Universitas Vilnensis, 2007 m. kovo mėn. Nr. 2 (1676) by Vilniaus universitetas

Laikraščių skaitykla

kine itur ad astra

universitas

<1 s iHHš ^AS

vilnensis K‘ 2007 m. kovo mėn.

Nr. 2 (1676)

* http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. < -—'•---------*---------------------------------------------- ----------—“— ------------

Šiame

numeryje:

Skelbiamas konkursas VU himno žodžiams sukurti

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Vilniaus universiteto Botanikos sodui - 225-eri metai

Skaitykite p. 3

VU biudžeto šiemet užteks tik galą su galu

♦

ULeTiT ius V. Kučinskas Profi pasigenda pasitikėjimo mokslininkais

Skaitykite p. 8

Skelbiami konkursai etatinėms vietoms užimti Skaitykite p. 10-11

(Ne)laisvieji dalykai? Skaitykite p. 13

ERASMUS mainų programa: puiki galimybė tobulėti Skaitykite p. 16

Ispanai įvertino lietuvės studentės žinias Skaitykite

P-17

Balandžio 4 d. 14 vai. VU Botanikos sodas kviečia į renginį, skirtą Pasaulinei žemės dienai ir Botanikos sodo 225-erių metų jubilie jui. Renginys vyks VU Teatro salėje (Universiteto g. 3). Bus atidaryta paroda „Botanikos sodas: valandos, dienos, metai“, rodomas filmas „Vilniaus universiteto Botanikos sodas 1781-2006 metais“. Dr. Audrius Skridaila skaitys pranešimą „Botanikos sodo ateities vizijos“, kuriame bus pristatytas ir šiais me tais pradedamas įgyvendinti projektas „Vil niaus universiteto Botanikos sodo infra struktūros pritaikymas turizmo reikmėms“, remiamas ES struktūrinių fondų, pagal Lie tuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavi mo dokumentą, 3.4 priemonę „Viešoji tu rizmo infrastruktūra ir paslaugos". Projektą žadama baigti 2008 m. rugsėjo 1 d. Ben dra projekto vertė - 7 272 731 Lt.

Įgyvendinant šį projektą siekiama Vil niaus universiteto Botanikos sodą kuo grei čiau paversti patraukliu turizmo centru, mėgstamu bei gausiai lankomu ne tik vil niečių, bet ir miesto svečių. Visapusiškai išnaudojant turimus gamtos, paveldo re sursus bei turtingiausias Lietuvoje auga lų kolekcijas, numatyta sukurti unikalią pažintinę vietą turistams Vilniaus mieste. Atlikus numatytus darbus, VU Botanikos sode bus parengti 2 teritorijų planavimo dokumentai; rekonstruoti trys pastatai (XIX a. architektūriniai paminklai), kurie bus pri taikyti lankytojų ir turizmo reikmėms (šiuo se pastatuose įsikurs muziejus, informa cinis centras su biblioteka, viešasis tualetas); sukurta informacinė parko sis tema; pakloti būtini inžineriniai tinklai nuotekų surinkimo sistema; rekonstruota dalis tvoros reprezentacinėje sodo daly je; sutvarkyta esama ir sukurta trūkstama smulkioji sodo infrastruktūra (įrengta pik nikų vieta, 4 pavėsinės, 2 vaikų žaidimo aikštelės, suolai lankytojų poilsiui ir t. t.; pagerintos 14450 m2 jau esamų apžval

ginių kelių, takų ir parkavimo aikščių dan gos; sukurtos 5 naujos darbo vietos. VU Botanikos sode taip pat bus sudary tos sąlygos privačios iniciatyvos įmonėms čia kurtis bei plėtoti lankytojų ir turistų ap tarnavimo paslaugas. Planuojama, kad šio projekto pasiekimai paskatins privataus verslo atstovus prisidėti prie lygiagrečių, projektų, skirtų tolimesniam šio centro in frastruktūros objektų kūrimui bei plėtrai, įgyvendinimo, pritrauks naujas privačias investicijas. Įgyvendinus šį ES struktūrinių fondų fi nansiškai remiamą projektą, VU Botani kos sodas taps vienu iš didžiausių ir ge riausiai sutvarkytų turistinių centrų ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje, iš kitų išsiskirian tis jame esančių objektų gausumu ir įvai rove. Planuojama, kad įgyvendinus šį pro jektą jau artimiausiu metu VU Botanikos sodo lankytojų ir ypač turistų skaičius iš augs iki 100 tūkst. per metus.

Botanikos sodo inform.

universitas

2007 kovas

vilnensis

iiKikronika Jungtinės Tautos įvertino VU mediko patirtį

VU leidykla triumfuoja vadovėlių leidyboje

Filologijos fakulteto dekanu išrinktas doc. dr. Antanas Smetona

Vasario 21 dieną Niujor ke vykusiame Jungtinių Tautų Vaiko teisių konven cijos valstybių dalyvių vie nuoliktajame susitikime Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vedėjas, Vaiko raidos centro klini kos vadovas doc. Dainius Pūras išrinktas vienu iš de vynių naujų JT Vaiko teisių komiteto narių. Rinkimuose j šį komitetą dėl 9 laisvų vie tų varžėsi kandidatai iš 22 valstybių. Vaiko raidos centro klinikos Užsienio reikalų ministe vadovas doc. D. Pūras rijos pranešime spaudai teigiama, kad tai yra reikšmingas Lietuvos laimėjimas ir Dai niaus Pūro patirties vaiko teisių apsaugos srityje tarptautinis pripažinimas. Nuo Lietuvos narystės JT 1991 metais pradžios Dainius Pūras yra pirmasis Lietuvos atstovas, išrinktas j vieną iš JT ekspertų komitetų, skirtų prižiūrėti, kaip įgyvendinamos žmo gaus teisių apsaugos konvencijos.

Vasario 23 dieną „Vilniaus universiteto leidyklai“ buvo įteiktas apdovanojimas - LR Švietimo ir mokslo ministeri

Filologijos fakulteto Taryba kovo 2 dieną fakulteto dekanu išrin ko doc. dr. Antaną Smetoną. Iki šiol jis lai kinai ėjo fakulteto de kano pareigas.

□ □□□□□□ Kroatijos prezidentas bendravo su studentais Kroatijos prezidentas Stjepanas Mesičius dviejų dienų oficialaus vizito metu aplankė ir Vilniaus universitetą. Va sario 21 d. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu te prezidentas skaitė paskaitą „Kroatijos kelias į Europos Sąjungą“ („Croatia on its way to EU“), pabendravo su rek toriumi Benediktu Juodka, VU bibliotekos R Smuglevičiaus salėje kroatiškai šnekučiavosi su kroatų kalbos besimo kančiais studentais ir lektoriumi iš Slavų kalbų katedros Robertu Bebeku. Slavų filologijos skaitykloje prezidentas apžiūrėjo kroatų literatūros tėvo Marko Marulico biustą.

jos padėkos raštas už nepriekaištingai išleistą vadovėlį „Knygotyra“ (Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2006), kurią sudarė prof. D. Kaunas. Kalbos ekspertų komisija, svarsčiusi 2005-2006 m. iš leistų aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbą, įvertino ir išrinko dešimt kalbos atžvilgiu geriausių vadovėlių, tarp kurių yra net du VU leidyklos išleisti vadovėliai. Tai jau minėtasis „Kalbotyros“ vadovėlis (redaktorė Jolanta Storpirštienė) ir K. Kilkaus vadovėlis „Ežerotyra“, išleistas 2005 metais (re daktorė Danutė Petrauskienė). Vadovėlį „Knygotyra“ palankiai įvertino ir dizaino bei poli grafinės kokybės ekspertų komisija - jam skirta antroji vieta.

□ □□□□□□ VU ir dienraščio „Verslo žinios“ bendras projektas „Rytojaus lyde riai 2007“ 100 pažangiausių Vilniaus universiteto ir Tarptautinio verslo mokyklos 2007 metų laidos magistrų bus pristatomi dienraščio „Verslo žinios“ specialiame leidinyje „Ryto jaus lyderiai 2007". Leidinį planuojama išleisti ir 5000 eg zempliorių tiražu išplatinti Lietuvos įmonėse ir organiza cijose. Daugiau informacijos: http://www.lyderiai.karjera.vu.lt/.

□ □□□□□□ UAB „Altechna“ pakyrė stipendi jas fizikams UAB „Altechna“ skyrė stipendijas 2007 metų pavasario se mestrui trims Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentams: Martynui Beresnai, Mantui Butkui ir Jevgenijui Chmeliovui. Šių stipendijų tikslas - skatinti studentus, besidominčius la zerių technologijomis ir taikymais, bei skatinti verslumą.

□ □□□□□□

„U. V.“ inform. V. Naujiko nuotr.

□ □□□□□□ www.sugrizimai.lt - tyrėjams bei mokslininkams, esantiems užsienyje Kovo mėnesį startavo nauja interaktyvi internetinė sve tainė www.sugrizimai.lt, skirta užsienyje esančių moksli ninkų, tyrėjų ir aukštųjų mokyklų, tyrimų institutų, mokslo institucijų bei įmonių bendradarbiavimui. Siekiama, kad www.sugrizimai.lt būtų terpė bendravi mui, kurios pagalba užsienyje dirbantys ir studijuojantys mokslininkai galėtų keistis informacija, žiniomis, inicijuoti ir vykdyti bendrus projektus, doktorantai, mokslininkai ir kiti tyrėjai gautų daugiau informacijos apie šalyje atlieka mus mokslinius tyrimus, esamas darbo vietas mokslo ins titucijose ar pramonėje. Svetainėje taip pat įdiegtos duomenų bazės, kuriose tal pinami Lietuvos mokslo institucijų, pageidaujančių priimti atvykstančius tyrėjus, duomenys bei užsienyje dirbančių Lietuvos doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų, pageidau jančių atvykti j Lietuvą, duomenys. Tyrėjai ir projekte norin čios dalyvauti institucijos gali registruotis ir prisijungę prie duomenų bazės vykdyti partnerių paiešką ar pasiūlyti savo partnerystę mokslininkų vizitų finansavimo konkursui. Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmo giškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. Užsienio lietuvių rėmimo centro inform.

Profesorius J. V. Vaitkus ketvirtą kartą išrinktas Glazgo (Škotija) universiteto vizituojančiu profesoriumi Kovo 1 dieną VU mokslo reikalų prorektorius prof. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus buvo ketvirtą kartą išrinktas Škotijos Glazgo universiteto vizituo jančiu profesoriumi dar trejų metų kadencijai (iki 2010 metų).

Kroatijos prezidentas S. Mesičius susitiko su studentais.

□ □□□□□□ Bankas „Snoras“ parėmė VU TSPMI Vasario 22 dieną Senato komisijoje buvo pasirašytos Paramos ir bendradarbiavimo sutartys tarp Vilniaus uni versiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir AB banko „Snoras“. Sutartis pasirašė šių institucijų va dovai - VU rektorius akad. Benediktas Juodka ir banko „Snoras“ prezidentas Raimondas Baranauskas. Paramos sutartimi bankas suteikė finansinę paramą VU TSPMI penkiolikos metų jubiliejaus proga organizuoja miems renginiams finansuoti. Bendradarbiavimo sutartis numato šių dviejų institucijų bendradarbiavimo galimybes.

□ □□□□□□ VU lankėsi Kaliningrado universi teto delegacija Vasario 28 dieną Vilniaus universitete viešėjo Kalining rado I. Kanto valstybinio universiteto delegacija, vadovau jama rektoriaus prof. Andrejaus Klemeševo. Delegacija susitiko su VU rektoriumi akad. B. Juodka ir pakvietė daly vauti jų universiteto jubiliejiniuose šešiasdešimtmečio ren giniuose, kurie vyks rugsėjo 15-16 dienomis. Su šiuo uni versitetu VU turi pasirašęs bendradarbiavimo sutartį.

□ □□□□□□

Vilniaus universiteto bendradarbiavimas su Glazgo univer sitetu, esančiu Škotijoje, prasidėjo 1996 metais, kai šis univer sitetas pamatė, kad VU profesorių patyrimas medžiagų mokslo srityje yra reikalingas šiam pasaulyje aukštai vertinamam uni versitetui ir jo prestižinėms programoms vykdyti. Londono ka rališkoji mokslo draugija suteikė grantą, kuris padėjo Glazgo universitetui pradėti bendradarbiauti su Vilniaus universitetu, o prof. J. Vaitkui buvo pasiūlyta perskaityti paskaitų kursą. Išanalizavę, kokią naudą Glazgo universitetas gavo iš kelių metų bendradarbiavimo su Vilniaus universitetu, kurį finansavo Londono karališkoji mokslo draugija per ilgalaikes mokslinių tyrimų programas, nuo 1999 metų prof. J. V. Vaitkų išrinko dar vienai vizituojančio profesoriaus kadencijai, o po to dar dviem. Anot profesoriaus, rinkimai šiai kadencijai buvo sudėtingiausi, nes pasikeitė Glazgo universiteto mokslo grupių personalas bei valdžia. Tačiau Vilniaus universiteto profesorių darbai buvo pripažinti naudingais ir partnerystė pratęsta.

Taigi prof. Juozas Vaitkus šiuo metu formaliai vėl yra kar tu ir Glazgo, ir Vilniaus univer siteto profesorius, vienodai in tensyviai dirbantis su abiejų universitetų doktorantais. „Man jokio skirtumo, ar doktorantas iš Saulėtekio, ar iš Škotijos. Per mėnesį gau nu virš 10 elektroninių laiš kų iš Glazgo universiteto doktorantų ir tokiu būdu kon sultuoju juos. Be to, kiekvie ną vasarą važiuoju susitikti su doktorantais ir kitais moks liniais darbuotojais, su ku riais mes dirbame CERN (Europos branduolinių tyrimų labora torijos) darbų programoje, - apie savo pareigas pasakojo prof. Juozas Vaitkus. - Be to, man suteiktos visos sąlygos dirbti part nerių universitete: esu įtrauktas j universiteto darbuotojų sąra šus, turiu patalpas, kuriose galiu dirbti, ir visa, kas reikalinga mano veiklai.“ Parengė Liudmila Katišova

Studentai kviečiami kurti paminklą Kovo 7 dieną Vilniaus Saulėtekio alėjoje, Jungtiniuose rūmuose, įvyko akademinio Saulėtekio jaunimo su eiga, kurioje Vilniaus universiteto fakultetų dekanai ir šiuos fakultetus baigę verslo atstovai akademinei bendruomenei pristatė paminklo Saulėtekyje idėją. Kam jis bus skirtas, ką simbolizuos ir kas tai geriausiai galėtų atspindėti, palikta nuspręsti patiems „Saulėtekio žmonėms“. Sueigoje pristačius projektą buvo pa skelbtas idėjų konkursas. Paminklo Saulėtekyje idėją iškėlė VU Teisės fakulteto Strate ginio planavimo komiteto pirmininkas dr. Rimantas Stankevi čius. Anot jo, Saulėtekyje, pačiame akademinės bendruome nės centre, trūksta tam tikro simbolio, prie kurio ne tik įsiamžintų Universitetą baigiančios kartos, bet kartu jis atspindėtų ir Saulė tekio akademinės bendruomenės dvasią bei vienybę. Jam pri tarė VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Domas Kaunas, kaip pavyzdį paminėjęs užsienio universitetus, pana šiais simboliais išreiškusius savo identitetą. Sueigoje buvo išplatintos anketos.su klausimais apie tai, kaip įsivaizduojamas būsimas paminklas. Studentai gali pa teikti savo idėjas iki balandžio 13 d. Po to Saulėtekio projekto

vertinimo komisija, kurią sudarys 4 fakultetų dekanai, vietinių studentų atstovybių nariai ir specialaus Paramos fondo šiam paminklui sukurti direktorė, paskelbs 3 geriausias idėjas ir jas pristatys plačiajai visuomenei. Už šias atrinktas idėjas bus bal suojama internete. Nugalėjusi idėja bus apdovanota. Jos pa grindu bus toliau kuriama geriausia vizualizacija, maketas bei statomas paminklas. Tai bus pirmasis Lietuvoje pačių studentų sukurtas pamin klas. Paminklą planuojama užbaigti 2009 m. ir siekiama, kad jo atidengimas taptų viena iš Lietuvos tūkstantmečio programos dalių. SKC inform.

2007 kovas

universitas

vilnensis

Dar daugiau verslo organizacijų prisideda prie Nacionalinės pažangos premijos

Vilniaus universiteto rektorius ir Se natas, manydami, kad mūsų sena ir gar binga aukštoji mokykla, kaip ir dauge lis pasaulio universitetų, privalo turėti savo himną, skelbia šias konkurso sąly gas jo žodžiams sukurti:

NACIONALINE PAŽANGOS PREMIJA

Kovo 7 d. Vilniaus universiteto Rekto riaus auloje iškilmingai pasirašytos paramos sutartys tarp VšĮ „Naciona linė pažangos premija“ ir premijų iniciatoriaus AB banko „Hansabankas“, mecenatų AB „VST“ ir koncer no „MG Baltic“ bei premijų teikėjų AB „Lietuvos draudimas“ ir leidyklos „Alma littera“.

♦

2006 m. kovo pradžioje įsteigta Nacio nalinė pažangos premija sulaukė pozity vaus verslo visuomenės atsako. Tai rodo, kad šalies verslas jau subrendęs investuoti j Lietuvos intelektinę, kultūrinę bei sociali nę pažangą. Matydama vis didesnį verslo, mokslo, kultūros organizacijų aktyvumą ir įsitraukimą, Nacionalinė pažangos premi ja imasi iniciatyvos: propaguoti valstybės intelektinio potencialo plėtrą, aktualinti mokslo, verslo ir kūrybos bendradarbiavi mo svarbą bei siekti, kad šalies pažanga taptų visuomenės interesu. „Būtina įtvirtinti poziciją, kad protas - svarbiausias šalies prioritetas. Neturėdami pakankamai gam tinių ir energetinių resursų, savo ateities viziją privalome sieti su potencialiomis in telektinėmis galimybėmis", - sutarčių pa sirašymo išvakarėse teigė VU rektorius, NPP komiteto pirmininkas, akad. Benedik tas Juodka. Pasirašant sutartį akademikas teigė esąs įsitikinęs, kad kiekvienos vals tybės pažangą lemia verslo, mokslo ir kul tūros lygis. „Nacionalinės pažangos pre mijos idėja yra rasti Lietuvoje geriausius žmones, kurie lėmė ir lemia mūsų verslo, kultūros, mokslo pažangą. O mūsų naujoji Universiteto ideologija yra suartinti studi jas, verslą ir mokslą", - teigė rektorius. Pažangos manifestą šiemet pasirašė nau ji iniciatyvos dalyviai - premijų mecenato koncerno „MG Baltic" prezidentas Darius Juozas Mockus, Parterystės pažangos pre mijos teikėjo AB „Lietuvos draudimo“ ge neralinis direktorius Kęstutis Šerpytis ir Kul

tūros pažangos premijos teikėjo leidyklos „Alma littera“ generalinis direktorius Arvy das Andrijauskas.

* 1. Konkurse gali dalyvauti visi Vilniaus universiteto bendruomenės nariai: stu dentai, dėstytojai, mokslo, administ racijos ir kiti darbuotojai, alumnai.

Nacionalinės pažangos premijos iniciatoriai, mecenatai, teikėjai. V. Naujiko nuotr. Koncerno „MG Baltic“ prezidentas Da rius Juozas Mockus teigė, kad šios premi jos kelia „baltą“ pavydą, nes išskirtinis dė mesys tam tikriems žmonėms skatina ir kitų norą lygiuotis į geriausius. Lygiuojantis į ge riausius, visuomenė turi realias galimybes tobulėti. Partnerystės pažangos premijos teikėjo AB „Lietuvos draudimas“ generalinis di rektorius Kęstutis Šerpytis džiaugėsi, kad,

nepaisant tam tikrų sunkumų, su kuriais pastaruoju metu susiduria Lietuva - emig racijos, vis dar neišspęstų ekonominių problemų, - intelektinio potencialo mes tu rime. „Kartais tam, kad gera idėja nesudū lėtų stalčiuje, tereikia moralinės paramos - supratimo, kad ieškantis ir kuriantis žmo gus yra reikalingas, svarbus ir vertinamas, kad jis - mūsų tikrasis turtas, kuris užtik rins šalies ateitį", - džiaugėsi Kęstutis Šer pytis. Pažangos manifestą, skelbiantį mokslo ir verslo sąjungą siekiant efektyvaus bendra darbiavimo Lietuvos pažangos ir gerovės vardan, jau pasirašė premijos iniciatoriai, mecenatai, steigėjai ir partneriai. Pažangos manifesto originalas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Akademinė, verslo ir kultūros visuomenė jau pakviesta teikti paraiškas Mokslo pa žangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos premijoms 2007 m. Paraiškų NPP komitetas lauks iki balan džio 2 d. Specialią kandidatų paraiškos for

Meteorologai ir orų pranešėjai susitiko Briuselyje Per Kioto protokolo sukaktį 2007 m. vasario 16 d. Europos Komisija surengė Europos meteorologų ir televizijos orų pranešėjų susitikimą Briuselyje, Komisijos Berlaymont pastate. Susitikime dalyvavo 45 Europos Sąjungos meteorologai ir televizijos orų pranešėjai. Iš Lietuvos dalyvavo meteorologai VU prof. Arūnas Bukantis ir TV bei spaudos orų apžvalgininkas Naglis Šulija. Šiame susitikime kalbėta apie

piliečių asmeninį indėlį kovojant su klimato kaita. Susitikimą pradėjo Komisijos Aplinkos generalinio direktorato vadovas Mogensas Peteris Carlas. Kiti pranešėjai - Pa saulio meteorologijos organizacijos Ge neralinio Sekretoriaus pavaduotojas Jer-

SKELBIAMAS KONKURSAS VILNIAUS UNIVERSITETO HIMNO ŽODŽIAMS SUKURTI

Prof. A. Bukantis (GMF) Europos mete orologų ir televizijos orų pranešėjų susitikime Briuselyje

mą ir reikalavimus teikiamiems darbams ga lima rasti tinklalapyje www.npp.lt. Laurea tus paskelbti iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje numatyta 2007 m. gegužės viduryje. Mokslo pažangos premija bus skirta mokslininkams ar jų grupėms už mokslo ir Lietuvos intelektinio potencialo vysty mą, išradybinės ir taikomosios veiklos produktyvumą. Partnerystės pažangos premija apdovanos už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą, bendradarbiavimą ir šalies konkurencingumo didinimą, die giant praktikoje pažangiausiais techno logijas ir naujoves. Kultūros pažangos premija bus skirta už kūrybinę energiją, individualų kūrėjo talentą, lemiant šalies pranašumą tam tikroje kultūros srityje vi so pasaulio mastu. Šiemet kandidatus gali siūlyti ne tik mokslo

institucijos, verslo, pramonės, meno, kultū ros asociacijos ar pelno nesiekiančios or ganizacijos, bet ir ne mažesnės kaip pen kių asmenų mokslininkų, verslininkų ar kul tūros veikėjų iniciatyvinės grupės. Nacionalinės pažangos premijos inicia toriai: Vilniaus universitetas, LNK ir „Hansabankas“. Premija siekia, kad šalies pa žanga taptų visuomenės interesu, reiškiniu, kuriame kartu dalyvauja mokslas, verslas, kultūra ir žiniasklaida.

Všj „Nacionalinė pažangos premija" inform.

ris Lengoasa ir du pagrindiniai Tarpvyriau sybinės klimato kaitos komisijos ketvirto sios įvertinimo ataskaitos rengėjai: Potsda mo poveikio klimatui tyrimų instituto profe sorius Stefanas Rahmstorfas (Vokietija) ir Vageningeno universiteto ir tyrimų centro profesorius Pavelas Kabatas (Nyderlan dai). Kioto protokolas - pirmas didelis žings nis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, tačiau šį kiekį reikia riboti daug labiau, kad būtų išvengta pa vojingų klimato pokyčių, turinčių milžiniš kų ekonominių, socialinių ir ekologinių pa darinių žmonijai. Atsižvelgdama į nerimą keliančias visuotinio atšilimo prognozes, vasario pradžioje pateiktas Tarpvyriausy binės klimato kaitos komisijos, tarptautinė bendrija turi nedelsdama pradėti derybas dėl Kioto protokolą pakeisiančio išsamaus ir griežto naujo pasaulinio susitarimo. Eu ropos Komisija pirmoji rodo veiksmų kelią - išsivysčiusioms šalims iki 2020 m. drau ge sumažinti savo išmetamųjų teršalų 30 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Išsivysčiu sios šalys pagal galimybes turi mažinti ir išmetamųjų teršalų,kiekį. Tai pasiekiama,

2. Konkursui teikiami tekstai turėtų aukš tinti Vilniaus universitetą, jo studen tus ir dėstytojus, sietis su Universite to misija, atspindėti senas jo tradici jas ir ateities viziją, propaguoti moks lo ir akademines vertybes, studentų draugystę ir meilę, visų mūsų bendru mo pajautą. Teksto apimtis neturėtų viršyti 3^4 strofų. 3. Konkursui teikiami tekstai dedami į voką, ant kurio užrašomas jūsų pasi rinktas slapyvardis, ir užklijuojama. Į atskirą voką, ant kurio užrašytas tas pats slapyvardis, jūs turite įdėti lapą su savo tikrais duomenimis: vardu, pavarde, fakultetu ar kitu padaliniu, kuriame dirbate ar mokotės, prašome nurodyti ir pareigas. Šį voką taip pat užklijuokite. Abu šie vokai siunčiami VU Informa cijos ir ryšių su visuomene skyriui.

4. Galutinis terminas pateikti tekstus kon kursui: 2007 m. birželio 25 d. Paraiškas vertins rektoriaus sudalyta ko misija. Trys geriausi tekstai bus skelbia mi laikraštyje „Universitas Vilnensis“.

5. Pirmųjų trijų vietų laimėtojams gali būti pasiūlyta tobulinti VU himno žodžius ir suteikta pagalba. 6. Konkurso nugalėtojui skiriama 1000 Lt premija. Antrosios vietos laimėto jas gauna 300 Lt, trečiosios - 200 Lt. Premijas įteiks rektorius 2006-2007 m. m. pabaigtuvių šventėje „Finis semestri“ arba 2007-2008 m. m. atida rymo šventėje „Initium semestri“.

7. Universiteto himnas nepanaikina ir nepakeičia studentiško himno „Gaudeamus igitur“, kuris ir toliau bus gie damas per akademines šventes.

prieinama ir būtina, jei norime, kad pasau lio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 2°C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Moksliniais duomenimis 2 °C - tai riba, ku rią peržengus labai padidėtų negrįžtamų ir galbūt pražūtingų pokyčių pavojus. Ne galime leisti, kad tai nutiktų ateities kar toms. Meteorologai ir orų pranešėjai, kurie sa vo šalyse yra ir klimato ekspertai, ir žiniasklaidos atstovai, gali labai padėti siekiant kampanijos tikslo - informuoti visuomenę apie klimato kaitą ir kiekvieno asmens in dėlį mažinant išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį. Jie kviečiami sukurti tinklą šiems tiks lams remti. Kampanija siekiama, kad žmonės pajus tų asmeninę atsakomybę už klimato kaitą: tam teikiami praktiniai patarimai, kaip kiek vienas gali padėti sumažinti išmetamųjų teršalų, pakeisdamas įpročius, pvz., pasi rinkdamas mažai elektros energijos nau dojančias lemputes arba rūšiuodamas at liekas. Kampanijoje naudojamos įvairios in formavimo priemonės - televizija, reklama internete ir gatvėse, tam skirtos tinklavietės ir speciali mokyklų programa.

universitas

------------------------------------------------------- vilnensis

2007 kovas

iiKiaktualijos

VU biudžeto šiemet užteks tik galq su galu sudurti Vilniaus universitetas šiemet iš

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas kovo 6 dieną paskyrė 3 vardines premijas, 11 premijų jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėto jams, pagyrimo raštus jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso daly viams ir 15 premijų aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Tarp įvertintųjų - nemažai VU mokslininkų, doktorantų, studentų.

valstybės biudžeto gavo 47 pro centus studijoms pagal patvirtintq metodiką reikalingų lėšų, tačiau

yra Lietuvos universitetų lyderis pagal iš struktūrinių fondų gautas

Povilo Brazdžiūno (eksperimentinė fizika) vardinė premija skirta MA n. e. Artūrui ŽUKAUSKUI už darbų ciklą „Nuo nitridinių puslaidininkių optinių savybių iki kieta-

lėšas - VU projektams skirta

kūnio apšvietimo nišinių taikymų (1999-2006 m.)“.

daugiau nei pusė visos Lietuvos

universitetams skirtos paramos.

