•
VISŲ ŠALIŲ PROtETARAI, VIENYKITĖS!
O
Prie stalo— gamtininkai
O
Pirmąjį egzaminą universi tete laiko I kurso biologai. Vakar, sausio 11 d., savo ži nias botanikoje parodė pirmoji grupė. Gerai padirbėjo pirma kursiai: Marcijonaltės, Lekevlčlaus, Bortėninkaltės ir kt. stu dijų knygutėse atsirado „labai gerai” — pirmasis jų studijų įvertinimas. * VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, Dvi dienas prie II geologijos REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS auditorijos būriavosi III kurso Kaina 20 kap. geologai. Jiems tikrai buvo ko Nr. 2(241) * 1957 m. sausio mėn. 12 d., šeštadienis jaudintis, nes Istorinės geolo-
a.
V
ramut
jos egzaminas — vienas sun kiausių jų programoje. Nors nelengva Išmokti visą Žemės išsivystymo raidą, bet prof. Dallnkevičius be dvejojimų la bai gerai įvertino Normantaitės, Damaševlčiaus, Radzevi čiaus Ir kitų žinias. Tvirtai, gi liai įsilsavlno šį dalyką busi mieji geologai. *
III kurso geografai sėkmin gai Išlaikė TSRS fizinės geo grafijos egzaminą. Myli geo grafai savo specialybę, ir jų žinias vyr. dėst. Šimkūnas įver tino tik gerais Ir labai gerais
pažymiais. Kaip visada, puikiai atsakinėjo Kudaba, Mordosaitė Ir kt. *
Pradžioje paprastas, o ruo šiantis — sudėtingas ir įdo mus pasirodė II kurso geogra fams kartografijos dalykas. Dauguma studentų atėjo Į šį egzaminą perskaitę daug pa pildomos medžiagos. Gerai at sakinėjo Kunskas, Paulavičiū tė, Statulevičienė ir kiti. D. Raičius
Sesija baigta
NAUJAIS KELIAIS Į PRIEKĮ!
Vieną dieną...
Kitur sesija dar tik įpusėjo, o trečiakursiai lituanistai — neakivaizdininkai jau pabaigė laikyti egzaminus. žiemos sesija — fakultaty vinė, bet j ją atvyko iš 34 30 studentų. Dauguma iš jų kruopščiai mokosi semestro bėgyje, gerai pasirengė egza minams. Dabartinės lietuvių kalbos egzaminas buvo išlai kytas vien gerais ir labai ge rais pažymiais. Gerai neaki vaizdininkai laikė Ir kitus eg zaminus: dialektologijos, rusų literatūros istorijos, lotynų kalbos. Vien labai gerais pa žymiais sesiją baigė Paulaus kienė (Žąsllų vidurinės mokyk los mokytoja), Jankauskas (Kauno kurčlų-nebyllų mokyk la), Poškaitis (Kultūros minis terija), Ragauskaitė (Kėdainių vld. mokyklos Nr. 2 vyr. pio nierių vadovė). Palinkėsime kitiems neaki vaizdininkams pasekti geru lituanistų pavyzdžiu.
z visi gana linksmai nusiteikę. Pasiteiravę sužinome, kad tai II-o kurso rusistai (rusų gru Mūsų universiteto kolekty- ciplinų dėstytojai ne visuomet pė), kad laiko jie čia dialekto vul praėjusieji 1956 metai bu- sugebai organiškai susieti logijos egzaminą. Aš palieku metodologiją su sasu Išlaikiusiais, o mano drau vo labai reikšmingi naujų dar- marksistinę i bo pažangos galimybių susida- vo dėstomų disciplinų turiniu, gas su foto aparatu nueina į auditoriją,kur vyksta egzami rymu. Istoriniai TSKP XX su- parodyti dėstomojo dalyko ir ’ ' davė ’ ■ tvir ■ • marksistinės metodologijos nas. Išlaikiusieji papasakoja, važiavimo nutarimai kad egzaminas sekasi labai ge tą atramą vystant kūrybines mokslinių pagrindų vieningu rai, kad visi išsineša ne ma jėgas visuose mūsų darbo ba mą. Pasitaiko dar ir tokių at žiau, kaip 4, 5. Visi labai pa luose, įveikiant žalingus as vejų, kai marksistinė metodo tenkinti, linksmi, nors. . . kai menybės kulto padarinius logija patelkiama vulgarizuo kas ir jaudinasi. „Kad nors linlame bei dėstomajame dar tai, taikoma vienašališkai, apei greičiau prieitų mano eilė” — be. Susidarė palankios sąlygos nant ar net Iškreipiant faktus. galvoja mergina, stovėdama užslmegstl teisingiems ir na Panašūs trūkumai kelia teisė prie durų, o jos draugė iš ne šiems studentų bei dėstytojų tą studentų nepasitenkinimą, kantrumo nutarė žvilgterėti santykiams, susiburti visiems į ir atidaro duris 'buržuazinei pro rakto skylutę, pažiūrėti, vieningą Ir darnų darbo ko ideologijai skverbtis. Šiems kaip laikosi ištraukusieji bilie lektyvą. 