Tarybinis Studentas, 1969 m. sausio 17 d. Nr. 2 (662)

Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'

IIIIS

s

1969 m. SAUSIO

17 d. Nr. 2(662)

CiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiK

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS

KOMITETŲ

LAIKRAŠTIS

Nuo penktadienio... ŠIANDIEN Aktų salėje į uždarą susi­ rinkimą rinksis Universiteto komunistai. Jie svarstys LKP CK Spalio plenumo nutari­ mus. IŠVYKO J JAV Su turistų grupe už jūrų marių išvyko Filologijos ka­ tedros vedėjas doc. E. Meš­ kauskas ir istorijos m. dr. R. Kulikauskienė. Pirmadienį jie jau pradėjo savo kelionę Amerikos žemėje — JAV. MŪSŲ KNYGYNAS Sesija. . . Egzaminai; . . O studentas dar neturi reikiamos knygos. Artimiausia išsigel­ bėjimo vieta — „mūsų kny­ gynėlis". Mūsų knygynas mažiau ži­ nomas masiniam pirkėjui, o be to, pastoviai tiriant pirkė­ jų paklausą, tariantis su dėstytojais, stengiamasi patenkinti visus poreikius. Per paskutinį metų ketvirtį daugiausia buvo išparduota „Mokslinio komunizmo pa­ grindų" (160 egz.), „Statisti­ kos bendrosios teorijos kur­ so" (140 egz). J. Kazlausko „Istorinės lietuvių kalbos gramatikos" (70 egz.). Paskutiniu laiku padidėjo studentų domėjimasis ne tik grožine lietuvių originalia bei verstine literatūra, bet ir mokslo populiarinimo leidi­ niais, kuriu šiuo metu knygy­ ne dar trūksta. — Na, bet šiuos ir panašiut trūkumus stengiamasi išgy­ vendinti, — sako knygyno vedėjas K. Vėgelis, iš šešio­ likos knygyninio darbo metų paskutinius du dirbantis mū­ sų Universiteto knygyne. V. PREIDYTĖ

KAS LAUKIA JAUNŲJŲ? Jaunųjų mokslininkų tary­ ba prie LLKJS CK susirinko į pirmąjį šiais metais posėdį. Tarybos nariai taip pat yra ir mūsų Universiteto dėstytojai: e. doc. p. J. Mackevičius, vyr. dėst. I. Zeberskis, dėst. Z. Namavičius, dėst. J. Lakis. Mūsų laikraštyje jau rašė­ me, kad jaunųjų mokslininkų taryba ir mokslinis-gamybinis susivienijimas „Jaunystė" nu­ tarė išaiškinti geriausius Lie­ tuvos jaunųjų mokslininkų darbus. Sausio 29 dieną — Lietuvos Lenino komjaunimo gimtadienį — baigiasi dar vie­ nas konkursas „Už geriausią mokslo įstaigų komjaunimo organizacijų darbą jaunųjų mokslininkų tarpe", skirtas LLKJS 50-mečiui ir V. Leni­ no gimimo 100-osioms meti­ nėms. Konkurso rezultatai vertinami pagal mokslinio jaunimo profesinį augimą, priemones, skirtas jaunųjų mokslininkų marksistinės pa­ saulėžiūros iormavimuisi ir skatinančias dalyvauti vi­ suomeninėje veikloje, pagal komjaunimo drausmės laiky­ mąsi. Organizacija — konkur­ so nugalėtoja — bus apdova­ nota 300 rub. premija.

...iki penktadienio

Pirmakursiams chemikams — analizinė geometrija. Egza­ minuoja doc. P. Golokvoščius. Paskutinės minutės.. . Šias IV k. biofizikes atsakinėti netrukus pakvies doc. S. Rančelis. M. KURAIČIO nuotr.

1. Kiek sesijų turėjote? 2. Ką Jūs galvojate apie studentą, kada jį egzaminuo­ jate? 3. Gal prisimenate savo studentišką sesiją? Ir ką gal- Mokslus baigiau 30-jų metų votumėt apie sesiją, jeigu Jūs pradžioje. Egzaminus išlai­ kydavau labai lengvai. Pa­ dabar būtumėte studentas? prasčiausiai visą laiką mokyTeorinės fizikos katedros davausi. Taip daryčiau, jeigu būčiau studentas, ir dabar. vedėjas prof. A. JUCYS Augalų anatomijos ir fizio­ L Daug, labai daug. Nuo 1933 metų Kauno Universite­ logijos katedros vedėjas prof. te, 1939-40 metais Vilniuje, J. DAGYS 1. Mano, kaip dėstytojo, po to karas. . . Apie 60 sesi­ jų tikrai bus. Jeigu palyginti pradžia — 1939 metai. Turė­ sesijas buržuaziniame univer­ jau apie 50 sesi-jų. Įvairių. . . 2. Ką galvoju? Nieko ne­ sitete ir šiandieniniame? Skir­ tumas labai didelis. Visų pir­ galvoju, paklausau, ką studen­ ma, tada studentai kada norė­ tas atsakinėja, o po to žiūriu: davo, tada ir laikydavo egza­ ir kiek gi jam parašyti? .. 3. Be abejo, prisimenu. minus. Jokios tvarkos ir siste­ Anksčiau, gal buvo geresnė mos nebuvo. 2. Įvairiai. Kokios nuomo­ tvarka: studentas susitaria su nės bebūtum — geros ar blo­ dėstytoju ir kada nori laiko gos — apie kiekvieną savo egzaminą. Išmokdavo tikrai auklėtinį, stengiesi to neparo­ daugiau. Dabartinį studentą egzami­ dyti. Ir net egzaminuodamas studentą vidutinioką, galvoju, nai nualina. Ypač į sesijos pa­ kad iš kiekvieno gali išeiti baigą. Juk tikrai sunku per mokslininkas. Reikia tik labai 23 sesijos dienas išlaikyti ke­ daug dirbti. Žinoma, aš tru­ letą egzaminų. Reikėtų, gal putį perdedu, kad iš kiekvie­ būt, leisti studentams pa­ no, bet kiekvienas žmogus iš tiems spręsti, kada laikyti eg­ prigimties turi tam tikrų ga­ zaminus. Jeigu dabar būčiau studen­ bumų. O egzamino metu kiek­ tas, sesijai pradėčiau ruoštis vienas dėstytojas turi būti vi­ nuo semestro pradžios. Lietuviu kalbos katedros do­ sų pirma pedagogu, nes stu­ dentas — tai jau suaugęs centė J. ŽUKAUSKAITE žmogus. 1. Nuo 1947 m. Jau 42 sesi­ 3. O ne, neprisimenu. jos.

Kai studentas buvau... 2. Vidutiniokai daugiausia jaudinasi. Tačiau, kad ir la­ bai gaila, bet reikia vertinti objektyviai. Šį mėnesį egza­ minavau dvi grupes ir keista — teko dvejetus parašyti tiems, kurie pratybų metu, ro­ dos, mokėjo gerai. O kiti, ku­ rie daugiau tylėjo ir galvojo pratybų metu, egzaminui pa­ siruošė neblogai. Bet apskri­ tai, kurie dirba daugiau, tie ir egzamino metu gerai atsa­ ko. 3. Aš mokytojavau Vilniu­ je ir studijavau kartu. Į mo­ kymąsi žiūrėjau suaugusio žmogaus akimis. Dabar gi daugumas studentų tik moko­ si. Jeigu dabar būčiau studen­ tė? Tur būt, irgi jaudinčiausi, skaityčiau, galą su galu durs­ tyčiau, tur būt, taip pat tik užrašais stengčiausi pasiten­ kinti, taip pat skirstyčiau dės­ tytojus į „gerus" ir „blo­ gus". . .

