VISŲ ŠALTŲ PROLETARAI. VTENYKlTESi
Vilniaus universiteto chemija
1968 m.
Profesorius K. DAUKŠAS
sausio mėn. 17 d.
URENTAS
— 1 —
Mūsų tautos kultūra ne atskiriamai susijusi su kai myninių tautų kultūromis, siekiančiomis tolimus pra eities laikus. Tos kultūros dalį sudaro žmonių veikla, dabar vadinama chemija. Praeityje chemijos vaid muo nebuvo toks didelis liaudies ūkiui, kaip dabar, tačiau praeitis suformavo dabartines chemikų tradi cijas, todėl trumpa chemi jos praeities apžvalga įga lina suprasti daugelį da bartinių reiškinių chemikų veikloje ir gyvenime. Vilniaus universiteto chemijos užuomazga susi jusi su chemiko Džiuzepės Sartorio pakvietimu į Lie tuvos Didžiosios Kuni gaikštystės vyriausiąją mokyklą 1784 m. Sis chemikas suorganizavo čia Chemijos katedrą ir jai vadovavo iki ) 1797 m, bet nieku ypatingu nepasižymėjo. Tai buvo alchemikas, flogistono teorijos šalininkas, skaitęs chemi jos kursą lotynų kalba, nepamėgęs, jo žodžiais tariant, „Vilniaus atšiauraus klimato". 1797 m. chemijos piofesoriumi ir katedros vedėju bu vo paskirtas Andrius Sniadeckis, iš pirmųjų dienų užsi rekomendavęs kaip pažangus mokslininkas ir drąsus chemijos dėstymo reformatorius. Tai buvo vienas švie siausių žmonių Europoje. 1791 m. baigė Krokuvoje me diciną, po to dviejus metus studijavo Pavijos universi tete (Italijoje), kur įgijo filosofijos ir medicinos mokslų daktaro laipsnį. Sis Sniadeckio gyvenimo periodas suta po su A. Galvanio ir A. Voltos darbais galvanizmo sri tyje. Pastarieji mokslininkai turėjo didelės įtakos Sniadeckiui, padėjo jam atsikratyti alchemijos bei flogistonistų idėjų. Po to Sniadeckis dirbo pas profesorių Dž. Bleką Edinburge (Anglijoje), kur įsisavino eksperimen■atoriaus įgūdžius, ir perėmė A. Lavuazjė pažiūras į degimo ir oksidacijos reiškinius. 25 metus Sniadeckis skai"tė chemiją Vilniuje, kartu daug prisidėdamas prie chejmijos nomenklatūros ir terminijos sudarymo lenkų kal■ba. Jo suorganizuota Vilniuje chemijos laboratorija nie-
— 2 —
ku nesiskyrė nuo geriausių Europos laboratorijų. Kai 1812 m Napoleonas, lankydamas Vilniaus universitetą, paklausė ironiškai Sniadeckį: ..Kokia chemija čia dėstomai" — jis išgirdo atsakymą: „Tokia pat, kaip Paryžiuje, Jūsų didenybe!" Po trejų metų darbo Vilniuje Sniadeckis išspausdino ] platų (727 psl) chemijos vadovėlį, susilaukusį keleto j leidimų. Vadovėlis apėmė bendrąją, neorganinę, organiJ nę ii analizinę chemijas. Kitas stambus Sniadeckio vei| kalas — „Organinių būtybių teorija" — pirmasis biocheI mijos vadovėlis pasaulinėje liteiatūroje. Jis buvo iš| verstas į vokiečių ir prancūzų kalbas. Trečias stambus, į bet dėl nepalankių aplinkybių nebaigtas Sniadeckio darį bas — tai naujo elemento — rutenio atradimas (Sniaj deckis jį vadino vesčiu). Tačiau šio atradimo prioritetas I atiteko Kazanės profesoriui K. Klausui. Be tiesioginio darbo, Sniadeckis pasižymėjo kaip mokslo populiarizatorius ir visuomenininkas. 1822 m. jis apleido katedrą, paskelbęs apie 70 mokslo darbų. Po Anriaus Sniadeckio Chemijos katedra atiteko ge riausiam jo mokiniui I. Fonbergui. Caro valdžiai 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, jis toliau dirbo Me| dicinos-cliirurgijos akademijoje, o vėliau profesoriavo Kijeve Fonbergas parašė platų (1650 psl.) cheminės technologijos vadovėlį ir daug antiflogistonistinių moks lo darbų. Iš kitų A. Sniadeckio išgarsėjusių mokinių paminėti ni R. Geimanas, profesoriavęs Maskvoje, ir I. Domeika, profesoriavęs Sant-Jage .(Čilėje). 1840 m. caro dekretu uždarius dėl „maištingos dva sios" Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademiją, visas Chemijos katedros turtas buvo išdalytas Rusijos univer sitetams ir tuo suduotas mirtinas smūgis Vilniaus che mijai. Suprantama, Chemijos katedros auklėtiniai, pa sklidę po visą kraštą, ir toliau skleidė mokslo žinias, švietė liaudį. 1919 m. Tarybų valdžios atkurtasis Vilniaus universi tetas (V. Kapsuko vadovaujamas) trumpai tegyvavo ir nesuspėjo susiorganizuoti, todėl ir chemijos laboratori jos jame nepradėjo veikti. Vilnius buvo okupuotas bur žuazinės Lenkijos, kurios valdžia pavadino universitetą Stepono Batoro vardu. Lenkiškame universitete nebuvo suorganizuotas atskiras Chemijos fakultetas, bet buvo u atidarytas chemijos skyrius Matematikos-gamtos fakulte te. Siame skyriuje veikė neorganinės, organinės, fiziki ■> nės ii technikinės chemijos katedros. Chemijos katedrų personalas politiniais sumetimais buvo skiriamas dau P giausia iš Lenkijos gilumos, tik vienas kitas darbuotojas I buvo vietinis. Prieš pat antrąjį pasaulinį karą Neorganinės chemijos 19 katedrai vadovavo prof. M. Hlasko, Organinės chemijos katedrai — prof. K. Slavinskis (iš pradžių — L. Kamenskis), Fizikinės chemijos katedrai — prof. E. Bekeris ir Technikinės chemijos katedrai — V. Kraševskis (iš pra džių — Novakovskis).
i j I ! 1
TREČIADIENIS Nr. 2 (625) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Prašau, traukite bilietą...
Skaičiavimo mašinos. .. Be Jų šiandieniniam ekonomistui nė iš vietos. Todėl taip atidžiai kiekvieną busimųjų specia listų žodį ir brūkšnį seka Kibernetikos ir statistikos kated ros asistentas A. Vaičiulis.
edakcija gavo laišką.
