VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
IIIIS
s
1969 m. SAUSIO
17 d. Nr. 2(662)
CiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiK
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
Nuo penktadienio... ŠIANDIEN Aktų salėje į uždarą susi rinkimą rinksis Universiteto komunistai. Jie svarstys LKP CK Spalio plenumo nutari mus. IŠVYKO J JAV Su turistų grupe už jūrų marių išvyko Filologijos ka tedros vedėjas doc. E. Meš kauskas ir istorijos m. dr. R. Kulikauskienė. Pirmadienį jie jau pradėjo savo kelionę Amerikos žemėje — JAV. MŪSŲ KNYGYNAS Sesija. . . Egzaminai; . . O studentas dar neturi reikiamos knygos. Artimiausia išsigel bėjimo vieta — „mūsų kny gynėlis". Mūsų knygynas mažiau ži nomas masiniam pirkėjui, o be to, pastoviai tiriant pirkė jų paklausą, tariantis su dėstytojais, stengiamasi patenkinti visus poreikius. Per paskutinį metų ketvirtį daugiausia buvo išparduota „Mokslinio komunizmo pa grindų" (160 egz.), „Statisti kos bendrosios teorijos kur so" (140 egz). J. Kazlausko „Istorinės lietuvių kalbos gramatikos" (70 egz.). Paskutiniu laiku padidėjo studentų domėjimasis ne tik grožine lietuvių originalia bei verstine literatūra, bet ir mokslo populiarinimo leidi niais, kuriu šiuo metu knygy ne dar trūksta. — Na, bet šiuos ir panašiut trūkumus stengiamasi išgy vendinti, — sako knygyno vedėjas K. Vėgelis, iš šešio likos knygyninio darbo metų paskutinius du dirbantis mū sų Universiteto knygyne. V. PREIDYTĖ
KAS LAUKIA JAUNŲJŲ? Jaunųjų mokslininkų tary ba prie LLKJS CK susirinko į pirmąjį šiais metais posėdį. Tarybos nariai taip pat yra ir mūsų Universiteto dėstytojai: e. doc. p. J. Mackevičius, vyr. dėst. I. Zeberskis, dėst. Z. Namavičius, dėst. J. Lakis. Mūsų laikraštyje jau rašė me, kad jaunųjų mokslininkų taryba ir mokslinis-gamybinis susivienijimas „Jaunystė" nu tarė išaiškinti geriausius Lie tuvos jaunųjų mokslininkų darbus. Sausio 29 dieną — Lietuvos Lenino komjaunimo gimtadienį — baigiasi dar vie nas konkursas „Už geriausią mokslo įstaigų komjaunimo organizacijų darbą jaunųjų mokslininkų tarpe", skirtas LLKJS 50-mečiui ir V. Leni no gimimo 100-osioms meti nėms. Konkurso rezultatai vertinami pagal mokslinio jaunimo profesinį augimą, priemones, skirtas jaunųjų mokslininkų marksistinės pa saulėžiūros iormavimuisi ir skatinančias dalyvauti vi suomeninėje veikloje, pagal komjaunimo drausmės laiky mąsi. Organizacija — konkur so nugalėtoja — bus apdova nota 300 rub. premija.
...iki penktadienio
Pirmakursiams chemikams — analizinė geometrija. Egza minuoja doc. P. Golokvoščius. Paskutinės minutės.. . Šias IV k. biofizikes atsakinėti netrukus pakvies doc. S. Rančelis. M. KURAIČIO nuotr.
1. Kiek sesijų turėjote? 2. Ką Jūs galvojate apie studentą, kada jį egzaminuo jate? 3. Gal prisimenate savo studentišką sesiją? Ir ką gal- Mokslus baigiau 30-jų metų votumėt apie sesiją, jeigu Jūs pradžioje. Egzaminus išlai kydavau labai lengvai. Pa dabar būtumėte studentas? prasčiausiai visą laiką mokyTeorinės fizikos katedros davausi. Taip daryčiau, jeigu būčiau studentas, ir dabar. vedėjas prof. A. JUCYS Augalų anatomijos ir fizio L Daug, labai daug. Nuo 1933 metų Kauno Universite logijos katedros vedėjas prof. te, 1939-40 metais Vilniuje, J. DAGYS 1. Mano, kaip dėstytojo, po to karas. . . Apie 60 sesi jų tikrai bus. Jeigu palyginti pradžia — 1939 metai. Turė sesijas buržuaziniame univer jau apie 50 sesi-jų. Įvairių. . . 2. Ką galvoju? Nieko ne sitete ir šiandieniniame? Skir tumas labai didelis. Visų pir galvoju, paklausau, ką studen ma, tada studentai kada norė tas atsakinėja, o po to žiūriu: davo, tada ir laikydavo egza ir kiek gi jam parašyti? .. 3. Be abejo, prisimenu. minus. Jokios tvarkos ir siste Anksčiau, gal buvo geresnė mos nebuvo. 2. Įvairiai. Kokios nuomo tvarka: studentas susitaria su nės bebūtum — geros ar blo dėstytoju ir kada nori laiko gos — apie kiekvieną savo egzaminą. Išmokdavo tikrai auklėtinį, stengiesi to neparo daugiau. Dabartinį studentą egzami dyti. Ir net egzaminuodamas studentą vidutinioką, galvoju, nai nualina. Ypač į sesijos pa kad iš kiekvieno gali išeiti baigą. Juk tikrai sunku per mokslininkas. Reikia tik labai 23 sesijos dienas išlaikyti ke daug dirbti. Žinoma, aš tru letą egzaminų. Reikėtų, gal putį perdedu, kad iš kiekvie būt, leisti studentams pa no, bet kiekvienas žmogus iš tiems spręsti, kada laikyti eg prigimties turi tam tikrų ga zaminus. Jeigu dabar būčiau studen bumų. O egzamino metu kiek tas, sesijai pradėčiau ruoštis vienas dėstytojas turi būti vi nuo semestro pradžios. Lietuviu kalbos katedros do sų pirma pedagogu, nes stu dentas — tai jau suaugęs centė J. ŽUKAUSKAITE žmogus. 1. Nuo 1947 m. Jau 42 sesi 3. O ne, neprisimenu. jos.
Kai studentas buvau... 2. Vidutiniokai daugiausia jaudinasi. Tačiau, kad ir la bai gaila, bet reikia vertinti objektyviai. Šį mėnesį egza minavau dvi grupes ir keista — teko dvejetus parašyti tiems, kurie pratybų metu, ro dos, mokėjo gerai. O kiti, ku rie daugiau tylėjo ir galvojo pratybų metu, egzaminui pa siruošė neblogai. Bet apskri tai, kurie dirba daugiau, tie ir egzamino metu gerai atsa ko. 3. Aš mokytojavau Vilniu je ir studijavau kartu. Į mo kymąsi žiūrėjau suaugusio žmogaus akimis. Dabar gi daugumas studentų tik moko si. Jeigu dabar būčiau studen tė? Tur būt, irgi jaudinčiausi, skaityčiau, galą su galu durs tyčiau, tur būt, taip pat tik užrašais stengčiausi pasiten kinti, taip pat skirstyčiau dės tytojus į „gerus" ir „blo gus". . .
Prancūzų kalbos ir literatūros katedros vedėjas doc. R. MIRONAS L Nuo 1944 metų. Dabar jau 49 sesija. 2. Aš galvoju: žino studen tas dalyką ar nežino? Be abe jo įdomu, kas per asmenybe sėdi prieš tave. Apie viduti nioką dažnai galvoju, kad jis tiesiog bus žmogus su diplo mu ir tiek. 3. Prisimenu savo studentiš kus egzaminus. Sesijos, iš es mės, tada nebuvo. Bet man rodos, kad tada iš studento buvo reikalaujama daug dau giau. Vyravo savotiška kon kurencija: dėstytojai kartais bijodavo, kad gabesni pasku tiniųjų kursų studentai nenu konkuruotų jų. Aš visus egzaminus per vi są studijavimo laikotarpį iš laikydavau iškart. Jeigu būčiau dabar studen tas? Ši metamorfozė man sun kiai įsivaizduojama.
