Universitas Vilnensis, 2008 m. kovas Nr. 2 (1686)

Laikraščių skaitykla

hinc itur ad, astra

universitas

y .1^7Q- V:

vilnensis 2008 m. kovas

Nr. 2 (1686)

http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NU01950 m. BALANDŽI015 d.______________________________ PLATINAMAS NEMOKAMAI

rv

Siame numeryje j

L

Magistrantai geidžiami darbuotojai ar nepatyrę teoretikai?

Skaitykite p. 6

Naujas žingsnis karjeros link M. A

jynMH

Karjeros

Kaip gyvena studentų mokslinės draugijos?

Skaitykite p. 10

„Aukso paukštė“ nutūpė Vilniaus uni­ versitete Skaitykite p. 14 F

Balandžio 2 d. filosofai kviečia apkabinti VU ■

Šių metų Karjeros dienų renginiai pritraukė daugiau nei 1000 lankytojų. M. Kalendros nuotr.

Kovo 31 - balandžio 3 d. Fi­

Karjeros mugė - tai vienas iš Karjeros dienų renginių,

losofijos fakulteto studentai

vykusių nuo vasario 26 iki kovo 13 d. Šie renginiai skirti tam, kad Vilniaus universiteto

švęs Filosofų dienas. Balandžio

2 d. 14.30 vai. pirmąkart Vilniaus universiteto centrinius rūmus, jų

studentai ir Lietuvos įmonės užmegztų naudingus kontak­

architektūrinį ansamblį apjuo­

tus. Studentai gali gauti daug informacijos apie Lietuvos

sime gyvu kaspinu. Akcijos

darbo rinkų ir karjeros galimybes. įmonėms renginys

„Apkabinkime VU!“ metu stu­

naudingas tuo, kad padeda susipažinti su gabiausiais ir

dentai, dėstytojai bei administ­

aktyviausiais Vilniaus universiteto studentais, pristatyti

racija kviečiami apkabinti Uni­

versiteto senųjų rūmų ansam­

savo įmonės veiklos sritis ir karjeros galimybes.

blį. Visi kartu susikibę už rankų

Universiteto bendruomenės nariai pareikšime apie savo stip­

Aušra JAKUBONYTĖ, Marias KALENDRA

rybę, darną ir vienybę, kartu pri­

minsime apie savo aktyvumą bei senųjų vertybių ir tradicijų

puoselėjimą.

Plačiau apie FilosDi renginius - p. 9

Renginį organizavo Vilniaus uni­ versiteto studentai, perėmę šią funk­ ciją iš VU Karjeros centro. Kovo 13 d. Vilniaus universiteto Saulėte­ kio rūmuose įvyko finalinis Karjeros dienų renginys - Karjeros mugė.

VU misija - suteikti funda­ mentalų mqstymq Renginio organizatorius Miros­ lavas Gordejevas mugę pradėjo įžangine kalba. Tardamas sveiki­ nimo žodį Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka pa­ dėkojo atvykusioms įmonėms bei studentams ir džiaugėsi, kad pas­

tarieji šiais metais patys organi­ zuoja Karjeros dienas.

Rektorius nuogąstavo, kad Vil­ niaus universitetui valstybė skiria ne tiek daug lėšų, kiek skiriama kitose pasaulio šalyse, tačiau pa­ brėžė, kad kokybe galime konku­ ruoti. „Studentus parengiame ne­ blogai, galėsite patys įsitikinti, kai priimsite mūsų auklėtinius į dar­ bą“, - įmonių atstovams kalbėjo akademikas.

B. Juodka atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai įmonių vadovai prie­ kaištauja, jog studentams, baigu­ siems universitetą, trūksta prak­ tinių įgūdžių. „Tačiau mūsų misi­ ja nėra ruošti studentus konkre­ čiai įmonei, o suteikti fundamen­ talų mąstymą. Mes nemokome, kaip prietaisą įjungti ir išjungti.

Jeigu žmogus mokosi fiziką, tai

jis sužino, kaip tas aparatas vei­ kia“, - tvirtino rektorius.

VU studentai - puikūs darbuotojai Atidarymo metu kalbėjęs pa­ grindinės šių metų Karjeros dienų rėmėjos - įmonės CITCO direkto­ rius Hansas van de Sandenas pa­ sakojo, kad į Lietuvą atvykti jį pa­ skatino geras studentų parengi­ mas Vilniaus universitete. Prieš metus H. van de Sandenas lankė­ si Karjeros dienose ir, pasak jo, tai buvo gera patirtis. Prieš pusę me­ tų CICTO Lietuvoje pradėjo savo verslą, o dauguma darbuotojų bu­ vo baigę būtent Vilniaus universi­ tetą.

Nukelta Į p. 3

universitas

2

vilnensis

2008 m. kovas

w kronika--------------PASKELBTI LMA PREMIJŲ LAIMĖTOJAI Kovo 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje jauniesiems mokslinin­ kams buvo įteiktos 2007 m.

Lietuvos mokslo premijos ir padė­ kos raštai.

Tarp įvertintųjų - devyni Vilniaus uni­ versiteto jaunieji mokslininkai. Vardinė Vla­ do Lašo premija skirta Vilniaus universi­ teto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinikos prof.

Rūtai Dubakienei už darbų ciklą „Aplin­

kos ir prenatalinių alergijos veiksnių tyri­ mai: pirmoji Lietuvos alergiškų naujagi­ mių kohorta".

Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų

mokslininkų mokslinių darbų konkurso nu­ galėtojais tapo Fizikos fakulteto mokslo darbuotojas Arūnas Kadys už darbą „Krū­ vininkų generacijos ir pernašos sąlygoti optiniai netiesiškumai didžiavaržiuose puslaidininkiuose“, Fizikos fakulteto doc.

Sergejus Orlovas už darbą „Sudėtingos sandaros šviesos pluoštų sklidimas ir pa­ rametrinė sąveika" ir Gamtos mokslų fa­

RUOŠIAMASI 2009 METŲ EUROPOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ ASOCIACIJOS METINIAM FORUMUI

kulteto dr. Sigitas Radzevičius už darbą „Rytinių Baltijos kraštų ir Švento Kryžiaus kalnų (Lenkija) Pristiograptus genties (He-

michordata) morfologija, stratigrafija, filogenija ir ekologija“.

Fizikos fakulteto doktoranto Simono Greičiaus darbas „Bešvinių NBT-BT kris­

talų ir keramikų gamyba bei dielektriniai

tyrimai" ir Gamtos mokslų fakulteto ma­ gistranto Vytauto Rakausko darbas „In­ trodukuotųjų Ponto-Kaspijos šoniplaukų ir mizidžių poveikis ešerių (Perca fluviatilis) mitybai bei augimui Lietuvos eže­ ruose" tapo Lietuvos mokslų akademi­ jos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojais.

Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso dalyvių pagyrimo raštas atiteko Filosofijos fakulteto dr. Jonui Dagiui.

Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų kon­ kurso dalyvių pagyrimo raštai skirti Filo­ logijos fakulteto magistrantei Eglei Kup­ rytei ir Gamtos mokslų fakulteto magistrantėms Sigitai Budėnaitei ir Ra­ sai Čepulytei.

APTARTOS NAUJOS BENDRADARBIAVIMO SU AZIJA GALIMYBĖS Kovo 6 d. VU lankėsi ASEF (Asia-Europe Foundation) di­ rektorius, buvęs Korėjos am­ basadorius JAV ponas Wonil Cho. Susitikime su rektoriumi ambasadorius papasakojo apie ASEF veiklą ir naujas šio fondo teikiamas galimybes Lietuvai.

ASEF yra Azijos ir Europos susitiki­ mo (Asia-Europe Meeting) šalių va­ dovų sprendimu 1997 m. Singapūre įsteigta pelno nesiekianti organizaci­ ja. Jos tikslas - skatinti kultūrinius ir intelektinius mainus, politinį dialogą, studentų ir tyrinėtojų, menininkų, jau­ nimo mainus tarp Europos ir Azijos.

ASEF remiami vyksta įvairūs kul­ tūros ir „intelektinių kontaktų“ rengi­ niai, organizuojami seminarai ir sim­ ASEF poziumai. Nuo 1997 m. surengta per 300 ASEF projektų, kuriuose dalyvavo dau­ giau kaip 15 000 žmonių. ASEF projektai apima jaunųjų menininkų mainus, moksli­ ninkų bendradarbiavimą, filmus, šiuolaiki­ nio meno parodas ir performansus, televi­ ziją, jaunimo mainus, mokymo institucijų mainus, kultūros diskusijas.

Lietuvos atstovai pradėjo naudotis fon­ do parama ir teikiamomis stipendijomis nuo 2006 m. Šiomis galimybėmis jau pasi­

naudojo per 30 Lietuvos atstovų. 2007 m. gruodžio mėn. VU Orientalistikos centro di­ rektorius, prof. Audrius Beinorius dalyva­

stilius svečiui priminė Romą.

Per vizitą į Vilniaus universitetą J. R Cos­ ta domėjosi Lietuvos aukštojo mokslo sis­ tema. Jis taip pat nepraleido progos pa­ klausti rektoriaus apie tai, ar Vilniaus universitetas bendradarbiauja su Pran­

Į seniausią Lietuvos Alma Mater turi suvažiuoti daug svečių iš Europos univer­ sitetų. Nors iki renginio liko dar pusantrų metų, ruoštis jam pradedama jau dabar.

Vasario 22 d. VU Senato salėje vyko ben­ dras EAMA delegacijos ir universiteto ad­ ministracijos posėdis, kurio metu buvo ap­ tariama forumo programa. Vilniaus universitetui posėdyje atstovavo strategi­ nių reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juo­

direktorius Wonil Cho. V. Naujiko nuotr. vo ASEF ir UNESCO organizuotame aka­ deminiame seminare Paryžiuje „Senosios civiliacijos, nauja pradžia: kaitos dialogas“.

Susitikimo su rektoriumi metu ambasa­ dorius išreiškė viltį, kad VU gausėjant stu­ dijų programų anglų kalba bus sudarytos palankesnės sąlygos pritraukti į Lietuvą Azijos studentus. Rektorius buvo pakvies­ tas į šiais metais Vokietijoje ASEF organi­ zuojamą Europos ir Azijos universitetų rek­ torių susitikimą.

OC inform.

cūzijos aukštosiomis mokyklomis, ir bu­ vo labai patenkintas išgirdęs teigiamą at­ sakymą.

Priimdamas aukštąjį svečią, B. Juodka pabrėžė, kad VU Teisės fakultetas yra vie­ nas seniausių universiteto fakultetų. Taip pat rektorius pasidžiaugė, kad teisės stu­ dijos Vilniaus universitete kiekvienais me­ tais susilaukia pelnyto populiarumo, pri­ traukia daugybę gabių abiturientų.

J. P. Costai buvo aprodyta VU bibliote­ kos P Smuglevičiaus salė ir joje eksponuo­ jama senųjų knygų paroda. „U. V." inform.

zas Lazutka, administracijos reikalų pro­ rektorius dr. Aleksas Pikturna ir forumo pir­ mininku paskirtas mokslo reikalų prorek­ torius prof. habil. dr. Jūras Banys. Posėdyje taip pat dalyvavo VU rektorius akad. Bene­ diktas Juodka.

EAMA delegacija kartu su VU atstovais aptarė numatomų forumo sektorių gaires, bandė sudėti visus renginio programos ak­ centus. Forume numatoma nagrinėti daug klausimų, susijusių su aukštojo mokslo rei­ kalais - pradedant studijų kokybe ir bai­ giant efektyvesniu universiteto valdymu.

Forumas simboliškai bus dedikuotas Vil­ niaus universiteto 430 metų jubiliejui.

ĮTEIKTOS STIPENDIJOS GABIAUSIEMS VU „CISCO AKADEMIJOS“ STUDENTAMS Kovo 6 d. VU Senato komisijoje rektorius akad. Benediktas Juodka pasveikino Fi­ zikos ir Matematikos ir informatikos fakultetų studentus, pelniusius UAB „Santa Monica Netvvorks“ vardines stipendijas. Stipendi­ jas įteikė šios įmonės generalinis direktorius Tauras Talandis.

Vardinės stipendijos atiteko keturiems geriausius darbus konkursui pateikusiems akademijos studentams - Fizikos fakulte­ to 3 kurso kompiuterinės fizikos progra­ mos studentams Andriui Suchankai, Jev­ genijui Chmeliovui, Petrui Purliui ir Povilui Zemkajui.

UAB „Santa Monica Netvvorks“, bendra­ darbiaudama su VU Fizikos fakultetu, kas­ met skiria vardines stipendijas busimiesiems kompiuterių tinklų specialistams, studijuojan­ tiems pagal „Cisco akademijos“ programą.

Kandidatai stipendijoms gauti buvo ren­ kami paskelbus kompiuterių tinklo užduočių sprendimo konkursą. Pateiktus VU Fizikos ir Mematikos ir informatikos fakultetų studentų darbus vertino SMN ir Universiteto atstovai.

Studijuodami pagal „Cisco akademijos“ programą VU Fizikos ir Matematikos ir infor­ matikos fakultetų studentai teoriškai bei prak­

LANKĖSI EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO PIRMININKAS Europos žmogaus teisių teismo pirmi­ ninkas Jeanas Paulis Costa viešėdamas Lietuvoje neaplenkė savo dėmesiu ir se­ niausio šalies universiteto. Kovo 14 d. jis svečiavosi pas VU rektorių akad. Benedik­ tą Juodką. Pirmininkas neslėpė savo susi­ žavėjimo ir senuoju VU centrinių rūmų an­ sambliu, o barokinis Šv. Jonų bažnyčios

2009 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus universiteto laukia neeilinis įvykis čia vyks Europos aukštųjų mokyklų asociacijos (EAMA) metinis forumas.

tiškai susipažįsta su kompiuterinių tinklų įran­ ga ir profesionaliu jos taikymu. Fizikos fakul­ teto doc. Felikso Kuliešiaus teigimu, toks pri­ vačių įmonių bendradarbiavimo su Universitetu būdas yra abipusiškai naudin­ gas - dalyvaudami konkurse ir spręsdami artimas realijoms problemas, studentai gali geriau įvertinti savo pasirinkto kurso specifi­ ką ir įgyti praktinių gebėjimų, o įmonės įgyja galimybę susipažinti su būsimais specialis­ tais ir įvertinti jų jėgas.

Pabrėždama nuoseklaus ir nuolatinio mo­ kymosi svarbą, UAB „Santa Monica Netvvorks“ kasmet penkiems geriausiems „Cisco akade­ mijos“ absolventams apmoka CCNA/CCDA (Cisco Certified Netvvork/Design Associate) egzamino mokestį. Išlaikę jį, studentai gauna oficialius sertifikatus, įrodančius jų gebėjimus naudoti kompanijos „Cisco Systems“ įrangą diegiant saugius duomenų perdavimo tinklus.

PASIRAŠYTOS SUTARTYS SU NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS RĖMĖJAIS Šiemet gegužės 18 d. jau trečių kar­ tų bus įteiktos Na­ cionalinės pažan­ gos premijos (NPP), kurių vienas iš ini­ ciatorių yra Vilniaus universitetas. Kovo 14 d. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje iškilmingai pasirašytos sutartys su NPP rėmėjais.

Pasirašytos paramos sutartys tarp Vš) „Na­ cionalinė pažangos premija" ir premijų inicia­ toriaus AB bankas „Hansabankas“, mecena­ to koncerno „MG Baltic“ bei premijų teikėjų AB „Lietuvos draudimas“ ir leidyklos „Alma li­ tera“. Prieš pasirašymo ceremoniją Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juod­ ka, kalbėdamas apie NPP svarbą, pabrėžė, kad ši premija visada yra teikiama ypatingiems žmo­ nėms. Rektorius prisipažino, jog jau įgyta dve­ jų metų premijos teikimo patirtis parodė, kad kiekvieną kartą labai sunku išrinkti laureatus, nes tenka rinktis geriausius iš geriausių.

Renginyje buvo žengtas ir naujas žings­ nis. Všj „Nacionalinės pažangos premija“ pa­ sirašė bendradarbiavimo sutartį su VšjNa­ cionaline moksleivių akademija. Šios

sutarties pasirašymas, kaip pabrėžiama, liu­ dija apie Všį „Nacionalinės pažangos pre­ mija“ siekius skatinti ir remti itin gabių Lietu­ vos moksleivių ugdymą, stiprinti ir telkti intelektinį šalies potencialą. Sutarties pagrin­ du NPP laureatai dalyvaus Nacionalinės moksleivių akademijos asmenybės ugdymo programoje. Akcentuodama pradedamo bendradarbiavimo reikšmę, Nacionalinės moksleivių akademijos vadovė doc. dr. Bro­ nė Narkevičienė priminė, kad Lietuva yra maža valstybė ir jos turtas visų pirma yra žmo­ nės ir ypač jaunoji karta, kuriai „gerieji Lietu­ vos pažangos ambasadoriai“ (taip renginio metu buvo pavadinti premijos laureatai) ban­ dys perduoti savo patirtį ir išmintį. „U. V." inform.

universitas

2008 m. kovas

3

vilnensis

studijos

Kokybės vadybos centro vadovė dr. Inga Milišiūnaitė: „Kokybė yra užtikrinama bendradarbiavimo procese" Kol visuomenėje netyla ginčai dėl aukštojo mokslo koky­ bės, Vilniaus universitetas pradeda spręsti šį klausimą iš esmės. Atsižvelgiant į poreikį, VU centrinę administraciją papildė naujas padalinys - Kokybės vadybos centras. Jo vadovė dr. Inga Milišiūnaitė anksčiau dirbo Kauno techno­ logijos universiteto Studijų skyriaus vedėja, o paskutinį pusmetį vadovavo KTU Studijų kokybės ir stebėsenos skyriui. Su Kokybės vadybos centro direktore kalbėjomės apie naujo padalinio darbo gaires ir kokybės užtikrinimo subtilybes.

Viktoras DENISENKO Vilniaus universiteto Koky­ bės vadybos centras yra nau­ jas padalinys. Kokie uždavi­ niai keliami jo veiklai? Šiuo metu kuriami centro nuo­ statai, todėl kalbėsiu konceptua­ liai. Centro tikslas nėra kokybės užtikrinimas, nes joks centras ar koks kitas padalinys to padaryti negali. Noriu pažymėti, kad cen­ tro įkūrimas nereiškia, kad koky­ bės nėra. Tai paprasčiausiai reiš­ kia, kad imame į kokybę žiūrėti ir ją vertinti sistemiškai. Kokybės už­ tikrinimas - tai veiklos metodų ir priemonių sistema, užtikrinanti, kad institucijos vykdoma veikla ir jos rezultatai atitiktų nusistatytus bei nustatytus reikalavimus. Koky­ bės vadyba apima du procesus: kokybės vertinimą (informacijos

rinkimą, sisteminimą ir analizę apie nusistatytų bei nustatytų rei­ kalavimų pasiekimą) ir kokybės valdymą (procesų organizavimą taip, kad nusistatyta kokybė būtų pasiekta). Būtina papildoma sąly­ ga - reikalavimų ar standartų bu­ vimas. Būtent tai šiuo metu ir yra daroma. Kartu su akademinių rei­ kalų prorektoriaus J. Galginaičio suburtos Studijų kokybės grupės nariais kuriame studijų kokybės užtikrinimo sistemos projektą, for­ muluojame kokybės vertinimo kri­ terijus ir rodiklius. Taip pat yra ku­ riamas ir konkretus grįžtamojo ry­ šio įrankis - bendroji universiteti­ nė studentų apklausos anketa.

Sudarydami anketos turinį, kreipė­ mės į fakultetus prašydami pasi­ dalyti patirtimi apie jų atliekamas studentų anketines apklausas.

Pasirodo, kad Ekonomikos, Filo-

Kokybės vadybos centro vadovė dr. Inga Milišiūnaitė.

V. Naujiko nuotr. logijos, Komunikacijos, Matema­ tikos ir informatikos fakultetai jau vykdo centralizuotus studentų nuomonės apie dėstomų dalykų turinio ir teikimo kokybę tyrimus.

Kai kuriuose fakultetuose, pvz., Istorijos, tai daroma atskirų dėsty­ tojų iniciatyva. VU studentų atsto­ vybė taip pat yra organizavusi ke­ letą apklausų siekdama išsiaiškinti studentų nuomonę apie įvairius studijų proceso organizavimo ypatumus. Taigi akivaizdu, kad universiteto akademinei bendruo­ menei rūpi jos darbo ir rezultato kokybė. O tai ir yra svarbiausia.

Ar Kokybės vadybos centras rūpinsis tik studijų kokybe?

Ne tik. Jei mes imame traktuoti ir vertinti kokybę sistemiškai, tam­ pa akivaizdu, kad studijų kokybės užtikrinimas yra neatsiejamas ir nuo daugumos universiteto veik­ lų kokybės. Vienas iš aukštojo mokslo institucijos tikslų yra už­ tikrinti studentui ir dėstytojui gali­ mybę bendradarbiaujant siekti tam tikrų bendrų tikslų ir rezultatų.

Kad užtikrintume dėstytojo ir stu­ dento tarpusavio sąveikos ir jos rezultato kokybę, yra būtina suda­ ryti tam tikras sąlygas. Tai ir mo­ derniai įrengtos auditorijos, labo­ ratorijos, savarankiško darbo vie­ tos, šiuolaikiška programinė, labo­ ratorinė, orgtechninė įranga, pa­ kankamas aprūpinimas studijų li­ teratūra ir elektroniniais ištekliais.

Taip pat tai ir akademinės bei so­ cialinės paramos sistemų studen­ tams sukūrimas, dėstytojų kvalifi­ kacijos tobulinimo sistema ir t. t.

Visa tai ir dar daug daugiau yra sudedamosios aukštojo mokslo kokybės dalys. Taigi erdvės - la­ bai plačios. Konkrečiau bus gali­ ma kalbėti tada, kai bus pareng­ tas ir patvirtintas studijų kokybės gerinimo tikslų įgyvendinimo prie­ monių planas.

Ar jau esate numatę cen­ tro darbų gaires?

Kaip jau minėjau, šiuo metu yra rengiama bendroji universitetinė studentų apklausos anketa. Taip pat reikia parengti apklausos or­ ganizavimo, duomenų rinkimo, re­ zultatų analizės ir sklaidos bei tai­ kymo nuostatus. Planuojama pa­ rengti ir dėstytojų apklausos an­ ketą. Ateityje taip pat numatoma parengti absolventų ir darbdavių apklausos anketas. Kitas labai svarbus uždavinys-susipažinti su universiteto gerosios praktikos pa­ vyzdžiais studijų kokybės užtikri­ nimo srityje. Todėl kviečiu visus

t tuo

kolegas, norinčius pasidalyti sa­ vo patirtimi, pasiūlyti idėjas ar ini­ ciatyvas, apsilankyti Kokybės va­ dybos centre, kuris yra įsikūręs universiteto centriniuose rūmuo­ se, 111A kab. Visada jūsų laukia­ me. Tik visi kartu kryptingai dirb­ dami galime užtikrinti tiek proce­ so, tiek jo rezultato kokybę.

Norėtųsi sužinoti Jūsų nuo­ monę, ar lengva dirbti koky­ bės užtikrinimo srityje.

Daugumai kokybės užtikrinimas visų pirma asocijuojasi su šūsni­ mis dokumentų - įvairių įsakymų, nuostatų, formų ir pan. Deja, ne­ galiu pažadėti, kad to visiškai ne­ reikės. Kiekviena sistemoje numa­ tyta veikla turi būti reglamentuo•jama vienais ar kitais norminiais dokumentais. Tačiau dokumentai patys savaime nėra ir negali būti tikslas. Kiekvienos racionalizuo­ tos tvarkos tikslas yra ir turi būti palengvinti ir paspartinti procesą, užkirsti kelią sumaiščiai, nereika­ lingam blaškymuisi bei energijos švaistymui. To, tikiuosi, ir bandy­ sime visi kartu siekti.

Kol kas centro formavimosi procesas dar vyksta ir Jūs esate vienintelė centro dar­ buotoja. Kiek dar žmonių at­ eis dirbti į centrą? Su kokiais VU padaliniais bus plėtojamas jūsų bendradarbiavimas?

Yra numatyti dar trys darbuoto­ jų etatai. Tikiuosi, kad jau balan­ džio mėnesį turėsime visą centro komandą ir galėsime pradėti dirbti kaip centras.

