hinc itur ad astra
universitas
VASARIS- KOVAS 1994 m.
vilnensis
Kaįna
sutartinė
■šį
IDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D
Nr. 2(1524)
VIEČIA VILNIAUS UNIVERSITETAS MIELI
ABITURIENTAI, Vilniaus universitetas - vienas seniausių ir žy miausių Europos universitetų - šiais 415 savo bū ties metais kviečia studijuoti, semtis žinių, lavintis dar vieną jaunąją laisvos Lietuvos kartą. Jus kviečia studijuoti Universitetas, per amžius garsėjęs atvirumu Europos ir pasaulio kultūrai, mokslų ir tikėjimo įvairovei, skleidęs šviesą Lietu vai ir visiems aplinkiniams kraštams, išugdęs kartų kartas mokslininkų, poetų, rašytojų, kultūros vei kėjų. Čia, Vilniaus universitete, ne tik visų mokslų ir studijų Lietuvoje šaknys, čia uždegta ir daugelio kitų, ne tik Lietuvos aukštųjų mokyklų ugnis. Čia, Vilniaus universitete, gimė visi Lietuvos tautos, valstybės atgimimo sąjūdžiai. Vilniaus uni
versitetas pirmasis iš visų ištrūko iš sovietinės stu dijų ir mokslų sistemos ir ėmėsi atkurti laisvą se nojo Europos universiteto dvasią, pirmasis buvo priimtas į šiuolaikinių prestižinių Europos univer sitetų šeimą. 13 Universiteto fakultetų, 97 katedros, 25 kli nikos, 3 institutai, 13 studijų ir tyrimų centrų, se niausia ir turtingiausia tarp Baltijos universitetų biblioteka, bendradarbiavimo ryšiai su žymiau siais Europos ir Amerikos universitetais, geriausia Lietuvoje profesūra ir šauniausia Studentų sąjun ga -visa tai Jūsų laukia Vilniaus universitete. Apsispręskite, varžykitės ir ateikite - seniau sias ir amžinai jaunas Universitetas laukia Jūsų. i
VU REKTORIUS prof. hab. dr. ROLANDAS PAVILIONIS
TVIRŲ DURŲ DIENOS Vilniaus universitete Matematikos fak. - balandžio 6 d. 14 vai., Naugarduko 24,101 aud. f izikos fak. - balandžio 8 d. 12 vai., Saulėtekio ai. 9,3 rūmai.
Chemijos fak. - balandžio 5 d. 12 vai., Naugarduko g. 24, Didžioji aud. Gamtos fak - balandžio 8 d. 12 vai., M. K. Čiurlionio 21/27, Didžioji Aula. Medicinos fak - balandžio 6 d. 12 vai., M. K. Čiurlionio 21/27, Didžioji aud.
Istorijos fak - balandžio 6 d. 13 vai., Universiteto 7,32 aud.
Filologijos fak - balandžio 9 d., Universiteto 5 lietuvių, rusų filologija - 13 vai. anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, skandinavų filologija - 14 vai. klasikinė, slavų filologija - 15 vai. Filosofijos fak - balandžio 8 d. 12 vai., Didlaukio 47, VLIK’o vardo aud. Komunikacijos fak - balandžio 6 d. 12 vai., Saulėtekio ai. 9,1 rūmai, žurnalistikos spec. laironio 7.
Ekonomikos fak - balandžio 8 d. 11 vai., Saulėtekio ai. 9,2 rūmai. Teisės fak. - balandžio 8 d. 13 vai., Saulėtekio ai. 9, Jungiamieji rūmai, 2 aud.
rarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas - balandžio 7 d. 15 vai., Didlaukio VLIK’o vardo aud.
Kauno humanitarinis fak - balandžio 5 d. 14 vai., Muitinės 8.
Studijų skyrius
2
1994.02-1
Universitas Vilnensis
FILOLOGIJA YRA VIENA
Filologija - kalbos, literatūros ir tau tosakos mokslų visuma, kaip teigia žody nas. Prieš keletą metų mūsų specialybės taip ir vadinosi: Lietuvių kalba ir literatū ra, Anglų kalba ir literatūra... Specialybės pavadinimo pakeitimas atkreipia dėmesį į universitetinę tų dalykų vienovę, integ raciją ir, be kita ko, siekia pakoreguoti ir stojančiųjų orientaciją. Juk nepaslaptis, kad didžiuma stojančiųjų j ang'istiką te svajoja tobulai išmokti anglų kalbą ir at virkščiai -stojantieji j lituanistiką mano, kad įdomu ir malonu bus gilintis tik į literatūrą, kad tos studijos subrandins kū rybinio talento kibirkštis. (O štai kaip tik pastaruoju met- Lietuvos mokslui ir praktiniam gyvenimui vis daugiau reikia kompetentingų, gerai pasiruošusių kalbi ninkų...) Šiais metais mūsų fakultete bus pri imama net į devynias specialybes. Kai kur os iš jų turi senas, ilgametes tradicijas: lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų, klasikinė filologija. Tik pernai pradėjome rengti lenkų kalbos ir literatūros specia listus. Švedų filologijos studijos iki šiol buvo siejamos su lituanistika (specializa cijos teisėmis), o šiemet ji tampa savaran kiška specialybe, į kurią priimama atskirų konkursu. Pirmą kartą Universiteto istori joje pradedamos bulgarų kalbos studijos.
Lietuvių filologijos specialybėje planuo jame sudaryti atskirą grupę, kuri be litua nistikos studijuotų ir suomių kalbą, tai būtų specializacija. Į tą grupę būtų priima mi įstojusieji į lietu vių filologiją vidinio konkurso tvarka. Ar išties bus suomių kal bos specializacija, pa aiškės tik vėlai pavasarį, stojančiųjų dokumentų priėmi mo metu. Pridėjus dar taip pat planuojamų rengti aktorių-filologų grupę Lietuvių folkloriniam teatrui Filologijos fakultetas pasirodys vos ne at skiras, „mini” univer sitetas... Mes jau šiandien galime nesunkiai atspėti, j kurias specia lybes bus milžiniškai, tiesiog dramatiški konkursai, o į kurias kartais galbūt bus stojama desperatiškai, tik „kad įstočiau”. O mums svarbiausia, kad visur pakliūtų tik gabiausieji, labiausiai pasiryžusieji, tikrai žiną, ko nori. Todėl dar ir dar kartą noriu akcentuoti mūsų studijų universa lumą, bendrumą ir Specialybių reliatyvu mą. Norintieji gerai išmokti praktinę švedų, vokiečių ar išlies aktualią anglų kalbą nebūtinai turi eiti į universitetą. Tam yra gausybė kursų, koledžų. Čia lau kiami tie, kuriuos domina tos kalbos struktūra, istorija tąja kalba parašyta lite ratūra, atitinkamos šalies kultūra. Juolab, kad į bet kurią specialybę įstojusieji bus priversti tobulinti mokykloje mokytąsi užsienio kalbą arba galės papildomai pa sirinkti naują kurią nors fakultete dėsto mi} kalbą. O pasiūlyti šiuomet galime bemaž dvidešimt užsienio kalbų, tarp jų netgi japonų! Negali nerūpėti ir praktiškoji studijų perspektyva, studijų pritaikymas arba „duona kasdieninė”. Į mokslo gelmes, ži noma, nueis tik saujelė. Netgi ir Universi teto studijų struktūra numato, kad po ketverių metų į antrąją studijų pakopą (magistrantūrą) pateks konkurso tvarka
tik pusė įstojusiųjų į pirmą kursą. Filolo gai toje pakopoje galės gilintis arba į ati tinkamą kalbą, arba į literatūrą, t.y. specializuotis, paraleliai toliau reng damiesi ir praktiniam darbui, pasirinkę vertėjo, mokytojo, bibliotekininko, kny gotyrininko ar kitokią programą, arba šiaip studijuodami įvairiausias laisvai pa sirinktas jiems įdomias Universiteto dis ciplinas bet kuriame fakultete. Beje, ir pirmojoje studijų pakopoje mes stengia mės suteikti tų pačių sričių profesinius pradmenis - vertėjo, mokytojo, redakto riaus, korektoriaus, bibliotekininko, žur-i nalisto ir kt., kad nepatekę j magistrantūrą arba dėl įvairiausių aplinJ
kybių negalintieji joje studijuoti, turėti už ko nusičiupti, belstis į vienos ar kitoj darbavietės duris. Kai kam filologijos st ui dijos bus atrama iš esmės pakreipti sav gyvenimą į kitas sritis: su bakalauro diplol mu jie galbūt pereis į Filosofijos fakultel tą, į Tarptautinių santykių institutą, į kiti aukštąją mokyklą. Na, o kai kas po ket i I rių metų išeis dirbti gidėmis, stiuardesė mis, ministrų sekretorėmis, Lietuvei ambasadų sodininkais... Gyvenfmas įvail rus, pilnas netikėtumų (dėl to ir įdomus!! ir palankus - ypač, jei esi išprusęs, gera moki kalbą, t.y. išsinešęs viską, ką u duoti Filologijos fakultetas. Universiteto priėmimo taisyklės le! džia pretenduoti į dvi specialybes. Išnail dokite tą išties demokratišką aplinkybę Mums tikrai reikia gabiausiųjų, darbi čiausiųjų - filologijos studijos nėra lene |
vos. Pagalvokite ir apie tai, kad r ketverių metų lenkų ar bulgarų kalbi specialistai Lietuvai galbūt bus labiau re,| kalingi už kitus, turės didesnes perspėk® vas - vien dėl to, kad būsite pirmieji tok.® specialistai. Galvokite ne tik apie stutfl juosimos kalbos, tam tikros šalies egzo'-l
ką.
Įstojus, kaip minėjau, niekur ne: <| bėgs, nesubliūkš ir ta pirmoji, galbūt ■ biau paviršutiniška svajonė. Filologija'! viena. Klauskite savęs, ar, beje, turite filfl logui būtinų intelektinės ir dvasi r® struktūros bruožų, savybių. Laiminį® žmogus, kai tikrai, iš karto pataikė u vėžes... i
Filologijos fakulteto dekan doc. Kęstutis Url I
3
Universitas Vilnensis
994.02-03
Gerbiami kolegos fizikos mokytojai, mieli abiturientai Kaip ir kiekvienais metais 1994 m. balan so mėn. Vilniaus universiteto Fizikos fakultet įvyks atvirų durų diena. Kviečiame Likytojus ir abiturientus bei kitus vyresniųjų lasių moksleivius atvykti susipažinti su mūsų klimybėmis įgyti fiziko profesiją.
