto, ne sugebėjo rasti tos didybės kukliame nedrąsios merginos paveiksle tada, kai ji jam po zavo, o pagavo visą jos nuos dalyvavimas Parncūzų revo tabų švytintį grožį darbo lau liucijoje (G. Forsteris įėjo į ke, dirbant brigados priešaky. Jakobinų vyriausybės sudėti) Žmogus švyti ne visada, jo Todėl naujas I. Devickio dar grožis būna paslėptas. Darbas bas apie brandžiausius G. kitiems, darbo džiaugsmas ir Forsterio kūrinius, kuriuos entuziazmas, kūryba, meilė ir jis paliko, pavadinęs tokiu pagarba kitiems padaro žmo ilgoku pavadinimu „Sampro gų šviesų ir gražų. tavimai apie Žemutinį Reiną, Žmogaus grožį atskleidžia apie Brabantę, Flandriją, menas, ypač tapyba ir skulp Olandiją, Angliją ir Prancūzi tūra. Autorius apžvelgia įvai ją balandyje, gegužyje ir rių epochų žmogaus grožio birželyje 1790-ųjų metų“, yra idealą mene. Gražiausia mūsų didelis įnašas i šio mokslinin meno kūriniuose yra darbo ko veiklos tyrinėjimą. Iš žmogaus paveikslas, žmogaus tiesų, dabar gi net sunku su nuostabiu vidiniu pasauliu, spręsti, kur, kurioje srityje žiūrinčio tauriu žvilgsniu į šio žmogaus talentas, per pa gyvenimą ir ateitį. Mūsų me lyginus labai trumpą jo gy nas tarnauja žmogui, žmogaus venimą (G. Forsteris gyveno grožiui, o žmogus kuria me tik 40 metų) pasireiškė pla ną, kuria grožį. čiau: gamtotyroje, publicisti Knygoje paliesta ir eilė ki koje ir visuomeninėje veiklo tų klausimų, kaip meilės, je. Šiuo metu dirba nemaža draugystės grožio, etiketo, vokiečių ir tarybinių moskli- buities grožio klausimai. ninkų, tirdami G. Forsterio Knygos mintys persunktos palikimą. Deja, jų tarpe ne nuoširdžiu meilės jausmu mū sigirdi lietuvių. sų epochos žmogui. C. KUDABA 1 V. ADAMONYTE
Plaukimo varžybomis pra dėta 1963—1964 m. m. uni versiteto tarpfakultetinė spar takiada. Si spartakiada mūsų universitete tradicinė. Ji ren giama kiekvienais metais ir atskirų sporto šakų sekcijoms bei fakultetų sportininkams yra lyg egzaminas. Gerai organizuoti fizikos Ir matematikos fakultetų plauki kai užtikrintai laimėjo I-ją komandinę vietą. Jie surinko dvigubai daugiau taškų už artimiausius savo varžovus —
stabu, kad fizmatai ir iškovo jo tokią puikią pergals — tapo čempionais. Daug lapų čempiono vainike priklauso ir šio fakulteto sp.orto tarybos pirmininkui II kurso studen. tui P. Rutkauskui. Atskiri chemijos fakulteto studentai parodė tikrai gražią iniciatyvą. I kurso studentė L. Kulakaitė tapo šių metų čem pione ir naująja rekordininke 100 m. distancijoje krūtine. O šio fakulteto organizato riai, .sportinio sąjūdžio „va-
Mes gyvename nuostabioje epochoje, nugalėjusio socia lizmo ir komunizmo kūrimo epochoje, kurioje kilnus tiks las — kova už komunizmą — puošia žmogų ir tuo pačiu įtato jam naujus reikalavi mus. Kuo gi turtingas ir gra žus socialistinės ir Komunisti nės visuomenės žmogus? Koks tu turi būti, kad pateisintum tą didį vardą ir garbę, kurie tau duoti? Knygoje A. Frlš „Kuo tur tingas žmogus“ (rusų k.) auto rius parodo, kas yra di džiausias žmogaus turtas, kuo turtingas žmogus dabar ir komunizme. Kapitalistinia me pasaulyje žmogaus turtas matuojamas tik materialinė mis gėrybėmis. Kapitalistų gy venimo tikslas yra pelno vai kymasis. Rokfeleris sakė: „Man malonu stebėti vien tai, kaip plaukia man dividental“.