1957 metų darbo re trūkumams pašalinti universi tus. Atsakinėjo tuo metu L. zultatai visiškai priklausys nuo teto dėstytojai patys turi įsi marksizmo-leninizmo Muchina. Klausimai žinomi ge Ito, klek mes sugebėsime pa savinti rai, atsakinėja ji sklandžiai pa versti tikrove 1956 metais ki teoriją kaip metodologinį savo sitikėdama savimi. Dėstytojai dėstomųjų dalykų pagrindą. lusias galimybes. Sivicklenei papildomų klausi Labai svarbus studentų 1956 metais mūsų universimų bevelk netenka duoti. Iteto kolektyvas giliau įsisavi mokslinio bei politinio lavi O kiek džiaugsmo suteikia no tą elementarią tiesą, kad nimo uždavinys — tai sustipri 'studentiškasis jaunimas susi nimas kovos prieš buržuazinę ta minutė, kada knygelėje pa ir jos apraiškas daro ne iš globojamojo amžiaus ideologiją rašomas geras ar labai geras Nina Krėms ką tik Išėjo iš auditorijos. Pir pažymys. Nespėja atsidaryti vaikų, o Iš daugiau ar mažiau mokslo darbe. Mes turime įti mą Nuotraukoje: savo egzaminą universitete Ji išlaikė gerai. subrendusių, baigusių viduri kinamai parodyti šios ideologi — Ech, ir reikėjo man suklysti kalbų klasifikacijoj.. . durys, nespėja išeiti atsakinė ST. ARNASIAUS nuotr. jęs draugas, o jis jau apsupa nį mokslą Jaunų inteligentų, jos antimoksliškumą ir reakJ. Mlkuckas atėjusių į universitetą pasireng cingumą. Šio uždavinio vykdy cljoje. Čia jau lūkuriavo mano botyrą — o juk tai pirmasis mas būrio kitų draugų, knygu mas reikalauja pagilinti antlti aukštai kvalifikuotam komu draugas su foto aparatu. Su egzaminas universitete. Mums tė keliauja Iš rankų į rankas. nizmo statybos darbui įvairio marksistlnių teorijų kritiką, Juo mes beveik visada kartu bekalbant, atsidaro durys Ir štai, visa Išraudusi Išeina se liaudies ūkio Ir kultūros atsisakyti nuo paviršutiniškos, dirbame, Sekretorius iš karto pasirodo Nina Krėms, kurią S. Dlugovskaja. Nespėja ji at Gera srityse. Tai sudarė pagrindą Iš rėksniškos kritikos metodų, užklausė: tuoj apstoja draugės. sisėsti į suolą, o aplink ją bū ŠI sesija trečio kurso Fizi naujo peržiūrėti moksllnlo- įsigalėjusių asmenybės kulto jūs žinote, kas dabar — Ar — Na kaip, Nina? — klau rys draugų apžiūrinėja jos kos-matematikos fakulteto stulaikais. Kuo mūsų kritika bus dėstomojo bei politinio lavini vyksta universitete? knygutę, tikrina, ar nėra apsi dęntams nelengva: reikia Iš sia viena. mo darbo metodus, nukrei gilesnė ir ■ įtikinamesnė, tuo — Kaip nežinosi! Egzami — Kiek gavai? — klausia rikimo. Bet ne, apsirikimo nė laikyti piant pagrindinį dėmesį į stu bus kovlngesnis "mūsų dėsto nai! — bevelk kartu lšdrožėm antra keturis egzaminus, tris ra. S. Dlugovskajos atsakymas iš specialybės. ir t. t. Matematikai dentų savarankiškumo ugdy masis darbas. O tai įpareigoja abu. įvertintas labai gerai. . . — Ech, reikėjo man suklys mą. 1957 metais mes turime visą dėstytojų kolektyvą nuo Jau išlaikė pirmuosius egzami O kaip jie vyksta — žlPalinkėję rusistams sėkmės padaryti tolesnius žingsnius šia lat gilinti savo žinias, ugdyti note? Kokle rezultatai — ži- ti kalbų klasifikacijoj, — trunus. Ir, reikia pasakyti, jog pradžia gera. kryptimi, pasistengti, kad mūsų budrumą, aštrinti kritikos gink note? Gi visa savaitė kaip geri užmojai neliktų tuščiais lą. Antroji grupė laikė teorinės prasidėjo sesija, o mūsų laik Sparčiai žengiąs į priekį žodžiais. mechanikos kursą, šioje gru kasdien Iškelia raštyje dar ir padorios žinutės Po mūsų partijos XX suva gyvenimas pėje mokosi 31 mergina. Iš jų apie tai nebuvo. žiavimo smarkiai išaugo poli mums naujus uždavinius. So Kalbėjo jis nedaug, o baig tik šešių žinios buvo įvertin cializmo sąlygomis aukštoji mo tinis studentų aktyvumas, susi tos gerai, o likusių— labai ge damas pasakė: rūpinimas savo krašto ūkinės kykla gali atlikti tuos uždavi rai. Ypač gerai teorinės mecha — Kaip ten bebūtų taip, o Ir kultūrinės statybos reikalais. nius tik žygiuodama kartu su Iki rytojaus turit pristatyti nors nikos kursą mokėjo Petraškegyvenimu, nuolat ieškodama Daugiau keliam klausimų dėl vičiūtė, Jodeškaitė ir kitos nedidelį reportažą apie žiemos pasitaikančių trūkumų komu naujų kūrybinio darbo metodų, sesiją, Ir parodė durts. ■* • ••» merginos. naujų kelių šalinti darbo trū nizmo statybos darbe. Univer Ir taip mes, vienas su foto Tuo pat laiku pirmoji grupė siteto dėstytojų, kaip vyres kumus, gerinti jo kokybei. Senasis mūsų universitetas aparatu, o kitas su amžina — vyrų — laikė tikimybių niųjų draugų, pareiga padėti plunksna, iškeliavom į „me