KĄ PARODE POLITINĖS EKONOMIJOS EGZAMINAS *
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS)
♦
MŪSŲ KOMJAUNUOLIAI *
4-
»
APSAKYMAS „PAVOGTA ŠIRDIS“ *
♦
*
LIETUVOS KINO STUDIJOS OPERATORIUS APIE MŪSŲ „JUBILIATUS“
SESIJA
■ BAIGTA
LINKSMŲ ATOSTOGŲ! ★
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 2(381)
1961 m. sausio mėn. 29 d.
★
Vieni geriau, blogiau Pavaikščiokite kurią nors dieną po themijos fakulteto rūmus. Tuščia. Nėra Įprasto triukšmo, o taip pat ir įpras tų dūmų laboratorijose. Tik prie poros auditorijų studentų būreliai. Kaip gi sekasi chemikams ši sesija? Baigia laikyti aukštosios matematikos egzaminą I t. technologijos spe cialybės studentai. Pirmakursiai, žinoma, susijaudinę daugiau už kitus. Tačiau jaudintis nėra pagrindo. Dėsty tojas P- Girdžius patenkintas jų žiniomis, ypač Audronės Baranauskaitės, Dainoros Sklenikaitės ir kt. Palyginti neblogai pradėjo sesiją ir chemijos specia. lybės pirmakursiai. Aukštosios matematikos barjero ne. perėjo tik vienas jų grupės draugas. Pernai tokių buvo keturi. Po labai rimto ruošimosi gerai Išlaikė nelengvą fizi nės chemijos egzaminą IV k. studentai. Be dvejetų išlai kė politinę ekonomiją abi III kurso grupės. Priešingą re kordą pasiekė Ii kurso technologai — 5 dvejetai flzi. kos egzamine! Kad ateityje būtų geresni rezultatai, noriu pirmakursiams pasakyti, kad reikia dirbti nuo pat pirmųjų sesijos dienų. Negalima veltui praleisti nė vienos dienos. Jeigu taip mokysitės, rezultatus netruksite pamatyti — jie pagirs jus vasaros sesijos metu. O kad kitaip verstis negalima, kai kuriems studentams paaiškėjo jau per šią sesiją. Kaip matome, vieni blogiau, kiti — geriau. Todėl ir atostogos vieniems bus linksmos, o kitiems liūdnesnės.
Tavo atostogos
Uz stalo sėda histologijos-embriologijos egzaminų komisija. Dcentas S. Finkelbrandienė. komisijos pirmininkas K. Katilius, mokslu kandidatas L. L. Steponaitienė ir ir docentas P. Jki i*' ---------7i’ —■ medicinos Imrycrs i Fi <- atidžiai nėxtiri iri ra7i “ Llniim *-**^*ą ■ —• — —. fakulteto —a.— —antrokandidatas ■kurso . « ■ Steponaitienė • - . . .. Tamošaitis klauso —medicinos studentų atsakinėjimų. Labai gerai studentų Dainb. Dainio, Urbo Urbeiio, ”rkštaitės "žinios? įvertintos studentu ir> Ju l>ųv ~ Egzaminų rezultatais patenkinti, — aiškina komisijos pirmininkas drg. K. Studentams tenka palinkėti dar geresnės sėkmės. NUOTRAUKOJE: Docentas S. Finkelbrandienė egzaminuoja Danutę Jurkštaitę.
Draugai studentai!
JŪS JAU BAIGĖTE SESI JĄ IR IŠVYKSTATE ATOS TOGAUTI. VIENI JAS PRA LEISITE NAMUOSE, KITI — EKSKURSIJOSE, KELIO NĖSE. TODĖL SUTIKSITE DAUG NAUJŲ DRAUGŲ, PAMATYSITE DAUG ĮDO MIŲ VIETŲ. REDAKCIJA PRAŠO JŪ G. DIENYS SŲ, SUGRĮŽUS ATGAL Į UNIVERSITETĄ, PARAŠY TI MUMS APIE SAVO KE. LIONĖS, DRAUGUS, SU VI SAIS PASIDALINTI ĮSPŪ DŽIAIS IR MINTIMIS. — Tris gausiu ir nė trupuLAUKIAME LAIŠKŲ. ■tėlio daugiau, — jaudinasi antro kurso lituanistas Algi mantas Junevičius. — Viskas Docentas L. Valkūnas eg susipynė. . . — Tu visada toks, o išlai zaminų lape ties Laimos pa kai egzaminą, žiūrėk, vėl pen varde parašo „labai gerai“, ketas knygutėje, — ramina Taip įvertintos ir A. Junevl. Laima Ciurlytė, o pati nema žiau už Algimantą jaudinasi. čiaus žinios. Antrakursių pirmūnų gretas papildė dar du Lėtai slenka laikas. Nuo studentai. dugniai atsakę į visus antiki nės literatūros bilieto klausi mus, šypsodamiesi palieka auditoriją Česlovas Kalenda, Ireria Marčiulaitytė, Antanas — Bendras Įspūdis — ge Rybelis, Rimantas Skeivys, ras, — pasakoja docentas Kur nesidžiaugsi - žiemos drg. L. Valkūnas. — Studen tai į egzaminą atėjo pasiruo sesija užbaigtą penketais. šę, dalis gerai susipažinę su — Jums linksma, o mums antikos rašytojų veikalais, iš prieš akis ugnis, — nerimau- studijavę papildomą literatū rą. Ateityje mūsų studentai ja Laima Ciurlytė. galės dar geriau įsisavinti ži Nenusiminkit, išlaikysi- nias, nes -klasikinės katedros guodžia atsisveikinda dėstytojai jau baigia ruošti antikinės literatūros chresto mi draugai. matiją, kuri jau sekančiais metais pasirodys knygynuose. Docentas Valkūnas egzami V. VERBUS nuoja Laimą Clurlytę.
Žiemos
pirmunai
w- Tuoj juoj važiuoju namo, namo — asakė Rimantas Skeivys, paT" l^pęs studijų knygelę kišenėM— Pradžiuginsiu tėvukus ’enketais. . .
įi
Kaina 2 kp.
