VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VlENYKITtS !
valstybinio v . kapsuko vardo unive rsiteto rektorato rei Vilniaus __ s PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
nii«n^iuo^950jnetų
Nr. 2 (412) 1961 m. sausio 22 d.
Kaina 2 kap.
Universitete - TSRS Mokslų akademijos prezidentas SrpARYBŲ qp ARYBŲ Lietuvos Lie Moks|1 I lų akademijos akademlj bei Uni* verslteto rmokslininkus Jungia gaudaus bendradarbia vimas su broliškųjų respubli■ mokslininkais. Spręsdami aktualias respublikos liau dį- s ūkio ir mokslo vystymo si problemas, Tarybų Lietuvc>s mokslininkai visada jaudraugų či.a savo vyresniųjų ■olišką paramą. Mūsų moks lininkų kadrų išaugimas Tary bų valdžios metais betarpiš;n susijęs su ta didele para ma, kurią teikia respublikai “]SRS Mokslų akademija. Sausio 12 d. senajame Vilaus universitete buvo pažyėtas reikšmingas įvykis. Juk dieną pirmą kartą pas mus nkėsi toks gausus būrys SRS Mokslų akademijos okslininkų su prezidentu . Keldyšu priešaky. Greitai niversiteto Aktų salę užpildė rofesoriai, dėstytojai, studenai. Visi nekantriai laukia pairodant brangių svečių. Taiau ilgai laukti neteko. Ir tai brangūs svečiai kartu su ūsų respublikos žymiausiais
M. SUKACKO pieš.
M. Keldyšas
mokslinio tyrimo organizacijų lituanistai Pirmakursiai kontaktus, vengti atskirų mies Rimantas Vaivada (kairėje) ir Jančiausistorikas Jurgis -------tų mokslininkų darbų dublia kas šiuo metu rūpinasi ne tik vimo, ' gerai koordinuoti dar geru pasiruošimu sesijai ir bus, tame ar kitame mieste Jos išlaikymu. Kasdieną Jų laukia darbas gamykloje, o ar respublikoje vystyti tas tik vakarai lieka knygoms. mokslininkais pakyla į prezi mokslo šakas, kurios tikslin Nelengva vaikinams, kaip ir visiems vakarinių grupių diumą. Vilniaus mokslinė vi gos. Baigdamas M. Keldyšas studentams, tačiau jie sun pasakė, kad mūsų šalyje moks suomenė pasitinka ilgai trun kumų nebijo. Džiugu, kad jie, kančiais plojimais. Respubli lui skiriamas didelis dėmesys. dar visai neseniai stoję į dar To dėka mes būsime liudinin bą, Jau dabar džiugina savo kos Mokslų akademijos prezi pasiekimais. Štai visai nese dentas J. Matulis supažindino kais naujų, puikių atradimų niai prieš sesiją Rimantas susitikimo dalyvius su svečiais žmogaus labui. grąžtų gamykloje laikė egza TSRS Mokslų akademijos minus kvalifikacijai Įgyti. ir pasveikino juos susirinku — Puiku, — pagyrė JĮ jo siųjų vardu. Labai atidžiai viceprezidentas K. Ostrovitla meistrai ir mokytojai. buvo Išklausyta TSRS Moks novas kalbėjo apie aktualias • Ir štai dabar vaikinas Jau lų akademijos prezidento M. problemas visuomeninių moks tikras šlifuotojas, nė kiek Keldyšo kalba, kurioje jis pa lų srityje. Akademikas N. Sinebeatsilieka nuo prityrusių lietė aktualias mokslo vysty sakianas pastebėjo fizikos darbo draugų. Per sutrumpin tos darbo dienos pamainą Jis mo problemas. Prezidentas, mokslo paramą biologijai nušlifuoja iki 400 grąžtų, ką pradėdamas pokalbį, pažymė TSRS Mokslų akademijos kiti dirbantieji padaro tik skaičiavimo centro direktorius jo, kad TSKP XXII suvažiavi per visą pamainą. akademikas A. Dorodnycinas mas — komunizmo statytojų pateikė keletą konkrečių pa O Jurgis dar pernai spalio suvažiavimas — Iškėlė mokslą vyzdžių, kur elektroninės mėnesį šlifavimo staklių ga į neregėtas aukštumas. Kal skaičiavimo mašinos-duoda di mykloje įgijo elektriko-šaltbėdamas toliau apie mokslinių kalvio specialybę, šiuo metu ekonomiją įvairiose liau tyrimų uždavinius, akademi delę jis dirba geriausioje gamyk ūkio šakose. TSRS kas M. Keldyšas pabrėžė, kad dies los brigadoje ir išdirbį visa Mokslų akademijos narys — atliekant vieną ar kitą tyri korespondentas B. Vulas pa da viršija dvigubai. mą, reikia jo proceso metu pasakojo apie Saulės energi Norisi tokių pat rezultatų atrinkti tuos jo rezultatus, ku jos tiesioginį panaudojimą. Pirmoji sesija pirmame kurSe — ne juokai. Gal todėl tokie palinkėti ir sesijoje. rūpestingi bibliotekininkų (iš kairės) A. Miškinio, A. Juške riuos jau galima panaudoti, Po to įvyko Universiteto vičiūtės ir St. Sirmulytės veidai. Jie egzaminams ruošiasi Alg. ZURBOS nuotr. ir nelaukiant galutinių tyrimo ansambliečių koncertas. kartu, kruopščiai. O kokios žinios — toks ir įvertinimas. tekstas duomenų, kurie gali atnešti didžiausią naudą tolimesniuo se tyrimuose. Jis kalbėjo apie greitą radioelektronikos moks . . . Gatve eina jaunuolis. mas vieningo „valio“ ir juo me kelią skynėsi savo jėgo-kalčiausias, kad grupė nesulo vystymąsi, kad šiandien Be kepurės. Atsilapojęs. Į jo ko. mis. Tiesa, nuo pat mažens rado — -1teisingo —•-*— *--•*kelio •ir ----pasuko keičia profilį kieto kūno fizi plaukus prikritę snaigių. Ap Nors daugumas komjau Edvardas įprato bendrauti su šunkeliais. Visi procesai vyko kos atsleklmai, kad puslai link balta, šviesu, gera. O vy nuolių ir žinojo, kad B. Kalei- žmonėmis, savo vienmečiais. užmaskuotai ir nepastebimai. dininkių tyrimo problema, ruko sieloje tamsu, lyg rudens nikovas yra nedrausmingas, Visas savo mintis, sumany Pirmiausia, aišku, kalti kurso kaip ir žmogaus prasiskverbi naktį. Jis eina kuo toliau nuo neturi autoriteto, laikomas pa mus, svajones lengvai patikė komjaunimo sekretoriai. B. mas į kosminę erdvę, — vie žmonių, nuo draugų. Jam vi juokos objektu, tačiau vis davo sutiktiesiems, nuo ko Kaleinikovas po pusmečio už nas iš aktualiausių problemų sur vaidenasi veidmainingi, tik abejingai pakėlė ranką. kartais ir pats nukentėdavo. darbo sužlugdymą buvo at gamtos moksluose: apie elekt netiesus bendrakursių žvilgs Pirmosios dienos! Pirmieji Švelnesnis žodis, atidesnis dė leistas, o po to paliko ir roninių skaičiavimo mašinų niai. Edvardas norėtų pabėgti žingsniai! Nuo jų dažniausiai mesys jį tuoj pavergdavo. . . Universitetą. Tačiau ir vėiipu svarbą, kad šiandien progra nuo visų ir nuo savęs, nuo priklauso visa žmogaus bio Ir štai Universitetas. Nau H—III kurse dirbę J. Dvilemuotojai sudarinėtų ir anali savos sąžinės, prasmegti kaž grafija, gyvenimas. Taip atsi ji planai ir naujos svajonės. vičius ir R. Simulionis savo zuotų labai sudėtingas logi kur, dingti, o vėliau gyveni tiko ir su ekonomistais. Vietoj Viena po kitos praslenka se tiškai tęsė savo pirmtako tra nes schemas. Reikalinga žino mą pradėti iš naujo. . . Dabar to, kad kurso komjaunuoliai sijos. Studijų knygutėje — dicijas. ti, kas dedasi atskiruose moks jis viską supra~ia. Deja, vėlu, imtų spręsti opius klausimus, kaip Ir technikume, vien pen Štai, kad ir J. Dvilevičiaus luose ir kuo jie vienas kitam įsakymas jau parašytas. . . svarstytų mokymosi ir auklėji ketai. Ir Edvardui apsvaigsta darbo praktika. Susirinkimų gali padėti, drąsiau „sukry Po kelių mėnesių Edvardo mo problemas, rūpintųsi kiek galva. O čia — draugai: metu jis, kaip sakoma, „laužžiuoti“ įvairių mokslo šakų Karlausko draugams, ekono davo“, tačiau vos tik išeidavo atsiekimus, nes tai gali atneš mikos mokslų fakulteto V kur ■v fakulteto ar Universiteto kom ti didelę naudą. Jis taip pat so studentams Aktų salėje bus jaunimo biuro nariai, jo po nurodė, kad reikia plėsti glau įteikti diplomai. Deja, jų tar zicija pasikeisdavo. desnius kūrybinius mokslinin pe nebus linksmo, geraširdiš Panašiai elgėsi ir R. Simu kų ryšius ir užmegzti gerus kos šypsenos, atviros širdies lionis, kuris irgi nebūdavo iki ir atvirų akių vaikino. Žmo galo principingas ir nuosek gus pasitraukė iš kolektyvo, lus. pasitraukė sužalotas, netekęs pasitikėjimo savimi, žmonė Žinoma, tai skaudus apkal mis. tinimas komjaunuoliams, ta — Aplaistykim pirmūną! . . čiau faktai lieka faktais ir Kur priežastys? Kas dėl to vieno komjaunuolio gyveni Sausio mėnesio pirmosiomis Vis dažniau E. Karlauskas tiesą reikia sakyti į akis. dienomis į Vilnių buvo susirin kaltas? Kur glūdi visų blogy mu, kad komjaunimo darbas Be to reikia pažymėti, kad šaknys? — su tokiais pavirstų kūryba, jau pirmuoju su kurso draugais lankosi ka kę neakivaizdininkai, studijuo bių visus ištisus penkis