Premijos jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams skirtos šiems Vilniaus universiteto mokslininkams: HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: Dr. Ainei Ramonaitei, dr. Laimai Nevinskaitei, dr. Ingai Vinogradnaitei (Vilniaus universi tetas), dr. Vidai Beresnevičiūtei už monografiją „Neatrasta galia". BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: Dr. Žydrūnei Miliauskienei (Vilniaus universitetas) už darbą „Senųjų Lietuvos gyventojų

Nuo liepos 1 dienos VU padidės dėstytojų ir mokslo darbuotojų

atlyginimai.

Laura GINTALAITĖ

Mažiau nei pusė reikalingų lėšų

Prorektorius dr. A. Pikturna akcentuoja, kad trūksta žmogiškųjų išteklių struktūrinių fondų lėšoms įsisavinti. V. Naujiko nuotr.

Šiemet studijoms Universitetas gavo 47

procentus pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką studentų paruošimui reikalingų lėšų. Anot administracijos reikalų prorek toriaus dr. Alekso Pikturnos, padėtis labai kebli: „Finansavimas iš valstybės biudže to turėtų didėti bent trečdaliu per metus." Prorektorius pažymi, kad Universitetas ir ankstesniais metais nėra gavęs daugiau nei 50 procentų studijoms reikalingų lė šų. 2007 metų VU biudžetas - 149 mln. 155 tūkst. litų. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pajamos yra didesnės nei ankstesniais metais, bet iš tiesų taip nėra. Valstybės biudžeto asignavimai apie 16 procentų pa didėjo dėl bibliotekų bei aptarnaujančio personalo darbuotojų atlyginimų padidi nimo pernai (17 procentų) ir numatomo dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo (20 procentų) nuo liepos 1 d. At metus atlyginimų didinimą, biudžetas di dėja tik 1,7 procento", - teigia A. Pikturna. Anot prorektoriaus, pajamos, kurias Universitetas gavo studijoms ir infrastruk tūrai, realiai yra 2 procentais mažesnės nei pernai, nes prognozuojamas infliaci jos didėjimas, infrastruktūros išlaidos iš augs 11 procentų: „Tai neišvengiama. Jeigu perkame naują techniką, daugiau aparatūros, natūralu, kad elektros išlai dos didėja." Pirmą kartą per pastaruosius ketverius penkerius metus Universiteto biudžetas yra neigiamas, t. y. trūksta beveik 700 tūkst. litų. Prorektorius A. Pikturna konstatuoja, kad gaunamų lėšų užteks tik išgyventi. Tik panaudojus nebiudžetines (specia liosios programos) lėšas tikimasi įgyven dinti visus numatytus strateginiame pla ne tikslus.

Struktūrinių fondų paramai įsisavinti trūksta žmonių VU projektai sudaro daugiau nei trečdalį visų Lietuvos universitetų patvirtintų pro jektų, jiems skirta daugiau nei pusė visos Lietuvos universitetams skirtos ES struktū rinių fondų paramos (iš 96,3 mln. litų - 50,6 mln. litų). Pernai VU iš struktūrinių fondų gavo 8,55 mln. litų. ES struktūrinių fondų lėšos bus panau dotos esamoms magistrantūros, doktoran tūros ir rezidentūros studijų programoms atnaujinti ir sukurti naujoms programoms, ruošti naujus vadovėlius, įsigyti mokomo sios literatūros bei modernios laboratori nės įrangos, kelti dėstytojų ir mokslininkų

Paskelbti Lietuvos mokslų akademijos premijų laureatai

kvalifikaciją. Vilniaus universitetas vykdys inovatyvius mokymosi visą gyvenimą pro jektus, pavyzdžiui, nenuosekliosios studi jos bus pritaikytos rengti kaimo plėtros spe cialistams, iš ES lėšų bus įkurtas VU Egza minavimo centras. Didžiąją dalį struktūrinių fondų lėšų tu rėtų įsisavinti Fizikos, Chemijos, Gamtos mokslų, Medicinos ir Filosofijos fakultetai. Iki 2008 metų vidurio VU turėtų įsisavinti apie 57 mln. litų struktūrinių fondų lėšų. Senato posėdyje pristatydamas 2007 me tų biudžetą, prorektorius A. Pikturna akcen tavo, jog trūksta žmogiškųjų išteklių, kad gautos lėšos būtų įsisavintos: „Reikia di dinti mokslininkų etatus, tačiau jau dabar didžioji dalis žmonių Universitete dirba maksimaliai, trečdalis žmonių dirba po 12 valandų per dieną. Dėstytojai dirba treč daliu didesniu krūviu nei patvirtinta Vyriau sybės metodikoje.“ Prorektorius pastebi, kad ypač didelės problemos Medicinos fa kultete, kurio dėstytojai dar dirba ir ligoni nėse: „Ten jie yra prašomi arba liepiama dirbti daugiau nei norėtų ar galėtų, todėl jų etatų Universitete didinti neišeina." Apie pusę struktūrinių fondų lėšų Univer sitetas turės įsisavinti per viešuosius pirki mus, kuriuos turi atlikti Viešųjų pirkimų sky rius. „Turime priimti daugiau žmonių į šį sky rių ir Universiteto biudžete numatyti lėšų jų atlyginimams, sureguliuoti, kad žmonės, daug dirbdami, būtų patenkinti atlygini mais", - sako A. Pikturna. Nepaisant visų šių problemų, prorekto rius įsitikinęs, kad VU įsisavins struktūrinių fondų lėšas.

Didės dėstytojų atlyginimai Dar neaišku, kokiais kriterijais remian tis nuo liepos 1 d. bus didinami dėstytojų atlyginimai. Juos nustatys rektoriaus su daryta komisija, kurios pirmininku paskir tas A. Pikturna. Vyriausybė numatė viduti niškai dėstytojų atlyginimus didinti 20 pro centų, tačiau Universitetas planuoja dife rencijuoti atlyginimus pagal pasiektus re zultatus. Anot A. Pikturnos, Vyriausybės nutarimo dėl atlyginimų didinimo projekte numato ma supaprastinti priedų mokėjimo tvarką pedagoginiam moksliniam personalui: „Tu rint papildomų pinigų, bus galima priedą mokėti iki 100 procentų, t. y, atlyginimą dvi gubinti.“

biologinės būklės ir sveikatos rodikliai“.

Pagyrimo raštai - šiems Vilniaus universiteto jaunųjų mokslininkų moksli nių darbų konkurso dalyviams: HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: Doktorantui Evaldui Kazlauskui (Vilniaus universitetas) už darbą „Politinių represijų ilgalaikiai psichologiniai padariniai“. Doktorantei Benitai Lašinytei (Vilniaus universitetas) už darbą „Prūsų kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba“. Doktorantei Vilmai Zubaitienei (Vilniaus universitetas) už darbą „Pilypo Ruigio žodynų šaltiniai“. MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE: Magistrui Mariui Baužai ir magistrui Aurimui Uleckui (Vilniaus universitetas) už darbą „Savitųjų ir spinduliuočių sudarytų rekombinacinių defektų tyrimas Si, Ge ir GaN dariniuo se“. BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: Dr. Matildai Bylaitei (Vilniaus universitetas) už darbą „Katepsino L ir jo inhibitoriaus hurpino ekspresija sveikoje, uždegimo ir navikų pažeistoje odoje".

Iš 15 premijų aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nuga lėtojams 9 yra skirtos VU studentams: HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: Magistrei Jurgitai Čyžiūtei (Vilniaus universitetas) už darbą „Veikli moteris šeiminės

partnerystės diversifikacijos kontekste" (darbo vadovė - doc. Irena Juozeliūnienė). Magistrei Vaivai Petrikaitei (Vilniaus universitetas) už darbą „Pirkėjo galios vaidmuo rinkos struktūros pokyčių analizėje" (darbo vadovas - doc. Benjaminas Pladis). MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE: Studentui Jonui Jankauskui (Vilniaus universitetas) už darbą „Polinomų redukuotas aukštis“ (darbo vadovas - prof. Artūras Dubickas). Magistrui Donatui Narbučiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Tiksliosios spektrofotometrijos metodų plėtra ir taikymas astrofizikoje" (darbo vadovai - dr. Markas Kidgeris, dr. Vladas Vansevičius). BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: Doktorantui Donatui Naugžemiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Genetinės įvairovės tyrimas pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus L.) populiacijose“ (darbo vadovas - doc. Donatas Žvingila). Magistrantui Justui Poviloniui (Vilniaus universitetas) už darbą „Lietuvoje išskirtų atspa rių chinolonams E. coli ir S. enterica padermių bei I klasės integronų molekulinis tyrimas“ (darbo vadovės - doc. dr. Edita Sužiedėlienė, dr. Vaida Šeputienė).

Studentui Aidanui Preikšaičiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Galvos traumos epide miologijos tyrimai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje“ (darbo vado vas - dr. S_aulius Ročka). ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ SKYRIUJE:

Magistrei Jekaterinai Bašilovai (Vilniaus universitetas) už darbą „Serbentiniai amarai Lietuvoje (Hemiptera, Sternorrhyncha: Pemphigidae, Aphididae)" (darbo vadovas - prof. Rimantas Rakauskas). TECHNIKOS MOKSLŲ SKYRIUJE: Doktorantui Pranciškui Vittai (Vilniaus universitetas) už darbą „Nišinės apšvietimo ir matavimų technologijos puslaidininkinių šviestukų pagrindu“ (darbo vadovas - prof. habil. dr. Artūras Žukauskas). Pagyrimo raštais įvertinti šie VU studentai - studentų mokslinių darbų kon kurso dalyviai: HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: Studentas Liutauras Gudžinskas (Vilniaus universitetas) už darbą „Politinių institucijų stabilumo ir kaitos prielaidos“ (darbo vadovas - doc. Vladas Sirutavičius). Bakalaure Laura Kanapienienė (Vilniaus universitetas) už darbą „Atotolio šeimos vai kai: Irene Levin metodo taikymas“ (darbo vadovė - doc. Irena Juozeliūnienė). BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: Bakalaure Kristina Čiūraitė (Vilniaus universitetas) už darbą „Žemaičių Naumiesčio Vakarų Lietuvoje geoterminis modelis“ (darbo vadovas - doc. Gediminas Motuzą). Doktorantė Aušra Čepukienė (Vilniaus universitetas) už darbą „Sezoninis smulkiųjų

žinduolių bendrijos kitimas Zarasų rajone“ (darbo vadovas - doc. Linas Balčiauskas). Doktorantė Eglė Ratkelytė (Vilniaus universitetas) už darbą „Naftos ir naftos ploviklio

Simple Green bendras toksinis poveikis vaivorykštiniam upėtakiui ankstyvoje ontogenezėje“ (darbo vadovai - dr. Nijolė Kazlauskienė ir doc. dr. Stanislovas Sinkevičius).

universitas

vilnensis

2007 kovas

kmsvečias

EK komisarui studentai siūlė paragauti alaus ir keptos duonos Europos Komisijos (EK) mokslo ir mokslinių tyrimų komisaras Janezas Potočnikas vizito Lietuvoje metu lankėsi ir Vilniaus universite te. Vasario 23 d. susitikime su akademine bendruome ne komisaras kalbėjosi apie Lietuvos mokslininkų daly vavimą ES 7-ojoje bendrojo je programoje (7BP), Euro pos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), mokslo finansavimą, Europos konkurencingumo stiprinimą, o susitikęs su slovėnų kalbos besimokan čiais studentais šnekučiavo si apie Slovėniją ir alų.

Laura GINTALAITĖ

J. Potočnikas VU vadovybei žadėjo, kad sumažės su mokslinių tyrimų finansavimu susijusios biurokratijos. V. Naujiko nuotr.

EK komisaras J. Potočnikas akcentavo, kad mažos šalys turi žinoti savo stipriąsias puses. V. Naujiko nuotr.

Lietuva skirs daugiau lėšų mokslui

2013 m. numato skirti 10 procentų ES struktūrinės paramos.

Europos Komisijos narys J. Po točnikas vizito Lietuvoje metu kar tu su premjeru Gediminu Kirkilu bei švietimo ir mokslo ministre Ro ma Žakaitiene dalyvavo ES 7-os-

Komisaras pažadėjo pasirūpinti mokslininkų mobilumu

ios bendrosios (7BP) mokslinių ty rimų ir technologijų plėtros pro gramos pristatymo Lietuvoje kon ferencijoje. 7BP yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų finansavimo prie monė, truksianti nuo 2007 iki 2013 metų. J. Potočnikas Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) laiko pagrindi niu veiksniu, užtikrinančiu Europos ekonomikos ir konkurencingumo ateitį. Lietuvos Respublikos Vyriau sybė moksliniams tyrimams 2007-

Mokslo reikalų prorektorius habil. dr. Juozas Vaitkus akademinės bendruomenės susitikime su ko misaru pasakojo, kad sovietmečiu Lietuva buvo daug pasiekusi moksle, bet įstojus į ES jos mokslo pasiekimai mažai žinomi, ir apgai lestavo, kad Lietuvos mokslinin kams neskiriama lėšų nuvykti į bendrųjų programų darbinius pa sitarimus, tam reikia ieškoti vidi nių resursų fakultetuose. „Nėra buvę, kad projektas prasidėtų jo

dalyviams nesusitikus. Tam turė tų būti vidinio mobilumo progra ma. Sovietmečiu dėl slaptumo re žimo buvo sunkiausia „įeiti“ į ins tituciją, bet nebuvo problemos nu važiuoti iki jos durų. ES į instituci ją patekti nėra problemos, bet sunku nuvažiuoti iki jos.“ Komisa ras pritarė, kad tie, kurie rengia bendrus projektus, turi susitikti akis į akį, ir pažadėjo bandyti iš spręsti šį klausimą. Komisaras J. Potočnikas akcen tavo, kad mažos šalys turi ypač sutelkti jėgas, kad šio to pasiektų: „Pirmiausia svarbu žinoti, kokia kryptimi norite eiti, kuriose srityse esate stipriausi.“ Fizikos fakulteto dekanas pro fesorius Jūras Banys pastebėjo,

kad dauguma Europos Sąjungos lėšų skiriama žemės ūkiui, ir sakė pritariantis Didžiajai Britanijai, kuri mano, kad taip švaistomi pinigai. „Mano nuomone, jei Europa ne investuos į naująsias technologi jas, bus sunku konkuruoti su JAV, Japonija, Pietų Korėja, Kinija, ku rios moksliniams tyrimams skiria daugiau lėšų. Per mažas aukšto jo mokslo finansavimas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos pro blema. Jei pakankamai neinves tuosime į mokslą, po 10-15 metų padariniai bus labai blogi“, - kal bėjo prof. J. Banys.

Daugiau pinigų, mažiau biurokratijos Susitikime su akademine ben druomene komisaras kalbėjo ir apie Europos mokslinių tyrimų ta rybos (EMTT) sukūrimą. Tai pirmoji institucija, finansuosianti Europos mokslinius tyrimus ties pažinimo riba. Tokiems tyrimams skirta vie na iš 7BP specifinių programų „Idėjos" - bus finansuojami tyri mai, kurie galėtų atskleisti kažką, ko žmonija iki šiol nežinojo ir kas ją nustebintų. Siekiant didinti investicijas j mokslinius tyrimus, padidintas bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos

biudžetas. Tačiau Komisijos per sonalas dėl biudžeto padidinimo nepadidėjo - pirmą kartą dalis BP valdymo „perduota į išorę“ vykdo mosioms agentūroms. Europos komisaras akademinei bendruo menei pažadėjo, kad sumažės su mokslinių tyrimų finansavimu su sijusios biurokratijos.

Apie alų ir keptg duong Europos komisaras slovėniškai bendravo su slovėnų kalbos besi mokančiais VU studentais. J. Potoč nikas su studentais kalbėjo apie Slovėniją, maistą, studentai komi sarui pasiūlė paragauti lietuviško alaus ir keptos duonos. Studentai apgailestavo, kad pagal ERASMUS programą studijuoti į Slovėniją gali išvažiuoti tik 3 studentai. Komisarui taip patiko bendrauti su studentais, kad aukštam parei gūnui teko priminti, jog jau laikas baigti pokalbį ir vykdyti kitą vizito programos punktą. Europos komi saras Vilniaus universitete lankė si pirmą kartą. Tad dėl užsitęsusių diskusijų numatytą parodyti VU se nųjų rūmų ansamblį komisarui te ko apžiūrėti paskubomis. Tačiau, nors ir labai skubėdamas, jis neat sispyrė pasiūlymui užlipti j Obser vatorijos bokštelį ir apžvelgti Uni versiteto panoramą iš aukštai.

miknygos________ ___

„Knygotyros" vadovėlio pirmasis tiražas išpirktas per kelis mėnesius Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytas Komunikacijos fakulteto dėstytojų parašytas ir Vilniaus universiteto leidyk loje išleistas „Knygotyros“ vadovėlis. Naujojo vadovėlio pasirodymas sutapo su fakulteto švenčiama 15-os metų sukaktimi. „Knygotyros“ vadovėlyje dėstoma kom pleksinio mokslo apie knygą teorija ir metodologija, jos kūrybos ir gamybos proce sai, skaldos būdai ir informa vimo apie knygą sistema, skaitytojo ir vartotojo santykis su tradicine ir skaitmenine knyga, rankraštinio ir spau dos paveldo reikšmė išsau gant kultūros tapatumą.

Jomilė JUŠKAITĖ Knygą rengė autorių kolektyvas: lėkt. Violeta Černiauskaitė, prof. Audronė Glosienė, dokt. Iveta Jaki-

mavičiūtė, prof. Domas Kaunas (taip pat sudarytojas ir ats. redakto rius), doc. Remigijus Misiūnas, doc. Vita Mozūraitė, doc. Aušra Navic kienė, prof. Vanda Stonienė, doc. Julija Zinkevičienė. Ją apipavidali no dailininkas Alfonsas Žvilius. Va dovėlis gausiai iliustruotas, iš

spausdintas ant itin kokybiško po pieriaus ir įrištas į kietus viršelius. Vilniaus knygų mugėje Švietimo ir mokslo ministerija jį apdovanojo už apipavidalinimą. Diplomas įteiktas Vilniaus universiteto leidyklai. „Knygotyros“ vadovėlio pristaty mą Vilniaus knygų mugėje rengė Komunikacijos fakulteto leidybos studijų programos studentai. Ren ginio metu buvo pasakojama apie leidybininkų vykdomus projektus „Leidžiam?!“ bei „Leidi“ dienas, pa rodytas pirmakursių sukurtas filmu kas, pristatytas vadovėlis. Nurimus mugės šurmuliui, kalbi name Komunikacijos fakulteto de kaną prof. Domą Kauną, atlikusį or ganizacinį ir redakcinį leidžiamos knygos darbą. - Kuo ypatingas „Knygoty ros“ vadovėlis? - Klausimų aprėptimi, iliustraci jomis, studijoms parankiu terminų žodynėliu ir rekomenduojamos li teratūros sąrašu, puikia išvaizda: to kia, kokia ir turi būti leidžiama kny ga apie knygą. Spauda spalvota, specialiai užsakytas, aukštos koky bės, šviesaus smėlinio atspalvio po pierius. Šį vadovėlį apipavidalino vienas iš geriausių, bent jau mano galva, Lietuvos knygos dailininkų minėtasis Alfonsas Žvilius. Leidimą finansavo Švietimo ir mokslo minis terija. Turinio vertinimo dar teks pa laukti. Savo žodį pirmiausia turi pa sakyti specialistai ir, žinoma, tie, kam jis skirtas - studentai.

- Ar vadovėlis paklausus? - Taip. Pirmasis tiražas buvo iš pirktas per kelis mėnesius. Mugės atidarymo naktį buvo baigtas spausdinti antrasis tiražas, kurį lei dykla į mugę atvežė kitą dieną po jos atidarymo. Iš viso išleista 800 knygos egzempliorių. Manau, kad greitai jų vėl pritrūksime. - Dalyvavimas Vilniaus kny gų mugėje - svarbus įvykis mūsų Universitetui, leidybos studentams, kaip kilo mintis pristatyti „Knygotyros“ vado vėlį mugės lankytojams? - Šio pristatymo „kaltininkai“ - lei

dybos studentai, kurie turi įgyti ver slo organizavimo profesinių įgū džių, o Knygų mugė kaip tik ir yra puiki vieta, kurioje galima parodyti tai, ko išmokai auditorijose. Užmojį padėjo įgyvendinti Seimo leidykla, savo stende skyrusi vietos studen tams. Kaip žinia, jie savarankiškai prekiauti negali, tad užsiėmė studi jų programos reklama ir savo dės tytojų parašytų knygų eksponavimu ir jų pristatymu smalsuoliams. Aiš ku, daugiau dėmesio skirta „Kny gotyros“ vadovėliui, nes jis yra nau jausias mūsų fakulteto leidinys. Stu dentai sudarė aktyvią darbo grupę ir kūrybingai bei išradingai ruošėsi mugei. Patiko stendo apipavidalini mas. Gal neatsitiktinai prie jo stab telėjo ir Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, ir buvęs Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas. Jiems papasakojome apie studijas

ir apie tai, kas lentynose sudėta. Noriu pabrėžti, jog tai pirmieji mūsų studentų žingsniai, dar niekas iš Universiteto akademinės bendruo menės neturėjo galimybių savaran kiškai dalyvauti tokioje mugėje. - Kuo sudomintumėte skai tytoją, negalėjusį dalyvauti renginyje? Kodėl mūsų ben druomenės studentai turėtų atsiversti šią knygą? - Kiekviena knyga turi kažką įdo maus, intriguojančio, todėl svarbu tai tinkamai pateikti, sureikšminti ži notinus dalykus ir klausimus. Vis dėlto reikia suprasti, kad vadovėlio auditorija yra ribota, nes knyga ga na specifinė ir specialios - moko mosios - paskirties. - Dažnai kalbama apie kny gos ateitį. Jūsų nuomone, ar gali skaitmeninė knyga iš stumti tradicinę knygą? - Taip, kartais patogiau naudoti skaitmeninius leidinius, tokius kaip žodynai ar enciklopedijos, tačiau manau, kad grožinė, mokslinė ir mo komoji literatūra niekada nepraras dabartinio savo pavidalo. Skaitant skaitmeninį leidinį niekada nepaju si ypatingo santykio su gyva knyga. - Ar didelė Jūsų asmeninė biblioteka, kokios knygos su daro didžiąją jos dalį? - Asmeninėje bibliotekoje yra apie 5000-6000 knygų. Taigi, vidu tinė. Manau, joje kiek išsiskiria se nųjų knygų kolekcija. Ją pildau jau apie 35 metus. - Dėkojame už pokalbį.

universitas

2007 kovas

vilnensis

imstudijos -------------------

Knygyne - ne tik knygos, Studijoms - hindi kalbos bet ir pasimatymai kabinetas Laura GINTALAITĖ Nauji knygyno „Littera“ šeimininkai - preky bos knygomis įmonė „Mūsų knyga“ - žada, kad knygyne bus gali ma ne tik nusipirkti kny gų, bet ir pasiklausyti poezijos skaitymų, o vasarą Sarbievijaus kiemelyje vyks ir dides ni kultūriniai renginiai. Knygynas duris atvėrė po metų pertraukos. Anksčiau jis priklausė Universitetui, bet ir nauji šeimininkai ben dradarbiauja su „Vil niaus universiteto lei dykla“, knygyne galima Naujieji knygyno šeimininkai žada rengti ir įsigyti akademinės lite kultūrinius renginius. V. Naujiko nuotr. ratūros. „Būdamas studen tas, dažnai šiame knygyne apsilankavau, pirkdavau knygas, net skir davau pasimatymus“, - vasario 13 dieną vykusiame knygyno „Littera“ atidaryme sakė „Mūsų knyga“ generalinis direktorius Eugenijus ■Kaziliūnas. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos komplektavimo skyriaus vedėjas Vytautas Gocentas knygyno įkūrėjui padovanojo „Sėk mingos parduotuvės knygą“, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė kultūros paveldui Birutė Butkevičienė, kviesdama rašyti knygyno istori ją, padovanojo knygą apie Universiteto bibliotekos istoriją. Atidarymo metu eiles skaitė poetas Robertas Danys, poetė, rašytoja ir aktorė Birutė Marcinkevičiūtė, dainomis džiugino aktorius, bardas Gediminas Stor pirštis.

Padaugėjo galimybių studijuoti Vokietijoje Laura GINTALAITĖ Visų fakultetų magistrantūros ir doktorantūros studentai bei moks lininkai nuo šiol turės daugiau ga limybių studijuoti ir dirbti Vokieti joje. Šias galimybes vasario 20 d.

Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka, moks lo reikalų prorektorius akad. Juo zas Vaitkus ir Fizikos fakulteto de kanas prof. Jūras Banys aptarė su Vokietijos akademinių mainų tar nybos (DAAD) atstovais Hansu Golombeku ir Katharina Ertle. DAAD, skatindama aukštojo mokslo tarptautiškumą, skiria sti pendijas užsienio studentų studi joms Vokietijoje ir Vokietijos stu dentams, kurie vyksta studijuoti j kitas šalis. Tarnyba taip pat siun

čia vokiečių kalbos dėstytojus 23 metus dėstyti užsienio universi tetuose. Doktorantūros studijos Vokieti joje trunka 3 metus, tačiau stu dentai ir mokslininkai Vokietijoje gali praleisti nuo pusmečio iki 3 metų. Fizikos fakulteto dekanas prof. J. Banys pasakojo, kad vis sunkiau rasti norinčiųjų kad ir pus metį studijuoti užsienyje, nes stu dentai gauna mažas stipendijas ir todėl papildomai dirba ne Uni versitete. Vilniaus universitetas siekia, kad kiekvienas doktorantas mažiausiai pusę metų praleistų studijuodamas užsienyje. VU su Vokietijos universitetais turi daug dvišalių sutarčių, tarp Vokietijos universitetų yra daug ERASMUS/ SOCRATES partnerių.

WD Hi BENDRASIS PROGRAMAVIMO IMKI 'MENTAS

EUROPOS SĄJUNGA

VU MAGISTRANTŲ DĖMESIUI! Tęsiama magistrantų registracija į bendrųjų kompetencijų mokymų III ciklą. Mokymus veda UAB „Žmogaus studijų centras“. Išsamesnės informacijos ieškokite — www.benkom.karjera.vu.lt. REGISTRACIJA

DALYVAVIMAS

NEMOKAMI!

Informacijos teiraukitės: VU Karjeros centras, Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius Tel. (8 5) 236 62 98, mobil. 8 616 78 330, faks. (8 5) 236 6018, ei. p. benkom@karjera.vu.lt

Vasario 21 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centre buvo atidarytas hindi kalbos kabinetas, kuris įrengtas gavus Indijos Respublikos Vyriausybės paramą. Atidarymo ceremonijoje dalyva vo Indijos Respublikos ambasado rius Anilas Vadhva (Anil Wadhwa), VU rektorius prof. Benediktas Juodka, LR URM atstovai, Univer siteto bendruomenė. Kabinete įrengta šiuolaikinė vaizdo ir garso įranga, leidžianti taikyti efektyvius kalbų mokymo metodus. Jame mokysis ne tik VU Orientalistikos centro indologai, kurie studijuoja pagal indologijos bakalauro programą, bet ir vakari nės Rytų kalbų mokyklos klausy tojai, kuriais gali tapti visi, norintys išmokti Azijos kalbų, tarp jų hindi ir sanskrito. VU Orientalistikos centre, kuris įkurtas 1993 m., hindi kalba pra dėta dėstyti 1995 m. Ji yra viena iš valstybinių Indijos kalbų, kurią gimtąja (daugiausia Šiaurės Indi

joje) laiko apie 480 mln., o kalba kone milijardas žmonių visame pa saulyje. Kaip ir sanskritas, hindi kalba naudoja devanagari (skr. „dievų miestas“) rašmenis. Orientalistikos centras yra vie nintelė akademinė institucija Lie tuvoje, nuo 2000 m. rengianti Azi jos kultūrų ir kalbų specialistus indologus, japonologus, sinologus ir iranistus. Pažymėtina, kad Orien talistikos centre šie specialistai pradėti rengti pirmą kartą Lietuvos valstybingumo istorijoje. Anksčiau

Indijos Respublikos ambasadorius Anilas Vadhva atveria duris į naują hindi kalbos kabinetą. V. Naujiko nuotr. orientalistikos studijos neprigijo, nors dar 1810 m. Vilniaus univer sitete buvo įkurta Rytų kalbų ka tedra, tačiau nepalankiai susiklos čius aplinkybėms planuotas mon golų, armėnų, arabų, turkų, persų ir kitų kalbų mokymas nebuvo pra dėtas. Dabar vykdoma Azijos studijų bakalauro, o nuo praėjusių metų ir šiuolaikinių Azijos studijų magist rantūros programa leidžia ugdyti plataus humanitarinio išsilavinimo Azijos regionų kultūrų specialistus, įgyjančius dviejų pagrindinių regio no kalbų, istorijos, intelektinės kul tūros, religijų, meno žinias ir jų tai kymo praktinėje bei tiriamojoje veikloje įgūdžius, gebančius ana lizuoti ir tirti Azijos regionų kultūri nės raidos dėsningumus, tarpkultūrines komunikacijos ir EuroposAzijos partnerystės globalizacijos sąlygomis ypatumus.

