i
VISAS ★
★
J E G A S
★
SESI J A IĮ VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Nr. 2 (313)
Antroji Visasąjunginė premija
Vilnius,
TSRS Aukštojo mokslo ministerijos organizuota me aukštųjų mokyklų bendrabučių konkurse mūsų Universiteto bendrabučiai iškovojo II vietą. II premija — 30.000 rublių.
i'
į f i:
Nauja Saules planeta Sausio 2 dieną į erdvę pakilo tarybinių žmonių rankomis sukurta planeta. Prasideda nauja epocha žmonijos istorijoj — kosmoso užkariavimas Dirbtinės planetos sukūrimas — didinga liaudies ūkio septynmečio plano įgyvendinimo pradžia.
1959 m. Sausio mėn.
9 PENKTADIENIS
d _ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO p/lP'nvio Dnmn
REKTORATO
Kaina 20 kap.
v^MTAITNTMn TR PROFSĄJUNGOS Kniurromt ORGANAS
J
<»
L£DZ/ PRALAUŽTI Sauslo 6 diena, dešimta va landa ryto. Chemijos fakulte te tuščia, tylu ir ramu. Pasi tikslinu egzaminų tvarkaraštį. Taip, šiandien pirmo kurso chemikal-technologai laiko pirmąjį egzaminą. įeinu į ma žąją Chemijos auditoriją. Pen ki studentai, palinkę prie popiarlaus lapų, kažką matuoja, braižo, rašo. Braižomosios geometrijos egzaminas. Daly kas nelengvas. Tai pripažįsta ir vyr. dėstytojas Juodlkaitis, tą dieną egzaminavęs pirma kursius. — Grupė nebloga. Skųstis uegaliu. Pratybas lankė, na mų darbus irgi atlikdavo, — sako jis. — Pažiūrėsim, ką parodys egzaminas. Laikas atsakinėti — pirma sis jau ruošiasi pusantros va landos. A. Slnlus, S. Jonai tis atsakinėja neblogai. Iš pra džių atrodė, kad galima netgi penkis rašyti, bet. . . papras tas, iš pirmo žvilgsnio nesu dėtingas dalykėlis staiga pa sidaro „neįkandamu", ir dės tytojas įvertina žinias „ge rai". Ką gi, pradžiai ir tai neblogai. Sekantis — Petras Vilkys. Jam nesiseka iš pat pradžių. Vienas klausimas ne į temą. Antro — brėžinys teisingas, bet sunku paaiš kinti, kaip jis atliktas. — Gal pasiseks išaiškinti, jei cilindro ir tiesės padėtis bus kitokia? — klausia dėsty tojas. Bet Ir čia blogai. Pirmas dvejetas. Nemalonu, labai ne malonu. Visai nesinori eiti pas dekaną prašyti leidimo perlaikyti egzaminą, bet negi
malonu turėti įsiskolinimą. S. Aleškaičio, A. Šarkio, J. Lunios, V. Leskevičiaus, V. Narkevičiūtės, G. Kaminsko žinios įvertinamos gerai. Dėstytojas ypač patenkintas Alberto Šarkio atsakymu. Al bertui, atėjusiam į Universite tą iš šachtų, be abejo, neleng va buvo įkąsti braižomąją geometriją. Bet darbas, pasi ryžimas ir valia, kartu sudėjūs. duoda puikius rezultatus — pažanga labai didelė, pa lyginus su mokslo- metų pra džia. Atsakė jau dešimt studen tų, o penketo vis nėra. Tai J. Lunia sutapatinti plokštumų nebemoka (susimaišė viskas), tai G. Kaminskui pritrūko te orinių žinių, o Vandai Narke vičiūtei — vaizduotės. Visko būna kai jaudiniesi, o ypač per pirmąjį egzaminą. Laukiu penketo, nemanau, kad jo nebus. Ir štai pagaliau — Elė Kašinskaltė- ir Stasys Puntežis. Kruopščiai, įvairiai ir tvarkingai atlikti brėžiniai, nuoseklūs, be priekaišto paaiš kinimai. O paskui dar keturi „labai gerai”. Vadinasi, galima išmokti, draugai, busimieji technolo gai, ir tą sunkiąją braižomą ją geometriją. Reikią tik dau giau darbo, įgūdžių ir išlavin tos vaizduotės. Pirmą egzaminą Universi tete chemikai išlaikė neblo gai. Ledas pralaužtas. Priešaky je jūsų laukia dar du egzami nai. nelengvesni už šitą. Ką gi, sėkmės, draugai pir makursiai! H. Kobeckaitė
EGZAMINAI BAIGTI
Straižys (kairėje) ir A. Juodokas prie radio aparato klausosi pirmosios dirbtinės planetos signalų. L. Ruiko nuotr.
Ketvirto kurso lituanistai šią sesiją turėjo du egzaminus ir tris įskaitas. Egzaminai jau išlaikyti, liko dar trys įskai tos: rusų literatūros istorijos, lietuvių literatūros istorijos ir lietuvių kalbos istorinės gra matikos. Į sesiją studentai at vyko daugiau ar mažiau pasi ruošę. Sesijos metu dar pa skaito tokią literatūrą, kurios negalėjo gauti namuose. Kon. sultuojasi su draugais, dėsty tojais. Mūsų darbo sąlygos yra. pa lyginti, sunkios. Kaip žinome, iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiniHiiiiiiiiiiiuiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiB
EGZAMINUS LAIKO GEOLOGAI AUISTOSIOSL MOKYKLOSE studentams darbus (visas ciklas tė pluoštą savo naujų žemės ūkio darbų). Universitete įvy eilėraščių. Be to, šie kursai ko knygos vakaras. turi dar gamybinę Kiekvienas studen ir mokomąją prakti tas prie įėjimo turė Gorkis ką. jo nusipirkti knygą. III kurso studen Tai buvo savotiškas Gorkio žemės bilietas į vakarą. ūkio institutas per tai sudaro savaran Vakaro metu buvo ėjo į naują moky- kiškas laukininkys kreiptasi į visus no sistemą, Pirmų- tės brigadas ir dir studentus su ragini jų dviejų kursų ba išskirtuose skly mu aktyviai įsi studentai mokosi puose. jungti į knygos po betarpiškai gamyIV ir V kursai puliarinimo darbą. boję, t. y. dvejus gamybinę praktiką Poetai Tarasovas, metus nuo gegužės atlieka jau kolSummanevas ir 1 iki spalio 1 die- ūkiuose ir tarybiOstrovskaja paskal- nos dirba lauko niuose ūkiuose. Petrozavodskas
Gręžimo ir saugumo techni kos kursas kaip atskira discip lina buvo Išskirta iš bendro paieškų ir žvalgybos kurso tik prieš porą metų. Dėl to šiuo metu skaitant šį kursą, trūksta vadovėlių bei mokymo priemonių. Be to, ir pati mo kymo bazė mūsų Universitete šio kurso pravedimui nėra tin kamai paruošta. Trūksta grę žimo paligono: staklių, varik lių bei siurblių ir kitų įran kių. Šluos trūkumus mes sten gėmės kaip galima pašalinti, lankydami Vilniuje esančių geologinių organizacijų dirb tuves, gręžimo aikšteles ir t. t. Ateinančią vasarą šio kurso pagilinimui yra numatyta pra vesti gamybinėse geologinėse organizacijose specialią gręži mo praktiką, kuri iki šiol dar nebuvo atliekama. Gręžimo ir saugumo techni kos egzaminui Il-ro kurso geologai pradėjo ruoštis jau
semestro metu. Apie jų rimtą šios disciplinos studijavimą kalba egzamino rezultatai. Iš 15 studentų 9 studentai išlai kė labai gerai. Egzamino me tu buvo matyti, kad šie stu dentai neapsiribojo vien tik paskaitų konspęktais, bet stu dijavo ir šį klausimą lipčiančią literatūrą, atitinkamas mokslo priemones, gilinosi pratybų metu. Iš jų reikia pa minėti studentus Riaubą, Trimonį ir kt. Keturių studentų žinios buvo įvertintos gerai ir dviejų patenkinamai. Tenka pažymėti, kad kai kurie stu dentai į egzaminą atėjo nepa kankamai pasiruošę. Jų pasi ruošimui didelės reikšmės tu rėjo tas faktas, kad tie stu dentai, turėdami pereitų mokslo metų įsiskolinimus, ne lankė reguliariai paskaitų ir neskyrė tam reikiamo dėme sio. Ateityje, studijuojant šį
mokytojas turi būti aktyvus visuomeninkas, saviveiklinin kas. Daug laiko užima tiesiogi nis darbas. Todėl studijos lie ka mokytojo „asmeniniu rei kalu”, jei taip galima pasa kyti. Visas pasiruošimas vyks ta taip trumpučiu laisvalai kiu. Pasiruošimui trukdo ir reikiamos literatūros trūku mas. Tačiau noras mokytis, suteiktos sąlygos kad ir ne akivaizdiniu būdu įsigyti spe cialybę viską nugali. E. Suveizdienė IV kurso stud.-neakivalzdininkė
