Universitas Vilnensis, 2004 m. vasario mėn. Nr. 2 (1648)

hinc itur ad astra

■ 1579 • ra> S %

£

j,

universitas • "■

Vasario mėn. me

•

$ vilnensis Lį

į %

^Was

Platinamas nemokamai

&

http:llwww. vilnensis.vu.lty

VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 2 (1648)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

NUMERYJE SKAITYKITE: p. 2____ Naujoji VU Centrinės administracijos struktūra leis dirbti efektyviau

P-

4

Lietuvių kalba vilioja žmones iš viso pasaulio

Vilniaus Universiteto jubiliejų švęskime drauge Šiemet VU mini 425-ąjį jubiliejų. Jau yra sudarytas šioms metinėms skirtų renginių planas. Seniausios Lietuvoje Alma Mater bendruomenė, o ypač studen­ tai, kviečiami aktyviai dalyvauti švenčiant garbingą aukštosios mokyklos jubi­ liejų.

Universitete yra sudaryta jubiliejaus komisija, kurios nariai atsakingi už numatytus renginius. Vienas šios komisijos narių - Senato pirmininkas prof. V Pšibilskis - prisimena, jog Universiteto jubiliejai buvo švenčiami ir sovietmečiu: „1954 metais turėjo būti švenčia­ mos 375-osios Universiteto įkūrimo metinės. Tačiau Maskva neleido jų paminėti, kadangi Universitetą įkūrė jėzuitai. Po penkerių metų buvo surengta labai formali tarybinė šventė. Tikrasis VU jubiliejus buvo 400-osios metinės, kuomet buvo išjudintas visas Univer­ sitetas, pavyko gauti pinigų ir daug ką restauruoti bei sutvarkyti. Tai jau buvo ne vien VU, bet ir visos Lietuvos šventė. Vėliau minėtos 410,415 bei 420-osios metinės, nors formaliais jubiliejais jos nelaikomos. Taigi 400,410,415 ir 420-ųjų metinių patirtis bus panaudota ir šiais metais“.

Plačiau apie VU jubiliejinius renginius skaitykite p. 3

Fizikos fakulteto laboratorijas papildo brangi aparatūra VU SA informacija

p

9____

Vilniaus universiteto fizikus pasiekė brangi matavimo aparatūra. Sausio 23 d.

Vilniaus universiteto Fizikos fakultete Puslaidininkių katedrai iškilmingai per­ duotas naujas 13 500 eurų vertės elektrometras, įsigytas Vokietijos užsienio rei­ kalų ministerijos lėšomis.

Studentų „emigraciją“ bandoma stabdyti nuobaudomis

p. 10 Nusirašinėjantys studentai - nematomi?

Fizikosfakulteto Puslaidininkių katedros prof. V Kažukauskas, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius dr. A. von Rom ir prorektorius prof. J. V Vaitkus džiaugiasi dovana V Naujiko nuotr.

Studentų vidurinio mokslo atestatai dabar yra saugomi fakultetuose, todėl prašome dėl atestato kopijų ir kt. kreiptis į savo fakulteto dekanatą.

VU archyvas

a/(vs/o/bw&n/t/a/b, prisiminkite čia prabėgusius studijų me­ tus ir sužinokite, kaip Universitetas gy­ vena šiandien. Universiteto bendruome­ nė pasigenda Jūsų partnerystės, todėl žengė pirmąjį žingsnį, siekdama už­ megzti glaudesnius kontaktus su Univer­ siteto absolventais: sukurtas internetinis tinklalapis http://alumni.vu.lt, elektro­ ninė duomenų bazė, kuriojejūs galite registruotis. Taip būsite informuojamas apie Universiteto, jo absolventų veiklą, būsite pasiekiamas studijų metų drau­ gams. Taip pat Universitete jau yra nuo­ lat alumnų reikalais besirūpinanti darbuo­ toja, kuri pasirengusi Jums padėti. Šiandien Universitete jau veikia trys fakultetinės alumnų draugijos - Teisės fakulteto, Tarptautinių santykių ir politi­

Studentai mokės už galimybę sportuoti

Studentų dėmesiui

425

Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius dr. Alexander von Rom bei am­ basados kultūros skyriaus vadovė ponia Simone Stemmler atvyko į Saulėtekyje esantį Fizikos fakultetą oficialiai įteikti VU Puslaidininkių katedros profesoriui habil. dr. Vai­ dotui Kažukauskui 13 500 eurų vertės elektrometrinio „Keithley“ firmos voltmetro dovanojimo raštą. Iškilmėse taip pat dalyvavo VU FF prorektorius akad. Juozas Vidmantis Vaitkus, Fizikos fakulteto dekanas doc. Jūras Banys ir prof. V. Kažukauskas.

Elektrometrinis voltmetras, tiek savo dydžiu, tiek išore primena taksi automobilio taksometrą. Tad nenuostabu, jog šio voltmetro dydis tapo vos ne pagrindine pokštų ir pokalbių tema. Laboratorijoje prof. V Kažukauskas, subtiliai aptardamas voltmetro dy­ dį, vietoj raudonos juostos perkirpimo pakvietė ambasadorių iškilmingai įjungti aparatą.

Dr. A. von Rom pasakė, kad „geriausi prietaisai kartu yra mažiausi prietaisai“.

Plačiau skaitykite p. 4

kos mokslų instituto bei Tarptautinės ver­ slo mokyklos. Ekonomikos fakultete taip pat planuojama netrukus pakviesti ab­ solventus j steigiamąjį draugijos susirin­ kimą. Mes skatiname Jus sekti jų pavyz­ džiu ir burtis į fakultetines ir Kitokias įvai­ riomis interesų sferomis pagrįstas Uni­ versiteto absolventų draugijas.

Kviečiame Jus vėl praverti senosios AlmaMater duris, sutikti senus draugus, pažvelgti į Universiteto šiandieną ir drau­ ge kurti jos rytdieną.

Registruotis galite ei. paštu: alumni@vu.lt, telefonu (8 5) 268 70 98, kontaktinis asmuo - Ligita Vaitkutė.

Rašykite: IRVS, Alumni sekcijai, Vilniaus universitetas.

Universiteto g. 3, 01513 Vilnius Interneto svetainė: http://alumni.vu.lt

2

Universitas Vilnensis

Vilniaus Universiteto jubiliejų švęskime drauge Onutė MACKONYTĖ Atkelta iš p. 1 Pagal renginių planą švenčių maratonas prasidės vasarį biblio­ tekos atidarymu Saulėtekio alėjo­ je. Kovo pabaigoje bus išleistas pašto ženklas, skirtas VU 425 me­ tų jubiliejui. Balandžio mėnesį nu­ matomi trys svarbūs įvykiai: Tarp­ tautinio verslo mokyklos rūmų ati­ darymo iškilmės, Garbės daktarų vardų teikimo ceremonija Šv. Jo­ nų bažnyčioje bei mėnesio pabai­ goje VU profesūros kapų tvarky­ mo savaitė. Mintis sutvarkyti ka­ pus kilo prof. V. Pšibilskiui. Tai ne naujas dalykas. Anot Senato pir­ mininko, rengiantis 400-ajam ju­ biliejui buvo išjudintas visas Uni­

versiteto kolektyvas: vieni rašė ka­ tedrų, fakultetų istorijas, kiti rūpi­ nosi iškilių profesorių, dekanų, do­ centų pagerbimu. Buvo suvokia­ ma, jog istorinę dvasią palaikyti būtina, taip pat pratinti žmones gerbti praeitį bei dabarčiai nusipel­ niusias asmenybes. Tuomet buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vado­ vavo Universitete veikusi „Romu­ vos“ draugija, ir jie Vilniuje bei jo apylinkėse surado žymių rektorių ir profesorių kapų. Tada savaitę ar net ilgiau studentai tvarkė juos, o per šventę buvo paskelbta, jog į ka­ pines pagerbti žymių profesorių iš­ vyko prorektoriaus vadovaujama delegacija, studentai nešė gėlių. Šiemet Senato pirmininkas pasiū­ lė padaryti panašiai. Dekanų bus prašoma paskirtų atsakingus žmo­ nes, kurie padėtų tvarkyti kapus.

Rugpjūčio mėnesį turėtų pa­ sirodyti dvi jubiliejinės VU mo­ netos: 50 Lt sidabrinė, kurios ti­ ražas bus 2,5 tūkstančio, ir 1 Lt su VU - 200 tūkstančių tiražu. „Yra sumanyta prasidedant šventei Šv. Jonų bažnyčioje šiomis mone­

tomis apdovanoti nusipelniusią Universiteto profesūrą“, - sakė prof. V. Pšibilskis.

Bene daugiausia renginių nu­ matyta rugsėjo mėnesį: Sporto šventė Kalnų parke, jubiliejinės parodos atidarymas Dailės muzie­ juje, iškilminga jubiliejaus inaugu­ racijos ceremonija Šv. Jonų baž­ nyčioje ir dar daugelis kitų. Lap­ kričio mėnesį numatoma iškil­ mingai atidaryti restauruotą Filo­ sofijos fakulteto pastatą. „Taipogi Senatas suformavo ju­ biliejui skirtų leidinių darbo grupę,

Naujoji VU Centrinės administracijos struktūra leis dirbti efektyviau Šių metų pradžioje įsigaliojo nauja VU Centrinės administracijos struktūra. Ji buvo patvirtinta 2003 m. spalio 3 d. rektoriaus įsakymu Nr. 131. Naujosios Centrinės administracijos struktūros ir schemos rengėjai - administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna, Finansų ir ekonomi­ kos direktorius Artūras Bartašiūnas, Teisės ir bendrųjų reikalų direktorius Marius Zabielskas, Per­ sonalo direktorius dr. Rimantas Lukoševičius, taip pat prisidėjo Strateginės plėtros reikalų prorek­ torius prof. Rimantas Lazutka ir Strateginės plėtros skyriaus vedėjas Algimantas Lipinaitis.

Liana BINKAUSKIENĖ Gyvenimas kelia naujus uždavinius Kaip „U. V“ teigė vienas iš pro­ jekto rengėjų - Teisės ir bendrųjų reikalų direktorius Marius Zabiels­ kas, - mintis keisti VU Centrinės administracijos struktūrą ir valdy­ mą kilo VU dirbusiems valstybės kontrolieriams. „Akivaizdu, kad Universiteto Centrinės administra­ cijos darbas nepakankamai efekty­ vus, nėra aiškaus pavaldumo, funk­ cijų pasidalijimo bei atsakomybės pasiskirstymo“,-teigia M. Zabiels­ kas. Šios priežastys ir privertė ieš­ koti būdų ir priemonių, kaip ir ką keisti, kad sistema veiktų kokybiš­ kiau ir rezultatyviau. Ir, žinoma, bu­ vo pradėta nuo pačių pagrindų, t. y. struktūros, kuri turėtų tiksliai at­

spindėti pavaldumą, funkcionalu­ mą, atskaitomybę ir kontrolę. Ad­ ministracijos reikalų prorektorius dr. A. Piktumą įvardija šias, jo ma­ nymu, svarbiausias struktūros kei­ timo priežastis: pasikeitė Univer­ siteto aukščiausiojo lygio vadovy­ bė, turinti savo požiūrį į Universi­ teto valdymą, Lietuvai stojant į Eu­ ropos Sąjungą, atsirado daug naujų uždavinių ir problemų, kurių sprendimas neįmanomas be naujų struktūrų ir darbuotojų; jaučiame susilpnėjusius ryšius tarp Centrinės ir fakultetų administracijų; dėl įvai­ rių priežasčių keičiasi dalis Cen­ trinės administracijos darbuotojų.

Naujojoje Centrinės administ­ racijos struktūroje ir valdymo sche­ moje aiškiai išskiriami pavaldumo lygmenys. Schemos viršūnėje yra rektorius - Universiteto vadovas.

Jam tiesiogiai pavaldūs yra Vidaus

audito skyrius, Tarptautinių progra­ mų ir ryšių skyrius bei Informaci­ jos ir ryšių su visuomene skyrius. Žemesniame pavaldumo lygmeny­ je yra 5 prorektoriai, kuruojantys atskiras Universiteto veiklos sritis: strateginę plėtrą, studijas, mokslą, administravimą bei ligoninių ir kli­ nikų veiklą. Kiekvienas prorekto­ rius kuruoja atitinkamų direkcijų arba skyrių, nesančių jų sudėtyje, veiklas. Direkcija - Centrinės ad­ ministracijos padalinys, jungiantis kelis smulkesnius struktūrinius vie­ netus (skyrius, sektorius ir pan.). Šiuo metu Universiteto Centrinėje

administracijoje veikia 5 direkci­ jos: Studijų, Finansų ir ekonomi­ kos, Personalo, Ūkio bei Teisės ir bendrųjų reikalų. Direkcijoms va­ dovauja direktoriai. Šalia direkcijų veikia ir keletas jų sudėtyje nesan­ čių skyrių: Mokslo skyrius, Strate­

Vilniaus universiteto centrinės administracijos .... ....... struktūra bei valdymo schema_______

2004 m. vasaris

kuriai vadovauja profesorius Do­ mas Kaunas. Ši darbo grupė perė­ mė dar 1999 m. pradėtos serijos „Fontes historiae universitatis Vil­ nensis“ (Vilniaus universiteto isto­ rijos šaltiniai) leidybą. Po ilgo pa­ rengiamojo darbo jau pasirodė keturios šios serijos knygos: P Ra­ bikausko „Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai“, G. Viliūno suda­ ryta „Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedra 1940-2000“, V Skuodžio „Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jų likimai“ bei dar Universitete nematytas leidinys „Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai“. Ši knyga laimėjo pirmą­ ją vietą gražiausių Lietuvos leidinių konkurse“,-džiaugėsiprof. V Pši­ bilskis.

Numatoma ir visų leidinių prezentacija. Kiekviena pasiro­ džiusi knyga turės antspaudą „VU 425 metai“.

Senato pirmininkas apgailes­ tavo, jog dabar į metines žiūrima kitaip: „Bijau, kad dabar nebus

ginės plėtros bei Doktorantūros ir rezidentūros skyriai. Kiekvienos direkcijos sudėtyje yra ir daugiau skyrių arba sektorių, kuriems va­ dovauja vedėjai.

Komentuodamas naujosios struktūros bei valdymo schemą, M. Zabielskas teigė, kad iš visos šios naujosios schemos matyti, kad Universiteto Centrinėje administ­ racijoje iš tikrųjų įvyko nemažai po­ kyčių. Atsirado Vidaus audito sky­ rius, Teisės ir bendrųjų reikalų di­ rekcija, Strateginės plėtros skyrius, Studijų direkcija. Buvo atsisakyta kai kurių struktūrinių vienetų se­ nųjų pavadinimų, pavyzdžiui, „tar­ nyba“, „reikalų valdyba“ ir pan.

Tačiau nuveikta ne tik tai. Kar­ tu su struktūriniais pakeitimais bu­ vo peržiūrėta ir koreguota darbuo­ tojų etatų, pareigybių pavadinimų nomenklatūra. Šiandien ji jau pa­ kankamai unifikuota ir aiški. Taip pat parengti ir patvirtinti darbuo­ tojų pareigybių aprašymai, admi­ nistracijos padalinių nuostatai.

Liko tobulinti tai, kas sukurta Kokie naujosios reorganizaci­ jos nuostoliai, esminiai pasikeiti­ mai? Anot M. Zabielsko, atsisaky­ ta, ko gero, nedaug, išskyrus tai, kad daug kas buvo reorganizuota ir per­ tvarkyta. Tiesa, neliko Reikalų val­ dybos, sumažintas Bendrabučių ir butų eksploatacijos skyrius (bet tai ir dėl įsteigtos viešosios įstaigos).

Daugiausia buvo stengiamasi racio­ nalizuoti valdymą ir funkcinį pasi­ skirstymą. Tokiu būdu Studijų sky­ rius reorganizuotas į Studijų direk­ ciją, stiprinant vidaus kontrolę įkurtas Vidaus audito skyrius, su­ stiprintos finansų, teisės ir perso­ nalo reikalų sritys.

Tad pagrindinis skirtumas tarp buvusio ir esamo valdymo, M. Za­ bielsko manymu, yra tai, ko darbo grupė ir siekė - šiandien kiekvie­ nas Centrinės administracijos dar­ buotojas aiškiai žino savo funkci­ jas, teises bei pareigas, atskaitomy­ bės principus. Toliau belieka tik to­ bulinti tai, kas šiuo metu sukurta.

Dr. A Pikturna tikisi, kad turė­ tų labiau išryškėti Centrinės admi­ nistracijos metodinio vadovavimo funkcija, bus atsisakoma komandi­ nio vadovavimo. Dalis aptarnavimo funkcijų vis labiau perkeliamos į fa­ kultetus (studentų aptarnavimas),

Senato pirmininkas prof. VPšibilskis tikisi, kad studentai aktyviai dalyvaus VU 425 metų jubiliejiniuose renginiuose V Naujiko nuotr.

lengva į šventę įtraukti studentus.

Anksčiau jie patys jautė patriotiš­ kumą bei norą aktyviai dalyvauti.

Tačiau pasikliaujame VU SA veik­ la. Tikiuosi, kad švęsime visi: tiek organizatoriai, tiek dalyviai“.

kitą dalį toliau teiks Centrinės ad­ ministracijos skyriai - Personalo, Finansų, Juridinių paslaugų ir kt.

Neteko ir smarkiai mažinti eta­ tų. Per 2003-2004 mokslo metus Centrinę administraciją turėtų pa­ likti iki 10 darbuotojų, žadama pri­ imti apie naujų 15 darbuotojų.