Prancūzų kalbos ir literatūros katedros vedėjas doc. R. MIRONAS L Nuo 1944 metų. Dabar jau 49 sesija. 2. Aš galvoju: žino studen­ tas dalyką ar nežino? Be abe­ jo įdomu, kas per asmenybe sėdi prieš tave. Apie viduti­ nioką dažnai galvoju, kad jis tiesiog bus žmogus su diplo­ mu ir tiek. 3. Prisimenu savo studentiš­ kus egzaminus. Sesijos, iš es­ mės, tada nebuvo. Bet man rodos, kad tada iš studento buvo reikalaujama daug dau­ giau. Vyravo savotiška kon­ kurencija: dėstytojai kartais bijodavo, kad gabesni pasku­ tiniųjų kursų studentai nenu­ konkuruotų jų. Aš visus egzaminus per vi­ są studijavimo laikotarpį iš­ laikydavau iškart. Jeigu būčiau dabar studen­ tas? Ši metamorfozė man sun­ kiai įsivaizduojama.

LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO I

ĮSAKAS *DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO TEISININKO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO DRG. K.-A. DOMAŠEVIČIUI

Už ilgametį mokslinįpedagoginį darbą, nuopel­ nus, stiprinant socialistinį teisėtumą respublikoje, ir aktyvią visuomeninę veik­ lą suteikti Vilniaus Vals­ tybinio V. Kapsuko uni­ versiteto Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros docen­ tui, teisės mokslų kandida­ tui drg. Kęstučiui-Alfonsui Domaševičiui Lietuvos TSR nusipelniusio teisinin­ ko garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas M. SUMAUSKAS

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS

K. Domaševičius mūsų Universitete pradėjo dirbti 1945 m. Nuo 1948 m. iki 1959 metų jis buvo Teisės fakulteto dekanas. Apie dvylika metų, iki 1961, K. Domaševičius vadovavo Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedrai. Šešiasdešimt penktųjų gimimo metinių proga ka­ tedros kolektyvas sveikina gerbiamą doc. A. Domaše­ vičių ir linki jam ilgų, šviesių ir kūrybingų metų.

i


TARYBINIS STUDENTAS

2 psl.

SAUSIO 22 D. UNIVERSITETO ISTORIJOS MOKSLŲ GARBĖS DAKTARUI ANTANUI BIMBAI SUKANKA 75-ERI METAI

Kai pirmą kartą asmeniškai susitikau su A. Bimba 1945 metų pabaigoje, kada jis lan­ kėsi Tarybų Lietuvoje — pa­ prašiau paaiškinti kokios prie­ žastys jį paskatino gilintis į socialines problemas Ameri­ koje ir Lietuvoje. „Į šį kelią mane stūmė, — sako jis, — gyvenimo tikrovė tiek prade­ dant mano jaunystę Panemu­ nėlio apylinkėse, kur aš gi­ miau 1894 metais Užusienių kaime, tiek ir vėliau, atsidū­ rus Amerikoje''. Gausi Bimbų šeima ir sun­ kus gyvenimas vertė jos na­ rius veržtis svetur ieškoti pra­ gyvenimo šaltinių. Pirmiausia vyresnieji Bimbos broliai — Jonas ir Juozas — išvyko anapus Atlanto „laimės" ieš­ koti, o paskui brolis Jonas atsiuntė „laivakortę" ir An­ tanui. Ir 1913 m. vasarą jis nuvyko pas brolį Joną į Burlingtono miestą JAV, kur Jonas dirbo plieno liejimo fabrike. Ameriką tuo laiku slėgė gi­ li ekonominė krizė. Gatvėse Viešėdamas Lietuvoje ir studijuodamas jos nūdienį gy­ venimą ryšium su pasikeiti­ mais, įvykusiais pokariniu lai­ kotarpiu, ypatingą dėmesį kreipiau į švietimo sistemą ir jos pasikeitimus. Progų turė­ jau daug, nes man visur buvo plačiai atidarytos mokyklų du rys: ateik, pamatyk, susipa­ žink su mūsų mokyklų pasta tais, su jų įrengimu, o, svar­ biausia, su mūsų moksleiviais, studentais, mokytojais ir (pro­ fesoriais. Mokyklų aplanky­ mo skaičių apribojo tiktai fi­ zinis neįmanomumas visas jas aplankyti,. Susidariau, man atrodo, vi­ sapusiškai teisingą išvadą: švietimo sistemos laimėjimai ir pasiekimai yra viena di­ džiausių; ir brangiausių, jei ne pati didžiausia ir brangiau­ sia tarybinės santvarkos do­ vanų lietuvių tautai. Nežinau, ar pasaulyje yra kita šalis, kurios vyriausybė ir liaudis tiek daug dėmesio ir pastangų skirtų savo jaunąją kartą auklėti ir šviesti. Per visą viešnagę Lietuvo­ je nesutikau nė vieno atsa­ kingo, rimto žmogaus, kuris Šiai išvadai prieštarautų. Nė mažiausiai neperdedant, gali­ ma sakyti; kad šiandien Lie­ tuvoje nėra nė vieno vaiko ar jaunuolio, kuriam mokyklos durys būtų uždarytos, kuriam būtų surišti sparnai iškilti , į aukštumas apšvietoje ar moksle, /profesijoje ar karje­ roje. Tik šviestis, tik moky­ kis'

sas, kur daug jaunimo moko­ vienas iš organizatorių Ameri­ si ir kartu gali dirbti, jis ne­ kos lietuvių tarpe rinkti aukų delsdamas ten išvyko, turėda­ politinių kalinių — antifašistų mas kelis dolerius kišenėje. šelpimui. Jis buvo vienas iš Besimokydamas Valparaise, organizatorių sušaukti Ameri­ jis užmezgė glaudžius ryšius koje lietuvių išeivių kongre­ su eilės kitų miestų lietuviš­ są, kuris įvyko Klivlende 1936 komis kolonijomis. Ten jis m. ir kuris pasmerkė Lietu­ vykdavo su prakalbomis j vos fašizmą ir jo smurto dar­ darbininkų susirinkimus ir bus. mitingus. Valparaisas Antanui Sunkiai pergyveno jis ir buvo tikru universitetu. Čia hitlerinių okupantų siautėjimą jis išryškėjo kaip gabus jo senojoje tėvynėje. Ir šį plunksnos darbininkas ir kal­ skaudų mūsų tautai metą jis bėtojas. Apie jį plačiai suži­ neliko nuošalyje nuo savo tė­ nojo visos lietuvių darbininkų vų žemės. Per spaudą, radiją, kolonijos. 1918 metais jis susirinkimus ir mitingus A. areštuojamas ir už pažangių Bimba demaskavo vokiškųjų veiklą įmetamas į kalėjimą. okupantų ir jų pakalikų — lie­ Niujorko lietuvių darbinin- tuviškųjų buržuazinių nacio­ kų-siuvėjų profsąjungos sky­ nalistų — žiaurumus ir apelia­ rius, sužinojęs, jog Antanas vo į Amerikos visuomenę ir nebegalės toliau mokytis, pa­ visą pasaulį, šaukė pažangią­ siuntė jam kvietimą atvykti į sias ir demokratines jėgas Niujorką redaguoti šio prof­ pakelti savo balsą ir griebtis sąjungos skyriaus leidžiamą priemonių sustabdyti mūsų laikraštį „Darbą". 1919 metai šalyje vykusius žiaurumus. Jis buvo pirmi Antano redakto- tvirtai tikėjo, jog Tarybinės riavimo metai. Tiesa, šioje re­ kariai sugrįš ir išva­ dakcijoje jis teišdirbo tik Armijos duos Lietuvą. apie metus. Jis negalėjo pa­ A. Bimba aktyviai dalyva­ kęsti profsąjungos bosų spau­ dimo taikstytis su savininkais vo organizuojant demokrati­ darbininkų sąskaita ir tuo nių Amerikos lietuvių suva­ pačiu veidmainiauti. Nuo 1920 žiavimą, įvykusį 1943 metais. metų rudens jis atsisakė to­ Jame vyravo šūkis: padėti liau redaguoti „Darbą“ ir pra­ Tarybų Lietuvos žmonėms iš­ dėjo redaguoti anglų kalba sivaduoti iš žiauriausios na­ laikraštį „Mainers Vois', cių priespaudos. Čia pat bu­ („Angliakasių balsas"), anglia- vo sudarytas Lietuvai pagai-

