Universitas Vilnensis, 2005 m. kovo mėn. Nr. 2 (1658) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

universitas

>5 ■ 1579 ■<*

vilnensis Nr. 2 (1658)

2005 m. kovo mėn.

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

http:llwww. vilnensis. vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

„Vilniaus šventimai" pavasario šauklys Universitete Mindaugas KUBILIUS, Agnė ZALANSKAITĖ 2005 m. vasario 26 d. Vilniaus universitete įvyko pirmasis šiais me tais „Vilniaus šventimų“ renginys. Jame Vilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pasirašė il galaikio bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojama ugdyti pilietiš kas, savo miestą ir šalį mylinčias bei garsinančias asmenybes. Ši su tartis yra svarbi ne tik Vilniaus uni versiteto akademinei bendruome nei, miesto savivaldybės atstovams, bet ir Vilniaus miesto gyventojams bei svečiams, kadangi būtent ji žy mi universitetinės gratulatio tradici jos atgimimo pradžią.

Tikroji ir vienintelė Alma Mater... 1995-2005 metų laikotarpį ga lima vadinti Lietuvos edukacinės sistemos urbanizacijos era, ka dangi būtent tuomet atsirado daug išsilavinimą siūlančių įstaigų, va dinančių save universitetais arba kolegijomis. Kyla retorinis klausi mas: „Ar šių įstaigų mokymo ko kybė yra tokia pat, ar geresnė už mūsų Alma Mater?". Reikia sutik ti, kad dažnai naujos aukštosios mokyklos yra geriau įsisavinusios organizacijų vadybos, marketingo ir materialiųjų resursų valdymo

principus, todėl jų sėkmės formu lė labai elementari - patrauklių mokymo programų pasiūla stu dentams, didesni dėstytojų ir ad ministracijos atlyginimai. Nors į mūsų Universitetą šiandien įstoja dauguma „šimtukininkų", čia konkursai didžiausi, aukštoji mo kykla turi bene labiausiai išvystytą infrastruktūrą, dažnai būtent VU yra vadinamas nepaslankiu, nešiuolaikišku irt. t. Ką gi... Lietuvoje propa ganda veikė, veikia ir veiks. Ne paslaptis, kad naujosioms aukštojo mokslo įstaigoms yra žy miai paprasčiau dirbti. Niekas ne reikalauja išlaikyti tradicijas, terei kia jas kurti, o senajam, jau penk tą šimtmetį skaičiuojančiam Vil niaus universitetui reikia puose lėti ir saugoti ne tik akademinės bendruomenės, bet ir Vilniaus miesto istorijos tradicijas. Aišku, daug kas gali pagalvoti, kad šis nihilistinis požiūris - tai žmogiškas noras pasipuikuoti prieš senąją Alma Mater. Bet... Tiek skeptikai, tiek „savi" universiteto pesimistai ir studentai jaučia Vil niaus universiteto istorinį prestižo ir garbės svorį. Skepsis dažnai yra aklas, tačiau tie, kurie suvokia Uni versitas Vilnensis reikšmę Lietuvos istorijai, žino, kad per amžius su kaupta vertė ne tik atsinaujina, bet ir iš naujo išgyvena savo „aukso amžius". Jeigu Universiteto nepa laidojo ne j vertybes orientuota po litikų karta, o ir akademinė ben

VU ir miesto savivaldybės atstovai drauge formuos vilniečių bendra būvio ir kultūros tradicijas

druomenė, nekreipdama dėmesio j politinius bei finansinius aspek tus, sugeba išlaikyti bendruome niškumo jausmą ir išsaugoti per amžius susiformavusį identitetą, šiandien galime drąsiai teigti, kad mūsų Alma Mater laukia šlovingas atgimimas visuomenės akyse.

Čia verda kultūrinis gyvenimas VU 425-mečio renginiai jau nu stebino visuomenę ne tik savo mastais, tematika, bet ir aukštu kul tūros bei meniniu lygiu. Ypatinga buvo ir Vilniaus universiteto Stu dentų atstovybės bei nepriklauso mų prodiuserių sukurta fantastinė roko operetė „Neformatas“. Šiuo

kūriniu studentai ne tik dar kartą priminė visuomenės jau seniai pa mirštas vertybes - asmenybės ir minties laisvės svarbą, bet ir sten gėsi įskiepyti norą kurti savo kultū rą, savo mentalitetą ir savo miestą. Džiugu, jog Universiteto studentų savivaldos vadovai darbo princi pus grindžia kompetencija, atsida vimu ir ypač visuomeniškomis bei pilietiškomis idėjomis. Būtent jie ir buvo Universitete gimusios inicia tyvos „Vilniaus šventimai" pagrin dinė varomoji jėga.

Čia gimsta miesto tradicijos Renginių ciklas „Vilniaus šven timai" atgaivina ir tęsia Vilniaus miesto švenčių - Gratulatio Vilnae (Vilniaus sveikinimai) - tradiciją, kuri formavosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikais, kai Vilniaus miestas ir tuo metu vienintelis šalyje universitetas kar tu organizuodavo iškilmes ir ren ginius reikšmingomis LDK ir mies tui progomis. Tuometinių šventimų metu chorai, teatrai, šokių kolek tyvai ir kt. šlovino Lietuvos valsty bę, jos sostinę, piliečių dorybin gumą ir ištikimybę. Būtent dėl to iškilmės buvo ypatingai reikšmin gas veiksnys, buriantis valstybės piliečius ir miesto bendruomenę. Prof. E. Ulčinaitės ištyrinėta ir šian dieninėms kartoms perduota tradi cija pirmuosius atgimimo žiedlapius

VU ir Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo ugdyti pilietiškas asmenybes

išskleidė praėjusių metų rugpjūčio mėnesį vykusiame lotyniškosios kul tūros festivalyje „Fundamentum Collegii“ (Prie kolegijos pamatų). Šio fes

tivalio vardas žymi VU jėzuitų įkur tos universitetinės Kražių kolegijos paveldą (planuojama, kad Kražių vi durinė mokykla netrukus taps uni versitetine gimnazija). Kadangi sai tai tarp Kražių ir Vilniaus suformuoti dar jėzuitų, Kražiuose pradėtą festi valį teko perkelti į motininį Vilniaus universitetą atgaivinant Gratulatio Vil nae tradiciją, kurios forma ir tapo ren ginys „Vilniaus šventimai". Džiugu, jog prie idėjos įgyvendini mo nieko nelaukęs prisidėjo Vilniaus universitetas, jo Studentų atstovybė, Vilniaus miesto savivaldybė ir vienin telis toks Lietuvoje VU Karjeros cen tras. Projektu ne tik pristatytos visuo menei Universiteto bei LDK pilietinės vertybės, bet ir pradėtos formuoti Vil niaus miestiečių bendrabūvio bei kultūros tradicijos. Ši ambicija yra ne

kas kita kaip šiuolaikiškai įsisąmonin ta istorinė Vilniaus universiteto parei ga vykdyti vertybinę misiją Vilniuje ir Lietuvos visuomenėje. Šiam tikslui

pasiekti bus sudaryta jungtinė darbo grupė, kurios nariais taps Universite to, savivaldybės, studentų atstovai bei puikiai tradicijas ir istorinio paveldo reikšmę visuomenei išmanantys eks pertai.

Bendradarbiavimo pradžig ženklina pasirašyta sutartis Vasario 26-ąją vykęs renginys pra sidėjo simboliškai. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir Vilniaus uni versiteto rektorius akad. B. Juodka pasirašė žymiąją sutartį, kurios istori nę prasmę jiedu įvardijo savo sveiki nimo kalbose. Bendradarbiavimo gi mimą taip pat sveikino Lietuvos jė zuitų provinciolas kunigas Aldonas Gudaitis, kurio pirmtakai kaip tik ir yra šio bendradarbiavimo tikrieji tėvai bei globėja., nes būtent jėzuitai 1579-

Prof. A. Bumblauskas: „Turime susigrąžinti savo istorinę, pilietinę ir politinę savimonę“

aisiais metais įkūrė bei puoselėjo Alma Mater.

Forumas „Vilnius piliečių miestas" Forumą „Vilnius - piliečių mies tas" pradėjo žymus Lietuvos istori kas prof. A. Bumblauskas, perskai tęs pranešimą „Vilniaus universite tas ir Lietuvos istorijos „aukso am žių“ vizijos". Jame iškelta pamatinė Universiteto ir Lietuvos valstybės saviidentifikacijos problema. Ypatingo dėmesio sulaukė akistata su istori ne tiesa, jog šiuolaikinė Lietuvos sa vimonė remiasi XX a. tautos patriar chų suformuotu romantinės ikikrikš čioniškosios Lietuvos mitu, kurį sėk mingai eksploatavo sovietinė ideo logija. Atsakas gali būti vienintelis turime ir privalome susigrąžinti savo istorinę, pilietinę ir politinę, LDK tra dicijomis pagrįstą savimonę. Beje, paradoksas - iki šiol nė vienas Lie tuvos istorikas nėra parašęs Vilniaus miesto istorijos... ir niekas jos nepa sigedo... Nukelta j p. 4

universitas

2005 kovas

vilnensis

g g Mokslas

Sveikiname VU mokslinin kus, 2004 m. Lietuvos mokslo premijų laureatus Humanitariniai ir sociali niai mokslai: • Mečislovą JUČĄ (IF) už dar bų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo ir lietuvių politinės tautos tapatu mo problemos (1999-2003 m.)". Pateikė Vilniaus universiteto Se natas. • Juozapą GIRDZIJAUSKĄ (FilF) už darbų ciklą „Lituanis tinės literatūrologijos raidos pjūviai: eilėtyra ir istoriografija (1966-2001 m.)“. Pateikė Lie tuvių literatūros ir tautosakos instituto taryba. Fiziniai mokslai: • Audrių DUBIETĮ, Gintarą VALIULĮ, Arūną VARANA VIČIŲ (FF) už darbų ciklą „Ne tiesinė šviesos lokalizacija (1993-2003 m.)". Pateikė Vil niaus universiteto Senatas. • Liudą GIRAITĮ, Remigijų LEIPŲ (MIF), Donatą SURGAILĮ už darbų ciklą „Tolima pri klausomybė: modeliai, ribiniai dėsniai, statistinės išvados (1985— 2003 m.)“. Pateikė Vilniaus univer siteto Senatas, Matematikos ir in formatikos instituto taryba.

Jauniesiems VU mokslininkams skirtos Lietuvos mokslų akademijos premijos Lietuvos mokslų akademija įvertino jaunųjų mokslininkų darbus. Tarp laureatų gražus būrys VU mokslinin kų. Lietuvos mokslų akade mijos prezidiumas paskyrė dvi premijas jaunųjų moksli ninkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, septynias premijas aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėto jams, devyniems Vilniaus universiteto studentams aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų kon kurso dalyviams - skirti pagyrimo raštai:

Vitalijų JANICKĮ, Aivarą KA REIVĄ (ChF) už darbų ciklą „Nauji neorganiniai junginiai ir kompozicinės medžiagos: susi darymo, sandaros, cheminių, fi zikinių ir taikomųjų savybių tyri mai (1973-2003 m.)“. Pateikė Kauno technologijos universite to Senatas, Vilniaus universiteto Senatas. Biomedicinos mokslai: • Rūtą DUBAKIENĘ (MF) už darbų ciklą „Alergologija: eko loginės prielaidos, nauji diag nostikos ir gydymo aspektai (1980-2003 m.)". Pateikė Vil niaus universiteto Imunologijos instituto taryba.

•

Taikomosios mokslinės veiklos (eksperimentinės plėtros) darbai: • Paulių KAVALIAUSKĄ (G M F) už darbų ciklą „Krašto tvarky mo optimizavimas teritorijų fi zinio planavimo sistemoje (1986-2003 m.)''. Pateikė Vil niaus universiteto Senatas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministe rijos, UAB „Urbanistika" (fiziniai mokslai).

Gerbiami Vilniaus universiteto studentai, dėstytojai ir darbuotojai, Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymas sudaro galimy bę teikti paramą neatvėrus piniginės. Nuo 2004 m. kiekvienas Lietuvos pilietis iki 2 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali skirti pasirinktai organizacijai. Maloniai kviečiame Jus ir šiais metais (iki gegužės 1 dienos) skirti 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio Vilniaus universitetui, puoselėjan čiam švietėjiškas ir akademines vertybes. Norėdami skirti 2 proc. savo jau sumokėtų pajamų mokesčių Jūs turite užpildyti prašymą (forma FR5012), kurį rasite Vilniaus universi teto interneto svetainėje www.vu.lt (žr. skyrių Naujienos>2 procentai Vilniaus universitetui). Taip pat prašymą galite rasti Valstybinės mo kesčių inspekcijos tinklalapyje ar VMI teritoriniame padalinyje. Jums tereikia įrašyti (DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS) 1. Savo asmens kodą. 2. Vardą, pavardę. 3. Adresą. 4. Telefono numerį. 5. Elektroninio pašto adresą (jeigu tokį turite). Prašymą pasirašo nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris teikia tokį prašymą, ir nurodo savo vardą bei pavardę. Prašymą turite perduoti apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ar jos padaliniui.

Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai (skirtos premijos):

Humanitarinių ir sociali nių mokslų srityje: • dr. B. Speičytei, doktorantei V. Vaitkevičiūtei-Verbickienei, doktorantei R. Bleizgienei (FilF) už darbų ciklą „LDK vėlyvojo baroko ir švieti mo literatūra“. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityje: • dr. Karoliui Kazlauskui (MTMI) už darbą „Trumpabangėje optoelektronikoje taikomų (Al, ln)GaN medžiagų fotoliuminescencijos spektroskopija“.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nu galėtojai (skirtos premijos):

•

Humanitarinių ir sociali nių mokslų srityje: Magistrantei J. Čyžiūtei

(FsF) už darbą „Karjeros mo teris: įvaizdis ir tarpasmeniniai santykiai" (darbo vadovė doc. I. E. Juozeliūnienė).

V. Naujiko nuotr. Jaunieji VU mokslininkai su LMA prezidentu akad. Z. R. Rudziku, VU rektoriumi akad. B. Juodka. VU mokslo reikalų prorektoriumi prof. J. V. Vaitkumi Matematikos, fizikos ir che mijos mokslų srityje: • doktorantui R. Auguliui, ma gistrantui V. Poderiui (FF) už darbą „Savitvarkių nanodarinių erdvinės struktūros tyrimai" (darbo vadovas - prof. R. Rc5tomskis); • doktorantei A. Kizienei (ChF) už darbą „Funkciniai oksidų sluoksniai: auginimas iš che minių garų fazės ir tyrimas" (darbo vadovas-prof. A. Abrutis).

Geologijos, medicinos ir geomokslų srityje: • doktorantei J. Armalytei (GMF) už darbą „Escherichia coli rūgštinio streso atsako ge nų tyrimai modelinėse sistemo se in vivo ir in vitro" (darbo va dovės - dr. E. Sužiedėlienė, dr. V. Šeputienė);

magistrantui S. Plungei (GMF) už darbą „Ekologinės rizikos ver tinimas ir AQUATOX modelio pa naudojimas Nevėžio upėje“ (dar bo vadovas - doc. P Mierauskas); • gydytojai internei I. Sliesoraitytei (MF) už darbą „Rage

•

nos storio įtaka išmatuojamo akispūdžio tikslumui: eksperi mentinis ir skaitinis modeliavi mas“ (darbo vadovė prof. R. Dubakienė); • doktorantei I. Vėjelytei (GMF) už darbą „Telšių ir Drūkšių-Polocko skalūnavimo zonų lygi namoji analizė" (darbo vado vas-doc. G. Motuzą).

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso da lyviams skirti pagyrimo raštai: Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje: • doktorantui K. Budriui (TSPMI), magistrantui K. Gar bačiauskui (FilF), magistran tei V. Ivaškaitei (FsF), dokto rantui P. Skruibiui (FsF).

•

Matematikos, fiz;kos ir che mijos mokslų srityje: doktorantui A. Melninkaičiui (FF), magistrantui T. Šalkui (FF).

Geologijos, medicinos ir geomokslų srityje: • doktorantui D. Augučiui (ASC), magistrui M. Juozapaičiui (GMF), doktorantei Z. Žigaitei (GMF).

Duomenys, reikalingi prašymui

Paramos gavėjas Adresas Paramos gavėjo kodas Banko pavadinimas Banko kodas A/s nr. -

Vilniaus universitetas Vilnius, Universiteto g. 3 1195081 AB BANKAS „VILNIAUS BANKAS“ 70440 LT12 7044 0600 0421 9964

Europos fizikų draugija (EPS) aukštai vertina Lietuvos fizikų darbus Vasario 17-20 d. Lietuvoje

Universitetas derasi su Ermitažu dėl skeptro Beveik prieš du šimtus metų rektoriaus skeptrą praradęs Vilniaus univer sitetas dabar aktyviai susirašinėja su Ermitažu dėl unikalios regalijos paieš kų šio didžiausio Rusijos muziejaus rūsiuose. VU rektoriaus skeptras - uni versiteto garbės, valdžios ir autonomijos simbolis - rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVII amžiaus pradžios. XIX amžiaus pradžioje carinei Rusijai uždarius Vilniaus universitetą, skeptras, kaip ir kitos istorinės vertybės, buvo išvežtas j Rusiją. Lietuvos istorikų duomenimis, rektoriaus skeptras yra lai komas Ermitaže Sankt Peterburge, tačiau Rusija ilgą laiką tai neigė. Unika lios regalijos niekaip neatgaunantis Universitetas pernai rudenį, minėda mas 425-ąsiais įkūrimo metines, nusprendė pasigaminti senojo skeptro kopiją. VU rektorius prof. B. Juodka mano, kad žinia apie skeptro paieškas, pasiekusi Rusiją, davė tam tikrų rezultatų. Ermitažo generalinis direktorius Michailas Piotrovskis atsiuntė raštą Universitetui, kad vienas iš muziejuje esančių skeptrų yra panašus j Lietuvos ieškomą, tačiau neatitinka jo svoris ir ilgis. Rektorius neprognozavo, kuo baigsis derybos tarp VU ir Ermitažo. Kaip anksčiau pasakojo VU Istorijos fakulteto dekanas prof. Z. Butkus, po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybę atgavusi Lietuva bandė susigrą žinti iš Rusijos rektoriaus skeptrą, Lietuvos Metriką ir kitas kultūrines verty bes, tačiau nesėkmingai. Rusija yra žadėjusi skeptrą grąžinti, jei tik jis bus surastas, bet Rusija jo „nerado“. Parengta pagal spaudos apžvalgas

lankėsi Europos fizikų

draugijos (EPS) prezidentas

ir valdybos nariai. Jie Vilniuje surengė savo išvažiuojamąjį posėdį, skirtą 2005-iesiems metams, kuriuos Jungtinės Tautos paskelbė Pasauliniais fizikos

metais.

(Iš kairės) EPS valdybos narys M. Kolvas, prezidentas M. Huberis ir FF dekanas prof. J. Banys

EPS valdybos nariai lankėsi Lietuvos mokslų akademijoje, Fizikos, Puslaidininkių fizikos, Teorinės fizikos ir astronomijos institutuose ir pagrindinėje Lietuvos fizikų kalvėje - VU Fizikos fakultete. Čia atvykę EPS prezi dentas Martinas Huberis iš Šveicarijos ir EPS valdybos narys Maciejus Kolvas iš Lenkijos susitiko su Fizikos fakulteto dekanu prof. Jūrų Baniu, katedrų vedėjais, kurie papasakojo apie vykdomus mokslinius darbus bei

parodė FF laboratorijas ir muziejų. Kaip sakė svečiai, jie yra maloniai nustebinti aukštu Lietuvos fizikų moks liniu lygiu, įdomiais rezultatais ir labai šiuolaikiška vykdomų projektų tematika. Lenkijos fizikų draugijos pirmi ninkas prof. M. Kolvas labai apsidžiaugė, kad FF muziejuje eksponuojami išsaugoti XX amžiaus tarpukario laikotarpio žymių Lenkijos fizikų, Stepono Batoro universiteto profesorių V. Dzievulskio, H. Nevodničanskio ir

kt. spektrometrai ir kiti optiniai prietaisai.

Parengė VU FF prodekanas prof. Jurgis STORASTA

univereitas

2005 kovas

vilnensis

Žvilgsnis______________________

Studijų mugė kova dėl abituriento Vasario 10-12 dienomis Vilniaus universitetas daly vavo tarptautinėje parodoje „Studijos 2005“, kuri vyko parodų centre LITEXPO. Mugėje lankytojai sužinojo bei pamatė nemažai naudingų, bet kartu ir šokiruojančių dalykų. Pagrindinė Lietuvos ir užsie nio mokymo įstaigų užduotis - pritraukti jauną žmogų studijuoti. Kad ir kaip būtų gaila, tokio pobūdžio mugė dėl akivaizdžios konkurenci jos tarp mokymosi įstaigų vis mažiau atlieka abiturien to „vedlio“ misiją - padėti jaunam žmogui susivokti siūlomos informacijos jūroje ir palengvinti tolesnio gyvenimo kelio pasirinkimą.

Onutė MACKONYTĖ „Ežio universitets" irgi „konkurents"? Šiųmetėje mugėje Vilniaus uni versitetas savo stende pateikė ke lias naujoves: Universiteto suve nyrus bei ką tik pasirodžiusį filmą apie VU. Taip pat pirmą kartą pa rodos lankytojams pristatyti VU ju biliejiniai leidiniai ir VU mokslinin kų darbai. Abiturientams visą juos

dominančią informaciją noriai tei kė Universiteto atstovai, darbuo tojai ir studentai, buvo nemokamai dalijamas leidinys „Kviečia VU 2005“ bei kita informacinė me džiaga. Vilniaus universiteto sten das, užėmęs 36 kvadratinius met rus, buvo įsikūręs beveik pačia me parodos centre. Dideliame ek rane lankytojams buvo rodomas filmas, o aplinkui besisukiojančios spalvingos „Ežio universiteto“ „stu dentės" traukė besidominčiųjų dėmesį. Vilniaus universitetas, se niausia ir didžiausia mokslo įstai ga Lietuvoje, išsiskyrė ir etišku pri sistatymu mugėje: abiturientai bu vo viliojami išsamia informacija bei atvirai skelbiama studijų gali mybe Universitete. Kaip dar vie nas „potencialus“ universitetas mugėje, šalia VU stendo, buvo pri statytas „Ežio universitets“, ren giantis tokius specialistus: „čeburekų kepiks", „kultūrists" ar „tiuningo meistrs“. Pastarosios specia lybės paskaitą, kaip tinkamai „tiuninguoti" automobilį, skaitė du šio universiteto „lektoriai“ Kests ir Vyts, visiems gerai pažįstami iš te levizijos reklamos. Visa tai, žino ma, juokai, kurie turėjo sukelti ne sutramdomą abiturientų susido mėjimą studijų galimybėmis „Ežio universiteto“ pašonėje besirekla muojančiame Vilniaus universite te. Mintis pasitelkti į pagalbą „nau jąjį universitetą", kaip įspėjamąjį ženklą, jog be mokslo jaunimo laukia nekokios perspektyvos

Moksleiviai buvo viliojami išsamia informacija apie studijas VU

(„čeburekų kepiks“, „kultūrists" ar „tiuningo meistrs“ ir kt.) kilo VU In formacijos ir ryšių su visuomene skyriui. Ši novatoriška mintis, ro

dos, buvo suprasta - VU stendas nuolat buvo tiesiog apgultas be sidominčiųjų.