Su Indijos ambasada Orientalis tikos centras bendradarbiauja nuo tada, kai buvo užmegzti Lie tuvos ir Indijos diplomatiniai san tykiai. Ambasada nuolat remia in dologijos studijas Universitete do vanodama knygas, prisidėdama prie indologijos mokslinių tyrimų ir renginių. Kasmet pora VU stu dentų išvyksta į Agros universite tą tęsti kalbos studijas. Artimiau siu metu numatyta skirti paramą jau paruošto pirmojo lietuviško hindi kalbos vadovėlio leidimui. Indija - trečioji Azijos šalis, pa rėmusi auditorijos įrengimą Orien talistikos centre. 2002 m. gavus Japonijos kultūros paramą buvo įrengtos trys modernios japonų kalbos mokymo auditorijos. 2004 m. atidarytas Kinijos LR lėšomis įrengtas kinų kalbos kabinetas.

OC inform.

Pasirašyta bendradarbiavimo ir studentų mainų sutartis su Tsukubos (Japonija) universitetu Vasario 27 dieną Vilniaus universitete buvo pasirašyta Mokslinių mainų ir bendra darbiavimo sutartis tarp VU ir Tsukubos (Japonija) valsty binio universiteto.

Liana BINKAUSKIENĖ Sutarta bendradarbiauti siekiant skatinti mokslinius tyrimus bei stu dentų mainus humanitarinių ir so cialinių mokslų srityse. Žadama keistis dėstytojais ir mokslininkais, numatyti studentų mainai, bendri tyrimai ir mokslinės konferencijos bei seminarai, numatyta keistis periodiniais leidiniais ir kita moks line informacija. Tsukubos valstybiniame univer sitete yra trys institutai - Socialinių mokslų, Bibliotekininkystės, informologijos ir žiniasklaidos studijų bei Regioninių studijų, septyni fa kultetai - Humanitarinių mokslų, Gamtos mokslų, Lyginamosios kul tūros, Japonų kalbos ir kultūros, Antropologijos, Tarptautinių moks lų, Informologijos bei Bibliotekinin kystės ir informologijos mokykla. Šis universitetas palaiko ryšius

su daugeliu pasaulio universitetų. Jiems įdomios naujos šalys ir ben dradarbiavimo galimybės su jo

mis. Tsukubos universitetas jau yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su Talino ir Latvijos uni versitetais, Lietuvoje Vilniaus uni versitetas tapo pirmuoju, kuris su domino Tekančios saulės šalies universitetą. Japonus labiausiai domina senosios Europos kalbos, kultūra ir jų studijos. Pasirašytos bendradarbiavimo sutarties studentų mainų sąlygo se numatyta, kad studentai galės išvykti ir atvykti dalinėms studi joms. Kasmet mainuose dalyvaus po 5 studentus iš kiekvienos ša lies. Mūsų studentai, vykstantys studijuoti į Tsukubos universitetą,

patys padengs studijų išlaidas, ta čiau iš mainų studento nebus rei kalaujama egzaminų mokesčio, stojimo mokesčio ir mokesčio už mokslą. Sutartį pasirašę Tsukubos uni versiteto atstovai teigė, kad per nai pasirašius analogišką sutartį su Talino universitetu, paraiškas užpildė daug Japonijos studentų. Tai rodo, kad japonai domisi Bal tijos šalimis ir manoma, kad ir stu dijuoti Vilniaus universitete bus nemažai norinčiųjų. Tikimasi, kad realūs studentų mainai dalinėms studijoms prasidės jau kitais mokslo metais.

WD B9

EUROPOS SĄJUNGA

BENDRASIS PROGRAMAVIMO OOKUMMfl AS

VU III KURSO STUDENTŲ DĖMESIUI! Prasidėjo III kurso studentų registracija į karjeros projektavimo kompetencijų mokymus. Išsamesnės informacijos ieškokite www.karpro. karjera, vu.lt. REGISTRACIJA

DALYVAVIMAS

NEMOKAMI!

Informacijos teiraukitės tel. (8 5) 236 62 98, mobil. 8 616 78 330, faks. (8 5) 236 6018, ei. p. karpro@karjera.vu.lt

universitas

2007 kovas

vilnensis

nistudentams-------------------------------------------------------------------------------------------

Dėl užsienio kalbų mokymo Vilniaus universitete Vasario mėnesį VU Senato komisijoje patvirtinta nauja užsienio kalbų mokymo tvarka gi mė po ilgų svarstymų Studijų komitete, karštų ginčų su fakultetų dekanais, aptarimų su studentais. Tad kokios naujovės laukia studentų? Apie tai „U. V.“ teiraujasi VU Užsienio kalbų instituto direktorės doc. Nijolės Bražėnienės. Užsienio kalbų mokymo tikslas yra kelti Vilniaus universiteto stu dentų kalbų mokėjimo lygį, plėsti kalbų įvairovę, siekti, kad Universi teto absolventas gerai mokėtų bent dvi užsienio kalbas. Kalbų mokymo strategija Uni versitete formuojama remiantis Eu ropos Komisijos, Europos Tarybos bei LR Vyriausybės dokumentais, nubrėžiančiais pagrindinius užsie nio kalbų mokymo aukštojoje mo kykloje uždavinius: • rengti studentus profesinei ir mokslinei veiklai daugiakalbėje ir daugiakultūrinėje aplinkoje;

• teikti deramą kalbinę paramą mobiliems studentams; • skatinti savarankišką kalbų mokymąsi, norą tobulėti bei moky tis naujų kalbų; • kurti naujas kalbų mokymo ir mokymosi aplinkas (ei. mokymas, autonominis mokymas, daugialypė terpė ir kt.);

lus bus galima pasiekti tik tada, kai visiems studentams, nepriklauso mai nuo jų specialybės, bus sutei kiama galimybė mokytis kalbų.

Kalbų klausimas yra tiesiogiai su sijęs su daugeliu pagrindinių Bolo nijos proceso tikslų: studentų mobi lumo skatinimu, absolventų įsidarbinimo galimybių Europos dar bo rinkoje gausinimu, aukštojo moks lo patrauklumo stiprinimu. Šiuos tiks

Pirmiausia pagrindinių ir vienti sųjų studijų programose pirmoji už sienio kalba-anglų, vokiečių, pran cūzų, rusų - kaip ir anksčiau, lieka privaloma. Nauja yra tai, kad fakul tetas, atsižvelgdamas į savo studi jų programų pobūdį, užsienio lite-

Kaip mokoma ir moko masi užsienio kalbų Vilniaus universitete?

PATEIKIAME LENTELES, KURIOSE IŠDĖSTYTA VISA UŽSIENIO KALBŲ MOKYMO STRUKTŪRA.

\ 1 lentelė. Pirmoji užsienio kalba Dalyko pobūdis Dalykinė kalba

Pasirinkimo tipas

Kalbos Anglų, vokiečių prancūzų, rusų

Studijų trukmė: semestrų

Kreditų kiekis

2-4

4-8

privalomasis

Atsiskaitymas, įvertinimas Tarpinis - įsk. Galutinis - egz. Lygis-B2/C1

2 lentelė. Antroji užsienio kalba Dalyko pobūdis Dalykinė kalba Bendroji kalba; a) pažen gusiems

Pasirinkimo tipas

Studijų trukmė: semestrų

Kreditų kiekis

Anglų, vokiečių prancūzų, rusų

Privalomasis Pasirenkamasis/ Laisvasis

1-4

2-8

Anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų, italų

Privalomasis Pasirenkamasis/ Laisvasis

1- 4

2-8

Tarpinis - įsk. Galutinis - egz. Lygis - B1/B2/C1

2-4

4-8

Tarpinis - įsk. Galutinis - egz. Lygis-A1/A2/B1

1-2

2-4

Kalbos

b) pradedan tiesiems

Specialieji kursai

Anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų, italų

Laisvasis

Atsiskaitymas, įvertinimas Tarpinis - įsk. Galutinis - egz. Lygis - B1/B2/C1

Tarpinis - įsk. Galutinis - egz. Lygis - B1/B2/C1

ratūros poreikį, gali pasirinkti vieną kalbą, kurią privalės mokytis visi fa kulteto arba tam tikros studijų pro gramos studentai. Tikėtina, kad dažniausiai tai bus anglų kalba, kuri šiuo metu yra paklausiausia. Ta čiau negalima leisti, kad Vilniaus universitete liktų vienintelė - anglų - kalba. Fakultetai turi būti suinte resuoti, kad tie studentai, kurie vi durinėje mokykloje kaip pirmąją užsienio kalbą mokėsi vokiečių, prancūzų ar rusų, galėtų ją tobu linti ir Universitete kaip pasirenka mąjį ar laisvąjį dalyką. Pastaruoju metu kai kurių fakul tetų tendencija mažinti pirmosios užsienio kalbos auditorinių valan dų skaičių, ypač pirmame kurse, gali neigiamai atsiliepti visai studi jų kokybei. Kaip tik pirmame kurse pagrindinis darbas vyksta per pra tybas, kur formuojami pagrindiniai kalbiniai gebėjimai, būtini univer sitetinėms studijoms: akademinis rašymas, mokslinės literatūros skai tymo strategijos įsisavinimas, da lykinės kalbos žodyno formavimas ir kt. Manome, kad tose studijų pro gramose, kuriose studentams būti na specialybės literatūra užsienio kalba nuo pat pirmo kurso, bei tose specialybėse, kur, nesant konkur so, įstoja silpniau pasirengę stu dentai, auditorinių valandų skai čius pirmajai užsienio kalbai per semestrą turėtų būti ne mažesnis kaip 64 valandos. Naujoje koncepcijoje numato ma skatinti ir antrosios kalbos - an glų, vokiečių, prancūzų, rusų, is panų, italų - mokymą. Deja, antroji užsienio kalba šiuo metu dar nėra privaloma mūsų studijų programose. Antrąją užsienio kal bą kaip pasirenkamąjį dalyką mo kosi tik Filologijos fakulteto ir TSPMI studentai. Kituose fakulte-

\________________________________________________________________________________7

PATARIMAI STUDENTAMS,

* •

KETINANTIEMS DALYVAUTI KARJEROS MUGĖJE VILNIAUS UNIVERSITETO

KARJEROS MUGĖ

1. NUSPRĘSK, KOKIU TIKSLU LANKYSIES KARJEROS MUGĖJE

• • • •

Ieškosi darbo, profesinės praktikos vietos ar projektinės veiklos. Rinksi informaciją apie Lietuvos ir užsienio įmones bei profesinės karjeros galimybes jose. Užmegsi ryšius su Tave sudominusiais darbdaviais. įgysi darbo paieškos ir konstruktyvaus pokalbio su darbdaviu patirties.

www.muge.vu.lt

2. PRADĖK RUOŠTIS RENGINIUI IŠ ANKSTO

VU STUDENTŲ DĖMESIUI!

Paruošk tvarkingą, išsamų ir išskirtinį savo gyvenimo aprašymą. Nepamiršk, kad CV - tai Tavo „vizitinė kortelė" darbdaviui. • Pasidomėk mugės dalyvių-organizacijų istorija, veiklos sritimi, projektine veikla ir karjeros perspektyvomis. Tavo įdomūs klausimai darbdaviams-tai puiki pradžia pokalbiui užmegzti. • Iš anksto pasiruošk trumpą žodinį prisistatymą darbdaviui apie savo išsilavinimą, gebėjimus, profesinės karjeros tikslus ir asmeninius siekius. • Turėk kur ir kuo pasižymėti naudingą informaciją, gautą mugėje. • Pirmo prisistatymo darbdaviui įspūdis yra labai svarbus, todėl pasitikėk savimi ir būk aktyvus. •

2007 m. gegužės 3-4 d. Saulėtekio akademiniame miestelyje organizuojama Karjeros mugė. Norintys iš anksto pateikti savo CV mugėje dalyvaujančioms įmonėms ir organizacijoms, kviečiami registruotis VU Karjeros centro VUCCIS duomenų bazėje.

Išsamesnė informacija apie renginį:

3. KOKIŲ SAVYBIŲ TAVYJE IEŠKOS DARBDAVIAI?

tel.: (8 5) 236 6010, 236 6011; mob. tel. 8 616 78 330; ei. p. muge@karjera.vu.lt; www.karjera.vu.lt

Darbdaviams yra svarbios ne tikUniversitete įgytos akademinės žinios, ne tik tavo mokė jimas bendrauti ir elgtis, bet ir daug kitų Tavo gebėjimų, įgūdžių ir savybių. Nenustebk, jei darbdavys iš Tavęs tikėsis:

• gebėjimo analizuoti ir apibendrinti, • gebėjimo dirbti savarankiškai, • gebėjimo spręsti problemas, • komandinių darbo įgūdžių, • gebėjimo planuoti ir organizuoti, • gebėjimo žinias pritaikyti praktikoje, • gebėjimo nuolat siekti žinių ir tobulėti, • gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkybių, • įgūdžių dirbant su naujomis technologijomis, • savybės pirmenybę teikti viskam, kas yra kokybiška.

Organizatorius

Partneris

Generalinis informacinis rėmėjas

LIETUVOS.

rytas

KARJEROS CENTRAS

Informaciniai rėmėjai

žYfssH

Jei turi bent keletą šių savybių, nebijok jomis pasigirti ir jas atskleisti. Juk niekas taip nepatraukia darbdavio dėmesio kaip puikiai pasiruošęs kandidatas... Sėkmės!

'Z'tenjvos žinios

CV Santaka MARKET

Panevėžio balsas

Mg AINA O^11 tkaijęrns

tuose ją pasirenka kaip laisvąjį dalyką. Užsienio kalbų institutas yra pa rengęs šias antrosios užsienio kal bos programas: pažengusiems dalykinė arba bendroji kalba, pra dedantiesiems - bendroji kalba, specialieji kursai pažengusiems verslo anglų kalba, verslo vokie čių kalba, studijų įgūdžiai (Study skills - važiuojantiems studijuoti į užsienio universitetus), debatų an glų kalba ir kt. Atsižvelgiant į atitinkamų studi jų programų reikalavimus, antrąją užsienio kalbą galima mokytis kaip privalomąjį, pasirenkamąjį arba laisvąjį dalyką. Tai turėtų žinoti tiek studen tai, tiek fakultetų administ racija: Užsienio kalbų grupės sudaro mos studijų pradžioje pagal žinių ly gį (esant tokiai galimybei fakultete), studentų skaičius grupėje 10-15 (pagal Senato komisijos 2006 m. birželio 8 d. patvirtintas normas). Užsienio kalbos (ar kalbų) kur sas baigiamas egzaminu ir žinių įvertinimai įrašomi į diplomo prie dėlį, nurodant, kokiu lygiu išlaiky tas egzaminas. Kalbinių gebėjimų lygiai A1 ir A2 skirti kalbos pagrin dams įvertinti, B1 ir B2 nurodo vi dutinį kalbos mokėjimo lygį, C1 ir C2 - efektyvusis kalbos mokėji mas. Universitetinių studijų pirmosios užsienio kalbos siekiamybė yra C1 lygis. Toks kalbų vertinimas yra priimtas visoje Europoje, ap rašytas leidinyje „Bendrieji Euro pos kalbų metmenys: mokymas, mokymasis ir vertinimas“, ir jo tu rėsime laikytis. Jeigu pirmosios užsienio kalbos žinios yra geros, studentams su teikiama galimybė laikyti egzami ną anksčiau programoje nustaty to termino. Išlaikius egzaminą įskaitomi visi tam dalykui skirti kre ditai. Nepanaudotus pirmosios užsienio kalbos mokymui skirtus kreditus, studentas gali išnaudoti kitai užsienio kalbai arba kitų da lykų studijoms. Norintiems laikyti užsienio kalbos/ų egzaminą aukštesniu lygiu, suteikiama galimybė laisvojo klausytojo teisėmis lankius papil domus kursus laikyti aukštesnio lygio egzaminą iki baigiamojo se mestro pradžios. Pavyzdžiui, jei pirmosios užsienio kalbos egza minas išlaikytas B2 lygiu, gerai pasirengus galima bus laikyti C1 lygiui. Kituose universitetuose išklau syta ir įvertinta pirmoji užsienio kalba yra įskaitoma, jei jos pro grama, apimtis ir išlaikyto egza mino lygis atitinka numatytą stu dijų programoje. Kaip laisvasis dalykas užsienio kalba įskaitoma be apribojimų. Vilniaus universiteto studentai renkasi kalbas motyvuotai, suvokia jų svarbą šiuolaikinėje daugiakal bėje visuomenėje, mokosi jų no riai. Tačiau kalbinė situacija ir su tuo susiję kalbiniai poreikiai fakul tetuose yra labai skirtingi. Dėl to nė ra nei įmanoma, nei tikslinga kurti vieno užsienio kalbos mokymo mo delio. Tačiau universitete turėtų būti sudaromos vienodos sąlygos visų fakultetų studentams rinktis ir mo kytis kalbų.

universitas

2007 kovas

vilnensis

wsukaktys

Profesorius Vaidutis Kučinskas pasigenda pasitikėjimo mokslininkais Laura GINTALAITĖ

Vilniaus univer siteto Medici nos fakulteto Žmogaus ir me dicininės gene tikos katedros vedėjas profe sorius Vaidutis KUČINSKAS, vadovaujantis VU ligoninės Santariškių kli nikų Medicini nės genetikos centrui, nese niai šventė 60 metų jubiliejų.

Burtininkais pasitikima labiau Profesorius pasakoja, kad Lie tuvoje jo nuomone abejojama, nors kolegos užsienyje klausia jo patarimo: „Kartais kokiu nors klau simu pareiškiu savo nuomonę, ir žinau, kad esu 100 procentų tei sus, bet kas nors, užimantis aukštesnes pareigas, pasako priešingai, ir tiki juo. Lietuvoje ap skritai daugiau dėmesio kreipiama į burtininkus, o ne į mokslininkus." Prof. V. Kučinskas yra Europos žmogaus genetikos draugijos ta rybos narys, Europos Komisijos nepriklausomas mokslo eksper tas. Ir nuo jo balso priklauso, ku riems ES genetikos mokslo pro jektams bus skirtas finansavimas.

Atskleidė lietuvių genofondo savitumg Už knygoje „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje“ atskleistus ty rimų rezultatus prof. V. Kučinskas yra gavęs Lietuvos mokslo pre miją. Knygą apie lietuvių gęnofondą profesorius rašė JAV„ Šve

dijoje, Italijoje ir Lietuvoje. Prof. V. Kučinskas pasakoja, kad lietuvių genofondas savitas, todėl ne visada galima perkelti už sienyje atliktų tyrimų rezultatus j Lietuvą. Lietuvių genofondo sa vitumas labiausiai išryškėjo tyri nėjant paveldimas ligas, pavyz džiui, aterosklerozę, lemiančius genų pakitimus. „Lietuvoje ligų diagnostikai naudojami genetiniai testai turėtų būti specifiniai, skirtis nuo Vakarų Europos. Tuo įsitikinome testuo dami žmones atvežtiniais testais jie nieko neranda, nes mūsų po puliacijoje nėra tų genų pakitimų, kurių ieško, pavyzdžiui, Portugali joje", - kalba prof. V. Kučinskas. „Tie patys vaistai skiriami vi siems, bet jie tinka tik daliai žmo nių. Dažniausiai naudojame tuos vaistus, kurie sukurti Vakaruose, bet jie ne visada tinka lietuviams. Tačiau reikia neužmiršti, kad daž nai farmacijos kompanijos klini kinius tyrimus atlieka Lietuvoje, nes čia pigiau“, - pasakoja Medi cininės genetikos centro direkto rius ir užsimena, kad neseniai pra dėta vystyti nauja mokslo sritis farmakogenetika. Knygoje „Genomo įvairovė: lie tuviai Europoje“ daroma išvada, kad pagrindinis veiksnys, forma vęs populiacijos įvairovę, buvo migracija. Pasak prof. V. Kučins ko, teorija, kuri kildina žmoniją iš Afrikos, teisinga.

Profesorius bando įtikinti ministerijq Medicininės genetikos cen tras yra pagrindinė specializuo ta institucija, teikianti Lietuvos gyventojams genetinio šeimų konsultavimo ir paveldimų ligų diagnostikos bei gydymo paslau gas. „Lietuvos naujagimius tiriame tik dėl 2 ligų, o reikėtų dėl 20 ar 30 ligų. Dėl to diskutuojame su minis terija. Manau, kad yra lėšų, bet nė ra politinio sprendimo. Jei liga nu statoma pirmą gyvenimo mėnesį ir pradedama gydyti, užauga norma lus vaikas, o jei ne, dažniausiai bū na protiškai atsilikęs“, - aiškina prof. V. Kučinskas.

Vienas žymiausių Lietuvos genetikų nesusivilio jo pasiūlymais dirbti užsienyje. P. Katausko nuotr.

Prof. Henrikui ZABULIUI 80 metų Valstybinės mokslo premijos laureatas VU profesorius Henrikas Za bulis vasario 18 d. at šventė 80 metų jubiliejų. Kartu su klasikine filo logija nueitas ilgas ir pra smingas gyvenimo kelias Lietuvos mokslui ir kultū rai davė gražių vaisių. Profesorius tapo klasiki nės filologijos ambasa doriumi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Pastaraisiais metais Profesorius daug dėme sio skyrė graikiškų teks tų, ypač Euripido trage dijų, vertimui į lietuvių kalbą. Kaip sako humo ro jausmo nestokojantis jubiliatas, kiekvienam gyvenimo dešimtmečiui jis skyrė vieną iš aštuonių išverstų tragedijų.

PROF. V. KUČINSKO MOKSLINĖ VEIKLA Prof. V. Kučinskas mokslinį darbą dirba jau beveik 40 metų. Umeė universitete Švedijoje ir Nacionaliniame vėžio institute JAV prof. V. Ku činskas dirbo kaip vizituojantis mokslininkas. Medicininės genetikos cen tro direktorius buvo vizituojantis profesorius Taivano nacionalinio YangMing universiteto Genetikos institute, Londono universiteto Oftalmologijos institute, Bario universitete Italijoje. Profesorius yra pa rašęs daugiau kaip 500 mokslinių straipsnių lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Mokslininkas Sveikatos apsaugos ministeriją konsultuoja medicini nės genetikos klausimais. Prof. V. Kučinskas yra Lietuvos bioetikos komi teto kolegijos narys, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos moks lų akademijos narys ekspertas, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas, Amerikos žmogaus genetikos draugijos narys. <_____________________________________________________________ >

Profesorių V. Kučinską Tibete papirko vaikų žavesys. Nuotr. iš asm. albumo. Anot profesoriaus, yra daug pacientų, kurie serga retomis pa veldimomis ligomis, juos gali iš gelbėti genetikai. Kasmet Lietu voje gimsta 10-15 nesveikų kūdikių, kuriems dėl genų tyrimų pavyksta pasveikti. Genetikų tyrimų rezultatais džiaugiasi tos poros, kurias ge netikai nuramina, kad vaikas gims sveikas. Tokių atvejų, pasak prof. V. Kučinsko, yra virš 90 procentų.

Užsienis nesuviliojo Prof. V. Kučinskas yra gavęs daug pasiūlymų dirbti užsienyje, tačiau iki šiol dirba Lietuvoje: „Apie JAV visi pasakas pasakoja. Nežinau, kiek ten yra lietuvių, kurie yra gerai įsitvirtinę. Užsienyje gyventi psichologiškai su dėtinga, esi atskirtas nuo šeimos.“ Medicininės genetikos centro vadovo nuomone, geriausia dirb ti Australijoje, kur ir žmonės malo nūs, ir mokslo infrastruktūra išvys tyta. Mokslininkas įsitikinęs, kad Lietuvos mokslo lygis pakiltų, jei į užsienį išvažiavę studentai grįžtų

į Lietuvą: „Į Vokietiją studentai, pavyzdžiui, iš Irano, atvažiuoja 4 metams, bet pagal kontraktą jie negali ten pasilikti.“

Slovakijos kalnai tik kalvos Laisvalaikiu mokslininkas skaito grožinę literatūrą, istorines knygas, vaikšto į tapybos parodas, mėgsta su žmona Zita pasigrožėti kalvotomis Vilniaus vietovėmis, Verkių regioni niu parku, Europos parku. Profeso rius V. Kučinskas priklauso Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klu bui, nuolat bendrauja su atlikėjais, tačiau apgailestauja, kad dėl darbų gausos į koncertus nueina rečiau. Gerą fizinę formą profesorius palai ko nuolat sportuodamas. Jaunystėje dėstytojas yra pa buvojęs Kaukazo ir kituose kal nuose. „Slovakijoje - tik kalvos, palyginus su Azijinės Europos dalies kalnais. Yra visi patogumai, bet nėra kalnų didingumo“, - pa stebi prof. V. Kučinskas, oficialiai dirbantis 12 valandų.