Kalbant apie bendradarbiavi­ mą, tik pakartosiu, kad labai tiki­ mės prasmingo bendradarbiavi­ mo su visa universiteto akademi­ ne bendruomene. Taip pat neabe­ jotinai būtinas glaudus bendra­ darbiavimas su Studijų direkcija, Informacinių technologijų taikymo centru, Karjeros centru, kitais uni­ versiteto padaliniais.

Naujas žingsnis karjeros link Atkelta iš p. 1

Žiūrima į ateitį

jau pirmą žingsnį - sužinoti, kas tai yra Karjeros dienos, kokios įmonės dalyvauja, kokie jų poreikiai.“

Šiais metais Karjeros dienos

trunka beveik 3 savaites. Pirma sa­ vaitė buvo orientuota į mokymą, vyko pirmasis - seminarų ciklas. „Mes pakvietėme dešimt labai garsių Lietuvos pranešėjų, pada­ riusių įspūdingą karjerą, kuriančių konsultacines įmones. Kvietėme rėmėjus, kurie taip pat yra įžymūs ir turi ką papasakoti. Studentams įdomūs tie žmonės, kurie dirba te­ levizijoje, nes kiekvieną dieną juos mato. Įdomu sužinoti, kokia yra pramogų pasaulio virtuvė ir užkulisiai. Būtent dėl to į renginį buvo pakviestas televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis“, pasakojo Miroslavas Gordejevas.

Antrasis ciklas - mokymai. „Mo­ kymus pradėjome labai anksti, ka­ dangi reikėjo atrinkti tris Vilniaus uni­ versiteto studentus simuliaciniam darbo pokalbiui. Su partneriu „Manager.lt“ nufilmavome du realius dar­ bo pokalbius“, - pasakojo renginio organizatorius. Kovo 4-5 d. filmas buvo parodytas studentams.

Karjeros mugė yra tarsi viso Kar­ jeros dienų renginio kulminacija. „Į mugę sukvietėme 32 įmones, stengėmės, kad jos orietuotųsi tiek ^praktiką, tiek į darbo pasiūlymus. Žinoma, ne visiems Vilniaus uni­ versiteto studentams reikia prakti­ kos, bet žiūrime į ateitį. Pirmakur­ siai ir antrakursiai gali žengti bent

Renginio sėkmė - stu­ dentų rankose Pirmakursiams mugė - tai gali­ mybė susipažinti su įmonėmis, gauti praktikos pasiūlymų. O vyres­ niesiems tai proga susirasti darbo vietų. Kaip pavyzdį M. Gordejevas pateikia renginio pagrindinį rėmė­ ją CITCO, kuris praėjusiais metais įdarbino net 17 žmonių iš 30. Ir jie visi iš Vilniaus universiteto. Karje­ ros mugės sėkmė priklauso ne vien nuo organizatorių, bet ir nuo studentų - kiek jie domisi, kaip jie save pateikia įmonėms.

Visų įmonių pakviesti negalėjo Karjeros dienose dalyvaujan­ čios įmonės atrinktos pagal ap­ klausos, atliktos Vilniaus univer­ sitete, rezultatus. Visoms fakultetinėms atstovybėms išsiuntinė­ tos užklausos, kad būtų išsiaiš­ kinta, kokių įmonių studentai pa­ geidauja. Buvo įmonių, kurios pačios išreiškė norą dalyvauti renginyje. „Savaime suprantama, visų įmonių organizatoriai sukviesti ne­ galėjo. Kai kurios buvo per mažos arba jų politika neatitiko šio rengi­ nio koncepcijos“, - teigė M. Gor­ dejevas.

Studentai galėjo susipažinti su įmonėmis, gauti darbo ir praktikos pasiūlymų. V. Naujiko nuotr.

Darbas - nebūtinai pagal specialybę „Daugiausia dalyvauja finansinių institucijų, bet tai nereiškia, kad joms reikia vien ekonomistų ir teisininkų.

Kandangi tai didelės organizacijos, joms reikia įvairių sričių specialistų.

Universitetą baigęs studentas nebū­ tinai turi dirbti pagal specialybę. Vis­ kas priklauso nuo studento sugebė­ jimo tinkamai save pateikti.“

Mugės naujovės Pasak M. Gordejevo, studen­ tams vien mugės nepakanka. Pa­ sikeitus organizatoriams iš dalies pasikeitė ir renginio koncepcija: atsirado mokymai ir seminarai.

Dar viena naujovė - įmonių kata­ logas, kurio studentai anksčiau ne­ gaudavo. „Katalogas turi išliekamąją ver­ tę: jame yra visų įmonių aprašy­ mai, kontaktai, darbdavių reikala­ vimai. Jeigu studentas sumanys ieškoti darbo, tai kataloge ras vi­ są reikiamą informaciją."

Kaip pažymi mugės lankytojai, šių metų mugė išsiskiria organi­ zuotumu.

Žengtas didelis žingsnis M. Gordejevas džiaugiasi, kad Karjeros dienų seminarai ir paskai­ tos pritraukė apie tūkstantį studentų.

Renginio organizatorius teigia, kad šis projektas yra bandomasis.

Ar jis bus tęsiamas ir kitąmet, pri­ klauso nuo Vilniaus universiteto administracijos vertinimų. „Tikiuosi, kad ir kitais metais šį ren­ ginį organizuosime mes. Nes pirmas didelis žingsnis jau žengtas. Žino­ ma, renginys bus tobulinamas, kai ko atsisakoma, kai kas pridedama."

Gavo darbo pasiūlymų Kalbinti studentai teigė, kad Kar­ jeros mugė juos sudomino galimy­ be sužinoti apie įmones, pažiūrėti, kur galėtų įgyti praktikos. Daugu­ ma iš jų džiaugėsi gavę vieną ar net kelis darbo pasiūlymus.

Paklausti apie labiausiai patiku­ sį Karjeros dienų renginį, dauge­ lis minėjo simuliacinį darbo pokal­ bį, kurio metu įgytas žinias galės pritaikyti praktikoje. „Kad organizatoriai skiriasi, gali­ ma pastebėti tik iš to, jog atkreipia­ mas dėmesys į jaunesnių kursų studentus“, - teigė vienas iš ap­ klaustųjų.

Svarbiausia norėti dirbti Pasak įmonių atstovų, Karjeros mugėje sulaukiama nemažai stu­ dentų dėmesio. įmonėms tai pui­ ki galimybė susirasti gerų dar­ buotojų. Tai tarsi darbo pokalbio repeticija. Šis renginys padeda

įmonėms pristatyti save studen­ tams.

Darbdaviai tvirtino, kad studen­ tams įsidarbinti padeda šios sa­ vybės: komunikabilumas, atsa­ kingumas, kūrybiškas ir kritiškas mąstymas, o svarbiausia - noras dirbti.

universitas

4

vilnensis

2008 m. kovas

a t apmigai---------------------------------------------------------------------------------------

Dr. Aleksas Pikturna: „Šių metų biudžeto formavimas buvo ne iš lengvųjų" Viktoras DENISENKO Ar sunku buvo suformuoti 2008 m.

Vilniaus universiteto biudžetą?

Pirmieji skaičiai pasirodė 2007 m. gruo­ džio mėnesį. Visus svarstymus ir diskusijas pradėjome kaip niekad anksti. Sausio pra­ džioje buvo pateikta preliminari 2008 m. są­ mata ir aptartos biudžeto sudarymo gairės.

Biudžeto svarstymų ir aptarimų buvo labai daug - svarstėme Strateginiame komitete, Studijų ir mokslo komitete, vėliau - Senato komisijoje. Galiausiai 2008 m. biudžetas ir visos pagrindinės sąmatos buvo patvirtin­ tos bendrame Universiteto Senato ir Tary­ bos posėdyje.

Formuojant biudžetą teko atlikti didelį dar­ bą. Mes peržiūrėjome kai kuriuos klausimus dėl atskaitymo į Bendrąjį raidos fondą - pa­ vyzdžiui, į jį dabar pateks daugiau lėšų, nes toks poreikis yra jaučiamas. Kilo diskusijų ir dėl lėšų mokslui skirstymo - buvo nutarta dalį jų perskirstyti per studijų lėšas. Tad svarstytinų klausimų ir aštrių diskusijų tikrai būta, tačiau norėčiau pabrėžti, kad, mano manymu, biudžeto ruošimo etapas organi­ zuotas labai sėkmingai. Nors procesas šį kartą užtruko kiek ilgiau nei įprastai, užtat bendrame Senato ir Tarybos posėdyje biudžetas patvirtintas be didesnių diskusi­ jų. Manau, kad taip ir turi būti - ginčijamasi ir problemos sprendžiamos ruošiant projek­ tą, o per posėdį jau tik konstatuojamas fak­ tas, kad biudžetas yra suderintas.

Kokia yra biudžeto sąmata? Šiais metais mūsų biudžetas sudaro

apie 180,2 mln. litų. Jis suskirstytas į tris pagrindines programas. Pirmoji programa vadinasi „Aukščiausios kvalifikacijos spe­ cialistų rengimas ir mokslo plėtojimas“ ir apima studijų ir mokslo sritis. Jai skirta daugiau negu 103,6 mln. litų. Antroji pro­ grama susieta su studentų rėmimu - tai stipendijos už pažangumą, socialinės stu­ dentų stipendijos, gydytojų rezidentų ir doktorantų stipendijos. Tam skirta apie 31,4 mln. litų. Valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti 2008 m. biudžete numatyta 9,7 mln. litų.

Taip pat apie 35,5 mln. litų skirta specialiai Studijų ir mokslo plėtojimo programai.

Ar šių metų biudžetas labai skiriasi nuo praėjusių metų biudžeto?

Jeigu kalbėsime vien apie skaičius, tai reikėtų pasakyti, kad šių metų biudžetas yra apie 30 proc. didesnis negu praėjusių metų. Padidėjo valstybės asignavimai j VU biudžetą. Tačiau reikia iš karto pridurti, kad apie 85 proc. viso padidėjimo yra su-

ta, kad pagrindinė dalis šių lėšų turi būti naudojama doktorantų ir gydytojų reziden­ tų mobilumui užtikrinti - tam, kad kiekvie­ nas doktorantas ar gydytojas rezidentas per tuos ketverius metus, kol studijuoja, tu­ rėtų galimybę išvykti į konferenciją ar vi­ siškai apmokamą mokslinę komandiruotę kur nors užsienyje.

Taip pat buvo nuspręsta, kad šio fondo lėšos gali būti naudojamos doktorantų pa­ rengtoms disertacijoms ar jų tezėms spaus­ dinti. Dažnai leidybai lėšų pritrūksta.

Be to, buvo atsižvelgta į tam tikrų, dau­ giausia tiksliųjų, mokslų fakultetų pageida­ vimą ir nutarta, kad iki 25 proc. šio fondo^s gali būti naudojama įvairioms medžia­ goms, reikalingoms tyrimams, įsigyti.

Vasario 26 d. VU Taryba ir Senatas patvirtino 2008 m.

Vilniaus universiteto biudže­ tą. Jo projektas pradėtas rengti dar praėjusių metų pabaigoje. Apie tai, kaip šiais metais gyvens seniau­ sias Lietuvos universitetas, „U. V.“ kalbėjosi su admi­ nistracijos reikalų prorekto­ riumi dr. Aleksu PIKTURNA. siję su tarnybinio atlyginimo didė­ jimo procesu. Visoje šalyje tarny­ binių atlyginimų didėjimas sudarė apie 11,3 proc. Moksliniam perso­ nalui atlyginimai augo 21 proc. Be to, VU Senato komisijos ir Senato sprendimu rekomenduota didinti algas administracijos, studijų ir mokslo paslaugų darbuotojams ne 11,3 proc., o iki 20 proc. Didžioji dalis kamieninių padalinių taip ir padarė.

Kitas aspektas - infrastruktūros išlaiky­ mo kainų augimas buvo daug didesnis, negu galėjome tikėtis. Jų augimui padeng­ ti reikėjo numatyti atitinkamai lėšų. Nepa­ mirškime ir apie infliaciją. Be to, įtaką turi

ir pakeistos kainų skaičiavimo metodikos.

Pavyzdžiui, elektrai buvo įvestas vadina­ masis galios mokestis. Įvedus šį mokestį,

nors mūsų sunaudojamų kilovatvalandžių skaičius nedidėjo, bendra mokėjimo su­ ma šoktelėjo 20 proc. Todėl, gal pasikar­

tosiu, šių metų biudžeto sudarymas buvo

nelengvas.

Kiek žinau, palyginti su praėjusiais metais, lėšos bendroms reikmėms sumažėjo 1,1 mln. litų. Kaip pasi­ reikš šis sumažėjimas?

Tokiam mažėjimui įtaką turėjo du veiks­

niai. Pirmiausia, numatoma, kad dalis rei­ kalingų lėšų ateis iš vadinamųjų sumų pa­

gal pavedimus sąskaitų. Taip keletas šimtų

tūkstančių turėtų prisidėti prie eksploata­

vimo išlaidų padengimo. Kitas svarbus da­ lykas tai, kad dalį šių išlaidų galima būtų perkelti j kitus metus, t. y. dalį gruodžio mė­ nesio infrastruktūros išlaikymo sąnaudų mokėti sausio mėnesį. Tai nebus joks pa­ žeidimas. Žinoma, tokius dalykus reikia da­ ryti labai apgalvotai, nes tai automatiškai

atsilieps kitų metų biudžetui. Kartu ruošia­ masi investuoti į infrastruktūros kokybę -

sutvarkyti ir renovuoti pagrindinius šilumos mazgus. Labai efektingai tai jau buvo pa­ daryta praėjusiais metais - tada renovuo­

Dėl

katedrų vedėjų konkursų ir konkursų į laisvas etatines vietas skelbimo „Universitas Vilnensis“ skaitytojus informuojame, kad vadovaujantis Vilniaus universiteto konkursų eiti katedros vedėjo pareigas rengimo nuostatais ir Vil­ niaus universiteto pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pa­ reigoms eiti organizavimo nuostatais 2008 m. vasario 29 d. „Informaciniame biuletenyje“ Nr. 4 (395) paskelbtas konkursas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. eiti fakultetų katedrų vedėjų ir jiems prilyginamų padalinių vadovų pareigas ir kon­ kursas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. eiti etatines mokslinio-pedagoginio personalo pareigas.

Visa būtina papildoma informacija (konkursų tvarka, pareigybių sąrašai, do­ kumentų, būtinų pateikti dalyvauti konkursuose, sąrašas ir kt.) skelbiama VU tinklalapyje trumpuoju adresu www.cr.vu.lt.

Apie konkursą taip pat paskelbta Lietuvos mokslų tarybos ir Lietuvos mokslininku mobilumo centro tinklalapiuose.

Personalo direkcija

ta pusė šilumos mazgų. Šiemet renovavus

kitą pusę galvojama, kad turėtų pavykti su­ mažinti dalį išlaidų. Pavyzdžiui, po infra­ struktūros renovacijos išlaidos šildymui gali sumažėti 15-20 proc.

O kokia situacija su tomis pajamo­ mis, kurias Universitetas užsidirba pats? Šiandien Universitetui iškyla labai su­

dėtingi ir svarbūs uždaviniai, kuriuos rei­ kia greitai įgyvendinti. Specialiosios pro­ gramos pajamos jau treti metai didėja labai nedaug, o ta dalis, kuri atskaitoma į Ben­ drąjį raidos fondą, pradėjo mažėti. Tai su­ siję su stabiliu studentų skaičiumi, kuris nedidėja. Be to, iš dalies valstybės finan­ suojami dieninių studijų studentai už moks­ lus moka tik po 520 litų per semestrą. Visą studijų kainą mokančių studentų yra ne­ daug - tik tie, kurie pasirinko vakarines ir neakivaizdines studijas, tačiau ir jų skai­ čius yra daugiau mažiau vienodas. Tai pa­ prasta aritmetika - jei nedidėja studentų skaičius, nedidėja ir pajamos, o išlaidos turi tendenciją augti. Iš tiesų šiandien pa­ grindinis uždavinys - ieškoti naujų būdų užsidirbti, ieškoti naujų šaltinių, iš kurių ga­ lėtume pritraukti papildomų lėšų Universi­ tetui, nededant visų vilčių tik į valstybės finansavimą. Mano giliu įsitikinimu, jeigu Universitetas nori būti iš tiesų autonomiš­ kas, tai pajamų dalis, kuri gaunama ne iš valstybės biudžeto, turėtų sudaryti bent apytikslę pusę tos dalies, kurią gauname iš valstybės. Kol kas valstybės dotacijos didėja labai lėtai. Nereikia pamiršti, kad už­ tikrinti mūsų didelius poreikius ir uždavi­ nius, kuriuos turime įgyvendinti, be pakan­ kamo kiekio asignavimų yra labai sudėtinga. Jau tapo savotiška tradicija, kad jeigu prioriteto tvarka remiame vieną sritį, tai nukenčia kokia nors kita sritis.

Pastaruoju metu daug dėmesio yra skiriama doktorantams. Šiais metais biudžete buvo numatyta lėšų Dokto­ rantų mobilumo fondui. Kas tai yra?

Taip, šiais metais pirmą kartą buvo pa­ tvirtintas toks fondas. Tiesiog atėjo laikas jam atsirasti. Tiesa, mes neskyrėme tam jokių papildomų pinigų - visos lėšos yra, galima sakyti, iš tų pačių doktorantų ir rezi­ dentų. Tai sutaupytos lėšos, kurios atsiran­ da doktorantams išvažiavus, kai jiems mo­ kama 50 proc. stipendija arba nemokama išvis, taip pat doktorantėms išėjus į nėštu­ mo ir gimdymo atostogas - tokiu atveju sti­ pendija irgi nemokama. Šiais metais mes

•

pabandėme visas šias lėšas sudėti į naują fondą. Yra rektoriaus patvirtinta tvarka, kaip tas fondas turi būti naudojamas. Nors bu­ vo tam tikrų diskusijų, gan vieningai sutar-

Daug kalbama apie tai, kad Lietu­ vos aukštosioms mokykloms, tarp ]ų - ir Vilniaus universitetui, nuola­ tos trūksta pinigų. Norėtųsi pažiū­ rėti | tai iš kitos pusės ir paklausti, ar Universitetas turi kokių nors tau­ pymo mechanizmų, leidžiančių bent šiek tiek sutaupyti esamų lėšų?

Tai aktualus klausimas - mes prie jo nuo­ latos grįžtame. Dažniausiai tai skirtingos vienetinės priemonės. Tiesiog čia vėl susi­ duriama su investicijų klausimu. Akivaizdu, kad reikia investuoti į priemones, kurios iš tikrųjų leidžia taupyti. Jau minėjau šilumos mazgų pakeitimą, renovavimą, kuris leidžia automatiškai reguliuoti šildymą. Prieš kele­ rius metus labai dažnai būdavo taip: žiemą, kai labiau šąla, pradedama daugiau kaitin­ ti, kai atšyla - visi atidarinėja langus. Šiais

metais centriniuose Universiteto rūmuose to jau nebepastebėjau. Čia taip pat galima paminėti investici-^ jas į langų keitimą ir stogų šiltinimą. Tai brangesnės, ilgiau trunkančios investici­ jos. Mes turime Renovavimo rekonstravi­ mo programą, pagal kurią esame numatę atitinkamų lėšų. Pagal galimybes kiekvie­ nais metais skiriame tam pinigų, tad šioje srityje darbai irgi vyksta.

Yra ir kitų minčių. Šiemet Senato posė­ dyje prof. habil. dr. Petras Vytautas Vengrauskas iš Ekonomikos fakulteto dar kartą iškėlė mintį, kad reikėtų bandyti, kur tai įma­ noma, perduoti fakultetams asignavimus visoms išlaidoms. Tai galima būtų padaryti fakultetuose, kur nekiltų ypatingų proble­ mų dėl apskaitos. Techniškai tai atrodytų taip - fakultetams, suderinus su jais sąma­ tas šildymui, elektrai, vandeniui ir pan., bū­ tų skiriamas bazinis metinis finansavimas.

Mokėjimus ir toliau atliktume iš Bendrojo raidos fondo; Kiekvieno padalinio realios išlaidos kiekvieną mėnesį būtų fiksuoja­ mos. Pasibaigus metams rezultatai būtų su­ sumuojami. Fakultetams, kurie sunaudojo mažiau negu nustatytas bazinis finansavi­ mas, kitais metais galėtų būti skiriama pa-^ pildoma biudžeto subsidija. Mes manome, kad tokia sistema būtų daug efektyvesnė ir geresnė negu veikianti dabar - ji atneštų realią naudą. Pirmame etape ši sistema ga­ lėtų būti taikoma akademiniuose padali­ niuose, kuriuose sunaudojamų resursų apskaita yra aiški ir nekelia didesnių klau­ simų - tai Kauno humanitarinis fakultetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins­ titutas, Filosofijos fakultetas. Ką tik reno­ vuotas Istorijos fakultetas, kuris dabar irgi turi atskirą apskaitos sistemą. Didesnių problemų neatsirastų dėl Matematikos ir Chemijos fakultetų. Į šį procesą taip pat galėtų būti įtraukti Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetai. Daugiau problemų gali kilti su padaliniais Saulėtekyje, kur keli fa­ kultetai dalijasi vienu pastatu, bet ir ten, manau, įmanoma ką nors sugalvoti.

Ačiū už pokalbj.

universitas

2008 m. kovas

5

vilnensis

mokslas

f

Kuriamas Latvistikos kabinetas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete netrukus duris atvers Latvistikos kabinetas. Kovo 28 d. organizuojamas iškilmingas jo atidarymo renginys - konferencija. Į renginį suvažiuos svečių iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos. Apie latvistikos studijas Vilniaus

universitete ir planuojamą kabineto veiklą „U. V.“ pasakoja Baltistikos katedros doktorantai Agnė Navickaitė, Vytautas Rinkevičius ir Eglė Žilinskaitė.

Kas paskatino steigti Lat­ vistikos kabinetą?

Vilniaus universitetas turi ilga­ metes latvistikos tradicijas. Filolo­ gijos fakultete latvių kalba dėsto­ ma jau nuo 1946 m. Iki šiol latvistika buvo tik viena iš Baltistikos ka­ tedros mokslinės veiklos sričių, o dabar planuojamos atskiros latvis­ tikos studijos. Vilniaus universite­ te jau kurį laiką veikia suomių, vengrų, rusų, slavų, estų, nyderlandų, Kanados, italų, turkų studi­ jų kabinetai, vykdantys akademi­ nę ir pedagoginę veiklą, populia­ rinantys savo kuruojamų tautų kalbą ir kultūrą. Taigi Latvistikos kabinetas buvo labai ilgai lauktas, o Vilniaus universitetas, mūsų ma­ nymu, yra ta institucija, kurioje toks latvistikos studijų tradicijas tę­ siantis centras tiesiog privalėtų būti.

Ar galite apibūdinti būsimą Latvistikos kabineto veiklą?

Pagrindinis mūsų tikslas - už­ tikrinti kokybiškas latvistikos stu­ dijas ir plėtoti mokslinę veiklą. Vil­ niaus universitetas garsėja kaip vienas svarbiausių ir žymiausių baltistikos tyrimų ir studijų centrų

pasaulyje, akcentuojantis ne tik pragmatinius kalbų mokymosi as­ pektus, bet siūlantis ir gilesnį fi­ lologinį išsilavinimą, suteikiantis tvirtus teorinius struktūrinės ir is­ torinės lyginamosios kalbotyros pagrindus. Mes stengsimės tęsti tokią tradiciją, tuo pačiu metu latvistikai suteikdami naujų spalvų.

Latvistiką reikėtų suprasti pla­ čiąja prasme, kaip regioninių stu­ dijų objektą: tai ne tik latvių kal­ bos, bet ir literatūros, tautosakos, kultūros, istorijos, politologijos studijos.

Sieksime palaikyti kontaktus su pasaulio latvistikos institucijomis.

Jau esame užmezgę ryšius su vi­ sais humanitariniais Latvijos uni­ versitetais, Latvių kalbos institutu, Valstybine kalbos agentūra Latvi­ joje, taip pat Sankt Peterburgo, Poznanės, Greifsvaldo, Prahos latvistikos centrais. Keletas tokių centrų veikia ir Lietuvoje: Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Stengsi­ mės aktyviai su jais bendradar­ biauti. Ypač skatinsime studentų mainus, kadangi galimybių išvyk­ ti vieno ar dviejų semestrų dalinių studijų į Latviją ar latvistikos insti­

tucijas kitose šalyse šiuo metu yra tikrai nemažai, tik studentams daž­ nai pritrūksta informacijos.