STŪMĖ GYVENIMO TIKROVĖ buvo daug bedarbių. Antanas tik per didelį vargą gavo dar­ bą tame pačiame liejimo fab­ rike. Apie savo darbą Anta­ nas pasakoja savo atsimini­ muose :„Visi plieno darbinin­ kai dirbdavo baisiai' sunkiai. Tiesiog sakydavo: „Jei, pa­ baigęs darbo dieną, dar ga­ li pašvilpti, tai reiškia, kad dar nesi visiškai pavargęs. Bet tik retas darbininkas tai galėdavo padaryti. Aš iš tiesų nepajėgdavau švilpti". Sunkios darbo sąlygos ver­ tė Antaną giliai susimąstyti, paieškoti išeities, padaryti įvairiausių išvadų. Jis įsitrau­ kia į 'pažangų darbininkų ju­ dėjimą; aktyviai kovoja už darbo žmonių teises. Tačiau mažas jo raštingumas trukdė aktyviai kovoti. Todėl, kai tik sužinojo, jog Indianos valsti­ joje yra miestelis Valparai-

kasių profsąjungos organą. Nuo 1922 metų jis perėjo dirbti į pažangiųjų JAV lietu­ vių dienraštį „Laisvė", kurios redakcijoje, su maža pertrau­ ka, ir šiandien tebedirba. Salia „Laisvės" redagavimo jis su dideliu pasisekimu dir­ ba ir Amerikos Lietuvių darbi­ ninkų literatūros draugijos la­ bui. Jos aktyviu nariu jis pasireiškia nuo pat pirmųjų šios draugijos susikūrimo die­ nų, tai yra nuo 1915 metų. Antanui Bimbai rūpi ne tik savo laikraščio skaitytojų lietuvių interesai. Jis domisi visos JAV darbininkų klasės reikalais. A. Bimba parašė daug straipsnių, skirtų paremti Lie­ tuvos darbo žmonėms, kovoju­ siems prieš išnaudotojus, kle­ rikalizmą, fašizmą, hitlerinių okupantų siautėjimą. Jis buvo

Švietimas ir jo

LAIMĖJIMAI 1966 m. A. Bimba antrąkart po karo 5 mėnesius sve­ čiavosi Lietuvoje. Aplankė mokslo įstaigas, daugelį fabrikų ir stambių kolūkių. Grįžęs į Ameriką, parašė 287 puslapių knygą „Klesti Nemuno kraštas", kur su­ rinkta daug svarbių faktų iš Tarybų Lietuvos mokslo, pramonės, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo. Knyga iliustruota nuotraukomis. Šiandien spausdiname nedide­ lę jos ištrauką.

O juk tai pasiekta, paly­ ginti, trumpu laiku. Reikia prisiminti, kad per karą ir okupacijos laiku Lietuvoje buvo sugriauta visa švietimo sistema. Reikia atsiminti, kad nuožmusis priešas didžiausiu įsiutimu griebėsi naikinti apšvietos ir mokslo įstaigas. Jis nušlavė daugiau kaip 600 gim­ nazijų, progimnazijų ir kitų mokyklų. Savo akimis mačiau sugriautus mokyklų pastatus. Mačiau sugriautą Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje, Vil­ niaus universiteto rūmus be stogų ir langų, o universiteto studentus kailiniuose ir su pirštinėmis, bandančius studi­ juoti. Taip, karas ir okupan­ tas visą Lietuvos švietimo

sistemą buvo sugriovęs. Ta­ rybinei santvarkai, Lietuvos žmonėms ir šioje srityje rei­ kėjo viską pradėti iš pat pa­ grindų. Amžina šlovė tiems Lietu­ vos darbuotojams, kurie, išvy. kę į Tarybų Sąjungos gilumą, suprato savo labai sunkias pareigas švietimo srityje ir labai anksti pasiruošė joms puikiai atlikti. Dar 1943 m. kovo 2 d., kada visos jėgos buvo sutelktos frontui, Lietu­ vos Liaudies Komisarų Tary­ ba priėmė nutarimą „Dėl pla­ no parengimo Lietuvos švieti­ mo ir kultūrinėms organizaci­ joms pokario metu atstatyti". Greta kitų klausimų buvo apsvarstyti pradinių, viduri-

bos teikimo komitetas, kurio priešakyje buvo A. Bimba. Didelį ir garbingą darbą lietuvių tautai A. Bimba at­ liko ir po antrojo pasaulinio karo. Jis gynė ir gina lietu­ vių tautą ir mūsų respubliką nuo užsienio reakcijos ir lie­ tuviškųjų buržuazinių nacio­ nalistų šmeižtų. Jis teisingai informuoja Amerikos lietuvių kolonijas apie mūsų respubli­ kos gyvenimą. Sukaktuvininkas yra prole­ tarinio internacionalizmo skel­ bėjas. Nebūna Amerikoje nė vienos pažangiųjų jėgų kam­ panijos, kurioje vienokiu ar kitokiu būdu nepasireikštų A. Bimba. Nei metų našta, nei reakcingųjų išpuoliai nepaker­ ta A. Bimbos ryžto siekti pa­ žangos, taikos, darbo žmonių vienybės, tautų draugystės. L. KAPOČIUS nių, specialių mokyklų, vaikų namų ir ikimokyklinio įstaigų tinklo, mokymo pianų ir programų, mokslo priemonių, mokslo įstaigų atstatymo ir kiti klausimai. Tokio pasiruošimo dėka jau pirmomis dienomis išvaduoto­ je Tarybų Lietuvos sostinėje Vilniuje darbą pradėjo Švie­ timo ^Liaudies Komisariatas. Dar tebevykstant mūšiams prieš hitlerininkus Žemaitijo­ je, buvo gražinamos arba nau­ jai išskiriamos mokyklos pa­ talpos, telkiami mokytojai. Vyrai mokytojai sunkiomis karo sąlygomis, kai frontui buvo reikalingi vis nauji pa­ pildymai, buvo atleidžiami net nuo karinės tarnybos ir nu­ kreipiami į mokyklas. Kokiu dideliu ryžtu buvo šio darbo imamasi, parodo rezultatai: kai kraštas dar te­ beskendėjo baisiuose griuvė­ siuose, 1945 mokslo metais jau buvo pradėjusios darbą 2.625 mokyklos, jų tarpe 177 nepilnos vidurinės ir viduri­ nės mokyklos, jose jau mo­ kėsi 69.756 moksleiviai. O kas pasiekta nuo 1945 metų? Ir čia tegu kalba skaičiai: švęs­ dama savo 25-tąsias metines, Tarybų Lietuva 1965 metais jau turėjo 4.404 bendrojo la­ vinimosi mokyklas, jų tarpe 441 vidurinę ir 913 aštuonme­ čių mokyklų, kuriose mo­ kėsi 556.000 moksleivių! O apskaičiuojama, kad per 1966 —1970 penkmetį mokinių skaičius dar padidės visu 100 tūkstančių.

Egzaminas Nuėjo keturi patys drą­ siausi. Aš žiūriu į juos. Veidai tokie iškalbingi, ar­ gi dėstytojas nieko neįskaito juose? Jis atsakinėja pirmas. Pavargusiu, abejingu bal­ su, akys kažkur nuklydę, nieko nemato aplink. Sustojo laikrodžiai. Tik man. Ir nieko daugiau nėra aplink. Dėstytojas ir aš. Nežinau ką Jis galvoja. Bet ką jis gali galvoti? Jam paprasčiau. O aš nie­ kada nežinau, moku aš ar ne. Ir kažkodėl niekada negalvoju, kiek parašys man. Koks skirtumas: bus ar nebus stipendija. Cent­ riniuose rūmuose visą lai­ ką kabo skelbimai, tik no­ rėk dirbti. Parašė. . . Ke­ turi? Ir vėl merginos prie­ kaištaus — o sakei, kad nieko nemoki. . . Bet aš iš tikrųjų nemokėjau. Aš ga­ liu žinoti kur kas dau­ giau. Galiu, bet man taip įgriso šita baimė prieš egzaminus, skaityklose iš­ blyškę veidai. . . Kažkas turi būti kitaip.