Norime jus trumpai informuoti apie prihiimą į mūsų fakultetą. Į pirmą kursą numa rma priimti 80 studentų. Dabartiniu laiku tai k daug. Priimama bus pagal brandos egzamiįvertinimus iš gimtosios kalbos (raštu), maĮmatikos (raštu) ir fizikos (raštu) bei brandos testato mokomųjų dalykų įvertinimus iš che mijos ir biologijos. Formaliai fizika yra stojamas egzaminas. Tačiau jį laikys Universitete tik L abiturientai, kurie fizikos visiškai nelaikė rba laikė ją „B” lygiu, bei baigę vidurines moyklas ankščiau nei 1993 m. Jums mokyklos teigiamasis egzaminas, laikytas baigiamųjų egnminų centre, dalyvaujant aukštųjų mokyklų ėstytojams, bus ir stojamasis egzaminas į jūsų fakultetą. Be to, sudedant bendrą balų kaičių, šio egzamino įvertinimas bus dvigubibmas. Mūsų nuomone, tai sudarys geresnes įlygas įstoti tiems, kurie mėgsta fiziką, bet sūn au sekasi kiti dalykai. Mes suprantame, kad Jūsų pasirinkimą dible dalimi nulems perspektyvos baigus mūsų [kukėtą. Su malonumu galime Jums praneš- iki šio laiko dar nebuvo atvejo, kad mūsų psolventai negautų darbo.
Keletas žodžių apie tai, kuo mes skiriamės po dabar labai madingų humanitarinių, ekopmikos ir teisės specialybių, teoriškai ruošianĮų ūkio ar valstybės valdymo specialistus, įsakymas vienas - nei vienas ekonomistas ar isininkas netapo fiziku. Tuo tarpu mūsų auk siniai dirba aukščiausiose valstybės valdymo, hansinėse bei diplomatinėse struktūrose. Galime jums atvirai pasakyti, kad dabartiu metu labai sumažėjo fizikų - mokslo darbotojų poreikis, tačiau atsirado kitos veiklos itys, kur labai reikalingos ne tik fizikos žinios, bt ir besimokant fizikos išugdytas mąstymo ūdas, virtuoziškas kompiuterio valdymas, popris į gyvenimą bei sugebėjimas prisitaikyti rie besikeičiančių visuomenės poreikių.
Šiek tiek apie fizikos studijas. Kaip ir kitose aukštosiose mokyklose Vilniaus universitete fi zikos studijos žymiai pakito. Įvestas studijų ap skaitos vienetas - kreditas, pakito studijų trukmė, programos. Fizikų pagrindinės studijos tęsis ketverius metus. Apgynę diplominį darbą absolventai įgys bakalauro diplomą, dalis jų įgys fizikos mokytojo kvalifikaciją. Norintys galės tęsti antros pakopos - dviejų metų magistro studijas. Jų metu studentai gilins žinias vienoje iš dešimties siūlomų programų, t.y. įgys radiofi-
suteikiamas bendrabutis, gerai besimokan tiems bus suteikta galimybė vieną ar du semest rus mokytis Vakarų Europos universitetuose. Studijų metu fizikai išsamiai studijuoja ma tematiką bendrąją fiziką,informatiką puikiai įvaldo personalinius kompiuterius, fizikos labo ratorijose išmoksta takyti modernius metodus įvairioms medžiagų, prietaisų charakteristi koms tirti. Neužmirštami ir kitų mokslo sričių dalykai - užsienio kalbos, ekonomikos, teisės, filosofijos pagrindai. Šių dalykųspecialistai skai tys jums paskaitas Fizikos fakultete. Bet ir tai ne viskas. Studentai dažnai pageidauja klausyti specialiųjų dalykų paskaitų ir kituose, pavyz džiui ekonomikos, teisės, medicinos fakultetuo se. Gavę dekano sutikimą, jūs galėsite lankyti net kelių dalykų paskaitas, laikyti egzaminus, „uždirbti kreditus”.
Tiesa, studijos nelengvos, reikalaujančios įtempto kasdieninio darbo. Pirmame kurse bus sunku priprasti prie Universiteto dvasios, įpras ti niekieno neverčiamam kasdien prisėsti skai tykloje prie vadovėlio ar laboratorinių darbų aprašo.
Tačiau studijos - tai ne tik paskaitos ir labo ratoriniai darbai. Fizikai visada aktyviai muzi kuoja, dainuoja, sportuoja. ...Na, o „krikštynos” ir Fizikų diena kiekvienų metų balandyje susi laukė ne tik šalies, bet ir europinės šlovės... Mes suprantame, kad įvairiose mokyklose fizikos paruošimo lygis labai nevienodas. Kvie čiame atvykti mokinius ir tų mokyklų, kuriose silpnesnis fizikos ir matematikos dalykų paruo šimas. Pirmame kurse mes jums padėsime ži niomis pavyti geriau pasiruošusius draugus. Žinokite, svarbiausia mūsų fakultete mylėti fi ziką. Nebijoti matematikos ir darbo. Tada tikrai zikos, elektronikos (prietaisų fizikos), biofizikos jūs tapsite fizikais, o dalis dar ir ministrais, ir cheminės fizikos, lazerinės biofotonikos, ap Seimo nariais, bankininkais, biznieriais, kaip linkos fizikas, fizikos mokytojo, teorinės fizikos, daugelis mūsų auklėtinių. spektraskopijos, lazerinės fizikos, puslaidinin Tad laukiame jūsų ir linkime, baigus mūsų kių fizikos, astrofizikos, medžiagų mokslo, mik fakultetą tapti pirmuoju Lietuvos Prezidentu roelektronikos, fotonikos ir optoelektronikos, fiziku. medicininės elektronikos, netiesinės optikos specializacijas. prof. V. Ivaška Studijų metu pažangiems studentams mo kamos stipendijos, neturintiems kur gyventi doc. G. Dikčius
Mums visiems ko nors trūks- BUKIME XXI a. LIETUVOS ŪKIO VAIRININKAIS! skiros ekonomistų mokymo programos: finansininkų, bankinin ; žmogus negali turėti visko, ko Įridžia. Mes privalome rinktis iš ekonomikos specialistai. Ekono įmonėms ir vartotojams. Informa kų visuomenės ūkio, tarptautinės piktų visumos tuos, kuriuos nori mistai labiau domisi, kaip vystosi cijos rinkimas, prekių gamybos pir ekonomikos ir verslo administravi pervežimo, pardavimo, mo bei vadybos mokymo progra te įsigyti. Bet pasirinkdami siekia visos šalies ekonomika; kiek suku kimo, apskaitos bei audito, te ekonomijos: geriausiai riama bendrosios produkcijos; ko sandėliavimo organizavimas, ap mos: šalies nacionalinės skaitos vedimas, pačios rinkos val ekonominės informacijos, komer baudoti tai, ką turime... Taigi, kios yra [onomika - socialinis mokslas, pajamos. Jie taip pat ieško atsaky dymas - tai menedžerių (verslo cijos, gamybos, marketingo organi mų, kaip tobulinti šalies mokesčių administratorių) darbo sritys. Visa zatorių. Po keturių metų galima 1 ris aprašo ir tiria, kaip visuomenė sistemą kaip geriausiai funkcio paslaugų sfera,' kuriai priklauso ap toliau specializuotis, labiau gilintis į psirenka naudoti ribotus išteklius, nuotų bankai. Finansininkų, banki rangos, maisto ir gėrimų paruoši atskiras ūkio gyvenimo sritis. fkdama patenkinti savo porei ninkų, ūkio teoretikų, analitikų, mas, turizmas, smulkus ir vidutinis Jaunuoli, jei mėgsti bendrauti kis. Patys ekonomistai vadovaujavalstybės tarnautojų rengimas - biznis ir dar daug kas, taip pat rei su žmonėmis, domiesi socialiniais I dviem požiūriais į ekonomiką ir svarbiausia Ekonomikos fakulteto kalauja menedžerių dėmesio. mokslais, jauti potraukį nagrinėti fonomikos mokslą. Vienas jų - darbo kryptis. Mūsų fakultetas ruošia ir eko ūkio problemas, - ateik studijuoti P makropožiūris, kitas - mikropoMenedžerį labiau domina ap nomistus, makroekonomikos spe pas mus! Neapsiriksi. Būsi Pris. Makroekonomika-mokslas linkos įtaka žmonėms, verslo fir cialistus, ir menedžerius (verslo XXI amžiaus Lietuvos ūkinio gyve>ie šalies ūkį kaip visumą o mik- moms bei apskritai visuomenei, organizatorius) - mikroekonomi- nimo tvarkytojas, •ekonomika-mokslas apie indivi- krašto ekonomikos politika, tarp kos žinovus. Abiejų specializacijų talius vartotojus ir verslo firmas. tautinio ūkio konjunktūra. Mene studentai per pirmuasius dvejus Ekonomikos fakulteto dekanas Ekonomistai - tai makroeko- džeris analizuoja tokius veiksnius, metus įgyja bendramokslinį pasi prof. hab. dr. St Martišius >mikos žinovai; menedžeriai kaip firmų išteklių stygių, gamybos, rengimą. Trečiame kurse prasideda erslo administratoriai) - mikro- mainų organizavimą kainų poveikį labiau specializuotas mokymas. At-
Universitas Vilnensis
4 FILOSOFIJOS FAKULTETAS
1994.02
Baigus magistrantūrines studijas Filosofijos fakultete, Jūs galėsite įsidarbinti įvai riose įstaigose, firmose, mo tis šiuolaikihe kompiuterine technika. Psi kyklose. chologijos mokymo programose pagrindi nis dėmesys skiriamas psichologinėms doc. B. Pociūtė disciplinoms, pvz., kognityvinei, asmenybės Filosofijos fak. dekanė vystymosi psichologijai, biopsichologijai ir kt., bet sudaromos sąlygos gilintis ir į huma nitarines, socialines bei gamtos mokslų dis ciplinas. Būsimieji sociologai nagrinėja sociologines teorijas, mokosi naudotis so ciologinių problemų tyrimų metodais, stu dijuoja kitas sociologines disciplinas, pvz.: kasdieninio gyvenimo, religijų, bendrijų, darbo, mažųjų grupių sociologiją ir kt. Be to, dėstomos įvairios filosofinės, politologi nės, ekonominės bei psichologinės discipli nos. Po keturių metų bakalauro studijų, ku riose prioritetas teikiamas fundamenta lioms filosofijos, psichologijos bei sociologijos problemoms, galima tęsti la biau specializuotas filosofijos ir sociologijos studijas magistrantūroje. Psichologijos spe cialybė turi tris magistrantūros programas: klinikinės psichologijos, pedagoginės psi chologijos ir organizacinės psichologijos.