Išlaidos valdymui per metus tu­ rėtų didėti iki 250 tūkst. litų. „Tie­ sa, - pabrėžė dr. A. Pikturna, - di­ dėja ir fakultetų administravimo bei valdymo išlaidos. Mes neatranda­ me čia jokių naujų žemynų - tokia pat padėtis ir tendencijos ir kitose Lietuvos bei Europos aukštosiose mokyklose.“ Viltys - didelės Pagrindinė VU Centrinė admi­ nistracijos funkcija yra užtikrinti ra­ cionalų Universiteto administravi­ mą, valdymo organų priimtų spren­ dimų įgyvendinimą, ūkinį aprūpi­ nimą ir 1.1. M. Zabielskas nusitei­ kęs optimistiškai: vos mėnesį vei­ kianti naujoji struktūra ir valdymas, jo manymu, jau davė akivaizdžiai nemažai teigiamų poslinkių ir re­ zultatų. „Tačiau naudos šiuo atveju turbūt negalima būtų apibrėžti vien kaip vienokių ar kitokių darbų atli­ kimą. Čia naudą galima būtų api­ brėžti dviem aspektais. Pirmiausia tai kasdienybė, kuomet vyksta ne­ pertraukiamas administracinis dar­ bas tarp visų Universiteto padali­ nių. Ir čia labai svarbų vaidmenį at­ lieka būtent Centrinė administra­ cija, kuri daugiau ar mažiau betar­ piškai dalyvauja tuose procesuose.

Kitas dalykas - pats administravi­ mas, jo kokybė, efektyvumas, rezul­ tatyvumas. Tai, ko gero, pagrindi­ niai kriterijai, pagal kuriuose būtų galima vertinti Centrinės administ­ racijos darbą. Ir būtent nuo šių kri­ terijų kokybės didele dalimi pri­ klauso tiek mokslo, tiek studijų plėt­ ra Universitete. Todėl gerėjant ad­ ministracijos darbui tai turi paveikti ir patį Universitetą, jo bendruome­ nę ir tos bendruomenės misiją“, tvirtina M. Zabielskas.

Prorektorius dr. A. Pikturna iš Centrinės administracijos ir viso kolektyvo tikisi efektyvaus darbo ruošiant projektus lėšoms iš Euro­ pos Sąjungos struktūrinių fondų gauti, mano pagerinti turto valdy­ mą ir apskaitą, efektyviau valdyti Universiteto biudžetą.

Universitas Vilnensis

r

Susitikimas su verslininkais simbolizavo mokslo ir verslo sąjungą

k.

Istorija

Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas ir jo atsiradimo aplinkybės Doc. Sigitas JEGELEV1ČIUS

V

k k

t

3

2004 m. vasaris

Minėdami Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį, bent bendrais bruožais turėtume prisiminti, kokio­ mis aplinkybėmis pirmą kartą Lie­ tuva neteko savo valstybingumo. Pu­ čiant permainų vėjams konfedera­ cinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybė­ je jos kaimynės Rusija, Prūsija ir Austrija dėjo visas pastangas sukliu­ dyti pažangai. Lietuvoje ir Lenkijoje tuomet pakako Rusijos „globos“ ša­ lininkų. Vis dėlto valstybinis mąsty­ mas, sveikas protas siekė triumfuoti -1794 m. Lietuvoje ir Lenkijoje ki­ lo antirusiškas ginkluotas sukilimas.

Svarbiausia sukilimo malšintoja ir valstybės likvidatorė buvo Rusija.

Visus valstybės aneksavimo reika­ lus tvarkė Ypatingasis Rusijos pa­ siuntinys Varšuvoje N. Repninas.

Reikėjo sudaryti savanoriško prisijungirtio prie Rusijos regimybę, tad N. Repninas 1795 m. kovo mėn. or­ ganizavo Lietuvos bajorų delegaciją į Peterburgą, kuri turėjo prašyti, kad būtų leista priimti Rusijos valdinystę. Tuomet Lietuvos bajorų delega­ cijos vadovas L. Tiškevičius Lietu­ vos vardu pareiškė ištikimybę im­ peratorei Jekaterinai II ir paskelbė, kad nutraukiami unijos su Lenkija ryšiai. Po pusmečio -1795 m. spa­ lio 24 d. - Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Lietuvos ir Lenkijos valsty­ bės trečiojo padalijimo, t. y. jos lik­ vidavimo aktą. Lapkritį buvo panai­ kinta Lietuvos pilietybė-jos gyven­ tojai tapo Rusijos valdiniais. Taip iš pasaulio politinio žemėlapio buvo pašalinta šalis, kurioje apsisprendi­ mo samprata rado didžiausią atgar­ sį po tuometinės JAV ir Prancūzi­ jos.

Galimybė atstatyti istorinį tei­ singumą, atkurti valstybingumą, de­ klaruojant Nepriklausomybę, atsira­ do tik Pirmojo pasaulinio karo įkarš­ tyje, t. y. praėjus daugiau kaip 120 metų po valstybės likvidavimo. Jei­ gu ne tos palankiai susiklosčiusios tarptautinės aplinkybės, realiai ne­ būtų įvykęs Lietuvos, kaip tarptauti­ nės teisės subjekto, atstatymas. Lie­ tuva taip ir būtų likusi Rusijos im­ perijos sudėtyje (pergalingai baigus karą, buvo galima tikėtis gauti auto­ nomiją).

Imperijų sukeltas Pirmasis pa­ saulinis karas baigėsi keturių impe­ rijų katastrofa. Rusijos, Vokietijos, Austrijos ir Vengrijos bei Turkijos imperijos subyrėjo. Karo metu, 1916 metais, lietuviai pirmą kartą iš­ kėlė Nepriklausomybės klausimą (iki tol buvo keliamas tik autono­ mijos Rusijoje klausimas). Karo pa­ baigoje JAV prezidentas V Vilsonas paskelbė 14 punktų deklaraciją, skel­ biančią tautų apsisprendimo teisę. Šis principas tapo Versalio taikos sistemos Europoje pagrindu. Dau­ gelis Europos tautų tuomet ant im­ perijų griuvėsių realizavo apsispren­ dimo teisę ir sukūrė ar atstatė savo valstybingumą. Apsisprendimo tei­ se pasinaudojo ir lietuviai.

Kelias į Vasario 16-ąją nebuvo tiesus ir lygus. Tautoms gerokai nu­

sivylus pasauliniu karu, kurio baig­ mė dar nebuvo aiški, Europoje 1917 m. prasidėjo revoliucijų ban­ ga. Lietuvos teritoriją okupavusios Vokietijos politikai, tikėdamiesi po­ litinės ir ekonominės naudos, 1917 m. vasarą sutiko leisti Vilniu­ je sušaukti lietuvių konferenciją.

Vilniaus konferencijos organizaci­ nis komitetas rugpjūčio pradžioje svarstydamas bendrąją politinę pa­ dėtį ir perspektyvas nusprendė, jog „lietuvių tauta sudaro nepriklauso­ mą valstybę etnografinėmis sieno­ mis“. Lietuvių konferencija Vilniu­ je vyko 1917 m. rugsėjo 18-22 d.

Rinkti atstovus į konferenciją vo­ kiečių okupacinė administracija ne­ leido. Teko juos kviesti organizaci­ niam komitetui. Konferencija išrin­ ko Lietuvai atstovaujančią institu­ ciją, kurią vokiečiai vadino Krašto taryba, o patys lietuviai - Lietuvos Taryba. Ji savo tikslus ir kompeten­ ciją formulavo kur kas plačiau negu vokiečių administracija. Lietuvos Tarybai kompetencijos ribas buvo nustačiusi lietuvių konferencija Vil­ niuje savo 1917 m. rugsėjo 21 d. nu­ tarimu.

Okupacijos sąlygomis konjunk­ tūriniais sumetimais Lietuvos Ta­ rybai yra tekę laviruoti. Nežiūrint svyravimų, vidaus nesutarimų, vo­ kiečių okupacinės administracijos spaudimo, vis dėlto Lietuvos Tary­ ba 1918 m. vasario 16 d. vienbal­ siai priėmė Valstybės atkūrimo ak­ tą, atitinkantį minėtos Vilniaus konferencijos sutarimo dvasią: „Lietuvos Taryba, kaipo vienin­ telė lietuvių tautos atstovybė, rem­ damos pripažintąja tautų apsispren­ dimo teise ir lietuvių Vilniaus kon­ ferencijos nutarimu rugsėjo mėn.

18-23 d. 1917 metais, skelbia at­ statanti nepriklausomą demokra­ tiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą vals­ tybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tau­ tomis“. Nutarime buvo pabrėžta, kad santykius su kitomis valstybė­ mis nustatysiąs visų gyventojų de­ mokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas.

Vasario 16-osios aktas, paskel­ bęs valstybės atkūrimą, tebuvo tik deklaracija. Valstybės jis nesukūrė, bet Lietuva jau tapo tarptautinės tei­ sės subjektu. Valstybę dar reikėjo su­ kurti. Priešakyje buvo ilga politinė ir netgi ginkluota kova už Lietuvos Nepriklausomybę. Savo aneksinių siekių nenorėjo atsisakyti Vokieti­ ja. Į Lietuvą, kaip „vienintelės ir ne­ dalomos Rusijos“ dalį reiškė įvai­ rios to meto chaose buvusios Rusi­ jos valdžios. Savo pretenzijas reiškė Lenkija. Jos įvairių organizacijų gausūs atstovai Europoje ir JAV skleidė gandus, kad beatsikurianti Lietuvos valstybė esanti nugalėto­ sios Vokietijos satelite. Taigi visuo­ tinai pripažintas tautų apsisprendi­ mo principas tuomet buvo tapęs ir didžiosios politikos konjunktūra.

Vis dėlto lietuvių tauta pasiro­ dė išlaikiusi valstybingumo tradici­ ją, subrendusi turėti savo valstybę.

Užtat Vasario 16-osios akto reikš­ mė ir svarba Lietuvos istorijoje nie­ kuomet neišblės.

Sausio 28 dieną VU rektoriaus pakviesti iškilmingų pietų susirinko garsiausių ir stambiausių Lietuvos firmų valdybų pirmininkai, generaliniai direktoriai, prezidentai. Dauguma jų - VU auk­ lėtiniai. Pretekstas tokiam susitikimui - ne tik artėjantis VU 425 metų jubiliejus. Norėta verslinin­ kams papasakoti, kuo šiandien gyvena Universitetas, pasidalyti mintimis, parodyti unikalias mūsų senojo Universiteto vertybes. Susitikime dalyvavo ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Devyniolika garsiausių šalies kompanijų direktorių ir preziden­ tų prieš pietus turėjo galimybę ap­ žiūrėti VU rektoriaus regalijas.

Tarp jų - medinė auksuota senojo Vilniaus universiteto rektoriaus skeptro kopija, pagaminta 1919 m. atkūrus Universitetą pagal F. Ruščico (1870-1936) eskizus. Šią Vy­ čiu papuoštą Universiteto autono­ miją simbolizuojančią regaliją pir­ majam Universiteto rektoriui pa­ dovanojo pats Lietuvos ir Lenki­ jos valdovas Steponas Batoras. Po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 m. skeptras buvo išvežtas į Peterburgo Ermitažą ir saugomas ten iki šiol.

Pagerbiant žymius senuosius Universiteto mokslininkus pla­ nuojama atidaryti profesorių gale­ riją. Joje puikuotųsi variniai žymių profesorių bareljefai. Verslinin­ kams buvo parodyti jau pagaminti prof. I. Domeikos ir Ž. Liauksmi­ no bareljefai, keturiems profeso­ riams-I. Onacevičiui, E. Eichvaldui, J. Frankui ir J. Jablonskiuiskirti bareljefai dar tik eskizuose.

Vienoju kaina siekia apie 12 tūks­ tančių litų. Lyčių studijų centre verslininkai apžiūrėjo senuosius dar S. Batoro Universiteto senato baldus - stalą ir kėdes.

Verslininkų rankose - rektoriaus regalijos. V Naujiko nuotr.

„Daugelis verslininkų - seni mūsų partneriai, - sakė rektorius akad. B. Juodka. - Naujas etapas, nauji uždaviniai suteikia ir naujas bendravimo galimybes. Universi­ tetas turi atsiverti visuomenei, mums rūpi potencialių mūsų stu­ dentų darbdavių nuomonė apie studijų programas, mums rūpi, kad studentai turėtų kur atlikti praktikas. Ryšys su socialiniais partneriais šiuo metu kaip niekad aktualus ir svarbus.“ Tuo tarpu verslininkai pripažino, jog jiems irgi labai svarbu justi ryšį su Uni­

versitetu - pagrindine jų busimų­ jų darbuotojų rengimo kalve. Rek­ torius neslėpė, kad vienas iš šio susitikimo pretekstų - artėjantis VU jubiliejus ir viltis, kad versli­ ninkai parems gražias VU inicia­ tyvas išsaugoti ir puoselėti seną­ sias vertybes. Džiugu, kad jau iš karto po susitikimo kai kuriems projektams atsirado rėmėjų. „Tai naudinga ne tik draugiškiems ry­ šiams su socialiniais partneriais, verslininkų parama bus įamžinta Universiteto istorijoje“, - džiau­ gėsi akad. B. Juodka.

Universitetas įsigijo vertingą paveikslą Vilniaus universitetas įsigijo žymaus prieškario tapytojo Tado Gadomskio tapytą Vilniaus uni­ versiteto rektoriaus Alfonso Parčevskio portretą. Jį už 15 tūkstančių litų VU pasiūlė vienas kolek­ cininkas. Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio dėka šis paveikslas jau VU nuosavybė.

Tadas Gadomskis - žymus prieškario Vilniaus tapytojas.

1929 m. Vilniaus universiteto 350 metų jubiliejinėje parodoje buvo eksponuojami jo tapyti Universi­ teto steigėjo karaliaus Stepono Ba­ toro ir pirmojo Universiteto rek­ toriaus Petro Skargos portretai.

Gadomskis buvo lyg ir oficialus Universiteto portretistas: nutapė ištisą galeriją Vilniaus universite­ to rektorių ir profesorių, tarp jų ir Vilniaus universiteto rektoriaus Alfonso Parčevskį, šio portreto

originalas (tapytas 1931 m.) saugo­ mas Lietuvos dailės muziejuje.

Profesorius Alfonsas Parčevskis (1848-1933) buvo vienas iš Stepono Batoro universiteto Tei­ sės fakulteto steigėjų, 1919— 1922 m. - pirmasis jo dekanas, 1923-1924 m. buvo išrinktas Uni­ versiteto rektoriumi. Jam rekto­ riaujant Vilniaus universitete bu­ vo įsteigtas Žemės ūkio skyrius.

Dėstė kanonų (bažnytinę) teisę, is­ torinės Lenkijos ir Lietuvos vals­ tybės valdymo struktūrą, Vakarų

T. Gadomskio tapytą VU rektoriaus A. Parčevskio portretą galima apžiūrėti Šv. Jonų bažnyčioje

Europos teisės istoriją. Buvo eru­ ditas, domėjosi etnografija, istori­ ja ir kalbotyra. Buvo Vilniaus Ste­ pono Batoro universiteto biblio­ tekos vienas iš steigimo komisi­ jos narių. 1934 m., minint jo mir­ ties metines, teisės auditorijoje, kur Alfonsas Parčevskis skaityda­ vo paskaitas, buvo iškilmingai pa­ kabintas jo portretas. Tikriausiai šiai iškilmingai progai 1933 m. dailininkas Tadas Gadomskis ir padarė šią autorinę rektoriaus Al­ fonso Parčevskio portreto kopiją.

Portretas iškilmingas, paradinis, pabrėžiantis momento svarbą. Pa­ garba rodoma ne tik prof. Alfonsui Parčevskiui, bet pirmiausia Vil­ niaus universitetui, jo tradicijoms ir istorijai. Rektorius dėvi karmazino spalvos togą (šios spalvos drabužiais istorinėje Lietuvoje galėjo dėvėti tik karaliai, didikai, mūšiuose pasižy­ mėję bajorai), beretą, mūvi rekto­ riaus žiedą, ant kaklo turi rektoriaus grandinę (Vilniaus miesto dovana Universitetui), rankoje laiko istori­ nio Vilniaus universiteto skeptro 1919 m. kopiją (dail. Ferdinandas Ruščicas).

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

4

Universitas Vilnensis

Lietuvių kalba vilioja žmones iš viso pasaulio Sausio 5-16 dienomis Vilniaus universitete vyko tradiciniai Žiemos lituanis­ tikos kursai, skirti užsieniečiams.

Nuo 1993 metų organizuojamuose užsiėmimuose lietuvių kalba susidomėję kitų valstybių piliečiai per beveik 2 savaites išmoksta prisistatyti, pajunta malonumą kalbėti lietuviškai, tačiau tai tegali būti tik gera pradžia susidomėjusiems arba ga­ limybė pagilinti savo žinias jau šio to pramokusiems. Pirmaisiais metais atvyko tik vienas suomis, šiemet tokių „studentų" yra 18, vienais metais buvo net 24.

Gediminas CIBULSKIS, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentas Dalyvių tikslai skirtingi Lituanistikos kursuose galima sutikti įvai­ riausių žmonių iš viso pasaulio, vedamų skir­ tingiausių interesų. Juos lanko ambasadų Lie­ tuvoje darbuotojų žmonos, užsieniečiai, ku­ rie Lietuvoje sukūrė šeimas, žmonės, mėgs­ tantys studijuoti kalbas arba tiesiog besido­ mintys Lietuva. Kartais jie tiesiog atvažiuoja apsižvalgyti, po to pradeda mokytis ir kalbos.

Taip Lietuvoje atsidūrė ir bene garsiausias mū­ sų šalyje japonas Fumito. Šiemet humanitarinių mokslų daktarės, Lituanistinių studijų katedros docentės Ire­ nos Kruopienės grupėje mokėsi Angolos am­ basadoje Švedijoje dirbantis Joaųuimas Al­

fredo, kuris susidomėjo lietuvių kalba dėl darbo. Italai Simone Amidani ir Roberto Febbrari ruošiasi Vilniuje atidaryti restora­ ną, o Kanadoje gimęs Ken-Jurgis Slade, Lie­ tuvoje prisistatantis kaip Kenstutis Sladkevi­ čius, atvyko ieškoti savo šaknų ir pasilikti gyventi, mat yra išeivių iš Lietuvos atžala.