Ji niekada gerai nemo­ ka nė vieno egzamino. Niekada nesiruošia, tik paskubomis perverčia konspektus, dažnai sugeba nusirašyti. Ji drąsi, vel­ niškai. Ne, ne tas žodis. Ji — akiplėša. Ir tampa tekia trumpam — egzami­ no metu. Paprastai — ji galvoja kažką, išnyksta kartais kelioms dienoms. Niekas nežino, kas ji per žmogus, niekam nepavyko įtraukti jos į bendrus kur­ so susiėjimus ar šventes. — Jūs, dėstytojau, labai neobjektyvus! Dvejetą man?! Ot, krienas! Nejaugi jam trejeto gaila? Ir kas per žmogus. Vėl stipkės ne­ bus. Vėl prodekanas bars, grasins laišku tėvams. . . Bet kad aš tikrai nesimo­ kiau. O qal gražiuoju pa­ bandyti? — Tamsta dėstytojau, atleiskit — aš pasikarščia­ vau. Bet patikėkit, man la­ bai reikia išlaikyti šį egzaminą. Nemoku? Taip, dėstytojau. Ateit sekantį kartą? Po sesijos?! Koks žiaurus jūs esat. Viso ge­ ro!! Nepasirašė. Ką dabar daryt?

Jis, tur būt, daugiausia mokosi. Visada gauna tik

gerus pažymius. Jo ne­ mėgsta ir kartais grupėje apšneka, girdi, jei jis die­ ną ir naktį nesėdėtų prie knygų, tai. . . Bet ką čia supaisysi. Apkalba dau­ giausia tie, kurie jaučiasi dėstytojų nuskriausti, kiti tiesiog apie tai negalvoja. Iš tikrųjų jis daug žino. Tiek daug, kad nesugeba viską susisteminti, pajung­ ti vienai minčiai. Kodėl tyli dėstytojas. Aš, qal būt, ne tai pasako­ ju. Drauqai dažnai juokia­ si. A, tiek to! Man būtinai reikia pa­ didintos stipendijos, reikia penketų. Pasirašė. Kodėl tik ke­ turi? — Dėstytojau, aš ma­ nau, kad atsakiau geriau. Aš dauq žinau, dėstytojau. Ko jis tyli. Aha, vis dėl­ to parašė, pridėjo prie ,gerai“ raidę „I“. Geras dėstytojas.

Kurse vieni jį mėgsta, kiti nekenčia, treti bijo. Gal nesupranta? Jis neblo­ gas žmogus, padės kuo galės. Bet jam pačiam reikia daug padėti. Ir žino jis daugiau kartais net už tuos, kurių kiekviena sesi­ ja apvainikuota laurais. Visi rašo kažką ant po­ pieriaus, ruošiasi. Kas moka, o kas vos tik grai­ bosi. Svarbu kalbėti, tik kalbėti. Kaip menka. Mane vėl pravys? Ką daryti? Tiek nedaug tereikia — mokytis. Nega­ liu iškalti. O nesuprantu... Tiek to, tegu pravys. . . Bet kas iš to?

Išėjo paskutinis iš ketu­ rių įpirmųjų. Auditorijoje kiti kurso draugai, kitos mintys, kitas žinių supra­ timas ir vertinimas. Iš didelės kurso draugų grupės kažkas tikrai su­ klupo. Ne kiekvienas pa­ jėgs išlaikyti tą sesijos karštligę. Ir esmė ne žinio­ se, esmė pačiuose žmonė­ se, tokiuose suaugusiuose ii tokiuose jaunuose. Eg­ zaminas vis dėlto ne tik žinių tikrinimas, egzami­ nas visada — pačio žmo­ gaus, jo moralės, jo jėgų, io valios vertinimas.

N. MIE2UKAITE

I k. 4 gr. matematikams — antras serijos egzaminas. Matematinę analizę jie atsakinėja doc. V. Kabailai.


TARYBINIS STUDENTAS

i3 psL

Dėstytojų publikacijos Mūsų Universiteto dėstyto­ jai bei aspirantai daug savo darbų publikuoja Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų moks­ lo darbų atskirų serijų leidi­ niuose. Neseniai iš spaudos išėjusio .„Ekonomikos" serijos 8-to to­ mo 2-me sąsiuvinyje spausdi­ nami straipsniai, kuriuose nagrinėjami Lietuvos TSR liaudies ūkio klausimai. J. Tamošiūnas pateikia Tarybų Lietuvos žemės ūkio gamybos vystymosi 1950—1964 metais apžvalgą straipsnyje „Pavel­ dėto žemės ūkio gamybinių jėgų lygio vaidmuo Lietuvos socialistinio žemės ūkio vys­ tymuisi". A. Žilėnas rašo apie mokesčiu politiką kaime Ta­ rybų valdžios atkūrimo Lietu­ voje metais (1940—1941). J. Laškovas nagrinėja 1936— 1937 metais Lietuvoje įvyk­ dyto šeimų biudžeto tyrinėji­ mo reprezentatvvumo klausi­ mą. Buržuazinės Lietuvos sta­ tistikos organus, statistikos šaltinius bei metodus apibū­ dina J. Dagys straipsnyje „Statistikos organizacija ir šaltiniai Lietuvoje 1919—1940 metais". Č. Ladukas aprašo Lietuvos TSR kolūkinio kai­ mo materialinės-techninės bazės kokybinius ir kiekybinius pakitimus. įvykusius 1952— 1956 metais. To paties leidinio 3-me są­ siuvinyje randame patalpintą J. Dagio darbą apie Vilniaus pramonės išsivystymą 1938— 1940 metais. Č. Ladukas nag­ rinėja kolūkinio sektoriaus

gamybinių santykių ypatybes. A. Pajuodis — Lietkoopsąjun­ gos didmeninės prekių apy­ vartos ir didmeninės prekybos tinklo vystymąsi 1958—1965 metais. A. Venckaus straips­ nis skirtas Lietuvos TSR var­ totojų kooperacijos analizei septynmečio (1959—1960) me­ tais. Apyvartinių lėšų esmės ir apibrėžimo klausimų rašo I. Vizbaras. Naujausiame „Kalbotyros" serijos 19-tame tome šalia ki­ tų Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbuotojų paskelb­ tų straipsnių spausdinami kai kurių mūsų filologų darbai: E. Jakaitienės „Dabartinės lie­ tuvių kalbos veiksmažodžiai su priesaga -ėti“, A. Girdenio „Fakultatyviniai balsiai Ma­

žeikių tarmėje", R. Mirono „Sanskrito ir lietuvių kalbos lyginamosios-istorinės foneti­ kos pagrindiniai bruožai", K. Župerkos „Šalutinių pažyminio sakinių ir išskirtinių pažymi­ mų sinonimika", V. Būdos „Pažyminio šalutinio sakinio sintaksinės funkcijos ir pri­ jungimo ypatybės, kai tarp pažymimųjų žodžių nėra tie­ sioginiu sintaksinių ryšių". Z. Zinkevičius recenzuoja Alfred'o Senn'o „Handbuch der litauischen Sprache". Bd. 1. Grammatik. Heidelberg, Carl Winter Universitatsverlag, 1966, 495 S. J. ČERNIAUSKIENĖ Mokslinės bibliotekos Bibliografijos skyriaus darbuotoja

Kas sakė, kad trylikta diena — nelaiminga? Berods, bioflzikės. O III k. Zemlickas (pirmas iš kairės) nesutinka — šiandien jis gavo penketą.