Pažink save ir padėk kitam * •Visus, ką domina paslaptingiausias pa žinimo objektas - žmogus, kviečiame studi juoti Filosofijos fakultete. Šiame fakultete Jūs galėsite nagrinėti būties ir pažinimo, visuomenės ir asmenybės, žmogaus kūno ir sielos problemas, t.y. ieškosite atsakymo į amžinuosius klausimus „Kas Aš esu?, Kodėl Aš esu?, Kur Aš einu?, Ką Aš galiu padaryti?, Ko Aš galiu tikėtis?” Studijuoda mi vieną iš trijų specialybių - filosofiją, psi chologiją arba sociologiją - Jūs įsigysite platų humanitarinį išsilavinimą, mokysitės bendrauti, būti kritiškais ir tolerantiškais, kitaip tariant, turėtumėte tapti originaliai mąstančiais savos srities profesionalais. Filosofijos specialybę studijuojantiems sudaromos sąlygos gilintis į pagrindines filo sofijos problemas, susipažinti su įvairių epochų, kultūrų ir mokyklų filosofijos raida. Dėstomos įvairios filosofinės discipli nos. Galėsite išmoktigraikų ir lotynų kalbų, suteikiama galimybė studijuoti hebrajų, lenkų ir kitas kalbas. Psichologijos ir socio logijos specialybių studentai turi gerai žinoti užsienio kalbą, matematiką, mokėti naudo
KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS VU Komunikacijos fakultete koncent ruojamos mokslo kryptys, tiriančios sociali nės ir techninės komunikacijos procesus bei plėtojančios bendrąją komunikacijos ir in formacijos teoriją. Mūsų atveju komunika cijos mokslams priskiriamos disciplinos, informaciniu aspektu tiriančias įvairių tipų komunikacinius procesus. Komunikacijos fakultete šiuo metu yra trys specialybės: bibliotekininkystė, informologija ir žurna listika. Bibliotekininkystė gali būti laikoma viena seniausių ir labiausiai paplitusių pa saulyje profesijų. Nuo seno bibliotekininko profesija traukė įžymius mokslo ir kultūros veikėjus, rašytojus. Pastaruoju metu biblio tekų darbe gausėja giminingų veiklos rūšių - mokslinės informatikos, knygoty ros, dokumentalistikos ir kt. elementų. Bū dingiausi bendrieji profesiniai bibliotekininko bruožai - aukšta kultūra, išsilavinimas, inteligentiškumas. Šią profesi ją gali pasirinkti įvairių polinkių, gabumų, būdo savybių žmonės.
ka Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos parengtą ir patvirtintą vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų Informatikos dėstymo programą, (V., 1993). Stojantieji į bibliote kininkystės specialybę turės galimybę pade monstruoti savo humanitarinės kultūros pagrindus. Žurnalistika. Nauja visuomenės infor macijos priemonių sistema kelia naujus rei kalavimus ir žurnalistikos studijoms, kurios yra ir dieninės, ir neakivaizdinės. Žurnalistikos studijose daug dėmesio skiriama teoriniam pasirengimui ir prakti niam patyrimui. Kartu su žurnalistikos ins tituto dėstytojais paskaitas skaito ir žinomi šalies periodinių leidinių žurnalistai. Stu dentams sudaromos sąlygos ne tik susipa žinti su redakcijų darbu, bet ir atlikti jose praktikas. Rengti aukštos kvalifikacijos spaudos darbuotojus, radijo ir televizijos žurnalistus padeda ir institute esanti šiuolaikinė žurna listikos technika, videokameros, videomag netofonai, diktofonai kt. Teorinės literatūros stygių padeda užpildyti 1993 metų rudenį žurnalistikos institute įkurta JAV „Freedom forum” fondo kom piuterinė biblioteka. Joje galima susipažinti su naujausia periodika užsienio kalbomis, gauti informaciją apie reikiamą straipsnį ar knygą iš katalogų, surašytų į disketes. Įgiję pirmuosius įgūdžius dirbti su kompiuteriu, vėliau studentai turės galimybę specializuo tis norimoje srityje.
Nuo 1992 m. Komunikacijos fakultete įsteigta informologijos specialybė, kurią baigusiems suteikiama informacijos mene džerio kvalifikacija. Tai nėra informatika, mūsuose neretai suprantama kaip informa cinės technikos gamyba, naudojimas bei programinis aprūpinimas. Informologija nagrinėja informacijos procesus visuome nėje plačiąją prasme - specialiųjų ir masi nių komunikacijų sistemoje, kultūroje, gamyboje, politikoje ir pan. Informacijos Sėkmingai išlaikę stojamąjį egzaminą menedžerių ruošimas - nauja kryptis ne tik kūrybinį konkursą kurį sudaro darbas raštu Lietuvos, bet ir pasaulio aukštojo mokslo ir pokalbis - taps Žurnalistikos instituto sistemoje. a studentais. Stojantieji į bibliotekininkystės ir infor mologijos specialybes laiko informatikos stojamąjį egzaminą, kurio programa atitin
Dekanas doc. R. Gudauskas Žurnalistikos instituto doc. Audronė Nugaraitė
(
.02-03
5
Universitas Vilnensis
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas politikos studijos); valstybės valdymas (valstybės administracija; vyriausybės po litikos analizės ir kt.); Lietuvos politika (Lietuvos politinė sistema; Lietuvos di plomatijos istorija; Lietuvos vidaus ir už sienio politika ir kt.); tarptautiniai santykiai (tarptautinių santykių istorija; tarptautinė teisė; tarptautinės organiza cijos; tarptautinis ir nacionalinis saugu mas Europos institucijos ir integracijos procesai ir kt.). Siekiantys bakalauro laipsnio taip pat studijuoja ekonomikos, vadybos ir viešosios teisės pagrindus, tyšius su visuomene (public relations) ir kitas disciplinas. Reikalaujama, kad bai giantieji bakalauro studijas mokėtų tris užsienio kalbas. Magistro studijos skyla į dvi speciali zacijas: politikos mokslų (politologiją) ir tarptautinių santykių. Šių studijų tikslas suformuoti gilius mokslinio ir profesinio darbo įgūdžius, reikalingus būsinuesiems diplomatams, politikams ir politikos tyri nėtojams bei valstybės pareigūnams. Po litika - rimta profesija, todėl jai turi būti kruopščiai rengiamasi.
TSPMI įkurtas 1992 metų vasario mėssį. Nuo pat pirmųjų metų jis patraukė alitika, valdymu ir tarptautiniais santyiais besidominčiųjų dėmesį. Tai akivaiz dai liudija ir praėjusiųjų metų stojamieji gaminai - į 20 studentų vietų pretenda) net 206vidurinių mokyklų absolventai. TSPMI politikos mokslų (politologijos) lecialybės bakalauro programos pirmąjį arsą buvo priimta 20 studentų ir 15 lais vų klausytojų. Tarptautinių santykių ir politikos okslų institutas - vienintelė mokykla ietuvoje, rengianti profesionalius politias mokslų ir tarptautinių santykių spealistus. Norėtųsi tikėtis, kad instituto asolventai taps Lietuvos politikais, polikos tyrinėtojais (apžvalgininkais ir lokslininkais),diplomatais, valstybės paūgūnais. Jų žinios bus reikalingos ir orinizacijoms (taip pat ir privačioms), įtaikančioms ryšius su užsieniu. Studijos institute yra dviejų pakopų metų bakalauro ir 2 metų magistro sto jos. Pirmoji - bakalauro studijų ikopa skirta bendrųjų politikos mokslų dykų. įsisavinimui. Mokymo struktūra indžiama modulių principu: visos dės iuos disciplinos sudaro vieningą ir nuoklią sistemą. Pavyzdžiui, galima iminėti tokius modulius: bendrosios poologijos disciplinos (politologijos įvais; politinių idėjų istorija; geopolitika; ali tikos sociologija; socialinė ir politinė ichologija; politinė kultūra; demokraos teorijos; rinkimai ir rinkimų sisteos ir kt.); lyginamieji politikos tyrimai -atvijos ir Estijos; Rusijos ir NVS šalių; okietijos; Vakarų Europos; Vidurio įropos; Šiaurės šalių; JAV ir kitų šalių
Stojantiesiems į Tarptautinių santy kių ir politikos mokslų institutą keliami aukšti reikalavimai. Užsienio kalbos brandos egzamino žinios turi būti įvertin tos ne mažiau 9 balų. Taip pat turi reikš mės gimtosios kalbos, politologijos, geografijos ir istorijos brandos atestato pažymiai bei gimtosios kalbos brandos eg zamino pažymys. Visi stojantieji raštu laiko politologijos testą, kurio pažymys ir bus pagrindinis kriterijus, priimant į TSPMI. Šiais metais politikos mokslų (politologijos) specialybės bakalauro stu dijas pradės 25 studentai ir keletas laisvų klausytojų (jų galutinį skaičių nustatys VU priėmimo komisija). Stojamojo testo programą galima įsigyti VU Studijų sky riuje arba pačiame institute.
Doc. dr. Egidijus Kūris, TSPMI direktorius
Populiariausia Vilniaus universitetoTeisės faltetas - mokslo institucija, ruonti teisininkus. Dabartinės kos ekonomikos, politinės bei sinės sąlygos reikalauja gerų tet inku, kurie puikiai žinotų ne tik -tuvos teisę, bet būtų susipažinę užsienio šalių teisiniais pagrinis. Kvalifikuotas teisininko dars - tai saugus žmonių senimas, piliečių teisių apsaugos rantija, naujos ir garantuotos insticijos į Lietuvos ekonomiką, isininkų profesijos prestižo kilits lemia nemažas pajamas ir gerą iterialinę padėtį, o tai pagrindas šienais metais vis didėjančiam nkursui stojantiems į teisės fa-
Institutas - jauna mokykla. Daugelis jo dėstytojų -jauni savo darbo entuzias tai. Čia dėsto taip pat ir kitų fakultetų ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, specialistai praktikai. Su mumis bendrauja ir dėstyto jai iŠ'užsienio. Todėl viena iš pagrindinių sąlygų stojantiesiems į institutą yra geras vienos užsienio kalbos (anglų, prancūzų arba vokiečių) mokėjimas; taip pat pagei dautina, kad kiekvienas stojantysis bent šiek tiek mokėtų ahglų kalbą, kuria daž niausiai paskaitas skaito iš užsienio at vykstantys dėstytojai. Institutas palaiko glaudžius ryšius su Amerikos ir Vakarų Europos: Danijos, Švedijos, Anglijos, Belgijos ir kt. aukšto siomis mokyklomis. Tikimės, kad, kaip ir ligi šiol, geriausieji mūsų studentai turės galimybę išvykti pasimokyti į užsienį.