Organizuosime tarptautines stu­ dentų konferencijas ir raginsime savo studentus dalyvauti konfe­ rencijose Latvijoje ir kitose užsie­ nio šalyse.

Bet ar neliksite užsisklen­ dę vien universiteto ir moks­ lo bendruomenėje?

Tikrai ne. Siūlysime ir daug pa­ slaugų visuomenei. Tai bus ir pa­ žintiniai seminarai apie Latvijos kultūrinį, ekonominį, politinį gyve­ nimą, ir latviško kino vakarai, ir susitikimai su žymiais Latvijos žmonėmis. Planuojame rengti bendrus renginius su Vilniaus lat­ vių draugija. Norintiems pramokti latvių kalbos bus siūlomi vakari­ niai ir vasaros kursai, kuriuose bus mokoma remiantis patraukliais ir šiuolaikiškais kalbų dėstymo me­ todais.

Kita numatoma veiklos sritis vertimo raštu ir žodžiu paslaugos.

Kaip jau minėjome, paklausa yra labai didelė, o VU išugdyti specia­ listai gali teikti tikrai kokybiškas paslaugas.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie Latvistikos kabineto atidarymo renginį?

Siekdami pristatyti Latvistikos kabinetą, 2008 m. kovo 28 d. or­ ganizuojame šventinį jo atidary­ mą - konferenciją. Konferencijo­ je istorinius ir dabartinius Latvi­ jos ir Lietuvos santykius aptars prof. dr. Zenonas Butkus ir Latvi-

’BOBCATSSS 2008 simpoziumas: informacijos prieigos suteikimas kiekvienam Kroatijoje, Zadaro mieste, sausio 28-30 d. vyko šešio­ liktasis tarptautinis BOBCATSSS simpoziumas, kurį rengė Osijekos ir Zada­ ro universitetų (Kroatija) studentai kartu su Berlyno ir Potsdamo taikomųjų mokslų universitetų (Vokietija) studentais. 2008 m. simpo­ ziumo tema „Informacijos prieigos suteikimas kiekvie­ nam“ buvo įdomi daugeliui ir sulaukė norinčiųjų pasisa­ kyti iš viso pasaulio: prane­ šimus skaitė simpoziumo dalyviai iš Europos, Pietų Afrikos, Jungtinių Amerikos • Valstijų, Australijos - iš viso susirinko dalyviai iš 26 šalių.

Edvaldas BALTRŪNAS, Aistė LILEIKAITĖ, Justina ŠERKŠNIENĖ, KomF, bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos studentai BOBCATSSS pavadinimas - tai santrumpa, sudaryta iš bendra­ darbiavimo sutartį pasirašiusių miestų pavadinimų pirmųjų rai­ džių - Budapeštas, Oslas, Barse­ lona, Kopenhaga, Amsterdamas, Tamperė, Štutgartas, Sombatelis, * Šefyldas. Vėliau prie šios iniciaty­

vos prisijungė kiti Vakarų, Pietų,

Simpoziumo dalyviai Zadare (Kroatija). Nuotr. iš asm. albumo

Centrinės ir Rytų Europos sitetai, buvo sutarta, kad ziumus bendrai rengs du gų šalių universitetai. Šie

univer­ simpo­ skirtin­ simpo­

ziumai studentams ir jauniems specialistams tampa pirmuoju tarptautinio profesinio bendradar­ biavimo, projektinio darbo patir­ ties, viešojo pristatymo ir diskuta­ vimo įgūdžių išbandymu. BOB­ CATSSS yra globojamas Europos bibliotekininkystės ir informacijos studijų ir mokslų asociacijos.

Simpoziume buvo perskaityti 33 pranešimai, kuriuose aptarta intelektinė laisvė bibliotekų veik­ loje, naujų technologijų naudoji­ mas bibliotekų paslaugų srityje, nagrinėtos lyties ir etinės proble­ mos, iškylančios siekiant suteikti

prieigą prie informacijos, palygin­ tos atviros prieigos ir informacijos kopijavimo suteikiamos galimy­ bės, apžvelgti specialūs žmonių poreikiai bibliotekose, informaci­ jos paslaugos viešosiose biblio­ tekose bei informacijos prieiga paaugliams prie institucijų talpyk­ lų ir duomenų bazių.

VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos IV kurso stu­ dentė Justina Šerkšnienė BOB­ CATSSS simpoziume skaitė pra­ nešimą „Informacijos prieiga ne­ įgaliesiems studentams", parem­ tą Astos Čypaitės bakalauro dar­

bu „Informacijos prieiga neįgalie­ siems - Vilniaus universiteto bib­ liotekos informacijos centro žmo­

Studentai latvistai prie Latvijos Respublikos ambasados su buvusiu ambasadoriumi Ačiū Sjanyčiu ir latvių kalbos lektore Lolita Belska 1999 m. Nuotr. iš katedros archyvo jos Respublikos ambasadorius Hardijus Baumanis, prisimini­ mais apie latvistikos istoriją Vil­ niaus universitete ir latvių kalbi­ ninkus dalysis akademikas, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, prof. habil. dr. Albertas Rosinas, prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Į renginį kviečiami svečiai iš Lie­ tuvos, Latvijos ir kitų šalių. Popie­ tinėje renginio dalyje apie lietu­ vių ir latvių literatūrinius ryšius pasakos prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka, savo poeziją skaitys poetai Vladas Braziūnas, Sigitas Geda ir Knutas Skujeniekas.

Renginio metu bus galima ap­ žiūrėti parodą, skirtą latvistikos is­ torijai Vilniaus universitete. Orga­ nizuodami parodą nemažai laiko praleidome universiteto archyve ir bibliotekos rankraščių saugyk­ loje. Nustebome, kiek daug įdo­ mios informacijos galima ten rasti.

Dalį šių įdomių dalykų pamatys ir mūsų parodos lankytojai. Tai bus

ne tik latvistikos istoriją pačiame VU menantys dokumentai (dės­ tytojų rankraščiai, nuotraukos, laiškai), bet ir tarpukario laiko­ tarpio medžiaga iš Vytauto Di­ džiojo universiteto archyvų, sau­ goma VU bibliotekoje (pavyz­ džiui, Kazimiero Būgos kores­ pondencija su žymiais to meto latvių kalbininkais, dokumentai, liudijantys latvistikos dalykų dės­ tymą VDU tarpukariu), taip pat duomenys apie XIX a. veikusią Vilniaus latvių draugiją.

Manome, kad renginys bus puiki galimybė susitikti skirtin­ goms su latvių kalba ir jos tyri­ mais vienaip ar kitaip susijusių žmonių kartoms ir pasidalyti sa­ vo patirtimi, pasiklausyti prisimi­ nimų apie latvistikos istoriją, ku­ rių nerasime nė vienoje knygo­ je, - apie tai galima rašyti net di­ sertaciją.

Plačiau skaitykite www. vil­ nensis. vu.lt

nėms su negalia „Odisėjas" atve­ jis“, kuriam vadovavo doc. Jurgi­ ta Rudžionienė.

Pagrindinis pranešimo „Infor­ macijos prieiga neįgaliesiems studentams“ tikslas - atskleisti in­ formacijos prieigos galimybes ir perspektyvas neįgaliesiems stu­ dentams Lietuvoje. Pranešimas sudomino ne vieną klausytoją, jie buvo sužavėti tokio centro įkūri­ mo idėja ir norėjo plačiau sužino­ ti apie šio centro teikiamas pa­ slaugas, pagrindinius idėjos ini­ ciatorius, naudojimosi taisykles.

VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos II kurso studen­ tas Edvaldas Baltrūnas ir IV kurso studentė Aistė Lileikaitė pristatė pranešimą „The Role of Public Libraries in e-lnclusion“ („Viešų­ jų bibliotekų vaidmuo ei. įtraukties procese“). Šio pristatymo tikslas -

viros Lietuvos fondo finansuoja­ mas „Atvirų bendruomenių link“,

informuoti tarptautinę auditoriją apie konkrečią viešųjų Lietuvos bibliotekų bei visuomeninių inicia­ tyvų padėtį ir patirtį populiarinant kompiuterines technologijas tarp gyventojų. Pirmoje dalyje buvo ap­ tarti projektai, sukūrę viešąją in­ terneto prieigą Lietuvoje (asocia­ cijos „Langas į ateitį“, PHARE pro­ jektai). Klausytojai taip pat buvo supažindinti su naujo Viešųjų in­ terneto prieigos taškų tinklo (VIPT2) kūrimo stadijomis. Antro­ je dalyje šiek tiek detaliau prista­ tyti kompiuterinio raštingumo mo­ kymo projektai. Tai Jungtinių Tau­ tų vystymo programos organizuo­ tas „Moterų galių ir įgūdžių stipri­ nimas per informacines techno­ logijas bei ryšių tinklo plėtimą“, At­

asociacijos „Langas į ateitį“ vyk­ dyti bei vykdomi projektai (tarp jų ir „Lietuvos e. piliečio kompiute­ rinio raštingumo pagrindai“). Iš­ samiausiai buvo pristatytas nau­ jausias ir didelio dėmesio tiek Lie­ tuvoje, tiek visame pasaulyje su­ laukęs Bilo ir Melindos Gatesų fondo kartu su LR kultūros minis­ terija finansuojamas projektas „Bibliotekos pažangai“.

Doktorantų sekcijoje VU Komu­ nikacijos fakulteto Bibliotekinin­ kystės ir informacijos mokslų ins­ tituto doktorantė Jelena Saikovič kartu su prof. Audrone Glosiene pristatė stendinį pranešimą apie projektą „Digital Preservation Europe“.

Simpoziumo organizatoriai taip pat nepamiršo dalyvių supažin­ dinti su Zadaro miesto senamies­ čiu, kuris garsėja nepamirštamais „Jūros vargonais“ ir puikuojasi daugybe bažnyčių. Neką mažiau įspūdinga kelionė buvo į Zadaro viešąją biblioteką, kuri žavėjo ne tik knygų bei elektroninių doku­ mentų gausa, bet ir pasirinkta ga­ na paprasta knygų grąžinimo sis­ tema. Prie bibliotekos durų pasta­ tyta rakinama metalinė dėžė, į ku­ rią galima sumesti grąžinamas knygas, kai biblioteka jau nebe­ dirba - paprasta ir labai patogu.

Kitas BOBCATSSS simpoziu­ mas „Iššūkiai naujajam informa­ cijos profesionalui" (Challenges for the New Information Professional) vyks Porto mieste Portu­ galijoje 2009 m. sausio 28-30 d.

6

universitas

2008 m. kovas

---------------------------------------------------- vilnensis

iiKistudijos___________________

Magistrantai - geidžiami darbuotojai ar nepatyrę teoretikai?

Vasario 29 d. VGTU Senato salėje buvo pristatytas „Aukš­ čiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas“. Tai tyrimas, kurį atliko Všį Vilniaus verslo konsultacinis centras. Buvo domi­ masi ne tik tuo, kaip magistrantų profesinius gebėjimus vertina darbdaviai, bet ir tuo, kaip patys magistrantai vertina savo pasiruošimo lygį. Tyrime dalyvavo trijų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, tarp kurių, be Kauno technolo­ gijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, buvo ir Vilniaus universiteto magistrantai. Tyrimo metu apklausta 450 antros pakopos studentų (iš jų - 21 proc. iš VU, 42 proc. iš KTU ir 37 proc. iš VGTU), pasirinkusių fizikos, biomedicinos ir technologijų mokslų kryptis.

Viktoras DENISENKO Dalis platesnio tyrimo Pristatytas magistrantų pasiūlos ir paklausos atitikimo įvertinimas yra tik dalis platesnio tyrimo, ku­ rio rezultatus planuojama prista­ tyti gegužės mėnesį.

Pagrindinis projekto „Aukš­ čiausios kvalifikacijos specialis­ tų (magistrantų) pasiūlos ir pa­ klausos atitikimo sisteminis įver­ tinimas“ tikslas yra didinti aukš­ tos kvalifikacijos specialistų ge­ bėjimus prisitaikyti prie aukštas technologijas taikančios ir inova­ cijas naudojančios gamybos po­ reikių, optimizuojant šios specia­ listų grupės pasiūlos struktūrą il­ galaikės perspektyvos požiūriu, atsižvelgiant į Lietuvos ir ES dar­ bo rinkos tendencijas. Į šį užda­ vinį buvo pažiūrėta plačiai. Kaip jau minėta, tyrimo akiratyje atsi­ dūrė ne tik magistrantai, bet ir jų potencialūs darbdaviai. Pristaty­ mo metu nuskambėjo mintis, kad įdomu būtų pažvelgti ir į tai, kaip savo kompetenciją vertina magistrantūrą baigę ir jau kelerius metus dirbantys specialistai, ta­ čiau tokio pobūdžio tyrimas - at­ eities uždavinys.

Darbdavių poreikis čia ir dabar Ne paslaptis, kad darbdaviai yra linkę kritiškai vertinti kiekvieną

naują darbuotoją. Galiausiai nuo įdarbintų specialistų kompetenci­ jos nemaža dalimi priklauso ir vi­ sos įmonės sėkmė. Kvalifikuotų specialistų trūkumas - tai vienas iš pagrindinių įmonių plėtrą ribo­ jančių veiksnių.

Pasak Všį Vilniaus verslo kon­ sultacinio centro generalinio di­ rektoriaus R. Stankaičio, darbda­ vių poreikį jaunųjų specialistų at­ žvilgiu galima apibūdinti žodžiais „čia ir dabar“. įmonių vadovai no­ rėtų, kad, ateidami dirbti, jaunieji specialistai turėtų visus reikalin­ gus gebėjimus darbui atlikti. Tyri­ mas parodė, kad dauguma darb­ davių gana palankiai vertina į jų įmones ateinančių magistrantų te­ orines žinias, tačiau praktiniai jau­ nųjų specialistų gebėjimai yra ga­ na vidutiniški. Taip pat pastebėta, kad didžiųjų įmonių vadovai šiuo požiūriu būna kritiškesni negu ma­ žųjų įmonių vadovai. Įmonės vadovų vertinimu, atei­ nantiems dirbti magistrantams dažniausiai pritrūksta būtent spe­ cialybės žinių (taip mano apie 55 proc. aukštųjų technologijų sektoriaus įmonių vadovų). Taip pat jauniems specialistams, darb­ davių manymu, nepakanka sava­ rankiško darbo įgūdžių (apie 45 proc.) ir kritinio bei analitinio mąstymo (apie 42 proc.). Magist­ rantų kūrybinio mąstymo įgūdžių trūkumą pažymėjo 40 proc. di­ džiųjų įmonių vadovų ir 19 proc.

Laisvai pasirenkamų dalykų nelaisvėje Laisvai pasirenkami dalykai ne vienam studentui sukelia galvos skausmų. Kokį dalykq pasirinkti, kaip tai

padaryti - visi šie klausimai neduoda ramybės. Turėda­ mas galimybę pasirinkti, kq nori mokytis, studentas

įgauna laisvę bent šiek tiek prisidėti prie savo studijų programos kūrimo, o kartu ir jos kokybės.

Lina MRAZAUSKAITĖ, Justinas VAINILAVIČIUS Vis dėlto ne visi studentai gali ar nori pasinaudoti šia galimybe, nors tam sudaromos geros sąly­ gos - pasirinkti, ką norės studi­ juoti, jie gali iš bet kurios pasau­ lio vietos, bet kuriuo metu per „Klevo“ informacinę sistemą. Te­

reikia spustelėti keletą pelės kla­ višų. Svarbiausia - laiku susikurti

Vilniaus universiteto elektroninio

pašto dėžutę.

Anot studijų direktorės Jūratės Karaliūnienės, net ir perėjus nuo painios popierinės tvarkos prie patogios elektroninės, labai daug studentų vis tiek laiku nepasiren­ ka. Gali būti, kad studentai, išvykę dalinių studijų į užsienio šalis, ne­

mažų įmonių vadovų. Darbdaviai taip pat mano, kad aukštųjų tech­ nologijų srityse dirbantiems spe­ cialistams praverstų teisės, vady­ bos ir verslo administravimo žinios.

Magistrantai nepatenkinti praktiniu parengimu Įdomų rezultatą parodė ir anke­ tinė magistrantų apklausa, vykusi 2007 m. balandžio-gegužės mėn.

Jos tikslas buvo ištirti aukštųjų mo­ kyklų magistrantų, pagal studijų metu įgytą kvalifikaciją galinčių dirbti aukštųjų technologijų sek­ toriaus įmonėse, profesinį pasi­ rengimą ir tai, kaip jis atitinka Lie­ tuvos ūkio poreikius.

Pristatant apklausos rezultatus pažymėta, kad apie 80 proc. res­ pondentų derino studijas su dar­ bu (turimais duomenimis, iš ap­ klausoje dalyvavusių Vilniaus uni­ versiteto magistrantų dirbo 78,5 proc. respondentų, kiek dau­ giau dirbo kitų universitetų magist­ rantų - atitinkamai 86,2 proc.

VGTU ir 80,4 proc. KTU). Iš jų pa­ gal studijuojamą specialybę dirbo 58,3 proc. apklaustųjų KTU, 55,9 proc. VGTU ir tik 38,7 proc.

VU studentų. Kartu apklausos re­ zultatų pristatymo metu iškilo ir re­ torinis klausimas - ar dirbantys studentai gali skirti pakankamai dėmesio studijoms, taip pat - kiek tai veikia įgyjamo išsilavinimo ko­

kybę? Įdomu tai, kad pačių magistran­ tų įgyto teorinio ir praktinio pasi­ rengimo vertinimas buvo panašus kaip ir darbdavių. Gerai savo įgy­ tas žinias įvertino apie 61 proc. respondentų. Šiuo atžvilgiu opti­ mistiškiausi buvo Vilniaus univer­ siteto magistrantai - 69,5 proc. jų įvertino savo teorinį pasirengimą kaip gerą ir labai gerą (KTU 68,7 proc., VGTU - 65 proc.). Sa­ vo praktinį pasirengimą dauguma apklaustųjų įvertino vidutiniškai.

Blogai ir labai blogai savo prakti­

sirūpina tuo, ką darys grįžę, nes jiems tuo metu rūpi kitos aktuali­ jos. Bet tai tik nedidelis procen­ tas visų studijuojančiųjų.

Dauguma greičiausiai tiesiog neturi VU elektroninio pašto ad­ reso, taigi negauna informacinės sistemos raginimų registruotis ir pranešimų apie besibaigiančius registracijos terminus. Be to, stu­ dentams net nekyla mintis, kad laiku nepasirinkus laisvojo daly­

ko gali būti įrašyta skola. Ir ta jų mintis pasiteisina - laikas pratę­ siamas, aiškinant tuo, jog studen­ tus vis dar reikia auklėti ir pratinti prie tvarkos. Jei neužsiregistruo­ jama ir per pratęstą laiką, tuomet tikrai įrašoma skola.

Studijų direktorė pasakojo, kad Vakarų universitetuose įprasta ga­

nį pasirengimą įvertino 25,6 proc.

Amžinas ginčas

KTU, 22,3 proc. VU ir 21 proc.

Ginčas dėl to, ar universitetai

VGTU magistrantų.

Verčia susimąstyti ir tai, kiek stu­ dentų, baigę magistrantūrą, rengia­

turi rengti „labiau teoretikus“, ar „labiau praktikus“, atrodo am­ žinas. Darbdaviams dažniausiai nepatinka universitetų absolven­ tų praktinio pasirengimo lygis, tuc^

si dirbti pagal įgytą kvalifikaciją tokių yra vos kiek daugiau nei pusė

(48,6 proc. apklaustųjų tikisi rea­ lizuoti savo žinias Lietuvoje, o

8,9 proc. užsienyje). Apklausa taip pat parodė, kad labiausiai įsitikinę savo galimybėmis rasti darbą pagal specialybę yra studijuojantys aplin­ kos inžineriją ir energetiką, pesimis­ tiškiausiai savo galimybes vertina busimieji fizikos ir chemijos inžine­ rijos bei medžiagų mokslų specia­ listai. Be to, kaip paaiškėjo, tik 10,5 proc. apklaustų magistrantų ruošia­ si susieti savo ateitį su mokslu ir ban­ dyti stoti į doktorantūrą.

Magistrantai mano, kad būtina daryti tikslinius žingsnius, sie­ kiant tobulinti magistrų profesinio rengimo ir darbdavių poreikių ati­ tikimą. 49,1 proc. apklaustųjų pa­ sisako už tai, kad studijos būtų labiau derinamos su darbo rin­ kos poreikiais ir darbdavių reika­ lavimais profesiniam parengimui.

48,4 proc. respondentų taip pat pasisakė už tai, kad daugiau dė­ mesio būtų skiriama mokymų praktikų organizavimui. Magist­ rantai mano, jog būtina į aukštų­

tarpu akademinė bendruomenė pabrėžia, kad universitetai sutei­

kia studentams aukšto lygio žinias, ruošia universalius tam

tikros srities specialistus, kurie, pradėję dirbti, lengvai įgyja ir praktinius gebėjimus.

Pristatytas tyrimas parodė ir tam tikrą įsivyravusį klaidingą są­ vokų, susijusių su aukštuoju

mokslu, interpretavimą. Ne pa­ slaptis, kad dažnas darbdavys, o

kartu ir patys studentai nuvertina bakalauro laipsnį. Nemažai stu­ dentų stoja į magistrantūrą, nes yra įsitikinę, kad tai leis jiems lengviau įsidarbinti (ir negalima laikyti šio jų įsitikinimo visiškai klaidingu). Tuo tarpu akademinė­ je bendruomenėje į antros pako­ pos studijas žiūrima kaip į pirmą žingsnį, kurį studentas gali ženg­ ti siekdamas būtent mokslinių lai­ mėjimų. Faktiškai nuo magistran-<

tūros prasideda pirmas „būsimo mokslininko“ parengimo etapas (tačiau čia pat galima prisiminti,

kad pagal apklausos rezultatus

jų mokyklų mokymo programų rengimą įtraukti darbdavius ir

tik 10,5 proc. magistrantų sieja savo ateitį su mokslu).

nuolat su jais konsultuotis dėl te­ orinių dalykų aktualizavimo (už

Kad ir kaip ten būtų, galima pa­ daryti išvadą, kad kol tarp darb­ davių ir akademinės visuomenės atstovų vyksta ginčai ir nėra suta­ rimo, kaip ir kokius specialistus turi rengti universitetas, studentai taip ir lieka šių ginčų įkaitais. Būtent tokios mintys aplanko, analizuo­ jant šio tyrimo medžiagą.

tai pasisako 61 proc. apklaustų­ jų). 37,9 proc. respondentų taip pat pageidautų, kad į dėstymo aukštosiose mokyklose procesą būtų plačiau įtraukti aukštųjų technologijų sektorių įmonių dar­ buotojai.

lutinius tvarkaraščius paskelbti anksčiau, nei tai yra daroma Vil­ niaus universitete, ir pripažino, jog sekti kitų šalių pavyzdžiu mums nė­ ra lengva. Tačiau išankstinio pasi­ rinkimo tvarka yra būtina norint lais­ vuosius dalykus skelbti užsienio kalba, juo labiau kad kiekvienais metais Vilniaus universitetas pa­ rengia daugiau nei du šimtus tokių dalykų. Jie paprastai skirti pagal ERASMUS programą atvykusiems užsieniečiams, tačiau prieinami ir mūsų studentams.

Labai dažnai studentai panau­ doja laisvuosius kreditus papildo­ mos užsienio kalbos studijoms.

Tiesa, pirmakursiai studentai neturi galimybės pasirinkti laisvų­ jų dalykų. Dainora Peštenytė, pir­ mo kurso žurnalistikos studentė,

„Studentams net nekyla mintis, kad laiku nepasi­ rinkus laisvojo dalyko gali būti įrašyta skola“

mano, jog ir pirmakursiams turi būti sudaroma ši galimybė. Kad galėtų mokytis italų kalbos, ji bu­ vo pasiryžusi sumokėti už kredi­ tus ir tapti laisvąja klausytoja, ta­ čiau nelanksti sistema ir informa­ cijos trūkumas sužlugdė planus.’ „Neradau tinkamos informaci­ jos, todėl viską išsiaiškinau per vėlai. Yra tokia sistema, kad pir­ makursiams nepriklauso rinktis, kad privalo turėti laisvų kreditų programoje, o jeigu jų neturi, tai reikia užsimokėti ir būti laisvu klausytoju. Viskas kompiuterizuo­ ta ir registracijos laikas ribotas, nors paskaitos dar buvo neprasidėjusios ir aš būčiau gavusi vie­ tą“, - mano D. Peštenytė. „Iš tiesų, laisvųjų dalykų kredi­ tai studijų programose atsiranda vėlesniuose semestruose, kai stu­ dentas jau būna susipažinęs su studijų sistema, savo programa ir gali rinktis sąmoningai ir motyvuo­ tai“, - patvirtino studijų direktorė.

