hinc itur ad astra
universitas
>5 ■ 1579 ■<*
%
vilnensis Nr. 2 (1658)
2005 m. kovo mėn.
LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.
http:llwww. vilnensis. vu.lt
PLATINAMAS NEMOKAMAI
„Vilniaus šventimai" pavasario šauklys Universitete Mindaugas KUBILIUS, Agnė ZALANSKAITĖ 2005 m. vasario 26 d. Vilniaus universitete įvyko pirmasis šiais me tais „Vilniaus šventimų“ renginys. Jame Vilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pasirašė il galaikio bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojama ugdyti pilietiš kas, savo miestą ir šalį mylinčias bei garsinančias asmenybes. Ši su tartis yra svarbi ne tik Vilniaus uni versiteto akademinei bendruome nei, miesto savivaldybės atstovams, bet ir Vilniaus miesto gyventojams bei svečiams, kadangi būtent ji žy mi universitetinės gratulatio tradici jos atgimimo pradžią.
Tikroji ir vienintelė Alma Mater... 1995-2005 metų laikotarpį ga lima vadinti Lietuvos edukacinės sistemos urbanizacijos era, ka dangi būtent tuomet atsirado daug išsilavinimą siūlančių įstaigų, va dinančių save universitetais arba kolegijomis. Kyla retorinis klausi mas: „Ar šių įstaigų mokymo ko kybė yra tokia pat, ar geresnė už mūsų Alma Mater?". Reikia sutik ti, kad dažnai naujos aukštosios mokyklos yra geriau įsisavinusios organizacijų vadybos, marketingo ir materialiųjų resursų valdymo
principus, todėl jų sėkmės formu lė labai elementari - patrauklių mokymo programų pasiūla stu dentams, didesni dėstytojų ir ad ministracijos atlyginimai. Nors į mūsų Universitetą šiandien įstoja dauguma „šimtukininkų", čia konkursai didžiausi, aukštoji mo kykla turi bene labiausiai išvystytą infrastruktūrą, dažnai būtent VU yra vadinamas nepaslankiu, nešiuolaikišku irt. t. Ką gi... Lietuvoje propa ganda veikė, veikia ir veiks. Ne paslaptis, kad naujosioms aukštojo mokslo įstaigoms yra žy miai paprasčiau dirbti. Niekas ne reikalauja išlaikyti tradicijas, terei kia jas kurti, o senajam, jau penk tą šimtmetį skaičiuojančiam Vil niaus universitetui reikia puose lėti ir saugoti ne tik akademinės bendruomenės, bet ir Vilniaus miesto istorijos tradicijas. Aišku, daug kas gali pagalvoti, kad šis nihilistinis požiūris - tai žmogiškas noras pasipuikuoti prieš senąją Alma Mater. Bet... Tiek skeptikai, tiek „savi" universiteto pesimistai ir studentai jaučia Vil niaus universiteto istorinį prestižo ir garbės svorį. Skepsis dažnai yra aklas, tačiau tie, kurie suvokia Uni versitas Vilnensis reikšmę Lietuvos istorijai, žino, kad per amžius su kaupta vertė ne tik atsinaujina, bet ir iš naujo išgyvena savo „aukso amžius". Jeigu Universiteto nepa laidojo ne j vertybes orientuota po litikų karta, o ir akademinė ben
VU ir miesto savivaldybės atstovai drauge formuos vilniečių bendra būvio ir kultūros tradicijas
druomenė, nekreipdama dėmesio j politinius bei finansinius aspek tus, sugeba išlaikyti bendruome niškumo jausmą ir išsaugoti per amžius susiformavusį identitetą, šiandien galime drąsiai teigti, kad mūsų Alma Mater laukia šlovingas atgimimas visuomenės akyse.
Čia verda kultūrinis gyvenimas VU 425-mečio renginiai jau nu stebino visuomenę ne tik savo mastais, tematika, bet ir aukštu kul tūros bei meniniu lygiu. Ypatinga buvo ir Vilniaus universiteto Stu dentų atstovybės bei nepriklauso mų prodiuserių sukurta fantastinė roko operetė „Neformatas“. Šiuo
kūriniu studentai ne tik dar kartą priminė visuomenės jau seniai pa mirštas vertybes - asmenybės ir minties laisvės svarbą, bet ir sten gėsi įskiepyti norą kurti savo kultū rą, savo mentalitetą ir savo miestą. Džiugu, jog Universiteto studentų savivaldos vadovai darbo princi pus grindžia kompetencija, atsida vimu ir ypač visuomeniškomis bei pilietiškomis idėjomis. Būtent jie ir buvo Universitete gimusios inicia tyvos „Vilniaus šventimai" pagrin dinė varomoji jėga.