Nepilnu greičiu Maždaug tUh.x„-M x.oci4iaio galima nusakyti įspūdį, kurį padarė EMF buhalterinės ap skaitos specialybės III kurso egzaminas Iš politinės ekono mijos. Jei grupę galima būtų už dėti ant sverto „bloga—gera“, tai tikriausiai ji nusvertų lėkštę „gera“, nors šį persva. ra būtų gana nežymi, žodžiu grupė nepasižymi nei ypatin gu nedrausmingumu, ar nelankomumu, bet tain pat nenašižymi ir tuo taip reikalingu veržimusi pirmyn. O tai pa rodė politinės ekonomijos eg zaminas, kuris šios grupės studentams buvo paskutinis žiemos sesijos egzaminas. Re zultatas: iš 20 laikiusių eg zaminą, du penketai, keturio lika ketvertų ir keturi treje tai. Rezultatus nereikia ap veikti, bet žibant g-iipės ga limybes, nėra kuo džiaugtis. Štai atsakinėja Saparnis, Kecorius, Krasauskas, Venc kus. Vyr. dėstytojas A. Mitrikas egzaminuoja nauju me todu; be bilietų — pokalbio forma. Dėstytojas įsitikina, šie studentai mokėsi, ži no dalyką. Tai gerai atspin di ir dėstytojo bloknotas, pri margintas įvairiausių, tik jam iššifruojamų, ženklų. Šie stu dentai pasisakydavo seminarų metu, „veždavo“ juos. Dėsty žinias Įvertino tojas jų ketvertui, Šių eilių autorius buvo liudininkas, kai dėstytojas norėjo parašyti šiems studentams „labai ge rai“. Bet vis tik iki šito įver tinimo trūko žinių. Ekonomis tai neturėtų pamiršti, kad iie ekonomistai, ir jų specialybės ^Iscinlinu žinios turi būti gi lesnės už kitų specialybių studentų žinias. Bet dažnai ga lima nusivilti, kad kai kurių ekonomistų žinios, pavyzdžiui, iš politinės ekonomijos visai prilygsta arba net neprilygs ta kitų fakultetų studentų po litinės ekonomijos žinojimui. Priežastis aiški, per mažas domė-imąsis savo specialybe, nesekimas ekonominės litera tūros Ir periodikos. Jei III k. buhalteriai būtų pasidomėję politinės ekonomijos klausi mais, tai pažymių „labai ge rai“ būtų gavę ne du, o žymiai daugiau. Tiesa, šioje grupėje yua nemažai gerų sportininkų, kaip Šapaiviis, Venckus, Bozytė, Stankūtė ir kt. Jie daug laiko praleidžia sportuodami. Bet nereiktų pamiršti, kad
s „s mokslui padeda tik tiek, kiek juo naudosimės nor maliai. Vaistų per didelės dozės taip pat prilygsta nuo dams. žodžiu, trečio kurso buhal teriai galėtų pasiekti geres nių rezultatų. Atrodo', grupėje yra sveikos energijos, tik rei kia labiau pasistengti moksle ir ji galėtų būti viena iš pa čių geriausių. Tai štai ką parodė politi nės ekonomijos egzaminas. ApJe visa tai grupė turėtų pakalbėti susirinkime, suva žiavę po atostogų, karštai pa diskutuoti, ką nors nutarti. O paskui, kontroliuojant, pa vyzdžiui, komjaunimo organi zacijai, stengtis įdiegti tas mintis kasdieniniame moksle. Taip, komjaunimo organi zacija grupėje silpnokai dir ba, matyt, neatlieka savo pa grindinio uždavinio. Būtų gera, kad šis signalas būtų akstinas pradėti dirbti geriau. S. RAZMA
Labai ąerai Taip galima pasakyti apie Algio Berželionio — antro kurso žurnalisto — žiemos sesiją. Jis Universitete jau trečią sesiją laiko be trejetų. Jo draugai, kurie gerai pa. žįstą Algį, žino, kaip kruopš čiai ir sąžiningai jis ruošia si kiekvienam egzaminui. To dėl ir rtenuostabu, kad žinios visada gerai Įvertinamos. Maža to. Beržielionis labai geras draugas, nuoširdus, jautrus. Grupė jį išsirinko sa vo proforgu. Tikimės, kad Algis ir se kančias sesijas Universitete įveiks taip pat sėkmingai. A. Bakutis X $
c
$
Kaip ir per kiekvienas žiemos atostogas, šiais me tais geriausi komjaunuo liai ir komjaunimo aktyvas išvyks į Maskvą, Kišiniovą, Tartu, Lvovą, Minską, Rygą. Ten jų laukia drau gai, įdomūs susitikimai. Daugiausia studentų ato stogas praleis savo gim tuosiuose kolūkiuose, mies tuose, miesteliuose. Kaip gi tu galvoji pra leisti savo laiką gimtinėje? Tu gausi nukreipimą į sa vo rajono komjaunimo ko mitetą visuomeniniam dar bui. Tu skaitysi paskaitas, padėsi kolūkio jaunimui oragnizuoti vakarus, įdo mius komjaunimo susirin kimus, sporto varžybas. Tik tokios atostogos bus įdomios, naudingos. . . Nepaslaptis, kad dar at siranda tokių studentų, už kurių atostogas tenka rau donuoti mums visiems. Kartais vietoj gerų atsilie pimų gauname labai blo gus, kuriuose pranešama aplte mūsų studentų gir tuokliavimą, muštynes. .. Yra ir tokių, kurie parva žiavę į savo gimtąjį kaimą dedasi išpuikėliais, gerais madų žinovais, moderniš kais šokėjais ir t. t. Dažnllausial tie žmonės Universitete — patys žymiausi „veikėjai“, kelis kartus laikantieji įss kai tas ir egzaminus, žo džiu, patys „varginglausleji". O kodėl mums nepasldcmėti kaip gyvena mūsų tėvai kolūkiečiai, kaip jie dirba, kas gero kolūkyje ar gamykloje, ir kas blogo? Tai padaryti mūsų parei ga. Ir ne tik stebėti, o ak tyviai veikti. Apie gerus ir blogus dalykus mes ga lime parašyti į spaudą, pranešti visuomeninėms or ganizacijoms, padėti paša linti juos. Daug iš mūsų tikisi ypiač kaimo jaunimas, kol ūkiečiai. Ir todėl kiekviena paskaityta paskaita, kiek vienas nuoširdus pasikal bėjimas bus naudingas tiek jiems, tiek ir mums. O grįžus iš atostogų, ne reikia vėl užsidaryti. AtvyK.lne į studentų vakarus, pasilinksminimus ir pasida linkime Įspūdžals, minti mis, nes kur bevažiuotum, ką beveiktum — šiandie ninis gyvenimas teikia daugybę įspūdžių. Tik rei kia juos norėti matyti ir jausti Atostogos neilgos, todėl ir praleiskime jas kuo nau dingiau. P. VAITKEVIČIUS IFF komjaunimo k-to sekretorius
Svf/K/ ATVYK^i °
Viena žiemos sesija pasibaigė, bet mūsų Unlverslte. tas neištuštėjo. Visur, kur tik mes šiandien beužeitum — tiek į auditorijas, tiek Į skaityklas, tiek į bendrabu čius — rasime daug studentų-neakivaizdininkų. Ir vėl pajusime tą darbo nuotaiką, kuri buvo prieš kelias die nas, išgirsime tuos pačius rūpesčius, kuriuos neseniai pat^s pergyvenome. Taip, neakivaizdininkams dabar karštos dienos. Todėl linkime, kaip sako studentai, įveikti egzaminus.
GYVUOK,'KLESTĖK, ŠAUNUSIS KOMJAUNIME! Sausio 29 d. sukanka 42 metai, kai buvo ?' įkurta Lietuvos Komunistinio Jaunimo | Sąjunga
Komjaunimo
Pirmosios komjaunimo kuo pelės Lietuvoje ėmė kurtis 1918 metų pabaigoje. Rusijos Komunistinės Jaunimo Sąjun gos pirmame suvažiavime, įvy kusiame 1918 metų spalio 29 —lapkričio 4 d. d., Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusi jos jaunimo atstovai specla. ii ame pasitarime nutarė ko munistinio jaunimo organiza cijas steigti vokiečių okupo-, tuoje teritorijoje. EFF trečio kurso komjau nuolė Valerija Lašaltė minu tėlei susimasto. Ta vakara ii ruošė medžiagą eiliniam SMD biuleteniui. Juk Valerija jo redaktorė ir norisi, kad biu letenis išeitų įdomus ir nau dingas. i-asaitė noriai dalyvauja ir kitame visuomeniniame darredkolegijos narys, atostogų be. Ji , .Tarybinio ekonomisto“ metu darbo' žmonėms skaitys
mas bendrabučio laiptais. Nejučio mis prisiminiau tolimą šiaurę, ka reivišką gyveni mą. Rodos, ir da bar matau jo rim tą veidą, aštrų akių žvilgsnį, ro dos, girdžiu dali nio vado jam ta riamus padėkos žodžius už sąži ningą savo pilie tinių pareigų atli kimą, už aktyvų dalyvavimą savi veikloje. Kambaryje gir dis švelni, prislo pinta melodija, Tai Rimantas gi tara skambina. Jo muziką bet kur pažinčiau. Vidutarnaudagiris,
Išlaisvinus Vilnių iš lenkų legionierių, paskelbus Tarybų valdžią Lietuvoje, komjauni mo eilės sparčiai auga. 1919 metų pradžioje Vilniuje buvo Jau apie 200 komjaunuolių. Tų pačių metų sausio 29 d. įvyko Lietuvos Komunistinės Jaunimo Sąjungos Vilniaus komiteto posėdis, kuriame bu. vo išrinktas LKJS Centro biu ras. Ši data ir yra laikoma Lietuvos komjaunimo Įkūrimo diena. Greit pasirodė lietuvių kalba LKJS įstatai Irprogra. ma, imta skubiai ruoštis pir-
D. KRAPAVICIUS Lietuvos LKJS CK propagandos-agitacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas majam LKJS suvažiavimui. Tačiau 1919 metų vasario mė nesį Tarybų Lietuvos ir Bal tarusijos komjaunimo organi. zacijos buvo sujungtos, ir klausimas dėl pirmojo LKJS suvažiavimo atpuolė. 1919 metais kovo 11d. buvo pradė tas leisti Lietuvos ir Baltaru sijos KJS Centro Komiteto organas savaitraštis ,,Raudo nasis jaunimas“.