Sporto žurnalistas iš Škotijos Tomas Connoras ir australietė Jessie Anne Mitchell tie­ siog norėjo pramokti lietuviškai. Paklausti, kas jiems sunkiausia šioje kalboje, „studen­ tai“ vieningai nusprendė, kad sudėtingiausi yra ne žodžiai, o linksniai bei asmenuotės:

„Reikia tarti tai „studijuoju“, tai „studijuo­ ji“, tai „studijuoti“, - kalbos subtilybes aiški­ no J. Alfredo. Žiemos kursų ypatybės Pasak Žiemos lituanistikos kursų vado­ vės, Lituanistikos studijų katedros lektorės Vir­ ginijos Stumbrienės, pradėti mokytis prasčiau­ siai sekasi tiems, kurie nėra studijavę jokios kitos kalbos. Jei lietuvių kalba jiems būna ne pirma, kursų dalyviai jau žino, kaip mokytis.

Lengviau tiems, kurie moka panašių kalbų, pavyzdžiui, rusų, kurioje taip pat yra links­ niai, arba tiems, kurių kalba irgi yra sudėtin­ ga, pavyzdžiui, suomiams.

Per dieną vyksta 2-3 paskaitos, kuriose „studentai“ ne tik mokosi kalbos, bet ir sužino apie dabartinę lietuvių kalbos situaciją, susipa­ žįsta su Lietuvos istorija, politiniu ir socialiniu gyvenimu, kultūra, jiems organizuojamos įvai­ rios ekskursijos. Čia prasideda ir įvairūs nuoty­ kiai: „Kartą Kaune, Laisvės alėjoje, pasiklydo vienas septyniasdešimtmetis, teko ją „šukuo­ ti“, - prisiminė lektorė V Stumbrienė. - Bet žiemos kursai visada ramesni nei vasaros, gal­ būt todėl, kad šalta. Be to, ir studentų mažiau, ir programa ne tokia įvairi.“ Neapsieinama be romantikos Šiųmečių kursų dalyviai dėkojo savo dės­

tytojai docentei Irenai Kruopienei už suteiktas žinias. Australietė J. A Mitchell sakė, jog da­ bar lietuvių kalba jai nebeatrodo tokia baisi.

Vyrai liaupsino lietuvaičių grožį:,Aš išprotėju kaskart, kai tik einu gatve“, - šypsojosi J. Al­ fredo.

Kaip pasakojo lektorė V. Stumbrienė, Lituanisti­ kos kursai neapsieina ir be romantiškų istorijų.

Dviem savaitėms, dažnai per atostogas, atvažiavę žmonės būna atsipalaida­ vę, neslepia simpatijų vie­ ni kitiems ar netgi dėsty­ tojoms. Prieš keletą metų per kursus susipažinę japo­ nė ir suomis vėliau susi­ tuokė ir dabar kasmet at­ Lietuvių kalbą ryžtasi mokytis žmonės iš įvairiausių važiuoja įjuos „susipažinpasaulio šalių. V Naujiko nuotr. dinusią“ šalį.

Fizikos fakulteto laboratorijas papildo brangi aparatūra Andrius LEKAVIČIUS, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentas Atkelta iš p. 1

Prietaisas buvo įsigytas pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) dide­ lės vertės aparatūros grantų programą, finan­ suojamą Vokietijos užsienio reikalų ministe­ rijos, bendradarbiaujant su Karlsrūhės univer­ siteto profesoriumi Clausu Klingshirnu. Nors Fizikos fakultetas ir puslaidininkių fizikos ka­ tedra bei MTMI yra vieni iš lyderių Lietuvoje pagal savo atliekamų mokslinių tyrimų lygį (tai liudija vienas iš didžiausių skaičius moks­ linių straipsnių, atspausdintų Lietuvos ir tarp­ tautiniuose mokslo žurnaluose, tenkantis vienam mokslininkui), tačiau, pasak prof. V. Kažukausko, norint išlikti konkuren­ cingiems mokslo rinkoje, būtina tobulinti ir modernizuoti VU eksperimentinę bazę. Kaip pažymėjo profesorius, elektrometrinis „Keithley“ firmos voltmetras savo savybėmis neturi lygių pasaulyje tarp kitų firmų gaminių. Prie­

taisas atlieka dvi skirtingas funkcijas, kurioms paprastai būtina įsigyti du atskirus prietaisus: jis gali matuoti įtampas ir sroves labai pla­ čiuose diapazonuose bei tarnauti kaip maiti­ nimo šaltinis. Prijungtas prie asmeninio kom­ piuterio voltmetras gali automatiškai vykdyti matavimus pagal iš anksto sudarytą progra­ mą. Todėl ne tik supaprastėja mokslinių eks­ perimentų eiga, bet gauti rezultatai tampa ge­ rokai patikimesni. Vilniaus universiteto Pus­ laidininkių fizikos katedroje šis aparatas bus naudojamas krūvininkų (elektronų ir skylių) judėjimui (pernašai) puslaidininkių kristaluo­ se tirti, dalyvaujant tiek Lietuvos, tiek ir tarp­ tautiniuose mokslinio bendradarbiavimo pro­ jektuose: CERN programoje „RD50“ - „Radiation hard semiconductor devices for very high luminosity colliders“ (Lietuvos pusės koordinatorius - akad. J. V. Vaitkus) bei Eu­ ropos komisijos remiamame Framework 6 (FP 6) programos projekte MOEYCELL - „Molecular orientation, low band gap and new hybrid device concepts for the improvement of flexible organic solar cells“ (Lietuvos pusės ko­ ordinatorius-prof. habil. dr. V Kažukauskas).

2004 m. vasaris

Busimieji kultūros vertybių restauratoriai diplomais džiaugiasi žiemą Sausio 27 d. Rektoriaus auloje Chemijos fakulteto absolventams iškilmingai įteikti diplomai. Pusantrų metų specialiąsias profesines kultūros vertybių konser­ vavimo studijas baigė šešios absolventės. Šioje auloje diplomai buvo įteikiami pirmą kartą.

Šešioms Chemijos fakulteto absolventėms svarbią jų gyvenimo dieną -

dėmesys ir pagarba. V. Naujiko nuotr.

Liana BINKAUSKIENĖ Tai jau trečia šių specialistų laida. Tarp diplomantų yra ir dailininkė tapytoja, dai­ lininkė tekstilininkė bei viena archeologė. „Visada malonu sveikinti žmones, atli­ kusius VU misiją“, - sveikindamas absol­ ventes sakė VU rektorius akad. B. Juodka. Šias absolventes rektorius pavadino jubi­ liejinėmis ir unikaliomis - ne kiekvienam pasiseka gauti diplomą jubiliejiniais VU metais.

Specialiųjų profesinių studijų kultūros vertybių konservavimo programos studi­ jų komiteto pirmininkė doc. Laimutė Salickaitė-Bunikienė apgailestavo, kad kai kuriuos Studijų kokybės vertinimo funk­ cionierius buvo gana sunku įtikinti šių spe­ cialistų reikalingumu Lietuvai. Tad ši pro­ grama buvo įregistruota laikinai. Chemi­ jos fakultetas turi teisę išleisti dar vieną tokią laidą ir toliau studijas pradės nuo pirmojo kurso. Rugsėjo 1-ąją į chemijos (restauravimo ir konservavimo chemija) studijų programą po 12 klasių bus priimta 12 žmonių grupė. „Mes labai jaudinamės, ar tie jauni žmonės bus atsakingai pasirin­ kę savo specialybę, ar jie supras, ką tai reiš­

Naujose pareigose

kia“, - nerimauja docentė. Anot jos, rei­ kalingas valstybinis požiūris į šiuos spe­ cialistus, nes kol kas maži tokių specialis­ tų atlyginimai jaunų žmonių nežavi - jau­ nimui reikia greitų rezultatų. Darbo šiems specialistams tikrai yra: tik 2 proc. kilno­ jamų kultūros vertybių yra demonstruoja­ mi salėse, maždaug apie 3 milijonai jų dū­ lėja saugyklose ir laukia restauratorių ir kultūros vertybių konservavimo techno­ logų prisilietimo. Doc. L. Bunikienė pa­ žymėjo, kad praktiškai visi šios specialy­ bės absolventai turi darbus. Šiems specia­ listams atsiveria perspektyvos studijuoti Olandijos, Italijos restauravimo centruo­ se. Jų patirties ypač labai laukia apskritys - kuriasi apskričių muziejai, muziejuose - nedidelės konservavimo ir restauravimo dirbtuvės ar centrai, tokių jau dabar yra 70. Ir čia labai trūksta tokių specialistų.

Visoje Lietuvoje, įskaitant VU absolven­ tus, yra tik 170 profesionalių kultūros ver­ tybių konservavimo ir restauravimo tech­ nologų. Niūrioji šios romantiškos ir labai reikalingos specialybės pusė - nedideli specialistų atlyginimai. Doc. L. Bunikie­ nė tikisi, kad valstybei stojantis nuo gal­ vos ant kojų, turėtų keistis požiūris į moks­ lą, meną, kultūros paveldą.

J

Turime naują Raštinės vedėją 2004 m sausio 12 d. Vilniaus universiteto Teisės ir ben­ drųjų reikalų direkcijos direktoriaus pavaduotoju ir Rašti­ nės vedėju (puse etato) pradėjo dirbti Antanas DAMASICKIS.

Antanas Damasickis - Maskvos istorijos-archyvistikos insti­ tuto absolventas. Dirbęs Centriniame valstybiniame istorijos ar­ chyve ir LR vyr. archyvų valdyboje, kanceliarijos vedėjo patirties įgijęs Valstybiniame plano komitete, AB banke „Hermis“, vy­ riausiuoju archyvaru dirbęs AB „Vilniaus bankas“, o paskutinė A. Damasickio darbovie­ tė prieš pradedant dirbti VU - LR Vidaus reikalų ministerijos Bendrasis departamentas.

A. Damasickis yra atsakingas už Raštinės, Archyvo ir Sekretoriato darbą. Naujasis Raštinės vedėjas sako, jog norėtų pabandyti įdiegti Universitete šiuolaikinę vieningą Do­ kumentų valdymo ir elektroninės raštvedybos kompiuterinę sistemą, apimančią ne tik Raštinės, Archyvo ir Sekretoriato darbą, bet ir visą Universiteto struktūrą. „Mano many­ mu, tai leistų pagerinti VU dokumentų valdymą ir tvarkymą, užtikrintų sėkmingą doku­ mentų paiešką, pavedimų vykdymo kontrolę bei dokumentų išsaugojimą“, - teigia A. Da­ masickis. z

V Naujiko nuotr.

5

Universitas Vilnensis

2004 m. vasaris

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Aplankykite

www.vusa.lt

Ypatingas TELE2 pasiūlymas studentams!!! ** Nėra vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio. ** Užtenka rekomendacijos.

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Dėstytojai taip pat turi laikytis drausmės Registruok dėstytojus, kurie ne­ silaiko drausmės, t. y. nevaikšto į paskaitas, nesilaiko VU Studijų nuostatų ir 1.1. Tik mūsų visų ben­ dromis pastangomis galime įvesti šiokią tokią tvarką ir užsitarnauti pagarbą mums, studentams.

Būtina parašyti tokio dėstytojo vardą, pavardę, dėstomą dalyką, Jū­ sų fakultetą ir kursą ir, aišku, kada tai įvyko (papildoma detalesnė in­ formacija apie įvykį taip pat nepa­ kenktų). Visą šią informaciją siųs­ kite ei. paštu adresu soc@vusa.lt.

Tai labai svarbu, kai yra svarsto­ mos įvairios sankcijos studentams už drausmės nesilaikymą. Jei dės­ tytojai jos nesilaiko, tai kodėl turi kentėti vien tik studentai?

VU SA inform.

Socialinių stipendijų skirstymo reglamentas Nuo vasario 4 iki 24 dienos galima teikti prašymus socialinei stipendijai gauti. Prašymus su visais dokumen­

tais reikia nešti į savo fakulteto studentų atstovybę.

1. Socialinės stipendijos skirsto­ mos remiantis Vilniaus univer­ siteto Stipendijų skyrimo nuo­ statais, patvirtintais Senato komisijos 2003 01 23 posėdyje (protokolo Nr. 1).

2. Socialinės stipendijos kiekvieną semestrą skiriamos tik po to, kai dekanai (institutų, centrų vado­ vai) savo įsakymu paskiria stipen­ dijas už mokymosi rezultatus. Už pirmąjį semestro mėnesį sociali­ nė stipendija gali būti išmokėta antrąjį semestro mėnesį.

3. Studentas, norintis gauti socia­ linę stipendiją, prašymą Rekto­ riui bei kitus reikalingus doku­ mentus pateikia Vilniaus universiteto Studentų atstovy­ bei (VU SA) arba jos padali­ niui fakultete: 3.1. rudens semestre iki eina­ mųjų metų rugsėjo mėne­ sio 25 dienos imtinai; 3.2. pavasario semestre iki ei­ namųjų metų vasario mė­ nesio 25 dienos imtinai.

4. Prašyme nurodomi studento an­ ketiniai duomenys (prašančiojo vardas, pavardė, studijų knyge­ lės numeris, fakultetas, studijų pakopa, kursas) bei priežastis, dėl kurios studentas pretenduo­ ja gauti socialinę stipendiją.

5. Prie prašymo būtina pridėti: 5.1. privalomus dokumentus: 5.1.1. pažymą apie šeimos sudėtį; 5.1.2. pažymas apie šeimos narių gaunamas paja­ mas per mėnesį už tri­ jų paskutinių mėne­ sių laikotarpį (darbo

užmokestį, pensiją, stipendiją ir kitas iš­ mokas); 5.1.3. pažymas apie darbin­ gų šeimos narių ne­ gaunamas pajamas (registracijos vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo val­ dybos skyriaus pažy­ ma apie valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą, valstybinės teritori­ nės darbo biržos pa­ žyma ir kt.); 5.2. papildomus dokumentus, įrodančius, kad studentas yra socialiai remtinas (in­ validumo pažymėjimo ko­ piją, tėvo arba motinos mirties liudijimo kopiją, vaikų gimimo liudijimo kopijas ir kt.).

6. Paskutinę kiekvieno semestro pirmojo mėnesio darbo dieną VU SA perduoda gautus studen­ tų prašymus ir dokumentus, su­ registruotus pagal fakultetus, Stu­ dijų skyriui pagal perdavimo aktą, pasirašytą Studijų skyriaus darbuotojos(-o) bei VU SA atstovo.

7. Kam skirti socialines stipendi­ jas, atsižvelgiant į Stipendijų skyrimo nuostatų 18 straipsny­ je nurodytus prioritetus ir stu­ dentų pateiktus dokumentus, sprendžia rektoriaus vieneriems finansiniams metams su­ daryta komisija. Komisiją suda­ ro penki nariai, iš kurių trys yra VU SA deleguoti studentų at­ stovai, atstovaujantys skirtin­

goms studijų sritims.

8. Studijų skyrius šaukia komisi­ jos posėdį ne vėliau kaip per sa­ vaitę nuo stipendijų pagal mo­ kymosi rezultatus paskyrimo.

Rektoriaus įsakymas dėl socia­ linių stipendijų skyrimo paren­ giamas ne vėliau kaip per 5 dar­ bo dienas įvykus komisijos posėdžiui.

9. Prašymus Rektoriui dėl vien­ kartinės pašalpos, mokamos nelaimės, ligos ar kitais ekstre­ maliais atvejais, akivaizdžiai pabloginančiais studento socia­ linę padėtį, studentas teikia Studijų skyriui. Kreiptis dėl vienkartinės socialinės pašal­ pos studentas gali ne daugiau kaip du kartus per semestrą.

Vienkartinių pašalpų skyrimo klausimas nagrinėjamas komi­ sijos, kurios sudarymo tvarka numatyta šio reglamento 7 punkte, posėdyje, kviečiamame kiekvieno mėnesio pirmąją sa­ vaitę, išskyrus vasaros atosto­ gų mėnesius.

Ją gali atsiimti atėjęs į Vilniaus universiteto Studentų atstovybę (VU SA), Universiteto g. 3 (Observatorijos kiemelis), tel. 26 87 144, 26 87 145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybėje galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygomis.

Dėl rekomendacijos kreipkis į VU SA darbo dienomis nuo 9 iki 16 vai.

Informacija: tele2@vusa.lt VU SA inform.

Tapk ir Tu VU SA kolektyvo nariu - tereikia tik noro Atvira ir draugiška organizacija kviečia Tave ir siūlo daug šaunių dalykų Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) nariai yra visi Vilniaus universiteto (VU) studen­ tai. Aktyvių narių yra kiek mažiau per 400. Kodėl jie ateina į VU SA? Kodėl VU SA yra gerai? O gal čia kas nors negerai? Į šiuos bei kitus klausimus atsako VU SA nariai, ku­ rie atstovybėje dirba nuo kelių mė­ nesių iki poros metų.

Daugelis studentų, ateidami į VU SA, turi aiškią viziją, ką jiems VU SA duos, ko jie siekia, ir kas jiems čia nepatinka.

Viena svarbiausių priežasčių, ko­ dėl studentai ateina į VU SA - dar­ bo patirtis vienoje ar kitoje srityje.

Atstovybėje veikia šeši komitetai: Socialinių, Akademinių, Tarptauti­ nių reikalų, Informacinis, Laisvalai­ kio ir Informacinių technologijų.

Dirbdamas Studentų atstovybėje akademinis jaunimas pasisemia ži­ nių bei išsiugdo pasitikėjimą savi­ mi. Anot studentų, su draugais, su­ tiktais VU SA, gali ne tik linksmintis, bet ir kreiptis į juos prireikus pagal­ bos. Egzistuoja nuomonė, jog VU SA yra uždara, tik savam ratui pa­ lanki ir padedanti organizacija. Taip nėra. Kiekvienas, norįs tapti VU SA kolektyvo nariu, yra laukiamas ir lengvai įsilieja į šaunių jaunų žmo­ nių būrį.