SVARBIAUSIA — RYŽTAS, ATKAKLUMAS kursą, reikalinga daugiau skai Po sėkmingai išlaikyto eg tyti literatūrą semestro metu, zamino viskas atrodo gera Ir naudotis mokslo priemonėmis šviesu: pamiršti ir nemiegotą ir rimtą dėmesį skirti praty naktį, ir drebėjimą prie audi boms ir praktikai gamybinėse torijos durų, ir visą išgyven organizacijose tiek semestro tą baimę. Reikia pasakyti, kad bėgyje, tiek ir vasaros metu. sėkmė neateina pati savaime. Universiteto vadovybė turėtų Svarbiausia — tai studento padėti įkurti šio kurso prakti ryžtas ir atkaklumas. Neleng kai atlikti gręžimo aikštelę va mums, neakivaizdininkams, prie geologijos katedros. po įtempto darbo mokykloje J, Paškevičius pergyventi čia dar didesnį Geologijos katedros vyr. dėsi. įtempimą ir susirūpinimą, ir tik tas šviesus tikslas, kuris PIRMASIS — SĖKMINGAI mus visus pašaukė į žilojo mūsų Universiteto auditoriją, — Tik ketvertai ir penke įkvepia mus ir suteikia jėgų tai! Penketų dvigubai dau- pakelti visus sunkumus. /.Ko giau! — taip ketvirto kurso voti, degti, nenurimti!” — ši matematikai apibūdina bai- tas šūkis labai tinka Visiems giamojo rusų kalbos egzami- mums, kurte 'daug ko atsiža no rezultatus. dame, kad praturtintume save Liko dar du. Bendroji fi naujomis žiniomis ir idėjomis. zika ir integralinės lygtys. J. Žutautienė Linkime tokios pačios sėk Telšių kurčių-nebylių mės! mokyklos-internato „T. Stad." korespondentas auklėtoja
SIEKDAMI PAKELTI PIRMINIŲ KOMJAUNIMO OR GANIZACIJŲ IR PROFGRUPIŲ AKTYVUMĄ TIEK MOKYMESI, TIEK VYKDANT JAUNIMO KOMUNISTI NIO AUKLĖJIMO UŽDAVINIUS, VILNIAUS VALSTYBI NIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO KOMJAU NIMO KOMITETAS IR STUDENTŲ PROFKOMITETAS, REMDAMIESI AŠTUNTOSIOS KOMJAUNIMO IR DESIM TOSIOS PROFSĄJUNGOS KONFERENCIJŲ NUTARI MAIS,
SKELBIA KONKURSĄ „GERIAUSIAS KURSAS FAKULTETE’’ (PAGAL VIENĄ SPECIALYBĘ). KONKURSO „GERIAUSIAS
Svarbiausiu ir lemiamu krite rijum, nustatant konkurso laimė tojus, laikyti mokslo pažangumą, paskaitų lankomumą, aktyvų da lyvavimą visuomeninių disciplinų ir specialybės dalykų seminaruo se, seminarinių ir kursinių dar bų rašymą bei aktyvų studentų dalyvavimą mokslinių būrelių veikloje. Konkursą laimi kursas: a) kuris pasieks žiemos ir pa vasario egzaminų sesijų metu ge riausius fakul'ete mokslo pažan gumo rodiklius; b) mažiausiai praleidęs paskai tų nuo 1959 m. pradžios iki kon kurso pabaigos; c) kurio nariai geriausiai, ak tyviausiai dalyvaudavo visuome ninių disciplinų seminaruose nuo 1959 m. pradžios iki konkurso pabaigos; d) kurio nariai aktyviausiai dalyvavo specialybės dalykų dis ciplinų seminaruose, parašė ge riausius seminarinius ir kursi nius darbus; e) kurio nariai geriausiai ir aktyviausiai dalyvavo mokslinių būrelių veiktole. Nustatant konkurso nugalėtoją, labai svarbia sąlyga laikyti tai, kaip kiekvienas konkurse daly vaujančio kolektyvo narys dirba visuomeninį darbą, atsiliepia Į visus šalies svarbius gyvenimo Įvykius. Konkursą laimi kursas: a) kurio nariai turėjo daugiau siai visuomeninių įsipareigojimų (tiek komjaunimo, tiek profsą jungos) ir juos sąžiningai atliko; b) kuris turi savo saviveiklos kolektyvą, dažnai pasirodo per kurso ir fakulteto vakarus, daly saviveiklos ap vauja fakuūeto žiūroje ir užima joję pirmą arba antrą vietą; c) kurio nariai gausiausiai ir aktyviausiai dalyvauja šefavlmo darbe ir daugiausia pareiškė no rą vykti į vasaros stovyklas ne trumpesniam, kaip dviejų savai čių laikotarpiui; d) kurio nariai savo veikla aktyviausiai atsiliepia į visaliau dinės reil-šmės sąjungos ar res publikos masto įvykius bei kam panijas, konkrečiai — visasąjun ginį judėjimą už komunistinį dar bą ir buitj, kurio nariai rodo as meninį pavyzdi buityje ir akty viai remia bendrabučiuose pra sidėjusį judėjimą už komunistinę buitį; e) kuris kiekvieną mėnesį laik-
KURSAS FAKULTETE” SĄLYGOS
raščių prenumeravimo planą įvykdo nemažiau kaip 100 proc.; f) kuriame yra daugiausia sportuojančių narių, kurie masiš kiausiai dalyvauja fakulteto (Uni versiteto) varžybose; g) kurio visi nariai priklauso LDAALR. Didelis dėmesys bus skiriamas ir organizaciniam kurso pirmi nės komjaunimo orųanizacijos bei profgrupės darbui. Konkursą laimi kursas: a) kurio pirminė komjaunimo organizacija kiekvieną mėnesį praveda gerai paruoštus, įdo mius ir komunistiniam studentų auklėjimui reikšmingus komjau nimo susirinkimus, kuriame vyks ta daugiausia turiningų profsą jungos (atvirų komjaunimo) susi rinkimų; b) kurio pirminė komjaunimo’ organizacija geriausiai dirba su1 savo kurso nesąjunginiu jauni mu, daugiausiai priėmė į VLKJS• eiles; c) kurio pirminė komjaunimo• organizacija tvarkingiausiai vedai įsipareigojimų knygą ir dieno■ raštį, geriausiai tvarko dokumen taciją ir drausmingiausiai mokai nario mokestį; d) kuriame 100 proc. profsą■ jungos narių; e) kuriame visada laiku sumo• kamas profsąjungos nario mo kestis. vedamas proforgo dieny• nas, laiku sudaromi darbo planai ir vykdomos juose numatytos; priemonės; f) kuriame komjaunimo ir profsąjungos glaudžiai bendradarbiauja sprendžiant visus kur so reikalus, kuriama profsąjun gos, lygiai kaip ir komjaunimas, rūpinasi komunistiniu savo na rių auklėjimu; g) kurio komjaunimo ir prof sąjungos organizacijos jautriai ir nuolat rūpinasi savo kurso narių materialine padėtimi, teikia jiems materialinę pagalbą. Draugai! Kiekviena mūsų gyvenimo diena sutampa su didžiulė mis mūsų tėvų, brolių, seserų pergalėmis visaliaudiniame dar bo fronte. Musų visų pareiga — nuo jų neatsilikti. Šio konkurso sąlygos kaip tik gali tapti visų komjaunimo grupių kovos už komunistinį darbą ir buitį gai rėmis. Kviečiame šį nutarimą ap svarstyti kurso susirinkimuose ir aktyviai dalyvauti konkurse. Komjaunimo ir Studentų profsąjungos komitetai
1
BENDRABUČIŲ APŽIŪROS KONKURSO REZULTATAI
' aukitoms v I
VILNIAUS DAILĖS INSTITUTAS Egzaminai prasi- ną kitą, kruopščiai ūros, tapybos, gra žėjo. Rimties ir su- besklaidantį dailės ikos, keramikos sikaupimo nuotai- istorijos užrašus, iarbus. Si sesija <os aplankė ir bend- Bet didžiausią dar- Jirmakurslams labai rabučių kambarius, bo įkarštį išvysime itsakinga. Štai, pa skaito, mokosi, pravėrę studijų du- /yzdžlui, tekstilės konspektuoja. ris. Ten vyksta pas- ’akulteto studentai Egzaminai — pra. kutiniai pasiruoši- turės įskaitas ir egsldėjo. Dailės insti- mai studentų darbų zaminus iš 13 dalytute tokios pačios oeržiūrai. Ypatingai kų. Darbų peržiūra nuotaikos, bet vaiz- jaudinasi pirmakursausio 10 diedas ten šiek tiek šiai: juk jie pirmą vyks aą. Kviečiami atsi .kirtingas. Skaityk- kartą eksponuos sa lankyti ir Universiloj rasime gal vie- vo tekstilės- skulp- :eto studentai.
Universiteto bendrabučių apžiūros konkurso komisija, apsvarsčiusi rezultatus, nutarė pripažinti: I. Pirmąją vietą — bendrabučiui Nr. 1. (Liepos 21 g-vė Nr. 5). Bendrabučio tarybos pirmininkas Ekonomikos fakul teto IV kurso studentas E. Laslnskas. II. Antrąją vietą — bendrabučiams Nr. 5 ir 6. Bendrabučio Nr. 5 (Čiurlionio 23) tarybos pirmininkas Medicinos m. fakulteto III kurso studentas J. Žilinskas. Bendrabučio Nr. 6 (Universiteto 1/2) tarybos pirminin kė Istorijos-filologijos fakulteto III kurso studentė I. FH»novaitė. III. Trečiąją vietą — bendrabučiams Nr. 2 ir 3. Bendrabučio Nr. 2 (Čiurlionio I) tarybos pirmininkė Istorijos-filologijos fakulteto IV kurso studentė M. Paškečiūtė. Bendrabučio Nr. 3 (Čiurlionio 27) tarybos pirmininkas Fizikos- matematikos fakulteto III kurso studentas J. Gri gas. IV. Ketvirtąją vietą — bendrabučiui Nr. 4. Bendrabučio Nr. 4 (Čiurlionio 25) tarybos pirmininkas Istorijos-filologijos fakulteto III kurso studentas A. Čibiras.
