*
visą šauąpROLeranAhvienvuires!
caru/Bims scu nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
i 4 i f f f
/ / ; / /
f
*
LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
t f f t /
t f t f
f f f i 4
t t
* * * *
/ > /
f i /
f f t t f f f f
Nr. 2(1341)
4 #
5
1985 M. SAUSIO 21 D. ANTRADIENIS
f f /
i
į L
KAINA 2 KAP.
/ Z
f f f
t t t
ra
Egzaminams prasidėjus
TOKIA TU, SESIJA...
NEIŠGALVOTOS ISTORIJOS
ISTORIJA, apie seneli Prūsija... Ragainė... Eilinių eiliniausias gi mano . .. Kur beatsiminsi, docente, en lis. Prieš porą metų gyveno kokioje lovoje Mažvydas miego aime. Pasikinkęs arklį ardavo jo, kieno dukterį vedė, nuo ko ėmę. Nors galėjo kuriam nors mirė. Patys tyrinėtojai dėl visko raktorininkui žodelį tarti, ir vi- nėra tikri... as reikalas būtų buvęs sutvar.. .Mažvydas gyveno tokioje ytas. Taigi, arė žemę, duoną aplinkoje, kurioje vyko religiniai ugino. Šeštadieniais per televi- karai, — bandau sau padėti (do iją žiūrėdavo užsienio estrados cente, to neskaitėte apie Mažvy rogramą, artistų aprangą kritidą, tačiau istorija ne mažesnis uodavo, versdavo vokiškų daiautoritetas). ų tekstus. Būdamas geros nuo— Nereikia. .. Kaip būsimaaikos prabildavo lotyniškai, lo ■ jam kultūros darbuotojui mažo giškas giesmes giedodavo. Bet ka, — kraipo galvą docentas, ibiausiai jis mane nustebino arstą vasaros dieną, rodydamas vandens lašus ant stiklainio ienelės ir fizikos terminais aišindamas kondensaciją. — Iš kur žinai, bočiuk? Juk ebaigei didelių mokslų. — Mokėmės gimnazijoje... ledaug, bet visam gyvenimui.
1 ISTORIJA, apie lietuvių liteatūros egzaminą. „Kada nors būna pirmas ir askutinis egzaminas. Arba egsminas yra kiekviena žmogaus iena. Paprasčiau žiūrint, tai gzaminas, prieš kurį buvo aibė gzaminų ir po kurio dar tiek at bus" — taip mąstydama ingsniuoju į lietuvių literatūros gzaminą. Tiktai matau prie auitorijos didžiausias būrys mūsišių. Visi dreba ir vienas kitą reipia pro duris. „Ko čia bijoti? Juk kas savai; paskaitų klausydavom, o dar is dienas nuo ryto iki vakaro is knygas čiupinėjom Respubkinėje bibliotekoje, Docentas isai nebaisus — gražiu balsu (aito tą patį dešimtus, o gal videšimtus metus ir dar šypsoTeisybė, docentas galėjo suykti, mat kai kuriems visai nelomu kaip ta literatūra gimė ir senę pavirto, kai tiek aktuaausių dalykų garso įrašymo, ideo amžiuje. Bet į paskaitas iti turi — ai ai kas būtų (pai's žinot), jeigu MA Kas užgriū1 ir kurios nors avelės nerasKažin ar docento pyktis >ks didelis ir visuotinis. Juokad didžiausia dalis „triįsčių" žurnalistų klausė jo išsil Pię ir liežuvius prikandę. „Be lietuvių literatūra — vienas P°kas palyginus su filosofijos F valstybės istorija — tik pusę Ilstančio metų turi“ — galvof ir einu pro duris. Ką gi! Mažvydas... Sešiolik■ amžius... Pirma lietuviška Pyga. 1547-ieji.. . Karaliaučius.