$ Į tave žvelgia akys, geros, \ nuoširdžios. Žinoma, ne nž Lietuvos Komunistinė Jaux jas gamtos fakulteto trenimo Sąjunga, vėliau — Lle-<tuvos ir Baltarusijos Komu-^čio kurso komjaunuoliai išrin nistinė Jaunimo Sąjunga n u-5 ko Aušrą Kviklytę savo sek ėjo šlovingą revoliucinės ko- 5 retoriUmi. Aušra stropiai mo vos kelią, buvo ištikimas Ko-j Ješko darbo for munistų partijos pagalblnin-^ ’ kas už Tarybų valdžios suku.5 rimą Lietuvoje. Šiandien daugiatūkstantinis $ Tarybų Lietuvos komjaunuo- $ lių būrys yra jaunimo auklė- i to jas ir vadovas, pirmasis $ Komunistų partijos pagalbi- x ninkas kuriant komunistinę vi suomenę.
Jaunvstei tl
Antanas VAIČIULIS
Tu skrieji virš žydinčių sodų Ten dirvos, aksomu žvilga Ir man tavo kelias atrodo Nutįsusi saulėn vaga. Pavasaris, ledą sutirpdęs Atradimu savo veržliu. Ar gali nerimstančios širdys Ieškot pramintų kelių?
Gimtinėje laimė pražydo, O tu ją širdy brandini. Mes paukščiams sparnų nepavydim Jaunystės sparnai tvirtesni!
susitikimo po atostogų pelnytos pagar bos susilaukė tei sės mokslų fakul teto ketvirto kur so studentas Vy tas Urbonas. Jis geras komjaunuo lis, kurso komjau nimo biuro narys, veikliausias valstybės ir teisės teorijos bei istorijos būrelio narys. Urbonas žen
gia ir mokslo pir mūnų gretose. Še šis žiemos sesijos egzaminus jis iš laikė vien labai gerais pažymiais. — Urbonas — žmogus turįs di delę erudiciją, — taip apibūdino jaunuolį būrelio vadovas docentas Domaševičius.
Česlovas KALENDA
RIMANTAS — Egzaminus baigiam sėkmin gai, — užkalbin tas atsako Medi cinos fakulteto komjaunimo ko miteto sekretorius Ignas Astrauskai — atostogos bus linksmos. Galima tik pasidžiaugti studentu Vidugi riu. . . — Rimantu, — įsiteripau neiš kentęs. — Tuo pačiu, čio bendrabučio keturioll k t a m e kambaryje gyve na. tai „Nejaugi tu, Rimantai, ne jaugi vėl mus ke liai suvedė“, — galvojau lipdą.
Šlovinga sukaktis
Tu bundančiai žemei pamoji Vylingu gegužio šypsniu. Jaunystė, sakyk, neramioji, Gal paukščiams pavydi sparnų?
Pereitų metų rudenį Istori jos-filologijos fakulteto kom jaunuoliai savo vadovu išsi rinko trečio kurso lituanistą Petrą Vaitkevičių. Jis buvo mėgiamas draugų už savo ne išsenkamą energiją, draugiš. kurną, už tą komjaunuolišką ugnelę, kuri negesdama ru seno jame. Šiandien mes sakome, kad Petras draugų neapvylė. Fa kulteto komjaunimo organiza cija auga, plečiasi, ieško nau jų dar įdomesnių darbo for mų. Lieka tad palinkėti ir to liau taip dirbti, eiti koja ko jon su fakulteto gyvenimu.
Mini geru žodžiu
V
Pirmoji jaunystė jau baigias, Jau laikas gyventi ramiau, O aš vis blaškausi apsvaigęs, Kur eiti, ką veikti — nežinau. ..
mas Armijoje, ne-į Ar vienas palaukėj klajoju, praleisdavo nė Kalbuos su motule gamta, vienos laisvos va Ar pievų platybėj svajoju, — landėlės, nepalie Širdis ateitim užimta... tęs gitaros stygų. — Kalnas su Daug griebta ir daug kas daryta, kalnu sueina, o ( Tačiau negiliai, nerimtai... žmonės — visa Todėl kankinuosi kas rytą: da, — šypsosi Ri Ką duosiu aš žemei gimtai? — mantas. — Nė nepamačiau, kaip) prabėgo treji me-j TU dain ą neramią, ar mintį, Ar karštąjį trasą delnų... tai. Grįžau iš ar- J Paliauki, jaunyste, kankinti: mijos, įstojau į 4š trokštu tik darbo dienų. Universitetą ir jau 1 trečią kursą persiritau. Studi- ( narni, kunigų laiminami res j uojam, mok om ės, ( 944 metų rudenį buvo publikos kai kuriuose rajonuo gyventi, dirbti, o / atkurtas hitlerinių oku se siautėjo banditai. dabar, taip sa pantų uždarytas Kauno 1946 m. rudenį universite kant, pedagoginę pertraukėlę pada universitetas. Jame vėl pra to komjaunimo organizacijos dėjo veikti komjaunimo orga sekretoriumi buvo išrinktas riau. . . Knygos, užra nizacija, kurios sekretoriumi komunistas J. Inčiūra, tuo šai. auditorijos, ( buvo V. Žukauskas (tuometi metu tik ką baigęs parengia laborat o r i j o s . nio technikos fakulteto stu mąjį skyrių ir įstojęs į tech nologijos fakultetą. Man teko Siauras šis ratas dentas). komjaunuoliui Vi Komjaunimo organizacijos eiti sekretoriaus pavaduotojo dugiriui. Vasaros veikla ypač pagyvėjo nuo pareigas, o medicinos fakulmetu Rimantą ga 1945 metų rudens, kada uni lėjai sutikti be- versiteto partorgu buvo iš. talkininkau j a n t rinktas V. Kuzminskis. Savo kolūkiečiams , patarimais jis daug padėjo Šiandieną jis ak mūsų fakuteto komjaunuo tyviausias pagar liams. Nuolat palaikėme glau sėjusio fakulteto/ džius ryšius ir bendradarbia. estradinio okrest.) vome su komunistu J. Parna- teto komjaunimo organizaci ro dalyvis, bend-f rausku, kuris pradžioje buvo jos sekretoriumi buvo išrink A. Maštatas. Tais metais rabučio gyvento- j vyr. dėstytoju, o vėliau ilgą tas laiką ėjo Medicinos fakulteto komjaunuolių gretos žymiai jai jį išrinko ta prodekano pareigas. Partor padidėjo. Pradėjo studijuoti rybos pirmininku. gui V. Kuzminskiui pasiūlius, komjaunuoliai A. Urbonas, Suspėja Riman 1945 m. rudenį buvo sudary L. Chamanskaitė, K. Platair kiti. Į komjaunimą Įs. tas susidoroti ir tas komjaunuolių politinio kis tojo IV kurso studentas S. su histologijos- lavinimosi ratelis, kuriame Daktarai ičius, vėliau aktyviai embriologijos ka buvo aktyviai diskutuojama dirbęs fakulteto profkomi. tete. tedros preparato įvairiais klausimais. Mūsų darbe gausu buvo ir 1946 metais į medicinos riaus pareigomis. Džiugu susitik sunkumų, susijusių su tuo fakultetą buvo priimta dau ti su tokiu drau metu aštria klasine kova, kuri giau kaip 200 studentų. Dau gu, tvirtai pa pasireiškė įvairiomis formo- guma jų per šešerius studijų spausti ranką, pa 1«mis. Buvo, be abejo, tuometi. metus ne tik gerai mokėsi, bet ir aktyviai dalyvavo vi sikalbėti, pasvajo- nių studentų tarpe ir tokių, suomeniniame darbe. Iš šios t i api e ateities kuriems nepatiko tarybinės laidos paminėtini buvę kom santvarkos stiprėjimas. Buvu jaunuoliai draugai Dldžionls, darbus. V. Verbus sių buržuazinių veikėjų skati. Nadieždinas, Ostrauskas, Pla-
1
įmų. Štai rugsėjo mėnesį tre čiakursiai talkininkavo Anykš čių rajono „Ąžuolo“ kolūky ^je. Tarp kolūkiečių ir studeu5 tų užsimezgė nuoširdi drau$ gystė. $ — Ar negalėtumėte įrengti $ foto vitrinos, juk iš kolūkie čių ir mūsų gyvenimo, darbo. x turime nemažai nuotraukų. $ — pasiūlė kažkas susirinkimo 5 metu. $ — Suruošklme koncertą ii, $ nuvykime į svečius, — para$ gino sekretorė. x Komjaunuoliai sutiko. Tal[ $ trečiakursiai organizavo išvy s ką į „Ąžuolo“ kolūkį, kol J ūkiečiams paskaitė paskaita į parodė Įdomią meninę prod < ramą, padovanojo foto vltr' t ną. $ Ir šiandieną ąžuoliečiai pr! ; simena energingą sekretor x Aušrą Kviklytę. Visus treči ; kurso biologus, prisimena 1 i geru žodžiu mini. O studei 5 tai — džiaugiasi išradinga veiklia savo kurso drauge.