Ištikimai tarnavęs knygai Nijolė ŠULGIENĖ Šiandien daugelis Vilniaus universiteto bendruomenės na rių, šimtai Lietuvos bibliotekinin kystės ir informacijos sričių ab solventų dar puikiai prisimena kultūros istoriką, bibliotekininką, knygotyrininką, Vilniaus univer siteto bibliotekos (1948-1964) ir Jungtinių Tautų Organizacijos Dago Hammarskjoldo (19641970) skaityklos direktorių Levą Vladimirovą (1912 02 27-1999 02 20). Tarptautinį pripažinimą pelniusio prof. L. Vladimirovo il gas ir prasmingas gyvenimas bei darbai paliko ryškių pėdsakų mū sų krašto moksle ir kultūroje. Jis išugdė didžiulį būrį mokslininkų, bibliotekininkų, bibliografų ir mokslinės informacijos specia listų, kurie tęsia pradėtus Profe soriaus darbus, įgyvendina idė jas. tiria jo mokslinį palikimą, reikšmingą bibliotekininkystės, knygotyros, kultūros, istorijos, in formacijos mokslams ir studijoms. Ir padaryta tikrai nemažai: 2002 metais Vilniaus universitete vyku si tarptautinė mokslinė konferen cija „Biblioteka - visas pasaulis“ buvo skirta prof. Levo Vladimiro vo 90-osioms metinėms, išleistas jo ir šiandien aktualių, turinčių mokslinę vertę straipsnių rinkinys „Apie knygas ir bibliotekas", 2-asis papildytas bibliografinės rodyklės „Levas Vladimirovas“ leidimas, 2005 metais išleista prof. Audronės Glosienės suda ryta atsiminimų apie prof. Levą Vladimirovą knyga „Bibliotekinin kystei reikia pašaukimo ir mei lės...“, Vilniaus universiteto biblio tekoje Levo Vladimirovo vardu pavadinta Jungtinių Tautų Orga nizacijos depozito skaitykla, čia saugoma asmeninė Profesoriaus biblioteka, Rankraščių skyriuje prof. L. Vladimirovo rankraštinis palikimas (F 145). Visa tai - pa garbos ženklai, skirti prof. Levui Vladimirovui, žmogui, kuris nie kada nebijojo viešai prisipažinti esąs bibliotekininkas ir šiandien, jau būtajame laike, skamba L. Vladimirovo žodžiai, pasakyti vienoje Knygos dienoje: „Knyga sudarydavo ir dabar didele dali mi sudaro mano gyvenimo pras-

Levas Vladimirovas mę, turinį, tikslą. Ji kaip tikra drau gė ir patarėja ne kartą man padė jo sunkiais gyvenimo momentais. Ji man - pagrindinis darbo įran kis, ir pagrindinė tyrimų bei ieš kojimų problema. Ji savo išmin ties šviesa užpildo visą mano intelektualinę veiklą, mobilizuoja naujiems darbams. Aš ištikimai tarnauju knygai, o ji dosniai man už tai atlygina. Ir dar su kaupu. Savo sąmoningą gyvenimą aš pradėjau nuo knygos, su ja ran koje aš geisčiau jį baigti." Prof. L. Vladimirovas yra pel nęs daugybę apdovanojimų ir lai mėjimų. Sunku pasakyti, kuris iš jų prof. L. Vladimirovui buvo svar besnis ar reikšmingesnis: Lietu vos Respublikos Didžiojo Lietu vos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas ar kartu su kitais gauta valstybinė premija už Vil niaus universiteto istorijos tritomį, ar Jungtinių Tautų sekretoriaus U. Thanto padėkos raštas už reikšmingą indėlį į JTO bibliote kos veiklą, o gal Šilutės 1-osios vidurinės mokyklos mokinių iliust ruota ir Profesoriui dedikuota kny ga „Išėjo tėvelis į mišką“... O gal didžiausia Likimo dovana buvo grįžti gyvam iš karo ir Lietuvoje amžiams palikti saugoti Pirmąją lietuvišką knygą... Vilniaus universiteto biblioteka, parengusi virtualią parodą, skirtą L. Vladimirovo 95-mečiui, malo niai kviečia ją pažiūrėti http:// www.vu.lt arba http://mb.vu.lt.

universitas

vilnensis

2007 kovas

s nebendradarbiavimas-------------------------------------------

Orientalistikos centro studentams žada atsiverti Irano universitetų durys

♦-

Glaudžiai bendradarbiaujant su Irano Islamo Respublikos ambasa da Lietuvai nuo 2006 metų VU Orien talistikos centre pradėta vykdyti pa grindinių Azijos studijų iranistikos specializacija. Pradėjus naują pro gramą iškilo būtinybė ieškoti glau desnių ryšių ir su Irano mokslo Įstai gomis. Gavusi oficialų Teherano universiteto kvietimą vasario mėne sį Teherane lankėsi oficiali VU dele gacija, sudaryta iš OC direktoriaus prof. Audriaus Beinoriaus ir iranisto, persų kalbos lektoriaus Algimanto Litvino. Vizito tikslas buvo užmegzti akademinius kontaktus su Tehera no universitetu ir kitoms iranistikos mokslinių tyrimų ir mokymo instituci jomis, aptarti VU studentų studijų ir stažuočių Irane perspektyvas. Oficialiame susitikime su Tehe rano universiteto prezidentu prof. Abbasali Amidu Zanjani buvo pa pasakota apie VU ir TU istoriją, veik lą ir aptartos mokslinio bendradar biavimo tarp įvairių fakultetų ir institutų galimybės. Pasak preziden to, šalyje, kurioje gyvena virš 70 mln. žmonių, jaunimas sudaro du treč dalius gyventojų. Teherano univer sitetas yra seniausias ir pats moder niausias universitetas šalyje, įkurtas prieš 75 metus. Daug dėstytojų ir mokslininkų mokslus yra baigę eliti-

/^N/ilniaus universiteto Teisės fakultetas Facultė de Droit de ^TUniversitė de Vilnius

daugiatomę klasikinės persų kalbos enciklopediją. Šalia šio instituto

Su Šiaurės Amerikos ir Europos studijų instituto prie Teherano universiteto studentais ir dėstytojais po prof. A. Beinoriaus paskaitos niuose Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos universitetuose. Tehera no universitetas pagarsėjo ir kaip 1979 m. islamiškos revoliucijos, ku rioje dalyvavo daug studentijos, židi nys. Tai didžiausia ir autoritetingiau sia šalies aukštojo mokslo įstaiga, aprėpianti visas šiuolaikinių huma nitarinių, socialinių, gamtos mokslų ir fundamentalių taikomųjų tyrimų sritis. Beje, didesnė dalis studijuo jančių yra merginos. Atskirame susitikime su Tehera no universiteto tarptautinių ryšių

^UPX IHHraJITf rARIS X NANTCRRf

skyriaus direktoriumi prof. Mehdi Faezipouru papasakoti VU fakultetų ir institutų mokslinio bendradarbia vimo ketinimai, aptartos konkrečios perspektyvinės galimybės, pado vanota informacinės literatūros apie VU. Pradėjus persų kalbos ir iranisti kos studijų programos vykdymą VU labai buvo svarbu užmegzti ryšius su prie Teherano universiteto vei kiančiu Dehkhoda institutu, kuris garsėja istorinių persų kalbos, lite ratūros tyrimų pasiekimais, leidžia

Paryžiaus X-Nantero universiteto Teisės fakultetas UFR de Sciences Juridiques, Administratives et Politiques de l'Universitė de Paris X-Nanterre

Prancūzų teisės mokykla / L'ėcole de droit franęais Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Paryžiaus X-Nantero universiteto Teisės fakultetas, remiant Pran cūzijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, kviečia į antrą kartą rengiamą dviejų metų (4 semestrų) truk mės Prancūzų teisės mokyklą, kurioje bus siekiama suteikti tiek teorinių, tiek ir praktinių žinių apie Prancū zijos teisinę sistemą, sustiprinti prancūzų - Europos institucijų darbinės kalbos - žinias. Mokyklos programoje - paskaitų ciklai prancūzų privačiosios, viešosios ir tarptautinės bei Bendrijos teisės srityse. Paskaitos bus skaitomos antradieniaisšeštadieniais po pietų Vilniaus universiteto Teisės fa kulteto patalpose (Saulėtekio ai. 9, I rūmai). Po pa skaitų ir savarankiško darbo bus atsiskaitoma raštu. Paskaitas prancūzų kalba skaitys ir rašto darbus tik rins Paryžiaus X-Nantero universiteto dėstytojai. Per semestrą bus skaitomi du dalykai.

Įvykdžius programą (teigiamai išlaikius % visų da lykų) bus išduodamas dviejų universitetų dekanų pa sirašytas pažymėjimas, o VU TF studentų prašymu jiems bus įskaityti 6 pasirenkamųjų dalykų kreditai. Į mokyklą priimami ne žemesnio kaip antro kurso teisės studijų programų studentai, taip pat teisės stu dijų programų absolventai ir praktikai, pakankamai mokantys prancūzų kalbą. Registruotis į Prancūzų teisės mokyklą prašome iki 2007 m. balandžio 1 d. ei. paštu: ruta.virbickaite@tf. vu.lt. Registruojantis prašome nurodyti savo pran cūzų kalbos ir teisės studijų lygį, telefono numerį ir ei. pašto adresą. Telefonas pasiteirauti: (8-5) 2366166. Paskaitų pradžia - 2007 m. balandžio 11 d.

esančiame tarptautiniame persų studijų centre (International Center for Persian Studies) mokosi ir stažuoja daug studentų iš įvairių pasaulio šalių. Susitikime su šio centro direktoriumi domėtasi gali mybėmis atvykti čia mokytis inten syviuose ir ilgalaikiuose kursuose ir VU studentams iranistams, aptar tos bendradarbiavimo su Orienta listikos centru sutarties pasirašymo detalės. Galbūt net jau šią vasarą mūsų studentai galės išvykti į ten stu dijuoti. Panašūs klausimai aptarti ir ,dar su kelių kitų Teherano mokslo įstai gų vadovybe: Persų kalbos puose lėjimo taryboje bei Irano lingvistikos institute (CouncilforPromotion ofPer sian Language, Iran Linguistic Insti tute). Delegacija buvo supažindinta su šių įstaigų veikla, rengiamais lei diniais. Orientalistkos centro biblio tekai buvo perduota itin vertinga kal bos ir kultūros mokymo priemonių, garso, vaizdo įrašų kolekcija ir paža dėta visapusiškai padėti plėtojant Lie tuvoje šio regiono kultūros ir kalbos studijas. Teherano universiteto tarptauti nių ryšių iniciatyva Vilniaus dele gacijai buvo suorganizuotas susi

tikimas ir su Šiaurės Amerikos ir Eu

ropos studijų instituto (Institute for North American and European Studies) vadovybe. Instituto direktorius dr. Saiedas R. Amedi, plėtojantis ir Rytų Europos studijas aktyviai do mėjosi Lietuvos istorija, politine ir ekonomine padėtimi, jos vaidme niu išsiplėtusioje Europos sąjungo je ir NATO. Plačiau apie tai viešoje paskaitoje papasakoti instituto stu dentams ir dėstytojams buvo pa prašytas prof. Audrius Beinorius, kurį maloniai nustebino kvalifikuo tas vietinių studentų Rytų Europos ir Lietuvos realijų išmanymas. Delegaciją vizito Teherane metu šiltai globojo ir Irano užsienio reikalų ministerijos Lietuvos reikalų „stalo“ atstovas N. Asadianas. Buvo kon statuota, kad Lietuvos mokslinė ir plačioji visuomenė, deja, tikrai menkai žino apie kultūrinę, socia linę padėtį šioje šalyje ir jos aukš tus mokslinius pasiekimus. VU ir Irano mokslo atstovai išreiškė abi puses viltis, jog naujai užmegzti akademinio pobūdžio ryšiai tarp Vil niaus universiteto ir Irano mokslo ir studijų institucijų taps kultūriniais til tais tarp dviejų šalių ir padės ma žinti tarptautinę įtampą. OC inform.

MOKYMO PROGRAMA / PROGRAMME DE FORMATION • • • •

•

• • •

l'r semestre: Introduction au droit franęais: Pr Frederic Rolin Introduction au droit communautaire: Pr Patrick DA1LLIER

2imesemestre: Droit de l’entreprise: Pr Marie-Laure COQUELET Les Ii berte s fondamentales et la convention europėenne dės droits de l’homme: Pr Veroniųue CHAMPE1L DESPLATS 3ime semestre: Les institutions politiųues et administratives, approche comparče: Pr Jacąueline DOMENACH Droit dės Obligations: Pr Marie-Noelle B ACHELLIER 4ime semestre: Finances publiųues, approche comparee et communau taire: PrLucileTALLINEAU Le droit de la responsabilitč: approche du droit public et du droit prive franęais, du droit communautaire: Pr JeanMarie DENQUIN et Pr Sophie ROBIN

Pridedama: mokymo programa (prancūzų kalba).

iiustudentų iniciatyva-------------------------LDK studijų seminarai Filologijos fakultete Gintarė PETUCHOVAITĖ, Ūla AMBRASAITĖ

Kovo 1 d. Lietuvių litera tūros katedros auditorijo je vyko pirmasis studen tų iniciatyva organizuo jamo projekto „LDK studi jų seminarai“ renginys. Per ketverius metus Universi tete išklausoma nemažai kursų, iš kurių kiekvienam studentui keli būna įdomiausi. Po pusmečio se nosios Lietuvos literatūros pa skaitų porai lituanisčių norėjosi pratęsti to laikotarpio studijas. No rint giliau pažinti vieną istorijos etapą, be abejo, yra svarbu išgirs

ti, kokias problemas kelia ir ko kiais aspektais jį tyrinėja kitų sri čių atstovai. Tad buvo nuspręsta pavasario semestrą surengti tris ar keturis seminarus, kuriuose pranešimus skaitytų studentai ir iš kitų fakultetų bei aukštųjų mo kyklų. Kad skatintų akademinį bendradarbiavimą, į pagalbą pa sikviesti taip pat keli doktorantai bei dėstytojai. Idėjiškai palaikant Lietuvių li teratūros katedros vedėjai doc. dr. Dainorai Pociūtei bei parėmus V. Kavolio fondui kovo 1 dieną įvy ko pirmasis renginys „Menas ir kasdienybė“. Trumpai pranešime Žygimanto Augusto rūmų muziki nį gyvenimą pristatė Lietuvos mu zikos ir teatro akademijos trečio kurso muzikologė Justina Balčiū naitė. Ji pasakojo, kad anuome

;

tinis atlikimo lygis turėjęs išties būti aukštas, nes repertuare bū davo ir aštuonbalsių chorinių kū rinių, tačiau nesant pakankamai išlikusių dokumentų, plačiau apie tai kalbėti sudėtinga. Nuo muzikos pereita prie kitos XVI—XVII amžių kultūroje svarbios srities - teatro. Lietuvos muzikos ir teatro aka demijoje teatrologiją dėstanti Ša

rūne Trinkūnaitė skaitė praneši mą „Barokinio teatro įspaudai LDK jėzuitų scenoje“. Ji pasako jo apie barokinio teatro sceninės raiškos priemones, sceninius įvaizdžius, apie žiūrovams pri blokšti naudojamą sudėtingą scenos mašineriją. Kadangi apie jėzuitų teatrą taip pat nėra daug žinoma, po pranešimo kilo daug klausimų. Teirautasi, koks buvo

aktoriaus vaidmuo spektaklyje. Š. Trinkūnaitė pateikė išlikusį pa

sakojimą, esą per vieną spektaklį iš scenos išlindusi „nukirsta“ Jo no Krikštytojo galva pradėjusi juoktis. Tai rodo, jog aktorystės menas nebuvęs svarbus, dėme sys kreiptas į scenos reginį. Aktualia vilniečiams tema pra nešimą su jį iliustruojančia vaiz dine medžiaga skaitė menotyri ninkė Elena Sakalauskaitė. Ji išsamiai pristatė senuosius mies to atvaizdus, tiražuojamos grafi kos darbuose. Tai yra istoriniai do kumentai, fiksuojantys praeitį ir suteikiantys vertingų žinių. LDK miestai dailėje pradėti vaizduoti palyginus vėlai, maždaug XVI a. Įdomu, kad pirmieji Vilniaus at vaizdai daryti asmenų, kurie čia net nėra lankęsi. Po pranešimo

dalintasi mintimis ir pastebėji mais, nuo kurios kalvos galėjęs būti daromas vienas ar kitas mies to vaizdas. Renginys pritraukė daugiau publikos nei tikėtasi. Į seminarų auditoriją prigužėjo studentų, dėstytojų ir kitų kolegų. Vykusios įdomios diskusijos, pratęstos prie kavos puodelio, įrodė, kad tokie tarpdisciplininiai seminarai išties reikalingi. Tad neabejotinai šį pusmetį vyks dar pora renginių, apie kuriuos informacija bus skel biama VU interneto puslapiuose bei Universiteto stenduose. Prisidėti kviečiami visi besido mintys LDK kultūra, o norinčius skaityti pranešimus prašome kreiptis ei. adresu ula.ambrasaite@flf.vu.lt arba gintare.petuchovaite@flf.vu.lt.

universitas

vilnensis

2007 kovas

t f f 11konkursai_____________________________________________________

Vilniaus universitetas skelbia konkursq šioms etatinėms vietoms užimti nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. CHEMIJOS FAKULTETAS

Analizinės ir aplinkos chemijos katedroje: profesoriaus (analizinė chemi ja), 1 et. sudėtinis (0,5 et. profe soriaus (analizinė chemija) bei 0,5 et. vyriausiojo mokslo dar buotojo (analizinė chemija), 1 et. sudėtinis (0,5 et. lektoriaus (analizinė chemija) bei 0,5 et. mokslo darbuotojo (analizinė chemija), 1 et. sudėtinis (0,5 et. lektoriaus (analizinė chemija) bei 0,5 et. mokslo darbuotojo (analizinė chemija). Bendrosios ir neorganinės chemi jos katedroje: mokslo darbuotojo (medžiagų chemija ir technologijos). Fizikinės chemijos katedroje: profesoriaus (fizikinė chemija), 1 etatas sudėtinis (0,5 et. lekto riaus (fizikinė chemija) bei 0,5 et. mokslo darbuotojo (fizikinė chemija).

Organinės chemijos katedroje: lektoriaus (organinė chemija).

Polimerų chemijos katedroje: 1 etatas sudėtinis (0,5 et. do cento (polimerų chemija) bei 0,5 et. vyr. mokslo darbuotojo (poli merų nešiklių sintezė).

monės ir kalbos analitinė filoso fija). Klinikinės ir organizacinės psicho logijos katedroje: profesoriaus (klinikinė ir kognityvinė psichologija, psichotraumatologija), docento (organizacijų tyrimai ir psichologinis konsulta vimas. Socialinė psichologija), docento (klinikinis psichologinis vertinimas. Analitinė paradigma), 0,5 et. docento (problemų spren dimo organizacijose metodologi ja. Personalo psichologija), do cento (medicinos psichologija, skausmo psichologija).

Socialinio darbo katedroje: lektoriaus daktaro (žmogaus tei sės socialiniame darbe), lekto riaus (socialiniai projektai ir pro gramos, profesinė praktika). Sociologijos katedroje: profesoriaus (kriminologija, poli tinės teisės filosofija, socialinė te orija ir metodologija), profeso riaus (klasikinė sociologija, ra cionalaus pasirinkimo sociologi ja, lyginamoji sociologija), do cento (švietimo sociologija, so ciologijos metodologija, sociali nės politikos analizė), 0,5 et. do cento (sociologijos teorija, tapa tumo problema sociologijoje, šei mos sociologija).

EKONOMIKOS FAKULTETAS Ekonominės informatikos kated roje: docento (ekonominė informati ka), 0,5 et. lektoriaus (ekonomi nė informatika).

Ekonominės politikos katedroje: docento (tarptautinė ekonomika). Finansų katedroje: docento (finansai), lektoriaus (fi nansai).

Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedroje: docento (statistika, demogra fija), lektoriaus (ekonometrika). Marketingo katedroje: 2 docentų (marketingas). Vadybos katedroje: profesoriaus (vadyba), docen to (vadyba).

Verslo katedroje: lektoriaus (verslas).

FILOSOFIJOS FAKULTETAS Bendrosios psichologijos katedroje: docento (pedagoginio ir profe sinio pasirinkimo psichologija), docento (psichologinis testavi mas ir įvertinimas), 0,5 et. do cento (raidos psichologija ir psi chopatologija), asistento (ben droji, pedagoginė ir raidos psi chologija), asistento (asmeny bės, socialinė ir skaitymo psi chologija).

FILOLOGIJOS FAKULTETAS Anglų filologijos katedroje: docento (anglų kalbotyra - tekstynų lingvistika), asistento (anglų kalbotyra - fonetika ir fonologija, fonostilistika).

Baltistikos katedroje: 0,5 et. docento (lietuvių kalboty ra - dialektologija, leksikologija), 1 et. sudėtinis (0,5 et. docento (lie tuvių kalbotyra - dialektologija) ir 0,5 et. vyr. mokslo darbuotojo (lietuvių kalbotyra - dialektologi ja, etnolingvistika).

Klasikinės filologijos katedroje: lektoriaus (lotynų k. ir autoriai, Ro mos kultūra), asistento (naujoji graikų kalba), docento (graikų kalba, literatūra, autoriai, Antikos filosofinė tradicija).

Lietuvių kalbos katedroje: profesoriaus (lietuvių kalbotyra retorika, stilistika), docento (lie tuvių kalbotyra - morfologija, ter minologija), 0,5 et. docento (lie tuvių kalbotyra-onomastika), lek toriaus (lietuvių kalbotyra - sin taksė), lektoriaus (lietuvių kalbo tyra - kalbos dėstymo metodika). Lietuvių literatūros katedroje: docento (XX a. lietuvių literatūra).

Lituanistinių studijų katedroje: lektoriaus (lietuvių kalba kaip svetimoji, kalbų testai).

Edukologijos katedroje: profesoriaus (švietimo vadyba).

Prancūzų filologijos katedroje: docento (prancūzų literatūra).

Filosofijos katedroje: docento (mokslas ir metafizika), docento (grožio problema filo sofijoje), docento (kalbos vaid muo globalizacijos procese), lektoriaus (fenomenologinė ide ologijos teorija), lektoriaus dak taro (laiko ir erdvės filosofinė ir mokslinė problematika).

Skandinavistikos centre: 0,5 et. lektoriaus (skandinavų litera tūra, danų literatūros seminarai), 0,25 et. asistento (skandinavų literatūra, norvegų literatūros seminarai).

Filosofijos istorijos ir logikos ka tedroje: profesoriaus (metodologinė filo sofinio diskurso raidos ir infor macijos visuomenės analizė), docento (formalioji logika ir šiuolaikinės etikos problemos), docento (šiuolaikinė politinė te orija ir žmogaus teisės), lekto riaus daktaro (šiuolaikinės są

FIZIKOS FAKULTETAS

Bendrosios fizikos ir spektroskopi jos katedroje: lektoriaus. Kietojo kūno elektronikos katedroje: vyriausiojo mokslo darbuotojo (kietojo kūno fizika ir elektronika), 3 vyr. mokslo darbuotojų (kietojo kūno fizika ir elektronika).

Kvantinės elektronikos katedroje: 1 et. sudėtinis - lazeriai biomedicinoje (0,25 et. profesoriaus bei 0,75 et. vyriausiojo mokslo darbuotojo),

1 et. sudėtinis (0,25 et. docento bei 0,75 et. vyr. mokslo darbuoto jo (lazerių fizika), 3 vyr. mokslo dar buotojų (lazerių fizika), mokslo darbuotojo (lazerių fizika). Radiofizikos katedroje: docento (informacinių sistemų elementinė bazė), 1 et. sudėti nis (0,25 et. docento bei 0,75 et. vyr. mokslo darbuotojo (akusti nė spektroskopija), vyr. mokslo darbuotojo (fizikos terminija).

Puslaidininkių fizikos katedroje: 0,5 et. profesoriaus (puslaidinin kių fizika), 0,25 et. profesoriaus (puslaidininkių fizika), 0,25 et. docento (puslaidininkių fizika).

Teorinės fizikos katedroje: docento (kvantiniai laukai, kvan tinė elektrodinamika). Astronomijos observatorijoje: vyr. mokslo darbuotojo (astrofizika). GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

Biochemijos ir biofizikos katedroje: profesoriaus (fotobiochemija, ląs telės biologija), 1 et. sudėtinis (0,25 et. docento (molekulinė biologija) bei 0,75 et. vyr. mokslo darbuotojo (molekulinės biologijos tyrimai), 1 et. sudėtinis (0,5 et. docento (bioorganinė chemija, biochemija) bei 0,5 et. vyr. mokslo darbuotojo (bio cheminiai tyrimai), 1 et. sudėtinis (0,5 et. docento (ląstelės biofizika) bei 0,5 et. vyr. mokslo darbuotojo (augalų ląstelių elektrofiziologiniai tyrimai), 1 et. sudėtinis (0,25 et. do cento (virusologija) bei 0,75 et. vyr. mokslo darbuotojo (biocheminiai tyrimai), 1 et. sudėtinis (0,25 et. do cento (jutimo ir suvokimo neurobiologija) bei 0,75 et. vyr. mokslo darbuotojo (regos psichofizkiniai tyrimai), 2 vyr. mokslo darbuotojų (biocheminiai tyrimai), 2 mokslo darbuotojų (biocheminiai tyrimai), 2 jaun. mokslo darbuotojų (bioche miniai tyrimai). Botanikos ir genetikos katedroje: profesoriaus (botanika), profe soriaus (genetika), 0,25 et. pro fesoriaus (genetika), 1 et. sudė tinis (0,25 et. docento (geneti ka) bei 0,75 et. vyr. mokslo dar buotojo (genetiniai tyrimai), 1 et. sudėtinis (0,25 et. docento (ge netika) bei 0,75 et. vyr. mokslo darbuotojo (genetiniai tyrimai), docento (mikologija), 2 vyr. mokslo darbuotojų (genetiniai tyrimai), jaun. mokslo darbuoto jo (genetiniai tyrimai).

Ekologijos ir aplinkotyros centre: docento (ekologinis monitorin gas, praktinė aplinkosauga), do cento (populiacinė ekologija). Geografijos ir kraštotvarkos kated roje: docento (kraštotvarka), docen to (kraštovaizdžio geografija), lektoriaus (gamtinė geografija).

Geologijos ir mineralogijos kated roje: profesoriaus (petrologija, bendroji geologija), lektoriaus (teorinė ir taikomoji stratigrafija), 0,5 et. lek toriaus (paleontologija), mokslo darbuotojo (palinologiniai ir pale ogeografiniai tyrimai), 0,75 et. su dėtinis (0,25 et. lektoriaus (struk tūrinė geologija) bei 0,5 et. moks lo darbuotojo (struktūrinės geolo gijos ir petrologijos tyrimai).

Hidrogeologijos ir inžinerinės ge ologijos katedroje: docento (inžinerinė geologija), 1 et. sudėtinis (0,25 et. lektoriaus (inžinerinė geologija) bei 0,75 et. mokslo darbuotojo (inžineri

nės geologijos tyrimai).

Hidrologijos ir klimatologijos kated roje: lektoriaus (taikomoji meteorolo gija). Kartografijos centre: docento (kartografinės kompiu terinės programos, kartografinė leidyba).

Zoologijos katedroje: jaun. mokslo darbuotojo (entomologijos tyrimai). Botanikos sode: 0,75 et. vyriausiojo mokslo darbuo tojo (augalų genetiniai tyrimai), vyr. mokslo darbuotojo (pomologija).

ISTORIJOS FAKULTETAS Archeologijos katedroje: 0,5 et. jaun. mokslo darbuotojo (senųjų žemdirbystės laikų ir ankstyvojo metalo laikotarpio arch. objektų moksliniai tyrimai). Istorijos teorijos ir kultūros istori jos katedroje: docento (biografika, Vidurio ir Ry tų Europos istorija), docento (is toriografijos istorija, istorijos filo sofija, totalitarizmas), lektoriaus (Lietuvos viduramžių archeologi ja, archeologijos paveldosauga).

Senovės ir vidurinių amžių istori jos katedroje: docento (LDK visuomenė XIVXVI a.), docento (paleografija), lektoriaus (vėlyvoji LDK istorija), jaun. mokslo darbuotojo.

Naujosios istorijos katedroje: docento (visuotinė istorija, geo politika, istorija ir informatika, di daktika). KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

Hlosofijos ir kultūros studijų kated roje: 0,5 et. lektoriaus (filosofija, poli tikos teorija), 0,5 et. lektoriaus (dalykinė etika, etika). Finansų ir apskaitos katedroje: docento (kaštų apskaita, mokes čių politika, ekonominė analizė), 0,5 et. lektoriaus (finansinė apskaita).

Germanų filologijos katedroje: docento (anglų kalbotyra), do cento (vokiečių kalbotyra, prakti nė vokiečių kalba), lektoriaus (vo kiečių literatūrologija, praktinė vo kiečių kalba), lektoriaus (prakti nė vokiečių kalbos gramatika (morfologija ir sintaksė), lekto riaus (praktinė vokiečių kalba), lektoriaus (praktinė anglų kalba).

Informatikos katedroje: lektoriaus (informacinės techno logijos). Lietuvių filologijos katedroje: lektoriaus (lietuvių literatūra), 0,5 et. lektoriaus (antikinė literatūra, kultūra). Užsienių kalbų katedroje: docento (šiuolaikinė rusų kalba), 2 lektorių (anglų kalba), lektoriaus (šiuolaikinė anglų kalba).

Verslo ekonomikos ir vadybos ka tedroje: docento (vadyba), lektoriaus (marketingas).

KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas: docento (bibliotekininkystė ir in formacija, vaikų informaciniai gebėjimai ir skaityba, lektologija), docento (bibliotekininkystė ir informacija, informacijos pa slaugų kokybės vertinimas, infor

macijos verslas). Informacijos ir komunikacijos ka tedroje: docento (žinių teorija: semioti ka; kognityvinės informacijos sistemos. Matematiniai metodai vadyboje), 0,5 et. docento (ko munikacijos ir informacijos tech nologijos), 0,5 et. docento (ko munikacijos teorija, ryšiai su vi suomene, korporatyvinė komu nikacija, tarptautinė komunika cija), docento (informacijos tvarkyba ir iešką, informacijos ieš kos sistemos, informacinė elg sena), lektoriaus (informacijos marketingas, kokybės vadyba). Knygotyros ir dokumentotyros ins titute: 1 et. sudėtinis (0,5 et. lektoriaus (spaudos ir rankraštinis pavel das, senosios knygos architek tonika, bibliofilija, knygos istori ja) ir 0,5 et. mokslo darbuotojo (rankraštinio ir spaudos pavel do tyrimai). Žurnalistikos institute:

lektoriaus (spaudos žurnalisti kos teorija, visuomenės infor mavimo (žiniasklaidos) teisė). MATEMATIKOS IR INFOR MATIKOS FAKULTETAS

Diferencialinių lygčių ir skaičiavi mo matematikos katedroje: docento (matematinės fizikos lygtys), docento (diferencialinės lygtys). Ekonometrinės analizės katedroje: profesoriaus (ekonometrika, fi nansų ekonometrika, stochasti nė analizė), docento (statistika, daugiamatės statistikos meto dai, duomenų analizės pradme nys), lektoriaus (ekonometrika, statistika su kompiuteriu).