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO I
ĮSAKAS *DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO TEISININKO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO DRG. K.-A. DOMAŠEVIČIUI
Už ilgametį mokslinįpedagoginį darbą, nuopel nus, stiprinant socialistinį teisėtumą respublikoje, ir aktyvią visuomeninę veik lą suteikti Vilniaus Vals tybinio V. Kapsuko uni versiteto Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros docen tui, teisės mokslų kandida tui drg. Kęstučiui-Alfonsui Domaševičiui Lietuvos TSR nusipelniusio teisinin ko garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas M. SUMAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS
K. Domaševičius mūsų Universitete pradėjo dirbti 1945 m. Nuo 1948 m. iki 1959 metų jis buvo Teisės fakulteto dekanas. Apie dvylika metų, iki 1961, K. Domaševičius vadovavo Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedrai. Šešiasdešimt penktųjų gimimo metinių proga ka tedros kolektyvas sveikina gerbiamą doc. A. Domaše vičių ir linki jam ilgų, šviesių ir kūrybingų metų.
i
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
SAUSIO 22 D. UNIVERSITETO ISTORIJOS MOKSLŲ GARBĖS DAKTARUI ANTANUI BIMBAI SUKANKA 75-ERI METAI
Kai pirmą kartą asmeniškai susitikau su A. Bimba 1945 metų pabaigoje, kada jis lan kėsi Tarybų Lietuvoje — pa prašiau paaiškinti kokios prie žastys jį paskatino gilintis į socialines problemas Ameri koje ir Lietuvoje. „Į šį kelią mane stūmė, — sako jis, — gyvenimo tikrovė tiek prade dant mano jaunystę Panemu nėlio apylinkėse, kur aš gi miau 1894 metais Užusienių kaime, tiek ir vėliau, atsidū rus Amerikoje''. Gausi Bimbų šeima ir sun kus gyvenimas vertė jos na rius veržtis svetur ieškoti pra gyvenimo šaltinių. Pirmiausia vyresnieji Bimbos broliai — Jonas ir Juozas — išvyko anapus Atlanto „laimės" ieš koti, o paskui brolis Jonas atsiuntė „laivakortę" ir An tanui. Ir 1913 m. vasarą jis nuvyko pas brolį Joną į Burlingtono miestą JAV, kur Jonas dirbo plieno liejimo fabrike. Ameriką tuo laiku slėgė gi li ekonominė krizė. Gatvėse Viešėdamas Lietuvoje ir studijuodamas jos nūdienį gy venimą ryšium su pasikeiti mais, įvykusiais pokariniu lai kotarpiu, ypatingą dėmesį kreipiau į švietimo sistemą ir jos pasikeitimus. Progų turė jau daug, nes man visur buvo plačiai atidarytos mokyklų du rys: ateik, pamatyk, susipa žink su mūsų mokyklų pasta tais, su jų įrengimu, o, svar biausia, su mūsų moksleiviais, studentais, mokytojais ir (pro fesoriais. Mokyklų aplanky mo skaičių apribojo tiktai fi zinis neįmanomumas visas jas aplankyti,. Susidariau, man atrodo, vi sapusiškai teisingą išvadą: švietimo sistemos laimėjimai ir pasiekimai yra viena di džiausių; ir brangiausių, jei ne pati didžiausia ir brangiau sia tarybinės santvarkos do vanų lietuvių tautai. Nežinau, ar pasaulyje yra kita šalis, kurios vyriausybė ir liaudis tiek daug dėmesio ir pastangų skirtų savo jaunąją kartą auklėti ir šviesti. Per visą viešnagę Lietuvo je nesutikau nė vieno atsa kingo, rimto žmogaus, kuris Šiai išvadai prieštarautų. Nė mažiausiai neperdedant, gali ma sakyti; kad šiandien Lie tuvoje nėra nė vieno vaiko ar jaunuolio, kuriam mokyklos durys būtų uždarytos, kuriam būtų surišti sparnai iškilti , į aukštumas apšvietoje ar moksle, /profesijoje ar karje roje. Tik šviestis, tik moky kis'
sas, kur daug jaunimo moko vienas iš organizatorių Ameri si ir kartu gali dirbti, jis ne kos lietuvių tarpe rinkti aukų delsdamas ten išvyko, turėda politinių kalinių — antifašistų mas kelis dolerius kišenėje. šelpimui. Jis buvo vienas iš Besimokydamas Valparaise, organizatorių sušaukti Ameri jis užmezgė glaudžius ryšius koje lietuvių išeivių kongre su eilės kitų miestų lietuviš są, kuris įvyko Klivlende 1936 komis kolonijomis. Ten jis m. ir kuris pasmerkė Lietu vykdavo su prakalbomis j vos fašizmą ir jo smurto dar darbininkų susirinkimus ir bus. mitingus. Valparaisas Antanui Sunkiai pergyveno jis ir buvo tikru universitetu. Čia hitlerinių okupantų siautėjimą jis išryškėjo kaip gabus jo senojoje tėvynėje. Ir šį plunksnos darbininkas ir kal skaudų mūsų tautai metą jis bėtojas. Apie jį plačiai suži neliko nuošalyje nuo savo tė nojo visos lietuvių darbininkų vų žemės. Per spaudą, radiją, kolonijos. 1918 metais jis susirinkimus ir mitingus A. areštuojamas ir už pažangių Bimba demaskavo vokiškųjų veiklą įmetamas į kalėjimą. okupantų ir jų pakalikų — lie Niujorko lietuvių darbinin- tuviškųjų buržuazinių nacio kų-siuvėjų profsąjungos sky nalistų — žiaurumus ir apelia rius, sužinojęs, jog Antanas vo į Amerikos visuomenę ir nebegalės toliau mokytis, pa visą pasaulį, šaukė pažangią siuntė jam kvietimą atvykti į sias ir demokratines jėgas Niujorką redaguoti šio prof pakelti savo balsą ir griebtis sąjungos skyriaus leidžiamą priemonių sustabdyti mūsų laikraštį „Darbą". 1919 metai šalyje vykusius žiaurumus. Jis buvo pirmi Antano redakto- tvirtai tikėjo, jog Tarybinės riavimo metai. Tiesa, šioje re kariai sugrįš ir išva dakcijoje jis teišdirbo tik Armijos duos Lietuvą. apie metus. Jis negalėjo pa A. Bimba aktyviai dalyva kęsti profsąjungos bosų spau dimo taikstytis su savininkais vo organizuojant demokrati darbininkų sąskaita ir tuo nių Amerikos lietuvių suva pačiu veidmainiauti. Nuo 1920 žiavimą, įvykusį 1943 metais. metų rudens jis atsisakė to Jame vyravo šūkis: padėti liau redaguoti „Darbą“ ir pra Tarybų Lietuvos žmonėms iš dėjo redaguoti anglų kalba sivaduoti iš žiauriausios na laikraštį „Mainers Vois', cių priespaudos. Čia pat bu („Angliakasių balsas"), anglia- vo sudarytas Lietuvai pagai-
STŪMĖ GYVENIMO TIKROVĖ buvo daug bedarbių. Antanas tik per didelį vargą gavo dar bą tame pačiame liejimo fab rike. Apie savo darbą Anta nas pasakoja savo atsimini muose :„Visi plieno darbinin kai dirbdavo baisiai' sunkiai. Tiesiog sakydavo: „Jei, pa baigęs darbo dieną, dar ga li pašvilpti, tai reiškia, kad dar nesi visiškai pavargęs. Bet tik retas darbininkas tai galėdavo padaryti. Aš iš tiesų nepajėgdavau švilpti". Sunkios darbo sąlygos ver tė Antaną giliai susimąstyti, paieškoti išeities, padaryti įvairiausių išvadų. Jis įsitrau kia į 'pažangų darbininkų ju dėjimą; aktyviai kovoja už darbo žmonių teises. Tačiau mažas jo raštingumas trukdė aktyviai kovoti. Todėl, kai tik sužinojo, jog Indianos valsti joje yra miestelis Valparai-
kasių profsąjungos organą. Nuo 1922 metų jis perėjo dirbti į pažangiųjų JAV lietu vių dienraštį „Laisvė", kurios redakcijoje, su maža pertrau ka, ir šiandien tebedirba. Salia „Laisvės" redagavimo jis su dideliu pasisekimu dir ba ir Amerikos Lietuvių darbi ninkų literatūros draugijos la bui. Jos aktyviu nariu jis pasireiškia nuo pat pirmųjų šios draugijos susikūrimo die nų, tai yra nuo 1915 metų. Antanui Bimbai rūpi ne tik savo laikraščio skaitytojų lietuvių interesai. Jis domisi visos JAV darbininkų klasės reikalais. A. Bimba parašė daug straipsnių, skirtų paremti Lie tuvos darbo žmonėms, kovoju siems prieš išnaudotojus, kle rikalizmą, fašizmą, hitlerinių okupantų siautėjimą. Jis buvo
Švietimas ir jo
LAIMĖJIMAI 1966 m. A. Bimba antrąkart po karo 5 mėnesius sve čiavosi Lietuvoje. Aplankė mokslo įstaigas, daugelį fabrikų ir stambių kolūkių. Grįžęs į Ameriką, parašė 287 puslapių knygą „Klesti Nemuno kraštas", kur su rinkta daug svarbių faktų iš Tarybų Lietuvos mokslo, pramonės, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo. Knyga iliustruota nuotraukomis. Šiandien spausdiname nedide lę jos ištrauką.