tūkis, Rauba. Vasiliauskas ir kiti, kurie šiandien, būdami TSKP nariais, aktyviai daly vauja komunistinės visuome nės statyboje. Negalima užmiršti, kad pokario metų komjaunuoliai ypač daug dirbo ir už uni versiteto ribų — aktyviai da lyvaudavo rinkiminėse kam panijose, ruošdavo pranešimus
BRENDIMAS mokyklose, įmonėse. 1948 metais mūsų’ fakulte to komjaunimo organizacija jau buvo gana gausi, Tais metais įvyko konferencija ideologiniais klausimais, ku. rioje dalyvavo ne tik komjau. nuollai, bet ir nesąjunginis jaunimas. Šioje konferencijo je aš skaičiau pranešimą apie buržuazinių nacionalistų poli tikos antiliaudinę esmę. Tai buvo vienas paskutiniųjų komjaunuoliškų įpareigojimų, nes neužilgo buvau priimtas į -Komunistų partijos narius. Prisimenu, tuo metu medi cinos fakulteto sienlaikraštyje išspausdintą straipsnį labai trumpu pavadinimu — ,,LO
žls“. Straipsnio autorius di A. Jurgutis rašė, kad mūs studentijoje įvyko lūžis greit bus visiškai nugalėt pasyvumas Taip, vyko lemi mas lūžis. Komjaunuolių gr tos sparčiai augo, o buržu žinių nacionalistų viltys p traukti į savo pusę studenti galutinai sužlugo. Kai 1950 metų pabaigo Medicinos fakulteto bazė kūrėsi Kauno Medicinos i stitutas, komjaunuoliių Ji buvo šimtai. Iš nedidelėj gi pelės per keletą metų išau gausi komjaunimo organi: cija. Ir reikia nepamiršti, k tuo metu respublikoje kla' kova dar pasireiškė įvairioi formomis, bet studentija . drąsiai ir galutinai buvo sukusi į tą kelią, kuriuo i gė darbo liaudis, Komuni partijos vadovaujama. Šiandien mūsų instit priskaičiuojama apie pusan tūkstančio komjaunuolių. 1 reikia tik didžiuotis. Bet maža — visiems reikia ak viau dalyvauti visuomenių veikloje, niekad neužmii komjaunuolio pareigų. J. MAŽYLIS Sutr. perspausdinta iš * „Tarybinis medikas“.
— O feal pabandyti įrodyti, — O paskui užėjo karas, tis. Bet didžiausia tėvų nelalVienoje kupė buvome ketulese. Prie lango sėdėjo apkū a? — Lyg atsikirsdamas tarė — atsidusdamas kalbėjo se mė, kai vaikai jiems spiaudo nukas. — Visi žmonės rausia į veidą. Tai skaudžiau už iki ius, vidutinio amžiaus, dėvįs senukas. [odine striuke keleivis. Jis bu Truputėlį pagalvojęs pridū si urvus, kad tik giliau Į tą baltumo įkaitintą akėtvirbalį. žemę įlįstų. Va, ir aš išsika O kraujas tada užverda, kaip ko įnikęs į laikraštį ir apsi rė: — Tik, kažin ar verta, Ilga siau duobę, išsikasiau, pašlai vanduo nuo šerdešnyko. Pa žvalgydavo tik labai retai, kai tėje, o pasirodo.. . sau išsi galvoji nejučiomis, kad tu kias nors iš praeinančių jį už istorija. kasiau, — jau virpančiu balsu jiems duoną. . . duoną, o jie — Papasakokite! kliudydavo. Vyriškis taip susi tęsė senukas. — Netekau sa tau. . . akmenį. .. — Papasakokite! raukdavo, tartum jam geltų Tai pasakęs, senukas išsi Senukas tik dabar nusime- vo Monikutės. Nuskynė ją, dantį. Greta musų gūrojo mažutė, tė ryšulėlį nuo peties ir pasi dailią rūtelę, kulipka. Tegul traukė skepetaitę Ir nusišluos guvi senutė. Ji be paliovos dėjo jį tarp kojų. Pasitrau jai viešpats amžiną atilsį do tė kaktą. — Duktė jau seniai išsklei mezgė pirštinę ir visą laiką kęs lazdą arčiau savęs, pasi vanoja. — senukas atsilošė ir, padaręs kryžių ant krūti dė sparnus. Baigė mokslus, iš rėmė ant jos. dusliai kosčiojo. — Ilga istorija, mielieji! nės, tęsė toliau. — Palikau tekėjo. . . Senoji tėvų gūžta Priešais mane, ant suolo įsitaisė kariškai apsirengęs, Likimas mums, atėjusiems i aš vienas ąžuolas vidury lau dar vienu sumažėjo... Gyvena atviro veido atletas, matyt, iš šį margą svietą, nėra žino ko su dviem jaunom atžalom dabar, kaip ten, palatvėj, prie — Aš tai tamstos vietoje rubežiaus. Žmones gydo. Tik karinės tarnybos grįžtąs vai mas. Vieni gimstame po lai minga žvaigžde, o kiti — ne. būčiau naują pačią „ . .parsive- seniai, gal jau meteliai bus, kinas. Užmiršo Kelionėje, aplamai, žmonės Nežinau, po kokia žvaigžde aš dęs. . . Tai ir apskalbs, ir val laiško nebeparašo. greitai įsišneka, greitai susi gimiau. Jėgos turėjau, — ir gyt padarys, —- pasigirdo bal seną tėvą... — O sūnus? Sūnus kur? — pažįsta. Taip ir šį kartą: aš senuko pirštai tvirtai sugniau sas prie lango. — Matot, brangieji, būna paklausė kareivis, įsmeigda tuoj sužinojau, kad senutei — žė lazdos kotą. — į tėvą aš į Rygą, kariškiui — į Joniš nusldaviau. Tačiau ant vieno žmonių, lyg tie vieniši gulbi mas savo aštrų akių žvilgsnį kį, o jie sužinojo, kad man — daikto buvau biednas: va, po nai, jeigu jau porininkė žuvo, į senuką. — Sūnus, klausiate? Sūnus pierių, anot tamstų, raštais sykį jau išsiskyrė, tai sunku į Linkaičius. Vienoje stotelėje, gerai ne vadinamų, negavau paragauti. tuos besuporluoti. Kitas, gal taip pat baigė kademiją. Prie pamenu kurioje, įlipo naujas O jų mano širdis troško. .., ir būtų galėjęs, — ne purios žemelės labiau linko. keletą metelių keleivis. Kaip jis atsirado ku — palingavo galva senukas. tvirtai ištarė senelis, ir, visu Gyvenome pe, nė nepastebėjau, tik iš — Bet gaila, neteko. „Kam kūnu linktelėdamas, vėl pasi- dviese. Negaliu rūgoti, — prižiūrėjo mane sūnelis. Tik girdau už savo nugaros: P. Stravinskas ir jam kipšas galvą apsuko. — Ar čia žmogaus nerei Marti iš miesto, kitaip sakant, kia? Gal