metus kur jantys Universitete. klausimais mes ir atėjome į tą vinėse, išgerinėja bendrabučio rankos pakėlimu pasėjo abe Antrame Gamtos mokslų fa kulteto biologijos specialybės grupę, kur buvo Edvardas. jingumo, formalizmo sėklas, kambariuose. "Jo bendražygiai so komjaunimo organizacija kurse mokosi įvairių profesijų Tai prasidėjo pirmosiomis nubalsavo už šabloną. Ir nie A. Karalevičius, H. Vitkus ir dirbo formaliai, nepravedė nei žmonės. Vieni dirba fabrikuose, mokslo dienomis, pirmajame kas tam ryžtingai nepasiprie kiti lengvai išsisuka, o Edvar vienos įdomesnės priemonės. kiti mokyklose, treti administra Dabartinė kurso sekretorė komjaunimo susirinkime. Ga šino! das, būdamas silpnos sveika Romerytė, cinėse ir mokslo paklausta, kas šiais šnibždėjosi Antrokai sesijos metu išlaikė fi liniuose suoluose tos, greitai nusigeria ir papuo metais nuveikta Dabar net keista, jog kurse, bejė zikos egzaminą, botanikos, zo kurso „asai“ A. Karalevičius, la tai į išblaivinimo įstaigą, „mokslinčiaus “ B. Koleinikoologijos, chemijos ir kitų dis giškai skėsčioja rankomis. H. Vitkus, B. Kalelnikovas ir tai į Draugovės rankas. Ir vo sudarytas darbo planas: ciplinų įskaitas kiti. Tokio liberališkumo, abejin Gerai mokosi Juodupės vilno 1. Sesijos rezultatų svars pagaliau kurso komjaunimo nių audinių fabriko meistras — Ką rinksime sekretoriu tymas susirinkimas. Kai kurie kom gumo ir neprincipingumo už Jasinevičius, Respublikinio On — paklausė fakulteto 2. Kino teatrų lankymas!? jaunuoliai, kaip V. Cesnavi- uovėjoje toliau girtuokliavo ir kologinio instituto darbuotoja mi? Treiderienė, Zoologijos ir para komjaunimo biuro atstovas. 3. Laikraščių platinimas!?, čius, C. Ladukas, A. Sadaus smuko žemyn E. Karlauskas, zitologijos instituto laborantas — Kaleinikovą! — pasigir įvairomis variacijomis su ma kas griežtai smerkia Edvardą, blaškėsi, blogai mokėsi ir pa Astrauskas ir kiti. do kažkieno balsas, palydi- žomis išimtimis kartojosi iš tačiau „bonkos“ draugai vie juokos objektu tapo A. NareIbUKAb vičius. Formavosi kaip don ningai užtaria: tisus penkerius metus. žuano ir A. Pajaujo charakte Ir atsitiko taip, kad grupė, — Ar maži vaikai?. . Iš ris. Tos pačios priežastys prie neturėdama vadovo, nejausda gėrė! Pasidarė bloga. .. Su penktame kurse atvedė ma tvirtos rankos, pareigingu kiekvienu taip gali atsitikti. . . kortų Karalevičių ir Palį, (jis ki ino ir reiklumo sau, pasimetė, Nejau mušim žmogų?! . . tos grupės, taip pat paga sutriko. Vieni komjaunuoliai Tiems žodžiams pritaria lintas iš Universiteto), o i® pasipiktino tuo ir. . . užsida Aleksandravičiaus buvo rė savyje, šalindamiesi nuo dauguma. Ir kaip neaplaistyti J. komjaunimo bilietas bet kokio darbo, kiti, naudo tokios „pergalės“? Vieną kar atimtas kiek dar smulkių nusikalti damiesi tylenių abejingumu, tą po panašaus svarstymo E. O Ar ne per daug juodų gyveno ir elgėsi, kaip norėjo. Karlauskas ir kiti „advokatai“ mų? dėmių slegia kurso komjau nuėjo tiesiog j kavinę. Ir vėi I tokią aplinką ir papuolė Edvardas Karlauskas, kurio Edvardas be sąmonės atsidu nuolių sąžinę!? Ar gi jos nė vieno nejaudina ir netrikdo7 biografija labai ir labai sudė ria bendrabutyje! Neteisinga būtų manyti, kad tinga. . . Jo tėvą sušaudė ban Taip pasėtos sėklos pirma ditai. Augo prie patėvio — jame kiirse metai iš metų au dėl to kalti tik kurso ' kom į užkietėjusio degtindario. Nie go ir kerojo. Dabar sunku jaunuoliai ir grupės komj: uOch, spaudžia! . Susikirtimas su dėstytoju... kada nejautė šilumos, gyveni tiksliai atsekti, kas gi buvo (Nukelta į 2 psl.) ŽIZIO pieš.
A. JUODOKAS Vilniaus DŽP stebėjimo stoties viršininkas
Sesija baigta
f /
nepasiruošiau, Egzaminams bet kaip nors pralysiu. . .
|ai
d
Vieni studentai paviršutiniš kai, kiti giliau, treti — visai giliai išnagrinėjo klausimą. . .
MEDŽIAI DŽIŪSTA IŠ ŠAKNŲ
LIETUVOS TSR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ MOKSLINIŲ DRAUGIJŲ RESPUBLIKINIO PASITARIMO DALYVIŲ
KREIPIMASIS f
Į visus respublikos aukštųjų mokyklų studentus
Brangūs draugai! Kaskart vis ryškiau nušvinta komunistinės visuomenės horizontai, vis ryškesni tampa ateities bruožai fabrikų ir ga myklų, kolūkių ir tarybinių ūkių, statybų ir mokyklų kolek tyvų darbe, pasiaukojančioje visos tarybinės liaudies veik loje, kovojant dėl didžiausios žmonijos svajonės pavertimo tikrove. Ir kaip didžiausias švyturys, nutvleskęs busimųjų metų ir dešimtmečių kelią, rodo kryptį į komunistinę rytdieną TSKP XXII suvažiavimo priimtoji Tarybų Sąjungos Komu nistų partijos Programa — šių dienų gyvenimo didingumo dokumentas. Mūsų karta gyvens komunizmo sąlygomis — štai didysis tarybinės liaudies tikslas, sutelkęs, mobili zavęs visas jos jėgas Tarybų Sąjungos Komunistų partijos nubrėžtoms ateities perspektyvoms Įgyvendinti. Mūsų karta — tai ne vien didžiųjų komunizmo statybų bendraamžė Tarybų šalyje, ne vien didžiausių ekonominių, politinių ir kultūrinių socializmo santvarkos laimėjimų liudi ninkė, bet ir didžiųjų Įvykių dalyvė. Mokslas, tarnaująs liaudžiai, pagrindė ir nurodė mūsų kelius į ateitį. Nemirtingasis Markso, Engelso, Lenino moky mas atskleidė visuomenės vystymosi dėsnius, lemiančius istorijos eigą. Jis tapo ir tampa milijonų kovos ir darbo vėlia va kelyje į pažangą, į teisingiausią visuomenės santvarką žemėje. Mokslas įgalino pasiekti didžiausių laimėjimų visose gy venimo srityse. Su pasididžiavimu mes kalbame apie tarynius', mokslininkus, praskynusius kelius į kosmosą, pajungu sius taikiai tarnybai atominę energiją, išsprendusius sudėtingiausiius klausimus daugelio mokslų srityse. Tarybinis mokslas — milijonų darbų žmonių kūrybinės veiklos pagrindas, jų minties, .polėkių ir valios pastangų kū rinys.) Mums, jauniausiems mokslo entuziastams, kaip ir visiems tarybiniams žmonėms, suprantamas spartus mokslo laimėji mų, atradimų skaičiaus augimas, nes mūsų šalyje sudarytos visos sąlygos susipažinti su naujausiu pažangiausiu mokslo ir technikos žodžiu. Mums sudarytos visos sąlygos dar aukš(Atkelta iš 1 psl.)
nimo sekretoriai. O kur gi buvo fakulteto komjaunimo biuras, kuris puikiai žinojo padėtį ir nesiėmė griežtesnių priemonių, nesuteikė dalykiš kos pagalbos. Sakoma, kai li ga įsisenėja, ją visuomet sun ku gydyti. Taip buvo ir čia. Tačiau, be abejo, svarbiau sias klausimas — tai darbas su žmonėmis. Fakulteto kom jaunimo biuras užmiršo akty vo mokymą, naujų darbo for mų propagavimą. kad jūs, teisingai galvoją paveikti Jau praeitais mokslo metais žmonės, negalėjote Universiteto komjaunimo ko nedidelės grupelės, einančios mitetas iškėlė reikalavimą — neteisingu keliu? Kodėl jūs visą komjaunimo darbą per visuomet tylėjote ir užimdavokelti Į grupes. Tačiau tai liko te „aukso vidurio“ poziciją? tik gražiais žodžiais. Nerimą Nepasakėte: kelia ir tai, kad dabar ir ki — Gana valdybos! Gana tose grupėse vyrauja nesvei veidmainiavimo! Kalbėkime kos nuotaikos, trūksta princi rimtai ir dalykiškai! pingumo, dirbama formaliai. Jūs visi, tur būt, prisimena Štai neseniai buvo svarstytas te komjaunimo susirinkimus! komjaunuolių Valos, Vykonio jie buvo formalūs ir neįdo ir kitų netinkamas elgesys. mūs! Taip, su tuo mes su Baigiant, vis tik dar norė tinkame! Tačiau kas juos to tųsi pakalbėti apie grupės kiais padarė? Kodėl visi tylė komjaunuolius, kur mokėsi E. Karlauskas. . . Pramonės eko jote ir norėjote kuo greičiau nomikos V kurse yra daug išbėgti iš auditorijos? Ir pa puikių žmonių. Štai rimtas, tys nepastebėjote, kaip tapo su didele gyvenimo patirtimi te vienas kitam svetimi, nepa Aloyzas Kudukis, mokslo pir žįstami, nedraugiški. Tai ne mūnas Romualdas Pladis, Prisiminkite, energingas ir sumanus Alfon tušti žodžiai. sas Grigaliūnas, visuomet tu kaip juokdavotės iš Edvardo. rįs teisingą, tvirtą nuomonę Tą ■ juoką jis prisjmins visą Vytautas Sipavičius bei dau gyvenimą.. . Panašioje „kogelis kitų. Visi puikūs studen miko“ rolėje dabar yra A. tai, geri komjaunuoliai. Ir kodėl gi atsitiko taip.Narevičius. . .