____

.

universitas

2008 m. kovas

7

vilnensis

f a kkpristatymai----------------------------------------------------------------------------------

Studijų mugė skatino mokytis visą gyvenimą Tadas VASILIAUSKAS VU stendas traukė abiturientus Tarp visų universitetų ir kole­

Vilniaus parodų rūmuose „Litexpo“ vasario 21-24 d. veikė paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2008“, sulaukusi didelio lankytojų susidomėjimo. Parodoje dalyvavo 132 mokymo organizacijos iš Lietuvos ir užsienio, tarp jų ir reko­ rdinis mokymo įstaigų iš užsienio skaičius - 45 mokymo įstaigos iš 12 pasaulio šalių.

gijų, pristatančių savo studijų

programas, išsiskyrė Vilniaus universiteto stendas, pasitikęs

lankytojus strategiškai gerai pa­ rinktoje vietoje, beveik mugės centre. „Konkurencija dabar yra di­ džiulė. Tiek daug aukštųjų mokyk­ lų iš įvairių šalių vienoje vietoje tikrai nedaug kur pamatysi. Daly­ vavimas šioje parodoje yra dide­ lė reklama mūsų universitetui“, teigė VU rektorius akad. Benedik­ tas Juodka.

Daugelis studijų mugėje sutik­ tų abiturientų rankose nešėsi VU stende dalijamą leidinį „Kviečia

Vilniaus univesitetas 2008“.

Paklaustas, kokios informaci­ jos dažniausiai ieško busimieji studentai, VU stende pristatinėjęs universitetą Studijų direkcijos vyriausiasis specialistas Vytau­ tas Laugalys teigė, kad dažniau­ siai klausiama bendros informa­ cijos, prašoma patarimų. Retai kas klausia apie konkrečią spe­ cialybę, nes dažniausiai jau yra apie ją surinkę pakankamai in­

formacijos.

Populiariausios specialybės, kurios domina jaunuosius paro­ dos lankytojus, jau keleri metai nesikeičia. Dabartinius abiturien­ tus vėl traukia teisė, ekonomika, tarptautiniai santykiai, psichologi­ ja, finansų ir draudimo matemati­ ka, ekonometrija, biochemija.

Moksleiviai tiesiog „šlavė“ dalomąją medžiagą, o VU atstovai vos spėjo atsakinėti į įvairius klasinius ir toliau plėtoti bendradarbiavimą

Šiems moksleiviams pasitaikė unikali galimybė apie Universitetą išgirsti iš jo rektoriaus lūpų Prie VU stendo sutiktas busi­ masis studentas vilnietis Mykolas pripažino, kad Lietuvoje labiau­ siai norėtų studijuoti būtent šia­ me universitete: „Tai prestižinis universitetas, kurį baigė ir abu mano tėvai. Mane labiausiai do­ mina Vilniaus universiteto siūlo­ ma slovėnų filologijos studijų pro­ grama. Tai nėra populiari specialybė, bet specialistų taip pat reikia, o be to, man labai pa­ tinka pati šalis.“ Paulius, atvykęs iš Molėtų ra­ jono, domėjosi, kas pasikeitė skaičiuojant konkursinį balą, stu­ dijų programose. Jis pripažįsta, kad būtų tiesiog „nuodėmė“ ne­ sustoti prie šio garsiausio Lietu­ vos universiteto stendo. Labiau­

siai jį domina su fizika susijusios specialybės, ypač elektronikos in­ žinerija.

Ar reklama ne per daug kainuoja?

VU stende rektorius Benedik­

tas Juodka palaikė tiesioginio bendravimo su busimaisiais stu­ dentais idėją ir kartais net pats pri­

statydavo busimiesiems studen­ tams studijų subtilybes.

Paklaustas, ar tikrai tokios mu­ gės naudingos pačiam universi­ tetui, rektorius teigė, kad finansi­ niu atžvilgiu stendai tokiose mugėse atneša tikrai mažai nau­

dos. Rektoriaus manymu, reikėtų

su visos Lietuvos gimnazijomis, rengti atvirų durų dienas univer­ sitete. Šios priemonės yra tikslin-

gesnės. „Tačiau ši paroda tampa jau tradicinė, todėl būtų neįpras­ ta, jei didžiausias ir seniausias Lietuvos universitetas čia neda­ lyvautų“, - pridūrė rektorius.

Akademinių reikalų prorekto­ rius dr. Juozas Galginaitis taip pat pritarė rektoriaus nuomonei, kad VU stendas - tai didelė ir turbūt ne visada atsiperkanti investici­ ja: „Esu girdėjęs klausimų iš aka­ deminės bendruomenės ir iš stu­ dentų atstovybių, ar reikalinga tokia paroda. Ar šis renginys Vil­ niaus universitetui naudingas fi­ nansiškai - pasakyti sunku, nes išleisti keliasdešimt tūkstančių li­ tų gali grįžti keleriopai.“ Dr. J. Galginaičio nuomone, Vilniaus universitetas išsiskiria ne tik studijų universalumu, jų gau­

sa, kokybe, tačiau ir ta aura, kurią baigusieji atsimena net ir po dau­

gelio metų.

Prorektorius pripažįsta, kad universitetas nemiega ant laurų, tikrai mato tas problemas, kurias

reikia spręsti, ir daro viską, kad jas išspręstų.

Kokių studentų laukiame? „Principas „Išklausyk ir kitą pusę“ yra gyvas mūsų universi­ tete, todėl savo nuomonės turė­ jimas labai skatinamas. Mes ne­

same

politiškai

angažuoti,

tendencingi. Laukiame perspek­

tyvių, savo nuomonę drąsiai, ta­

čiau konstruktyviai mokančių iš­ reikšti naujųjų studentų“, kvietė akademinių reikalų pro­ rektorius dr. J. Galginaitis.

V. Naujiko nuotr.

Maskulinizmo studijos - laisvai pasirenkamas kursas Maskulinizmo studijos - tai vy­ riškumo studijos. Šiame kurse

analizuojami skirtingi būdai, kaip vyrai kuria ir suvokia savo vyriš­ kumą. Vakaruose vyriškumo tyri­ nėjimai kaip nauja sritis ėmė for­ muotis XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Šių studijų atsira­

dimą lėmė moterų išsilaisvinimo judėjimai, feministinės teorijos ir seksualinių mažumų bei queer studijų susiformavimas.

Lietuvoje vyriškumo, arba maskulinizmo, studijos taip pat skinasi kelią, nors dauguma tyri­ mų ir projektų lyčių tema anali­ zuoja moterų padėtį visuomenė­ je: moterų padėtį darbo rinkoje, šeimos pareigų ir profesinės kar­ jeros derinimo galimybes, smur­ tą šeimoje ir pan. Dauguma pa­ skaitų lyčių temomis taip pat skirtos gilinimuisi į moterų proble­ mas. Lyčių studijų centras kol kas Lietuvoje vienintelis turi paskaitų kursą, skirtą vyriškumo studijoms.

Moterų studijos ir moterų prob­ lemų sprendimas Lietuvoje aki­ vaizdžiai vyrauja. Tuo tarpu vyrų problemų analizei skiriama paly­ ginti nedaug dėmesio. Tik pasta­ raisiais metais suaktyvėjo tėvys­ tės skatinimo kompanijos, vis

Nuo 2003 m. Lyčių studijų centre pradėtas dėstyti kursas „įvadas į maskuli­ nizmo studijas“. labiau atkreipiamas dėmesys į pa­ galbos teikimą vyrams smurtau­ tojams - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2007 m. įstei­ gė Lyčių lygybės skyrių ir paskel­ bė konkursus steigti vyrų krizių centrus. Kaip žinoma, šeimoje moterys nukenčia beveik aštuo­ nis kartus dažniau. Statistikos de­ partamento duomenimis, 2006 m. nuo sutuoktinio nukentėjo 283 moterys ir 36 vyrai. Tačiau, psi­ chologų teigimu, vyrai griebiasi smurto tada, kai nesugeba ar ne­ moka išspręsti problemų kitais bū­ dais, todėl jiems taip pat reikalin­ ga pagalba. Moterų krizių centrų apstu Lietuvoje ir jie aktyviai vei­ kia, o vyrų krizių centrai dar tik ku­ riasi. 2002 m. Vilniuje įsteigtas Vy­ rų krizių centras ilgą laiką buvo vienintelis. Pernai vyrų krizių cen­ tro programą vykdė Psichologi­ nės paramos ir konsultavimo centras Kaune. Šiais metais įkur­ tas naujas Vyrų krizių centras Kaune (Šančiuose). Vilniuje vei­

kiantis Vyrų krizių centras siekia prisidėti prie nevyriausybinių ir valstybės iniciatyvų mažinti vyrų buitinio smurto atvejus, centre dir­ bantys pischologai padeda besi­ kreipiantiems smurtaujantiems vyrams atsisakyti smurto kaip san­ tykių valdymo priemonės. Tiesa, tokių vyrų, kurie suvoktų, kad jiems reikalinga pagalba, ir patys jos kreiptųsi, vis dar yra nedaug. Cen­ tre dirbančių psichologų teigimu, vyrai j krizių centrą dažniausiai at­ vedami pažįstamų ar giminaičių.

Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje kalbama apie vyrų bei vyriškumo krizę. Moterys tampa vis aktyves­ nės visuomenėje, išsikovoja po­ zicijas profesiniame gyvenime, darosi ekonomiškai nepriklauso­ mos, vyrų šeimos maitintojo vaid­ muo nebetenka savo pozicijų. Ki­ lus tokiai vaidmenų kaitai vyrai nelinkę priimti pagalbos iš išorės, pvz., retas kuris kreipiasi psicho­ logo pagalbos, nes būti stipriais mokoma nuo vaikystės.

Kad vyrų padėtis Lietuvoje ke­ lia susirūpinimą, liudija ir Statisti­ kos departamento duomenys: • Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2006 m. buvo apie 12 m.

trumpesnė nei moterų (atitin­ kamai 65,3 ir 77,1 m.).

• Vyrų nusižudo keturis kartus daugiau nei moterų. 2006 m. nusižudė 853 vyrai ir 196 mo­ terys.

• Vyrų mirtingumas transporto įvy­ kiuose viršija moterų 2,7 karto.

• Taip pat kur kas daugiau vyrų užsikrečia ir miršta nuo ŽIV. 2006 m. nuo ŽIV mirė 78 vyrai

ir 22 moterys.

• Tarp nuteistųjų, įvykdžiusių įvai­ raus pobūdžio nusikaltimus pradedant vagystėmis ir bai­ giant nužudymais, taip pat vy­ rauja vyrai.

Maskulinizmo studijų įvado kursas Lyčių studijų centre skir­ tas vyrų ir vyriškumo tipų anali­ zei šiuolaikinėje visuomenėje.

Kurso metu nagrinėjamos skirtin­ gos vyrų patirtys. Pasitelkiant vi­ zualinę medžiagą, autobiografi­ jas ir atliktus tyrimus pristatomi neįgalių, homoseksualių, juoda­ odžių ir kt. vyrų savęs suvokimai.

Kurse atkreipiamas dėmesys į įvairius vyrų gyvenimo aspektus: santykius (tarp vyrų, vyrų ir mo­ terų, tėvų ir vaikų), vyriškumo kai­ tą gyvenimo eigoje, vyriško kū­ no problematiką ir seksualumą, postmodernių gyvenimo formų

įtaką vyriškai tapatybei. Aptaria­ mas vyriškumo santykis su na­ cionalizmu, rase, klase, etnišku­ mu ir religijomis.

Remiantis Lietuvos ir užsienio vyriškumo ir lyčių tyrinėtojų teori­ nėmis įžvalgomis ir atliktais tyri­ mais kurse analizuojama, kaip vy­ riškumas kuriamas socialiniame ir istoriniame kontekstuose bei konkrečiose erdvėse, kaip jį or­ ganizuoja, palaiko ir reprezen­ tuoja skirtingos socialinės insti­ tucijos.

Taip pat maskulinizmo įvado kurse diskutuojami tradicinis ir alternatyvūs vyriškumo tipai, jų dinamiškumas, sąsajos tarp šių vyriškumo formų. Atrandama, ko­ kios privilegijos siejamos su tra­ diciniu ar alternatyviu vyriškumu ir kokie praradimai lemiami lai­ kantis vieno ar kito vyriškumo ti­ po. Maskulinizmo paskaitų įva­ do kurse taip pat aptariamos Lietuvos ir užsienio autorių vy­ riškumo krizės analizės ir jos ap­ raiškos, nagrinėjami vyrų nusi­ kaltimai ir smurtas.

Lyčių studijų centras kviečia universiteto studentus išklausyti šį laisvai pasirenkamą dalyką.

Lyčių studijų centro inform.

universitas

8

2008 m. kovas

vflnensis

w projektai-------------------------------------------------------------------------------------

Leidinyje „Rytojaus lyderiai" - pažangiausi VU absolventai Kaip ir kasmet, Vilniaus universitete prasidėjo tradicija tapęs Karjeros centro vykdomas pro­ jektas „Rytojaus lyderiai“, pristatantis visuome­ nei ir darbdaviams pažangiausius VU absol­ ventus. Šiemet projektas bus platesnis - stu­

dentams sudaryta galimybė atrasti ir ugdyti savo lyderio gebėjimus, juos pritaikyti praktiš­ kai - ir baigsis 2009-ųjų pavasarį, minint Spau­ dos dienq. „Rytojaus lyderius“ vainikuos leidinys, pristatysiantis 60 geriausiųjų, darbais lyderystę įrodžiusių VU absolventų, kuriuos pro­ jekto metu atrinks projekto partnerės mokymo kompanijos. Leidinį leis Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) kartu su ryšių su visuomene agentūra „Ad verum“.

Daina ANDRIKIENĖ Pabrėžiama lyderystės svarba Pasak VU Karjeros centro direktorės dr. Jolantos Vai­ čiūnaitės, per praėjusių metų projekto atrankas pastebė­ ta, kad dažnas Vilniaus universiteto studentas neturi lyde­ rystės suvokimo pradmenų, o ir pati akademinė bendruomenė nesutaria, kokius lyderystės gebėjimus reik­ tų ugdyti studentams studijų metu. „Vienos seniausių Eu­ ropos Alma Mater - Vilniaus universiteto absolvento dip­ lomas vertinamas Lietuvoje taip, kaip Kembridžo ir Oksfordo universitetų - Jungtinėje Karalystėje. Absolven­ tas, gavęs seniausias akademines tradicijas šalyje turin­ čio universiteto diplomą, tarsi jsipareigoja tapti lyderiu ver­ sle, moksle, visuomeniniame-politiniame gyvenime, - sako dr. J. Vaičiūnaitė. - Tačiau ar pakanka sėkmingai baigti VU, įgyti reikalingą diplomą, kad tai jau savaime garan­ tuotų sėkmingą karjerą ir lyderio pozicijas? Kokių gebėji­ mų reikia šių dienų lyderiui, ar universitetas ugdo juos?

Kaip ką tik baigusiam universitetą absolventui žinoti, ar jis lyderis? Ką reiktų atlikti akademinei bendruomenei, kad VU absolventai taptų ne tik puikiais savo srities eksper­ tais, bet ir iniciatyviais, strategiškai mąstančiais, kūrybiš­ kais, turinčiais gerus bendravimo įgūdžius žmonėmis?“ Siekdamas nustatyti, kokiais lyderio gebėjimais turi iš­ siskirti VU absolventai, ir paskatinti šių gebėjimų ugdymą universitete, VU Karjeros centras kartu su partneriais konsultacinėmis įmonėmis „Mercuri International“ ir „Ki­ tokie projektai“, ryšių su visuomene agentūra „Ad verum“ bei Lietuvos spaustuvininkų asociacija inicijavo kasmet rengiamo projekto „Rytojaus lyderiai“ modernizavimą. Iš­ kelti šie pagrindiniai projekto tikslai: nustatyti, kokiais ly­ derio gebėjimais turi išsiskirti VU absolventai; įvertinti stu­ dentų požiūrį į lyderystę; ugdyti lyderystei reikalingus gebėjimus; suteikti galimybę studentams įrodyti turimus lyderio gebėjimus, įgyvendinant organizacijų įvardytas projektines idėjas; informuoti Lietuvos įmones ir organi­ zacijas apie pažangiausius I studijų pakopos ir vientisųjų studijų absolventus lyderius.

Dalyvauti projekte pakviesta 10 proc. geriausiai besi­ mokančių VU I studijų pakopos bei vientisųjų studijų 3 kurso studentų, studijuojančių dienine ir vakarine forma.

Dalyvauti projekte jau užsiregistravo per 150, t. y. beveik 50 proc. pakviestų, studentų. „Šiemet pakvietus dalyvauti projekte ne absolventus, bet pažangiausius trečiojo kurso ir priešpaskutinio kurso vientisųjų studijų studentus, žengiamas pirmas ilgalaikės VU absolventų lyderystės ugdymo programos žingsnis savęs kaip lyderio tyrimas, savo silpnųjų bei stipriųjų pu­ sių įsivertinimas“, - sako dr. J. Vaičiūnaitė.

Dalyvaus garsios mokymų kompanijos „Ne kiekvienas studentas žino turįs tinkamų lyderiui sa­ vybių. Pačiam išsiaiškinti savo gebėjimus yra sunku ir trun­ ka ilgai - geriausia, kai to imasi specialistai, todėl šiemet į pagalbą pasitelkiamos dvi garsios mokymų ir konsultavi­ mo kompanijos: tarptautinio tinklo „Mercuri International“ atstovė Lietuvoje ir „Kitokie projektai“, - pabrėžia dr. J. Vai­ čiūnaitė. - Šių kompanijų konsultantai studentams ves se­

minarus bei praktinius užsiėmimus ir padės išsiaiškinti, ar jie turi lyderystės „užuomazgų“, kaip jas galima patobulinti profesionaliomis žiniomis, įgyti lyderystei reikalingų pro­ jektų valdymo, idėjų generavimo, komandinio darbo ir sa­ vęs pristatymo gebėjimų.“ „Mercuri International“ dalyva­ vimą šiame projekte kompanijos direktorius Saulius Patašius vadina neatsitiktiniu. „Viena iš prioritetinių mūsų atstovau­ jamos ir daugiau nei 40 šalių veikiančios tarptautinės

mokymų kompanijos sričių yra dirbti su mokymo įstai­ gomis, kad jaunimas suvok­ tų mokymosi visą gyvenimą svarbą, - sako S. Patašius. Su VU Karjeros centru pradė­ jome bendradarbiauti prieš ketverius metus viename pro­ jekte ir tuomet diskutuojant paaiškėjo, kad, išėję iš žinių šventovės - universiteto, stu­ dentai susiduria su realybe, ku­ rioje reikia mokėti pateikti sa­ vo idėją ir argumentus, kalbėti Saulius Patašius su partneriais ir 1.1. - visa, kas priklauso bendriesiems ge­ bėjimams.“ S. Patašiaus tei­ gimu, iškilo akivaizdus porei­ kis VU studentams rengti organizuotą mokymą apie santykių formavimą, kad po­ žiūris į lyderystę būtų su­ prantamas ne kaip mada, bet kaip būtinybė šiuolaiki­ niam žmogui. Jam pritaria kolegos iš konsultacinės bendrovės „Kitokie projek­ tai“, sakydami, kad kuo anksčiau studentai pradės Viktoras Keturakis ruoštis gyvenimo įgūdžius, tuo jiems bus tik geriau. „Ypač svarbu pradėti dar ne­ dirbantiems studentams“, mano „Kitokių projektų“ part­ neris dr. Viktoras Keturakis.

Jo kolega dr. Artūras Deltu­ va džiaugiasi galėjęs daly­ vauti kuriant projektą beveik nuo jo pradžios ir teigia, kad dėl šio projekto studentai turėš galimybę lavinti lyderys- Artūras Deltuva tės įgūdžius pažangiausiais pasaulyje neformaliame ir formaliame šviet<me taikomais metodais, taip pat - ir patirtiniu metodu. Šį metodą „Kitokie projektai“ Lietuvoje propaguoja jau 10 metų.

įvardyti svarbiausi lyderystės gebėjimai Viename iš pirmųjų projekto etapų VU Studijų komitete buvo surengta diskusija, siekiant išskirti lyderystės gebė­ jimus, labiausiai atitinkančius VU „dvasią“. Diskusijoje da­ lyvavę komiteto nariai išvardijo, jų manymu, svarbiausius: žinios - studentai turi turėti pakankamai jų specialybę ati­ tinkančių žinių; bendrasis išsilavinimas, išprusimas su specialybe tiesiogiai nesusijusiose srityse; nuolatinis to­ bulėjimas savo srityje; poveikis žmonėms per savęs val­ dymą ir bendravimo įgūdžius; strateginis, konceptualus, analitinis, kūrybiškas mąstymas, idėjų generavimas; ge­ bėjimas apginti savo nuomonę, veikti savarankiškai; ini­ ciatyvumas.

Diskusijoje dalyvavusi VU studijų direktorė Jūratė Karaliūnienė mano, kad absolventas, baigęs VU, laikomą išskirtiniu tarp kitų Lietuvos universitetų, taip pat turi suvokti savo išskir­ tinumą. J. Karaliūnienės įsi­ tikinimu, VU baigęs jaunuo­ lis turi žinoti, ką jis gavo būtent šiame universitete: „Jei pas mus ateina moky­ tis žmogus iš kolegijos, jis jau atsineša žinių, tačiau čia jis turi gauti tai, ko ne­ gaus kitur.“ Ar mokymasis lyderystės yra, kaip kartais manoma, mada, atklydusi iš Vakarų? Į šį klausimą J. Karaliūnienė atsako viena­ reikšmiškai: „Jei Vakaruose yra išplėtotos ir taikomos ži­ nomos teorijos, mes taip pat turime jas žinoti ir supažin­ dinti savo studentus. Jei dėl asmeninių savybių studentas netaps lyderiu, tai bent žinos, kodėl kitas gali juo tapti.“ J. Karaliūnienės nuomone, universitetas turėtų perduoti savo studentams ne tik humanitarinę kultūrą, bet ir supa­ žindinti su naujausiomis technologijomis, o tai ypač svar­ bu VU absolventui lyderiui.