Informatikos katedroje: docento (informatika, programa vimo kalbos, funkcinis programa vimas, bioinformatika), docento (diskrečioj! informatika, grafų te orija, kodavimo teorija, kombinatorika ir grafų teorija informacijos saugumas), lektoriaus (diskrečioj! matematika, algoritmų analizė, rinktiniai diskrečių struktūrų sky riai), lektoriaus (interaktyvios sis temos, informatika), jaun. mokslo darbuotojo (programų sistemų in žinerija, objektinės technologi jos), jaun. mokslo darbuotojo (rinktiniai kompiuterių tinklų sky riai, ei. verslo sprendimų architek tūra, Web servisai ir GRID).

Kompiuterijos katedroje: docento (geometrija), docento (matematinis ir kompiuterinis mo deliavimas), lektoriaus (algoritmai ir duomenų analizė), lektoriaus (mobilios paslaugos), lektoriaus (erdvinės duomenų bazės). Programų sistemų katedroje: docento (duomenų struktūros ir al goritmai, programų sistemų inži nerija, asmeninis programų kūri mo procesas, informatikos įvadas), docento (programų sistemų kokybė, vizualus programavimas, praktinė informatika), docento (programų sistemų įsigijimas ir priežiūra, kompiuterinė technika, elektroninė komercija), lektoriaus (programų sistemų testavimas, programavimas Visual C#).

Matematinės analizės katedroje: docento (rizikos valdymas, statisti ka, mat. analizė, šiuolaikinė mate matinė ekonomika), lektoriaus (gy vybės ir sveikatos draudimas, finan sinės laiko eilutės, mat. analizė).

Matematinės informatikos katedroje: docento (aukštoji matematika, statistiniai modeliai), lektoriaus (algebra ir geometrija, algebra, automatai ir formaliosios kalbos). Nukelta j 11 psl.

<■

universitas

2007 kovas

vilnensis

-------------------------------------------------------------------------------------konkursai Matematikos ir informatikos meto dikos katedroje: docento (algebra, skaičių teorija).

(0,25 et. lektoriaus (anesteziologija-reanimatologija) bei 0,25 et. jaun. mokslo darbuotojo).

Tikimybių ir skaičių teorijos kated roje: lektoriaus (algebra ir skaičių te orija).

Fiziologijos, biochemijos ir labora torinės medicinos katedroje: 2 docentų (biochemija), 3 do centų (žmogaus fiziologija), lek toriaus (klinikinė biochemija).

MEDŽIAGOTYROS IR TAIKOMŲJŲ MOKSLŲ INSTITUTAS Biomedicininių ir informacinių technologijų skyriuje: vyriausiojo mokslo darbuotojo (biomedicininės technologijos), 0,25 et. vyriausiojo mokslo darbuotojo (biomedicininė optika), vyr. moks lo darbuotojo (informacinės tech nologijos), 0,5 et. vyr. mokslo dar buotojo (puslaidininkių fizika ir elektronika), mokslo darbuotojo (puslaidininkių fizika ir elektronika).

Medžiagotyros ir nanotechnologijų skyriuje: vyr. mokslo darbuotojo (puslaidi ninkių fizika ir medžiagotyra), 0,75 et. vyr. mokslo darbuotojo (pus laidininkių fizika ir medžiagotyra), 0,25 et. vyr. mokslo darbuotojo (puslaidininkių fizika ir medžiago tyra), mokslo darbuotojo (puslai dininkių fizika ir medžiagotyra).

Puslaidininkinės optoelektronikos skyriuje: vyriausiojo mokslo darbuotojo (puslaidininkių fizika), 0,75 et. vy riausiojo mokslo darbuotojo (puslaidininkių fizika), 0,5 et. vy riausiojo mokslo darbuotojo (puslaidininkių fizika), mokslo darbuotojo (puslaidininkių fizika).

MEDICINOS FAKULTETAS Anatomijos, histologijos ir antropo logijos katedroje: profesoriaus (antropologija), 2 docentų (žmogaus anatomija), lektoriaus (histologija).

Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikoje: 0,5 et. profesoriaus (pilvo chirur gija), 0,5 et. profesoriaus (gastro enterologija), 0,5 et. profesoriaus (bendroji chirurgija), 0,25 et. pro fesoriaus (urologija), 0,5 et. do cento (pilvo chirurgija), 2 po 0,25 et. docento (urologija), 0,75 et. docento (bendroji chirurgija), 0,75 et. docento (nefrologija). Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikoje: 0,75 et. profesoriaus (infekcinės ligos), 0,5 et. docento (infekci nės ligos), 2 lektorių po 0,5 et. (dermatovenerologija).

Neurologijos ir neurochirurgijos klinikoje: docento (neurologija), 2 docen tų po 0,75 et. (neurologija), 0,75 et. vyr. mokslo darbuotojo, 0,5 et. lektoriaus (neurologija). Pulmonologijos ir radiologijos kli nikoje: 0,5 et. profesoriaus (alergologi ja), 0,25 et. docento (radiologi ja), 0,5 et. sudėtinis (0,25 et. do cento (radiologija) bei 0,25 et. vyr. mokslo darbuotojo).

Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institute: profesoriaus (vidaus ligų propedeutika), 0,25 et. profesoriaus (onkologija ir slauga), docento (vidaus ligų propedeutika), 0,75 et. docento (chirurginė slauga), 0,25 et. docento (reabilitacija), 2 asistentų (reabilitacija).

Akušerijos ir ginekologijos klinikoje: docento (akušerija ir ginekolo gija), 0,5 et. docento (akušerija ir ginekologija), 0,75 et. lektoriaus (akušerija ir ginekologija).

Odontologijos institute: 2 docentų po 0,5 et. (odontologi ja), docento (odontologija), 0,5 et. docento (veido ir žandikaulių chi rurgija), lektoriaus (odontologija), 0,75 et. lektoriaus (odontologija).

Anesteziologijos ir reanimatologi jos klinikoje: 0,5 et. profesoriaus (anesteziologija-reanimatologija), 0,5 et. lektoriaus (anesteziologija-reanimatologija), 0,5 et. sudėtinis

Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedroje: 0,25 et. profesoriaus (patologi ja), docento (teismo medicina), docento (farmakologija), asisten to (patologija).

Sutrumpinimai: et. - etatas; vyr. mokslo darbuotojas - vyresnysis mokslo darbuotojas; jaun. mokslo darbuotojas-jaunesny sis mokslo darbuotojas.

dokumentus ne vėliau kaip iki 2007-0509 (imtinai) pateikia fakulteto ar jam pri lyginto akademinio kamieninio padalinio tarybos arba konkurso komisijos pirmi ninkui. Universiteto darbuotojai pateikia šiuos dokumentus: prašymą Rektoriaus vardu, akademinės veiklos aprašą, ki tus fakulteto tarybos nustatytus papil-

Universiteto darbuotojai, pageidau jantys dalyvauti konkurse, prašymus ir

Psichiatrijos klinikoje: 2 docentų po 0,75 et. (psichiatri ja), 0,5 et. docento (vaikų psi chiatrija), 0,5 et. docento (psi chiatrija), lektoriaus (psichiatrija).

Reumatologijos, traumatologijosortopedijos ir rekonstrukcinės chi rurgijos klinikoje: 2 profesorių po 0,5 et.(reumatologija), 0,5 et. docento (traumatologija-ortopedija), 0,5 et. sudė tinis (0,25 et. docento (rekonst rukcinė chirurgija) bei 0,25 et. vyr. mokslo darbuotojo etato), 0,5 et. lektoriaus (traumatologija), 0,5 et. lektoriaus (reumatologija). Širdies ir kraujagyslių ligų klinikoje: 3 docentų po 0,25 et. (kardiologi ja), 1 et. sudėtinis (0,25 et. docento (kraujagyslių chirurgija) bei 0,75 et. vyr. mokslo darbuotojo), 0,5 et. su dėtinis (0,25 et. docento (krauja gyslių chirurgija) bei 0,25 et. moks lo darbuotojo), vyr. mokslo darbuo tojo), 2 vyr. mokslo darbuotojų po 0,75 et, 5 vyr. mokslo darbuotojų po 0,5 et., 0,5 et. mokslo darbuoto jo, 3 vyr. mokslo darbuotojų po 0,25 et., jaun. mokslo darbuotojo, 0,5 et. jaun. mokslo darbuotojo.

Vaikų ligų klinikoje: 0,5 et. profesoriaus (vaikų ligos), docento (vaikų ligos), 0,75 et. do cento (vaikų chirurgija), 0,75 et. do cento (vaikų infekcinės ligos), 0,5 et. docento (vaikų kraujo ligos), 0,5 et. docento (vaikų reumatolo gija), 0,5 et. lektoriaus (vaikų neu rologija), 3 vyr. mokslo darbuotojų, 0,75 et. mokslo darbuotojo.

Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikoje: 0,75 et. profesoriaus (endokrino logija), 0,25 et. docento (geron tologija). Visuomenės sveikatos institute: docento (maistas, mityba ir visuo menės sveikata), docento (vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata). Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje: 0,25 et. docento (žmogaus bio logija ir genetika), 1 et. sudėtinis (0,5 et. docento (klinikinė gene tika) bei 0,5 et. vyr. mokslo dar buotojo), 1 et. sudėtinis (0,5 et. docento (paveldimos medžiagų apykaitos ligos) bei 0,5 et. vyr. mokslo darbuotojo).

domus dokumentus, reikalingus preten dento kvalifikacijai įvertinti. Priimami do kumentai registruojami fakultetuose. Asmenys, ne Universiteto darbuo tojai, pageidaujantys dalyvauti konkur se, pareiškimus ir dokumentus ne vė liau kaip iki 2007-05-09 (imtinai) patei kia universiteto Personalo direkcijai

TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS Europos studijų katedroje: docento (viešoji politika ir admi nistravimas).

Politikos teorijos katedroje: docento (lyginamoji politika).

Tarptautinių santykių katedroje: profesoriaus (tarptautinių santy kių istorija ir teorija, Lietuvos už sienio politika), docento (konflik tų analizė ir taikos studijos), lek toriaus (tarptautinių santykių te orija, tarptautiniai santykiai). TEISĖS FAKULTETAS Baudžiamosios teisės katedroje: docento (Baudžiamoji teisė. Bausmių vykdymo teisė. Tarptau tinė baudžiamoji teisė. Baudžia moji politika), 0,5 et. docento (Baudžiamoji teisė. Kriminologi ja. Nepilnamečių nusikalstamu mo prevencijos problemos. Mediacija), 0,5 et. docento (Baudžia moji teisė. Atstovavimas ir gyny ba. Bausmių skyrimo problemos).

Darbo teisės katedra: docento (darbo teisė). Civilinės teisės ir civilinės teisės katedroje: profesoriaus (civilinė teisė, civi linis procesas), 0,5 et. lektoriaus daktaro (civilinis procesas).

Konstitucinės ir administracinės teisės katedroje: docento (administracinė teisė). Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedroje: 0,25 et. lektoriaus (tarptautinė pri vatinė teisė), 0,25 et. asistento (ES teisė, ES konkurencijos teisė, ES vartotojų teisių apsaugos teisė). Teisės teorijos ir istorijos katedroje: docento (politikos teorija, teisingu mo vykdymo institucionalizavimas).

UŽSIENIO KALBŲ

INSTITUTAS

FBMM anglų kalbos katedroje: docento (matematikos anglų k., užsienio k. mokymo metodika, kalbinių gebėjimų vertinimo te orija ir praktika), docento (mate matikos anglų k., užsienio k. mo kymo metodika), lektoriaus (gam-

(Vilnius, Universiteto g. 3,361 arba 363 kab.) Ne Universiteto darbuotojai pa teikia šiuos dokumentus: prašymą Rektoriaus vardu, mokslinių darbų są rašą, gyvenimo ir akademinės veiklos aprašymą (curriculum vitae), mokslo cenzą ar mokslinę ir pedagoginę kva lifikaciją patvirtinančius dokumentus.

* » ff

tos mokslų anglų k.), 2 lektorių (medicinos anglų k.), 0,5 et. lek toriaus (chemijos anglų k. stu dentams), 2 asistentų (matema tikos anglų k.), 0,5 et. asistento (matematikos anglų k.).

Humanitarinių mokslų anglų kal bos katedroje: docento (anglų k. stilistika, filolo gijos anglų k.), lektoriaus (anglų literatūra, žurnalistikos ir filologi jos anglų k.), lektoriaus (filologi jos ir istorijos anglų k.), lektoriaus (sociologijos ir socialinio darbo anglų k.), asistento (filosofijos ir istorijos anglų k.), asistento (ar chyvistikos ir verslo anglų k.), asistento (bendroji anglų k.), 0,5 et. asistento bendroji ir istorijos anglų k.), 0,5 asistento (informo logijos ir verslo anglų k.). Socialinių mokslų anglų kalbos ka tedroje: profesoriaus (teisės, verslo ang lų k.), 2 lektorių (verslo anglų k.), 0,5 et. lektoriaus (verslo anglų k.).

Vokiečių kalbos katedroje: docento (technikos vokiečių k., vo kiečių k. fonologija), lektoriaus (ekonomikos vokiečių k., akade minis rašymas), lektoriaus (matematikos/informatikos vokiečių k.), lektoriaus (socialinio darbo vokie čių k.), 2 lektorių po 0,5 et. lekto riaus (ekonomikos vokiečių k.). Romanų kalbų katedroje: lektoriaus (matematikos ir infor matikos, filosofijos prancūzų k., bendroji prancūzų k., prancūzų k. užsieniečiams), 0,25 et. asis tento (bendroji prancūzų k), 0,25 et. asistento (italų kaip antroji užsienio k.).

Rusų kalba - 2 asistentų po 0,5 et. SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS docento (lengvoji atletika), do cento (sportinio masinio darbo or ganizavimas fakultetuose), lekto riaus (sunkioji atletika, jėgos tri kovė ir svarsčių kilnojimas), lek toriaus (vyrų krepšinis), lektoriaus (sportinė ir bendroji aerobika).

ORIENTALISTIKOS CENTRAS lektoriaus (japonologija).

LYČIŲ STUDIJŲ CENTRAS

0,5 docento (filologija). Būtinų konkursui dokumentų sąrašas, konkurso vykdymo tvarka, kvalifikaciniai pareigybių reikalavimai ir kita informacija pateikiama Vilniaus universiteto pedago ginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatuose (Informacinis biuletenis 2005-12-30 Nr. 19(348) arbawww.cr.vu.lt.

Skelbiamas konkursas nuo 2007-09-01 eiti fakultetų katedrų vedėjų ir jiems prilyginamų padalinių vadovų pareigas Filologijos fakultetas: Lietuvių kalbos katedros vedėjo, Lietuvių literatūros katedros ve dėjo, Klasikinės filologijos katedros ve dėjo, Anglų filologijos katedros ve dėjo, Vokiečių filologijos katedros ve dėjo, Skandinavistikos centro vedėjo, Slavistikos katedros vedėjo, Polonistikos centro vedėjo, Baltistikos katedros vedėjo.

Filosofijos fakultetas: Bendrosios psichologijos katedros vedėjo. Fizikos fakultetas: Kvantinės elektronikos kated ros vedėjo.

Ekonomikos fakultetas: Vadybos katedros vedėjo.

Istorijos fakultetas: Naujosios istorijos katedros vedėjo, Senovės ir viduramžių katedros vedėjo. Kauno humanitarinis fakultetas: Lietuvių filologijos katedros vedėjo, Užsienio kalbų katedros vedėjo.

Komunikacijos fakultetas: Bibliotekininkystės ir informaci jos mokslų instituto direkto riaus, Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktoriaus. Matematikos ir informatikos fakultetas: Matematinės statistikos katedros vedėjo, Ekonometrinės analizės kated ros vedėjo.

Medicinos fakultetas: Žmogaus ir medicininės geneti kos katedros vedėjo, Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus, Anesteziologijos ir reanimatolo gijos klinikos vedėjo, Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikos vedėjo, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjo, Psichiatrijos klinikos vedėjo, Pulmonologijos ir radiologijos kli nikos vedėjo, Odontologijos instituto direkto riaus, Širdies ir kraujagyslių ligų klini kos vedėjo, Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klini kos vedėjo, Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos instituto direkto riaus, Gastroenterologijos, nefrourolo-

gijos ir chirurgijos klinikos ve dėjo, Reumatologijos, traumatologijosortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vedėjo. Teisės fakultetas: Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros vedėjo. Užsienio kalbų institutas: Fizinių ir biomedicinos mokslų anglų kalbos katedros vedėjo, Humanitarinių mokslų anglų kalbos katedros vedėjo, Vokiečių kalbos katedros vedėjo.

Lyčių studijų centro direktoriaus. Religijos studijų ir tyrimų centro direktoriaus. Sveikatos ir sporto centro direktoriaus.

Profesoriai ir docentai, pageidau jantys dalyvauti konkurse, prašy mus ir dokumentus pateikia Perso nalo direkcijai (Universiteto g. 3, 361,363 kab.) registruoti ne vėliau kaip iki 2007-05-08 (imtinai). Pretendentai pateikia šiuos doku mentus: a) prašymą Rektoriaus vardu, b) mokslinių darbų sąrašą, c) gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą, d) katedros ar jam prilyginto Ša kinio akademinio padalinio raidos plano projektą, e) kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją. Su konkurso eiti katedros vedėjo pa reigas rengimo nuostatais galima susipažinti 2002-02-26 VU Informa ciniame biuletenyje Nr. 4(269) arba internete adresu http//www.cr.vu.lt.

Personalo direkcijos inform.

universitas

vilnensis

2007 kovas

į iiiiUniversitetas ir visuomenė_____________________________________

Vilniaus universitetu domėjosi ir abiturientai, ir prezidentas „Vilniaus knygų mugėje 2007“, vykusioje vasario 2225 dienomis, pirmąkart dalyvavo VU leidybos studijų programos studen tai. Parodoje „Mokymasis, studijos, karjera 2007“ Prezidentas Valdas Adam kus domėjosi Universiteto hidrologais.

H— 1

Laura GINTALAITĖ, Kristina USAITĖ

Prezidentas domėjosi Universiteto ekspertais Respublikos Prezidentas Val das Adamkus prie VU stendo do mėjosi, ar VU yra mokslininkų, ku rie galėtų ekspertiniu, o ne politi nių lygmeniu įvertinti siūlymą ban gų nuplautas Palangos kopas at statyti smėliu, siurbiamu iš jūros netoli Kuršių Nerijos. Prezidentas baiminasi, kad taisant vieną pa jūrio zoną, nebūtų pakenkta kitai. Rektorius Benediktas Juodka pa žadėjo šiuo klausimu pasidomėti ir atsakyti Prezidentui. Universitetą „Litexpo“ parodų centre pristatinėjusi VU Studentų atstovybės narė Milana Marfinaitė pasakojo, kad abiturientai daž niausiai klausinėjo, kaip sudaro mi konkursiniai balai, kokios per spektyvos baigus Universitetą. Studentė, paklausta, kaip bando pritraukti abiturientus j VU, atsa kė, kad to net nereikia daryti, nes visi žino, jog VU yra geriausias, turi gilias tradicijas, be to, moks leiviai su geresniais pažymiais dažniausiai stoja į VU. Tokie moks leiviai dažniausiai ir prieidavo prie VU stendo. Parodoje išdalinta daugiau kaip 5000 leidinio „Kvie čia VU 2007" egzempliorių.

VU atnaujinama magistrantūra Šiemet VU atnaujino daugelį ma-

gistrantūros programų, be to, atsi rado keletas naujų: Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu te anglų kalba bus dėstoma pro grama „Karo ir taikos studijos“, Fi zikos fakultete magistrantai galės

Vilniaus universiteto stendas parodoje „Mokymasis, studijos, karjera 2007“

Knygų mugėje buvo galima įsigyti VU leidyklos išleistų naujų vadovėlių iš įvairių mokslo sričių

rinktis dvi naujas programas - „La zerinės technologijos", „Optoelektronikos medžiagos ir technologi jos“, turintys kineziterapijos ir ergoterapijos bakalauro diplomą studi jas galės tęsti reabilitacijos magistrantūroje Medicinos fakultete. Pasak Studijų direktoriaus pa vaduotojos Jūratės Karaliūnie nės, VU galės pasiūlyti specialis tų naujai atominei elektrinei: „Po metų kitų planuojame rengti bran duolinės energetikos fizikos spe cialistus, galbūt ir ekologus, besispecializuojančius branduoli nio užterštumo srityje.“ Šiemet parodoje „Mokymasis,

Dionyzas Daulenskis, - sukurti so lidžios bibliotekos įvaizdį panaudojant retro stiliaus baldus. Leidybos studen tai organizavo „VŽ“ išleistos Žurnalisti

studijos, karjera 2007“ dalyvavo net 27 užsienio universitetai ir ko legijos. Anot J. Karaliūnienės, Vil niaus universiteto tikslas - patraukti geriausius moksleivius, kad jie ne išvažiuotų studijuoti į Vakarus. VU dalyvauja ne tik kasmetinėje „Litexpo“ vykstančioje studijų mugėje, bet ir organizuoja atvirų durų die nas fakultetuose, o dekanai, profe soriai važiuoja pabendrauti su gim nazijų moksleiviais. Šiųmetinės parodos akcentas -

mokymasis visą gyvenimą. Studi jų direktoriaus pavaduotoja J. Ka raliūnienė sako, kad šiemet prie VU stendo priėjo daugiau savo mokymosi galimybėmis, kvalifika cijos keitimu besidominčių suau gusiųjų. Jie domėjosi išlyginamo siomis, pokoleginėmis, magistrantūros studijomis. Kol kas pokolegines studijas - vadybos ir verslo

administravimo bei ekonomikos krypčių studijų programas-VU siū lo tik Ekonomikos fakultetas.

Knygų mugę studentai pradėjo nuo tapetų klijavimo Tuo pačiu metu „Litexpo“ vyku sioje Vilniaus knygų mugėje daly vavo Vilniaus universiteto leidykla. Šios leidyklos direktoriaus pava duotoja Vida Vaidakavičienė sakė, kad leidykla išleido daug naujų va dovėlių iš įvairių mokslo sričių. Kny gų mugėje kai kurių leidyklos kny gų buvo galima įsigyti už simboli nę kainą. Pirmą kartą knygų mugėje daly vavo leidybos specialybės studen tai. Jie pristatė leidybos specialybę ir pardavinėjo Komunikacijos fakul teto dėstytojų išleistas knygas. Šią galimybę VU Komunikacijos fakul teto leidybos studijų atstovams su teikė bendradarbiavimas su Seimo leidykla „Valstybės Žinios“ (VŽ), kuri

skyrė jų stendui vietos mainais j jau nųjų leidėjų idėjas bei pagalbą stili zuojant stendą, kuriant ir įgyvendi nant knygų pristatymo programą. „Studentų dalyvavimas mugėje suteikė galimybę pasipraktikuoti: įgyti organizacinės patirties, pajusti atmosferą, bendradarbiauti su lan kytojais“, - džiaugiasi KF dekanas prof. Domas Kaunas. Viena patraukliausių „leidybi ninkų“ pasiūlytų idėjų, kaip pri pažino „VŽ“ direktorius Mintautas

Universiteto dekanai kvietė Kauno moksleivius rinktis studijas VU Jau tradicinėmis tapo VU Studijų direkcijos organi zuojamos fakultetų atstovų išvykos į Lietuvos gimnazijas - VU partneres. Vasario 21 dienq toks susitikimas vyko Kauno „Santaros“ gimnazi joje. Atvykusius dekanus pasitiko nemaža auditorija, nes gimnazija pakvietė į susitikimą ir aplinkinių mokyklų abiturientus. Renginyje abiturientai turėjo galimybę iš pirmųjų lūpų išgirsti, kodėl reikėtų rinktis studijas konkrečiame fakultete.

Elena GRINKIENĖ

kilo visų mokinimų rankos, profeso rius nusijuokė: „Štai ir įrodymas, kad

VU Studijų direkcijos direkto riaus pavaduotoja Jūratė Karaliū nienė mokiniams priminė, kuo garsus Vilniaus universitetas, su pažindino moksleivius su atvyku siais svečiais, kurių dauguma jau nebe pirmą kartą svečiavosi šio je gimnazijoje. Nuo pirmų susitikimo minučių salėje įsivyravo šilta ir draugiška atmosfera. Pirmas kalbėjęs geras gimnazistų pažįstamas Fizikos fa kulteto dekanas profesorius Jūras Banys puikiai bendravo su audi torija. Mokiniai noriai atsakinėjo j jo klausimus, o kai paklausus „Kas naudojate mobilųjį telefoną?“ pa

jau nebegalėtumėte gyventi be fi zikos, vadinasi, fizikai reikalingi, laukiame jūsų Fizikos fakultete.“ Jo pavyzdžiu pasekė ir Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakub čionis, argumentuodamas, kad be istorijos mokslo žmonija ne tik ne žinotų, kas buvo praeityje, bet ir ne mokėtų nuspėti ateities jvykių. Isto rijos fakulteto specialybės archeo logija bei kultūros istorija ir antro pologija gana patrauklios ir sulau kia didelio abiturientų dėmesio. Kauno humanitarinio fakulteto dekanas docentas Stasys Girdzi jauskas bandė moksleiviams įro dyti, kad jiems patogiausias Vil

kos instituto direkto riaus Andriaus Vaišnio „Konstitucijos is torijos vaikams“ ir Vilniaus universiteto leidyklos išleisto va dovėlio „Knygotyra“ bei leidybos studijų pristatymus. A. VaišAbiturientai dažniausiai teiravosi, kaip sudaromi nio „Konstitucijos is konkursiniai balai torija vaikams“ pri statyme žymus TV vas, projektus, „Knygotyros" vado laidų vaikams vedėjas Gustavas vėlio autoriai (prof. D. Kaunas, doc. kartu su studentais renginyje rez D. Navickienė, doc. R. Misiūnas) gė pokalbį apie pilietiškumo, kon atskleidė knygos gimimo, rezulta stitucijos, tėvynės reikšmę ir esmę. to, paskirties subtilybes. Savo unikalų kūrinį pristatė pats au Studentai džiaugiasi, kad turėjo torius. Viktorinoje vaikams paaiš galimybę patirti Knygų mugę nuo kėjo, kad auga pavydėtinai intelek tapetų klijavimo iki dalyvavimo ren tuali karta, kurios genialiausieji bu giniuose. „VŽ“ direktoriaus pava vo apdovanoti „Konstitucijos isto duotojas Kastytis Trapinskas paste rija vaikams“. bėjo, kad Lietuvoje trūksta leidybos Vadovėlio „Knygotyra“ pristaty vadybininkų, kurie gebėtų tinkamai mą prof. D. Kaunas komentavo pristatyti knygą atitinkamose insti taip: „Paprastai imama jautį už ra tucijose ir ypač užsienio leidėjams. gų - kalbama apie knygą, o čia ža Rodos, bręsta karta, kuri galbūt bus viau, nuotaikingiau pažiūrėta: di pajėgi ir norinti tai pakeisti. Seimo namiška gyvenimo nuotrupa - at leidyklos vadovybė planuoja tęsti sklanda ekrane, muzikinis džiazo bendradarbiavimą su studentais ne įvadas, gyvai, su humoru.“ Pasta tik knygų mugėse, bet ir kituose lei rajame renginyje būsimi leidėjai dybiniuose projektuose. pasakojo apie studijas, perspekty V. Naujiko nuotr.

niaus universiteto fakultetas yra Kaune. Visi vieningai sutiko, kad labai patogu mokslo aukštumų siekti savo gimtajame mieste, juo lab kad Kauno humanitariniame fakultete siūlomos tokios patrauk lios specialybės kaip lietuvių filo logija ir reklama, kultūros vadyba, verslo informatika, ekonomika ir kitos, gal mažiau skambios, bet la bai viliojančios. Lengviausia „girtis“ savo fakul teto specialybėmis ir vilioti gimna zistus sekėsi Teisės fakulteto de kanui profesoriui Vytautui Nekro šiui. Kas šiais laikais nenori būti teisininku ar politiku? Nepėsčias buvo ir visų labai lauktas Filologijos fakulteto deka nas docentas Antanas Smetona. Vienas iš „argumentų“, kodėl vai kinai turėtų stoti į Filologijos fakul tetą, buvo tas, kad jų fakultete daug merginų ir visos jos labai gražios. Šiltai buvo sutikti ir gimnazijoje

nebe pirmą kartą besilankantis

Ekonomikos fakulteto prodekanas docentas Jonas Martinavičius ir Komunikacijos fakulteto atstovės, pačios besimokančios šiame fa kultete. Po bendro pokalbio, kai jau buvo išdalinti atvežti suvenyrai ir reklaminiai spaudiniai, svečius apspito būreliai gimnazistų, jau žinančių, kur nori stoti ir turinčių klausimų apie įstojimą ir stu dijas juos dominančiame fakul tete. Jaunimui patiko jauni profeso riai, šiltas dekanų tarpusavio ben dravimas, mokėjimas su meile kalbėti apie savo fakultetų specia lybes. Mokytojai ir jų auklėtiniai džiaugėsi, kad renginys buvo įdo mus ir naudingas: gimnazistai iš girdo daug atsakymų į juos domi nančius klausimus ne tik apie pa tį mokslą ir studijas Vilniaus uni versitete, bet ir apie tai, kaip tapti garbingiausio Lietuvos universite to studentu.

universifas

vilnensis

2007 kovas

iiiižvilgsnis

(Ne)laisvieji dalykai? Laura GINTALAITĖ

Dirbtinės kliūtys? Septyni Filosofijos fakulteto (FilosF) socialinio darbo studen

tai „Civilizacijų istoriją“ kaip lais

vąjį dalyką duomenų bazėje pa sirinko pas Istorijos fakulteto profesorių Alfredą Bumblauską.

