Universitas Vilnensis, 2001 m. kovas Nr. 2 (1619) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

A^NIV4k>„ s? /I s

y®

universitas

2001 m.

Kovas

vilnensis

Nemokamai http:/lwww. vilnensis. vu. lt

k____ /

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 2 (1619)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Pripažinimas

J------------------------------

ŠIAME NUMERYJE:

DOCENTUI ALFREDUI BUMBLAUSKUI ĮTEIKTA LIETUVOS IR LENKIJOS SEIMŲ NARIŲ ASAMBLĖJOS PREMIJA

p. Prof. R. Pavilionis dėstys universitete

versiteto Istorijos fakul teto dekanui doc. Alfre dui Bumblauskui ir len kų publicistui Bogdanui Cyvinskiui. Pernai tokį apdovanojimą pelnė kul tūros mėnraščio „Kultū ros barai“ redaktorius Bronys Savukynas. Lietuvos ir Lenkijos Seimų parlamentinė asamblėja buvo įkurta 1997 metais tuometinio Lietuvos Seimo Pirmi ninko Vytauto Land sbergio siūlymu. Šiemet, minint Lietuvos ir Len kijos dvišalių diplomati nių santykių atkūrimo dešimtmetį, priimtas nu tarimas, kuriuo įsiparei gojama plėsti strateginę partnerystę siekiant ben drų užsienio politikos tikslų, išspręsti Lietuvos ir Lenkijos santykių IF dekanas doc. A. Bumblauskas ir lenkų publicistas Bogdanas Cyvinskis po apdovanojimo klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis. Taip pat priimtas nutarimas dėl piliečių je buvo įteiktos Asamblėjos premijos. Už Vasario 22-23 dienomis Vilniuje vyko saugumo, pareikštas susirūpinimas dėl sie didelius pasiekimus lietuvių ir lenkų tautų septintoji Lietuvos ir Lenkijos Seimų narių nų nepaisančio organizuoto nusikalstamu bendradarbiavime, laimėjimus meno, asamblėjos sesija, skirta piliečių saugumo mo, „nešvarių“ pinigų legalizavimo, ko mokslo ir kultūros srityje apdovanojimai demokratinėje valstybėje problemoms. rupcijos bei augančio nepilnamečių nusibuvo įteikti lietuvių istorikui, Vilniaus uni Vasario 22 d. Taikomosios dailės muzieju

AR STUDIJŲ REGISTRACIJOS MOKESTIS IŠGELBĖS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS? Vasario 21 d. LR Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų depar tamente buvo surengta vieša diskusija „Ar reikia įvesti studijų registraci

jos mokestį Lietuvos aukštosiose mokyklose!" Tai paskatino norimas įves

ti studijų registracijos mokestis. Studentų nuomone, tai reikštų mokamą aukštąjį mokslą. Norėdami suprasti vieni kitų pozicijas, reformos sumany tojai susitiko su studentais. Liana BINKAUSKIENĖ

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldūs pareigūnai siūlo, kad

šiais mokslo metais į aukštąsias mokyk las įstosiantys asmenys kasmet mokėtų po 1000 litų. Teigiama, kad taip būtų pa naikintas studentų skirstymas į mokan

čius ir nemokančius už studijas - mokė tų visi, tik gabiausieji - ne. Be to, tokiu būdu sumažėtų kai kurių specialybių mo kesčiai. Įmokos dydis visiems būtų vie nodas, neliktų dviejų rūšių studentų, tik dalį gerai besimokančių studentų nuo įmokos atleistų. Tačiau jau dabar parei gūnai neslepia, kad įvedus naują mokesNukcita į 3 p.

p. KHF dekanas buvo kaltinamas seksualiniu priekabiavimu

p. Legalus darbas Airijoje

7-10 P Tarptautinės studijų programos

p. VUSA naujienos

Ką veikia Vilniaus universiteto Žygeivių klubas

p. Muzikos naujienos, filmai

kalstamumo, akcentuota būtinybė sustip rinti abiejų šalių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Asamblėja kreipėsi į NATO Parlamentinės asamblėjos pavasa rio sesijos dalyvius, ragindama priimti į Aljansą Lietuvą. BNS ir „U. V." inform.

PASKIRTOS LIETUVOS MOKSLO PREMIJOS Vasario 13 d. vykusiame Lietuvos mokslo premijų komiteto posėdyje nuspręsta skirti premijas keturiolikai mokslininkų, besidarbuojančių fizinių, biomcdicinos ir technologijos mokslų srityse. Fizinių mokslų srityje premijos paskirtos Adolfui Dargiui, Algiui Jurgiui Kundrotui bei Nerijai Žurauskienei už darbų ciklą „Smūginė ir tunelinė jonizacija puslaidininkiuose“ bei Povilui Algirdui Vaškeliui, Eugenijui Nor kui ir Zenonui Jusiui už darbų ciklą .Autokatalizinės metalų jonų redukcijos procesų tyrimas (1990-1999)“. Biomedicinos mokslų srityje premijas pelnė Vytautas Kontri mavičius už darbų ciklą „Helmintų ekologijos ir sistematikos tyrimai (1969-1999)“ bei Marija Danguolė Žemaitytė už darbų ciklą „Širdies rimto autonominio reguliavi

mo tyrimai normos ir patologijos atveju (1965-1999)“. Premijos taip pat paskirtos technologijos mokslininkams Adolfui Baubliui ir Ramūnui Palšaičiui už darbus „Lie tuvos transporto sistemos formavimo strategija: teoriniai ir metodiniai aspektai (19881999)“ bei Juliui Dudoniui, Alfonsui Grigoniui, Liudvikui Pranevičiui ir Sigitui Ta mulevičiui už darbą „Medžiagų paviršiaus joninė ir plazminė inžinerija“. Premija hu manitarinių ir socialinių mokslų srityje skirta nebuvo, nes šiemet nebuvo jos vertų darbų. Premijos laureatams bus teikiamos kovo pradžioje. Jų dydis yra per 40 tūkst. litų. BNS inform.

Universitas Vilnensis

PASIRAŠYTA BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS TARP VU TARPTAUTINIŲ

SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ

INSTITUTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS Jau beveik dešimtmetį VU Tarptautinių santykių ir politi kos mokslų institutas glaudžiai bendradarbiauja su LR Už sienio reikalų ministerija. Šią tarpusavio santykių patirtį nu spręsta formalizuoti bendradarbiavimo sutartimi, kurią 2001 m. vasario 1 d. pasirašė Užsienio reikalų ministras An tanas Valionis ir VU TSPMI direktorius Raimundas Lopata. Sigita Baronaitė

Pagrindinis pasirašyto dokumen to tikslas-bendradaibiauti rengiant kvalifikuotus tarptautinių santykių specialistus. TSPMI jau septinti me tai veikia politikos mokslų bakalau ro programa, o nuo 1998 metų tarptautinių santykių ir diplomati jos bei Europos studijų magistro programos. TSPMI studentams, be sigilinantiems į tarptautinių santy kių teoriją ir realijas, Užsienio rei kalų ministerija organizuos prakti ką įvairiuose ministerijos padali niuose bei sudarys sąlygas dalyvauti savo organizuojamuose viešuose renginiuose - konferencijose, se

minaruose, paskaitose ir susitiki muose, skirtuose užsienio politikos klausimams aptarti Savo ruožtu TSPMI įsipareigojo informuoti LR Užsienio reikalų ministeriją apie tarptautinį mokslo institucijų ben dradarbiavimą. Bendradarbiavimo sutartyje taip pat numatyta, kad LR URM ir VU TSPMI rengs bendrus pro jektus bei programas (pvz., inici juos rinkinio „Lietuvos užsienio politikos dokumentai“ leidimą). Sutarta bendradarbiauti rengiant literatūrą užsienio politikos temo mis, leidžiant žurnalą anglų kal ba „Lithuanian Foreign Policy Review“, taip pat padedant VU ir LR URM įsteigtam Europos in tegracijos studijų centrui

SYBASE DOVANA VILNIAUS UNIVERSITETUI Korporacija SYBASE - viena iš lyderių tarp informacijos technologijų gamintojų. Sausio 23 dieną, tęsdama savo veiklą ir investicijas Lietuvoje, firma atidarė naują biurą Vilniuje. Šia proga SYBASE dovanojo Vilniaus universiteto Matemati kos ir informatikos fakultetui savo programinių naudmenų bei technologijų už 50 tūkstančių litų. Tai gražus ir sektinas pavyzdys kitiems informacijos technologijų kūrėjams. Antanas MITAŠIŪNAS, MIF Informatikos katedros vedėjas

Firmos SYBASE manymu, Lie tuva - neatskleistų galimybių šalis; šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka Universitetui bei informacijos tech nologijoms, kurios labai svarbios kuriant Lietuvos ateitį. Nesinorėtų Lietuvos įsivaizduoti kaip žemės ūkio, atominės energetikos ar naf tos perdirbimo krašto. Juk pagrin dinis neatskleistas Lietuvos turtas yra intelektualieji ištekliai Ar gali Lietuva praturtėtijų dėka? Antai prieš 20 metų pagrin dinis Taivano pajamų šaltinis bu vo žemės ūkio produkcijos eks portas. Šiandien 80 tūkstančių darbuotojų turintis programinių naudmenų bei technologijų par kas pagamina du kartus daugiau nei visa Lietuva. Prieš pusantrų

metų Taipėjuje įsteigto 2 tūkst. darbuotojų turinčio programinių naudmenų bei technologijų par ko metinės pajamos prilygsta vi sos Lietuvos biudžetui. Vieno darbuotojo metinis uždarbis yra 250 tūkstančių JAV dolerių (1 mln. Lt). Ir tai ne išimtis, o nor malūs tarptautiniai rodikliai. Jeigu mes Lietuvoje iš šimto gyventojų sugebėtume išugdyti vieną dirbantį ir uždirbantį pa gal tarptautinius mastelius, tai 40 tūkstančių gyventojų ir sukurtų visą dabartinį Lietuvos bendrą vi daus produktą. Informacinės technologijos Lietuvoje yra ar čiausiai tarptautinių mastelių, to dėl būtent informacijos techno logijų kūrėjų dėka Lietuva gali tapti turtinga. Štai čia į pirmą vie tą ir iškyla Universitetas, o tai, kaip matome, pastebėjo firma SYBASE.

PROFESORIUS ROLANDAS PAVILIONIS DĖSTYS UNIVERSITETE VU rektorius, dabartinis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prof. Rolandas Pavilionis nuo rudens semestro VU Filosofijos fakulteto magistrantams skai tys kalbos filosofijos kursą. Prof. R. Pavilionis, kaip kalbos filosofijos specialistas, vadovauja minėto fakulteto doktorantams ir dirba net keliuose VU doktorantūros komitetuose. Vilmantė ŽVINYTĖ, VU Žurnalistikos instituto I k. studentė

Filosofijos fakultete skaitote pa skaitas doktorantams. Kaip sekasi su derinti darbą Seime ir Universitete? Nesijaučiu nė kiek atitrūkęs nuo Universiteto. Atvirkščiai: ir studen tams, ir dėstytojams, ir visiems ko legoms jaučiu dar daugiau sentimen tų, pareigą ir ryžtą padėti Per paly ginti trumpą laiką Seime inicijavau du fundamentalius įstatymus, kurie priimti ir padėjo tvirtą pamatą moks lo ir studijų raidaį tikrajai Univer siteto autonomijai O su doktoran tais niekada nenutraukiau ryšių ir toliau ketinu juos išsaugoti Tai man svarbu pirmiausia kaip mokslo žmogui: neketinau ir neketinu nutrauktišios veiklos. Labai noriu, kad dar daugiaujaunų protingų žmonių domėtųsi šiuolaikine kalbos filoso fija ir logika - tai milžiniškas žmo gaus pažinimo pasaulis. Jei sutampa laikas - aukojatepa skaitas arpraleidžiate Seimoposėdį? Paprastai dirbu laisvu nuo posė džių Seime laiku, vakarais, savait galiais. Jokių rimtų darbų niekada neaukoju, o nerimtus, formalius, tuščius aukoju net nedvejodamas. Po kelerių metų pertraukos grįž tate dėstyti? Jokios ilgesnės pertraukos iš tik rųjų nebuvo: paskaitas skaičiau jei ne Vilniaus universitete, tai kitur Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijo je. Tiesa, epizodiškai, kai būdavau kviečiamas. Rašiau ir straipsnius, knygas. Nuo rudens semestro dėstysite ir Filosofijosfakulteto magistrantams. Ar dėlJūsų užimtumo nenukentės ir studentai, ir darbas Seime? Laiką suderinsime. Manau, ne nukentės nei studentai dėl mano

darbo Seime, nei Seimas dėlstudentų. Viskas priklau so ne nuo formalių darbo dienos valan dų, o nuo sugebėji mo dirbti ir sude rinti darbus. Kodėlnusprendė te dėstyti Universite te? Vilioja darbas su studentais, gali mybėperteiktipatir tį, atlygis, Universi teto trauka?.. Vilioja viskas, Prof. R. Pavilionis sako aistringai mėgstąs dirbti ką paminėjote, iš su studentais. V Naujiko nuotr. skyrus atlygį. Vi nepalankiausias - į tuos Seimo na suomet - kad ir kokias pareigas bū rius, kurie, išėję iš Universiteto, jį čiau turėjęs - aistringai mėgau dirb pamiršdavo, o kartais sąmoningai ti su studentais, ypač su studentė ignoruodavo, net kenkdavo, pasi mis (prisipažįstu, esu įsitikinęs fejutę esą „aukštesni “,,„svarbesni“ už ministas). Matyti kaip plečiasi jų Universitetą, jo bendruomenę. To akiratis, bręsta intelektas, kaip jie kius atvirai, negailestingai kritikuo pradeda suvokti ne tokiąjau papras ju ir smerkiu. Požiūris į Universi tą šiuolaikinę logiką, semiotiką, fi tetą - tarsi lakmuso popierėlis, losofiją, pajusti tikrą, jauną, audrin kuris viską išryškina ir atskleidžia, gą gyvenimo pulsą. Nuolat atsinau kaip apskritai požiūris į mokslą, jinti „užsikrėsti“ jaunatve, pasijus kultūrą, intelektą. ti savu tarp jaunų, išmintingų ir tuo Jeigu tektų pasirinkti darbą Sei gražių žmonių - nuostabus jaus me ar Universitete-ką aukotumėte? mas, kurį gali išgyventi tik Univer Ir Seimas, ir Universitetas - la sitete. Universitetasyraypatinga,su bai svarbios šaliai institucijos, jei niekuo nepalyginama aplinka. dirbi rimtai ir sąžiningai. Viena aiš Ypač Vilniaus universitetas, ypač ku - tokių, dirbančių rimtai ir sąži jo aura, kurią jaučiu jau beveik 40 ningai, protingų, išmintingų žmo metų - kai buvau jo studentas, vė nių Universitete, deja, kur kas dau liau doktorantas, dėstytojas, kated giau nei Seime.Tai ir yra iššūkis, ku ros vedėjas, prorektorius ir 10 me rį sąmoningai priėmiau ir dėl to nė tų rektorius. Manęs atplėšti nuo kiek nesigailiu. Išmėginti save ki Vilniaus universiteto nebepajėgijo toje, gal net svetimoje aplinkoje, pa kia jėga. Čia-visa mano dvasia. siekti tai, ką esi numatęs, užsibrė Koks buvo Jūsų požiūris į dirban žęs-didelis intelektualinis malo čius Universitete Seimo narius, kai numas ir dar vienas savęs išmėgini buvote VU rektorius? Arjis pasikeitė mas. Ir, manau, šiokia tokia nauda dabar? kitiems. Jei norite, tai ir yra papras Į tikrai dirbančius - labai palan tas mano gyvenimo supratimas, kus, į imituojančius darbą dėl var garsiau pasakius-motto. do, garbės - labai nepalankus. O Ačiū ta. pokalbį.

NAUJIEJI METAI... PAS KINIJOS AMBASADORIŲ Kada kinai sutinka Naujuosius metus? Į šį klausimą, ko gero, tiks liausiai galėtų atsakyti Orientalistikos centro studentės, jau pusę metų „kremtančios" kinų kalbą. Sausio 19 d. jos buvo pakviestos į Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje rezidenciją, kur vyko oficialus Naujųjų me tų sutikimo vakaras. Tiesa, šiek tiek paankstintas: tikrieji Naujieji į Kiniją atkeliauja tik sausio 24-ąją...

Kristina KARVELYTĖ,

Orientalistikos centro studentė

SYBASE korporacijos viceprezidentas irEuropos padalinio vadovas p. Fredas Manhartsbergeris (dešinėje), Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas doc. Edmundas Gaigalas (kairėje) ir Informatikos katedros vedėjas doc. Antanas Mitašiūnas. Autoriaus nuotr.

2001 m. kovas

Kinijos ambasada jau nebe pirmą kartą parodo dėmesį Vilniaus univer siteto sinologėms. Štai lapkričio pa baigoje Orientalistikos centrą pasie kė per 10 tūkst. dolerių vertės para ma iš Kinijos - keliasdešimt dėžių ki niškų knygų, žodynų ir vadovėlių, gau sybė vaizdajuosčių, vaizdo grotuvas ir didžiulis televizorius... Tąkart per Orientalistikos centro darbuotojų su rengtą kuklų priėmimą Kinijos am basadorius žadėjo dėti visas pastan gas, kad norintiems tęsti studijas Ki nijoje būtų skiriama kuo daugiau vie tų (dabar yra dvi) ir užtikrino, kad Ki nijos ambasada yra pasiruošusi pa

laikyti kuo glaudesnius ryšius su VU Orientalistikos centru ir apskritai su Lietuva. Kaip matome, ambasadorius tuš čiai nežada: praėjus porai mėnesių po jo vizito, Orientalistikos centro vado vai bei jaunosios sinologės gavo kvie timą apsilankyti Kinijos ambasado riaus rezidencijoje. Į iškilmingą pri ėmimą atvyko ne tik Kinijos ambasa dos darbuotojai, bet ir žinomi Lietu vos politikai, verslininkai ir net meni ninkai: čia buvo galima sutikti ir LDDP lyderį Č. Juršėną, ir vieną gar siausių Lietuvos poetų J. Marcinke vičių... Mūsų „delegaciją“ ambasadorius sutiko labai draugiškai ir maloniai. Nors ir žinodamas, kad kinų kalbą si nologės mokosi vos keturis mėnesius,

jis visiems ambasados darbuotojams „įsakė“ su mumis bendrauti tik kiniš kai. Laimė, jie nesilaikė šio priesakopasitelkusios pagalbon rusų kalbos ži nias sužinojome daug įdomių dalykų apie kinų gyvenimą ir švenčių tradici jas. Pasirodo, kinai niekada nepuošia eglučių, pas juos niekada neateina Ka lėdų Senelis, o, švęsdami Naujuosius, jie negeria šampano, bet valgo tradi cinį patiekalą, kuris labai primena mū siškius virtinius su mėsa... Progą pa ragauti šio ir daugybės kitų patiekalų turėjome ir mes. Kinų virtuvė nenu vylė - nors ambasadorienė pabrėžė, kad patiekalai buvo gaminami iš lie tuviškų produktų, daugelio valgių sko nis buvo toks egzotiškas ir keistas, kad vargiai supainiotume juos su lietuviš kais... Ir Kinijos ambasadorius, ir Č. Jur

šėnas savo kalbose minėjo, kad Kini jos ir Lietuvos bendradarbiavimas stiprėja. Ambasadorius pabrėžė au gančias Kinijos prekybos apimtis ir vis didėjantį susidomėjimą Azijos kraš tais. Keldami imperatoriškojo vyno taures Lietuvos ir Kinijos atstovai kreipėsi į augančią naująją kartą (t. y. mus), skatindami „šį bendradarbiavi mą dar labiau plėtoti ir įtvirtinti“.