Kova dėl abiturientų verčia pamiršti etiką Paroda daugiausia buvo skirta abiturientams, vyresniųjų klasių mokiniams, jų tėvams, mokyto jams, taip pat tiems, kurie domisi kvalifikacijos kėlimo galimybėmis Lietuvoje bei užsienyje. Parodoje abiturientai ir jų tėvai galėjo pasi domėti brandos egzaminų ypatu mais ir bendrojo priėmimo j aukš tąsias mokyklas sistema, sužino ti, kaip pripažįstami užsienio šaly se įgyti diplomai. Tokia buvo gražioji renginio pu sė. Vasario 10-12 dienomis Lietu vos ir užsienio mokymo įstaigos in formavo apie save bei stengėsi kaip įmanydamos pritraukti poten cialius studentus. Mugė tapo dar viena kova dėl abiturientų. Labiau siai neetišku elgesiu išsiskyrė ko legijos. Vienos viliojo jaunuolius mokslo baigimą simbolizuojančio mis kvadratinėmis kepuraitėmis, ki tos naudojo tiesioginį spaudimą. Viena Vilniaus kolegija tiesiog stab dė atvykusius į mugę abiturientus bei absolventus ir primygtinai siū lė pasirašyti studijų sutartį su jų aukštąją mokykla. Pažymėtina, kad mokslai tokioje kolegijoje yra mo kami. Paklausti, kuo jų kolegija pranašesnė už kitas aukštąsias, mokymo įstaigos vadovai negailė jo liaupsių sau bei purvo konku rentams, gyrėsi garsiomis dėstyto jų pavardėmis bei motyvavo tuo, jog tik pirktas išsilavinimas yra ko kybiškas. Jau senokai pastebi ma, kad kai kurios aukštosios mo kyklos griebiasi įvairiausių įtikini mo būdų, vienas iš tokių - užsa komieji straipsniai respublikinė je spaudoje. Mugė dar kartą įro dė, kad abiturientas kasmet tam pa vis labiau geidžiama preke. Universitetai konkuruoja tarpusa vyje, tai - natūralu. Ir niekas ne sako, kad tai blogai, kol ne peržengiamos etikos ribos.

Mugės lankytojai turėjo retą galimybę išklausyti garbių VU profesorių argumentų, kodėl verta studijuoti Lietuvoje

Diplomas bet kokia kaina Ankstesnės parodos buvo po puliarios ne tik tarp moksleivių, ku rie ketina studijuoti, bet ir tarp tų žmonių, kurie ketina kelti kvalifi kaciją ar semtis žinių kitose mo kymo įstaigose. Studijų parodų lankytojų apklausa parodė, jog beveik pusė mugės dalyvių turėjo tikslą susirinkti informaciją apie Lietuvos ir užsienio universitetus, kolegijas, profesines mokyklas. Šiemet užsienio universitetus da lyvauti parodoje paskatino nepa prastai išaugęs Lietuvos jaunimo susidomėjimas naujomis galimy bėmis studijuoti užsienyje. Toks masinis jaunų žmonių „bėgimas“ svetur jau ne pirmus metus kelia grėsmę. Todėl Vilniaus universi teto surengta diskusija „Kodėl ver ta studijuoti Lietuvoje?“ buvo la bai aktuali. Gausiai susirinkę abiturientai, jų tėvai ir visi, kam kirbėjo abejonės dėl studijų užsie nyje, turėjo progą išklausyti VU profesūros argumentų, įtikinamai pasisakančių už studijas Lietu voje. Prof. M. Šaulauskas, gerai susi

pažinęs su Vokietijos mokslo sis tema, pateikė nemažai pavyzdžių, kaip lietuvis studentas, baigęs nie kam nežinomą universitetą kokio je nors gilioje Vokietijos provinci joje, didžiuojasi užsienyje įgytu di plomu. Tačiau ko tas diplomas vertas, jei apie tokią aukštąją mo kyklą dažnas vokietis nieko nėra girdėjęs? Anot VU profesūros, jau nimas labai klysta, jei mano, kad užsienyje studijos yra aukštesnio lygio, o įgytos žinios ir patirtis nepalyginamai vertingesnės nei kolegų lietuvių. Nepažįstama ša lis ir nauji potyriai masina ir vilioja jauną žmogų. Tačiau jie - ir spra gų žiniose priežastis. Studentas naujoje šalyje turi sugaišti nema

žai laiko pažindamas ir prisitaiky damas prie naujos aplinkos, pa pročių, tradicijų, vietinio mentali teto. Nepaprastai daug energijos išeikvojama tam, kad per paskai tas žmogus suprastų ir mintyse sau išsiverstų, ką svetima kalba aiškina dėstytojas. „Vertimas - vi suomet interpretacija. Tad apie kokį efektyvų žinių įsisavinimą ga lima kalbėti?“ - įtikinamai argu mentavo prof, M. Šaulauskas. Prof. M. Šaulausko nuomone, kai šalyje prisikuria daugybė aukš tųjų mokyklų, diplomų vertė gero kai sumažėja. Jau dabar Lietuvo je yra per daug aukštųjų mokslo įstaigų, kurių diplomai kasmet nu vertėja. Jei smetoninėje Lietuvo je gimnazistas buvo laikomas di džiu ir išprususiu žmogumi, šian dieną nieko nebestebina kelis aukštuosius pabaigęs ir ne pagal specialybę dirbantis žmogus. Po studijų užsienyje dažnas grįž ta namo, nes mano, jog savoje ša lyje užsienietiškas išsilavinimas bus privalumas. Tačiau dažnai at sitinka visiškai priešingai - savo je šalyje studijų metais formuoja si draugų ir pažįstamų ratas, kurio pagalba neretai po studijų suranda mas neblogas darbas. Grįžęs iš sve tur žmogus yra vienas: be pažinčių, nepakankamai suvokia esamą ša lies situaciją ir problematiką, nes ku rį laiką gyveno kitos šalies aktuali jomis. Adaptacija visose, taip pat ir savęs pateikimo rinkai srityse, tam pa nemenka kliūtimi ieškant tinka mos darbo vietos. Net ir Merfio dės nis teigia, kad kitur nėra geriau. Tie siog žmogus tiki, kad geriau ten, kur jis dar kažko nežino. Anot prof. M. Šaulausko, visur yra „brudo“ - ir svetur, ir savoje šalyje. Ir nebūti na toli lėkti, kad tai suprastum. Rei kia gražių dalykų ieškoti šalia savęs, nes iš arčiau geriau matyti.

V Naujiko nuotr.

Ar reikia Universitetui dalyvauti studijų mugėse? pro Akademinių reikalų prorektorė dr. Birutė Marytė POCIŪTĖ:

„Dabar viskas kainuoja. Mugės reikalingos, kad būtum pastebimas“ Pagrindinė priežastis, dėl kurios svarstomas klausimas, ar dalyvauti mugėse - finansai. Savęs reklamavimas pa rodose visai neblogas dalykas, to reikia, kad būtum pastebimas. Mugė yra ta niša, kur gali prisistatyti ir pasirodyti. Lyginant su pirmosio mis mugėmis, pastaroji buvo geresnė ir popu liaresnė. Žinoma, pigesnis variantas gali būti toks - visi susirenka kokioje nors sporto salėje ir pasišneka. Natūralu, kad finansiškai dalyva

vimas mugėje nemažai kainuoja, tačiau investici jos atsiperka - pritraukia mi abiturientai ir žemes niųjų klasių mokiniai. Svarbu ir tai, kokia forma Universitetas prisistatys publikai. Pastebima, kad VU truputį diktuoja madas - pasižiūrėję į mus, kiti universitetai pradėjo rengti gražesnius lankstu kus. Aukštosios mokyklos privalo pasitempti. Universitetui nėra kur trauktis. Netrukus gali ateiti toks metas, kaip Italijoje. Ten universitetai kuria savo reklamas, rodo per televiziją. Taip abiturientai kviečia mi stoti į vieną ar kitą universitetą. Iškristi iš tokio žaidimo negalima - niekas apie tave negirdės. Kai kas mano, jog dalyvauti mugė je yra per brangu. Tačiau dabar viskas kai nuoja.

„LITEXPO rengiamos studijų mugės yra neapgalvotas pinigų švaisty mas“

jų paroda yra finansuojama Švietimo ir moks lo ministerijos bei universitetų, dar buvo ima mas mokestis ir iš lankytojų - moksleivių. Žinoma, gerai, kad susidomėjimas muge yra didelis, tačiau finansine prasme tai yra blo gai. Tai, kas vyko LITEXPO parodų centre, mano nuomone, yra skirta labiau parodų di rekcijai, o ne busimiesiems studentams. Mes galime patys skirti kokią vieną Universiteto salę ir suorganizuoti panašią studijų mugęparodą pigiau. Žinoma, praėjusi mugė buvo labai graži, bet skirta ne tiems, kam reikia. Jau dabar apskrityse ieškoma atramos punktų, kur Universitetas galėtų prisistatyti moksleiviams. Manau, jog geriau lėšas, skir tas studijų mugei, Švietimo ir mokslo minis

Visos iki šiol vykusios studijų mugės-parodos atliko savo funkciją, tačiau pats rengi nys yra labai brangus, nelabai apgalvotas ir praktiškas. Manau, jog tokia studijų mugė pinigų švaistymas. Maža to, kad tokia studi

terija atiduotų universitetams, kurie ras pi gesnį būdą organizuoti muges. Panašūs ren giniai Vilniaus regiono moksleiviams turi būti organizuojami ne LITEXPO parodų centre, o kur nors kitur.

contra Studijų direktorius prof. Gintaras Dikčius:

universitas

2005 kovas

vilnensis

ataaSvečiai

Švedams rūpi moterų teisės VU Kovo 2 dieną Vilniaus universitete lankėsi Švedijos Riksdago delegacija, vadovaujama pirmininko Bjorno von Sydowo. Susitikę su VU rektoriumi akademiku Benediktu Juodka švedai domėjosi VU istorija, mokslo pasiekimais garsinant Universiteto vardą, gebėjimu prisitaikyti prie naujos tvarkos atgavus Lietuvos Nepriklausomybę. Aptartos aukštojo mokslo problemos, su kuriomis susiduria abi šalys, aplan kyta Skandinavistikos katedra ir Lyčių studijų centras.

Švedų parlamentarai domėjosi studijomis Lyčių studijų centre. V Naujiko nuotr. Švedijos parlamento atstovai su

sitiko su Filologijos fakulteto III kur so švedų kalbos specialybės stu

dentėmis ir Skandinavistikos ka tedros dėstytojais. Daugiausia bu vo kalbėta apie politiką ir jaunimo

požiūrį į ją, apie švediškos ir lietu viškos demokratijos skirtumus; apie tai, ar studentai jaučiasi pa kankamai atstovaujami, bei apie studenčių galimybes. Švedijos

Slovakijos prezidentas žavėjosi VU rūmų ansambliu

parlamento pirmininkas padėkojo studentėms už tai, kad jos pasirin ko būtent švedų kalbą ir domisi Švedija. Atsisveikindami parla mento atstovai padovanojo Skan dinavistikos katedrai grožinės lite ratūros knygų. Aplankęs Lyčių studijų centrą Bjornas von Sydovvas supažindino su moterų padėtimi Švedijos Riks

dage-apie 45 proc. parlamento na rių yra moterys. Svečiai domėjosi ly čių studijomis kaip akademine dis ciplina, jų padėtimi VU. Klausė, kiek studentų lanko centre organizuoja mas paskaitas, ar daug tarp jų vyrų. Parlamentarus taip pat domino VU studentų požiūris į lygias lyčių gali mybes, jų įgyvendinimas Lietuvoje. Svečiai teiravosi, kokių nuostatų stu dentai laikosi vertindami lyčių san tykius, jų raišką, moterų dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gy venime. Delegacija domėjosi, ar Ly čių studijų centras galėtų rasti sver tų, padedančių moterims užimti va dovių postus VU. Parlamentarai pa darė išvadą, jog moterų, užimančių aukštas pareigas VU, procentas yra gana menkas. „U. V.“ inform.

Vasario 28 dieną Vilniaus universitete lankėsi Slovakijos Respubli kos prezidentas Ivanas Gašparovičius. Pasirašęs Universiteto garbės svečių knygoje, prezidentas domėjosi mokslu VU, apžiūrėjo VU Biblio tekoje eksponuotus XVII a. Slovakijos žemėlapius. Ponas Ivanas Gaš parovičius itin žavėjosi Šv. Jonų bažnyčia, svečią stebino tai, jog baž

nyčia priklauso Universitetui. Tą pačią dieną VU aplankė ir Slovakijos Respublikos prezidento žmona Silvia Gašparovičova. Kartu su Lietu vos pirmąja ponia Alma Adamkiene ji susitiko su Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros atstovais. Susitikime pristatyta programa, pa dedanti moterims integruotis j darbo rinką po vaiko auginimo atostogų. Pirmoji Slovakijos ponia domėjosi, kokios organizacijos Lietuvoje ir Vil niaus universitete padeda moterims suderinti šeimą ir darbą.

„U. V.“ inform.

Italų verslininkų pažintis su Lietuva prasideda nuo Universiteto Kovo 2 dieną Vilniaus univer sitete viešėjo Italijos verslinin kų misija. Italai kovo 2-5 dieno mis lankėsi Lietuvoje, siekdami

:io, RE GIONCMONDO

susipažinti su galimybėmis plės

ti verslą. Vilniaus universite tas sausio viduryje pasirašė ben

dradarbiavimo sutartį su Italijos Lazio regionu. VU Mažojoje au loje mokslo reikalų prorektorius

prof. J. V. Vaitkus Italijos verslinin kams pasakojo apie Vilniaus uni versitetą ir Lietuvą.

VU Mažojoje auloje Italijos verslininkai įdėmiai klausėsi mokslo reikalų prorektoriaus prof. J. V. Vaitkaus pranešimo. V. Naujiko nuotr.

„Vilniaus šventimai" - pavasario šauklys Universitete Atkelta iš p. 1

Kiekybė ar kokybė? Vilniaus universiteto docentas dr. Paulius Subačius savo pra nešime „Universitetinių studijų tra dicija: duona, inercija ir pašauki mas“ palietė skaudžias Universite to „opas“. Deja, šiandien viena di džiausių pagundų-vertybes išmai nyti į duoną, t. y. studijų bei moky mo kokybę paaukoti vardan kieky bės, kuri dabar lemia finansavimo iš Vyriausybės dydį. Vadovaujantis šia „geležine“ logika studentai tam pa statistinėmis „galvomis", kurios užpildo prašymo Vyriausybei dėl fi nansavimo grafas. Iš tiesų Univer siteto turtingumą bei populiarumą įvairiomis prasmėmis - kaip įrodo Oksfordo, Harvardo ir kitų žymių universitetų pavyzdžiai - lemia bū tent studijų ir mokymo kokybės, t. y. autentiško universitetinio pašauki mo, nuoseklus įgyvendinimas. Uni versitetas pirmiausia yra žmogaus dvasios sklaidos vieta; vieta, kur apčiuopiamos ir liudijamos kilniau sios žmogaus vertybės.

Miesto bendruomenės ugdymas Kita forumo tema - URBI (mies tas). Miesto bendruomenės for

mavimą aptarė Vilniaus miesto sa vivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktorius dr. Algimanatas Šventickas. Prele gentas iškėlė kol kas retai „didin gų“ Vilniaus statybų aplinkoje iš sakomą mintį: „Vilniaus miesto bendruomenės ugdymas“. Iš tie sų p. A. Šventickas pasakė progra

minę kalbą - miesto bendruome nės udymo strategijos formavimo principus. Būtų nuostabu, jei šio žmogaus išdėstytos vizijos taptų Universiteto ir miesto jungtinės darbo grupės pagrindiniu doku mentu bei Vilniaus savivaldybės miesto plėtros vizijos dalimi.

Socialinių partnerių vaidmuo Forumą „Vilnius - piliečių mies tas“ baigė du buvę ir širdimis tebesantys Vilniaus universiteto studentai: UAB „MK Laivyba“ direk torius Mindaugas Karalius ir „Libra holding“ direktorius Tomas Juška. Abu išreiškė daugelio, ab solventų ilgesį savajai Alma Mater. Džiugu, kad Mindaugas Karalius yra įsteigęs prizą geriausiam Istori jos fakulteto bakalaurui. Jo nuomo ne, kryptinga Universiteto Alumnų klubo politika neabejotinai reikšmin ga tiek akademinei bendruomenei,

tiek studentams. Tomas Juška savo pranešime „Pilietis ir jo valstybė" drąsiai liudijo savo asmeninę, beje, jau ne kartą įrodytą pilietinę pozici ją ir kvietė visus tapti vienos dide lės, pergalių ir šlovės siekiančios „Lietuvos rinktinės“ dalimi.

Šventimai užplūs ir miesto gatves Tikri miesto šventimai visuomet baigdavosi aukšto meninio lygio koncertais, šie - ne išimtis. Foru mo dalyviai buvo pakviesti į Vil niaus universiteto Šv. Jonų baž nyčią, kur „Musica Collegii“ da lyvavo miesto ir Universiteto ko lektyvai. Šaltą vasarį senove dvelkian

čios Universiteto sienos pradeda skleisti šilumą, spinduliuoti visuo menei naujas idėjas ir naujas sa vo vertybinės misijos formas. Artėjantys „Vilniaus šventimai“, kurie įvyks ankstyvą rudenį, ga linga banga išsiverš iš jaukaus Universiteto sienų į sostinės gat ves ir sieks uždegti piliečių širdy se naują ugnį. Jau dabar aišku, kad ir studenti jos, ir visos akademinės bendruome nės bundantis ryžtas tampa ilgalai kio pavasario Universitete šaukliu. IZ Naujiko nuotr.

Lankėsi Čekijos Konstitucinio

Teismo pirmininkas Lietuvoje viešėjęs Čekijos Konstitucinio teismo (KT) pirmininkas Pavelas Richetskis ir jo vadovaujama delegacija neaplenkė ir Vilniaus universiteto. Kovo 2 dieną svečiai susitiko su VU rektoriumi, aplankė senąjį Universiteto ansamblį, bažnyčią, biblioteką. Susitikimas su VU rektoriumi tradiciškai įvyko Rektorate. Akad. B. Juodka papasa kojo Universiteto istoriją, pasidalijo šian dienos aktualijomis. „Esame klasikinis uni versitetas, kaip ir Prahos universitetas. Visi mūsų Konstitucinio Teismo teisėjai yra bai gę Vilniaus universitetą“, - džiaugėsi rek torius. Vilniaus universitetas glaudžiai bendradarbiauja su Prahos universi tetu, 1970 m. tarp šių universitetų pasirašyta bendradarbiavimo sutar tis. Prahos universitetą rektorius pavadino vienu geriausių mūsų part nerių. VU garbės daktaro vardas yra suteiktas Čekijos prezidentūi V. Ha velui.

naNaujose pareigose Personalo direktoriaus pavaduotoja - Rūta Kunčinienė Nuo sau sio 4 dienos Personalo direkcijos di rektoriaus pavaduotoja dirba Rūta Kunčinienė. Prieš pradėdama dirbti VU, Rū ta Kunčinie nė apie še šerius metus dirbo Mykolo Romerio universite to Personalo skyriaus vyresniąja kadrų specialiste-juriste. Persona lo direktoriaus pavaduotoja orga nizuos, koordinuos bei' prižiūrės personalo valdymą, kontroliuos padalinių veiklą, užsiims persona lo parinkimu, kvalifikacijos kėlimu, karjeros planavimu bei įgyvendi nimu, rengs ir įgyvendins darbo santykius reguliuojančius normi nius dokumentus, konsultuos per sonalo valdymo klausimais.

Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas - Robertas Gaidilionis Nuo sausio mėn. pabai gos Teisės ir bendrųjų rei kalų direkcijos viešųjų pirki mų skyriaus vedėjo parei gas pradėjo eiti Robertas Gaidilionis. Robertas Gaidilionis - Vilniaus pedagogi nio universiteto auklėtinis, mate matikas, yra dirbęs mokykloje di rektoriaus pavaduotoju, Kultūros ir švietimo ministerijoje vyriau siuoju specialistu, vėliau admi nistratoriumi. Prieš pradėdamas dirbti VU, Robertas Gaidilionis dirbo Kultūros vertybių apsaugos departamento prie LR Kultūros ministerijos skyriaus viršininku.

universitas

2005 kovas

vilnensis

t f t bPranešimai--------------------------------------------------------------------------------------------

Filosofijos fakulteto vaidmuo Lietuvos visuomenės gyvenime Filosofijos fakultetas grįžo į ten, kur jis prieš 425-erius metus buvo įkurtas. Šia unikalia proga pravartu pažvelgti

į fakulteto šaknis bei vaidmenį visuomenėje jos raidos laikotarpiais. Dvasininkijos ir tuometinės pasaulietinės inteligentijos pastangomis, tiesiogiai dalyvaujant valstybę valdantiesiems, sukurta tai, ko lietuviškajame pasaulyje anksčiau nebuvo. Vilniaus universitetas, vienintelė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukštoji mokykla, ir jos pagrindinis Filosofijos - fakultetas buvo didinga konstrukcija, praturtinusi lietuviškąjį pasaulį. Skaitytojams siūlome prof. R.Plečkaičio pranešimą, skaitytą vasario 4 d. vykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Senasis Filosofijos fakultetas šiandienos Europoje“.