FilosF studijų prodekanas doc. dr. Remigijus Bliumas studentų

pasirinkimo duomenų bazėje

Universitetas deklaruoja, kad studentai patys gali pasirinkti laisvuosius dalykus, ta čiau kai kurie fakultetai, anot VU SA akademinių reikalų komiteto vadovo Mariaus Skuodžio, šių laisvę bando riboti - iš laiku duomenų bazėje pasirinkusių studentų reikalauja rašyti papildomus prašymus dekanui, kai kurie dėstytojai primygtinai siūlo pasirinkti tam tikrus dalykus, delsiama sukurti visuose fakultetuose vienodq kreditų perkėlimo iš vieno semestro į kitų tvarkų. Kiekvieno studento registracijų laisvajam dalykui duomenų bazėje tvirtina jo fakul teto prodekanas. Nėra dokumento, kuriame būtų numatyta, dėl kokių priežasčių jis gali nepatvirtinti studento pasirinkimo. Akademinių reikalų prorektorė docentė Birutė Pociūtė nepalaiko studentų, besiren kančių laisvuosius dalykus kituose universitetuose. Tuo tarpu daugelis studentų ne žino, kad laisvųjį dalykų galima rinktis ne tik iš duomenų bazės, bet ir peržiūrėjus kitų fakultetų studijų programas.

pernai pavasarį nepatvirtino. „Jiems buvo pasakyta, kad tokio

to pasirinkimui, nes teisininkui

paties pavadinimo dalyką mūsų fakultete dėsto ne mažiau žymus

darbo teisę reikia išmanyti giliau, o Filologijos fakultete ji galbūt

tyrinėtojas (profesorius Vygintas

dėstoma prabėgomis.“

Bronius Pšibilskis - aut. past.), ir

Prorektorė primena, kad sumo

nėra išmintinga kažko siekti to

kėjęs pinigus studentas gali mo kytis ir papildomai, „išeidamas“

liau, kai yra šalia. Jiems buvo pa siūlyta apsvarstyti savo pasirin

kimą“, - komentuoja prodekanas doc. dr. R. Bliumas. Šie studentai turėjo rašyti as

meninius prašymus FilosF deka

nui. Trys studentai vis dėlto pasi

rinko „Civilizacijų istoriją“ pas prof. A. Bumblauską, vienas stu

dentas tą patį dalyką nusprendė studijuoti „gimtajame“ fakultete

pas prof. V. B. Pšibilskį, likę 3 Stu dentai pasirinko kitus dalykus.

VU SA akademinių reikalų va dovas M. Skuodis piktinasi: „Ko dėl studentas, laiku duomenų ba zėje pasirinkęs laisvąjį dalyką, turi

dar kartą apsvarstyti savo pasirin

kimą ir rašyti kažkokį asmeninį

prašymą dekanui, kad leistų pa sirinkti? Sudaromos dirbtinės -kliūtys studijuoti tai, ką nori.“ Anot jo, duomenų bazė ir yra sukurta

tam, kad studentai matytų visas dėstomų dalykų alternatyvas ir

kursus galėtų pasirinkti elektro

niniu būdu.

Prodekanas gali užkirsti kelig studento pasirinkimui Akademinių reikalų prorektorė

docentė B. Pociūtė, paklausta, ar yra dokumentas, kuriame būtų

numatyta, dėl kokių priežasčių prodekanas duomenų bazėje gali nepatvirtinti studento pasirinkimo,

atsakė: „Prodekanas iš viso gali pasižiūrėti ir nepatvirtinti. Jis yra

Studijų programų komiteto pirmi ninkas. Be to, studento norai ne visada suderinami su fakulteto po

reikiais ir galimybėmis.“ FilosF dekanas dr. docentas

Kęstutis Dubnikas aiškina, kad prodekano pareiga - prižiūrėti ir

tvirtinti studento pasirinkimus, jis

turi teisę koreguoti studento indi vidualiai susidaromos programos

dalį: „Pavyzdžiui, prodekanas gali nepatvirtinti pirmakursio pasirin

kimo laisvąjį dalyką studijuoti iš magistrantūros programos.“ Kitą pavyzdį, kodėl prodekanas galė

tų nepatvirtinti studento pasirinki mo, pateikia prorektorė: „Jei tei sininkas darbo teisę pasirenka,

už savo studijų programos ribų. Jei studentas nori pasirinkti dau giau dalykų, nei leidžia jo studijų

programa, jis gali sudaryti laisvo jo klausytojo sutartį.

VU SA atstovas Marius Skuo dis pasakoja, kad daug ginčija

masi, ar studentams reikia moky tis kalbų, nors jie to nori. „Viename

kai kurie fakultetai nevykdo studi jų nuostatų ir rekomenduoja rink tis laisvuosius dalykus savo fakul

tete, anot M. Skuodžio, yra perkrautos studijų programos: „Nesuspėjama išdėstyti visų atitin kamai studijų programai reikalin

gų dalykų ir bandoma tai kom pensuoti laisvaisiais dalykais.

tą fakultetą ateis daugiau studen

mokytis kalbos, prisipažįsta, jog

tų iš kitų fakultetų ir fakultetas užsi dirbs papildomų pinigų. Fakulte tas iš savo biudžeto nemoka už studentus, kurie kitame fakultete pasirenka laisvuosius dalykus.“ Šį semestrą daugiausia lėšų iš

buvo per sunku.

laisviesiems dalykams skirto fon do gavo Užsienio kalbų institutas, Filologijos ir Ekonomikos fakulte tai, mažiausiai-Chemijos, Komu nikacijos bei Matematikos ir infor matikos fakultetai.

Trūksta lankstumo perkeliant kreditus

Akademinių reikalų prorektorė

doc. B. Pociūtė, paklausta, ar ne

turėtų būti sudaryta galimybė vi sų fakultetų studentams kilnoti

laisvųjų dalykų kreditus, atsakė: „Fakulteto Studijų programų ko

mitetas, neleisdamas atsikelti lais vųjų dalykų į kitą semestrą, elgia si pagal kitą logiką-galvoja, kad,

be kalbų mokymosi, tai studijų programai gali būti naudingi kiti

dalykai. Laisvė yra pasirinkimas. Jei to pasirinkimo šiandien nega

li padaryti, vadinasi, negali. Gali

Dauguma fakultetų nesudaro galimybių studentams perkelti

būti, kad kalbą pradėsi mokytis

laisvųjų dalykų kreditus iš vieno

kėjęs už tai pinigus.“

„neiškeliautų“ į kitą fakultetą. Prorektorė doc. B. Pociūtė tokį įtarimą paneigia: „Fakultetai, ne leisdami pasirinkti laisvųjų daly

gelyje fakultetų, - pasakoja Už sienio kalbų instituto direktorė

vieji dalykai yra finansuojami iš atskiro fondo, jiems skirti pinigai

dėstoma ir Teisės fakultete, pro

yra atskirti nuo bendro fakulteto biudžeto. Kuo daugiau ir įdomes nių laisvųjų dalykų fakultetas pa

dekanas gali užkirsti kelią studen-

siūlys, tuo didesnė tikimybė, kad j

tarkim, Filologijos fakultete, o ji

Studento pasirinkimas duomenų bazėje nieko nereiškia, kol jo nepatvirtina prodekanas. D. Šepečio nuotr.

Būna, kad dėstytojai pasako, jog turite pasirinkti būtent tokius da lykus, nes ateityje jų reikės, pri mygtinai siūlo pasirinkti, aiškin dami, kad jei studentas nebus išklausęs to kurso, turės proble mų“, -teigia M. Skuodis. Studen tai įtaria, jog jiems trukdoma pa sirinkti laisvuosius dalykus kituose fakultetuose dėl šios prie žasties - kad pinigai iš fakulteto

kų kituose fakultetuose ir liepda mi pasirinkti savo fakultete, finansinės naudos neturi, mat lais

jog VU studentai laisvuosius da

lykus renkasi kituose universite tuose: „Jei fizikai sakytų, kad jiems reikia medžiagų atsparumo - dis ciplinos, kuri dėstoma VGTU, samdytume dėstytoją. Mūsų lais vųjų dalykų pasiūla ne menkes nė nei kituose universitetuose. Su kai kuriomis aukštosiomis mokyk lomis esame susitarę abipusio susitarimo principu. Bet VU yra di desnis donoras, mūsų galimybės yra didesnės duoti, o ne pasiimti iš kitų universitetų. Būtinybės stu dijuoti kituose universitetuose ne matau.“ Jei fakultetas yra sudaręs su tartį su kitais universitetais, jie gali keistis studentais. Jei nėra sutar čių, studentai turi teisę kituose universitetuose studijuoti kaip laisvieji klausytojai.

Laisvuosius dalykus galima rinktis ne tik iš duomenų bazės

Naudinga pritraukti studentus iš kitų fakultetų

Senato posėdyje priėmėme sprendimą, kad studentams turi būti sudarytos sąlygos mokytis ir antros užsienio kalbos. Vienas dekanas per Senato posėdį pa sakė: „Kai mes priėmėme tokį sprendimą, studentai norės mo kytis, ir mes negalėsim jiems ne leisti", - pasakoja M. Skuodis. Užsienio kalbų instituto direk torė d r. doc. N. Bražėnienė pasa koja, jog pasitaiko studentų, ku rie skundžiasi, kad jiems neleidžia rinktis kalbų, liepia rinktis kitus da lykus. Viena iš priežasčių, kodėl

Akademinių reikalų prorektorė

doc. B. Pociūtė prisipažino, kad jai iš principo nepatinka mintis,

semestro į kitą. Tai reikalinga no

rint nepertraukiamai mokytis kal bos. „Blogai, kai studentas pra

deda mokytis kalbą nuo nulio ir kreditų turi tik vienam semestrui. Reikia lankstesnės sistemos, kuri deklaruojama studijų nuostatuo se. Ši problema egzistuoja dau

doc. dr. Nijolė Bražėnienė. - Pra ėjusį semestrą užsienio kalbas kaip laisvuosius dalykus buvo pa

kaip laisvąjį dalyką, o tęsi sumo

VU dažniau būna donoras Studentai turi teisę laisvuosius

dalykus rinktis ne tik kitame fakul tete, bet ir kitame universitete. Šia teise šį semestrą pasinaudojo tik trys VU studentės. Viena iš jų -

Istorijos fakulteto studentė Rugilė Balkaitė, Vilniaus dailės akademi joje (VDA) lankanti „XX a. Lietu vos ir pasaulio dailės ir architek

paskaitas.

sirinkę 1051 studentas, šį se mestrą - 200 studentų mažiau.“

tūros“

Docentė N. Bražėnienė teigia, jog taip yra todėl, kad studentai pa vasario semestre neturi kreditų laisvajam dalykui. Direktorė pri

tačiau ją nustebino, kai jis paklau

duria, kad kai kurie studentai, an trą semestrą nepasirinkę toliau

dokumentų, o tai, jos nuomone,

Dekanas

patvirtino studentės pasirinkimą,

sė: „Ar jūsų netenkina mūsų siū

lomi dalykai?“ Be to, anot studen tės, reikėjo pildyti daug įvairių

atgraso daugelį studentų.

Akademinių reikalų prorektorė doc. B. Pociūtė aiškina, kad lais vieji dalykai turėtų būti orientuoti j būsimą studento karjerą, o eg zotiškos disciplinos diplomo prie dėlyje gali atrodyti juokingai. Pla nuojama, kad ateityje studentas turės iš karto pasirinkti daugiau laisvųjų dalykų, o ne rinktis juos kiekvieną semestrą. Kanados, Pietų Afrikos, Vokie tijos universitetuose ir VU atlikti ty rimai atskleidė, kad kitų universi tetų studentai renkasi tuos dalykus, kurie pravers jų karjerai, o VU studentai - tuos, iš kurių leng viau gauti gerą įvertinimą. Būtent todėl nuo šio semestro laisvųjų dalykų pažymiai j bendrą konkur sinę eilę nebebus įskaičiuojami. Iki tol vienuose fakultetuose jie būdavo įskaičiuojami, kituose ne. Tikimasi, kad studentai sieks rinktis tai, kas jiems iš tiesų įdo mu ir praverstų jų karjerai. FilosF dekanas doc. K. Dubni kas įsitikinęs, kad jei sudaromas laisvųjų dalykų sąrašas, jau apri bojama laisvė. „Studijų reikalus kuruojantys žmonės, dažniausiai prodekanai, pateikia dalykų sąra šą, kuriuose galėtų būti laisvų vie tų, ir manoma, kad tą dalyką be prieš tai studijuojamų dalykų ga lėtų mokytis kitų fakultetų studen tai“, - doc. K. Dubnikas aiškina, kaip sudaromas laisvųjų dalykų sąrašas duomenų bazėje. Daugelis studentų nežino, kad kaip laisvuosius dalykus galima lankyti irtas disciplinas, kurios nė ra duomenų bazėje pateikiama me laisvųjų dalykų sąraše. Svar bu, kad studentas būtų išklausęs kitus kursus, jei tokių reikia. FilosF Studentų atstovybės pir mininkė Skaistė Kerušauskaitė mano, kad laisvųjų dalykų sąra

šas duomenų bazėje yra apgai lėtinas: „Jeigu nori pasirinkti tik rai gerą dalyką, atsiribok nuo duomenų bazės ir pagal fakulte

tų programas ieškok dėmesio ver to dalyko.“

. .

________________________________________________________

universitas

vilnensis

2007 kovas

numes - studentai------------------------------

Užsieniečiai studentai sapnuos cepelinus ir tarsis su mentoriais dėl meilės reikalų Beata JUNELYTĖ Pavasario semestro pradžioje užsieniečiams, studijuojantiems VU, mentoriai organizuoja orienta cinę savaitę. Užsienio stu dentams lengviau susi pažinti, sužinoti daugiau apie Vilnių, jo istoriją, apie Vilniaus universitetą, daly vauti įvairiuose mentorių renginiuose.

Vilioja japoniškų vyšnių šlamėjimas, laisve trykštanti Lo tynų Amerika, grožiu alsuojančios Austrijos Alpės? Norisi suprasti įvairių šalių filosofiją? Tam nereikia lėktuvo bilie to! Ateikite į Filos Di! Kovo 26-29 dienomis apkeliausime meno pasaulį. Renginiuose susipins muzika ir filosofija, poezija ir kinas, daina ir šokis. Pirmą kartą Lietuvoje bus at liekama Frydricho Nyčės muzika. Dievo mirties filosofas melodijo se atskleidžia kitokią savo pusę. Unikalius ir kerinčius iš Austrijos atkeliavusius kūrinius atliks Lie tuvos muzikos ir teatro akademi jos studentai. Iš žaviųjų Alpių persikelsime į Berlyną, kur susitinka Rytai ir Vakarai. Dinamiškas vo kiškas miestas - Rolando Rastausko performanse „Berlynalijos“ - teksto, garso, muzikos, šokio, plastikos ir videomeno spektaklyje. Žavi lietuviškos melodijos?

Šį semestrą į Vilniaus universi

tetą atvažiavo per 90 studentų iš užsienio. Mentorių programa yra iš skirtinė galimybė susitikti su kitų ša lių atstovais, geriau pažinti jų kultū ras ar patobulinti anglų bei kitų kalbų žinias. Tačiau svarbiausia šios programos dalis - pagalba. Šį semestrą mentoriai buvo ypatingai aktyvūs, paslaugūs, veiklūs ir į sa vo darbą žiūrėjo rimtai. Tą savaitę aplankėme Genoci do aukų muziejų, Nacionalinį mu ziejų, pakilome į Gedimino pilį, aprodėme Vilniaus senamiestį ir, žinoma, Vilniaus universitetą. Užsieniečiams labiausiai patiko žaidimas „Pubcrawling“. Tai žaidi mas, kai reikia „šliaužti" iš vieno ba ro į kitą, atlikti įvairias užduotis ir taip rinkti taškus. Po to, kai nurodyti barai buvo apeiti, visi susitiko „Žaliojoje papūgoje“ ir komandos turėjo sudainuoti dainą „Alaus, alaus“ (žinoma, lietuviškai). Nuga lėtojai gavo po riestainį, išmargintą mūsų tautinės atributikos spalvo mis. Įspūdingas buvo ir nacionalinių patiekalų vakarėlis, kur įvairių šalių atstovai pristatė savo šalies patie kalus. Turbūt egzotiškiausi buvo ko rėjiečių ir prancūzų valgiai. Skanes nio korėjietiško maisto Lietuvoje negautumėte, o prancūzai nustebi no patiekalu iš sraigių. Italai, kaip visada, „sužavėjo“ savo vėlavimu, bet atėjo garsiai reklamuodami sa vo išties nuostabų makaronų pa tiekalą.

Filos Di'07: aplink meno pasaulį per 4 dienas

Kaip susiorientuoti Vilniuje?

Dainuojamosios poezijos gerbė

jus pakvies nerimstantis retro sti liaus „Bard'akas“. Studentų žo džiams melodijas kurs Andrius Kaniava, Domantas Razauskas, Vytautas V. Landsbergis, Jieva, Ovidijus Jucys, Eglė Sirvydytė. Iš Lietuvos nuvyksime į pa slaptinguosius Rytus, kurių gro žis atsiskleis trumpametražių fil mų festivalyje „Haiku (575)“. Čia bus rodomi kino juostoje užfiksuoti japoniški eilėraščiai. Kelionę vainikuos vakarėlis „Latino - Carnaval de Filosofia“ alkoholinis veiklos kokteilis ir Lo tynų Amerikos ritmai, įtraukiantys ir nepaliekantys pasyvių.

FILOS DI'07 PROGRAMA: Nyčės muzikos vakaras kovo 27 d. 19.30 vai. Šv. Jonų bažnyčioje. Įėjimas nemokamas.

Užsieniečiams teko išmokti lietuviškų dainų Užsieniečiams teko greitai orien tuotis Vilniaus centre ir įvykdyti įvai rias užduotis. Vėliau mentoriams Katedros aikštėje jie davė priesai ką, kad visiems savo tautiečiams skelbs, jog cepelinai - pats ska niausias jų ragautas maistas, kad visada sirgs už Lietuvos sporto ko mandas, kad tarsis su savo mento riais dėl meilės reikalų ir kt. Studentai iš užsienio buvo su pažindinti ir su lietuvišku kinu. Lie tuvos muzikos ir teatro akademijos salėje vyko trijų filmų seansas, bu vo parodytos „4 susikertančios tie sės“, „Zero“, „Paskutiniai Bremeno muzikantai“. Į peržiūrą atėjo ir Emi

lis Vėlyvis (filmo „Zero“ režisierius) bei Kęstutis Gudavičius (fimo „4 su sikertančios tiesės“ režisierius), jie pasidalijo savo mintimis apie lietu višką kiną bei savo darbus. Orientacinė savaitė baigėsi il gai lauktu renginiu - „VVelcome party“. Šio semestro vakarėlio tema bu

„Haiku (575)“ - trumpametražių filmų festivalis kovo 27 d. 16.30 vai.; kovo 28 d. 16.00 vai. VU Teatro salėje. Įėjimas 3 Lt

„Bard’akas“ - dainuojamosios poezijos vakaras kovo 28 d. 18 vai. VU Teatro salėje. Įėjimas 8,50 Lt. „Berlynaliįos“ - Rolando Rastausko menų sintezės projektas kovo 29 d. 18 vai. VU Teatro salėje. Įėjimas 6 Lt.

Latino - Carnaval de Filosofia. Kovo 29 d. 20 vai. „Propaganda Pub“ (Gedimino pr. 45). Įėjimas 10 Lt.

Daugiau informacijos www.filosfsa.lt

vo vestuvės. Dalyviams reikėjo apsirengti pamergėmis ir pabroliais bei atsinešti vestuvinę dovaną. Va karėlyje burtų keliu buvo išrinkti ir jaunavedžiai, kuriems visos dova nos buvo paklotos po kojų. Jei norite įsitikinti, kad mentorių veikla nuostabi, tiesiog rašykit mentor@vusa.lt Beatai.

Studentai organizuoja moksleivių olimpiadas LGMOA - Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija, įsteigta 2002 me tais, tęsianti sėkmingą veiklą jau penktus metus. 2004 metais prie LGMOA prisijungė „oranžinių“ judėjimas - aktyvus Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universiteto gamtos mokslų studentų būrys, kartu su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija organizuojantis moksleivių biologijos ir che mijos olimpiadas. LGMOA tikslas - skatinti Lietu vos jaunimą domėtis gamtos bei biomedicinos mokslais, rinktis studijuoti šių krypčių specialybes Lietuvos universitetuose, prisidėti ugdant mokinių kompetenciją biologijos ir chemijos srityse bei akcentuoti jų praktinį taikymą to lesnėje profesinėje veikioje (pla čiau: www.lgmoa.olimpiados.lt). Neatsiejama asociacijos veiklos sritis - pagalba rengiant Lietuvos moksleivius tarptautinėms chemi jos ir biologijos olimpiadoms bei regioninių ir nacionalinių mokinių chemijos (LitChO) ir biologijos (LitBO) olimpiadų turų organiza vimas.

Šiuo metu sėkmingai veikia at naujinta LGMOA interneto svetai nė (www.olimpiados.lt.), kurioje publikuojami naujausi aktualūs mokslo populiarinimo straipsniai, kasdien įkeliamos ir atnaujina mos biologijos ir chemijos, mate matikos bei kitų dalykų užduotys bei galvosūkiai, padedantys moksleiviams ir mokytojams reng tis olimpiadoms ir mokslų konkur sams, skelbiama tarptautinių bio logijos, chemijos olimpiadų užduočių medžiaga lietuviškai. Nuolat atnaujinamas vertingas nuorodų skyrelis, į kurį keliamos visų mokomųjų dalykų skilčių in terneto nuorodos, padėsiančios

mokiniams, jų mokytojams ir vi siems mokslų mylėtojams greitai ir efektyviai rasti naudingos daly ko medžiagos siekiant pagilinti ži nias ar rengtis įvairiems mokslų konkursams. LGMOA interneto svetainė nuolat plečiama ir atnau jinama, o jos kūrėjai visada lau kia iniciatyvių ir energingų jau nuolių, norinčių ir galinčių kurti drauge, todėl maloniai kviečiame apsilankyti, bendrauti forume, o gal net prisijungti prie mūsų ko mandos! Sausio 13-ąją vyko Kauno ir Vilniaus chemijos olimpiados re gioniniai turai (II etapas). Į olim piadą atvykę mokiniai ir mokyto-

Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijos nariai laukia norinčių kurti kartu jai galėjo stebėti neįprastą reiški nį chemikų padangėje - pirmą kart regioninį chemijos olimpia dos turą padėjo organizuoti LGMOA. Asociacijos nariai ne tik prisidėjo prie vertinimo komisijų darbo, bet ir per renginį apsigin klavę filmavimo kameromis oran žiniais marškinėliais vilkintys stu dentai iš nuostabos suglumusių dalyvių klausinėjo keisčiausių klausimų ir išradingai skaidrino olimpiados užduočių pabūgusių dalyvių nuotaiką. Vilniaus ture bu vo surengta „cheminė“ fotosesija, kai dalyviai ir jų mokytojai ga lėjo pozuoti su cheminėmis kolbomis ir akiniais, įamžindami gražiausias ir smagiausias olim

piados akimirkas. Šio turo rengė jai dalyviams pasiūlė dar vieną šaunų sumanymą - „studijų mu gę“, - kurioje moksleiviai ir jų mo kytojai galėjo sužinoti biochemi jos, chemijos, biologijos, farmacijos ir geologijos mokslų profesines ir karjeros perspekty vas iš pačių studentų lūpų. Artimiausiu metu LGMOA lau kiantys nauji darbai ir užduotys kovo 22-24-ą dienomis rengia mas chemijos olimpiados nacio nalinis turas. Palinkėkite koman dai kantrybės ir neišsenkančių idėjų, ir nepamirškite - visada lau kiame norinčių kurti drauge! LGMOA komanda

universitas

2007 kovas

vilnensis

---------------------------------------------------------------------------- mes - studentai

i tanu

Šiemet Jaunojo verslininko konkurse nugalėjo lietuvaičiai iš Latvijos OMNlį^į

Kovo 1 -3 dienomis Ekonomikos fakultete virė tikra kova - kas gi geriausiai įsijaus į simuliuo

Part of TeliaSonera Group

UEH•''O* PIUMOMM’StiV KiKFEre.ttM.Ut

MOKYMO CENTRAS

*3-SAM PO

Ina KLIPČ, Ekonomikos fakulteto studentė Nuo 2004 metų Ekonomikos fa kulteto Studentų atstovybė (EF SA) rengia Jaunojo verslininko kon kursą (JVK). 2005 m. šis renginys tapo tarptautiniu, o šiemet, 2007aisiais, EF SA siekė dar labiau pa kelti jo lygį, žinomumą ir prestižą. Konkurso pagrindinis tikslas - su teikti studentams galimybę univer sitetuose sukauptas teorines ži

jamą verslo aplinką? Iš 30 užsiregistravusių

komandų atrinktos dvylika geriausiai kūrybines užduotis atlikusių. Šiemet sulaukėme komandų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Suomijos.

nias, savo loginį mastymą bei grei tą reakciją pritaikyti praktikoje, be sivaržant simuliuojamoje verslo aplinkoje. Tai ne tik galimybė įver tinti savo žinių lygį, bet ir susipa žinti su darbo rinkos reikalavimais bei varžytis dėl pergalės tarp ga biausių. Norintieji dalyvauti buvo atrenkami pagal komandų pa rengtus kūrybinius darbus tam tik rai aktualiai verslo ir ekonomikos problemai spręsti (šių metų kūry binės užduoties tema: „Problem of aging in European companies“).

Konkurso atidarymas vyko viešbutyje „Le Meridien Villon“, kur dalyviai žaidė simuliacinį žai dimą „CELEMI Livon“. Tai fizinis, dinamiškas organizacijos veiklos modelis. Dalyviai mokėsi vieni iš kitų bendraudami ir analizuoda mi įmonės pardavimų valdymą penkerių metų laikotarpiu. „Sampo bankas“ parengė praktinę už duotį, kuri buvo susijusi su išleis tu banko produktu, skirtu studen tams. Komandoms prisistatant banko atstovai gavo nemažai ver

Kokybės dienos renginys - pirmieji žingsniai ambicingo tikslo link Šiais metais vasario 14-oji Ekonomikos fakultete tapo ir „meilės kokybei diena“. Renginyje buvo aptarta VU Ekono

mikos fakulteto kokybės vadybos sistema, pristatyti stu

dentų projektai. Akivaizdu, kad siekiant gerinti studijų

kokybę ir tobulinti fakulteto įvaizdį, svarbu tinkamai įvertinti

esamą padėtį, kelti naujus tikslus.