MEDŽIAI
DŽIŪSTA IŠ
ŠAKNŲ
tosios mokyklos auditorijose, laboratorijose, gamybinio darbo įmonėse, fabrikuose, kolūkiuose Ir kitur patiems patirti pir muosius, elementariausius mokslinio darbo įgūdžius. ' Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, gerai supras dami savo atsakingą pareigą tarybinei liaudžiai, suprasdami, kad jų kūrybinė mintis, jų energija, jų jaunystės ryžtas ir komjaunuoliškas užsidegimas tarnaus komunistinės visuo menės kūrimui, reikiamai vertina studentų mokslinio darbo svarbą, realią naudą visuomenei. Mes, Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų respublikinio stu dentų mokslinių draugijų aktyvo pasitarimo dalyviai, krei piamės į visus aukštųjų mokyklų studentus, kviesdami dar aktyviau Įsijungti į moksllnį-tiriamąjį darbą, suteikiant jam dar didesnį užmojį. Busimieji tarybiniai specialistai! Gyve nimas — mūsų mokykla. Dar labiau išplėskime mokslinio, dalykinio bendravimo ryšius su įmonėmis, fabrikais, statybos organizacijomis, kolūkiais, tarybiniais ūkiais, mokyklomis, ligoninėmis, mokslinio tyrimo įstaigomis! Dar glaudžiau su siekime savo darbą su aukštųjų mokyklų sprendžiamomis mokslinėmis problemomis! Mes kviečiame visus studentus aktyviai propaguoti moks lo laimėjimus darbo žmonių tarpe, apibendrinti ir skleisti geriausių darbo metodų, racionalizacijos patyrimą, mokytis iš komunistinio darbo brigadų mūsų gamyklose. Mes kviečiame aktyviai propaguoti šauniąsias darbo žmo nių revoliucinės kovos tradicijas, socializmo santvarkos lai mėjimus mūsų respublikoje, didžiąją mokslinę konfunizmo sukūrimo programą — TSKP Programą. Padėdami aukštųjų mokyklų profesorių ir dėstytojų ko lektyvui, mokydamiesi iš jų, mes turime įsijungti į' aukštųjų mokyklų katedrų ir probleminį laboratorijų darbą. Bendros visos musų pastangos dar labiau padės plėstis studentų moksliniam-tlriamajam darbui. Brangūs draugai! Mes tikime, kad šis kreipimasis susilauks atgarsio stu dentijos tarpe, kad nauja energija įsilies į mūsų gretas, kviesdama darbui įgyvendinant TSKP XXlI suvažiavimo istorinį uždavinį — komunizmo sukūrimą.
Atrodo, kad ir jūs patys tai suprantate, ir______ Edvardo 11kimas dar ne kartą gyvenime jus privers susimąstyti ir puiusti, kad komjaunuoliška są žinė nėra tyra! Ir jei jūs esate tikri komjaunuoliai, jūs turėtu mėtė padėti Edvardui vėl at sistoti ant kojų, turėtumėte jo neužmiršti! Fakulteto komjaunimo biu rui, išanalizavus visa tai, bū tina kuo skubiausiai sustip rinti auklėjamąjį darbą gru pėse. TSKP XXII suvažiavimas, pasmerkęs asmenybės kultą, drąsiai išrovė biurokratizmo, abejingumo, formalizmo pikt žoles ir atvėrė visus kelius jaunatviškai iniciatyvai, kūry bai, naujiems ir vaisingiems ieškojimams. Pakili, gyva, komjaunuoliška darbo nuotai ka turi įsivyrauti ir Ekonomi kos mokslų fakulteto komjau nimo grupėse. Ir už tai atsa kingas fakulteto komjaunimas biuras. Jei medis pradeda džiūti, tuojau reikia ieškoti priežas čių. Ir svarbiausia žiūrėti — ar kas nepakirto jo šaknų. O tos šaknys — komjaunimo grupėje.
J. NEKROŠIUS VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui
LITERATŪRAI DVIEJŲ VALANDŲ NEPAKANKA Nė viena respublikos aukš toji mokykla neturi tokių gi lių literatūrinių tradicijų kaip mūsų Universitetas. Todėl ne nuostabu, kad šių dienų lietu vių literatūrą atstovauja IFF auklėtiniai M. Sluckis, J. Mar cinkevičius, A. Baltakis ir daug kitų jaunų rašytojų. Ži noma, individualybei augti ir vystytis visur yra labai pla čios galimybės, ir absurdiška ginčytis, kad jeigu J. Marcin kevičius būtų baigęs ne VVU, o KPI, tai jis .literatūroje ne užimtų dabar turimų pozici jų. Tačiau norisi pasakyti, kad nepakankamas vistik dar dė mesys literatūrai skiriamas bibliotekininkystės specialybės studentų studijose ir nelabai dar ją draugai bibliotekinin kai mėgsta. Ir čia negalima apseitl nepaminėjus vieno fatko. Susitiko du studentai — IV k. lituanistė B. ir I k. bibliotekininkas Z. Ir tarė 11tuanistė: „Žinai, iš bibliotekininkų niekas nerašo (ji tu rėjo omenyje grožinę kūrybą). Tu pradėk, būsi novatorius. . “
Bet taip jis ir nepradėjo rašy ti, nors vidurinėje mokykloje mėgo plunksną ir popierių. Bibliotekininkas turi propa guoti ne vien knygą masėse, bet ir pats būti neabejingas kūrybiniam darbui, kad atėjęs į biblioteką, grožine kūryba besidomintis jaunuolis maty tų jame ne sausą knygų išda vėją, o draugą, nusimanantį daug daugiau apie literatūrą. Tada bibliotekos dar labiau išpopuliarėtų, o pačiam bib liotekininkui nebūtų sunku su rengti literatūrinį vakarą, vik toriną ir pan. Ir, pagaliau, respublikinėj spaudoj nebūtų minčių apie daugelio kultūros' švietimo darbuotojų menkus sugebėjimus. Tokias pažiūras turi dauguma šios specialybės studentų. Tačiau nėra trobos, kurioje nebūtų dūmų. O kas dėl to kaltas? j Daugiausia, žinoma, patys. Tačiau ne tik bibliotekininkai nemėgsta literatūros, bet jr literatūra bibliotekininkų. Kaip ši semestrą literatūra buvo dėstoma Ii k. studen tams, busimiesiems liaudies
švietėjams? Ne visai gerai. Platūs antikinės literatūros ir rusų 19 a. antros pusės lite ratūros istorijos kursai buvo perskaityti, turint po 2 savai tines valandas. O kur semina rai? Nejaugi studijuojant li teratūrą galima be jų apsiei ti? Laiko stoka? . . Tuo tarpu psichologijos dalyko dėsty mui, be dviejų savaitinių va landų, buvo skiriamos dar dvi valandos pratyboms, kurių svarbumas labai abejotinas. Seminarai padeda, ne tik ge riau įsisavinti medžiagą, bet ir labiau pamėgti literatūrą, suprasti jos auklėjamąją reikš mę, 'ugdo tauriausius žmonių jausmus. Neaišku, kodėl seno vės istorijos kursas buvo per skaitytas I semestre, dar studi jų pradžioje, o nelygiagrečiai su antikinės literatūros istori ja. Kartu studijuojant šiuos dalykus, susidaromas gilesnis, pilnesnis vaizdas apie epochą, geriau Įsisavinami visuomeni nio gyvenimo dėsniai ir lite ratūros raida.
A. RAIBIKIS
Į pagalbą dėstytojams ,,Kalboje tauta pasisako, Mokėjimas taisyklingai I kas esanti, ko verta“. bėti pats savaime neateina Suteik Tie J. Jablonskio žodžiai reikia mokytis. juo labiau taikytini atskiram paramą ir vykdydama I žmogui. Iš žmogaus pažiūros bos nutarimą, Lietuvių Į savo kalbą galima gana ge bos katedra pradeda sk rai spręsti ne tik apie kultū dėstytojams bei administ rinį jo lygį, bet ir apie pilie jos darbuotojams pas tinį sąmoningumą. „Tikroji ciklą rDėstytojo kalbos savo šalies meilė neįmanoma turą“. Numatomos šios te L Kalbos tikslumas, be meilės savai kalbai, — 2. Kalbos aiškumas, sako žinomas tarybinis rašy 3. Kalbos grynumas, tojas K. Paustovskis. — 4. Kalbos taisyklingum Žmogus, abejingas gimtajai 5. Būdingesnės kirčiai kalbai, — laukinis. Jis iš es mės žalingas dėl to, kad jo klaidos, 6. Būdingesnės skyr abejingumas kalbai aiškintinas visišku abejingumu savo tau klaidos. Doc. J. PIKCILINGISI tos praeičiai, dabarčiai Ir Lietuvių kalbos katedre ateičiai“. Čia dar galima pri vedėjas durti puikius vokiečių rašyto jo J. G. Herderlo žodžius: -Kas mane (gimtąją kalbą) REPLIKA niekina, tas bus pats panie kintas savo šimtmečio ir greit palikuonių užmirštas“. GĖDA, Prisiminkime Lenino šau kimą branginti kalbą. * O ar visuomet mes, dėstyto EKONOMISTAI jai, su savo žodžiu elgiamės taip, kaip priderėtų? Deja, Dar nespėjo išdžiūti na toli gražu ne! Tai buvo pažy dažytos centrinių rūmų mėta ir Universiteto Tarybos į nos, o studentėliai jau Įn 1961 m. spalio 31 d. nutari S') jas teplioti. me. Nuostolių čia neįmanoma ss „Ekonomėnai vivat!“ rė apskaičiuoti. Juk mes ne tik s užrašas priešais ekonom gadiname savo klausytojų, auditorijas. Taip žmogelis studentų, kalbą, bet ir dėsto reiškė džiaugsmą, pavykus mą dalyką perteikiame ne laikyti egzaminą. tiksliai, neteisingai, apytikriai. Kitur žiūrėk siena jau p Žinome: kalba — neatskiria vina, durys koja paspiria ma nuo mąstymo. Tad kalbėti Ką gi, mokyti žmonės, bet kaip — reiškia ir mąsty ko nepadarysi! A. GARDŽIULIS ti bet kaip.