Universitas Vilnensis

2001 m. kovas

AR STUDIJŲ REGISTRACIJOS MOKESTIS IŠGELBĖS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS? Atkelta iš 1 p.

tj valstybės remiamų studentų gerokai sumažėtų. Tuo tarpu aukštųjų mokyklų finansavimasišliks toks pat, koks yra dabar. Paprasčiausiai už mokslą mokės daugiau studentų. Lietuvos stu dentų sąjungos prezidentas Sva jūnas Jakutis teigia, kad studen tai tai suvokia kaip visuotinio mokesčio už aukštąjį mokslą įvedimą. „Šiandien studentas apskritai neturi jokių socialinių garantijų, nėra veikiančios kre ditavimo sistemos. Stipendijų fondas antrus metus mažėja, daugelį studentų išlaiko tėvai. Apkrauti kiekvieną studentą pa pildoma mokesčių našta, ma nau, yra socialiai neteisinga“, sakė LSS prezidentas. Studentų sąjunga mano, kad siūloma re forma ne tik neišsprendžia so cialinių ir akademinių proble mų, bet ir sukuria naujų. Studen tai abejoja, ar nepasiturinčių šei mų jaunuoliai galės tapti studen tais. Anot jų, nenumatytas joks mokesčio kompensavimo me chanizmas ir socialinė parama. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prof. R. Pavilionis studentams mėgino išaiškinti, kam reikia studijų mokesčio. Prieš pat Nau juosius Seimas priėmė Mokslo ir studijų ilgalaikio finansavimo įstatymą, kuriame numatoma, kad kiekvienais metais valstybės asignavimai mokslui ir studijoms turi augti ir 2004 metais išaugs iki 2 proc. BVP. Jau pirmaisiais

šio įstatymo „išbandymo“ metais paaiškėjo, kad valstybei pritrūko pinigų. „Žinoma, galime sakyti -valstybė turėtų surasti trūksta mus pinigus, nes ji investuoja į žmones, kurie dirbs jos naudai, -sakė R. Pavilionis.- Tvirtaiži nome: mokslas ir studijos neturi išnykti dėl valstybės nepritek liaus.“ Kaip šiandieninėje situacijoje rasti tinkamiausią sprendimą, kai visi puikiai žinome, jog pa gal LR Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę įgyti aukštąjį iš silavinimą, o gerai besimokantys - nemokamai? Tokį klausimą kė lė ne tik R. Pavilionis, bet ir kiti kalbėjusieji. Mokesčiai už studijas, anot R. Pavilionio, atsirado ne šian dien. Ir Konstitucijos straipsnis, „atvirai šnekant, jau seniai yra pažeidžiamas“. Nesitikėdamas sulaukti paramos iš valstybės, prof. R. Pavilionis siūlė jos pra šyti pačių žmonių, kuriems rei kalingas aukštasis išsilavinimas, ir visiems kartu pasidalinti ta našta. Prelegento manymu, šian dieninė situacija, kai vieni už studijas nemoka nieko ir dar gauna stipendiją, o kiti moka ne mažus pinigus - labai neteisin ga. „Jeigu valstybė lėšų studi joms ir toliau neskirs, aukšto sios mokyklos neišvengiamai tu rės kelti mokesčius už studijas. Galite įsivaizduoti, kokie bus mokesčiai, jei jau dabar vienas iš žemesnių mokesčių - 2000 Lt, o aukščiausias - 8000 Lt? Mes vėl gausime valstybės lėšų tik at

lyginimams, mokesčiams „Sod rai“ ir stipendijų fondui. Jo kioms kitoms reikmėms (tarp tautiniams ryšiams, aparatūrai, naujų technologijų diegimui ir pan.) pinigų nebus. Kokia išei tis? Didinti mokesčius. Ar tai tenkins tuos, kurie šiandien mo ka už studijas? Manau, kad ne.“ Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstomi įvai rūs variantai, kaip išbristi iš sun kios padėties. Įstatymo pataisos rengėjai mano, kad išplėtus mo kėtojų bazę, nustačius nedidelį mokestį ir valstybei garantuojant už paskolas studentams (labai gerai besimokantiems paskola būtų dovanojama), problemą bū tų galima išspręsti. Tad vienas svarbiausių dalykų - sukurti rim tą kreditavimo fondą. Prof. R. Pavilionis studentus patikino, jog „negali būti priim tas joks sprendimas, jeigu jis yra kenksmingas tiems, kuriems jis skirtas. Šis mokestis neturės bū ti taikomas šiandien studijuojan tiems. Realu, kad tai bus tik ki tais biudžetiniais metais. Šian dieniniai pirmakursiai turės baigti studijas pagal buvusią sis temą, nes jie yra pasirašę sutar tis“. Tai, kad dabar studijuojančių jų naujoji tvarka nepalies, disku sijos dalyviams bandė paaiškinti ir VU Studijų skyriaus vedėjas dr. E. Stumbrys, bet jo kalba bu vo sutikta griausmingu juoku. Nebijodamas būti nepopuliarus, dr. E. Stumbrys pasakė drąsią mintį, kad, jo supratimu, pirma-

V Naujiko nuotr.

kuršiai neturėtų gauti stipendi jų. Vyriausybė turėtų garantuoti paskolą. Į studentų klausimą, ar Lietuvos Vyriausybė turi tam lė šų, buvo atsakyta, kad ji turės jų rasti. Beje, iš diskusijoje dalyvavu sių studentų vos keletas šiandien moka už studijas, kiti mokosi valstybės finansuojamose vieto se. Buvo ir studentų, besidomin čių tokių sprendimų priežasti mis. Anot vieno „pasikausčiusio“ studento, problema yra struktūrinė - lėšos, kurios yra skiriamos aukštajam mokslui, pagal ekonomikos dėsnius yra vertinamos kaip mokėjimas už tam tikrą produktą. O, kaip ži nome, Universiteto administra vimas didele dalimi kuria to pro dukto vertę. Universiteto admi nistracinė politika sukuria aukš tojo mokslo pridėtinę vertę, ku rios sumokėti negali net valsty bė. Studijų mokestis juridiškai nepagrįstas. Kas garantuos, kad 1000 litų bus riba, kad mokestis nekils, pavyzdžiui, iki 2000 Lt? Į šį klausimą R. Pavilionis atsa kė, kad jis pirmas pasveikintų tuos, kurie drįstų perpus suma žinti Lietuvos valstybės valdymo išlaidas, bet jis nesutinka, kad

Universiteto administravimo mechanizmas yra išpūstas: anot jo, eilinio administracijos dar buotojo atlyginimas siekia nuo 400 iki 700 Lt. Pareigūnai siūlė studentams nepamiršti, kad aukštosiose mo kyklose dirba ir dėstytojai, ku rie taip pat turi savo interesų. Dalis jų kuria mokslą, žymūs mokslininkai šiandien turi ten kintis mažu atlyginimu. Jie taip pat turi teisę paklausti - o ko dėl aš turiu priimti daug daugiau studentų, nei priklauso, taisyti jų magistro, bakalauro darbus už tokį mažą atlyginimą? Jie ir gi nori užsidirbti. „Valstybė ne turi skriausti nei vienų, nei ki tų, bet ką daryti, jeigu nėra pini gų? Uždaryti aukštąsias mokyk las?“ - klausė R. Pavilionis. 10 metų šioje srityje nieko nebuvo dardma - iki šiol buvo tik kelia mi mokesčiai studentams ir ma žinamas aukštųjų mokyklų fi nansavimas. Diskusija buvo surengta tam, kad suinteresuotos pusės aptar tų susidariusią padėtį ir galbūt nuspręstų, kaip toliau gyventi. Bet aišku viena - reformos auto rių argumentai studentų neįtiki no.

Garantijų nėra, nes 1000 Lt tik maža studijų kainos dalis. Jeigu valstybės biudžeto subsidijos moks lui bei studijoms ir toliau mažės, tai arba turės didėti įmokos, arba po kelerių metų aukštųjų mokyklų padėtis bus tokia pat vargana, net jei visi mokės už studijas. Tačiau bū kime optimistai. Juk jau priimtame Mokslo ir studijų finansavimo įsta tyme teigiama, kad BVP dalis, ten kanti mokslui ir studijoms, privalo didėti, o tai reiškia, kad įmoka gal būt turėtų mažėti, o ne didėti. Mes nebandome išspręsti aukš tųjų mokyklų finansavimo problemų. Mes tik manome, kad taip, kaip yra dabar, kai dalis moka didelius pini gus, o dalis visai nemoka, yra netei singa studentų požiūriu. Dabar iš tie sų mokslas prieinamas pasiturinčių tėvų vaikams arba vunderkindams. Man atrodo, kad siūlomas būdas yra gana švelnus - dalykimės naštą visi. Svarbiausia, kad dabar egzistuojanti sistema leidžia mokantiems už stu dijas taip pat kreiptis kredito, bet kre dituojami ir tie, kurie nemoka už stu dijas ir dar gauna stipendiją. Vienas iš paskolų teikimo kriterijų yra stu dijų rezultatai. Dabar kuriama siste ma prieinamesnė visiems.

Naujajame Universiteto statute aiškiai pasakyta, kad Universitete studijuoja klausytojai - studentai, hospitantai, eksternai, kursantai. Laisvasis klausytojas nesiekia di plomo. Už mokslą moka visi ne studentai, taip pat ir laisvieji klau sytojai. Dabar vieni studentai mo ka už studijas, kiti - ne. Mūsų nuo mone, visi turėtų mokėti tam tikrą mokestį, kuris būtų gerokai mažes nis nei dabar. Studentams tai su darytų 10-15 proc. realios viduti nės studijų kainos. Bet ta įmoka būtų vienoda. Dabar, pavyzdžiui, stomatologas moka kelis kartus daugiau nei socialinių mokslų at stovas. Iš tiesų, mediką paruošti brangiau kainuoja. O fizikas ar che mikas moka žymiai mažiau, nors jo parengimo kaina nedaug mažesnė už mediko, bet, žinant studijų prog ramų nepopuliarumą, mokesčiai gerokai mažesni nei reali kaina. Naujoje sistemoje aš matau dau gybę privalumų.

Skaitytojai klausia Pasklidus gandams apiejau nuo kitų metų privalomų ir visiems vieno dą studijų mokestį (1000Lt), kurį turės mokėti tiek prastai besimokantys, tiek pažangūs studentai, į redakciją kreipėsi sunerimę skaitytojai. Studen tai klausia, arjau pradėti veržtis diržus, taupant kitų metų privalomajam studijų mokesčiui. Anotjų, „kai kurie net išvažiuosime į užsienį kaip pigi darbojėga, nes čia, Lietuvoje, nėra galimybių užsidirbti savarankiškam gyvenimui ir dar studijoms. Prancūzijoje, Olandijoje ar Amerikoje valysi me pusbačiusjuodaodžiams, čiūčiuosime kinų atžalas irgarsėsime kaip paslaugiausia pasaulio tauta...“ Ne vien studentams rūpestį keliančias įstatymo pataisas komentuoja VU Studijų skyriaus vedėjas dr. Eugenijus STUMBRYS. Ar patvirtintoji Vilniaus universi teto mokesčių už studijas tvarka nebegalios, kai bus priimtas „mistiška sis“ įstatymas dėl vienodo studijų mo kesčio visiems studentams visose aukštosiose mokyklose? Visų pirma tai ne įstatymas, o įstatymo pataisa. Ji dar tik rengia

ma, po to bus registruojama, svars toma Seimo komitetuose, po to teikiama Seimui priimti. Jei ši pa taisa (tiksliau - pataisos, nes taiso ma ne tik aukštųjų mokyklų finan savimo tvarka, bet ir kiti dalykai) bus Seime priimta, tai ji bus pra dėta taikyti naujai priimamiems stu dentams. Dabar VU galiojanti mo kesčių už studijas tvarka dabarti niams studentams nepasikeis - VU ir toliau laikysis dvišalės studijų su tarties. Tai turėtų būti aktualu tiems, kurie 2001 m. arba vėliau įs tos į VU pagrindines ar antrosios pakopos studijų programas.

Ši pataisa užkirstų kelią į aukštąjį išsilavinimą daugeliuijaunų žmonių iš vargingiau gyvenančių šeimų... Mano nuomone, pataisa kaip tik atvers jiems kelią įmoksią. Juk dabar vargingiau gyvenanti šeima negali pa sisamdyti korepetitorių. Įstoti į vals tybės finansuojamą vietą galimybių taip pat mažai - esant dabartinei sis temai reikia būti labai gabiu. Naujoje sistemoje - visos vietos vienodos. Iš kur gauti pinigų sumokėti 1000 Lt? Tariamės, kad valstybė 100 procentų garantuotų kreditus. Thomet skolin tų bankai, toms paskoloms nereikė tų net valstybės lėšų.

Ar tikrai priėmus įstatymo pataisą nebūtų atsižvelgiama į studentų pažan gumų? Tai netiesa. Planuojama 10-20 procentų geriausiai besimokančių studentų (žinoma, tai priklausys

nuo valstybės ekonominės situaci jos ir biudžeto) paskolą dovanoti.

Kokie yra šios įstatymo pataisos kūrėjų argumentai? Ar norima pa keisti studijuojančiųjų socialinę kla sę, o gal už tuos pinigus bus perkami ir dalijami vadovėliai, rašymo prie monės bei kramtomoji guma studentų nervams nuraminti? Ar mokymo įstai gos yra kuriamos visiems žmonėms, norintiems šviestis ir lavintis, ar tik pasiturinčių tėvų vaikams? Ar nebe įmanoma bendromis pastangomis (pasitariant ir su pačiais studentais) rasti kitų, ne tokių drastiškų aukštųjų mokyklų išlikimo būdų?! Pirminiais skaičiavimais, įvedant studijų įmoką nesirengiama page rinti universitetų finansinės padė ties. Planuojama surinkti tiek lėšų, kiek ir dabar. Tik siūloma ta finan sine našta dalintis visiems, o ne 30 procentų studentų, kaip yra dabar. Dabar daugiausia mokesčių už stu dijas moka socialinių mokslų atsto vai - vien todėl, kad į tas specialy bes dideli konkursai, tačiau akade minis lygis nėra aukštas. Ir atvirkš čiai - ten, kur studijų lygis vienas iš aukščiausių, įmokų praktiškai nė ra. Įvedus naują sistemą visi fakul tetai, visos studijų kryptys gautų pa našiai lėšų. A

Kas gali garantuoti, kad mokestis nekils, išliks toks pat visus studijų me tus?

Prašome paaiškinti dabar egzis tuojančius ir praėjusiame „ U. V.“ nu meryje skelbiamame mokesčių už stu dijas 2001-2002 m. m. plane vartoja mus terminus: už mokslą mokantis studentas, laisvasis klausytojas ir pan.

Kokie naujos sistemos trūkumai? Kad apskritai tokį mokestį rei kia mokėti. Tačiau aukštasis moks las yra vertybė, kurios niekas nie kada iš žmogaus nepavogs. Ir to dėl asmeniui, kuris gauna tokią ver tybę, irgi reikia šiek tiek prisidėti. Valstybė nepajėgi finansuoti masi nio aukštojo mokslo. Dėkojame už atsakymus.

Universitas Vilnensis

2001 m. kovas

FAKULTETO DEKANAS BUVO KALTINAMAS

net pažeminti aplinkinius. To dėl dekanas pripažįsta, jog pa vartotą rusišką frazę turėtų tuo

SEKSUALINIU PRIEKABIAVIMU

jau pat išversti j lietuvių kalbą ir viešai atsiprašo, jei yra ką nors

Daug diskusijų sukėlė sausio viduryje „Laikinosios sostinės" pirmajame puslapyje išspausdinta

įžeidęs tokiu netaktišku elgesiu.

publikacija bei TV laidos „Be tabu" siužetas, kuriuose VU KHF trečiakursė Džeraldą Stankevičienė apkaltino Kauno humanitarinio fakulteto dekaną Algirdą Šalčių seksualiniu priekabiavimu. Vasario

kulteto dekanas A. Šalčius tris

7 d. vyko fakulteto tarybos posėdis, kuriame buvo apsvarstyta susidariusi situacija. Posėdyje dalyva

VU Kauno humanitarinio fa dešimt penktus metus dėsto ver slo vadybos dalykus ne tik šio,

vo ir laikinai einantis VU rektoriaus pareigas doc. S. Vengris. Į posėdį buvo pakviesta ir D. Stankevi

bet ir VU Ekonomikos fakulte

čienė, kuri, deja, neatvyko.

to studentams. Jam išties būdin

ga itin griežta vertinimo sistema, todėl natūralu, jog atsiran

pirmą kartą asmeniškai susitiko

juokais arba rimtai priduria, jog

reiškia, kad taisydamas testą de

da rezultatais nepatenkintų stu

su studente D. Stankevičiene

galima (ar netgi reikia) skam

kanas turės arba sumažinti įver

dentų. Pagal VU galiojančius

sausio 7 d., kai ji su keliomis

binti vėlai vakare arba naktį.

tinimą, arba darbo neužskaity-

nuostatus studentai turi teisę rei

Iš pirmo žvilgsnio gan sensa

kurso draugėmis atėjo į dekano

Sunku patikėti, jog ši frazė gali

ti, jeigu jis nusirašytas.

kalauti studijų rezultatų vertini

cinga seksualinio priekabiavimo

būti traktuojama kaip seksuali

Sunku būtų paneigti, jog A. Šalčiui būdingi šmaikštūs ar

mo komisijos, kuri nustato, ar

istorija, pateikus visus faktus,

kabinetą sužinoti antrojo kolok viumo rezultatų. Šis buvo įver

įgyja visiškai kitokią prasmę.

tintas nuliu, nes vienas testo

Fakulteto vadovui dažnai ten

net kandūs posakiai. Tai patvir

„Laikinosios sostinės“ straips

ka spręsti įvairius administraci

tins visi, kuriems yra tekę su juo

nyje dekanas kaltinamas seksua

klausimas nusirašytas nuo doc. A. Šalčiaus paskaitų kon

nius reikalus fakultete ir už jo

bendrauti. Humoras yra puiki

liniu priekabiavimu per paskai

spektų knygos. Studentei ėmus

ribų. Todėl natūralu, kad kartais

priemonė atsipalaiduoti, sutelk

tas, vėlavimu ar apskritai neat

reikšti nepasitenkinimą, deka

atsiskaitymus studentai rašo va

ti grupę bendram darbui. Juo

vykimu j užsiėmimus. Studentė

nas pasiūlė testą perrašyti. Ka

dovaujami kito dėstytojo ar ad

kas - vienas iš psichinės sveika

įsitikinusi, jog dekanas tyčia

dangi studentė nežinojo, kada

ministracijos darbuotojo. Taip

tos požymių, padedantis reikšti

įvertino antrąjį jos kolokviumo

galės tai padaryti, o dekanas dir

atsitiko ir kolokviumo, dėl ku

emocijas, pažvelgti į viską lyg iš

darbą nuliu, tuo siekdamas dar

ba ir Kaune, ir Vilniuje, apie sa

rio rezultatų kilo ši diskusija,

šalies.

ne kartą susitikti. Anot D. Stan

vo galutinį sprendimą jai buvo

metu. Dekanas turėjo išvykti

Kurioziškas ir D. Stankevi

kevičienės, jis net užrašė savo

pasiūlyta informuoti dekaną

dviejų dienų komandiruotės į

čienės vyro Audriaus apsilanky

mobiliojo telefono numerį saky

mobiliuoju telefonu. Dekanas

Sankt Peterburgą, kur buvo pa

mas pas dekaną. Vizito tikslas -

pažino, jog „Laikinoji sostinė“,

damas, kad ji galinti surasti jį bet

savo mobilųjį telefoną yra davęs

sirašyta KHF ir Sankt Peterbur

ne vyriškai išsiaiškinti situaci

publikuodama dekaną kalti

kuriuo paros metu. Fakultete

net visam VU Ekonomikos ne

go universiteto akademinio ben

ją, o pareikalauti teigiamo Dže-

nantį straipsnį, pažeidė bent

lankęsis studentės vyras pasipik

akivaizdinio skyriaus kursui.

dradarbiavimo sutartis. Kolok

raldos testo įvertinimo. Deja,

keletą Žurnalistų ir leidėjų eti

tinęs dekano ištartomis rusiško

Dauguma Universiteto dėstyto

faktas, jog dekanas neretai var

kos kodekso straipsnių, o fa

mis frazėmis. Tačiau tikroji si

jų, žinodami studentų gyvenimo

viumui vadovavusi fakulteto ad ministratorė D. Žilinskienė tei

toja rusų kalbą, yra tiesa. Fakul

kulteto taryba D. Stankevičie

tuacija šiek tiek kitokia. Fakulteto dekanas A. Šalčius

įpročius, patikėdami savo asme

gė, jog D. Stankevičienė rašyda

teto vadovui derėtų juokauti lie

nės poelgį įvertino kaip žemi

ninio telefono numerį neretai

ma testą nuolat kalbėjosi su

tuviškai, nes dėl visiems žino

nantį ne tik doc. A. Šalčiaus,

drauge, todėl teko pažymėti

mos mūsų tautos praeities hu

bet ir viso fakulteto garbę ir

abiejų studenčių lapelius. Tai

moras rusų kalba gali įžeisti ar

orumą.

Neringa VELIČKAITĖ

nė užuomina.

studentas įvertintas teisingai. Studentė D. Stankevičienė pasi rinko kiek kitokį tiesos ieškoji mo kelią. Be kita ko, gautas ir

notaro patvirtintas studentės prašymas išbraukti ją iš studen tų sąrašų, nes ji nenorinti toliau

mokytis tokio žemo lygio mo

kymosi įstaigoje.