Ina KLIPČ,

Ekonomikos fakulteto studentė Kokybės dienos renginį pradė jęs VU rektorius akademikas B. Juodka akcentavo, kad pažan ga Universitete daroma ir ji jau čiama, o gera studijų kokybė yra ten, kur aukštas mokslo lygis. Es minis dalykas - įvardyti proble mas. Šias problemas bei svarbius

pokyčius aptarė EF dekanė prof. B. Galinienė. Tai grįžtamojo ryšio su studentais ir absolventais sto ka (pasyvus abipusis bendravi mas su EF alumnais), nepakan kamas dėstytojų kvalifikacijos ir dėstymo lygis, silpnas mokslinis darbas, pasyvus požiūris j daly vavimą projektuose, prasta ben dravimo kultūra, informacijos apie fakulteto veiklą nepakanka ma sklaida, finansavimo proble mos (trukdžiai efektyviai panau doti pinigus). Dekanė, pristatyda ma fakulteto raidą 2003-2007 metais, pabrėžė, jog studijų koky bė fakultete nėra bloga, net at virkščiai - studijos yra prestižinės, programos atitinka europinį lygį, o fakulteto absolventai aukštai vertinami darbo rinkoje. Prof. A. Marčinsko nuomone, studijų kokybė yra aukščiausio ly gio, o štai fakulteto įvaizdis kur kas svarbiau. Juk dėstytojams svarbu, kur jie dirba, o studentams - ko kios aukštosios mokyklos pavadi nimas bus įrašytas diplome. Be to, tikroji fakultete įvaizdžio „kūrėja“

yra ne pati organizacija, o jos pub lika. Tinkamas interesų lauko su vokimas ir nuolatinis signalizavi mas jam tolygus laimėjimui. Prof. J. Ruževičiaus žodžiais, kokybei nereikia įvaizdžio - organizacijos įvaizdžiui reikia kokybės, o moks lo įstaiga - lyg medis. Tad ar lapo ja mūsų kokybės medis? Ar duo da produktyvių vaisių? Studijų kokybė priklauso nuo konkrečių dalykų - universitetinės veiklos vadybos lygio, finansavi mo, šiuolaikiškų studijų programų, profesionalių dėstytojų, akademi nės bendruomenės motyvacijos ir kt. Kuriant kokybės sistemą, doku mentuojami strateginiai kokybės dalykai, visų darbų procedūros. Tai daroma siekiant matuoti ir ver tinti pokyčius bei kokybės rezulta tus, o atitikimas ISO 9001:2000 rei kalavimams įtakos fakulteto įvaiz dį šalyje ir pasaulyje. Kokybės va dybos sistemos (KVS) diegimas, pasak prof. J. Ruževičiaus, reika lauja naujos kokybės kultūros: at virai žvelgti į problemas, nebijoti kritikuoti, klaidas laikyti galimybė mis. Dr. D. Serafinas pabrėžia, kad savianalizė, santykio su aplinka ty rimas, veiksmo atlikimas su ener gija- kokybės užtikrinimo sistemos pagrindas. Tai procesas be pabai gos, nes kiekvienas akademinės bendruomenės narys turi būti pa siruošęs pokyčiams, naujovėms. VU Studentų atstovybės prezi dentės N. Žukauskaitės nuomone, vienas iš svarbiausių studijų ko kybės aspektų yra infrastruktūra, t. y. aplinka ir priemonės, kurių pa

galba studijuojama. „Saulėtekio slėnis“ turi modernią skaityklą, pri einamą kiekvienam EF studentui, tačiau literatūros pasirinkimas ga lėtų būti įvairesnis. Kiti svarbūs as pektai - nepakankamai išvystytas dėstytojų pedagogikos menas, negausus būrys studijuojančiųjų doktorantūroje, dėstytojų ir stu dentų motyvacijos stoka. Taigi di delę reikšmę turi noras keistis ir keisti, meilė studijuojamam daly kui. Renginyje buvo pristatyti ir kon kursiniai kokybės vadybos EF projektai: Studijų kokybės vady bos sistema pagal ISO 9001:2000 VU EF (VU EF KKV I kurso magist rantai D. Pileckaitė, E. Afarjac, G. Zavadskas, I. Paukštytė, K. Tamoševičė, M. Mankauskas, O. Mėlynytė, S. Kuršaitytė); VU EF studijų kokybės gerinimo projektas (VU EF III kurso TE studentė A. Bičiūnaitė); EF internetinės svetainės gerinimo projektas (VU EF EI II kurso magistrantai E. Morkūnaitė, D. Zykovič, KKV II kurso ma gistrante A. Oleinikova, VVAII kur so studentė V. Viškelytė). Pirmojo projekto autoriai pasiūlė tam tik rus problemų, kurios lemia studi jų kokybę, sprendimo būdus: kon krečios specialybės studentų skaičius turi būti sudaromas re miantis darbo rinkos poreikiais, glaudesnis bendradarbiavimas su mokyklomis bei gimnazijomis, reikalingas stojamasis egzami nas tinkamai pasiruošusiems studentams atrinkti, būtinas dide lis dėmesys bendradarbiavimui su alumnais (dėl informacijos apie žinių pritaikomumą realioje aplinkoje, studijų kokybę). Antro jo projekto autorė A. Bičiūnaitė akcentuoja, kad dažnai bakalau ro studijų metai bei gautas diplo mas netenka prasmės dėl ben dro studentų nesuvokimo apie

Pirmosios vietos laimėtojai - „LT from LV“

tingų patarimų, naujų siūlymų. Džiugu, kad susidomėjimą kon kursu reiškia vis daugiau verslo atstovų („Sampo bankas“, „Baltic Beverages Holding“, „Omnitel“, Lietuvos pramonininkų konfede racija ir kt.). Ekspertų vertinimu, geriausiai simuliuojamą verslo aplinką per prato komanda „LT from LV“ iš Stockholm School of Economics in Riga (SSE Riga) (Arvydas Žio-

vietą užėmė Andriaus Žiūraičio ko

bakas, Aurimas Račas, Vaidotas Lašas, Justas Grigalauskas), II

manda (SSE Riga), III - Dovilės Naktinytės komanda (VU). Dalyviai varžėsi, kūrė, ugdė sa vo sugebėjimus - ėjo verslo meno link. Miroslavo Gordejevo, vieno iš JVK organizatorių, teigimu, EF SA ir toliau sieks kelti konkurso lygį, kviesti daugiau dalyvių iš kitų ša lių, plėsti galimybes praktiniu bū du atrasti savo verslumo gebėji mus. Daugiau apie renginį: www.efsa.lt/jvk/.

studijų reikšmę; dabartinė sti pendijų skyrimo tvarka tik aštri na konkurenciją, kaip svarbiau sią dalyką iškeldama pažymį, o ne atspindinti tikrąjį studento po tencialą; reikalinga kontroliuoti apeliacinės komisijos veiklą; tu rėtų atgimti „Saulėtekio slėnio“ idėja: „VU EF - investicija į žmo gų ir mokslą.“ Trečiojo projekto autoriai pateikė naują VU EF in ternetinės svetainės modelį, sie kiantį tinkamai supažindinti lan kytojus su mūsų fakultetu, skleisti informaciją. Atrodytų, pirmieji žingsniai kryp

tingi. Svarbus vieningas akademi nės bendruomenės įsitraukimas į bendrą tikslą - studijų kokybės, fa kulteto įvaizdžio gerinimą. Sukurta kokybės vadybos sistema būtų di delis įnašas siekiant ilgalaikės sėk mės, naudos visiems nariams ir bendruomenei. O didžiausia mū sų stiprybė - iniciatyvūs studentai, nestokojantys maksimalių užmojų. Retoriniu tapęs klausimas: „Ar ten kina studijų kokybė?“ verčia susi mąstyti, kad kokybė - ilgas proce sas, reikšmingas siekis, kurį suda ro ne tik materialiniai dalykai, bet ir dvasiškumas, bendravimas.

Tarptautinės korporacijos domisi Ekonomikos fakulteto absolventais Darius LAPIENIS, VU EF SA Ekonomikos fakultete apsilankė „CITCO Corporate & T rust“ kompanijos atstovai. „CITCO Corporate & Trust“ yra pasauli nė sparčiai auganti organizacija, kuri specializuojasi fondų administravimo ir kitose finansinėse paslaugose atstovau dama tarptautinėms kompanijoms, NT įmonėms, privatiems investuotojams ir pan. Šiuo metu ji administruoja 450 mlrd. dolerių kapitalą. Plėsdama savo veiklą, kompanija planuo ja atidaryti naują „CITCO Corporate & Trust“ atstovybę Vilniuje šių metų rugsėjį. Naujam biurui reikės aukštos kvalifikacijos ir užsienio kalbas mokan čių apskaitos specialistų. Ekonomikos fakulteto pakviesta vasario 21 d. CITCO delegacija susitiko su apskaitos specialybės ketvirto kurso bakalaurantais, magistrantais bei kitais interesantais. Po išsamaus pasa kojimo apie „CITCO“ įmonių grupės veiklą bei karjeros perspektyvas delegacijos atstovai pakvietė studentus pabendrauti neformaliai greti moje auditorijoje surengtame furšete. Po vaišių visi besidomintys buvo pakviesti į „SkyBar“ „Rėvai“ viešbutyje. Bare toliau vyko diskusijos, įmo nės atstovai aktyviai bendravo su studentais ir ieškojo potencialių dar buotojų. Delegacijos vadovas bei „CITCO“ žmogiškojo kapitalo Eurazijai va dovas Johnas Bullenas, paklaustas apie įspūdžius, pasakė, kad jį nu stebino mūsų studentų iniciatyvumas ir noras dirbti. Vadovas pakvietė visus nebuvusius pristatyme aplankyti jų stendą per VU Karjeros die nas gegužės 3-4 dienomis.

universitas

vilnensis

2007 kovas

KKttmes - studentai Julija Jurkonytė metus praleido Ispanijoje

ERASMUS mainų programa: puiki galimybė tobulėti SOCRATES/ERASMUS programa suteikia galimybę aukštųjų mokyklų studentams studijuoti kitų šalių universitetuose.

2199 aukštosios mokyklos iš 31 valstybės dalyvauja

ERASMUS mainų programoje. Nuo jos pradžios 1987 metais daugiau kaip milijonas studentų keliavo mokytis į kitas šalis. Iš Vilniaus universiteto į kitas užsienio šalis pagal šią

programą šiuo metu yra išvykę 409 studentai.

Renata ŽIUKAITĖ ERASMUS programa taip pava dinta XV-XVI amžių sandūroje gy venusio Nyderlandų filosofo Eraz mo Roterdamiečio garbei. Jis dir bo ir gyveno daugelyje Europos šalių, tad užmegztos pažintys ir su kaupta patirtis turėjo įtakos jo dar bams. Pagal ES ERASMUS programą mūsų studentams siūlomos 3-12 mėn. dalinės studijos užsienio uni versitetuose. Studentų mainai vyk domi pagal sutartis tarp Vilniaus universiteto ir ES šalių, Šveicarijos, Norvegijos ir Turkijos aukštųjų mo kyklų. Pagal šią programą j užsienį vykstantys studentai gauna ERAS MUS stipendiją arba ERASMUS studento statusą.

Džiugina galimybė studijuoti ir plėsti akiratį Beveik visi pagal ERASMUS pro gramą į svečias šalis išvykę stu dentai džiaugiasi įgyta neįkaino jama patirtimi, gausiu draugų bū riu iš viso pasaulio, aplankytais nuostabaus grožio miestais ir gamtos kampeliais, o svarbiausia - galimybe daugiau gilintis į stu dijuojamą dalyką. Martynas Zapolskis, Tarptauti nių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) studentas, pusę metų studijavo Austrijos Zalcburgo universitete. Jo manymu, studijos užsienyje - ne tik puiki galimybė pagilinti užsienio kalbų žinias, ge riau pažinti užsienio šalies aka deminę kultūrą, aukštųjų studijų organizavimo principus, palyginti politinės kultūros ypatumus su gimtąja šalimi; kartu tai ir proga įsitraukti į tarptautinių studentų mokslinių draugijų, kitų akademi nių bei studentiškų organizacijų veiklą bei įgyti kultūrinio pažini mo patirties.

Kuo studijos skiriasi nuo VU? Daugumos svetur studijavusių studentų nuomone, studijos užsie nyje skiriasi nuo mokslo mūsų Uni versitete. Ervinas Gaidamauskas, pusę metų Danijos Arhuso univer sitete studijavęs biochemiją, teigia, kad šiame universitete nereikia su rinkti privalomų 30 ECTS kreditų, o užtenka trijų kursų. Tad visas dė mesys skiriamas svarbiausiems

dalykams. Nėra jokių privalomų ar neįdomių dalykų, nes studijų pro gramą gali susidaryti laisvai, atsi žvelgdamas j tai, kas gali būti nau dinga ateityje. Ervinui kiekvienas kursas buvo savitas ir naudingas. Teko mokytis tokių dalykų, kokie Lietuvoje iš viso nedėstomi. Arhu so universitete privalu kiekvienai paskaitai ruoštis iš anksto, todėl mokymosi procesas yra labai efek tyvus. Daugelis klausimų išsiaiški nami diskutuojant. Tame pačiame Universitete po litikos mokslus studijavęs Simo nas Narvydas (TSPMI) pabrėžė, kad mokslo lygis čia labai aukš tas. Profesoriai sukaupę labai daug žinių, tarp jų yra nemažai visame pasaulyje žinomų ir daž nai cituojamų mokslo darbų au torių. Taikomi naujausi mokymo būdai, kai daugiau dėmesio ski riama praktiniams, įgūdžių forma vimo dalykams, o ne vien teori niams. Liepa Pečeliūnaitė, kultūros is torijos studentė, mokėsi Korko mieste Airijoje. Ji taip pat paste bėjo, kad paskaitos nebuvo sau sos, vyko diskusijos, kiekvienoje paskaitoje buvo privalu išsakyti savo nuomonę, o tai Lietuvoje nė ra būdinga. Studentų pasisakymai nebuvo „nuskaityti“ iš knygų, dis kusijos probleminiu klausimu kar tais baigdavosi aštriu nuomonių susidūrimu. Andrius Jurgilaitis, Lundo uni versitete Švedijoje studijavęs fi

ziką, pastebėjo, kad Lundo uni versitetas turi labai stiprią tech ninę bazę, kur galima realizuoti kilusias idėjas. Lunde semestras skaidomas į du periodus (po 2 mėnesius), per kuriuos mokoma si dviejų dalykų. Egzaminams ruoštis praktiškai nereikia, per du mėnesius būna pakankamai daug paskaitų, laboratorinių dar bų, seminarų, be to, kiekvienam kursui studentas privalo paruošti projektą, prižiūrint paskirtam pro jekto vadovui. Konstancija Dauguvietytė pagal ERASMUS programą studijavo psichologiją Miunsterio universi tete Vokietijoje. Konstancija džiau gėsi laisva ir ne tokia formalia pa skaitų ir seminarų atmosfera, ko kia šiuo metu vyrauja Lietuvos uni versitetuose. Studentei labai pati ko, kad per paskaitose buvo nau dojamos įvairios priemonės - pa grindinės tezės, dalykai buvo pa teikiami skaidrėse, beveik visas jas buvo galima gauti prieš paskai

tas, tad nereikėjo konspektuoti vis ko, ką pasakoja dėstytojas. Daž nai buvo pateikiama vaizdinė me džiaga - filmai apie eksperimen tus ir dokumentika. Egzaminai įvairiose Europos universitetuose vyksta skirtingai, bet beveik visi studentai teigė, kad nusirašyti yra neįmanoma. O ir patys studentai ten nenori rizi kuoti, nes jeigu būtų pagauti, iš karto būtų šalinami iš universite to. Andrius Jurgilaitis teigė, jog Lundo universitete egzaminai or ganizuojami labai griežtai. Yra speciali egzaminų laikymui skir ta auditorija, vaikšto prižiūrėtojai, o ir kiekvienas studentas prieš eg zaminą turi pateikti savo asmens dokumentą. Liepos Pečeliūnaitės, studija vusios Korko universitete, patir tis kiek kitokia. Ten tarpinis atsi skaitymas - esė probleminiu klausimu - rašomas kiekvienam studijuojamam dalykui. O egza minai Korko universitete vyksta tik kartą per metus, gegužės mėne sį. Tuomet atsiskaitoma už abu kurso semestrus. Egzaminų te mas dėstytojai pateikia anksčiau, tad studentai pasirenka įdomiau sias temas ir į jas gilinasi, o ne „kala“ viską iš eilės. Per egzami ną nereikalaujama surašyti faktų - tai esė, apžvelgianti visus įma nomus temos kampus.

Santykiai su dėstytojais labai šilti Dauguma išvykusių svetur stu dentų džiaugėsi labai šiltais san tykiais su dėstytojais. Lietuvoje ir apskritai Rytų Europos universi tetuose tarp dėstytojų ir studentų labai dažnai egzistuoja didelė atskirtis, studentai yra priversti klau sytis ilgų ir nuobodžių dėstytojų monologų. Anot Julijos Jurkonytės, metus studijavusios ekono miką Autonoma de Madrid uni versitete Ispanijoje, čia tarp dės tytojų ir studentų dominuoja dia logas. Labai įdomu, kad šiame universitete mokslo metų pradžio je studentė galėjo 2 savaites lan kyti paskaitas ir pasirinkti sau įdo mius bei naudingus dalykus, taip pat ir savo dalyką gerai išmanan čius dėstytojus. Toks pasirinki mas iš tiesų skatina tiek studentų motyvaciją, tiek daug efektyves nį dėstytojų ir studentų bendra darbiavimą. Simonas Narvydas Arhuso uni versitete bendraudamas su dėsty tojais ar žinomais profesoriais ne pajuto Lietuvoje būdingo hierar chiško susiskirstymo vaidmenimis „studentas-dėstytojas“ ir jo prime tamo poreikio jaustis nelygiaverčiu pokalbio dalyviu. Arhuso universi tete norėdamas pasikonsultuoti ar šiaip pabendrauti mokslo reikalais, gali net nesusitaręs iš anksto ateiti

Andrius Jurgilaitis Švedijoje studijavo fiziką

Ervinas Gai damauskas biochemiją studijavo Danijoje

Konstancija Dauguvietytė džiaugėsi laisva atmosfera Miunsteryje

Liepa Pečeliūnaitė kultūros istorijos mokėsi Airijoje

Martynas Zapolskis studijavo Zalcburgo universitete (Austrija)

pas profesorių j kabinetą. Jei jis tuo metu nebus užsiėmęs, tai būtinai pakvies prisėsti, pasiūlys arbatos ir paklaus, kaip sekasi. Lietuvoje taip pat galima tokių dėstytojų at rasti, bet Danijoje tokia bendravi mo kultūra jaučiama kiekviename žingsnyje. Andrių Jakelaitį Lundo univer sitete irgi nustebino, kad dėstyto jai su studentais bendrauja kaip su sau lygiais, ir studentas į juos gali kreiptis vardu. Grįžus į Lietu vą Andriui teko priprasti prie kiek šaltesnių santykių.

Kultūrinė pažintinė patirtis Studentams, atvykusiems pagal ERASMUS programą į kitos šalies universitetą, atsiveria galimybė ne tik susirasti draugų iš viso pasau lio ir taip pažinti kitą kultūrą, taip pat ir pakeliauti. Julija Jurkonytė, atvykusi studijuoti į Ispaniją, susi rado draugų beveik iš viso žemy no - iš Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, JAV, Čilės, Meksikos, Kolumbijos, Ekvadoro ir kt. Be to, Julija labai pamėgo ispanišką gy venimo būdą, jų muziką ir virtuvę, futbolą, lotyniškus šokius, šiltą ir nuoširdų bendravimą. „Erasmus

Network“ atstovai organizavo užsienio studentams daug kelio nių. Studentė aplankė įžymiausius Ispanijos miestus: Madridą, Tole dą, Barseloną, Valensiją, Seviliją, Granadą. Dalyvavo garsiose ša lies šventėse, matė koridą ir fla menko. Būdama svečioje šalyje Julija patyrė, kad pasaulis yra daug platesnis ir įvairesnis, nei jai anksčiau atrodė. Konstancijai Dauguvietytei taip pat didžiausią įspūdį paliko ben dravimas su studentais iš kitų ša lių. Anot Konstancijos, gyvenda ma bendrabutyje su studentais iš Azijos ar Afrikos, turėjo galimybę prisiliesti prie retų ir nepažintų šių kontinentų kultūrų. Tokia patirtis iš tiesų yra neįkainojama. Konstan cija su kitais ERASMUS studentais turėjo galimybę pakeliauti. Ji ap lankė ne tik įvairius Vokietijos miestus bei pilis, bet ir žymiausias Olandijos, Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo vietas. Dauguma išvykusių svetur stu dentų džiaugėsi, kad ERASMUS studijos juos subrandino kaip as menybes, jie įgijo savarankiškumo, jų gyvenimuose atsivėrė visai nau jos galimybes. Tokias studijas jie re komenduotų kiekvienam studentui, norinčiam tobulėti.

2007 kovas

universitas

vilnensis

________________________________________________ mes - studentai e e1 e

Ispanai įvertino lietuvės studentės žinias Ilonai Valeikaitei, Ekonomikos fakulteto verslo vadybos ir administ ravimo specialybės ketvirtakursei, Ispanijoje buvo suteiktas ERASMUS de Excellencia titulas ir įteikta statulėlė. Šios šalies Huelvos univer sitete Ilona pusę metų pagal ERASMUS programą studijavo Verslo studijų fakultete. Į istorijų Ilona Valeikaitė įeis kaip pirmoji šio titulo laimėtoja.

Liana BINKAUSKIENĖ

Studijuojant skatinamas kūrybiškumas

Misija - paneigti stereotipus „Erasmus de Excelencia“ (isp.), „Erasmus of the year“ (angį.) - taip skamba šis titulas, ir jis įteikiamas „Metų ERASMUS stu dentui“ (vienam atvykstančiam ir vienam išvykstančiam iš Huelvos universiteto ERASMUS studentui). Taip pat apdovano jami antros ir trečios vietos laimėtojai. Iš atvykstančių studentų antrą ir trečią vietas užėmė studentės iš Vokietijos. Rinkimuose dalyvavo ir Ilonai apdovano jimą įteikė Huelvos universiteto tarptauti nių ryšių prorektorius Enriąue'as Bonsėnas Ponte'as. Šiais metais ceremonija sutapo su 20 metų ERASMUS jubiliejaus minėjimu Ispanijoje. „Metų ERASMUS studento“ titulas sutei kiamas įvertinus kalbų mokėjimą ir tarptau tinę patirtį. Studentas įvertinamas atsižvel giant į jo pažymius ir tarptautinę patirtį nuo pat pirmo kurso. Dvidešimtmetė Ilona jau dvi vasaras yra dirbusi Vokietijoje, vieną Kipre, moka kelias užsienio kalbas. Ilona Valeikaitė įeis į istoriją kaip pirmoji šio titulo laimėtoja, nes toks apdovanojimas

Ilona pasakojo, kad studijų lygis Ispani jos universitete gana panašus, kaipo Lietu voje, tačiau ją stebino kiti dalykai. Štai už

Ilona Valeikaitė buvo pirmoji studentė iš Lietu vos Huelvos universitete. Nuotr. iš asm. albumo pradėtas teikti tik šiemet. Beje, Huelvos uni versitete Ilona buvo pirmoji studentė ne tik iš VU, bet ir apskritai iš Lietuvos. Jai teko pasistengti kurti Lietuvos įvaizdį ir griauti nusistovėjusius stereotipus arba nuomo nes, kad, pavyzdžiui, Lietuvos sostinė yra Talinas arba Slovėnija...

Dėstytojas padovanojo knygg Ilona sulaukė didelio tenykštės žiniasklaidos dėmesio - jai teko duoti kelis inter viu televizijai, radijui, apie ją rašė daug vie

Enciklopedijos komplektas būsimiems palikuonims Šiemet raštingiausio lietuvio titulą iškovojo Vilniaus universiteto Tarp tautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) antrakursė Rūta Rudinskaitė. 19-metė studentė rašydama diktantą vienintelė nepadarė nė vienos klaidos.

Finale sutiko kurso draugę

pats vargu ar leistum sau įsigyti tokią encik lopediją“, - sako studentė.

Dėkinga mokytojoms R. Rudinskaitė per lietuvių kalbos brandos egzaminą surinko 100 balų, dirbo Švenčio nių Zigmo Žemaičio gimnazijos laikraščio re daktoriaus pavaduotoja. Studentė tvirtina, kad visos ją mokiusios lietuvių kalbos mokytojos buvo puikios specialistės. „Iki šiol esu labai dėkinga lietuvių kalbos mokytojai Almai Asinauskienei, kuri mane gimnazijoje mokė pas-

sienio kalba universitete nėra privalomas dalykas, galbūt todėl ten labai mažai stu dentų kalba bent viena užsienio kalba. Be to, ispanams nėra tokios būtinybės išmokti kad ir anglų kalbą, nes Pietų Ispanijos gy ventojai mažai keliauja, o verslo srityje, jų žodžiais tariant, jie turi ispaniškai kalban čią rinką. Akį rėžė ir labai akivaizdūs dėstytojų ir studentų bendravimo skirtumai. Ten dėsty tojai puikiai žino reguliariai paskaitas lan kančių studentų vardus, pavardes ir 1.1. Stu dentai į dėstytoją kreipiasi ne „prof. habil. mokslų daktare Pavardeni“, ką labai dažnai pabrėždavo vokiečių studentai, o, pvz., „Ele na!“ Dėl tokio bendravimo paskaita kur kas šiltesnė, jaukesnė... Dėstytojas taip pat, no rėdamas ko nors paklausti, neduria pirštu j pavardžių sąrašą, o tarsi spontaniškai pa klausia: „Rocko, kokia tavo nuomonė?“

Kiekvienoje paskaitoje organizuojamos naujos darbo grupės. Grupė iš 4-5 asme nų (tai VU jau būtų gerokai per daug) yra labai normalu ir net sveikintina. Padarytą darbą dažnai vertindavo už tai, ar tikrai bu vo dirbta grupėje ir pan. Ypač skatinamas kūrybiškumas. Studen tų kūrybai suteikti sparnai - nuo įvairių pla katų iki kone realių reklaminių kampanijų (reklamos radijuje, TV bei spaudoje) savo sukurtam produktui reklamuoti ir pan. (ver slo studentui!!!). Prieš egzaminus „mokymosi salės“ (t. y. salės, kurios kone visą parą atidarytos tam, kad studentai jose galėtų mokytis) yra pil nutėlės. Pati vertinimo sistema Ispanijoje kiek ski riasi nuo mūsų. VU daugelio kursų galuti nį pažymį dažniausiai sudaro įvairių atlik tų darbų suvestinė, dalyvavimas semina ruose bei galutinis egzaminas. Ispanijoje beveik visuose dalykuose dalyvavimas, lankymas bei aktyvumas toli gražu nega rantuoja, kad išlaikysi egzaminą. Visi gau na tą patį testą, ir nesvarbu, kiek pastangų įdėjai besimokydamas ar lankydamas pa skaitas - arba atsakai į testo klausimus, arba ne.

Dėstytojams studentai negaili aplodismentų Ilona papasakojo apie paskutinę vieno dėstytojo paskaitą Turizmo fakultete baigia mojo kurso studentams. Dėstytojas ekrane pateikia šimtus nuotraukų iš šios grupės ke lionės į Portugaliją... ir atsiverčia knygą. Ne mokslinę ir ne teorinę, o seną poezijos rinki nį, ir visai auditorijai skaito eiles! Pabaigoje priduria: „Buvote pasyviausia grupė mano karjeroje, tačiau ne blogiausia... Šiais metais

paliekate universitetą, ir aš noriu Jums palin kėti: „Jei mylit, BŪTINAI PASAKYKIT, KAD MY

LIT, nes rytoj gali būti per vėlu, ir dėl to gailėsitės visą gyvenimą.“ Net ir ispanų studentai buvo šokiruoti. O įdomias ir išskirtines paskaitas dažnai pa lydi studentų aplodismentai dėstytojui.

Studento iš Vokietijos sukurtoje kompaktinėje plokštelėje užsienio studentams pristatomas Universitetas 2007 m. sausio 2-kovo 2 d. Vilniaus universiteto Centrinės administracijos Tarptautinių programų ir ryšių skyriu je praktiką atliko Berlyno ekonomi kos ir technikos taikomųjų mokslų universiteto studentas Kai’us Kloa kas. Vaikinas stebėjosi gana mo dernia Universiteto kompiuterine įranga, VU Centrinės administracijos pastato architektūra, džiaugėsi puikia darbo atmosfera ir kolegų geranoriškumu bei pagalba.