Studentai įžvelgia ir dvasinį pe­ ną, t. y. galimybę dovanoti gerą nuotaiką, malonumą ne tik sau, bet ir kitiems. Labiau apčiuopiama nau­ da - naujos žinios, patirtis bei pa­ žintys, kurios bus panaudotos atei­ tyje. Dažnam akstinas dėtis prie VU SA komandos yra savo galimybių at­ radimas ir realizavimas. Tikima, jog SA įgytas tikėjimas savo jėgomis bei jausmas, jog gali nuversti kalnus, pa­ deda tinkamai įvertinti darbo siūly­ mus. Kitus žavi derybų menas, ku­ rio patirties VU SA nariai gali pasisemti bendraudami su VU ad­ ministracija, potencialiais rėmėjais bei savo kolegomis. Studentų nuo­ mone, tai ateityje padės pakreipti susidariusią situaciją sau tinkama linkme. Mokymasis bendrauti, sklandžiai dėstyti mintis bei koncen­ truotai išsakyti savo idėjas taip pat ugdomas VU SA. Dar vienas svarbus aspektas, ku­ rį studentai minėjo per apklausą, savireklama: „Kai koks nors aukštas pareigas užimantis dėdė kitą kartą mane pamatys, jis pasakys: „O, taigi čia Jonas, aš jį mačiau, jis darė..., ir darė tai gerai. Jis - „savas” vaikinas“.

Ateik ir pats įsitikink tuo, ką Tau siūlo draugiški VU SA vaikinai ir merginos!

VU SA inform.

Patvirtinta Senato komisijos posė­ dyje 2003 02 06 (protokolo Nr. 2)

VU SA inform.

Piešė A. Kucenka

6

Universitas Vilnensis

2004 m. vasaris

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Meilės ir sėkmės istorija Studentų atstovybėje Saldžioji porelė - tai ne tik traškus biskvitas, auksinė karamelė, tirštas šokoladas,

žodžiu, šokoladas „Twix". Saldžiąja porele kuo puikiausiai galima pavadinti visos VU SA mylimus narius - buvusią jos atstovę ryšiams su visuomene Agnę GILYTĘ ir buvusį

projektų vadovą Elviną JAKIMOVĄ. Atstovybėje jie praleido daugiau nei dvejus metus, pasisėmė neįkainojamos darbo patirties, atidavė daug laiko ir jėgų studentų labui. Pas­

kutinis projektas - nepriklausomas studentų laikraštis „Studentų era" - atvėrė jiems plačias karjeros galimybes, ir jie išėjo jomis pasinaudoti.

Rasa GALKYTĖ

Kartą gyveno...

Nedideliame miestelyje kartą gyveno šeima. Turėjo ji du sūnus, kurių vyresnįjį vadino Elvinu. Ne­ turėjo tėvai dėl jo ramybės - išdy­ kęs buvo tas Elvis, nuolat įsivel­ davo į kokią nemalonią istoriją.

Tai tetos paltą purvu išteplioja, tai dar ką nors pridaro. Bet vis ne iš piktos valios, vis netyčia. Žinoma,

ne vien nemalonumai buvo Elvi­ no gyvenime. Žaidė jis ir tenisą, ir krepšinį, lankė šokius, dramos bū­ relį, rinko pašto ženklus, ženkle­ lius, gėrimų skardines ir dar dau­ gybę visokių objektų, kuriuos tik galima rinkti. Žodžiu, tobulinosi visose srityse ir užsiiminėjo vis­ kuo, kuo tik netingėjo. Kai Elvi­ nas paaugo, su visa šeima atsi­ kraustė į Vilnių, ir išdaigos persi­ kėlė už namų sienų. Sykį net poli­ cijos komisariate pasėdėti teko.

Tačiau, kadangi policininkai įžvelgė geraširdišką Elvino pri­ gimtį ir šiaip visai ne „chuliganiš­ ką“ būdą, paleido be jokių baudų.

O kiek avarijų su dviračiu gyveni­ me būta, jis net skaičiuoti nesii­ ma. Taip ir gyveno Elvinas - akty­ vus, draugiškas (juk tas išdaigas ne vienas krėtė!) ir vis išgalvojantis ką nors naujo.

Tuo metu Vilniuje gyveno kita šeima. Tik čia augo dukrytė ir sū­ nelis. Agnė ir jos broliukas. Ma­ žoji Agnytė, kaip jos mama sako, niekada nebuvo vaikas. Nuo pat mažens domėjosi suaugusiųjų rei­

kalais, per šventes sėdėdavo prie suaugusiųjų, žodžiu, nuo pat pra­ džių buvo aišku, kad mergina gy­ venime pasieks nemažai. Mėgsta­ miausias jos žaidimas buvo kelio­ nės į Angliją (Agnė ir pati nežino, kodėl įAngliją). Žinoma, tada už­ sienį atstodavo virtuvė, o lauktu­ ves - ten rasti daiktai ar maisto produktai. O jei ji sumanydavo bū­ ti mokytoja ar gydytoja, jos vyras būdavo direktorius. Nelabai svar­ bu, kieno. Svarbiausia, kad direk­ torius. (Ir vėl išlenda tas aukštu­ mų siekimas. Neveltui Agnės zo­ diako ženklas - ožiaragis...) Kuo didesnė mergaitė augo, tuo labiau ryškėjo ir jos polinkiai į estetizmą. Jau mokykloje atsirado pluoš­ tas Agnės sukurtų ir nupieštų dra­ bužių modelių, tvarkingai iš laik­ raščių iškirptų ir suklijuotų nuo­ traukų bei straipsnių apie madas.

Iš tų pomėgių kilo tvirtas Agnės pasiryžimas studijuoti menus. Jis iš tiesų buvo labai tvirtas, kol lan­ kytos menų mokyklos vadovė, ži­ noma, kostiumo dizaino specia­ listė, nepasiūlė parašyti apie ma­ dą. Teko nueiti į keletą mados ren­ ginių ir apie juos parašyti. Tuomet Agnytė ir suprato, kad tikrasis jos pašaukimas - rašymas, straipsniai ir informacija.

Agnė, Elvinas ir likimas O likimas jau rengė toms dviem šeimoms pokštą. Atvykęs į Vilnių, Elvinas susirado daugybę draugų, tarp kurių buvo ir pusė Agnės kla­ siokių. Tad jie bendravo su tais pa­ čiais žmonėmis, vaikščiojo į tas pačias vietas linksmintis, bet nė

karto nesusitiko ir nesusipažino.

Kol abu neįstojo į VU Filologijos fakultetą. Agnė - lietuvių filolo­ gijos subtilybių studijuoti, Elvinas - rusų. Nors abiem tai nebuvo pa­ ti trokštamiausia specialybė, nė vienas dabar nesigaili. Nes jei ne filologų a, nebūtų sutikę vienas ki­ to. Agnė jau buvo bepradedanti skųstis vyriškosios lyties atstovų trūkumu Filologijos fakultete (na, kas tiesa, tai tiesa...), kai po kelių dienų susipažino su Elvinu. Štai

tada ir paaiškėjo tas likimo pokš­ tas. Nuo to laiko jie nuolatos kar­ tu, ir niekam nekyla abejonių, kad jie jau susirado savo antrąja gyve­ nimo pusę. Pasirodo, Agnės ir El­ vino ne tik tėvai studijavo tame pa­ čiame Universitete, bet net sene­ liai pažįstami! Įdomiausia, kad El­ vino tėtis ir Agnės mama augo vie­ name nedideliame miestelyje kai­ mynystėje. O dabar Agnė ir Elvi­ nas yra ne tik pažįstamų senelių anūkai, pažįstamų tėvų vaikai, bet ir bendradarbiai, draugai ir dar daugiau - nuostabi pora.

Darbštusis duetas Taip susipažinę, Agnė ir Elvis atkeliavo į VU SA. Čia, abu bū­

dami aktyvistai ir žinodami, ko nori, netingėjo ir galiausiai tapo vienas projektų vadovu, kita - at­ stove ryšiams su visuomene. Elvi­ nas įniko organizuoti renginius paskutinės dvi Rugsėjo 1-osios šventės visiems Vilniaus studen­ tams buvojo pastangų vaisius, kaip ir keli Madų šou, Nevyriausybi­ nių organizacijų krepšinio turny­ rai, VU dėstytojų apdovanojimai.

Generalinė Valentino dienos repeticija Ekonomikos fakultete

Agnė ir Elvis

O kur dar rėmėjų paieška, sutar­ čių derinimas, plakatai, reklama elektroninėje interneto svetainėje ir laikraštyje, galų gale „Studentų eros“ projektas?! Agnė, neišduo­ dama savo polinkio kaupti ir dirbti su informacija, pasinėrė į informacijos sritį: atnaujino ir ad­ ministravo VU Studentų atstovy­ bės elektroninę interneto svetai­ nę www.vusa.lt, kartu su Elvinu pradėjo leisti laikraštį „Studentų era” (buvo laikraščio vyr. redak­ torė - aut. past.), rengė VU S A puslapius laikraštyje „Universitas Vilnensis“. VU SA atributika, skrajutės, prezentacijos, praneši­ mai spaudai ir daugelis kitų svar­ bių dalykėlių - taip pat Agnės idė­ jos. Vis labiau žinoma VU SA ir gerėjantis jos įvaizdis - intensy­

vaus viešųjų ryšių elementų pri­ taikymo rezultatas.

Liūdesys ir džiaugsmas Dvejus metus Studentų atstovy­ bė džiaugėsi atsakingais, kūrybin­ gais ir draugiškais darbuotojais. O iš VU SA, kaip patys sako, jiedu pasisėmė patirties, pagilino prak­ tines žinias, galutinai suprato, ko gyvenime nori. Suprato ir išėjo, nors patiems tai buvo netikėta.

Agnė prisipažino, jog jei rugsėjo mėnesį kas nors būtų pasakęs, kad po pusės metų jiedu dirbs kažkur kitur, nebūtų patikėjusi. Tuo tar­ pu VU SA liūdi išleidusi du savo senbuvius, bet kartu labai džiau­ giasi ir didžiuojasi juos turėjusi.

Jų niekada niekas neužmirš!

Visą dieną paslaugas teiks:

V V V V V

Valentino paštas; fotoateljė; gėlių prekyvietė; meilės radijas „Užsisakyk ir dedikuok meilės dainą“; Amūro pagalba norintiems padaryti staigmeną.

Vyks įvairios akcijos ir atrakcijos:

V V V V V V

aklas pasimatymas; šokis pagal dainą iš miuziklo „Moulin Rouge“; orientacinės varžybos; spektaklis „Meilės istorija“; vaikinų ir merginų aukcionas; įvairūs konkursai.

Bus bandoma sumušti ilgiausio Lietuvoje meilės laiško rekordą!!!

Nelik abejingas meilei ir generalinei Valentino dienos repeticijai!!!

vvvv

datai

m*

EFSAinfornt.

«•

h

7

Universitas Vilnensis

2004 m. vasaris

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Studentų atstovybės valdyboje įvyko permainų Išėjusius VU SA senbuvius Agnę Gilytę ir Elviną Jakimovą pakeitė nauji žmonės

1

Vardas, pavardė: Eglė Kuraitė.

Pareigos atstovybėje: interneto svetaines www.vusa.lt administratore.

JffiĮį I

Amžius: 18 metų.

S į|

•

Studijuoja: Komunikacijos fakultete žurnalisliką, I kursas.

Kodėl VU SA? į VU SA atėjau. veiklos. Dar mokykloje įsitraukiau į visuomeninę veiklą ir iki šiol negaliu atsitraukti. Taip mano laikas įgauna prasmę, galiu pasakyti, kad veltui jo nepraleidžiu. Į VU SA atėjau, nes žinojau, kad čia galėsiu save realizuoti, pasakyti ir įgyvendinti savo idėjas, atiduoti dalį savęs Universitetui ir gauti patirties bei įgūdžių tam tikrose

gjijfr. “ į \ 'n \ ■ 1i

|

\ \ \ i

srityse.

Gyvenimo motto: Nuolatinio neturiu. Priklauso nuo to, kaip gyvenu. Dabar: „Gyvenimas gražesnis nei atrodo!“ Apie save: Sunku kalbėti apie save... Aš labai myliu gyvenimą ir šiaip žmones, savo šunį, dar šokoladą. Viską, kas miela ir paprasta. Matematiką, muziką, Užupį, vietas, kuriose jauku, žmones, su kuriais gera. Lietuvą irgi labai my­ liu, laiškus ir dar daug daug dalykų! r----------------------------------------------------------

Vardas, pavardė: Jonas Jakubonis.

Pareigos atstovybėje: atstovas ryšiams su visuomene.

Amžius: XXI.

Studijuoja: Komunikacijos fakultete žurnalistiką,

II kursas.

Kodėl VU SA? Pakvietė.

Gyvenimo molto: Tikrai turiu, tik kad štai žodžiais

to negaliu išreikšti... Tai nepasakoma...

Apie save: Jonas.

Vardas, pavardė: Audrius Radzevičius.

Pareigos atstovybėje: laikraščio „Studentų era“ vyriausiasis redaktorius.

Amžius: 20 metų.

Studijuoja: Ekonomikos fakultete ekonomiką, II kursas.

Kodėl VU SA? Visada svajojau bent trumpai pa­ dirbėti laikraštyje, todėl ir atėjau. Bet niekada nesitikėjau būti redaktoriumi... Be to, atsto­ vybėje atradau save ir ten susipažinau su savo mylimąja. Ko daugiau žmogus gali norėti? Da­ ryti tai, kas jam patinka ir būti šalia mylimo žmogaus kuo daugiau laiko.

Gyvenimo motto: Pesimistinis: „Ką, blogai? Nesijaudink, bus dar blogiau“. Optimistinis: „Vi­ sada yra planas B“. Romantinis: „Neatiduodamas mylimam žmogui savęs, neatiduodi jam nieko“.

Apie save: Kiti pasakytų objektyviau, o šiaip - didelis didelis romantikas. Visas mano gyveni­

mas sukasi apie mylimąją Svajonę.

Vardas, pavardė: Dovilė Balčiūnaitė.

Pareigos atstovybėje: Laisvalaikio komiteto pir­ mininkė.

Amžius: 18 metų.

Studijuoja: Filosofijos fakultete sociologiją, I kursas.

Kodėl VU SA? Visko pradžia buvo mokykla. Jo­ je pradėjau veikti, organizuoti. Ir man tai la­ bai patiko. Patiko realizuoti save, dirbti šau­ nioje kompanijoje. Apie VU SA išgirdau dar besimokydama mokykloje. Kai tik įstojau į VU, visi keliai į ją tapo atviri. Paneigusi visus gandus apie save (į ją sunku patekti, yra sto­ jamieji egzaminai ir 1.1.), VU SA leido man toliau daryti tai, kas man labai labai patinka. Čia būdama aš galiu realizuoti save, galiu tie­ siog būti savimi.

Gyvenimo motto: „Nieko nėra neįmanomo/Viskas įmanoma“.

Apie save: Esu linksmas, optimistiškas ir dar šiek tiek naivus vaikelis. Esu linksma, draugiška, mėgstu bendrauti ir daug šnekėti. Daug šypsausi. Mėgstu būti spalvinga. Esu šiek tiek pamaiva, bet ne blogąja, o gerąja prasme.

Labai mėgstu šokoladą ir alyvuoges. Ir mėgstu visur būti.

VU SA inform.

Narystės mokestis: kiek, kam ir, svarbiausia, už ką?

Ar prisimeni, kaip ėjai registruoti savo dokumentų po

nuostabios naujienos, kad esi priimtas studijuoti Vilniaus

universitete? Pirmą kartą pamatei, kur teks praleisti ket­

verius artimiausius savo gyvenimo metus, susipažinai su Audrius RADZEVIČIUS

Narystės mokestis Kai klojai ant stalo dešimties litų kupiūrą, tikriausiai manei, kad aukoji juos šventam tikslui.

Vėliau prisiklausei visiškai realy­ bės neatitinkančių gandų, kad at­ stovybėje yra „plaunami“ pinigai, už kuriuos jos aktyviausi nariai statosi namus, perka prabangius automobilius ir maudosi piniguo­ se. Nuo tada piktai grieži danti­ mis, kad ir tavo „paaukoti“ pini­ gai nutekėjo neaiškiais kanalais.

Bet ar prisimeni faktą, kad mokė­ damas pinigus pasirašei registra­ cijos lape? Tie asmeniniai mokė­ jusiųjų duomenys neatsidūrė Ka­ riotiškių sąvartyne, o yra atstovy­ bėje - suvesti į kompiuterinę duo­ menų bazę, kuri artimiausiu me­ tu turėtų pradėti veikti.

Moki tik kartą per 4 metus Minėtosios žavios merginos rinko ne aukas kokiam nors Ty­ ros meilės frontui ar lėšas naujam televizoriui pirkti. Sumokėjai na­ rystės mokestį, kuris nukeliavo į VU SA biudžetą ir buvo išleistas organizuojant įvairius renginius, vykdant tarptautinius projektus,

rengiant sporto varžybas, galų gale perkant popierių ir rašiklius, kad būtų tinkamai ginamos tavo teisės, teikiami pasiūlymai keisti Studijų nuostatus, administruojamas sti­ pendijų fondas. Tavo sumokėti pi­ nigai jau seniai atsipirko su kaupu.

Be to, atstovybėje tavo labui dir­ bantys žmonės negauna jokio atly­ gio. Įvertinus tai, kad darbo diena atstovybėje kartais trunka ir visas 24 valandas, pagalvok, už kokią su­ mą tau yra atliekama darbų. O na­ rystės mokestį moki juk tik vieną kartą per ketverius metus.

Kas tau iš to?

Duomenų bazė, kurioje įvesti sumokėjusiųjų VU SA narystės mokestį duomenys, laukia, kada ja bus pradėta naudotis. Kas tau iš to, kad sumokėjai tuos dešimt litų?

Pirkdamas bilietus į studentiškus renginius mokėsi gerokai mažiau.