O juk tai pasiekta, paly ginti, trumpu laiku. Reikia prisiminti, kad per karą ir okupacijos laiku Lietuvoje buvo sugriauta visa švietimo sistema. Reikia atsiminti, kad nuožmusis priešas didžiausiu įsiutimu griebėsi naikinti apšvietos ir mokslo įstaigas. Jis nušlavė daugiau kaip 600 gim nazijų, progimnazijų ir kitų mokyklų. Savo akimis mačiau sugriautus mokyklų pastatus. Mačiau sugriautą Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje, Vil niaus universiteto rūmus be stogų ir langų, o universiteto studentus kailiniuose ir su pirštinėmis, bandančius studi juoti. Taip, karas ir okupan tas visą Lietuvos švietimo
sistemą buvo sugriovęs. Ta rybinei santvarkai, Lietuvos žmonėms ir šioje srityje rei kėjo viską pradėti iš pat pa grindų. Amžina šlovė tiems Lietu vos darbuotojams, kurie, išvy. kę į Tarybų Sąjungos gilumą, suprato savo labai sunkias pareigas švietimo srityje ir labai anksti pasiruošė joms puikiai atlikti. Dar 1943 m. kovo 2 d., kada visos jėgos buvo sutelktos frontui, Lietu vos Liaudies Komisarų Tary ba priėmė nutarimą „Dėl pla no parengimo Lietuvos švieti mo ir kultūrinėms organizaci joms pokario metu atstatyti". Greta kitų klausimų buvo apsvarstyti pradinių, viduri-
bos teikimo komitetas, kurio priešakyje buvo A. Bimba. Didelį ir garbingą darbą lietuvių tautai A. Bimba at liko ir po antrojo pasaulinio karo. Jis gynė ir gina lietu vių tautą ir mūsų respubliką nuo užsienio reakcijos ir lie tuviškųjų buržuazinių nacio nalistų šmeižtų. Jis teisingai informuoja Amerikos lietuvių kolonijas apie mūsų respubli kos gyvenimą. Sukaktuvininkas yra prole tarinio internacionalizmo skel bėjas. Nebūna Amerikoje nė vienos pažangiųjų jėgų kam panijos, kurioje vienokiu ar kitokiu būdu nepasireikštų A. Bimba. Nei metų našta, nei reakcingųjų išpuoliai nepaker ta A. Bimbos ryžto siekti pa žangos, taikos, darbo žmonių vienybės, tautų draugystės. L. KAPOČIUS nių, specialių mokyklų, vaikų namų ir ikimokyklinio įstaigų tinklo, mokymo pianų ir programų, mokslo priemonių, mokslo įstaigų atstatymo ir kiti klausimai. Tokio pasiruošimo dėka jau pirmomis dienomis išvaduoto je Tarybų Lietuvos sostinėje Vilniuje darbą pradėjo Švie timo ^Liaudies Komisariatas. Dar tebevykstant mūšiams prieš hitlerininkus Žemaitijo je, buvo gražinamos arba nau jai išskiriamos mokyklos pa talpos, telkiami mokytojai. Vyrai mokytojai sunkiomis karo sąlygomis, kai frontui buvo reikalingi vis nauji pa pildymai, buvo atleidžiami net nuo karinės tarnybos ir nu kreipiami į mokyklas. Kokiu dideliu ryžtu buvo šio darbo imamasi, parodo rezultatai: kai kraštas dar te beskendėjo baisiuose griuvė siuose, 1945 mokslo metais jau buvo pradėjusios darbą 2.625 mokyklos, jų tarpe 177 nepilnos vidurinės ir viduri nės mokyklos, jose jau mo kėsi 69.756 moksleiviai. O kas pasiekta nuo 1945 metų? Ir čia tegu kalba skaičiai: švęs dama savo 25-tąsias metines, Tarybų Lietuva 1965 metais jau turėjo 4.404 bendrojo la vinimosi mokyklas, jų tarpe 441 vidurinę ir 913 aštuonme čių mokyklų, kuriose mo kėsi 556.000 moksleivių! O apskaičiuojama, kad per 1966 —1970 penkmetį mokinių skaičius dar padidės visu 100 tūkstančių.
Egzaminas Nuėjo keturi patys drą siausi. Aš žiūriu į juos. Veidai tokie iškalbingi, ar gi dėstytojas nieko neįskaito juose? Jis atsakinėja pirmas. Pavargusiu, abejingu bal su, akys kažkur nuklydę, nieko nemato aplink. Sustojo laikrodžiai. Tik man. Ir nieko daugiau nėra aplink. Dėstytojas ir aš. Nežinau ką Jis galvoja. Bet ką jis gali galvoti? Jam paprasčiau. O aš nie kada nežinau, moku aš ar ne. Ir kažkodėl niekada negalvoju, kiek parašys man. Koks skirtumas: bus ar nebus stipendija. Cent riniuose rūmuose visą lai ką kabo skelbimai, tik no rėk dirbti. Parašė. . . Ke turi? Ir vėl merginos prie kaištaus — o sakei, kad nieko nemoki. . . Bet aš iš tikrųjų nemokėjau. Aš ga liu žinoti kur kas dau giau. Galiu, bet man taip įgriso šita baimė prieš egzaminus, skaityklose iš blyškę veidai. . . Kažkas turi būti kitaip.