Sustiprinti praktinį studentų ruošimų Fizikos-matematikos fakultete
Tezių projektas klausimu dėl tai vidurinėje mokykloje, ar ga Darbas pedagoginiame profily mokyklos ryšio su gyvenimu myboje. Neteisinga būtų ruošti je galėtų vykti ne tik staciona stiprinimo ir tolesnio liaudies mokytojo darbui tą studentą, ku riu būdų, bet ir įvedant vakari švietimo sistemos vystymo šaly ris nemėgsta šio darbo ir neno nį bei neakivaizdinį skyrių. Fi je susilaukė plataus atgarsio ri jo dirbti. Neteisinga yra ir ta zikų gamybiniame-moksliniame tiek mokslo personalo, tiek ir pažiūra, kad tie, mažiau pasižy profilyje apmokymas gali vykti studentų tarpe, šis projektas ta- mėję moksle studentai, būtų tik stacionariu būdu, bent jau po plačiu diskusijų objektu. siunčiami į mokyklą. Nei iš vienų, pirmuose trijuose kursuose, nes Tezių projektas buvo apsvars- nei iš kitų gerų mokytojų netu svarbu susidaryti tvirtus pagrin tytas ir Fizikos-matematikos fa rėsime. O neturėdami gerų mo dus tolimesnėms studijoms. kulteto visuomeninių organizaci- kytojų, vargu ar turėsime gerų Pasitarime buvo keliamas ir Jų sukviestame specialiame pa studentų, nes priklausomai nuo specializacijų klausimas. Dabar sitarime mokyklų reformos klau- to, kokią medžiagą gausime iš fakultete yra kelios siauros spe simu. vidurinių mokyklų, priklauso ir cializacijos, į kurias studentai Pasitarime buvo prieita vie- mūsų darbas. Neteisingai būtų nukreipiami jau nuo trečio kur ningos nuomonės dėl to, kad studentams, pasirinkusiems peda so. Tačiau, baigus Universitetą, tiek vidurinių mokyklų, tiek ir goginį profilį, užmiršti kelią į tik nedidelė dalis studentų pasi aukštųjų mokyklų reforma yra mokslinį darbą. Be to, tarybinė naudoja visais Universitete iš būtina, kad sparčiais tempais je visuomenėje neturėtų būti klausytais spec.. kursais. Todėl, besivystančiai gamybai, besivys priešpastatomas mokytojas ir atrodo, būtų tikslinga, plečiant tančiam mokslui yra reikalingi mokslininkas. Mokytojas taip pat gamybinę praktiką ir norint duoti geriau paruošti specialistai. gali dirbti mokslinį darbą savo studentams geresnį bendrą paruo Iki šiol Fizikos-matematikos fa mokykloje. Ypač tas liečia fizi- šimą, į mokymų planus įtraukti kultete matematikai buvo ruošia kus-teoretikus ir matematikus. Iš daugiau bendrų laboratorinių už mi daugiausia mokytojo darbui viso to seka, kad gal tikslinga siėmimų, teorinių dalykų. Reikia vidurinėje mokykloje. Ir tik pa ruošti pedagogus ir gamybinin pasiekti, kad studentas-fizikas tys gabiausi buvo paliekami fa kus, bet ne pedagogus ir būsi- plačiau būtų susipažinęs su viso kultete asistentais ar laboran muosius mokslininkus. mis fizikoje sprendžiamomis tais. Dalis baigusiųjų įstodavo į Dviejų profilių įvedimas lie problemomis, o matematikas — aspirantūrą ar tai mūsų fakulte čia ne tik fizikus, bet ir mate su matematinėmis. Negerai, kad te, ar kitose aukštosiose mokyk matikus. Mokslo įstaigose ir ga optikos specialybės studentas be lose. myboje vis plačiau panaudoja veik nieko nežino apie puslaidi Nemaža dalis mūsų fakultetą mos skaičiavimo mašinos. Ir mū ninkius, kurie vis plačiau įeina baigusių fizikų buvo nukreipti sų respublikoje pradedama skai į gyvenimą. Bet ir optiniai tyri dirbti į gamyklas. čiavimo mašinų gamyba, jos jau mo metodai taip plačiai naudoja Tuo būdu, baigus Fizikos-mate dabar naudojamos statistikos mi moksle ir gamyboje, kad pus matikos fakultetą, studentui bu valdyboje studen ir kitur. Numatoma laidininkių specialybės vo trys keliai: mokslinis-tiriama- artimiausiu laiku skaičiavimo tui nieko apie juos nežinoti ne sis darbas ar pedagoginis dar centrą įrengti ir mūsų fakultete. galima. Visi studentai-fizikai turi bas aukštosiose mokyklose, dar Darbui su skaičiavimo mašino būti plačiai susipažinę su elekt bas vidurinėje mokykloje, (kaip mis numatoma paruošti fizikus- ronika, su atominės energijos pa fizikos ar matematikos mokyto teoretikus ir dalį matematikų. naudojimu. Studentai turėtų spe jas) ir darbas fabrikuose (kaip Šie matematikai neturės pedago cializuotis ne klausydami įvairių inžinierius, laboratorijų vedėjas ginių disciplinų, o plačiau susi spec. seminarų, bet savarankiš ir pan.). pažins su radiotechnika, įvairio kai atlikdami kursinius ar dip Jei matematikai iki šiol dau mis skaičiavimo mašinomis, lominius darbus. Tas Jeistų su giau buvo ruošiami vidurinei skaičiavimo technika ir baigę mažinti studentų privąfomų už Iš kiekvieno fakulteto laimėjęs konkursą kolektyvas mokyklai, ir abiturientai, pasi Universitetą eis dirbti į mokslo siėmimų skaičių, priversti juos vasaros atostogų metu pasiunčiamas į tradicinę kelionę Ne rinkdami matematikos specialy įstaigas ar į gamyklas. daugiau savarankiškai dirbti. bę, buvo susigyvenę su mintimi, Atsižvelgiant į tai, kad refor Buvo pasiūlymų, kad pedago munu (garlaiviu). kad baigę Universitetą, Jie taps giniame profilyje apmokymas mavus vidurinę mokyklą, moki Visų fakultetų biurai ir profbiurai iki 1959 m. sausio matematikos mokytojais, tai fizi truktų tik keturis metus, nerei niai jau baigdami ją bus pakan mėn. 10 d. sudaro kurso žiuri komisiją, į kurios sudėtį kų tarpe to nebuvo. Nuo pat kalaujant atlikti diplominių dar kamai susipažinę su gamyba, tu įstojimo į Universitetą iki skirs bų. Kitas pasiūlymas buvo toks, rės gamybinių įgūdžių, siūloma įeina partinės organizacijos, dekanato, komjaunimo biuro ir tymo fizikos specialybės studen kad būtų palikti penki mokslo nereikalauti iš abiturientų, sto profbiuro atstovai. tas nežinojo kur jam teks dirb metai ir diplominiai darbai, bet jančių į Fizikos-matematikos fa Konkurso rezultatus kiekviename fakultete paskelbti ti: ar aukštojoj mokykloj, ar vi kad Jie būtų atliekami iš meto kultetą, papildomo dviejų metų durinėje mokykloje, ar fabrike. dikos srities. Mokytojo kvalifi darbo stažo gamyboje. Kiek pa birželio mėn. 30 dieną. Tenka pasakyti, kad nemaža da kaciją suteikti po tam tikro dar rodė patirtis, studentams, pada lis fizikos specialybės studentų bo stažo, pavyzdžiui, po dviejų riusiems didesnę pertrauką tarp nenori būti mokytojais. Studijuo metų. vidurinės mokyklos baigimo ir dami fiziką Universitete, jie dau giausia svajoja apie mokslinį darbą mokslo įstaigose ar dar bą gamyboje. Paskutinįjį 1958-ų’u metų Tasfaktas, ..................................................... kad kai kurie studentai nesutikdavo su jų pasky- vakarą studentai būriais plau nos fakulteto anatomijos dės 1956 metais buvo plačiai rimu, atsisakydavo vykti į pa kė į Aktų salę. Kai kurie va pažymėtas Medicinos fakulte tytojui K. Virionui. Kadangi skirtą vietą rodo kai kurį trū- karo dalyviai, norėdami likti kurną tiek ... studentų. paruošime, to 175 įkūrimo metinės. Ta disertacijos ne visada būdavo tiek auklėjamajame darbe. Fi tai seniausia zikai irbuvo proga Lietuvos TSR Centrinės spausdinamos, ruošiami taip, kad jie bibliotekos bibliografinis sky iš mūsų respublikos bibliote aiškaus profilio neturėjo. Visi fizikai atlikdavo šešių savaičių rius neseniai išleido medicinos kose rastųjų yra E. Franko mokyklinę praktiką, šešių savai daktarų disertacijų, apgintų disertacija apie karščiavimų čių gamybinę praktiką t. y. vie priežastis, kuri buvo išleista nodai buvo supažindinami tiek senajame Universitete 1793 su mokykla, tiek ir su gamyba. —1842 metais, bibliografiją. 1793 metais. Pasitarime buvo pareikšta Medicinos daktaro laipsnis nuomonė, Vilniaus Aukštoji medici kad tikslinga Fizikosnos mokykla (Medicinos fakul Vilniaus Universitete pirmą matematikos fakultete įvesti du profilius: pedagoginį ir mokslinįtetas) buvo įkurtas 1781 me kartą buvo pripažintas 1803 gamybinį. Pedagoginiame prail tais. Nuo 1803 metų ji tapo metais Nesvyžio gydytojui F. ginti gamybinę praktika nuo še šių iki dvylikos savaičių. Kad Vilniaus Universiteto Gydo T. Ochme. pedagogai vis tik būtų susipa i Medžiaga leidinyje suskirs žinę muoju medicinos skyriumi. Po su gamyba, palikti jiems F** i M 1831 metų sukilimo, uždarius tyta chronologine tvarka („Di sutrumpintą (keturių savaičių) praktiką. Universitetą, Gydomasis sky džiosios Lietuvos kunigaikš gamybinę Antrojo profilio studentams rius buvo perorganizuotas į tystės vyriausios mokyklos atvirkščiai: praplėsti gamybinę Vilniaus Medicinos-chirurgijos laikotarpis”, „Vilniaus Uni praktiką ir susiaurinti mokykli Nors tikslingiau būtų visiškai akademiją, kuri buvo uždary versiteto laikotarpis”, „Vil nę. atsisakyti nuo mokyklinės prak ta 1842 metais. * niaus Medicinos chirurginės tikos, nes palikimas kad ir su siaurintos mokyklinės praktikos Per 62 savo gyvavimo me akademijos laikotarpis"). reikalautų palikti pedagoginius tus Medicinos fakultetas pa Tos disertacijos, kurios yra dalykus ir tas be reikalo ap paslaptyje, atėjo iš namų , su rą drąsiau žvalgosi į vyrų puruošė daugiau kaip pusantro Universiteto arba Mok’.ių krautų studentus. kaukėmis, kiti (nuotr. 