Galėsi naudotis kitomis nario pri­ vilegijomis, specialiais pasiūlymais tik VU SA nariams. Įvedus tavo duomenis bus patvirtinta, kad esi susimokėjęs narystės mokestį, ir dalyvausi renginiuose pigiau, liku­ sius žvangančius galėsi išleisti ki­ tur, o tuo tarpu tavo draugai, ne­ mokėję narystės mokesčio, dėl vė­ luojančios stipendijos bus privers­ ti praleisti studentiškų linksmybių vakarus. O kas žino, gal tada jie pra­

ras galimybę susirasti naujų puikių draugų, o gal net pražiopsos savo antrąją pusę?

Daugiau pinigųdaugiau naudos VU SA metinis biudžetas sie­ kia vos 200 tūkst. litų. Už tiek vi­ siems „atstovybininkams“ namų tikrai nepripirksi. Paskaičiuoki­ me, jei VU yra apie 24 tūkst. stu­ dentų, tai kiekvienam netenka nė dešimties litų, už kuriuos yra gi­ namos jo teisės ir organizuojami laisvalaikio renginiai. Ar 10 litų daug? Ne. Todėl ir narystės mo­ kestis - 10 litų ketveriems me­ tams - yra juokingai mažas. Net jeigu 5 tūkst. pirmakursių visi iki vieno sumokėtų narystės mokes­ tį, tai tesudarytų 50 tūkst. litų per metus. Už tiek išeitų surengti Rugsėjo 1-osios koncertą ir atsto­ vybė galėtų išeiti atostogų iki kitų metų, nes paprasčiausiai nebūtų net už ką įsigyti rašymo priemo­ nių projektams rašyti.

Skandinaviškas pavyzdys Skandinavijoje studentų orga­ nizacijos labai panašios į VU SA. Tiek savo struktūra, tiek savo tiks­ lais. Skirtumas tik toks, kad ten 80 proc. metinio biudžeto sudaro pinigai, surinkti už narystę. Jiems

keliais būsimais studijų draugais, pirmą kartą susidūrėt su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe (VU SA). Ir

galbūt žavių, draugiškų merginų įkalbėtas sumokėjai de­

šimties litų VU SA narystės mokestį? Dabar tikriausiai manai, kad tie pinigai seniai „atsigulė" „niekšų atstovy-

bininkų" kišenėse? O kaipgi yra iš tikrųjų? nereikia kreiptis kažkur dėl papil­ domo finansavimo ar ieškoti ko­ mercinių rėmėjų. Visos kasdieni­ nės veiklos pagrindas - pajamos iš narystės mokesčio. Švedijoje studentų atstovybės administruo­ ja patalpas, kuriose apgyvendina­ mi studentai, valgyklas ir net nak­ tinius klubus. Kad tų atstovybių nariai juose lankosi už mažesnę kainą, yra savaime suprantama.

Konstatuokime faktą, daugiau pi­ nigų atstovybėje - daugiau tvarkos studentų gyvenime. Pagalvokite, kas geriausiai žino, kaip sutvarkyti griūvantį „baraką“, jei ne tie, ku­ rie jame gyvena?

Studentiškas gyvenimas ateityje Galbūt dar ir toli ta diena, kai ir VU SA turės savo naktinius klu­ bus ar valgyklas, tačiau kiekvieną

dieną organizacija vis stiprėja, įgauna daugiau įtakos Universite­ to valdyme. Kodėl gi nepradėti da­ bar ir nepadėti pamatų tam, kad kitos kartos jau gyventų tvarkin­ guose bendrabučiuose, valgytų sveiką ir skanų maistą malonioje aplinkoje, linksmintųsi studentiš­ kuose naktiniuose klubuose?

Skamba kaip utopija? Pasiklaus­ kite švedų, ir jie jums atsakys, kad ir jie taip iš pradžių manė.

Turi pats nuspręsti Mokėti ar ne narystės mokes­ tį - sprendžiate tik jūs patys. Iš jū­ sų niekas tų pinigų „neišmušinės“ prievarta, ir niekas už juos neva­ žiuos ilsėtis į Havajus. Tik nuo jū­ sų priklauso, kokį studentišką gy­ venimą norite matyti: su studento svariu vaidmeniu ar be...

VUSA informaciją parengė Audrius RADZEVIČIUS laikrastis@vusa.lt

8

Universitas Vilnensis

2004 m. vasaris

Matematikos ir informatikos fakultete

Apklausos fakultete: būtinas kokybės Po sesijos - į Meksiką! indikatorius ar sugaištas laikas?

Ne kartą per semestrą MIF studentams duodamos pildyti įvairių apklausų anketos. Apklausos daromos tam, kad būtų išsiaiškinta, ar fakultete yra laikomasi Vilniaus universiteto Studijų nuo­ statų, ar veiksminga MIF Studentų atstovybės veikla.

Svarbiausios iš visų vykdomų yra apklausos įvairiais akademiniais klausimais. Jų rezultatai yra svariausi argumentai oficialiuose pokalbiuose su dėstytojais. Šiais pokalbiais bandoma pa­ siekti, kad studentai gautų viską, kas jiems priklauso pagal Vilniaus universiteto Studijų nuostatus.

Yra dėstytojų, kurie dirba su studentais nesilaikydami Studijų nuostatų, ir studentai dažnai nuo to nukenčia. Išaiškinti tokį dėstytojų elgesį padeda apklausos „Pirmoji paskaita" bei „Pedagogiškiausias dėstytojas".

Gabrielė MOCKUTĖ, pr@mifsa.lt Pagrindas apeliacijoms Per „Pirmosios paskaitos“ apklausas (jos vykdomos kiek­ vieno semestro pradžioje) su­ rinkta informacija padeda stu­ dentams rašant apeliacijas. Pa­ vyzdžiui, dėstytojas per egzami­ ną ar įskaitą turi laikytis tik tų reikalavimų, su kuriais studen­ tus supažindino per pirmąją pa­ skaitą. „Pirmosios paskaitos“ apklausa padeda išsiaiškinti, ku­ rie dėstytojai šito nesilaiko. Jei dėl to nukenčia studentas, jis tu­ ri tvirtą pagrindą rašyti apeliaci­ ją ir yra didelė tikimybė, kad ape­ liacija bus patenkinta. „Pirmosios paskaitos“ ap­ klausos rengiamos centralizuotai, VU SA būstinėje. Jas pildo visų VU fakultetų studentai, skaičiuo­ jami bendri rezultatai.

„Pedagogiškiausio dėstytojo“ apklausa kol kas yra eksperimen­ tinė. Jos paskirtis - išsiaiškinti studentų požiūrį į įvairius dėsty­ tojus bei tokio požiūrio priežas­ tis.

Orientyras renginių organiza­ toriams ir kuratoriams MIF Studentų atstovybės efektyvios veiklos pavyzdys - kas­ met gerėjanti kuratorių progra­ ma. Šių metų apklausos rodo, kad

kuratorių darbu patenkintų pir­ makursių yra daugiau nei praėju­ siais metais. Tokios teigiamos ten­ dencijos priežastis - praėjusių metų apklausų rezultatai, paska­ tinę pakoreguoti kuravimo siste­ mą.

Apklausos, vykdomos po įvai­ rių renginių, parodo, ar teisinga kryptimi einama ruošiant įvairias šventes. Organizatoriai kasmet įgyja vis daugiau patirties, nes daugiausia iš apklausų sužino, kas

patiko lankytojams ir kas ne, ir į tai būtinai atsižvelgiama organi­ zuojant kitą renginį.

Užpildyti anketas bus maloniau

Nors apklausos ir ypač jų re­ zultatai yra svarbūs studentams, tačiau ne visada anketos noriai pildomos. Tai priklauso nuo pa­ čios anketos ir nuo to, kada ji yra duodama pildyti. Per sesiją ar se­ mestro pabaigoje išdalytos anke­ tos pildomos vangiausiai.

Studentams sunku suvokti, kam apklausos reikalingos. Daro­ ma klaida, kad apie apklausas ne­ pranešama dideliais, aiškiai paste­ bimais plakatais, kuriuose būtų paaiškinti apklausos tikslai ir kur bus naudojami jos rezultatai.

Apklausos dažniausiai orien­ tuojamos į pirmakursius. Jie iš ku­ ratorių daugiausiai sužino apie ap­ klausų paskirtį ir svarbą, tad pil­ do anketas aktyviau nei vyresnių kursų studentai. Be to, didelė da­ lis MIF studentų, pradedant tre­ čiakursiais, dirba ir retai atvyksta į fakultetą.

Vasario mėnesį planuojama MIF SA nariams surengti apklau­ sų sudarymo bei jų rezultatų pa­ teikimo seminarą. Apmokymus ves šios srities specialistas, kuris dėstys, kaip reikia sudaryti ir pa­ teikti anketą, kad ją apklausiama­ sis mielai užpildytų. Tikimasi, kad po šio seminaro apklausų an­ ketos bus sudaromos taip, kad MIF studentai noriai jas pildys.

Jau ne už kalnų Šventas Valentinas!

Nuo seno žmonės kuria meilės eliksyrą, pasitelkdami visas alchemijos žinias. Šiais metais tai padaryti bandys Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakulteto studentai.

Kas dar, jei ne chemikai, žino, kaip chemiją paversti alchemija, matematikai - kaip paskaičiuoti tikslias proporcijas, o informatikai - sumodeliuoti ir įvertinti galimus padarinius. Šv. Valentino dienai studentai ruošiasi entuziastingai, todėl švęsti pradėsime nuo pat ankstaus ryto.

Vasario 13 dieną prieš paskaitas Matematikos ir informatikos bei Chemijos fakultetuose galėsime išgirsti pirmuosius šventinės muzikos akordus. Visų atėjusiųjų lauks dovanos - Valentino širdelės, o merginų - dar ir raudonos rožės. Per pertraukas skambės romantiška muzika ir bus dalijamas meilės paštas. Vidurdienį MIF ir ChF kiemelyje bus vaišinama karšta „Meilės“ arbata, vyks smagūs konkursai, kuriuose galima laimėti puikių prizų.

Vakarinė renginio dalis vyks Chemijos fakultete, prasidės 19 vai. Žinoma, Šv. Valentino naktis žada

daugybę staigmenų ir siurprizų. Reginio organizatoriai garantuoja nepamirštamą vakarą. Lankytojų lauks šie malonumai: meilės žaidimai, merginų bei vaikinų aukcionas, galimybė pasveikinti draugą ar draugę ir dar keletas paslaptingų atrakcijų. Vakarą vainikuos pikantiškas viliotinis.

Sausio 27 d. sesiją pabaigę VU studentai ir ne tik jie turėjo galimybę aplankyti visą Lotynų Ameriką: pasišokti Brazilijoje, atsigaivinti Meksikoje, bendrauti su draugais Čilėje. Palmės, jūra, saulėtas dangus - ir visa tai per MIF studentų surengtas sesijos pabaigtuves.

Jurgita BUTANAVIČIŪTĖ, bjurrrga@one.lt Manote, tokie dalykai neįmano­ mi? Viskas įmanoma! Tereikia daug fantazijos, energijos ir noro. Matyt, šių dalykų netrūko dideliam būriui MIF studentų, nes jie šaltą ir žvarbų antradienio vakarą surengė nuosta­ bų vakarėlį, pavadintą „EI Latin baila noche“ („Lotyniškų šokių nak­ tis“). Sesijos pabaigos proga organi­ zuoto renginio tema buvo Lotynų Amerikos kultūra ir tradicijos.

Veiksmas vyko populiariame naktiniame klube-restorane „Termi­ nalas“ (Vokiečių g. 2), kuriame yra daug sąlyčių. Studentai buvo origi­ nalūs ir kiekvienai iš jų sugalvojo pa­ vadinimą. Didžioji šokių salė tapo „Brazilija“, mažesniosioms prilipo „Čilės“, „Bolivijos“, „Ekvadoro“ ir kiti vardai. Buvo smagu, kad atski­ rose patalpose girdėjosi skirtinga muzika, todėl vakarėlio dalyviai ga­ lėjo leisti laiką ten, kur skambėjo jiems labiausiai patinkanti.

Vakarėlio „EI Latin baila noche“ kirpėjų stilisčių darbo vaisius

Vaikinai netgi rungėsi, kuris savo panelei padainuos gražesnę serena­ dą. Ten surengtas ir barmenų šou, kurio metu, skirtingai nei per tre­ niruotes, nebuvo sudaužytas nevie­ nas butelis. Vakarėlį pagyvino ir įspūdingas ugnies spjaudytojas.

Organizatorių sesija nenukentėjo

Vakarėlis vyko spalvingai ir išradingai papuoštame klube. Ko Vakarėlio svečiai tik čia nebuvo: palmės, raudo­ nenuobodžiavo nos merginų skulptūros iš me­ Per renginį vyko daug įvairių ak­ džio, vasariški piešiniai ant sie­ cijų ir konkursėlių. Norintieji galė­ nų. .. Vienoje iš salių rodyti eg­ jo pasidaryti „latina“ šukuoseną, pa­ zotiški šiltųjų kraštų vaizdai. Be­ sidžiaugti piešiniais ant kūno. Šiam je, dalis linksmų piešinių, kurie reikalui buvo pakviesti grožio rei­ puošė sienas, buvo skurti vaikų kalus išmanantys žmonės: dvi kir­ darželio, įsikūrusio netoli fakul­ pėjos stilistės bei vaikinukas, tapan­ teto, auklėtinių.

Vaikučių auklė­ tis ant kūno. tojos buvo labai draugiškos ir nu­ Ryškiausias Lotynų Amerikos sprendė paremti vakarėlį deko ­ kultūros bruožas yra ugningi, aistrin­ racijomis. Klubo svečiai neliko gi šokiai. Vakarėlio organizatoriai to abejingi ir su šypsena grožė­ nepamiršo ir pakvietė tris šaunias šo­ josi spalvingais tolimų kraštų kėjas iš šiuolaikinių peizažais. šokių grupės Renginio „Žvaigždžių takas“. idėjos pradėtos Žavios panelės ne brandinti dar tik parodė progra­ prieš Kalėdas, o mą, bet ir pamokė ruošiamasi buvo kitus, kaip reikia per sesiją. Reikia taisyklingai šokti. Žinoma, dau­ pasidžiaugti, kad guma vakarėlio da­ daugumos šių lyvių ir patys buvo darbščių studen­ neblogi šokėjai. tų mokslai nenu­ Siekiant išaiškinti kentėjo. geriausius, sureng­ Didžiausias tas ne vienas šokių ačiū MIF Studen­ konkursas. Nugalė­ tų atstovybei bei tojai gavo keistų, Ekonomikos ir bet linksmų prizų.

Gamtos mokslų Pavyzdžiui, laimė­ fakulteto studen­ jusių porų mergi­ tams, kurie suma­ nos buvo apdova­ nė ir organizavo notos bananais, o šį karštą vakarėlį. vaikinai mėgavosi Puiku, kad yra or­ kvietimais į solia­ ganizuotų, kūry­ riumą. bingų ir labai Daug įvairių „ Žvaigždžių tako “šokėjos ne linksmų stu­ žaidimų vyko tikpačios šoko, bet ir mokė šokti dentų! „Meksikos“ salėje. vakarėlio svečius Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybė Naugarduko g. 24; tel. 2336027, ei. paštas mifsa@mifsa.lt Rengė Gabrielė Mockutė, ei. paštas pr@mifsa.lt

2004 m. vasaris

9

Universitas Vilnensis

_______ Tema

VU studentų, išvykstančių dirbti į JAV, pasiskirstymasjragal fakultetus

Studentų „emigraciją“ bandoma stabdyti nuobaudomis Studentams dirbti ir keliauti JAV siūlančių firmų grafikai nesuderinami su VU dieninių studijų kalendoriumi: studentų vasaros atostogos trunka du mėnesius, o populiari programa „Work and Travel USA"(„Dirbk ir keliauk JAV") siūlo iki keturių mėnesių dirbti ir vieną mėnesį keliauti. VU Studijų skyriaus vedėja Jūratė KARALIŪNIENĖ teigia, jog į užsienį dažniausiai važiuoja tie, kurie turi užtektinai pinigų. Sutikime, kad yra daug darbo užsienyje pliusų - studentai pamato pasaulį, geriau išmoksta užsienio kalbą, įgyja bendravimo, verslo įgūdžių. Universiteto vadovybė ir fakul­ tetų vadovai, anot J. Karaliūnienės, yra prieš tokią studentų „emigraciją" - studentai papildomai trukdo dėstytojus, kad šie paankstintų sesiją, išvažiuoja maždaug trečdalis antro trečio kurso studentų ir visi grįžta ne laiku, t. y. vėliau nei rugsėjo pirmąją. Kai kurie net pasilieka Amerikoje. durkis 8 ir daugiau balų. Iki birže­ lio 15 d. išlaikę pavasario sesiją stu­ dentai Amerikoje gali praleisti ne daugiau kaip 3 mėn., kad grįžę spė­ tų atlikti laboratorinius darbus.

Vienas mūsų fakulteto studentas Laiku negrįžę drausminami grįžo spalio 10 d., todėl buvo iš­ nuobaudomis brauktas iš sąrašų. Jis kartos kursą Kiekvienas fakultetas savaip ir mokės už studijas“, - sakė drausmina nespėjusius laiku sugrįž­ doc. dr. Jurgis Storasta. Vėluojan­ ti iš kelionių studentus. Štai Teisės čių grįžti į Lietuvą Fizikos fakulte­ fakulteto dekanas doc. dr. Vytautas te tik vienetai.