Tuo tarpu Lietuvos žurnalis tų ir leidėjų etikos komisija pri

Mums rašo

\_______________ m Europoje žinomos dvi manda gumo rūšys: angliškas ir prancū ziškas. Orūs ir santūrūs anglai pa sauliui davė tarptautines „džen telmeno“ ir „puritono“ sąvokas - angliškam mandagumui būdin ga intraversinė padorumo sam prata, griežtas, kartais net pedan tiškas oficialumas (šiuolaikinėje anglų kalboje net nėra žodžio „tu“). Susidūręs su tikru anglu vi sada suprasi, kojis iš tavęs nori ir ko gali reikalauti pats. Angliško mandagumo pagrindinė vertybė yra pagarba. Prancūziškojo nuoširdumas. Prancūzai ben draudami paprastai esti draugiš ki, paslaugūs. Prancūziškam mandagumui yra svarbu išoriškai parodyti savo palankumą. Yra dar trečia mandagumo rūšis - tary binis mandagumas. Jam būdin gas dialektinis mąstymas: vyres nybei paprastai padlaižiaujama, o visi kiti įvairiais būdais žemi nami. Tarybinis mandagumas pa prastai iššaukia dvejopą reakci ją: emocionalesni žmonės susi nervina (ko ir siekiama), o san tūresni paprastai pasukioja pirš tą ties smilkiniu ir paleidžia ko kį nors kandų sąmojį. Taip ir plin ta įvairūs profesiniai anekdotai. Mūsų Universitete tokių anek

dotų personažu tapo Istorijos fa kulteto dekanato sekretorė - ti piškas tarybinės administracijos pavyzdys. Jos pikantiškas pomė gis aprėkti kiekvieną besikrei piantį studentą žinomas toli už Universiteto ribų. Netgi santū riausi istorikai nesusilaiko ne šyptelėję kalbėdami apie „stebuk lingą tetą, nuo kurios dar nespė jęs nieko pasakyti gauni barti“. Tačiau humoras irgi turi ribas. Pernelyg įsijautusi į rolę, fakul teto sekretorė ėmė ignoruoti ne tik profesinę etiką, bet ir tiesio gines savo pareigas. Net ir pro tingiausias studentas gali „skris ti“ iš Universiteto, jei laiku ne užpildys kokio popierėlio. Kad žinotum, kokį popierėlį, kaip ir kada pildyti, kreipiesi į dekana tą. Ir ką gi ten išgirsti? Štai, pa

vyzdžiui, gali išgirsti, kad atėjai netinkamu laiku - mat sunku pa sakyti du sakinius informacijos, tam reikalingas kažkoks specia lus, ypatingas laikas. Nors, kaip teigia kitų panašių įstaigų vado vai, pagal savo pareigas sekreto rė privalo priimti interesantus ta da, kai jie ateina. Dabar gi klos tosi tokie kalambūrai: norėdamas ką nors sužinoti, studentas turi siųsti į dekanatą savo draugą ar

giminaitį, nes Universiteto stu dentams skirtas laikas Istorijos fakulteto dekanate labiau ribotas nei pašaliniams. Tarkim, tai yra pateisinama. Tačiau visiškai nepaaiškinama tai, jog laiku atėjusiam studentui informacija taip pat nesuteikia ma, o su pašaipa nukreipiama knaisiotis po internetą! Kai ką nors padarai ne taip - sekretorė bara: „Ko neatėjai išsiaiškinti į dekanatą-kam aš čia sėdžiu?!“ Faktų, kada sekretorė darbo me tu nesuteikė informacijos, neetiš kai elgėsi su interesantais, su kaupta jau gan nemažai. Vis dau giau studentų gundosi mintimi paduoti sekretorę teisman, kiti gi prisimena liaudies išmintį: „Iš akmens diržo neišrėši, kvailam proto neįdėsi“. Tačiau ar visad reikia užleisti kvailam kelią? Gal todėl ir valdžioj prisirinko tiek „byvių“ ir „tešlagalvių“? Kol kas tarybinis mentalitetas mūsuose gražiai dera su eurokratiniu kapitalizmu: iš kur čia prieš tara, jei ir čia, ir ten fundamentali vertybė - ta pati, anot klasiko B. Krivicko, „daiktas vien, ir me džiaga“... Tai ir gerbiami tie, ku rie tos materijos pertekę. P. Bugailiškis,

Istorijos fakulteto studentas

2001 metų gegužės 25-27 dienomis VUpoilsio namuose Palangoje įvyks

LIETUVOS STUDENTŲ LITUANISTŲ V MOKSLINĖ KONFERENCIJA Konferencijoje gali dalyvauti lietuvių literatūros ir kalbos, litera tūros teorijos, folkloristikos, tarpdisciplininių pranešimų autoriai, atrinkti universitetinėse studentų lituanistų konferencijose arba pa

siūlę savo pranešimus tiesiogiai konferencijos rengėjams ir perėję

paskutinio turo atranką. Konferencija yra atvira, joje gali dalyvauti ir ne lituanistinių specialybių studentai, tačiau būtina, kad siūlomi

pranešimai turėtų lituanistinį literatūrinį arba kalbinį aspektą. Pra

nešimų tezes (1-2 spausdinti puslapiai, pageidautina Windows 98 arba Windows 95 formato byla) prašome iki gegužės 14 d. atsiųsti į

VU Lietuvių literatūros katedrą elektroniniu paštu liet.lit@flf.vu.lt, faksu 687217 arba paprastu paštu adresu Lietuvių literatūros kated rai, Vilniaus universitetas. Universiteto g. 5, LT-2734 Vilnius. Kalbi nių pranešimų tezės gali būti siunčiamos tiesiai į Lietuvių kalbos

katedrą (adresas tas pats, faksas 687213). Tezės bus publikuojamos. Konferenciją remia Valstybinis mokslo ir studi jų fondas ir Vytauto Kavolio fondas VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ LITUANISTŲ MOKS LINĖ KONFERENCIJA [VYKS 2001 M. BALANDŽIO PAB. - GEGU ŽĖS MĖN. KVIEČIAME GALVOTI APIE KONFERENCIJĄ IR JAI

RUOŠTIS!

Lietuvių literatūros katedra

Universitas Vilnensis

2001 m. kovas

Universiteto istorijos^

DAKTARO FRANKO MEMUARAI ATSKLEIDŽIA VIS NAUJAS PASLAPTIS Universiteto profesorius Jozefas Frankas buvo ne tik puikus gydytojas, bet ir spalvinga, plunksnos verta asmenybė. 1804 metais jis kartu su tėvu, garsiu Getingeno, Padujos ir Vienos universitetų profesorium Johanu Peteriu Franku, atvyko į Vilnių. 1805 m. Johanas Peteris Frankas išvyko į Peterburgą dirbti caro rūmų gydytoju ir Peterburgo medicinoschirurgijos akademijos rektoriumi. Sūnus profesoriavo Vilniaus universitete ir gyveno Vil niuje iki 1823 metų. J. Frankas Vilniuje įkūrė Vilniaus medicinos draugiją, ambulatoriją, Vakcinacijos bei Motinystės institutus. Dž. Galis - ekonomistas. Išėjęs į pensiją, jis jau parašė kelis isto rinius romanus. Iš pradžių ir apie Franką ketino rašyti romaną, bet pradėjęs domėtis nutarė, kad is Vasario 5-10 d. Vilniaus uni torija tokia įdomi, jog pati pri versiteto bibliotekos rankraščių lygsta romanui. skyriuje J. Franko prancūzų kal Poną Galį sudomino origina ba rašytus memuarus sklaidė spe lus piramidės formos J. Franko cialiai su jais susipažinti atvykęs antkapis. Susidomėjęs jis krei svečias iš Italijos ponas Džovapėsi į Komo miesto savivaldy nis Galis (Giovanni Gaili). Jis bę, kur sužinojo apie profeso yra kilęs iš Komo, kur netoli riaus testamentą. Jame yra Laglio kaimelio prie Komo eže net 77 (!) punktai su labai tiks ro palaidotas Jozefas Frankas. liais nurody mais, pateiktas ir tikslus būsi mos piramidės brėžinys. Ko dėl J. Frankas pasirinko tokį keistą antka pį? Pradėjęs rinkti medžia gą ponas Galis susidomėjo ne tik paties Joze fo Franko,bet ir jo tėvo Joha no Peterio, ku ris Europos medicinos pa saulyje buvo geriau žino mas, veikla. Jis vienas pirmųjų atkreipė dėme sį į ligų profi laktikos reikš mę, suformu Paties Jozefo Franko suprojektuotas antkapis prie lavo socialinės

Nijolė BULOTAITĖ, Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Komo ežero. Dž. Galio nuotr.

higienos ir sveikatos apsaugos disciplinų pagrindus. Dž. Galis taip pat sužinojo apie Vokieti joje veikiančią Johano Peterio Franko draugiją, kuri sutelkė vi sus Franko palikuonis. Draugi ja įkurta 1995 m., švenčiant jo gimimo 250-ąsias metines Rodalbene, kur gimė J. P. Frankas. Dž. Galio iniciatyva kitąmet draugija rengia išvyką į Komą. Kitas Frankų šeimos atstovas, sudominęs poną Galį savo spal vinga biografija, yra Jozefo pus brolis, taip pat medikas Liudvigas. Jis pabuvojo Egipte, Grai kijoje, Korfu, Tunise, vedė mo terį, kilusią iš Sirijos. Tarp dau gybės Liudvigo aplankytų egzo tiškų vietų radęs vietovardį Wilna, ponas Galis teigė pradžioje neįsivaizdavęs, kur tai yra. Tik vėliau supratęs, jog tai Vilnius. Skaitydamas medžiagą apie Frankus ponas Galis susidomė jo J. Franko memuarais ir išsi aiškino, jog vienintelis jų egzem pliorius turėtų būti Vilniuje. Ga vusi jo laišką elektroniniu paštu patvirtinau, kad memuarai tik rai saugomi Vilniaus universite to bibliotekos rankraščių skyriu je. Kadangi tų rankraščių - net 5 knygos po 500-600 puslapių, sve čias paskaičiavo, kad norėdamas viską perskaityti turėtų Vilniuje praleisti visą mėnesį. Nutarė at vykti bent savaitei - atsirinkti jam labiausiai rūpimos informa cijos. Savaitę praleidęs bibliotekos

Italų mokslininkas Džovanis Galis VU bibliotekoje saugomuose J. Franko memuaruose randa daug įdomių faktų. V Naujiko nuotr.

rankraštyne ponas Galis teigia dar kartą įsitikinęs, kad Jozefas Frankas buvo tikrai spalvinga as menybė. Jis buvo labai taupus žmogus ir skrupulingai skaičiuo davo visas išlaidas, todėl mirda mas paliko nemažai pinigų. Te stamentu didžiąją lėšų dalį užra šė Padujos universitetui, bet ne mažai paliko ir poniai Pelagijai Zablockai, kurią istorikai spėja buvus jo meiluže. Jozefas Fran kas mėgo moteris ir buvo užmez gęs nemažai romanų, iki vestu vių jais gyrėsi savo memuaruose. Vilniuje taip pat buvo kalbama apie jo romanus su teatro akto rėmis. Dž. Galis spėja, jog Fran ko įsūnytas pamestinukas galėjo būti jo nesantuokinis sūnus. Jozefas Frankas turėjo gerą muzikinį išsilavinimą, grojo kla vesinu, labai mėgo muziką. Tai, matyt, jį ypač siejo su žmona Kristina, kuri buvo puiki daini ninkė. Frankas buvo susitikęs ir pažinojo nemaža garsių kompo zitorių: Mocartą, Haidną, Bet hoveną, Rosinį, Listą (kuris lan kėsi jo viloje prie Komo ežero ir ne kartą muzikavo jo namuo se). J. Frankas pažinojo ir O. Balzaką. Tačiau Lietuvoje

populiarus spėjimas, kad J. Fran kas buvo Balzako apsakymo

„Kaimo gydytojas“ prototipas,

italų mokslininkui atrodo labai abejotinas. Ponas Galis labai tikėjosi

J. Franko memuaruose rasti pa aiškinimą apie neįprastą pirami

dės formos antkapį, tačiau apie

tai juose neužsimenama. Tikslus

antkapio brėžinys pateikiamas testamente. Dž. Galis teigia, jog

Vilniuje rasta medžiaga privers jį šiek tiek pakeisti jau parašytą

knygos dalį. Autorius tikisi per

metus knygą baigti ir išleisti. Jei viskas klosis sėkmingai, Italijos kultūros institutas Vilniuje žadė

jo paremti knygos pristatymą Lie tuvos visuomenei. Ponas Galis

mano, jog memuarai turėtų sudo

minti italus, vokiečius, lietuvius

ir visus, kuriems įdomi žmoni jos kultūros istorija. Jie parašyti

labai gyvai, minima daug svarbių

istorinių asmenybių. Apie gali mybę juos išleisti prancūziškai buvo kalbamasi su Italijos kultū ros instituto bei Prancūzijos kul

tūros centro atstovais.

VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE - NAUJAUSI UKRAINOS MOKSLINIAI LEIDINIAI Vasario 7 d. Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė pasitiko garbingus svečius. Su dovanomis atvyko Ukrainos Respublikos konsulo Lietuvoje patarėjas kultūros klausimais Konstantinas Kostenko, Lietuvių-ukrainiečių istorikų asociacijos mokslinė sekretorė Natalija Šertvytienė, archyvaras Stepanas Luščevičius. Kelią į seniausią Lietuvos biblioteką „parodė" VU dėstytoja

ir šios asociacijos pirmininkė dr. Aldona Vasiliauskienė.

Aliucija ORENTAITĖ, Rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkė

Universiteto bibliotekai buvo padovanota per 100 egzempliorių knygų - tai Ukrainos ambasados ir konsulato dovana bei dr. A Va siliauskienės iš Ukrainos atvežti leidiniai. Aptartos bibliotekos

fondų papildymo leidiniais gali mybės ateityje. Bibliotekos direktorė B. Butke vičienė, nuoširdžiai dėkodama už dovanas, džiaugėsi, kad į bibliote ką pateko naujausi Ukrainoje iš leisti moksliniai leidiniai, ypač mokslinių konferencijų medžiaga, kuri yra leidžiama nedideliu 200300 egzempliorių tiražu ir jau net savo tėvynėje tampa bibliografine

retenybe. Taigi nuo šiol šiais retais leidiniais turės galimybę naudotis VU mokslininkai ir studentai. Di rektorė atkreipė dėmesį, kad tai ne be pirma dr. A. Vasiliauskienės dovana. Mokslininkė, nuo 1985 m veždama knygą po knygos, į bib liotekos lentynas jau sukrovė virš 100 mūsų bibliotekai reikalingų mokslinių ir informacinių leidi nių.

Lelevelio salėje (iš kairės į dešinę): Ukrainos Respublikos konsulo Lietuvoje patarėjas kultūros klausimais K Kostenko, bibliotekos direktorė B. Butkevičienė, Lietuvių-ukrainiečių istorikų asociacijos mokslinė sekretorė N. Šertvytienė, asociacijospirmininkė A. Vasiliauskienė ir archyvaras S. Luščevičius V. Naujiko nuotr.

Užsimezgęs glaudus ryšys tarp Vilniaus universiteto bibliotekos ir Ukrainos Respublikos ambasados Lietuvoje bei neseniai įkurtos Lie

tuvių-ukrainiečių istorikų asociaci jos teikia didelių vilčių, kad biblio tekos fondai bus nuolat papildomi naujausiais mokslo darbais.

Universitas Vilnensis

KONTAKTAI

2001 m. kovas

DARBAS AIRIJOJE: KĄ REIKIA ŽINOTI, KAD SVAJONĖS VIRSTŲ REALYBE Kuris iš mūsų nėra mąstęs apie galimybę gyventi ir dirbti svetur?! Didelis kasmet Lietuvą paliekančių žmonių skaičius

rodo, kad lietuvių tikėjimas galimybe atrasti savo laimę toli

nuo tėvynės vis stiprėja. Airija, viena iš dinamiškiausiai besi vystančių ir turtingiausių Europos Sąjungos valstybių, bene labiausiai vilioja norinčius dirbti

ir užsidirbti. Sparčiai plečiantis Airijos ekonomikai, auga įvairios kvalifikacijos darbuotojų Iš skirtingų Rytų Europos šalių suvažiavę darbuotojai - linksmas ir draugiškas kolektyvas

paklausa, kurios jau nepajėgia patenkinti vietiniai gyventojai. Palanki Airijos vyriausybės politika sudaro puikias sąlygas legaliai atvykti į šalį ir sėkmingai integruotis užsienio valsty

bių, tarp jų ir Lietuvos, darbuotojams. Galimybė išvykti ypač domina bebaigiančius moks lus arba nutarusius padaryti pertrauką studentus, nusprendusius pažinti svetimą šalį, iš

ti ir užsidirbti, turintys plačių in teresų bei imlūs naujovėms.

ma uždirbti 200 svarų, iš jų apie

100 tenka išleisti būsto nuomai

Dar viena didelė problema -

ir maistui. Taigi paskaičiuokite,

mokti anglų kalbą bei užsidirbti pinigų. Kuo patraukli lietuviams ši apie 3,7 mln. gyventojų

nepasitikėjimas tokio pobūdžio

kiek galima susitaupyti per me

turinti, šiek tiek už Lietuvą didesnė sala Europos šiaurės vakaruose, kaip joje susirasti dar

firmomis (jau minėjau, kuo rei

tus.

bą-apie tai pasakoja UAB „Planetos kontaktai", tarpininkaujančios legaliai įdarbinant Lietuvos piliečius Airijoje, vadybininkė Laura ŠERNAITĖ.

kėtų pasidomėti prieš registruo

Kur ir kokiomis sąlygomis gy

jantis) ir visuomenės nesuprati

vena darbuotojai? Kas parūpina

mas, koks yra tokių agentūrų

būstą?

veiklos principas. Reikia žinoti,

Būstą parūpiname mes, tik

kad firmos dirba tik kaip tarpi

pragyvenimo išlaidas dengia pats

ninkai - pačios darbo nesuteikia.

darbuotojas. Paprastai darbuoto

kad tokiai veiklai išduodamos li

ganėtinai subjektyvi (dėl to reko

cencijos. Tai reiškia, kad įmonė,

menduojama pristatyti nuotrau

Darbo vietos iš anksto žinomos

neturinti licencijos, veikia netei

kas su šypsena - paniurėliai nie

jai gyvena kotedžo tipo namu

Taip yra dėl priežasčių, kurias

tik išimtiniais atvejais. Paprastai

sėtai - taigi negali Jūsų legaliai

kam nepatrauklūs). Agentūros

kuose: kambariuose po vieną ar

Jūs iš dalies jau paminėjote: ga

agentūros žino tik bendrąsias

įdarbinti nei Airijoje, nei kitoje

deda visas pastangas, kad jos

po keletą, naudojasi bendromis

limybė įvažiuoti į šalį ir dirbi vi

tendencijas, t. y. kokio profilio

siškai legaliai, per metus susitau

pasaulio šalyje. Taip pat pagal

klientai būtų pristatyti kuo pa

virtuvėmis ir dušais. Namukuo

pyti apvalią pinigų sumą, pažinti

LR įstatymus tokia veikla jokiu

traukliau ir kuo daugiau jų išvyk

įdomią ir patrauklią šalį. Tai, kad

būdu negali užsiimti pavieniai as-

Airijoje vartojama anglų kalba,

menys. Taigi visiems, besikrei

palengvina bendravimą - tūlas

piantiems į panašaus profilio fir

bintų darbuotojų.

lietuvis, nors kiek mokantis an

mas, primygtinai siūlyčiau pra

gliškai, turi unikalią galimybę

šyti pateikti dokumentus, patvir

šias žinias pagilinti.

tinančius firmos veiklos teisėtu

Būtent. Jei kas nors tvirtina,

bus taip, kad atvykęs klientas

kad darbo vieta garantuojama

gaus išsamų darbo vietų sąrašą ir

šimtu procentu, tai skamba šiek

pasirinks jam labiausiai patiku

Kodėl lietuviai taip gausiai plūsta į Airiją?

Spaudoje buvo nemažai publi

kacijų apie „legaliam “ darbui iš

vežtus ir vėliau apgautus lietuvius, praradusius didelius pinigus irpa

mą. Galima teirautis, kas yra jų partneriai Airijoje, bet tokia in formacija paprastai būna konfi

denciali.

darbuotojų šiuo metu labiausiai

se yra visa būtina buitinė techni

tų į Airiją, kadangi didžiausias

reikia. Todėl spaudoje ir skaito me skelbimus: „Darbui Airijoje

ka, pradedant viryklėmis ir bai giant skalbimo mašinomis. Žo

pajamas jos gauna iš realiai įdar

reikalingi suvirintojai, paukšty

džiu, vyrauja puiki studentiško

nų darbuotojai“ ir pan. Kaip ir

bendrabučio atmosfera, tik žy

Ar tai reiškia, kad darbo vieta

įprasta, darbdavys renkasi dar

miai geresnės sąlygos.

šimtu procentu negarantuojama?

buotoją, o ne atvirkščiai. Taigi ne

tiek įtartinai. Supraskite, į agen

sią. Jis įtraukiamas į duomenų

tūrą ateina įvairiausi žmonės, ne

bazę ir laukia darbdavio pasiū

lymo.

sitikėjimą tokio pobūdžio firmo

Kų Jūsų agentūra gali pasiū

maža jų dalis neturi jokio išsila

mis. Ką reikėtų žinoti žmogui, su

lyti darbo Airijoje ieškančiam žmo

vinimo, visiškai nekalba angliš

Be abejo, visada egzistuoja ir

siruošusiam pasinaudoti agentū

gui?

kai, tačiau atkakliai reikalauja ga

baimė vykti į svetimą šalį. To ne

Pirmiausia atėję kandidatai

rantuotos darbo vietos. Kaip pri

reikėtų bijoti - airiai draugiški

registruojami, tikrinamos jų an

versti darbdavį priimti tokį žmo

ir paslaugūs žmonės, tikrai neat

glų kalbos ži

gų? Niekaip. Tačiau nesistebiu,

sisakys suteikti pagalbą bet ko

nios. Standar

kai agentūros duoda dideles ga

kiu atveju. Atvykusius į Airiją

rantijas klientams, bent vidutiniš

darbuotojus pasitinka mūsų fir

kai mokantiems anglų kalbą - to

mos atstovas ir palydi iki darb

kio darbuotojo pageidauja iš kar

davio bei gyvenamosios vietos,

to net keli darbdaviai.

taigi nereikia blaškytis ir bijoti.

ros paslaugomis? Pirmiausia reikia žinoti tai,

tizuoti jų CV su nuotrauko

mis patenka į

išsamią duo menų bazę, ku

rią mato darb

Greito maisto restorane švenčiama nacionalinė airių šventė - šv. Patriko diena

Su kokiomis problemomis dau giausia susiduriate?