Lyderystės teorijos taikymas praktikoje „Kol kas bendrųjų gebėjimų kurso nėra VU studijų programoje, nors užsienyje jis integruotas į aukštųjų mo­ kyklų studijų programas, - sako Karjeros centro direk­ torė dr. J. Vaičiūnaitė. - Pas mus didesnis dėmesys ski­ riamas profesinėms žinioms, tačiau informacinių technologijų amžiuje svarbu ne išmokti viską, bet įvaldyti gebėjimus susirasti informaciją.“ Todėl šių metų projekte „Rytojaus lyderiai” atsirado ir teorijos pritaikymas prakti­ koje. „Projekte dalyvaujantys studentai turės progą savo lyderystę įrodyti praktiškai ir čia mums talkins Lietuvos spaustuvininkų asociacija, sutikusi priimti studentus prak­ tikai į savo įmones, - sako Karjeros centro direktorė. Akademinei bendruomenei ir studentijai „spaustuvininkai“ gal nelabai žinoma sąvoka, tad studentams bus gera pro­ ga susipažinti su šia sparčiai besiplėtojančios kūrybos pramonės dalimi.“ Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) preziden­ tė Erika Furman sako, kad šis projektas - tai intelektinė*, gabių žmonių injekcija į šiuolaikinę spaudos pramonę, kuri siejasi su leidybos, reklamos, kino, architektūros, mais­ to, tekstilės ir kitomis pramonėmis. „Pirmą kartą nuo Lietu­ vos Nepriklausomybės atgavimo gabiausi seniausio ša­ lies universiteto studentai įsilieja j mūsų pramonę, džiaugiasi ji. - Verslo bendruomenės nuomone, lyderis tai specialistas, gebantis pritaikyti turimas žinias įmonės poreikiams ir tikslams įgyvendinti bei įtikinti vadovus savo pasiūlymų pagrįstumu.“ E. Furman nuomone, LISPA pa­ siūlytose įmonėse lyderių gebėjimus galės realizuoti įvai­ rių specialybių studentai, nes šiuolaikinėse spaudos įmonėse įdiegtos naujausios technologijos, pritaikyti mokslo laimėjimai, materia­ lizuojami kultūros, kūrybos, mokslo, švietimo rezultatai. „Tikimės, kad pas mus atėję pažangiausi VU studentai mokės pritaikyti ir panaudoti teorines žinias praktiškai, identifikuoti problemas ir teikti pasiūlymus dėl tobulin­ tinų dalykų“, - sako LISPA prezidentė ir tikisi, kad pro­ jektas „Rytojaus lyderiai“ bus tęstinis - kasmet su vis * nauja pramonės šaka. „Šaunu, kad pradedama nuo kūrybos pramonės, kurios koncepcija Lietuvo­ je nėra išplėtota, nors pa­ saulyje ji žinoma nuo 1964 m., - sako E. Furman. - Juo­ lab kad kūrybos pramonė - tai ne technologijos, bet žmonių gebėjimas valdyti jas tiek intelektiniu projekti­ niu, tiek programiniu gamybiniu lygmenimis.“

Erika Furman

Bendrieji gebėjimai studijų programoje VU Studijų komiteto pirmininkas prof. Alfredas Rač­ kauskas įsitikinęs, kad lyderystė yra prigimtinė, kaip žmogaus muzikinė klausa ar matematiniai gebėjimai, tačiau projektas „Rytojaus lyderiai“ turėtų studentams padėti išsiryškinti savo gabumus - ar jie linkę būti lyderiais, ar ne. „Labai svei­ kintina, kad VU studen­ tams sudarytos tokios ugdymo galimybės, - sa­ ko profesorius. - Mano nuomone, VU turėtų pa­ siūlyti kuo daugiau nekreditinių dalykų, kad studen­ tai galėtų rinktis, ko jiems * reikia greta studijų progra­ mos. Juk dėl to studen­ tams bus tik įdomiau čia mokytis.“ VU studentų atstovybės socialinės srities koordi­ natoriaus Petro Purlio, taip pat dalyvavusio Stu­ Prof. Alfredas Račkauskas dijų komiteto diskusijoje, nuomone, lyderis yra tas, kuris imasi iniciatyvos, yra savarankiškas, siekia tikslo. „Specialybė neturi įtakos, nes tai yra žmogiška savy­ bė“, - sako studentų atstovas. Jo manymu, studentams turėtų būti įdomu dalyvauti „Rytojaus lyderių“ projekte, tačiau būtų gerai, kad VU ateityje sukonkretintų, kokias savo studentų savybes norėtų ugdyti: ar universitetas orientuotas tik į gilių profesinių žinių suteikimą, ar turė­ tų ugdyti ir bendravimo bei kitokius bendruosius gebė--< jimus.

universitas

2008 m. kovas

9

vilnensis

------------ mes - studentai

Politikai žaidė ir sportavo Europos žemynq, išskyrus galbūt kibirkščiuojan­ čius Balkanus, gaubia istoriškai neįprasta ilgalaikė taika. Tiesa, nederėtų apsigauti -

(Trumpai) Prezidentas. Naujuoju KHF studentų atstovybės prezidentu tapo antrojo kurso ekonomikos studentas Algirdas Kviklys. Svarbiausi nau­ jojo prezidento veiklos tikslai - efektyvus studentų interesų atstovavi­ mas fakultete, atskirties tarp studentų bei studentų atstovybės mažini­

mas, naujų idėjų pritraukimas, fakulteto bei atstovybės įvaizdžio gerini­ mas visuomenėje, atstovybės narių įvairiapusis tobulėjimas ir malo­ nios darbo aplinkos formavimas.

neutralizavus sunkiqjq artilerijq, ietys laužomos

dėl „minkštosios galios“, kartkartėmis susiremiant dėl skirtingais bėgiais ir greičiais judan­ čios Europos vizijų, institucinių reformų, balsavi­ mo modelių, reprezentacinių kėdžių

ar produkcijos ir prekybos kvotų.

Giedrius KRUPAUSKAS, Laura PECIUKONYTĖ Aistros verda ir kitu lygmeniu vokiečiai ir prancūzai, lyg atkar­

todami šimtamečius nesutarimus, baruose džiūgavo anglų nacio­ nalinei futbolo rinktinei nepate­ kus į 2008 m. Europos futbolo čempionatą; sportinių metų riboženklis - Lisabonos-Dakaro lenk­ tynės - pirmą kartą istorijoje at­ šauktos dėl šen bei ten vis pasi­ rodančios terorizmo šmėklos; Lietuvoje politiniai sprendimai iš eterio išstumia tai, kas neva vie­ nija tautą - krepšinį. Tai tik kele­ tas štrichų, kaip sportinio ir politi­ nio gyvenimo įvykiai neišvengia­ mai veikia ir atranda vieni kitus kasdienėje sąmonėje.

Sportas ir politika - tai tik dvi žmogaus veiklos sritys, tačiau es­ mingai įkūnijančios žaidimo, o sy­ kiu ir paties gyvenimo metaforą.

Iš dalies tapatūs savo vidine kon­

kurencine logika ir išoriniu bliz­ gesiu, sportas ir politika atlieka tiek instrumentines, tiek sociali­ nes funkcijas: nuo ideologinių įrankių iki tapatybės reprezentan­ tų, nuo socialinės iškrovos iki įgūdžių lavinimo, nuo išsilavini­ mo iki pramogos, nuo individua­ laus tobulėjimo iki bendram tiks­ lui sutelktų pastangų.

Artėjant 2008-ųjų Pekino olim­ pinėms žaidynėms, analitikų ver­ tinimu, tapsiančioms vienu svar­ biausių ne tik sportiniu, bet ir po­ litiniu metų įvykiu, VU TSPMI stu­ dentų korporacijos „RePublica“ leidžiamo laikraščio „Post scrip­ tum“ komanda pakvietė paieško­ ti sporte politikos, o politikoje sporto ir, parafrazuojant George'ą Orwellą, atrasti mūsų laikų „spor­ tinę dvasią“.

Paieškos neapsiribojo origina­ liomis publikacijomis laikraštyje.

Vasario 26-oji, naujojo „Post scriptum“ pristatymo diena, ne­ buvo eilinė diena VU TSPMI: nuo

nelabai ankstyvo ryto instituto fo­ jė susibūrė grupelė šaškių ir šachmatų entuziastų, pasiruošu­ sių savo jėgas išbandyti šaškių bei šachmatų turnyre ir pasiryžu­ sių nugalėti. Čempionatus laimė­ jo Laurynas Barkauskas ir Laura Peciukonytė.

Kiti jėgas galėjo išbandyti žais­ dami kitus stalo žaidimus „Alias“, „Kris-Kros“, „Monopolį“ ir kt. Tad iki pat vėlaus vakaro įvairiuose VU TSPMI aukštuose buvo galima sutikti studentų, jau­ kiai susibūrusių prie žaidimų len­ tų. Žaidžiantis institutas nebebu­ vo vien mokslo ir žinių tvirtovė, bet ir bendravimo bei buvimo

kartu vieta. „Sporto ir politikos“ numerio pri­ statymas buvo užbaigtas Lėni Riefenstahl filmo „Olimpija" (1938 m.) peržiūra vakare. Ir nuo tos dienos sporto dvasia vis drąsiau rusena klaidžiuose instituto kori­ doriuose... www.postscriptum. lt

Radijas. VU radijas „Start FM" laimėjo prizą kasmetiniuose Lietuvos alternatyvios muzikos apdovanojimuose (A.LT). „Start FM“ - už tai, kad vienintelis, kurio galima klausytis“, - taip renginio organizatorių pristatyta ir klausytojų bei komisijos įvertinta radijo stotis vasario 29 d. trečius metus organizuotame renginyje buvo apdovanota Spe­ cialiuoju metų prizu. VU radijas „Start FM“ - pirmoji universitetinė ir vienintelė vien nekomercinę muziką grojanti radijo stotis Lietuvoje, gir­ dima 94,2 MHz FM dažniu Vilniuje bei internetu Lietuvoje ir pasaulyje (http://www. startfm. lt).

Verslininkai. Vasario 27 - kovo 1 d. penktus metus iš eilės vyko Jaunojo ver­ slininko konkursas „Entrepreneurship Competition 2008“. Tarptautinio projek­ to organizatoriai - VU Ekonomikos fakul­ teto studentų atstovybė. Nugalėtojais ta­ po VU EF studentų komanda „Google me please“. Godai Januškevičiūtei, Rūtai Ja­ navičiūtei, Karoliui Urbonui ir Tautvydui Stukui atiteko 500 eurų, verslo pietūs su HP komanda ir kitos rėmėjų dovanos. Ant­ rąją vietą ir 300 eurų pelnė kita VU EF komanda. Trečiąja vieta džiaugėsi tarptautinė komanda „United Diversity“, o praėjusių metų nugalėtojai - ko­ manda „LTfrom LV“ gavo „RIMI Lietuva“ įsteigtą papildomą prizą.

Kovo 31 - balandžio 3 dienomis filosofinės Filosofų dienos Filosofijos fakulteto studentai

ma kurį laiką buvo nunykusi.

Jaukią atmosferą žiūrovai kurs

„FilosDi“ šiemet švęs rodyda­

„FilosDi“ disputų populiarumas atgyja ir tai rodo į ankstesnius

kartu su daugelio širdis jau spė­

mi ne tik savo šaunumq, bet

antikine ginčo forma, kels

disputus gausiai susirinkdavę žiūrovai.

Dviejų filosofų žodžių mūšiu

smagų dainuojamosios

prasidėjusias „FilosDi“ kitą die­

ir sugebėjimus: diskutuos

poezijos „Bard’akq“, meilę Alma mater išreikš

jq apkabindami...

Kostas MARTINAITIS Dažnam prašalaičiui filosofija nūdieną gali atrodyti kaip šiuo­ laikinio mokslo ir technologijų

ną tęs jau visų filosofiją kremtan­ čių studentų konferencija. Iš ry­ to pajuokavę su kolegomis bei

rimtą konferenciją „Laisvė ir fi­ losofija“. Konferencijos dalyviai apmąstydami laisvę kartu tirs ir

jų įpūsti žada grupė „Antikvari­ niai Kašpirovskio dantys“. Ren­

pačios filosofijos santykį su lais­

nių kūrinių, tad vokalistus ir mu­

ve bei mėgins išsiaiškinti: ar fi­

zikantus teks paremti ne tik ploji­ mais, bet ir 15 litų mokesčiu.

kertinių jo akmenų, gyvenimo ke­

vinanti?

Vakarop filosofai savo sielas

penės muzikos garsais. „Filos­ Di“ šiemet sukaks šešeri, o tra­

dicija tapęs fakulteto studentų šventės renginys - dainuojamo­ sios poezijos vakaras vyks jau

ketvirtą kartą.

Ar reikalinga ir naudinga filo­

Pirmasis „Bard'akas“ buvo „su­

sofija XXI amžiuje, ar jai belieka

keltas“ tiesiog fakulteto korido­ riuose, vėliau tapo dainuojamo­ sios poezijos konkursu, o prieš

Dagys.

Kadaise nuo pat universiteto įkūrimo tokie disputai vykdavo veik kasdien, tačiau ši dar anti­

kos laikais atsiradusi ginčo for­

niaus universiteto Teatro salėje ketina suteikti Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos ir VU

losofija yra įmanoma ne laisvės

savo pačios šešėlis, tezėmis ir ar­ gumentais mėgins įrodyti du filo­ sofai - Jonas Čiurlionis ir Jonas

žavesio muzikiniam vakarui Vil­

jungtinis orkestras, o netikėtų vė­

sąlygomis, o gal ji pati yra išlais­

tis puošia Vilniaus universiteto Fi­ losofijos fakulteto interneto sve­ tainę.

Ovidijumi Juciu bei kitais šio mu­ zikinio žanro mėgėjais. Savito

dėstytojais, o gal kurį ir apgavę,

„organizmo“ rudimentas. Jo ra­

„Nemo intrat in caelum nisi per philosophiam“ - viduramžių mąs­ tytojo Jono Škoto Eriugenos min­

Gediminu Storpirščiu, taip pat

vėliau filosofai ir ne tik rinksis į

gavę, filosofiją vadintų vienu iš

liu, vedančiu į dangų.

jusią pavergti fakulteto studente Ieva Narkute, aktoriumi ir bardu

Balandžio 2 d. 14.30 vai.

pirmąkart Vilniaus universiteto centrinius rūmus, jų architektūri­ nį ansamblį ketinama apjuosti gy­ vu kaspinu. Akcijos „Apkabinki­ me VU!“ metu Vilniaus universi­

teto studentai, dėstytojai bei ad­ ministracija bus kviečiami apka­ binti universiteto senųjų rūmų an­ samblį. Šiuo renginiu susikibę už rankų Vilniaus universiteto ben­

metus virto improvizacijų vakaru. Šiemet jo rengėjai žada tikrą mu­

druomenės nariai nori pareikšti apie savo stiprybę, darną ir vie­ nybę, kartu primindami apie sa­

zikinį BARDAKĄ, tačiau kartu jie tikina, kad muzikinio asorti sude­

damosios dalys tarpusavyje ge­ rai derės.

V. Naujiko nuotr.

ginys gausus atlikėjų ir jų autori­

jausmą, kuris užplūsta apkabi­ nus? Ar bent įsivaizduoji, koks

dą - kiekgi psichologų telpa vie­ name kvadratiniame metre. Žiū­

jausmas apkabinti kartu su drau­

rovų laukia nuotaikingas spektak­

gais, kolegomis, dėstytojais, pro-

lis, tradicinis kisielius ir organi­

dekanais ir profesoriais - kai visi lygūs ir vieningi? Ateik ir apka­ bink ypatingai“, - raginama akci­

zatorių rengiamos staigmenos.

jos reklaminėje afišoje. Šiltą savosios Alma mater ap­ kabinimą lydės pavasario dvelks­ mas - ne tik taip laukiamo tikrojo, bet ir psichologų. „Psichologų pavasaris“ - jau tradicinis Vil­

niaus universiteto psichologijos studentų asociacijos organizuo­ jamas renginys. Psichologijos

Balandžio 2 d. vakarą Filo­ sofijos fakultete vyks šio fakulte­

to Alumni draugijos susirinkimas.

Na, o paskutiniam šiemečių „FilosDi“ susirinkimui su filosofi­

nėmis ar šiek tiek žemiškesnėmis

šypsenomis visi kviečiami į klu­

bą WOO, kur tezių ir antitezių se­ ką, mokslinius pranešimus pa­

keis vinilinės plokštelės traške­

studentų kursai varžysis tarpusa­ vyje atlikdami smagias užduotis,

sys, disputantus ir pranešėjus -

vo aktyvumą bei senųjų vertybių

mėgindami įrodyti, kad būtent jų

didžėjai ir atlikėjai, dainuojamą­

ir tradicijų puoselėjimą. „Ar žinai, koks svarbus apkabi­ nimas gali būti? Pameni tą šiltą

laida yra pati šauniausia, links­ miausia ir išradingiausia! Nebus pamirštas ir noras pasiekti rekor-

ją poeziją - regio bei roko ritmai, o įžanginę kalbą - baigiamieji

akordai.

universitas

10

2008 m. kovas

vilnensis

> f f /žvilgsnis________________________________________________ Viktoras DENISENKO SMD veikla formali?

Mokslinės draugijos nėra nau­

jas reiškinys. Jos aktyviai veikė dar sovietmečiu, tačiau kartu su

Sovietų Sąjungos žlugimu iširo ir dauguma iš jų. Praėjusio

Kitos, ilgiau dirbančios draugijos

Kaip gyvena studentų mokslinės draugijos?

jau kartais gali pasigirti ir turinčios

rėmėjų. Pavyzdžiui, Studentų gam­ tininkų mokslinę draugiją finansiš­

kai remia kai kurios biotechnologi­ jos firmos ir leidyklos, o MF SMD gauna lėšų iš farmacinių kompa­

nijų ir medicininių leidinių, tačiau

amžiaus dešimtojo dešimtmečio

ir rėmėjų pinigų kartais neužtenka

pradžioje, kai aukštojo mokslo

visoms idėjoms įgyvendinti. „Di­

sistema išgyveno ne pačius ge­

džioji lėšų dalis tenka kasmetinės

riausius laikus, atsirado nedaug entuziastų, kurie bandė palaiky­

konferencijos tezių knygučių ma­

ti SMD veiklą. Negalima teigti ir

minimaliems prizams. Tačiau ne­

to, kad šiandien SMD klesti. Ne

galime padovanoti geriausiems

taip seniai jų veiklos analizę at­

studentams paskatinamųjų stipen­

liko Lietuvos studentų atstovybių

dijų ar visiškai apmokėti kelionės

sąjunga (LSAS). Analizės rezul­

išlaidų, jiems vykstant į tarptautines

ketavimui ir spausdinimui, kitiems

tatai buvo pristatyti vasario

konferencijas“, - pasakoja MF

pradžioje. Jie parodė, kad SMD

SMD atstovai.

Apskritai į studentų mokslinių

padėtis tikrai nėra pavydėtina.

LSAS prezidentė Indrė Vareikytė

draugijų veiklą tuose fakultetuose,

teigia, kad reikia skatinti akademi­

kur tokios draugijos yra, žiūrima

nę bendruomenę susirūpinti dėl šių

palankiai. Tokią išvadą galima bu­

mokslo populiarinimui svarbių or­

vo padaryti iš pokalbių su kai ku­

ganizacijų situacijos. „Paaiškėjo,

rių VU SMD atstovais. Dalis fakul­

jog studentų, dalyvaujančių moks­

tetuose dirbančių mokslininkų ir

linių draugijų veikloje, yra kiek

dėstytojų mielai bendrauja su

mažiau nei 0,5 proc. visų šalies stu­

draugijų nariais, dalijasi savo pa­

dentų. Mokslinės draugijos yra įkur­

tirtimi. Kai kurie iš jų sutinka tapti

tos tik keliuose universitetuose -

vienos ar kitos SMD kuratoriais.

VU, KMU, MRU, VDU, LKKA, tačiau

Pavyzdžiui, Psichologijos studen­

iš jų tik kelios yra aktyviai veikian­

tų mokslinės draugijos veiklą ku­

čios", - pažymėjo ji. Pasak I. Varei­ kytės, formaliai sukurtų SMD ne­ veiksnumas yra didelė problema.

Mokslinės draugijos skirtos pir­

miausia praplėsti studentų savire­

alizacijos galimybėms. LSAS atsto­ vų manymu, jau veikiančios SMD

yra puiki platforma studentams pri­ taikyti universitete įgytas žinias

praktikoje. Draugijos leidžia jau­

niems žmonėms išbandyti save mokslinėje veikloje, atlikti įvairius

Lietuva negali pasigirti fantastiškais naudingų iškasenų klodais, todėl, kalbant apie šalies ateitį, neretai yra užsimenama, kad reikia rimtai siekti aukštųjų technologijų ir mokslo plėtros. Idealistinėse vizijose mūsų šalis virsta naujas idėjas generuojančių žmonių šalimi, o mokslininkai - ekonominio stabilumo garantu.

Visa tai skamba neblogai, tačiau kiek realiai mes artėjame prie tokių vizijų įgyven­ dinimo? Deja, mokslas nėra prestižiškiausia darbo sritis. Be to, vargu ar galima būtų teigti, kad geri mokslininkai atsiranda savaime - dažniausiai juos reikia ugdyti, o vėliau suteikti jiems nuolatinę galimybę tobulėti. Jaunųjų mokslininkų ugdymą pirmų šio proceso stadiją - galėtų įgyvendinti Lietuvoje veikiančios studentų moksli­ nės draugijos (SMD), tačiau tokie lūkesčiai ne visada pasitvirtina. Ar SMD veikla yra efektyvi? Ši tema šiandien galėtų ir turėtų būti viena aktualiausių.

ruoja doc. dr. Sigita Girdzijauskie­

nė, o Medicinos fakultete savo

mokslinį vadovą turi kiekvienas vietinės SMD būrelis.

SMD veikla - pačių studentų reikalas Pasak Vilniaus universiteto moks­ lo reikalų prorektoriaus prof. habil.

dr. Juro Banio, požiūris į studentų mokslines draugijas VU yra labai

palankus. Prorektoriaus teigimu,

mokslinius darbus, išmokti juos pri­

jos atlieka labai svarbią funkciją.

statyti. Be to, dalyvavimas moksli­

„SMD privalo būti universitete. Jų

nių draugijų veikloje leidžia ben­

reikia, nes universitetas tik tada yra

drauti su žinomiausiais Lietuvos ir

senbuviams. T. Žalandauskas pa­

nizavimo įgūdžių, užmezga kon­

relių susirinkimų, mokslo darbų ren­

universitetas, kai jame yra moks­

pasaulio tyrėjais. LSAS atstovų tei­

brėžia, kad užsienyje SMD veik­

taktus su kitais gamtos mokslų at­

gimo ir tų darbų pristatymo pavasarį

las. Mokymas yra ir mokykloje, o

gimu, SMD atveria daugiau galimy­

lai skiriama labai daug dėmesio,

stovais, dalijasi tarpusavyje žinio­

vykstančios konferencijos metu", -

mokslas - jau universiteto prero­

bių gabiems studentams domėtis

ten į panašių draugijų darbą kaip

mis apie naujausius mokslo laimė­

pasakoja MF SMD atstovai.

savo sritimi, įgyvendinti vertingus

tik siekiama įtraukti kuo daugiau

jimus, dalyvauja diskusijose, ruo­

Kai kuriuose fakultetuose daly­

gatyva“, - teigia J. Banys. Prorek­ torius pabrėžia, kad per SMD turi

projektus kartu su pasirinktos mokslo srities profesionalais. Žino­

studentų.

šiasi mokslininko karjerai ir kitaip

vavimas mokslinės draugijos veik­

būti ruošiami ateities kadrai univer­

turiningai leidžia laiką“, - teigia

loje gali suteikti studentui galimy­

sitetui.

ma, visa tai tik tuo atveju, jeigu

Vilniaus universitete astuonios SMD

prieš penkerius metus atsikūrusios

bę lengviau siekti kitų studijų pa­

Kartu J. Banys pripažįsta, kad VU

Studentų gamtininkų mokslinės

kopų aukštumų. Studentų gamti­

neturi centralizuotos studentų

draugija yra aktyvi.

SMD veiklos analizė parodė, kad

VU yra net aštuonios studentų

draugijos atstovai. „Studentai, da­

ninkų mokslinė draugija tradiciš­

mokslinių draugijų kūrimo strategi­

draugijos susiduria su labai įvai­

mokslinės draugijos. Tai Chemikų

lyvaudami mūsų draugijoje, gali

kai organizuoja mokslo darbų kon­

jos. Pasak prorektoriaus, tokios stra­

riomis problemomis. Subtilus yra jų finansavimo klausimas. Šiandien

studentų

draugija

susipažinti su konkrečia medici­

kursą. Studentams, užėmusiems

(ChSMD), Fizikos fakulteto Studentų

nos sritimi, išmoksta ne tik atlikti

šiame konkurse prizines vietas,

tegijos atsiradimas iš esmės neturi prasmės. „Žinoma, rektorius arba

aš galime pasirašyti įsakymą, ku­

mokslinė

SMD dėl lėšų savo veiklai faktiškai

mokslinė draugija (FF SMD), Medi­

mokslo darbą, bet ir jį pristatyti, ge­

suteikiamos lengvatos stojant į

turi konkuruoti su visomis nevyriau­

cinos fakulteto Studentų mokslinė

ba savo darbais ir atradimais su­

magistrantūrą. Lengvatų gali tikė­

ris įpareigos kiekviename fakulte­

sybinio sektoriaus organizacijo­

draugija (MF SMD), Psichologijos

dominti tarptautinių konferencijų

tis ir MF SMD nariai. „Kiekvieno

te įsteigti po studentų mokslinę

mis. LSAS atstovų manymu, SMD

studentų mokslinė draugija (PSMD),

klausytojus ir aukštai reitinguoja-

studento mokslinės veiklos laimė­

draugiją. Esu įsitikinęs, kad tas įsa­

turėtų būti sudarytos galimybės

Studentų gamtininkų mokslinė drau­

mų leidinių redakcines komisi­

jimai yra vertinami balais, kurie pri­

gauti visavertį finansavimą. „Vie­

gija (SGMD), Komunikacijos fakulte­

jas", -taip prisistato Medicinos fa­

dedami prie stojamojo balo į inter­

kymas bus tvarkingai įvykdytas, bet kiek šios draugijos bus veiks­

nas iš galimų finansavimo šalti­

to Studentų mokslinė draugija (KF

kulteto SMD.

natūrą ir rezidentūrą. Taigi SMD

nios?“ - mąsto J. Banys. Jo teigi­

nių - Lietuvos valstybinis mokslo ir

SMD), Teisės fakulteto Studentų

Skirtingai VU studentų mokslinės

veikloje dalyvavę studentai turi di­

studijų fondas, kuriame atskira ei­

mokslinė draugija (TF SMD) bei Tarp­

draugijos vertina ir savo uždavinius.

desnes galimybes įstoti į labiau

mu, SMD veikla pirmiausia turi būti pačių studentų reikalas. „Niekas

lute būtų numatytos lėšos tiek

tautinių santykių ir politikos mokslų

ChSMD atstovų prisipažinimu, jų

patinkančią medicinos sritį“, -

prievarta žmogaus į laboratoriją

mokslo populiarinimo projektams,

instituto Studentų mokslinė draugija

draugija yra „bendraminčių, suinte­

aiškina MF SMD atstovai.

nenuves. Mokslinės draugijos kū­ rimas turi būti pačių studentų no­

tiek mokslinių draugijų veiklai, plėt­

(TSPMI SMD). Visos šios draugijos

resuotų populiarinti mokslą, būrelis".