Prof. Romanas PLEČKAITIS Pažvelgus į praeities gelmes, sanso epochoje, Vilniaus univer aptinkama, jog europietiškoji aukš sitetas, lygiai kaip kiti Europos uni tųjų studijų dvasia gimė Graikijo versitetai, perėmė pozityvią vertę je. Graikams netrūko to, ko stoko turėjusias viduramžių mokslo tra jo Rytų civilizacijos - intelektinės dicijas. Universitete turėjo būti energijos, būtinos novatoriškumui. dėstoma aukščiausiu lygiu, plėto Vakarų kultūros versmė - graikiš jami moksliniai tyrimai. Kaip inte kasis pasaulis - įtvirtino nuostatą, lektualinis centras Universitetas jog tarp kultūros vertybių garbin buvo pasiekto kultūros lygmens iš giausia vieta raiška, jo Fi tenka išsilavini losofijos fa mui - pai dejai. kultetas Vakarų kultūros versmė gausiauPasak Platono, graikiškasis pasaulis - įtvirtino tarp aukščiau sias. nuostatą, jog tarp kultūros siųjų vertybių Jėzaus vertybių garbingiausia vieta paideja yra pir Draugijos moje vietoje; tenka išsilavinimui - paidejai. administruo Aristotelis tvirti jamas Uni no; geriausia versitetas priemonė palai buvo pa kyti tvarką ir išvengti sąmyšių yra trauklus ir tuo, kad už mokslą mo paideja. Turtinguose graikų po kėti tiesiogiai nereikėjo. Tik šį vadi liuose mokslo žmones atleisdavo namąjį nemokamą mokslą reikėjo nuo mokesčių - užtai ir tokia filo deramai suprati. Iš tikrųjų feodali sofų gausa. Antikiniame pasauly nėje visuomenėje nemokamo je nužengta tiek toli, kad susikūrė mokslo nebuvo, už mokslą sumo aukštojo mokslo poreikis, kurį pir kėdavo visuomenė - tie Lietuvos mieji tenkino platoniškoji Akade valstiečiai, kurių kaimus didikai ir mija ir aristoteliškasis Likėjus. Tarp vyskupai buvo paskyrę Universite valstybės užduočių aukščiausią tui išlaikyti. Valstiečiai ir kiti samdi ja užduotimi antikos idealas laikė niai iš Universitetui paskirtų dvarų kultūringų piliečių ugdymą - ne bei kaimų, malūnų, smuklių, namų turtingų, bet kultūringų, o turtai rei ir 1.1, savo darbu sukurtų produktu kalingi kultūrai funduoti. sumokėdavo už mokslą. Aukštasis išsilavinimas iš nau Universitetas buvo patrauklus jo susikūrė viduramžių Europoje. tuo, kad teikė mokslo laipsnius, ku Aukštųjų studijų poreikį dar anks rie juos jgijusiems garantuodavo tyvaisiais viduramžiais išsakė Jo pirmenybių, privilegijų. Gausiau nas Eriugena garsiąja ištara /Ve siai mokslo laipsnių suteikė sena rno intrat in caelum nisi per philosis Filosofijos fakultetas: filosofi sophia - dangun patenkama tik jos bakalauro laipsnį įgijo dau per filosofiją. Atgavus prarastą an giau negu 1800, o filosofijos ma tikos mokslo paveldą, kūrėsi aukš gistro (daktaro) - daugiau negu tojo mokslo židiniai - universita1700 asmenų. Mokslo laipsnius tes, kurių pagrindinis fakultetas va jgijo didelis būrys Lietuvos moks dintas laisvųjų menų ir filosofijos lo ir kultūros veikėjų: Europoje iš fakultetu. garsėjęs fundamentaliu logikos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš veikalu Martynas Smigleckis, ver tingu retorikos veikalu - Žygiman tystėje aukštojo mokslo, inteligen tijos poreikį iš pradžių tenkino už sienio universitetus baigusieji. Ne pigiai kainavusių kelionių j užsie nio universitetus didelė bajorijos dalis neišgalėjo. O feodaliniams santykiams plėtoti Lietuvoje reikė jo mokslo ir jo židinio - universite to. Kraštui reikėjo apsišvietusių asmenų valstybės tarnyboms, rei kėjo mokytojų, sekretorių, išma nančių jurisprudenciją ir turinčią kitų mokslinių žinių. Įkurtas Rene

tas Liauksminas, Lietuvos istori jos veikalu - Albertas Kojelavi čius, gimtosios kalbos puoselėto jas Konstantinas Sirvydas, mate matikas ir astronomas Osvaldas Krygeris, raketinės technikos spe cialistas Kazimieras Simanavi čius, Naujųjų amžių filosofijos skleidėjai Antanas Skorulskis ir Benediktas Dobševičius, įvairia pusiškas mokslininkas Tomas Žebrauskas, matematikas Pran

jusių specialiai veiklai reikalingo ciškus Norvaiša ir dar kiti. Visų jų nis Visatos modelis pristatomas pasirengimo; reikėjo gydytojų, ar indėlis j Lietuvos mokslą ir kultūrą dinaminio atomizmo teorijos pa chitektų. Edukacinė komisija švie nepaprastai vertingas ir svarus. vidalu. Evoliuciniu žvilgsniu žvel giama j Žemes istoriją bei joje vy timą supasaulietino, įvedė specia Pagrindus kūrybai jie jgijo Filoso lizaciją. Tačiau ji darė ir rimtų klai fijos fakultete - jame studijuoda kusius geologinius procesus. dų, tarp kurių - Filosofijos fakulteto mi bei darbuodamiesi; ne vieno Filosofinio lavinimo vaizdas Lie nebuvimas reformuotame Univer tuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jų kūriniai išaugo iš fakultete skai sitete. Fakulteto, iš kurio katedrų tytų paskaitų. XVI—XVIII amžiais tikrai įspūdingas: būtų skelbiamas nepasitenkinimas Tuometinėse filosofijos studijose Vilniaus universiteto Filosofijos fa esamybe ir tvirtinama, jog kiekvie kultetą, kolegijas bei vienuolynų tilpo ir gamtos mokslai. Gamtos fi na tauta turi savo dvasią, o filosofi mokyklas baigusieji tūkstančiai losofijoje aiškino gamtos kūnų po ja esanti šios dvasios išraiška, dva būdį ir judėjimą, erdvę, laiką, be asmenų savo veiklą plėtojo įgiję sią kursto ir rengia naciją gyveni filosofinį ir galybę, kontinuu mui, -tokio fakulteto Lietuvai esant gamtamokslinį mą, gamtinį deter Pirmuoju veiklos laikotar carinės Rusijos sudėtyje ir nega išsilavinimą, minizmą. Visa tai lėjo būti. Jo nebuvo ir Stepono Ba piu - iki XVII amžiaus ant pajėgė skaityti - fizikos mokslo toro universitete. filosofinius ir pradžia mūsų rosios pusės - Filosofijos Sovietinė okupacija sunaikino krašte. Traktate fakultetas ypač buvo im- | gamtotyros Lietuvos universitete Kaune kur Apie atsiradimą ir raštus, juos lūs naujovėms. tąją filosofijos tradiciją. Sovietinei suvokti bei nykimą aptarė gy sistemai, nusmukdžiusiai humani vosios gamtos apie juos tarinį išsilavinimą, filosofijos fakul procesus: gyvy spręsti, o dalis teto buvimas Vilniaus universitete bės kilmę, organizmų atsiradimą, asmenų pajėgė dalyvauti moksli buvo lygiai neparanku kaip ir ca jų struktūros savitumus, augimą, nėje kūryboje - kūrė veikalus, trak rizmo laikais. Neįgyvendinęs po senėjimą ir žuvimą. Visa tai - bio tatus, publikavo tezes mokslo litinės revoliucijos, sovietinis re logijos mokslo pradžia. O minėta laipsniams įgyti. žimas ketino įgyvendinti metafizi me traktate gyvenimo prailginimo Filosofijos fakulteto studentai nę revoliuciją - išugdyti naują (vaistais, žolelėmis, maistu) apta bajorų, teigusių savo vadinamą žmogaus tipą, kupiną neapykan rimas - tai net gerontologijos idėjų sias auksines laisves, sūnūs - en tos Vakarų pasaulio vertybėms ir užuomazga. Psichologijai skirtoje tuziastingai pritarė politikos pro patenkintą savosiomis. Mūsų Uni dalyje aiškino ne tik Aristotelio ir fesoriaus teiginiams, kad kaip versiteto filosofijos katedros neta scholastinės animastikos pažiūras valstybė turi būti laisva, taip turi po mistinių primestų tikslų teori į sielą, bet ir aptarė naująsias pa būti laisvas ir pilietis, kad laisvė niais pagrindėjais. Jose vyravo kū žiūras į materialų sielos pagrindą labiausiai suformuoja piliečius ir rybinės paieškos, siekta objekty - kūną ir jo procesus, net gemalo žadina dvasią. Tačiau jie jau ne viai pristatyti Vakarų filosofinį pa formavimąsi. Tai iliustruoja anato tiek mielai pritarė laisvės sąvokos veldą, šis paveldas imtas versti j mijos, fiziologijos ir embriologijos turinio eksplikacijai, kai profeso lietuvių kalbą, vaisingai darbuo priešistorę. Traktate Apie dangų su rius pilietinę laisvę aiškino kaip tasi mokslo filosofijoje, logikoje, telktos ir kosmologijos problemos: paklūstančią veikiančiajai teisei, semantikoje ir kalbos filosofijoje, dangaus kūnų pobūdžio ir judėji galiojantiems įstatymams. Abiejų gvildentos tomis sąlygomis visiš mo, planetų sferų ir žvaigždynų, Tautų Respublikoje kilmingųjų kai nepageidautinos tolerancijos, dangaus šviesulių kilmės, pasau luomas sergėjo, kad nebūtų pri susvetimėjimo problemos, konsta lių daugio. Traktatas Meteorologi imti įstatymai, ribojantys luomo iš tuojant, jog sovietinė gyvensena ja teikė meteorologijos ir geologi skirtines laisves. Kadangi valsty sukūrė naujas susvetimėjimo for jos pradmenų. bę valdantieji neleido miestie mas, kurių anksčiau nebuvo. Pirmuoju veiklos laikotarpiu - iki čiams ir valstiečiams įgyti piliečių Žlugus pastangoms sukurti už XVII amžiaus antrosios pusės - Fi teisių bei užimti deramą vietą vals darą visuomenę, žlugo ir jai piršto losofijos fakultetas ypač buvo im tybėje, tai iš jų nesusiformavo stip ji filosofija. Lyg feniksas iš pelenų lus naujovėms: priešakiniai fakul rus trečiasis luomas, kaip tai įvy 1989 m. gyvenimui pakilo atkurtas teto profesoriai dėstė ne tik vidu ko Prancūzijoje, Nyderlanduose. Universiteto Filosofijos fakultetas. Šiose šalyse trečiasis luomas pa ramžių mokslo pasiekimus - aukš Daug ko reikia visuomenės ge to lygio loginę teoriją, bet ir supa jėgė tapti atsvara bajorijos valdy rovei. O didžiausią naudą atneša žindindavo su Renesanso bei mo monopoliui. Tokiomis sąlygo tai, kas suža Naujųjų amžių gamtos mokslų pa mis mūsų Uni dina patį vi siekimais - su Koperniko, Galilė versiteto Filo suomenės jaus, Keplerio, Scheinerio, Kircheį gyvenimo sofijos fakulte Visuomenės gyvenime vi rio, Cardano, Rothmanno, Ricciolto priešakiniai principą. Išli, Cesalpine'o, Fracastoro, Ronsuomet reikia aukštesnio po profesoriai vesdamos delet, Paracelso ir kitų pažiūromis. žiūrio, kurį neša filosofinė, įžvelgė vienin asmenį iš jo Studentams demonstravo anatomi telę išeitį - re sociologinė, psichologinė ir privataus gy jos reformatoriaus Andreaso Vesaformuoti patį venimo į ben kitų mūsų fakultete kultivuo liuso žmogaus anatomijos atlasą, kilmingųjų luo drąjį, pilietinį jamų mokslų dvasia. dėstė J. Fernelio fiziologijos trak mą, pirmiau —.—___— ----------------—. • ■ gyvenimą, fi tatus. Žymieji fakulteto profesoriai losofinės idė siai deramu jų jos vienija heliocentrizmą ėmė laikyti ne hi sūnų ugdymu, tautą, neleidžia jai nusmukti iki poteze, bet mokslo tiesa. įtvirtinant jų sąmonėje politinių ir krūvos atskirybių. Visuomenės gy Prasidėjus Apšvietos epochai, socialinių reformų būtinumą, pa venime visuomet reikia aukš Filosofijos fakultetas sėkmingai garbą įstatymams ir geresniam tesnio požiūrio, kurį neša filosofi darbavosi purendamas dirvą šios pasirengimui krašto apsaugai. nė, sociologinė, psichologinė ir epochos idėjoms prigyti. Nuo Tik Apšvietos epochoje galutinai kitų mūsų fakultete kultivuojamų XVIII a. vidurio Filosofijos fakulte žlugo esamos tvarkos kaip natūra mokslų dvasia. te perdėm orientuotasi j Naujųjų lios vaizdinys ir pajėgta adekvačiai Idėjų galia didžiulė. Fakultete amžių gamtos mokslus, į Descarsuvokti socialinę dinamiką. Valsty plėtojamų mokslų idėjos žadina tes’o, Leibnizo, VVolffo filosofines bę valdantieji tai suvokė pavėluo prakilnumo dvasią ir gyvenimui su teorijas. Fizika liaujasi buvusi na tai, radikalių reformų ėmėsi Abiejų teikia monumentalumo. Šią dva tūrfilosofija ir tampa fizika tikrąja Tautų Respublikos žlugimo išvaka sią kurstyti bei palaikyti visuo rėse. Pati Jėzaus Draugija dėl uni prasme: joje aiškinama gravitaci menėje yra bendroji mūsų fakul ja, šiluma, optika, akustika, mag versalios visoms šalims savosios teto užduotis, o kiekviena fakulte edukacinės sistemos nepajėgė netizmas, elektros reiškiniai, įsiga te įtvirtinta specialybė tai daro dva adekvačiai atsiliepti j krašto porei li Nevvtono fizika, aiškinami Newsios metodais, savomis priemonė kius. Valstybei reikėjo ne universa tono suformuluoti gamtos tyrimo mis asmenį ir visuomenę įveda j liai lavintų asmenų, tačiau stoko metodologiniai principai. Dinami paties gyvenimo versmę.

universitas

2005 kovas

vilnensis

a a ain memoria

asiAtmintis

Paminėta profesoriaus Kazio Daukšo šimtųjų metinių sukaktis

Aleksandra Dantaitė

Vasario 25 d. VU Chemijos fakultete įvyko mokslinė konferencija „Chemija 2005“, skirta pagerbti prof. Kazio Daukšo atminimų pažymint jo gimimo 100-ųjų metinių sukaktį. Į kon ferenciją atvyko visų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir institutų chemikai, daug prof. Kazį Daukšą pažinojusių arba kartu su juo dirbusių žmonių, jo šeima. Per konferencijos pertrau ką prie namo, kuriame gyveno prof. K. Daukšas, atidengta atminimo lenta. Profesoriaus mokslinę veiklą apžvelgė Chemijos fakulteto dekanas prof. R. Kazlauskas, prisiminimais apie prof. K. Daukšą dalijosi buvęs Lietuvos švietimo ministras H. Zabulis, akademikas L. Simanavičius, „Kultūros barų“ redaktorius B. Savukynas, poetas A. Baltakis, VU prorek torius J. V. Vaitkus, dr. J. Butkevičius, dr. A. Končius.

Ši konferencija - jau septintasis renginys, organizuojamas kas an tri metai, skirtas chemikams ir mokslininkams, dirbantiems che mijos, biochemijos, biologijos, fizi kos, medicinos, medžiagotyros ar technikos srityse. Renginio orga nizatoriai siekia suteikti galimybę mokslininkams, kurie atlieka fun damentinius ir taikomuosius tyri mus, pasikeisti naujausia informa cija bei idėjomis. Konferencijoje mokslininkai dirbo analizinės, ap linkos, fizikinės ir neorganinės che mijos, elektrochemijos, cheminės inžinerijos, medžiagotyros, organi nės, polimerų ir bioorganinės che mijos sekcijose.

Prof. Kazys Daukšas mokslininkas ir pedagogas K. Daukšas gimė Pakruojo rajo no Sakalų kaime, stambaus ūkinin ko šeimoje. Nuo 1919 m. mokėsi Šiaulių valstybinėje gimnazijoje. 1925 m. K. Daukšas įstojo j Lietu vos (nuo 1930 m. - Vytauto Didžio jo) universiteto Matematikos-gam tos fakulteto Fizikos-chemijos skyrių (atskiro Chemijos fakulteto tada ne buvo). 1931 m. baigęs studijas dve jus metus dirbo Valstybinėje technikos-chemijos laboratorijoje, o 1933 m. vėl grįžo į Universitetą, bet jau kaip Neorganinės ir analizinės chemijos katedros asistentas. 1936 m. K. Daukšas apgynė dakta ro disertaciją, 1937-1938 m. staža vo Graco (Austrija) aukštojoje tech nikos mokykloje, o 1939 m. apgynė habilitacinį darbą ir buvo paskirtas VDU Neorganinės ir analizinės

chemijos katedros privatdocentu. 1940 m. su visu Matematikos-gam tos fakultetu persikėlė į Vilnių. Čia buvo išrinktas tos pačios katedros vedėju ir vadovavo jai iki 1981 m. Profesorius buvo pirmasis 1945 m. spalio 10 d. pradėjusio veikti sava rankiško Vilniaus universiteto Che mijos fakulteto dekanas (iki 1946 m.), o 1945-1946 m. - pirma sis Vilniaus pedagoginio instituto (dabar - Pedagoginio universiteto) Chemijos katedros vedėjas. Kurį lai ką dėstė chemiją Vilniaus dailės ins titute (1946-1948 m.). 19451956 m. - MA Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktorius. K. Daukšas buvo Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuoto jų profsąjungos organizacinio komi teto pirmininkas, bemaž 25 metus (1958-1982 m.) - D. Mendelejevo chemikų draugijos Lietuvos respub likinės valdybos pirmininkas, akty vus „Žinijos“ draugijos valdybos na rys, daugelio mokslinių tarybų pirmininkas ir narys. Prof. K. Daukšas - pripažintas Universiteto analitikų mokyklos pradininkas. Vienas ar kartu su kolegomis jis vadovavo 11 disertantų, kurių mo kiniai, mokinių mokiniai ir tų moki nių mokiniai dabar sudaro didelį mokslininkų būrį, kuriame-59 dak tarai ir 8 habilituoti daktarai.

Profesorius - produkty viausias lietuviškų che mijos vadovėlių autorius Svarbiausia prof. K. Daukšo pedagoginio darbo kryptis - vado vėlių rašymas. Pirmąjį savo vadovėlį išleido VDU studentų chemikų drau gijos padedamas dar 1936 m., o po kario metais prof. K. Daukšas greitai tapo produktyviausiu lietuviškų che mijos vadovėlių autoriumi. Vienas ar kartu su kolegomis jis parašė 7 va dovėlius ir mokymo priemones, ku rios išleistos 13 leidimų maždaug po

40 tūkst. egzempliorių bendru tiražu. Šios knygos atliko ir didelį lietuviško sios cheminės terminijos norminimo darbą, kurį užbaigė Profesoriaus pa rašytas pirmasis lietuviškas aiškina masis „Chemijos žodynas" (1960). Šis žodynas bemaž 30 metų buvo kiekvieno chemiko parankinė kny ga, supažindinanti su chemijos ter minais bei sąvokomis ir kitų specia lybių mokslininkus, gamybininkus, pedagogus...

Straipsniai prieš santuokq tik iš meilės ir sodinin kus sukėlė audringas diskusijas Prof. K. Daukšas išspausdino 140 mokslo populiarinimo ir publi cistinių knygų, brošiūrų ir atskirų straipsnių laikraščiuose bei žurna luose. Du jo straipsniai sukėlė Lie tuvoje tokią diskusijų audrą, kokios tarybiniais metais Lietuvos spaudo je ir visuomenėje nėra buvę. Vie name iš tų straipsnių jis pasisakė prieš mezaliansinę santuoką, kai jaunuoliai kuria šeimą visiškai ne kreipdami dėmesio j vienas kito in teresus, sveikatą ir socialinę padė tį, o tik iš meilės. Straipsnis labai papiktino rašytojus M. Sluckį.J. Bal tušį ir daugybę grynosios meilės ša lininkų. Tačiau jie niekaip negalė jo įveikti Profesoriaus argumentų. Antrajame straipsnyje prof. K. Dauk šas kritikavo tuo metu ypač išpopuliarė jusią kolektyvinių sodų ligą, teigda mas, kad kapstymasis sode - tai visiškai nenašus darbas, atitraukian tis žmogų nuo kultūringesnių laiko lei dimo būdų: knygų skaitymo, visuo meninės veiklos, diskusijų, teatrų ir koncertų lankymo. Šis straipsnis už rūstino šimtatūkstantinius sodinin kų pulkus. Profesorius buvo nepralenkia mas diskusijų virtuozas. Jis sugebė davo pastebėti, išryškinti ir nelauktai apibendrinti priešininkų silpnuosius

teiginius, nukreipti visą diskusiją sau naudinga linkme. Profesorius pažer davo tokių netikėtų, su oficialiąja to meto ideologija ir standartine mąsty sena nesiderinančių minčių, kad dėl jų įsiplieksdavo karštos, ilgai nerims tančios diskusijos paskaitų salėse ir spaudoje. Pomėgis diskutuoti ir viešai kalbėti ilgainiui nuvedė prof. K. Daukšą ir j žinomiausių Lie tuvos lektorių gretas.

Profesoriaus hobis gaminti naminį vermutą Profesorius buvo vienas iš akty viausių „Neringos“ kavinėje susibū rusio neformalaus Vilniaus inteli gentų klubo narių. Prie „profesorių" stalo nebūdavo jokių draudžiamų diskusijos temų, o apie patį stalą, prie kurio mėgdavo sėdėti K. Dauk šas, A. Churginas, B. Gorbulskis, dar ir dabar pasakojamos legendos. Profesoriaus hobis - gaminti tuo metu mažai kam žinomus vermu tus ir jo suvenyriniais buteliukais apdovanoti draugus, kolegas, jam patikusius žmones. Tiksliųjų mokslų atstovai, skirtin gai nuo politikų, rašytojų, aktorių, ne dažnai išgarsėja tarp kitų, ne savo specialybės žmonių. Retos išimtys, tik patvirtinančios šią taisyklę, - ar ba didelių atradimų autoriai, savo darbais iš esmės pakeitę žmonių kasdienio gyvenimo būdą ir minimi viso pasaulio mokyklų vadovėliuo se, arba žmonės, įvairiopa veikla iš siveržę iš savo mokslo rėmų, turėję didelę įtaką visuomenės mąstyse nai, vadinamajai viešajai nuomonei. Būtent šiai mokslininkų grupei ir priklauso profesorius K. Daukšas. Buvęs ilgametis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas A. Matulis yra pasakęs: „Profesorius K. Dauk šas -tai toks fenomenas, kokių mū sų visuomenėje daugiau nėra". Profesorius K. Daukšas mirė 1985 m. gruodžio 18 d. ir palaido tas Antakalnio kapinėse.

Į y* W Jl J

Prie namo, kuriame gyveno prof. K. Daukšas, atidengta atminimo lenta

1- t'

ak V

Susirinkusieji į mokslinę konferenciją ne tik išklausė pranešimų, bet ir dalijosi atsiminimais apie prof. K. Daukšą. V. Naujiko nuotr.

Palydėjome už Amžinybės vartų mums visiems brangų švie saus atminimo žmogų - Aleksan drą Dantaitę, žmogų, j kurį gyve nimo kelyje kreipdavomės žodžiais: mokytoja, dėstytoja, ko lege arba tiesiog Olyte. Liūdime netekę žmogaus, su kurio gyve nimu gyvais ir nepamirštamais saitais siejosi ir mūsų gyvenimai. Atsisveikinome kupini nuošir džios žmogiškos pagarbos jos asmenybei, jos gyvenimui ir dar bams, kurie įprasmino ir mūsų gy venimą, ir mūsų darbą. Anais geležinės uždangos metais, kai anglų kalba Univer siteto studentams rodėsi egzis tuojanti tik knygose ir gyva tik jų dėstytojų lūpose, Aleksandra Dantaitė buvo tarp tų pirmųjų dėstytojų, kurie anglų kalbos pa žinimo keliu vedė iš pradžių de šimtis, o paskui šimtus studentų, nušviesdama šį kelią subtilios in teligentiškos pedagogės aura, džiaugsmo šypsena ir neišsen kančiu optimizmu. Jos buvę stu dentai, tapę mokytojais ir dėsty tojais, vertėjais, lig šiol anglų kalbos pažinimo džiaugsmą, pa tirtą Universitete, sieja su mylima dėstytoja Dantaitė. Daugelis vy resniosios kartos žmonių su dė kingumu prisimena jos pirmąsias anglų kalbos pamokas per Lie tuvos televiziją, paskatinusias juos toliau mokytis. Su dideliu kruopštumu ir meile gimtajai lie tuvių kalbai dėstytojos parengti ir išleisti anglų rašytojų kūrinių vertimai džiugina ir dar ilgai džiu gins Lietuvos skaitytojus. Buvu sių bendradarbių, Anglų filologi jos ir Anglų kalbos katedros dėstytojų atmintyje ji išliks kaip taurus, jautrus, mielas ir šiltas žmogus, savo sąžiningu darbu, principingumu, reiklumu sau ir ki tiems pelniusiu neblėstančią stu dentų ir kolegų pagarbą. Visa, ką ji darė gyvenime, da rė su meile, negailėdama savęs ir aukodamsi kitų - artimųjų ir kitų su jos gyvenimu susijusių žmo nių - labui. Net ir tada, kai pati buvo verta kitų atjautos ir paguo dos, numodama ranka j savo ne galias bei negandas ir netauso dama savęs Aleksandra mokėjo tą atjautą ir paguodą dosniai da lyti kitiems. Mums labai trūks jos šiltos šypsenos, neblėstančio optimiz mo, geranoriškos žmogiškos pa ramos. Tebūnie lengva jai Vil niaus kalvelės žemelė, o mūsų širdyse ilgai teišlieka šviesus mums visiems brangaus žmo gaus - Aleksandros Dantaitės prisiminimas.

Doc. dr. Lionginas PAŽUSIS

universilas

2005 kovas

vilnensis

gggVU SA informacija---------------------------------Europos parlamentas atvėrė duris Lietuvos jaunimui Kiekvienais metais Europos Sąjungos valstybių jaunimo atstovai yra kviečiami dalyvauti konkurse EURO-SCOLA, kurio pagrindinis prizas - kelionė į Strasbūrą ir apsilanky mas Europarlamente. Pernai šiame konkurse dalyvavo bei puikiai pasirodė ir Lietuvos atstovai, kurie savo prizo „atsiimti“ vyko prieš keletą savaičių. Įspūdžiais apie kon kursą sutiko pasidalyti Vilniaus universiteto vadybos ir verslo administravimo studentas Gilmintas Albertavičius, kurio organizuotai komandai pavyko aplenkti konkuren tus iš kitų Baltijos šalių ir laimėti kelionę. Kaip kilo idėja dalyvauti šia me konkurse? Visiškai atsitiktinai išgirdau apie konkursą, ir, kadangi mėgstu visur dalyvauti, iškart internete užregistra vau mūsų komandą ir netrukus pra dėjome žaisti. Nors oficialiai koman doje buvome dešimt žmonių, iš tikrųjų šia idėja „užsidegėme“ ir dirbome tik dviese su Akvile Grigoravičiūte, to dėl iš pradžių smarkiai atsilikome, ta čiau labai sėkmingai atlikę finalines konkurso užduotis išsiveržėme j prie kį ir gavome teisę vykti j Europarla mentą atstovauti Baltijos šalims.