IŠ KNYGŲ DUONOS NEVALGYSI SKIRTINGOS NUOMONĖS

---------

------ ■ =

studento laiko panaudojimas pri­ klauso ne vien nuo pa­ čio studento gerų norų ir or­ ganizuotumo. Tam nemažą reikšmę turi tinkamas biblio­ tekos darbo organizavimas. Drįstu pareikšti savo nuomo­ nę konkrečiai dėl Universite­ to bendrosios skaityklos dar­ bo. Anksčiau ten buvo at­ viri fondai. Buvo labai pato­ gu. Negaišdamas laiko, lais­ vai galėjai pasirinkti vadovė­ lį. Juk kartais tereikia tik MES — UNIVERSITETIEČIAI žvilgterėti, pervesti akimis. Dabar visais atvejais reikia v užsisakyti ir visą valandą

laukti. O jei abonemento bu­ dinti darbuotoja pasitaiko ne­ labai stropi, tai užsakymo la­ pelis išguli dėžutėje ir tris valandas. Pasirodo, tai ne šiaip refor­ mų aistra. Knygų slėpimo motyvai pagrįsti: knygoms esant lentynose, jos tirpstan­ čios, t. y. jų skaičius mažėja. Imantis kovos priemonių prieš šią epidemiją, matyt, nebuvo konsultuotasi su ma­ sėmis (pvz., anketų pagalba, kaip dabar įprasta). Nors so­ ciologų yra įrodyta, kad ne visada vox populi — vox dei, t. y. kad ir liaudis kartais

klysta, vis tik neabejoju, kad studentija būtų pasiūliusi pa­ prastesnę ir radikalesnę išeitį: nutraukti knygų išdavimą, užantspauduoti fondus sie­ kiant išsaugoti juos ateinan­ čioms kartoms, kurios, kaip yra žinoma, bus aukštesnės moralės, ir knygos po skver­ nais nebus išnešiojamos. Nežiūrint lyrinių nukrypi­ mų, reziume trumpa; bibliote­ kos vadovybė žino liaudies išmintį ir ja naudojasi. „Iš knygų duonos nevalgysi".

IRMIAUSIA ::pie tai, kodėl atsisakyta nuo at­ virų fondų bendrojoje skaitykloje. Tokių fondų pri­ valumai gana aiškūs. Be abe­ jo, labai patogu dirbti, kai ne­ reikia kiekvieno vadovėlio, žinyno ar žodyno bei encik­ lopedijos užsisakyti iš sau­ gyklų. Tuo vadovaujantis ir buvo sukurti šie fondai. Per praėjusius metus išryš­ kėjo jų privalumai ir trūku­ mai. Pasirodė, kad būtent iš atvirų fondų daugiausia ir dingsta knygų. Biblioteka, o tuo pačiu ir jos skaitytojai, neteko keleto tūkstančių ver­ tingų, nuolat naudojamų lei­ dinių vien dėl to, kad kai ku­ rie busimieji inteligentai tarė, jog ši forma patogi papildyti ne tik žinias, bet ir asmenines bibliotekas. Atsirado meistrų, kurie tin­ gėdavo vargti net su visa knyga ir nesivaržydami iš­ plaudavo atskirus puslapius, skyrius ar straipsnius, o suža­ lotą knygą maloningai palik­ davo kolegoms. Vargas kūri­ niui, pažymėtam kurso prog­ ramoje! Gal tūlas studentas, išpai­

kintas nemokamu mokymu ir apskritai įvairiapusiška vals­ tybės parama, matydamas ši­ tokį knygų naikinimą, nesu­ trikęs ir pasakytų: „Na ir kas iš to? Kas gi čia tokio, kad mokymo procesui tenka pa­ aukoti ir materialinių verty­ bių? Argi valstybė, išleidžian­ ti specialisto paruošimui didėį liūs pinigus, negalėtų dar ir tam tikrą dalį lėšų skirti „su­ vartojamoms knygoms"? Vien finansiniu požiūriu toks projektas gal ir įvykdo­ mas, tačiau susidarytų sunkiai įveikiamu techniškų kliūčių. Kai knygos tiražas išparduo­ tas, atpirkti retesnį leidinį ne­ beįmanoma. O raštu rinkiniai liktų su negyvom akiduobėm. Tačiau kyla klausimas, ku-i riam gi tikslui būtų skiriamos valstybės lėšos? Juk vertin­ gesni leidiniai „išrankiojami", ir todėl vis tiek jais nesinau­ dotų kiti skaitytojai. Tad lė­ šos iš esmės nuplauktų vagių ugdymui. Bet grįžkime prie skaityto­ jų aptarnavimo. Ar bendro­ joje skaitykloje jie daug ne­ teko? Daugelis leidinių, kurie anksčiau stovėdavo atvirų

fondų lentynose, ir dabar te­ bestovi toje pat salėje. Čia ir svarbesnė politinė literatūra, ir enciklopedijos, ir kai kurių specialybių vadovėliai. Tik jų nebereikią pačiam pasiimti, juos paduoda bibliotekos tar­ nautojas ir kontroliuoja, kad jie tvarkingai sugrįžtų į vie­ tas. Tokios knygos nereikia laukti nė valandos — pakan­ ka poros minučių. O knygą iš saugyklos ir anksčiau būda­ vo pristatoma kas pusvalandis ir dabar jos kelias nepailgėjo. Kitas dalykas, jei dėl dar­ buotojo kaltės užtrunka kny­ gos pristatymas. Kiekvienu at­ veju reikia ištirti, dėl kokių priežasčių tai įvyko, ir sutvar­ kyti darbo organizavimą. Kaip ten bebūtų, sunku pati­ kėti, kad kuris nors užsaky­ mo lapelis pragulėjo dėžutėje tris valandas (jei tai tik nėra autoriaus hiperbolė). Kai kur atviri fondai pa­ likti, nes jie pasiteisino, pvz., Chemijos fakulteto ir Profeso­ rių skaityklose. J. TORNAU Mokslinės bibliotekos direktorius

Žmogus ir kalnai

Kai vaikštai naujaisiais fi­ zikų ir matematikų stiklo rū­ mais, landžioji jaukiais filolo­ gų ir istorikų kiemukais, ei­ ni centrinių rūmų korido­ riais, pro akis šmėkščioja šimtai pažįstamų ir nepažįs­ tamų veidų — garbingi senu­ kai profesoriai, jau spėję iš­ garsėti fuksai, komitetų na­ riai ir žmonės su tik siauram draugų rateliui žinomomis pavardėmis. Marga, gera, linksma ir išmintinga minia — tūkstančiai, kuriuos gali­ ma pavadinti vienu gražiu vardu — universitetiečiai. Kuriuose galima surasti ir užuovėją, ir saulę, ir vėją.. .

Kada su juo besusitiktum ir įsišnekėtum, jis visada pasa­ koja apie kalnus — Uralo, Karpatų. .. Apie buvusius ir busimus žygius. .Komjaunuoliui Jonui Rėk­ laičiui, III k. fizikui, kaip ir kiekvienam studentui, kelią pastoja ir simboliniai kalnai: paskaitos, sesijos, būreliai. Prisidedą fakulteto komjauni­ mo komiteto nario, sienlaik­ raščio „Fizikas — lyrikas" re­ daktoriaus pareigos. Už akty­ vią visuomeninę veiklą per­ nai Jonui buvo suteikta teisė vykti į darbo ir poilsio sto­ vyklą Graifsvalde. ... Gyvena toks vaikinukas, žiūri j kalnus, kopia aukštyn. Kartais tenka nusileisti nuo viršūnės, nes šaukia kita.. .

acionalus

R

P

V. BITINAITIS TF III k. studentas

Sesijos dienoraštis FIZIKOS FAK. Pirmakursiai laikė jau po du egzaminus. I grupei rusų ir lietuvių kalbų egzaminai atnešė tik penketus ir ketvertus, gerai išlaikyta bendroji fizika. Tegu gera pradžia virsta laiminga pabai­ ga! III k. 3 gr. mokslinį ateizmą ir matematikos-fizikos meto­ dus išlaikė be dvejetų. GAMTOS FAK. Pernai žie­ mos sesijos siaubas gamtinin­ kams buvo fizika. Šiemet rei­ kalai geresni. Lenino stipendiatui IV k. stud. K. Žukui, biologų III k. studentėms V. Seinauskaitei, V. Vitkutei, D. Zarauskaitei, geologų III k. stud. J. Roščen-

kovui ir V. Januškai popie­ riai visai džiugūs —■ jie jau spėjo išlaikyti po 2—3 egza­ minus ir gauti po 2—3 penke­ tus! Blogai politinės ekonomi­ jos egzaminui pasiruošė IV k. 21 geografas — net devyni turės perlaikyti.. . MATEMATIKOS IR ME­ CHANIKOS FAK. Blogai se­ sija sekasi pirmakursiams. Štai I k. .'į. gr. 24 studentai laikė matematinę analizę — 3 penketai, 4 dvejetai ir t. t. 1 grupei iš TSKP istorijos — 2 dvejetai, 8 penketai ir t. t. EKONOMIKOS FAK. Čia jau „išstenėta" mažiausia po 2 egzaminus. Materialinio-

techninio aprūpinimo spec. III kurse, prekybos ekonomikos II kurse kas antram studen­ tui tenka (vidutiniškai) po dvejetą. Prekybos ekonomikos spec. pirmakursiai stropesni už vyresniuosius kolegas: ne­ patenkinamai 2 egzaminus išlaikė tik penki žmonės, penketus gavo 7, ketvertus — 22, trejetus — 15 žmonių. Ekonominės kibernetikos spec. III k. porą egzaminų išlaikė be dvejetų. Penketų gavo keturiolika. TEISĖS FAK. Dėstytojai pa­ tenkinti F. Dzeržinskio stipen­ diatu trečiakursiu A. Dapšiu — kaip mokytis iš jo galėtų semtis patirties visas nedide­

fizikas

G.