teoriją. Penketu buvo įvertin studentams ' išsiaiškinti visus gimė ir užaugo dar feodalizmo džioklę”. Nuotraukoje: dialektologi jos egzaminas II k. rusistų gru- ta Grlgellonio, Eidukevičiaus, rūpimus klausimus marksisti glūdumoje, tais laikais, kai Buvo šeštadienis. Kur eiti, pėje. Egzaminuoja dėst. Sivickie nė, atsakinėja L. Muchina. Spagovo ir kitų žinios, iš viso nės-lenininės metodologijos pa aukštasis mokslas buvo išnau nuo ko pradėti, kame ką su ALG. ŠARKIO nuotr. — apie dešimties žmonių. Bet grindu, aktyviai prisidėti prie dotojų privilegija, kai darbo rasti — tai pirmosios mintys, egzamlnudse, šioje grupėje gautas ir treje jų pilietinio sąmoningumo ug žmonių vaikams net pradinis sudrumstusios mūsų ramybę. pūtį nusiminusi pasakoja Nina. tolimesnluose dymo. Juo giliau mūsų studen mokslas buvo sunkiai pasiekia — Juk šiandien šeštadienis, — Gavau tik ketvertą.. . o mes savo darbą baigiam. Taip tas. Ūselio žinias dėstytojas mes susipažinom su egzaminų įvertino tik patenkinamai. tija bus įsisavinusi mūsų ša mas. Tačiau ir tais laikais jo — pasakiau aš. — Po savai- kursą žinojau. ruseno pažangios pradžia, daug ką sužinojom, — Nieko, Nina, — bandom lies vidaus Ir užsienio politikos sienose Išlaikę šį egzaminą, trečia tės darbo žmonės, be abejo, mokslinius pagrindus, tuo ji mokslinės minties žiburėlis, ro ilsisi, arba ruošiasi įdomiai padžiuginti. Pirmas egzami pamatėm, kad daugumoje gru kursiai matematikai kruopš nas, truputį susijaudinai Ir su pių viskas vyksta normaliai. bus atsparesnė priešiškai pro dąs liaudžiai kelią į naują, praleisti laisvalaikį. simaišei. Matysi, tolimesni eg Ir tai tik pirma diena, pirmie čiai ėmė ruoštis sekančiam. pagandai, paskutiniu metu pa šviesesnį rytojų. Mes didžiuo Tą patį galvojo ir fotogra zaminai eis, kaip Iš pypkės. ji egzaminai. O klek bus Vyrai — teorinės mechanikos, didinusiai savo agresyvumą. jamės tuo, kad šis žiburėlis Ir žurnalistai ir rusistal tie džiaugsmo, kada visi egzami o merginos — tikimybių teori Markslstinlo-lenininlo studen dabar, mūsų, socializmo epo fas. Tačiau mes apsirikome. tijos lavinimo darbo pagerini chos žmonių pastangomis, pa Mes buvome užmiršę, kad se siog nesukalbami, nesutinka nai bus išlaikyti tik gerai ir la jos egzaminams. mas — labai svarbus viso mū virto galingu švyturiu, švie sijos metu poilsio nėra, kad net fotografuotis. Ir vis tai Iš bai gerai, kokios bus linksmos Šį kartą vyrai pasiruošę at žiemos atostogos. sų universiteto kolektyvo už čiančiu kelią tik liaudžiai, tik darbo laikas pratęstas dvigu susijaudinimo. sirevanšuoti merginoms. bai (žinoma, mintyje turime jai vienai tetarnaujančiu. Nuo Netikėtai užklystame į 6 davinys. J. Šarūnas K. Vaičiulis Mes dar negalime pasigirti mūsų visų, dėstytojų ir studen tuos, kurie sesijos metu tikrai aud. O čia irgi pilna žmonių, „neatostogauja). įveikę visus trūkumus šiame tų, sutelktinio darbo priklauso, cįarbo bare. Marksizmo-leniniz kad senasis mūsų universite štai mes ir Filologijos fakulmo teorijos dėstymo lygis vis tas būtų visados jaunas savo tete. Matant tiek daug studendar nepakankamas, nepaisant dvasla, kad jis niekados ne- tų, neramiai siuvančių pro ša 1956 metais padarytų gerų pa užgęstų kaip gyvybingas so lį, sunku pasakyti, kad šian stangų .TSKP istorijos, politi cialistinės savo turiniu ir nacio dien šeštadienis. Prie 45-os Mūsų universiteto akademi certui, instituto choro atstovai ėjo draugiški šokiai. Ne visai savo forma mūsų auditorijos tikra spūstis. I-mo nės ekonomijos ir dialektinio nalinės kurso žurnalistai, matyti iš vis nis choras seniai svajojo apie pasveikino mūsų chorą, įteik prprasti jie buvo. Jautėsi gera bei istorinio materializmo dės kultūros ir mokslo židinys. ko, labai susirūpinę. Jie čia susitikimą su Pedagoginio in dami dovaną, ir palinkėjo, kad šeimininkų Iniciatyva padaryti tytojai tik deklaruoja savo tei E. Meškauskas ginius, nepasistengdami visa Prorektorius mokymo laiko antikinės literatūros įs stituto Akademiniu choru. tokie vakarai būtų dažnesni, šokius įdomesniais, įvaires niais. Gal ne vienam šokėjui Šio semestro bėgyje ir datų kad taptų tradicija. kaitą. kuri verta egzamino. pusiškai juos įrodyti. Kitų disreikalams