specialybe
kultetą. Nuo kitų mokslo metų mokymosi laikas teisės fakultete bus suskirstytas į dvi pakopas. Pir moji pakopa - bakalaurinė. Čia studentai įgaus bendrąsias ir spe cialiąsias teisines žinias. Be teisinių disciplinų teisės fakultete dėstoma teisės sociologija, politologija, etika, estetika, lotynų kalba. Po dviejų metų studijų studentai gali pasirinkti specializaciją: komerci nės teisės, tarptautinės teisės, teis mo, prokuratūros ir advokato bei tardymo specializacijas. Po sėk mingų studijų fakulteto studen tams bus suteiktas teisės bakalauro akademinis' laipsnis, kuris kartu reikš aukštojo išsilavinimo įgyjimą. r
teisininkai
Baigę bakalaurines studijas, absol ventai galės tobulintis magistratū roje. Čia pagrindinis dėmesys bus skiriamas diferencijuotam ir indivi dualizuotam profesiniam pasiren gimui. Šios studijos yra baigiamos diplominiu (magistro) darbu, o jį apgynę absolventai įgyja magistro akademinį laipsnį. Jau šiais metais*!Hsės fakulte tas įsijungė į Eurofakulteto veiklą. Eurofakultetas jungia garsiausius Europos universitetus. Tai naujos ir didelės galimybės geriausiems "Tfeisės fakulteto studentams moky tis Europos universitetų "Teisės fa kultetuose. Be to, garsiausi Europos profesoriai skaitys paskai-
tas mūsų fakultete. Bus suformuo tos geriausių studentų, puikiai mo kančių užsienio kalbas, grupės, kurie mokysis pagal specialiai pa rengtą programą. Sėkmingai baigę šias studijas jie gaus bakalauro di plomus pagal Vakarų standartus. Jeigu norite įsigyti vieną Lš la biausiai prestižinių specialybių pa saulyje bei tapti garsiais teisėjais, prokurorais ir gerai apmokamais advokatais, kviečiame Jus stoti į Teisės fakultetą - populiariausią fakultetą Vilniaus Universitete.
TF asist. Jaunius Gumbis
6
1994.02-03
Universitas Vilnensis
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS Kauno humanitarinis fakulte tas - vienintelis Vilniaus universi teto fakultetas veikiantis kitame mieste. Fakultetas buvo įkurtas 1964 m., t.y. prieš 30 metų, kuo met Kaunui sparčiai techniškėjant jame pastebimai ėmė nykti huma nitarinė dvasia; mat tarpukariu Kauno universitete veikęs humani tarinių mokslų fakultetas, tik atga vus sostinę dar 1939 m., buvo perkeltas į Vilnių. Atidarant Kauno fakultetą buvo manoma, kad šis bus tik bendrųjų mokslų, tuo tarpu specialybės studijos bus tęsiamos neakivaizdiniu būdu. Ta čiau netrukus paaiškėjo, kad jame galima organizuoti ir visas universi tetines studijas. Buvo pasirinkta vakarinė mokymo forma, nes fa kultetas tada dar neturėjo nuosa vos bazės ir tik vakarais galėjo naudotis kitų mokymo įstaigų, daž niausiai Politechnikos instituto, pa talpomis. Fakultetas palaipsniui stiprėjo. Pagaliau, įveikus nemažai sunku mų, 1984 m. jis persikėlė į nuosa-
vus, nors ir ankštokus, bet gerai ir skoningai įrengtus rūmus Kauno Senamiestyje, savo architektūra, is torija ir dvasia artimus senajam Vilniaus universitetui. Sustiprėjus materialinei bazei 1989 m. buvo atidarytas ir dieninis skyrius. Dieni nis mokymas šiuo metu - tai vy raujanti mokymo forma fakultete: šiemet apie 65% visų pirmakursių numatoma priimti į šį skyrių. Abejose mokymo formose čia mokosi virš 1000 studentų, 7 katedrose dirba 65 etatiniai dėstytojai ir nemažas būrys talkininkų iš kitų mokslo įstaigų bei gamybos. Dau giau kaip pusė dėstytojų yra docen tai, dirba 6 etatiniai profesoriai, padeda ir specialistai iš užsienio.
ir vadybos linkme. Čia yra nemažai specializacijų: verslo organizavi mas, verslo informacijos sistemos, savivaldybių ūkio valdymas, aplin kos ekonomika (dieninės grupės), verslo organizavimas, apskaita, fi nansai ir bankininkystė, marketin gas ir prekybos vadyba (vakarinės grupės). Yra fakultete ir artima ekonomikai informacinio aprūpi nimo specialybės informacijos verslo specializacija (dieninė grupė). Per 30 metų fakultetas išleido 5231 absolventą. Nemaža jų dalis jau turi mokslo laipsnius, yra pasi žymėję kultūros sferoje ar gamy boje, tapę žinomais visuomenės veikėjais.
Studijos fakultete dviejų pako pų (bakalauro ir magistro) ir jos vyksta dviem kryptim: filologine ir ekonomine. Dieniniame skyriuje filologai mokosi lietuvių, anglų bei vokiečių filologijos, vakariniame referavimo vertimo iš rusų bei vo kiečių kalbų. Ekonomistai orientuojasi verslo administravimo
Dideliu aktyvumu pasižymi ir dabartiniai studentai. Nors stoko jame nuosavos sporto bazės, trūks ta salių renginiams, neturime bendrabučio, bet studentai sugeba organizuoti varžybas, studentų va karus, ne vieną studentą galima pa matyti per televiziją ar išgirsti per radiją. Dalis jų dar besimokydami
Lietuvių filologijos studijos Jau trys dešimtmečiai Kauno humanitariniame fakultete rengia mi lituanistai. Keli šimtai absolven tų dirba Kaune, aplinkiniuose rajonuose, kituose Lietuvos mies tuose. Daugumas auklėtinių yra lietuvių kalbos ir literatūras moky tojai, redakcijų bei leidyklų redak toriai, kultūros įstaigų darbuotojai. Patys gabiausieji ir atkakliausieji tapo universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų dėstytojais, mokslo dar buotojais, įgijo mokslinių laipsnių ir vardų, kiti doktorantūroje dar ren giasi tyrėjų ir dėstytojų darbui. Kauno humanitariniame fakul tete lietuvių filologijos studijas su daro dvi pakopas: bakalauro ir magistro. Bakalauro mokslas trunka ket verius metus. Busimieji lituanistai studijuoja filosofiją, politologiją, is torijos filosofiją, psichologiją, pe dagogiką ir kitus bendruosius dalykus, tobulina užsienio kalbų įgūdžius, mokosi senųjų kalbų, gili nasi į dabartinės lietuvių kalbos ir jos istorijos problemas, nuodugniai gvildena lietuvių ir užsienio litera tūrų raidą, žymiausių dabarties ra šytojų kūrybą, lietuvių tautosaką. Be privalomų dalykų, gali savo noru rinktis klausyti įvairių kitų mokslų teorinių kursų. Nuo pat pirmojo kurso studen tai susipažįsta su mokslinio darbo pradmenimis: rengia seminarinius bei kursinius darbus, vyksta į kalbi-
nes ir tautosakines ekspedicijas. Pirmosios pakopos studijos baigia mos bakalauro darbu, klausytojui įteikiamas lietuvių filologijos baka lauro diplomas, kuris leidžia pradė ti dirbti įvairų lituanisto darbą arba tęsti studijas antroje pakopoje magistrantūroje. Magistrantūros trukmė - dveji metai. Kalbininkai gilinasi į lietuvių kalbas, literatai - į lietuvių literatūros problemas. Pa sirinkę lietuvių kalbos magistrantūrą klauso kalbos filosofijos, kalbotyros istorijos ir jos metodų, dabartinės lietuvių kalbos ir jos is torijos teorinių kursų, pasirenka mų dalykų. Literatai gilinasi į literatūros teorijos, estetinės min ties raidos, literatūros meistrišku mo ir kitus klausimus.* Tiek kalbininkai, tiek literatai daugiau kaip pusę magistrantūros studijų laiko skiria moksliniam darbui. Sėkmingai baigę studijas ir apgynę magistro darbą kalbininkai gauna lietuvių kalbos, o literatai - lietuvių literatūros magistro diplomą. Na, o toliau - pagal norą ir sugebėjimus: arba kvalifikuoto lituanisto darbas, arba doktorantūros studijoj.
Doc. A. Ružė Lietuvių filologijos katedros vedėjas
išbando galimybes ir verslo srityje talkina įvairioms firmoms ir tuo būdu užsitikrina vietą baigus mokslus. Aišku visa tai atlieka ne studijų sąskaita, o kai kas pasišven čia vien tik joms. Gerjįū mokantys užsienio kalbas ir suprantantys kompiuterio darbą laimi konkur sus studijų užsienyje stipendijoms Štai dešimt mūsų studentų išvyko mokytis į Vokietiją, Daniją, Angliją ir JAV. Tad Kauno humanitarinis fa kultetas laukia gabių ir aktyvių, hu manitarinės orientacijos jaunuolių, norinčių įsilieti į Kauno jaunatvišką studentų būrį ir, kas taip pat svar bu, kol kas galinčių apsieiti be daug kur liūdnai garsėjančių bendrabu čių. Iki pasimatymo atvirų durų dienoje š. m. balandžio 5 d. 14 vai. Mūsų adresas: Kaunas, Senamies tis Muitinės 8, tel. 201233,202627.1
doc. S. Girdzijauskas Fakulteto prodekanas
Referentai - vertėjai Referentai - vertėjai iš vokiečių ir rusų kalbų - tai dar nauja specia lybė VU ir Lietuvoje. Sparčiai plečiantis ryšiams su užsieniu, kuriasi bendros įmonės, kuriose taikomos vis naujasnės darbo formos. Specia listas, mokantis dvi kalbas, sugebantis naudotis kompiuterine technika, gerai besiorentuojantis informacijos sraute, bus nepamainomas šiose naujose įmonėse. Beje, humanitarinėms studijoms reikia ne tik gerai pasirengti, bet ir toliau kruopščiai dirbti: teks išmokti kalbas, įsisavinti techninio vertimo specifiką, skaityti grožinę literatūrą, išmokti referuoti, papildomai dar vienerius metus mokytis anglų kalbos, sužinoti profesi nes etikos paslaptis, fakultatyvuose susipažinti su ekonomikos, filosofi jos, Lietuvos istorijos pagrindais.
doc. A. Kovtun
Germanų filologijos studijos Pastaraisiais metais išsiplėtus ryšiams su užsieniu pretendentų stu dijuoti užsienio kalbas nestokojame, nes tokie specialistai yra itin reika lingi darbui ir mokyklose, ir firmose. Mūsų fakultete konkursai į šias specialybes yra didžiausi ir agituoti stoti nėra būtinybės. Šiemet bus priimta įanglų filologijos dieninį skyrių 15 studentų, taip pat atidaromas Vokiečių filologijos dieninis skyrius ir bus priimta 151 studentų. Kaip visame VU, KH fakultete šių specialybių studijos yra dviejų pakopų. Pirmus ketverius metus bus dėstomi pasirinktos kalbos filologijos pagrindai, bendri humanitariniai dalykai. Nuo antrojo kurso teks pasi rinkti ir antrąją užsienio kalbą. Kai kurie studentai įveikę pirmąją studijų pakopą ir gavę bakalaure laipsnį, galbūt pasirinks praktinį darbą ir toliau nestudijuos. O kitiems gal tai bus starto aikštelė studijoms kituose fakultetuose ar užsienyje Nusprendę studijuoti dar dvejus metus antroje pakopoje ir išlaikę stojamuosius egzaminus, galės pasirinkti vieną iš VU siūlomų speciali zuotų programų: lingvistikos, literatūros mokslo, edukologijos, verti mo, leidybos-redagavimo, kultūros ir švietimo organizavimo. Viso* šešerių metų filologijos studijos baigiasi antra pakopa (magistro diplo mu). Tokia yra tipinė filologijos studijų programa. Tačiau manome, kad | gabiausieji turės teisę studijuoti pagal individualų planą.