(Bibliografinė apžvalga)
člūtė, I. Barauskaitė, naujoji rekordininkė L. Kulakaitė, atskyrininkai R. Jagminas, R. Cepaitytė, K. Jotautaitė ir ei lė kLų, atsidūrė paskutinėje vietoje. Deja, chemijos fakulteto visucmcninės organizacijos ne skiria jokio dėmesio sporti niam darbui. Nei dekanatas, nei komjaunimo, o tuo labiau profsąjunginė organizacija vi sai nesidomi sportiniu masiniu darbu. Fakulteto sporto tary ba buvo renkama, paslapčio-
Gimnastika yra viena svarbiausių fizinioauklėjimo priemonių. Skiriama keletas gimnastikos rūšių: pag rindinė, higieninė, sportinė, akrobatinė, me ninė, pagalbinė. Higieninei gimnastikai keliamas pagrindi nis uždavinys — sveikatingumo kėlimas. La biausiai paplitusi higieninės gimnastikos for* ma yra ryt.nė mankšta. Ji padeda organizmui greičiau pereiti į budrų, darbingą stovį. Atliekant ryt.nę mankštą, raumenų jude siai greičiau pašalina centrinės nervų siste mos slopinančią būklę po miego ir atstato jos normalų dirglumą, apytakos bei kitų funkcijų pagreitėjimą, taiso nuotaiką.
kurie padeda stiprinti pilvo preso ir dubens dugno raumenis. Parinkus atitinkamus pratimus, pakeitus jų kartojimo skaičių ir tempą, mankšta įvai riai paveikia organizmą. Yra nustatyta, jog rytinės higieninės gim nastikos poveikyje suaktyvėja visos vegeta tyvinės funkcijos, o visame organizme pakiti mai nežymūs, jeigu mankšta normamus ap krovimo. Pulsas padažnėja 20—25 smūgiais per minutę, bet po 10—20 min. jis vėl tam pa normalus; arterinis kraujo spaudimas pa kyla 10—15 mm gyvsidabrio stulpelio; kraujuje truputį padaugėja hemoglobino ir pan. Ta savybė padaro rytinę mankštą naudinga
RYTINE MANKŠTA Be to ir išorinė? aplinkos faktoriai — že ma oro temperatūra, saulės spinduliai, van dens procedūros, muzika, lydinti mankštą — vaidina pagalbinių greitesnių nervų sis.emos sujaudintejų vaidmenį. Reguliari rytinė mankšta ne tik pakelia darbingumą, bet pa deda ir fiziškai išsivystyti, sustiprinti savo sveikatą, užgrūdinti organizmą Sportuolančiam rytinė mankšta yra treniruotės pradžia. Rytinę mankštą galima atlikti pasivaikščiojant, bėgant, plaukiant ir pan. Labiausiai paplitusi mankštos forma yra rytinė higie ninė gimnastika. Ji susideda iš 6—10 nesu dėtingų, bet įvairiapusiškų pratimų komp lekso (žr. pav.). Į šį kompleksą įeina: pasi tempimas, susllenkimas, išsitiesimas, sukima sis, ėjimas, bėgimas vietoj ir kt. Šie veiks mai apima visas svarbiausias kūno ir galūnių raumenų grupes. Pratimus galima atlikti su sviediniais, lazdomis, hanteliais. Rytinės mankštos trukmė 10—15 min. Rytinės mankštos turinys ir metodika turi atitikti ją atliekančių lyties bei amžiaus ypa tumus. Moterims rytinė mankšta turi padėti išvystyti tiesią laikyseną, lanksčius ir plastiš kus judesius. Moterų rytinėje mankštoje di delis dėmesys kreipiamas į tuos pratimus,
Piešimai Mcdicinos fakulteto III k.