prltilpsisu? ’ mlesfo paukštis. Nagai nubliz — Mielai, tėvuli, mielai! ginti, nudažyti, veidai vėl api Vietos visiems užteks! Ne taip barstyti. Į' lauką kojos neišjau mes stori, ne avižų mai kelia... Susiraukusi, pasipū šai, — prašneko senutė ir pa tusi. sislinko suolu toliau. — O gal tu, tėvai, pats Nepažįstamasis atsisėdo kaltas? — nebeišturėjo senu tarp manęs ir senutės. Jam tė. galėjo būti ne mažiau šešetas — Aš? Ne! — lyg kirviu dešimčių. Galva nuplikusi, tik (APSAKYMAS) nukirto senukas ir vėl stuk pakraščiais, lyg sidabru nu telėjo lazda į grindis. — Pa spalvintas, karojo plaukų vai reina, būdavo, sūnelis iš dar nikėlis. Vienoje rankoje senu kas turėjo gumbuotą obelinę tau tie visokie prašmatnumai, rėmė į lazdą. — Bet aš — ne! bo į namus, praveria kamba lazdą. Kitą gi ranką, prakau visokie raštai“, - dažnai po- Vaikučiai. . . Pagailo man jų. rio duris ir kapt jaunąją į Argi natijoji atstos jiems mo glėbį, papt į žandelį, papt į lią, sudžiuvusią, jis Ištiesė rindavo man tėvas, lūpytes, sėdasi ant sofos. Po suolo link, tarytum norėda „raštai, — tai ponpalaikių tulę? Ar ne tiesą sakau? Senutė pritariamai linktelė valandėlės sūnus atsikelia ir mas gerai jį apčiupinėti. So išmislai. Turi tvirtus raume eina prie spintelės, o ten tik niai skusta barzda ir naminio nis ir mojuok kūju. Besimo jo galva. — O toliau štai kas.. . Pa plutelės, druskelė. Nepatinka, audimo švarkas Jį išskyrė iš kydamas rašto, greit išeisi iš kitų žmonių ir darė panašų į krašto. Ne tau iš jo duoną menu, buvo toks pat laikas, susiraukia. Prieina prie dra elgetą. valgyti“, — užbaigdavo tėvas. va, kaip dabar. Gal truputį bužių spintos, atidaro. O ten Atsiradus nepažįstamajam, Tėvas stipriai išgerdavo. šaltesnės dienelės. Nors sau pilna suknelių, kokių tik nori mūsų kalba savaime nutrūko. Kartą grįžo iš miestelio gir lutė retkarčiais ir švystelėda —_ ir gėlėtų, ir skylėtų. Bate“' Visi apžiūrinėjome naująjį tas. Arklys susipainiojo ir vo pro debesis, bet ranka, ka lių' — ir su kulniukais, ir be bendrakeleivį. įvertė bričkelę į griovį. O lant uknolį, jau sugrubdavo. jų. Ir 'taip, mielieji, diena iš Tuk. tuk, tiksėjau prie kal dienos. O prieš penkioliktą ar Kai mudviejų akys susitiko, griovyje vanduo, — gurkšt, vės. Viena akis į žaizdrą žiū prieš mėnesio pabaigą tai ir aš pastebėjau jo žvilgsnyje gurkšt, — ir po visam. paslėptą liūdesį, graudulį ir — Ale, nors pijokus kipšas, ri, kita -* pro langelį. Taip barniai kyla. Girdi, vyras per dar nežinia ką. sako, ir negriebia, mat, vieną jau buvau įpratęs juos akimis mažai uždirbąs! — Tai, tada, ko gi pats nutraukė kartą nemeluoja, — neišken ganyti. Žiūriu, prikišęs nosį Tylos minutę prie vieno langelio, žiūriu žiopsai, nieko nesakai. Juk kumštis į staliuką, Keleivis tė senutė. prie lango kūlė kumščiu laik — Dar tėvui gyvam esant, prie kito — nematyti. Gal kur matai, kad velnias užsikorė raštį ir piktai kalbėjo: pramokau kalvystės amato. į šulinį įkrito, pagalvojau. ant altoriaus, — jau nebete Kažkaip kusi kantrybės užsipuolė se — Kad tave perkūnėlis! Ap Prabėgo dar keletas metų. NeauoK viešpatie! vogė! „Žiūrėk, jau trečią barzdą negera ant širdies pasidarė. nutė. — Marti — gerklėj karti! — Ką apvogė? — pragydo želdini“, — juokėsi kaimynai, Išbėgu Iš kalvės, apsidairau. Senutė. _ „Ar ne laikas ir tau gūžtą Ot?i matau — už kokių šimto Bandžiau, mielieji, bandžiau... sieksnių nuo manęs dūmai Bet nieko iš to neišėjo. „Nu— Sūnus apšvarino savo suktis?“ tėvus! Pinigus, motociklą. . . Teisybę sakė. Nusižiūrėjau rūksta, laužas sukurtas duo simestum tą brazdančią suk nelę, kai eini prie puodo", — perkūnėlis! Na ir valkai! merginą, apsisukau aplink ją. bėje. kai — Matai, tėvai! Nereikia nebeišturėjes ištariau, — Prisimenu, ir man teko Dėkui dievui, gerai sugyvevaikams duoti degtukų! — ta marti, apsivilkusį naują šilki teisme sargvboie stovėti. Te nome. nujausdama kažką ne nę, sukinėjosi po virtuvę. O nai keturi plėšikai. . ., — bu Visi iš pradžių taip, rytum ji man: „Tai ką, bene gaila! rankų gero, piktai metė senutė. vo bepradedąs kareiviškai ap Kaip auksą ant — Kokie ten degtukai.. . Ar tavo dėslu?“ Arba, stovi sirenges vaikinas. nešioja! — pašaipiai išpySenukas dar labiau palinko pamazgų puodas. Stovi dieną, — Ką ten motociklą, pini lė senutė. — O paskui! Kas kostelėjo ir dusliau kitą, savaitę. Atsiranda kva gus. .. Tai dar pusė bėdos.. paskui būna, a? Pamazgų puo- įneipriekį, pelis. O ji taip ir bijo pirštų pirmiau, pratarę: Be.t kai širdį pavagia. .. visąi du vadina! — Žiūriu, o tie nutrūktgal prikišti. ramybę. .. — atsidusdamas1 — Kaip auksą tai jau nene — Jeigu jau pati nebesusibuvusioje slėptuvėje be įsiterpė senukas. — Ir moks šiojau, — lyg atsikirsdamas vial tvarko, tegul tarnaitę nusi einą aplinkui. Žiūriu aš į dū lus baigė, dar tikri vaikai — tęsė senukas, — bet kad su melius ir netikiu.. . Ir nieko samdo, juk sūnus, sakei, gerai tau akuoliu į širdį. . . gyvenom, tai tiesa. Žmonės nematau aplinkui, lyg būtų uždirba. — Nejau, tėvuk? Argi. . . gali paliudyt. Taigi, sakau, kas suodėmls akis užlipdęs. O — Samdė jie ir tarnaitę, gyvenome, Ir vaikų susilaukė- tamstelės ar pagalvojote, kas samdė. Bet Dabūva