Kaip vyko konkursas, kokias užduotis teko atlikti? Konkurso dalyviai internete turė jo atsakyti j įvairius klausimus, su sijusius su Europos Sąjunga. Ver tinamas laikas ir atsakymo teisingumas. Informacijos sėdint na mie, žinoma, galima ieškoti bet kur, bet nebuvo elementarių klausimų kuri valstybė kuriais metais įstojo į ES ar panašiai. Teorinių žinių nepa kako, reikėjo ir loginio mąstymo. Pa vyzdžiui, viena iš užduočių: pateikta

pasaka, kurioje paslėptas įvykis, susijęs su Europos Sąjunga. Skaitai kad ir apie miško gyventojus, o turi atspėti, kad čia užšifruotos derybos su Švedija, kurioms dar tik ruošiama si, ir pasakyti galimą datą. Tačiau stengtis buvo verta, juolab kad į ke lionę galėjo vykti ne tik žaidimo daly viai, bet ir dar dvidešimt trys žmonės.

Taigi sužinojote, kad laimėjo te. Kaip viskas klostėsi toliau? Kaip visada tokias atvejais - be galė organizacinių rūpesčių, kurie daugiausia krito ant mano pečių. Te ko net į Prancūziją skambinti užsa kyti viešbutį, o telefonu angliškai kal bėti su prancūzu tikrai nėra paprasta. O kur dar autobusas, maitinimas... Be to, teko rizikuoti didžiąją dalį išlai dų iš pradžių dengiant iš savo kiše nės, bet žinojau, kad tai rimta orga nizacija, ir apgautas nebūsiu. O vėliau, žinoma, maloniausia dalis kelionė į Strasbūrą. Sakoma, kad pirmasis įspūdis svarbiausias. Koks jis buvo Jums, pamačius Europarlamentą?

Teisininkai sėmėsi komandinio darbo patirties Dainius DIKŠAITIS Dvidešimt aktyvių Vilniaus uni versiteto Teisės fakulteto Studentų atstovybės narių vasario 19-20 d. rytą sėmėsi komandinio darbo pa tirties Druskininkuose, vadina muosiuose TF mokymuose. Pirmąją dieną TF SA nariai plu šo analizuodami ir kurdami tobu los studentų interesus ginančios organizacijos koncepciją. Norė dami geriau suprasti savo pro blemas ir sustiprinti komandinio darbo įgūdžius, jie žaidė koman dinius žaidimus, diskutavo, dalyva vo improvizuotoje paskaitoje-seminare ir, be abejo, gerai padirbėję

Nustebino didžiulė pagarba vi soms Europos Sąjungos narėms. At vykę ant pagrindinio pastato fasa do pamatėme įvairiomis kalbomis užrašytus skirtingus žodžius, ir di džiausiomis raidėmis buvo užrašy tas žodis „Kultūra". Neįmanoma nu pasakoti jausmo, kai matai tokį vaizdą už 1753 km nuo gimtosios šalies. Iš tiesų pasijutome laukiami. Bet nebuvo laiko ilgai žavėtis, nes visai dienai buvo suplanuota pro grama, o mes ir taip jau šiek tiek vė lavome.

Minėjai dienos programą. Ar buvote jos stebėtojai, ar da lyviai? Dalyviai, ir, turiu pastebėti, pasirodėme tikrai gerai. Atkreipėme visų dėmesį vos įėję į posėdžių salę, nes vieninteliai atvykome apsirengę kos tiumais. Tuo tarpu kitų šalių jaunimas sėdėjo su džinsais ir megztiniais, tad iš pradžių net pasijutome nepatogiai, bet pagalvojome, kad vis dėlto pa

linksminosi socialiniame vakare. Antrąją dieną studentai rašė projektus, sėmėsi planavimo pa tirties, susipažino su įvairių pa saulio mokyklų siūlomomis me todikomis, praktiniu darbu ir galimais sunkumais derinant skirtingas nuomones grupėje, analizavo, kaip geriau išnaudoti ekstremalias situacijas. Susipaži nę su atstovavimo studentams me chanizmu tarptautiniame ir nacio naliniame lygmenyse, apžvelgę esminius studentų organizacijų veiklos netikslumus, TF SA nariai galėjo geriau įvertinti patys save bei numatyti ateities darbo per spektyvas.

studentams, besidomintiems Europos Sąjungos struktūri niais fondais, jų teikiamomis galimybėmis, projektų rašy mu ir įgyvendinimu. Kiekvienas seminare daly vavęs studentas gaus Didžio sios Britanijos ambasados Lietuvoje patvirtintą diplomą. Daugiau informacijos apie projektą rasite internetiniame pus lapyje http://www.vusa.lt/sfondai.

sielgėme teisingai. Mano nuomone, Europarlamente džinsams ne vieta, įspūdį apie lietuvius dar labiau su stiprino mūsų prisistatymas. Koman dos ir kitų šalių nuomone, jis buvo geriausias, nors ir paruoštas per ke lias valandas, važiuojant per Lenki ją. Išsiskyrėme savo gyvumu ir sub tiliu humoru. Visiems labiausiai įstrigo pasakyta frazė, kad Lietuva garsėja krepšiniu, geriausiu alumi ir gražiausiomis merginomis. Pami nėjau, kad Lietuva seniau buvo to kia didelė kaip Prancūzija ir Vokieti ja kartu sudėjus (na, šiek tiek padidinau), bet dabar ji yra dar di desnė, nes priklauso Europos Są jungai. Šis mano sakinys sulaukė itin daug ovacijų, ir nuo tada lietuviai liko visų dėmesio centre.

Prisistatėte, susipažinote, kas vyko toliau? Kaip tikri parlamentarai (tikrieji bu vo kitoje valstybėje, todėl visas Euro parlamentas priklausė mums) disku

Nuo kelionės jau prabėgo šiek tiek laiko. Kaip dabar jaučia tės, kas labiausiai įsirėžė at mintin? Pirmiausia malonus vien tas fak tas, kad apsilankiau ten, kur, atro do, patekti neįmanoma. Grįžęs per televiziją mačiau laidą apie Euro parlamentą, kad ten neįmanoma patekti jokiems pašaliniams, ir žiū rėjau į tribūną, kurioje pats kalbė jau. Sunku patikėti, kad tai tiesa. Ir dar. Mes visi pastebėjome, kad lie tuviai išsiskiria savo intelektu, mo kykloje įgytomis žiniomis. Tiesa, nuo mūsų nedaug atsilieka skan dinavai ar graikai, bet mes įrodė me, kad esame ne prastesni ar net geresni už kitus europiečius. Kalbino Jūratė ŽUOLYTĖ

Apeliuoti - kiekvieno studento teisė! Reda MARKEVIČIŪTĖ

Studentai kviečiami dalyvauti seminaruose apie ES struktūrinius fondus Nuo vasario 28 iki kovo 18 dienos pirmadieniais, tre čiadieniais ir penktadieniais Senato posėdžių salėje nuo 10 vai. vyks Vilniaus univer siteto Studentų atstovybės vykdomo projekto „Everything about European Union structural funds“ („Viskas apie Europos Sąjungos struk tūrinius fondus“) seminarų ciklas. Paskaitos skirtos VU

Gilmintas Albertavičius Europos parlamento posėdžių salėje

tavome apie Europos integraciją, balsavome su specialiai mums pa gamintomis kortelėmis. Po pietų žaidėme žaidimą „Eurogame”. Ja me reikėjo sudaryti komandas po keturis žmones, visi turėjo būti skir tingų tautybių. Labai didžiavomės sužinoję, kad šio žaidimo nugalė tojais tapo lietuviai. Po šio žaidimo išsiskirstėme j komitetus ir aptari nėjome įvairias Europos Sąjungos problemas. Šioje programos daly je lietuviai vėl išsiskyrė savo entu ziazmu. Tai pastebėjo ne tik kiti da lyviai, bet ir organizatoriai. Kai vėliau penki komitetai turėjo prista tyti išnagrinėtas problemas, ketu rias iš jų pristatė lietuvių delegaci jos nariai, vienas iš mūsų tapo komiteto prezidentu. Manau, pakei tėme daugelio kitų šalių atstovų nuomonę apie Lietuvą. Beje, man bei kitai mūsų komandos narei Eri kai Zenkevičiūtei netgi teko duoti interviu Danijos televizijai, jie no rėjo kalbinti būtent lietuvius.

Studentas yra ne studentas, jei nežino savo teisių ar ne gali jomis pasinaudoti, kai to prireikia. Surasti teisybę dažnai padeda apeliacijos. Tačiau nesupraskite klaidin gai: tai - ne karas. Ir jei va dovausitės šia logika, tikrai turėtų pasisekti. Kaip turėtų elgtis studentas, ne patenkintas įvertinimu? Visų pirma nepervertindamas savo darbo ge nialumo pabandyk jį objektyviai pa lyginti su draugu darbais, paskaitų medžiaga ir 1.1. Žinoma, jei tau ne

leidžiama pamatyti savojo darbo, tai jau VU studijų nuostatų pažeidimas. Svarbiausia-objektyvumas. Jei dar bas vertas - jis bus įvertintas. Ne svarbu, kad to nesuprato tavo dės tytojas. Ką daryti, jei egzaminas vyko žo džiu?^ negalėjo būti! Egzaminai vyksta tik raštu arba žodžiu-raštu. Pastaruoju atveju kaip įrodymas apeliacinei komisijai, kad tu mokėjai daugiau, bus lapas, kurį pasiruošei per duotą laiką prieš atsakinėdamas. Patarimas ateičiai: būtų labai gerai, kad atsakymas būtų kuo išsamesnis. Antroji taisyklė - jei jau nuspren dei, tai nemiegok. Apeliacija gali bū ti pateikta ne vėliau kaip per tris dar bo dienas nuo egzamino (įskaitos), įvertinimo paskelbimo datos.

Trečioji - vienas karys lauke pa prastai ne karys. Kiekvieną apeliaci nę komisiją sudaro dėstytojai ir vie nas žmogus iš Studentų atstovybės, kuris tam pasirengęs ir tikrai tau pa dės kiek galėdamas. Todėl pataria me: prieš veikdamas pasikonsul tuok. Tau patars ne tik ar verta veikti, bet ir kaip veikti. Po žiemos sesijos pateikta ape liacijų: MIF - šešios apeliacijos, trims studentams pakelti įvertinimai, trims leista perlaikyti įskaitą. EF - 8 ape liacijos (j vieną atsižvelgta), FilF viena ir į ją atsižvelgta, FF - nė vie nos, GMF - 2, IF - 4 ( nė j vieną neatsižvelgta), KF-2, KHF-3, MF7 (į 5 atsižvelgta), TF-45, TSPMI nė vienos.

Roko operetė „Neformatas“ užfiksuota DVD filme Vasario 27 dieną klube „Tango arena“ plačiajai visuomenei buvo pristatytas fantastinės roko operetės „Neformatas", atliktos 2004 m. rugsėjo 18 dieną Vingio parke, DVD filmas. Rudenį Vingio parke vykusį renginį stebėjo apie 10 tūkst. miesto gyventojų ir svečių, šventusių Vilniaus universiteto 425 metų jubiliejų, o gruodžio mėnesį Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko orga nizuotame padėkų vakare Vilniaus universiteto Studentų atstovybei buvo išreikšta padėka.

Daugiau informacijos galite rasti www.vusa.lt ir www.neformatas.lt

- 0^ ■>0^

* TSPMI SA formuoja savo įvaizdžio strategiją ir skelbia K O N K U R S

Tapk TSPMI SA įvaizdžio dizaineriu!

Sukurk šūkį ir/arba logotipą, kuris, Tavo manymu, geriausiai tiktų TSPMI studentų atstovybei reprezentuoti ir iki kovo 20 d. atnešk j TSPMI SA arba siųsk t?pmiJnfQ@yahPQ ęom Geriausio logotipo ir šūkio autoriaus(-ių) darbai taps TSPMI SA įvaizdžio dalimi ir skiriamuoju ženklu! Nugalėtojų laukia prizai!

Nelik abejingas, nes TSPMI SA reikia TAVO pagalbos!

universitas

2005 kovas

vilnensis

2005-2006 m. m. SOCRATES/ERASMUS programa VU studentams Studijų sritis ir Europos universitetai

Vilniaus universiteto fakultetas

Pagrindinės studijos Stu dentų

skaičius

01.0

Stu dentų

skaičius

Iš viso mėne sių

Doktorantūra

Studen tų skaičius

GMF

Verslo studijos ir vadybos mokslas

EH.SALjĘuropean Uniygsity ę»l|ege Brussels (B) Universitv of National and World Ęęonomy(BG)

TVM

Studijų sritis ir Europos universitetai

Iš viso mėne sių

Žemės Ūkio mokslai

Helsinki Universitv (SF)

04.0

Iš viso mėne sių

Magistrantūra

Vilniaus universiteto

fakultetas

EMA UlLiversįtaĮ.Greifswald (D)

Universitiit Hannovęr (D)

Westjaljscjie W,įĮhelpis-ŲiiĮV££S.įtjįt MUnster (D)

Aarhus Univęrsjty (DK)

Uniyęrsi.typf ęppęnhągęn (DK)

Universitat de Barcelona (E)

Universite D’Orleans (F)

Universitadi Bologna (I)

Hochschule Bremen (D)

TVM

Universitadi Pisa (I)

Universita di Trieste (I)

EMA Universitiit ęre.ifsuaĮd (D)

Haiųburger Universitiit. fųr Wjrtsęhaft und Politik (D)

KHF

Faęhhochschule Mainz (D)

TVM

Berufsakademie Mannheiin (D)

TVM

Fachhochschule Osnabruck (D)

TVM

rachhochschule Kosenheim (1J)

TVM

i VM

KHF

Universidad de Castilla -La Mancha (L)

TVM

ESCd'Ainiens Picardie (F)

KHF

Ecole Superieure de Commerce Inlernational (F)

TVM

Universite Jean Moulin Lvon 3 (F)

Uni versite Paris-Val de Mame, Paris 12 (F)

ESCEM Sch<x>l of Business and Management (F)

ESCEM Schwl of Business and Management (F)

TVM

Universitv of Piraeus (G)

Universitadi Messina (1)

TVM

do Trabalho e da Empresa (P)

TVM

Management College of Gdansk (PL)

TVM

Warsaw Sch<x>l of Economics (PL)

TVM TVM

Lund Universitv (S)

TŽC

Universitv ofSkovde (S)

TVM

Uniwersvtet Warszawski (PL)

Univęrsjty of. Helsinki (SF)

Universitv of Conenhagen (DK)

Universitv of Crete (G)

FIF

3 1

FIF

Universitat Miinster (D)

Universitv ofConenhagen (DK)

FIF

Universidad Comolutense de Madrid (E)

FIF

Universite Catholiaue de l'Ouest (F)

FIF

Universite Michel de Montaigne Bordeaux 3 (F)

FIF

Aristoll (G)

FIF

Universitv of Thessaloniki

Universitadi Pa vi a (I)

FIF

Universita di Udine (1)

FIF

Universitv College Cork (IRL)

FIF

Universitv of Bergen (N)

FIF

Universitv of Oslo (N)

FIF

Goteborg University (S)

FIF

Lund Universitv (S)

FIF

Stokholni University (S)

FIF

06.9

Univversvtet Warszawski (PL)

MIF

09.1

MIF

Ųniwers vtet Warszawski (PL)

MIF

Karlstad Universily (S)

MIF

Atlw University of geonomies and Business (G)

MIF

Universitv of Thessalv (G)

MIF

Uppsala University (S)

MIF

Univerzita Karlova v Prazc (CZ)

Lcjpzic Universitiit (D)

Akademia Medyczna w Wroclawiu (PL)

Lund University (S)

Uni versitv of Kuopio (SF)

12.3 1

FIF

Universidad deCastiĮląia.Mancha (E)

FIF

Universite Paris XII-Val de Mame (F)

FIF

Universita Cattolica Dėl Sacro Cuore (0

FIF

St. Patrick's College, Dubliu (IRL)

FIF

Nicolaus Copernicus University (PL)

FIF

13.0

FIF

GMF

Erasniushogeschool Bruss.el (B)

FIF

GMF

Hogęsęhool (jem (B)

Utrccht Universitv (NL)

GMF

University oi Joensuu. Savonlinna (SF)

09.5

GMF

09.8

1 Geologija

Universitiit zu Kiel (D)

GMF

Technical Universitv of Denmark (DK)

GMF

10.0

GMF

Universitv of Kuopio (SF)

GMF

08.0

GMF, Kartografij os centras

KarLFranzens Universitiit Graz (A)

FsF

Universile de Fribourg (CH)

FIF

Universitiit Erfurt (D)

FIF

Univęrsitsi Sjtlzburg (A)

Universitv of Gent (B)

Universite de Fribourg (CH)

Universitat ZUrich (CH)

Humboldt-Universitat zu Berlin (D)

J W. Goethe Universitat Frankfurt/Main (D)

Universitat Freiburg (D)

Runrecht-Karls Universitat Heidelberg (*-9

Univęrsitat Konstanz (D)

Univcrsitat MftnHa (D) Universitat de Barcelona (E)

Universile de Bourgogne (F)

FIF

Universidade de Coimbra (P)

FIF

Universitv of Turku (SF)

FsF

08.3

Urenohie (r)

FsF

] Teologija

RSTC

| Istorija

Universile Libre de Bruxelles (B)

Biologija

GMF

y 5

Universitė Pierre at Marie Curie (F)

GMF

Universita dėl Sannio (I)

GMF

Karolinska Institutet (S)

GMF

Universitv of Helsinki (SF)

GMF

UniversitvofGent (B)

Universitat Augsbure (D)

Bernakademie Freibers (D)

Universitat Hannover(D)

Univcrsitat Leipzig (D)

Universite du Maine (F)

Universite Louis Pasteur Strasbourg 1 (F)

Universite Poul Sabatier. Toulouse (F) University of Athens(G)

Universita di Padova(I)

LinkOpinp Universitv (S)

Lund University (S)

Fizika

Chemija

Masarvk Universitv. Bma(CZ)

ChF

Universitat TUbingen (D)

ChF

University of Aarhus (DK)

ChF

GMF

3 1

Mikrobiologija, biotechnologijos

10 Branduolinė fizika

10 14.0

Socialiniai mokslai

i FsF

Univcri»i(c dc P|tfis~Nan1crrCx.Pi.u'i.:s.X (F)

TF TF

Universita di Pisa (1)

Ulrcdil University (NL)

Gbteborg University (S)

Unosala universitsl (S)

v m versliai įsoiisianz: i

FsF

Collecium Civitas (PL)

Uppsala University (S)

FsF

Universitat Salzbura (A)

TSPMI

Universitat Wien (A)

TSPMI

Universite Libre de Bruxelles (B)

TSPMI

Univerzita Karlova v Praze (CZ)

TSPMI

Frcie Universitat PerlįųiD)

TSPMI

Univcrsitat Bielefeld (D)

TSPMI

Univcrsitat MUnchen (D)

TSPMI

14.1

1 Kriminologija

Universite de Pau (F)

13.5

Universidad de Zaragoza (E)

10.4

KarJ-Franzeiis-Uili.yęfsitat Qraz (A)

Leopold-Fninzens-Universittit Innsbnick (A)

Universidad Publica de Navarra (E)

T“----- -------------------------------------| Filosofija

08.2

Universitat zu Kjęl (D)

13.4

F1F

de Friboum (CH)

Teisė

Univcrsitat Viadrina frankfurt (Oder)(D)

Hdgskolan i Skovde (S)

Fręie.Universitat Berlin (D)

| Humanitariniai mokslai

Universitiit Erfurt (D)

Unverstat Bielefeld (D)

13.3

Į Geodezija, Kartografija

Mažiau paplitusios kalbos

Universitadi Pisa (1)

Universitv of Skttvde (S)

Universitet (DK)

Klasikinė filologija

Friedrich Schiller Universitat Jena (D)

Vertimas

Univ. dės Sciences et Technologies de Lille(F)

| Geografija

| Gamtos mokslai

Bendroji ir lyginamoji literatūra

Universitat MUnchen (D)

H,Qcsko|ui| t ūiivle (S)

| Stomatologija

FIF

09.4

Universite Libre de Bruxel|es (B)

Universitv of luitvia (LV)

| Geografija. Geologija

Univęrsjty of Antvverp (B)

1 Dirbtinis intelektas

Gdansk Universitv ofTechnologv(PL)

Aalbora University (DK)

13.2

07.6

"i ' i r.