zuoja sportinio masinio darbo. visi tyli, laukia. Todėl ir fakulteto plaukikų koman da, turinti visas galimybes tapti universiteto čempionais, šiemet velkasi uodegoje. Ne geresnes perspektyvas turi ir kitos šio fakulteto koman dos. Norime paklausti šio fakul-
ir prieinama įvairiausio amžiaus, įvairios sveikatos bei įvairių užsiėmimų žmonėms. Rytinė mankšta turi tapti savo rūšies higie niniu, išugdytu nuo pat vaikystės, įpročiu. Ypač didelė rytinės mankštos reikšmė ne fi zinio, o protinio darbo žmonėms. Atliekama kiekvieną rytą, mankšta neturt būti varginanti. Pagrindinis rytinės mankW tos metodinis reikalavimas — taisyklingas kvėpavimas: ritmiškas ir gilus, be sulaiky mų ir įtampęs, griežtai suderintas su atlie kamais judesiais. .. Būt na sąlyga, atliekant rytinę mankštą — higieniška aplinka: vasarą — gryname ore, o žiemą' — gerai išvėdintoje patalpoje, prie atidaryto lango. Drabužiai turi būti lengvi, nevaržantys judesių; apavas — be kulniukų. Mankštą reikia baigti vandens procedūra (prausimasis iki pusės, dušas, maudymasis). Tai padeda užgrūdinti orga nizmą, pakelti jo atsparumą meteorologinių faktorių poveikiui. Atmosferinis spaudimas bei kitos klimatinės sąlygos nebaisios užgrū dintam organizmui. B. JUREVIČIUS Medicinos fakulteto Fiziologijospatologijos anatomijos katedros asistentas
stud. V. KISKYTES
privalomąsias programas. Sportinls-masinis darbas — tai vienas iš labai veiksmin gų būdų studentijai auklėti. Visų bendras uždavinys auk lėti jaunąją kartą gerai fi ziškai paruoštą. Neturi teisės to užmiršti ir Chemijos fa kultetas. Varžybų nuostatai leido ko-
čių reikiamais būdais dalyvių. Bet atsirado ir tokių „plaukikų“, kurie numojo ranka į fakulteto garbę ir neatvyko į varžybas, nors prieš tai da vė sutikimą. Buvo ir tokių, kurie atėjo nusiprausti basei ne, o varžybose dalyvauti nenorėjo. Tai ekonomistai R. Lazauskas, R. Kareivaitė, R.
KAI GYVUOJA ABEJINGUMAS
ekonomikos fakulteto studen tus. Fizmatai gali džiaugtis ir nauja universiteto rekordi ninke, delfiniste, I kurso stu dente G. Vazalinskaite, pir mąsias vietas iškovojusiais plaukikais A. Kabelka, V. Gudeliu, V. Viskūnu bei ki tais. Jie kruopščiai ruošėsi, treniravosi, organizuotai daly vavo varžybose. Todėl nenuo-
dal“? Jie net paraiškos ne įstengė pateikti sporto klu bui. Apie dalyvių organizavi mą šioms varžyboms neb'uvo net kalbos. Atsakinga už ko mandos dalyvavimą varžybose II kurso studentė V. Motie jūnaitė neatvyko į klube įvy kusį pasitarimą. Fakuuetas, kurio studentais yra praeitų metų čempionės N. Mackevi-
K
lt. t
mis, be jokios atsakomybės. Apie rinkimus sporto klubas nieko nežinojo. Todėl į fa kulteto tarybą pakliuvo atsi tiktiniai asmenys. Vieni' jų greit paliks universitetą. To kios pažiūros į sportlnį.masinį darbą vaisiai jau reiškia si. Niekas iš fakulteto neat vyksta į VVU Sporto klūbo pasitarimus, niekas neorgani-
-
į
j
teto vadovybę bei visuomeni nių* organizacijų vadovus: „Ar dar ilgai, draugai, būsite abe jingi sportui?“ Sportiniam darbui vystyti mūsų universitete skiriamos nemažos lėšos. Fizinis lavini mas ir sportas yra įtraukti į