mėnesį, — stebėjosi senutė. — Tiesa! Tikra tiesa! Ma- va. Auginome porelę — Al- ten galėjo būti? A? Ugnis gi kitą, ir išlekia su devyniais no gyvenimas tai parodo! — girdėlį ir Birutę. Mūsų abie degė senoje, išdžiūvusioje vėjais. Vis ne taip, kaip jaujų svajonė buvo duoti vai- kūdroje, iškastoje, statant na najal tinka, darbus dirba. tvirtino senukas. sausaii kams to, ko mums mūsų tė- mus. Visas kaimas ten mesda — Nepatikėsiu! — O sūnus ką?. . įsiterpė senutė, Nejaugii vai nepajėgė duoti — išmo- vo visokias karo atliekas. Ir Sūnus .. . irgi su ja, išjau mokysi valkus tam, kadI kyti juos rašto. ko ten nebuvo! Aš jiems vien. O aš jau toks žmogus. — Tiesa, tiesa, — pritarla- draudžiau net prisiartinti prie Matau, kad negerai — nety paskui išėję mokslus tave ap vogtų. Nesakyk jau man, aši mai linkčiojo galva vyriškis duobės, o jie mat. .. liu, pasakau, pamokau. Sakau: irgi nepėsčia, vaikų turiu ir• prie lango. — Mokslas geru — Aš jiems košės! Gyva- „Sūnau, tvarkyk gyvenimą! žinau. daiktu. čiukai, beržinės košės! — iš- Nešvaistyk ant niekų pinigų“. — „Mat, atsirado, lyg tas pyškino senutė. ................................. Pasileidau tekinas, kiek gyvenimas būtų tavo! O pini kojos neša! gai — taip pat tavo! Aš juos PRIETARŲ AUKA ”?ano S®1}08 Eug. VALATKA šTėviška meilė vaikams! — ir uždirbu, aš juos ir švaistau!" Jis tikras liūtas! Ko jam trūkstaSsenu]ęo balse pasigirdo pasi- — „Bet pakol tu mano na „MOTORIZUOTA“ MEILĖ Prieš ji lyg ... vabalas Jauties, =didžlavimo gaidelė. — Bet šį muose, tai tvarkysi taip, kad Jei nežinai, kad jis pabūgsta. Ekartelį mane stipriai krimste- ir man būtų malonu gyventi“. Ant pasimatymų suolelio Per kelią bėgančios katės. Vieta seniai, seniai tuščia. — Aš tokiai marčiai šluotą Slėjo. .. Matyti, meilė mūs, vargšelė, = Senukas pasilenkė. Savo iš- paimčiau ir tokius vėius pa *#* Nepratus vaikščioti pėsčia... šdžiuvusiais, kaulėtais pirštais keičiau, kad ji kojų nesušiltų „TOLIMŲ DISTANCIJŲ“ Neverksiu, nevaitosiu gailiai. Bjis pakėlė kairiosios kojos mano namuose! — grūmojan POETAS Nereikia ašarų, raudų. .. ikelnių blauzdą. Aš pamačiau, čiai išpleškino senutė. Susigrąžinsiu savo meilę — — Paimčiau aš jiems paEkaip sublizgėjo odinis prote (Mat, pirkti „Volgą“ greit žadu). Kurgi Marsas, kur Venera Tolimos planetos? zas. Kojos nebebuvo iki kelio. galį, — lingavo galva senu Apie jas dainuoti gera, = . — Užtat vaikai gyvi! — kas, — Ko’ėlu aš juos. .. Kai dangus žvaigždėtas. .. 1*0* =lyg su . pasididžiavimu, nuo- abu. Tik anūkai... Kur dėsis =skauda, atsitiesdamas atgal ir su mažais vaikučiais? Gaila Girdėję, kad poetą rimtą Ir tuo tarpu te jos visos Dažnai taurelė vis lydėjo, šoasistatydamas prie šono laz- vaikučių. .. Kuo gi Jie kalti? Mano giesmę semia.. . Išgėrė jų jis visą šimtą O mėnulin kai nuskrisiu Duok dieve, gal nebus pana£dą, tęsė senukas. Tik.., jokio posmo nesudėjo. Apdainuosiu žemę. = — Vaikai — tėvų džiaugs šūs į tėvus. (Nukelta į diiiuiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiu^mas. Tai senų žmonių išmln-
PAVOGTA ŠIRDIS
J. NEKROŠIUS
N U DE ES IR JŲ ATLEIDIMAS (Vieno veiksmo komedija su epilogu)
VEIKIANTIEJI ASMENYS 1. 2 3 4.
PARAPIJOS KLEBONAS __ VISUOMENINIO TURTO GROBSTYTOJAS PASKUTINE PARAPIJOS DAVATKA ŽMOGUS SU RAUDONA NOSIM
Bažnyčia, Klausykla... Mažutė. Prie jos margų žmonių eilutė. .
*
fis
*
I Prie klausyklos nedrąsiai prieina visuomeninio turto grobs tytojas. i GROBSTYTOJAS.
Klebone, nuodėmę turiu Žmona prisakė išpažinti Su savo kūmu apsukriu Turėjome pelningą mintį.». KLEBONAS.
i
> i
■ r.
Dievulis myli, kas pelninga, Dabar juk manais jau nesninga! ..
GROBSTYTO JAS.
Tai gi mums vakar vakare Pavyko sandėlį Iššluoti. Krikščionio širdimi tyra, Kaip sakoma, sukombinuoti... KLEBONAS.
Jūs paėmėt, kaip girdis, šičia Ne artimo ir ne bažnyčios, Ne draugo ir ne giminės. .. Valstybė gi nenublednės! Tad melskis tu į visagalį — ■ Šią nuodėmę atleist jis gali. .. Grobstytojo vietą užima maldingai nusiteikusi pasku tinė parapijos davatka ir, pabarškinusi į klausyklos lan gelį, sušnibžda.
DAVATKA.
Klebone, mano pamaldumą Ir mano dangišką skaistumą Aukščiausias žino nuo seniai. ... KLEBONAS.
O kaip gi, sese! Būtinai! . . DAVATKA.
O štai rajono „respondentas“ Išpaišė laikrašty mane! .. Kad aš kolūky] — simuliantė, Kad liežuvautoja;. . O ne! Myliu aš dievą ir bažnyčią, ’— Kiekvieną dieną ją lankau.... Neapkalbu! . . Jeigu netyčia Ką nors ir pikto pasakiau. . .
KLEBONAS. (Į šalį). Mane ir manąją virėią Jinai taip pat jau apkalbėjo. Nors pats žinau, kad be darbų Negali būti ir kalbų. . . (Davatkai)
Nesielvartauk, mieloji sese, — Visi akivaizdoj jo esam... Nebuvo tokios nuodėmės, Kur neatleistų iš esmės... Davatka atsitraukia nuo lankelio ir murinėdama po terius nušlepena. Prie klausyklos prisiartina žmogus rau dona nosim. — Ar galima? ..
KLEBONAS.
Prieik, krikščioni, Sutinkame visus maloniai. . . ŽMOGUS SU RAUDONA NOSIM
4
Seštadienį pas savo draugą Išgėriau daugel virto raugo. . . Gulėjau patvory nakčia, — Sirgau ir dūsavau slapčia. . . O pagiriom — pragėriau švarką. Gavau penkiolika parų. . . Ir keikiau griežtą miesto tvarką, Ilgėjausi tamsių barų. . .
r
Pavogta širdis Atkelta it 3 psl.)