Nekrošius - nors jis ir sutinka, kad Kiekviena darbo savaitė JAV reikia sudaryti galimybes studen­ aukso vertės tams išvykti į užsienį, bet jie turi grįž­ „Tarptautinių jaunimo maiti vėliausiai iki rugsėjo 15 d. Šiemet nų“programų direktorius Linas laiku negrįžusiems TF studentams Leonovas sako, jog įvairiuose uni­ buvo parašyti papeikimai, metus ga­ versitetuose yra skirtinga tvarka, ir liojantys kaip nuobaudos., Jeigu ki­ kiekvienas studentas turi prie jos tą rudenį studentai negrįš laiku, pa­ derintis. „Jei universitetas išleidžia peikimų nebeužteks. (Naujuose tik dviem mėnesiams, tai studen­ VU Studijų nuostatuose nurodo­ tas ir turėtų sugrįžti iš JAV po dvie­ mos nuobaudos, kurios gali būti jų mėnesių. WT USA programa yra skiriamos studentams ir klausyto­ JAV Vyriausybės programa, ir vien jams: pastaba, papeikimas, griežtas dėl to, kad VU yra kitokia tvarka, papeikimas, pašalinimas iš Univer­ niekas nekeis programos trukmės. siteto-aut. past.) Manau, teisinin­ Juolab kad programa leidžia būti kams dukart kartoti nereikia, šįmet JAV ir du mėnesius.“ TJM progra­ jie sugrįš iki rugsėjo 15 d.“, - sakė mų direktorius apgailestavo, kad iš Teisės fakulteto dekanas. Beveik universitetų negauna jokių atsilie­ pusė dabartinių III ir IV kurso bu­ pimų, nusiskundimų ar pasiūlymų. simųjų teisininkų vasarą buvo išvy­ VU studentai sudaro apie 30-35 kę dirbti į JAV. Daugelis jų grįžo proc. visų išvažiuojančių TJM stu­ laiku. Doc. dr. V. Nekrošius neigė, dentų pagal WT USA programą. jog Teisės fakulteto studentai grįži­ Dr. Pranas Brūzga, Pasaulio lie­ mo terminą sužinojo tik gegužės pa­ tuvių centro Tarptautinių studentų baigoje, kai dauguma jau buvo pasi­ ir jaunimo programų vadovas, aiš­ rašę sutartis: „Studentų ir dekanato kina: „WT USA programos taisyk­ susitikimai vyksta kas mėnesį arba les ir trukmę apibrėžia JAV Vals­ du. Jie sužinojo tai daug anksčiau“. tybės departamentas. Kiekvienas Teisės fakulteto studentai, anot de­ WT USA dalyvis turi pasirinkti kano, Amerikoje nepasilieka, nes jų programos trukmę pagal savo uni­ profesija perspektyvi ir Lietuvoje jie versiteto leidžiamą atostogų truk­ nesunkiai randa darbą. mę arba vėliausią leidžiamą grįži­ Fizikos fakulteto prodekanas mo terminą. Dalyvavimas progra­ dr. doc. Jurgis Storasta teigiamai moje neatleidžia nuo pagrindinių žiūri į studentus, vasarą išvažiuo­ studento pareigų universitete, vė­ jančius dirbti į JAV. „Išvykti lei­ luojantys grįžti studentai rizikuoja džiame tiems, kurių pažymių vi­ prarasti valstybės finansuojamą vietą, stipendiją ar net stu­ dento statusą. Daug WT USA dalyvių iš Lietuvos dirba JAV 2-3 mėnesius, pa­ keliauja JAV savai­ tę ar net ir visai ne­ keliauja ir skuba at­ gal į Lietuvą tęsti studijų. Daugelyje JAV kurortinių vie­ tovių vasaros sezo­ no turistų antplūdis būna maksimalus nuo birželio pabai­ gos iki rugsėjo pra­ džios, tad ir 2 mė­ nesių sezoninio darbo trukmė darbdaviams aktuali.

Studentas pats iš anksto turi derinti galimą maksimalią ir minimalią darbo trukmę su darbda­ viu arba su rėmėju, siūlančiu darbą.

Jovita Mikalkėnaitė JA V tvarkė butus Gaila, kad trumpos

Laura GINTALAITĖ, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentė

2%

■ Teisės □ Tarpt. Sant. ir politikos 3% ■ Ekonomikos 21%

□ Medicinos 2%

■ Matematikos ir informatikos 10%

□ Filologijos 8%

□ Filosofijos 6%

■ Komunikacijos 5%

□ KHF 21%

■ Fizikos 5%

■ Istorijos _ 4%

□ Gamtos mokslų 3%

VU studentų vasaros atostogos kar­ tais apriboja jų galimybes rinktis darbą JAV. Manau, kad kiekviena universiteto leista darbo savaitė stu­ dentui yra aukso vertės. Daugiau va­ sarą užsidirbęs studentas lengviau sprendžia savo studijų Lietuvoje fi­ nansavimo bei pragyvenimo pro­ blemas. Darbo, kalbos, kultūrinė bei savarankiškumo patirtis, įgyta per kelis mėnesius JAV, naudinga tolesniam išsilavinimui, karjerai, savo verslo pradžiai.“ Tarp išvyku­ sių pagal WT USA programą su Pasaulio lietuvių centro pagalba 2003 m. vasarą VU studentai su­ darė apie 21 proc.

Jovita Graužinytė (dešinėje) prie Niagaros krioklių „East West Consulting“ direk­ torė Joana Cironkaitė sakė, kad studentams. Tačiau norime, kad stu­ siog gaila, kad žmonės užkerta sau apie 25-30 procentų II ir III kurso dentai vyktų pas patikimus darb­ kelią kada nors vėl aplankyti JAV. studentų, išvažiuojančių per EWC, davius ir patenkinti grįžtų į Lietu­ Studentai naudojasi JAV advokatų studijuoja VU. „Minimali progra­ vą“. paslaugomis ir kreipiasi į JAV Vy­ mos trukmė yra 2,5 mėn. Niekas riausybę dėl vizos statuso pakeiti­ neverčia studentų pasilikti JAV il­ Studentų nuomonė apie darbą mo. Taip jie gali iki pusės metų le­ giau. Kitų universitetų atstovai ne­ ir keliones JAV galiai pabūti laiko to pro­ Trečiakursės Jovita Mikalkė­ JAV, tačiau blema“, - sa­ naitė, Teisės fakulteto studentė, ir Studenčių patarimai besiruo­ ko direktorė. sugrįžę į Lie­ Rūta Rudaitytė, studijuojanti sta­ šiantiems važiuoti į JAV pagal „VVork tuvą daugiau Studentai tistiką, važiavo su PLC pagalba ir and Travel USA" programą. niekada ne­ yra linkę JAV šią vasarą dirbo pagal „ Work • Prieš išvažiuodami kuo daugiau gaus vizos, patys ieškoti and Travel USA“ programos po­ bendraukite su darbdaviu, tar­ taip pat ir jų darbo JAV rūšį IN-WT-B (Independent Plakitės dėl gyvenimo ir darbo sąšeimos nariai.

Taip teigia cement Service). Milda NaimolygųKai kurie visų kalbintų naitė, žurnalistikos specialybės • Pasidomėkite, kokių lankytinų studentai ati­ firmų atsto­ studentė, į JAV važiavo su PLC objektų yra vietovėje, į kurią ke­ džiai nesi­ vai.

Anot pagalba, pagal „Council“ porūšį. tinate važiuoti. klauso, kas TJM progra­ Jovitai Graužinytei, studijuojan­ • Pasiimkite kuo mažiau daiktų, pasakojama mų direkto­ čiai bibliotekininkystę ir infor­ nes parsivešite dvigubai. Tačiau per semina­ riaus Lino Le­ maciją, išvykti į Ameriką padėjo tai priklausys ir nuo to, kiek lais­ onovo, susira­ rus, neskaito firma „East West Consulting“. vo laiko turėsite. jiems duotos dęs darbą pats Su kokiomis problemomis stu­ • Pravartu pasiimti maisto savai ­ medžiagos. turi šiek tiek dentai susidūrė išvykdami ir nuvykę tei.

Dėl to nuvy­ daugiau lais­ į JAV? • Įdėmiai perskaitykite sutartis, kę į JAV jie vės, nes pagal Jovita M.: „Nebuvo reguliaraus kurias pasirašote. kartais neat­ programą gali­ darbo laiko. Dažniausiai lik vaka­ ma pakeisti lieka visų bū­ re sužinodavau, reikės kitą dieną tinų procedū­ darbdavį, jei, dirbti ar ne”. rų ir rizikuo­ pavyzdžiui, Rūta: „Beveik visą naktį, kai at­ „nesutampa vadovo ir studento cha­ ja pažeisti savo legalų statusą vykau į JAV, vaikščiojau lauke pa­ JAV. Tokiais atvejais tenka ban­ rakteriai“. Aišku, yra tam tikra lei vandenyną, nes viešbučio sargas dyti su jais susisiekti įvairiais bū­ darbdavių keitimo procedūra. Jei miegojo”. darbą suranda rėmėjai, keisti darb­ dais“, - teigė Linas Leonovas.

Milda: „Neefektyvu ieškoti dar­ Pasaulio lietuvių centro tarp­ davį įmanoma tik sutikus pačiam bo siuntinėjant laiškus JAV fir­ tautinių studentų ir jaunimo pro­ darbdaviui ir rėmėjams. moms, nes darbdaviai nenori gauti gramų vadovas sakė, jog didesnių Dr. Pranas Brūzga sakė, jog Pa­ tiek daug laiškų, o studentas pra­ problemų su studentais neturėjo. saulio lietuvių centras gali pasiūly­ randa daug laiko“. „Mūsų partneriai JAV (CIEE ir ti darbą JAV tiems, kurie per mė­ Jovita G.: „Daug nervų kainuo­ INTRAX) prižiūri dalyvius JAV nesį kitą praranda entuziazmą ra­ ja paankstinta sesija. Iš darbdavio visą programos trukmę, suteikia šyti krūvas laiškų, ir tiems, kuriems laišką gavau tik tada, kai jau buvau nemokamą telefono ryšį visą pa­ susirasti darbą susirašinėjant nepa­ Niujorke“. rą, kad studentas galėtų konsultuo­ vyksta. PLC šią žiemą rengia net Per kiek laiko Lietuvoje studen­ tis, prašyti pagalbos ypatingais at­ tris darboviečių muges Lietuvoje, tas gali uždirbti tiek, kiek per vasarą vejais. Kartais kyla nedidelių pro­ kuriose JAV darbdaviai ir rėmėjų JAV? blemų. Pavyzdžiui, studentas su­ atstovai galės pasiūlyti darbą ke­ Rūta: „Mano paskaičiavimais, maišė datas ir neišskrido iš Lietu­ liems šimtams mūsų WT USA jei studentas mokosi ir dirba vidu­ kandidatų. Darbo pasiūlymą mu­ vos tą dieną, kuriai bilietas buvo tinišką darbą, žinoma, be etato, nes rezervuotas, dvi studentės Vil­ gėje galima gauti per vieną dieną ar jam ir mokytis reikia, tai, tarkim, niaus oro uoste atsiimdamos bi­ net per valandą kitą. per metus ar pusantrų. Dirbant se­ lietus netyčia jais susikeitė. PLC Maždaug 40 proc. studentų, iš­ zoniniu darbininku, pavyzdžiui, ir rėmėjai padeda studentams iš­ važiuojančių per EWC, pageidau­ padavėju, Palangoje, prireiktų tik spręsti įvairias problemas, neaiš­ ja, kad darbo ieškotų organizato­ kokių 5-6 gražios vasaros mėne­ kumus“, - aiškino dr. Pranas Brūz­ rius JAV. sių“.

Studentų problemos gaMilda: „Žemiausios kvalifika­ EWC direktorė teigė, kad stu­ galvosūkis firmoms cijos darbuotojas JAV uždirba tris dentai bando falsifikuoti darbo pa­ TJM programų direktorius sa­ kartus daugiau nei Lietuvoje“. siūlymus: „Mes juos tikriname ir kė, jog daugiausia problemų suke­ netinkamus ar netikrus pasiūlymus lia tie, kurie sugalvoja laiku negrįž­ Nuotr. iš asmen. albumo atmetame. Tai, aišku, nepatinka ti į Lietuvą. „Jų nėra daug, bet tie­

10

Universitas Vilnensis

2004 m. vasaris

Studijų kokybė

Studentai mokės už galimybę sportuoti Sausio 23 dieną įsigaliojo naujieji Sveikatos ir sporto centro (SSC) įkainiai. Juos po ilgų svarstymų bei derybų su VU SA patvirtino Senato komisija. Dabar 25 procentus nustatytos sumos už naudojimą­ si SSC paslaugomis studentai turės sumokėti patys. Likusią išlaidų dalį padengs Universitetas. Naująjį sprendimą studentams mokėti už galimybę sportuoti komentuoja vieni iš jo autorių.

Prof. habil. dr. Jonas Petras JANKAUSKAS, Sveikatos ir sporto centro direktorius: „Kainos nesikandžios“ „Prieš kelerius metus už visas paslaugas Universitete studentams reikėjo mokėti, nors tie įkainiai ir nebuvo dideli. Dabartinį sprendimą lėmė Sveikatos ir sporto centro fi­ nansinė padėtis. Pernai ir užpernai VU buvo radęs galimybių padaryti taip, kad visos paslaugos Sveikatos ir sporto centro studentams būtų ne­ mokamos. Šiemet centro finansinė padėtis sunkesnė. Visi dar nuo so­ vietmečio įpratę, jog už nieką nerei­ kia mokėti. Tačiau kiekviena pa­ slauga kainuoja“, - aiškino prof. J. P. Jankauskas. Anot jo, Uni­ versiteto Sveikatos ir sporto centras, turėdamas dideles sporto bazes, ku­ rių išlaikymas kainuoja nemažus pi­ nigus, stengiasi, kad kokybė gerėtų, o tam reikia lėšų. Buvo ieškoma bū­ dų, kaip tas kainas sumažinti. Su­ rastas kompromisas, kad studentai sumokės tik simbolinę kainą - 25 procentus nustatytų įkainių. „Jei atvirai, tai aš primokėčiau tiems studentams, kurie, suprasda­

mi sporto svarbą, ateina sportuoti, o sportuojantiems premijas dar skir­ čiau. Deja, situacija yra tokia. Tai ne mano išgalvota pozicija. Aš visada esu studentų pusėje, nes jie - mano gyvenimas. Situacija nėra labai skausminga. Kainos nesikandžios.

Surinkti pinigai bus skiriami spor­ to bazių priežiūrai ir SSC teikia­ moms paslaugoms gerinti“, - tiki­ no Sveikatos ir sporto centro direk­ torius.

Jei sportuoti sumanys grupe­ lė žmonių, ji turės pateikti paraiš­ ką, pasirašytą fakultetų vadovų, nes 75 procentus įkainių galės su­ mokėti fakultetai. Tuomet su tais dokumentais bus išduodami lei­ dimai sportui: individualūs ar grupiniai.

Artūras BARTAŠIŪNAS, VUfi­ nansų direktorius: „Šiam pasauly nie­ ko nėra nemokamo“ „Sveikatos ir sporto centras yra padalinys, kuris pats negali išsilai­ kyti. Jį Universitetas privalo nuolat dotuoti. Tam, kad išsilaikytų ir pa­ gerintų savo padėtį, SSC buvo pri­ verstas kelti įkainius: kad išgyven­ tų, išlaikytų savo darbuotojus. Be to,

Nusirašinėjantys studentai - nematomi?

Sąžiningai besimokantys studentai nemato perspektyvų studijuoti Gamtos mokslų fakultete Sesija - žinių patikrinimas Pasibaigė tas košmaras - sesi­ ja, kuri, kai kurių studentų akimis, yra pats baisiausias dalykas pasau­ lyje. Kodėl studentai bijo sesijos?

Juk tai papraščiausias žinių patik­ rinimas, kai gali įvertinti savo ga­ limybes, sugebėjimą manipuliuo­ ti žiniomis, galų gale šaunumą. Aiš­ ku, kiekvienas blogiau besimo­ kantis studentas dėl to patiria stre­ są, nes po sesijos gali tekti mokėti už mokslą. Tačiau tokia mūsų stu­ dijų sistemos tvarka. O kad tai ne­ taptų realybe, studentai neriasi iš kailio. Pasitaiko ir mėgėjų nusira­ šinėti.

Nusirašinėjimas populiarus Ar dėstytojai kada nors pagal­ vojo, kodėl merginos į egzaminą at­ eina su sijonais? Jei dar kas nors

nežino - po jais labai patogu paslėp­ ti visą šūsnį „špargalkų“. „Laisvųjų rankų įranga“ - viena iš populiarių nusirašinėjimo formų. Ir visa tai, kad apgautum save ir dėstytoją. Pagaliau didėjant reikalavimams egzamino neįmanoma išlaikyti, jei nenusirašinėsi. Pikčiausia, kad dauguma dės­ tytojų mato nusirašinėjančius ir ne­ siima jokių priemonių- tarsi jų ne­ matytų. O gal mokėjimas nusirašyti -investicija į ateitį?

Gal bloga studijų sistema?

Kyla klausimas, gal mūsų stu­ dijų sistema pasenusi, nors ir esa­ me kandidatai j Europos Sąjun­ gą. Bet Gamtos mokslų fakulte­ te tos Vakarų dvasios nė su žibu­ riu nerasi, kalbant ne tik apie in­ ventorių, bet ir apie požiūrį į studijas bei studentą. Jau ne kar­

mokėti už galimybę sportuoti suma­ nyta dar ir tam, kad sumažėtų cen­ tralizuoto fondo išlaidos Sveikatos ir sporto centrui. Šiam pasauly nieko nėra ne­ mokamo. Jei norima pagerinti pa­ dėtį, reikia surinkti pinigų. Be to, kai ateini nemokamai, ir elgiesi nekaip. Juk čia ateina tūkstančiai studentų, nusiaubia viską ir nieko už tai nemoka“, - pirminį spren­ dimą apmokestinti SSC paslaugas komentavo A. Bartašiūnas. Anot jo, kainos ir buvo panašios, pasi­ keitė tik tai, jog 25 procentus pa­ slaugos kainos dabar turi mokėti studentai. Iš pradžių buvo suma­ nyta, kad už naudojimąsi SSC pa­ slaugomis studentai mokės 50 procentų, bet vėliau nusileista iki 25 proc. „Kodėl studentas, suau­ gęs žmogus, norintis sportuoti, tu­ ri tai daryti už dyka? Nieko nėra nemokamo. Kita vertus, gal ir ge­ riau, kad centras būtų nemoka­ mas, juk bet kuriuo atveju VU ski­ ria lėšų algoms, dėstytojams, eks­ ploatacinėms išlaidoms. Už visa kita SSC turi mokėti pats: įsigyti sportinio inventoriaus, pasirengti

tą rašyta apie Universiteto deka­ natus, raštinių ir kitų aptarnau­ jančių padalinių veiklą - atrodo, kad šios įstaigos sukurtos ne dėl studentų. Apšaukti studentus ir iš jų pasityčioti nevengia ir kai kurie dėstytojai. Iki tikro kolegiškumo ir bendradarbiavimo toli kaip iki horizonto. Vyrauja toks principas - dėstytojas „at­ kala“ medžiagą, studentai „iška­ la“ ir atsiskaito. Nėra jokio su­ dominimo ir susidomėjimo da­ lyku. Kažin, ar nors vienas stu­ dentas atsimena tai, ką „iškalė“ pirmame kurse? Gal tie milži­ niški informacijos kiekiai - pra­ timai atminčiai lavinti? Tiesa, vienas kitas dėstytojas lyg ir ke­ tina išmokyti studentus mąstyti per egzaminą, tačiau kodėl tuo neužsiima visą semestrą? Juk kelerius metus „kalęs“ studen­ tas tikrai netaps „minties galiū­ nu“ per vieną naktį. Be abejo, ži­ nių pagrindus turėti reikia, ta­ čiau kiek tai pritaikoma praktiš­ kai, gerai žino kiekvienas pagal specialybę įsidarbinęs studentas.