Katedros<vedėja doc. A. Krasnauskiem
•94.02-03 Verslo administravimo ir vadybos specialybės Verslo informacijos sistemos specializacija Nedidelėse firmose netikslinga samdyti mpiuterininkus profesionalus. Jie gerai išma> kompiuterius, bet blogai žino pačią firmos ecifiką: vadybos, apskaitos, marketingo ir kitus etodus. Šiuo metu pasaulyje vis populiaresnė mpa „programavimo be programuotojų,, ten:ncija. Busimieji vartotojai patys realizuoja impiuteriu savo uždavinius. Finansininkai, okeriai, buhalteriai, sandėlininkai, marketingo ecialistai ir patys firmų vadovai - visi jie turi trinti specialybės žinias su pakankamu komuteriniu pasiruošimu. Šią specializaciją paši lk? abiturientai gauna konkretų ekonominį lavinimą, susietą su kompiuteriniais mokslais, įformacijos katedra turi paruošti kelis studijų ano variantus, orientuotus į finansų, apskaitos marketingo informacijos sistemas. Baigę antjį kursą studentai renkasi vieną iš galimų stujų planų. Fakulteto vadovybės dėka formatikos katedroje yra sukomplektuota ra personalinių kompiuterių bazė. Mes ruošiae finansų, apskaitos ir marketingo specialistus padedame įvaldyti jiems tobulas informacijos dorojimo technologijas. Visus individualius irbus (namų, kontrolinius, kursinius ir baigiauosius) studentai atlieka su kompiuteriais. Jie noksta dirbti su redaktoriais, skaičiuoklėmis, lomenų bazėmis, integruotomis sistemomis, :ktroniniu paštu, kompiuterių tinklais, įsisavii vieną duomenų bazių valdymo sistemą ir Įš oksią projektuoti, programuoti bei diegti savo onominės srities informacijos sistemas. Įsigyję bakalauro diplomą studentai galės sti studijas ir įsigyti magistro laipsnį. Magistntūros studijos yra orientuotos informacijos rslo kryptimi - ruošti specialistus, norinčius ganizuoti savo firmas, kurių prekė yra inforacija. Tokio verslo žmonių, įžengiant į inforacinę visuomenę įtikės vis daugiau. Vaikinai ir merginos, pasižymintys logišku ir alitiniu mąstymu, drąsiai rinkitės mūsų speciaaciją!
nformatikos katedros vedėjas doc. P. Zvinys
Informacinio aprūpinimo specialybės Informacijos verslo specializacija Informacijos verslo specialistų Lietuvoje būtinuI lemia besivystanti visų ūkio šakų rinka. Lietuvos is orientuojamas į smulkesnes firmas ir įmones. >rėdamos išsilaikyti rinkoje jos bus suinteresuotos ėti visą reikalingą mokslinę, techninę ir ekonomiinformaciją, susijusią su giminingos firmos veikla, igi, informacijos verslo specialistai galės organi ni informacinę veiklą tiek nedidelėje firmoje, įmoie, tiek galės dirbti ir valstybinėse mokslinėse ormacijos tarnybose, bibliotekose arba steigti pri-ią informacijos tarnybą. Šios specialybės studijų planas orientuotas į >kslinę informaciją kaip informacinės veiklos obtą. Šios specialybės studentai kartu su verslo intarcijos sistemų specialybės studentais išklausys visas tematikos ir informatikos disciplinas. Be to, intar sijos verslo specialistai išklausys platų informolo>ų dokumentinių disciplinų kursą. Vaikinai ir rginos, linkę į kruopštų ir atsakingą darbą, mėgs'tys kompiuterius, mokantys logiškai mąstyti, kvie si studijuoti VU KHF dieniniame skyriuje ormacijos verslo specialybę. Stojamasis egzaminas onnatika. Per mokymosi laikotarpį be egzaminų ir aitų teks paruošti namų, kontrolinius, kursinius rbus, atlikti ir gamybines praktikas, parašyti baigialiį darbą, išlaikyti valstybinius egzaminus. Po ketrių metų sėkmingų studijų metų suteikiama kalauro kvalifikacija. Gerai besimokantiems stuRtams bus rekomenduojama tęsti studijas magistHūroje.
Informatikos katedros doc. J. Čepytė
7
Universitas Vilnensis
Verslo administravimo ir vadybos specialybės Verslo organizavimo specializacija Žinomi pasaulyje verslo specialistai JAV mokslininkai R. Chuzričas (Tulse universiteto verslininkystės katedros profesorius) ir M. Pitersas (Bostono municipalinio koledžo marke tingo fakulteto profesorius) atsakydami į klausimą „kas yra verslas” teigia, kad tai ne vien veiklos rūšis, gyvenimo būdas, mokslas ir menas kartu paėmus. Tai dar ir poezija, ir kū rybinis polėkis, ir didelės rizikos sfera, ir vos ne profesionalus sportas. Verslas, anot šių garbių vyrų, aprėpia savus rašytinius ir nerašytinius dėsnius, principus, tarpusavio bendravimo etiką, slėpingus poveikio mechanizmus, keri ir pavergia savaip pulsuojančia aukštąja mate matika ir drauge sava elementaria abėcėle. Vilniaus universitete Kauno humanitarinio fakulteto vadybos katedros profesorius V. Grenskas verslą lygina su paukščiu, pagilu siu laisvam skrydžiui į aukštą savarankiško ūkininkavimo padangę. Nesenai išleistoje funda< gp mentalioje knygoje „Vers&
____
lo ekonomika” jis vaizdžiai rašė: „Verslas dvisparnis paukštis!... Produktų bei paslaugų gamyba ir komercija - du ekonominiai verslo „sparnai”. Ir jeigu šie verslo sparnai nevienodai išsivystę, neatitinka vienas kito, dirba netoly giai, nesuderintai, verslas negali normaliai funkcionuoti...” Jo civilizuotas plėtojimas pačia bendriausia prasme - tai asmenybės, jos suge bėjimų ir reikiamų išraiškos bei tobulėjimo, gerovės kilimo, veržimosi į ekonominę (ir poli tinę, pilietinę) laisvę prielaida. Verslininku negimstama, juo tampama! Kaip? Geriausiai sužinosite įstoję į verslo admi nistravimo ir vadybos specialybę ir pasirinkę verslo administravimo ir vadybos studijų kryp ties verslo organizavimo specializaciją. Jos mo kytis galite nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. VU Kauno humanitarinio fakulteto dieniniame ir vakariniame skyriuose.
Verslo vadybos katedra vedėjas doc. R. Stačiokas
Verslo administravimo ir vadybos specialybės Apskaita, finansai ir bankininkystė, marketin gas ir prekybos vadybos specializacijos
Verslo administravimo ir vadybos specialybės Aplinkos ekonomikos specializacija
• Komercijos ir finansų katedroje yra apskaita, fi nansai ir bankininkystė, marketingas ir prekybos vady bos specializacijos. Tai nereiškia, kad daugiau bus mokoma bendrų, humanitarinių ar socialinių dalykų. Naujoje studijų programoje daug vietos skiriama ap skaitos, finansų, bankininkystės, marketingo, vadybos, teisės, komercijos ir kitiems dalykams. Šių dalykų ži nios nesudarys sunkumų pradėti savo verslą, tapti geru finansininku, bankininku, komersantu. Jau nuo trečio kurso galėsite pasirinkti apskaitos ir finansų, apskaitos ir bankininkystės, prekybos, maitinimo marketingo ir vadybos specializacijas. Tiesa, jas įsigyti galėsite tik vakarine mokymo forma. Dėl to pirmos pakopos (ba kalauro) studijų trukmė - 5 metai.
Aplinkos ekonomika - nauja eko nomikos'specializacija. Ši specializaci ja fakultete pradėta ruošti nuo 1992/93 mokslo metų vietos savivaldy bėms, kurios sprendžia aplinkos ap saugos bei racionalaus gamtos išteklių Einantis komercijos ir finansų katedros vedėjo naudojimo klausimus, taip pat regu pareigas prof. V. Vengrauskas liuoja savo teritorijoje veikiančių įmo naudojimą, limituotų leidimų taršai pardavi nių ūkinę veiklą, nustato aplinkos naudojimo ir užterštumo normatyvus. Specialistai, sukaupę mą, mokesčių lengvatas, baudas už pažeidi pakankamai žinių iš ekonomikos, ekologijos ir mus, kreditus bei dotacijas. Jaunuoliai ir aplinkos inžinerijos, turės spręsti klausimus su merginos, sėkmingai užbaigę studijas ir įgyję sijusius su ekonominio mechanizmo, skatinan šią ekonomisto specializaciją, galės dirbti eko čio ūkinės veikios subjektus nedaryti žalos, nominį ir gamtosauginį organizacinį darbą sa sukūrimo. Šis ekonominis mechanizmas turėtų vivaldybių ūkyje. doc. R. Pareigis apimti mokesčius už taršą ir gamtinių išteklių
Verslo administravimo ir valdybos specialybės Ekonomikos ir savivaldybių ūkio valdymo specializacija
merginos, sėkmingai užbaigę studijas ir įgyję
firmomis pagrindines kryptis ir prioritetus. Jie, be abejo, bus laukiami finansinėse ir ko mercinėse savivaldybių tarnybose, tvarkys vie tinio biudžeto formavimo, investicijų racionalus naudojimo Veikalus. Specialistai,
šią ekonomikos specializaciją, dirbs ekonomi
sukaupę ekonomikos ir savivaldybių ūkio val
nį ir organizacinį valdymo darbą daugiašakia me savivaldybių ūkyje, kuris aprėpia įvairias
dymo profesinę patirtį ir įgyję žmonių pasiti
nuosavybės formas. Rengs programas ir alter
renkamos valdžios struktūrų rezervu, padės
natyvius siūlymus, pagrindžiančius savivaldy bių valdomos teritorijos socialinės raidos,
įgyvendinti svarbiausią savivaldybės veiklos tikslą ir pareigą - kelti Lietuvos ir visų jos gy
ekonominio augimo ir vietinio ūkio subalansa
ventojų gerovę.