1) čia sę. Argi nemalonu apskrieti tūkstančio gydytojų. Greta Akademijos bibliotekų rank Pasitarime nebuvo prieita vie pat prie įėjimo įsigijo domi- 'eglutę su Karmen, Velniu ar nuomonės, kada studen mokomojo darbo šis fakulte raščių skyriuose, pažymėtos ningos tus nukreipti į vieną ar kitą pro no. Nors truputį paslėps vei Raudonkepuraite? Štai Riteris tas pasižymėjo ir moksline tam tikrais ženklais. filį. Dalis pasitarime kalbėjusių dą. Kai tavęs niekas nepažįs (nuotr. 2) jau surado bendrą kėlė mintį, kad įstoda ta, o ypač Naujųjų Metų va kalbą su Kinlete, o du gydy veikla. Pavyzdžiui, Universi Gale patelktas Vilniaus dėstytojų į fakultetą studentas pats teto klinika, prof. J. Franko Universiteto medicinos dakta mas tojai (nuotr. 3), kaip ir visa pasirinktų vieną ar kitą profilį. karą, daug linksmiau. suorganizuota Vilniuje, buvo rų, kurių disertacijos arba Kita dalis dėstytojų laikėsi tos ....... Nežlopsok!”, „Neriesk da, ieško sergančio paciento. nuomonės, kad studentus pagal viena pirmųjų Europoje. Kli jų tezės nesurastos Lietuvos nosies!”, ,,Sok!” — tokie ir Margoje vakaro dalyvių atskirus profilius paskirsto fa nikose ir buvo paruošta dau bibliotekose, sąrašas. užrašai su humoris- minioje niekas nesijaučia vie kultetas tik trečiame kurse. Ga panašūs gumas Universitete gintų dak besni studentai būtų nukreipti į tlškais piešiniais kvietė Nau nišas. Viena kaukėta figūra Sis darbas yra pirmasis mokslinį-gamybinį profilį, ma jųjų Metų vakarą linksmintis, pirmoji išėjo šokti. Ją pasekė tarų disertacijų. pereitų šimtmečių medicininės žiau pasižymėję moksle — į pe Medicinos daktaro laipsnis džiuginti save ir draugus. kiti. O šit kolega domino, bū Vilniuje pirmą kartą buvo literatūros Lietuvoje retros dagoginį. Seni žmonės byloja, kad damas ne toks ryžtingas kaip AŠ norėčiau paremti pirmąjį pa pektyvinės bibliografijos vei sutelktas 1785 metais Mediči- kalas. Jis gali būti įdomus ne siūlymą. Abiturientui, stojan jei sutikdamas Naujus Metus kiti, kol nusižiūrėjo merginą čiam į fizikos specialybę, turi tik gydytojui, bet ir gretimų būti leista pasirinkti vieną ar ki būsi linksmas, tai neliūdėsi prie eglutės, šiek tiek uždelprofilį. Lygiai kaip abiturien net iki sekančių metų. Paga sė, ir ją pakvietė kitas. Bet mokslų atstovams: anatomui, tą leidžiama pasirinkti studijuo liau, kur čia rodysies su ap fiziologui, farmakologui, bio tui ti ar tai fiziką, ar matematiką, rūkusiu veidu, kai svajingo jis nenusimena. Jo kolegai chemikui ir kt. ar biologiją, ar kurį nors kitą taip pat šį kartą nepasisekė. dalyką, lygiai taip pat Jam turi valso sūkuryje sukasi poros, P. Aleksynas būti leista pasirinkti ir darbą ar kai gražios merginos šį vaka- Na, vakaras ilgas, ir jie per
įstojimo į fizikos ar matematikos specialybę, sunkiau sekasi dirbti Universitete, jų pažangumas ma žesnis negu tų studentų, kurie tiesiog ateina iš mokyklos suolo. Mūsų fakultetas priklauso prie tų, kuriame susidaro didesnis studentų nubyrėjimas. Toks nu byrėjimas yra visai normalus reiškinys. Matematikos ir fizikos studijavimas reikalauja iš stu dento geros orientacijos, gero tematinio paruošimo, mokėjimo sistemingai dirbti, ir ne kiekvie nas studentas tai sugeba, todėl vienam kitam tenka atsisakyti nuo pasirinktos specialybės. Bū tų tikslinga priimti į Fizikos-ma tematikos fakultetą 10% daugiau numatyto kontingento ir tik nuo antro kurso palikti reikiamą kontingentą. Buvo iškeltas įdomus doc. P. Katiliaus pasiūlymas. Jis siūlė mokyklinę ir gamybinę praktiką atlikinėti kas metai, atatinkamai derinti ją su studentų paruoši mu. Tas leistų studentams nenu tolti nuo gamybos ir tuo pačiu nuo teorinio mokymosi. Sutrum pėjęs studentų užsiėmimų laikas fakulteto laboratorijose ir audi torijose leistų dėstytojams dau giau dėmesio skirti neakivaizdiniam apmokymui ir savo kvalifikacijos kėlimui.
Dėsi. H. Jonaitis
PAS TEISININKUS Antro kurso teisininkai lai kė TSRS teismo ir prokuratu ros egzaminą pas vyr. dėstyto ją Llaką. Silpni pažymiai ro do, kad šiam egzaminui neb« vo pakankamai rimtai ruošta si. Iš pirmos grupės dvidešimt studentų, du — Bukauskas ir Grabauskas — gavo dvejetus. Mokslo pirmūnas M. Igno tas ir šiais metais nenusilei džia. Visų keturių žiemos se mestre laikytų egzaminų me tu jo žinios buvo įvertintos la bai gerai. „Taryb. studento" inforai.
Įdomus bibliografinis darbas
<
c r?
1
y
(Reportažas) kitus šokius išves merginas pirmieji. Prie bendros vakaro nuo taikos prisideda ir salės ap švietimas. Mėlyna, žalsva, geltona prožektorių šviesa fantastiškai nardo po eglutės šakas, apšviečia visus kampe lius, ir atrodo, kad čia, salėje šoka ne žmonės, bet vaikystė je girdėtų pasakų herojai. Sa lėje prietema, ir kiekvienas, suprantama, drąsesnis. Todėl parinkus, jei įmanoma, nuoša lesnę vietelę, galima, daug ką merginai pasakyti, daug ko palinkėti, net ir prisipažinti. Muzika taip pat gera. Visą vakarą pakaitomis groja tai estradinis, tai dūdų orkestras.
TAURAS, 303 Šiandien Zigmas gavo siun tinį. Tai skaniai pakvipo deš ra visas kambarys. Netruko ir duonos atsirasti. Didžiulis didžiulis kepalas šviežios lie tuviškos duonos. Valgo drau gai ketvirtakursiai, kerta ir Zigmas. Net ausys linguo ja. . . Kas gali būti skanesnio kaip šviežia lietuviška duona ir šviežia dešra. Keliavo ta dešra gimtinės keliais ir ge ležinkeliais, iš žaviųjų Jur barko žemių ir dar žavinges nio „Dubysos” kolūkio ir net nesapnavo, kad vilniečių stu dentų bus taip laukiama. Na, o kaj vakarienė įpu sėjo, kai kažkas apie diržo atsileidimą užsiminė, galima ir pasišnekučiuoti. Kas-kam, o ketvirto kurso teisininkams — bylos neduoda ramybės. Jau antras mėnuo, kai jų al kūnės nebezulina auditorijos suolų, jau antras mėnuo ka! nesikrebždina plunksna po .storą užrašų sąsiuvinį. Praktika! Antanas šiandien ypatingai linksmas. Kodėl? Na, ir keis tuoliai! Negi nežinote, kad šiandien jis savarankiškai ve dė tardymus ir, surašęs kalti namą išvadą, visą medžiagą atidavė prokurorui. Ilgai besislapstęs recidivistas K. per duotas teismui. Kiek ankstėliau buvo gau ta iš milicijos įdomi medžia ga apie grupinį nusikaltimą. Trys žmonės, dvidešimtiesdvidešimt dviejų metų am žiaus panoro lengvu keliu įsi gyti pinigų. Išgėrę jie šliti nėjo Černiachovskio aikštė je. „Atamanui” R. gimė idė ja: reikia apiplėšti taksi šo ferį. Draugai pritarė. Paėjė ję iki P. Cvirkos gatvės, jie sustabdė „Volgą” ir paprašė pavėžėti iki Panerių. Prava žiavus du kilometrus už Vil niaus, sėdintis užpakaly davė signalą. Šoferiui buvo liepta sustoti ir keli stiprūs smū giai tuoj pat jį apsvaigino. Vienas iš nusikaltėlių pagrie bė vairą ir norėjo važiuoti toliau. Bet motoras užgeso ir šoferis, kiek atsigavęs, iššo ko iš mašinos. Chuliganai, jį apsupę, pareikalavo pinigų. Šoferis atidavė visus. . . sep tyniasdešimt penkis. Ir — pabėgo. „Volgos” užvesti nepavyko ir jie, pasidalinę pinigus, pa suko namo. Beje, vienas šios kompanijos narys, pasiėmė su savimi mašinos „Volga” raktelį. „Atamanas” R. mokėjo vai ruoti mašiną ir vieną naktį su keista kompanija pavogė
*••
gydytojo N. „Pobiedą” iš Tyliosios gatvės. Prasidėjo gastrolės ir girtuokliavimai. Su „Pobieda” jie aplankė Pskovą, Daugpilį, kol paga liau mašiną visai sudaužė ir į Vilnių grįžo traukiniu. Tuo metu už smulkų chuli ganizmą milicijos darbuotojai sulaiko vieną nepilnametį jaunuolį. Kratos metu jo ki šenėje atrandami lengvosios mašinos „Volga” rakteliai. Iš kur jie? Iš pat pirmųjų klau simų jaunuolis ima painiotis ir palaipsniui papasakoja apie visus savo kompanijos chuliganiškus veiksmus. Nors šios bylos tardymo procesui vadovavo prokuratū ros tardytojas Blaškauskas, tačiau ir Antanui Janauskui teko pravesti nemažai apklausimų. Įvairių būna situacijų, įvai rių susitinki žmonių. Argi iš kentėsi, argi nepasidalinsi su draugais nuomone, įspūdžiais. Bet Algirdas Gliaudenis —
kitoks. Jis užkietėjęs teisin gumo darbuotojas. Nors su daugeliu įdomių bylų jam tenka susidurti, žino net ir apie žmogžudystes, bet — nė žodžio. Kol nebus paskelbtas teismo nuosprendis — nei žodelio. Kambario gyventojas Sta sys Stačiokas šiuo metu prak tikuojasi teisme, o Algiman tas Ivanauskas — N. Vilnios prokuratūroje. Kiekvieną vakarą, sugrįžę po dienos darbų ir susėdę prie vakarienės stalo, jie tiš skyrus Algirdą) turi apie ką pasikalbėti. Prisimena įvai rias bylas. .. Klauso ketvirtokai. Klauso ir trečiakursis Zigmas, gal vodamas apie savo kitametlnę praktiką. Taip, ir mūsų visuomenėje dar atsiranda nusikaltėlių. Sudrausti juos, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams — štai tarybinio teisininko užda vinys. Ir jau dabar, praktikos me tu, jaunieji teisininkai žengia pirmuosius žingsnius tarybi nio teisėtumo sargyboje.