— Čia ne laikai kalti, — žmogus! Pats žmogus! — vėl pasigirdo tvirtas balsas nuo lango. Senukas nieko neatsakė. Tik dar labiau pasirėmė ant lazdos ir savo liūdną žvilgsni įrėmė į grindis. Paskui lėtai atsilošė atgal, ir jo akys su stojo ties senutės pradėta megzti raštuota pirštine. Įdu busiais senio skruostais nusi rito ašara. Lyg kažko susigė dęs, senukas greitai nusišluos tė veidą. — Tai kurgi, tamsta, dabar dėsies? Be pastogės. .. — už klausė kareivis. — O tamsta, tėtušiuk, į prieglaudą, a? Ar nebandei? — lyg atsakydama kareiviui, prabilo senutė. — Eičiau aš į prieglau dą. .. eičiau. Tik, va, paklaus: ar vaikų turi? O aš ką.. . iš gėdos galima numirti. O gal dar ir nepriims... Senukas akimirkai nutilo. Pasikasęs pakaušĮ, pridėjo; — Važiuoju pas dukterį, Ir iyg norėdamas parodyti, Jis ėmė raustis savo kišenėse. Vienoje rausėsi, kitoje. Perk^austė krepšelĮ, ryšulėlius. Bet, deja! Viskas buvo veltui. Adreso jis neturėjo.. . Valandėlę visi tylėjome. — Vaikine! — staiga nu traukė mano mintis senutė, — man rodos, kad tu jau pralė kei Linkaičius. Nebesulauks tavęs parvažiuojant atostogų. Tik dabar, lyg pažadintas iš gilaus miego, krūptelėjau. Traukinys pilnu greičiu nė rė Šiaulių link. ..
Neseniai Vilniaus kino mė- y gėjų klube buvo mėgėjiškų n kino studijų filmų peržiūra. IĮ Peržiūroje dalyvavo Lietuvos y Kino studijos operatorius Jo- h nas Gricius. Čia spausdiname [Į jo pasisakymą apie mūsų Uni- Y versiteto kino studijos kuria- A mą kronikinį filmą,, Jubilia- IĮ tai“. J Visų pirma, filmas nėra įgarsintas. Jis be siužetinės prasmės, labai padrikas, Filmo režisierius L. Lazėnas sugalvojo kronikinia me filme „Jubiliatai“ visus siužetus apjungti ’ tik po vienu pavadinimu. Žinoma, tai gerai, bet šie visi jubiliatai turi būti įdėti į kokius nors siužetinius rė mus. Labai norėtųsi siužeto pulkaus įrėminimo, įrėminti jį gyvai, jungiant 6U jaunatvišku gyvenimu. Juk studentai, tai neramių širdžių žmonės. Todėl ar negalima filmo rėmus rasti ne šabloniškame dabartiniame montaže, kaip labai panašiai daroma Lietuvos kino studi joje. Tačiau ir jei jau vengiama to, tai juk jūs kino mėgėjai, Ir galite rinktis siužetines montažines linijas įvairiai. Juk jus ne taip labai veikla profesionalizmas; turi plėsti sa viveiklą plačia šio žodžio prasme. Aplamai, šio filmo siužetas yra gan turi ningas. O kai pats režisierius trumpai papa sakojo, tai visai aišku pasidarė. Tačiau dar kai kur šlubuoja montažinls darbas., yra kad rų, galima sakyti, fotografiškai silpnų. Tie sa, kai kurios panoramos per daug di namiškos. Man, asmeniškai, nepatinka. Dabar šiek tiek konkrečiau apie kompozi ciją ir montažą. Išvardinsiu keletą montažinių planų. 1) Salėje, nežinom kokioje, vyksta VVU jubiliejus (tolimas planas)., 2) Prezidiume sė di atstovai, kurių aš nespėjau įsižiūrėti (bend ras planas)., 3) Tribūnoj kalba rektorius (pir mas planas-., o/ Kalba vėl Rektorius (pirmas planas). Sis penktas kadras filmuotas iš kito taško, tas kadras kompozicine prasme sva resnis už tretįjį kadrą. Norisi apibendrinti režisieriaus montažą, pareikšti priekaištų. Trečiasis ir penktasis kadras yra vienodos siužetinės prasmės, ta čiau jų komponavimas iš skirtingų taškų ir jų jungimas montaže padarė man tokį įspūdį, kad kadras (penktas yra filmuotas vi sai kitoje patalpoje). Operatorius ir režisierius, turi atsiminti, jei jis nori parodyti oratoriaus ar kieno
nors kito kalbą tribūnoje, turi derirftįs prie vienos pusės komponavimo. Neturi būti iš dviejų, visai skirtingų, taškų nufilmuoti ob jektai, nes duoda visai skirtingą veiksmo prasmę. Jeigu jau naudoti tokį metodą, tai reikia daryti laipsnišką kadro planų montaži. nį veiksmą t. y. pereiti iš pirmo plano į vidu tinį, o iš vidutinio į bendrą ir t. t. Apie ansamblio jubiliejų galima atsiliepti teigiamai. Žinoma, yra ir čia nesklandumų (šoka liaudies šokių ansamblis, o kadre nėra sukomponuota šokėjų kojų). Gal buvo sun ku nufilmuoti, bet tarp daugumos puikiai ištomponuotų kadrų pastebimas šiš trūku mas. Truputį reikia taisyti montažo dinami ką. Akademinio choro dvidešimtmetį irgi gali ma įvairiai pateikti. Filmuoti chorą yra la bai sunku, nes man pačiam teko tai išbandy ti. Tiesa, choro jubiliejus, galima sakyti, pa vykęs. Tik vieno kadro komponavimas man nepatiko. Tai antras dirigento P. Sližio komponavimas. Jis yra nevykęs, nes per daug tamsus, o dešinėje deganti lempa1 pa. blogina kompoziciją. Dramos studijos penkerių metų jubiliejus nufilmuotas pagal meninę vertę vykusiai, tačiau pagal siužetinę prasmę — labai padri kai. Filmas, kiek sužinojau iš režisieriaus, bai giasi Universiteto poetės Silvos Kalpokaitės eilėraščiu „Universitetui. Tai, žinoma, pa gyvina pačio filmo siužeto išsprendimą. " Baigdamas apie „Jubiliatus“ galiu pasaky ti, kad yra gerų pusių režisūriniame-opera. toriniame darbe. O ten, kur darbas, visada būna ir klaidų. Belieka tik palinkėti naujų kūrybinių laimėjimų jaunam kino studijos kolektyvui.
1. Jau kelinti metai, kai uni versitete veikia dviračių sekci ja. Dėl inventoriaus stokos Jos nebuvo galima išplėsti. Tačiau šiemet, |siqijus daugiau dviračių, ir dviratininkų padaugėjo. Da bar dviračių sekcijoje 25 nariai. Anksčiau vis trūkdavo mergi nų. šiemet jų padaugėjo — net dvylika dviratininkių pastoviai lanko treniruotes.
Dauguma
sportininkių
yra
iš Fizikos-matematikos fakulteto
Gerai treniruojasi Arnoldina Pa. biedinskaitė (FMF II k.), o
taip
pat pirmo kurso matematikė J.
Bartkutė, J. Juozevičiūtė, V. Sluc-
Nuodėrnės ir jų atleidimas (Atkelta iš 3 psl.)
KLEBONAS. Ir kam netenka nusidėti, Ir pagiriot, ir... patupėti!..
Si nuodėmė — nemirtinga, — Žmogus juk dulkė, ir gana... Sumeiski poterėlį menką. Dievulis tuoj išties tau ranką.
EPILOGAS
Visuomeninio turto grobstytojas, paskutinė parapijos davatka ir žmogus su raudona nosim kantriai klūpo. VIvi galvoja vieną ir beveik tą patį.
GROBSTYTOJAS. Ir koks klebonas musų doras!!! Tai ne rajono prokuroras. . . DAVATKA.
Na, dabar tai griebsiu „respondentą“! Dievas mat atleidžia! — O jisai! — Manojo šventumo nesupranta, — Sueretiškėjęs jau visai! ..