buvo nemažai paskirta susitiki Negalima nepaminėti vieno buvo naujiena skundų knyga. Jos paskirtis aiški: kelti vaka mui. Bet. . . taip datomis ir vakaro momento, Po in- ro trūkumus bei pageidavimus, baigėsi. Kas dėl to kaltas? Bu šio stituto choro koncerto buvo kuriuos visi bendrai aptarė. vo norai, buvo pastangos, bet suteiktas žodis buvusiai jų Prieš keletą mėnesių paju kiekvienos liaudies dainos ap desnė studentų-talkininkų da vis nesisekė gauti salės. Sį rei choro dainininkei (dabar jau Reikia pažymėti, kad tai buvo Ir stlllagoms dinti Lietuvių kalbos ir litera rašą, t. y. atpasakoja dainos lis jau' susistemino daugiau kalą, pasirodo, lengviau galė baigusi Institutą). Ji pažymėjo, gera priemonė buvo tūros institute dešimtmečiais turinį, pažymi bibliografines kaip po 50 dainų —- jiems jo sutvarkyti instituto choras, kad praleistos chore valandos sutramdyti. Į šoklus gulėję lietuvių tautosakos žinias. Tas darbas nereikalau dabar išmokamas atlyginimas. ir jie mus pakvietė pas save. liko maloniausiu studijų metų įpintos paprastos lietuvių liau dies dainos. daug rankraščiai: prasidėjo pirmasis ja specialaus tautosakinio pa Linksma, kad yra Gruodžio 29-jl. Kas po prisiminimu. JI nuoširdžiai pa Bendrai vakaras praėjo įdo lietuvių nacionalinės kultūros slruošlmo, jį gali dirbti visi draugų, dirbančių tokį svarbų tarė kiekvienam choristui nau lietuvių nacionalinės kultūros įskaitų, kas po egpamlno sku dotis galimybe paimti viską, miai ir greitai. Visą laiką jau lobio—tautosakos archyvo — studentai. tėsi jauki, šilta atmosfera. Su ba, ruošiasi į Pedagoginį insti tvarkymas, būtent, jo slstemaĮ šį darbą įsijungė daug darbą, už kurį laukia kuklus ką duoda choras ir jo vadovas, tizavlmas. Tautosakos slstema- mūsų universiteto studentų ir atlyginimas — jų pavardės tutą. Mūsų svajonė Išsipildė: nes dirbant tokių sąlygų nebū sitikimas paliko gerą įspūdį. tlzavimas yra pradžia to darbo, jau susistemino beveik 20.000 bus paskelbtos kapitaliniame chorų susitikimo vakaras pra na. į tai vertėtų atkreipti dė Dabar svarbu, kad gera pra džia nebūtų apleista. Taip pat sidėjo. Šeimininkai mus pa mesį kuris bus padarytas per at dainų, t. y. beveik devintąją tautosakos leidinyje. kiekvienam. Buvusiai Norėtųsi, kad tokių žmonių, sveikino trumpu, bet skambiu dainos draugei instituto cho norisi, kad mūsų choras ga einantį penkiasdešimtmetį ir dalį sisteminimo reikalingų baigsis kapitaliniu tautosakos dainų. Daugiausia čia pasi tokių nacionalinės kultūros lietuviškų dainų koncertu. Po ristai padovanojo studentišką lėtų organizuoti susitikimus ir su kitais draugais, — su kitų leidiniu. Sisteminti medžiagą darbavo III kurso studentai mylėtojų šiais metais atsirastų to, jų žodžiais tariant, svar kepuraitę. chorų kolektyvais. biausiąją žodį suteikė mūsų padeda studentai — talkinin Akramas, Kačinskytė, IV kur dar daugiau. V. Venslovaltė. Tolesne programos dalimi chorui. Pasibaigus mūsų konA. Račis kai, kurie padaro trumpą so — Dabulevlčius ir kiti. Di-
Vieną rytmetį per savo pa žįstamą sužinojau, kad mane skubiai kviečia į redakciją. Atsisakyti nebuvo kaip, ir aš, užsimetęs paltą ir dėl visa ko pasiėmęs užrašų knygutę, sku biai Išėjau. Po dvidešimties minučių aš jau stovėjau redak-
— Viskas susimaišė — kal ba Marija savo draugei. Iš su sijaudinimo nebeatsklrlu, kas rašė tragedijas, o kas komedi jas. . . 44-tą auditoriją užgulę pir mo kurso rusistai. Nemažiau susijaudinę ir jie. Laiko kal-
pradžia
choru draugystė
Vertingas darbus
Sieninės spaudos apžvalga
ete
Miesto šachmatu pirmenybės
Egzaminų sesijos metu mū Aštuntame rate svarbią per Ir neteko galimybės patekti i sų universiteto studentus: kan galę iškovojo Ekomonikos respublikines pirmenybes. Medicinos fak. koridoriuje tus, jei ne laimėjimais, o trū naliau ir konkrečiau sugalvoti. didatą r sporto meistrus Bar mokslo fakulteto I kurso stu Blogiausiai iš visų studentų tylu. Praeina vienas—kitas su kumus medikai ištaisys. Aplamai, sienlaikraštis ati šauską ir pirmaatskyrlninkus dentas Ilgūnas. Sį kartą jis žaidžia Nemoj. Po septynių sirūpinęs studentas, paskui Studentai dingsta auditorijų, tinka šių dienų nuotaiką, žino Ilgėną, Nemoj, Bražinską, Kū