V. Pelekas
Skaitau bendrabučių sienlaikraščius (IŠ VIENO
DIENORAŠČIO)
1958. XII. 25. N. mane pa-
Kartą draugas klausė: — Kokiu būdu galėčiau greičiausiai susipažinti su bendribučio gyvenimu? Kreiptis pas Tary bos pirmininką, tiesa? — Ne, jį geriausiai papasakos bendrabučio sienlaikraštis, — pratariau valandėlę pamąsčiusi. Pašnekovo akyse aš išskai čiau iš pradžių nustebimą, pas kui linksmą pašaipėlę. — Naivi tu, mergaite. Sien laikraštis tau papasakos ne dau giau kaip kiekvienas sutiktas gatvėje. įsižeidžiau. / — Tu nežinai sienlaiKrašč’O paskirties, tu nesupranti, kad jo uždavinys — būti bendrabu čio veidrodžiu, tu nenuvoki, kad Jis turi ir barti ir girti, — koliojau draugą. Jis gi šypsojosi. — Taip turėtų būti. Deja! No ri, eikime, paskaitykime, įsiti kinsi. laipta's. suKopiam „Tauro” 1 stojam prie „Tauro”’ „Šluotos”, Skundžiasi šluotelė, kad sunku esą visas šiukšles iši kampų iš krapštyti. Sunku jai ar ne. bet šluoja senoji ne taip jau blogai, perga— Na, na, skaityk, lingai šaukiu savo pašnekovu1*6 . — Skaityk pavyzdžiui, atvirą laišką 403 kambario gyvento jams. Padoriai vožia per kupras už tai, kad radijo aparato ne užregistruoja. Ir 335 kambariui už netvarką kliūna. Ir visiems „galvočiams” už įstabius įrašus budėjimo knygoje ir t. t. „Šluo tos” išvaizda irgi nebloga. Ką gi, drauguži, ar ji nekovoja, ar ji nepasakoja?
i 1959-sius
Draugas N. šypsosi ir linguo ja galvą. — Ech, šluotele. šluotele, tu dar įžanginį žodį tebeturi, o juk Nauji Metai atkulniuoja. . . Pažvelgiau į išleidimo datą — XI. 4. Nr. 1. . . Aš nugalėta. „Tauro” „šluo ta” gana vykusiai šaipėsi, pasa kojo .peikė lapkričio mėnesį, bet jau įpusėjo gruodis.. . Bėgte bėgu į Čiurlionio I. Fi lologų sienlaikraštis nepadarys sau gėdos! Bet perskaičius vien vedamojo antraštę jau suneri mau. — „Spalio dienos”, — šaiposi draugas. — Laikas, laikas su šventėm sveikinti. Ir dar kaip sveikinti! Kaip tau 'rodosi, ar galima kur nors kitur rasti tiek abstrakčių ir tuščių frazių? Apie tai, kaip bendrabutis sutinka šventes juk nė žodžio. Tyliu. Antras straipsnis — „Pirmos dienos”. Tikriausiai įspūdžiai apie pirmas pažintis bendrabutyje, nesėkmes virtu vėje, skalbykloje ir kitas įdomias mūsų gyvenimo smulkmenas — nudžiugau aš ir puolu skaityti. Deja! Be įprastų frazių, „atkak liai siekim mokslo viršūnių” ir panašiai draugė Dirdaitė nieko įdomaus nepasako. — O gal pasakytum, ar taip reikia bendrabučio sienlaikraštyje pasakoti apie diplomantų susitikimą su Dniepropetrovsko universiteto aspirantu? — klau sia mano kompanionas. — Tai įdomi rftedžiaga, bet ne bendra bučiui. Apie bendrabutį pasakoja tik mažytė žinutė — „Laiku prlstatykime spaudą”. Tik tiek. Man pikta ir skaudu. Nė vie no piešinuko, nė vienos karika-
I)ėl gamybinės praktikos i s t o r i k a m s TSKP CK ir TSRS Minist rų Taryba tezėse dėl mokyk lų ryšio su gyvenimu sustipri nimo ir dėl tolesnio švietimo sistemos vystymo šalyje Iškė lė aukštajai mokyklai svar biausią uždavinį — gerinti specialistų ruošimo kokybę. Tezėse taip pat nurodoma, Jog būtina padidinti aukštųjų mo kyklų vaidmenį mokslinio ty rimo darbe. Susipažinus su šiais doku mentais, kyla mintys ir dėl mūsų studentų istorikų daroo archyve, kai atliekama gamy binė praktika. Studentas per vieną mėnesį, dirbdamas po keturias valandas kasdien, tu ri įgyti Įgūdžius moksliniam darbui. Jis turi išmokti orien tuotis faktų labirinte ir suge bėti archyve atrinkti tai, kas reikalinga jo parinktai temai. Sėkmingas studento darbas archyve priklauso nuo grupės vadovo patyrimo archyviniatūros. beveik kiekviename saki nyje klaidos. — Gal nėra apie ką rašyti. — vėl prabyla drg. N. Ne, rašyt! yra apie ką. Dar daug netvarkos kambariuose, dar vis užkemšamos prausyklų kriauklės, iš primusų „išgaruo ja” žibalas, telefonu vedami dvivalandinlai pasikalbėjimai. O ko dėl nepapasakoti apie geriausią kambarį, kodėl nepakalbėtl apie gražiausius rankdarbius? Rašyti yra apie ką. Bet kodėl nerašo ma? _ Ar verta eiti į likusius bendrabučius? — Ne. ne, einam, — sakau aš ir pėdinu tolyn Čiurlionio gatve. Bendrabutis Nr. 3. Valio! Sienlaikraštis „Už geresnį gyve nimą” išleistas gruodžio mėne sio 9 dieną. Aš pralinksmėjau. J. Grigas pasakoja apie budėji mą bendrablutyje. S. Noreika bara tuos, kurie nepajėgia ,škabinti ant kambarių durų gyven tojų sąrašų: čia ir įdomi statis tika, ir neblogas foto-satyros skyrelis, ir skelbimas, kad deglo ji tetulė apsigyvenusi pas 16, kambario vyrukus. — Neblogai. — nors kartą iš girstu. — Tik kalba labai nesklandi. — O, o! Čia tai bent! — nu stemba' net mano ' bendrakelei vis, įėjęs į bendrabuti Nr. 4. Ant sienos kabo tuščia sienlaik raščio vinjetė. Kažkieno „talen tinga” ranka pakeitė net pava dinimą. „Už švelkišką buitį” — nieko sau, gerai pavadinta! — Kas redaktorius? — teirau juosi pas budintįjį. — Nežinau. — Gal Jūs žinot, — kreipiuo si į kitą bendrabučio gyventoją. — Ne. * Tą patį pakartojo dar keli užklaustieji. Tik bendrabučio tarybos pirmininkas išaiškino, kad atsakingu už sienlaikraštį paliktas pernykštis jo redakto rius P. šalna. Nedaug pasakė mano naudai ir bendrabučio Nr. 5 sienlaikraštis. Ir jame daug kas Sbstraktu, skubota. jauti, kad ir
kurie atėjo į vakarą vieni, neliko nuskriausti — jie pa rėto dviese. . .