voti dėl vietų tiek masišku mu, tiek ir meistriškumu. Visi fakultetai, išskyrus Chemijos, stengiasi išnaudoti šias gali mybes. Sporto tarybų pirmi ninkai daug pastangų įdėjo, organizuodami plaukikų ko. mandas, ieškodami plaūkian-
Čiuožimo varžybos Neseniai įvyko pirmosios čiuožimo varžybos. Jėgas iš bandė universiteto čiuožėjai. Kaip stiklas lygiu Jaunimo stadiono ledo taku praskriejo 23 geriausi fakultetų čiuožikai. Varžybų laikas nelabai patogus — įskaitos, egzami nai. Tačiau geriausiųjų tai neišgąsdino. Jie, matyt, žino, kad įtemptas darbas prie knygų reikalauja ir gero poilsio. O kas gali geriau atgaivinti žmogų, papildyti jėgas, kaip fiziniai pratimai gryname ore, čiuožimas, slidinė imas. Rei kia tik laiku ir protingai naudotis šiomis sveiko poilsio for momis. Būtų labai nuoseklu, Jeigu II kurso medikai L. Šimelytė, R. Alėjūnaitė ir Gamtos mokslų fakulteto I kurso studentė Jankauskaitė laiku surinktų visas įskaitas ir sesiją išlaikytų tik gerais ir labai gerais pažymiais. Šios mergi nos 500 metrų distancijoje užėmė atitinkamai I —III vie tas. Vyrų tarpe 1000 metrų nuotolį geriausiai nučiuožė Gamtos mokslų fakulteto III kurso geologas A. Skėrls. Ne daug nuo jo atsiliko kitas gamtininkas P. Mosėdunskas, o chemikui Jagminui atiteko III vieta. Tarpfakultetlnėje Įskaitoje vietos paskirstytos sekančiai: 49 taškai. I vieta — Gamtos fakultetas II vieta — Chemijos fakultetas — 54 taškai, III vieta — Medicinos fakultetas — 56 taškai. IV vieta — Fizikos ir matematikos fakultetas — 82 taškai. Geriausi čiuožėjai bus pakviesti Į universiteto rinktinę, kuri vasario mėnesį i *—į varžysis —su *" kitų ’ “ . respublikos aukštųjų mokyklų studentais. V. MATULAITIS
GIRDVAINIO nuotr. Sausis tėviškėje. LV 04628 Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-27. . Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spauMuvė.
cCoBeTCKHŪ CTyAeHi-*
(OpraH BsJibHioccKoro
rocyAapcTBeiiHoro yHBBepcHTeTB).
Amalevičiūtė, gamtininkai G. Motuzą, M. Kuzaitė, filologai A. Dambrauskaitė, Z. Duksa, J. Kuliešius, medikai D. Mar-^ kevičiūtė, E. Kuoščevičlus, P. Udrinas ir kiti. Pavyzdžiui, filologams vieno dalyvio te trūko, ir būtų iškopę į aukš tesnę vietą. Ir ką apie tai pa sakys draugai, kurie galėjo iškelti savo komandą vienu laipteliu aukščiau, bet to ne padarė — neatvyko į varžy bas? Juk reikėjo tik penkių taškų. Ar sąžinė jiems neprie kaištauja? Iš klaidų reikia mokytis. Aš manau, kad mūsų studen tijos išrinkti sportinio sąjū džio vadovai, atskirų fakulte tų sportininkai, visuomeninės organizacijos iš spartakiados pirmose varžybose pasitaikiu sių klaidų padarys išvadas ir tolesnėse kovose dėl fakulteto sportinės garbės vengs ne sklandumų. P. VIRBICKAS Fizinio auklėjimo ir sporto katedros vyr. dėstytojas -------------
----------
-■
REDAKCINĖ KOLEGIJA Istorijos - filologijos fakul.evO bibliotekininkystės spezialybės V kurso studen tai giliai užjaučia FRIDBERGĄ Aleksandrą, jo myliniam tėveliui mirus.
Užs. Nr. 344