Ji niekada gerai nemo ka nė vieno egzamino. Niekada nesiruošia, tik paskubomis perverčia konspektus, dažnai sugeba nusirašyti. Ji drąsi, vel niškai. Ne, ne tas žodis. Ji — akiplėša. Ir tampa tekia trumpam — egzami no metu. Paprastai — ji galvoja kažką, išnyksta kartais kelioms dienoms. Niekas nežino, kas ji per žmogus, niekam nepavyko įtraukti jos į bendrus kur so susiėjimus ar šventes. — Jūs, dėstytojau, labai neobjektyvus! Dvejetą man?! Ot, krienas! Nejaugi jam trejeto gaila? Ir kas per žmogus. Vėl stipkės ne bus. Vėl prodekanas bars, grasins laišku tėvams. . . Bet kad aš tikrai nesimo kiau. O qal gražiuoju pa bandyti? — Tamsta dėstytojau, atleiskit — aš pasikarščia vau. Bet patikėkit, man la bai reikia išlaikyti šį egzaminą. Nemoku? Taip, dėstytojau. Ateit sekantį kartą? Po sesijos?! Koks žiaurus jūs esat. Viso ge ro!! Nepasirašė. Ką dabar daryt?
Jis, tur būt, daugiausia mokosi. Visada gauna tik
gerus pažymius. Jo ne mėgsta ir kartais grupėje apšneka, girdi, jei jis die ną ir naktį nesėdėtų prie knygų, tai. . . Bet ką čia supaisysi. Apkalba dau giausia tie, kurie jaučiasi dėstytojų nuskriausti, kiti tiesiog apie tai negalvoja. Iš tikrųjų jis daug žino. Tiek daug, kad nesugeba viską susisteminti, pajung ti vienai minčiai. Kodėl tyli dėstytojas. Aš, qal būt, ne tai pasako ju. Drauqai dažnai juokia si. A, tiek to! Man būtinai reikia pa didintos stipendijos, reikia penketų. Pasirašė. Kodėl tik ke turi? — Dėstytojau, aš ma nau, kad atsakiau geriau. Aš dauq žinau, dėstytojau. Ko jis tyli. Aha, vis dėl to parašė, pridėjo prie ,gerai“ raidę „I“. Geras dėstytojas.
Kurse vieni jį mėgsta, kiti nekenčia, treti bijo. Gal nesupranta? Jis neblo gas žmogus, padės kuo galės. Bet jam pačiam reikia daug padėti. Ir žino jis daugiau kartais net už tuos, kurių kiekviena sesi ja apvainikuota laurais. Visi rašo kažką ant po pieriaus, ruošiasi. Kas moka, o kas vos tik grai bosi. Svarbu kalbėti, tik kalbėti. Kaip menka. Mane vėl pravys? Ką daryti? Tiek nedaug tereikia — mokytis. Nega liu iškalti. O nesuprantu... Tiek to, tegu pravys. . . Bet kas iš to?
Išėjo paskutinis iš ketu rių įpirmųjų. Auditorijoje kiti kurso draugai, kitos mintys, kitas žinių supra timas ir vertinimas. Iš didelės kurso draugų grupės kažkas tikrai su klupo. Ne kiekvienas pa jėgs išlaikyti tą sesijos karštligę. Ir esmė ne žinio se, esmė pačiuose žmonė se, tokiuose suaugusiuose ii tokiuose jaunuose. Eg zaminas vis dėlto ne tik žinių tikrinimas, egzami nas visada — pačio žmo gaus, jo moralės, jo jėgų, io valios vertinimas.
N. MIE2UKAITE
I k. 4 gr. matematikams — antras serijos egzaminas. Matematinę analizę jie atsakinėja doc. V. Kabailai.
TARYBINIS STUDENTAS
i3 psL
Dėstytojų publikacijos Mūsų Universiteto dėstyto jai bei aspirantai daug savo darbų publikuoja Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų moks lo darbų atskirų serijų leidi niuose. Neseniai iš spaudos išėjusio .„Ekonomikos" serijos 8-to to mo 2-me sąsiuvinyje spausdi nami straipsniai, kuriuose nagrinėjami Lietuvos TSR liaudies ūkio klausimai. J. Tamošiūnas pateikia Tarybų Lietuvos žemės ūkio gamybos vystymosi 1950—1964 metais apžvalgą straipsnyje „Pavel dėto žemės ūkio gamybinių jėgų lygio vaidmuo Lietuvos socialistinio žemės ūkio vys tymuisi". A. Žilėnas rašo apie mokesčiu politiką kaime Ta rybų valdžios atkūrimo Lietu voje metais (1940—1941). J. Laškovas nagrinėja 1936— 1937 metais Lietuvoje įvyk dyto šeimų biudžeto tyrinėji mo reprezentatvvumo klausi mą. Buržuazinės Lietuvos sta tistikos organus, statistikos šaltinius bei metodus apibū dina J. Dagys straipsnyje „Statistikos organizacija ir šaltiniai Lietuvoje 1919—1940 metais". Č. Ladukas aprašo Lietuvos TSR kolūkinio kai mo materialinės-techninės bazės kokybinius ir kiekybinius pakitimus. įvykusius 1952— 1956 metais. To paties leidinio 3-me są siuvinyje randame patalpintą J. Dagio darbą apie Vilniaus pramonės išsivystymą 1938— 1940 metais. Č. Ladukas nag rinėja kolūkinio sektoriaus
gamybinių santykių ypatybes. A. Pajuodis — Lietkoopsąjun gos didmeninės prekių apy vartos ir didmeninės prekybos tinklo vystymąsi 1958—1965 metais. A. Venckaus straips nis skirtas Lietuvos TSR var totojų kooperacijos analizei septynmečio (1959—1960) me tais. Apyvartinių lėšų esmės ir apibrėžimo klausimų rašo I. Vizbaras. Naujausiame „Kalbotyros" serijos 19-tame tome šalia ki tų Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbuotojų paskelb tų straipsnių spausdinami kai kurių mūsų filologų darbai: E. Jakaitienės „Dabartinės lie tuvių kalbos veiksmažodžiai su priesaga -ėti“, A. Girdenio „Fakultatyviniai balsiai Ma
žeikių tarmėje", R. Mirono „Sanskrito ir lietuvių kalbos lyginamosios-istorinės foneti kos pagrindiniai bruožai", K. Župerkos „Šalutinių pažyminio sakinių ir išskirtinių pažymi mų sinonimika", V. Būdos „Pažyminio šalutinio sakinio sintaksinės funkcijos ir pri jungimo ypatybės, kai tarp pažymimųjų žodžių nėra tie sioginiu sintaksinių ryšių". Z. Zinkevičius recenzuoja Alfred'o Senn'o „Handbuch der litauischen Sprache". Bd. 1. Grammatik. Heidelberg, Carl Winter Universitatsverlag, 1966, 495 S. J. ČERNIAUSKIENĖ Mokslinės bibliotekos Bibliografijos skyriaus darbuotoja
Kas sakė, kad trylikta diena — nelaiminga? Berods, bioflzikės. O III k. Zemlickas (pirmas iš kairės) nesutinka — šiandien jis gavo penketą.
IŠ KNYGŲ DUONOS NEVALGYSI SKIRTINGOS NUOMONĖS
---------
------ ■ =
studento laiko panaudojimas pri klauso ne vien nuo pa čio studento gerų norų ir or ganizuotumo. Tam nemažą reikšmę turi tinkamas biblio tekos darbo organizavimas. Drįstu pareikšti savo nuomo nę konkrečiai dėl Universite to bendrosios skaityklos dar bo. Anksčiau ten buvo at viri fondai. Buvo labai pato gu. Negaišdamas laiko, lais vai galėjai pasirinkti vadovė lį. Juk kartais tereikia tik MES — UNIVERSITETIEČIAI žvilgterėti, pervesti akimis. Dabar visais atvejais reikia v užsisakyti ir visą valandą
laukti. O jei abonemento bu dinti darbuotoja pasitaiko ne labai stropi, tai užsakymo la pelis išguli dėžutėje ir tris valandas. Pasirodo, tai ne šiaip refor mų aistra. Knygų slėpimo motyvai pagrįsti: knygoms esant lentynose, jos tirpstan čios, t. y. jų skaičius mažėja. Imantis kovos priemonių prieš šią epidemiją, matyt, nebuvo konsultuotasi su ma sėmis (pvz., anketų pagalba, kaip dabar įprasta). Nors so ciologų yra įrodyta, kad ne visada vox populi — vox dei, t. y. kad ir liaudis kartais
klysta, vis tik neabejoju, kad studentija būtų pasiūliusi pa prastesnę ir radikalesnę išeitį: nutraukti knygų išdavimą, užantspauduoti fondus sie kiant išsaugoti juos ateinan čioms kartoms, kurios, kaip yra žinoma, bus aukštesnės moralės, ir knygos po skver nais nebus išnešiojamos. Nežiūrint lyrinių nukrypi mų, reziume trumpa; bibliote kos vadovybė žino liaudies išmintį ir ja naudojasi. „Iš knygų duonos nevalgysi".