— Jūs, Arūnas? Jo pirmosios eilutės iš — Ne. gąsdino: „Padėkite su — Atleiskite... rasti sūnų..." Pasirodo, beveik — Kiek gavai, Jonai? — komiška situacija: motina, iš draugai subtilesni klausimų toli atvežusi sūnui „kalorijų", specialistai. visą dieną išvaikščiojo po — Nieko negavau... bendrabučius, po fakultetus Tepename į buvusią „Stuoir.. . niekaip nesutiko sūnaus. kynę" — filologų pirmąją Kur jis galėjo būti? meilę. Bėga metai: bendrabu 55-ji Ekonomikos fakulteto tis virto auditorijomis. Gal ir auditorija. Pirmakursiai lai gerai tai, o gal ir ne. .. Ačiū ko TSRS liaudies ūkio šakų dievui, kad dar berželio mal istorijos egzaminą. Prie durų kom nepavertė. būrelis studentų: vieni did — Ėjau pirmas, ištraukiau vyriškai slepia baimę, antri, paskutinį bilietą, — vaikinas jau išlaikę, išdidžiai aiškina laimingas. — Keturis parašė. špargalkų išdėstymą suoluose. — Jūs ne Arūnas? — mes Pro duris išvirsta įraudęs, truputį atsargesni. tarsi iš pirties, vaikinukas. — ?! — nustemba. Puolame prie jo: Pasimaišęs bičiulis sufleruo
R
ja mums į ausį: — Tai R. Balčiūnas, finan sų-kredito specialybės trečia kursis. Palinkime finansininkams sėkmingai baigti laikyti tary binės teisės pagrindus. Braukiame toliau. Štai mer gaitės nekantraudamos kaišio ja galvas į auditoriją. Prikišam klausos aparatą prie du rų ir mes: — Prašau, traukite bilietą... Aha. Štai kur stipendija pakasta! Ją atkasti trečiakur siams buhalteriams padeda dėstytojas A. Šeputis (pramo nės įmonių organizavimas, planavimas ir ekonomika —taip vadinasi egzaminas). — Vytai, kiek? — klausiu, išvydęs pažįstamą „ežiuką". — Tris. . . Zinai, visus bi lietus išmokau, o šito — ne. Ir pakliūk tu man. . . Pirmasis egzaminas. Šįkart ne studentams, o. . . dėstyto jui. Kaip sekasi jį laikyti? — su tokiu klausimu kreipėmės į Ekonomikos fakulteto Kiber netikos ir statistikos katedros asistentą A. Vaičiulį, kuriam ši sesija — pirmoji egzamina toriaus kėdėje. Neseniai jis baigė aukštąjį mokslą Mask voje ir dabar dirba mūsų Uni versitete. — Jeigu žmogus žino pen ketui, domisi disciplina, vie nas malonumas su juo pasi kalbėti. Net užsimiršti, kad egzaminas. O jeigu vos treje tui išlemena, žinote, sunku, labai netgi sunku. Skaičiavimo
Bibliotekoje. S. KLIBAVICIAUS nuotr. -illillllljlllllilliiiiiiiiliiililllllllllllliim
(NUKELTA j 2 psl.)
=
184-ERI VILNIAUS^ UNIVERSITETO CHE-i = MIJOS METAI. PASA-E i KOJA PROFESORIUS = E K. DAUKŠAS. E
|
KAIP SEKASI
EG- =
= Z AMINUOSE! FOTO-Ę E APARATAS ŽIŪRI Į = eEKONOM
i s t u
s, i
^PLUNKSNA KLAUSO-= ŠSI JŲ. |
| TĘSIAME PAŽINTĮ! = SU JUBILIEJINIŲ ME-Ę ETŲ MOKSLŲ KANDI-i EDATAIS.
|
REPORTAŽAS IŠ 1 SALĖSE ĘAPIE V. MYKOLAI- | EČIO-PUTINO GIMIMO e | SUKAKTIES MINĖJ!-E EMĄ. f E KOLONŲ
| KAS NAUJO TSRS Į | AUKŠTOSIOSE MO-E ĘKYKLOSE! = Į I
LITUANISTAI ATSISVEIKINA SU AUDITORIJA
| MŪSŲ | NOMS. VILNIUS. Saitą žiemos rytą.
E E
MERGI-Į
Foto St. PUNTEŽIO HiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiniiniiHiniiH
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Jubiliejinių
metų mokslų kandidatai KO TIK STUDENTAI NEPRIGALVOJA
(1967 metais Universite to dėstytojai apgynė 9 mokslų daktaro ir 31 mokslų kandidato diserta cijas).
V. NEKRAŠAS (teisė)
I. NEKROŠIUS (teisė)
J. VAITKUS (fiz.-mat.)
A. BITE (medicina)
Prašau, traukite bilietą A. PUPKIS (filologija)
„Būt ar nebūt?" — štai kla usimas koksai. (TĘSINYS iš
R. RAKAUSKAS (fizika)
M. APANAVIČIUS (teisė)
1
— Labai ačiū už pokalbį. Kur dar nuėjus? Į skaityklą kurią nors? Gal neverta truk dyti. . . Tiesa, o ką atsakyti Arūno motinai, visoms joms, geroms ir mylinčioms, neužmiegan čioms per naktis? — Nesisielokite. Atleiskite, jeigu jis per visą sausį nepa rašė laiško ar jo neradote bendrabučio kambary. Jūsų sūnus laiko egzaminą. — Prašau, traukite bilietą. Galima dar būtų užkalbinti merginas, kepančias virtuvėje kiaušinienę ar verdančias pie nišką ryžių sriubą (sako, labai
padedanti ji mokytis), arba vaikinuką, prieš egzaminą priverstą ilgas keturias valan das budėti šaltame bendrabu čio koridoriuje (vargu ar tai padės rytdienos egzami nui). Bet. . . gal kitą kartą?
arba iš Tauro „Paqeidavimų knyąos“
PRAŠOME SUTAISYTI ELEKTROS JUNGTUKĄ. O elektros jaustuko ar ištiktuko sutaisyti nereikia? PRAŠOM SUTAISYTI VAN DENI. Geriau pasakykit, kaip su gadinot? TEKA VANDUO IŠ KRANO (UŽDARIUS). O Jūs krana užsukit. LABAI PRAŠOM ĮDĖTI MUMS (JUNGĖJĄ. Koks kuklumas! PRAŠOM SUTAISYTI DURU RANKA. Atleiskit, kada spėiote sutaisyti duru kolas? MALDAUJAME ĮDĖTI PAPILDOMĄ LANGĄ. Oho!
A. JUODUPIS
Paskutinė paskaita Universitete
psl.)