nugalėjo Aufmaną. Kartu su ratų Nemoj neturėjo nei vieno dingsta auditorijos ar kabine kabinetų riną, Matulevičių, Degetmaną, Urniežiumi ir Fizikos-matema duryse, — rašiau savo tikslą ir siekia jo. Radzvilovičių ir Sargūną daž tikos fakulteto II kurso stu taško. Aštuntame rate nugalė to duryse. Atrodo, niekas ir aukščiau. Ką jie ten veikia? nai galima matyti respubliki dentu Radzvilovičlumi Ilgūnas jęs Zdankiną, Nemoj iškovojo nepastebi, kad kabo naujas Apie tai rašo visa eilė autorių, pirmąjį tašką. Bet vis tik šiuo niame LSD „Spartakas” šach- užima IV—VI vietas. fakulteto sienlaikraščio „Ta po rubrika „Ruošiamės egza rybinis medikas” numeris. Tik minams”. Iš sienlaikraščio su Fizikos-matematikos fakul metu užima paskutinę vietą. Salia „Tarybinio mediko” matų-šaškių klube. Kartu su m. teto studentas Degetmanas, riausiai, studentai jau atprato žinome, kad studentai gerai pa krinta į akis „Švirkštas”. Stu pajėgiausiais Vilniaus Iki varžybų pabaigos liko du turi Išaiškinti jį matyti naują, jei Naujųjų rašė kontrolinį darbą iš his dentai prie jo dažniau sustoja. šachmatininkais, jie dalyvauja teisininkas Bražinskas ir III ratai, kurie Metų proga išėjo tik trečiasis tologijos. Kuriems truputį ne Gausu piešinių, skaityti daug Individualinių 1957 m. Vil kurso žurnalistas Matulevičius penkis pirmenybių nugalėto jus, atstovaujančius Vilniaus numeris. Todėl ir skaitytojų, siseka, padeda dėstytojai, drau nereikia. Tai satyrinis sien niaus m .pirmenybių finale, turi po penkis taškus. gai. O III kurso IV grupė ge laikraštis. Jau pats jo buvimas kovodami dėl teisės žaisti res Kiek blogiau sekasi Kurinui miestą stipriausiųjų respubli matyt, nesusilaukia. Nesėkmingai kos šachmatininkų plrmeny įsisavino mikrobiologijos — geras faktas. Satyra taip publikinėse pirmenybėse, ku ir Sargūnui. Medicinos fakultetui yra rai kai tuo tarpu I grupė reikalinga, kaip duona. Štai rios prasidės š. m. kovo 3 d. pradėję varžybas, šiuo metu bėse. kuo pasigirti. Neseniai jis dalyką, jie turi po tris su puse taško, Alg. Nemunaitis „baudžiavinėmis” nuotaikomis mergina sėdi susimąsčiusi, žiū Vilniuje. šventė savo 175-ąsias metines. gyvena. ri į kortas: Pateiktos pavardės ir žaidžia Iki šiol sėkmingiausiai Straipsnyje „Naujųjų Metų iš kurių tikrai galima Sėdžiu sau vienui viena Ekonomikos mokslų fakulteto IV apyaušryje” jo autorius1 pa faktai, - -U apie padėtį fakultete. Ir liūdnai dūmoju: teikia įdomius skaičius apie sužinoti kurso studentas Vytautas Baršaus Egzaminams medikai rimtai „Baigias mano jaunos fakultetą. Per 12 pokario me ruošėsi. Tikimės, kad gerai ir dienos. kas. Iš aštuonių sužaistų partijų tų 1248 specialistai gavo dip išlaikys. Medžiaga apie pasi Baršauskas penkias laimėjo ir tris Nieks nekombinuoja. . .” lomus, ir dabar maždaug kas ruošimą egzaminams sužaidė lygiomis. Surinkęs šešis su tikrai Slogučių be visuomeninio trečias gydytojas respublikoje ir sienlaikraštyje darbo, be jokių (išskyrus šias) puse taško iš aštuonių galimų, Bar yra iš mūsų Universiteto. Da reikšminga užima reikiamą vietą. Straips- svajonių daug fakultete. Tik šauskas, kartu su Vilniaus Karinin bar fakultete mokosi apie 400 nis „Mūsų bendrabutyje ” šia- kam neminėti pavardžių, nepa kų namų čempionu Nadutj dalina liaudies sūnų ir dukrų, giliai me sienlaikraštyje nereikalin tiesiai pirštu. Drąsiau, pirmą-antrą vietas. sąmoningų, darbščių. „Mūsų gas. Apie bendrabučio Nr. 5 rodyti „Švirkšte"! trys pozos kolektyve, — rašo autorius, skaityklą ar nešvarą kamba apie nagučiusGeros dažančią pirma — patys sveikiausi, gražiau riuose reikėjo parašyti į bend kursę. Tik Jeigu jau nustojo siai išsivystę nariai”. Negi, rabučio sienlaikraštį. dažyti (kaip iš teksto atrodo). sakysime, žurnalistai ar geo „Šokti darniau ir. . . punk- nereikėjo užpulti. Tokių, logai mažiau sveiki ir gražūs. tualiau” — nekonkretus, ne mų" nedaug tėra. Kartais „da Bet tai ne priekaištas. Gal ir veiksmingas straipsnis. Neat ko ypatingo ir pasidažyti nie tru jų tiesa. Keletu žodžių nuro eina repeticijas, vėluo putį. Neaišku iš ko juoktis, dyti ir trūkumai. Straipsnis jasi. .