IRMIAUSIA ::pie tai, kodėl atsisakyta nuo at virų fondų bendrojoje skaitykloje. Tokių fondų pri valumai gana aiškūs. Be abe jo, labai patogu dirbti, kai ne reikia kiekvieno vadovėlio, žinyno ar žodyno bei encik lopedijos užsisakyti iš sau gyklų. Tuo vadovaujantis ir buvo sukurti šie fondai. Per praėjusius metus išryš kėjo jų privalumai ir trūku mai. Pasirodė, kad būtent iš atvirų fondų daugiausia ir dingsta knygų. Biblioteka, o tuo pačiu ir jos skaitytojai, neteko keleto tūkstančių ver tingų, nuolat naudojamų lei dinių vien dėl to, kad kai ku rie busimieji inteligentai tarė, jog ši forma patogi papildyti ne tik žinias, bet ir asmenines bibliotekas. Atsirado meistrų, kurie tin gėdavo vargti net su visa knyga ir nesivaržydami iš plaudavo atskirus puslapius, skyrius ar straipsnius, o suža lotą knygą maloningai palik davo kolegoms. Vargas kūri niui, pažymėtam kurso prog ramoje! Gal tūlas studentas, išpai
kintas nemokamu mokymu ir apskritai įvairiapusiška vals tybės parama, matydamas ši tokį knygų naikinimą, nesu trikęs ir pasakytų: „Na ir kas iš to? Kas gi čia tokio, kad mokymo procesui tenka pa aukoti ir materialinių verty bių? Argi valstybė, išleidžian ti specialisto paruošimui didėį liūs pinigus, negalėtų dar ir tam tikrą dalį lėšų skirti „su vartojamoms knygoms"? Vien finansiniu požiūriu toks projektas gal ir įvykdo mas, tačiau susidarytų sunkiai įveikiamu techniškų kliūčių. Kai knygos tiražas išparduo tas, atpirkti retesnį leidinį ne beįmanoma. O raštu rinkiniai liktų su negyvom akiduobėm. Tačiau kyla klausimas, ku-i riam gi tikslui būtų skiriamos valstybės lėšos? Juk vertin gesni leidiniai „išrankiojami", ir todėl vis tiek jais nesinau dotų kiti skaitytojai. Tad lė šos iš esmės nuplauktų vagių ugdymui. Bet grįžkime prie skaityto jų aptarnavimo. Ar bendro joje skaitykloje jie daug ne teko? Daugelis leidinių, kurie anksčiau stovėdavo atvirų
fondų lentynose, ir dabar te bestovi toje pat salėje. Čia ir svarbesnė politinė literatūra, ir enciklopedijos, ir kai kurių specialybių vadovėliai. Tik jų nebereikią pačiam pasiimti, juos paduoda bibliotekos tar nautojas ir kontroliuoja, kad jie tvarkingai sugrįžtų į vie tas. Tokios knygos nereikia laukti nė valandos — pakan ka poros minučių. O knygą iš saugyklos ir anksčiau būda vo pristatoma kas pusvalandis ir dabar jos kelias nepailgėjo. Kitas dalykas, jei dėl dar buotojo kaltės užtrunka kny gos pristatymas. Kiekvienu at veju reikia ištirti, dėl kokių priežasčių tai įvyko, ir sutvar kyti darbo organizavimą. Kaip ten bebūtų, sunku pati kėti, kad kuris nors užsaky mo lapelis pragulėjo dėžutėje tris valandas (jei tai tik nėra autoriaus hiperbolė). Kai kur atviri fondai pa likti, nes jie pasiteisino, pvz., Chemijos fakulteto ir Profeso rių skaityklose. J. TORNAU Mokslinės bibliotekos direktorius
Žmogus ir kalnai
Kai vaikštai naujaisiais fi zikų ir matematikų stiklo rū mais, landžioji jaukiais filolo gų ir istorikų kiemukais, ei ni centrinių rūmų korido riais, pro akis šmėkščioja šimtai pažįstamų ir nepažįs tamų veidų — garbingi senu kai profesoriai, jau spėję iš garsėti fuksai, komitetų na riai ir žmonės su tik siauram draugų rateliui žinomomis pavardėmis. Marga, gera, linksma ir išmintinga minia — tūkstančiai, kuriuos gali ma pavadinti vienu gražiu vardu — universitetiečiai. Kuriuose galima surasti ir užuovėją, ir saulę, ir vėją.. .
Kada su juo besusitiktum ir įsišnekėtum, jis visada pasa koja apie kalnus — Uralo, Karpatų. .. Apie buvusius ir busimus žygius. .Komjaunuoliui Jonui Rėk laičiui, III k. fizikui, kaip ir kiekvienam studentui, kelią pastoja ir simboliniai kalnai: paskaitos, sesijos, būreliai. Prisidedą fakulteto komjauni mo komiteto nario, sienlaik raščio „Fizikas — lyrikas" re daktoriaus pareigos. Už akty vią visuomeninę veiklą per nai Jonui buvo suteikta teisė vykti į darbo ir poilsio sto vyklą Graifsvalde. ... Gyvena toks vaikinukas, žiūri j kalnus, kopia aukštyn. Kartais tenka nusileisti nuo viršūnės, nes šaukia kita.. .
acionalus
R
P
V. BITINAITIS TF III k. studentas
Sesijos dienoraštis FIZIKOS FAK. Pirmakursiai laikė jau po du egzaminus. I grupei rusų ir lietuvių kalbų egzaminai atnešė tik penketus ir ketvertus, gerai išlaikyta bendroji fizika. Tegu gera pradžia virsta laiminga pabai ga! III k. 3 gr. mokslinį ateizmą ir matematikos-fizikos meto dus išlaikė be dvejetų. GAMTOS FAK. Pernai žie mos sesijos siaubas gamtinin kams buvo fizika. Šiemet rei kalai geresni. Lenino stipendiatui IV k. stud. K. Žukui, biologų III k. studentėms V. Seinauskaitei, V. Vitkutei, D. Zarauskaitei, geologų III k. stud. J. Roščen-
kovui ir V. Januškai popie riai visai džiugūs —■ jie jau spėjo išlaikyti po 2—3 egza minus ir gauti po 2—3 penke tus! Blogai politinės ekonomi jos egzaminui pasiruošė IV k. 21 geografas — net devyni turės perlaikyti.. . MATEMATIKOS IR ME CHANIKOS FAK. Blogai se sija sekasi pirmakursiams. Štai I k. .'į. gr. 24 studentai laikė matematinę analizę — 3 penketai, 4 dvejetai ir t. t. 1 grupei iš TSKP istorijos — 2 dvejetai, 8 penketai ir t. t. EKONOMIKOS FAK. Čia jau „išstenėta" mažiausia po 2 egzaminus. Materialinio-
techninio aprūpinimo spec. III kurse, prekybos ekonomikos II kurse kas antram studen tui tenka (vidutiniškai) po dvejetą. Prekybos ekonomikos spec. pirmakursiai stropesni už vyresniuosius kolegas: ne patenkinamai 2 egzaminus išlaikė tik penki žmonės, penketus gavo 7, ketvertus — 22, trejetus — 15 žmonių. Ekonominės kibernetikos spec. III k. porą egzaminų išlaikė be dvejetų. Penketų gavo keturiolika. TEISĖS FAK. Dėstytojai pa tenkinti F. Dzeržinskio stipen diatu trečiakursiu A. Dapšiu — kaip mokytis iš jo galėtų semtis patirties visas nedide
fizikas
G.