mašinas ir tiesinj programa vimą gerai laikė prekybos ir darbo ekonomikos specialybių antrakursiai. O štai to pat kurso finansininkai — treje tais vaduojasi, vos keletas gerų ir labai gerų pažymių, — varto egzaminų lapą A. Vaičiulis. — Semestro metu jie blogai lankė užsiėmimus. Tiesiog spiaudavo į mokslą. O dabar aimanuoja: ir šis, ir tas, ir sportas, ir dar kažkas. Leiskite paklausti, argi Uni versitetas — sportininkų pen sionatas? — Kokį pirmą pažymj pa rašėte pirmajame egzamine? — Penketą. Tik nebeprisi menu kam... — 3 —
Kasmet į chemijos skyrių buvo priimama apie 30 studentų, kurių tik nežymi dalis gaudavo diplomus (kaip ir kituose buržuaziniuose Universitetuose). Iš šį skyrių baigusių chemikų dabar dirba J. Kudaba (katedros ve dėjas). Chemijos skyriaus personalo tarpe vyravo po niška dvasia, labai skyrusi profesorius nuo asistentų, o pastaruosius —* nuo laborantų ir pagalbinio personalo. Žemesniesiems personalo nariams eilė darbo kambarių buvo uždari, lyg kokioje mokslo šventykloje. Moksliniu darbu daugiausia pasižymėjo prof Hlasko, kurio darbai buvo skelbiami vietiniuose ir užsieniniuose mokslo žur naluose. Jisai dirbo tirpalų, ypač lantanoidų hidroksidų, elektrinio laidumo srityje. Chemijos skyriaus personalas vadovėlių nerašė. Skyriaus chemikai aptarnavo ne tik savus chemikus, bet ir kitų fakultetų ir specialybių studentus (biologus, agronomus, fizikus, farmacininkus, medikus), todėl kai kuriuos chemijos kursus (neorganinę chemiją) klausyda vo daug studentų. Dėl siautėjusio Universitete antise mitizmo, žydų tautybės studentai dažnai turėdavo klau syti paskaitų sėdėdami kairėje auditorijos pusėje arba stovėdami. Tačiau atrodo, kad šie reiškinai nebuvo per sonalo skatinami ir giriami, matyt, jie buvo bendrų nuo taikų rezultatas. Kilusios auditorijoje muštynės dažnai persikeldavo gatvėn ir virsdavo žydų pogromais. 1939 m. pabaigoje, pasibaigus vokiečių-lenkų karui, Tarybų Sąjunga grąžino Vilnių buržuazinei Lietuvai, kurios vyriausybė tų pačių metų gruodžio mėn. 15 die ną uždarė Stepono Batoro v. universitetą. Kauno univer siteto chemijos skyriaus atstovai (A. Zubrys, K. Dauk šas, J. Kriaučiūnas ir kiti) perėmė Stepono Batoro v. universitete chemijos skyriaus turtą ir pavedė jį pri žiūrėti J. Kudabai. 1940. I. 1. buvo atidarytas Vilniaus universitetas be Gamtos-matematikos ir Medicinos fa kultetų. 1940 m. vasarą žymi dalis Kauno universiteto chemijos skyriaus aparatūros, laboratorinių indų ir che mikalų buvo pervežta į Vilniaus universitetą ir tuo bū du papildytas uždaryto Vilniaus chemijos skyriaus tur tas. 1940 m' rugsėjo mėn. pradėjo veikti Vilniaus univer siteto chemijos skyrius Matematikos-gamtos fakultete. Tame pačiame fakultete veike medicinos ir miškų moks lo skyriai (vėliau jie atsiskyrė). Fakulteto dekanu buvo paskirtas J. Matulis, kuris ėjo kartu ir Fizikinės chemi
Mes įpratę švęsti pirmąją dieną — Rugsėjo pirmąją, pirmąją paskaitą. Bet ateina ir paskutinė. Ši šventė truputį liūdnesnė. Penktakursiai lituanistai klausosi dėstytojos Nijolės Bukelienės lietuvių literatūros paskaitos. Studentams ji jau Leiskite atsikvėpti, arba trečiakursius buhalterius egzami paskutinė. nuoja dėst. A. Šeputis. V. JAKUCIONIO nuotr. Dėstytoja baigė. Bet penk
takursiai nepuola iš auditori jos. Supyška šampano bute liai, sugaudžia „Gaudeamus igitur"... Pirmoji diena pagimdo pas kutinę, o paskutinė — pirmą ją. Gero vėjo, jums, penkta kursiai, naujose dienose — naujuose egzaminuose, nau juose atradimuose! M. KURAITIS
— 4—
jos katedros vedėjo pareigas. Organinės chemijos ka tedros vedėju buvo paskirtas A. Zubrys, Neorganinės — K. Daukšas ir Technikinės — V. Ivanauskas. Medikams aptarnauti buvo įsteigta medicinos rūmuose atskira la boratorija, vadovaujama V. Cipserio. Vėliau ši labora torija virto Bendrosios chemijos katedra Chemijos fa kultete. Skyriaus personalas buvo sukomplektuotas iš Kauno universiteto chemikų i(J. Matulis, K. Daukšas, A. Zubrys, V. Cipseris, J. Kriaučiūnas, V. Kaikaris), Batoįo v. universiteto (J Kudaba, V. Zakarevičius, Saulevičius, A. Korniukas) ir kitų chemikų (A. Kaušpėdas, Minutka). Valytojais palikti buvusieji Batoro v. universi teto tarnautojai (pvz., J. Rakickas Neorganinės chemijos katedroje). Atidarytasis chemijos skyrius Vilniaus universitete privalėjo persitvarkyti pagal tarybinių Universitetų Che mijos fakultetų veiklos principus. Tai buvo nauja ir neįprasta, todėl iš pradžių sudarė personalui daug sun kumų (taip tada atrodė). Į aukštesniuosius kursus buvo perkelta dauguma Kauno universiteto chemijos skyriaus studentų, o į pirmąjį kursą buvo priimti 125 nauji stu dentai, daugiausia lietuvių, lenkų ir žydų tautybių. Į aukštesniuosius tris kuisus buvo priimta ir keletas Ba toro universiteto studentų. Antagonizmo ir išpuolių tarp skirtingų tautybių studentų nebuvo pastebima. Tais me tais daug sunkumų turėjo neorganikai, nes neorganinę ir bendrąją chemiją klausė ne tik chemikai (125), bet taip pat biologai, geologai, geografai ir farmacininkai, todėl auditorija (180 vietų) buvo perpildyta. Studen tai stengdavosi ateiti anksčiau, kad gautų sėdimą vietą. Pirmojo kurso chemikų laboratorija turėjo tik 50 vietų, todėl teko atsisakyti nuo įprastos atskiros darbo vietos kiekvienam studentui. Aukštesniuosiuose chemikų kur suose (ketveri mokslo metai!) buvo tik apie 100 stu dentų, bet laboratorijos buvo pilnos, nes dirbo kartu ir keliasdešimt Medicinos fakulteto farmacininkų, kurių chemijos programos buvo artimos chemikų programoms. Įėjusį į normalias darbo vėžes chemijos skyrių suardė kilęs karas, sutrukdęs užbaigti mokslo metus, kursinius egzaminus ir diplomų išdavimą baigusiems, nes hitleri ninkai tuojau pradėjo bombarduoti miestą, o.po.48 va landų jau jį okupavo’ Bombardavimas chemijos skyriui nepakenkė, bet išgąsdino ir išvaikė studentus. Be to, vokiečių okupacinei valdžiai įsakius, iš chemijos sky
riaus buvo pašalinti visi žydų tautybės studentai. Oku pacijos metais beliko tik trečdalis buvusių studentų, o jų skaičius nuolat mažėjo, nes kilo sunkumų su maistu ne tik studentams, bet ir personalui. Studentų priėmi mas okupacijos metais buvo netvarkingas. Nors pir muosius dvejus okupacijos metus chemijos skyrius ne juto žymesnio vokiečių valdžios kišimosi į kasdieninę tvarką, bet visa aplinka veikė slegiančiai. Karinė vo kiečių vadovybė atėmė iš Neorganinės chemijos kated ros beveik visą platiną (apie 400 g ), pavyko nuslėpti tik vieną tiglių, porą elektrodų ir šiek tiek platinos vielos bei skardos. Iškilo didelių sunkumų su chemikalais bei indais. Tik 1943 m. įvairių machinacijų pagalba pavyko gauti iš vokiečių apie tris tonas įvairių chemikalų, ypač rūgščių. Kartais pavykdavo gauti denatūruoto ir net rek tifikuoto alkoholio po keliasdešimt litrų. Chemijos sky riaus personalas nebuvo vokiečių paliestas, tik J. Matu lis buvo atleistas iš Matematikos-gamtos fakulteto de kano pareigų, bet paliktas Fizikinės chemijos katedros vedėju. Dekanu buvo paskirtas buvęs prodekanas P. Ka tilius. Dalis žemesniojo personalo narių buvo išėję iš chemijos skyriaus, bet po karo kai kurie iš jų vėl su grįžo. 1943 metų vieną pavasario naktį vokiečiai užėmė viso Universiteto ir chemijos skyriaus patalpas, sudaužė iškabas ir porą savaičių nieko į jį neįleido. Po dviejų savaičių personalas į patalpas buvo įleistas, tačiau stu dentams chemijos skyrius liko uždarytas. Chemijos la boratorijos buvo smalkiai apiplėštos- dingo motorai, įrankiai rašomosios mašinėlės ir kita. Iš pradžių susi darė įspūdis, kad skyrius buvo sulikviduotas ir bus uždrausta studentams mokytis. Tačiau personalui atly ginimai buvo tvarkingai išmokami, o studentai ryžosi slapta dirbti laboratorijose. Atrodo, kad vokiečiai ne galėjo nežinoti, kad darbas (nors ir nepilnai) vyksta, bet į tai nereagavo. Vadinasi, uždarius Universitetą, visus metus (iki išvadavimo) veikė chemijos laboratorijos, ku riose dirbo neišbėgioję iš Vilniaus studentai — chemikai ir farmacininkai. Pro fasadines Chemijos fakulteto rūmų duris vaikščiojo tik personalo nariai. Studentai įeida vo į laboratoriją iš kiemo pusės. Iš pradžių buvo laikoma studentų sargyba prie rūmų langų, kad pama čius vokiečius, būtų galima įspėti dirbančiuosius labo ratorijose draugus ir jie galėtų pasprukti. Kadangi vo-
j j
!