vėl tęsėsi šokiai, vėl buvo džiugi nuotaika. Po eglute sė dėjęs kolega nebuvo nuliūdęs. Ne. Jis tiktai trumpam susi mąstė. Gal apie praėjusius metus mąstė, gal naujos geros mintys užplūdo, o gal ir mer gina užvaldė širdį. Sunku pa sakyti. Tik aišku, kad ir jis po valandėlės buvo linksmų draugų būryje. O visos linksmybės tęsėsi iki 4 vai. ryto. Daug naujų daugų studentai surado, ne vienas savo laimę (tikrąja žo prasme) sutiko prie Nau Tekstas ir nuotr. J. Vaice tai plokštelės. Estradinio or laikrodžius. Iki Naujųjų Metų džio jųjų Metų eglutės. Net tie. kausko. kestro sąstatas, ypač būgni beliko minutė, pusė. . . Fanfa ninkas, rodė tikrą virtuoziš rų garsai skelbia, kad atėjo kumą. Šokių muzika pavirto Nauji Metai1, kad atnešė nau koncertiniais numeriais. Už ją džiaugsmą, naują laimę. •ai vakaro dalyviai negailėjo Didelės laimės studentams lin liems plojimų. ki Universiteto prorektorius O gal jau nusibodo suktis Jankauskas. Salėje vieni ki įple Naujametinę eglutę? Ta- tiems linkėjimai, karšti rankų ia prašom į „Laimės šulinį”. paspaudimai. Groja muzika. Beveik visi, daugumas tai tik- Pirmasis Naujųjų Metų val ’ai, išbandė laimę loterijoje. sas. Ant šokančiųjų byra kon Daug kam nusišypsojo laimė, feti lietus, rangosi įvairia laug kas vertingų daiktų lai- spalvis serpenti. Bufete liejosi nėjo. Pradedant foto aparatu vynas, putojo šampano tau r baigiant paprastu segtuku. rės. Už laimę Naujaisiais Me 3 čia (nuotr. 4) irgi bilietai. tais kėlė tostą ne tik studen Tik jie nelaimingi. Už tai tai. Štai (nuotr. 5) 1959-sius luos mindo. •metus garderobininkai sutiko • • Šokančiųjų poros apie darbo poste — rūbinėje. Naujųjų Metų pirmą dieną eglutę mažėja. Visi žiūri į
me darbe, jo sugebėjimo duo ti studentui aiškiai formuluo tas temas. Dėstytojas privalo supažindinti studentus ir su istorijos mokslo šiuolaikine problematika, paaiškinti, kaip sprendžiami istorijos klausi mai remiantis archyvine me džiaga. Jis privalo gerai žino ti šaltinių publikacijas, litera tūrą. Jei iš archyvinės prakti kos vadovo reikalaujama daug, tai ne mažiau ir iš stu dento, atliekančio archyvinę praktiką. Čia studentas turi parodyti gyvą domėjimąsi me džiaga. Reikia, kad studentas sugebėtų apibendrinti faktus, kad jis išsineštų iš archyvo ne įvykių aprašymą, ne pa naudotų bylų konspektą, o mintį, kurią remtų jo surinkti faktai. Tam reikia tam tikro istoriko darbo patyrimo. To dėl, šiuo požiūriu teisinga, kai gamybinė praktika nuke liama į paskutinį kursą. Penk to kurso studentas jau turi tokį patyrimą, nes jis jau ra šė seminarinius Ir kursinius darbus. Tačiau, kai gamybinė praktika atliekama penktame kurse yra ir minusų. Penktas kursas jau turi diplominių darbų temas ir apie gamybinę praktiką jis jau nebegalvoja, nori nuo jos išsisukti. Be to, studentai dalyvauja moks liniame būrelyje, taigi galėtų jau bent nuo trečio kurso rinkti medžiagą archyve jiems artimesne tema. Tuomet, atė jus į penktą kursą, daugeliui studentų nereikėtų klausti ko kia tema rašyti diplominį dar bą. Pfaktiškai, daug studentų gerų norų nebūna įgyvendin tų tik todėl, kad jie nežino kaip suformuluoti temą, kur rasti medžiagos, kaip pradėti darbą archyve. Pasiekę penk tą kursą, tokie studentai pajuo rūpinasi tik tarybos paskir tas žmogus. Mes bendrabutyje Nr. 6. Skai tome „Jaunystės žodį”. — Dirba žmonės, — stebimės sienlaikraščio didumu. — Bet kokybė nekokia, — priduria drg. N., skaitydamas vedamąjį ir kitus straipsnius. — Per daug kabinėjiesi drau guži! — perspėju aš, — tegu ne visai pavykęs jumoro ir sa tyros skyrelis, tegu ir silpnoki bendrabučio literatų kūrinėliai, bet svarbu, kad jie yra. Jauti, kad šį sienlaikraštį leidžia dau guma bendrabučio gyventojų, įrašydami į jį nors vieną naują mintį. O „Ekranui” už karika tūras ir piešinius drąsiai rašyk penketą. — Va, kad taip visur, — trumpai drūtai, — tada gal ir tu būtum teisi, — nusileidžia piktasis kritikas. — O kol sien laikraščiai leidžiami kartą per pusę metų, kol visas jų skiltis užpildo du-trys žmonės, kol ra šoma bet kas ir bet ka‘p, ne lauk. kad Jie būtų bendrabučio gyvenimo veidrodžiai. Kaip ma tai, aš buvau beveik teisus. Tavo tiesa. drauge N. — su tuo nesutikti negaliu. O reikia, būtinai reikia. kad aš būčiau teisi. Bet kaip pasiekti, kad ra šytų kiekvienas bendrabučio gy ventojas? Kas kaltas, kad jais domisi tik nedaugelis. Kas kaltas? Visų pirma, bend rabučių tarybos. Kodėl šį neleng vą darbą paveda vienam tary bos nariui, dažnai net neklausdamos, ar Jis nori rūpintis sien laikraščiu. Reikia sudaryti geras redkolegijas. surasti žmonių mėgstančių ir sugebančių dirbti šį darbą. O tai padaryti ne taip Jau sunku. Kiekviename bendra butyje gyvena gabių filologų, žurnalistų. Kodėl bendrabučiu tarybos neįpareigoja jų globoti sienlaikraščius, man iki šiol ne aišku. Kodėl sienlaikraščiuose tiek mažai kritinės medžiagos? Man rodos, paprastas dalykas — kiekvienam ne taip jau malonu kalbėti apie draugo, kaimyno nusikaltimus. Jie nutylimi. Taigi, antras mano pasiūlymas (jeigu kas jų klausytų) — kiekviename bendrabutyje padaryti dėžutes laiškams. Tegu žmonės pasiraši nėja slapyvardėmis, tegu niekas nežino karikatūros autoriaus pa vardės, — svarbu, kad faktas būtų teisingas. Sumani redkole gija savo aktygija sugebįį sugebės išplėsti išplėsti savo akty vą, sugebės naujų, rasti vis naujų. įdomių temų. Gal tada iš savo sienlaikraščių nebesišaipysime mes patys, gal tada aš būsiu G.
REDAKCIJOS
Zenulytė
PRIERAŠAS
. Gal būt. Jūs pasakysite: „Nau ji metai, nauji lapai, kam minė ti senus laikus, senas klaidas” Taip, metai nauji, bet klaidos — tos pačios. Kai kurie sienlaik raščiai, pavyzdžiui. Čiurlionio 1. net 1959-uosius sutiko pasenusiu numeriu. Nemaža priekaištų šiandien galima pasakyti ir ki tiems sienlalkraščiama.
reiškia, kad dabar jau viskas vėlu. Todėl ateityje, jei gali ma suderinti mokslo planus, siūlyčiau įvesti archyvinę praktiką ne penktame, o tre čiame kurse. Studentas-lstorikas, atėjęs į archyvą susiduria dar su vie nu sunkumu. Retas mūsų is torikas studentas gali paskai tyti lenkų kalba rašytą knygą. Ką jau bekalbėti apie vokiš ką, lotynišką kroniką. Tuo la biau neprieinamas studentui toks rankraštis. Susidaro kiek nenormali padėtis, kad dėsty tojai yra priversti taikstytis prie studentų, skaitydami spec. kursus, skirdami semi narinius, kursinius ir diplo minius darbus. Šią blogybę reikia ryžtingai baigti. Kaip galima studijuoti Lietuvos is toriją, kai nemokama bent lenkų kalbos. Vien archyve studentus galime supažindinti tik su XIX a. Lietuvos istori ja, ir tai tik su tuo, kas buvo rašoma caro valdininkų kan celiarijose. Kur gi likusi Lie tuvos istorija? Kalbų nemokė jimas privedė prie to, kad ir kai kurie moksliniai tyrinėji mai buvo pradedami ir užbai giami Vilniaus generalguber natoriaus kanceliarijos fonde. Gamybinė praktika turi pa ruošti studentus - istorikus moksliniam darbui. Humanita rinių mokslų, - tame tarpe ir istorijos mokslų, reikšmė nuo lat didėja. Todėl kadrų pa ruošimas moksliniam-tiriamajam darbui yra ypač svarbus uždavinys. Gamybinė prakti ka atneš naudos, kai dėstyto jas ir studentas ateis gerai pasiruošę. Studental-istorikai dažnai nusiskundžia, esą, kitų specia lybių studentų praktika įdo mesnė ir yra kartu išvyka į kitas respublikas ir sąjungos 'miestus. Istorikai, esą, tuęi sė dėti archyve Vilniuje ir var tyti dulkėtus rankraščius. Toks jau kartus istoriko dar bas. Mes tik galim džiaugtis, kad pas mus tokie turtingi ar chyvai, kaip Centrinis valsty binis archyvas, Universiteto ir Mpkslų Akademijos rankraš tynai. Po praėjusios karo aud ros daug istorikų tokių archy vų jau nebeturi. M. JUČAS
I ŽILINUS. . . Ne. šį kartą Istorijos-Filo logijos fakulteto studentai ne į statybą vyks. Čia, šeštadie nį, po įdomios paskaitos, „Taikos kelio” kolūkiečiams koncertuos fakulteto saviveik lininkai. Filologų tarpe vyks ta ir ekonomistas A. Šarkis. Respublikos čempionas sceno je atliks keletą meninės gim nastikos pratimų. J. Balys
Trečiadienį išėjo pirmasis šiais metais IFF „Žaibo” įumeris. Jame patalpinta uedžiaga apie vykstančią egzaminų sesiją, apie IV curso istorikų ir „Aušros” siuvimo fabriko komunisti nio darbo brigados bend rus darbo planus, apie tai, kaip bendrabutis Nr. 6 kovoja dėl komunistinės buities bendrabučio vardo, skelbiama Klaipėdos žvejų naujametinė sveikinimo te legrama fakultetui ir t. t.