INTELIGENTIJOS PASAUKIMAS
I
1
< 1 t T C 1 1 2
I y g ii L b n n
Džeimsas Oldridžas anglų rašytojas IENA svarbiausių priežasčių, kodėl būtent, nuo to laiko, kai atsirado intelekt Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Žmogaus pastangos suvokti savo padėtį Programa Vakarams skamba kaip iššū siekimą, padarius išvadas, pareiti prie vei kis, yra ta, kad ji numato mobilizuoti tary apsprendė žymiausius jo laimėjimus. mų binių piliečių intelektualinius gabumus. Inteligentai niekados (ligi Spalio revoli Visiems žinoma, kad Tarybų valstybė ir cijos) nevaidino tokio didelio vaidmens komunistai visada pravesdavo politiką, kuri suomenės vystymesi, kurioje jiems tenka g stengdavosi kelti visų socialistinės visuomenės venti. sluoksnių intelektualinį ir bendrojo išsilavini Marksizmas paskyrė inteligentijai kito mo lygį. Bet, vykdant naująją Programą, be vaidmenį ir iškėlė jai naujus uždavinius. Pi abejo, teks išauginti naują didžiulį aukštos mą kartą Istorijoje marksizmas suteikė int kvalifikacijos ir kultūros darbininkų-inteligenligentui mokslinį visuomenės supratimą, s tų būrį, kuris sutriuškins kapitalizmą, įgyven gebėjimą analizuoti tos visuomenės trūkum dinęs savo žymius laimėjimus visose gyveni ir nurodė moksliškai pagrįstą kelią šiai visul nio srityse. Kapitalizmas dar vis kabinasi už menei pakeisti. Todėl sugebėjimas apsispręs atgyvenusių ir ribotų klasinių rėmų, kurie ti ir išsirinkti turi tokią pat svarbią reikšmei paskirti inteligentijai. Inteligentija Vakaruo kaip ir esamos dalykų padėties kritika. se vis dar izoliuota ir nuo darbininkų, ir nuo Ir dabar mes turime pažvelgti Į inteligerj inžinierių, ir nuo mokslininkų. Buržuazinė tiją šito naujo uždavinio šviesoje, kad lšsl inteligentija jau tuoj pradės pūti kape, iš aiškintumėm, ar ji atitinka dabartiniams Ž9 kastame jai, jeigu neras išeities. džio „intelektas“ reikalavimams. Šiandien žodis „intelektas“ reiškia ne ti J i Vakarų pasaulyje inteligentas visų pirma visuomenės „supratimą“, bet ir jos esmės aprj lieka buržuazinės visuomenės Įrankiu. Jis pa brėžimą, o taip pat sugebėjimą atitinkamai simetęs, jis susipainiojęs rimtuose prieštara veikti. Toks tikrasis visuomenės - „suprati vimuose, ir jis turi suprasti išeitį iš tos padė mas“ šiandieniniame kontekste. ties, kurioje esant jam sunku kovoti dėl savo Mūsų buržuazinėje visuomenėje inteligen įsitikinimų. Jo „programa“ nekonstruktyvi to vaidmuo visų pirma suprantamas kaip grio socialiniu požiūriu, ir jis net neturi vilties, vimas. Yra būtina panaikinti senąją visuo’’ kad ji bus įvykdyta: dabar jis beviltiškai menę, kol jos vietą užims naujoji. Ir šita ąp stengiasi rasti teisingą kelią melo ir apgau linkybė mūsų Vakarų, inteligentijai stato ki lės labirinte ir labai dažnai nežino pats, tus uždavinius. Mūsų inteligentija yra susi< kur Jis veržiasi, ko siekia. ta su socialistine inteligentija, tik visiška Pas mus yra inteligentų, panašių Į C. P. kitokio pobūdžio problemų bazėje — tokii Snou, kuris vis dėlto pripažįsta, kad tokia problemų, kaip kova už taiką visame pašau problema egzistuoja. Bet jisai, kaip ir kiti lyje, protestas prieš kolonializmą ir t. t. JiOiit „intelektualiniai" mokslininkai, mato šią pro eina drauge, kai atsiranda bendri tikslai, s be blemą tik kaip uždavinį iškovoti, kad moksli Todėl taikos išsaugojimas — vienas pirmųM sir ninkai turėtų didesnės įtakos vyriausybės jų kiekvieno inteligento uždavinių, kokiojS’ >ai sluoksniuose. Jie taip pat pripažįsta, kad rei šalyje jis begyventų. Atrodo, kad čia viskas a kia pakelti mokslo lygį, pagerinti visų gyven aišku. Bet egzistuoja dvi taikos: būtina, betn bą tojų išsilavinimą meno ir technikos mokslų laikina taika šiuo laikotarpiu ir ilga, pastovi ija srityje. Bet jie neranda tikros išeities, nes taika ateičiai. neifro ignoruoja pačią visuomenės struktūrą. Ir čia Norint suprasti Vakarų intelig_entiją, yrajdii jų pagrindinė klaida. būtina paaiškinti šitas dvi kategorijas: laikinais 2 Tarybų sąjungoje — socialistinėje šalyje sprendimą ir pastovų sprendimą tų proble jna — Inteligentija dalyvauja kuriant naują, ko mų, kurios iškyla visai žmonijai. siraš munistinę visuomenę, o Vakaruose inteli Jeigu apsiribotumėm pirmaisiais ir pačiai.rst i gentas pergyvena kritišką periodą, net tokį paprasčiausiais rekalavimais išsaugoti talką ir>s j: kritišką, jog tenka kalbėti apie patį žodį panaikinti žiauriausias kolonialinio išnaudoji Mene „intelektas“. mo formas, galėtume padaryti daug teigiamųflta Aiškinamajame Vebstero žodyne žodis „in išvadų Vakarų inteligentijos veiklos atžvil-jl j telektas" aiškinamas kaip „sugebėjimas ir glu. Pavyzdžiui, jie bevelk visi kovoja už tai talentas suvokti, skirtingai nuo sugebėjimo ką (aš čia nekalbu apie užkietėjusius žmonijos»ell Jausti ir norėti“. Šitaž apibūdinimas, tur būt, priešus, apie kuriuos šiuo atveju net neverta wvv ginčytinas politinių požiūriu, bet visumoje is ir užsiminti). Vakarų pasaulyje žmonės, kurir»on toriškai teisinga laikyti intelektą sugebėjimu nėra marksistai, didelę dalį savo veiklos ski ikL\ suprasti — kaip priešingybę sugebėjimui ria demonstracijoms prieš atominį ginklą, JieiiSm jausti. kovoja už taiką, už žmogaus vertės išsaugo Biu. Nuo to laiko, kai inteligentai pradėjo su jimą. Mūsų jauni buržuaziniai inteligentai ei s| ei daryti tam tikrą visuomenės branduolį na į kalėjimus todėl, kad jie neapkenčia ato m< kaip mąstytojai, mokytojai, rašytojai ir pla minio karo, nori bet kokia kaina sulaikyti nuotojai, — mes turime teisę paklausti (mūsų Angliją nuo atominio ginklo panaudojimo, jiel et Vakarų pasaulyje), ar iš tikrųjų mūsų inte nenori leisti, kad šitas ginklas lemtų jų ša ligentai „supranta“ musų visuomenę? Ar jie lies užsienio politiką. tik jaučia ją, spėlioja apie ją, junta ją ir visiškai nebando jos suprasti? Kitais žo džiais tariant, ar mūsų inteligentai bando su prasti savo visuomenę visumoje, o ne atskiras jos puses? Šita problema iškildavo inteligentui visada.