12.0/1 | Medicina

Šiuolaikinės EB kalbos

GMF

07.3

Libera Universita di Bolzano (I)

Cheminė/Aplinkosaugos inžinerija

Univ. de Toulouse II Le Mirai! (F)

| nformatika

' *•1 hk- 1""

FIF

Humboldt-UniversitUt zu Berlin (D)

07.1

GMF

University ofTurku (SF) (SK)

GMF

09.2

07.0

MIF

Universitiit Rostock (D)

GMF

MIF

Universitv of Bergen (N)

KHF

Edukacija, mokytojų ruošimas

Technische Universitiit Dresden (D)

š viso mėne sių

Universita degli studi di Paduva (1)

’ų skaičius

EMA Universitat Greifswald (D)

mėne sių

| Matematika

FIF

FsF

FIF

MalmiJ University (S)

Unnsala Universitet (S)

University of Joensuu (SF)

MIF

Akademia Medyczna w Wroclawiu (PL)

Universite de Savoie (F)

Hdgskolan Dūlama (S)

Universite de Sciences et Technologies de Lille (F)

KHF

FIF

Hdeskolan in Berneli (N)

Uni.węrsYtętJaeie]lpnski (PL)

MIF

Uniyersitat.de Valencia (E)

TVM

skaičius

Matematika, Informatika

TVM

Verslo studijos ir kalbos

Helsinki $ęhop| of Business (SF)

TVM

Doktorantu ra Studen-

I ES teisė

Univęrsitat Bielefeld (D)

11.1

11.4

FIF

------ ;-----

Universitč de Savoie (F)

FIF

dociiuiįi i u-j

05.0

Universitiit Ęrlangen-Numberg (D)

rvuiii-uinvcisimi

KHF

04.1

| Kalbos ir filologijos mokslai

TVM

Malei Bei Universitv (SK)

Stu dentų

| Archeologija

Universitvof Joensuu (SF) Ostrobolnia Polvtechnic (SF)

TSPMI

Magistrantūra

Friedrich Schiller Universit.il Jena (D)

Universitv of Joensuu (SF)

Pirkanmaa Polvtechnic (SF)

11.0

Universita di Genova (1)

Universile Louis Pasteur Stnisbourg 1 (F)

09.0

11.3

Roskilde Universitetscenter (DK)

skaičius

Iš viso mėne sių

TF 1

Stu dentų

Aarhus School of Business (DK)

Universidad Rev Juan Carlos (E)

10.7

Pagrindinės studijos

| Viešasis administravimas

Universidad de. Vįgo (E)

Vilniaus universiteto fakultetas

10.6

Uniwersytet im. Adatna Mickievvicza w Poznaniu (PL)

08.4

tų skaičius

Studijų sritis ir Europos universitetai

Iš viso mėne sių

KHF

TVM

Studen

University of Ęųjjcų (SF)

Aalbore Universitv (DK)

Roskilde Handelsskole (DK)

Doktorantūra

KHF

skaičius

Iš viso mėne sių

TVM

KHF

Stu dentų

Universitv of Basei (CH)

Grenoble (F)

Technische Universiliit Dresden (D)

Iš viso mėne sių

Magistrantūra

Universitiit ZUrich (CH)

Brandenburgische Technische Universiliit Cottbus (D)

Stu dentų

skaičius

FH lur Technik und Wirtsdwft Berlin (D)

Univers itiil Augsburg (D)

Pagrindinės studijos

Politikos mokslai

universitas

2005 kovas

Studijų sritis r Europos universitetai

Vilniaus universiteto

fakultetas

Pagrindinės studijos

Stu dentų skaičius

Iš viso mėne sių

Magistrantūra Stu dentų

skaičius

Iš viso mėne sių

Universitvof Aarhus (DK)

TSPMI

Universitv of Copenhagen (DK)

TSPMI

Universitat de Barselona (E)

TSPMI

Institut d'Etudes Politkiues de Lille (F)

TSPMI

Institut d'Eludes Politiaues de Rennes (F)

TSPMI

Universitvof Bergen (N)

TSPMI

Universitvof Oslo (N)

TSPMI

Gdteborg Universitv (S)

TSPMI

14.3

Aalborg University (DK)

Copenhagen Business Schtx>l (DK)

Uuiversity.of Southern Denmark (DK)

Universidad Autonoma de Ma.drįd (E)

Uni versite dės Sciences et Technotogies de Lille (F)

Universite de Rouen (F)

Universita di Messina (1) Universita Cattolica dėl Sacro Cuore (l)

Utrecht University (NL)

Universidade do Minho (P)

15 5

Akademia Ekonomiczna w Poznaniu (PL)

Warsaw School of Economics (PL)

Comcnius University Bratislava (SKl

FsF

Universitat Konstanz (D)

FsF

MUnster Universitat (D)

FsF

University of Aberdeen (UK)

FsF

ERASMUS programa remia 3-12 mėn. dalines studijas už sienio universitetuose, su kuriais VU fakultetai yra sudarę dviša les partnerystės sutartis dėl studentų mainų. 2003-2004 m. m. dalinėms studijoms užsienyje pagal ERASMUS programą išvy ko 192 VU studentai, 2004-2005 m. m. -254 VU studentai. 1

Socialinis darbas

FsF

Ev. Hochschule fur Soziale Arbcit Dresden (D)

FsF

Ev. Fachhochschule HannoveriDi

FsF

HTWKLeipzig (D)

FsF

Universita Cattolica dėl Sacro Cuore (1)

FsF

Universitvof Lapland(SF)

FsF

Sheffield Halam Universitv (UK)

FsF

Tarptautiniai santykiai, Europos studijos

Aarhus Universitv (DK)

TSPMI

Universidad de Alcala (E)

TSPMI

Universita di Bolognad)

TSPMI

Uniwcrsvtet Warszawski (PL)

TSPMI

Wyzsza Szkola Ądministnicji Publicznei w Kielcach (PL)

TSPMI

VVysza Szkola Europejska imks. Josefa Tischnera (PL)

TSPMI

Komunikacija ir informacijos mokslai

liauto Ecole Libre du Hainaut Occidental (B)

Sofia University (BG)

Fachhochschule Hannover (D)

Hochsęhule Mittweida (D)

Ųliivęrsidad Coipplutensede Madrid (E)

Aristotle University of Thessaloniki (G)

Universita LUMSA di Roma (I)

Ricas Stradina Universitate (LV >

Saxion Hogeschool lįselland (NL)

Hanzehogeschool Groninnen (NL)

Instituto PoĮįtčęnięo de Beją (P)

Uniwersvtet Jaciellonski (PL)

LųndHnįvęrsitY(S)

Universitv of JyvUskvlli (SF)

University ofQu|ų(SF)

Bahcesehir Universitesi (TR)

Žurnalistika

nisli School of Joumalism (DK)

Universidad de Murėją (E)

UnLygisili) di Siena (1)

Utrecht University (NL)

University of JvvUskvlU (SF)

Universidad de Murcia (E)

Universidad de Vigo (E)

15.4

ERASMUS programos konkursas 2005-2006 m. m. pavasario semestrui bus skelbiamas 2005 m. rugsėjo mėnesį.

Fachhochschule Solothum (CH)

15.3

Apie atrankos rezultatus sužinosite VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus interneto svetainėje arba pas fakultetų ERASMUS koordinatorius ne vėliau kaip po 2 savaičių pasibaigus atrankai.

Bemer Fachhochschule (CH)

15.1

2005 m. kovo 7 d. prasideda SOCRATES/ERASMUS (toliau - ERASMUS) programos konkursas, kurio metu bus atrenkami studentai studijoms užsienyje 2005-2006 m. m. rudens semestrui ir visiems mokslo metams.

ERASMUS studijos

Universitat ZUrich (CH)

15.0

SOCRATES/ERASMUS PROGRAMOS KONKURSAS 2005-2006 MOKSLO METAIS

Psichologija

Viešieji ryšiai, reklama

Hoęskolan i Bor.'isiS)

VU fakultetų kodai: ChF - Chemijos fakultetas EF- Ekonomikas fakultetas FF- Fizikos fakultetas F1F- Filologijos fakultetas FsF- Filosofijos fakultetas GMF-Gamtos mokslų fakultetas IF- Istorijos fakultetas KF - Komunikacijos fakultetas KHF - Kauno humanitarinis fakultetas MF- Medicinos fakultetas MIF- Matematikos ir informatikos fakultetas

RSTC- Religijų studijų ir tyrimų centras TF- Teisės fakultetas TSPMI - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas TVM -Tarptautinio verslo mokykla TŽC - Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras

Šalių kodai: A-Austrija B-Belgija BG-Bulgarija CH-Šveicarija

ERASMUS studento teisės ERASMUS studentų teisės ir pareigos išdėstytos ERASMUS studento chartijoje. Pagrindinės jų: • ERASMUS studentas nemoka jokių akademinių mokes čių priimančiai aukštajai mokyklai (mokesčio už mokslą; registracijos mokesčio; mokesčių už egzaminus; labora torijų, bibliotekų mokesčių); • studijų užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai visiškai pripažįstami ir įskaitomi j VU diplomo/laipsnio programą; • per studijų laikotarpį nenutraukiamas nacionalinės sti pendijos ir/ar paskolų mokėjimas. Taip pat: • galimas papildomas finansavimas negalią turintiems stu dentams (iki 500 EUR/mėn.); • galima papildoma parama ERASMUS intensyviems kal bos kursams.

CZ-Čekija D - Vokietija DK-Danija E-Ispanija F - Prancūzija G - Graikija I - Italija IRL-Airija LV - Latvija NL - Nyderlandų Karalystė P - Portugalija PL-Lenkija S - Švedija SF-Suomija SK-Slovakija TR-Turkija UK - Didžioji Britanija

programą, atitinkančią jo studijų kryptį ir lygį. Sis studijų užsienyje planas reikalingas pilnam studijų periodo pri pažinimui Vilniaus universitete; • studentams, klausiusiems ar klausantiems dalykus užsie nio kalba Vilniaus universitete (informaciją apie šiuos da lykus galima rasti Vilniaus universiteto svetainėje: http:// trs.cr.vu.lt/courses/): • studentams, gerai mokantiems užsienio kalbą. Kiekvienas fakultetas pats nustato išvardytų atrankos kriteri jų eiliškumą ir gali juos papildyti.

Kaip bus organizuojamos studijos užsienyje Konkursą laimėjusiems studentams Tarptautinių programų ir ryšių skyrius organizuoja informacinį seminarą, kurio metu suteikiama išsami informacija apie tolesnį studijų periodo už sienyje organizavimą. Siekiant užtikrinti studijų užsienyje periodo akademinį pripaži nimą, VU su kiekvienu studentu susitaria dėl aiškiai apibrėžtos studijų programos, t. y. pasirašo studijų sutartį, kuri prieš studijų laikotarpio pradžią turi būti suderinta ir su priimančia institucija. Per semestrą studentas užsienio universitete privalo surinkti 30 ECTS kreditų. Sėkmingai baigta studijų sutartyje numatyta ir su derinta programa garantuoja studijų periodo pripažinimą VU.

Dvišalės ERASMUS partnerystės sutartys

Finansavimo sglygos

Studijos užsienyje yra organizuojamos pagal dvišales part nerystės sutartis, kurias sudaro ERASMUS programoje bendra darbiaujantys universitetai. 8-9 „Universitas Vilnensis“ puslapiuose Jūs rasite sąrašą universitetų, su kuriais mūsų Universitetas sudarė sutartis dėl studentų mainų 2005/ 2006 m. m., ir šią informaciją: • kiek Vilniaus universiteto studentų galėtų studijuoti užsie nio universitetuose 2005/2006 mokslo metais ir kiek mė nesių gali tęstis šios studijos; • dėl kurių krypčių ir dėl kokių studijų (pagrindinių, magistrantūros ar doktorantūros) susitarė bendradarbiaujantys universitetai; • kuris Vilniaus universiteto fakultetas yra studentų mainų organizatorius. Dėl riboto programos finansavimo ne į visas skelbiamas vie tas studentai bus siunčiami. Už studentų sąrašų eiliškumą, part nerių ir šalių, j kurias siunčiami studentai, prioritetus atsakingi fakultetų koordinatoriai.

Laimėję ERASMUS atrankos konkursą, studentai gauna ERASMUS stipendiją, kurios dydis skiriasi priklausomai nuo už sienio šalies. 2005/2006 mokslo metais stipendijų dydis yra nuo 350 iki 450 eurų per mėnesį:

Kaip pasirinkti universitetg

Kadangi ERASMUS stipendija yra dalinė, t. y. nepadengia visų pragyvenimo išlaidų, visi išvykstantys studentai privalo tu rėti papildomų lėšų.

Rinkdamiesi universitetą, kuriame norėtumėte praleisti stu dijų periodą, atkreipkite dėmesį j šiuos dalykus: • ar sutartį su šiuo universitetu turi Jūsų fakultetas. Jūs galite pretenduoti j studijų vietą tik tame universitete, su kuriuo Jūsų fakultetas turi pasirašęs dvišalę ERASMUS sutartį; • ar pasirinktame universitete yra galimybės suplanuoti stu dijų programą, atitinkančią Jūsų studijų kryptį ir lygį; • kad nurodyti studijų lygiai (pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra) yra sąlyginiai. Pvz., jei Jūs esate bakalauro lygio studentas, galite pretenduoti į magistran tams ir doktorantams skirtas vietas su sąlyga, jei neatsi ras tinkamo nurodyto lygio kandidato ir užsienio universi tetas Jus priims.

Kas gali dalyvauti ERASMUS programoje

Bibliotekininkystė

Humboldt Uni versi tilt zu Berlin (D)

SOCRATES/ERASMUS programa: galimybės VU studentams 2005-2006 mokslo metais

NAUJA! Konkurse dalyvaujantys studentai pildo elektroninę paraiškos formų, esančių VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus interneto svetainėje www.vu.lt. Elektronines paraiškas bus galima pateikti iki 2005 m. balandžio 4 d.

14.6

Iš viso mėne sių

KHF

14.5

tų skaičius

Universitat Mannheim (D)

14.4

Doktorantūra

Studen

Ekonomika

Hamburger Universitat fur KVirtschalt u Politik (D)

vilnensis

Jūs galite dalyvauti ERASMUS programoje, jei: • esate bet kurios studijų pakopos VU dieninių studijų stu dentas; • norite išvykti 3-12 mėn. dalinėms studijoms į užsienio aukš tąją mokyklą; • iki planuojamų studijų užsienyje pradžios būsite baigę 2 pirmosios studijų pakopos kursus; • niekada nebuvote išvykęs dalinėms studijoms pagal ERASMUS programą.

Pagrindiniai ERASMUS atrankos kriterijai Studentų atranka vykdoma fakultetuose, kurie atsakingi už galutinius konkurso rezultatus. Pirmenybė turėtų būti teikiama: • studentams, kurių paskutinių dviejų sesijų rezultatų vi durkis ne mažesnis kaip 8 balai; • studentams, pretenduojantiems j vietą tokiame užsienio universitete, kuris sudaro galimybes suplanuoti studijų

Šalių grupės

Airija, Danija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Norvegija, Suomija, Švedija Austrija, Belgija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Kipras, Lichtenšteinas, Malta, Nyder landų Karalystė, Prancūzija, Portugalija, Vokietija Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Turkija

Stipendija per mėnesį

450 EUR

400 EUR

350 EUR

ERASMUS „nulinė" stipendija ERASMUS programa siūlo galimybę vykti studijoms užsie nyje su „nuline“ stipendija: šiuo atveju visos išlaidos bus den giamos iš Jūsų asmeninių lėšų, tačiau naudositės visomis ERASMUS studento teisėmis. Jei Jūs sutiktumėte vykti j užsie nio universitetą su „nuline“ stipendija, t. y. turėdami tik ERASMUS studento statusą, būtinai pažymėkite tai paraiškos anketoje. „Nulinės" stipendijos laimėtojų mobilumo išlaidos gali būti dengiamos iš privačių fondų, tėvų, kitų šeimos narių, darbdavių lėšų, taip pat imant paskolą iš Mokslo ir studijų fondo. Informa ciją apie Mokslo ir studijų teikiamas paskolas rasite http:// www.vmsfondas.lt

Naudinga informacija Dėl dalyvavimo ERASMUS programoje konsultuo ja SOCRATES/ERASMUS institucinė koordinatorė Milda Girdzijauskaitė, tel. 2687048, ei. p. milda.airdziiauskaite@cr.vu.lt. VU CR, 241 kab. kasdien nuo 14 iki 16.30 vai., taip pat fakultetų ERASMUS koordinatoriai. ERASMUS fakultetų koordinatorių sąrašą, ERASMUS partnerių sąrašą su tiesioginėmis nuorodomis j jų interneto svetaines, taip pat išsamesnę informaciją apie ERASMUS programą rasite VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus svetainėje www.vu.lt

universitas

2005 kovas

vilnensis

niFakultetuose, centruose--------------------

Etikos profesionalai į Kauną kasmet atvyksta žiemą Sausio 27—30 dieno mis VU Kauno humanitari niame fakultete įvyko tarptautinio projekto „Etikos mokymo aukštojoje mokyk loje tobulinimas“ seminaras „Taikomoji etika: metaetinės refleksijos. Taikomosios etikos žinių mainai stiprinant naująjį profesionalizmą bei pilietinę visuomenę“. Atviros visuomenės instituto Buda pešte dėka Rusijos, Ukrai nos, Baltarusijos etikai galėjo atvykti į Kauną pasidalyti etikos žiniomis.

Dokt. Tomas KAVALIAUSKAS, VU KHF Filosofijos ir kultūros

studijų katedros lektorius Tai nebuvo vienkartis semina ras ar atsitiktinis etikų pasidaliji mas profesine patirtimi. Atvirkš čiai, tai - platus ir gilus trejų metų projektas: kasmet vasarą trisdešimt etikų renkasi Maskvoje trims sa vaitėms į intensyvius seminarus, o žiemą jie atvyksta j Kauną. Taigi organizacine ašimi tampa Mask vos ir Kauno etikos ekspertai, o seminarų dalyviams belieka susi draugauti, profesiškai tobulėti, keistis žiniomis, patirtimi, o laisva laikiu, prie kavos, o kartais ir besiliejant vynui, grojant muzikai, ne pamiršti, kad etika yra gyvenimo praktikos disciplina... Rusijos mokslų akademijos Fi losofijos instituto akademikas, Maskvos Lomonosovo universite to Etikos katedros vadovas, nefor maliai vadinamas Rusijos etikų numeris vienas, prof. Abdusalamas Guseinovas, Rusijos filosofi jos instituto Etikos sektoriaus va dovas prof. Rubenas Appessyanas ir VU KHF Verslo/Taikomosios etikos centro vadovė dr. Nijolė Vasiljevienė sudarė seminaro pro gramą bei paskirstė problemines tematikas. Tačiau, skirtingai nei Kaune, Maskvoje šis garsių etikų trejetas įsiliejo į kitų profesorių ra tą iš JAV bei tos pačios Rusijos, kurie pasikeisdami tris savaites dėstė ir diskutavo bei asmeniškai laisvalaikiu konsultavo įvairiais etikos klausimais. Vienas iš įdomesnių dėstytojų buvo prof. R. Holmsas iš Niujorko valstijos, kuris prisipažino esąs ir pacifistas, ir anarchistas: pacifis tas, nes tiki smurto, nepripažįstan čio pilietinio nepaklusnumo, ga lia (Lietuva Sausio 13-oji jam yra puikiausias pavyzdys, kaip be gin klo galima išardyti imperiją), o anarchistas, nes trokšta Amerikos ir kitų supervalstybių susiskaldy mo, kad nebūtų valstybių su išskir tine karine galia. Kiti amerikiečiai, garbaus am žiaus etikai R. Verneris ir N. Fotionas, atskleidė empirinę dalykinės etikos kilmę. Anot prof. Fotiono, ši įvairius praktikos barus tvarkanti etika prasidėjo JAV Vietnamo ka ro metu, taip pat vykstant feminiz mo ir juodaodžių pilietinio nepa klusnumo akcijoms bei skandalin gų biomedicininių tyrimų prece dentams. Amerikos visuomenė spaudė valdžią, o pastarajai rei kėjo atsakyti j daug su etika susi jusių klausimų ir įtvirtinti tuos vi-

Prof. Abdusalamas Guseinovas vadinamas Rusijos etikų numeris vienas suomeninį interesą išreiškiančius reikalavimus teisės aktuose bei etikos standartuose, kurių šian dien privalo paisyti visi įvairiausias tarnybines ir profesines pareigas vykdantys asmenys. Kitaip tariant, prof. Fotionas atskleidė patį daly kinės etikos (business ethics) eg zistavimą ne tiek teorijose, kiek re aliuose pilietinės visuomenės praktinio profesinio gyvenimo ba ruose. Kontroversiškas buvo profeso rius iš Jeilio universiteto B. Kapustinas, šokiravęs etikus savo išskir tiniu įsitikinimu, jog, kaip ir Makiavelio laikais, moralės politikoje nė ra. Čia reikia ieškoti tik galios skir tumų bei valdžios poteksčių. Ži noma, tai sukėlė daug audringų reakcijų bei ginčų. Oponuodama N. Vasiljevienė priminė diskurso etikos modelį, instrumentiškai re guliuojant galios skirtumus bei re konstruojant jos pasiskirstymą, ir akcentavo, jog, jei taikytume šį modelį organizacijų lygmeniu, kai

veikia objektyvūs rodikliai ir kon sensusu priimtos bei dalyvavimu įtvirtintos taisyklės, valdžia ir jos galios taptų pavaldžios moralei (t. y. etikos standartams). Paskaitų ciklas apie musulmo nų etiką, kurį tiesiog moksliškai perskaitė puikus arabų kultūros žinovas prof. A. Smirnovas, pakei tė daugelio klausytojų kultūrinius stereotipus ir parodė tarpkultūrinių žinių apie moralę trūkumus netgi tarp etikos profesionalų (taip dar kartą įrodė nuolatinio kvalifi kacijos kėlimo etikos srityje būti numą)... Štai tokiame Maskvos vasaros seminarų bei tarpsesijinių disku sijų internetiniame forume kon tekste specialistai iš Rusijos atvy ko j Kauną. Tiesa, su jais kartu at vyko ir grupė etikų iš Kijevo ir Mins ko. Kijevietė pristatė pranešimą apie oranžinės revoliucijos etosą. Tai taip pat sukėlė karštas disku sijas, pajutome, jog kai kurie ru sai nesuvokia tam tikrų politinių tiesų, bei tą džiaugsmą ir tautinį pasididžiavimą, kuris sklido nuo oranžine skara pasipuošusios eti kės iš Ukrainos. Kai kurie rusai bei gudai sukėlė aplodismentus su pavydo gaidele dėl oranžinės re voliucijos pergalės. Politizuotos etikos klausimus nustelbė akademiko Guseinovo taikomosios etikos kilmės analizė bei šios etikos paskirties sampra ta. Jos atskirų idėjų ištakas profe sorius, garsėjantis kaip ypatingai gilus Aristotelio etikos žinovas, at rado šio antikos filosofo kūriniuo se. Prof. Apressyanas perskaitė pranešimą apie dalykinės etikos kaip taikomosios etikos paskirtį.

Jis iš dalies oponavo ankstesniam prof. Guseinovo pranešimui bei sukėlė įdomias diskusijas, prie ku rių prisidėjo ir garbaus amžiaus sulaukęs garsus Lietuvos etikas Vincentas Žemaitis.

N. Vasiljevienė savo pranešimu „Šiuolaikiniai moralės institucio nalizacijos procesai - nauji iššū kiai etikai: nuo praktikos prie te orijos“ nukreipė visų dėmesį nuo etikos makro ar individualiu mikrolygmeniu į dalykinės etikos pro blemų specifiką mezo, organiza ciniu lygmeniu, ir kai kuriuos filo sofus nustebino svarstymais apie etikos instrumentinių modelių die gimą į organizacijas, vadybinių metodų naudojimą gerinant etinę institucijų atmosferą bei organiza cinę tvarką, o kartu jų darbo efek tyvumą bei konkurencingumą. (domus buvo ir profesorės iš Minsko T. Mišatkinos pranešimas „Pilietinės vertybės ikipilietinėje visuomenėje“. Taip pat diskusijo se tarp pranešimų savo įspūdžius išsakė žinomi etikai Vacys Bagdo navičius, Česlovas Kalenda, Jo

nas Balčius. Dr. N. Vasiljevienė svečiams pristatė Verslo etikos centro lei džiamą mokslinę knygų seriją „Taikomoji etika“ bei kitus, nuo šio centro susikūrimo 1999 metais įvykdytus darbus dalykinės etikos baruose. Svečiai taip pat buvo pa kviesti pavartyti sukauptą specia lizuotą literatūrą. Išvydę tiek daug knygų apie „įvairias etikas“, kai kurie etikos dėstytojai užsimanė stažuotis Kaune, tuo labiau to geisdami dėl galimybės tuo pat metu išklausyti dar febai retų po stsocialistiniuose kraštuose pro fesionalių taikomosios etikos kur sų bei sudalyvauti kituose etikos centro projektų renginiuose, vyk domuose su etikais iš Suomijos, Norvegijos, Vengrijos, Austrijos, Ispanijos, Olandijos, Lenkijos, Slo

vakijos ir kt. šalių. Daugelis ste bėjosi, kad tik vartydami šias kny gas sužinojo, jog ne tik yra finan sų, administravimo, žurnalistikos, sveikatos priežiūros ar lyčių, skun dimo, elektroninio pašto irt. t. eti kos, bet kad dalykinės etikos mokslas tiek išsivystęs ir tapęs at skiru tarpdisciplininiu, jau vady bai, o ne filosofijai priklausančiu mokslu. Kartu jie žavėjosi tuo, jog etikos entuziastai, imdamiesi tarp tautinių projektų, pajėgia sukaup ti tokius vertingus specialistams etikos resursus (didžiausia šios specializuotos bibliotekos dalis įsigyta 2002 m. etikos centro lai mėto granto projektui „Etika žmo giškųjų išteklių vadyboje“ ERASMUS/SOCRATES programo je dėka). Laisvalaikiu svečiai aplankė Čiurlionio bei Velnių muziejus. Po to buvo atsisveikinimo vakaras Kauno „Žaliojo Rato“ restorane. Kai kaimo kapela pradėjo groti tautišką muziką, visi užsigeidė pa šokti lietuvišką polką; o kai šokant kažkaip ant rusų pečių atsidūrė oranžinė kijevietės skarelė, tapo aišku, kad rusai, lietuviai, ukrainie čiai, gudai yra suskirstyti politikų bei vizų režimų, o ne bendražmogiškų vertybių ir profesinių inte resų. Visiems išsiskirsčius, išsivažinėjus, įspūdžiams nesiliaujant šmėkščioti prisiminimuose, vienas įspūdis verčia susimąstyti profe sinio angažuotumo klausimu: ru sakalbiai akademinio gyvenimo kolegos ir laisvalaikiu kalbėjo, karštai diskutavo konceptualiomis savo profesijos temomis; įdomu ir žavu buvo stebėti tai, kas Lietuvo je, deja, retas reiškinys, tiesiog skatinantis atskirus specialistus veržtis profesinei savirealizacijai į užsienius - bent j seminarus, konferencijas, stažuotes.