Kai tenka mokytis, kaip atlikti konkretų darbą, planuoti ekspe­ rimentą, analizuoti duomenis tada ir pasirodo šio išsilavinimo spragos. Tuomet tenka sau ir ki­ tiems pripažinti, kad „kalimas“ tiktai lavina atmintį, bet ne mąs­ tymą.

Užsienio universitetuose nenusirašysi Su panašiomis problemomis susiduria ir studentai, išvykę pa­ gal įvairias mainų programas į už­ sienio universitetus. Svarbiausia -jau minėta mąstymo problema, nes užsienio universitetuose pa­ syvų sėdėjimą paskaitose staiga

Norintys sportuoti studentai turės susimokėti užšalę

varžyboms ir 1.1.“, - aiškino finan­ sų direktorius. Dabar tai, ką stu­ dentams siūlo SSC, traktuojama ne kaip nuoma, o kaip paslaugų teikimas. Įkainiai buvo patvirtin­ ti ir anksčiau, bet nebuvo darbuo­ tojo, kuris būtų atsakingas už pi­ nigų surinkimą. Tuo dabar rūpin­ sis SSC vadybininkė Renata Valančienė. Žmonės turi pratintis už paslau­ gas mokėti. Jei studentas randa pi­ nigų alui, sportui jų taipogi ras“, komentavo A. Bartašiūnas.

Artūras ŠALTIS, VUSA vicepre­ zidentas socialiniams ir akademi­ niams reikalams: „ Tai administra­ cijos politika, kuriai aš nepritariu“ Kai buvo nuspręsta, jog stu­ dentai mokės 50 procentų nusta­ tytos kainos, VU SA tam spren­ dimui nepritarė. Mat naujųjų įkai­ nių su studentų atstovais niekas nederino. Vėliau vyko derybos ir

mokama dalis studentams buvo sumažinta iki minimalios sumos. „Manau, kad galima tvarkytis ki­ taip, ir tų mokesčių studentams neturėtų būti. Administracija ma­ no, jog sportas jau ne mokslo rei­ kalai, todėl ir reikia mokėti, o aš manau, kad Universitetas vis dėl­ to vientisas. Mano nuomone, sportas turėtų būti nemokamas, kaip ir prieš dvejus metus. Kai­ nos yra simbolinės, bet aš abejoju pačia sistema, kaip bus kontro­ liuojamas lėšų rinkimas. Dar ne­ aišku, kaip studentai reaguos, pa­ sipriešinimas būtų natūralus.

Nieko nemokamo nėra. Tai admi­ nistracijos politika, kuriai aš ne­ pritariu. Jei Universitetas yra vientisas kompleksas, lai ir būna vientisas be išskirtinių apmoka­ mų sričių“, - teigė A. Šaltis.

pakeičia seminarai, debatai. Šių darbų dėstytojas dažnai neprižiū­ ri ir nekontroliuoja, į jį kreipia­ masi tik tada, kai kyla kokių nors klausimų. Paskaitos sudaro tik nedidelę kurso dalį, nereikia fik­ suoti kiekvieno žodžio, nes išda­ lijamas iš anksto parengtas kon­ spektas. Štai Švedijoje, Lundo uni­ versitete, egzaminai laikomi na­ muose, jo metu leidžiama naudo­ tis literatūra ir vertinamos ne „iš­ kaltos“ žinios, o mokėjimas atsi­ rinkti reikiamą, naujausią infor­ maciją, sugebėjimas manipuliuo­ ti žiniomis ir spręsti konkrečias problemas, susijusias su specialy­ be. Nusirašinėjantis studentas pa­ prasčiausiai išmetamas iš univer­ siteto. Kita vertus, nelabai ką gali nusirašyti, nes klausimas reika­ lauja ne „sukramtyto“ vadovėli­ nio atsakymo, o mokslinių straipsnių analizės, diskusijų iš­ vadų, žodžiu, to, ką studijavai vi­ są semestrą. Skiriasi ir studentų požiūris į aukštąjį mokslą. Tik­ riausiai todėl, kad jie šimtu pro­ centu užtikrinti savo ateitimi ir įsitvirtinimu visuomenėje.

niekas netrukdo ir mūsų studen­ tams, bet stovėti nuolankiai nu­ leidus galvą ir laukti, kol Dievas numes iš dangaus stipendiją ar ge­ rą įvertinimą, daugeliui yra pato­ giau. Be to, dauguma studentų bi­ jo sakyti'dėstytojams savo nuo­ monę apie studijų kokybę ar teikti pasiūlymus dėl jų gerinimo, nes bijo susidorojimo.

Mūsų studentai bijo dėstytojų Atskira tema - studentų ir dėstytojų santykiai. Užsienyje dėstytojai ir studentai - tikri ko­ legos, kreipiasi vieni į kitus var­ dais. Ginantis darbus, nesisten­ giama studento „sudirbti“, o pa­ brėžiami jo darbo privalumai. Pa­ girtinas ir jų dėstytojų savikritiškumas. Semestro gale studen­ tai gauna anonimines anketas, kuriose jie įvertina paskaitas, se­ minarus ar lauko praktikas. Atsi­ žvelgiant j anketų rezultatus, ki­ tais metais kursas tobulinamas, kai kurių dalykų atsisakoma arba įtraukiami nauji. To paties daryti

Parengė OnaMACKONYTĖ

„Karjeros mugė" GMF ir MF studentų nesudomino Įpusėjus semestrui Gamtos mokslų fakultete buvo surengta „Karjeros mugė“. Kituose VU fa­ kultetuose per karjeros muges sa­ lės lūžo nuo studentų, o GMF į Didžiąją aulą susirinko vos tris­ dešimt žmonių. Ši mugė buvo or­ ganizuota kartu ir Medicinos fa­ kulteto studentams. Ką rodo toks žmonių skaičius? Gal Gamtos mokslų fakultete dėstomos dis­ ciplinos neatitinka darbo rinkos reikalavimų? Ar domisi GMF dėstytojai, kiek šį fakultetą baigu­ sių studentų įsidarbina pagal spe­ cialybę? Taip pat nelabai aišku, ką veikia GMF Studentų atstovybė.

Atstovybės ne tik turėtų organi­ zuoti renginius ir linksmybes, bet ir prisidėti pr ie studijų kokybės ge­ rinimo.

Panaši situacija yra ir kituose fakultetuose. Tačiau lazda turi du galus: kiekviename fakultete yra tikrai labai šaunių dėstytojų ir stu­ dentų, kurie tikrai studijuoja, yra ir tokių, kurie lengvai praslysta nusirašydami. Yra reiklių dėsty­ tojų, kurie to netoleruoja, yra dės­ tytojų, žiūrinčių į tai pro pirštus.

Sąžiningai besimokantieji dėl to patiria moralinę ir finansinę skriaudą. Ir nepadės čia jokie vie­ ni kitų skundimai - reikia keisti visą mokymosi sistemą.

Sportas______ J-------------------------------

Futbolo naujienos: naujas sezonas ir čempionatai Baigėsi 2003/04 mokslo metų pirmojo rato (rudens) Lietuvos studentų futbolo lygos čempionato varžybos. Vilniaus universiteto futbolo rinktinė užima IV vietą. Kol kas komandos žaidime pasi­ gendame stabilumo. Po gerai sužaistų varžybų su lygos lyderiais įvyksta prastos varžybos su silpnesnėmis komandomis. Tačiau tai rodo, kad komanda turi gerą potencialą. Malonu, kad futbolininkai tai supranta ir trokšta įrodyti antrojo rato varžybose, kurios prasi­ dės balandžio mėnesį. Dabar studentai treniruojasi sporto salėje.

Rimantas TURSKIS, VU futbolo rinktinės treneris Šis čempionatasyra jubiliejinis - penktasis. Ta proga vyksta šven­ tiniai renginiai. Pasibaigus pirmo­ jo rato varžyboms pirmą kartą ly­ gos istorijoje įvyko vadinamoji stu­ dentų futbolo Žvaigždžių diena. Šventė vyko Vilniaus „Sportimos“ futbolo manieže. Studentai varžė­ si, kas geriau atliks technikos ele­ mentus, žaidė parodomąsias ma­ žojo futbolo rungtynes. Nugalėto­ jai buvo apdovanoti įvairiais pri­ zais. Bene patys svarbiausi šventės akcentai buvo Lietuvos Respubli­ kos Seimo komandos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų rink­ tinės bei Vilniaus studentų ir liku­ sios Lietuvos „akademikų“ drau­ giški susitikimai. Abu jie baigėsi vienodais rezultatais 2:0. Dėstyto­ jai įveikė Seimo rinktinę, o Vil­ niaus studentai, beje, vadovaujami praeityje garsių futbolininkų, da­ bar trenerių R. Turskio ir S. Bara­ nausko, - likusią Lietuvą. Šventė praėjo linksmai. Susirinkusius žiū­ rovus linksmino meno kolektyvai, tarp kurių buvo ir Vilniaus univer­

siteto „Oktavos“ choreografinė grupė. Šventėje dalyvavo Lietuvos futbolo vadovai, lygos prezidentas, taip pat Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas ir kiti gar­ būs svečiai.

Pasibaigus LSFL pirmo rato ko­ voms prasidėjo tarpfakultetinės fut­ bolo varžybos Rektoriaus taurei lai­ mėti. Rinktinės nariai žaidžia už sa­ vo fakultetų komandas. Komandos suskirstytos į du pogrupius. Daly­ vauja dvylikos fakultetų komandos.

Kaip ir pernai, gerai žaidžia Eko­ nomikos, Gamtos mokslų, Istorijos, Filosofijos fakultetų komandos, džiugina jauna Matematikos ir infor­ matikos fakulteto komanda. Jau da­ bar į pagrindinę VU rinktinę pa­ kviesta treniruotis keletas naujų žai­ dėjų. Lauksime įdomių finalų, ku­ rie įvyks vasario mėnesio pabaigoje.

Pirmą kartą VU istorijoje būvo sužaistos draugiškos mažojo futbo­ lo varžybos tarp Vilniaus universi­ teto ir Vilniaus pedagoginio univer­ siteto merginų komandų. Jas gražio­ je kovoje rezultatu 7:2 laimėjo mū­ sų merginos.

Taigi prasideda naujas, įdomus ir įtemptas futbolo sezonas. Kvie­ čiame sirgalius į stadionus ir sporto sales.

Bus skiriama Lietuvių fondo dr. Antano Razmos vardo visuomeninė premija Lietuvių fondas 2004 metais skiria nedalomą 25 tūkst. dolerių Visuomeninę premiją prisi­ minti 1990 metų Lietuvos Nepriklausomomybės atstatymą ir Lietuvybės išlaikymą per 50 me­ tų trukusią sovietinę Lietuvos okupaciją.

Sąlygos premijai gauti: Lietuvių fondo dr. Antano Razmos vardo visuomeninė premija skiriama visuomenininkui arba vi­ suomeninei organizacijai už visuomeninius darbus bei laimėjimus vienoje ar keliose iš šių sričių: 1. Lietuvybės išlaikymas užsienyje arba Lietuvoje.

2. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas.

3. Lietuvos valstybingumo išlaikymas.

4. Aktyvus dalyvavimas spaudoje dėl Lietuvos valstybingumo išlaikymo.

5. Aktyvus dalyvavimas spaudoje dėl lietuvybės išlaikymo.

6. Aktyvus dalyvavimas tautiniuose arba tarptautiniuose suvažiavimuose už Lietuvos valstybingumą.

7. Aktyvus dalyvavimas tautiniuose arba tarptautiniuose suvažiavimuose už lietuvybės išlaikymą.

8. Tautinių arba tarptautinių organizacijų parama Lietuvos valstybingumo išlaikymui.

9. Tautinių arba tarptautinių organizacijų parama lietuvybės išlaikymui.

Pasiūlymai premijai: Pasiūlymus Lietuvių fondo dr. Antano Razmos vardo visuomeninei premijai gauti gali teikti atskiri asmenys arba organizacijos, rekomenduodamos visuomenininką arba visuomeninę organizaciją. Pasiū­

lymuose reikia pateikti, ką siūlo, kodėl siūlo, už kokius darbus siūlo.

Premijai gauti negalima rekomenduoti savęs arba savo organizacijos. Tokie pasiūlymai nebus svarsto­ mi Premijos komisijoje.

Pasiūlymuose turi būti nurodyti siūlytojų (rekomenduojančių asmenų) vardai ir pavardės arba orga­ nizacijų pavadinimai, pirmininkų vardai ir pavardės, adresai, telefonai, parašai.

Lietuvių fondo dr. Antano Razmos vardo visuomeninės premijos komisiją sudaro LF Tarybos pa­ kviesti 6 asmenys: prof. dr. Benediktas Juodka, Vytautas Kamantas, Angelė Kamiene, Dalia Kuodytė, prof. dr. Julius Šmulkštys ir prof. dr. Antanas TVla. Trys komisijos nariai gyvena Lietuvoje (B. Juodka, D. Kuodytė ir A. Tyla), trys - Jungtinėse Amerikos Valstijose (V Kamantas, A, Karnienė ir J. Šmulkš­ tys).

Pasiūlymai raštu yra siunčiami iki 2004 m. birželio 30 d. Lietuvių fondo dr. Antano Razmos vardo visuomeninės premijos komisijos pirmininkui šiuo adresu: , Vytautas Kamantas LF Visuomeninė premija 1107 Pinewood Dr NW

Grand Rapids MI49544 USA Tel. 616-791-7333, faksas 616-791-7888, mobil. lel. 616-299-8044.

EI. paštas: kamantas@aol.com

Reikalui esant, papildoma informacija gali būti pateikta kaip priedai prie pasiūlymo. Pasiūlymai, kurie neatitiks sąlygų premijai gauti, nebus svarstomi Premijos komisijoje.

LF visuomeninė 25 tūkst. dolerių premija bus įteikta 2004 m. lapkričio 6 d. Taj bus jau ketvirtoji metinė Lietuvių fondo dr. Antano Razmos vardo visuomeninė premija. Pirmoji - Švietimo premija 2001 m. buvo paskirta Vasario 16 gimnazijai Vokietijoje. Antroji - Kullūrinė-muzikinė - 2002 m. teko valstybiniam Vilniaus kvartetui; trečioji - Mokslinės medicinos - 2003 m. buvo paskirta Kauno medici­ nos universiteto Biomedicininių tyrimų institutui ir jo vadovui prof. dr. A. Dumčiui.

LF informacija

Kultūra_______ 1------------------------------------------------------------------

Didysis Vilniaus teatras pradeda naują sezoną ir kviečia į renginius Didysis Vilniaus teatras yra nevalstybinis modernus teatras, kurio tikslas - pristatyti publikai šiuolaikinių Lietuvos ir užsienio autorių kūrinius, sulaužant nusistovėjusią nuomonę, kad teatras yra nuobodus, ištęstas, ilgų apmąstymų reikalaujantis reiškinys. Mūsų tikslas - viską pateikti mini­ maliai ir aiškiai.

Oficialų žiemos/pavasario se­ zoną pradėsime 2004 m. vasario 17 dieną ir žiūrovams pristatysi­ me originalius teatro ir džiazo projektus.

Vasario 17 d., 19 d. 19.30 vai. „Patėvis“ (Rusų dramos teatre) Spektaklyje vaidina: Agnė Gregorauskaitė, Vitalija Mocke­ vičiūtė, Eglė Driukaitė, Aleksas Kazanavičius, Ignas Ciplijauskas, Dovilė Šilkaitytė, Rytis Skripka, Dalius Butkus, Lukas Petrauskas, Julius Zalakevičius ir pats tragi­ komedijos režisierius Šarūnas Puidokas. „Patėvyje“ atsigręžiama į ne­ tolimą praeitį, prisimenamos bu­ tų supirkimo aferos, kuomet da­ lis tuometinės inteligentijos bu­ vo smarkiai apgauta ir dar šian­ dien jaučia to laikotarpio mate­ rialinius, fizinius ar psichologi­

11

Universitas Vilnensis

2004 m. vasaris

nius padarinius. Spektaklyje gvil­ denami susvetimėjusių žmonių santykiai ir jų likimai. Tai šiuo­ laikiškos dramaturgijos pavyz­ dys, vis dėlto išlaikantis klasiki­ nės dramos kanonus personažų likimo požiūriu. Spektaklio truk­ mė 1 vai. 30 min.

Vasario 24 d., 20.00 vai.

Didžiojo Vilniaus teatro kvarte­ to programa „Best Before“ (Ru­ sų dramos teatre) Vytauto Mikeliūno vadovau­ jamas kvartetas ieško visiškai naujų muzikos atlikimo formų.