Kiek kainuoja Jūsų firmos pa

slaugos? Registracijos mokestis (t. y. dokumentų priėmimas, anglų

kalbos testas ir duomenų įtrau

kimas į duomenų bazę) yra 110 Lt. Atsiradus Airijos darbdaviui, darbuotojas moka 1700 Lt, ir

pradedamas forminti oficialus darbo leidimas (tai trunka apie 2 mėnesius). Šiuo metu siūloma ir speciali programa 20-35 metų jaunimui, mokančiam anglų kal

bą - dirbti greito maisto restora nuose, - už kurią, suradus darbą,

reikės mokėti tik 600 Lt. Klien tas už savo lėšas vyksta iki Dub

Kokio atlyginimo gali tikėtis

lino (apie 1700 Lt lėktuvu į abi

Airijoje įsidarbinęs lietuvis ir kiek

puses, studentams ir jaunimui -

jis gali susitaupyti?

daviai Airijo

Dažniausiai lietuviai prastai

je. Jie, rinkda

moka anglų kalbą arba iš viso jos

Minimalus Airijos vyriausy

dauja, dengia sveikatos draudi

miesi poten

nemoka. Neįtikėtina, bet devyni

bės nustatytas atlyginimas yra 4,4

mo išlaidas (draudimas nuo ne

cialius dar

iš dešimties besikreipiančių ge

airiškų svarų sterlingų per valan

laimingų atsitikimų darbe jam

garantuojamas).

buotojus, nu

riausiu atveju gali būti laikomi

dą (airiškas svaras sterlingų -

stato įvairius

pradedančiaisiais. Tokie žmonės

apie 4,7 Lt). Paprastai darbuoto

parametrus:

gali tikėtis išvykti tik kaip vadi

jams, dirbantiems žemės ūkyje,

amžių, lytį, an

namosios „uodegos“, t. y. kai į

statybose, viešbučiuose, aptarna

glų kalbos mo

vieną šiltnamį važiuoja dirbti du

vimo sferoje, gamyklose ir pan.

kėjimo lygį ir

mokantys anglų kalbą ir dar ko

iš pradžių mokamas standartinis

nuolaidos), taip pat, jei pagei

Skamba tikrai patraukliai.

Kur gali kreiptis susidomėję ir norintys išbandyti laimę sve tur?

pan. Tada per

kie penki jos nemokantys. Tai pa

5 svarų sterlingų per valandą at

žiūrimas kiek

sitaiko ne taip jau retai. Tačiau

lyginimas; už viršvalandžius ir

vieno para

mes labai laukiame žmonių, mo

darbą savaitgaliais mokama pa

yra

metrus atiti

kančių anglų kalbą. Tai papras

pildomai. Vėliau viskas yra pa

Vilniaus centre, Liauksmino

kusio darbuo

tai studentai ar nesenai baigęs

ties darbuotojo rankose: priklau

g. 8. Informacijos galima tei

tojo CV, ir pa

mokslus jaunimas. Jie turi labai

somai nuo to, kaip kvalifikuotai

rautis telefonais 31 21 61,

UAB „Planetos kontaktai“

įsikūrusi

pačiame

sirinkimą le

didelę paklausą tarp Airijos darb

ir našiai jis dirbs, kaip sutars su

62 96 23 arba ei. paštu

mia darbdavio

davių. Pastariesiems imponuoja

darbdaviu ir pan., kils ir jo dar

planetos.kontaktai@lux.lt

nuomonė, kuri

jauni, energingi, besidžiaugiantys

bo užmokestis. Dirbant už 5 sva

neretai būna

gyvenimu žmonės, norintys dirb-

rus per valandą, per savaitę gali

Dėkojame už pokalbį.

2001 m. kovas

Universitas Vilnensis

Tarptautinių ryšių skyriaus informacija

----------------------------------------------- —'-------------------------------------------- /

Ši informacija, kurią teikia VU Tarptautinių ryšių skyrius, mokslo skyrius ir Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa, ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami jose dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį ar datą. INFOR FR-1 PAVADINIMAS: Prancūzijos vyriausybės stipendijos studijoms ir stažuotėms. TRUKMĖ: 2001/2002 m. m.’ KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Magistrantus ir mokslininkus. STUDIJŲIR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Humanitarinių ir tiksliųjų mokslų magistratūros studentams bei mokslininkams (išskyrus vadybos, medicinos, menų ir prancūzų kalbos sritis). KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2001 kovo 9d. pateikti Prancūzijos ambasadai prancūzų kalba: 1. Kandidato CV su nuotrauka. 2. Kandidato motyvacinį laišką. 3. 2 rekomendacinius dėstytoji), mokslo vadovų ar mokslo įstaigų direktorių laiškus. 4. Nurodyti įstaigą Prancūzijoje, kurioje kandidatas pageidauja mokytis ir su kuria, esant galimybei, jis jau yra užmezgęs kontaktą. REIKALAVIMAI: Gerai mokėti prancūzų kalbą. PAPILDOMA INFORMACIJA: Pirminė atranka vyks kovo mėnesį, komisija sudarys Prancūzijos ambasados Lietuvoje darbuotojai ir Lietuvos Švietimo ministerijos atstovai. Atrinktų kandidatų dosjė bus siunčiami į Prancūzijos Užsienio reikalų ministeriją galutinei kandidatų atrankai. Išsamesnės informacijos teirautis Prancūzijos ambasados kultūros skyriuje, kreiptis į Ingą Sturytę, tel.: 222979, 220460. INFOR Leonardo 2 A TITLE: Leonardo ABLE/Lithuania project. student internships at Blancco Ltd. in Finland DURATION: 3-6 months. TO WHOM IT MAY CONCERN: Vilnius University students of computer science, IT management or similar in their 3,d or 4* year. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Work practice at the Blancco Ltd. company (Joensuu. Finland) specializing in data erasure software applications. The first project (ending on May 9th) is to develop new version of some current softnare: • progranuning in C + +, • testing software using our testing methods, • documentation using our standards. The second project (ending on July 31st) is to develop a web based CRM (customer relationship management) system: • progranuning in HTML and Java. • testing software, • documentation. DEADLINE: Deadline extended till April 5*‘, 2001. REQUIREMENTS: Excellent academic and personai records. good English. Professional reųuirements: • good experience of Unix (or Linux); • knowledge of MSDOS; • good progranuning skills of C/C + + with Unix (perhaps also MSDOS). Other reąuirements are (not essential): • Java, HTML progranuning; • SQL (MySQI., Oracle). ADDITIONAL INFORMATION: To learn about application. please contact International Relations Office, Vilnius University. Universiteto 3, Vilnius. Phone: 68 70 49.

INFOR AT- 1 A TITLE: Salzburg Seminar, 2001. Program: Schloss Leopoldskron Conference Center, Core Sessions, The Universities, 2001 Special Sessions, Alumni Network. DURATION: One week. Start and end dates varies according to the program, the earliest ones begiu in Mareli 2001. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Mid-career and senior professionals in the relevant fields. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Museums in the 21” Centnry; ■ Sustainiiig Democracy and in the Modern World; Linking Theory and Practice in Nonprofit Leadership and Management; International Legal Perspectives on Human Riglits; The Sočiai and Economic Determination of the Public’s Health; Technology and the Integrated Classroom; Biotechnology: Ethical, Legal, and Sočiai Issues; • Environment, Energy. and Economics in Asia; • Comnninity Leadership and Policy Cliange; ■ University Administration and Finance; ■ Academic Structure and Governance within the University; Meeting Students’ Needs. and the Role of Students in Institlltional Affairs; Technology in Higlier Education; The University and Civil Society. DEADLINE: Varies according to the program. the earliest one on March 16'k, 2001. Registration may be elosed earlier if a session is filled. REQUIREMENTS: English proficiency. Individuals on a leadership patli in their careers who seek a continuing education experience that exposes tliem to dialogue at an international level. A typical participant: age rouglily between 30 to 45, demonstrated interest or background in the topic. ADDITIONAL INFORMATION: http://www.salzburgseminar orę/; info@salzburgseniinar.org INFOR JP- 1 A TITLE: Graduate Studies Program at VVaseda University, Japan. DURATION: It awarded the AIEJ grant. students will stay from October 2001 till July 2002. If awarded the Japanese Govermnent (Monbusho) Scholarship, students will stay from October 2001 to Mareli 2003 only. TO WHOM IT MAY CONCERN: Vilnius University students currently enrolled in Master or PhD programs. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Students will stndy at one of ten graduate schools at Waseda University under the status of non-degree research students (those in graduate programs) and special research students (tliose in doctoral programs). General eligible fields are: political science, economics, law, literature, comnierce, science and engineering, education. human sciences, sočiai sciences. Ali courses in above enumerated fields are eondueted in Japanese. It is possible to study international relations, globai infonnation science. and telecomnmnications at the Graduate School of Asia-Pacific Studies ui English and Japa nese. DEADLINE: March 10, 2001. REŲUIREMENTS: An intermediate level of Japanese language proficiency or higlier is reųuired to all graduate schools. except for the Graduate School of AsiaPacific Studies. The first level of Japanese language proficiency tęst or the eųuivalent is desirable for the applicants to the Graduate School of Literature. Other reųuirements: - excellent academic and personai records, - strong motivation and a clear study plan in any field available at Waseda University and likely to benefit from study in Japan, - filled in application forui. ADDITIONAL INFORMATION: The University will waive tuition and fees of ibis program. Waseda University will provide a student donnitory, būt students are responsible for the cost of acconiniodation. One place available. Selection for nomination to be an exchange student to Japan is performed by Vilnius University’s Selection Committee that reserves the riglit not to choose any student in absence of the candidate H’ith superior ųiuilifications. For application fonus and additional infonnation please contact: International Relations Office. Vilnius University, Universiteto 3. Vilnius. Room 26 or 41.

INFOR CA 1 A PAVADINIMAS: Mainai su CREPUŲ (Conference of Rectors and Principais of Ųuėbec Universities) tinklo universitetais Kanadoje TRUKMĖ: 2001/2002 pilni mokslo metai arba semestras. KĄ TAI GAIJĖTŲ SUDOMINTI: Priklausomai nuo universiteto, bet kokio lygio VU studentai, baigę bent 2 kursus. STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios, priklausomai nuo universiteto. Dalyvaujančios institucijos: Ėcole dės Hautes Ėtudes Commerciales (prancūzakalbis); Ėcole Polytechniąue (prancūzakalbis); ■ Universitė Bishop’s (anglakalbis); Universitė Concordia (anglakalbis); • Universitė de Montrėal (prancūzakalbis); Universitė de Sherbrooke (prancūzakalbis); Universitė Lavai (prancūzakalbis); ■ Universitė McGill (anglakalbis ir prancūzakalbis); ■ Universitė du Quėbec ir jam priklausantys prancūzakalbiai universitetai: 1. Universitė du Quėbec a Montrėal (UQAM) 2. Universitė du Quėbec a Trois-Riviėres (UQTR) 3. Universitė du Quėbec a Chicoutimi (UQAC) 4. Universitė du Quėbec a Rimouski (UQAR) 5. Universitė du Quėbec a Hull (UQAH) 6. Universitė du Quėbec en Abitibi-Tėmiscamingue (UQAT) 7. Institut national de la recherche scientifiąue (INRS) 8. Ėcole nationale d’administration publiųue (ENAP) 9. Ėcole de technologie supėrieure (ETS) 10. Tėlė-universitė (TELUQ)) KREIPIMOSI TERMINAI: 2001 m. kovo 10 d. REIKALAVIMAI: Puikūs akademiniai rodikliai ir rekomendacijos. Geras/labai geras prancūzų/anglų kalbos mokėjimas (patvirtintas atitinkamu dokumentu) priklausomai nuo universiteto. PAPILDOMA INFORMACIJA: Atvykstantys studentai atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, tačiau turi padengti vizos, kelionės, bendrabučio, maitinimosi, medicininio draudimo ir kitas asmenines išlaidas, taip pat gali būti reikalaujama sumokėti ir kitus specialius mokesčius (pvz.. laboratorijos mokestį, užstatą už raktą ir pati ). Vilniaus universitetas nominuoja atrinktus studentus, o jų dalyvavimą programoje patvirtina priimantis universitetas. Programos dalyviai Kanados universitetuose laikomi laipsnio nesiekiančiais mainų studentais. Rūta Syrovatskaja, Tarptautinių ryšių skyrius, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, 26 arba 41 kainb., tel. (8-22) 68 70 47.

INFOR JP-2 A TITLE: Intensive Japanese language Program at VVaseda University, Japan. DURATION: If awarded the AIEJ grant, students will stay from September 2001 till July 2002. If awarded the Japanese Govermnent (Monbusho) Scholarship. students will stay from September 2001 to July 2002 only. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Vilnius University students specializing in Japanese studies and/or Japanese language teaching. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Students will learn language and culture at the Center for Japanese Lan guage at Waseda University. All classes will be eondueted in Japanese. therefore a prospective applicant should be able to start studies at the intermediate level or higlier. DEADLINE: March 10, 2001. REŲUIREMENTS: - Japanese language proficiency of intermediate level or higlier (since all classes are eondueted in Japanese), - excellent academic and personai records. - strong motivation and a clear study plaus after completing the program at Waseda University, - filled out application fortu. ADDITIONAL INFORMATION: The University will waive tuition and fees of tliis program. VVaseda University will provide a student dormitory. būt students are responsible for the cost of acconiniodation. Oneplaceavailable. Selection for nomination to beari achange student to Japan is performed by Vilnius University’s Selec tion Committee that reserves the riglit not to choose any student in absence of candidate with superior ųiuilifications. For application fortus and additional infonnation please contact: International Relations Office, Vilnius University, Universiteto 3, Vilnius. Room 26 or 41. phone: 68 70 47.

INFOR JP- 3 A TITLE: International Division Program at VVaseda University, Japan (One Year Study Abroad Program for Undergraduate students). DURATION: Nine months from October 2001 till June 2002. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Vilnius University students currently enrolled in undergraduate programs. Faculty member and/or research assistant is not eligible to apply. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Students will learn Japanese and Asian culture. history, society, polities, economy. geography, arts. and literature at the Center for International Education of VVaseda University. All classes will be eondueted in English. but applicants mušt have finished at least one term of Japanese language instruction at the university level. Japanese language courses are offered at 13 levels from elementary to pre-advanced DEADLINE: March 10, 2001. REŲUIREMENTS: - have finished at least 1 term of study eųuivalent to Japanese language study, - excellent academic and personai records (if in American grading system, a minimuni GPA of 3.00), - strong motivation and a clear study plaus after completing the program at VVaseda University, - TOEFL score of 550 (computer based tęst 213) or IELTS at level 6 or better, - filled out application form ADDITIONAL INFORMATION: The University will waive tuition of this program. However, Enrolment Confinnation Deposit Money of „60,000 will be charged to exchange students. VVaseda University will arrange home stays for students accepted. The student will be responsible for monthly room and board (yen 75.000 per nionth). Home stay fees include breakfasts, dinners, rent and heating costs. Accommodation in the university’s international student dormitory will also be available. One place available. Selection for nomination to be an excliange student to Japan is performed by Vilnius University’s Selection Committee that reserves the riglit not to choose any student in absence of candidate with superior ųiuilifications. For application forms and additional infonnation please contact: International Relations Office. Vilnius University. Universiteto 3, Vilnius. Room 26 or 41, phone: 68 70 47. INFOR NL 3A TITLE: Utrecht Summer School, The Netherlands. DURATION: Few weeks. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Target groups differ depending on the course. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: 21 course in: 1. Health Science: Diagnostic Pathology ofpet Avianand ExoticAnimals; Companion Animal Medicine and Surgery; Course on LaboratoryAnimal Science; Molecular Biology and Recombinant-DMNATechnology VVorkshop; Endocrinology; Infrared Spectroscopy, AŲUA; Natūrai Products, Herbai Medicinai Products, Biogenic Drugs; Environmental signalling: Arabidopsis as a model. 2. Language and culture: European Seminar Programme on Cultural Entrepreneurship in Europe, European Cultures and Lifestyles; Text and Speech Corpora; Nederlandse Literatuur; Dutch Society and Culture; Focus on Dutch; Dutch Painters and Collectors, Fortunes on Golden Age; Carillon Course; VVomen’s Studies from Multicultural, Interdisciplinary Perspective; PassePartout. 3. Society-Law-Economics: The Humour Lab; Human Rights. DEADLINE: Differdependingonthecourse. GenerallyMarchl5,2001. REŲUIREMENTS: Differ depending on the course. Different tuition fees for all courses. Vilnius University students are exempt from the tuition fee for the course: Dutch Society and Culture (Deadline: April 15). ADDITIONALINFORMATION: For additional infonnation, please, contact: Raimonda Markevičienė International Relations Office, room 41 Universiteto 3, Vilnius Tel. 68 70 49.

Universitas Vilnensis

2001 m. kovas

Mieli studentai, Europos Sąjungos SOCRATES/ERASMUS (http:llwww.socrates.lt) programa remia ir skatina Europos universitetų bendradarbiavimą įvairiose akademinio gyvenimo srityse. Svarbus vaidmuo programoje tenka studentų mainams, studijoms kitų šalių universitetuose. Šios studijos yra organizuojamos pagal sutartis, kurias sudaro programoje bendradarbiaujantys universitetai. Šios lentelės tikslas yra informuoti Vilniaus universiteto studentus apie studijų Europos Sąjungos universitetuose galimybes ir pakviesti dalyvauti konkurse. Informacijoje Jūs rasite sąrašą Europos universitetų, su kuriais mūsų Universitetas sudarė sutartis dėl studentų mainų. Joje taip pat pateikta ši informacija: • kiek Vilniaus universiteto studentų galės studijuoti užsienio universitetuose 2001/2002 mokslo metais ir kiek mėnesių gali trukti šios studijos, • dėl kurių studijų krypčių ir dėl kokio studijų lygio (pagrindinių studijų, magistratūros arba doktorantūros) susitarė bendradarbiau jantys universitetai, • kuris Vilniaus universiteto fakultetas yra studentų mainų organizatorius. Dalyvavimo konkurse dokumentus bei aktyvias nuorodas į užsienio šalių universitetus rasite internete adresu http:/lwww.info.vu.ltIgrantail index.htm Kas gali dalyvauti kon kurse

reikalingas visiškam studijų pe riodo pripažinimui Vilniaus uni versitete; • studentams, klausiusiems ar klausantiems dalykus užsienio kalba Vilniaus universitete; •studentams, gerai mokan tiems užsienio kalbą. Kiekvienas fakultetas pats nu stato išvardintų atrankos kriterijų eiliškumą ir gali juos papildyti.

Iki studijų užsienyje pradžios studentas turi būti baigęs bent du pirmuosius pagrindinių studijų kursus. Pagal programos forma liąsias sąlygas joje gali dalyvauti Europos Sąjungos ir asocijuotų šalių piliečiai.

Pagrindiniai atrankos kri terijai

mokėjimą, studijų knygelės kopiją.

• Dalyvavimo konkurse anketas studentai gali gauti Tarptautinių ry šių skyriuje (Centriniai rūmai, II aukštas, 41 kabinetas), fakultetuo se pas fakulteto SOCRATES ko ordinatorius arba Vilniaus univer siteto interneto svetainėje http:ll H’H’H’. info. vu. ltlgrantailindex.htm. Fakultetų koordinatorių pavardes galima sužinoti dekanate. • Kauno humanitarinio fakul teto studentai anketas gauna ir jas pateikia fakulteto SOCRATES koordinatoriui.

Kur galima gauti konkur so dokumentus ir kada juos pateikti

Pirmenybė bus teikiama: • studentams, kurių sesijų re zultatų vidurkis ne mažesnis kaip 8 balai; • studentams, pretenduojan tiems j vietą tokiame užsienio universitete, kuris sudaro galimy bes suplanuoti studijų programą, atitinkančią jo studijų kryptį ir ly gį. Šis studijų užsienyje planas

Studijų sritis ir Europos Universitetai

motyvaciją, pažymą apie užsienio kalbų

• Konkurse dalyvaujantys stu dentai iki kovo 15 d. pateikia Universiteto Tarptautinių ryšių skyriui (Universiteto g. 3, II aukš tas, 41 kambarys, tel. 687049) šiuos konkurso dokumentus:

Kada bus žinomi konkur so rezultatai • Studentų atranka bus vykdo

anketą lietuvių kalba,

Vilniaus universiteto

fakultetas

Pagrindinės studijos

Magistrą ntūra

Doktorantūra

kovo 22 d-

Kaip bus organizuojamos studijos užsienyje • Konkursą laimėjusių studen tų dokumentais, kurių reikalauja užsienio universitetai (anketo mis, studijų sutartimis, akademi nėmis pažymomis), pasirūpins darbuotojai, universitetų dvišalio bendradarbiavimo sutartyse įvar dinti kaip kontaktiniai asmenys. Šie darbuotojai kartu su studen tais suderins su užsienio partne riais studijų sutartis ir pasirūpins kvietimais studentams.

Studįjų sritis Ir Europos Universitetai

Vilniaus universiteto fakultetas

Studentų 1 Viso Studentus skaičius |Mėnesių kaičius

Viso Mėnesių

Viso skaičius Mėnesių

StljJcilIlĮ

04.1

04.0

ma fakultetuose, kurie padarys galutinius sprendimus. •Apie konkurso rezultatus bus galima sužinoti Universiteto Tarptautinių ryšių skyriuje arba pas fakultetų koordinatorius po

• Sutarčių tarp Vilniaus uni versiteto ir studentų dėl finansi nių studijų užsienyje sąlygų suda

rymą ir vykdymą organizuos Uni versiteto Tarptautinių ryšių sky rius. Finansinės sutartys bus su daromos studentams gavus užsie

nio universitetų kvietimus ir su

derintas studijų užsienyje sutar tis bei paaiškėjus ERASMUS programos finansavimo apim t ims. •Vilniaus universiteto stu

dentai, kurie 2000/2001 mokslo metais studijavo arba tebestudijuoja užsienyje, gavo nuo 400 iki 500 eurų per mėnesį kelionės ir gyvenimo išlaidoms. Stipendijos dydis skirtingose užsienio šalyse buvo skirtingas.