į . šokių Parodoje eKsponuotas kambarys Kas vėluojasi? kad „choras dainuoja — stapropaguoja draugystę su bro Dabar kažkastokie panašu į verkšlai lūžta ” : ar iš studentų, ar iš Idėja parodyti tokį pavyzdinįtrikampes st.altiesėles, kaip liškų respublikų studentais, lenlmą. „Mums būtų gaila jų, stalo, kad jis toks netvirtas. Studenčių, kaip mūsų inteli kambarį yra sveikintina, auklė kad buvo demonstruojama kviečia studentus gyventi tuo labiau, kad atrinkti patys gentijos atstovių, rankdarbių Geras dalykas satyra, tik paroda užsitarnavo to, kad bū janti. Bet pagal šį parodoje parodoje. Žydinti gėlė taip pat Maskvos festivalio nuotaiko- geriausieji, bet mes rasime ir reikia mokėti veikti „švirkš mis, dar rimčiau dirbti 1957 kitų išsamiai išanalizuota, išskir įrengtą kambarį galima stu geriau dera stalo viduryje, o ”. Aštrų, reikalingą žodį tu”. Daugiau konkrečios, es tų metais. ti estetiški darbai nuo blogo dentes suklaidinti ir padaryti rėmeliams su nuotrauka vieta minės kritikos. Smulkmenoms galima pasakyti patiems šo joms įtakos netinkama linkme. ant viršutinės etažerės lenty skonio darbų. Kaip naujametiniam sien- kėjams į akis. Nenori, — bus antraeilį dėmesį! Geresnių Gražiu ir skoningai įrengtu nos. laikraščiui tas straipsnis para- naujų. . . Būkite medikais! karikatūrų, aštresnio sąmo Parodoje buvo nemaža me- kambariu galima vadinti tik Kambario sienas geriau Linkėjimų skyrelis nelabai jaus, draugai medikai! niškų rankdarbių, bet pasitai- tokį, kuriame viskas yra savo puošti įrėmintomis, įžymių Sytas nuotaikingai, lengvai. Br. Jagminas kė ir gan žemo estetinio lygio vietoje ir atitinka savo paskir dailininkų darbų geromis re Kuo pasigirs! per Naujus me- pavykęs. Galima buvo origidarbų, nežiūrint tobulo tech tį. Taip pav., minkštasuolis yra produkcijomis negu siuvinė ninio atlikimo. Dažnai rank skirtas patogiam sėdėjimui, tais banalia tematika siuvi darbių meninę vertę žemina poilsiui. Pagalvėlės čia yra niais. Jeigu jau kabinamas netinkamai parinkti raštai ir pageidautinos, nes jos padeda siuvinėtas paveikslas, tai jis temos, bei audinių, ant kurių patogiau atsisėsti, tarnauja turi būti įrėmintas į tinkamus, III buvo siuvinėjama, spalva. (Tai atsirėmimul. Bet jokios stal ramius, saikingai gražintus ar Paskutiniame Istorijos-filoGrįžkime vis dėl to prie J. ji yra nepatekinta, būtinai turi pagrindinė prekybinio tinklo tiesėlės, kad jos ir kaip gra ba visiškai lygius rėmelius. logijos fakulteto sienlaikraščio Tumelio.Ko gi jaunasis poetas žmogų nusmukdyt1 kaltė, kadangi parduodami to žiai būtų atliktos, neprivalo Ant juodos spalvos audinio Mes, mūsų epochos eilinis kie neestetiški piešiniai, bei būti ant jos dedamos, nei ta- išsiūti raštai, gėlės ar pelsažai „Už tarybinį mokslą” numery- prislėgtas, kas traumavo jo jauje perspausdinti I kurso litua ną jautrią sielą? Pirmiausia, žmogus jau seniai Išsilaužė xš literatūros stoka tuo klausi keliai kabinami ant atramos. dvelkia miesčioniškumu ir ne nistų leidžiamo žurnalo „Žings žinoma, Iškyla tam tikri visuo- asmeninės laimės šarvų. Mūsų mu). Manau, studentės norėtų Taip pat staltiesėlėm ne vieta sugebėjimu derinti vieno įren niai” kai kurie eilėraščiai. Apie meniniai motyvai, dominuoją žmogus turi plačius visuomeni išgirsti ne tik bendro pobūdžio kabėti ant lovų galų. Metali gimo elemento su kitu ar su vieną jų ir norėčiau čia pa kiekvieno žmogaus gyvenime. nius interesus, turi daug, labai pagyrimų jų rankdarbių at niai lovų galai privalo būti kambario aplinka. Jie grubiai kalbėti, juo labiau, kad sien- Mano manymu, . . .prieštaravimų daug šaltinių semtis džiaugsmo žvilgiu, bet ir norėtų, kad joms uždengti užvalkalu, kuris deng atšoka nuo šviesiai dažytų sie laikraščio redakcija juos iš- tarp poeto siekimų ir mūsų tik- sau. Tie šaltiniai neišsenkami būtų nurodyta, kaip galima tų juos iš abiejų pusių ir būtų nų, nuo kambario baldų socialinėje, nei ir jie sutinkami kiekviename skoninglau papuošti savo kam suderintas spalva su lovos ap- ir įneša į kambario įrengimą spausdino ginčo tvarka. Beje, rovės nei redakcija net formaliai pabrė nacionalinėje plotmėje nėra. mūsų puikios socialistinės tik barius. dangalu. Pagalvėlės ant lovos disharmoniją. žia savo nepritarimą ir ginčo Tai atsispindi eilėraštyje, tai rovės žingsnyje. Argi