j
I
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
1968 m. sausio mėn. 17 d.“'*''
■
Su mokslu ir daina qyvenimą baigiu. Ir nebereikia man Jau atpildo kitokio, Kai jauną, darbščią kartą prieš save regiu.
Šie posmai mums ypač brangūs ir prasmingi. Todėl labai norėtųsi, kad šis va karas visiems būtų rimties ir susimąstymo vakaras apie tuos aukštus žmoniškumo, gėrio, grožio, tėvynės meilės idealus, kuriuos nešė savyje ir kuriuos daugiau kaip pusę šimtmečio savo klausytojų bei skaitytojų širdyse diegė Vin cas Mykolaitis-Putinas.
Kalba filologijos mokslų kandidatė V. Zaborskaitė.
RAŽIOJI Universiteto Kolonų salė sausio 6 d. vakarų buvo pilnutėlė —pagerbti V. Mykolaičio-Pu tino atminimą susirinko daug studentų, dėstytojų, leidyklų, redakcijų atstovų, literatūros mylėtojų. Už prezidiumo stalo — V. Mykolaičio žmona, Istorijos ir filologijos fakulteto deka nas K. Semaška, Lietuvių lite ratūros katedros vedėjas prof. J. Lebedys, pranešėjai. Virš jų — didelis V. MykolaičioPutino portretas. Vakarą-minėjimą atidarė doc. P. Česnulevičiūtė.
G
Kelionė
LIG ŽILO PLAUKO DAINAVAU IR MOKIAU
VINCUI MYKOLAIČIUIIPUTINUI ATMINTII
lų fakultetai turėjo neeilinius literatūros dėstytojus — Mai ronį, J. Tumą-Vaižgantą, V. Krėvę, B. Sruogą, V. Mykolai tį-Putiną. V. Mykolaičiui-Putlnui su studentų auditorija teko bendrauti ilgiausiai ir ypač sunkiais karo bei poka rio metais. Gal todėl neatsitik tinai kaip tik tuo metu jis ir parašė paprastą, nuoširdų eilėrašt} „Poetas mokytojui", kuriame, neišskirdamas savęs iš tūkstantinės mokytojų ar mijos, Putinas nusakė savo kūrybos, savo darbo tikslą: Gyvenimo keliuos,
— 75-sias gimimo metines triukšmingoj aikščių rinkoj mes švenčiame be jo. Šven Piktybėm ir melu širdis nuo bodis. čiame Universitete, toje mo Tiesa, qrožiu ir amžių qėriu kykloje, kuriai Vincas Myko teskamba aplinkui laitis-Putinas atidavė kelias Poeto dainos, mokytojo žodis. dešimtis kūrybingiausių savo gyvenimo metų. Lietuvos Uni Ir aš liq žilo plauko dainavau ir mokiau — versiteto humanitarinių moks
— Pagerbti profesoriaus V. Mykolaičio-Putino atminimą — reiškia visų pirma suvokti jo Įnašą į Universiteto inte lektualinę ir, aplamai, dvasi nę tradiciją, drauge Įsisąmo ninant, kad tik permąstydami ir Įprasmindama tradiciją, tegali augti kultūra. Vilniaus universitetas tra dicijomis dosniai apdovanotas. Jis mums nėra viena iš dau gelio aukštųjų mokyklų, bet toji, vienintelė, svarbiausio ji, kurioje kryžiavosi pagrin diniai mūsų kultūros keliai, kuri savo šaknimis siekia to limus mūsų istorijos laikus. Putino įnašas į ŠĮ amžiais krautą dvasinių vertybių lo byną itin žymus ir vertin gas. Aš noriu likti ištikimas žmogui Ir sau pačiam.
Taip jis pats nusakė savo gyvenimo ir kūrybos pagrin dinį principą. O, kad juo remtųsi ir Vilniaus universite tas, kad jo dvasia jis visados spinduliuotų! XIX amž. pradžioje čia ke letą metų studijavo didis po etas, ne vienu savo kūrybos momentu jaugęs ir į mūsų na cionalinę kultūrą. Dabar čia keletą dešimtmečių profeso riavo kitas didis poetas, kurio visas gyvenimas visomis sa vo apraiškomis yra mūsų kul tūros lobis. Vilniaus Alma Mater gali džiaugtis ir di džiuotis, kad mūsų laikais jai atsivėrė toks dosnus dvasinių
gėrybių šaltinis. Ir dabar tik nuo mūsų pačių priklauso, kiek jomis stiprinsimės ir gaivinsimės.