Pagrindinės studijos

Studentų skaičius

Viso Mėnesių

Magistrantūra Studentus kaičius

Viso Mėnesių

Doktorantūra

skaičius

Viso Mėnesiu,

Studentu

| Verslo studijos ir kalbos

Verslo studijos ir vadybos mokslas

Universite Jean Moulin Lvon 3 (F)

Ekonomikos

Copenhagen Business School (DK)

Ekonomikos

10 3

University of Aalborg (DK)

Ekonomikos

Fachhochshule Osnabriick (D)

Ekonomikos

EMA Universitat Greifswald (D)

Ekonomikos

FH Mainz (D)

Ekonomikos (TVM)

2 O

Pforzhcim University of Applied Sciences (D)

Ekonomikos (TVM)

Hochschuie Bremen (D)

Ekonomikos (TVM)

Universite de Savoie (F)

Ekonomikos

Universite de Savoie (F)

Kauno Humanitarinis

10 10

Otto-Friedrich Universitat Bamberg (D)

Ekonomikos

Otto-Friedrich Universitat Bamberg (D)

Kauno Humanitarinis

Chemijos

Gamtos Mokslų

1 2

06.3

i 'Cheminė inžlnerįla

Universite d’Orleans (F)

07.0

| Geografija

Roskilde Business College (DK)

Ekonomikos (TVM)

Aarhus School of Business (DK)

Ekonomikos (TVM)

Universidad de Castilla -La Mancha (E)

Ekonomikos (TVM)

ESSCA d’Angers (F)

Ekonomikos (TVM)

Ecole Superieure de Commerce International (F)

Ekonomikos (TVM)

Instituto Politėcnico de Beja (P)

Ekonomikos (TVM)

ISLA-Braganęa (P)

Ekonomikos (TVM)

University of Joensuu (SF)

Ekonomikos (TVM)

Pirkanmaa Polytechnic (SF)

Ekonomikos (TVM)

Haaga Instituutin Ammattikork. Helsinki (SF)

Ekonomikos (TVM)

08.1

Centrai Ostrobotnia Polytechnic (SF)

Ekonomikos (TVM)

University of Skvode (S)

Jonkoping University (S)

Ekonomikos (TVM)

Kalmar Hogskolen (S)

Ekonomikos (TVM)

Hochschuie f. VVirtschaft u. Politik, Hamburg (D)

<auno

FH Trier (D)

Kauno

Univ. dės Sciences et Technologies de Lille (F)

2 4

12 08.0

Jumanitarinis

Humanitarinis

Aalborg University (DK)

Cauno

-Iumarutarini s

University of Joensuu (SF)

Cauno

Imnamtarinis

(Humanitariniai mokslai

Karl-Franzens Universitat Graz (A)

Filosofijos

Universidade de Coimbra (P)

Filologijos

Universitat Viadrina Frankfurt (Oder) (D)

Filologijos

1 2

Universitat Frankfurt am Main (D)

Filologijos

Lund University (S) University of Turku (SF)

Istorijos

08.3

10 10

9 10 5 20

Istorijos

8 9

Filosofija

Filosofijos

(istorija

EMA Universitat Greifswald (D)

Isterijos

Umvereitv of Copenhagen (DK)

Istorijos

Karl-Franzens Universitat Graz,(A)

Istorijos

Universita di Pisa (1)

Isterijos

Universite Libre de Bruxelles (B)

Istorijos

University of Helsinki (SF)

Istorijos

University of Turku (SF)

Isterijos

University of Crete (G)

Isterijos

Universitas Vilnensis

2001 m. kovas

Studijų sritis ir Europos Universitetai

Vilniaus universiteto

fakultetas

08.4

Pagrin dinės stud ijos

Magistrantūra

Doktorantūra

Studijų sritis ir Europos Universitetai

Vilniaus universiteto

fakultetas

Studentų skaičius

Viso Menesių

Studentus kaičius

Viso Mėnesių

Studentų

Viso

Pagrindinės studijos

Studentų skaičius

Viso Mėnesių

Magistrantūra

Studentus kaičius

Viso Mėnesių

Doktorantūra Studentų skaičius

Viso Mėnesių

i Archeologija 13.3

t Jni versity of Copenhagen (DK)

Istorijos

Chemija

Universite d’Orleans (F)

I Kalbos ir filologuos mokslai

Chemijos

* 14.0

Universita di Lecce (I)

Filologijos

Universita di Pisa (I)

Filologijos

University College Cork (1RL)

Filologijos

Universite Catholique de l’Ouest (F)

Filologijos

Universite de Valenciennes (F)

Filologijos

Aristotle University of Thessaloniki (G)

Filologijos

14.1

Universidad Complutense de Madrid (E)

Filologijos

Universidade de Santiago de Compostela (E)

Filologijos

Utrecht University (NL)

Filologijos

University of Joensuu (SF)

Filologijos

Ruhr-Universitat Bochum (D)

Filologijos

Universitat Konstanz (D)

Filologijos

|o9.1

Universitiit Konstanz (D)

University of Turku (SF)

Socialiniai mokslai

TSPMI

Ekonomikos

Politiniai mokslai

Universite Libre de Bruxelles (B)

14.2

Filosofijos

Sociologija

Lund University (S)

(šiuolaikinės EB kalbos 14.3

University of Dublin (IRL)

Filologijos

University of Antwerp (B)

Filologijos

|o9.3

Filologijos

University of Joensuu, Savonlinna (SF)

10.0

Ekonomikos

Universita Cattolica dėl Sacro Cuore (I)

Ekonomikos

Universitat Mannheim (D)

Ekonomikos

14.4

1 3

Filologijos

Mtinster Universitat (D)

Filosofijos

Universitat Konstanz (D)

Filosofijos

Universidad de Malaga (E)

Filosofijos

Catholic University Nijmegen (NL)

Gamtos Mokslų

University of Abcrdeen (UK)

Gamtos Mokslų

10 14.5

(Teisė

University of Gent (B)

Teisė

Universite de Pau et dės Pays de l’Adour (F)

Teisė (Kriminologija)

University of Utrecht (NL)

Teisė

Universitat Konstanz (D)

Teisė

Universitat Frankfurt am Main (D)

Teisė

Filosofijos

Hochschule Leipzig (D)

Filosofijos

Universita Ca ttolica dėl Sacro Cuore (I)

Filosofijos

(Matematika

Matematikos

Universitat Gesamthschschule Paderbom (D)

Matematikos

EMA Universitat Greifswald (D)

Matematikos

Universite de La Rochelle (F)

Matematikos

Filosofijos

Universita degli studi di Padova (I)

11.3/4

Socialinis darbas

Evangelische FH Hannover (D)

14.6

11.1

Psichologija

[Ne ES kalbos

Universita degli studi di Genova (I)

Univ. dės Sciences et Technologies de Lille (F)

Universidad Autonoma de Madrid (E)

| Vertimas

Mercator Hogeschool Prov. Oost-Vlaanderen (B) Filologijos

|o9.6

| Lingvistika

Universita Cattolica Dėl Sacro Cuore (I) |o9.4

Politiniai mokslai, Europos studijos

Ųniveyvidad Ucala de Henares (E)

15.0

| Informatika/dirbtinis intelektas

TSPMI

Universita LUMSA di Roma (I)

Komunikacijos

Universidad Complutense de Madrid (E).

Komunikacijos

Saxion Hogeschool Ijselland (NL)

Komunikacijos

Matematikos

Karlstad University (S)

Matematikos

Instituto Politecnico de Tomar (P)

Komunikacijos

Aalborg University (DK)

Matematikos

Instituto Politėcnico de Beja (P)

Komunikacijos

Roskilde Business School (DK)

Matematikos

University of Athens (G)

Matematikos

Lund University (S)

Ekonomikos

Lsipzic Universitat (D)

Medicinos

University of Kuopio (SF)

Medicinos

l.und University (S)

Medicinos

| Stomatologija

Medicinos

Lund University (S)

Komunikacijos

Fachhochschule Hannover (D)

Komunikacijos

Gamtos Mokslų

Aristotle University of Thessaloniki (G)

Gamtos Mokslų

Un verstat Bielefeld (D)

Gamtos Mokslų

University of Helsinki (SF) Lund University (S)

Gamtos Mokslų

Komunikacijos

Universita di Siena (I)

Komunikacijos

Utrecht University (NL)

Komunikacijos

Humboldt Universitat Berlin (D)

Komunikacijos

Hogskolan i B oris (S)

Komunikacijos

Bibliotekininkystė

Ekonomikos (TVM) - Ekonomikos fakulteto Tarptautinio verslo mokykla TSPMI - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

| Fizika

Universita dell’lnsubria (I)

Fizikos

VrL£Universiteit Amsterdam (NL)

Fizikos

USiSEily.ofGlasfow(UK)

Fizikos

Jliyęrsite Claude Bemard Lyon 1 (F)

Fizikos

Joseph Fourier Grenoble 1 (F) Universite Louis Pasteur Strasbourg 1 (F)

Fizikos

?izikos

ynj^nity ofGent(B)

Fizikos

Lund University (S)

Fizikos

L£iyersity of Copenhagen (DK)

Fizikos

-Sįojogische Universitat Dresden (D)

Fizikos

^lŪYęrsitat Hannover (D)

Žurnalistika

Danish School of Joumalism, Aarhus (DK)

15.4

Į Biologija

Universitat de les Ules Balears (E)

(Medicina

^įstotle University of Thessaloniki (G)

- -1

University of Oulu (SF)

15.1

123

Komunikacija Ir Informacijos m.

Uppsala University (S)

12-1

A-Austrija

F-Prancūzija

NL-Olandija

B-Belgija D-Vokietija

UK-Didžioji Britanija

P-Portugalija S-Švedija

DK-Danija _ T .. E-Ispamja SF Suomija

G-Graikija

IRL-Airija

I-Italija

Universitas Vilnensis

2001 m. kovas

Pradžia 7 psl.

INFOR CZ 1 A TITLE: American Institute on Political and Economic Systems, Prague, Czech Republic. DURATION: July 14~August 5, 2001. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Third, fourth or fifth-year undergraduate, graduate and doctoral students.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Economics, politics and related. DEADLINE: Admissions decisions are made on a rolling basis, apply early. The finai application deadline is Mareli 15, 2001. REQUIREMENTS: Application documents: • two letters of recommendation; • an official transcript in English; • proof of English proficiency; • resume or curriculum vitae; • a typed essay not to exceed 500 words on the prescribed topic. Admissions decisions are based upon academic record, extracurricular achievements, leadership ųualities, work experience and English language abi lity. ADDITIONAL INFORMATION: Scholarships available. Applications received by the early application deadline of January 31, 2001 will receive preference in admission and scholarship decisions. The candidates are encouraged to visit the AIPES website at http:// www.aipes.org and to apply on-line. For additional information, please contact Eric Persons, Intemational Programs Manager by email at aipes@tfas.org INFOR ES 1A TITLE: Course on Intemational Studies at the Diplomatic School in Madrid, Spain. DURATION: 2001-2002 academic year, starting in October and fmishing in June. TO WHOM IT MAY CONCERN: 1. Members of the Diplomatic Service with a Doctorate or University Degree. 2. Students or holders of a diplomą, with a Doctorate or University Degree, in Vilnius University. 3. Doctors of licenciates, with a degree issued by Vilnius University. AREAS OF STUDYAND/OR RESEARCH: Intemational studies(intemational law, diplomatic and consular law, modem and contemporary history, economy and international politics), Spanish. DEADLINE: Applications should be submitted to the Spanish Embassy before the deadline of March 15,2001. REQUIREMENTS: Age mušt not surpass 35. Adequate knowledge of Spanish. Application package (accompanied by an official translations into Spanish): 1. application form, 2. 4 passport-size photos, 3. dūly confirmed and legalized copies ofthe doeument or documents certifying identity, nationality, and, if applicable the doeument certifying belonging to the Diplomatic Service, 4. certificates ofprevious advanced studies, 5. CV. ADDITIONAL INFORMATION: Scholarships available for candidates with a university degree and a good knowledge of Spanish. Tarptautinių ryšių skyrius, Vilniaus universitetas. Universiteto g. 3, 41 kab., Vilnius Tek: 68 70 49. 68 70 48.

INFOR MT 1A TITLE: University of Malta Summer School 2001. DURATION: See below. TO VVHOM IT MAY CONCERN: The summer school is open to all who are interested in the subject. No formai ąualifications are needed. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: > Archaeology Summer School (11 June-20 July, 2001); > Summer School in Near Eastern Studies (18 June-6 July, 2001); > Traimng seminar in the Medtterranean Environment (4-22 June 2001); > English Language courses (various offers: General English Language, Intemational Business and Legal English, InService Teacher courses). DEADLINE: May 15, 2001. For the English Language courses not later than 4 weeks before the start of the course. REQUIREMENTS: The Courses Fees differ. The maximum is 1200 USD and includes all transfers inside the country accommodation and meals, site visits. 10 % reduetion on courses fee for Vilnius University students. Registration should include a deposit of 250 USD per person. ADDITIONALINFORMATION: For additional information, please, contact: Ms Jean P. Killick Raimonda Markevičienė or Foundation for Intemational Studies Intemational Relations Office, room 41 University of Malta Universiteto 3. Vilnius Jkil@um.edu.mt Tel.: 68 70 49 http://www.um.edu.mt/studvabroad

INFOR K-l

PAVADINIMAS: Konkursas studijoms/stažuotėms Kinijos aukštojo mokslo institucijose. TRUKMĖ: 2001/2002 mokslo metai KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Pagrindinių studijų studentams - 25 m. Magistrams - 35 m. Doktorantams - 40 m. Tiirintiems mokslo laipsnį - 50 m. STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios. KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2001 kovo 20 dienos. REIKALAVIMAI: Norintys dalyvauti konkurse Studijų skyriaus Tarptautinių studijų centrui pateikia šiuos dokumentus: 1. Prašymą, adresuotą Valstybinei tarptautinių stūdiju komisijai. 2. Dvi rekomendacijas. 3. Išsilavinimo dokumentų patvirtintas kopijas (su priedu)- podiplominių studijų studentams, paskutinių dviejrj sesijų rezultatus pagrindinių studijų studentams ir tęsiantiems studijas, mokslinio laipsnio dokumento patvirtintą kopiją - turintiems mokslinį laipsnį. 4. Gyvenimo, mokslinės veiklos aprašymą. 5. Institucijos (padalinio) vadovo tarpininkavimo raštą. 6. Asmens duomenų anketą (spec. forma). Gamtos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio ir medicinos pagrindinių studijų studentams - išlaikytų matematikos, fizikos ir chemijos testų pažymėjimą, ekonomikos, prekybos ir vadybos sričių pagrindinių studijų studentams - matematikos testo pažymėjimą (testai bus laikomi Kinijos ambasadoje Vilniuje š. m. kovo 24-25 d ). PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir studijų departamento interneto puslapyje: www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 620964.

g te Ii n d te o

P d<

d s

INFOR rL 5A

INFOR US 1

PAVADINIMAS: Soros papildomo finansavimo programa. TRUKMĖ: 2001-2002 metai . KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: > Bakalaurai, magistrantai, doktorantai, priimti į pripažintą universitetą vienoje ii Vidurio, Rytų Europos ar NVS šalių arba Mongolijoje ir siekiantys mokslinio laipsnio. > Speciali stipendija skiriama čigonų tautybės studentams, taip pat studentams, turintiems pabėgėlio statusą, priverstiniams emigrantams ar siekiantiems politinio prieglobsčio. STUDIJŲ' IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Pirma stipendija apima socialinių ar humanitarinių mokslų, vaizduojamųjų ar atlikėjų menų sritis. Speciali stipendija - bet kurios specialybės studentams. KREIPIMOSI TERMINAI: Paraiškų pateikimo terminas - 2001 m. balandžio 16 d.

REIKALAVIMAI: Reikia turėti dalį studijoms reikalingo finansavimo. Vertinama bus pagal akademinius rezultatus ir nuopelnus.

PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnę informaciją ir paraiškų formas galima gauti Atviros Lietuvos fonde: Saulė Milerienė, programų koordinatorė, Atviros Lietuvos fondas, Didžioji g. 5, LT-2001 Vilnius. Tel. (8 22) 66 12 09. faksas (8 22) 68 55 12. ei. paętas: saule@osf.lt http://www.osf.lt Paraiškų formų taip pat galima teirautis Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab.

Mokslo ir studijų departamentas skelbia konkursus dėl stipendijų ir išmokų studijoms, stažuotėms už sienyje bei dalyvavimui tarptauti niuose renginiuose 2001 m. ir 2001/2002 mokslo metais, nusta tydamas tokias dokumentų konkur sams padavimo datas: 1. Du konkursus dėl valstybinių stipendijų dalinėms (1-10 mėn.) studijoms užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose (į šias stipendijas gali pretenduoti Lietuvos aukštųjų mokyklų stu dentai (ne žemesnio nei 3 kurso): 2001 05 11 2001 09 14 2. Penkis konkursus dėl vals

tybinių stipendijų mokslinėms stažuotėms (1-5 mėn.) užsienio mokslo ir studijų institucijose (į šias stipendijas gali pretenduoti Lietuvos mokslo ir studijų insti

tucijų magistrantai, doktorantai, mokslininkai, dėstytojai): 2001 02 22 2001 04 20 2001 06 08 2001 08 31 20011026 3. Šešis konkursus dėl išmokų

mokslininkų dalyvavimui tarptau tiniuose renginiuose (išmokos gali būti skiriamos Lietuvos mokslo ir studijų institucijų magistrantų, doktorantų, dėstytojų, mokslinin kų kelionės, tarptautinio renginio dalyvio (registracijos) mokesčio arba gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidoms padengti). Dokumentų konkursams (likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki tarptautinio rengi nio) pateikimo datos: 2001 02 02 2001 04 20 2001 05 11

TITLE: The Graduate School for Sočiai Research, Poland.

įv d as

DURATION: One year graduate intramural study or 4-year Pit. D. program. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Graduate students of Sočiai Sciences. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Courses in: Contemporary pliilosophy; economics, the market; gender studies. issues in contemporary studies; issues in sočiai communication; methodology; national eonfliets and the ųuestions of identity: nature and culture; sočiai change; sočiai problems and sočiai politics; sočiai psychology; sočiai sciences and ideologies; statė. law. politics; Tlteory of decision tnaking.

X ce

DEADLINE: 17 April 2001. (i bt

REŲUIREMENTS: MA. or eųuivalent degree; Completed application fonu; Curriculum vitae or resume; Letter of recommendation; Transcript of records of academic work at university; An outline of the applicanf s research project (max. 2 pages); English language course certificate.

ka ai

ADDITIONAL INFORMATION: Tite Graduate School for Sočiai Research Institute of Pliilosophy and Sociology Polish Academy of Science Sns@staszic.sns.waw.pl http://www.sns.edu.pl Tel/fax: (48 22) 826 87 33.

2001 06 08 2001 08 31 200110 26

4. Du konkursus dėl stipendijų užsienio šalių piliečių lituanisti nėms studijoms Lietuvos aukšto siose mokyklose. Dokumentų kon kursams pateikimo datos: 2001 04 20 (svarstymas 05 08 - dėl studijų 2001/2002 m. m.1 semestre), 20011019 (svarstymas 1113 - dėl studijų 2001/2002 m. m 2 semestre). Valstybinės tarptautinių stu dijų komisijos posėdžio, įvyku sio 2001 m. sausio 16 d., proto kolu Nr2(105), patvirtinti pa pildomi reikalavimai konkursų dėl valstybinių stipendijų studi joms/stažuotėms užsienyje kan didatams:

L Konkursuose dėl valstybinių stipendijų dalinėms studijoms, stažuotėms užsienyje ir konkur suose dėl finansavimo studijoms, stažuotėms užsienyje pagal tarp valstybines sutartis ar programas gali dalyvauti tik Lietuvos moks lo ir studijų institucijų studentai (ne žemesnio nei 3 kurso), moks lininkai, dėstytojai: L 1. magistrantai, baigę ne ma žiau nei 1 semestro studijas Lie tuvos aukštojoje mokykloje; L 2. doktorantai, baigę ne ma žiau nei 1 metų doktorantūros stu dijas Lietuvos mokslo ar studijų institucijoje;

2. Konkursuose dėl valstybinių stipendijų studijoms, stažuotėms užsienyje negali dalyvauti asme nys, vykstantys baigiamajam stu

ko pr

ne Si

dijų etapui (bakalauro, magistro ar atitinkančio lygio studijų programų paskutiniam semestrui, doktoran tūros darbo baigiamajam etapai ir darbo gynimui). V

Susipažinti su valstybinių sti pendijų ir išmokų nuostatais, sti pendijų ir išmokų skyrimo tvar ka, reikalavimais kandidatams anketų formomis galite apsilan kę Mokslo ir studijų departamen to interneto svetainėje adresu:

d ta nt fa U ist

www.mokslas.lt /tarptautinis bendradarbiavimas/. Papildomos in formacijos teirautis Mokslo ir studijų departamento (Žygiman

tų g. 9, 2600 Vilnius) Tarptauti nių studijų centre antradieniais 10-12 vai. ir ketvirtadieniais! 14-16 vai. (3 a. 15-16 kab.) arba tek: 62 09 64,22 23 04

sus

>4 vis

1 m.kovas

Universitas Vilnensis &VUSA

VUSA puslapis Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas: vusa@cr.vu.lt

KAIP BUS PASKIRSTYTAS ŠIŲ METŲ VUSA BIUDŽETAS Gerda INČIŪRAITĖ I Svarbiausi šių metų VUSA tikslaignti akademines ir politines studentų teises, spręsti socialines problemas, ana lizuoti akademinius ir kultūrinius mai■ ts Lietuvoje bei užsienyje, rengti stuBtntiškas šventes, piketus, akcijas, I ikti informaciją ir gerinti augančios d ganizacijos infrastruktūrą. Siekiama p ėsti VUSA veiklą socialinėje ir aka■ įminėję srityse, ieškoti profesionalių “tarėjų tarp studentų marketingo, fi■■ uinsų srityse. I VUSA 2001 metų veiklos plane biu-

• ’.eto pajamos ir išlaidos sudaro 4 18 330 litų. Nario pajamų mokestis ssįdaro 20 tūkst. litų, likusią dalį turėsudaryti lėšos, gautos iš labdaros, įv i irių fondų teikiamų dotacijų, subsi■ jų, kitų ūkinių subjektų bei fizinių I menų pajamų. Daugiau nei pusę šių

metų biudžeto lėšų VUSA numatė skirti socialiniams ir akademiniams pro jektams įgyvendinti. 100 tūkst. litų bus skirta nemokamam interneto tinklui bendrabučiuose įvesti. Prognozuojama, kad tai gali būti padaryta jau iki šių metų pabaigos, nes labiausiai kompiu terizuotame bendrabutyje (Saulėtekio ai. 12) jau dabar nemažai studentų ne mokamai naudojasi internetu. Be to, juo jau gali naudotis ir Baltupių ben drabučio gyventojai. VUSA taip pat planuoja tęsti vaka rų ciklą „Išgirskime, išsakykime, išklau sykime“, diskusijose su garsiais Lietu vos žmonėmis aptarti jaunimo gyveni mo aspektus; surengti tarptautinę va saros stovyklą, kurioje Lietuvos ir už sienio jaunimas būtų įtraukiamas į ap linkosauginę veiklą. Planuojama įrengti dviračių takus, vietas dviračiams prira kinti prie fakultetų, dviračių parką taip būtų ne tik tenkinami studentų poreikiai, bet ir mažinamas Vilniaus

Klausimų klubas ■ Ar keliantis į Studentą sveikatingumo centrą būtina turėti gydytojo siuntimą? ■ Nebūtina, galima ir ligonio istoriją rekomenduojama), bet vieną iš jų ■ tinai reikia turėti.

j Kur reikia užregistmoti banko kortelę, ■ d į ją būtą pervesta stipendija? Ją reikia užregistruoti Saulėtekio ai 9, Jungiamųjų rūmų 107 kab. Kodėl man neperveda stipendijos į ban ko ku rtelę? Štai kelios dažniausiai pasitaikančios fl iežastys: I 1 Jei pakeitus banko kortelę iki niė■ sio 15 d. nepranešėte apie tai VU I aičiavimo centrui.