VU studentų mokslinės draugi­

rai remti“, - siūlo I. Vareikytė.

Jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Tomas Žalandauskas

yra gana skirtingos savo istorija, aka­

Medicinos fakulteto SMD, pavyzdžiui,

jos turi ir skirtingas finansines ga­

ras ir jų iniciatyva“, - yra įsitikinęs

deminiu svoriu ir galimybėmis. Pa­

jau turi ir tam tikrą tradicinę veiklos

limybes. Pavyzdžiui, Psichologijos

mokslo reikalų prorektorius.

vyzdžiui, MF SMD, pasak jos atsto­

programą. „Kasmetinė draugijos

studentų mokslinė draugija tvirti­

mato ir daugiau problemų. Pir­

vų, traukia Medicinos fakulteto stu­

veikla susideda iš kas mėnesį vyks­

na, kad jos veiklą „finansuoja stu­

J. Banys mano, kad kiekviena­ me fakultete turi būti atsižvelgta į

miausia jis išskiria mokslininkų už­

dentų dėmesį ir kviečia dalyvauti sa­

tančių skirtingų medicinos sričių bū­

dentų ir mokslininkų entuziazmas“.

studentų norus kurti SMD. Bendra­

imtumą. Retas iš jų sutinka parem­

vo veikloje jau apie 60 metų, o PSMD

darbiavimas su studentų moksline

ti SMD veiklą savo autoritetu. Be

yra susikūrusi visai neseniai 2007 m. kovo 6 d.

draugija, jos palaikymas turi būti

to, pasigendama pastangų įtraukti studentus į draugijų veiklą jau nuo pirmo kurso. Žinoma atvejų, kada

SMD veikla pirmiausia padeda studentui pritapti prie universite­

SMD nutraukdavo savo darbą,

to aplinkos. „Studentai mūsų drau­

nes neatsirasdavo naujų žmonių,

gijoje įgyja bendradarbiavimo,

kurie taptų pamaina draugijos

įvairaus pobūdžio renginių orga­

„Požiūris į studentų mokslines draugijas Vilniaus universitete yra labai palankus. Per SMD turi būti ruošiami ateities kadrai univer­ sitetui.“

kiekvieno fakulteto akademinės bendruomenės prioritetas. Dalyva­ vimas SMD veikloje, pasak prorek­ toriaus, yra būtinas etapas kiekvie­

no svajojančio apie mokslo aukš­ tumas studento kelyje.

universitas

2008 m. kovas

11

vilnensis

projektai

„Kelionė laiku" atokiose Nepalo vietovėse

aaa

2 lx grindų lygyje), tačiau tai smar­ kiai padidina patalpos oro užterš­ tumą degimo produktais. Atviros

ugnies naudojimas gyvenamo­ siose patalpose sukelia įvairius

sveikatos sutrikimus: kvėpavimo takų ligas, astmą, regėjimo bei širdies darbo negalavimus. Pa­ saulinė sveikatos organizacija

(WH0) yra apskaičiavusi, kad be­

Išsivysčiusių šalių gyventojai per paskutinius kelis šimtus

se) yra pagrindinės kliūtys, lai­ kančios šiuos žmones atskirtus

mųjų patalpų oro užterštumo dū­

metų išgyveno šviesos

nuo centralizuoto elektros ener­

mais kas 30 sekundžių miršta

gijos tiekimo.

žmogus.

Biomasė - Nepalo išsigelbėjimas

Šviestukai pasiekia tolimiausias Nepalo gyvenvietes

šaltinių evoliucijų nuo balanų, riebalinių spingsu­

lių, vaškinių žvakių ir žibali­ nių šviestuvų iki kaitrinių,

Dėl nepakankamai išplėtotos

sivystančiose šalyse dėl gyvena­

fluorescencinių bei puslaidi­

elektros energetikos infrastruktū­

ninkinių šviesos šaltinių, o

2000 m. buvo pradėta LIGHT

ros besivystančiose šalyse di­

UP THE VVORLD (LUTW) kompa­

Nepalo gyventojams puslai­

džioji dalis šviesai reikalingos

nija, kurios tikslas - pagerinti ato­

dininkiniai šviestukai (švie­

energijos yra gaunama iš bioma­

kių kaimiškų vietovių gyventojų

sos diodai) tampa pirmuoju ir vieninteliu dirbtinės šviesos

sės. Nepalas yra vienas iš tokių šalių pavyzdžių. Čia biomasė de­

šaltiniu po balanos.

ginama ir šildymui, ir maisto ruo­

aspektų: ekologiško dirbtinio ap­

šimui, ir apšvietimui. Nepalas ne­

švietimo įrengimo, atviros ugnies

turi iškastinių energijos šaltinių,

buitį besivystančiose šalyse. Bui­ ties gerinimas susideda iš kelių

ugniakuro pakeitimo metalinėmis

Pranciškus VITTA,

t. y. naftos, akmens anglies ir kt.

Puslaidininkių fizikos katedros doktorantas

krosnelėmis ir geriamojo vandens

2003-2004 m. Nepale 86 proc.

aprūpinimo. įspūdingiausi šios

sunaudotos energijos buvo iš­

Pasaulyje 2 milijardai žmonių negali naudotis elektra

„Pico Power Nepal“ kompanijoje pagaminti kietakuniai šviestuvai („Nichia“ (kairėje) ir „Lumileds“ šviestukų pagrindu) ir pušinė balana mentų rinkiniu, akumuliatorių ba­

teto finansavimo šaltinis - studen­

terijomis bei pakrovimo ir iškrovi­

tų

mokestis

už

mokslą

(po

mo valdikliais. Teisingas akumu­

1000 USD per metus). Jo veikla

liatorių pakrovimas ir iškrovimas

nėra finansuojama iš Nepalo vals­

užtikrina nepertraukiamą elektros

tybės biudžeto, tačiau sulaukia

tiekimą ir baterijų ilgaamžiškumą.

nemažai paramos iš tarptautinių

Kiekviename name yra sumon­

organizacijų bei užsienio šalių

tuojami puslaidininkinių šviestu­

universitetų. Palyginti jaunas uni­

kų pagrindu pagaminti šviestuvai. Šie šviestuvai gaminami Nepale,

versitetas sėkmingai įsitvirtino ne tik Nepalo, bet ir visos pietinės

kompanijos laimėjimai apšvieti­

kompanijoje „Pico Power Nepal“,

Azijos švietimo ir mokslo sistemo­

gaunama iš biomasės, 9 proc. -

mo srityje. Kol išsivysčiusiose ša­

komplektuojant „Nichia“ arba

je. Katmandu universitetas šiuo

iš naftos produktų (benzino, dy-

lyse buvo svarstoma, kada pus­

„Lumileds“ baltus šviestukus, jų

metu yra ypač svarbus mokslo ir

zelino ir žibalo). Elektros energi­

laidininkiniai šviestukai galės įsi­

maitinimo elektroniką bei mecha­

technologijų sklaidos centras,

ja sudarė tik 2 proc. visos šalyje

skverbti į bendrojo apšvietimo rin­

ninio tvirtinimo elementus. Nepa­

ruošiantis įvairių sričių (medici­

Dirbtinė šviesa yra labai svar­

suvartotos energijos. Tik 40 proc.

ką, Kanados profesoriaus Dave'o

lo kaimų gyventojų patalpos daž­

nos, ekonomikos, inžinerijos, me­

bi žmonių socialinei ir ekonomi­

šios šalies namų ūkių turi galimy­

Irvine'o Halliday’aus paskatinti

niausiai aprūpinamos trimis pus­

no) specialistus. Universiteto

nei veiklai bei gyvenimo kokybei

bę naudotis elektros energija. Ki­

LUTW ir Nepalo nevyriausybinės

laidininkiniais šviestuvais. Kiek­

Elektrotechnikos ir elektronikos

nuo pat žmonijos atsiradimo. Pa­

tiems šalies gyventojams alieji­

skaičiuota (2005 m. duomeni­

ne pelno siekiančios organizaci­

vienas šviestuvas yra maždaug

inžinerijos fakultetas kartu su part­

nės, žibalinės lempos bei puši­

jos „RIDS Nepal“ nariai ryžosi

mis), kad per metus pasaulyje

vieno vato galios. Tokia apšvieti­

neriais iš Helsinkio technologijų

nės balanos yra pagrindiniai ir

šviestukus įdiegti atokiose ir sun­

elektros apšvietimui yra sunau­

mo sistema sukuria apie 5 lx ben­

universiteto bei Vilniaus universi­

vieninteliai dirbtinės šviesos šal­

kiai pasiekiamose Nepalo gyven­

dojama 19 proc. visos pasaulio

tiniai. Kalbant apie žibalo kainą,

drą apšvietą, kad būtų galima

teto dalyvauja Europos Sąjungos

vietėse. Toks sprendimas nebu­

elektros energijos. Apšvietimui

tai ji tiesiogiai priklauso nuo

orientuotis būste ir gaminti mais­

finansuojamame „EU-Asia Link“

tą, bei apie 25 lx apšviestumą ki­

tam, daugiau šviesos reikalaujan­

programos projekte ENLIGHTEN. Šio projekto tikslas - suteikti Kat­

čiam darbui atlikti (pvz., skaityti).

mandu universiteto dėstytojams ir

suvartojamos elektros energijos

transportavimo sudėtingumo. Ne­

vo skubotas ar neapgalvotas. Šviestukai kaip šiuolaikinis XXI a.

dalis tiesiogiai priklauso nuo ša­

mažai nepaliečių gyvena kalnų

lies išsivystymo lygio. Besivys­

šviesos šaltinis buvo pasirinkti

gyvenvietėse, kurios pasiekia­

įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Pa­

tančiose šalyse (pvz., kai kurio­

mos tik einant pėsčiomis, kartais

grindiniai kriterijai, nulėmę švies-

se Pietų Azijos ir Afrikos šalyse)

net iki 16 dienų nuo artimiausio

ji siekia iki 90 proc., o išsivysčiu­

tukų pasirinkimą, buvo jų ilgaam­

kelio. Tokiomis sąlygomis bet

žiškumas, žema maitinimo įtam­

siose (JAV, Europos šalyse) -

koks atvežtinis, t. y. atneštinis, ku­

pa, leidžianti juos lengvai integ­

10-20 proc. Beje, reikėtų nepa­

ras įgauna „aukso vertę“. Todėl

ruoti į saulės elementais maitina­

miršti, kad šiuo metu pasaulyje

vienintelė išeitis - gyvenvietės

gyvena per du milijardus žmonių,

aplinkoje augančios biomasės

visiškai neturinčių galimybės

deginimas. Apšvietimui dažniau­

naudotis elektra. Dauguma jų gy­

siai naudojamos pušinės sakų

vena atokiuose kaimiškuose ra­

prisotintos balanos. Deginant to­

jonuose besivystančiose šalyse.

kias balanas pasiekiamas mini­

Sunki materialinė padėtis, retas

malius poreikius (kaip maisto ga­

apgyvendinimas, sunkus pasie­ kiamumas (pvz., kalnų vietovė­

minimas ir orientavimasis erdvė­ je) tenkinantis apšvietimas (apie

Taip vaikai įgauna galimybę skai­

studentams žinių ir įgūdžių švies-

tyti ir mokytis tamsiu paros metu.

tukinio apšvietimo klausimais.

Norint palyginti energijos są­

Planuojama Nepale ir toliau plė­

naudas, reikalingas šiems pus­

toti gyvenviečių apšvietimo pus­

laidininkiniams šviestuvams, pui­

laidininkiniais šviestuvais projek­

kiai tinka „RIDS Nepal“ narių po­

tus, tačiau sėkmingam projektų

sakis: „Energijos, kurią sunaudo­

vykdymui būtinos inžinerijos, ap­

ja viena paprasta 100W kaitrinė

švietimo ir puslaidininkių fizikos

lemputė, pakanka apšviesti 30

žinios. Helsinkio technologijų ir

namų, naudojančių puslaidinin­

Vilniaus universitetų atstovai vie­

kinius šviestuvus.“ Pagrindinę

šėdami Nepale susipažino su šios

spalvinė atgava, neatbaidė šios

projekto išlaidų dalį sudaro sau­

šalies švietimo ir mokslo specifi­

akcijos vykdytojų. Pradinę insta­

lės elementai, nors jie ir yra ilga-

ka, sužinojo šviestukinio apšvie­

liacijos kainą kompensuoja daug

amžiškiausi (gamintojų duomeni­

timo plėtotojų poreikius ir sunku­

ilgesnė šviestukų tarnavimo truk­

mis, po 25 metų jie turi išlaikyti

mus. Per keletą apsilankymo vizi­

mė. Dėl sunkaus susisiekimo kal­

80 proc. pradinės generuojamos

tų buvo skaitomi paskaitų ciklai,

nų vietovėse pati pigiausia kaitri-

galios). Per saulės elementų tar­

apimantys puslaidininkių fizikos

nė lemputė ten tampa pakanka­

navimo trukmę (25 m.) kiti ele­

pagrindus, optoelektronikos, švie­

mai brangiu, nenašiu ir trumpai

mentai turėtų būti pakeisti nau­

sos, spalvų ir saulės elementų bei

tarnaujančiu šviesos šaltiniu.

jais bent kartą, nes tikėtina pas­

mus grandynus, mechaninis at­

sparumas, būtinas juos transpor­ tuojant ir naudojant, ir pakanka­

mai didelis šviesinis našumas. Įprasti šviestukų trūkumai, kaip

palyginti didelė kaina ir prasta

tarųjų tarnavimo trukmė - 12-15

Išsivysčiusioms šalims - alternatyvus būdas, neišsivysčiusioms - vienintelis Apšvietimo diegimas kalnų vie­

Projekto ENLIGHTEN vadovas prof. Gintautas Tamulaitis (kairėje), prof. Gytis Juška (dešinėje) ir straipsnio autorius doktorantas Pranciš­ kus Vitta prie Katmandu universiteto

metų.

kitų atsinaujinančių energijos šal­ tinių technologijas. Taip pat buvo

rengiami seminarai puslaidininki­ nių šviestukų maitinimo grandy-

Katmandu ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimas

nų projektavimo ir spalvų maišy­ mo klausimais. Katmandu univer­

siteto atstovai viešėdami Helsin­

kyje ir Vilniuje susipažino su eu-

tovėse prasidėdavo nuo energi­

Puslaidininkinis apšvietimas,

jos šaltinio įrengimo. Nepale gali

saulės elementų panaudojimas ir

sistemomis, aplankė su universi­

būti sėkmingai panaudoti saulės

kitos modernios technologijos

tetais glaudžiai bendradarbiau­

elementai arba nedidelės galios

yra nuolat tobulinamos, todėl, no­

jančias aukštųjų technologijų

hidroelektrinės kartu su energiją

rint šiuos pasiekimus efektyviai

įmones. ENLIGHTEN projekto da­

kaupiančiomis baterijomis. Išsi­

panaudoti, reikia žengti kartu su

lyviai tikisi, kad šis bendradarbia­

vysčiusiose šalyse toks elektros

naujausiais mokslo ir technolo­

vimas buvo naudingas iniciaty­

energijos gaminimo būdas yra

gijų laimėjimais. Svarbų moksli­

viems Katmandu universiteto ir

laikomas alternatyviu, o atokiose

nės ir technologinės plėtros vaid­

„RIDS Nepal“ bendruomenės na­

vietovėse jis tampa vieninteliu

menį Nepale atlieka Katmandu

riams, ir viliasi, kad šie pritaikys

įmanomu. Kaip vyksta darbai?

universitetas. Jis buvo įkurtas

naujausias žinias dar efektyviau

1991 m. Pagrindinis šio universi­

vykdydami apšvietimo projektus.

Kaimas aprūpinamas saulės ele-

ropietiškomis švietimo ir mokslo

universitas

12

2008 m. kovas

vilnensis

r uikonferencijos

Tarptautinė konferencija: „MODULIAI IR MODELIAI" Stefan G. ANBRO Į konferenciją skaityti praneši­ mų susirinko Šiaurės ir Baltijos ša­ lių, Rusijos ir Anglijos universitetų atstovai. Jie buvo paprašyti pa­ prasto dalyko: papasakoti apie sa­ vo universitetą, t. y. apie jo studijų programas ir studijų struktūrą, ir paaiškinti, kodėl jos organizuoja­ mos būtent taip. Dalyviai taip pat pakviesti pasidalyti mintimis apie tai, kokios, jų manymu, turėtų būti šiuolaikinės universitetinės studi­ jos. Suteikdamas galimybę pasi­ sakyti atstovams iš labai skirtingų universitetų, Skandinavistikos cen­ tras siekė prisidėti prie Vilniaus uni­ versiteto Filologijos fakultete pra­ dėto reformų proceso. Juk turime išgirsti, ką daro kiti, prieš nuspręsdami, ką patys norime daryti.

Svarbi konferencijos tema buvo vadinamoji modulių sistema. Dir­ bant pagal šią sistemą, studijos for­ muojamos iš kelių blokų, ar modu­ lių, kurie gali būti įvairiai kombinuojami pagal skirtingas specialybes. Filologijos fakultete pradėtų reformų tikslas ir yra mo­ dulių sistemos įdiegimas.

Vasario 21-22 d. Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras pakvietė į tarptautinę konferencijq „Moduliai ir modeliai“. Jos tema - studijų programos, o tikslas - susi­ pažinti su kitų universitetų patirtimi, sužinoti, kaip skirtingo­ se Europos šalyse organizuojamos universitetinės studijos ir kodėl renkamasis vienoks ar kitoks studijų modelis.

Nemaža dalis konferencijos da­ lyvių atstovavo universitetams, ku­ riuose modulių sistema jau veikia.

Jie galėjo papasakoti apie tokių re­ formų pranašumus, bet kartu ir apie trūkumus. Siret Rutiku iš Tartu uni­ versiteto aiškiai parodė, ką laimi­ me įdiegę modulius: tai lankstumas ir mobilumas. Moduliai leidžia stu­ dijų metu lengviau derintis prie stu­ dentų, darbo rinkos ir oficialių ins­ titucijų lūkesčių ir reikalavimų, nes studijas sudaro tam tikri elementai, kurie gali kisti ir būti įvairiais bū­ dais derinami tarpusavyje. Studen­ tams moduliai leidžia lengviau da­ lyvauti studentų mainuose su kitais universitetais, nes jų studijose esa­ ma keletas laisvai pasirenkamų modulių, kuriuos jie gali studijuoti kur panorėję.

Siret Rutiku taip pat papasakojo apie tai, su kokiomis problemomis susiduriama, įdiegiant modulius.

Dalis problemų kyla todėl, kad per­ nelyg skubama, norint kuo greičiau užbaigti reformų procesą. Gresia pavojus, kad bus pakeista tik išori­ nė studijų struktūra, jei reforma bus vykdoma neatsižvelgiant į atskirų specialybių tikslus. O būtent jie tu­ rėtų būti viso reformų proceso išei­ ties tašku. Jei tai bus pamiršta, pa­ sikeis tik fasadas, o studentai bus mokomi kaip anksčiau.

Net keletas konferencijos sve­ čių akcentavo tą patį dalyką: svar­ bu nuo pat pradžių aiškiai apsibrėžti reformų tikslus. Profesorius Teodo­ ras Šaninas parodė, kad toks pla­ navimas gali duoti puikių rezultatų. Šis mokslininkas daugelį metų pro­

fesoriavo Mančesterio universite­ te, vėliau įkūrė Socialinių ir ekono­ mikos mokslų institutą Maskvoje. Jo tikslas buvo labai aiškus: pasisėmus įkvėpimo Mančesterio univer­ sitete, sukurti studijas, grindžiamas

Konferencijos darbo akimirka. V. Naujiko nuotr. tam tikrais pamatiniais britų švieti­ mo sistemos elementais. Taigi šian­ dieniai instituto studentai praleidžia kur kas mažiau laiko sėdėdami pa­ skaitose ir kur kas daugiau - bib­ liotekose nei studentai kitose Rusi­ jos aukštosiose mokyklose. Kitas svarbus dalykas: šios mokyklos studentai turi nedaug privalomų dalykų. Ir trečiasis pamatinis šių stu­ dijų elementas yra tai, kad daug

ciatyva psichiatrijoje“, VU Specia­ liosios psichologijos laboratorija, Kalėjimų departamentas (prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), Specialiosios peda­ gogikos ir psichologijos centras, VU Psichologinių inovacijų ir eks­ perimentinių tyrimų mokymo cen­ tras, VPU Psichologijos ir didakti­ kos katedra, Všį Saugaus vaiko centras, Všį Praktinės psichologi­ jos studijų centras, Vilniaus dar­ bo rinkos mokymo ir konsultavi­ mo tarnyba, Všį Paramos vaikams centras, Všį VU vaikų ligoninės fi­ lialas Vaiko raidos centras. Orga­

VU BIBLIOTEKA SKELBIA AKCIJĄ Aistė LUKOŠEVIČIUTĖ, VU biblioteka Vilniaus universiteto biblioteka skelbia akciją: kiekvienam VU fakul­ tetui pasitelkus tarptautinį tarpbiblio­ tekinį ryšį vieną straipsnį per mėne­ sį VU biblioteka teiks nemokamai.

Akcijos pradžia - vasario 15 d. Ak­ cija tęsis iki rugpjūčio 15 d.

Universiteto biblioteka gali įsi­ gyti ne visus universiteto bendruo­ menei reikalingus dokumentus.

Vartotojai turi prieigą prie prenume­ ruojamose duomenų bazėse esan­ čios informacijos, gali naudotis lais­ vos prieigos dokumentais, bet kartais to neužtenka. Reikalingas dokumentas gali būti tik užsienio bibliotekoje, ir tokiu atveju bibliote­ kos vartotojai turi galimybę gauti reikalingus jiems dokumentus elek­ tronine ar spausdinta forma per tarp­ tautinį tarpbibliotekinį abonemen­ tą (TTBA). TTBA - abonementas, leidžiantis vienos valstybės biblio­ tekoms naudotis kitos valstybės bibliotekose sukauptais spaudi­ niais ir kitais resursais. Naujas VUB tarptautinio tarpbibliotekinio abone­ mento dokumentų pristatymo bū­ das yra elektroninis dokumentų tei­ kimas.

Beveik visose pasaulio biblio­ tekose tarptautinio tarpbiblioteki­ nio abonemento paslaugos yra mokamos. Vilniaus universiteto biblioteka nuo šių metų vasario mėnesio pradėjo naudotis SUBITO paslaugomis. ŠUBITO-Vokietijos bibliotekų dokumentų pristatymo tarnyba. ŠUBITO šūkis - Literatū­ ra turi būti tinkamoje vietoje ir tin­ kamu laiku.

SUBITO teikia dviejų rūšių pa­ slaugas: spausdintų periodinių lei­ dinių straipsnių kopijos ir knygų skolinimas.