KONKURSAS TURISTISKIAUSIOMS AKADEMINĖMS GRUPĖMS IŠAIŠKINTI Konkursas skiriamas V. I. Lenino 100-ųjų gimimo meti nių garbei. Tikslas: populiarinti ir to bulinti studentų tarpe turisti nę poilsio formą, įtraukti tu ristus į gamtos apsaugos ir kraštotyros darbą, organizuo ti susitikimus su kolūkių ir mokyklų komį aunuoliais ir ruošti bendrus renginius, skir žymomis, gauna dar po vieną tus V. I. Lenino 100-osioms tašką (nuo žygio trukmės ne priklauso). gimimo metinėms atžymėti. 8. Žygiai registruojami Uni SĄLYGOS versiteto turistu klube (Sporto 1. Konkurse dalyvauja vi katedra) kiekvieną penktadie sos VVU akademinės grupės. nį 20 vai. Reikia pateikti už 2. Akademinė grupė įverti pildytą maršrutinį lapelį, ku nama tik tada, kai turistiniuo riame surašomos dalyvių pa se žygiuose dalyvauja ne ma vardės, vardai, jų fakultetai, žiau kaip trys grupės studen kursai ir grupės. tai, o fakultete konkursas 9. Maršrutiniai lapeliai pravedamas, jei tokių akade gaunami turistų klube. 10. Maršrutiniai lapeliai minių grupių yra taip pat ne priimami tik iš tų turistinių mažiau kaip trys. 3. Akademinės grupės tu- grupių, kuriose yra ne mažiau ristiškumas vertinamas pro kaip trys dalyviai. 11. Žygių tikrumui įrodyti porcingai pagal studentų skai čių grupėje. specialiame maršruto lapelio 4. Už vieną dieną, praleis skyriuje turi būti trijų daly tą turistiniame žygyje, stu vių parašai bei praeitų stam dentas gauna vieną tašką besnių gyvenviečių įstaigų (nuo žygio formos nepriklau antspaudai (geležinkelio sto so). ties, mokyklos, ryšių skyriaus, 5. Studentas, organizavęs ir ambulatorijos, kolūkio rašti vadovavęs žygiui, gauna dar nės, girininkijos ir pan.). 12. Rezultatus kiekvieno vieną tašką (nuo kelionės pusmečio (1.1—VI.30) ir trukmės nepriklauso). 6. Keliauti galima atskirai (VILI—XII.31) pabaigoje su su savo akademine grupe, su veda Universiteto turistų klu bendrom fakulteto, Universi bas. teto ir kitų aukštųjų mokyklų APDOVANOJIMAI grupėmis. 1. Fakulteto akademinė . 7. Nariai tos turistinės gru pės, kuri kelionės metu lan grupė — nugalėtoja apdova kėsi tarybinės liaudies šlovės nojama 1 laipsnio diplomu, vietose, organizavo susitiki nugalėtojų ženklais ir 30 rb. mus su kolūkių mokyklų jau premija. 2 Grupės, užėmusios antrą nimu, padėjo jiems organi zuoti renginius, skirtus V. 1. sias ir trečiąsias vietas, apdo Lenino 100-osioms gimimo vanojamos diplomais bei nu metinėms atžymėti, koncerta galėtojų ženklais. vo, organizavo sportines var 3. Nugalėtojai bus paskel žybas, dirbo gamtos apsaugos biami ir apdovanojami turistų ir kraštotyros darbą, skaitė sąskrydžių ir turistinių vaka paskaitas ir šiuos faktus įro rų metu, o taip pat paskelbia dė kinofilmais, fotonuotrauko mi „Tarybiniame studente". mis ar vietinės valdžios pa VVU turistų klubas
Turiste, susikrauk kuprinę
lis fakulteto studentų būrys. Sunkiais mokslo keliais tvirtai pirmuosius žingsnius stato pir makursiai: TSKP istorijos ir logikos egzaminus jie išlaikė be dvejetų. FILOLOGIJOS FAK. Pran cūzų k. ir lit. spec. pirmakur siai išlaikė pirmąjį studentiš ką egzaminą. Pavyko! 3 pen ketai, 13 ketvertų, du trejetai. Kantriai ir ištvermingai egza minu „kryželį" neša III k. rusistai: jau buvo 4 egzami nai. Vos vienas dvejetas, 38 penketai, 93 ketvertai. Ketu ri egzaminai — antrakursių lituanistų sąskaitoje. Visko pasitaikė: 36 graudžiai verkė, nes neišlaikė, 35 šoko aukš tyn, nes gavo penketus, 48 santūriai .rodė studijų knygu tę: trejetas. .. ISTORIJOS FAK. Antrakur siai žurnalistai po 2 egzaminų turi 11 penketų, 17 ketvertų
ir 32 trejetus. Aštuoniems sąžinę graužia. . . Jie žino, kas graužia... Gerai tris eg zaminus išlaikė trečiakursiai bibliotekininkai. CHEMIJOS FAK. Ir „XX a. alchemikai" neranda burtų prieš sesiją: penketai maišosi su dvejetais. Gamtinių jungi nių spec. pirmakursiai laikė matematinę analizę: 3 dveje tai, 6 penketai, ketvirtakursiai — genetiką: 7 penketai, 2 dvejetai. Labai silpnai mate matinei analizei pasiruošė stambiamolekulinių junginių chemijos spec. I k. studentai — beveik pusė dvejetų. MEDICINOS FAK. Pradžia graži: gydomosios spec. I k. 5 ir 6 grupės TSKP istorijos egzaminą išlaikė be dvejetų. „Dienorašti" paruošti padėjo fakultetų dekana tai, V. Preidytė, A. Juod upis.
KOMJAUNIMO PROZEKTORIUS
Kieno jis?
7+ 1 =! Šj sudėties uždavinį išspręstų ir pirmos klasės mokinys. Bet klausimo esmė ne šiuose skaičiuose, o klaustu ke. Labai ir labai neseniai MF I k. Audronė Stankaitytė, Ni jolė Užlyte, Dalia Žvirblytė, Jadvyga Jasinskaitė, Dalia Ralytė, Kazys Binkis ir ant rakursiai Vida Martinaitė, Algimantas Surkys nutarė švęsti šventę, Kaip nutarė, taip ir padarė, Linksma ir smagu buvo 4 bendrabučio kambaryje Nr. 21, o labiausiai patenkinti buvo A. Surkys su K. Binkių. Patys suprantat be komentarų, kad laimė būti pagerbtam tarp merginų. Ir merginos buvo patenkintos, matydamas vyrus iš stuomens ir iš liemens, anot Žemaitės. Tik deja, Universiteto bui tinės komisijos nariams ir kai kuriems bendrabučio gyvento jams nepatiko triukšmadariai. Komisija įėjusi rado septy nias merginas ir vieną vaiki ną. Jūs paklausite: „O kur dingo antrasis?" Jis (A. Sturkys) vėliau visas raudonas (neaišku, ar iš gė dos, ar iš bėdos) iš spintos išlindo. ..
ir Vilniaus m. san. epideminę stotį. Žinutėje, pavadintoje „Ėda pinigus", buvo rašoma, kad „KP" reido metu III bend rabučio 12 a kambaryje rasta blakių. Gavome du atsakymus. Profdezskyrius prie Vilniaus m. dezostoties praneša, kad faktai, nurodyti minėtoje ži nutėje, nepasitvirtino. Kartu pažymėta, kad esamomis są lygomis blakės gali atsirasti, nors ir būtų reguliariai dezin fekuojama. Dezinfekcija gali duoti teigiamą efektą tik rū pestingai atremontavus bend rabutį ir suteikus galimybę vienu metu išdezinfekuoti vi sas bendrabučio patalpas. „KP" atsakė: „Patikrinus faktus, paaiškėjo, kad mūsų kritika buvo nepamatuota". Redakcijos žodis, pridurtas prie „KP" žodžių. Sako, kad 12a kambary buvo aptiktos ne blakės, o tarakonas. Taigi, kitą kartą reikia atidžiau pa matuoti: tarakonas už blakę ilgesnis 1 cm 7 mm.