KETVIRTADIENĮ sėkmin. gai laikė lotynų kalbos egza miną Istorijos filologijos fa kulteto II kurso istorijos spe cialybės studentai. Mūsų koresp.
N e Likim nu.o ša [y / e Paskutiniu metu jaučiamas pagyvėjimas mūsų fakulteto Laisvanoriškos Draugijos Ar mijai, Aviacijai ir Laivynui remti darbe. Gerai ir organi zuotai praėjo pirmųjų kursų tarpspecialybinės šaudymo varžybos, nemažas būrys filo logų įsigijo motociklisto tei ses. Draugija ir toliau stipri nama, kovojama už fakulteto komjaunimo konferencijos nu tarimo „Kiekvienas komjaunuolis-aktyvlstas LDAALR na rys” įgyvendinimą. Pradžia nebloga. Prieš porą savaičių mūsų fakultete atnaujino darbą pa rašiutinio sporto sekcija. Ma terialinė bazė tam yra. Jau įvyko trys teoriniai šios sek cijos užsiėmimai. Pirmajame užsiėmime, kuris įvyko pra-
Pietų Kolifornijos uni versiteto studentai neseniai pagamino du mėgėjiškus trumpametražinius kinoHlmus — „Aš jau jums ne seniai kalbėjau” (režisie rius Stiuart Cheniš) ir „Džonio pasaulis” (reži sierius Uorrer Braun). Filme ,,Aš jau jums ne seniai kalbėjau” parodoma viena diena iš vidutinės
ėjusių metų lapkričio 23 dieną, buvo laukiama žymiai daugiau entuziastų. Tačiau. . . atvyko tik aštuonios pirmųjų kursų merginos, kurios stro piai lanko užsiėmimus, domi si visomis parašiutinio sporto paslaptimis, duoda instrukto riui daug klausimų. Jos jau baigia išmokti gražiai, pagal visas taisykles sudėti parašiu tą ir paruošti jį šuoliui. Ta čiau tik merginos. Kurgi jus, vyrai, Laukiame jūsų išskės tomis rankomis. Jeigu bijote aukščio, pasikalbėkite su cet kuriuo draugu, atlikusiu bent vieną šuolį su parašiutu. Jis jums atsakys trumpai drūtai: „Išskyrus malonumą, nieko nepatyriau". Mūsų technika nežino avarijų, jeigu ją tinka-
amerikiečių šeimos gyveni mo. Sis, tetrunkantis tik dvi dešimt penkias minutes kinofilmas, — kaip pasakoja savo laiške vienas Ameri kos kinematografininkas, — daug daugiau pasakoja apie šiuolaikinę Ameriką, negu dešimtys stambių meninių filmų. j
. . .vidutinio ūgio, amžiaus ir svorio žmogus turi gauti per parą 100 gramų baltymų, 80 gramų riebalų ir 500 gra mų angliavandenilį. . . .geriausia valgyti keturis kartus per dieną: pusry čiams prieš paskaitas 30% paros raciono, antriems pusry čiams 13 vai. — 10%, pietums — 50% ir vakarienei — 10%. . . .produktus, turtingus baltymais (mėsa, žuvis, kiau šiniai) patartina valgyti per pusryčius ir pietus, nes jiems reikia daugiau virškinamųjų sulčių. .. . bendras pietų kaloringumas turi siekti 1500 kalo rijų. , , , Jei norėtume maksimaliai įvykdyti tuos reikalavimus, tai bendrabučio Nr. 5 valgykloje turėtume suvalgyti žirnių sriubą, kotletus ir varškėčius.
mai įsisavini ir teisingai pa naudoju Parašiutizmas — sportas, turįs visas sporto teises. Čia reikalinga ir sveikata, ir drą sa, ir ištvermė, ir fizinė jėga. Jis ugdo geriausias žmogaus savybes, tiek fizines, tiek mo ralines, Mūsų fakultete yra nemažas būrys šio sporto entuzlastų. Relkla paminėti respublikos čempionę Matutytę (III kurso lituanistę), II kurso
Aktų salėje simfoninis K!ai Universitete ir bendra bučių vestibiuliuose pasirodė skelbimai apie Aktų salėje įvyksiantį LTSR Valstybinės Filharmonijos simfoninio or kestro koncertą-paskaitą, ne vienas studentas į tai pažiūrė jo gana skeptiškai. Buvo ma noma, kad klausytojų susirinks neperdaugiausia. Bet progno zės nepasitvirtino: praėjusio sekmadienio vakarą mūsų Ak tų salė buvo pilna. Žinoma, per drąsu būtų tvirtinti, kad Universitete taip gausu simfo ninės muzikos mėgėjų, tačiau studentijos norą susipažinti su simfonija, suprasti ir pamėgti „sunkiąją muziką” iš to jau galima matyti. Dviejų dalių koncertas tik rai buvo įdomus ir turiningas. V. Karpavičius papasakojo studentams apie simfoninio or kestro sudėtį, supažindino su Instrumentų grupėmis, papasa kojo apie atskirų Instrumentų paskirtį, muzikines galimybes. Tuoj po to orkestras, diriguo jamas LTSR nusipelniusio me no veikėjo A. Klenlcklo, atli ko Prokofjevo simfoninę pasa ką „Petia ir vilkas”. Ne vie nas „naujokas” turėjo malo numą atsekti šiame muzikinia me pasakojime Petios, paukš telio, vilko ir kitų temas. Antroje koncerto dalyje stu dentai girdėjo Rlmskio-Korsakovo „Ispanišką Kapričio”, Dvariono variacijas fagotui su orkestru, simfoninę siuitą iš Čaikovskio baleto „Gulbių ežeras”. Svečius iš Filharmonijos studentai sutiko labai! šiltai. Vidmantas
ĮTUPI
Medicinos fakulteto rūbinė veikia tik iki 17 vai., o užsi ėmimai tęsiasi iki 17.30 ir il giau. Rūbinė užrakinama labai punktualiai.
Kai kurios katedros geraširdiškai padeda studentams. . . 4?
INŽINIERIUS LEVINAS UŽMIRŠO
r
Universiteto inžinierius drg. Levinas projektavo, įgyvendi no IFF centralinį apšildymą (didelis dalykas), bet pamiršo visiškai mažą, mažytį dalykė lį. (Tiesiog smulkmena!). Van duo (!?). Nustebsite? Teisingai. Kaip galima pamiršti vande — Sveiks, kolega! Kodėl be nį? Centralinis juk veikia, o palto? > > jei veikia, tai ir vanduo yra. — Rūbinėj užrakino... Teisingai — yra, bet prieiti prie jo negali ma. O vandens katilinėje rei kia. Reikia at sigerti, reikia po darbo ran kas nusiplauti, reikia jo ir šlakui gesinti. Kol dar neša lo, kūrikas An tanas Janulis nesisielojo. prisiManė,, sut varįtins, kys. Ci, kai kieme vandenvamztiekio džiai ėmė ir užsikimšo ledu, reikalai vi sai riesti pasi darė. Bet drg. Levinas nesi teikia prisiKai kas Naujus metus sutiko ir taip.. . LV 00726
minti. „Ką čia — juk tai smulkmena, palyginus su to kiais dideliais dalykais, kaip, pavyzdžiui, raketa į mėnulį, arba, kad ir tas pats Filolo gijos centralinis apšildymas”, gal būt, galvoja jis. Bet vis dėlto galgi reikėtų nueiti, pasižiūrėti ir pataisyti tą mažą mažytę klaidelę, ku rią padarė. Prašom, drg. Levlnai. .