I Nuo lėktuvo atitrūko tam. : sus lašelytis. Jis milžinišku i greičiu smigo žemyn. Kas Į akimirką didėdamas, artėjo ir artėjo, jog rodės, tuoj tuoj susidauš į žemę. . . Petrui Brunzal irgi atrodė, kad jis atsitrenks, nesuspėjęs išskleisti jjarašiuto. Pro ausis švilpė vėjas. Brunza žvilgte rėjo į spidometrą, kurio šuo liuojančios rodyklės lyg ra mino: „Nesijaudinki Dar ankstoka.,.“ O atstumas iki žemės kas sekundė tirpte tir lio su uždelsimu meistrišką po. Laukai tarsi skėtė rankas atlikimą P. Bronzai tą atmin sutikti padangių paukštį, drą tiną rugpjūčio dienią paskyrė suolį. . . premiją. Parašiutininkas patraukė Petro žvilgsnis' nejučiomis žiedą. Į viršų šoktelėjo platus nukrypo aukšty šilkinis kupolas, diržai stip bes, kurį padangių JAK.12 „sėjo" riai trūktelėjo pečius ir P. naujus taškelius. Kadaise jo Brunza, pusšimčio metrų grei-' svajonė šokinėti iš lėktuvo tį per sekundę sulėtinęs iki buvo tokia pat tolima kaip ir 4—5 m/sek., laviravo nu- tas žydrynės sakalas. Bet at ūptl. noras ir vyriškos pa — Bravo, Petrai! Saunuo- kaklus stangos pakėlė jį į erdves, is! — atskubėjęs sveikino Bronzą instruktorius V. Kaza- įdavė neregimus sparnus. Jau dešimti metai, kaip II cevičlus. kurso teisininkas P. Brunza Parašiutininkas laimingas nardo po dangaus žydrynę, nusišypsojo — šimtasis šuolis >avyko kaip niekad. Už šuo- sklaido purius debesų patalus.
kytė, O. Miliutė ir kt. Šiuo metu dviratininkės treni ruojasi salėje: dirba ant staklių,
kilnoja štangą, bėga krosus.
A. RUČIO
t®®
nuotraukoje mato
me J. Bartkutę treniruotės me tu.
Plačiojoj /: ladangiu ž ydrynej Šiuo metu jis yra atlikęs 130 šuolių. Kartu su kitais univer siteto studentais: B. Matutyte, A. Medeišiu, A. Smilga ir R. Baltrušaičiu jis įeina į Vilniaus LDAALR II rinkti nę. Maža to. Gabu? I atskyrio parašiutininkas dar yra ir puikus gimnastas bei slidinin kas. Sportas Petrui nė kiek ne trukdo mokytis. Atvirkščiai — vien padeda. Tie, kurie mėgsta zirsti, jog visuomeni nis darbas ir sportas kenkia studijoms, tepaklausia TMF komjaunimo organizacijos
sekretorių P. Bronių, kaip šis išmoko derinti laisvalaikį ir mokslą. \ Sužinos visi, kad skrupulingi verkšlenimai tik dirbant užmirštami. . . . Beveik kasdien po pa skaitų Petras skuba į aerodro mą. Sėda lėktuvan ir šauna aukštyn. Paskui neria stačia galva į išsvajotą erdvių glė bį. Šaltomis rankomis P. Bunzą glamonėja plačioji padan gių žydrynė, kuri jam nė klek nebebaisi — ji nugalėta, pa klusni ir artima tik drąsuo liams.
L. BRAZIULIS
ŽMOGUS SU RAUDONA NOSIM.
Prisigersiu vėl aš po paraliais! Nes atleis man viešpats visagalis... (UŽDANGA)
Apie medikų bufetus Jeigu pašalinis žmogus už laukti dvi, pustrečios valan suktų į medicinos fakulteto dos. O išalkęs ir nepastebi patalpose esantį bufetą, jis ką suvalgai. Bet jeigu įsigili nepasakytų, kad jame valgo ni į patiekalus, kuriuos ten pateikia bufeto darbuotojos, medikai. Kaip gali pakęsti būsimieji tai prisieki daugiau čia negydytojai tokią netvarką? pietautl. Sriuba. . . kopūstų Pardavėja greit atleidžia sriuba — ją sudaro 200 gra klientus, bet nusipirkus nėra mų vandens ir kelios skiaute kur valgyti — stalai aplieti, lės kopūstų. Dar blogiau su apkrauti neplautomis lėkštė kotletu — jis pateikiamas mis. O įvairūs maisto produk šaltas. tai .išdėlioti lentynose, atrodo Be to, studentai sako, kad labai nepatraukliai. . . Ant čia viskas „prasiskiedžia“ grindų voliojasi popierga kažkokiu nežinomu būdu. .. liai ir dešrų odos. Pastalėje Medikai nespėja nubėgti į „Tauro“ valgyklą pavalgyti, kniaukia katės. .. Kas kaltas, kad šiame bu ypač sesijos metu, kai tiek fete nėra tvarkos? Pardavėja darbo. Todėl jie priversti skuba, neša ir murma: srėbti „giedrią“ kopūstų sriu „Nespėju, nespėju viena“. Gal bą, valgyti šaltus kotletus. iš tikrųjų jai sunku vienai su Kas kaltas? Sį bufetą dvi mo terys aptarnauja. Kodėl tokia sitvarkyti? Bet štai kitas bufetas. . . padėtis su mediku maitinimo medikų bendrabutyje. Jame si „punktais“? Gal kas iš me darbuotojų dirba dvi moterys. O tvarka? dikų ar bufeto Nė kiek negeresnė. Jeigu pasisakys šiuo klausimu. nori paDietauti čia, reikia iš O. B. LV 05565
PREKYJE CHEMIKAI Suvesti VVU XVI kompleksinės spartakiados tu rizmo pirmenybių rezultatai iki gruodžio 22 dienos. Tu rizmo pirmenybės vyksta ištisus metus: nuo 1960 metų gegužės 7 dienos iki 1961 metų gegužės 16 d. Į Įskaitą įeina platus fakultetų turizmo sekcijų darbo baras: agita cija ir propaganda, vietiniai ir tolimi žygiai, sąskrydžiai i'r varžybos, ženklininkų „TSRS turistas“ ir atskyrininkų ruošimas, alpinizmas. Už šias priemones fakultetai įverti nami atitinkamu taškų skaičiumi, kuris dalijamas iš fa kultete esančių studentų skaičiaus ir pervedamas Į balus. Fakultetai surinkę atitinkamą balų skaičių ir užima se kančias vietas: 1 vieta ChMF — 16,86 balo 2 vieta FMF — 11,29 balo 3. vieta MMF — 9,36 balo 4 vieta GMF — 3,83 balo 5 vieta IFF — 2,97 balo 6 vieta TMF — 2,41 balo 7 vieta EMF — 2,13 balo. Kaip matome, pagal turistinį aktyvumą fakultetai aiškiai pasiskirsto J 2 grupes. Pirmosios grupės, Į kurią įeina ChMF, FMF ir MMF, aktyvumas beveik 5 sykius didesnis už antros grupės. Tai neleistina padėtis. Reikia tikėtis, kad GMF, IFF, TMF ir EME žymiai pagyvins sa vo turistinę veiklą. T. ŠIDIŠKIS
REDAKTORIAUS PAV. VVU Mokslinės bibliotekos kolektyvas reiškia nuoširdžią užuojautą ELVYRAI VODZINSKIENIEI Jos tėvui staigiai mirus.
NUOTRAUKOJE: P. Brunza prieš skridimą. L. Šalčio (ELTA) nuotr. Redakcijos adresas: Universiteto 3, Telefonas 7-79-17. Spa usdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
R. SIDERAVICIUS Ekonomikos mokslų fakul teto dėstytojų ir darbuotojų kolektyvas reiškia gilią užuojautą prekių mokslo ka. tedros vyr. dėstytojui A. MILAKNIUI dėl Jo brolio mirties.
Užs. Nr. 174