2. Neteisingai pateikėte duomenis apie banko kortelę.

Ar turiu mokėti ui bendrabutį, jei ja me negyvenu apie pusę mėnesio ? Jei turite pažymą (sanatorijos, ligo ninės ir pan.), kuri įrodo, kad Jūs tą laiką negyvenote, mokėti nereikės.

Ką daryti, jei pavogė LSP? Jums reikia turėti 20 Lt ir asmens dokumentą, su jais ateiti j VUSA.

I ką kreiptis socialiniais ir akademi niais klausimais? { VUSA viceprezidentą Artūrą Šaltį tel. 68 71 44 arba 68 71 45. ei. paštu soc@vusa.lt

VASARIO 16-OJI PAGAL KORPORACIJĄ „TILIA" 1 sario 16-ąją Lietuvos žmonės sutinka įvairiai. Vieni linksminasi, kiti liūI tretiems tai tiesiog paprasta nedarbo diena, dar kiti eina į Bažnyčią ir ■ P pamini Valstybės atkūrimo dieną. Galimybių pasirinkti, kaip švęsti ar n‘ švęsti-daugybė... Studentai - ne išimtis. Tačiau didžiausia akademinio ■ mimo dalis vis tik supranta, vertina ir, svarbiausia, moka švęsti Vasario 1Ji ■«?/?- Viena iš tokių jaunimo iniciatyvų - Vilniaus universiteto studentų 9°rikų korporacijos „Tilia" surengtas Vasario 16-osios minėjimas.

Mindaugas REINĮKIS, VU Korp! „Tilia" kancleris Saulėtą penktadienio vidudienį Istorijos fakulteto kiemelyje būriavosi studentai ''arP jt). be korporantų. buvo matyti ir ■ ‘Rfafų, teisininkų. Jaunųjų konservato■ lygos atstovų. Lygiai dvyliktą valandą J trinkusieji sugiedojo Lietuvos valstybi ni 'ttūūą, ir renginys prasidėjo. Pirmasis

■ 's pasveikino Istorijos fakulteto deka

nas doc. A. Bumblauskas. Vasario 16-ąją ir jos šventimo tradicijas palyginęs su „Led Zeppelin“ daina „Good times, bad tirnes“. Po dekano pasisakė LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prof. Rolandas Pavilionis. Gražų ir prasmingą sveikinimą lydėjo minėjimo da lyvių plojimai. Žmones sukvietusios kor poracijos valdybos pirmininkas Tomas Ši leika, palinkėjęs jausti šventę savo viduje, baigė savo kalbą kviesdamas sugiedoti stu dentišką „Gaudeannis“.

miesto užterštumas. Bus renkamos lė šos skubiam minimaliam Universiteto patalpų remontui. Ketinama padėti už sienio studentams, studijuojantiems VU - supažindinti juos su vietos tradi cijomis, išleisti informacinį leidinį VU studijuojantiems užsieniečiams bei pir makursiams. Daug lėšų ketinama skirti tarptau tiniams projektams mainams su Len kijos ir Vokietijos universitetais, kon ferencijoms. Kuriamas projektas „Vir tuali ekskursija po VU ir VUSA Jūsų kalba“ - ketinama išleisti kompaktinę plokštelę ne tik visomis Europos kal bomis, bet ir kinų, hindi, arabų. VUSA laisvalaikio komitetas nu mato padėti vaikų namų auklėtiniams - rengti susitikimus, šventes (projek tas „Studentas vaikams“); per Kalė das padėti socialiai remtiniems asme nims dalinti maistą (projektas „Stu dentas -vargšams“), surengti Rugsėjo pirmosios šventę, gamtininkų, eko nomistų, filologų, fizikų, istorikų, ma tematikų ir informatikų, teisininkų, chemikų dienas. Pernai VUSA biudžetas sudarė 120 tūkst. litų. Net trečdalis šios sumos bu vo skirtas Lietuvos studento pažymėji mo su banko kortele platinimui.

Dėmesio! Primename, kad VUSA vykdytas priėmimas j „Work and Travel“ programą baigėsi. Pavėlavusieji tegu laukia kitų metų. VUSA inform.

Po minėjimo Istorijos fakulteto kieme lyje trispalvėmis pasipuošęs jaunimas išsiri kiavo prie Prezidentūros. Kadangi iki eise nos pradžios buvo likę dar keliolika minu čių, laisvas laikas buvo leidžiamas sausai niais ir riestainiais vaišinant šventę stebin čius praeivius. Atvykus eiseną lydėti turin čiai policijai, jai taip pat buvo pasiūlytas kyšis sausainiais bei riestainiais, tačiau bud rūs tvarkos sergėtojai, matydami juos ste bintį pusšimtį porų akių, pabūgo ir. dro viai nuleidę akis, siūlomo gero atsisakė... Eiseną lydėję trys policijos ekipažai prie Genocido ir rezistencijos muziejaus pasu ko savais keliais, o studentų vora, darniai dainuodama „Vai ko nusižvengei...“, „Bal noki!. broliai, žirgus“, „Atskrend sakalė lis“ ir kitas lietuvių liaudies dainas bei mo juodama tautinėmis trispalvėmis, pasuko prie Nežinomo kareivio kapo, lyios minu te pagerbus visus žuvusius už Lietuvos lais vę korporacijos valdybos pirmininkas ant kapo padėjo gėlių. Pasidalinę mintimis su praeiviais ir tarpusavyje, studentai patrau kė dalyvauti miesto renginiuose. Dalis - į Pilies gatvę prie Signatarų namų, dalis - j

APIE PASKOLAS Šiais metais, kaip ir anksčiau, valstybė suteikia ilgalaikes paskolas stu dentams. Vilniaus universitetui šiais metais skirta 1 769 800 Lt. Si suma skirta atsižvelgiant į dieninio skyriaus studentų skaičių. VU ši suma dalija ma fakultetams taip pat pagal studentų skaičių. Visą informaciją, kaip pildyti, kada ir ką atnešti į fakultetų dekanatus, rasite fakultetų stenduose.

Artūras ŠALTIS, VUSA viceprezidentas VU Studentų atstovybė sulaukia daug klausimų apie paskolų gavimo ir grąžinimo sąlygas. Paskolos gavimas. Pirmiausia Jūsų prašymą turi patvirtinti dekanatas ir per VU Studijų skyrių perduoti Valstybi niam mokslo ir studijų fondui. Per mė nesį pasirašoma sutartis tarp gavėjo ir teikėjo. Tada belieka laukti, kol bus iš mokėtos paskolos, o jos mokamos tri mis lygiomis dalimis kas ketvirtį, pri klausomai nuo pasirinktos paskolos dy džio. Galut inė išmokėjimo data - tų me tų gruodžio 31 d. Paskolos gavimo sutartyje yra pami nėti tam tikri abiejų šalių įsipareigoji mai. Paskolos gavėjas įsipareigoja fon dui pradėti grąžinti paskolą ne vėliau kaip 2 metai nuo studijų baigimo ar nutrau kimo ir grąžinti kas ketvirtį lygiomis da limis pagal paskolos grąžinimo grafiką (kuris pateikiamas kartu su sutartimi). Numatyti ir delspinigiai - 0,1 procentas nuo tos sumos, kuri laiku negrąžinta.

Gavėjo teisės. Paskolą galima grą žinti ir ankščiau nei numatyta paskolos grąžinimo grafike. Fondo teisės. Fondas gali reikalauti paskolą grąžinti ankščiau, jei yra pažeis ta sutartis arba studentas išvyksta nuo lat gyventi į užsienį. Sąlygos, kada gali būti atidėtas pa skolos grąžinimas (Fondo valdybos sprendimu): invalidumas; dėl ligos ar traumos; dėl gimdymo; nedirbantiems motinai ar tėvui, auginantiems vaiką, kol jam sukaks 3 metai; bedarbiams; asme nims. grįžusiems tęsti studijas tos pa čios ar kitos aukštosios mokyklos dieni niame skyriuje; studentams, tęsiantiems studijas doktorantūroje, rezidentūroje, aspirantūroje. Paskolos nurašomos, mi rus paskolą gavusiam piliečiui.

Norėtume, kad kiekvienas studentas pagalvoti! apie galimybę pasiimti pasko lą ir tęsti studijas, o ne imtų akademines atostogas ir taip laikinai nutrauktų stu dijas. Jei turite klausimų apie paskolas, ga lite rašyti ei. paštu soc@vusa.lt arba skambinti tel. 687144; 687145.

Visus kviečiame į VUSA Linksmųjų ir išradingųjų klubą ! Visus linksmų plaučių, geros nuotaikos studentus, turinčius gerų ir šmaikščių idėjų, kviečiame susirinkti kovo 5 d. 18 vai. VUSA patalpose (Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis). Susirinkime pasidalinsime mintimis ir susibursime j kolektyvą. Pasistengsime kelti jaunimo intelekto lygį, humoro pagalba atkreipti dėmesį į mums aktualias problemas, išjudinti akademinę bendruomenę. Smulkesnės informacijos kreipkitės ei. paštu socfSvusa.lt arba tel. 687144; 687145. kvieskite Artūrą Šaltį. VUSA inform.

Istorikų kiemelyje Vasario 16-ąją minėjo ne tik istorikai V. Naujiko nuotr. Katedrą dalyvauti Šv. Mišiose. Šventė baigėsi. Tą dieną, atrodo, vis kas buvo šviesu, gera - dangus, gatvės, žmonės, mintys. Net ir oras buvo ypatin gas - šiltas, pavasariškas. Jaunimas, regis, vis labiau suvokia, kad švęsti Valstybės šventes yra gerai. Gerai todėl, kad jos vis

linksmesnės, kad pats jaunimas laikui bė gant tampa vis išradingesnis, vis mažiau laiko tokias šventes pensininkų pasilinks minimais. Juk viskas priklauso nuo mūsų pačių. Kritikuoti yra lengviausia. Žymiai sunkiau pačiam sugalvoti, padaryti, pa siūlyti...

Puslapį rengė Vaida Morkunaitė ir Gerda Inčiuraitė

Universitas Vilnensis & Komunikacijos fakultetas

Zl(\

2001 m. kovas

Komunikacijos fakulteto puslapis Siūlymus ir kitas pastabas siųskite ei. paštu noema@centras.lt

STUDENTAI SURENGĖ TARPTAUTINĮ SIMPOZIUMĄ „BOBCATSSS OPEN 2001"

_____ Seminarai_____

J----------------

KUR NUNEŠA SVAJONĖS... Živilė LINKEVIČIŪTĖ, Milda PAKULYTE, VU Komunikacijos fakulteto IV k. studentės

Sausio 29-31 d. Vilniaus universiteto centrinius rūmus buvo „okupavę" Komunikacijos fakultetas ir Oslo universiteto koledžas, surengę žurnalistikos, bibliotekininkystės ir informacijos mokslų stu dentų IX tarptautinį simpoziumą BOBCATSSS. jo tema šiemet buvo demokratija, informacija ir žinios atviroje visuomenėje: bibliotekų ir informacijos sektoriaus vaidmuo.

Vitalija ŠVENČIONYTĖ SimpoziurruĮ visus metus rengė Lietuvos ir Norvegijos studentų gru pės. Susitikimai vakarais po darbo ir studijų, nemigos naktys, susiraši nėjimas elektroniniu paštu, nesusi pratimai, kylančios problemos ir nuovargis.. .Visa tai vardan trijų die nų šlovės, o jei tiksliau, trijų dienų streso ir dar sunkesnio darbo. Ši tarptautinė konferencija yra vienas iš pagrindinių 2000-2001 m. Vil niaus universiteto renginių. Studen tų komandos pasistengė organizuoti jj kaip galima geriau ir profesiona liau. VU centrinių rūmų pastatai buvo išmarginti rodyklėmis su pa aiškinimais, padedančiais orientuo tis. Jų netyčia nepastebėjusiems ma loniai pagelbėdavo savanoriai Pristatomojoje simpoziumo da lyje įvadines kalbas sakė LR Sei mo Švietimo, mokslo ir kultūros

komiteto pirmininkas prof. R. Pa vilionis, VU KF dekanas R. Gu dauskas ir kt. Vėliau Teatro, Sena

to salėse, Krėvės ir 92 auditorijose buvo skaitomi įvairūs pranešimai Per tris dienas išklausyta apie 40 pranešėjų, tarp kurių buvo ne tik dėstytojų, profesorių, bet ir studen tų. Idėjomis, teorijomis ir įspū džiais dalintasi ir per pertraukas. Konferenciją vainikavo PUB’e surengtas vakarėlis, kuriame visi linksminosi tikėdamiesi susitikti kitais metais BOBCATSSS simpo ziume Slovėnijoje.

Įspūdžiai KF dekanas doc. Renaldas GU DAUSKAS: „Seminaras buvo tikras studentų išbandymas. Tai gera gali mybė keistis informacija ir idėjomis, išplėsti pažinčių ratą, įgyti darbo tarptautiniuose projektuose patir ties, pagaliau turiningai praleisti lai ką. Šis simpoziumas tapo Komuni kacijos fakulteto irviso Vilniaus uni versiteto pristatymu. Tai VU KF įvaizdžio kūrimo politika, kuri bus tęsiama ir toliau“.

Lietuvos studentų grupė, rengusi simpoziumų

Norvegijos organizacinės grupės narės SiriROSBAKGLiOSLlir (lydis VEIERRUND: „BOBCATSSS unikali konferencija, kurioje stu dentai turi galimybę bendrauti, dirbti, mokytis, sukurti bendradar biavimo tinklą bibliotekininkystės sferoje. Ji jungia Rytų ir Vakarų stu dentus, kurie kiekvieną kartą vis ki taip sprendžia jiems kylančius or ganizacinius ir techninius klausi mus. Ne visada tai pavyksta atlikti profesionaliai, bet tai gera progą pa bendrauti su kitų šalių ir kultūrų atstovais. Organizuoti BOB CATSSS kartu su lietuviais buvo tikrai labai įdomu, nors kartais ben drauti sekėsi sunkiai Labai padėjo du susitikimai - ten problemos bu vo sprendžiamos gerokai greičiau. Ir nors mūsų kultūros skirtingos, vis dėlto esame daug kuo labai pana šūs, ir tai palengvino darbą. Tiki mės ateityje dar ne kartą susitiktisu lietuviais ir organizuoti panašius projektus!“ VGTU magistrantas Darius KUDARAUSKAS: „Man BOB CATSSS simpoziumas buvo pui ki proga viešai pristatyti temą, kuri domina mane ir mano kolegą Ri mantą Jankevičių. Renginys bu vo organizuotas tikrai studentiš kai Atmosfera buvo labai drau giška, organizatoriai maloniai pri ėmė, išklausė ir dar skaniai pamai tino! Jau vien taį kad Komunika cijos fakultetas apskritai imasi globoti tokius renginius, yra labai gerai. O taip suorganizuotas sim poziumas tikrai pakėlė viso VU prestižą tarptautinės akademinės visuomenės akyse“.

Humoras iš interneto

\____________________ z

TAI PRANEŠIMAS APIE NELAIMINGĄ ĮVYKĮ, KURIS ATSITIKO VIENAM MŪRININKUI ANGLIJOJE Gerbiamasis pone, Jūs prašėte suteikti daugiau informacijos apie nelaimingą at sitikimą. Mano manymu, jo prie žastis buvo netinkamai supla nuoti veiksmai. Manau, žemiau pateiktų detalių užteks Jūsų smalsumui patenkinti. Aš esu mūrininkas. Nelai mingo atsitikimo dieną dirbau vienas ant naujo šešių aukštų pa stato stogo. Baigęs darbą, pama čiau, jog liko plytų, kurios svė rė, kaip vėliau buvo nustatyta, 500 svarų. Nutariau sudėti jas į statinę ir nuleisti gerve, kuri bu vo pritvirtinta prie pastato sie nos šeštame aukšte. Pritvirtinęs virvę apačioje, užlipau ant sto go, perkėliau statinę per stogo kraštą ir sukroviau į ją plytas. Nulipęs žemyn, atrišau virvę ir

tvirtai į ją įsikibau - taip norė jau užtikrinti, kad plytos nusi leistų pamažu. Beje, mano pra nešimo apie nelaimingą įvykį 11 punkte nurodyta, kad mano svo ris - 135 svarai. Staiga, nuste bintas staigaus trūktelėjimo, aš praradau sveiką protą ir užmir šau paleisti virvę. Nereikia nė sakyti, jog dideliu greičiu kilau į viršų, o netoli trečio aukšto su tikau statinę, kuri leidosi žemyn tokiu pat įspūdingu greičiu. To padariniai - skilusi kaukolė, smulkūs įdrėskimai ir lūžęs rak tikaulis, minėti 3 pranešimo punkte. Po susidūrimo su stati ne toliau kilau į viršų nesusto damas, kol mano dešiniosios rankos pirštai atsidūrė gervės mechanizme. Laimė, atgavau šaltą protą ir, nepaisydamas

veriančio skausmo, sugebėjau išsilaikyti įsikibęs virvės. Maž daug tuo pat metu statinė su ply tomis atsitrenkė j žemę, ir iškri to jos dugnas. Dabar, be plytų, statinė svėrė maždaug 50 svarų (neužmirškite mano svorio). Kaip jau supratote, aš pradėjau gana greitai kristi žemyn. Priar tėjęs prie trečio aukšto, sutikau kylančią statinę. Šio susitikimo

padariniai - sulaužytos abi kulkšnys, išmušti dantys ir sun kūs kojų bei apatinės kūno da lies sužeidimai. Čia man pradė

jo labiau sektis - susidūrus su statine, greitis sumažėjo, tad, nukritęs ant plytų krūvos, susi laužiau tik tris stuburo slanks telius. Turiu su gailesčiu praneš ti, kad gulėdamas ant plytų krū vos, kęsdamas didelį skausmą ir negalėdamas pajudėti nebekontroliavau savo kūno ir paleidau virvę. Gulėdamas mačiau, kaip tuščia statinė pradeda savo ke lionę manęs link...