Apie V. Mykolaičio-Putino raštų populiarumą visasąjun ginių skaitytojų tarpe papa sakojo doc. VI. Žukas. — 1958—1964 m. trim lei dimais 375 tūkst. egz. tiražu pasirodė „Altorių šešėly" rusų kalba. Autorius būkštavo, ar šis kūrinys, jo savita proble matika nepasirodys / svetima rusų skaitytojams. Tačiau, kaip vėliau rašė V. Mykolai tis-Putinas („Literaturnaja gazeta", 1967 kovo 8), skaity tojų laiškai jį Įtikino, kad ro manas rado kelią Į žmonių širdis. Skaitytojų laiškai apie per skaitytus grožinės literatūros kūrinius yra vertingi ne tik literatūros mokslui, bet socio logijai, bibliotekinei pedago gikai ir psichologijai. Jie api būdina ne tik literatūros kū rinį, bet ir skaitytojus, visuo menę. Laiškus (jų apie 30) V. Mykolaičiui-Putinui parašė (vairaus išsilavinimo, amžiaus ir profesijos skaitytojai (mokslininkai, mokytojai, ka rininkai, darbininkai ir kt.). Skaitytojai „Altorių šešėly" suvokė ir jį vertino nevieno dai: vieni jį traktavo kaip antireliginį kūrinį, turintį di delės auklėjamosios reikšmės, kiti — kaip Lietuvos praeities gyvenimo paveikslą, didelės pažintinės vertės veikalą, treti, o jų daugiausia, — kaip romaną apie žmonių likimą, psichologinį hendražmogišką romaną apie žmonių likimą, kovą už šviesius idealus, as menybės laisvę ir kt. Laiškai rodo, kad romanas „Altorių šešėly" buvo skaito mas intensyviai, turėjo dideli pasisekimą. Štai keleto laiškų ištraukos: „... Jūs verčiate mylėti žmogų ne tik už jo ge ras ypatybes, bet ir už trūku mus. . . Jūs originaliai ir ne pakartojamai, kažkokiu nauju aspektu, pažvelgėte į moters pasaulį. (...) Per Jūsų knygą galima pamilti Lietuvą, jos gamtą, poeziją, tautą" (moky
— 7 —
kiečiai nesirodė, po iriėnesio nustota saugotis. Persona las taip pat rinkdavosi į pasitarimus butuose. Personalo nariai negyveno pusbadžiu tik tie, kurie turėjo artimų giminių kaime Personalui buvo būdingos laukimo nuo taikos, todėl rimtas mokslinis darbas nebuvo dirbamas. Tas nuotaikas smarkiai sustiprino 1943 m. prasidėję ta rybinės aviacijos naktiniai puolimai, kurių metų chemi kų patalpos nenukentėjo. Prasidėjus hitlerininkų bėgimui iš Vilniaus 1944 m. vasarą, chemijos skyriaus personalas taip pat pasitraukė į provinciją. Tarybinei armijai išvadavus Vilnių, tuo jau pradėjo grįžti ir chemijos skyiiaus personalo nariai. Vilniaus vadavimo metu chemikų patalpos nebuvo su griautos, bet buvo labai smarkiai sugadintos, visi lan gai buvo išdaužyti, apgadinti aparatai, apdaužyti indai. Visų pirma kiekviena katedra pasistengė įstiklinti po vieną kambarį, kuriuose ir buvo pradėtas naujo Chemi jos fakulteto organizavimas ir labai trūkstamų kadrų komplektavimas. Paaiškėjo, kad Zubrys, Cipseris ir keli jaunesniojo personalo nariai pasitraukė su okupantais. Pradėtą organizuoti fakultetą gruodžio mėn. ištiko dar viena didelė nelaimė. Prekių stotyje įvykęs didelis spro gimas sunaikino visus įstiklinimus, sulaužė duris, išvar tė silpesnes pertvaras, apgadino aparatus ir sudaužė daug indų. Fakulteto patalpos buvo nuniokotos. Teko pradėti iš naujo. Chemijos fakulteto patalpas atremon tavo vokiečių belaisvių brigada, vadovaujama L. Naruškevičiaus. Pirmosiomis po išvadavimo dienomis Chemijos fakul teto prodekanu buvo paskirtas J. Kudaba, o Matemati kos-gamtos fakulteto dekanu A. Žvironas. Taigi, Chemi jos fakultetas iš pradžių buvo kito fakulteto dalis. 1944 m. pabaigoje Chemijos fakultetas buvo paverstas sava rankišku ir jo dekanu paskirtas K. Daukšas. Po metų dekanavimą perėmė V. Kaikaris. Po penkerių V. Kaikario dekanavimo metų Chemijos fakultetas buvo pri skirtas prie Fizikos-matematikos fakulteto, kurio dekanu buvo H. Horodničius, o chemikų prodekanu buvo pa skirtas V. Paševič. Po metų Chemijos fakultetas vėl bu vo atskirtas nuo fizikų-matematikų ir Paševič tapo jo de kanu. Vėliau fakulteto dekanai keitėsi šia tvarka: 1956 m. paskir tas J. Kudaba, 1959 m. — L. Jasinskas, 1961 m. išrinktas L. Simanavičius,, o 1964 m. dabartinis dekanas — E. Ramanauskas. Po karo suorganizuotame Chemijos fakultete pradėjo
veikti ir dabar tebeveikia penkios katedros: Neorgani nės chemijos (vedėjas K. Daukšas), Organinės chemijos (iki 1946 m. vedėjas Acus-Acukas, vėliau L. Jasins kas), Fizikinės chemijos (iki 1948 m. vedėjas J. Matulis, po to E. Griškun, nuo 1956 m. V. Kaikaris), Cheminės technologijos ilvedėjas J. Kudaba, o nuo 1967 m. G. Ba joras) ir Bendrosios chemijos .(iki 1956 m. vedėjas V. Kaikaris, 1956—1959 m. sujungta su Cheminės technolo gijos katedra, nuo 1959 m. vedėjas R. Pajėda). Fakulteto personalą 1944 m. sudarė 20 žmonių, vėliau jis išaugo iki 73 ir dabar turi tokią sudėtį: 1 1 profesorių laboratorijos vedėjų jaun. moksi. bendra docentų (chemijos m. 4 darbių 17 kand.) 1 vyr. inžinierių vyr. dėstytojų (chem. 13 vyr. laborantų 10 m. kand.) 17 laborantų 1 dėstytojų 1 preparatorių 5 techninio personalo 2 asistentų Veikia tokios svarbiausios savarankiškos Chemijos fakulteto laboratorijos: I. Neorganinės chemijos, 2. Analizinės chemijos, 3. Fizikines-cheminės analizės, 4. Organinės sintezės, 5. Organinės analizės, 6. Vaistų sintezės, 7. Elektrochemi jos, 8. Koloidų chemijos, 9. Fizikinės chemijos, 10. Bendrosios chemijos technologijos, 11. Polimerų che mijos ir 12. Radiacinės chemijos. Pokario metais buvo išleidžiami neorganinės-analizinės, organinės ir fizikinės chemijos specialybių diplo muoti chemikai. Vėliau pradėta duoti analizinės chemi jos, organinės sintezės, elektrochemijos, cheminės tech nologijos ir biochemijos specialybių diplomai. Priimamų studentų skaičius padidėjo iki 95 per metus. STUDENTŲ METINIS PRIĖMIMAS
— — — — — — —
54 66 50 49 50 26 50
1953 m. — 1954 m. — 1955 m. — 1956 m. — 1957 m. — 1958 m. — 1959 m. —
50 50 50 25 40 50 50
1960 1961 1962 1963 1964 1965 1966 1967 1962 m. Chemijos fakultete buvo atidarytas m. m. m. m. m. m. m.
Vakaro-minėjimo programo je dalyvavo žinomi respubli kos menininkai. LTSR nusipel niusi artistė Beatričė Grincevičiūtė padainavo tris Bacho dainas, Margarita Dvarionaitė skambino Sumano „Pašventi mą", Laimonas Noreika skaitė V. Mykolaičio-Putino poezijos kūrinį „Somnambulas“, LTSR Valstybinės filharmonijos ka merinis orkestras, diriguoja mas LTSR nusipelniusio artis to Sauliaus Sondeckio, grojo M. K. Čiurlionio du preliudus, Mocarto „Divertismento Ddur“ I dalį, Perselio „Pavaną" ir „Čakoną" — tuos kūrinius, kuriuos ypač mėgo Putinas. Universiteto Teatrinės studi jos nariai Kęstutis Jasiūnas, Tadas Perkauskas, Vladas Jū ras suvaidino ištrauką iš V. Mykolaičio-Putino dramos „Valdovas". Režisavo VI. Limantas. Literatūrinis-muzikinis va karas Universitete buvo įdo mus ir turiningas. Programos dalyvius studentės apdovano jo gėlėmis.