Čia gimsta miesto tradicijos Renginių ciklas „Vilniaus šven timai" atgaivina ir tęsia Vilniaus miesto švenčių - Gratulatio Vilnae (Vilniaus sveikinimai) - tradiciją, kuri formavosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikais, kai Vilniaus miestas ir tuo metu vienintelis šalyje universitetas kar tu organizuodavo iškilmes ir ren ginius reikšmingomis LDK ir mies tui progomis. Tuometinių šventimų metu chorai, teatrai, šokių kolek tyvai ir kt. šlovino Lietuvos valsty bę, jos sostinę, piliečių dorybin gumą ir ištikimybę. Būtent dėl to iškilmės buvo ypatingai reikšmin gas veiksnys, buriantis valstybės piliečius ir miesto bendruomenę. Prof. E. Ulčinaitės ištyrinėta ir šian dieninėms kartoms perduota tradi cija pirmuosius atgimimo žiedlapius
VU ir Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo ugdyti pilietiškas asmenybes
išskleidė praėjusių metų rugpjūčio mėnesį vykusiame lotyniškosios kul tūros festivalyje „Fundamentum Collegii“ (Prie kolegijos pamatų). Šio fes
tivalio vardas žymi VU jėzuitų įkur tos universitetinės Kražių kolegijos paveldą (planuojama, kad Kražių vi durinė mokykla netrukus taps uni versitetine gimnazija). Kadangi sai tai tarp Kražių ir Vilniaus suformuoti dar jėzuitų, Kražiuose pradėtą festi valį teko perkelti į motininį Vilniaus universitetą atgaivinant Gratulatio Vil nae tradiciją, kurios forma ir tapo ren ginys „Vilniaus šventimai". Džiugu, jog prie idėjos įgyvendini mo nieko nelaukęs prisidėjo Vilniaus universitetas, jo Studentų atstovybė, Vilniaus miesto savivaldybė ir vienin telis toks Lietuvoje VU Karjeros cen tras. Projektu ne tik pristatytos visuo menei Universiteto bei LDK pilietinės vertybės, bet ir pradėtos formuoti Vil niaus miestiečių bendrabūvio bei kultūros tradicijos. Ši ambicija yra ne
kas kita kaip šiuolaikiškai įsisąmonin ta istorinė Vilniaus universiteto parei ga vykdyti vertybinę misiją Vilniuje ir Lietuvos visuomenėje. Šiam tikslui
pasiekti bus sudaryta jungtinė darbo grupė, kurios nariais taps Universite to, savivaldybės, studentų atstovai bei puikiai tradicijas ir istorinio paveldo reikšmę visuomenei išmanantys eks pertai.
Bendradarbiavimo pradžig ženklina pasirašyta sutartis Vasario 26-ąją vykęs renginys pra sidėjo simboliškai. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir Vilniaus uni versiteto rektorius akad. B. Juodka pasirašė žymiąją sutartį, kurios istori nę prasmę jiedu įvardijo savo sveiki nimo kalbose. Bendradarbiavimo gi mimą taip pat sveikino Lietuvos jė zuitų provinciolas kunigas Aldonas Gudaitis, kurio pirmtakai kaip tik ir yra šio bendradarbiavimo tikrieji tėvai bei globėja., nes būtent jėzuitai 1579-
Prof. A. Bumblauskas: „Turime susigrąžinti savo istorinę, pilietinę ir politinę savimonę“
aisiais metais įkūrė bei puoselėjo Alma Mater.
Forumas „Vilnius piliečių miestas" Forumą „Vilnius - piliečių mies tas" pradėjo žymus Lietuvos istori kas prof. A. Bumblauskas, perskai tęs pranešimą „Vilniaus universite tas ir Lietuvos istorijos „aukso am žių“ vizijos". Jame iškelta pamatinė Universiteto ir Lietuvos valstybės saviidentifikacijos problema. Ypatingo dėmesio sulaukė akistata su istori ne tiesa, jog šiuolaikinė Lietuvos sa vimonė remiasi XX a. tautos patriar chų suformuotu romantinės ikikrikš čioniškosios Lietuvos mitu, kurį sėk mingai eksploatavo sovietinė ideo logija. Atsakas gali būti vienintelis turime ir privalome susigrąžinti savo istorinę, pilietinę ir politinę, LDK tra dicijomis pagrįstą savimonę. Beje, paradoksas - iki šiol nė vienas Lie tuvos istorikas nėra parašęs Vilniaus miesto istorijos... ir niekas jos nepa sigedo... Nukelta j p. 4