Muzikantai mėgina groti kitaip nei įprasta styginių kvartetui, bendram projektui pasikvietė žymius Lietuvos didžėjus ir džia­ zo atlikėjus: Nedą Malunavičiūtę (vokalas, fleita), Eugenijų Ka­ nevičių (kontrabosas), Marijų Aleksą (mušamieji). „Best Be­

fore“ programa stebina kūrinių atlikimo jėga ir subtilumu, pa­ teikia klausytojui vientisą, au­ tentišką ir aistringą šiuolaikinę muziką.

Renginio trukmė 1 vai. 30 min.

Kovo 2 d., teatro studija „In Motion“ (Verkių g. 29) Teatro studija „In Motion“ yra skirta visiems, kurie nori išmė­ ginti teatrą kaip priemonę, lei­ džiančią geriau pažinti save ir at­ rasti bendraminčių grupėje - tai kūrybinis ir kolektyvinis darbas.

Studija atvira visiems: studen­ tams ir dirbantiesiems, teatro, li­ teratūros, muzikos, kino ir vaiz­ duojamųjų menų mėgėjams. Kur­ so koordinatorius - specialistas iš Italijos Francesco di Marco.

Kurso trukmė 42 vai. (2 kar­ tus per savaitę).

Studijų užsienyje informacijos centras keliasi į naujas patalpas Inga ČIUBERKYTĖ Džiugu pranešti, kad Studijų in­ formacijos centras keliasi į naujas pa­ talpas, -jau nuo kovo studentai mie­ lai laukiami Saulėtekyje, Skaičiavimo centre. Čia, kaip ir anksčiau, jūsų lauks centro darbuotojai, kurie mielai su­ teiks visą rūpimą informaciją studijų klausimais. O kol kas klausimus galite siųsti elektroniniu paštu adresu eac@cr.vu.lt arba darbo metu skam­ binti telefonu (+370) 686-14555. Ši nauja centro vieta ypač patogi tiems, kurie mokosi Saulėtekyje. Na, o visiems kitiems studentams, kurie į Saulėtekį užklysta nedažnai, tai bus puiki proga apsilankyti Studentų miestelyje. Čia labai lengva atvykti: cen­

tre tereikia sėsti į 2 arba 14 maršruto troleibusą ir išlipti stotelėje „Univer­ sitetas“. Na, o įėjus pro Škaičiavimo centro, jungiančio Fizikos bei Ekono­ mikos fakultetus, duris, reikia eiti tie­ siai, kol pamatysite užrašą „Studijų užsienyje informacijos centras“.

Studijų užsienyje informacijos cen­ tras administruoja daugelį studijų programų, o nuo balandžio mėnesio atstovaus ir Šveicarijos fondui „Gebert Ruf Foundation“ bei vienai svar­ biausių šio fondo programų „Swiss Baltic Net“, kurios pagrindinis tikslas

- stiprinti akademinį bendradarbiavi­ mą tarp Šveicarijos bei trijų Baltijos valstybių: Lietuvos, Latvijos, Estijos. Ši programa remia jaunų mokslinin­ kų trumpalaikes stažuotes, podiplo­ mines vienerių metų studijas, teikia finansinę pagalbą dalyvaujantiems mokslinėse konferencijose, taip pat finansuoja ir mokslo rėmimo projek­ tus, kurių tikslas - sustiprinti abipusį mokslinį bendradarbiavimą tarp Švei­

carijos bei Baltijos valstybių. „Swiss Baltic Net“ veikla yra gana įvairi. Pagal šią programą ne tik ski­ riamos stipendijas jauniems moksli­ ninkams, bet ir teikiami prizai visuo­ menės veikėjams, pasižymėjusiems savo akademiniais pasiekimais, apdo­ vanojami gabiausi Baltijos regiono bendradarbiaujančių institutų absol­ ventai. Skatindami didesnę žinių sklai­ dą, programos iniciatoriai įsteigė Skai­ tymo kambarius/kampelius biblioteko­ se, - čia pateikiama medžiaga padeda pasiruošti paskaitoms, pristatymams, diskusijoms. Remiamas daugelio ins­ titucijų, Šveicarijos fondas bei jo ren­ giamos programos padeda jauniems mokslininkams integruotis į Europos akademinę visuomenę.

Apie šį fondą bei daugelį kitų pro­ gramų jūs galite jau nuo kovo pra­ džios teirautis Studijų užsienyje infor­ macijos centre Saulėtekyje.

12

Universitas Vilnensis

2004 m. vasaris

Aukštųjų mokyklų mugė - būsimų studentų vilionės Trečius metus iš eilės Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui

organizuoti (LAMA BPO) kviečia į tradicinę ,,Aukštųjų mokyklų mugę 2004".

Atsižvelgiant į milžinišką abiturientų antplūdį praėjusiais metais šiemet renginys vyko dvi dienas - sausio 16 ir 17.

Joana LOPUŠINSKAITĖ

Informacinės medžiagos paklausa Per abi mugės dienas su šešio­ likos universitetų siūlomomis studijų programomis susipažinti atvyko apie 40 tūkstančių moks­ leivių iš visos Lietuvos. Jau pir­ mąją renginio dieną apie 12 vai. (renginys prasidėjo 13 vai.) prie Kūno kultūros akademijos manie­ žo buvo galima išvysti autobusų, atvažiavusių iš tolimiausių Dzū­ kijos, Suvalkijos bei Žemaitijos rajonų.

Pro tik atvertas pastato duris į ekspozicijų salę sugūžėjo toks milžiniškas suinteresuotų abitu­ rientų būrys, kad vienu momentu prireikė stiprios vyriškos rankos, laikančios virstančius aukštųjų mokyklų reklaminius stendus (tokios lemties sulaukė VU, VDU, KTU ir Teisės universite­ to stendai). Šiais metais universitetai siū­

lo daugiau nei 600 įvairiausių spe­ cialybių, tad pagrindinis mugės uždavinys ir buvo moksleiviams padėti susipažinti su kiekvienos aukštosios mokyklos specifika,

fakultetais bei pasirinkti vieną iš jų. O daugiausia informacijos pa­ teikiama įvairiuose bukletuose bei lankstinukuose, kurie buvo dos­ niai dalijami visų renginyje daly­ vavusių institucijų atstovų. Kai ku­ rie universitetai būsimus studentus viliojo ir kur kas išra­ dingesniais būdais - ne tik įvai­ riausiomis viktorinomis ar kon­ certais, bet ir saldainiais bei kalendoriukais, kuriuose surašy­ tos studijų programos, nurodyti adresai, telefonai, atvirų durų da­ tos ir kita abiturientams aktuali informacija. Visa agitacinė me­ džiaga tirpo kaip sniegas: „Šlavėm viską iš eilės. Kas labiausia patiks, tuo ir susidomėsime“, - teigė Kretingos rajono Kartenos vidu­ rinės mokyklos dvyliktokės.

bei ryšius su visuomene. Pastaro­ sios įkūrimas motyvuojamas tuo, kad dabar kiekviena didesnė įmo­ nė nori ir privalo turėti savo atsto­ vą spaudai. Lietuvos veterinarijos akademijoje (LVA) įregistruota ve­ terinarijos maisto saugos specialy­ bė. Baigę ją studentai įgis visuome­ nės sveikatos bakalauro kvalifikaciją. Ši studijų programa

Dalomoji medžiaga tirpo kaip sniegas

bus reikšminga ir įstojus į Euro­ pos Sąjungą, nes reikės profesio­ nalių specialistų, galinčių parengti dokumentus, reglamentuojančius produktų kokybę, ir užtikrinančių higienos reikalavimų laikymąsi.

O Lietuvos muzikos akademi­ jos (LMA) Kauno fakultete, su­ jungus dvi įkurta nauja - Muzikos ir dirigavimo katedra.

„Gyvo žodžio vertė"

Studijų naujovės Šiemet renginyje kai kurios aukštosios mokyklos pristatė nau­ jas specialybes. Kauno medicinos universitetas (KMU) pristatė ergoterapijos programą, kurią bai­ gę studentai padės neįgaliesiems integruotis į visuomenę. Šiaulių universitetas (ŠU) siūlo rinktis ke­

letą novatoriškų studijų progra­ mų: menų pedagogiką, verslo bei estrados meną, lietuvių filologiją

Pabrėžtina ir tai, kad kiekvie­ nais metais abiturientai tampa vis išrankesni. Apsilankę mugėje jie domisi konkrečia studijų progra­ ma, jos pobūdžiu, priėmimo sąly­ gomis, konkursinio balo formavi­ mu, studentiškomis tradicijomis.

Todėl dauguma į mugę atvykusių moksleivių džiaugėsi ne tik gavę konkrečios reklaminės medžia­ gos, bet ir galimybe minėtus klau­ simus užduoti aukštųjų mokyklų

administracijos, pedagoginio per­ sonalo atstovams bei priėmimo komisijos nariams.

Aktyviai su abiturientais ben­ dravo, apie studentiškus projektus bei savas studijas pasakojo ir uni­

versitetų Studentų atstovybių na­ riai. Anot iš Prienų atvažiavusios moksleivės, kur kas drąsiau priei­ ti prie studentų nei prie solidaus amžiaus dėstytojo. Be to, jie ir papasakoj a vaizdingiau.

MEILES HOROSKOPAS

Konkursas visiems mylintiems!!!

Astrologai padės sužinoti, kada jūsų meilė taps tokia, kokios trokštate...

AVINAS (kovo 21

d. - balandžio 19 d.)

Avinai linkę pasinerti j meilę be jokių išanksti­ nių planų. Metų pradžioje Marsas bus Svarstyk­ lių žvaigždyne, tad tai palankus metas vedy­ boms. Labiausiai jie turėtų dairytis j Svarstykles, Liūtes bei Šaules .ieškodamos meilės, Avino žen­

Visai nesvarbu, kas tu esi: jau baigiantis mokslus studentas, dėstytojas ar fuksas. Jei studijuodamas tu pamilai, įsimylėjai, nusivylei meile ar laimingai sukūrei šeimą papasakok apie tai mums.

Laimingų ar graudulingų istorijų redakcija lauks visus metus. Jas gali atnešti asmeniškai, siųsti paprastu arba elektroniniu paštu. Įdomiausi pasakojimai bus spausdinami, o metų pabaigoje prieš Kalėdas nugalėtojas bus apdovanotas šauniu prizu.

Mylėk, būk mylimas ir rašyk apie tai mums.

Redakcija

klo atstovės ne visuomet būna moteriškos. Kovo mėnesi los pagaliau suvoks, ko nori ir kaip tai pasiekti.

JAUTIS (balandžio 20 d. - gegužės 20 d.)

Jaučių valdovė - Venera, todėl jie myli pačią meilę. Jei Saturnas palankus, trumpalaikis ro­ manas gali virsti rimta draugyste. Kovo 18 dbalandžio 12 d. atsiras daug realių galimybių naujai draugystei. Ypač su Mergelėmis, Ožiaragėmis ir Skorpionėmis. Moterys, gimusios po Jaučio ženklu, stengiasi tenkinti visus vyro porei­ kius. Jos mielai ruošia mėgstamiausius vyro val­ gius, kaso jam nugarą. Kadangi pačios yra prisirišusios, to paties nori ir iš partnerio.

DVYNIAI (gegužės 21

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA Laisvės pr. 60, LT-2056 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Susipažinti su universitetų siūlomomis programomis atvyko per 40 tūkst. abiturientų

d. — birželio21 d.)

Dvyniai mėgsta linksmintis, trokšta naujų san­ tykių ir nuotykių. Jei partnerė tai suvokia, jsipareigojimai negresia. Į porą labiausiai tinka Svars­ tyklės, Vandenės ir Sau\ės.Kadangi Dvynės yra didelės koketės, apie vedybas jaunystėje papras­ tai negalvoja Tačiau tenenusimena anksti ištekė­ jusios - galimos antros vedybos! Šiais metais Ju­ piteris, Dvynių namų bei meilės valdovas, bus Avino žvaigždyne irpadės įsimylėti iš pirmo žvilgsnio.

narė,

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

VĖŽYS (birželio 22 d - liepos 22 d.)

Vėžys - vienas romantiškiausių Zodiako žen­ klų. Vėžiai geraširdžiai, sugeba lengvai įsiteikti žmonėms. Jie greitai įsimyli, bet taip pat greitai ir atvėsta. Daugelis pareigingų bei drovių Vėžių vesti nusprendžia labai netikėtai. Vėžiai šiais metais turėtų ieškoti moters, kuri palaikytų jų ambicijas ir būtų tvirta partnerė visam gyveni­ mui. Vėžio ženklo moterys turėtų neužgniaužti savo meilės. Saturnas, jų namų bei meilės valdo­ vas, Jaučio žvaigždyne bus visus metus.

LIŪTAS (liepos 23 d. - rugpjūčio 22 d.)

Liūtai moka valdyti savo širdį, todėl laikomi vie­ nais geriausių meilužių pasaulyje. Tačiau kar­ tais tvirtas .ego“ trukdo artimiems santykiams.

Jiems tinka kiti Ugnies ženklai - Avinai bei Šau­

liai, - tačiau ir priešingas Vandenis gali būti be galo patrauklus. Moterims Liūtėms patinka būti dėmesio centre, jos visą laiką stengiasi gerai at­ rodyti. Liūtės pamišusios dėl romanų, negali su­ sitaikyti su mintimi, kad gyvenimą praleis jų nepatyrusios. Todėl daro viską kad susirastų partnerį.

MERGELĖ (rugpjūčio 23 d. - rugsėjo 22 d.)

Vyrai, gimę po Mergelės ženklu, nėra aistringi, tačiau moka mylėti. Jiems sunku bendrauti su žmonėmis, nes yra labai drovūs. Draugystė su Jaučio bei Ožiaragio ženklų atstovėmis gali bū­ ti sėkminga. Su Žuvimis tikėtini ypatingi santy­ kiai. Moterys Mergelės nemėgsta pasimatymų su nepažįstamaisiais ir vengia lankytis baruose.

Sėdėdamos namie, deją naujų pažinčių tikrai neužmegs. Vertėtų imtis iniciatyvos pačioms: Mer­ gelių meilės būstą valdo Ožiaragis. Taigi Satur­ nas atneš meilę iš labai toli.

SVARSTYKLĖS (rugsėjo 23 d - spalio 23 d.)

Vyrams Svarstyklėms patinka mylėti, jie nori turėti antrąją pusę. Laimei, Jupiteris bus jų mei­ lės būste beveik visus metus. Svarstyklių žen­ klo vyrai j drauges turėtų rinktis Vandenes, Dvy­ nes, tačiau idealiausios partnerės būtų Jaučio moterys. Moteris Svarstykles valdo Venerą mei­ lės bei grožio deivė. Joms patinka turėti tai, kas geriausia. Flirtuoja panašiai kaip Dvynės, mėgs­ ta atkreipti kitų dėmesį. Geriausias metas „sume­ džioti“ partnerį- kovo bei lapkričio mėnesiai.

pranašesnės už kitas, dažnai pavyduliauja. Kai Skorpionėms linksma, būna aistringiausios mei­ lužės. Vasaris suteiks progų paflirtuoti. Širdies

draugas gali pasirodyti gruodžio mėnesį.

ŠAULYS (lapkričio 22 d.- gruodžio 21 d.) Šaulys - vienas draugiškiausių Zodiako ženklų.

Jie visuomet užsiėmę, turi daug draugų, mėgs­ ta keliauti. Jupiteris, Šaulių valdovas, šiais me­ tais bus Žuvų, Jaučio bei Avino žvaigždynuose.

Taigi veiklos netrūks. Geros kandidatės j part­ neres Avino ir Liūto moterys, tačiau tik Dvynės privers Šaulių širdis skrajoti. Šaulio moterys mėgsta pamatyti naujas vietas. Nepamirškite, kad šaulys yra tiesos simbolis.

OŽIARAGIS (gruodžio 22 d. - sausio 19 d.)

Daug vyrų Ožiaragių pirmenybę teikia draugys­ tei, o ne meilei. Dėl to jie gali likti vieniši. Nusi­ minti neverta - Saturnas bus Jaučio žvaigždy­ ne visus metus ir atneš draugystę. Tinkamiausi mėnesiai-gegužė, birželis ir gruodis. Geriau­ siai rinktis Jaučio bei Mergelės, t y. Žemės žen­ klų atstoves, tačiau lengviausiai kelią j Ožiara­ gių širdis ras Vėžio moterys. Moterys Ožiaragės neturėtų leisti, kad konkurencija sužlugdytų jų meilės santykius.

VANDENIS (sausio 20 d - vasario 18 d.)

Su Vandeniais lengva susidraugauti. Geri san­ tykiai susiklostys su Dvynėmis, Svarstyklėmis, o labiausiai su Liūtėmis. Moterims Vandenėms neįdomu, ką apie jas galvoja kiti. Bet tik iki tol, kol pačios iki ausų neįsimyli. Vandenės nėra didelės romantikės, tačiau kaiįsimyli, trokšta dalytis savo svajonėmis bei norais. Galimi romanai metų pra­ džioje.

ŽUVYS (vasario 19 d.-kovo 20 d.)

Vyrai, gimę po Žuvų ženklu - tikri meilės roma­

SKORPIONAS (spalio24 d.-lapkričio21 d.)

Skorpionai greitai įsiaudrina ir nori savo aistra pasidalyti su kitais. Šiemet jiems seksis ieškoti

meilės ir nepastovius santykius paversti rimtais.

Gegužė bei gruodis -tinkamiausi mėnesiai ro­ manui užmegzti. Ko nors ypatingo galima tikė­ tis rugpjūtį. Skorpionėms nepatinką kaijoms aiš­ kinama, ką turėtų daryti. Jos nori jaustis

nų meistrai. Jie turi magiškos galios ir sumaniai ja naudojasi bendraudami su priešingos lyties atstovėmis. Sėkminga meilė su Vėžio bei Skor­ piono ženklų moterimis, o ypač su Mergelėmis.

Moteris Žuvis šiemet meilė užklups egzotiškose vietose. Venera bus palanki vasario bei liepos mėnesiais.