Straipsnių kopijų pristatymo bū­ dai yra trys: paštu, faksu, elektroni­ niu paštu. Šiunčiant elektroniniu

paštu, spausdintų dokumentų ko­ pijos skenuojamos ir atsiunčiamos elektroniniu formatu (pdf). Doku­ mentai yra teikiami tiesiogiai iš bib­ liotekų. Elektroninio dokumentų pri­ statymo privalumai: greitumas (kopijos gaunamos per 1-3 die­ nas), patogumas ir pigumas. Kol kas tai galioja tik žurnalų straips­ nių kopijoms, knygų kopijos nesiunčiamos.

Daugiau informacijos galima rasti VU bibliotekos tinklalapyje {http://www. mb. vu. It/paslauga/liet/ tba.html) arba gauti elektroniniu paštu: interlibrary-loans@mb. vu.lt.

nizacijų mugė suteikė galimybę psichologams ir kitiems specia­ listams ne tik sužinoti vieniems apie kitus, praplėsti savo profesi­ nį akiratį, bet kartu ir skatino ben­ dradarbiavimą, ypač siekiant už­ tikrinti psichologinių paslaugų teikimo ir psichikos sveikatos prie­ žiūros kokybę.

Vilniaus universiteto Teatro sa­ lėje vyko jubiliejinė konferencija „Psichologija Lietuvoje: lū­ kesčiai ir realybė“. Joje buvo aptariami aktualiausi psichologų sprendžiami šiandienos klausi­ mai, psichologų, dirbančių švieti-

pasisėmęs patirties vienur, sėk­ mingai pritaikė ją kitoje vietoje.

Konferencija „Moduliai ir mode­ liai" atskleidė įvairias jos dalyvių patirtis. Reikia tikėtis, kad šiomis patirtimis pasinaudosime ir mes.

mo, sveikatos, verslo sistemose, veiklos aktualijos. Konferencijos metu už asmeninę iniciatyvą, kū­ rybiškumą ir pastangas įgyvendi­ nant psichologinės pagalbos pri­ einamumo visuomenei idėjas buvo apdovanota dr. Ona Kristina Polukordienė. Psichologei psichoterapeutei, įkūrusiai pirmąją sava­ norišką psichologinę pagalbą te­ lefonu teikiančią tarnybą, buvo įteiktas Lietuvos psichologų sąjun­ gos profesoriaus Alfonso Gučo apdovanojimas, skirtas pagerbti psichologą už asmeninę iniciaty­ vą ir pastangas siūlant ir profesio­ naliai įgyvendinant visuomenei ar psichologų bendruomenei reikš­ mingą idėją.

Lietuvos psichologų sgjungos jubiliejaus renginiai Vilniaus universitete Minėdama 50 metų veiklos ju­ biliejų, Lietuvos psichologų są­ junga kartu su Vilniaus universi­ teto Filosofijos fakultetu 2008 m. vasario 29 d. VU Filosofijos fa­ kultete surengė Organizacijų mugę, kurioje įvairios profesio­ nalias psichologines paslaugas teikiančios organizacijos supa­ žindino su savo veikla, svarbiau­ siais artėjančiais renginiais, lei­ diniais, vykdomais projektais.

Organizacijų mugėje dalyvavo Všį Jaunimo psichologinės para­ mos centras, Všį „Vaikų linija", lei­ dykla „Presvika“, Všį „Globali ini­

daugiau dėmesio skiriama studen­ tų savarankiškumo ugdymui, taip pat ir gebėjimui analitiškai vertinti savo pačių darbą.

Profesorius Teodoras Šaninas,

Dr. O. K. Polukordienės apdovanojimo akimirka

Parengė R. Povilaitis, R. Jusienė

FILOSOFAI KLAUSIA IR VAIZDU Sandra BUZAITĖ Filosofijos fakulteto antrajame aukšte eksponuojami šio fakulteto profesoriaus Arvydo Šliogerio ir filosofijos mokslų dak­ taro Jono Dagio fotografijos darbai.

Profesoriaus A. Šliogerio darbuose įamžinti rūku, ramybe ir savotiška paslap­ timi apgaubti kaimo gamtos vaizdai. Vy­ raujanti sodriai žalia spalva A. Šliogerio

fotografijas išskiria iš kitų dviejų autorių darbų. Filosofas fotografija užsidegė ne­ seniai.

Vilniaus universiteto lektoriui, šiuo­ laikinės sąmonės filosofijos specialis­ tui J. Dagiui fotografija nėra svetima. Au­ torius su savo darbais jau dalyvavo keliose parodose. Jauno mokslininko fotografijose fiksuojama paprasta, be­ toninė miesto erdvė, tačiau darbai at­ likti įdomia grafikos technika. Nespal­ votos nuotraukos - lyg senovės laiko prisilietimas. „Žiūrėjimas pro fotoapa­

rato objektyvą man kažkuo primena vai­ kišką žiūrėjimą pro spalvotus stikliu­ kus“, - mintimis dalijasi J. Dagys.

Autoriai teigia, kad jie, būdami filoso­ fai, negali apsieiti be klausimų, todėl juos savo vaizdais iškėlė parodos lankytojams.

J. Dagys. Mieste 02

A. Šliogeris. Įstrižainės

<

umversitas

2008 m. kovas

13

vilnensis

______________________________________ _____________sukaktys

Mokslininkas, pedagogas, visuomenininkas (100 metų nuo profesoriaus Marijono Gregorausko gimimo) MARIJONAS GREGORAUSKAS buvo vienas iš „ramybės drumstėjų“, idėjų iniciatorių ir dvasinių vadovų ne tik Ekonomikos fakultete, bet visame universitete ir už jo ribų. VU bibliotekoje prie Bendrosios skaityklos iki balandžio 30 d. veiks šiam profosoriui skirta paroda.

Doc. Bronislovas ČEREŠKA M. Gregorauskas gimė 1908 m. ko­ vo 13 d. Kaune. Pirmąjį pasaulinį karą praleido Jaroslavlyje. 1921 m. grįžo j Kėdainius, baigė lenkų pradinę mokyklą, pra­ dėjo „mokytojauti" Šilainių kaime. Dirbo už pa­

valgymą, pramoko lietuviškai.

Mokėsi Kėdainių mokytojų seminarijoje, bai­ gęs dirbo mokytoju, tapo aktyviu varpininku, Jaunimo sąjungos nariu, valstiečiu liaudinin­ ku. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo iš mokytojo pareigų atleistas. Dirbo pardavėju, bu­ halteriu. Už kairuolišką veiklą buvo ištremtas į Mažeikius, bet atsidūrė Kaune.

Baigęs gimnaziją, M. Gregorauskas įstojo į Kauno universitetą. Lankė profesorių R Leo­ no, M. Riomerio, A. Janulaičio, V. Jurgučio, V. Sezemano, V. Dubo, L. Karsavino paskaitas, žavėjosi prof. R Šalčiaus kooperacijos idėjo­ mis. Studijuodamas dirbo, buvo faktiškas „Tal­ kos“ ir „Bendro darbo“ žurnalų redaktorius, pats nemažai rašė. 1934 m. baigė universite­ tą, bet diplominio darbo nerašė. 1938 m. tapo „Valgio“ akcinės bendrovės direktoriumi ir ak­

tyviu liaudininku, buvo gerai žinomas tuometi­ nėje visuomenėje.

Po istorinių 1940 m. įvykių M. Gedvilui pa­ siūlius M. Gregorauskas sutiko būti prekybos ministru, nes suformuotoje vyriausybėje buvo nemaža jo draugų, užėmusių aukštus postus: Stasys Pupeikis, Juozas Vaišnoras, Tadas Za­ leskis, Aleksandras Drobnys ir kt.

Prasidėjus karui 1940 m. Lietuvos vyriausy­ bė pasitraukė į Maskvą. M. Gregorauskas dir­ bo SSRS prekybos liaudies komisariate. Grįžęs į Lietuvą nuo 1944 m. spalio iki 1946 m. rugpjū­ čio buvo LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pa­ vaduotojas. Bet, nepriklausydamas Komunistų partijai ir būdamas ateivis iš liaudininkų, tokių pareigų eiti negalėjo.

Universitete pradėjo dirbti nuo 1946 m. rug­ sėjo 1 d. dėstytoju, formaliai be aukštojo išsila­ vinimo. 1948 m. eksternu Vilniaus universitete baigė prekybos ekonomikos specialybę, o

1950 m. apgynė ekonomikos mokslų kandi­ dato disertaciją. Docentas nuo 1957 m. Skai­ tė kooperacijos, prekybos ekonomikos, pre­ kybos organizavimo ir technikos, žemės ūkio ekonomikos kursus.

1962 m. M. Gregorauskas monografijos „Ta­ rybų Lietuvos žemės ūkis (1940-1960)“ pa­ grindu Maskvoje apsigynė habilituoto daktaro disertaciją. Nuo 1963 m. profesorius. 19631969 m. - Prekybos ekonomikos katedros ve­ dėjas. 1964-1967 m. - Ekonomikos fakulteto dekanas. Vienas aktyviausių trijų ekonominio profilio fakultetų steigėjų, aktyvus visuomeni­ ninkas.

Sunkūs išgyvenimai anksti pakirto M. Gre­ gorausko sveikatą, o autoįvykio metu lūžęs dubens kaulas ilgam atėmė darbingumą.

1978 m. jį operavo iš JAV atvykusi jaunystės draugė, chirurgė ortopede Alina Šabanienė. Ji pastatė profesorių ant kojų. Tai buvo didžiulė labdaros akcija ir gydytojos žygdarbis. Bet vykti į darbą profesoriui buvo sunku, todėl nuo 1981 m. kovo jis tapo profesoriumi konsultantu.

M. Gregorauskas buvo vienas aktyviausių Prekybos fakulteto savarankiškumo didinimo iniciatorių. Jis norėjo, kad Prekybos fakultetas pakeistų savo statusą universitete, išplėtotų veik­ los profilį ir būtų pažangi vidaus ir tarptautinio verslo specialistų ruošimo vieta.

M. Gregorauskui darbštumo ir kruopštumo galėjo pavydėti daugelis. Jis nesinaudojo spausdinimo mašinėle ir gyvenimo pabaigoje atsiradusiu kompiuteriu bei garso įrašymo apa­ ratūra. Visada rašydavo ranka, dažniausiai pieš­ tuku. Rašė labai taisyklinga lietuvių kalba.

Su dideliu užsidegimu jis piršdavo mintį, kad reikia visokeriopai ir principingai kovoti su vis didėjančiu biurokratizmu, su socialine neteisy­

Prof. M. Gregorauskui skirta paroda atidaryta prie Bendrosios skaityklos. R. Malaiškos nuotr. miestuose buvo organizuoti neplaninės ir eks­ tra chirurgijos, traumatologiniai, urologiniai bei torakaliniai ir širdies bei kraujagyslių chirurgi­ jos skyriai. Chirurgai suprato, kad, be kvalifi­ kuotos bendrosios chirurginės pagalbos, rei­ kalingi ir specializuoti skyriai.“ Prof. Algimantas Bubnys prisiminė profeso­ riaus pedagoginį talentą. „Studentai jį labai my­ lėjo, nes paskaitas jis skaitydavo ramiai, įdo­ miai, o per egzaminus niekada niekam nera­ šydavo trejetų. Visi eidavo laikyti tiek kartų, kol gaudavo penketą“, - pasakojo A. Bubnys.

Daktarė Filomena Taunytė susirinkusiems priminė ne tik profesoriaus talentą būti chi­ rurgu, mokslininku, pedagogu, bet ir jo įgimtą inteligenciją, aukštą kultūrą, sugebėjimą net ir subtiliomis temomis kultūringai ir šmaikš­ čiai pajuokauti, nieko neįskaudinant, nejžeidžiant.

Renginio pabaigoje buvo įteikta Vilniaus medicinos draugijos kasmetinė mokslo pre­ mija. Šiemet premija už geriausią mokslo

Gyvenimą paskyręs žmonių sveikatai ir laimei (Profesorių Praną Norkūną prisimenant) Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilniaus medicinos draugija ir Vilniaus chirurgų draugija iškilmingai paminėjo Lietuvos chirurgų patriarcho, ilgamečio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjo, Lietuvos chirurgų draugijos pirmininko, Vilniaus medicinos draugijos pirmininko, garbės nario, Pasaulinės chirurgų asociacijos nario profesoriaus PRANO NORKŪNO 100-metj.

Eugenija KOSTINIENĖ Chirurgas, habilituotas daktaras, profeso­ rius - rodos, tik trys titulai, keli trumpi žodžiai, telpantys į vieną eilutę. Iš tiesų - tai ilgas, gar­ bingas ir didžiai turtingas nuveiktų darbų gydy­ tojo, chirurgo, mokslininko gyvenimas. Prof.

R Norkūno 10O-ųjų gimimo metinių proga nie­ kas iš kalbėjusiųjų nepasakė: „Chirurgija buvo R Norkūno darbas“, visi vienu balsu teigė: „Chi­ rurgija profesoriui buvo jo gyvenimas.“ „Chirur­ gija turi būti viskas - darbas, namai, žmona, meilužė ir hobis“, - sakydavo pats profesorius. „Chirurgija susirgau trečiame kurse, kai pir­ mą kartą pamačiau operaciją“, - apžvelgda­

mas profesoriaus gyvenimo kelią prisiminė docentas Juozas Stanaitis paties R Norkūno kadaise pasakytą frazę. Apie profesoriaus chirurginį meistriškumą sklido legendos. Jo techninės galimybės neturėjo ribų. Jis pirma­ sis pasaulyje ėmė daryti ekonominę skran­ džio rezekciją kartu su vagotomija, pirmasis Lietuvoje pradėjo operuoti sergančius plau­ čių ligomis, pirmasis padarė transpleurinę stemplės rezekciją ir plastinę stemplės ope­ raciją. Docentas skaidrėmis pademonstravo, kaip profesorius atlikdavo minėtas operaci­ jas, be to, yra išlikę paties R Norkūno garso įrašai apie operacijos eigą, kuriuos renginio dalyviai ir turėjo progos išklausyti. Kadangi tais laikais įrašymo technika nebuvo itin ga­ linga, įrašas skambėjo šiek tiek neaiškiai. Iš salės kažkas tarstelėjo: „Nesigirdi.“ Tuomet doc. J. Stanaitis prisiminė dar vieną prof.

R Norkūno mėgstamą posakį: „O jūs patylėkit ir išgirsit.“ Chirurgo talentas, originali operavimo tech­ nika, saviti mokslo darbai-disertacijos „Skran­ džio ir dvylikapirštės žarnos ir etiopatogenezės klausimu“ ir „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinės ligos patogenezės ir gydymo duomenys“, sukurta skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų kilmės veninio kraujo susitvenkimo teorija, 9 jo mokiniai, tapę profesoriais, 30 - daktarais - visa tai šiandien galima pava­ dinti prof. R Norkūno chirurgijos mokykla.

be, melu ir apgaule. Tą jis teigdavo ir stu­ dentams, su kuriais noriai susitikdavo, iš anksto ruošdavosi. Mėgo padeklamuoti poezijos posmelį.

Fenomenalia pavardžių, datų ir skaičių at­ mintimi profesorius prilygo vaikščiojančiai en­ ciklopedijai. Vargu ar kas iš Lietuvos ekono­ mistų galėjo jį pralenkti. Mokslinių darbų pali­ kimas apima daugiau kaip 103 pavadinimus, daugiau kaip 200 spaudos lankų. M. Grego­ rauskas labai neigiamai vertindavo mokslinio vadovo bendraautorystę su aspirantu, publi­ kuojant mokslinius darbus. Tai laikydavo vos ne nusikaltimu.

Profesorius iš prigimties buvo karšto ir stai­ gaus būdo, greitai užsiplieksdavo, užprotestuo­ davo kiekvienam, kas tuo metu jo nuomonei bandydavo priešintis. Po tam tikro laiko, šiek tiek ataušus ir užsimiršus, tuo pačiu klausimu vėl galima buvo su juo diskutuoti.

Profesorius vadovavo 22 aspirantams. Dau­ giau kaip 40 kartų buvo oficialus disertacijų oponentas Vilniuje, Kaune, Kijeve, Minske, Maskvoje, Rygoje, Tartu ir kitur. Recenzavo ne­ mažai mokslinių leidinių, monografijų, autoreferatų. Buvo kelių mokslinių tarybų, ekspertų komisijos, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų serijos „Ekonomika“ redkolegijos narys, enciklopedijos skyriaus „Ekonomika“ moksli­ nis konsultantas ir kt.

M. Gregorauskas siekė mūsų tautos mokslo ir kultūros pažangos ir žmonių socialinės gero­ vės, tikėjo šviesia Lietuvos ateitimi, ekonomine ir politine nepriklausomybe, kurią galima pa­ siekti tik skleidžiant begalinę energiją, tobuli­ nant mokslą, kūrybą, laisvą mintį, uždegant jau­ nimą prasmingu entuziazmu ir pasitikėjimu sa­ vo jėgomis.

Chirurgijos virtuozas buvo apdovanotas dar ir kitais talentais - jis griežė smuiku ir skambi­ no pianinu. Be to, jis mėgo piešti.

Prof. Augustas Pronckus, apžvelgęs bendrai nueitą profesinį kelią, prisiminė ir prof. R Nor­ kūno chirurgo novatoriaus sugebėjimus. „Per atostogas jis išvažiuodavo į kitas pirmaujan­ čias klinikas Tarybų Sąjungoje arba kitur ir, pa­ stebėjęs naujas operacijas, grįžęs jas pradė­ davo daryti Lietuvoje, - pasakojo prof. A. Pronc­ kus. - Prof. R Norkūną Lietuvos vadovaujantys chirurgai dažnai vadindavo chirurgu nenuora­ ma. Jo mintys būdavo perpintos specialybės ir organizacinės pertvarkos planais. Jau nuo 1960 m. jis siūlė didesniuose Lietuvos mies­ tuose organizuoti specializuotą chirurgiją. Tai buvo jo toliaregiškos mintys, ateities siūlymai, be kurių šiandien mūsų šalyje nebūtų pažan­ gios chirurgijos. Jo iniciatyva didesniuose

darbą, įdiegtą į praktiką, - „įgimtų krauja­ gyslių ligų (arba kraujagyslių diplazijos) diag­ nostikos ir gydymo įdiegimas Lietuvoje“ ati­ teko Kraujagyslių chirurgijos klinikos ir VU Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Kraujagyslių chirurgijos centro vadovui prof. Vytautui Jonui Triponiui. Šalia prof. R Norkūno pavardės skambėję

garsūs epitetai - chirurgas virtuozas, medi­ cinos talentas, Lietuvos chirurgų korifėjus, chirurgijos mokyklos tėvas - profesoriaus taip ir neišmokė vienintelio dalyko - pripras­ ti ir susitaikyti su ligonio mirtimi. Mirtis jam sukeldavo šoką. Įvykus blogiausiam, jis il­ gai ir smulkiai aptarinėdavo, analizuodavo su kolegomis mirtį lėmusius dalykus, gydy­ mo trūkumus. Kiekvieną ligonį jis mylėjo, kiekvienas jam buvo svarbus. Tai buvo jo darbo ir gyvenimo aksioma, kuriai jis nieka­ da nenusižengė. Pats profesorius iškeliavo Anapilio 1992 m. lapkričio 9 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

universitas

14

2008 m. kovas

vilnensis

k k a s kultūra-----------------------------Dar viena „Aukso paukštė" nutūpė Vilniaus universitete Kristina KUBILIUTĖ „Aukso paukštė" - ne momentinio sublizgėji­ mo pripažinimas Lietuvos liaudies kultūros cen­ tro ir Dainų šventės fondo įsteigta „Aukso paukštės“ nominacija sie­ kiama atkreipti visuomenės dėme­ sį į geriausius kūrybos, tradicijų puoselėjimo, atlikimo meno rezul­ tatus. Šia nominacija įvardijami, pa­

gerbiami ir apdovanojami meno kolektyvai bei jų vadovai, išsiskyrę itin reikšminga aktyvia veikla, pa­ rengę naujų kultūros tradicijas rep­ rezentuojančių programų, pelnę prizų šalies ir užsienio renginiuo­ se ar kitaip sušvitę kultūros padan­ gėje. „Aukso paukštė“ - svarbus įvertinimas VU chorui pirmiausia to­ dėl, kad tai ne momentinio subliz­ gėjimo pripažinimas. Tai kelerių metų didelio darbo įvertinimas. Ir tai labai svarbu kiekvienam cho­ ristui“, - sakė choro vadovė Rasa Gelgotienė. Daugelį metų chorve­ de dirbanti moteris teigia, kad siek­

Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, kovo 9 d. iškilmingai pa­ gerbti geriausiais praėjusiais metais pripažinti vokaliniai ir ka­ meriniai ansmbliai bei chorai, jiems įteiktos „Aukso paukštės“ statulėlės. Chorinę nominaciją „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“ pelnė VU akademinis choras. Tai jau trečioji „Aukso paukštė“ choro vadovės Rasos Gelgotienės rankose: pernai „Tarptauti­ nio spindesio žvaigždės“ vardas buvo suteiktas merginų cho­ rui „Virgo“, užpernai - VU mišrus choras „Pro Musica“ pradžiu­ gino „Naujai suspindusios žvaigždės“ nominacija. ti aukščiausio įvertinimo nėra pa­ grindinis tikslas. „Kiekvienas įver­ tinimas yra bendras kolektyvo nuo­ pelnas. Man, kaip vadovei, malonu prieš choristus, nes paprastai stu­ dentai į chorą ateina ne dėl tų pa­ čių priežasčių, dėl ko vėliau pasi­ lieka. Dainuoti ryžtasi dėl draugų, užimtumo, kelionių. O pasilieka dėl vadovo sugebėjimo organizuoti darbą.“ Paklausta, kaip pavyksta išlaikyti aukštą meninį lygį, atsižvelgiant į choristų kaitą, R. Gelgotienė pa­ aiškina, jog įprasta, kad viskas vyks­ ta iš naujo ir iš naujo. „Kuo dau­ giau ateina - tuo daugiau pradeda dainuoti. Ir jei laikysies įsikibęs

Dainų ir šokių ansamblio koncertai Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis sėkmingai pasi­ rodė Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtame tradiciniame Vil­ niaus miesto jaunuomenės kon­ certe Nacionaliniame dramos te­ atre. Šiame koncerte šoko ir

tų, Vilniaus kolegijos, Vilniaus sta­ tybos ir dizaino kolegijos, Vilniaus įgulos karininkų ramovės, Vil­ niaus ir Grigiškių moksleiviai.

Pirmąją pavasario dieną an­ samblis dalyvavo Šiaulių šokių ansamblio „Želmenėliai“ organi­

dainavo per 400 studentų ir moks­ leivių iš Vilniaus Gedimino tech­ nikos ir Pedagoginio universite­

zuotame festivalyje „Sveiks, svie­ teli margas“.

Kultūros centro inform.

konkrečių žmonių, kurie baigė uni­ versitetą ir išėjo, tai tik kankinsies.“

Ambicingi VU chorų planai Balandžio mėnesį Akademinis choras ir merginų choras „Virgo“ dalyvaus tarptautiniame Havanos festivalyje, į kurį kas antri metai suvažiuoja chorai iš viso pasau­ lio. Brangios kelionės finansavi­ mu rūpinosi patys choristai, dve­ jus metus jai rinko paramą - štai šiemet chorai gavo per 38 000 li­ tų iš 2 proc. gyventojų pajamų mo­ kesčio, o pernai surinkta per 27 000 litų.

Koncerto Nacionaliniame dramos teatre akimirka

Ne mažiau ambicingi ir trečio­ jo VU choro - „Pro musica“ pla­ nai: šiuo metu choras mokosi W. A. Mozarto „Requiem“, kurį ža­ da atlikti su Kalifornijos universi­ teto choru San Franciske (JAV). „VU vadovybė kartais prie­ kaištauja, kad VU kolektyvai ren­ gia programas tik užsieniui, nepri­ stato jų VU bendruomenei. Iš tiesų trūksta tik informacijos arba noro ateiti mūsų pasiklausyti. Visas pro­ gramas, ruošiamas pasirodymams svetur, mes dainuojame ir „Muzi­ kos valandoje“ Šv. Jonų bažnyčio­

je,“ -teigia Rasa Gelgotienė. Kvie­ timus į šiuos koncertus VU darbuotojai gali gauti VU kultūros centre arba prieš pat koncertą įsi­ gyti bilietą su 50 proc. nuolaida.

Be tų, kurias ruošia festivaliams, chorai „Muzikos valandai“ paren­ gia ir kitų įdomių programų. Štai

VU akademinis choras nemiega ant laurų, o kuria ir įgyvendina ambicingus tikslus. V. Naujiko nuotr.