Sausio 23 d. rytą II kurso žurnalistų laukia nauji drau gai, dar nepažįstami, bet jau draugai — Leningrado stu dentai. G. BIRŽIETYTĖ
— 8 —
— 6 —
1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952
toja N. Kotenko). A. Chramovas iš Novosibirsko rašė, kad tokį kūrinį, kaip „Altorių še šėly", galėjo sukurti tik žmo gus, praėjęs labai didelę gy venimo mokyklą. „Dėkui, brangus rašytojau, aš labai dėkoju už visą gėrį, kurį ga vau iš Jūsų kūrinio", — bai gia jis laišką. Įspūdingiausią laišką parašė Tarybinės Armijos karinin kas, Didžiojo Tėvynės karo dalyvis V. Aleksiejevas iš Gorkio srities: „Jūs — vienas iš nedaugelio autorių, užval džiusių mano sielą ir sąmonę. Jūsų knyga — tai šviesos spindulys tamsioje mano kas dieninio gyvenimo karalystė je, nors gyvenimu aš nesi skundžiu. .. Gal būt, jau Jūsų nebus gyvųjų tarpe, bet mili jonai žmonių, perskaitę Jūsų knygą, gerbs Jūsų atmini mą. Jokie kapo paminklai, net jeigu jie būtų iš aukso, ne galės pakeisti paprastų žmo nių pagarbos Jums už tai, kad savo knyga Jūs padėjote pa žinti pačius save".
Apsnigtais stogais, užpusty tais parkų suoliukais pasiti ko mus Leningradas. Mes, grupė Universiteto studentų, atvykome su komjaunimo ko miteto komandiruote. Be didelio vargo susirado me Universitetą. Komjaunimo komiteto sekretorius palinkė jo turiningai praleisti tas penkias dienas, pamilti Le ningradą, Vos spėjome įsikurti bend rabutyje, kai duris pravėrė žilagalvė moteris. „Jūs pirmą kartą Leningrade? O! Jums reikia daug ką sužinoti. Bū tinai nueikite Į Petro I mu ziejų. . . Namą, kur po dviko vos mirė Puškinas. .. Tebesto vi šarvuotis, ant kurio Leni nas, grįžęs iš Suomijos, kal bėjo darbininkų miniai, kaip toliau gyvensim, ką darysim. Leningradas revoliucijos lop šys. ..“ — ilgai pasakojo ji. Sėdam į autobusą ir va žiuojam per miestą. O mote ris vis kalba, kalba. . . Klau somės ir jaučiame, kad jiems, leningradiečiams, revoliucija — šventas prisiminimas, ne pamirštama jų gyvenimo da lelė. Dabar tokios trumpos die nos, o Leningrade jos tarsi trigubai sutrumpėjo. Įėjom i Ermitažą — dar tik švito, o išėjom — jau tamsu. Aplan kėm Rusų, Jūrų muziejus. Isakijaus soborą, Puškino vardo teatrą. Ketvirtą dieną išvykom i Puškino miestą. Apsilankėme šių metų birželio mėnesį ati darytame poeto muziejuje. Nuo metu restauruojamas li cėjus, kur jis mokėsi. Muzie jaus direktorius tvirtina, kad čia (Puškine) beveik niekas nepasikeitę. Didžiulis parkas, dirbtiniai tvenkiniai, grakš čiai išgaubti tiltai, caro rūmai, licėjus. . . Pro licėjaus arką ėjęs kelias į Maskvą. Juo pro nustebusius licėiininkus trau kę Napoleono kariai.. . Tačiau mūsų atvykimo į Puškino tikslas — J. Janonio kapas. Negailestingas vėjas blaškosi, šėlsta. .. Vos tik įėję į kapines, pamatėm pa minklą. Nubrauktam storą sniego klodą nuo jo. Šaltis pačiumpa mūsų atneštą baltą gėlę. Mes stovime ir kiekvie nas prisimename kažką taip gerai žinomą, girdėtą dar kažkada tolimoje vaikystėje. Apsnigtos rūtos prie poeto kapo.. . „Neverkit pas kapą narsiųjų draugų, Kas krito kovoj — tie didvyriai“.
m. — 60 m. — 75 m. — 70 m. — 70 m. — 70 m. — 75 m. — 95 m. — 95 vakarinis
skyrius, į kurį priimta 20 studentų, bet sekančiais metais į šį skyrių jau nebepriimta, o tik leista baigti įstoju siems. Chemijos fakultetas visą laiką aptarnauja kitų fakultetų studentus (medikus, gamtininkus, ekonomistus), kurių kasmet esti dabar apie 600. Jie išeina chemijos disciplinas per dvejus metus. BENDRAS STUDENTŲ SKAIČIUS FAKULTETE
1947 m. — 180 1948 m. — 183 1949 m. — 202 1950 m. — 204 1951 m. — 198 1952 m. — 200 1953 m. — 202 Studenčių visada
1954 m. ■— 204 1955 m. — 215 1956 m. — 217 1957 m. — 214 1958 m — 206 1959 m. — 208 1960 m. — 210 buvo daugiau, negu
1961 m. — 1962 m. — 1963 m. — 1964 m. — 1965 m. — 1966 m. — 1967 m. — studentų.
286 302 380 400 310 358 407
BENDRAS PERSONALO NARIŲ SKAIČIUS FAKULTETE
1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953
m. m. m. m. m. m. m.
— — — — — — —
29 30 .32 34 37 43 45
1954 m. 1955 m. 1956 m. 1957 m. 1958 m. 1959 m. 1960 m.
— — — — — — —
46 44 46 52 52 50 52
1961 1962 1963 1964 1965 1966 1967
m. m. m. m. m. m. m.