Lietuvoje jau gerai žinomas Atviros Lietuvos fondas, kuris inicijuoja ir įgyvendina įvairias programas bei finansuoja Lietu vos piliečių sukurtus projektus. Nuo 1994 metų ALF teikia pa ramą Lietuvos bibliotekoms. Kiekvienais metais skelbiami konkursai naujiems projektams rengti bei finansinei paramai gauti. Vienas pirmųjų projektų - seminarų ciklas „Bibliotekos ir internetas“, padėjęs daugeliui bibliotekų darbuotojų įgyti dar bo su kompiuteriais bei paieškos internete įgūdžių. Antrasis dide lis įgyvendintas projektas - „Mu zika ir audioinformacija viešo joje bibliotekoje“. Juo siekiama viešąsias bibliotekas formuoti kaip kultūros ir muzikos auklė jimo centrus, skatinti jų bendra darbiavimą su mokyklomis, miesto muzikos kolektyvais, profesionaliais atlikėjais ir, svar biausia, teikti aukštos kokybės muzikos informaciją. 1999 metais dešimtyje Centri nės ir Rytų Europos valstybių buvo skelbtas konkursas „Bib lioteka - bendruomenės cen tras“, kurio tikslas - išrinkti bib liotekas, galinčias tapti mode liais ne tik savo, bet ir kitose ša lyse diegiant naujas paslaugas skaitytojams, bendradarbiaujant su savivaldybėmis. Konkursą lai mėjo bei modelinėmis Lietuvos bibliotekomis buvo išrinktos Vilniaus, Klaipėdos, Zarasų bei Utenos rajonų viešosios biblio

tekos. 2000 metais ALF Bibliotekų programos koordinatoriai, ska tindami viešųjų bibliotekų kaip informacijos, kultūros, švietimo ir mokymo centrų veiklą, paskel bė konkursą „Miestelių ir kaimų bibliotekos vaikams ir jauni mui“. Net 122 įvairių Lietuvos miestelių ir kaimų bibliotekos parengė projektus paramai gau ti. Konkursą laimėjo 35 biblio tekos, pateikusios originalius ir argumentuotus projektus. Fondo parama buvo skirta tiksliniams informacinės, muzikos, vaizdi nės medžiagos rinkiniams įsigy ti, naujoms paslaugų formoms įdiegti, tęstinėms bibliotekų pro gramoms, renginiams. Laimėju sių konkursą projektų vadovams buvo suteikta galimybė susipa žinti su Lietuvos miestų ir rajo

nų viešųjų bibliotekų patirtimi dirbant su vaikais ir jaunimu. Tuo tikslu 2000 metų gruodžio 13-16 dienomis įvyko ALF organizuo ta Lietuvos miestelių ir kaimų viešųjų bibliotekų projektų vado vų išvyka-seminaras. Per tris die nas buvo aplankytos modelinės Klaipėdos, Zarasų, Utenos bei Vilniaus viešosios vaikų biblio tekos. Seminaras prasidėjo Klai pėdos miesto savivaldybės bib liotekoje, kurioje buvo pristaty tas projekto „Vaikų biblioteka vaikų informacijos, savišvietos ir kultūros centras“ rengimas, įgy vendinimas, pirmųjų darbo me tų patirtis. Seminaras buvo pra tęstas Zarasų viešojoje bibliote koje, kurioje buvo pristatyti bei aptarti grantus laimėję projektai jų įgyvendinimo rezultatai. Da lyviai nuoširdžiai bei noriai da lijosi įgyta patirtimi rengiant projektus, svarstė iškilusias pro blemas ir klausimus, aptarė atei ties planus ir darbus. Seminare Vilniaus universite to Komunikacijos fakulteto Bib liotekininkystės katedros vedėja docentė Audronė Glosienė bei dėstytoja ir Integruoto informa cijos centro direktorė Ramunė Petuchovaitė skaitė pranešimus apie viešųjų bibliotekų vaidme nį ir svarbą informacinėje visuo menėje bei bibliotekų projektus, perspektyvas. Seminaro dalyviai noriai dalyvavo diskusijose per skaitytų pranešimų temomis. Svarbu tai, kad seminare miestelių ir kaimų biblioteki ninkai galėjo susitikti, paben drauti bei išreikšti didžiulę pa dėką Atviros Lietuvos fondui, o ypač Bibliotekų programos rė mimo koordinatorei Julijai Pik-

šilingaitei. Šiandien daugelis biblioteki

ninkų skundžiasi sunkia padėti mi, nuolatiniu nepritekliumi, ta čiau visi nuleidžia rankas. Su rengta išvyka-seminaras įrodė, kad nebijantys permainų ir pasi tikintys savomis jėgomis visuo met sulaukia atpildo. Reikia ti kėtis, jog bibliotekų, laimėjusių projektus, patirtimi ir pavyzdžiu pasinaudos ir kitos Lietuvos bib liotekos, norinčios įgyvendinti savo idėjas bei svajones. Palinkė

kime joms neišsenkamo kūry bingumo, darbštumo ir sėkmes rengiant naujus projektus. j rengia Vitalija ŠVENČIONYTl

Universitas Vilnensis

IjfltH m. kovas

tKučturos centro pusčapis Šv. Jonų bažnyčioje koncertuos________ j------------

ln memoriam _______________ J

Kovo 3 d. - Jūratė MIKALAUSKAITĖ ir Egidijus MAŽINTAS Dainininkė Jūratė Mikalaus-

niuose teatruose, yra sukūręs nema

I ;aitė (lyrinis sopranas) jau šeštą I ezoną dainuoja Klaipėdos muzi-

ža basbaritoninių partijų operose,

;iniame teatre. Jos vaidmenys:

labiausiai išsilavinęs operos solis

operetėse, miuzikluose. „Tai bene

Fozina D. Rosinio „Sevilijos kir

tas“, - reziumuoja „I Jetuvos aidas“.

pėjuje“, Ana Raich O. Nikolaji

Inžinierius, žurnalistas, operos dai

I .Vindzoro šmaikštuolėse“, Fras-

nininkas, kelių universitetų absol

JtaD. Bize „Karmen“, Rozmari

ventas E. Mažintas paskelbė per

Lietuvos kultūros dar buotojai ir menininkai patyrė skaudžią netektį - vasario 11 dieną Vil niuje staiga mirė liaudies šokių patriarche Elena MORKŪNIENĖ.

II Frimlio operetėje „Rozmari“,

buvo uostamiesčio kamerinės mu

100 straipsnių JAV ir Kanados

Elena Morkūnienė gimė

l?hava J. S. Bacho miuzikle

zikos nakties puošmena“, - rašė

spaudoje, yra daugelio straipsnių

1929 m. sausio 16 d. Kaune, ge

1981 m. išleista E. Morkūnie

I .Smuikininkas ant stogo“ ir kt. I Jctuvos muzikos akademijos I Cauno fakulteto absolventė JūraI ė Mikalauskaitė yra respublikiI ūo vokalistų konkurso laureatė, I iktyviai koncertuoja. Ji - nuolatiI įė festivalių „Muzikinis rugpjūtis“ | ialyvė. „2000 m „Bacho naktyje“

I olistės J. Mikalauskaitės padaiI motos penkios J. S. Bacho arijos

tos respublikinės premijos.

spauda. Su solistu E. Mažintu dai

apie Lietuvos operą autorius. „Tam

ležinkelininko šeimoje. Nuo

nės autorinių šokių knyga „Iš

nininkė dažnai atlieka populiarius

pa Bėj“ ir „Sansteit“ operų meno

1957 m. didžiąją dalį savo gyve

kilmingas kadrilis“, 1989 m. -

klasikinių ir šiuolaikinių kompo

vadovas prof. Mario Laurentis taip

nimo - 34 metus - dirbo Vilniaus

zitorių duetus.

yra apibūdinęs savo trupės solistą:

universiteto dainų ir šokių ansam blio bei liaudiškos muzikos ka

„Pynimėlis“ ir dar daug kitų originalių šokio meną propa

Niujorko „Metropolitan“ ope

„Eg (taip draugiškai vadinamas so

ros solistas, prof. Vaclovo Daunoro

listas Egidijus Mažintas - red.

mokinys Egidijus Mažintas pasta

pastaba) gali dainuoti baritonui ir

ruoju metu stažavo Aubumo uni

bosui skirtą repertuarą. Jis jau pel

versitete (JAV). Dainininkas daina

nė amerikiečių žiūrovų dėmesį, pa

vo Kauno, Klaipėdos, JAV muziki

sitikėjimą bei simpatijas“.

pelos „Jaunimėlis“ baletmeistere. 1962 m. jai suteiktas Respub

likos nusipelniusios artistės gar

bės vardas. Elena Morkūnienė labai domė

josi choreografijos folkloru, jį rin

ko ir aprašinėjo, naudojo ne tik sa V

vo kūrybai, bet ir moksliniam dar

Kovo 10 d. Šiaulių universiteto mišrus choras „STUDIUM"

bui, tyrinėjo lietuvių tautosakos

rankraštyne sukauptus turtus. To rezultatas -1972 m. pirmoji Lie

Choras savo veiklą pradėjo 1974 m., kai Šiaulių pedagoginiame institute buvo įsteigta pradinių

tuvoje iš choreografijos srities ap

:lasių bei muzikos mokytojo specialybė. Per tą laiką pasikeitė keletas choro vadovų, o pastaruosius

ginta disertacija „Lietuvių liaudies

guojančių knygų. Vilniaus uni versitetas E. Morkūnienei sutei kė profesorės vardą. Nuo 1960 m. E. Morkūnie nė dirbo vyriausiąja, vyresniąja baletmeistere ir režisiere viso se respublikinėse dainų šventė se, festivaliuose, įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. Ji buvo kviečiama į Baltarusiją, Tadžikiją, Mongoliją ir kitas pa saulio šalis režisuoti meninius renginius. Mus paliko viena tauriausių

choreografijos bruožai XIX a. pa

I pecialias koncertines įvairių muzikinių stilių programas. Choras koncertavo Latvijoje, Rusijoje, ŠveI lijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Olandijoje ir, žinoma, Lietuvoje. 1998 m. Pasaulio lietuvių

100 įvairių sceninių šokių, kurie

ir subtiliausių asmenybių, pa sišventusi pedagogė, retų gabu mų kultūros renginių organiza torė, nepaprasto dorovinio principingumo žmogus.

buvo atliekami respublikinėse

Vilniaus universiteto

šventėse. Už dalį jų autorei skir

Kultūros centras

2 metų jam vadovauja dirigentas Gediminas Ramanauskas ir vokalo pedagogas doc. Vaidotas Juozas lygutas. Kiekvienais mokslo metais kolektyvas parengia programas baigiamiesiems egzaminams ir

llainų šventės konkurse tarp šalies mišrių chorų „Studium“ laimėjo II vietą. Choro vadovas - Gedimi-

baiga - XX a. pirmoji pusė“. Choreografė yra sukūrusi per

lias Ramanauskas.

Muilijančios studentijos dėmesiui!!! Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras-studija

„Palėpė“ skelbia konkursą meninio filmo muzikiniam fonui sukurti. Paraiškas konkursui su grupės kūrybinės veiklos aprašymu bei

dėl šio projekto kilusius klausimus prašome siųsti iki balan džio 3 dienos elektroniniu paštu robzamaris@takas.lt. Perklausos numatomos ba landžio pradžioje.

VGTU teatras-studija „Palėpė“ Trakų g. 1, Vilnius Puslapį rengia Milda DAILIDIENĖ

Universitas Vilnensis &Sportas

2001 m. kovas

mens fervida in corpore lacestoso

* I

2001 m kovas Nr. 4 10

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

„UNIVERSITAS VILNENSIS" PRIEDAS

rių

KĄ VEIKIA VILNIAUS UNIVERSITETO ŽYGEIVIŲ KLUBAS? Neringa PUMPUTYTĖ

Tikriausiai kiekvienas žmogus nu tuokia, ką reiškia žodis „turistas“. Ta čiau kiekvie nas savaip suvokia jo pras mę. Matyt, todėl, kad yra įvairių turiz mo rūšių: vieni keliauja autobusu ir apžiūrinėja gamtos ar meno kūrinius, kiti išmaišo šalis autostopu, dar kiti kopia į kalnus ar bastosi pėsčiomis po įvairius užkampius. Daugiau nei 40 metų gyvuojantis Vilniaus universiteto Žygeivių klubas (VUŽK) anksčiau buvo vadinamas Turistų klubu. Jame susibūrę žmonės visą Lietuvos žemelę perėjo savomis kojomis, užsimetę kuprines ant pe čių, - tikriausiai todėl ir sugalvojo pa sivadinti žygeiviais. Kai nebeužtekda vo savų žemių, patraukdavo toliau pėsčiomis ar slidėmis į kalnus ar dy kumas, baidarėmis - po sraunias kal nų upes. O norint pakeliauti po kal nus teko ir pasitreniruoti - taip atsi rado ir turizmo technikos treniruo tės bei varžybos. Apie dabartinį VUŽK gyvenimą

prasmingiausia pasakoti apžvelgiant jo veiklą kiekvienu metų laiku. Pradė kime nuo studentams įprasto atskai tos taško - mokslo metų pradžios. Rudenį susirinkę klubo nariai pir miausia, žinoma, puola dalintis vasa ros įspūdžiais. Sportininkai vėl pra deda reguliariai treniruotis. Fuksams ir kitiems naujiems klubo nariams su dominti rengiame skaidrių vakarą. Susidomėjusius tuoj pat kviečiame į tradicinį valčių žygį po Ignalinos eže ras. Kam neužtenka šio pasiplaukio jimo, gali kiekvieną savaitgalį pamik linti kojas ir aplankyti kokią nors Lie tuvos vietelę pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis. O kas nori daugiau egzo tikos, lai vyksta į Krymą - ten yra ir kalnų, ir uolų, ir urvų, ir jūra. Kaifuksai jau šiek tiek paragauja žygeivių gy venimo, ateina laikas juos pakrikštyti. Ši garbinga procedūra, be abejo, taip pat atliekama gamtoje. Neilgai trakus, ir šaltukas paspau džia, pirmasis sniegas iškrenta. Tada jau iš pakampių traukiame slides ir matuojame Lietuvos kalveles. O snie go, patikėkite, sugebame rasti, ir ypač tą daryti sekasi vienam klubo „vilkui“ - Tadui Šidiškiul Atrodo, Vilniuje nė

ra nė kruopelės sniego, o jis nuveda į tokias vietas, kur jo kažkodėl atsiran da. Na, o jei jau niekur sniego neuž tinkame, vis tiek nenusimename - juk visada slides galima nusiimti ir kul niuoti pėsčiomis ar sėsti ant dviračių. Be to, visai smagu ir po snieguotus laukus paklampoti ar koordinaciją pa tikrinti važinėjant dviračiu aplediju siais keliukais. O kam žiema Lietuvo

Pasitreniravę salėje.

... lengvai įkopiame į kalnus

je atrodo per šilta ar kalvos per že mos, iškeliauja į žygius slidėmis po Kolą, Uralą, Užbaikalę. Būdavo, ir Prano Juozapo Žemę pasiekdavo.

Na, o pavasaris, paskutinį snie gą balutėmis pavertęs, dovanoja daugybę galimybių: upės patvinsta ir kviečia sėsti į baidares, iš sniego išsivadavę laukai traukia minti dvi račių pedalus ar pėsčiomis pasibas tyti, o dar ir varžybos vienos po kitų pasipila. Be to, laukia didžiausias klubo renginys - Universiteto žy geivių sąskrydis. Tik turėk noro ir jėgųKai ateina vasara, dalį žygeivių pa vilioja kalnai Čia vėlgi galima ir po

žalius kalnų slėnius pasivaikščioti, ir putojančių vandens krioklių pasiklau syti, ir uolomis ar morenos gūbriais palaipioti ir vidury vasaros ant snie go bei ledo užlipti, ir į viršūnę užsi ropšti. Kas nori uolomis palaipioti, traukia į Čekiją. Dar kiti dviračiais sve

čias šalis aplanko. Kiekvienam pagal norą ir jėgas... Tiems, kurie nori aukščiau ir su dėtingesniais maršrutais palypėti,

reikia ir pasitreniruoti - jėgą ir iš tvermę ugdyti, saugumo ir gelbėjimo technikos išmokti. Tam skirtos treni ruotės ir varžybos. Jose specialia sie nele laipiojame, virvėmis po medžius ar salės konstrukcijas karstomės, mazgus raišiojame, virves narpliojame. Galime pasigirti, kad mūsų klu bo komandos kalnų turizmo techni kos varžybose dažnai laimi pirmąsias vietas. Dar reikėtų pridurti, kad žygeiviai mėgsta ir kartu šventes švęsti - Kalė das, Velykas, Jonines, Vėlines. Nere tai prisimenamos ir senos lietuvių tra dicijos. Taip ir nenurimsta žygeiviai, tarsi jiems kas padus kutentų. Tik kelionių būdas kinta kartu su metų laikais. O kas lydi visus metus? Žemė, oras, van

...žiemąpasitinkame su slidėmis-

Naujos knygos

<_______ ____ >

duo, miškas, laužas, dainos ir drau gai. Na, kartais dar prisvilusi košė ar nutrintos kojos... Jei susidomėjote, ateikite. Mes renkamės kiekvieną ketvirtadienį 19 vai. Saulėtekio ai. 31 (bendrabutyje, įėjimas iš kiemo pusės).

Nuotr. iš klubo archyvo

Kviečiame aktyviai diskutuoti! VU Sveikatos ir sporto centras akademinės bendruomenės svarstymui pateikia VU studentų tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus taurei laimėti nuostatų projektą. Su projektu galite susi pažinti internete adresu http:/Avww.info.vu.lt/skelbimai/Nuostatai_KKC.htm. Savo pastabas ir pasiūly mus prašome siųsti adresu ionas.jankauskas@kkc.vu.lt

Remigijus Naužemys, Juozas Sap linskas, Romualdas Kniukšta. FIZI NIO AKTYVUMO PASLAPTYS. Vil nius, „Akstis“, 2000.

momis autorius Remigijus Nauic mys, VU profesorius, virš 100 moks linių straipsnių autorius Juozas Sap linskas bei VU Sveikatos ir sport< centro vyr. asistentas, įvairių akadc minio irklavimo varžybų nugalėtoj! ir prizininkas Romualdas Kniuksi parašė knygą apie tai, kaip tapti stip riam, greitam, ištvermingam, lauks čiam, kaip išsaugoti gerą sveikatą! gražią figūrą visą gyvenimą. Knvt parašyta be sudėtingų teorijų, todc | ja gali naudotis plati auditorija - dės i tytojai, treneriai, moksleiviai, stu d e11 tai, vidutinio ir vyresnio amžiaus as j menys. Viename jos skyriuje glaus Į tai nagrinėjami merginų, moterų j zinio aktyvumo ypatumai Čia taip P11 pateikiama fizinių pratimų, tinkam Į skirtingo amžiaus, lyties, gebėjimų ĮJJ

22,1___: ~ poreikių žmonėms.’ 'Šioje knygoje rasite daug p:ltaSM| mų, kaip savarankiškai fiziškai tob lėti, pajusti fizinio iaktyvumo piv ir iš VU socialinių mokslų daktaras, sveikatai, gerai nuotaikai >taikal Tai leidinį leidinį jis j dziudo ir sambo sporto meistras, neabejotinai vertas Jūsų dėmesio daugiau nei 300 straipsnių sporto te Puslapį rengė Jūratė Tamulevičiupj

Universitas Vilnensis

ii m. kovas ■ŠA

MUZIKOS NAUJIENOS B1) linininko ir muzikanto Juo-

I Liesio nuomone, ,,B’Avarija“, l;ario 13 d. atšventusi penke-

metų jubiliejų, šiuo metu yra I puliariausiairprofesionaliau-

I estradinė-vokalinė grupė. I ūkiais mes tapome su minimaI spaudos ir televizijos pagalI ,,B’Avariją“ visada garsino jos I inos“, - neabejojo „bavaras“, I rio visai neskaudina žiniaskĮdos pastangos proteguoti kai

»i is grupes. Pasak muzikanto, Ruda, radijas ir televizija visa-

I turėjo savo numylėtinių. „Tai I vaizdu. Tačiau tokio dirbtinio I nėšio rezultatai labai menki“, -I kino Juozas, bet prisipažino, j| 1 pastaruoju metu grupė vis

Miniau stengiasi atkreipti ži

li sklaidos dėmesį ne tik į savo ■ ziką. „Mūsų poreikiai at■ipti į save dėmesį didėja sulig

I kviena į Lietuvą pramogauti I ažiuojančiaeste“,-šypsojosi I kėjas.

"Kino salėse

Vasario viduryje 28-erių sulau kęs Mindaugas „Kryžius“ Ka zakevičius iš grupės „Exem“ la biausiai džiaugėsi, kad per savo gimtadienį išvengė ypatingo žiniasklaidos dėmesio. „Ir ačiū Dievui. Visai nesinori „burti“ ir pasakoti kliedesių apie kažko kius neva „žvaigždiškus“ gimta dienius“, - su palengvėjimu atsi duso Mindaugas, neteikiantis daug reikšmės tokioms progoms. „Gimtadienis - lyg mano gyve nimo kalendorius. Ateina diena, kai supranti, kad praėjo dar vieneri metai, ir tiek. Gal tik pamąs tymų tądienbūna daugiau. sakė muzikantas. Maloniausią dovaną - kortas - „Kryžius“ ga vo iš savo bendražygio Viliaus, o ypač „exemą“ nustebino An driaus Mamontovo sveikinimas. „Dovanos mano amžiuje jau ne beturi didelės reikšmės, tačiau šįkart tai buvo įvairios mielos smulkmenos“, - pasakojo atli kėjas.

Andrius Mamontovas, pa

klaustas, kodėl pasirinko Cloud makerio pseudonimą, prisimi nė, kad taip jį kažkada pavadino vienas jo draugų užsienyje. „Pa galvojau, kad tai visai nebloga mintis, nes muzika ir yra debe sys. Girdi, bet negali apčiuopti. Matai, bet negali paliesti“, mintimis dalijosi dainininkas. Angliškas A. Mamontovo pseu donimas patogus dar ir tuo, kad užsieniečiams jį lengva ištarti, priešingai nei neįprastą ilgą var dą ir pavardę. „Grodamas anglų

^IjiHaEga r

„Bombos filmai" pristato psichologinį režisieriaus Roberto Zemeckio filmą „PRARASTASIS" (CAST AWAY)

f «rptautinių pervežimų agentū®Jederal Express“ inspektoriui Jui Nolandui (akt. Tomas Henk® gyvenime svarbiausia, kad siuns kuo greičiau pasiektų adresaB et kuriame pasaulio krašte. Jo 'JYlrna draugė Keli (akt. Helen 9 lt) puikiai žino, kad vos nuM nbėjus elektroninio daviklio

9 alui Čakas tuoj pat atsisveikins | yks. j Vks. Vos grįžęs iš vieno miesto, 8j u skuba įkitą. Tą lemtingąjį vaįjI Čakas taip pat sėda į lėktuvą, s kitą rytą turėtų būti Malaizi-

jos oro uoste. Tačiau pakeliui kyla didžiulė audra, lėktuvas patiria ka tastrofą ir prasmenga vandenyno bangose... Taip Čakas Nolandas at siduria... negyvenamoje saloje. Čia niekas nepagamins skanaus mais to, neišskalbs purvinų drabužių, ne nupirks bilieto įsporto varžybas. Ča kas iš naujo mokosi gyventi ir išgy venti: susikurti laužą, susirasti maisto, pasistatyti pastogę. Vienin telis dalykas, kuris primena myli mą jo draugę Keli-mažas pakabu kas su jos nuotrauka. Irviskas... Ta čiau netrukus depresijos ir nusivy limo apimtas vyras negyvenamoje saloje sulaukia draugo! Tai., baltas, apvalus firmos „Wilson“ tinklinio kamuolys, išmestas jūros. Čakas pradeda bendrauti su naujuoju at vykėliu, po to savo krauju nupiešia jam veidą - akis, nosį, bumą. Kartu jie praleis net ketverius metus. Ar pavyks Čakui išsigelbėti? Ir ar yra prasmės grįžti į civilizaciją?