Fakultete nuo 1991/92 mokslo metų mo koma savivaldybių\ūkio valdymo dalykų. Savi valdybių ūkio specialistai pokario Lietuvoje rengiami pirmą kartą. Gabūs jaunuoliai ir
kėjimą bei pagarbą, taps realiu vietinės
vimo ekonominių ryšių su.valstybinės valdžios
organais, kitomis savivaldybėmis ir užsienio
doc. A. Šalčius
1994.02-03
Universitas Vilnensis
8
GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS raktas į ŽEMĖS IR GYVYBĖS paslaptis ekogeografijos, visuomeninės geografi jos, kartografijos bei hidrometeorologi jos mokslų srityse. O pasirinkęs geologiją - hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos bei geonuotraukos, naudingų iškasenų paieškos ir žvalgybos srityse. Tava studijos neapsiribos vien tik Lietu va. Praktikuotis vyksite į įvairias užsienio šalis: ir į Rytus, ir J Vakarus. Biologija - šiandienos ir ateities mokslas. Jis radikaliai keičia ir dar tyškiau keis žmonių gyvenimą visame pasaulyje ir pas mus - Lietuvoje. Ateina biotechnolo gijos, o su jomis naujos, nepažįstamos problemos, tarp kurių ir aplinkos apsau ga. Jų sprendimui reikia gerai pažinti savus namus - reikalingi kvalifikuoti bio logai ir ekologai. Keturios biologinės ka tedros su savomis mokslinių tyrimų laboratorijomis ir botanikos sodu padės Žingeidusis Jaunuoli, jeigu Tau norisi Jums įsigilinti į įvairiausias gyvosios gam suprasti, ant kokio pamato MES - ŽMO tos problemas, kurias sąlyginai skirstome į klasikinės ir eksperimentinės biologijos NĖS gyvename, kas MES ir TU esame, kryptis. Dviejų katedrų - zoologijos bei kas yra mūsų APLINKA ir kokia linkme botanikos ir genetikos - dėmesio centre visa tai vyksta - drąsiai verk gamtos klasikinės biologijos krypties specializanmokslų fakulteto duris. tų - zoologų, botanikų, ekologų ruoši Žemės gelmių bei jos paviršiaus dės mas. Tuo tarpu augalų fiziologijos ir nių žavesį Tau padės pamatyti keturios- mikrobiologijos, biochemijos ir biofizi katedros: dvi geografijos (bendrosios kos ir jau minėta botanikos ir genetikos geografijos ir kartografijos, bei hidrologi katedra ypatingą dėmesį skiria naujosios jos ir klimatologijos) ir dvj geologinės eksperimentinės biologijos krypties spe(geologijos ir mineralogijos, bei hidroge cializantams - genetikams, biofizikams, ologijos ir inžinerinės geologijos). Pasi augalų fiziologams, mikrobiologams, rinkęs geografiją Tu galėsi specializuotis glaudžiai susijusiems su molekuline bio
Matematikos fakultetas Visada yra mokyklose mokslei vių, kuriems, patinka matematika. Kai kurie iš jų tolimesnėms studi joms pasirenka Vilniaus universite to Matematikos fakultetą. Ką mes jiems galime pasiūlyti? Pirmiau sia - vieną stojamąjį egzaminą. Iš ryto visi rašys vienodą valandos testą (spręs apie, 12—15 paprastų uždavinių). Tuojau po to bus įpras tas egzaminas žodžiu - du teorijos klausimai. Pernai priėmėme beveik visus išlaikiusius egzaminus. Beje, respublikinių matematikos, fizikos ir informatikos olimpiadų laureatai ir šių metų prizininkai bus priimti be stojamųjų egzaminų. Įstoti į Matematikos fakultetą nėra sunku. Daug sunkiau jame mokytis ir jį baigti. Būtų gerai, kad abiturientas suprastų, jog brandos arba stoja mieji egzaminai - tai tik pradžia, po kurios prasideda rimtas darbas. Pagal naują tvarką studijos tę siasi ketverius metus. Sėkmingai baigęs, studentas gaus bakalauro
diplomą. Pirmuosius bakalaurus iš leisime tik kitais metais. Su baka lauro diplomu jau bus galima ieškoti ir tikriausiai rasti darbą. Gerai baigę studijas, diplomuoti bakalaurai galės tęsti studijas magistrantūroje. Šiuo metu Matematikos fakul tete yra trys studijų kryptys: mate matika, taikomoji matematika ir informatika. Pirmuosius metus visi studentai mokosi pagal vieną pro gramą. Tik po pirmojo kurso jie renkasi studijų kryptį. Dabar mūsų fakulteto auklėtinių yra gana dide lis poreikis. Didžiausią paklausą šiuo metu turi informatikos specia listai, bet labai dažnai reikalingi žmonės, kurie be kompiuterių gerai supranta ir matematiką. Be bakalauro diplomo per ket verius studijų metus matematikos specializacijos studentas galės įgyti dar ir pedagogo kvalifikaciją. Šią kvalifikaciją bus galima įgyti ir mo
logija. Prie šių katedrų yra kvalifikuotos mokslinių tyrimų laboratorijos, kurios kviečia studijuojančius nuo pirmųjų kursų jungtis į mokslinius tyrimus. Per šias laboratorijas Jūs turite galimybę bendrauti su įvairių šalių universitetų akademiniu jaunimu. Paskutiniaisiais metais Gamtos moks lų fakultete, kaip ir visame Universitete, vykdoma mokymo reforma daug ką pa keis Jūsų studijose. Įstoję į mūsų fakultetą po 4-rių metų sėkmingų studijų Jūs tapsi te atitinkamos krypties bakalaurais. Gerai ir labai gerai baigę bakalaurines studijas ir pasižymėję mokslinėje veikloje galėsite dar 2 metus tęsti studijas siekda mi magistro laipsnio. O po magistro, gerai pasižymėję, galėsite dar 4 metus studijuo ti doktorantūroje. Tokiu būdu aukščiau sio lygio moksliniu specialistu Jūs galėsite tapti po 10 metų. Visas Šis studijų kelias bus organizuotas divergentiniu principu, per tam tikrą alternatyvinių arba laisvai pasirenkamų disciplinų kiekį Jūsų specia lizacija gali būti ir gana siauro ir gana plataus profilio. O įvedama kreditų siste ma leis Jums eilę kursų išklausyti ne tik kituose fakultetuose, bet ir kitų valstybių universitetuose. Taigi, Jaunuoli, Jūsų laukia pasirinki mų ateitis. Daugiau drąsos, ryžto, mes Jūsų laukiame, o siekiantiems padėsime.
•
Gamtos mokslų fakulteto dekanas doc. Dobilas Kirvelis
kantis penktus metus, jei studentas matiką, kompiuterius ir darbą, tai nebus apsisprendęs anksčiau. jam nėra ko galvoti. Geriausias ke Be tradicinių taikomosios ma lias - tai Vilniaus universiteto NJa' tematikos sričių, kaip antai mate tematikos fakultetas. Čia jis tikrai matinė statistika, įvairių realių gaus tokį išsilavinimą, su kuriuo gy procesų modeliavimas diferenciali venime neprapuls. Pabaigai galima nėmis lygtimis, mes ieškosime pridėti, kad VU Matematikos fa naujų taikomųjų sričių. Viena labai įdomi plati sritis yra finansų ir drau kulteto diplomą visais laikais pripa dimo matematika. Šiuo metu fa žindavo užsienyje. kulteto dėstytojas R. Leipus yra Matematikos fakulteto dekanas gavęs Jungtinėse Amerikos Valsti Doc. Ričardas Kudžm jose Fulbraito stipendiją ir studi juoja finansus . Viržinijos universitete. Po truputį vyksta ir studentų tarptautinis bendradarbiavimas. Sausio mėnesį trys trečiojo kurso informatikos specialybės studentai išvyko pusei metų į Danijos Rosklidės Computer Science Čollege. Ta
čiau jie turėjo išmokti danų kalbą. Šie tyšiai, manau, plėsis. Dar šeši studentai mokosi danų kalbos ir ruošiasi vykti ten pat kitais mokslo metais.
Sunku ką nors ir patarti abitu rientui. Tačiau, jei jis mėgsta mate
9
Universitas Vilnensis
a .Mggpsi
darbą tokiose specialybėse, kaip darbo medicina, dietologija, fizinė medicina ir reabilitacija, infektologija ir kt. Apskritai, absolventai galės pasirinkti 21 specialybę. Specialistų komisija, vadovaujama prof. A. Baubino, nustatė, kad higienos specialistai bus rengiami trimis etapais: 1) bakalauro studijos; 2) magistro studijos; 3) podiplominės studijos (rezidentūra). Bakalauro studijos truks 4 metus. Es minis dėmesys bus skiriamas bendrauniversitetiniams dalykams, medicinos pagrindams ir higienos specialistų studi joms. Baigus bakalauro studijas, bus lai komas egzaminas ir rengiamas konkursas magistro studijoms. Higienos bakalaurai yra specialistai su aukštuoju išsilavini mu, gali dirbti Res publikos -higienos centruose higienos felčeriais. Magistro studijos trunka 2 metus. Pa grindinis dėmesys skiriamas klinikinėms ir specialioms hi gienos disciplinoms. Po jų laikomas vals tybinis higienos egzaminas ir skelbiamas konkursas į rezidentūrą. Higienos magist rai, nestoję į rezidentūrą, gali dirbti higie nos centruose higienos gydytojų padėjėjais. Nelygu pasirinkta specialybė, higienos specialisto rengimas rezidentūroje trunka nuo 1 iki 3 metų. Čia rengiamas specialis tas, kuris galės dirbti visai savarankiškai. Baigus studijas ir sėkmingai išlaikius eg zaminus, įteikiamas higienos gydytojo specialisto sertifikatas. Pats aukščiausias higienos ešelonas, kuris lems visuomenės sveikatos politiką, bus ruošiamas dokto rantūroje. Taigi, ir higienos studijų trukmė - 79 metai. Reikia pabrėžti, kad atskiras priėmi mas į gydomąjį ir higienos skyrių anaiptol nereiškia kokios nors diskriminacijos ar žmogaus teisių pažeidimo. Stojantysis specialybę. Higienos gydytojas - tai profi turi galimybę apskaičiuoti savo sugebėji laktinės medicinos specialistas, for mus, numatyti interesus ir pasirinkti. Pa muojantis šalies sveikatos politiką, sirinkimo laisvė-svarbiausias Medicinos fakulteto siūlomos stojimo sistemos bruožas. Antra vertus, studijos gydomaja me ir higienos skyriuje bus taip suplanuo tos, kad nebus įmanoma migruoti iš vieno skyriaus į kitą. Kartą pasirinkus, teks baigti tai, kas pasirinkta. Todėl abiturien tams siūlau labai rimtai pagalvoti prieš žengiant lemtingą žingsnį į Medicinos fa kultetą.