MUMS ATSAKO
Gavome net dvi Jūsų fotokorespondencijas. Joms su prasti mes neturime laiko, in tuicijos, sugebėjimų, Vis tiek ačiū už atsiuntimą, Rodosi, jūs neblogai plešiate, tai kam
REIKIA PAMATUOTI 1968 m. gruodžio 13 d. nu meryje „Komjaunimo prožek torius" kritikavo ūkio skyrių
JUGOSLAVIJA Zagrebe vyko VIII Tarptau tinis studentų teatro festiva lis. Jame dalyvavo 3 teatro kolektyvai iš Anglijos, 3 iš Italijos, 2 iš Čekijos ir atsto vai iš Rumunijos, Švedijos, Olandijos, Australijos bei Va karų Berlyno teatro grupė. Jugoslavijos studentų teatrui atstovavo net penki kolekty vai. žiuri, j kurios sudėtį įėjo Tarptautinės studentų teatro sąjungos atstovai, pa žymėjo Parmos (Italija) stu dentų teatro pastatytą Pasolinio pjesę „Blogi paukščiai ir maži paukščiai“ (I premija). Festivalio metu kasdien vy ko diskusijos ir seminarai te ma: „Studentų teatro vaid muo studentų judėjime“. Bu vo suruošta jaunųjų Zagrebo karikatūristų paroda. Festiva lio dalyviai galėjo apžiūrėti Gegužės ir Liepos įvykių Pa ryžiuje nuotraukas. Sekantį festivalį nutarta su ruošti Parmoję. JAV llinoiso universitete dau giau kaip 300 negrų studen tų buvo suimta už tai, kad jie reikalavo daugiau akomodacijos ir kvietė tarnautojus prie jų prisidėti. JAPONIJA Didelis būrys studentų su sidūrė su policija, kai bandė įsiveržti j Tachikavoje (netoli Tokijo) esančią'' JAV Oro Pa jėgu karinę bazę. Apie 200 studentų buvo sužeista.
EPERSENIAU ŠIAI Teherano universite tas palydėjo 35-ąją laidą. 3000 studentų gavo inžinierių, ekonomistų, mokslinių darbuotojų, kal bininkų diplomus. Stebėdamas daugiatūks tantinę jaunuolių minią šiose iškilmėse, kalbėda mas su jais, gerai matai, su kokiomis sudėtingomis problemomis susiduria Irano vaikinai ir merginos. Teherano universitete mokosi 17 tūkst. studen tų, t. y. beveik pusė Irano studentijos. Kokia laimin ga žvaigždė nušviečia kelią j šešiolika jo fakultetų? Universitete buvo atliktas specialus tyrimas. 20 proc. iš 500 apklaustųjų studen tu atsakė, kad jie iš „kles tinčių" šeimų, 45 proc. pa reiškė, kad jie priklauso „viduriniajai" klasei ir tik 2 proc. — iš darbininkų ir valstiečių. Laikraštis „Keichen internešnl", išspausdinęs šiuos duomenis, be kita ko, pažymi, kad „studentai — tai rinktinė visuome-
N
A. NENASEVAS
. ................................................................... .
FOTOPARODA VIETOJ ANOTACIJOS
dar perfotografuoti: neškit tą vargšą Istorijos ir Filologijos fakultetų 114 auditorijos suo lą su pushipiais į parodą „Vilnius ekslibrise". Antrasis „ekslibrisas" — brrealizmo srovės. JĮ jau sun kiau būtų kur nors išnešti —
tai EF 30, 31... auditorija. Jeigu ir ateityje žadate ne siskirti su medžiu, tai nešdami mums (vietos yra), nepamirš kite įbrėžti ir savo inicialų: bus padėtas paskutinis miškas taškas.
Ką išaugino Žanas Nikas Rūkymas šiandien yra la biausiai visuomenėje paplitęs įprotis. Rūkome pamėgdžio dami tėvus, brolius, pažįsta mus, norėdami patirti rūkymo skonį, pasirodyti suaugusiais, būti „moderniškais", o vė liau — iš įpratimo. Rūko kai kurie žilagalviai profesoriai, rūko ir dažnas beūsis studen tas. Ne nauiiena pamatyti rū kančią moterį. Tačiau retas pagalvojame, kokiam pavojui pasmerkiame save, kokią ža lą darome organizmui. Tabaką pirmą kartą į Euro pą atvežė iš Amerikos XV a. K. Kolumbo ekspedicijos daly viai. XVI a. prancūzų pasiun tinys Lisabonoje Žanas Nikas pirmą kartą išaugino tabaką Europos žemėje. Mokslininkai nustatė, kad 1/10000 gramo nikotino paraližuoja triušio širdies įr kvėpavimo veiklą, 1—2 jo la
nė..Taigi, aišku, kas niokosi sostinės universi tete. Trūkumus švietimo sis temoje sąlygoja ne tik kla sinė studentų struktūra. Tie trūkumai ypač pasi reiškė paskutiniaisiais me tais, kada šalis pradėjo stiprinti nacionalinę nepri klausomybę, kurti nacio nalinę pramonę, reformuo ti žemės ūkį. Šalis susidūrė su dvi guba problema: specialis tu trūksta ir nėra sąlygų jiems ruošti. 30—40 tūkšt. jaunuolių kasmet atneša pareiškimus į Teherano universitetą. Priima jis tik 3000. 60 proc. Irano stu dentų, iš baigiančių aukš tąjį mokslą užsienyje ( o j u ten mokosi apie 20 tuksi.), negrįžta į tėvynę. Viena iš priežasčių: sunku įsidarbinti pagal specialy bę. O jeigu jie ir gautų darbą, tai moksliniam ti riamajam darbui, tobulintis nėra jokių galimybių. . . Tačiau paskutiniu metu ryškėja palankios jauni mui perspektyvos. Toliau
kuriama nacionalinė eko nomika, plečiasi kultūri niai ir ekonominiai ryšiai su socialistinėmis šalimis. Pakanka pasakyti, kad naujos gamyklos, statomos padedant TSRS, Čekoslo vakijai, per artimiausius 4—5 metus pareikalaus 30.000 inžinierių ir techni kų. Oficialiais duomenimis, per penkerius metus Iranui prireiks mažiausiai 100.000 techninio personalo žmo nių. Kur gauti tuos kadrus? Žinoma, juos reikia ruošti pačiame Irane. Tai reiškia — atidaryti naujas mokymo įstaigas, išplėsti Numatyta dabartines. 500 profesinių įsteigti technikos, prekybos mokyklų. Iki 1973 m. studen tų žada būti apie 60.000. Žinoma, perspektyvų Įgyvendinimas, susijęs su nacionaliniu šalies kursu, priklausys nuo to kelio, kokiu vystysis Iranas. Kaip bebūtų, pasak laikraščio „Tehran džornel", Irano jaunimas „nepatenkintas status quo, jis siekia, kad būtų tobulinama egzistuo janti intelektualinė, mora linė ir socialinė tvarka".