mes ne Pirmiausia, studenčių ranktaip pat daug estetiškiau atro Kambariui jaukumo, links poziciją — įžeidžiančiai, tarsi pagaliau, diktuoja objektyvus sidžiaugiame savo darbo rezul darbių parodą lankant, nesi do baltos, siuvinėtos baltai, ■nekrologus, tuos eilėraščius priėjimas prie poeto asmeny- tatais, argi mes nesidžiaugia- matė kokios tautybės merginos bet ne spalvotai. Lova nepri mumo priduoda geltonos, juodai įrėminusi. tuos darbus atliko. Parodos valo kreipti į save dėmesio. oranžinės, melsvos, raudonos Tačiau ne apie redakcijos eksponatai savo tematika, mo Spalvingai siuvinėtos pagal ir šviesiai žalios spalvos. To* * „Už tarybinį mokslą” poziciją tyvais buvo labai internacio vėlės tinka minkštasuoliui, ku naliniąi kambarį reikia išlai čia reikia kalbėti. Juk sienlaik nalus. Kur-ne-kur tik rasda- ris paprastai yra aptrauktas Nuošaly nesinori man likti. raštyje dažnai pasirodo įvairių Kol širdis dar pajėgia plakti — vai lietuviškais motyvais siu lygiu spalvotu arba raštuotu kyti dviejų, trijų spalvų ga eilėraščių, kartais net pesimis Aš žvalgaus lyg Jūreivis nuo blikties vinių ir'tie motyvai dažnai audiniu. Staltiesės gali būti moje. Spalvos turi viena su Pro tirštą rūką ir naktį. tinių,menkaverčių kaip savo būdavo silpnai sukomponuoti. naudojamos tik pagal jų pa kita gerai derėti ir tikti prie idėjiniu- turiniu, taip ir savo Ir jaučiu ne pavasarį — rudenį O daugumoj rankdarbius atli skirtį, t. y. ant suolo, po gė sienų ir baldų spalvos. forma, įrodančių redakcijos ne Be žiedų, be šviesos, be meilės, — ko kaip tik lietuvės-mergaitės, lėm, po pelenine, po statulė Gal todėl ne be reikalo liūdnos, Tokios yra bendros, trum reiklumą ir nepakankamai kurios turi taip turtingas tra lėm ir pan., tam, kad apsaugoti Kaip gyvenimas mano eilės. aukštą literatūrinį skonį. pai suglaustos, mano pastabos dicijas mūsų tautinėje dailėje. J. TUMELIS Dėmesį patraukia T. Tume Kokie gražūs, originalūs ir baldą nuo įdrėskimų, sudrėki- apie studenčių rankdarbių pa lio eilėraštis, parašytas gabia, garsūs net toli už mūsų res nimo, apnaikinimo. Takelių rodą. Kelių studenčių gražūs talentinga, pasakyčiau, ranka. bės, jo biografijos, jo patirtų me, pastebėję kiekvieną, kad publikos ribų lietuviški audi vieta — ant stalų, indaujos, darbai atkreipė mano dėmesį, Jeigu ir galima būtų paieško išgyvenimų vidurinėje mokyk ir nedidelį, musų visos visuo niai, prijuostės, juostos ir ti kokių nors priekaištų for loje ir čia, universitete, vieno menės laimėjimą, žingsnį pir skrynių raštai! Kiti kraštai jais tualetinio stalelio, bet jie ne bet tik viena pavardė liko at mai, tai jie tiek nežymūs ir ne semestro laikotarpyje .Aš turiu myn. grožisi ir leidžia specialius dedami ant rašomųjų stalų ar mintyje. Tai stud. Jonikaitės reikšmingi. kad aptarti juos teisę šitai teigti, nes pažįstu Tačiau asmeninė laimė persi leidinius apie lietuvių tauto kito kokio baldo. Netikslingas EI. Jos visi darbai rodė įgimtą čia būtų tik nedraugiškas, be J. Tumelį seniai: atvykome į pynusi su mūsų visuomeniniu dailę, o mūsų mergaitės ant staltiesėlių nuleidimas nuo gerą skonį, aukštą estetinį pa reikalingas priekabių ieškoji universitetą iš vieno rajono, gyvenimu, ir dėl to mes už to pagalvėlių, kilimėlių, siuvinėja knygų etažėrės lentynų, nes mas. esame, mano manymu, geri kią meilę, gerą ir stiprią, kuri ryškias, grubiom spalvom ro trukdo knygų išėmimui, o ir jautimą ir žavėjo savo darbų O vis dėlto eilėraštis vertas draugai, dažnai atvirai, nuo padeda gyventi, dirbti, kovoti žes, aguonas, liūtus, peisažus ypatingai geru, kruopščiu ir rimtų priekaištų. Atkreipkime širdžiai, beveik iki išnaktų ir nugalėti kiekvieną kliūtį, ku su žąsytėmis ir gulbėmis. Dar matomos gražios, spalvingos menišku atlikimu. Maišinės dėmesį į paskutinę eilutę. Juk prasišnekame, prasiginčijame, rią užtinki savo kelyje. gi kartais tarp rožių patalpina knygų nugarėlės bei viršeliai drobės panaudojimas kilimo O j. Tumelis apdainuoja kačiukus, šunyčius! joje jaunasis poetas tarsi išsako „Tauro" bendrabutyje, skaito tik gražina kambarį. Jeigu siuvinėjimui ir jo spalvos or savo pažiūrą į visas jo anks me vienas kito literatūrinius liūdesį, tegul ir