ti, rašyti disertaciją ir siekti mokslo dakta ro laipsnio. Gabiems, pasižymėjusiems absolventams doktorantūros ir rezidentūros studijos gali būti suderinamos - vykti kartu. Po trečiojo kurso galima studentų atestacija. Studentams, nepasiekusiems tam tikro žinojimo lygio arba neturin tiems perspektyvų klinikinėms studijoms, gali būti pasiūlyta per 1-1,5 m. įsisavinti kurią nors paramedicininę (gretutinę) specialybę ir gauti bakalauro statusą pirmąją aukštojo mokslo pakopą. Nuo 1994-95 m. m. atskiru konkursu bus priimta į higienos (arba visuomenės sveikatos, arba prevencinės medicinos)
Ilgas kelias į mediko profesiją
I
fckiama (3-5 metai). Jeigu po pirminės kzidentūros arba priregistracijos (1 m.) ■plomantas nenori ar negali tęsti antri ns rezidentūros, jis gali dirbti gydytojo adėjėju bendrojoje praktikoje. Gydyto ji -specialisto (chirurgo, terapeuto, okuisto, akušerio, ginekologo, pediatro ir t ) statusą suteikia tik užbaigta antrinė ezidentūra. Taigi, kelias į gydytojo profesiją ilgas r sunkus (10—11 m.). Po rezidentūros gaima stoti į doktorantūrą, toliau studijuo-
prtof. Gintautas Česnys Medicinos fakulteto dekanas 1
10
1994.02-03
Universitas Vilnensis
ISTORIJOS IR ARCHEOLOGIJOS*
Mielieji abiturientai, kviečiame Jus j senas ir gilias tradicijas Vilniaus universi
tete turinčias istorijos studijas. Gyvename didelių permainų metą po didžiulės pertraukos turime puikias galimybes atsigręžti j Lietuvos istoriją ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas jau antrieji metai priima studentus į naująją specialybę - ar cheologiją. Tų, kurie pasirinks šią mūsų respublikai labai reikalingą profesiją, laukia išsami pažintis su mūsų protėvių akmens, žalvario bei geležies amžių materialine ir dvasine kultūra, pažangiausiais jos tyrinėjimo metodais, archeologinių radinių konservavimo būdais, ar cheologijos paminklų .apsaugos specifika. Nemaža dėmesio skiria me ir kaimyninių kraštų, ypač bal tiškojo arealo, archeologinės medžiagos tyrinėjimo problemų ir rezultatų analizei. Specialūs kursai skiriami miestų archeologijos, tyri nėjimų metodikos raidai ištirti. Archeologijos specialybės stu dentams sudarytos palankios gali mybės susipažinti su Lietuvos muziejuose saugomais įvairių epo chų radiniais, turtingais viso pasau lio archeologinių tyrinėjimų literatūros rinkiniais saugomais unikalioje Vilniaus universiteto bibliotekoje. Smalsiesiems yra gali mybė studijuoti ir rankraštines įvai rių archeologinių kasinėjimų ataskaitas, sukauptas archyvuose, Lietuvos istorijos institute, kitose archeologijos paminklus tyrinėjan čiose šalies įstaigose.
atsiverti pasauliui. Reaguodami į visuo menės ir kultūros permainas, kartu su visu Vilniaus universitetu pradėjome ir iš esmės baigėme studijų reformą. Jos esmė: atviros ir demokratinės studijos, kur šalia privalomų kursų egzistuoja- plati kursų pasirinkimo galimybė, kada studentas pats gali konstruoti savo studijas, o kartu ir savo ateitį. Laisvė gimdo atsakomybę. Atsakomy bę rinktis savo vietą gyvenime. Mes vilia mės, kad istorijos studijos yra reikalingos ne tik žymiai daliai praktiškų profesijų (paminklosauga, muziejininkystė, archyvotyra). Juk istorijos kultūrinė vertė ne nusakoma vien konkrečiomis profesijomis. Istorija turi užimti ženklią inteligento erudicijos dalį. Tautos ir vals tybės istorijos svarstymas turėtų būti kiekvieno žmogaus rūpesčio dalis. Istori jos akivaizdoje metafizinės prasmės įgyja žmonių biografijos, tautų,civilizacijų liki mai ir nuosmukiai. Istoriko profesija prasminga ir universali.
Istorijos fakultete priimama studi joms į tradicinę istorijos specialybę (40 studentų) ir naują, tik vienerius metus gyvuojančią archeologijos specialybę (101
studentų). Istoriją studijuoti galima ir ne-1 akivaizdžiai: bus suformuotos dvi grupės I po 15 žmonių iš lietuviškas ir nelietuviš kas mokyklas baigusių mokinių. Jau kelinti metai istorijos stojamojo I egzamino (raštu) pagrindą sudaro testai I pagal mokyklinę istorijos programą. Šį I
testinį egzaminą laikys ir būsimieji istori kai, ir būsimieji archeologai. Testas verčia I stojantįjį žinoti ne tik „iškaltus” faktus, I bet ir orientuotis epochose, procesuose, J reiškinių priežastyse. Antras egzaminas - žodžiu - bus isto-l rikams ir archeologams atskirai. Egzami l nas - kūrybinis. Jame bus kalbama ne tiki apie programoje esančius dalykus, bet šie- j kiama išsiaiškinti busimojo studento erų- j diciją ir apsisprendimo studijuoti! pagrįstumą, svarstant kartu su juo per |
skaitytas istorines knygas.
Norite būti archeologais? Kviečiame. Šalia išsamių teorinių studijų,
kiekvienais metais visi šios specialy bės studentai gali dalyvauti įvairio se archeologinėse ekspedicijose Lietuvoje, o kai kurie ir kitose šaly se. Čia studentai kaupia praktinį patyrimą, mokosi iš žymiausių mūsų šalies archeologijos moksli ninkų kasdieninio darbo paslapčių. Kartu romantikus norisi per spėti. Archeologija tai ne vien tik įdomūs tyrinėjimai, unikalūs radi niai, bet ir didelis fizinių bei dvasi nių jėgų, pasiaukojimo reikalaujantis darbas. Juk archeo loginiai tyrinėjimai vyksta ir toli miausiuose užkampiuose, miškuose, pelkėse, net ežerų dugne... Tenka daug prakaito išlie ti, kol kastuvais pro didelių medžių šaknis, įvairių akmenų krūvas prisi kasa prie jus dominančio kultūrinio sluoksnio. O kaip pikta, kada po tokių didelių pastangų, galima sa kyti, nieko nerandi.:. Arba kiek kantrybės ir nervų įtampos, šalta kraujiškumo reikia mažais šaukšte liais, skalpeliais ar šepetėliais šluostyti kelių šimtmečių ar net tūkstantmečių dulkes nuo vos vos
besilaikančio, mažo, labai trapaus tolimųjų laikotarpių protėvių pa siuntinio kaip tik tau, nes tu pirma sis po tiekos metų turi laimės prie jo prisiliesti... O kaip jį paimti, iš saugoti, kad nesuirtų, kad būtų prasmingas šis tamstos atradimas ir ateinančioms kartoms. Netikėtų atradimų džiaugsmas tikriesiems archeologams - profe sionalams šimteriopai kompensuo ja sunkumus. Archeologijos mūza myli tik kantrius, pasišventusius stiprios valios ir geros sveikatos ty rinėtojus. Archeologija - tai, gali ma sakyti, - vyriška profesija ir
tiesiogine ir perkeltine prasme Tokių mes ir laukiame. O patekti į archeologijos spe cialybę galima tik gerai išlaikius I konkursinius stojamuosius egza- I minus. Jųyra du: vienas - Istorijos | ir archeologijos testas raštu ir ant-1
ras - pokalbis apie skaitytas arche 1 ologinės tematikos knygas I matytus muziejuose archeolog nius radinius, aplankytus šios rū! šies paminklus. Abu šie stojamiem 1 egzaminai yra lygiaverčiai ir verti! narni atskirai - 10 balų sistemai Stojamųjų egzaminų programa I
kitos sąlygos yra išleistos atskirt I brošiūra.