Filmą žiūrėkite kino teatruose „Vingis“ (Vilnius), „Planeta“ (Kaunas), „Saulė“ (Šiauliai), „Že

maitija“ (Klaipėda).

kalba sukurtas dainas noriu tu rėti ir anglakalbiams supranta mą vardą“, - aiškino muzikan tas, Cloudmakerio pseudonimu prisistatęs ir Eurovizijos kon kurse.

Grupės „16 hercų“ narys Ro bertas kol kas niekaip negali at gauti pinigų už automobilį, su daužytą prieš Naujuosius. Drau dimo bendrovė „Baltijos garan tas“ jau seniai žadėjo padengti avarijoje patirtus nuostolius. Deja, per tris mėnesius pažado neištesėjo. Nerimta firma...

Stingo kūriniai. Per daugelį me tų roko muzika stipriai keitėsi, ir dabar ji tiesiog negali skam bėti taip, kaip prieš 20-30 metų. Daugelis Lietuvos roko grupių aktyviai koncertuoja, įrašinėja ir leidžia albumus. Todėl keista, kad šių grupių nepastebi tie žmonės, kurie yra artimai susiję su lietuviška muzika.

Igoris KOFAS jau kelintus metus per kiekvieną šv.Valentino dieną stebisi, iš kur gerbėjos suži nojo adresą, nes nuolat randa pil ną pašto dėžutę širdelių, o kartais net pliušinių žaisliukų. Jis šv.Va lentino dieną vadina viena gra žiausių švenčių, bet pats tikina, kad šventės priklauso nuo nuotai kos, o ne nuo kalendoriaus.

Vasario mėnesį debiutinis grupės „Delfinai“ darbas „Svajo-

nės“ įvykdė visus reikalavimus, keliamus albumui, kad jį būtų ga lima oficialiai pripažinti auksi niu. Reikiamą 11 tūkst. parduo tų kopijų tiražą „Svajonės“ virši jo vos per devynias dienas. Gru pės lyderis Stano neslėpdamas džiaugsmo teigė: „Manau, kad tai yra puikus debiutuojančios gru pės rezultatas. Tačiau dar prista tydami albumą pusiau juokais už siminėme, jog jis taps platininiu. Esame tik pusiaukelėje į šį tiks lą, tad viskas dar prieš akis“. Kaip visuomet optimistiškai nusitei kęs hito „Viskas Bus Gerai“ atli kėjas tik pakartojo šios dainos pa vadinimą, kuris jau seniai yra ta pęs Stano gyvenimo moto. Plati nimo kompanijų „Audis“ ir „Bomba“ duomenimis, „Delfi nų“ albumas „Svajonės“ buvo la biausiai perkamas Lietuvoje net kelias savaites.

Parengė Živilė VITEIKAITĖ

Praėjusiame numeryje skelbto konkurso atsakymai Grupė MERLIN tiki, kad BRAVO 2000 komisijos nariai yra labai gerbiami Lietuvos pra mogų verslo žmonės. Tačiau ne supranta, kodėl jie balsavo prieš nominaciją „Metų roko apdova nojimas“. Lietuvoje rokas ir taip neužima tokios vietos kaip popmuzika. Bet jis tikrai yra. Grupės vokalistas Feliksas ma no, kad komisijos narių mintys apie roko muziką yra „užkon servuotos“ septyniasdešimtai siais metais. Be „AC/DC“, „Deep Purple“ ir kitų senų roko at likėjų jie daugiau nieko nežino. Tuo tarpu pasaulyje roko stiliui priskiriami ir Van Haleno bei

1. Grupė „Pelenai“ yra išleidusi 5 albumus. 2. Geriausia Nidos festivalio daina pripažinta „Užges žvaigždė“. 3. „Lopšinė“ buvo skirta vieno iš muzikantų dukrai. „Pelenų “ albumą „ Tyliai“ laimėjo Renata Alšauskaitė.

1. Antras Alano Chošnau vardas yra Ibrahimas, taip jis pakrikštytas tėvo garbei. 2. „NP“ vadybininkas yra Artūras Butkevičius. 3. Albumą „Diena naktis“ išleido kompanija „Muzikinė partija“. „Naktinių personų“ albumą „Diena naktis“ laimėjo Živilė Jomantaitė. 1. Grupė ,,B’Avarija“ yra iš Klaipėdos. 2. Jūros šventėje 2000 geriausia daina buvo pripažinta „Daina jūrai“. 3. Pats šnekiausias yra Juozas. „B’Avarijos“ albumą „Mylėk mane“ laimėjo Kamilė Virbaitė. Prizus prašome atsiimti redakcijoje, CR, 16 kab., tel. 68 70 89, iki kovo 16 d.

*•>

„Lietuvos" kino teatre žiūrėkite režisieriaus Filipo Kaufmano filmą „SKANDALINGOJI PLUNKSNA" (QUILLS) Aštri, intriguojanti erotinė drama apie beribes laisvo ir genialaus žmogaus galimybes, sukurta remiantis žymaus XVIII a. rašytojo Markizo de Sado gyvenimo istorija. Filmas nukelia į XIX a. pradžios Prancūziją - laikus, kai už laisvą žodį buvo galima apkaltinti raganavimu ir dar buvo vykdomos viešos mirties bausmės. Veiksmas vyksta pamišėlių namuose. Čia uždaryti patys įvairiausi žmonės - nuo kvailių ir pamišėlių iki genijų. Juo neabejotinai pavadintume Markizą de Sadą (akt. Džefris Rušas) - talentingą rašytoją, kuriantį erotinius romanus. Genijaus kūryba, ir jo sugebėjimas manipuliuoti pamišėlių namų ligoniais, kunigu, nekalta Ša dirbančia mergina Madlina (akt. Keit Vinslet), dievinančia jo poeziją, gydytoju stebina dramatišku talentu ir neįtikėtina asmenybės laisve... Amerikos bei Europos kino kritikai vieningai tvirtina, kad filmas pretenduoja j geriausio metų filmo titulą. Pagrindinio vaidmens atlikėjas ir scenarijaus autorius Dougas Raitas nominuoti,Auksinio gaublio“ apdovanoji mui ‘4

„Kitoks kinas" pristato Damieno O'Donelo komediją „RYTAI YRA RYTAI" (EASTISEAST) Šiaurės Anglija, 1971-ieji - hi pių, seksualinės revoliucijos lai kai Chanų šeimos gyvenimas tik rai nelengvas. Šeimos galva Džor džas Chanas (akt. Omas Puri) emigrantas pakistanietis, besidi džiuojantis savo kilme, tradicijo mis ir religija. Jo žmona Ela (akt. Linda Baset, 1999 m apdovanota kaip geriausia Didžiosios Brita nijos aktorė) - anglė, o jų septyni vaikai ir patys nežino kas esą. Džordžas bando išauklėtijuos pa našiais į save -praktikuojančiais musulmonais, puoselėjančiais pa

kistanietiškas tradicijas. Tačiau jų in teresai visai kitokie: naktiniai klu bai traukia daug labiau nei mečetė, vietoj tradicinių pakistaniečių rūbų jie mieliau renkasi platėjančias kel nes, domisi krikščioniška religija, o ne islamu, valgo kiaulieną ir dešre les, su dideliu malonumu intymiai bendrauja su vietinėmis mergino mis.... Anglijoje gimę vaikai laiko sa ve pilnateisiais britais ir nesiruošia kreipti dėmesio į tėvo norus. Nusi vylęs ir praradęs viltį sukontroliuoti savo vaikus Džordžas Chanas slapta rengia radikalų visų savo problemų

sprendimo planą... Ar jam pavyks jį įgyvendinti? Aktorė Linda Baset taip apibū dino šio filmo temą: „Tai malda apie kantrybę, apie taįkad pati ver tingiausia dovana, kurią galime duoti savo vaikams - tai laisvė ir galimybė būti kitokiu nei tu...“. 1999 m. pastatytą filmą kino kri tikai laiko geriausia Didžiosios Britanijos komedija. Filmą nuo kovo 9 d. žiūrėkite kino teatre „ Vilnius“ (Vilniuje).

Universitas Vilnensis Mes - studentai

PIEŠINIŲ PARODABENDRABUČIO KAMBARYJE

2001 m. kovas

STUDENTAS - NE VISAĖDIS IR BET KO NEVALGO Tikriausiai visi žino labai tikrovišką mitą, kad studentai yra gyvi tik bulvėmis ir alumi, kurie pakeičia kasdienę duoną. Nusprendėme patikrinti, ar tai tiesa. Pabuvojome dažniausiai Vilniaus universiteto studentų lankomose viešosiose maitinimo įstaigose ir bendrabučiuose.

Mindaugas BILIAUSKAS, Karolis JACHIMAVIČIUS, Modestas VAIŠNORAS, Žurnalistikos instituto I k. studentai

Parodos autorė Valda Urbelytė (pirmoje eilėje, dešinėje) su draugais A. Potiomkino nuotr.

A Vienožinskio dailės mokyklos vakariniame skyriuje. Svarbu tai, jog jaunoji klasikė iš savo hobio nesiti ki svaiginančios karjeros ar realios Šių metų pradžioje Saulėtekio komercinės naudos. Ji kiekvieną va bendrabučio Nr. 8 ramybę sudrums karą kantriai ir nuosekliai dirba, ve tė tai aplinkai nebūdingas įvykis. dina tik savo vidinio polėkio ir po Viename iš skurdžių bendrabučio reikio išreikšti save. kambarių buvo surengta pirmoji jau Nors dailininkės patirtis dar kuk nos klasikės Valdos Urbelytės pie li, jau galima pastebėti akivaizdų au šinių paroda. Nors parodos lanky gimą. Valdosdarbaipulsuojajaunattojų nebuvo gausu, visi stebėjosi jau višku gyvybingumu, sodria spalva ir nos dailininkės gebėjimais ir apsuk ekspresija. Tokie lyriški paveikslų rumu. Nepaisydama alinančių kla pavadinimai kaip „Ramybė“, ir sikinės filologijos studijų, trečiakur „Pavasaris“ puikia dera prie drąsaus sė Valda dar turi jėgų ir ryžto dešimt mėlynos ir raudonos spalvų kontras valandų per savaitę skirti tapybai, to ir ryškaus kolorito. Daiktai įgyja piešimui, skulptūrai, kompozicijai savitas formas, erdvė išsiplečia, rea ir dailės istorijai. lybė transformuojasi. Net pradedan Jau beveik metai, kai Valda visas tis literatūrologas A Potiomkinas, šias disciplinas studijuoja Vilniaus aplankęs parodą, nepagailėjo au torei santūraus nekrošiško „gerai“. Nemokamas kontaktinių Lieka Valdai tik palinkėti, lęšių parinkimas . v--A*. kad jos jaunatviškas idealizmas Akinių parinkimas ir meilė menui neišblėstų. Kar tu norėtųsi palinkėti mūsų Uni Garsių pasaulio firmų kontaktiniai versiteto jaunimui pasekti Val lęšiai ir priemonės jų priežiūrai dos pavyzdžiu ir per daug nesu ■ Gydytojo-oftalmologo konsultacija sižavėti gyvenimo pragmatizmu UAB FIGARO ir materialumu, bet leisti savo Vilnius, Antakalnio 59, polėkiui skleistis meninėje raiš 154 kabinetas, tel. (8-22) 34 61 37 koje.

Aistė PTAKAUSKAITĖ, Giedrė KAZLAUSKAITĖ

Tikriausiai tipiškiausią studentą galima sutikti Saulėtekio alėjos „dangoraižiuose“. Pirmuoju tyrimo objektu buvo pasirinktas „niujorkie tis“ Andrius - trečiakursis istorikas, gerai žinąs studentiškos virtuvės pa slaptis. Jis gyrėsi galįs iš bulvių pa daryti apie 30 patiekalų, nors pir maisiais savo studentavimo mėne siaisjas valgęs retai teigia buvęs „ge ras vaikas“ ir maistui skirtų pinigų neišleisdavęs alui bei linksmybėms. Andrius sakė, kad racioną paįvairi na nueidamas į svečius pas savo ben drabučio kaimynes. „Kamčiatkos“ gyventoją Ritą ra dome plušančią prie garuojančių puodų. Iš jų sklidęs aromatas viliojo į virtuvę visus arčiausiai gyvenančius studentus. Mergina sakė, kad nieka da nėra valgiusi vien tik bulvių, nors studentauja jau antrus metus. Rita visiškai nesilaiko studentiškų tradi cijų: ji abstinente, o savo valgiaraštį stengiasi keisti kiek įmanoma daž niau. Mergina sakėsi nuo vaikystės itin mėgusi gaminti valgį, o jos mėgs tamiausi patiekalai - avienos plo vas ir suse Gabioji virėja nesilanko kavinėse, nes pati gali pasigaminti skanių patiekalų. M. K. Čiurlionio gatvės bendra butyje pakalbinome trečio kurso medikę Dalią. Gurkšnodama alų mergina pasakojo, kad būna visokių dienų: kartais ji kelia sau puotą, o kartais būna priversta beveik badmiriauti Dalia - vegetarė. Mėsą jai atstoja sojos patiekalai, o dažniau siai valgo kopūstų salotas. Mergina teigė, kad būti vegetaru-ne tik svei ka, bet ir finansiškai lengviau. KHF lietuvių filologijos I kurso studentė Giedrė buvo vienintelė mūsų pašnekovė, kuri vis dar gyve

ROBINZONE ZANĖ SALOJE PATYRĖ EUFORIJĄ Dvidešimtmetę Zanę MUKANĘ TV3 žiūrovai matė žaidime „Robinzo nai". Dabar Zanė, Latvijos universiteto komunikacijos specialybės III kur so studentė, prisipažįsta: „Buvau apimta euforijos...".

Kodėl nusprendei dalyvauti nuo tykių šou „Robinzonai“? Rugpjūtį tiesiog neturėjau ką veikti. Draugas dirbo, ir pamaniau, kad man vienai bus nuobodu na mie. Oras buvo gana prastas, todėl pagalvojau - kodėl gi nepaban džius? Anksčiau nieko panašaus nebuvau mačiusi, todėl negalėjau

numanyti, kaip viskas vyks iš tik rųjų. Iš pradžių įsivaizdavau, kad saloje viskas bus kaip namie, sups paprasta kasdienybė. Atvykusi, ži noma, supratau, kad viskas yra ki taip. Daug sunkiau... Kas buvo sunkiausia? Iš pradžių viskas atrodė sunku valgyti, gulėti ant žolės ar visą dieną

Musų adresas: Universiteto 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-285-12909 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Leidybos centras. Spausdino AB „Spauda“. Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistės Indrė Klimkaitė, Rūta Algutytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

sėdėti ant akmens. Anksčiau to nie kada nedarydavau. Tiesa, esu šven tusi Jonines su palapinėmis ir lau žais, bet to negalima lyginti su „Ro binzonais“. Ką reiškia visą laiką būti stebi mam kamerų? Kameros ir mikrofonai galėjo būti įrengti bet kur. Kartais juos jausdavome, bet dažnai tiesiogpamiršdavome, kad esame stebimi. Iš pradžių, žinoma, mūsų apie tai neįspėdavo. Vėliau atkakliai sau kartodavau: turiu elgtis natūraliai. Žaidime ypač daug dėmesio sky rei valgiaraščiui...

na kartu su tėvais. Mergina sakė, kad jai nekyla problemų dėl maisto - ji valgo ką nori ir gali sau leisti nueiti į kavinę, kai tik išalksta. Keista, ta čiau ir turėdama galimybę rinktis, Giedrė dažnai valgo bulves, kurios yra jos mėgstamiausias patiekalas. Pašnekovė taip pat teigė nemėgstan ti saldainių ir negalinti ištverti nei dienos be mėsos. Nutarę apsilankyti studentų mėgstamose valgyklose ir kavinėse, pirmiausia užsukome į Vilniaus uni versiteto Istorijos fakulteto valgvklą-bufe tą. Ten galima užkąsti (salo tų kaina svyruoja nuo 1,30 Lt iki 1,50 Lt, silkė kainuoja 13 Lt, šaltie na -13 Lt, kepta žuvis - 2 Lt, pie niška sriuba-1,1 Lt) ar stipriau pa valgyti (lietiniai blynai-3,1-33 Lt, pieniškos dešrelės -33 Lt, kotletas - 4,3 Lt). Valgykloje sutikome ar batą geriančią pirmakursę istorikę Živilę. Ji teigė, kad čia užsuka retai, nes brangu, neskanus maistas, groja prasta muzika. Tačiau Živilei val gykloje patinka tai, kad galima pi giai nusipirkti alaus - „Utenos“ bo kalas kainuoja tris, o „Kalnapilio Export“ - tik du litus. Mergina sakė, kad ji mieliau renkasi Dailės aka demijos valgyklą, nes ten gerokai mažesnės kainos ir maistas skanus. Į Dailės akademijos valgyklą, kuri yra prieš Žurnalistikos institutą, dažnai užsuka ir ten besimokantys studentai Ketvirtakursis Marius sa kė, kad apsilanko čia dažnai nes val gykla yra netoli. Maistas, vaikino nuomone, vidutiniškas, tačiau dėl mažų kainų čia valgo dažnai O pa sirinkti Dailės akademijos valgyk loje yra iš ko: salotos (0,54-1,11 Lt), kepta žuvis (1,22 Lt), dešrelės (2,47 Lt), virtas liežuvis su majone Taip, iš pradžių daug kc neval giau. Iki žaidimo visiškai neval giau bulvių. Paprastai skaičiuoju kalorijas, tad ir saloje nedaug kas pasikeitė. Iš pradžių kai ko neval giau: viena atrodė per riebu, kita - sunkiai virškinama. Sriubos ap skritai nevalgau. Tačiau norėda ma išgyventi turėjau valgyti tai, kas duodama. Visą laiką neaplei do alkio jausmas, jaučiau maisto stygių. Kaip jauteisi saloje? Jutau tam tikrą euforiją - ten mūsų nepasiekdavo jokia infor macija, nebuvo jokių problemų, jaučiausi visiškai laisva nuo to gy venimo, kokį gyvenau Latvijoje. Pirmiausia norėjau pailsėti nuo varginančios sesijos Universitete. Per tris savaites turėjau išlaikyti devynis egzaminus, o kur dar re feratai ir kursinis darbas! Saloje pasijutau esanti visiškai rami, o kartais net atrodydavo, kad nebe

zu (2,9 Lt). Arbata kainuoja 038 Lt o kava-0,8 Lt. Viename k M. K. Čiurlionio gat vėje esančių bendrabučių yra į s ikūrusi kavinė, kurioje alkį dažnai mal šina tenbesimokantys studentai Būsimoji medikė Dalia pasakojo, kad čį užsuka, kai skuba arba tada, kailinę gaminti pati Šioje kavinėje už sriuba tektų sukrapštyti 1,6 Lt, spagečius3,6 Lt, blynus-3,8 Lt,kepenėles, mė sos suktinukus, kotletus -po 43 Lt,o už kepsnius - nuo 6 iki 63 Lt. Bene įvairiausias valgio asorti mentas yra Chemijos fakultct. ka vinėje „Meflandas“ Galima pasi rinkti kelių rūšių kepsnius, „Kijevo' kotletą, įvairių salotų, bulvių plokš tainį, balandėlių. Kavinės savininkt sakė, kad klie ntų stygiumi nesiskun-' džia: čia ateina pavalgyti stude n tai ši Chemijos ir Matematikos feknltetų. be to, praėjusią vasarą buvo užd;i rytai šalia esantikavinė. Grupelė kavinėje sėdinčių studentų sakė nesiskun ūžiantys kavinės kainomis ir maiste kokybe. Tačiau kartais jie užsukai priešais Chemijos fakultetą esai o > mokyklos valgyklą, nes ten itin pigu

IŠVADOS: Ne viskas bulvės, ką studen tai valgo. Studentas - ne piemuo, kar tais gali ir j kavinę užsukti. Studentas - ne visaėdis ir bet ko nevalgo. Geriausi kulinarai išugdomi studentų bendrabučiuose. noriu grįžti atgal. Po žaidimo din go kaprizai. Su kuo iš robinzonų palaikei rf šį? Dažnai sutinku Reinį, paskao bina Vilnis - mes draugiškai pa plepame. Daigos dabar nėra Lai vijoje, bet kai grįš, tikrai norėsi su ja susitikti. Retkarčiais pašinu tome su Normundu. Jei tau dar kartą reikėtų dalyvai ti „Robinzonuose“... Nežinau, galbūt dalyvaučiau, b prieš tai labai gerai pagalvočiau Pirmiausiai paklausčiau savęs, a noriu būti visą laiką stebima filmą vimo kamerų. Nenorėčiau, kads tuacijos pernelyg apnuogintų siela Šiemet „Robinzonuose“ buvai pernelyg natūrali, tokia, kokia iš ti sų esu kasdienybėje... Iš Latvijos universite' laikraščio „Universite aviže" ve( Jurgita KOMAROVSKYll FilF IV k. studerf

Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Juzę VOLODKIENE

mirus mylimai Mamai. Medicinos fakulteto Patologijos ir teismo medicinos katedros bendradarbiai