V
r
EKRANAS
BIBLIOGRAFINE APŽVALGA
I
ai
KOMUNIZMAS SVIESI ATEITIS
irų kd
T,
ka
Istį isk|
į
Komunizmas — žmoni klausimai socializmo ir kojos ateitis ir tikslas. Jį munizmo sąlygomis, matepastatys jaunų širdžių, di rialinės-techninės komudžios energijos žmonių kar nizmo bazės, socialinių R ta ........... komunizmo pasta skirtumų panaikinimo ir C tymas — liaudies rankų, kt. klausimai. nę jos energijos, jos proto a\ Rinkinyje nagrinėjama darbas. . .“ — sako TSKP šiuolaikinės epochos prob Programa. Kelrodis į ko TV munizmą yra marksistinė- lema. Nurodoma, kad šiuo epochos turinį su lenininė teorija, kurios ko laikinės ISi daro perėjimas nuo kapita munizmo pastatymo klau Irt prie socializmo, kad simams nagrinėti yra pa lizmo — tai dviejų priešingų švęsta daug teorinių darbų. stovyklų kovos epocha, soc. Kinkinyje „V. I. LENI revoliucijos nacionalinių NAS APIE SOCIALIZMO išsivaduojamųir kovų epo IR KOMUNIZMO STATY cha, imperializmo žlugimo, BĄ“ (rusų k.) nušviečiami ir komunizmo socializmo ir komunizmo socializmo visaliaudiniu mas statybos klausimai, kaip triumfo epocha. Nemaža vietos Lenino nurodymai socializ tu paskirta socializ mo statybai ir praktinis jų rinkinyje mo jėgų augimui, jų vieny Įgyvendinimas, Lenino nu ir susitelkimui kovoje Lai rodymai apie komunistinį bei už galutinę komunizmo per darbą, kultūrinę revoliuci nagrinėti. Nurodoma, ini ją, techninį progresą, pa galę žengimas iš socializmo skirstymą pagal darbą ir kad į komunizmą yra neišven rėl kt. giamas pagrindinis XX a. mi Lenino nurodymai apie dėsningumas, kad dabarti Isl komunistinį darbą turi itin niu metu yra ne dvi prie iš didelę reikšmę išplėstinės šingos koalicijos, kokių komunizmo statybos laiko istorijoj buvo daug, o dvi PI tarpiu. Leninas ragino ko ekonominės - visuomeninės UTĮ voti už naujas, aukštesnes formacijos: kapitalistinė — darbo veiklos formas, dide atgyvenusi, iškylanti — lę reikšmę priskirdamas komunistinė. Nušviečiama I! materialinei-techninei ba taikaus sambūvio proble zei. Komunistinio darbo ma. problemos antroji pusė Kituose straipsniuose nu yra žmogus — pagrindinė šviečiami kapitalistinės gamybinė jėga. Komunisti sistemos prieštaravimai, nės visuomenės žmogus — kolonijinės sistemos irimas Lenino nurodymu — turi ir kt. būti turtingas visapusiško Knygoje: Nikitinas P. I. mis teorinėmis ir praktinė mis žiniomis, kad jis nebū „KAS TAI KOMUNIZ tų pajungtas darbo pa MAS“ (rusų k.) nurodoma, skirstymui, kad žmogus tap kad komunizmas — tai betų ne technikos priedėliu, klasinė visuomenė, kurioj o aktyviu jos kūrėju ir to- gamybos priemonės ir pro duktai, jų paskirstymas pri . bulintoju. išnyks Rinkinyje „KAI KU klausys liaudžiai, RIOS KOMUNIZMO STA skirtumai tarp miesto ir ITYBOS TEORIJOS IR kaimo, fizinio- ir protinio (PRAKTIKOS PROBLE- darbo, kur technika, moks mOS“ (rusų k.) nagrinėja- las ir kultūra pasieks aukš >li ĮImi pagrindiniai komunizmo tą išsivystymo lygį, kur t statybos TSRS ir kt. so- bus Įgyvendintas principas g| Icializmo lagerio šalyse „iš kiekvieno pagal gabu nušviečiamas mus, kiekvienam pagal po tol B klausimai, vaid- reikius“. Pi; IKomunistų partijos ntl Imuo komunizmo statyboje Paskutiniame knygos sį ■ir esant komunizmui. skyrelyje „Laimės ne lau Straipsniuose „V. I. Le •mi kia, o kovoja už ją“ auto ninas apie pagrindines eko rius nurodo, kad už komu iUl nomines socializmo ir ko- nizmą reikia kovoti, kovo rę jimunizmo statybos proble ti visur ir visada nugalint Tli mas“, „Lenininė materiali sunkumus, nes „komunisti nės-techninės komunizmo nės visuomenės žmogus vi bazės pastatymo programa“ su pirma kovotojas-statyto— nagrinėjama komunizmo jas, kūrėjas...“ 2-jų frazių skirtingumai, ir politikos V. ADOMAITYTE ni(ekonomikos
7
1 R
tei
ipi n. atil
D i C
S / i J A A s t
AU tarsi tradicija tapo blogiausiais filmais laikyti kino komedijas. Dauge lis mūsų komedijų būdavo paviršuti niškos, be originalesnių siužetų, juokingų tuacijų, gyvenimiškų ir įsimenančių charak terių. Joms taip pat trūkdavo ir temperamen to, ir gilios minties. Ilgokai užsitęsę ieškojimai komedijos žan re žiūrovo neapvylė. . . Geriausieji šio žan ro meistrai susijungė eksperimentinėje nūdie nės komedijos dirbtuvėje ir jau praėjusių metų antroje pusėje šalies ekranuose pasiro dė pirmasis trumpametražinių filmų rinkinys. Džiaugėsi žiūrovai, jog pagaliau ir šiajne sunkiame kino meno bare sėkmingai pra laužti pirmieji ledai, džiaugėsi ir laukė naujų komedijų. . . Ir štai eksperimentinė komedijinlų filmų dirbtuvė, vadovaujama režisieriaus 1. Plrjevo, išleido antrąjį almanachą — 3 nedideles komedijas. Ne visos novelės vienodai pavyko, įvairus jų meistriškumas, įvairios ir išraiš kios priemonės. Tačiau visos jos drąsiai tęsia geras pirmojo rinkinio tradicijas — aštriai išjuokia visokio plauko dykaduonius, buka pročius. Rinkinys prasideda „Degtindariais“, ku riuose mes vėl susitinkame su talentingais ak toriais E. Morgunovu, G. Vlcinu ir J. Niku linu. Jei pirmajame rinkinyje mūsų herojai brokanieriauja, tai šiame filme mes šiuos tris charakteringus tipus matome jau kitame, tačiau vienodai liūdname „darbe“ — gami nant naminę. Grimas, kostiumai, mimika, triu kai optimiškai’nuteikia žiūrovus. Salėje pasi girsta juokas. . . Režisierius Leonidas Gaidajus ir šį kartą parodo mums lengvo ir pelnin go gyvenimo ieškotojų tikrąjį veidą. Kiekvienos komedijos sėkmę nulemia laki ir turtinga fantazija, gili mintis, charakteriai ir išmonė. Tai mes ir randame jau pačiuose pirmuosiuose „Degtindarių" kadruose. Koks didelis minties, smerkiančios parazitiškumą, krūvis jų tarpusavio veiduose! . . Net ir bra voras, tas nebylusis veikėjas, aktyviai daly vauja šioje komedijoje. Jis — degtindarių darbo ir džiaugsmo, tarpusavio grumtynių ir „liūdno galo“ objektas. Aplamai, šioje nove-
J
Miško ramybe
enalitle žmonės ■jojlai pašalinti
iš dalies yra pacifistai, ir jų atominės bombos panaudoji10lĮpavojų yra nerealūs. Ir vis dėlto jie daro IPjfeikia tai, ko nedaro nė viena kita grupė k|bal organizacija mūsų šalyje, — atkreipia ieiuipieš dėmėsi i atominio karo baisumus ir caflpminės bombos panaudojimo . . . . beprasmybę įiBndžiant pasaulinės politikos klausimus. iu Nesunku atspėti, kad daugelis šių jaunų Ilwiių nesutinka su Tarybų Sąjunga atomi■s’ bombos ir branduolinio ginklo bandymų malsimu, nes jie nenori nieko matyti, išsky>jsl >ačlą bombą. Atitrūkimas nuo tikrovės apala juos, ir, pasiaukojamai kovodami prieš iclbą, jie linkę ignoruoti pasaulines konfe-vl" ....................................... ijas, kurios bando konkrečiai spręsti n)Iro politinio susitarimo keliu bombos užr.l dimo klausimą. Jeigu jie sektų pasitarin: isl Ženevoje ir priverstų išgirsti jų balsą, le-llnas daiktas, kad toks susitarimas būtų rii ’ašytas. Kiekvienu atveju jie galėtų prlii.1 1 Vakarų valstybes rimtai žiūrėti Į šiii» pasltarimus. H!|enoras matyti nieko, išskyrus bombą, — ii J tam tikras paklydimas, kuris suteikia s jėgų, bet kartu ir apriboja juos. GallU I,daiktas, jeigu jie pradėtų spręsti kitas osl lemas, jų kova nebūtų tokia narsi ir taiĮyvl. Bet esant net ir šitoms teigiamoms ieltoms, mūsų kovotojai už atominį nusi:i ikĮavlmą pergyvena krizę ne tik savo įsilt iiifmų atžvilgiu, bet ir politinės veiklos ato-l iū. Jie pradeda kelti klausimą: „Kur 1-3 eisime toliau?“ t>| kndien šitas klausimas karštai aptariaAnglijoje. Mūsų jaunų vyrų ir moterų etai, kurie pasisako prieš atominę polibando išsiaiškinti, klek efektyvi jų veik ių Dacifistų ir klek efektyvi bus jų. koeityje nevystant politinio sąmoningumo, dėl dabar formuojasi kažkas nauja, kle' konkretūs mūsų inteligentijos vęlkavyzdžial. Tarp kitko, reikia atsiminti, ai ne marksistinė inteligentija. Jų veiks
*
mai yra pozityvaus pobūdžio, ir jie efektyvūs, nors ir riboti. Tačiau būtų neteisinga žiūrėti į šituos jau nus žmones taip lyg jiems būtų žinoma iš eitis'iš pasaulinių sunkumų. Ir štai čia mes susiduriame su antrąja problemos dalimi — būtinumu pasiekti pastovų taikos klausimo sprendimą. Toks sprendimas, Jeigu jūs marksistas, nu mato vienintelį būdą: socializmą, o paskui komunizmą. Ar tai supranta mūsų inteligentai? Tarp mūsų jaunų ir pagyvenusių intęligentų, protestuojančių prieš atominį ginklą, yra nemaža žmonių, vadinančių save marksistais. Bet ar iš tikrųjų jie marksistai? Ir kokių re zultatų gali pasiekti jų protestas? Šita kovos forma, tur būt, yra raktas norint suprasti to kius žmones. Mūsų „piktieji“ jauni inteligen tai, sudarą kol kas pagrindinę inteligentijos jėgą išmoko protestuoti prieš visa, kas, jų nuomone, yra rimta klaida. Tačiau jie ne išmoko suprasti priežasčių, kurios priveda prie panašių klaidų. Jie neprotestuoja prieš tai, kas svarbiausia — prieš kapitalizmą. Prieš keletą mėnesių Džonas Osbornas, mūsų žymus scenaristas, priklausąs „piktųjų“ jaunų žmonių skaičiui, kreipėsi Į anglų tautą aštriu atviru laišku, kuriame apkaltino anglus už tai, kad jie pakenčia tokį žmogų, kaip Makmilanas ir pakenčia atominę ir kolonialinę savo vyriausybės politiką. Osbornas ne pabandė kokiu nors būdu susitarti su ang lais, o pareiškė, kad neapkenčia ir niekina juos, nes jie toleruoja tokią padėtį. Tai ypač būdinga mūsų „protestantams“. Kai mano septynerių metų sūnus nori atkak liai laikytis savo „nuomonės“, jis paprastai pareiškia: „Aš protestuoju!“ Ir tokio pat po būdžio protestas apriboja,, piktuosius“ jaunus inteligentus. O tokio požiūrio logiška pabai ga: jie pradeda galvoti, kad turi teisę (kaip neseniai rašė laikraštyje „Nlu steitsmen" Doris Lesing) protestuoti prieš viską, tame tar-
įėję išraiškingai kalba ir visi kiti daiktai. Jie visus komedijos komponentus sujungia į vie na kūrinio visumą. Komedijos moralė ne vien si gyvenimiškų patarimų rinkinys. Tai didelė liepsna, visu saivo kaitrumu svilinanti parazi tų akis. Tačiau šiame filme yra ir kūrinio vertę menkinančių kadrų. Juokas dėl juoko — sve timas mūsų filmams, todėl ir šioje komedijoje jis kartais atlieka tik meškos paslaugas. Įvai rūs triukai ir veikėjų išdaigos tik tuomet priimtini, iei tarnauja charakterių atskleidi mui, pagrindinei kūrinio idėjai. Tiesiog nori si paklausti režisieriaus L. Galdajaus: ką nau jo filmui Įneša pirmajame almanache matyta kelionė, atsimušimai Į medžius, kulverščios, nuolatiniai mostai su lazdomis? Tai daug kartų matyta mūsų bei užsieniniuose filmuo se ir, aišku, ne nauja, nuobodoka, šabloniška. Be to, ginčytinas filmo finalas ir kuplenai. Jei novelėje ,,Suo Barbosas ir nepaprastas krosas“ šuns Įvedimas nekelia jokių abejo nių, tai šiam „krosui“ jis neparuoštas. Čia autorius neparodė didesnio išradingumo, o nuėjo lengviausiu keliu. Kino komedija „Svetima7 piniginė“ — tai tikra istorija tapęs paprastas atsitikimas. Prie Juodosios jūros poilsiaujantis Nikolajus Nikanorovičlus randa piniginę. Tačiau jo poelgiu, būdingu kiekvienam tarybiniam pilie čiui „susižavi“ sanatorijos direktorius. Čia ir prasideda „komedija“. . . Jo dėka ši pa prasta istorija Įgauna komišką siužetą. Didvy rio garbei giedami ditirambai, dovanojami tortai, organizuojamos masinės vaikštynės. . . Poilsio namų vadovybės absurdiško elgesio paveiktas šis žmogus' praranda ramybę ir be gėdiškai bėga nuo naujų nemalonumų, pa mestų daiktų. Štai kokia istorija — pa prasta,o kartu liūdna ir juokinga. Novelės statytojas Glėbas Komarovskis surado-komišką ĮvvkĮ atitinkanti ritmą. Kū rinyje nėra bereikalingų minties ar veiksmo šuolių. Visos komiškos situacijos nekelia abe jonių, jos nuoseklios ir logiškai išplaukia iš (Nukelta
į 4 psl.)