— — — — — — —
56 60 62 70 71 72 73
KASMETINIS DIPLOMŲ IŠDAVIMAS
1961 m. — 30 1945 m. — 1 1953 m. — 37 1962 m. — 36 1954 m. — 38 1946 m.. — 2 1963 m. — 42 1955 m. — 40 1947 m. — 4 1964 m. — 43 1956 m. — 34 1948 m. — 6 1957 m. — 48 1965 m. — 53 1949 m. — 15 1966 m. — 57 1958 m. — 47 1950 m. -■ 26 1967 m. — 67 1959 m. — 43 1951 m. — 34 1960 m. — 50 1952 m. — 39 Iš viso pokario metais išduota 726 diplomai. Tik maža fakulteto auklėtinių dalis mokytojauja, o daugumas dir ba aukštosiose mokyklose, mokslinio tyrimo institutuose ir gamyboje bei įmonių laboratorijose. Šiuo metu Che mijos fakultete studijuoja 407 studentai, kurių 75 proc. gauna stipendijas ir 40 proc. bendrabučius. Beveik visi studentai yra komjaunuoliai ir studentų profesinės or ganizacijos nariai. Didesnė studentų dalis yra Mendele jevo v. chemikų draugijos nariai, o 100 studentų — Studentų mokslinės draugijos nariai. Kasmet studentai
— 9 —
organizuoja savas mokslines konferencijas ir dalyvauja su pranešimais kitų aukštųjų mokyklų konferencijose. Chemijos iakultete veikia kandidatinė aspirantūra, kurią baigė ir kandidatines disertacijas apgynė 14 žmo nių. Šiuo metu fakultete yra 15 aspirantų. Jau kuris laikas, kai j aspirantui ą kiekvienais metais priimami 5 žmonės, Kandidatinių disertacijų temos susietos su dar bo vadovo dirbama mokslo sritimi. Pokario metais pradėtieji gamtinių vandenų bei dur pių, celiuliozės ir baltymų, fotodichroizmo ir fotoelektlinio efekto tyrimo darbai buvo nutraukti, nors iš su minėtų sričių buvo paskelbta nemaža darbų ir apgintos kandidatinės disertacijos (iš vandenų tyrimo — E. Ra manausko, iš durpių — J. Kudabos ir E. Cižiūnaitės, iš celiuliozės — L. Jasinsko ir kt.). 1959 metais fakultete kaip tik buvo sumažintas daugiatemiškumas. Mikrokiekių nustatymo problema ne visai tebuvo at skirta nuo mikioanalizės problemų ir vietinių minerali nių žaliavų, ypač gipso ir dolomitų perdirbimo klausimų sprendinio, nes šie klausimai yra susiję. Apie dolomitų panaudojimą magnio druskoms gauti A. Kaušpėdas pa rašė kandidatinę disertaciją Elementų mikrokiekių nustatymo tyrimas Neorganinės chemijos katedroje atliekamas kinetikos, fotometrijos ir kitokiais metodais. Tiriamųjų elementų tarpe figūruoja geležis, titanas, cirkonis, sidabras, stibis, selenas, teluras ir kiti. Pasiekta neblogų rezultatų, kuriais jau naudoja si kitos tyrimo įstaigos ir pramoninės laboratorijos. Biologiškai veiklių medžiagų sintezė ir tyrimas, atlie kamas Organinės chemijos katedroje ir prie jos įsteig toje vaistų sintezės laboratorijoje, veikiančioje kartu su Farmakologijos katedra Medicinos fakultete, sintezuoja mi dioksano, pirimidino ir indandiono dariniai, užsireko mendavusieji dideliu farmakologiniu veiklumu, ypač kraujo indų ir nervų veikloje. Eilė medžiagų buvo iš bandyta farmakologiškai, o dabar bandomos klinikose. Tai geri dikaino ir kokaino pakaitalai. Be to, čia gami nami įvairūs reti vaistai ir indikatoriai gydymo bei tyrimo reikalams. Elektrodinių procesų tyrimas, atliekamas Fizikinės chemijos katedroje, apima sidabravimo, variavimo ir nevandeninių tirpalų elektrolitinių procesų tyrimą, ap traukiant metalus metalais Nevandeninių tirpalų elekt rolitinis tyrimas liečia daugiausia aliuminavimo proce sus eteriniuose tirpaluose. Daug dėmesio kreipiama bliz ge,darai. Sukurta „Dviejų faktorių blizgodaros teorija' (V Kaikaris) Eilė šios srities pasiekimų įdiegta prakti koje, ypač blizgantis sidabravimas ir aliuminavimas. Polimerų sintezė ir jų tyrimas, atliekamas Cheminės techologijos katedroje, vykdomas gamtinių baltymų (kazeino, želatinos ir pan.) ir sintezinių dervų (inden-kumaroninių) modifikavimas. Stengiamasi pakeisti chemines bei fizikines stambiamolekulinių junginių savybes, su skiepijant molekules, ir t. t. Bendrosios chemijos katedra turi tikslą surasti naujų metodų, kurie leistų efektingai panaudoti kobalto-60, sidabro — 110, anglies — 12, tričio ir kitų izotopų ra diaciją analizės reikalams. Turimi pasiekimai įgalina
Aukštosiose mokyklose j Egzaminų gatvėje
LENINGRADAS Vieno iš koledžų Kaliforni joje daktaras Telvolas Proktoras, viešėdamas Leningrade, susitiko ir su Universiteto studentais. Jo paskaitos tema — ,,Amerikos scena — 1967“. Svečias savo praneši me palietė įvairiausius Ame rikos kultūros klausimus: teat rą, muziką, literatūrą, o taip pat ir kai kurias socialines dabarties problemas. „Leningradskij universitet“
no gimimo 100-ųjų metinių išvakarėse. Rektoriaus įsaky mu aktyviausi laikraščio bendradarbiai ir korespon dentai buvo apdovanoti Gar bės raštais. Sėkmės, „Leningrado uni versitete“, atsakingame dar bo bare!
VILNIUS Prieš dešimt metų, 1957 m. rugsėjo mėn. buvo įkurta muzikos katedra, kuriai va dovavo LTSR nusipelnęs ar KAUNAS tistas Klemensas Griauzdė. Ši kukli pradžia buvo pir LŽŪA laikraštis „žemės Tarybų ūkio specialistas“ praneša moji kregždė visoje Pagal Vilniaus apie VVU agitmeninės briga Sąjungoje. dos „Faktas“ apsilankymą „pionierių“ planus steigiami fakultetai šalies akademijoje, žinutė „Svečiuo muzikos nes se vilniečiai“ iliustruota nuo aukštosiose mokyklose, traukomis. Ji baigiama šiais muzikos mokytojai labai rei žodžiais: „Dėkojame Universi kalingi: susirūpinta estetinio teto saviveiklininkams už įdo auklėjimo kėlimu. Baigiantis 1967-iesiems me mią programą ir tikimės, tams, buvo susitikę pirmos kad jie mus dar aplankys“. laidos auklėtiniai. Viena jau Gruodžio 28 d. beveik 1000 niausių Pedagoginiame insti absolventų įteikti inžinierių tute specialybė sėkmingai įsi diplomai, — praneša KPI tvirtino ir ugdo jau aštuntą laikraštis „Už tarybinį moks ją muzikos — gėrio ir grožio — mokytojų kartą. lą“. ,,Tarybinis pedagogas“ PETROZAVODSKAS Susumuoti naujametinės Devynis kartus studentų Nauklubas kvietė Universi anketos „10 geriausių Institu teto ir Pedagoginio instituto to sportininkų 1967 m.“ atsa sportininku intelektus į simpoziumus. De kymai. Instituto vynis kartus rinkosi tie, ku Nr. 1 išrinktas Gamtos-geo' kurso riuos jaudina kosminės bio grafijos fakulteto III logijos ir dabarties mokslinės studentas, boksininkas, nusi fantastikos problemos, Kare pelnęs porto meistras, Euro lijos ir senovės Rusios tapy pos ir TSRS čempionas, olim pinės savaitės Mechike nuga bos mįslės. Naujais metais vyks nauji lėtojas Danas Pozniakas. Dešimtukas atrodo sekan Nauklubo-68 simpoziumai. Adolfas Aleksiejūnas, „Petrozavodskij universitet“ čiai: Vladas Sokolinskas, Algis Ciurinskas, Genė Galinytė, LENINGRADAS Kęstutis 1927 metų lapkričio 7 die Alfonsas Skutulas, Irena Juozaitytė, ną, kai Tarybų šalis šventė Autukas, Bidva, Vitalija Spalio revoliucijos dešimtme Stanislavas tį, pasirodė pirmasis Lenin Skutulienė. „Tarybinis pedagogas “ grado universiteto laikraščio „Studenčeskaja pravda“ pir IRKUTSKAS masis numeris. Universiteto dėstytojai ir Irkutsko Universitetas pa studentai paminėjo savo minėjo prof. V. V. Vasiljevo draugo gyvavimo keturiasde šešiasdešimtmetį. Dekanas, autoritetingas šimtmetį. Petro salėje įvyko profesorius, iškilmingas susirinkimas. „Le dėstytojas, aistringas sporto — ningrado universiteto“ (taip mėgėjas, puikus žmogus, dabar vadinasi daugiatiraži- taip apie jį kalba studentai. — Kai mes buvome stu nis) redaktorius P. I. Uspenskis papasakojo apie laikraš dentais, buvome savarankiš čio uždavinius Universiteto kesni, — kalba prof. V. V. 150-čio jubiliejaus ir V. Lėni- Vasiljevas.