lituanistą Vasiliauską, II kur-g^*N<***»«s*N««**»«<*N<**»^^ so bibliotekininką Aleknavi-% ------------"--------------------- -----------------4 ANTROSIOS TARPTAUTINES STUDENTŲčių, III kurso ruslstus Orlo-g FOTOMEGEJŲ PARODOS, ORGANIZUOJAMOS vaitę ir Mališauską ir daugg 7-OJO PASAULINIO JAUNIMO FESTIVALIO kitų, atlikusių po 10 ar netg PROGA BRNO MIESTE daugiau šuolių su parašiutu# iš lėktuvo ir aerostato. g KONKURSO SĄLYGOS Draugai! O ypač draugais pirmakursiai! Nelikime nuoša# lyje nesusipažinę su parašiuti# I. Konkurse geriausiai nuotraukai atrinkti fotonuotrauniu sportu — ateities sportu.g kos bus suskirstytos trimis kategorijomis: Paskirkime tam po vieną laisg a) Paprastos nuotraukos laisva tema, valalkio valandą į savaitę. Iš-# b) Spalvotos nuotraukos laisva tema, studijuokite vieną puikiausių^ c) Paprastos ir spalvotos nuotraukos tema: „Jauni-g žmogaus kūrybinės minties iš-g mo ir studentų gyvenimas”. radimų — parašiutą. g II. Geriausios visų trijų kategorijų nuotraukos bus eks- g J. Steponavičius g ponuojamos uojamos 1959 m. kovo mėn. parodoje Brno mieste. IFF ’F LDAALR g III- Konkursas vyks visomis trijomls kategorijomis. Šių g komiteto narysg kategorijų nugalėtojams bus įteikiamos premijos (klekvle- g noje kategorijoje 3 premijos ir Garbės Raštai). g IV. Darbus atrenka ir įvertina tiktai speciali Cekoslo-g MagĮj-'g-Si g yakljos Jaunimo sąjungos Brno miesto aukštųjų mokvklu^ g komiteto žiuri komisija. Jos nutarimai visiems"'1 privalomi Ž gir nebus pakartotinai peržiūrimi. g V. Prie konkurso dalyvių parodos bus organizuotas Ir g lankytojų konkursas. Penkiems gerlausiems autoriams bus g g įteiktos premijos. * « MOKSLINĖJE VL Konkurse sali dalyvauti ir studentai-fotomėgėjai. BIBLIOTEKOJE NAUJAI r. y11- Konkursui jirr narodal parodai nateiktamos patelkiamos nuotraukos GAUTOS KNYGOS g 24 X 39 ,arba 30 x 40 cm dydžio. VIII. ----Antroje nuotraukos pusėje turi būti užrašyta- pa-^ g - - — —puovjc uuu užrašyta: pa-^ K. MARKSAS ir F. ENGEL nimac techniniai __ r ir tikslus autoriaus g vadinimas, techniniai duomenys adresas g SAS. Apie religiją. V., g IX. Premijuotos fotonuotraukos pasilieka Cekoslovaki-g Valst. pollt ir moksl. lit. l-kla, g jos Jaunimo sąjungos aukštųjų mokyklų komitete Brno g 1958. (Marksizmo-leninizmo g mieste. Kitos nuotraukos bus grąžintos. g in-tas prie TSKP CK). g Nuotraukas prašome siųsti „Tarybinio studento” redak-^ j
Į ši rinkini įdėti K. Mark so ir F. Engelso veikalai, ku riuose išdėstoma religijos es mė bei kilmė, religijos vaid muo klasinėje visuomenėje. Rinkinyje tilpusiuose veika luose padėti proletarinio, marksistinio ateizmo teoriniai pagrindai.
Visa j šį rinkini įtraukiama medžiaga buvo anksčiau pa skelbta K. Markso ir F. En gelso Raštuose ir kituose MLI leidiniuose. Medžiaga išdėsty ta chronologine tvarka. Rinki nio pabaigoje pateikiama in formacinė medžiaga — pasta bos, pavardžių rodyklė, bib lijos ir mitologinių vardų ro dyklė, trumpa dalykinė-tematinė rodyklė.
M. I. KORSUNSKIS. Ato mo branduolys. Versta iš 5-ojo, perdirbto rusiško leid. V., Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla. 19S8. 454 p., su ii.
Knygoje populiariai išdės tyti branduolinės fizikos klau simai ir jos istorija nuo 1896 m. t. y. nuo radioaktyvumo atradimo pradžios. Autorius pasakoja apie atomo bran duolio sandarą, apie jėgas, veikiančias tarp branduolio dalelių, aprašo atomo bran duolio dirbtinio suskaldymo bandymus, kurių išdava buvo dirbtinio radioaktyvumo atra dimas. Nagrinėjamas atomo branduolių dalijimasis ir gali mybės panaudoti atominę energiją. Parodomas tarybi nių mokslininkų vaidmuo ato minės fizikos vystyme. V. ABRAMAVICIUS. Vale rijonas Vrublevskis. V., Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958. 104 p. su ii. I port. lap. (Lietuvos TSR Moks lų Akademijos centr. l-kla).
Autorius, remdamasis ar chyvine medžiaga ir doku mentais. nušviečia Valerijono Vrublevskio (1836—1908) — žymaus Lietuvos revoliucio nieriaus, nenuilstamo kovoto jo dėl lietuvių, baltarusių ir lenkų laisvės kovos kelią, iš ryškina jo vaidmenį 1863 m. sukilime, o taip pat vėlesnią sias jo pastangas emigracijoje sujungti valstiečių išsivadavi mo kovą Lietuvoje ir Balta rusijoje su tarptautiniu proletarlniu judėjimu.
pateikia įdomios Autorius medžiagos apie V. Vrublevs kio ryšius su K. Marksu Ir F. Engelsu. P. TARASENKA Rambyno burtininkas. V., Valst. grož. lit. l-kla, 1958. 259 p. su ii.
„Tarybinio studento” 32me numeryje 1958 m. buvo išspausdintas skaitytojo laiš kas, kuriame kritikuojamas ūkio skyrius dėl nesutvarkytų dušų prie sporto katedros. Okio skyrius praneša, kad dušai jau veikia.
Apysakoje „Rambyno bur tininkas” pasakojama apie la ba) tolimą Lietuvos praeitį — akmens amžiaus laikotarpį. Mūsų krašto žmonės tada gy veno nedidelėmis gentimis mažuose kaimeliuose-stovyklose. Viena tokia stovykla buvo prie Sartų ežero. Tos stovyk los žmonių gyvenimas ir ap rašomas šioje apysakoje. Apy sakoje pasakos bei padavimai pinasi su istoriškai tikrais vaizdais.
I
Chemijos fakulteto SMD galėtų dirbti dar geriau Studentų mokslinės draugi jos nariais turėtų būti visi gerai besimokantieji studen tai. Dirbdami moksliniuose būreliuose, studentai pagilina savo žinias, įgauna moksliniotiriamojo darbo įgūdžius. Kal bėsime pavyzdžiais: Chemijos fakulteto aktyviausi SMD na riai buvo rekomenduoti į aspi rantūrą (Levinskas, Bubells, Poškus ir kt.), palikti dirbti fakultete (vyr. dėstytojas Ra manauskas, asist. Dienys, vyr. lab. Sližys ir kt.) arba paskir ti dirbti į Mokslų Akademiją (chemijos mokslų kandidatai Galdikienė, Višomirskis, Parfionovas ir kt.). Ne vienas jų savo darbą moksliniame būre lyje toliau tęsė kaip diplomi nį bei disertacinį darbą. Mokslinių būrelių darbo re zultatai bei pasiekimai didele dalimi priklauso nuo pačių studentų, nuo jų entuziazmo ir pasiaukojimo šiam darbui Didelė atsakomybė už šį dar bą tenka ir fakulteto SMD Ta rybai. Pereitais mokslo metais fakulteto SMD Taryba dirbo blogai. Šiemet fakultete SMD Taryba (pirmininkas Juodka zis) pagerino savo darbą. Fa kultete yra daug studentų mokslinio-tiriamojo darbo er tuzlastų — Simanavičius, Juodkazis, Dambrauskas, Malofe.ieva ir kt. Po ilgos per traukos SMD Taryba vėl nu mato leisti SMD biuletenį. Tačiau iki šiol SMD narių skaičius fakultete yra nežy mus (tik 19 žmonių). Dalis SMD narių dirba neregulia riai, laikas nuo laiko. Kai ku rie studentai, pradėję dirbti mokslinį darbą, vėliau pame ta jį. Studentai, dirbantieji pas atskirus dėstytojus, ne įjungti į būrelius. Fakulteto SMD Taryba nejaučia jokio vadovavimo iš Universiteto SMD Tarybos. Atsakingi už padėtį SMD ir dėstytojai bei katedros. Rei kia pasakyti, kad ne visi Che mijos fakulteto dėstytojai, ne visos katedros skiria reikiamą dėmesį SMD darbui.
MMF IV k. studentei
Jūratei RADZIUNSKAITEI reiškiame gilią užuo jautą, jos mylimam tė veliui mirus. Kurso draugai
Paskutiniais metais studen tų mokslinis darbas pagyvėjo organinės chemijos katedroje (vedėjas drg. Jasinskas). Ka tedroje mokslinį darbą atlie ka 10 studentų, t. y. didesnė pusė visų fakulteto SMD na rių. Studentų darbai būrelyje vėliau, kaip taisyklė, perauga į diplominius darbus. Tai lei džia pagerinti diplominių dar bų kokybę, palengvina jų atli kimą, diplominiai darbai anks čiau baigiami ir ginami prieš laiką. 1957 m. prie katedros buvo įkurtas pirotechnikos būrelis, kuriam . vadovauja aslsi. Dienys. Šiuo metu būre lyje dirba 17 studentų (16 iš jų pirmakursiai). Būrelio na riai dirba reguliariai. Per eitais mokslo metais pirotech nikos būrelis parodė savo pro gramą fakulteto vakaruose, Vilniaus miesto mokiniams bei šefuojamame kolūkyje. Mato mai, šio būrelio narius reikėtų irgi skaityti SMD nariais. Neorganinės chemijos ka tedroje (vedėjas prof. Dauk šas) dirba 7 SMD nariai. Jų darbams gerai vadovauja drg. Finkelšteinaitė ir vyr. dėst Jasinskienė. Jeigu anksčiau fizinės che mijos katedros būrelio darbas buvo geriausias fakultete, tai paskutiniais metais šis darbas susilpnėto. Katedroje dirba tik 2 SMD nariai. Katedra (vedėjas doc. Kaikarls) neski ria reikiamo dėmesio šiam klausimui. Reikia laikyti nenormalia padėtim tai, kad bendrosios ir cheminės technologijos kated roje (vedėjas drg. Kudaba), sudarančioje 8 dėstytojų ko lektyvą, nedirba nė vienas SMD narys. Fakulteto dekanatas ir SMD Taryba darbui kreipia irgi ne pakankamą dėmesį. Jų pagal ba yra būtina SMD Tarybai Doc. P. Buckus
Redaktoriaus pav. A. LOZURAITIS
Reiškiame gilią užuo jautą IV kurso bibliote kininkei
Vitai LIUTIKAITEI, jos tėveliui mirus. Kurso draugai
DĖMESIO, STUDENTE! Žiemos atostogas Tu gali praleisti Maskvoje, Užkarpa tėję, Lampėdžiuose, Valakumpiuose. Skubėk įsigyti turistinį kelialapį. Smulkesnę informaciją teikia Universiteto studentų prof sąjungos komitetas.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių Ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
Užs. Nr. 44