R. RAKAUSKO nuotr.
pe ir prieš savo taip vadinamų socialistinių draugų veiksmus. Ir tai reiškia, kad jie pa tys sau pasirašo sprendimą. Troškimas protestuoti dabartiniu metu jiems pakeičia sugebėjimą „suprasti“ visuo menę — būtiną sąlygą kiekvienam intelek tui, nes tai reikalauja, kad jis analizuotų, su prastų ir veiktų, remdamasis Įsigytomis ži niomis. Šia prasme mūsų „piktieji“ jauni žmonės faktiškai yra inteligentai be intelek to. Būtent dėl šios priežasties mūsų inteligen tai tik dalinai atlieka savo vaidtnenĮ. „Su pratimas“, kas yra visuomenė, reikalauja, kad ji būtų studijuojama, giliai suvokiama; neužtenka vien sugebėjimo „jausti“ tos vi suomenės trūkumus. O mūsų inteligentai šiuo metu kaip tik vadovaujasi „jausmu“, ir šito rezultatas — jų polinkis į anarchizmą ir klaidas; jie bejėgiai prieš protingus žmones, kurie gali juos panaudoti savo interesams vykdyti. Jie per daug silpnai susieti su augan čia darbininkų klase, nors visumoje suvokia, kad ją palaiko.. . Mūsų jauni inteligentai kol kas dar net nenustatė, kokio pobūdžio jų iššūkis visuome nei. Jų nuomone, užtenka suduoti smūgius at skiroms visuomenės ydoms. Jų kūriniai spaus dinami, jų pjesės statomos teatruose. Bet iš kelkite .įiems tikrą problemą dėl pačios kapitaMzmo esmės, ir jie pažiūrės į tai tikriau siai nepalankiai. Aš nenoriu pasakyti, kad jie kartais neda ro pastangų, norėdami subjektyviu būdu iš siaiškinti sudėtingus reiškinius. Bet jie netu ri dar tikro intelekto, kuris juos priverstų iki šitos problemos. . . Tai, kad mūsų inteligentai neturi intelek to, paaiškinama daugeliu priežasčių — istori nėmis, psichologinėmis ir klasinėmis. Šių priežasčių yra tiek daug ir jos tokios su dėtingos, jog nėra galimybės čia visų išvar dinti. . . Aš pabandžiau parodyti, kad inteligento vaidmuo visuomenėje turi du uždavinius: arti
miausią — taikos išsaugojimą ir kovą prieš kolonializmą ir daug gilesnį — kapitalizmo pakeitimą socializmu ir naujos visuomenės sukūrimą. Daugelis mūsų jaunų žmonių aktvviai dalyvauja, sprendžiant pirmąjį užda vinį, ir beviltiškai susipainiojo, sprendžiant antrąjį. Tačiau pasauliniai įvykiai neišvengiamai verčia mūsų inteligentiją pereiti nuo laikinų problemų sprendimo prie toli siekiančių tiks lų įgyvendinimo. Ir čia geriausias mokytojas — griaunanti kapitalizmo beprotybė. Todėl laikas ir aplinkybės labai greit parodys mums, kokį vaidmenį suvaidins inteligentija Vakarų pasaulyje. Jau netoli lemiamas momentas ka pitalizmo kovoje už teisę egzistuoti. Ir kai jis ateis, mes pamatysime, kas iš mūsų inte ligentijos tikrai turi intelektą ir kas iš jų sugeba tik anarchistiškai protestuoti ir pasi duoti jaunuoliškiems sentimentams, būdin giems išlaidžiam „piktajam“ jaunam žmogui. Norint tarnauti tikrajam tikslui, jų pyktis turi būti politiniu atžvilgiu užgrūdintas. Šiandien, atsižvelgiant į tai, kad jūs įgy vendinate naują Komunistų partijos Progra mą, skilimas tarp mūsų visuomenės ir jūsų visuomenės vis didės, ir tarybinė inteligenti ja vis sunkiau besupras protinį savo brolių Vakaruose atsilikimą. Tai bausmė, kurią mes patiriame už tai, kad atsiliekame nuo istorijos eigos: jūs sukursite intelektualinę visuomenę tuo metu, kai mes vis dar stengsimės nusta tyti, ką reiškia žodis „intelektas“ — ban dysime „pažinti“ visuomenę ir veikti, remian tis padarytomis išvadomis. Mes vis dar būsi me intelekto pradžios mokykloje, o jūs pradė site formuoti iš tikrųjų intelektualinę žmoni ją(„Pravda“)
-__________ •
______
(Atkelta
•
TĖVYNĖ ATMENA g»
ĖSTOSIOS armijos karlnis komisaras 1918 m. spalio 16 d. rašė Vladi mirui Leninui: „Po trejetą dienų trukusių kautynių, su maniai vadovaujant draugui Uborevičiui, mūsų mažos pajėgos, apeidamos priešą iš užnugario, užėmė priešo ge rai įtvirtintą gyvenvietę Salcai. esančią kairiajame Siau rės Dvinos krante...“ V. Lenino nurodymu už šią operaciją J. P. Uborevičius buvo apdovanotas Raudono sios Vėliavos ordinu. Tai vie na iš daugelio tarybinio kar vedžio, kurio gimimo 65-sios metinės šiandien sukanka, — Jaronimo Uborevičiaus kovinių pergalių atestacija. O jų buvo labai daug. Jaunesnysis senosios armi jos karininkas J. Uborevičius nuo pat 1917 m. pradžios sa vo likimą tampriai susiejo su bolševikų partijos likimu. Daug Raudonosios Armijos pergalių glaudžiai siejasi su jo vardu. Būdamas XIV armi jos vadu Pietų fronte, jis su duoda skaudų smūgį Denikino armijai prie Oriolo. Mirti nas pavojus jaunai Tarybų respublikai graėjo. .. 1920 metai. Uborevičius Raudono sios Armijos ryžtingu smūgiu Vinicos ir žmezikos linkme
X VENTISKAI nusiteikęs žingsniavau betono plokštėmis išklotu šaligatvio grindiniu. Saulė jau buvo qal per sieksnį atsiplėšusi nuo ho rizonto, ir rausvieji jos spindu liai nerūpestingai žaidė gels tančiose liepų viršūnėse. Pa žvelgęs žemyn, rimtai nusistebė jau: bėga paskutinės rugsėjo dienos, ankstyvos šalnos pakąsti besistiebiančių medžių lapai jau spėjo nusiauksuoti, o gatvėje — nė lapelio. Nejaugi jie taip stipriai įsiki bę į šakeles, kad nei atvėsęs nakties vakarys neįstengė jų atplėšti! Betgi vakar važiuoda mas aiškiai mačiau, kaip silpno kas vėjelis negailestingai draskė pageltusias medžių skaras! . . — A-aa.. . štai kame paslap tis, — nejučiom pusbalsiu išta riau aš, kai, pasukęs į skers gatvį, netoliese išvydau prie šluotų palinkusias figūras. Priėjau arčiau. Šlavėjų veidai buvo tokie jauni, jog aš net nusistebėjau: kaip jie surado savy valios taip anksti atsikelti, Juk aplamai dar ramu, tylu, tik kur-ne-kur šmėkščioja vienas ki tas skubantis, matyt, į darbą. „Bet ką aš matau?! Juk ta’ Petras, mano jaunųjų dienų draugas, — ne juokais nuste bau, gatvės valytojų tarpe išvy dęs pažįstamą veidą.
— Petrai, sveikas, — sugrie biau jam už rankos. — Tu ū1 ir ankstyvas... Bet kaip čia at kolsiradai? Nejaugi savajame ’“ kokią raūkyje suorganizavai .................................. brijoninio centro tvarkymo gadą? — apipyliau jį klausimais, bandydamas juokauti. Petras tylėio. Jo rausvai įdegusiame veide šmėkštelėjo nesupratnama šypsenėlė, bet tuoj 1 prie pat užgeso. Jis palinko 1 šluotos. Bet aš sutrukdžiau. — Ne, vyruti, — surimtėju. — Atsakyk man. Nedelsk.
□ į Studentiškas i ° . jumoras ii
— Ką čia tau atsakysiu, — nenoriai ištarė jis ir linktelėjo link šluotos. — Aš šito nusi pelniau. . . — A. . . — susivokiau paga liau. — Vadinasi, brolyti, už sidirbai penkiolika parų. — Ne penkioliką, o penkias, — su nesuprantamu pasididžia vimu pagyvėjo Petras. — Tiek to, nusileidžiu. . . neatspėjau, — nusišypsojau. — Tada pasakyk, už kokius nuo pelnus tave taip kukiai apdova nojo?.. Kokią šunybę iškrėteir. . Petras vėl sumišo. Pasilenke prie šluotos, bet tuoj pat išsi tiesė. Stovėjo nebylus. — Nesijaudink, šalčiau, _______ jį. — Už __ nieką, _ su drąsinau prantu, taip tavęs neišaukštins. Pasižymėjai. . . Dabar Petro nebiliame veide pastebėjau raudoną atspalvį.