Įteikti diplomai ir palinkėta nesustoti

Užsienio kalbų instituto absolventams - VU bakalauro diplomai ir mokytojo profesinė kvalifikacija. V. Naujiko nuotr. Vasario 11 dieną Vilniaus universiteto Mažojoje auloje buvo įteikti filologijos bakalauro diplomai Užsienio kalbų instituto absolventams, baigusiems šias studijų programas: anglų kalba ir anglų kalbos mokymas bei vokiečių kalba ir vokiečių kalbos mokymas. Šios studijos yra

neakivaizdinės ir trunka trejus su puse metų. Dauguma šių programų studentų jau dėsto anglų bei vokiečių kalbas pagrindinėse mokyklose, todėl jų entuziastingą ir tikslingą darbą vainikavo antrasis aukštojo mokslo diplomas - j šią studijų programą priimami asmenys, jau baigę aukštąjj mokslą. Studentai mokėsi ir kalbinių, ir bendrųjų filologinių bei pedagoginių dalykų. Be bakalauro diplomo, absolventams suteikiama ir mokytojo profesinė kvalifikacija. Sveikinimo kalbose VU rektorius prof. Benediktas Juodka ir ŪKI direktorė doc. dr. Nijolė Bražėnienė palinkėjo diplomantams ir toliau siekti žinių ir perduoti jas savo mokiniams visoje Lietuvoje, nes šios laidos absolventų geografija yra labai plati - nuo Žemaitijos iki Dzūkijos. Norintieji

studijuoti toliau netrukus galės rinktis atitinkamas magistrantūros studijas Užsienio kalbų institute. ŪKI inform

universitas

2005 kovas

vilnensis

iirfakultetuose, centruose___________________________________________ TŽEVC naujienos-----------------------------Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Kūrybiš ka lyderystė žinių visuo menėje" Kviečiame dėstytojus ir studen tus rengti pranešimus mokslinei jubiliejinei konferencijai „Kūrybiš ka lyderystė žinių visuomenėje“. Jau antrus metus Vilniaus univer siteto Tarptautinis žinių ekonomi kos ir žinių vadybos centras, mi nėdamas savo įkūrimo datą - bir želio 17 dieną - organizuoja mokslinę jubiliejinę konferenciją, kurioje pranešimus skaito centro dėstytojai bei studentai. Siūlome studentams ir dėstyto jams jau dabar pradėti rengti pra nešimus, juos derinant su studijo mis bei semestrinių darbų te momis.

R. Gudauskas perrink tas Nacionalinėje UNESCO komisijoje

Vasario 21 d. vykusioje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos metinėje konferencijoje VU TŽEVC direktorius prof. R. Gudauskas bu vo perrinktas šios organizacijos Ko munikacijos ir informacijos komite to pirmininku, Nacionalinės UNESCO komisijos valdybos nariu.

Įvyko seminaras „E. miestas visiems: šiuolaikiško

Naujos kartos bendruomenės studentų rankose Vasario 10 d. VU Ekonomi kos fakultete vyko konfe rencija „Naujos kartos bendruomenės studentų rankose“, kurios tikslas padėti pamatus galimam akademinės visuomenės ir kaimo bendruomenių bendradarbiavimui, kuris padėtų sukurti sąlygas spartesnei regioninei plėtrai, grįstai studentų žiniomis bei idėjomis. Konferencijos iniciatoriai - VU Verslo informacijos ir konsultacijų centras.

Julija JURKONYTĖ

ministerijos Kaimo plėtros depar tamento direktorė Virginija Žoštau-

Į konferenciją susirinko apie 90 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų bei rajonų: Vilniaus, Kauno, Šir vintų, Molėtų, Varėnos, Šakių, Prie

tienė pasakojo apie valstybės kai mo rėmimo programą, pagrindi nius reikalavimus išmokoms gau ti bei smulkiai aptarė numatomus išmokų dydžius Ir priemones. Tai buvo ypač naudinga tiems, kurie norėjo sužinoti, kaip suskirstyti ga limi pareiškėjai ir kokie kiekvie nam jų keliami reikalavimai, ko kios veiklos yra remiamos ir kiek tai paramai skiriama pinigų. Na cionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros programų departa mento direktorius Petras Sakalaus kas pasakojo, kaip ES struktūriniai fondai galėtų būti panaudojami kaimo plėtrai, pateikė SAPARD programos įgyvendinimo apžval gą, aptarė gautų ir patvirtintų pa raiškų skaičių, skirtą finansavimo dydį bei ES struktūrinių fondų ad ministravimą. Molėtų rajono bendruomenių centro asociacijos pirmininkė, Balninkų bendruomenės valdy bos narė Jonė Maniuškienė pa sakojo apie Balninkų bendruome nės veiklą, sėkmę rašant projek tus, vykdant įvairias iniciatyvas ir didelę bendruomenės reikšmę Balninkų miestelio gyvenimui bei įnašą j šio regiono plėtrą. Lietu vos Žemės ūkio universiteto Eko

Vilniaus vizija virtualiame pasaulyje" Siekiant geriau suvokti viešojo ir privataus sektorių bendradarbia vimo galimybes skatinant e-valdžios, e-verslo plėtrą, kompiuterizaci

ją, interneto ir mobiliųjų paslaugų naudojimą, Tarptautinis žinių eko

nomikos ir žinių vadybos centras kartu su Vilniaus miesto savivaldy be ir Všj „Saulėtekio slėnis“ šių metų kovo 2 d. surengė seminarą

„E. miestas visiems: šiuolaikiško Vilniaus vizija virtualiame pasaulyje“. Seminaro metu valstybinio ir viešojo sektoriaus žymiems specialis

tams, verslo, universitetų bei žiniasklaidos atstovams buvo pristatyta

žinomų pasaulio ir Lietuvos bendrovių patirtis kuriant elektroninius miestus, kurie gali pasitarnauti kaip puikūs pavyzdžiai ir būtini ele

mentai sėkmingai plėtojant nacionalinę e-valdžios koncepciją. Pra

nešimus skaitė stambiausių IT kompanijų - „Lietuvos telekomo“, „Sie mens", „Microsoft Lietuva“, ERR „Fima“ - atstovai. Taip pat dalyviai išgirdo ES struktūrinių fondų paramą Lietuvoje ko

ordinuojančios IVPK prie LRV direktoriaus A. Matulio rekomendaci

jas dėl IT infrastruktūros ir elektroninių paslaugų plėtros finansavimo remiantis jau pateiktų projektų vertinimais. Iškart po seminaro vykusioje apvaliojo stalo diskusijoje, kurią mo-

deravo LR Prezidento patarėjas G. Babravičius, buvo aptarta, kaip

paskatinti informacinių technologijų, telekomunikacijų bendroves ak tyviau dalyvauti kuriant e-paslaugas gyventojams ir verslui remiantis

viešos privačios partnerystės principais. Šiandien elektroninė vyriausybė yra atsakymas j modernėjančios

visuomenės poreikius viešojo administravimo paslaugų teikimo elek troninėmis priemonėmis srityje. Panaudojant informacines ir teleko munikacijų technologijas efektyvesniam informacijos valdymui ir ku riant geresnius santykius su paslaugų gavėjais, partneriais ir tiekė jais gyventojams ir verslui suteikiamos visiškai naujos galimybės ben

drauti ir dirbti su viešojo administravimo institucijomis patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir įvairiais būdais.

Vilniaus miesto savivaldybė ir žinių ekonomikos branduolį Vilniuje

kurianti Všj „Saulėtekio slėnis" 2004 m. gegužės mėn. pasirašė ben

VU Verslo informacijos ir konsultacijų centras deda pamatus akade minės visuomenės ir kaimo bendruomenių bendradarbiavimui

nų. Dalyvavo atstovai iš įvairių Lie tuvos aukštųjų mokyklų: Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Lie tuvos Žemės ūkio universitetų, Že maitijos, Vilniaus kooperacijos ko legijos ir kt. Konferencijoje gausu buvo įvairiausių bendruomenių bei kitų organizacijų atstovų, kaip antai Lietuvos žemės ūkio rūmų, Vilniaus rajono savivaldybės, Tau ragės „Nutopijo", Jaunųjų versli ninkų klubo ir kt. Konferencijos dalyvius pasvei kino Ekonomikos fakulteto deka nė doc. Birutė Galinienė bei VIKC įkūrimo iniciatorė Zinaida Gineitienė. Pirmojoje konferencijos da lyje buvo perskaityti trys praneši mai. VIKC direktorė Kristina Rut kauskaitė skaitė pranešimą „Stra teginių planų vaidmuo regioninės plėtros procese“. Pranešėja, pa teikusi VU VIKC vykdomame pro jekte dalyvujančių bendruomenių pavyzdžius, pabrėžė strateginių planų reikšmę regioninės plėtros procese. Buvo papasakota, kaip studentai, naudodami teorines ži nias bei aktyviai bendraudami su bendruomenių nariais, kuria kiek vienai gyvenvietei tinkamas idė jas, strateginius planus, apibrėžia tikslus bei įgyvendina uždavinius. Lietuvos Respublikos žemės ūkio

nomikos ir vadybos fakulteto Ad ministravimo ir kaimo plėtros ka tedros vedėja e. doc. p. dr. Vilma Atkočiūnienė bei asistentas Vy tautas Pilipavičius pabrėžė moks

lo ir kaimo bendradarbiavimo svarbą. Buvo pateiktos galimos bendruomeninės veiklos kryptys, užtikrinančios sėkmingą ben druomeninę gyvenseną kaime. Pranešėjai sparčią regionų plėtrą siejo su išsilavinusio jaunimo at sigręžimu j kaimą. Konferencijos dalyviai galėjo gauti specialistų atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Susirinkusiuo sius domino, kaip studentai sugal vojo imtis tokio projekto, kaip jiems sekasi, su kokiais rūpesčiais su siduria ir kaip juos įveikia. Buvo klausimų ir apie tai, kaip teikiama parama galėtų pasinaudoti vidu tiniai ūkininkai, bendruomenės, kokią ateities kaimo viziją kuria valstybė, vykdydama tokią regio ninės plėtros politiką, kaip pri traukti ir sudominti jaunimą likti kaime bei prisidėti prie sėkmingos veiklos kaime plėtros, kaip dabar studentai, mokydamiesi Lietuvos žemės ūkio universitete, vertina re gioninės plėtros perspektyvas. Taip pat buvo aktualu išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis atren kamos konkursams pateiktos pa raiškos. Diskusijose dalyviai dalijosi pa tirtimi, patarimais ir dienos įspū džiais. Klausantis šių pokalbių, buvo nesunku įsitikinti, kad kon ferencijos organizatorių tikslas vienyti studentiją bei kaimo ben druomenes ir skatinti juos ieškoti bendrų veiklos taškų buvo pa siektas.

dradarbiavimo sutartį, pagal kurią numatoma skatinti Vilniuje veikian čias verslo ir mokslo institucijas aktyviai dalyvauti inicijuojant ir įgy

vendinant elektroninio Vilniaus projektus. Tuo tikslu Všj „Saulėtekio slėnis" šių metų pradžioje iš IT ir telekomunikacijų verslo ekspertų bei

akademinių institucijų specialistų subūrė darbo grupę, kuri yra atsa

kinga projekto „E. miestas visiems“ įgyvendinimą. Projektas apima elektroninio Vilniaus vizijos, plėtros strategijos ir veiksmų plano su kūrimą Plačiau apie tai skaitykite www.event-management.It/evilniL/s.

Parengė Justas JASKONIS

Naujas VU Religijos studijų ir tyrimų centro adresas Nuo vasario 4 d. pasikeitė VU Religijos studijų ir tyrimų centro adresas. Dabar RSTC ieškokite Universiteto g. 9/1 (Filosofijos fakulteto rūmuose). 104 kab. (vedėja), tel. 266 76 13, ir 105 kab. (administracija ir biblioteka), tel. 268 71 89.

Centro administracija informuoja studentus, UŽSIRAŠIUSIUS į RSTC SKELBIAMUS KURSUS, KAD PASKAITOS VYKS FILOSOFIJOS FAKULTETO AUDITORIJOSE.

Teisės fakulteto studentams dar daugiau galimybių Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir toliau stiprina tarp tautinius ryšius. Jau po metų du fakulteto studentai pagal ERASMUS mainų programą vyks j Kelno universitetą, savo ruož tu vienas vokiečių studentas pusmetį praleis Vilniuje. Teisinin kų rengimo institucijos kas semestrą apsikeis ir po vieną dėsty toją. Tai paaiškėjo po Kelno universiteto profesorės A. Nussberger vizito Teisės fakultete. Puikiai įvertinusi teisininkų ruošimo tradicijas bei aukštą dės tytojų ir studentų pasirengimo lygį, profesorė pažymėjo galimy bę ateityje vykdyti bendrus projektus. „Malonu, kad mūsų visų atkaklus ir nuoseklus darbas yra Iš kairės: dekanas doc. habil. dr. V. Nekrošius, vertinamas užsienio kolegų, o vis stiprėjantis tarptautinis ben prof. A. Nussberger, doc. dr. E. Šileikis, dradarbiavimas leis siekti dar geresnių rezultatų“, - sakė de doc. dr. V. Mizaras, dr. H. Šinkūnas, doc. dr. kanas doc. dr. V. Nekrošius. Tai, jog VU Teisės fakultetas nei dėstytojų kompetencija, nei G. Goda bei prodekanas doc. dr. J. Galginaitis studentų rengimu, nei laisva akademine dvasia niekuo nenu sileidžia žymiausiems Europos universitetams tvirtino ir pra ėjusių metų pabaigoje Vilniuje viešėjusi Tarptautinė studijų vertinimo komisija. „Manau, kad šis fakultetas turi puikių galimybių tapti lyderiaujančia teisininkų ugdymo institucija ne tik Rytų, bet ir visoje Europoje“, tuomet sakė komisijos pirmininkas prof. Frankas Emmertas. TF inform.

universitas

2005 kovas

vilnensis

KiiMes - studentai

Studentus iš užsienio į VU atveda skirtingi tikslai Šių mokslo metų rudens semestre dalinėms studi joms į Universitetą atvyko 80 studentų iš įvairių pa saulio šalių: Vokietijos, Australijos, JAV, Italijos, Ispanijos, Kanados, Čeki jos, Austrijos, Japonijos, Lenkijos, Belgijos, Prancū zijos, Skandinavijos ir kt. Žiemos semestre VU studijuoja 72 užsienio studentai iš 21 pasaulio šalies. Studentams, norin tiems susipažinti su kitomis kultūromis, žmonėmis, aplankyti svečias šalis, atvykus į Vilniaus universi tetą atsiveria naujas, nepažįstamas pasaulis. Koks jis?

Brigita VIRBALYTĖ, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentė Studentų iš užsienio skaičius VU auga Lietuvos studentai studijuoti už sienio universitetuose pradėjo palyginti neseniai, vos prieš 1415 metų. Iš pradžių tai nebuvo masinis reiškinys, o veikiau atsa kas j užsienio iniciatyvas. Išvyk davo nedaug studentų, o atvyk davo tik pavieniai. Tikrieji studen tų mainai prasidėjo 1999 m., Lie tuvai pradėjus ERASMUS progra mą. Studentų, atvykusių dalinėms studijoms į Vilniau universitetą, skaičius per penkerius metus iš augo nuo 15 (1999/2000 m. m.) iki 98 (2003/2004 m. m.).

Kodėl VU? Kaip teigė Tarptautinių progra mų ir ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Rita Vienažindienė, atsakinga už tarptautinius stu dentus, studentai iš Vokietijos ren-

ERASMUS dienos - ne tik užsienio studentų, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal ES SOCRATES/ERASMUS programą, susitikimas. Tai puiki galimybė gauti daug naudingos informacijos. kasi VU dėl to, kad jie domisi nau jomis Europos Sąjungos narėmis -jiems įdomus Lietuvos ekonomi nis gyvenimas ir mūsų šalies pra eitis. Studentė Katrina Reber iš šios šalies, studijuojanti VU ver slo administravimą ir ekonomiką, sakė, jog ji tiesiog norėjusi pasi rinkti netradicinę šalį, į kurią va žiuoja ne tiek daug studentų, kiek į didžiąsias pasaulio šalis. Mergi na nedaug žinojo apie Lietuvą, ta čiau vis dėlto nusprendė studijuoti VU, nes jai patiko Universiteto siū lomos programos užsienio studen tams. O štai Edvvige Dugas iš Pran cūzijos, studijuojanti VU sociali nius mokslus, domisi buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis ir dėl to pasirinko būtent Lietuvą.

VU siūlo per 200 kursų užsienio kalba Atvykę j Vilniaus universitetą studentai renkasi kursus įvairiuo se fakultetuose. Populiariausi Ekonomikos, Istorijos fakultetų, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto kursai. Tai patvir tina, kad studentai iš kitų šalių do misi Lietuvos ekonomika, istori ja. Kai kurie studentai atvyksta studijuoti ir lietuvių kalbos, kadan gi savo šalyse studijuoja baltisti ką (pvz., Vokietijos Greifsvaldo universitete) ir yra šiek tiek jos pramokę. Studijuoti Lietuvių kal

bos atvažiuoja ir tie studentai, ku rie gauna vyriausybines stipen dijas iš Mokslo ir studijų departa mento. Kai 1999 metais VU pra dėjo dalyvauti ERASMUS progra moje, galėjo pasiūlyti užsienio studentams 26 kursus užsienio kalbomis. Šiais mokslo metais to

kių kursų jau per 200. Iš pradžių buvo sunku - kursų nedaug, į pa skaitą ateina vos 1-2 studentai, dėstytojo darbas su studentu dažniausiai individualus. Dabar šios grupės didesnės - po 10-15 žmonių. Nors kursų yra daug, de ja, ne visi fakultetai jų gali pasiū lyti pakankamai. Todėl studentai savo studijų programą sudaro iš kursų, siūlomų skirtinguose fakul tetuose. Kartais kvla ir problemų - paskaitos nevyksta taip, kaip studentai tikisi, kyla keblumų dėl auditorijų ir netgi dėl dėstytojų už sienio kalbos žinių. Studentė Kat rina teigė, kad kai kurių dėstytojų anglų kalbos įgūdžiai iš tiesų pui kūs, bet kartais dėl prasto užsie nio kalbos mokėjimo kyla bendra vimo problemų.

Dauguma užsieniečių už mokslq patys nemoka Didžioji dauguma užsieniečių atvyksta studijuoti pagal SO CRATES/ERASMUS (toliau - ER ASMUS) programą, taip pat pagal

dvišales universitetų mainų sutar tis. Pagal kitas mainų sutartis su užjūrio partneriais Kanadoje, JAV, Australijoje atvažiuoja studijuoti tik vienas kitas studentas. Studentai, atvykstantys studijuoti į VU pagal įvairias tarptautines mainų programas, už mokslą ne moka. Už studijas moka tik laisvai judantys studentai, atvažiuojantys iš universitetų, su kuriais VU netu ri jokių kontaktų. Paprastai užsie niečiai atvyksta studijuoti vienam semestrui arba vieneriems akade miniams metams. ERASMUS pro gramos studentai stipendijas gau na iš savo šalies. Užsieniečiai, at vykę dalinėms studijoms pagal dvišales universitetų mainų sutar tis, jei tai numatyta sutartyse, sti pendijas gauna iš VU. Jos nėra didelės, tačiau šiems studentams bendrabutis suteikiamas nemoka mai.

Bendrabutis - didžiau sias galvos skausmas? Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus darbuotoja Rita Viena žindienė teigia, kad viena iš di džiausių problemų, kylančių už sienio studentams - bendrabu čiai. Jie yra toli, nėra puikios būk lės, studentams ne visada yra ga limybė pasirinkti vienviečius kambarius. Dviviečiuose trivie čiuose kambariuose yra tik vie na darbo vieta, nors kambaryje gyvena du trys, kartais net keturi studentai. Be to, šiuo metu ben drabutyje vyksta remontas, todėl studentai labai nepatenkinti: vi są laiką didelis triukšmas, pilna darbininkų, bendrose patalpose rūkoma, ne visada būna šiltas vanduo. Gal vis dėl to jiems rei kėtų geresnių sąlygų? Beveik vi si studentai, atvykę j Vilniaus uni versitetą, apsigyvena bendrabu tyje, bet netrukus pasirenka kitą gyvenamąją vietą. Taip pasielgė ir studentė Katrina iš Vokietijos atvykusi j Lietuvą apsigyveno bendrabutyje, tačiau dabar nuo mojasi butą Vilniaus centre. Atsi minusi pirmuosius įspūdžius ben drabutyje, ji nusijuokė ir pasakė: „Tai buvo lyg nedidelis šokas“. Jos netenkina tai, kad nėra pa kankamai vienviečių kambarių, virtuvės prastos, o svarbiausia problema, privertusi ją ieškoti ki tos gyvenamosios vietos - dide lis atstumas, kurį tenka įveikti

kiekvieną rytą (jos paskaitos vyksta senamiestyje). Nors Kat rina sako, kad ne visi kambariai yra blogos būklės, daugelis jos pažįstamų persikėlė gyventi kitur. Bet iš tiesų ne visiems studen tams bendrabutis - neįmanoma vieta gyventi. Studentė Edvvige iš Prancūzijos, gyvenanti VU ben drabutyje, teigė, kad vienas iš bendrabučio privalumų tai, kad vos tik atvažiavęs studentas gau na kambarį - butą Vilniaus cen tre ne taip lengva rasti. Ji sakė, kad jos universiteto Prancūzijoje bendrabučiai yra dar prastesni negu Lietuvoje. Edvvige džiugina ir tai, kad studentai užsieniečiai

turi virtuvėje naujus šaldytuvus, naują televizorių laisvalaikio kambaryje. Vienintelė bendrabu čių problema, jos manymu, kad jie - ne miesto centre.

Užsieniečiai pasigenda sportinės veiklos Ne tik bendrabutis kitų šalių stu dentams Vilniaus universitete tampa didele problema. Abi kal bintos studentės - Katrina ir Ed vvige - skundėsi kompiuterių kla se. Jų manymu, kompiuterių VU turi per mažai, be to, jie ne visi veikia, dėl to dauguma studentų turi turėti savo kompiuterius, jei nori dirbti įtemptai, nes kompiute rių klasė visada būna pilna ir čia labai triukšminga. Dažnai studen tams nepatogumu tampa ir santy kiai su administracija, bibliotekų darbuotojais, nes dauguma jų tu ri tik pradines anglų kalbos žinias, kurių nepakanka bendravimui. Lietuvių kalbos nemokėjimas stu dentams taip pat - sunkus išban dymas. „Kur tik eini, niekas nesu pranta, ko nori!“ -teigė Katrina. Ji taip pat sakė, jog visi šie nesklan dumai nėra labai didelės proble mos - studentas tiesiog turi prisi taikyti prie naujų, neįprastų sąly gų. Studentės iš Vokietijos nuo mone, jos'šalyje studentai iš kitų kraštų susiduria su tokiomis pa čiomis problemomis, be to, ten yra mažiau kursų anglų kalba. Studentė Edvvige taip pat skun dėsi, kad tarptautiniai studentai neturi galimybės bendrauti ir su sipažinti su Lietuvos studentais, nes jiems visos paskaitos vyksta atskirai nuo lietuvių, o štai Katri na pastebėjo, VU nesiūlo sporti nės veiklos užsienio studentams. „Man to tikrai trūksta“, - guodėsi studentė iš Vokietijos.