KONKURSAS TURISTISKIAUSIOMS AKADEMINĖMS GRUPĖMS IŠAIŠKINTI Konkursas skiriamas V. I. Lenino 100-ųjų gimimo meti­ nių garbei. Tikslas: populiarinti ir to­ bulinti studentų tarpe turisti­ nę poilsio formą, įtraukti tu­ ristus į gamtos apsaugos ir kraštotyros darbą, organizuo­ ti susitikimus su kolūkių ir mokyklų komį aunuoliais ir ruošti bendrus renginius, skir­ žymomis, gauna dar po vieną tus V. I. Lenino 100-osioms tašką (nuo žygio trukmės ne­ priklauso). gimimo metinėms atžymėti. 8. Žygiai registruojami Uni­ SĄLYGOS versiteto turistu klube (Sporto 1. Konkurse dalyvauja vi­ katedra) kiekvieną penktadie­ sos VVU akademinės grupės. nį 20 vai. Reikia pateikti už­ 2. Akademinė grupė įverti­ pildytą maršrutinį lapelį, ku­ nama tik tada, kai turistiniuo­ riame surašomos dalyvių pa­ se žygiuose dalyvauja ne ma­ vardės, vardai, jų fakultetai, žiau kaip trys grupės studen­ kursai ir grupės. tai, o fakultete konkursas 9. Maršrutiniai lapeliai pravedamas, jei tokių akade­ gaunami turistų klube. 10. Maršrutiniai lapeliai minių grupių yra taip pat ne priimami tik iš tų turistinių mažiau kaip trys. 3. Akademinės grupės tu- grupių, kuriose yra ne mažiau ristiškumas vertinamas pro­ kaip trys dalyviai. 11. Žygių tikrumui įrodyti porcingai pagal studentų skai­ čių grupėje. specialiame maršruto lapelio 4. Už vieną dieną, praleis­ skyriuje turi būti trijų daly­ tą turistiniame žygyje, stu­ vių parašai bei praeitų stam­ dentas gauna vieną tašką besnių gyvenviečių įstaigų (nuo žygio formos nepriklau­ antspaudai (geležinkelio sto­ so). ties, mokyklos, ryšių skyriaus, 5. Studentas, organizavęs ir ambulatorijos, kolūkio rašti­ vadovavęs žygiui, gauna dar nės, girininkijos ir pan.). 12. Rezultatus kiekvieno vieną tašką (nuo kelionės pusmečio (1.1—VI.30) ir trukmės nepriklauso). 6. Keliauti galima atskirai (VILI—XII.31) pabaigoje su­ su savo akademine grupe, su veda Universiteto turistų klu­ bendrom fakulteto, Universi­ bas. teto ir kitų aukštųjų mokyklų APDOVANOJIMAI grupėmis. 1. Fakulteto akademinė . 7. Nariai tos turistinės gru­ pės, kuri kelionės metu lan­ grupė — nugalėtoja apdova­ kėsi tarybinės liaudies šlovės nojama 1 laipsnio diplomu, vietose, organizavo susitiki­ nugalėtojų ženklais ir 30 rb. mus su kolūkių mokyklų jau­ premija. 2 Grupės, užėmusios antrą­ nimu, padėjo jiems organi­ zuoti renginius, skirtus V. 1. sias ir trečiąsias vietas, apdo­ Lenino 100-osioms gimimo vanojamos diplomais bei nu­ metinėms atžymėti, koncerta­ galėtojų ženklais. vo, organizavo sportines var­ 3. Nugalėtojai bus paskel­ žybas, dirbo gamtos apsaugos biami ir apdovanojami turistų ir kraštotyros darbą, skaitė sąskrydžių ir turistinių vaka­ paskaitas ir šiuos faktus įro­ rų metu, o taip pat paskelbia­ dė kinofilmais, fotonuotrauko­ mi „Tarybiniame studente". mis ar vietinės valdžios pa­ VVU turistų klubas

Turiste, susikrauk kuprinę

lis fakulteto studentų būrys. Sunkiais mokslo keliais tvirtai pirmuosius žingsnius stato pir­ makursiai: TSKP istorijos ir logikos egzaminus jie išlaikė be dvejetų. FILOLOGIJOS FAK. Pran­ cūzų k. ir lit. spec. pirmakur­ siai išlaikė pirmąjį studentiš­ ką egzaminą. Pavyko! 3 pen­ ketai, 13 ketvertų, du trejetai. Kantriai ir ištvermingai egza­ minu „kryželį" neša III k. rusistai: jau buvo 4 egzami­ nai. Vos vienas dvejetas, 38 penketai, 93 ketvertai. Ketu­ ri egzaminai — antrakursių lituanistų sąskaitoje. Visko pasitaikė: 36 graudžiai verkė, nes neišlaikė, 35 šoko aukš­ tyn, nes gavo penketus, 48 santūriai .rodė studijų knygu­ tę: trejetas. .. ISTORIJOS FAK. Antrakur­ siai žurnalistai po 2 egzaminų turi 11 penketų, 17 ketvertų

ir 32 trejetus. Aštuoniems sąžinę graužia. . . Jie žino, kas graužia... Gerai tris eg­ zaminus išlaikė trečiakursiai bibliotekininkai. CHEMIJOS FAK. Ir „XX a. alchemikai" neranda burtų prieš sesiją: penketai maišosi su dvejetais. Gamtinių jungi­ nių spec. pirmakursiai laikė matematinę analizę: 3 dveje­ tai, 6 penketai, ketvirtakursiai — genetiką: 7 penketai, 2 dvejetai. Labai silpnai mate­ matinei analizei pasiruošė stambiamolekulinių junginių chemijos spec. I k. studentai — beveik pusė dvejetų. MEDICINOS FAK. Pradžia graži: gydomosios spec. I k. 5 ir 6 grupės TSKP istorijos egzaminą išlaikė be dvejetų. „Dienorašti" paruošti padėjo fakultetų dekana­ tai, V. Preidytė, A. Juod­ upis.


KOMJAUNIMO PROZEKTORIUS

Kieno jis?

7+ 1 =! Šj sudėties uždavinį išspręstų ir pirmos klasės mokinys. Bet klausimo esmė ne šiuose skaičiuose, o klaustu­ ke. Labai ir labai neseniai MF I k. Audronė Stankaitytė, Ni­ jolė Užlyte, Dalia Žvirblytė, Jadvyga Jasinskaitė, Dalia Ralytė, Kazys Binkis ir ant­ rakursiai Vida Martinaitė, Algimantas Surkys nutarė švęsti šventę, Kaip nutarė, taip ir padarė, Linksma ir smagu buvo 4 bendrabučio kambaryje Nr. 21, o labiausiai patenkinti buvo A. Surkys su K. Binkių. Patys suprantat be komentarų, kad laimė būti pagerbtam tarp merginų. Ir merginos buvo patenkintos, matydamas vyrus iš stuomens ir iš liemens, anot Žemaitės. Tik deja, Universiteto bui­ tinės komisijos nariams ir kai kuriems bendrabučio gyvento­ jams nepatiko triukšmadariai. Komisija įėjusi rado septy­ nias merginas ir vieną vaiki­ ną. Jūs paklausite: „O kur dingo antrasis?" Jis (A. Sturkys) vėliau visas raudonas (neaišku, ar iš gė­ dos, ar iš bėdos) iš spintos išlindo. ..

ir Vilniaus m. san. epideminę stotį. Žinutėje, pavadintoje „Ėda pinigus", buvo rašoma, kad „KP" reido metu III bend­ rabučio 12 a kambaryje rasta blakių. Gavome du atsakymus. Profdezskyrius prie Vilniaus m. dezostoties praneša, kad faktai, nurodyti minėtoje ži­ nutėje, nepasitvirtino. Kartu pažymėta, kad esamomis są­ lygomis blakės gali atsirasti, nors ir būtų reguliariai dezin­ fekuojama. Dezinfekcija gali duoti teigiamą efektą tik rū­ pestingai atremontavus bend­ rabutį ir suteikus galimybę vienu metu išdezinfekuoti vi­ sas bendrabučio patalpas. „KP" atsakė: „Patikrinus faktus, paaiškėjo, kad mūsų kritika buvo nepamatuota". Redakcijos žodis, pridurtas prie „KP" žodžių. Sako, kad 12a kambary buvo aptiktos ne blakės, o tarakonas. Taigi, kitą kartą reikia atidžiau pa­ matuoti: tarakonas už blakę ilgesnis 1 cm 7 mm.