S Profesorius: Ką jūs ži-g □ note apie žymiuosius XVIIIg □ a. chemikus? g□ □ Studentas: Jie visi jau g O□ □ mirę, sere. □o * O * egzamino g g Profesorius g metu žiūrėdamas į susijau-°□ . gdinusį studentą: jaudina? Galg g — Kas r ~ jus ? gklausimas nesuprantamas?9 □□ g — Ne, sere, — atsakė ° Klausimas □ g studentas. — atsakymas“□ g aiškus. Mane □ g jaudina. □□ o daugiau mes moko-g □ Kuo 1 □ mės, tuo daugiau žinome, g □ Juo daugiau žinome, tuog □ daugiau užmirštame. Juog □ daugiau užmirštame, tuog □ mažiau žinome. Juo mažiau g g žinome, tuo mažiau užmirš-g g tame. Kuo mažiau užmiršta-g ome, tuo daugiau žinome.g g Tai kam mes mokomės? g g * O * § g Profesorius: Prieš prade-g gdant egzaminą gal dar kas g g nors turite klausimų? g Studentas: O koks kurso,“ g kurį jūs skaitėte, pavadini-§ g mas? g g
-s
užtikrina puolančios kariuo menės pergalę. Jo krutinę puošia dar" vienas Raudono sios Vėliavos ordinas... Su triuškinami poniškosios Len kijos legijonieriai. Partija siunčia J. Uborevičių malšinti buožių maišto Tambaro gu bernijoje. Kam nežinomi žodžiai dainos apie „Spasko šturmo dienaktis ir Volčajevkos kas nos“? Bet, deja, maža Rytų bežino, kad Tolimųjų reRespublikos Liaudies Spasko voliucinės armijos operacijai vadovavo Jaronimas Uborevičius. . . . Septynetas glaudžiai persipynusių lauko tipo kau tynių redutų, apsaugotų ap kasais ir bunkeriais, iš visų pusių dengė ir saugojo pri eigas prie Spasko. Čia buvo sutelkta rinktinė generolo Molčanovo kariuomenė. Uborevičius liepė pradžio je pravesti ilgą artilerijos pa rengimą. Priešo pozicijų ap šaudymas užtruko virš pa ros. 1921 m. spalio mėn. 8 d. kariai pradėjo miesto štur mą, bet nesėkmingai. Buvo pritraukti nauji kariuomenės daliniai, paruošiant naują puolimą. Vidurnaktį galingas „ura" nuaidėjo sopkomis. Jau ir švisti ėmė, o puoli-
|
*
g Profesorius: Ką Jus zino-g □ te apie Džoną Miltoną? g □ Studentas: Kai jis vedė,g □ jis parašė „Prarastąjį ro-g □ jų“. Po žmonos mirties jisg □ parašė „Sugrąžintąjį rojų".g □
*
•
g
g Profesorius: Pabudinki-g gte draugą, miegantį šalia g g jūsų. □ g Studentas: Geriau jau g gjūs, sere, juk jūs jį užmig-g g dėte. □ * O * § g Profesorius: Vienas kvai-a g lys gal ; užduoti daugiaug Siklausim i negu dešimt pro-g □— tingų ; ‘.sakyti. □ ~ Studentas: Nėra ko ste-g ma-g kad tiek daug .«„ □ bėtis, __ □ no draugų neišlaikė jūsųlg U □ egzamino, g Iš anglų kalbos išvertė § □
□
L. PAŽOSIS
33DŪ□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□OOb
g
mas vis dar nesibaigė. Chabarovsko pėstininkų pulko pirmąjį batalioną nuvedė i ataką pats vyriausias armi jos vadas J. Uborevičius. Ka valerijos daliniai apėjo prie šą iš šalių, smogė iš užnuga rio. Raudonarmiečiai paėmė generolo Molčanovo štabą, jo trijų pulkų vėliavas, šar vuotąjį traukinį, įvairios ginkluotės ir prasiveržė Vla divostoko link. Už šią perga lę Tėvynė apdovanojo šlo vingąjį karvedį trečiuoju Raudonosios Vėliavos ordinu. Baigėsi pilietinis karas. Uborevičius — eilės kariniiį apygardų kariuomenės vadas. Jis dalyvauja leidžiant tary binę karinę enciklopediją, paruošiant naujus karinius statutus ir instrukcijas, jis paruošia armijai keletą mokymo-metodinių priemonių. Visi, kas pažinojo J. Uborevičių, pamena jį, kaip nar sų žmogų, griežtą, ryžtingą, atidų ir itin kuklų. Jam, pa vyzdžiui, būdingas toks atsi tikimas. Kai Uborevičius su žinojo, kad ji gimimo dienos proga rengiasi pristatyti ap dovanojimui ketvirtuoju Rau donosios Vėliavos ordinu, ryžtingai protestavo. ..Ši tas apdovanojimas gali būti
G. VOLKOVAS, I. GORELIKAS Iš „Ogoniok“ Nr. 52, 1962 m.
— Gal kam nors langus i$tarskinai?... Ko gi vėpsai kaip nebilys? — nedaviau ramybes jam. „O gal jis nenori, kad draugai klausytųsi“ — dingtelė jo galvoje mintis. Tad aš pri dūriau. — Mesk šluotą. . . Mesk šluotą. . . Einam atsisėsim Štai ant to suoliuko, — ir tempte nu tempiau. Atsisėdomš po liepa, plačiai išsėktusia savo tankias šakas. Grindinį margino storokas ru dens nuplėštų lapų sluoksnis. — Ko gi žvalgais po medžių
riausiai klojosi. Šokau, sukausi, neatsilikau nuo kitų. Nuotaika Šauniausia... Bet paskiau... už grojo smagų valsą. Aš nedelsda mas išvedžiau Onutę, mūsų aqronomę. (Aš nežymiai linktelė jau, nes puikiausi žinau — jai Petras labai patinka). Mano ko jos taip laisvai skriejo salės grindimis, jog aš jų nejaučiau. Bet štai pajutau savo koją — i j užkliuvo už kažko tvirto. Aš susverdėjau ir. .. išsitiesiau ant grindų. Bet tuoj pat pakilau. Jutau — mano galva sukosi, aš truputį sverdėjau.. . Onutė sto vėjo greta. Linktelėjau jai. .. sutiko, Ji rodos nenorom, bet suktis, Vėl pradėjau it pašėlęs Dažnai užkliūdavau tai vieną, tai kitą šokėją. Išeiti nė nemaapleisti niau: didžiausia gėda šokių salę, aš. t, galvojau ____ g__ _____ Ruosušokti ir“ __ sekantį šokį. šiauši ___ j priėjau Užgrojo. Sverdėdamas prie merginų. Tačiau Onutės ne buvo (o gal būt, nepastebėjau...) Ir nereikia man jos! Kviečiau pažįstamą merginą: ji sakėsi nuvargusi. Panašiai atsakė ir kita. Tai mane jau išvedė iš kantrybės. Aš ėmiau vienas suktis, besvirduliuodamas tarp šokančiųjų... Mano akys užkliu vo už bešvytinčios lemputės. Man pasirodė, kad toji parodė visiems mano piktą veidą, iš davė mane girtą, o dabar paten kintas juokiaus. . . Aš tėškiau tamJis aiškiai susigėdo. Žiūrė*o kaž ranka — salėje pasidarė • • ‘ kažkieno su. . . Paskui pajutau I kur į šoną, vengė mano žvilgs berods nio. Tačiau aš, tarsi tas įkyrus tvirtas rankas. .. Aš, priešinausi. Bet kur ten atsįspiruodas, neatstojau, buvau si. . . O po dienos jau su pašteviršūnes? Pasakok, — bima pykčio gaidele pareika— čia, mieste. Petras nutilo ir kaltai nuleido lavau. neišgirsi, savo melsvas akis. — Nieko įdomaus PasižyAtsitiko — pradėjo Petras. — Viskas aišku. .. labai paprastai. .. mėjai tikrai kukliai, — su kar— Tegul ir paprastai, bet ’S- čia šypsena paqyriau. — Bet ne................... tavo dėk viską, ir nekarpyk saki- Jaugi už tą vieną išdaigą tave kolūkiečiai irišsiuntė mų. . . Juk žinau — pas ................ penketui gali parų? Galėjo atleisti, tu. liežuvis tarsi ant adatų Juk kaip atsimenu, geriausias lakstyti, — įsiterpiau aš. kolSu tavim plepėti belieka ūkio traktorininkas buvai! dešimt minučių — po pusvalan A. . . prieš porą savaičių irgi tarsi kvailys išsišokau. Vis džio išvažiuoju... Na, berk. — Nieko nepadarysi, — teks tą degtinę. . . Tada dovanopapasakoti, — jau gyviau ištarė Petras ir dėstė toliau. — Praei Matai, — palingavau gal tą šeštadienį truputį „išmetėm“. va. — Vadinas, jiems gerokai Paskui vakare nuėjam į šokius Įkyrėjai su savo pokštais, kolūkio salėj. . . Viskas kuo sidraugavai su stikleliu ir
V. URBONAS
MANO DRAUGAS APSAKYMAS
Ę S /
A