šai užmuša šunį, 7 lašai — arklį. Žmogus gali mirtinai ap sinuodyti nuo 0,08—0,16 g ni kotino, t. y. surūkęs iš karto 20—25 cigaretes. Nemirštama nuo rūkymo tik todėl, kad dū muose nikotino dozė nedidelė ir dalinai jis išskiriamas iš or ganizmo kvėpuojant, prakai tuojant ir pan. Neigiamai vei kia ir temperatūra, kuri de gančio papiroso gale siekih iki 300°. Be nikotino, tabako dū muose yra daug nuodingų — radioaktyvių bei dervingų — medžiagų. Jos dirgina nosies, burnos, ryklės trachėjos ir bronchų gleivinę, sukelia chroninius balso stygų, bron chų, tiachėjos uždegimus, skatina lūpų, liežuvio, ryklės, plaučių vėžio vystymąsi. Plaučių vėžys rūkančiųjų tarpe šešis kartus dažnesnis negu nerūkančiųjų. JAV 50 kartų padidėjus cigarečių su
CčMiVBIIJIS SCČID€DCČ\S
naudojimui — 25 kartus pa dažnėjo plaučių vėžio susirgi mai. Veikiant nikotinui pakinta ir degeneruojasi širdies rau muo, siaurėja kraujagyslių spindis, sparčiau vystosi ate rosklerozė, susergama širdies infarktu bei kraujotakos su trikimais smegenyse. Nikotinas veikia ir nervų sistemą, gali sukelti toksinius nervų uždegimus, paralyžuoti kvėpavimo ir širdies veiklos centrus, sužadinti žarnyno ir skrandžio sienelių pakitimus bei opų išsivystymą. Ypač ta bakas kenksmingas nėščioms moterims. O jūs, mergaitės, ar pagalvojate, kur veda rūkymas? Juk jūs norite būti vįsada jaunos, gražios, patrauklios ir žavios. Atminkite, kad rūky mas be laiko jus susendins, įrėš prieš laiką raukšles vei
de, sušiurkštins ir padarys ne malonų jūsų balsą, pakeis dantų spalvą, o skaisti, raus va, jaunatviškai žavi veido spalva taps pilka, negraži. O koks pasibjaurėtinas ir nepa mirštamai šlykštus vaizdas, matyti tamsiuose koridoriuo se, pusrūsiuose ar ankštuose, dvokiančiuose tualetuose, ar kur nors kitur paskendusią dūmuose, berūkančią jaunuo lę. Nuo rūkančių visada dvel kia nemalonus kvapas, burno je pageltę ir sugedę dantys, lūpos pabrinkę, gleivinė krau juoja, balsas šiurkštus, atkosima rusvų, nešvarių skreplių. Jeigu norite būti sveiki, žvalūs ir viliatės sulaukti gra žios senatvės, pagalvokite, ar verta rūkyti: juk tabakas daro didelę žalą organizmui. Atsa kymas tik vienas — neverta!
J. ANDRIUSKEVICIENĖ
NIEKIENO NEĮTARTAS VAŠINGTONAS. Eismo tei sėjas Austine paprašė aštuo niasdešimtmečio Michaelio Froreicho automobilio vaira vimo liudijimo. Kaltinamasis nustebęs pa klausė: — Kas jis per daiktas? Pasirodo, Froreichas be jo kio liudijimo važinėja auto mobiliu jau nuo 1915 metų. .. NENUMATYTA KLIŪTIS OSLO. Vienodų džemperių įvedimą visoms Norvegijos vyresniųjų klasių mokinėms Kjeno gimnazijos moksleivės vieningai atmetė. Mat, ant vi sų džemperių mažomis raidė mis turėjo būti išsiuvinėtas mokyklos pavadinimas. O „Kjen" norvegiškai reiškia „Jausk kartą". VĖRINYS ATMINČIAI STOKHOLMAS. Ponas Larsenas iš Malmės dešimtąją vedybų dieną padovanojo savo žmonai vėrinį iš 30-ties sagų. Tai buvo sagos, kurias ponia Larsen užmiršo prisiūti per jų bendrą gyvenimo lai ką. . . SKRANDIS NEIŠLAIKĖ SANTE FE. Nauju „pasaulio
rekordininku" kietų kiaušinių valgyme tapo amerikiečių stu dentas Teris Kūnas, kuris per aštuoniasdešimt minučių su tvarkė 30 kiaušinių. Tačiau tuoj po to Terj su skrandžio spazmomis išvežė j ligoninę. . . STROPUS GANDRAS ROMA. Italijos Įstatymas, draudžia areštuoti nėščias moteris, o taip pat motinas, kuriu vaikams nėra sukakę 6 mėnesiai. Šia aplinkybe pasi naudojo genujietė Kamela Fuci, kuri už kontrabandą bu vo nubausta 4 metams kalėti. Policininkams atvykus jos pa imti, Kamela parodė oficia lų nėštumo pažymėjimą Po to ji dar tris kartus pakar tojo tą patį. Tačiau penktą kartą gandras nebebuvo toks uolus ir Kamelą išsivežė po licininkai. ..
UŽEIK Į TURISTŲ KLUBĄ Kaip ir kasmet, taip ir šie rinkti kraštotyrinę medžiagą,met žiemos atostoqų metu lankysis žemaitės ir Lazdynų Pelėdos qyventose vietose, studentai kviečiami keliauti. nuo Visus mažiau patyrusius treti laipios po kalvas, kurių kadaise nudardėjo Paar, atvirkščiai, visą „svietą" išlandžiojusius, neturinčius lanqos Juzė. daug laiko ar pinigų, kviečia Seniai išvaikščiojusius Lie me j keliones Latvijoje bei tuvą, turinčius kalnų turiz Lietuvoje. mo patirtį kviečiame l Kar Latvijoje laukia vienos sa patus, Kolą, Uralą, Taimyrą. vaitės turistinė stovykla Tai sudėtinqi žygiai, ilgi, su (1.29 —11.7). Kasdien bus or nakvynėmis lauke. ganizuojamos išvykos po Jei susiviliojai — keliauk! Smiltenės apylinkes. Stovykla Dauq kas sumanė žygius, bet kainuos 10 rb. trūksta draugų, patarimų, tu Didžiausio būrio norima su ristinio inventoriaus. Juos laukti žygiuose po savo tėviš taip pat kviečiame, užeiti f kę. Organizuojama kelionė turistų klubą (Sporto kated per Baltijos aukštumas (t. y. ra) kiekvieną antradienį ir pradedant pietų Dzūkijoje ir penktadienį 20 vai. baigiant netoli Zarasų). Bus sudarytas „tvarkaraštis", ku riame nurodytomis dienomis įvairiuose miesteliuose visi Buhalterinės apskaitos norintjeji galės prisijungti. spec. III k. studentę Biru Tuo budu pradėti ir baigti žy tę USELYTE, mirus tėve gį galima bet kada. liui, nuoširdžiai užjaučia Kitas panašus žygis orga qrupės drauqai ir vado nizuojamas po Žemaitiją vas. maršrutu Radviliškis — Kur šėnai — Tryškiai — Šatri ja — Medvėgalis — Lauku va. Manoma keliauti keliomis Sekantis laikraščio nu grupėmis. Vieni eis žemaičių pulko keliais, kiti bandys meris išeis vasario 7 d.
PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS, MTP 3, UNIVERSITETO G-VĖ Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5343 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVĖ VILNIUJE •,
KAINA 2 KAP.
LV 08231
iSeina
Užs. Nr. 270