Choro vadovės R. Gelgotienės rankose - jau trečioji „Aukso paukštė“. V. Naujiko nuotr.

balandžio 5 d. „Virgo“ atliks uni­ kalias B. Chilcott „Džiazo mišias“, gegužės 24 d. VU akademinis choras koncertuos drauge su JAV

...ratile, ratilėl, ratilio...

VILNIAUS UNIVERSITETO FOLKLORO ANSAMBLIS „RATILIO" PASITINKA 40-METĮ Kuo gi šiandien gyvena Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ra­ tilio“? Ogi šokiais, dainomis ir muzi­ kavimu įvairiais liaudies instrumen­ tais: rengiamės jubiliejiniam koncertui. Ansamblio istoriją galėtų ilgai pasakoti daugybė žmonių, ku­ riuos sieja ne tik liaudies dainos ir šokiai - dar ir ekspedicijų, ir kelionių prisiminimai. Na, o ką paporinsime mes, gimusieji maždaug tada, kai an­ samblis jau buvo „suaugęs“, pasi­ bėgiojęs po Lietuvos miestus ir kai­ melius, spėjęs pasidairyti ir po užsienius... Kaip, kur ir dėl ko susi­ renkame ratiliuoti šiomis dienomis?

Vienas iš svarbiausių dalykų an­ sambliui - laikytis tradicijų: tiek se­ nųjų, atėjusių iš pirmųjų „Ratilio“ kartų, tiek naujesnių, kurias po tru­ putį formuojame mes patys. J an­ samblį vis ateina jaunų žmonių, ku­ rie dainuoja senelių dainas ar pagriežia savo krašto melodijų - tai mums didelis turtas, nes atsinešama gyvoji tradicija, tarmė, dainavi­ mo, grojimo maniera. Bet folkloris­ tams paprastai knieti susipažinti su

visų Lietuvos regionų liaudies tur­ tais - pajusti žemaitiškų dainų gel­ mę ir aukštaitiškųjų lyrizmą, dzūkiš­ kųjų ilgesingą minorą ir užburiantį Klaipėdos krašto dainų paslaptin­ gumą. Viena - išmokti to iš knygų ir įrašų, ir visai kas kita - įsiklausyti sėdint ant suolelio greta dainuojan­ čios šimtametės močiutės. Be to, beklausant dainų ar kaimo žmonių išminties, skanauti gardžios dzūkiš­ kos grybų sriubos ar žemaitiško py­ rago su medumi. Tiesiog pabūti to­ je aplinkoje, kur daina gimė, ištisus dešimtmečius keliavo iš lūpų į lū­ pas. Šios patirties turime ir mes - už ją dėkingi vadovei Zitai Kelmickaitei, su kuria kelerius pastaruosius metus lankėmės pas Dzūkijos ir Že­

maitijos kaimų žmones, kalbinome, klausėmės, vėliau ir patys išmoko­ me jų dainų. Ne viena jų jau nu­ skambėjo ir tradiciniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, linksmino ar graudino žmo­ nes kituose koncertuose.

Prie senųjų kolektyvo tradicijų šliejasi ir keletas naujesnių. Kad ir

VU folkloro ansamblis „Ratilio“ ekspedicijoje Marcinkonyse. Nuotr. iš asm. albumo Naujųjų metų sutikimas drauge, pa­ prastai kur nors kaime, kur fejerver­ kus pakeičia žvaigždėtas dangus, o miesto triukšmą - šokiai, dainos ir - būtinai sušokama sutartinė apie žvirblelį. Kam? Galbūt tam, kad be­ sisukdami ratu tai į vieną, tai į kitą pusę įsuktume gyvybingą, smagų metų ratą. Po pusmečio, Joninių naktį - taip pat jau tradiciškai sve­ tingoje Ramonų sodyboje prie Ne­ ries ir Aliosos upelio kasmet vis išra­ dingiau „krikštijame“ tais metais į

ansamblį atėjusius žmones. Be to, kiekvieną gruodį susėdame aplink stalą ir palydėti metų - pasidalyti Kūčių vakaro valgiais, padainuoti Advento dainų ir pažaisti žaidimų.

Na, o kas gi nauja nutiko per pas­ taruosius metus? Didžiausias pasi­ keitimas tas, kad šį rudenį ilgametė ansamblio vadovė, tikra „Ratilio“ ma­ ma Zita Kelmickaitė patikėjo kolek­ tyvą instrumentinės grupės vadovei Mildai Riškutei, o dirbti su muzikan­ tais nuo šiol ėmėsi Kristina Aponavi-

studentų choru, o birželio 21 d. du VU chorai ir VU kamerinis ansam­ blis atliks du G. B. Pergolesi šedev­ rus: „Stabat Mater“ ir „Magnificat“ chorui, orkestrui ir solistams.

Imtasi misijos populia­ rinti vargonų muzikg VU kultūros centras, pagaliau sulaukęs finansavimo Didžiųjų Šv.

Jonų bažnyčios vargonų priežiū­ rai, ėmėsi ir vargonų populiarinimo misijos Lietuvoje. Pats sudėtingiau­ sias iš visų muzikos instrumentų yra terra incognita šiuolaikiniam žmo­ gui. Jau pernai VU KC vargoninin­ kas V. Pinkevičius surengė keletą vargonų demonstravimo VU stu­ dentams paskaitų, o šiemet „Muzi­ kos valanda“ pristatys visuomenei nemažai puikių vargonų muzikos koncertų. VU KC projektą „Laudate organum magnum“ žadama įtraukti į „Vilniaus - Europos kultū­ ros sostinės“ renginių planus.

čiutė. Taip prasidėjo naujasis sezo­ nas - iš visų pakraščių į Vilnių vėl sugužėjo ansamblio nariai, sulaukė­ me nemažai naujų žmonių ir vėl įsi­ sukome įsiratiliavome j senų ir naujų melodijų verpetus.

Daug džiaugsmo suteikė gali­ mybė' įsigyti naujų tautinių kostiu­ mų - už tai nuoširdžiai dėkojame Vilniaus universitetui ir visomis smulkmenomis besirūpinusiai va­ dovei Mildai. Smagiausia, kad vi­ same tame turėjome galimybę da­ lyvauti ir patys - pasižvalgyti, pasidomėti, kokios prijuostės, gal­ vos dangos, sermėgos būdingos vienam ar kitam regionui, kuris dra­ bužis puošnesnis, kuris sijonas smagiau sukasi šokant trypiant...

Besimatuodami grožėjomės vieni kitais - tikrais žemaičiais, aukštai­ čiais, dzūkais, suvalkiečiais, Klai­ pėdos krašto lietuvninkais, pasida­ binusiais lyg į dideles iškilmes. Tad visus folkloro ir „Ratilio“ bičiulius į tokią šventę kviečiame balandžio pradžioje - štai tada tikimės ir išvys­ ti vieni kitus visame gražume.

Taigi - iki susitikimo balandžio 5 d.

15.00 vai. VU Kultūros centro (Čiur­

lionio g. 21) Didžiojoje auloje - pa­ sidainuoti, pašokti, draugėj pabūti, prabėgusias dienas prisiminti ir šiomis pasidžiaugti. „Ratilio“ inform.

universitag

2008 m. kovas

15

vilnensis

■ > t k t sportas ———————— VU SPORTINĖS AEROBIKOS RINKTINĖ PAVASARĮ PASIPUOŠĖ TARPTAUTINIŲ VARŽYBŲ SIDABRO IR BRONZOS MEDALIAIS

W

Vasario 28 - kovo 1 d. Vi­ sagine įvyko XIV Lietuvos Respublikos sportinės aero­ bikos čempionatas.

Varžybas rengė LGF, LAF Vi­ sagino miesto sporto skyrius ir akrobatikos mokykla. Tai II atviras čempionatas pagal visas tarptautines T16 tai­ sykles. Lietuvos sportininkų varžovais buvo svečiai iš Rusijos, Baltarusijos, Latvi­ jos. Šiose varžybose paaiš­ kėjo, kas atstovaus Lietuvai balandžio mėnesį vyksian­ čiame pasaulio čempiona­ te Vokietijoje, Ulmo mieste.

Vilniaus universiteto ko­ VU sportinės aerobikos rinktinė su trenere Terese Gritėniene manda startavo grupiniuo­ Julija Prosianikova moterų vieneto rung­ se pratimuose ir moterų vieneto rungtyje. tyje iškovojo sidabro medalį ir teisę daly­ Atsakingas studenčių požiūris, intensyvios vauti pasaulio čempionate. treniruotės ir nuoširdus darbas davė gerų Sportinės aerobikos rinktinė toliau ruošia­ rezultatų. R. Stonytė (KF, I k.), J. Molytė (EF, si Kaune balandžio mėn. vyksiančiam Lietu­ III k.), I. Konstantinovaitė (EF, IV k.), J. Provos aukštųjų mokyklų čempionatui, kuriame sianikova (MF, VI k.), E. Braziulytė (IF, III k.), A. Švėgždaitė (TSPMI) tapo 2008-ųjų Lietuvos vieni iš pagrindinių varžovų vėl bus Lietuvos kūno kultūros akademijos sportininkai. sportinės aerobikos čempionato bronzos medalių laimėtojomis. „U. V.“inform.

Žygeivių klubui - 50 metų

DZIUDO SPORTININKŲ KOMANDĄ PAPILDĖ STUDENTAI IŠ UŽSIENIO

Neringa SKRIDULYTĖ Vasario 23 d. Rokiškyje vyku­ siose tarptautinėse svarsčių kilno­ jimo varžybose savo jėgą ir ištver­ mę bandė Dalia Enzelytė, FF, ir Neringa Skridulytė, MIF. Abi iško­ vojo aukso medalius. Taip pat pas­ kutinį žiemos mėnesį pirmos vie­ tos medaliu džiaugėsi Osvaldas Civilis, TVM (68 kg), antrosios-Rū­ ta Aksionova, FF (56 kg), kovoję Lietuvos sambo iki 20 m. čempio­ nate Šiauliuose.

Vilniaus miesto dziudo čempio­ VU rinktinė no titulą kovo 1 d. pelnė Povilas Gruodis, TF (90 kg), jis kovo 15 d. dalyvaus Lietuvos dziudo čempionate Kaune.

Kovo 9 d. vilniečiai kovojo dėl Vilniaus mies­ to sambo čempiono(-ės) titulo. Jais tapo: Rūta Aksionova, FF 1 k. (56 kg), Dalia Enzelytė, FF 4 k. (72 kg), Rūta Banytė, MF (80+ kg), Neringa Skridulytė, MIF 3 k. (80 kg), Povilas Gruodis, TF 2 k. (90 kg), Denisas Sokolas, ChF 4 k. (100 kg).

Antrąsias vietas iškovojo: Simona Šimkutė, OC 2 k. (72 kg), Klementijus Olechnovičius, MIF 3 k. (100 kg), Osvaldas Čivilis, TVM 2 k.

(68 kg). Kombat (kovinės sambo imtynės)

Rektoriaus taurė Futbolas. Vasario 13 d. baigėsi 20072008 mokslo metų tarpfakultetinės olimpinių vilčių Rektoriaus taurei laimėti skirtos mažo­ jo futbolo varžybos, prasidėjusios praėjusių metų lapkritį. Dėl turnyro nugalėtojo vardo kovėsi EF ir TF sportininkai. Teisininkai, ve­ dami VU rinktinės žaidėjo D. Pinkevičiaus, iškovojo gražią pergalę (4:2). TF futbolinin­ kų komanda pirmą kartą tapo Rektoriaus tau­ rės varžybų nugalėtoja.

Plaukimas. Tarpfakultetinės plaukimo varžybos Rektoriaus taurei laimėti vyko Laz­ dynų laisvalaikio centre. Varžybose dalyva­ vo beveik 70 studentų iš įvairių VU fakultetų.

Vilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) visada pilnas jaunų ir keliauti mėgs­ tančių žmonių. Šiais metais klubas šven­ čia garbingą 50 metų jubiliejų! Nors uni­ versiteto studentai keliauti pradėjo jau nuo 1948 m., tačiau tik 1958 m. kovo 21 d. įvy­ kęs steigiamasis Universiteto turistų klubo (UTK) susirinkimas laikomas klubo įkūri­ mo data.

Iškilminga 50 metų proga VUŽK nariai organizuoja daugybę jubiliejinių renginių, skirtų buvusiems, esamiems ir gal tik būsi­ miems klubo nariams.

Pirmasis jubiliejinis klubo renginys - iš­ kilminga VUŽK 50 metų jubiliejaus vaka­

ronė, kuri vyks balandžio 18 d. Gamtos moks­ lų fakulteto Didžiojoje auloje (M. K. Čiur­

♦

lionio g. 21/27). Renginio pradžia 19.00 vai. Į vakaronę kviečiami visų kartų žygeiviai jiems šis vakaras bus kupinas malonių su­ sitikimų, nuoširdžių prisiminimų ir neblės­ tančių įspūdžių.

Kartu su vakarone Gamtos mokslų fa­ kultete balandžio 18 d. prasidės ir žygeiviškų fotografijų paroda. Paroda bus kilnojama ir eksponuojama universiteto fakultetuose. Joje galėsite susipažinti su svarbiausiomis klubo gyvavimo akimirko­ mis, taip pat apžiūrėti įvairių kartų klubo keliautojų įspūdžius, per 50 metų užfiksuo­ tus pačiuose gražiausiuose žygeivių ap­ lankytuose kraštuose.

Paskutinį balandžio savaitgalį (26-27 d.) žygeiviai kviečia į kasmetinį, tačiau šie­ met neeilinį, 50-ąjį žygeivių sąskrydį.

Daug entuziastingo jaunimo pritraukian­ tis renginys šiemet vyks Bražuolės stovyklavietėje ir taps senosios ir jauno­ sios žygeivių kartų draugiškomis rungty­ nėmis. Šeštadienį jėgas bus galima išban­ dyti nepakartojamoje pėsčiųjų ralio rungtyje ir Klubovizijos konkurse. Sekma­ dienį lauks linksmos ir šlapios kliūčių ruo­ žo rungtys bei žygeiviško futbolo „Tumbijumbi“ rungtynės.

Dalyvauti žygeivių sąskrydyje gali visi.

Tereikia suburti penkių žmonių komandą (kurioje būtų ne mažiau kaip dvi mergi­ nos) ir balandžio 26 d. 9.39 vai. sėsti į traukinį (Vilnius-Kaunas), vežantį iki Vievio. Jei komandos neturite, ne bėda ją galėsite susirasti traukinyje.

Vasarą klubo jubiliejaus proga labiau­ siai patyrę žygeiviai planuoja ypatingą ke­ lionę! Jie jau yra numatę maršrutą Kinijos Pamyro kalnuose (dar vadinamame Kun Lun kalnų regione). Šios ekspedicijos me­

tu ketinama užkopti į niekieno dar neįveik­ tą viršūnę ir pavadinti ją lietuvišku vardu.

Tai būtų pirmoji daugiau nei 6 km viršūnė lietuvišku vardu! Ekspedicijoje liepos mė­ nesį dalyvauti ketina apie dešimt žmonių, o visos su jos planavimu susijusios deta­ lės ir naujienos ekspedicijos metu bus publikuojamos internetiniame klubo pus­ lapyje.

Pavasarinis valčių žygis suburs kartu pa­ sidžiaugti Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų platybėmis. Rugsėjo pradžioje nau­ jus ir nenaujus universiteto narius pakvie­ sime į skaidriavakarį - klubo veiklos pri­ statymą susirinkusiems ir akimirkų iš geriausių tų metų žygių demonstravimą. Iš­ kart po skaidriavakario - pirmas bendras senųjų klubo narių ir naujokų savaitgalis, tradiciškai praleidžiamas mirkant irklus Aukštaitijos nacionalinio parko ežerynuo­ se. Lapkričio mėnesį - klubo naujokų krikš­ tynos. Vėliau kalnų technikos varžybos, ku­ rias žygeiviai organizuoja Mėlynojoje salėje. Žiemą - Kalėdos senovine lietu­ viška dvasia. Nepamiršti bus ir savaitgalio žygeliai.

Tad visus, kas dar nespėjo susipažinti su žygeiviais, surasti bendraminčių ir už­ sikrėsti nepagydoma keliavimo liga, kvie­ čiame užsukti į klubą. Žygeiviai renkasi

kiekvieną ketvirtadienį nuo 20.00 vai. Sau­ lėtekio ai. 31, Vilniuje. Daugiau apie žy­ geivių klubą www.zygis.vu.lt.

skina pergales pirmąją vietą laimėjo Konstantinas Mokšinas, TVM 2,k. (62 kg). Mažiau fortūna šypsojosi Vitalijui Timošenko, MF 2 k. (52 kg), Jonui Jokubauskui, MF 3 k. (74 kg), Jurgiui Latonui, MIF 4 k. (68 kg). Balandžio pradžioje šie sportininkai kovos Lietuvos sambo čempio­ nate Alytuje.

Džiugu, kad šiais metais dziudo sporti­ ninkų gretos pasipildė ne tik VU studentais lietuviais, bet ir čia studijuojančiais užsie­ niečiais iš Vengrijos, Ukrainos, Moldavijos turime tarptautinę komandą.

Šiemet pirmą kartą startavo TVM komanda.

Paskutinėje, estafetės laisvu stiliumi 4x50 metrų rungtyje komandas sudarė 7 fakulte­ tai. Vikriausi buvo ir nugalėtojais tapo MIF stu­ dentai, 200 metrų įveikę per 1 min 57,86 s.

Antroji vieta atiteko MF studentams, o trečio­ ji - TSPMI. Susumavus rezultatus paaiškė­ jo, kad MIF plaukikai aštuntą kartą tapo šių varžybų čempionais.

Merginų krepšinis. Startavusios spa­ lio mėnesį, gruodžio viduryje baigėsi tarpfa­ kultetinės Rektoriaus taurės merginų krepši­ nio varžybos. Šiemet dalyvavo 10 fakultetų rinktinių. Finale dėl pirmos vietos susitiko Eko­ nomikos ir Gamtos mokslų fakultetai. Nuga­ lėjo ekonomistės rezultatu 88:59. Trečiąją vietą laimėjo MIF merginų komanda.

su mumis Vilniuje klientų aptarnavimo srityje?

Nori užsidirbti ir patobulinti savo kalbos žinias? Dirbti lanksčiu darbo grafiku, kuris netrukdytų tavo studijoms? Nepilną ar pilną darbo dieną? Vilniaus centre, šiuolaikiškoje aplinkoje, jaunoje ir draugiškoje komandoje?

Tu esi: • • • •

Paslaugus Kruopštus Mėgstantis bendrauti Galintis dirbti savarankiškai ir grupėje

Siūlomas atlyginimas nuo 1300 Lt „į rankas“

Susidomėjai ar kilo klausimų?

Apsilankyk pas mus Z. Sierakausko 15A-27, Vilniuje Skambink: +37065202227 Rašyk: darbas@anthill.lt

antlmll Anthtfl ąr ett Customer Service fčretag aktivt i Ncrden.

Vt har kontor t Svenge, Ftnland. Norge. Estiand. Lttauen och Poten.

Anthill mgžr i Dacke Group Nordic koncerneti.

universitas

16

2008 m. kovas

vilnensis

iiipaskutinis puslapis

Slovėnų menininkų darbai žadina norų gyventi Snieguolė MISIŪNIENĖ Kovo 4 d. Vilniaus universiteto bib­ liotekos Baltojoje salėje buvo atida­ ryta dviejų jaunų slovėnų meninin­ kų - skulptoriaus Roko Bogatajo ir tapytojo Mirano Krešo darbų paro­ da „Prototipas - Archetipas“. Slovė­ nų menininkų darbų paroda kartu yra ir tiltas Europos kultūrų dialogui plėtoti.

VU bibliotekos Baltoji salė modernaus meno parodai pasirinkta neatsitiktinai. Liub-

lianos universiteto filosofijos profesoriaus

Milčeko Komelio žodžiais tariant, „paroda or­ ganizuojama tokioje garbioje geografiškai

mums tolimos lietuviškų pasakų, taip pat Slo­

finį dizainą. Jo kūrinių pagrindas - senovi­

vėnijoje gerai žinomo dailininko ir kompozi­ toriaus M. K. Čiurlionio šalies vietoje, tokia­

nės Veneros, arba vadinamosios Didžio­

me įžymiame ir senove alsuojančiame

sios motinos, vaisingumo deivės, interpre­ tacija. Šiame cikle menininkas sutelkė

pastate esančioje senojo universiteto bib­

dėmesį į augalo pavidalo Venerą, tarsi įvy­

liotekoje, kur greta senų gaublių saugomos knygos - paminklai mokslui, o mokslas kaip

kus metamorfozei, ją perdarė į sultingus antropomorfiškus svogūnus arba orga­ niškas formas, kurios primena granatą ar­

ir menas yra šviesos ieškotojas ir nešėjas.

Abu menininkai yra iškilūs savo kartos atsto­

ba kaštoną, jose galime nujausti esant vai­

vai ir šiandienos „vaikai“, jie jau užėmę vietą

singą branduolį ar„užkoduotą“ ateitį.

Vienodus tokių skulptūrėlių liejinius iš dirb­

slovėnų vaizduojamajame mene, be to, yra studijavę, tobulinęsi ir ilgiau gyvenę užsie­ nyje: Italijoje, Olandijoje ir Amerikoje, o da­ bar, pristatydami savo meną, pirmąsyk atran­

tinio gipso gyvai nuspalvino ne tik rudai,

bet ir violetine, žalia bei geltona neišsisklei-

dusių žiedų spalva, šitaip išreiškė savo ti­

da dar vieną šalį - Lietuvą.“ Skulptorius Rokas Bogatajas 2002 m.

kėjimą derlingumu ir šviesa.

baigė taikomojo meno studijas Venecijos

siteto abstrakčiojo meno specialybę. Kurį

dailės akademijoje (Italija). Meninė jo veik­ la apima skulptūrą, dailę, videomeną ir gra­

laiką gyveno Niujorke, kur susipažino su šiuolaikinio meno praktika. 2005 m. abst­

Miranas Krešas baigė Liublianos univer­

rakcijų kūrėjas M. Krešas buvo nominuotas Henkel meno apdovanojimui už modernią tapybą. Tapytojas remiasi mistine pasaulio, kuris sudarytas iš keturių elementų - van­ dens, oro, žemės ir ugnies, samprata. Savo tik išoriškai abstrakčiuose paveiksluose au­

torius pasiekia giluminį erdviškumo povei­ kį, nukreiptą j tų elementų susipynimą ir

anapusinės šviesos atsiskleidimą, ir

išreiškia visą savo paslaptingumą itin kruopščiai apdorodamas pačią spalvos ma­ teriją. Daugelyje jo kūrinių žioruoja ugninė švieselė pramaišiui su atitirpusios žemės

rudumu, o vietomis su šviežia žaluma. Jo

paveikslai atrodo ir senoviški, ir šiuolaikiški.

Besirengdami parodai Vilniuje tapytojas M. Krešas ir skulptorius R. Bogatajas pajuto tarpusavio ryšį, juos suartino tikėjimas švie­

sa, meditavimas apie gyvenimo paslaptį ir kiti apmąstymai. Abu menininkai siekia iš­ reikšti gamtos gyvybinę jėgą ir šventumą,

Z

jų darbai žadina norą gyventi. Todėl ir paro­

dos idėja buvo derinti sena ir nauja, klasiką ir modernumą. Šią idėją menininkams pa­ dėjo įgyvendinti jų kolegos architektai, pa­

sitelkę šiuolaikines elektronines priemones M. Krešo paveikslai tarsi kybo ore, o R. Bo­

gatajo skulptūros išdėliotos ant veidrodžio.

Dvigubas skulptūrų atspindys reiškia atsi­ naujinimą, naujas kūrybines mintis.

Nors Slovėniją nuo Lietuvos skiria pus­ antro tūkstančio kilometrų, ji yra pietuose,

o mes šiaurėje, galima rasti ir sąlyčio taš­ kų abiejų tautų istorijoje, kalbėtis univer­ salia, visiems suprantama meno kalba.

Paroda Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje veiks iki 2008 m. balandžio 11d. Aplankyti parodą galima kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 18 vai.

R. Malaiškos nuotr.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko

PAŠIN AI DOK ErASMLS

PRAKrfKOS galimybėmis!

www.europraktika.karjera.vu.lt

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Daugiau naujienų www.vilnensis.vu.lt