Doc. Pranas Šabasevičiu-a
11
U ni versi tas Vilnensis
1.02-03
STUDIJOS
ISTORIJOS
FAKULTETE
Pagrindinis istorikų ir archeologų jos: viduriniai amžiai, naujoji istorija, kul ontingentas studijuoja 4 metus ir, baigęs tūros ir meno istorija, etnologija. tudijas, gauna bakalauro diplomą. Šiuos Bakalauriniuose seminaruose ruošia etverius metus sąlygiškai galima skaidyti mi bakalauriniai darbai. Laisvai pasiren du etapus. I-II kurse - įvadinėse studijo- kamų kursų metu studentas gali surinkti s - privalomų kursų stuburą sudaro ke- pedagoginių ir psichologinių kursų mini jrios Lietuvos istorijos ir 4 pasaulio mumą ir tai suteikia jam teisę dirbti mo įtorijos (senovė, viduriniai amžiai, nau- kykloje. Be to, bakalauras galės dirbti eji amžiai, naujausieji laikai) kursai. Pri- muziejuose, archyvuose, paminklosaugos inspekcijose ir kt. alomai pasirenkamų (alternatyvių) Apie 50% bakalaurų, turį polinkį gi ursų tarpe studijuojama filosofija, ekolesnei specializacijai ir moksliniam dar omikos teorija, filosofijos istorija, sociobui, tęsia studijas dviejų metų Jgija, politologija, psichologija, magistrantūroje (į jas gali įstoti ir kitų eligijotyra ir kt. disciplinos. Iš šio sąrašo humanitarinių specialybių bakalaurai). “ikia per dvejus metus išklausyti 4 kur Pirmaisiais metais vyksta specializuoti as. O vieną discipliną per semestrą stu- magistriniai seminarai, o antraisiais me entai pasirenka visiškai laisvai, savo tais - mokslinės ir taikomosios praktikos uožiūra. Todėl mūsų studentai renkasi pagal busimąją darbo vietą. Studijos bai isciplinas ne tik mūsų fakultete, bet ir giamos magistriniu darbu, už kurį sutei ilosofijos, Filologijos, Teisės, netgi Che- kiamas magistro laipsnis. Magistro ūjos fakultetuose, nukeliauja iki Kultū- laipsnis suteikia galimybę tęsti mokslą as ir meno istorijos, Lietuvos muzikos ir doktorantūroje. ailės akademijų. Mūsų fakultete doktorantai gali ruošti III-IV kurse jau pradedama speciali- disertacijas pas tokius žymius istorijos jotis, atsiranda pirmosios specializaci mokslo autoritetus, kaip dešimties knygų
VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ
Siūlome tapti studentais Ne visi studijuos filologiją, toriją, teisę ar ekonomiką,, 5t visi, kurie studijuos, bus udertai. Vilniaus universite' Studentų Atstovybė /USA) priima naujus narius į ivo gretas nereikalaudama iš ! nei vidurinės mokyklos baiimo atestato, nei sveikatos pa ūmėjimo. Nereikia . laikyti ojamųjų egzaminų, priimaiųjų skaičius neribojamas, žtenka to, kad Jūs studentai, ačiau ši neiginių serija dar ne ikia, kad Jūs nieko neįgysite. USA spręs Jūsų problemas, stovaus Jūsų interesus, padės irasti bendraminčių tarp Lieivos ir užsienio akademinio unimo. VUSA palaiko gerus mtykius su Švedijos, Olandi«, Vokietijos, Danijos, Čeki-
•s studentais, inicijuoja ar risideda prie įvairių studentų
apsikeitimo programų įgyvendinimo, dalija labdarą, platina Tarptautinius studentų pažy mėjimus, teikiančius daug lengvatų keliaujant užsienyje. VUSA organizuoja seminarus ir konferencijas, padeda rengti studentiškas šventes, remia Vilniaus universiteto studen tiškų organizacijų veiklą, rūpi nasi studentų buitiniais reikalais, laisvalaikiu; ji suinte resuota, kad studentai sėkmin gai išspręstų ir akademinius savo uždavinius. Daugelis dalykų įstojus į VU Jums pasirodys nesupran tami, o gal ir nepriimtini. Ne pamirškite, kad niekas negali padėtistudentui, jeigu jis nepa deda pats sau. VUSA vienija tuos studentus, kurie rūpinasi ir gina savo interesus. Visose šalyse, visų laikų studentai
apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės užsienio politiką profesorių Bronių Dun dulį, kelių knygų ir gausybės straipsnių apie LDK istoriją autorių prof. Edvardą Gudavičių, visiems iš knygos apie Žalgirio mūšį žinomą prof. Mečislovą Jučą, Lietu vos statutų ir Lietuvos metrikos tyrinėto ją prof. Stanislovą Lazutką, Vilniaus universiteto istorijų autorių prof. Algirdą Šidlauską, vieną žymiaurų Lietuve^ ar cheologų, prof. Mykolą Michelbertą. Atvykite! Jūsų laukia romantiškos ar cheologinės ekspedicijos prie Kernavės piliakalnio. Galėsite su mūsų etnologais pakeliauti po senuosius Lietuvos kaimus. Tai tiems, kurie trokšta romantikos. Tie, kurie nori pažiūrėti, kas slypi už romantikos šydo, tikrai galės susipažinti su sunkiu, bet nepaprastai reikalingu darbu archyvuose ir rankraštynuose, mu ziejuose ir bibliotekose. Tie, kurie nori būti reikalingi visuomenei, istorijos studi jose suras savo gyvenimo ir kūrybos pras mę.
buvo jaunimo avangardas. Ne pamirškite, kad studento var das ne tik suteikia socialinį statusą, bet ir įpareigoja. Tiki mės, kad 1994 m. rudenį at einanti karta suvoks savo reikšmę, vertę ir atsakomybę ir pateisins savo vardą, o busimų jų pirmakursių, norinčių pla-
IF dekanas doc. dr. A. Bumblauskas čiau susipažinti su VUSA veik la ir galimybėmis lauksime: Universiteto-3, (Centriniai Universiteto rūmai), Observa torijos kiemelyje, Studentų Atstovybėje. VUSA Valdybos pirmininkas Artūras Macijauskas
Vido Naujiko nuotrauka
Universitas Vilnensis
12
1994.02-03 tingas dėmesys skiriamas efektyvių
KVIEČIAME Į CHEMIKŲ ŠEIMĄ Jei jums nesvetimi tikslieji mokslai ir mėgstate eksperimen tuoti, stokite į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Šiais metais priimsime 60 studentų į dvi specia lybes: į chemijos - 50 ir biochemi jos- 10. Priėmimo tvarka į abi specialy bes vienoda. Reikės laikyti chemi jos stojamąjį egzaminą raštu. 1994 m. laidos abiturientai stoja mąjį egzaminą galės laikyti ir rajonų centruose bei miestuose sudaryto se brandos egzaminų komisijose, dalyvaujant Universiteto atstovams ir mokytojams. Balų skaičius kon kursui skaičiuojamas sudedant pa dvigubintą stojamojo egzamino įvertinimą su brandos atestato mo komųjų dalykų (fizika, biologija) ir brandos egzaminų gimtosios "kal bos (raštu) įvertinimų bendru vi durkiu.
Be stojamųjų egzaminų pri imami visi moksleiviai, kurie yra respublikinių chemijos, fizikos, ma tematikos, informatikos olimpiadų laureatai ir 1994 m. prizininkai, taip pat chemijos respublikinės olimpiadoms dalyviai, užėmę IV vietą.
polimerinių paviršiaus aktyvių me džiagų ir polimerinių antistatikų
sintezei.
užims pasi renkamieji kursai. Moky masis Univer sitete turi suteikti platų išsilavinimą. Studijos ne apsiribos vien chemija, ma tematika, fizi ka. Pirmuo sius dvejus studijų metus visi studentai mokysis už sienio kalbų, turės Išklau syti filosofijos kursą. Tre čiais ir ketvir tais metais apie 10% stu dijų laiko rei kės skirti pa sirenkamiems socialiniams ar humani tariniams mokslams ir apie 15% laisvai pasi renkamiems dalykams. Pastarieji gali būti - ir
Chemijos fakultete, kaip ir visa me Universitete, vyksta mokymo proceso reforma. Būsimiems pir makursiams studijos bus dviejų pa gamtamokslinio, ir humanitarinio kopų. Pirma pakopa (pagrindinės pobūdžio, pasirinkti bet kuriose studijos) užtruks 4 metus, ją sėk- Vilniaus universiteto fakultetuose mingai baigus įteikiamas bakalauro ar net kitose aukštosiose mokyklo diplomas. Antros pakopos (specia se. Be to, ketvirtaisiais studijų me lizuotos studijos) studijų trukmė 2 metai. Jas baigusiems ir tais reikės atlikti nedidelės apimties apgynusiems magistro darbą sutei savarankišką eksperimentinį tiria mąjį darbą vienoje iš pasirinktų fa kiamas magistro diplomas. Pirmieji trys studijų metai skirti bendram paruošimui. Teks moky tis keliolika cheminių disciplinų, daug dėmesio skirti matematikai ir fizikai, beveik pusę studijų laiko praleisti laboratorijose. Ketvirtame kurse, paskutiniais pagrindinių stu dijų metais, atsiras didelė pasirinki■mo laisvė. Didžiąją studijų dalį
kulteto
katedrų.
Šių
darbų
tematika paprastai atitinka katedrų mokslinio darbo kryptis. Analizinės chemijos katedros mokslininkų kolektyvas kuria nau
jus ir tobulina žinomus elementų ir
junginių nustatymo metodus. Ypač daug dėmesio skiriama aplinkosau-
Be minėtų katedrų fakultete
yra ir už Lietuvos ribų žinoma Skys tųjų kristalų laboratorija. Šios labo ratorijos mokslininkai sintezuoja
medžiagas, kurios reikalingos elek trooptinių informacijos atvaizdavi
mo įrenginių gamybai. Biochemijos specialybės stu
dentų matematikos ir fizikos studi jų apimtis analogiška chemijas specialybės studentų atitinkamoms
studijoms. Cheminių disciplinų ap
imtis jiems šiek tiek sumažinta, nes jie studijuoja ir biologines discipli
nas. Biochemikai baigiamąjį darba atlieka Biochemijos ir biofizikos katedroje, kuri yra Gamtos fakui
tete. Šiuo metu niekas negali tiksliai
pasakyti, kokios bus įsidarbinimo galimybės po 4-6 metų, kai baigu
sieji pirmakursiai, įsigiję įvairaus lygio diplomus, paliks Universitetą. Galima laukti, kad, kai Lietuvos
ūkio nuosmukis pasibaigs, chemi kų ir biochemikų darbo perspekty
vos bus geros. Tai rodo padėtis
Vakarų šalyse ir laukiamų tenden
cijų Lietuvoje analizė. Tam, kad Lietuvoje gaminamos prekės galė
gos tikslais atliekamoms anali zėms. 1988 m. praktiškai iš naujo įkurta Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra. Jos mokslinio darbo tema - šiuolaikinės funkcio nalios keramikos sintezė ir tyrimas(aukštos temperatūros superlaidininkai, termorezistoriai ir kt.). Fizikinės chemijos katedroje ti riami elektrocheminiai procesai vandeniniuose ir nevandeninuose elektrolituose. Organinės chemijos katedroje sintezuojami ir tiriami alicikliniai ir hcterocikliniai organiniai junginiai, jų reakcijų mechanizmai ir stereochemija. Nustatyta, kad kai kurios v“' medžiagos pasižymi įvairiu
Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab. Tiražas G00 egz. 1,5 spaudos lankų. SL 321. Užs. Nr. /5 0 Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Aleksandras VALENTAS
tų konkuruoti pasaulinėje rinkoje,
teks išplėsti analizės kontrolės tar
nybas ir pramonėje, ir įvairiose ži nybose.
Plečiasi
ir
plėsis
aplinkosaugai skirtų laboratorijų tinklas. Planuojamas naftos chemi
jos plėtimas. { prioritetines ūkio
kryptis įtraukta farmacijos prami nė, biotechnologija. Pastaroje sėk ■ mingai
dirba
mūsų
fakulteto
auklėtiniai - biochemikai. Naujas
darbo vietas aukštos kvalifikacijos
chemijos mokytojams sukurs švie
timo
reforma,
atsirandančios
naujo tipo mokyklos-gimnazijos
Magistrų laipsnį įsigijusių abso , ventų
laukia
kūrybinis
darbas
moksliniuose institutuose, staro i
biologiniu veikimu.
biose firmose, aukštosiose ir auk? j Polimerų chemijos ka tesniosiose mokyklose. tedros mokslinio darbo te matika susijusi su vandenyje tirpių hidrofilinių kopolime
rų sinteze bei tyrimu. Ypa
Chemijos fakulteto dekan.i', doc. T. Jankausku-' §