MUMS ATSAKO

Gavome net dvi Jūsų fotokorespondencijas. Joms su­ prasti mes neturime laiko, in­ tuicijos, sugebėjimų, Vis tiek ačiū už atsiuntimą, Rodosi, jūs neblogai plešiate, tai kam

REIKIA PAMATUOTI 1968 m. gruodžio 13 d. nu­ meryje „Komjaunimo prožek­ torius" kritikavo ūkio skyrių

JUGOSLAVIJA Zagrebe vyko VIII Tarptau­ tinis studentų teatro festiva­ lis. Jame dalyvavo 3 teatro kolektyvai iš Anglijos, 3 iš Italijos, 2 iš Čekijos ir atsto­ vai iš Rumunijos, Švedijos, Olandijos, Australijos bei Va­ karų Berlyno teatro grupė. Jugoslavijos studentų teatrui atstovavo net penki kolekty­ vai. žiuri, j kurios sudėtį įėjo Tarptautinės studentų teatro sąjungos atstovai, pa­ žymėjo Parmos (Italija) stu­ dentų teatro pastatytą Pasolinio pjesę „Blogi paukščiai ir maži paukščiai“ (I premija). Festivalio metu kasdien vy­ ko diskusijos ir seminarai te­ ma: „Studentų teatro vaid­ muo studentų judėjime“. Bu­ vo suruošta jaunųjų Zagrebo karikatūristų paroda. Festiva­ lio dalyviai galėjo apžiūrėti Gegužės ir Liepos įvykių Pa­ ryžiuje nuotraukas. Sekantį festivalį nutarta su­ ruošti Parmoję. JAV llinoiso universitete dau­ giau kaip 300 negrų studen­ tų buvo suimta už tai, kad jie reikalavo daugiau akomodacijos ir kvietė tarnautojus prie jų prisidėti. JAPONIJA Didelis būrys studentų su­ sidūrė su policija, kai bandė įsiveržti j Tachikavoje (netoli Tokijo) esančią'' JAV Oro Pa­ jėgu karinę bazę. Apie 200 studentų buvo sužeista.

EPERSENIAU ŠIAI Teherano universite­ tas palydėjo 35-ąją laidą. 3000 studentų gavo inžinierių, ekonomistų, mokslinių darbuotojų, kal­ bininkų diplomus. Stebėdamas daugiatūks­ tantinę jaunuolių minią šiose iškilmėse, kalbėda­ mas su jais, gerai matai, su kokiomis sudėtingomis problemomis susiduria Irano vaikinai ir merginos. Teherano universitete mokosi 17 tūkst. studen­ tų, t. y. beveik pusė Irano studentijos. Kokia laimin­ ga žvaigždė nušviečia kelią j šešiolika jo fakultetų? Universitete buvo atliktas specialus tyrimas. 20 proc. iš 500 apklaustųjų studen­ tu atsakė, kad jie iš „kles­ tinčių" šeimų, 45 proc. pa­ reiškė, kad jie priklauso „viduriniajai" klasei ir tik 2 proc. — iš darbininkų ir valstiečių. Laikraštis „Keichen internešnl", išspausdinęs šiuos duomenis, be kita ko, pažymi, kad „studentai — tai rinktinė visuome-

N

A. NENASEVAS

. ................................................................... .

FOTOPARODA VIETOJ ANOTACIJOS

dar perfotografuoti: neškit tą vargšą Istorijos ir Filologijos fakultetų 114 auditorijos suo­ lą su pushipiais į parodą „Vilnius ekslibrise". Antrasis „ekslibrisas" — brrealizmo srovės. JĮ jau sun­ kiau būtų kur nors išnešti —

tai EF 30, 31... auditorija. Jeigu ir ateityje žadate ne­ siskirti su medžiu, tai nešdami mums (vietos yra), nepamirš­ kite įbrėžti ir savo inicialų: bus padėtas paskutinis miškas taškas.

Ką išaugino Žanas Nikas Rūkymas šiandien yra la­ biausiai visuomenėje paplitęs įprotis. Rūkome pamėgdžio­ dami tėvus, brolius, pažįsta­ mus, norėdami patirti rūkymo skonį, pasirodyti suaugusiais, būti „moderniškais", o vė­ liau — iš įpratimo. Rūko kai kurie žilagalviai profesoriai, rūko ir dažnas beūsis studen­ tas. Ne nauiiena pamatyti rū­ kančią moterį. Tačiau retas pagalvojame, kokiam pavojui pasmerkiame save, kokią ža­ lą darome organizmui. Tabaką pirmą kartą į Euro­ pą atvežė iš Amerikos XV a. K. Kolumbo ekspedicijos daly­ viai. XVI a. prancūzų pasiun­ tinys Lisabonoje Žanas Nikas pirmą kartą išaugino tabaką Europos žemėje. Mokslininkai nustatė, kad 1/10000 gramo nikotino paraližuoja triušio širdies įr kvėpavimo veiklą, 1—2 jo la­

nė..Taigi, aišku, kas niokosi sostinės universi­ tete. Trūkumus švietimo sis­ temoje sąlygoja ne tik kla­ sinė studentų struktūra. Tie trūkumai ypač pasi­ reiškė paskutiniaisiais me­ tais, kada šalis pradėjo stiprinti nacionalinę nepri­ klausomybę, kurti nacio­ nalinę pramonę, reformuo­ ti žemės ūkį. Šalis susidūrė su dvi­ guba problema: specialis­ tu trūksta ir nėra sąlygų jiems ruošti. 30—40 tūkšt. jaunuolių kasmet atneša pareiškimus į Teherano universitetą. Priima jis tik 3000. 60 proc. Irano stu­ dentų, iš baigiančių aukš­ tąjį mokslą užsienyje ( o j u ten mokosi apie 20 tuksi.), negrįžta į tėvynę. Viena iš priežasčių: sunku įsidarbinti pagal specialy­ bę. O jeigu jie ir gautų darbą, tai moksliniam ti­ riamajam darbui, tobulintis nėra jokių galimybių. . . Tačiau paskutiniu metu ryškėja palankios jauni­ mui perspektyvos. Toliau

kuriama nacionalinė eko­ nomika, plečiasi kultūri­ niai ir ekonominiai ryšiai su socialistinėmis šalimis. Pakanka pasakyti, kad naujos gamyklos, statomos padedant TSRS, Čekoslo­ vakijai, per artimiausius 4—5 metus pareikalaus 30.000 inžinierių ir techni­ kų. Oficialiais duomenimis, per penkerius metus Iranui prireiks mažiausiai 100.000 techninio personalo žmo­ nių. Kur gauti tuos kadrus? Žinoma, juos reikia ruošti pačiame Irane. Tai reiškia — atidaryti naujas mokymo įstaigas, išplėsti Numatyta dabartines. 500 profesinių įsteigti technikos, prekybos mokyklų. Iki 1973 m. studen­ tų žada būti apie 60.000. Žinoma, perspektyvų Įgyvendinimas, susijęs su nacionaliniu šalies kursu, priklausys nuo to kelio, kokiu vystysis Iranas. Kaip bebūtų, pasak laikraščio „Tehran džornel", Irano jaunimas „nepatenkintas status quo, jis siekia, kad būtų tobulinama egzistuo­ janti intelektualinė, mora­ linė ir socialinė tvarka".