talentingai, (Be abejo, jeigu mergaitės čiau parašytas eiles. Tai, ma bandymus juodžiausiuose (la bet vis dėlto dirbtinai, nes juk galėtų prekyboje gauti gražių, knygos būtų senos, paplyšu- ganiškas sujungimas su rašto no manymu, jo pobrūkšninė biausiai subraukytuose) rank jis niekad dar dėl savo jaunu lietuviškais motyvais rank sios,, negražiai atrodančios, spalvomis (spalvos gerai sude mo tikros meilės jausmo neper darbiams raštų, manau, juos kurias norima uždengti, tai rintos, kultūringos), turėtų bū eilutė poetinėje sąskaitoje. Ir raščiuose. skamba ji liūdnai, liūdnai. Atseit, J. Tumelis rašo as gyveno, o jei ir stebėjo iš ša mieliau siuvinėtų negu aukš tada geriau nuleisti nuo vir ti sektinu pavyzdžiu kitų mer Iš kur tas eilių skausmas, menine tema, labai reikalinga lies tikrą gyvenimo dramą, čiau išvardintas smulkiai mies šaus užuolaidėlę ar tai iš de ginų tarpe. tas Juodų juodžiausias pesi mūsų literatūrai ir lygiateise tai jos nesuprato taip giliai, čioniškas temas). koratyvinio audinio ar iš spal mizmas, taip apibendrintai iš joje. Ir ateities visuomenėje, kad galėtų tai išsakyti eilėmis. Dali. Taip pat negalima girti pa vingo, gražaus raštuoto kartū Iš ko gi tąsyk tokie liūdni rodoje gautas iš J. Tumelio lyros? kurioje bus išspręstos visos vi įrengto pavyzdinio S. Urbonavičiūtė-Subačiuvienė Prieš atsakant į šį klausimą, suomenės problemos, bus lai motyvai? Ar tik jie nebus at kambario. Jis nėra no. Tai būtų geriau, negu nuo reikia apskritai pakalbėti apie mingų ir nelaimingų asmeninia pūsti iš didžiosios literatūros? mergaitės neJ skoningas, nei saikingas. kiekvienos lentynos nuleisti Ar tik ne tasai didis sielvar liūdnas gaidas, kartais pra me gyvenime žmonių. Meilės Už redaktorių skambančias mūsų laikais kaip problema, sena kaip žmonija, tas vyresniųjų, tikrai didžių Z. KONDRATAS didžiojoje literatūroje, taip ir egzistuos tol, kol egzistuos pa poetų, turėjusių dėl ko sielotis, pamėgdžiojimas? Ar tik tai ne pradedančiųjų draugų literatū ti žmonija. Užsisakykite Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko bus mados dalykas? Jei jau riniuose bandymuose sieninė vardo universiteto daugiatlražinį laikraštį Galima spėti, kad J. Tumelio poetas, tai ir sielvartas būti je bei rankraštinėje — savi veiklinėje spaudoje. Mano iš liūdesys, jo lyros minoriniai nas! Manau, kad J. Tumelis, taip meniškai, subtiliai rimtai susimąstęs dėl savo ta manymu, tai rašytojo (didžio tonai, ar mažo, seno ar pradedančio išgauti, yra karti stebėto (o gal riamo sielvarto „asmenine te išgyvento) nusivylimo meilė ma”, būtų priverstas prisipa jo) vidinio nepasitenkinimo iš ir skundas. Jeigu šis spėjimas žinti klajojęs svetimose litera dava. Rašytojas turi būti be je galo jautrios sielos, kitaip jis yra teisingas, tai reikia pasa tūrinėse svajose. O tai, kas kyti karčius tiesos žodžius mie svetima tavo lyroje, o poete, pavirsta raštininku. Ir jeigu ši lajam „zemliokui” J. Tumellui. tai falšyvai, dirbtinai skamba, VAI į{yį <;:C <-NIVi-AžUNG Z jautri siela yra ko nors trau fAU E ii >~ RKA M ĄŠ , tai kenkia tau ir tavo talentui. muota, jeigu ją kas nors sle Tikrai kilniausios žmogiškos >. S Ab :o bJiJSSSį[.•> JS4 <t Mes visi labai džiaugtumė gia, tai net ir linksmiausieji, prigimties šaukimas yra tikrodžiaugsmą kelią gyvenimo reiš- ji, vienintelė, neabejotina mei- mės, jeigu J. Tumelis ateityje Prenumeratos kaina iki semestro pabaigos 3 rub. kiniai negali būti atkurti švie lė. Nepatenkinta tokia meilė pasistengtų išgauti iš savo ly 10 kap. siomis spalvomis. Tai visiems gali silpnesnės valios žmogų ros auksinių stygų tikrus gar Studentai užsisako laikraštį per fakultetų komjauni žinomos tiesos ir plačiau čia privesti prie katastrofos. Aš, sus, atliepiančius jo sielos gar mo biurus, dėstytojų prenumeratą priima redakcija. ties jomis sustoti bereikalingas žinoma, nesiruošiu čia tvirtin sams, o ne ieškoti jiems aido Z. Cėsna dalykas. ti, kad tikrai stipri meilė, jei sielos šešėliuose.
Apie rankdarbius ir kambario įrengimą
Iš tikros sielos, o ne iš ios šešėliu
|
ĮpfcNTftS
LV 00334
Redakcijos adresas:
Vilnius; Stuokos-Gucevičiaus g. Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
Užs. Nr. 61.