Vakarėliai ir ekskursijos padeda pažinti šalį

Vakarėliai klubuose - taip pat vienas iš būdų pažinti šalį

Studentų iš užsienio tokia virtuvė negąsdina - jie prisitaiko prie naujų, neįprastų sąlygų

Taip atrodo vienvietis kambarys užsieniečių bendrabutyje

Užsienio studentai laisvalaikiu nepamiršta pasigrožėti Lietuvos sostine, aplankyti jos muziejus. Užsieniečiai organizuoja ir įvai rius vakarėlius, vyksta j VU stu dentų atstovybės rengiamas eks kursijas j kitus Lietuvos miestus (Trakus, Klaipėdą, Nidą) bei j kai mynines šalis (Latviją, Baltarusi ją, Rusiją). Studentė Katrina sa kė, kad, nors kai kurios kelionės nebūna puikiai suorganizuotos, jai tai puiki proga susipažinti ne tik su įspūdingiausiomis Lietuvos vietomis, bet ir aplankyti kitas ša lis, bent trumpam pamatyti jų kul tūrą, papročius ir gyvenimo būdą. ERASMUS studentai kiekvieną sa vaitę rengia įvairius teminius va karėlius, kuriuose gali geriau pa žinti vieni kitus.

universitas

2005 kovas

vilnensis

aaaProjektai Ar neįgaliųjų problemos nedomina nei dėstytojų, nei administracijos, nei pačių neįgaliųjų? Onutė MACKONYTĖ Visuose pasaulio ir Lietuvos universitetuose yra studentų su ne galia. Pasaulinė praktika parodė, jog tokie žmonės yra ne ką blogesni stu dentai už sveikuosius, o neretai ir pralenkia juos savo užsispyrimu, ga bumais ir noru mokytis. Lietuvos aukštosiose mokyklose neįgaliems studentams stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas studijuoti ir jaustis visaverčiais akademinės bendruomenės nariais. Tačiau daž nai neįgalieji skundžiasi, jog jie vis dar nėra pakankamai aprūpinti rei kiama įranga ir mokslo priemonė mis, o požiūris j juos vis dar yra ki toks nei į sveikuosius studentus. VU Studentų atstovybė vykdo projektą .^Studentai su negalia ir jų teisės". Šia tema vasario 25 dieną sureng toje diskusijoje „Studentai su nega lia aukštojoje mokykloje ir jų proble mos“ aptartos pagrindinės studento su negalia problemos siekiant aukš tojo mokslo diplomo ir galimi tų pro blemų sprendimo būdai. Diskusiją moderavo Negalios informavimo ir konsultavimo biuro direktorė Gaila Muceniekas. Ši moteris jau 13 metų dirba su neįgaliaisiais Lietuvoje. Čia ji pritaiko ilgametę Vakarų patirtį. Anot G. Muceniekas, vykdomo projekto tikslas yra suteikti geresnes sąlygas neįgaliesiems integruotis j akademi nę visuomenę. Vien tik gražių žodžių nepakanka, todėl vienas iš projekto tikslų - sukurti asistentų grupę ne įgaliems studentams. Asistentai pa-

Vilniaus universitete besimokantys studentai su negalia vis dar susiduria su daugybe problemų. Jau nebe pirmus metus Universitetas siekia sudaryti jiems kuo palankes nes sąlygas studijuoti, tačiau neįgalieji vis dar nėra tin kamai aprūpinami reikalinga įranga, o svarbiausia - po žiūris į neįgalius studentus sunkiai keičiasi.

Negalios informavimo ir konsultavi mo biuro direktorė Gaila Mucenie kas diskusijoje akcentavo negalios etiketo klausimą dėtų negalią turinčiam žmogui leng viau siekti mokslo. Kitas ne ką mažiau svarbus daly kas - negalios etiketas. Mūsų visuo menėje dar nėra įprasta, jog neįga lusis - visavertis visuomenės narys, kaip ir sveikasis. Negalios etiketas tai nauja mokymo programa, mo

kanti, kaip bendrauti su žmonėmis, turinčiais įvairias negalios rūšis. Ti kimasi, kad sveiki studentai padės neįgaliesiems. Savo ruožtu neįgalieji bus mokomi geriau ginti savo intere sus, prisitaikyti aplinkoje. Tokie stu dentai su negalia turėtų eiti j mokyk las ir kalbėtis su moksleiviais, kad šie matytų gerus pavyzdžius, jog ir turin tys negalią gali sėkmingai studijuoti universitetuose. Prieš kelias dienas iš Vokietijos Miunsterio universiteto grįžo Aurimas Papečkys, studijuojantis vokiečių fi lologiją. Pagal VU studijų mainų pro gramą regos negalią turintis studen tas svetur mokėsi penkis mėnesius. Studijuodamas Aurimas nepraleido progos pakeliauti po Vokietiją. Toks pavyzdys dar kartą įrodo, jog neįga lieji studentai yra ne ką prastesni už sveikuosius Universiteto studentus. Diskusijoje paaiškėjo, jog didžiau sios problemos neįgaliems studen tams kyla dėl fizinės aplinkos nebu vimo: trūksta jiems pritaikytų turėklų, liftų, įvažiavimų. Bendrabučiai visiš kai nepritaikyti neįgaliesiems. La biausiai studentams su negalia yra pritaikyti rekonstruoti fakultetai TSPMI ir Filosofijos. Taip pat studen tams trūksta paskaitų medžiagos, tin kamai kompiuterizuotų darbo vietų, tinkamo apšvietimo auditorijose. Ne

įgaliems studentams nemažai pro blemų sukelia neigiamas bendrakur sių požiūris dėl jiems daromų nuo laidų. Turintiems sunkesnę negalią pristinga laiko pasiruošti egzami nams. Tuo tarpu dėstytojai, kuriems tenka dirbti su tokias studentais, turi savo nuomonę. Jiems atrodo, jog ne įgaliesiems jokių nuolaidų nereikia, kai kuriuos dėstytojus erzina diktofo nų, kompiuterizuotos technikos nau dojimasis paskaitose. Nėra pakan kamo finansavimo, kad būtų sukurtos naujos darbo vietos dėstančiajam personalui. Dėstytojams kliūva ir tai, jog jie yra smerkiami dėl netoleran cijos neįgaliojo studento atžvilgiu. Anot Negalios informavimo ir kon sultavimo biuro direktorės G. Muce niekas, Universiteto problema yra ta, jog nėra vieningos sistemos, kuri ko ordinuotų visą neįgaliųjų veiklą. Nė ra aišku, kas už ką atsakingas, nesu daromos tinkamos sąlygos tokiems žmonėms įstoti j VU. Argumentas pa prastas: negalima kažko per daug daryti dėl 40 žmonių. Tačiau ne vis ką lemia pinigų stygius. Pasak G. Mu ceniekas, jei klimatas nėra tinkamas, jokie struktūriniai fondai nepadės. Tai, jog neįgaliųjų problemos VU ne labai kam rūpi, parodė diskusijoje dalyvavusių žmonių skaičius: ne įgaliųjų problemomis diskutavo Nuotolinių studijų centro direktorius dr. doc. Povilas Abarius, VU SA pro jekto koordinatorė Rūta Rudytė, Tarptautinių programų, ir ryšių sky riaus vyresnioji specialistė Milda Girdzijauskaitė, trys bibliotekos atsto vės bei viena Ekonomikos fakulteto ketvirto kurso neįgali studentė. Kitų Centrinės administracijos atstovų dėmesio diskusijoje sprendžiant ne įgaliųjų studentų problemas Univer sitete nesulaukta. D. Bagdono nuotr.

VU studentus su negalia į paskaitas ve ža vairuotojas Viktorija RINKEVIČIŪTĖ Nuo pavasario semestro pra džios du studentus su negalia Robertą Šimonį, VU studijuojantį filosofiją, bei Iloną Balevičiūtę, kremtančią finansų mokslus, į pa skaitas ir iš jų kasdien veža Lietu vos invalidų draugijos Vilniaus skyriaus vairuotojas. Su jais ne mokamu transportu turėjusi nau dotis dar viena VU studentė šios paslaugos atsisakė vos prasidė jus naujam semestrui, mat įsigijo nuosavą automobilį. Lietuvos invalidų draugija su tiko suteikti nemokamas trans porto paslaugas gavusi VU SA programos studentams su nega lia koordinatorės Rūtos Ruolytės prašymą. Toks VU SA bei Lietu vos invalidų draugijos bendra darbiavimas pradėtas tik šiais metais. Oficialiais duomenimis, be Roberto ir Ilonos, VU studijuoja dar penki žmonės, turintys judė jimo negalią. Pasiteiravus, kodėl tik du studentai gauna nemoka mas transporto paslaugas, pro gramos koordinatorė R. Ruolytė teigė, kad daugiau studentų no ro dalyvauti šiame projekte nepareiškė.

a a aPraktikos--------------------------------------------------------------------------------------------------Nauja studentų praktika -

guoti studijų nuostatus ir derintis prie studijų ir praktikų laiko.

8 darbo valandos per dieng

įmonės studentus priėmė noriai

Onutė MACKONYTĖ 40 valandų darbo savaitė Nuo pirmosios šio semestro die nos iki gegužės 4-osios praktikas at liekantys studentai iš tikrųjų dirba. Anot Karjeros centro psichologės Editos Tikniūtės, darbdaviai, sutikę priimti juos praktikoms, žino, jog gali laikyti studentus darbo vietoje pen kias dienas per savaitę po aštuonias valandas. Patys darbdaviai įsiparei goja pavesti praktikantams tokias už duotis, kurias atlikdami šie galėtų pa naudoti savo teorines žinias ir gauti praktinių įgūdžių. Tai puiki profesinė praktika prieš diplominį darbą. Įmo nė turi pasiūlyti studentams tokias užduotis ir temas, kurios vėliau pa dėtų rengiant diplominius darbus. Studentai į praktikas žiūri labai rim tai. Kai kurie kartu su įmonių perso nalu vykdo rimtus projektus, kiti dar buojasi savarankiškai, tik prižiūrimi įmonių atstovų. Suteikti galimybę stu dentams dirbti rimtą praktinį darbą toks buvo pagrindinis Karjeros cen tro reikalavimas iš darbdavių prieš „atiduodant" studentus j jų rankas.

Eksperimentuojama su TVM ir MIF studentais Šiuo metu praktikas atlieka Mate

matikos ir informatikos fakulteto ekonometrijos specialybės bei Tarptau tinės verslo mokyklos (TVM)

Šj semestrą pirmą kartą Vil niaus universiteto studentai atlieka praktikas, kurios prilygsta rimtam darbui rimtoje įmonėje. Karjeros centras suteikė galimybę ketvirto kurso studentams naująjį semestrą pradėti ne auditorijose, bet atsakomy bės ir žinių reikalaujančia me naujame „darbe“.

studentai. Ekonometrininkai yra pir moji šios specialybės laida, netru kus jie gaus diplomus. Visi 36 ketvir to kurso studentai dabar „dirba" įvairiose privačiose ir valstybinėse Lietuvos įmonėse. TVM studentų yra šiek tiek mažiau -19. Jie j praktikas vyko savo noru, tačiau tik tie, kurių pažymių vidurkiai buvo aukščiausi. Pasak E. Tikniūtės, idėja siųsti stu dentus atlikti praktikų pavasario se mestrą Karjeros centrui gimė dar va sarą. Tačiau didžiausia problema studijų programos, kurias būtinai rei kėjo keisti ir koreguoti, jei norima pra dėti praktikas nuo pavasario semest ro. Ekonometrijos studentams tai sekėsi lengviau, nes neseniai sukur tos specialybės studijų programos dar nėra galutinai nusistovėjusios jas galima buvo nesunkiai pritaikyti prie naujos praktikų tvarkos. Rudenį ketinama į praktikas išsiųsti per 80 Chemijos fakulteto studentų. Jiems, kaip ir kitų specialybių studentams, sekasi kiek sunkiau, nes reikia kore

Pradėjus įgyvendinti praktikų projektą, Karjeros centro darbuo toja pasakojo, jog skeptiškiausiai šj projektą sutiko Universiteto centrinė administracija. Fakulte tai tokiai praktikų tvarkai neprieš taravo. Vienintelis nepatogumas - tai, jog teko keisti studijų nuo status. Įmonės (ir valstybinės, ir komercinės) palaikė Karjeros centro sumanymą ir noriai priėmė studentus. Studentų atsisakė tik tos, kurios tikrai neturėjo tam są lygų. Tiesa, įmonės aklai studen tų neėmė - tiek viena, tiek kita pu sė iki praktikos pradžios atliko paruošiamuosius darbus: studen tai rinkosi įmones, susipažino su naujos darbo aplinkos ypatumais, įmonės išsirinko sau tinkančius ir patinkančius studentus, paruošė jiems darbo vietas, paskyrė pri žiūrinčius praktikantų darbą žmo nes. Anot E. Tikniūtės, verta pa žymėti, jog praktikos sutartis drąsiau pasirašė privačios įmo nės. Valstybinės institucijos daž nai atsisakydavo motyvuodamos tuo, jog sutartys nėra patvirtintos ministro įsakymu arba vyriausy bės nutarimu. Šiuo metu VU stu dentai atlieka praktikas įmonėse „Vilniaus bankas“, „Hansabankas“, „Omnitel", „Narbutas ir Co“, „If draudimas“, „GlaxoSmithKline Lietuva" ir dar daugelyje kitų. Pa tirtis, kurią studentai įgis per trijų mėnesių praktiką, atsispindės jų bakalauro darbuose. V Naujiko nuotr.

Kq apie naujoviškas praktikas mano studentai?

Aurelija Petrauskaitė (MIF, ekonometrija) atlieka praktiką Finansų mi nisterijoje, Europos Sąjungos biu džeto skyriuje. Mergina mato per spektyvą dirbti šioje įstaigoje

Irmantas Pociūnas (TVM), atliekan tis praktiką UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, yra patenkintas praktika, nes tai - puiki galimybė pagilinti ži nias dirbant konkretų darbą

Aurelija PETRAUSKAITĖ, MIF, ekonometrija

Irmantas POCIŪNAS, TVM

Kai atėjau atlikti praktikos, man iš karto sudarė sąlygas, turiu savo darbo vietą. Labai malonus kolektyvas ir.bendravimas. Pateikė daug medžiagos, naujos informacijos, kurią galiu skai tyti ir aiškintis, jei ko nesuprantu. Aš turiu sugalvoti, kaip ekonometrijąpri taikyti atliekant savo užduotis - kaip panaudoti žinias, konkrečiau - kaip planuoti ir organizuoti Europos Są jungos biudžeto pajamas ir išlaidas. Manau, jog geriau atlikti praktiką, nei sėdėti auditorijose. Be to, yra perspek tyva pasilikti dirbti šioje įstaigoje. Gir dėjau, jog nemažai atlikusių praktikas studentų lieka dirbti. Ašpatenkinta sa vo praktika. Svarbiausia - nebijoti klausti irprašytipagalbos. Reikia steng tispritapti prie kolektyvo ir nenusiteik ti, kad esi niekam nereikalingas. Ge rai ir tai, jog niekas manęs neverčia sėdėti visas 8 darbo valandas.

Įmonėje atlieku rinkodaros tyri mą su pensinio amžiaus žmonėmis. Tenka pritaikyti jau turimas žinias apie marketingą. Sudėtingiausias ir labiausiai vargina darbas su žmonė mis, nes atliekant tyrimą reikia daug bendrauti. Kadangi darau apklausą, daugiausia laiko praleidžiu polikli nikoje, įmonės būstinėje būnu retai. Praktika esu labai patenkintas, nes norėjau pagilinti žinias dirbdamas konkretų darbą. Manau, kad be praktikos teorija yra nelabai vertin ga. Pačios praktikos bijoti nereikėtų. Gal iš pradžių truputį neramu, nes neaišku, ką reikės dirbti, kaip priims kolektyvas, bet kai įsivažiuoji, ima pa tikti. Jei man pasiūlytų pasilikti dirb ti įmonėje - mielai sutikčiau.

V. Naujiko nuotr.

universitas

2005 kovas

vilnensis

* f /Kultūra--------------------------------------------------------------------------------- --------------------Eglė OBCARSKAITĖ Besidomintieji VU teatro veik la pirmiausia dėmesį atkreipia j pasikeitusį pavadinimą. Tai visai suprantama prisiminus, jog visą antrąją XX amžiaus pusę VU te atras vadinosi Kiemo teatru. Ne maža dalis spektaklių buvo vai dinama senųjų Universiteto rūmų kiemuose. Vis dėlto laikui bėgant kito ir paties teatro stilistika. Apsižvalgius aplinkui pirmiausia į akis krenta tai, su kokiu pasidi džiavimu mūsų Universitetas vel kasi naują, tačiau gerbiant visas tradicijas ir kultūrinį paveldą su tvarkytą drabužį. Taip pat ir VU te atras, susigrąžindamas senąjį savo pavadinimą, prisikelia nau jam gyvenimui - naujiems tiks lams, naujam įkvėpimui. Šiais metais teatralai dėkoja

Universiteto vadovybei už gali mybę įžengti į restauruotą VU Te atro salę. Tiesa, dėl šventinių ren ginių gausos teko atidėti ne tik repeticijas, bet ir Universiteto ju biliejui skirto spektaklio premje rą. Vis dėlto mūsų aukštosios mo kyklos vadovai puikiai supranta visos akademinės bendruome nės integravimo j kultūrinį visuo menės gyvenimą svarbą ir prita ria edukaciniams bei estetinį lavinimą skatinantiems VU teatro tikslams. Per rudens semestrą VU teat ras parengė dvi tikrai skirtingos stilistikos premjeras. Pirmoji režisieriaus ir choreografo An driaus Pulkauninko spektaklis „Bjaurusis“, pastatytas pagal H. K. Anderseno pasaką „Bjau-

VU teatras: ir gyvas, ir virtualus Vilniaus universitetas pernai minėjo 425 metų sukaktį. VU teatras, senesnis už patį Uni versitetą, savo jubiliejų atšventė jau anksčiau. Vis dėlto būtent šie mokslo metai teatrui atnešė ne mažiau permainų nei šventiniu drabužiu pasidabinusiai mūsų aukštajai mo kyklai. Dabar, įpusėjus sezonui ir prasidėjus pavasario semestrui, galima prašnekti apie atliktus ir būsimus darbus.

Studentai džiaugiasi galimybe kurti restauruotoje VU Teatro salėje rusis ančiukas“. Šią premjerą ypatingu įvykiu galima vadinti ne tik todėl, kad „Bjaurusis" - tai be ne pirmasis Lietuvoje bandymas pateikti H. K. Anderseno kūrybą suaugusiųjų teatro scenoje, bet ir dėl to, kad VU studentams buvo pristatytas postmodernių scenos menų, ypač populiarių dabartinė je Vakarų Europoje, pavyzdys. Vienas pagrindinių tokio meno bruožų - tai įvairių raiškos būdų sintezė. „Bjauriajame“ naudoja mi ne tik teatro, bet ir modernaus šokio, gyvai užsienio tautų liau

dies instrumentais atliekamos muzikos, taip pat populiariosios kultūros motyvai; visa tai jungia ma į visumą. Be to, 2005-ieji jubiliejiniai H. K. Anderseno me tai. Todėl spektaklį „Bjaurusis“ galima laikyti VU studentų įsitrau kimu į tarptautinę diskusiją šio ra šytojo biografijos bei kūrybos te momis. Antroji premjera - proginis re žisierės Marijos Misiūnaitės spek taklis „Fortūnos ratas“, skirtas Vil niaus universiteto jubiliejui. Šis pastatymas - tai odė moderniojo

teatro stilistikai. Sukurto pagal vi duramžiškąją vagantų ir F. Villono poeziją spektaklio dėmesio cen tre -vis dar aktualūs ir neatsakyti klausimai. Spektaklio forma - at viras žaidimas, nenutrūkstanti transformacija, kaita, amžinas peržengimas. Tokia galima pava dinti ir žmogiškąją egzistenciją. „Fortūnos ratas“ kiekvienam, o ypač jaunam, beatodairiškai le kiančiam žmogui svarbias proble mas pateikia daugiabalsių simbo lių kalba. Tokiu būdu yra išvengiama verkšlenančio psi-

chologizavimo bei pliko moraliza vimo, o žiūrovui suteikiama pro ga savąją tiesą atrasti pačiam. Publikos itin palankiai sutiktas „Fortūnos ratas" dar bus rodomas ne tik vasario, bet ir kovo mėnesį. Vis dėlto bene svarbiausiu šių metų įvykiu VU teatras gali pava dinti naujos teatro internetinės svetainės http://vuteatras.ten.lt sukūrimą. Ši svetainė tapo taip pat

ir atviru teatro archyvu, kuriame yra surinkta informacija apie te atro praeitj, dabartį bei ateities vi ziją. Joje yra išdėstyti ir visuome nei pristatomi teatro vidiniai bei išoriniai tikslai, nubrėžiama jo veiklos strategija ir vieta Vilniaus universiteto studentams teikiamo daugiasluoksnio išsilavinimo kontekste. Be to, viena svarbiau sių savo misijų laikydamas Uni versiteto auklėtinių supažindini mą su šiuolaikine kultūra, taip pat studentų integravimą į aktyvią tautinės kultūros plėtrą, teatras interneto svetainėje suteikė vie tos viešoms diskusijoms aktua liais ir studentų pasiūlytais klau simais teatro temomis bei ketina prisidėti skleidžiant informaciją šiuolaikinio meno temomis. Pas tarąsias pastangas vainikuoja VU teatro iniciatyva kovo mėne sį surengti įvairių menų sintezės projektą „Atvira erdvė", kuriame dalyvauti yra kviečiami jauni kū rėjai. Projekto aprašymą bei pa raiškos formą jau galima rasti VU teatro svetainėje. Tokie tad intensyvūs ir gyvy bingi šie metai VU teatrui. Jis siunčia visiems šilčiausius linkė jimus, parodydamas, jog dar tik rai yra gyvas. Ne tik gyvas - dar ir virtualus.

> f /Knygos Raminta KERPIŠKYTĖ Vokietijos rašytojai Filologijos fakultete Keto von VVaberer - jau ne pirmoji rašytoja, aplankiusi Filo logijos fakultetą ir pristačiusi sa vo kūrybą germanistikos stu dentams. Prieš keletą mėnesių Goethe's instituto Vilniuje kvie timu knygą „Zonos vaikai" („Zonenkinder") Universitete prista tė jauna vokiečių rašytoja Jana Henzel. Ponia Keto von VVaberer į Lietuvą atvyko leidyklos „Vaga" kvietimu.

Dvi seserys - neapy kanta ir meilė „Sesuo“ - tai autobiografinis psichologinis romanas, vaizduo jantis dviejų seserų santykius šeimoje. Jaunesniosios sesers lūpomis pasakojamas dviejų se serų, dviejų visiškai skirtingų mo terų gyvenimas ir likimas nuo lai mingos vaikystės iki vyresniosios sesers mirties. Knygoje at skleidžiami jaunesniosios sesers jausmai, užplūstantys matant tė vus, skiriančius beveik visą dė mesį ligotai seseriai, pavydas, neapykanta bei kiti jausmai, no romis nenoromis susipynę su be galine seseriška meile. Neturint sesers turbūt sunku įsivaizduoti, ką reiškia tokių skir-

Vokiečių rašytoja

Pristatyta garsios išeivijos

Keto von VVaberer savo

literatūrologės darbų rinktinė

knygą pristatė VU studentams Vasario 10-12 d. Lietuvoje, Vilniaus knygų mugėje ir VU Filologijos fakultete, lankėsi vokiečių rašytoja Keto von VVaberer. Ši dar mažai Lietuvos skaitytojams žinoma vo kiečių rašytoja pristatė savo romaną „Sesuo“ („Schwester“). tingų jausmų antplūdis. Tačiau rašytoja labai įtikinamai ir realis tiškai pavaidavo tuos jausmus savo knygoje ir, kaip pati sakė, „išsilaisvino". Pristatydama ro maną germanistams autorė Ke to von VVaberer pirmiausia papa sakojo knygos sukūrimo istoriją ir savo jausmus, užplūdusius ją

ketinant rašyti ir rašant knygą. Autoriais žodžiais, tai nėra grei tai parašytas romanas, veikiau gerai apgalvota ir per daugelį metų širdyje susikaupusi bei ga liausiai vieną dieną išsiliejusi gy venimo drama. Vėliau rašytoja perskaitė nemažai ištraukų iš knygos originalo kalba.

Temperamentingoji vokiečių rašytoja Keto von Waberer betarpiškai bendravo su VU studentais. V. Naujiko nuotr.

Neretai mokslo darbus skaitome tik ieškodami reikiamų faktų ir nematydami žmogaus, tas žinias mums perda vusio. Laimė, lietuviškų knygų padangėje pasirodo ir unikalių leidinių, ne tik pasotinančių žinių troškulį, bet ir leidžiančių pažinti ir pasigėrėti kūrybingo žmogaus as menybe. Vienas iš tokių sėkmingų leidinių - vasario 22 d. VU Lyčių studijų centre pristatyta literatūros kritikės Ilonos Gražytės-Maziliauskienės darbų rinktinė „Idėjų in ventorius“.