šai užmuša šunį, 7 lašai — arklį. Žmogus gali mirtinai ap­ sinuodyti nuo 0,08—0,16 g ni­ kotino, t. y. surūkęs iš karto 20—25 cigaretes. Nemirštama nuo rūkymo tik todėl, kad dū­ muose nikotino dozė nedidelė ir dalinai jis išskiriamas iš or­ ganizmo kvėpuojant, prakai­ tuojant ir pan. Neigiamai vei­ kia ir temperatūra, kuri de­ gančio papiroso gale siekih iki 300°. Be nikotino, tabako dū­ muose yra daug nuodingų — radioaktyvių bei dervingų — medžiagų. Jos dirgina nosies, burnos, ryklės trachėjos ir bronchų gleivinę, sukelia chroninius balso stygų, bron­ chų, tiachėjos uždegimus, skatina lūpų, liežuvio, ryklės, plaučių vėžio vystymąsi. Plaučių vėžys rūkančiųjų tarpe šešis kartus dažnesnis negu nerūkančiųjų. JAV 50 kartų padidėjus cigarečių su­

CčMiVBIIJIS SCČID€DCČ\S

naudojimui — 25 kartus pa­ dažnėjo plaučių vėžio susirgi­ mai. Veikiant nikotinui pakinta ir degeneruojasi širdies rau­ muo, siaurėja kraujagyslių spindis, sparčiau vystosi ate­ rosklerozė, susergama širdies infarktu bei kraujotakos su­ trikimais smegenyse. Nikotinas veikia ir nervų sistemą, gali sukelti toksinius nervų uždegimus, paralyžuoti kvėpavimo ir širdies veiklos centrus, sužadinti žarnyno ir skrandžio sienelių pakitimus bei opų išsivystymą. Ypač ta­ bakas kenksmingas nėščioms moterims. O jūs, mergaitės, ar pagalvojate, kur veda rūkymas? Juk jūs norite būti vįsada jaunos, gražios, patrauklios ir žavios. Atminkite, kad rūky­ mas be laiko jus susendins, įrėš prieš laiką raukšles vei­

de, sušiurkštins ir padarys ne­ malonų jūsų balsą, pakeis dantų spalvą, o skaisti, raus­ va, jaunatviškai žavi veido spalva taps pilka, negraži. O koks pasibjaurėtinas ir nepa­ mirštamai šlykštus vaizdas, matyti tamsiuose koridoriuo­ se, pusrūsiuose ar ankštuose, dvokiančiuose tualetuose, ar kur nors kitur paskendusią dūmuose, berūkančią jaunuo­ lę. Nuo rūkančių visada dvel­ kia nemalonus kvapas, burno­ je pageltę ir sugedę dantys, lūpos pabrinkę, gleivinė krau­ juoja, balsas šiurkštus, atkosima rusvų, nešvarių skreplių. Jeigu norite būti sveiki, žvalūs ir viliatės sulaukti gra­ žios senatvės, pagalvokite, ar verta rūkyti: juk tabakas daro didelę žalą organizmui. Atsa­ kymas tik vienas — neverta!

J. ANDRIUSKEVICIENĖ

NIEKIENO NEĮTARTAS VAŠINGTONAS. Eismo tei­ sėjas Austine paprašė aštuo­ niasdešimtmečio Michaelio Froreicho automobilio vaira­ vimo liudijimo. Kaltinamasis nustebęs pa­ klausė: — Kas jis per daiktas? Pasirodo, Froreichas be jo­ kio liudijimo važinėja auto­ mobiliu jau nuo 1915 metų. .. NENUMATYTA KLIŪTIS OSLO. Vienodų džemperių įvedimą visoms Norvegijos vyresniųjų klasių mokinėms Kjeno gimnazijos moksleivės vieningai atmetė. Mat, ant vi­ sų džemperių mažomis raidė­ mis turėjo būti išsiuvinėtas mokyklos pavadinimas. O „Kjen" norvegiškai reiškia „Jausk kartą". VĖRINYS ATMINČIAI STOKHOLMAS. Ponas Larsenas iš Malmės dešimtąją vedybų dieną padovanojo savo žmonai vėrinį iš 30-ties sagų. Tai buvo sagos, kurias ponia Larsen užmiršo prisiūti per jų bendrą gyvenimo lai­ ką. . . SKRANDIS NEIŠLAIKĖ SANTE FE. Nauju „pasaulio

rekordininku" kietų kiaušinių valgyme tapo amerikiečių stu­ dentas Teris Kūnas, kuris per aštuoniasdešimt minučių su­ tvarkė 30 kiaušinių. Tačiau tuoj po to Terj su skrandžio spazmomis išvežė j ligoninę. . . STROPUS GANDRAS ROMA. Italijos Įstatymas, draudžia areštuoti nėščias moteris, o taip pat motinas, kuriu vaikams nėra sukakę 6 mėnesiai. Šia aplinkybe pasi­ naudojo genujietė Kamela Fuci, kuri už kontrabandą bu­ vo nubausta 4 metams kalėti. Policininkams atvykus jos pa­ imti, Kamela parodė oficia­ lų nėštumo pažymėjimą Po to ji dar tris kartus pakar­ tojo tą patį. Tačiau penktą kartą gandras nebebuvo toks uolus ir Kamelą išsivežė po­ licininkai. ..

UŽEIK Į TURISTŲ KLUBĄ Kaip ir kasmet, taip ir šie­ rinkti kraštotyrinę medžiagą,met žiemos atostoqų metu lankysis žemaitės ir Lazdynų Pelėdos qyventose vietose, studentai kviečiami keliauti. nuo Visus mažiau patyrusius treti laipios po kalvas, kurių kadaise nudardėjo Paar, atvirkščiai, visą „svietą" išlandžiojusius, neturinčius lanqos Juzė. daug laiko ar pinigų, kviečia­ Seniai išvaikščiojusius Lie­ me j keliones Latvijoje bei tuvą, turinčius kalnų turiz­ Lietuvoje. mo patirtį kviečiame l Kar­ Latvijoje laukia vienos sa­ patus, Kolą, Uralą, Taimyrą. vaitės turistinė stovykla Tai sudėtinqi žygiai, ilgi, su (1.29 —11.7). Kasdien bus or­ nakvynėmis lauke. ganizuojamos išvykos po Jei susiviliojai — keliauk! Smiltenės apylinkes. Stovykla Dauq kas sumanė žygius, bet kainuos 10 rb. trūksta draugų, patarimų, tu­ Didžiausio būrio norima su­ ristinio inventoriaus. Juos laukti žygiuose po savo tėviš­ taip pat kviečiame, užeiti f kę. Organizuojama kelionė turistų klubą (Sporto kated­ per Baltijos aukštumas (t. y. ra) kiekvieną antradienį ir pradedant pietų Dzūkijoje ir penktadienį 20 vai. baigiant netoli Zarasų). Bus sudarytas „tvarkaraštis", ku­ riame nurodytomis dienomis įvairiuose miesteliuose visi Buhalterinės apskaitos norintjeji galės prisijungti. spec. III k. studentę Biru­ Tuo budu pradėti ir baigti žy­ tę USELYTE, mirus tėve­ gį galima bet kada. liui, nuoširdžiai užjaučia Kitas panašus žygis orga­ qrupės drauqai ir vado­ nizuojamas po Žemaitiją vas. maršrutu Radviliškis — Kur­ šėnai — Tryškiai — Šatri­ ja — Medvėgalis — Lauku­ va. Manoma keliauti keliomis Sekantis laikraščio nu­ grupėmis. Vieni eis žemaičių pulko keliais, kiti bandys meris išeis vasario 7 d.

PENKTADIENIAIS

LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS, MTP 3, UNIVERSITETO G-VĖ Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5343 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVĖ VILNIUJE •,

KAINA 2 KAP.

LV 08231

iSeina

Užs. Nr. 270


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.