o „.. .Prisotintos vandeniu g medžiagos savybė išlaikyti 8 daugkartinį atšaldymą ir g atšildymą vadinama..." — o lėkė žodžiai j Jo galvą ir g atsimušę šlepteldavo į są8 siuvinio lapą.. . | Jo mintys plasnojo toli § nuo auditorijos, kurioje g dėstytojas atskleidinėjo 8 technologijos paslaptis, g Mintys bangavo, šurmuliao vo ir kartais nusileisdavo g į garažą, kuriame stovėjo 8 naujutėlaitis motociklas. g Ramybės nedavė nuo§ trauka, matyta „Sporte": o mašina važiuoja virš beg dugnės įtemptu lynu. Jis 8 norėjo pakartoti šį nepa8 prastai sudėtingą triuką. 8 Jis liepsnojo nekantrumu g pervažiuoti lynu, ištemptu 8 tarp dviejų namų Egzami
nų gatvėje. JAM TAI PAVYKO! Jo nepamirš ateinančios kartos! Ir štai tragiška šios istorijos pabaiga: Jis žuvo, Žuvo ne todėl, kad nukrito nuo lyno, o todėl, kad nenukrito! Jį uždusino savo glėbiuose tie žmonės, tie paprasti darbininkai ir tarnautojai, kurie stebėjo šį žygdarbį. Tačiau jo vardas visada liks egzaminų lapuose! DĖMESIO! DĖMESIO! DĖMESIO! Skubėkite apsidrausti! Dekanatai leidimus perlaikyti egzaminą išduoda kasdien iki gegužės pirmosies. R. KVIETKELĖ
o g
8
g
g 8 g
8 g 8 g 8 g
;
8 g g 8 8
8
Žiema siūlo merginoms
— 10 —
šimtus ir tūkstančius kartų padidinti celiuliozinių me džiagų elektrinį laidumą ir pagaminti elektrostatinį bal tą popierių. Šie atradimai įdiegti popieriaus fabrikuose, davė didelį ekonominį efektą. Fakulteto chemikų pasiekimai kasmet aptariami eili nėse fakulteto konferencijose, kuriose dalyvauja Mokslų akademijos, Kauno Politechnikos instituto mokslo įstai gų chemikai. Patsai mokslinis darbas visada suderinamas su kitų organizacijų chemikų veikla. Su mūsų respubli kos chemikais palaikomas nuolatinis, glaudus, asmeninis kontaktas, nes dauguma chemikų yra geri pažįstami. Kontaktas su Sąjungos chemikais palaikomas ir sudaro mas sąjunginių konferencijų bei pasitarimų metu. To kiose konferencijose dalyvauja taip pat (ir su prane šimais) fakulteto nariai bei aspirantai. Gausūs tyrimo darbų rezultatai skelbiami mokslinių straipsnių pavidalu respublikiniuose bei sąjunginiuose moksliniuose chemijos žurnaluose. Pokario metais tik maža straipsnių dalis tepatekdavo į sąjunginę spaudą, o pastaraisiais trejais metais sąjunginėje spaudoje spaus dinamų straipsnių skaičius prašoko pusę visų straips nių.
DAR NEVĖLU! PRENUMERATOS KAINA 3 MĖN. — 24 KAP., IKI MOKS LO METŲ PABAIGOS — 40 KAP.
Giliai užjaučiame fakul teto prodekaną doc. Joną BALKEVIČIŲ, jo tėveliui mirus. Istorijos ir filologijos fakulteto dėstytojai
MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ SKAIČIUS:
1961 m. paskelbta 30 1955 m. paskelbta 5 1962 m. paskelbta 25 1956 m. paskelbta 4 1963 m. paskelbta 32 1957 m. paskelbta 3 1964 m. paskelbta 45 1958 m. paskelbta 6 1965 m. paskelbta 50 1959 m. paskelbta 24 1966 m. paskelbta 55 1960 m. paskelbta 20 Tiriamąjį ekperimentinį darbą labai sunkino ir trukdė medžiaginės bazės silpnumas, aparatūros stoka, patalpų mažumas ir duju nebuvimas. Pastarasis trūkumas (dabar ištaisytas) buvo bene vienintelis tarp viso pasaulio chemijos fakultetų. Dažnai patys fakulteto chemikai stebėjosi savo mokslinės produkcijos gausumu, turint galvoje tokį didelį pedagoginį krūvį i(apie 800—900 va landų per metus). Moksliniam darbui nemažai trukdo ir gamybinės sutartys, kurios 1966 m. siekė 56000 rb., o 1967 m. 46000 rub., nors, antra vertus, jos palengvina įsigyti aparatūros bei chemikalų ir apmokėti koman diruotes. Fakulteto personalas suprato vadovėlių reikalingumą studentams, taip pat populiarios literatūros reikšmę pla čiosioms masėms, todėl paruošė ir išspausdino eilę va dovėlių, mokslo priemonių bei populiarių brošiūrų. Chemijos fakulteto partinė organizacija gyvuoja nuo 1945 m. Jos narių skaičius šiuo metu siekia 24. Fakul teto profesinė organizacija gyvuoja nuo 1945 m. Jos narių skaičius siekia 70. Kontaktui tarp mokslo darbuotojų sudaryti ir jam sustiprinti bei naujausioms, mokslo pasiekimams išdisku tuoti Chemijos fakutetas organizuoja mokslinės konfe rencijas ir dalyvauja su pianešįmais įvairiose sąjunginė se konferencijose.
Nuoširdžiai reiškiame gilią užuojautą docentui Jonui BALKEVIČIUI, nete kus mylimo tėvelio. Lietuvių kalbos ir literatūros katedrų kolektyvai
Istorijos ir filologijos fakulteto dėstytojų kolek tyvas liūdi kartu su prodekanu filologijos mokslų daktaru Zigmu ZINKEVI ČIUM, palaidojusiu savo mylimą tėvelį.
|Gerų atostogų, draugai! į A
J ♦ J ♦ ♦ ♦ J ♦ ♦ ♦
Ryt poryt Tu laikai paskutinį egzaminą. Tavo draugas gal jau šiandien baigia sesijos vargą. Žoidžiu, liko suskaitytos valandos iki ramaus poilsio. Bet. . . Tur būt, nieko nėra įdomesnio, kaip keliauti ten, kur nesi buvęs, gal tik
knygose skaitęs ar iš draugų girdėjęs. Keliauti tai keliauti. Bet reikia ir mamą, ir tėtį ap lankyti. Gal jiems būtina pagalba žiemos darbuose. Tai irgi Tavo pareiga. Pagaliau, Tu gerai žinai, kad namiškiai Tavęs tuš čių lagaminu neišleis. Įdės
ar kiaulės pusę kūno, ar tris gaidžius, ar storos dešros, dar kadugiu atsiduodančios, kilometriuką. Tad gerų atostogų Tau, bendraamži! Tvirtų slidžių ir ilgų kilometrų su draugaiš ir studentiška daina!
♦ ♦ J J J J $ t
Reiškiame gilią užuojau tą prodekanui filologijos mokslu daktarui Zigmui ZINKEVIČIUI, io bran giam tėveliui mirus. „Tarybinio studento“ redakcijos kolektyvas
«■■■■»«■■■■■■■■■■■■•■■■■■■ REDAKCINĖ KOLEGIJA m>lltHlllt1llll!IIIIHIIIIIIII1lllllllllllllll
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84, Spausdina LKP CK laikraičlų ir žurnalų lei dyklos spaustuvė.
LV 06940
Užs. Nr. 385