Indrė KLIMKAITĖ Ilona Gražytė-Maziliauskienė (.1933-2001) - garsi šiuolaikinės lietuvių literatūros interpretatorė, gyvenusi išeivijoje, Toronte ir Mon realyje. Kritikė beveik keturis de šimtmečius bendradarbiavo spau doje, paskelbė straipsnių apie lietuvių ir visuotinę literatūrą. Lie tuvos kultūrininkai su ja susitikda vo Santaros-Šviesos suvažiavi

muose, kai kuriems nusišypsojo laimė klausytis jos neprilygstamų paskaitų Vilniaus pedagoginiame universitete. Rinktinėje spausdinami Gražytės-Maziliauskienė straipsniai, re cenzijos, interviu apie bendrą sias literatūros problemas ir prozą, poeziją, dramą, vertimus, kritiką, visuomenę ir kt. Taip pat skelbiama svarbiausių darbų bib liografija, asmeninės nuotraukos bei du straipsniai apie literatūro logės asmenybę bei gyvenimą. Knygos pristatyme dalyvavusi VU Lyčių studijų centro dėstytoja so

ciologė Aušra Maslauskaitė ste bėjosi knygos sudarytojos drąsa imtis tokio titaniško darbo - su rinkti ir sutvarkyti beveik keturis dešimtmečius daugiausia peri odikoje bei kolektyviniuose rinki niuose skelbtus straipsnius, re cenzijas bei interviu. Knygos sudarytoja literatūro logė dr. Solveiga Daugirdaitė šil tai pasakojo apie unikalią mote rį, kurią pažinti teko daugiausia iš jos darbų, konspektų, laiškų, dienoraščių bei „sunkiai nusako mo žanro užrašų“. Dr. S. Daugir daitė papasakojo įdomių ir net juokingų faktų iš šios moters, ku rios „gyvenimas suverptas iš lie tuviškų siūlų", kūrybinės biogra fijos bei privataus gyvenimo, - tai atskleidė ją ne tik kaip taiklią kri tikę, analitikę, atvirai įsimylėjusią literatūrą, ypač poeziją, kerinčio talento oratorę, pašnekovę, bet ir kaip šiltą, gyvybingą žmogų, nesavanaudiškai besirūpinantį artimaisiais, kaip itin trapią būty bę, kurios gyvenimo kelias toli gražu nebuvo rožėmis klotas.

universitas

vilnensis

2005 kovas

i "Sportas—

Lietuvoje atgimsta slidinėjimo sportas Doc. Česlovas KANDRATAVIČIUS, VU slidinėjimo rinktinės treneris Vasario 19-20 dienomis Igna linoje vyko Lietuvos aukštųjų mo kyklų slidinėjimo čempionatas. Varžybose dalyvavo net septynių Lietuvos aukštųjų mokyklų spor tininkai. Daugiausia sportininkų atsivežė slidinėjimo specializa ciją turinčios aukštosios mokyk los - Lietuvos kūno kultūros aka demija (15 žmonių) ir Vilniaus pedagoginis universitetas (14 žmo nių). Mūsų komandai atstovavo 12 slidininkų. Tarp šių komandų ir vyko pagrindinė kova - kas lai mės bendrakomandinę pirmąją vietą. Minimalia taškų persvara laimėjo LKKA - 385 tšk., antri bu vo VPU studentai-378tšk., otreti - mūsų Universiteto studentai 272 tšk. Pirmą dieną gražus oras le pino individualių varžybų daly vius - 10 km šliuožusius vaiki nus ir 5 km turėjusias įveikti merginas. Čia iš 6 medalių net 5 laimėjo LKKA slidininkai, tik vie ną medalį „atidavė“ VPU slidinin-

kei J. Kančiauskaitei, laimėjusiai pirmą vietą. Iš mūsiškių geriau siai pasirodė Ekonomikos fakul teto pirmakursė Rima Siaurusevičiūtė, užėmusi 5 vietą. Puikiai pasirodė ir kitos mūsų komandos merginos: medikė Irina Balakina buvo devinta, dešimta - Filologi jos fakulteto studentė Kristina Masevičiūtė, jau baigusi studijas Teisės fakultete Asta Eigelytė (18 vieta) bei Jolita Pipiraitė, Jonė Ži linskaitė. Merginų varžybose no rą dalyvauti pareiškė net 34 slidininkės. Dvigubai ilgesnėje distancijoje dalyvavo nemažai vyrų - net 37. Čia puikiai pasiro dė daug laiko savarankiškai besitreniruojantis MIF III kurso stu dentas Simonas Narvydas. Jis buvo aštuntas, tačiau pralaimė jo tik Lietuvos slidinėjimo rinkti nės nariams. Dešimtas buvo TF I kurso studentas Viktoras Adomai tis. Puikiai pasirodė ir kiti vaiki nai -V. Urbonas, A. Ražauskas, R Sriubiškis.

Įdomiai vyko tiek vyrų, tiek mo terų estafečių lenktynės. Net trys aukštosios mokyklos - LKKA, VPU ir VU - parengė po 2 merginų ko mandas. Nors ir turėdamos lyde rę, VPU studentės tebuvo antros, o laimėjo LKKA studentės. Mūsiš kės I. Balakina, K. Masevičiūtė ir R. Siaurusevičiūtė pasipuošė bronzos medaliais. Įtempta kova dėl medalių vyko vaikinų estafečių lenktynėse. Čia

Bronzos medalių laimėtojos: (iš kairės) Rima Siaurusevičiūtė, Irina Balakina, Kristina Masevičiūtė

net tris komandas parengę VPU studentai buvo ypač stiprūs, jie ir laimėjo. Antri buvo LKKA, treti antros VPU komandos vaikinai. Vi sai nedaug pralaimėję mūsų stu dentai buvo ketvirti, tai V. Adomai tis, S. Narvydas ir jau baigęs Ekonomikos fakulteto magistrantūros studijas M. Rindzevičius. Vy rų estafetės varžybose dalyvavo net 9 komandos. Šiais metais įstojus mokytis net

keletui slidininkų, ypač sustiprė jo Lietuvos karo akademijos ko manda. Gausiai dalyvavo Kauno technologijos universiteto sporti ninkai. Tikėtina, kad slidinėjimas Lietuvoje ne tik neišnyks, bet ir pamažu atgyja.

(Iš kairės) Pirmoje eilėje: V Urbonas, V. Adomaitis, P. Sriubiškis, M. Rindzevičius. Antroje eilėje: A. Eigėlytė, A. Ražanauskas, S. Narvydas, J. Pipiraitė, J. Žilinskaitė ir K. Masevičiūtė

% "Gydytojas pataria

ga, savo blogo miego neigiamas pasekmes patiria dieną. Dažnai kenčiantys nuo nemigos skun džiasi išsekimu ir nuovargiu, dir glumu, atminties problemomis, jiems sunkiau sutelkti dėmesį. Tai gi nemigą dažnai atspindi skirtin gų simptomų derinys.

Nemiga pasireiškia įvairiais būdais: • sunku užmigti; • užmigti nėra sunku, bet dažnai prabundama; • prabundama per anksti. Nemigos simptomai, pasireiš kiantys dieną: • mieguistumas; • nerimas; • išsiblaškymas; • suprastėjusi atmintis; • irzlumas. Kiek turi miegoti žmogus? Tiek, kad dieną jaustųsi budrus. Pa prastai reikia nuo 7 iki 9 valandų (kiekvienam žmogui skirtingai) ge ros kokybės miego. Laikina ir trum palaikė nemiga paprastai kankina žmones, kurie laikinai patiria vie ną ar daugiau iš šių veiksnių: stre są, aplinkos trikdžius, temperatū ros svyravimus, vaistų poveikį. Nemigą sukelia šie veiksniai: prasta miego higiena, tikėjimas, kad bus sunku užmigti ir nerimas dėl to, vartojamas didelis kofeino kiekis, alkoholio vartojimas prieš miegą, rūkymas prieš miegą, snūduriavimas dieną ar vakare,

Ieškome vaikinų, kurie nėra kažkuo ypatingi, turintys superįgūdžių, nepa prastai sportiški ar itin turtingi. Ieškome tiesiog draugiški/, gyvenančių savo asmeninį gyvenimą, dirbančių ar be simokančių vaikinų. Toks tu greičiau siai ir esi. Kartais taip atsitinka, kad berniu kai nuo 7 iki 14 metų neturi jokio vyriško pavyzdžio šalia, jokio drau go - vyro ar vaikino. Taip būna dėl daugybės priežasčių: tėvas miręs, tėvai išsiskyrę, tėvas dirba užsie

nyje, tėvas geria, tėvas dirba dieną ir naktį, tėvas serga rimta fizine ar psichikos liga. Kaip tokiam berniu kui suprasti, ką reikia daryti, jei at sitiko bėda, jei susibarė su mama ar klasioke, jei jį pravardžiuoja kla sėje, jei jis susimušė ar susiplėšė naujas kelnes? Kur jam sužinoti, kaip gyvena paprastas, normalus vaikinas? Jie laukia ištisus metus, kad atsirastų draugas. Tu esi vyresnis ir jau daug ką paty rei. Ir greičiausiai turėjai kokį nors tėtį,

senelį ar dėdę, kuris padėjo pataisyti dviratį, kartu lošė krepšinį kieme ar pa tarė, kaip elgtis su mergaite, jei ji tau patinka. Ir tai viskas, ko reikia iš Tavęs berniukui. Tapk vaiko draugu ir skirk jam 2 vai. per savaitę: eikite pasivaikš čioti, pasikalbėkite, pasportuokite. Tie siog daryk tą patį, ką ir šiaip veiki, tik pasiimk kartu berniuką-abiems bus smagiau. Programa „Big Brothers Big Sis ters'' skirta vaikams ir suaugusie siems. Tai draugystės programa, tu

Kaip įveikti nemigg Ar dažnai sutrinka miegas? Miegas yra natūralus organiz mo poreikis, kurį daugelis žmo nių patenkina lengvai, tačiau kai kuriems kyla problemų. Trečdalį gyvenimo žmogus pramiega. Tai gi miego reikšmė žmogaus orga nizmui yra itin didelė; tai yra mū sų gyvenimo dalis. Miegas ypatingai svarbus žmogaus ner vų sistemos veiklai, protiniam dar bui. Miegodamas žmogus netgi auga. Nuo miego sutrikimų kenčia apie 20-40 proc. žmonių. Pusė jų, kuriuos nemiga kankina nuolat, tvirtina, kad problemų kyla dides nę dalį naktų kiekvieną savaitę ir tai labai veikia jų savijautą dieną. Tokiu atveju žmogus turėtų kreip tis į gydytoją. Deja, didžioji dalis besiskundžiančių nemiga to ne daro. Moterys ir vyresni nei 65 me tų žmonės 1,5 karto dažniau ken čia nuo nemigos nei kiti žmonės-.

„Big Brothers Big Sisters“ ieško vaikinų

Kaip pasireiškia nemiga?

Nemiga skirstoma j laiki ną ir nuolatinę. Laikina nemi ga yra neilgai trunkantis miego su trikimas (paprastai trumpiau nei savaitę). Kai toks miego sutriki mas kartojasi, jis vadinamas pro tarpiniu. Paprastai jo priežastis yra stresas ar miego aplinkos ir/ ar miego rėžimo pasikeitimas. Kai nemiga kartojasi daugelį naktų ir tęsiasi ilgiau nei mėnesį, sakoma, kad ji yra nuolatinė. Nuolatinės nemigos priežasčių gali būti daug, tarp jų - miego, psichikos sutrikimai ar kitos medicininės problemos. Taip pat nemigą gali sukelti kai kurie vaistai ir narkoti nės medžiagos bei blogi miego įpročiai. Prieš kreipdamiesi į gydytoją, pirmiausiai turėtumėte įvertinti sa vo miego įpročius. Jeigu jūsų mie go įpročiai yra geri, bet miegas vis tiek yra sutrikęs, laikas kreip tis pagalbos. Gydytojui nustatyti jūsų miego problemas ir nuspręsti, kaip geriausiai jas gydyti, padės miego dienynas, vedamas savai tę prieš vizitą pas gydytoją. Dau geliui pacientų gydytojas gali nu statyti miego problemų priežastis ir šią negalią išgydyti.

Vieniši žmonės (pvz., našliai, iš situokę ar išsiskyrę) ir dirbantys naktimis ar pamaininį darbą taip pat labiau rizikuoja patirti, kas yra nemiga. Galiausiai nemiga yra la biau būdinga žmonėms, sergan tiems terapinėmis ar psichinėmis ligomis.

Kas yra nemiga? Nemiga yra neadekvataus ar blogo miego simptomas. Papras tai sunkiai užmiegama, prabundama ar prastai miegama. Svar biausia, kad nemiga nėra paprastai apibrėžiama pagal tai, per kiek laiko žmogus užmiega ir pagal tai, kiek laiko jis miega. Žmonės, besiskundžiantys nemi

nereguliarus ėjimo miegoti ir kė limosi laikas. Neigiami nemigos padari niai yra šie: padidėjusi depresi jos rizika, padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, padidėjęs nedarbingumas, sumažėję pasie kimai darbe, sumažėjęs darbo produktyvumas ir saugumas. Kaip gydoma nemiga? Žmonės, kurie skundžiasi lai kina nemiga, neturėtų pradėti gy dytis stipriais vaistais. Pirmiausia reikia ištirti priežastis, sukėlusias laikiną nemigą. Tumpalaikę ne migą gali padėti įveikti augalinių ekstraktų pagrindu sukurti vais tai. Pvz., šiuo metu neseniai pa sirodęs DORMIPLANT tinka tiems, kurie skundžiasi laikina nemiga, žmonėms, kurie susi duria su nuolatiniu stresu dar be, jaučia nerimą. Šiuo metu

DORMIPLANT galima įsigyti be recepto, nes jį vartoti yra saugu, prie jo nepriprantama. Patogu, kad DORMIPLANT pakuotėje yra net 50 tablečių - daugiau, nei įprastai panašios grupės vaistų. Gyd. Darius KRIŠTAPONIS Šeimos medicinos centras, Vytauto g. 145, tel. 8 415 25 733

rinti savo paprastas taisykles ir, jeigu reikia, profesionalų pagalbą. Lauksime susidomėjusiųjų.

Paramos vaikams centras Big Brothers Big Sisters programa

Latvių g. 19A-8 LT-08113 Vilnius, Tel. +370 5 2715980, +370 61143567 EI. paštas: pvc@pvc.lt www.bbbs.lt

universitas

2005 kovas

vilnensis

niMes - studentai

„Protinusio" manija sparčiai plinta

šoje VU GMF didžiojoje auditorijoje buvo galima sutikti bet ką: svajin gas ir amžinai gražias filologes, rūs čius busimuosius prezidentus ir premjerus, gudruolius formulių ir skaičių žinovus matematikus, Einš teino ir Planko pasekėjus fizikus ir, be abejo, šeimininkus gamtinin kus... Žaidime kartu su VU jėgas pa noro išbandyti net paslaptingojo VGTU atstovai. Tik istorikai (gal iš baimės pasirodyti nepakankamai gudrūs ir protingi, gal dėl kokių nors kitų priežasčių) liko nuošaly. Bene linksmiausia atidarymo da lis buvo komandų prisistatymas. Vi si turėjo simbolius, iš kurių bene įsi mintiniausias buvo gyva medikė Milda (kur matematikai ją ir gavo?). Kiti, racionalesni ir apdairesni, rin kosi simbolius, kuriems nereikia maisto ir priežiūros. Būta įspūdingų šūkių (dvelkiančių seniai neegzis tuojančiomis socialinėmis santvar komis), grėsmingų pavadinimų (ku riuose vyravo visokių valgomų daiktų vardai - studentai gi). O ko

Audrius ALIUKONIS, Aušra ALEKNAVIČIŪTĖ „Protmušis” - intelektualus ko mandinis žaidimas, kurio metu dvi besirungiančios komandos stengia si greičiau ir teisingiau už savo opo nentus atsakyti j vedėjo pateiktus klausimus. Užduodant klausimus naudojamos vaizdinės priemonės, užduotys pateikiamos per projekto rių. Sudarant klausimus vadovauja masi taisykle „minimalios žinios, maksimali logika". Tad žaidimas iš esmės skiriasi nuo mums įprastų „televizinių“. Šiuo metu „Protmušj" organizuoja SGMD (Studentų gam tininkų mokslinė draugija). Organi zacinius žaidimo klausimus spren džia per 10 žmonių: tai TSPMI, Matematikos ir informatikos, Gam tos mokslų fakultetų studentai, šio fakulteto absolventai bei dėstytojai, kiti SGMD nariai. Intelektualaus žaidimo „Protmušis" idėja gimė, subrendo ir buvo realizuo ta 1997 m. Vilniaus universiteto Gam tos mokslų fakulteto Biochemijos-biofizikos katedros IV kurso studentų biofizikų. Tą patį rudenį įvyko pirma sis šio žaidimo turnyras. 2004 metų pavasarį žaidimas iš plito tarp kelių fakultetų: į jį aktyviai įsitraukė matematikai, filologai, Ko munikacijos fakulteto studentai. Fi nalines turnyro kovas stebėjo apie 120-130 žiūrovų. Po įtempto finalo, kuris neapsiėjo be pratęsimo, per galę šventė pirmakursių matemati kų komanda „Beveik Vaisiai". Visai neseniai, 2004-ųjų žiemą, pasibaigė ketvirtasis „Protmušio" čempionatas. Jame dalyvavo 15 ko-

Susikaupimo akimirka mandų, atstovaujančių 9 Vilniaus universiteto fakultetams ir Tarptauti nių santykių bei politikos mokslų institutui. Per visą turnyrą buvo pa teikta apie 400 klausimų iš įvairiau sių mokslo, kultūros bei meno sri čių. Gruodžio 14 d. įvyko finalinio ketverto, į kurį netikėtai nepateko ke letas potencialių favoritų, kovos. Po finalinių rungtynių paaiškėjo šio tur nyro čempionai: jais tapo ir teisę va dintis „bikampeonais” (du kartus čempionais) gavo ta pati nenugali moji matematikų komanda, tik pri nokusi ir jau tapusi „Vaisiais”. Be jokios abejonės, prie šio žai dimo organizavimo labiausiai prisi dėjo visų gamtininkų labai gerbia mas VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. K. Kilkus, leidęs nau dotis patalpomis bei visa reikiama įranga. Žaidimą prizais parėmė UAB „Grida"; „Laser tag” (dažasvydžio

analogas su lazeriais) organizatoriai suteikė galimybę pakovoti tik fantas tiniuose filmuose regėtais ginklais. „Vikingų" klubo dėka vidury žiemos baidarėmis buvo įveikti srauniosios Vokės slenksčiai (kai kas iš nevilties bandė skandintis, bet nepavyko). Vasario 23 d. prasidėjo penktasis „Protmušio" čempionatas. Atidary mas buvo naujoviškas ir kupinas ne tikėtumų. Buvo sukonstruota ir su programuota nauja techninė įranga, pakeitusi visiems jau gerokai įgrisu sias ir ne visad gerai funkcionuojan čias „stalines lempas“. Į užtarnautą poilsį išėjo buvęs vedėjas, kurį labai sėkmingai pakeitė Raselė (būtų „Mis GMF“, deja, nieks rinkimų nerengia). Pakito paties žaidimo organizacinė struktūra, buvo sukurtas naujas in terneto tinklalapis. Šiame čempionate panoro daly vauti net 21 komanda. Sausakim

mandoms buvo pateikiamas klau simas, ko jie labiausiai nemėgsta. Čia ir paaiškėjo, jog, kaip ir visur, nemėgiamiausi yra geriausi: daugu ma komandų senbuvių teigė, jog la biausiai nemėgsta vaisių (aliuzija į čempionų komandą „Vaisiai“). Po atidarymo tuoj pat buvo su žaistos pirmos dvejos rungtynės. Emocingasis „MIFija neįmanoma“ kapitonas Vašia, pajutęs pergalę slystant iš rankų, bandė suniokoti aparatūrą, tačiau kantri „amerikoniš ka“ technika iškentė viską. Viena iš šio čempionato naujovių yra ta, kad klausimus žaidimui gali galvoti ir siųsti visi norintieji, o geriau sių klausimų autoriai kiekvieną sa vaitę bus apdovanojami prizais. Be to, padidėjo ir žaidimo rėmėjų gre tos, todėl šiemet „Protmušyje“ žada ma daugiau ir rimtesnių prizų. Informacija apie renginį pateikia ma naujajame „Protmušio“ pusla pyje adresu www.protmusis.info. Ji kiekvieną savaitę redaguojama ir at naujinama.

Pateikiamas klausimas

C4NIVE.RSITE.TQ &E.NDRC4OME.NE.3 „ „AUKSINUS MINTYS“ Kalba VU Sveikatos ir sporto centro dėstytojai:

Kokie mes esame glušai ir kaip atsiliekam... Ne turim kompų ir patys kalti. Nereikia pudrint maz gų ir kažko dėl to kaltint.

Jau futbolo veją užlieja įvairiaspalviai, pagal su manymą, per šimtą aprengtų merginų, kurios išpil do žiūrovingą choreografinę kompoziciją.

Labdara iš užsienio. Veža pašarą mūsų pensi ninkams iš Vokietijos, o šie džiaugiasi:

Nuo žodžio „archyvas“ man sutraukia žandi kaulį, nors jis ir taip sutrauktas.

Būta ir programos „nedavykdymo“. (Iš straips nio redakcijai) ,

Kai susivedi duomenis, gyvenimas tampa uo ga. Ne uoga, bet avietė.

Kalba Komunikacijos fakulteto dėstytojai $

Plaukai turi būti pakirpti taip, kaip turi būti pa kirpti.

Sudalyvavom telegrafo pakasynose: mums bū nant telegrafas užsilenkė.

Dvasios ir širdies džiaugsmas, jei tavo foto bū na „Stiliuje“.

Politikai važinėja po Lietuvą, spaudžia žmo nėms rankas arba dar į tas rankas ką nors įdeda.

Pergalės džiaugsmas

Kalba VU administracijos atstovai:

. Politinėj kovoj visi būdai geri.

<Mūsų adresas:

Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

k___________ ______________ )

VU rektorius Benediktas Juodka

Apie Brazausko kalbą galima mokslinį darbą rašyti - vien Sovietmečio vertiniai, o Pakso kalba turi kitų sutrikimų.

Trys doktorantės pasimokė, pasiėmė dokto rantų algą ir dingo. Ačiū dievui, jei jos dingo vaikų gimdyt...

Žiovaudamas vyras parodo savo nuobodulį, o moteris - galimybes.

Normalūs žmonės už tokį atlyginimą VU ne dirbtų. Aš kartoju: normalūs žmonės. Tiesiog mū sų fanatikai labai atsidavę.

Afrikinis pomėgis kabinti visiems medalius Lie tuvoje. Populistiška.

Ponas Bartašiūnas vis vaikščiojo pas mane ir prašė, kad jam duočiau portfelį. Dabar ir duodu.

Mes skaitome mėšlą lyginant su tuo, ką skaito lenkai.

Mokslo reikalų prorektorius prof. J. V. Vaitkus

Žiniasklaida jau nebe sarginis šuo. Ir ką dary ti? Nieko. Stebėti, kaip mes išsigimstam.

Du girti, būdami salės vidury, kartu pasieks sa lės kraštą greičiau nei po vieną. Įrodyta moksliš kai. Kodėl? Apribota laisvė veda prie greitesnio darbo rezultato.

Byla iškrito Urniežiaus pavidalu per savivaldybės langą. Tiesiogine prasme.

Tiesiog buvo daug naglo vogimo.

Mes esame patvory, bet ne pakrašty galaktikos.

„Spiegei“ dar konservatyvus, bet mums iki jo šviesmečiai.

Studijų direktorius prof. G. Dikčius

Pavadinimas straipsnio turi būti poriebis ir po- y baisis.

Bėda. Mokytojai Lietuvoje vis dar rengiarųi at liekų principu.