IV ISTORIJA, apie tai, ko iš moksti Universitete. Besikapstydamas toje darbų darbelių jūroje penkerius ar še šerius metelius, žiūrėdamas dar belių kokybės ir asmeninės nau dos, išmoksti:
šypsosi ir sako: — Ateisi kitą kartą. Tuomet supratau, kodėl mūsiškiai bijojo egzamino. III ISTORIJA, apie diletantus žurnalistus. Nežiūrint to, kad žurnalisto profesija yra įdomi, pavojinga, kenksminga sveikatai, jos atstovus kai kas už akių vaidina avinais, neišmanėliais. — Norint tapti žurnalistu, rei kia mokėti bendrauti su žmonė mis, būti geru psichologu, de ru, sąžiningu gilintis į vieną sritį, — žurnalistikos katedros vedėjas. Medicina, gimtoji bei užsienio literatūros, filosofija, ekonomika, ateizmas, užsienio kalba. Plius specialybės dalykai. . . plius fo tografija, mokomosios TVR lai dos, straipsniai į „Universiteto žurnalistą", „Tarybinį studen tą". .. — pusmečio programa. Ar rasi dėstytoją, kuris nere komenduotų gilintis į jo sritį? Kiekvienai iš šių disciplinų ga lima pašvęsti visą gyvenimą. .. O dar geresni filmai, spektak liai, parodos, įdomesnės knygos, asmeninės laimės ir nelaimės (ne pagal programą)? Egzaminų bilietuose — 60—100 klausimų. Ar įmanoma atsakymus į tiek klausimų užfiksuoti normaliai išsivysčiusio, žmogaus smegenyse per porą dienų? Kitų specialy
SVEIKINAME! vaisingą mokslinę pedagoveiklą bei aktyvų dalyva
bių studentams egzistuoja kolio kviumai, o žurnalistams tenka iš karto atsiskaityti už pusmetį, kr įmanoma žinoti daugiau, ne;u klausimo esmę? Jeigu taip, tai gamtos pusiausvyra pažei džiama nedažnai (arba vunder kindai gimsta ne kasmet). .. Ži noma, galima nesigilinti į esmę ir atmintinai išmokti tam tikrą kiekį žodžių kiekvienam klausi mui. Bet ar ne taip žmogus priprantinamas nemąstyti, ar ne taip žūsta ,jo kūrybingumas, ar ne todėF laikraščiuose nebėra ką skaityti? Juk žurnalistui svarbiausia orientuotis begalinė je informacijoje, žinoti ko pa klausti ir mokėti paklausti — sužinos daugybę dalykų, smulk menų, įdomių visiems žmonėms.
vimą visuomeniniame gyvenime šešiasdešimtųjų gimimo metinių
a) kiekvieną minutę ką nors veikti; žiūrėdamas darbelių kiekybės, planelio vykdymo ir „psmeninės naudos", išmoksti: b) visokiausių gudrybių, kaip antai dėstytojo padarytų bilie tėlių meistriško įsidėmėjimo, „špargalkėlių" ant savo odelės rašymo, ant kojelių klijavimo, po sijonėliu rišimo (mažai tyri nėta ir ne visiems žinoma sis tema); arba nieko neišmoksti: c) mokaisi penkerius ar šeše rius metelius, mokaisi, ateina valstybinių egzaminų dienelė, ištrauki bilietą ir nežinai nei vieno, nei dviejų žodelių. .. P. S. Ne tik žurnalistai, bet jau ir išmintingi vyrai rimtais vei dais tvirtina: girdi, kultūroje vyksta krizė, idėjos ir proble mos tapo deficitu, nebėra apie ką kalbėti. Neteisybė. Tiktai rei kia stabtelėti, atidžiau pažiūrėti ir išvysime, kad žmonių gyveni me, kaip didžiuliame tvenkiny je, knibždėte knibžda ir idėjų; ir problemų. Nereikia toli dai rytis. Bus studentų ir dėstytojų, kuriems ši gromatėlė aktuali. Parašysite, jeigu mokate rašyti. Jeigu atvirkščiai — nenuostabu. Liaudies išmintis byloja: iš di delio rašto išėjo iš krašto.
Audra SlMAITYTĖ
proga Juozas
LTSR
Kiek daug dar nežinoma, kiek daug neišmokta ar pamiršta. Imi į rankas knygą, verti puslapius, ieškai, skaitai... Nes labai ne nori egzamino metu būti pana šus j tirtantį vargšą zuikelį. Kny
Valdo VILŪNO nuotr-
ANTRASIS-VVU STUDENTAS t
Kiekvienais metais Lietuvos TSR respublikinė turizmo fede racija išaiškina geriausių turis tų (vyrų ir moterų) dešimtukus. Vertinama dalyvavimas ir va dovavimas kategoriniuose žy giuose, vadovavimas poilsi niams žygiams, dalyvavimas
Universiteto profesorius Plkčilingis apdovanotas
Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo Garbės raštu.
gų kaugė; o laiko tiek nedaug. Stengiesi suspėti, o vienos die nos (ar nakties) ima ir pritrūks ta. Tokia tu, sesija...
z
bei teisėjavimas varžybose. Su sumavus praėjusių metų rezul tatus matematikos fakulteto penkto kurso studentui, Univer siteto turistų klubo pirminin kui Nerijui Kisieliui tarp vyrų atiteko antroji vieta.