pats, su juo pasišokti, netgi pačios stojai bičiulių. . . Ir kaip stvarstydamos, bet ir todėl, k, patenkintas? — Kur tau. . . — su nepa- jo vardas visuomet skambeca< stebėta nuoskauda veide atsake geriausių rajono traktorininl pa- sąraše. Taip buvo... Bet gi Q Petras. — Nežinau, kaip aš . žiūrėsiu jiems į akis, sui kiek- bar kas su juo atsitiko? Išpuik viena diena vis labiau imu ne Negali būti! Pasijuto per di apkęsti pats savęs. Negaliu pa sus, visagalis... Bet argi žvelgti net į praeivius. Tad aš neturėjo draugų? Turėjo. Tači prašiau, kad leistų mums dirbti matyt, jų tarpe neatsirado tl dar rų, nuoširdžių, ištikimų. Pan kuo anksčiau, kai gatvės žiuosiu, išsiaiškinsiu. Pakali tuščios. . . — Na, o kaip, susitaikei SU siu ir su Onute. Ir ne tik I Onute? — pasidomėjau. užuojautos jam, bet ir toc> — Nė nepagalvoju. Juk ji ne kad aš juos abu gerai žiną manė. Man jau tada, prieš porą mej norės nė pažvelgti į Tiesiog chulganu visi mane lai rodėsi, kad tai neišskiriama H ra. Jeigu jau koks pasilTnksni|į kys. . . — Nereikia taip nusiminti, — mas — ar tai kinas, ar tai lyg paguosdamas patariau. — certas, ar tai šokiai — jie ■ Viskas prikaluso nuo tavęs: pa suomet drauge. Abu šyps ■ norėsi — užimsi ankstesnę vie šnekučiuojasi. tą. Kolūkiečiai nenusigręš. .. Ir Petrą aš žinau, gal net geriau negu kad ji, Onfl Padės. . . Pažvelgiau į laikrodėlį — be- Juk tai mudu paryčiais draiB į sėptynmB Atsisto- žingsniuodavom liko dešimt minučių, _ pa- vėliau — vidurinę, kartu k$|| jau. — Na keliausiu, spaudžiau Petrui ranką ir pa- nomės Palangos smėlyje, va*$ tau, tinėjom į kiną, šokius! tapšnojau per petį. — O Ti|M kita berods, beliko tik viena prieš porą metų išsiskyrėm: I išvažiavau į Kauną mokytis,! dienelė čia vasaroti? — Rytoj paskutinė, — urnai lankė traktorininkų kursus. < Dil pagyvėjo Petras. — Ryt būsiu gė juos. Pradėjo dirbti. žinau, iš širdies. Gėrėjosi B namuose. Net ir vaikiną atidavė jo F B — Na, tai visai puiku, — nužiūrai: tegul mokosi. Ir paB sišypsojau. — Aš kaip tik aar ( O šė: tas egzaminus išlaikė busiu namuose. Susitiksim, neblogai. Ėmė dirbti parr; j dabar — linkiu sėkmės. 0 jį Man mis, vienu taktoriumi.. . Ir paspartinau žingsnį, akyse mirgėjo Petro pagyvėjęs liau? . . Nežinau. .. padai nil Vėl girždiu duslų veidas, atvirai žvelgiantis į ma‘ i ._ laitam ne. Aš jame, rodos, iškaičiau šlamesį; regiu tuščius > atsisveikinimą su tomis nemalo tik kur-ne-kur nusidriekia dėję žaliuoti žiemkenčiai; • i niomis dienomis. salį šmėkščioja rudens nulffl Suposi autobusas, girdėjosi sintų medžių siluetai... ! Ž žmonių kalbos, keitėsi reginių akyse vėl išauga liūdnai (B pro langą vaizdai, tačiau aš vis šypsantis Petro veidas ir, re’ į ’C dar galvojau apie Petrą. “. 111 išgirstu: „Rytoj ,paskutinė ___ .1" Juk jis neseniai, pireš kelius gaila jo. Tačiau kartu su metus, buvo puikiausias vaiki čiu jaučiu permainą, lai nas kaime. Ir ne vien dėl to, įvertina kiekvieną savo 1 kad merginos mielai sutikdavo sargų žingsnį! Ir kažkodėl aš tvirtai f Petras būtinai atsistos į te' go kelio vėžes. n:
i •
r* |m lla
I11 1<
Salė yra, žaidėjų trūksta Nemažas Universiteto dės tytojų ir darbuotojų būrys kiekvieną sekmadienį susiren ka į Čiurlionio gatvėje esan čią sporto salę. Pakilioje spor tinėje nuotaikoje, draugiška me kolekytve užverda sportinis darbas. Ir vėl, kaip prabėgu siuose studentiškuose metuo se, skamba sporto salė nuo tinklinio sporto mėgėjų „kirs tų“ kamuolių. Tinklinlknai tei singai moka suderinti darbą su sportu ir sportą su dar bu. Neblogesnė sportinio darbo nuotaika ir LSD „Spartakas“ plaukimo baseine, kur susi renka plaukimo mėgėjai. Argi kam nemalonu žiemos metu plaukyti šiltame vandenyje? O kas primiršo plaukimo bū dus — vėl turi progos prisi minti, pasimokyti. Tačiau stalo tenise, šach matuose ir kitose sporto šako se nejaučiame darbo nuotai kos. Fakultetų sportinių sek torių vadovai nerodo aktyvu mo, dar mažai prisideda prie sporto masiškumo išvystymo
SX\X\XXXX'XXXXX\XX'WsV<\VW<XXX''«
REDAKCINĖ KOLEGI
.TapHOHHHc cTyfleHTac* («Cob.tc«hh cTyfleHT.).
į i<
x^vx^xx\xx\n>^xx>^<^\>wx\^ ĮcT p
pu
Reiškiame nuoširdžią j$ ca dėką asmenims ir orgil zacijoms suteikusiems pi!r1 mą mirus mūsų m am l:e j Marijai Ciupienei. Vi1I /j dėkojame Universi Iii I Mokslinės bibliotekos buotojams. Sūnus, sūnaus žmon I sesuo I
Ia
dėstytojų ir tarnautojų tarpe. Argi normali padėtis^ kai yra išskirta sporto salė, su derintos užsiėmimų valandos, o Į stalo teniso treniruotes Vilniaus m. stipriausiųjų rankinio 7x7 turnyre Uni 0 ateina vos du, trys žaidėjai. versiteto rankininkės, laimėjusios rungtynes prieš „Švie Neaktyvūs ir šachmatų mė są“ rezultatu 4:3 ir prieš „Aušrą" rezultatu 17:4, tapo ..............................J gėjai. Šiai sporto šakai dide turnyro nugalėtojomis. Universiteto vyrų komanda lai lių patalpų nereikia. Reikia Į mėjo prieš „Šviesą“ 22:19 ir prieš „Saliutą“ 36:12. Vy tik didesnės iniciatyvos iš Gamtos mokslų fakufl IV geologijos kurso stude| proforgų pusės. rų turnyro nugalėtoją išaiškins rungtynės tarp Universi nuoširdžiai užjaučia Vyt! MARCINKEVIČIŲ mirus 1 Universiteto Vietinio komi teto „Mokslo“ ir GKG sportininkų, kurios įvyks sausio tėveliui. teto sporto sektorius sudaro o mėn. pabaigoje. visas sąlygas sportui vystyti. Tačiau be fakultetų profgrupių aktyvumo ši priemonė savo tikslo nepasiekia. S. m. sausio mėn. pabaigoje yra numatytos draugiškos sportinės varžybos su Viln niaus Pedagoginio instituto ir Rygos universiteto dėstytojų kolektyvais. Mūsų dėstytojų ir darbuotojų uždavinys gerai joms pasiruošti! Laikraštį užsisako: studentai savo grupė! KAINA 50 kap dėstytojai — katedrose. P. URBONAS TSRS sporto meistras
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščiu ii
LV 12185
suteiktas tik už kovinius nuopelnus ir pasižymėjimus" — pareiškė Jis. Vėliau, 1935 m., Jaronimui Uborevičiui vienam pirmųjų buvo suteiktas garbingas ka rinis laipsnis — I-Jo laipsnio komandarmas. Partijos XVI suvažiavime jis išrenkamas kandidatu į Centro Komiteto narius. Tragiškai nutrūko Jaronimo Uborevičiaus gyvenimas Tarp kitų [žymių karvedžių ir jis tapo asmenybės kulto auka.. . „Represijų aukomis, — kalbėjo draugas N. Chruščio vas savo baigiamajame žody je TSKP XXII suvažiavime, — tapo tokie žymūs karve džiai, kaip Tuchčevskis, Jakiras, Uborevičius, Korkas, Jegorovas, Eidemanas ir kiti. Tai buvo nusipelnę mūsų ar mijos žmonės, ypač Tuchačevskis, Jakiras, Uborevi čius. . .“ Šviesus Jaronimo Uborevi čiaus gyvenimas, talentingo tarybinio karvedžio gyveni mas, įrašytas j mūsų armi jos istoriją, mūsų šalies isto riją.
iš 3 psi.)
įvykių eigos. Laki kinematografo fantazija, geros spalvos, puiki aktoriaus valdyba, išraškingos ir „nepervaldintos“ komiškos situa cijos, aiški mintis daro šią novelę geriausia visame almanache. Komedijos personažai juo kingi ir todėl, jog jų veikimo būdas savotiš kai suardo tikrąjį supratimą apie tikrovę. Pri siminkime pionierių atsilankymo tikslą. Juo rimtesnis vaikų klausimas, tuo juokingesnė situacija. „Svetima piniginė“, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka puikus aktorius Michailas ž’arovas, ne tik sąmojinga, bet turi ir gilią mintį: išjuokia bukapročius vadovus, mėgstan čius paradiškumą, bereikalingą triukšmą, per dėtą „veiklumą“. . . Rinkinyje yra dar viena komedija — „Vandenis". Ji artima paprastam buitiniam vaizdeliui. Si novelė nepritampa prie šio rin kinio ir spalviniu koloritu, ir sužetinių lini jų sprendimo maniera, todėl apie ją, kaip ko mediją, nekalbėsime. Peržvelgus almanachą, kažkodėl dar kartą norisi sugrįžti prie pirmojo rinkinio. Pame nate jo pradžią ir susitikimą su aktoriumi Sergejumi Filipovu, kuris turėjo tarsi su jungti visus almanacho komponentus? Apie tai gal ir nevertėtų kalbėti, jei ši įdomi pra džia nebūtų kažkur dingusi. Eksperimentinė komedijinių filmų dirbtuvė surado įdomų trumpametražinių komedijų sujungimo būdą, bet juo nepasinaudojo. Gaila. . . Naujame rin kinyje novelės nesi jungia ir kažkaip krinta iš ekrano „rėmų". Be to ir ši dirbtuvė galėtų turėti savo emblemą! „Degtindariai" ir „Svetima piniginė“ tęsia pirmojo almanacho tradicijas. Rinkinyje ma tosi nauji ieškojimai, jaučiasi pirmieji lai mėjimai. Atskiros nesėkmės klekvenią kūry biškai nusiteikusį kolektyvą veda tik į naujus ieškojimus, į naujas pergales. A. MEDELIS
Sostinės čempionės
I
STUDENTE!
Ar užsiprenumeravai savo laikraštį? Jei nesuspėjai, tai paskubėk Tarybini] studentas" nebus pardavinėjamas. Užsiprenumeruok visiems mokslo metams.
žurnalų leidykla.Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 Opran Bnnb Hioccnoro Tocyn. yHHBepcHTę-ra
hm.
B. Kancynaca.
Užs. Nr. Oi
K