Laura GINTALAITĖ

Studentė pastebi, kad daugelis labai nuverti na savo žinias ir nesiryžta dalyvauti konkurse. Tačiau Nacionalinio diktanto finale R. Rudins kaitė sutiko savo kurso draugę. TSPMI studentė laimėti nesitikėjo. „Kai pa skelbė nugalėtojus, patyriau lengvą šoką, bet esu labai savimi patenkinta“, - kalba studen tė, visą dieną negalėjusi patikėti, kad nuga lėjo. Nacionalinio diktanto laureatus pasvei kino prezidentas Valdas Adamkus. R. Rudinskaitė laimėjo Visuotinės lietuvių enciklopedijos komplektą. Mergina šypsosi, kad tai bus puikus palikimas jos būsimiems palikuonims, enciklopedija galės būti perduo- s dama iš kartos į kartą. „Tos knygos man jau dabar labai brangios, jau spėjo pasitarnauti. Šį turtą iškovojau ir tuo labai džiaugiuosi, juk

tinių laikraščių. Mergina juokiasi prisiminu si, kad parduotuvėje nepažįstami žmonės užkalbindavo ir sakėsi pažįstantys ją iš laik raščių. Pats titulas laimėtojai nėra toks svarbus. Jai kur kas maloniau sulaukti draugų, kole gų, dėstytojų sveikinimų. „Daugelis ERASMUS statusą supranta vien kaip keliones ir vakarėlius... Tačiau tai nevisai tiesa. Taip, LABAI daug kelia vome, LABAI daug linksminomės, tačiau šalia viso to teko tikrai daug dirbti, kad toli gražu ne pirmąja užsienio kalba lygiaver čiai su vietiniais studentais laikytum eg zaminus (lygiai tos pačios užduotys ir nė minutės daugiau laiko) ir galiausiai išgirs tum dėstytojo komentarą, kad pasiekei ko ne geriausią rezultatą“, - dalijasi įspū džiais Ilona. Jai vienas dėstytojas įteikė atskirą „apdovanojimą“ - knygą, kurį jis kiekvienais metais teikia šio dalyko geriau siam grupės studentui.

Liudmila KATIŠOVA

R. Rudinskaitę pasveikino Prezidentas Valdas Adamkus. Nuotr. iš asm. albumo kutinius ketverius metus. Vargu ar esu ma čiusi labiau savo dėstomą dalyką mylinčią mokytoją“, - pasakoja nugalėtoja. Studentė sako, kad diktantas jai buvo puiki galimybė išbandyti savo jėgas ir įvertinti lie tuvių kalbos žinias. Mergina džiaugiasi ga lėjusi konkurse atstovauti savo kraštui: „Švenčionys ne itin garsėja aktyvia visuo menine veikla ar dalyvavimu renginiuose, man labai norėjosi kelti krašto entuziazmą.“ Nacionalinį diktantą rengia politikos sa vaitraštis „Atgimimas“ kartu su partneriais, tarp kurių - Valstybinė lietuvių kalbos komi sija, LRT, Lietuvos savivaldybių asociacija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamen tas ir kiti. Nacionalinis diktantas Lietuvoje surengtas antrą kartą.

Tarptautinę žiniasklaidą ir informacines sistemas studijuojantis Kai’us per prakti ką kūrė užsienio studentams skirtą repre zentacinę kompaktinę plokštelę apie Vil niaus universitetą. Ja bus siekiama rekla Kai’aus Noako sukurta kompaktinė muoti Universitetą ir į jį pritraukti užsienio plokštelė apie VU moderni ir žaisminga studentus. Diske informacija pateikiama dinamiškai (naudojant besikeičiančias nuotraukas, fonus) ir patraukliai (skamba muzi kinis fonas). Praktikanto sukurtoje plokštelėje užsienio studentai ras naujausią 7 minučių filmą apie Lietuvą. Joje pristatoma Lietuva, jos žymios vietos, muziejai, pajūrio grožis ir pramogos. Diske sistemingai išdėstyta medžiaga apie Vilniaus universiteto istoriją, veiklą, studijas, kalbų mokymosi galimybes Universitete. Jame galima rasti netgi žaidimą. Jis žaidžiamas naudojant monetas su VU simbolika. Reprezentacinis diskas yra modernus, žaismingas ir profesionalus darbas. Pasak prak tikanto iš Vokietijos, jo sukurtas produktas nėra nekintantis, - informacija ir apipavidalini mas visada gali būti keičiami, tobulinami. „Tikiuosi, šio projekto pagalba j Vilniaus univer sitetą pavyks pritraukti dar daugiau studentų iš užsienio, o studentai galės geriau susi pažinti su šalimi ir Universitetu prieš atvykdami į jį“, - nuoširdžiai tikisi Kai’us. Šį projektą vasario 26 d. Kai’us pristatė Vilniaus universiteto Centrinei administracijai, studentams ir dėstytojams.

universitas

vilnensis

2007 kovas

Medicinos atstovo darbas - karjeros galimybė iniciatyviems studentams Grytė KAZLAUSKAITĖ Šiuo metu darbo rinka kaip nie

kada dosni galimybių. Ambicin gus ir išsilavinusius žmones j sa vo komandas mielai kviečia įvairių verslo sričių kompanijos, tad baigiant studijas atsiveria pla čios karjeros galimybės. Ne paslaptis, kad farmacijos verslas yra viena patraukliausių profesinės veiklos sričių dėl gali mybės dirbti tarptautinėje aplinko je, patrauklaus atlyginimo, įvairių motyvacijų, pažinčių bei karjeros galimybių. Visa tai skamba išties patraukliai, tačiau kartu ir kiek pa slaptingai. Juk farmacijos sritis pa prastai suvokiama kaip itin užda ra ir prieinama tik siauram „išrinktųjų", farmacinį išsilavinimą turinčių žmonių ratui. Iš tiesų taip nėra - farmacijos kompanijose at siskleisti gali ne tik krimtę farmaci jos mokslus, bet visi aktyvūs, su gebantys išgirsti pašnekovą, smalsūs ir teigiamai j gyvenimą žiūrintys žmonės. Na, o pirmuoju laipteliu karjeros piramidėje bus medicinos atstovo darbas. Apie šią profesiją kalbamės su specializuotas medicinos atstovų atrankos, profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugas teikiančios UAB „Medicinos verslo akademi ja" (MVA) vadovu Juriu Belte. Kas yra medicinos atsto vas? Paprastai kalbant, medicinos atstovas (MA) yra pardavėjas far macijos versle. Tai žmogus, kuris rekomenduoja gydytojams savo atstovaujamos farmacijos ben drovės produktus - vaistus, vita minus, pleistrus, plombas, medi cinos aparatūrą ar kitus sveikatos priežiūrai reikalingus dalykus.

norinčių tapti medicinos atstovais - po 3 pavasarį ir rudenį. Medici nos atstovų mokymo kursai vyksta 36 vai. ir trunka 6 savaites. Moky mai vyksta šeštadieniais, tad juos patogu lankyti tiek studentams, tiek jau dirbantiems, tačiau norintiems pakeisti darbą žmonėms.

Kokia medicinos atsto vo darbo specifika? Medicinos atstovui tenka nuolat bendrauti su skirtin gais žmonėmis ir dažnai keis ti aplinką. MA kasdien viduti niškai aplanko 12-13 klientų, daug laiko praleidžia vairuo damas automobilį bei eilėse laukdamas priėmimo pas klientą - gydytoją. Todėl šiam darbui reikia fizinės ištver mės ir sugebėjimo greitai at gauti jėgas. Kokios asmeninės sąvybės būtinos medici nos atstovui? Norint pasiekti gerų rezul tatų, būtinas tinkamas psicholo ginis pasirengimas. Medicinos at stovas turi spinduliuoti teigiama vidine energija ir „įkrauti" ja gy dytojus, kurie dažnai būna išvar ginti bendravimo su pacientais. Medicinos atstovu gali būti žmo gus, pasižymintis iniciatyva, lankstumu, empatija ir komunika bilumu. Taip pat labai svarbi yra cha rizma arba gebėjimas žavėti, pa veikti žmones. Kiekvienas gydy tojas susiduria su daugeliu medicinos atstovų, tad charizma padeda būti pastebėtam bei išsi skirti iš „beveidžių“ atstovų.

Ar būtina turėti medicininį, farmacinį išsilavinimą no rint tapti medicinos atsto vu? Farmacinis ar medicininis išsi lavinimas yra privalumas, tačiau ne būtinybė. Be abejo, baigu siems farmacijos mokslus leng viau suvokti su produktu susijusią informaciją bei suprasti profesinį gydytojų žargoną. Tačiau ir neme dicininį išsilavinimą turintys žmo-

Juris Beltė nės gali tapti gerais medicinos at stovais. Svarbiausia - norėti dirbti tokį darbą ir pasižymėti jau minė tomis asmeninėmis sąvybėmis. Visa kita - išmokstama. Kur galima išmokti medici nos atstovo amato? Profesionaliu medicinos atsto vu tampama pamažu, įgijus darbo patirties. Na, o šios profesijos pa grindus galima įgyti „Medicinos verslo akademijos“ rengiamoje mokymų programoje „Medicinos atstovų mokykla“. Šią programą gali lankyti visi norintys tapti medi cinos atstovais. „Medicinos atstovų mokykloje“ kandidatams į medicinos atstovus suteikiama žinių apie profesijos specifiką ir darbo metodus. Sėk mingai kursą baigę kandidatai įsi darbina farmacijos kompanijose, kuriose mokomi dirbti jau su kon krečiais produktais.

Kiek laiko trunka mokslas „Medicinos atstovų mokyk loje“? Kasmet į „Medicinos atstovų mokyklą“ surenkame 6 grupes

Ar „Medicinos atstovų mo kykloje“ mokslas moka mas? Taip, mokslas yra mokamas, ta čiau mokestis greitai atsiperka beveik visi „Medicinos atstovų mokyklą“ baigę žmonės sėkmin gai įsidarbina farmacijos kompa nijose. Tai yra investicija į karje rą, be to, mokėdami už mokslą žmonės labiau trokšta mokytis, o ne tuščiai leisti laiką. Kursai kai nuoja 750 litų. Be to, studentams taikome 20 proc. nuolaidą. Kokios medicinos atstovų kar jeros ir uždarbio galimybės?

Kvalifikuotų medicinos atstovų poreikis šiuo metu rinkoje yra tik rai didelis ir ateityje tik augs. Kal bant apie atlygį, karjeros pradžio je darbuotojas gali tikėtis uždirbti 1500-1700 litų „į rankas“, jei ge rai seksis - ir daugiau, o po metų ar dvejų - 2000-3000 litų. Patyrę profesionalai gali uždirbti ir ge rokai daugiau. Reikia nepamiršti, kad atlyginimas nėra vienintelė motyvacijos priemonė - tarptau tinės farmacijos kompanijos siū lo ir tarnybinį automobilį, sveika tos bei gyvybės draudimą, mokymus, keliones ir kt. Žmogus,

tapęs šios srities profesionalu, tu ri puikią galimybę susikurti ma terialinį gerbūvį ir kilti karjeros laiptais. Be to, svarbu ir tai, kad medici nos atstovo darbas neleidžia žmogui aptingti, sustabarėti, pa nirti į rutiną.

ėkmės istorija:

24 metų Alina Simutytė Kauno medicinos akademijoje baigė farmacijos studijas. Dar lankydama „Medicinos atstovų mokyklos“ kursus mergina sėkmingai įsidarbino vienoje tarptautinėje farmacijos kompanijoje. Pasak Alinos, darbo pradžioje sunkiausia buvo psichologiškai pasiruošti vizitams pas nepažįstamus gydytojus. Tačiau ilgainiui atsirado pasiti kėjimas savimi, su klientais užsimezgė ryšys. „Šis darbas turi daug privalumų - niekad nebūna nuobodu, nes nuolat bendrauji su žmonėmis, nereikia sėdėti vienoje vietoje, gali būti finansiškai nepriklausomas. Svarbiausia - pasitikėti savimi, būti ryžtingam, norėti dirbti ir užsidirbti“, - teigia Alina. Savo ateitį mergina sieja su sėkminga karjera farmaci jos versle.

Daugiau informacijos apie „Medicinos verslo akademiją“, jos mokymus bei karjeros galimybes galite sužinoti interneto svetainėje www.mba-baltic.com.

t wsportas „Ne taip jau ir mažai, - pataiso mane pašnekovai. - Lengvo svo rio kategorijos varžybose dalyva vo daug paauglių, jaunimo, tik mū sų svorio kategorijose jų buvo mažiau. Gal, kol suauga, sutvirtė ja, tai ir per seni tampa..." - vėl šmaikštauja sportininkai. Tačiau sambo imtynininkų neribojo am žius, todėl kovoti teko ne tik Deni sui. J imtynininkų gretas įsiliejo ir MIF studentai: antrakursis Jonas Kabelka, pralaimėjęs kovą dėl pirmosios vietos, bei ketvirtakursis Jurgis Latonas, vos per plau ką netapęs trečiosios vietos lai mėtoju.

Geriausi imtynininkai Vilniuje - VU studentai Irena SINIAUSKAITĖ, MF IV kurso studentė Studentus randu besitreniruojančius - kur kitur jie galėtų būti, juk minėtasis čempionatas užtikrino teisę dalyvauti Lietuvos jaunimo iki 23 metų dziudo čempionate, vyk siančiame kovo 17 d. Kaune. Be to, kovo 31-ąją laukia ir Lietuvos sambo čempionatas. Su manimi jie sutinka trumpai pašnekėti, bet tik trumpai, nes darbo daug.

Pyktis ir geras maistas „Buvo puiku, labai patinka sa ve išbandyti varžybose, - sako Po vilas Gruodis, Teisės fakulteto I kur so studentas, iškovojęs pirmąją vietą savo svorio kategorijoje, - tai

kitaip, nei per treniruotę, ir ne tik todėl, kad varžovai kiti, pati psicho loginė aplinka kitokia. Juk visi nori nugalėti ir iškovoti ne tik aukštą vie tą, bet ir galimybę išvažiuoti į Kau ną, į Lietuvos čempionatą.“ Smal sauju, ar sunku buvo nugalėti varžovus. „Nelabai, - šypsosi Mo nika Narbutaitė, Ekonomikos fakul teto pirmakursė, - nors ne taip jau ir

Pavasaris - kovų metas. Vos grįžę po atostogų į Universi tetą, pradėjome kovoti dėl geresnio įvertinimo už labora torinius darbus, dar ir žiema paskutinėmis dienomis gero kai spustelėjo, o mane pasiekė gandas, kad Vilniaus uni versiteto studentai jau spėjo nugalėti varžovus ir sportinė se dvikovose. Kalbu apie vasario 25-qjq vykusį Vilniaus jaunimo iki 23 metų dziudo čempionatą bei kovo 4-qjq vykusį Vilniaus miesto sambo čempionatą. lengva. Kovodama dėl antrosios vietos gavau įspėjimą, esą, vengiu kovos. Supykau, ir, ko gero, tas pyk tis padėjo man susikaupti, susiimti, sutelkti jėgas ir kovoti iki pergalės. Savo, žinoma“, - vėl šypsosi pašne kovė. Tik kovoje dėl pirmosios vie tos ji nusileido varžovei, bet ir ant roji vieta, tvirtina Monika, yra puikus rezultatas. Antra ji liko ir tarp sam bo imtynininkių. O Povilui, pasak jo, nugalėti padėjo geras maistas prieš pat varžybas jis neatsispyrė pagundai sočiai pavalgyti ir dėl to vos nepavėlavo. „Tačiau šitaip da ryti negalima, nesveika“, - nudel bia akis žemyn.

Varžovų nėra O štai Denisui Sokolui, Chemijos fakulteto I kurso studentui, daugkar

tiniam įvairių varžybų prizininkui ir nugalėtojui, per dziudo čempio natą neatsirado ne tik lygių, bet ir apskritai varžovų - savo svorio ka tegorijoje jis buvo vienintelis. Se kasi gi kai kuriems, šmėkšteli min tis, ir staiga pati suprantu: ne vieta, ne apdovanojimas yra svarbiau sia. Svarbu, ar pats save sugebi nugalėti, ar sugebi susitvardyti, nusiraminti, sutelkti dėmesį ir pa sinaudoti varžovo klaidomis. Tai ir yra tikroji pergalė, visa kita tėra lai kini dalykai. Tuo įsitikino ir pats Denisas, jau po savaitės vykusiame sambo čempionate įveikęs visus savo varžovus ir vėl, jau nežinia kelintąkart, nusipelnęs aukso me dalio. Jam mielai pritartų ir Simo na Jakubynaitė iš TSPMI, nesutei kusi savo varžovėms jokių vilčių nugalėti.

Ruošiasi SELL varžyboms Povilas Gruodis, jaunimo iki 23 metų dziudo turnyro nugalėtojas savo svorio kategorijoje

Per seni Kalbantis susidaro įspūdis, kad dziudo imtynininkų nebuvo itin daug, juk Denisui neteko kovoti, o ir Universiteto imtynininkų buvo tik trys: Monika, Povilas ir Denisas.

Ilgai stoviniuoti negaliu leisti nei sau, nei sportininkams - ma tau, kaip jie nuolat žvalgosi j ant tatamio likusius kitus imtyninin kus. Nešvaisto laiko veltui, ruošia si gegužę Kaune vyksiančioms SELL varžyboms, kasmetinei stu dentų sporto šventei. Atsisveikin dama paspaudžiu jiems rankas ir palinkiu sėkmės, ir, svarbiausia, neprarasti pasitikėjimo savimi juk tai ir yra sėkmės garantas.

universitas

2007 kovas

STUDENTIŠKAS VU TSPMI GIMTADIENIS Daugiau nei 500 svečių aplo dismentais pasitiko institutą svei kinusį direktorių prof. Raimundą Lopatą. Sveikinimo žodžius tarė ir VU rektorius Benediktas Juod ka, Ministras Pirmininkas Gedimi nas Kirkilas, pirmasis VU TSPMI direktorius, Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris. Skambant gerai muzikai, žiūrė dami smagiausias VU TSPMI gyve nimo akimirkas studentai bendra vo ir tarpusavyje, ir su dėstytojais, po daugelio metų vieni kitus pama tė alumnai - pagaliau po vienu sto gu buvo galima pamatyti tai, ką ga lima vadinti laiką peržengiančia Alma Mater bendruomene.

Vasario 9 dieną šildančios ugnies liepsnos prie „Litexpo“ parodų rūmų kvietė į 15-ąjj Vilniaus universiteto Tarptauti nių santykių ir politikos mokslų instituto jubiliejų. „Universitas Vilnensis“ taip pat sveikina VU TSPMI gimtadienio proga ir pateikia gimtadienišką pokalbį su VU TSPMI direktoriumi Raimundu Lopata.

15 metų - daug ar mažai? Kaip apibūdintumėt šį laiko tarpį? Visi laiko matavimai yra ganė tinai reliatyvūs. Vilniaus universi teto istorijoje 15 metų - mažmo žis. Mums, kūrusiems institutą iš esmės „nuo nulio“, - milžiniškas

Institutui dovanų įteikė ir studentai Institutą pasveikino ir studen tai - Studentų mokslinės draugi jos, korporacijos „RePublica“ ir Studentų atstovybės narių žo džius vainikavo muzikinis pasiro dymas. Matyt, renginio kulmina cija galima pavadinti VU TSPMI „kaimyno“ Kosto Smorigino dova notus kūrinius, bei... nepakartoja mai prof. Egidijaus Kūrio atliktas Louis'o Armstrongo dainas. Už kadro dar liko milžiniškas gim tadienio tortas, pašėlę šokiai, nemo kamas studentiškas alus - viso to tikrai netrūko. Netrūko ir šypsenų, linksmo bendravimo, tikros studen tiškos dvasios. Galiausiai visi šven tės dalyviai išeidami gavo VU TSPMI kojinaites - namų jaukumo, šilumos, studentiškos bendruomenės simbo lį. Bendruomenės, kuri jau 15 metų yra neatskiriama Vilniaus universi teto dalis.

vilnensis

linių partnerių atsiliepimus apie mūsų absolventus.

VU MERGINŲ CHORUI „VIRGO" SKIRTA „TARPTAU TINIO SPINDESIO ŽVAIGŽDĖS" NOMINACIJA Kovo 3 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje, VU merginų

Kokius įvykius laikytumėt svarbiausiais institutui? Sunku būtų išvardinti. Gal vei kiau derėtų atkreipti dėmesį į ten dencijas: studijų procesas tobulė ja, infrastruktūra neatsilieka nuo šiuolaikinių technologinių reikala vimų, strateginio planavimo dėka efektyvėja studijų ir mokslinės veik los vadyba. Ir visatai iš esmės liūd

chorui „Virgo“ suteiktas „Tarptautinio spindesio žvaigždės“ titulas ir „Aukso paukštė“. Tai jau antroji „Aukso paukštė“, „atskrendanti“ į Vilniaus universite tą. 2005 m. Metų nominacija „Naujai suspindusi Lietuvos žvaigždė“ buvo skirta VU chorui „Pro musica“. „Virgo“ choro, įkurto 1980 m., kūrybinėje biografijoje - 12 laimėtų tarptautinių konkursų, daugiau nei 25 su koncertais aplankytos užsienio šalys, kuriose „Virgo“ skleidė ir propagavo Lietuvos chorinę kultūrą. V Naujiko nuotr.

Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. E. Kuris atliko L. Armstrongo dainas laiko tarpas, su savo sunkumais, laimėjimais. Nepaisant visko, ma nau, pavyko išlaikyti principinę li niją- būti savo „įtakos sferoje“ ge riausiais. Ne kartą sakėte, jog VU TSPMI svarbus ne tik Uni versitetui, bet ir visai Lie tuvai. Taigi kuo jis svarbus? Svarbus savo tiesioginių funk cijų - edukacinės, mokslinės-tiriamosios, šviečiamosios - kokybiš ku atlikimu. Drovu dar sykį pateikinėti šį teiginį patvirtinančias iliustracijas. Tačiau, matyt, svar biausia būtų pasitikėjimas, kurį su teikia visai instituto bendruomenei šalies ir užsienio partneriai. Vien tas faktas, jog institute studijuoja daugiausia užsienio studentų, at vykusių į VU, daug ką pasako. Ką jau kalbėti apie ypač gerus socia

t> tatai įdomu-------„Gaudeamus igitur": studentų himno istorija Šiandien daugelyje Europos universitetų gieda

mo studentų himno „Gaudeamus igitur“ istorija ga na ilga. Himnas kilęs iš klajojančių studentų (vagantų) užstalės dainos ir žinomas nuo XIII amžiaus. Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje saugomas se niausias šio himno lotyniškas rankraštis, datuotas 1267 metais. Tekstas per ilgą laiką keitėsi, ir šiuo metu egzistuoja keletas ilgesnių bei trumpesnių jo variantų. 1717 metais Johanas Christianas Giun teris (Johan Christian Gūnter) išvertė šį himną j vo kiečių kalbą ir pritaikė dainos Brūder lalit uns lustig sein („Linksminkitės, broliai“) melodiją. Dabartinį nusistovėjusį lotyniškąjį himno kano ną, remdamasis viduramžių tekstu, sukūrė vokie čių poetas C. W. Kindlebenas ir publikavo Halėje 1781 m. Jam buvo pritaikyta XV a. flamandų kom pozitoriaus Johano Okenheimo (Johannes Okenheim) melodija. Siame tekste harmoningai dera jaunatviško ne rūpestingo džiaugsmo šlovinimas ir filosofinė gy venimo prasmės refleksija, žemiškosios ir pomirti nės būties sąsajos, savosios Alma Mater, jos visų narių pagerbimas. Prasmingi šio teksto žodžiai (dabar dažniausia giedamos tik trys paryškintos strofos) verčia susi mąstyti apie gyvenimo prasmę, apie mokslo svar bą, apie akademinės bendruomenės ryšių tvirtu mą. Taigi - gaudeamus igitur! Parengė prof. E. Ulčinaitė

nokame šalies aukštojo mokslo sistemos kontekste.

Choro vadovės R. Gelgotienės (centre) rankose - „Aukso paukštė“

Universitetas - tai ne tik sie nos ir studijų programos, bet ir išskirtinė universitetinė dvasia. Kokia ji VU TSPMI? Apibrėžiant dvasią visada kyla keblumų. Formaliai galime teigti, jog ji - Vilniaus universiteto dvasios da lis. Tiesa, dažnai sakoma, kad TSPMI dvasia vis dėl to kažkuo išskiria, tarsi autonomiška. Manau, ji tiesiog kin tanti; kintanti mūsų pačių širdimis ir protu kuriamame atvirume vienas ki tam, nepamirštant, kad Universiteto institutas - tai vieta, kurioje mokosi visi, o pirmiausia - profesūra.

O ko linkėtumėt institutui ateityje? Neprarasti aistros ieškoti nau jų idėjų ir jas įgyvendinti.

Choras „Virgo“ jau daugiau nei 25 metus propaguoja Lietuvos chorinę kultūrą

GAUDEAMUS IGITUR 3 |

1. Taigi džiaukimės, Kol jauni esame: Po malonios jaunystės, Po sunkios senatvės Mus priglaus žemė.

1. Į: Gaudeamus igitur, Juvenes dum sumus; Post jucundam juventutem, Post molestam senectutem Į: Nos habebit humus! :|

6. Tegyvuoja respublika, Ir kas ją valdo, Tegyvuoja mūsų miestas, Mecenatų dosnumas, Kuris mus saugo.

6. Į: Vivat et respublica Et qui illam regit, :| Vivat nostra civitas, Maecenatum Caritas, Į: Quae nos hic protegit! :|

2. Mūsų gyvenimas trumpas Greitai jis pasibaigs: Ateis mirtis staigiai, Pagrobs mus nuožmiai, Nieko nepasigailės.

2. |: Vita nostra brevis ėst, Brevi finietur, :| Venit mors velociter, Rapit nos atrociter, |: Nemini parcetur. :|

7. Težūsta liūdesys, Težūsta nekentėjai, Težūsta velnias, Kiekvienas bursistų priešas Ir [jų] išjuokėjai.

7. Į: Pereattristitia, Pereant osores, :| Pereatdiabolus, Ouivis antiburschius, |: Atque irrisores! :|

3. Kur dabar, kurie prieš mus Šiam pasauly buvo: Eikite danguosna, Eikit pragaruosna, Jei matyt juos norit.

3. Į: Ūbi suntqui ante Nos in mundofuere? :| Vadite ad superos, Transite ad inferos, |: Hos si vis videre. :|

8. Koks čia šiandien susibėgimas Akademinės bendruomenės? Iš toli susiėjo, Iš visur susirinko į bendrą susirinkimą.

8. |: Quis confluxus hodie Academicorum? :| E longinquo convenerunt, Protinusque successerunt |: Incommuneforum; :|

4. Tegyvuoja Akademija, Tegyvuoja profesoriai, Tegyvuoja kiekvienas narys, Tegyvuoja visi nariai, Tegu visada žydi.

4. |: Vivat academia, Vivant professores, :| Vivat membrum ęuodlibet, Vivant membra quaelibet, |: Semper sint in flore! :|

9. Tegyvuoja mūsų bendrija, Tegyvuoja studentai, Testiprėja bendra tiesa, Težydi broliškumas Tėvynės gerovė.

9. |: Vivat nostra societas, Vivant studiosi :| Crescat una veritas, Floreatfraternitas, |: Patriae prosperitas. :|

5. Tegyvuoja merginos, Mielos ir žavios, Tegyvuoja moterys, Švelnios ir meilios, Geros ir darbščios.

5. |: Vivant omnes virgines Faciles, formosae, :| Vivant etmulieres, Tenerae, amabiles, |: Bonae, laboriosae! :|

10. Težydi Alma Mater, Kuri mus išugdė, Ir mylimus bendražygius, Po toliausius kraštus Išblaškytus suvienija.

10. j: Alma Mater floreat, Quae nos educavit; :| Caros et commilitones, Dissitas in regiones |: Sparsos, congregavit; :|

PAŽODINIS VERTIMAS PROF. E. ULČINAITĖS

_______________________________________ ____ ____________

universitas

vilnensis

2007 kovas

k k k k paskutinis puslapis Pavasaris tarptautinį netra dicinės menų sintezės festi valį ATVIRA pasitiko su sau le. Rodos, pati gamta šau kia, kad kultūrinis gyveni mas Lietuvoje atgimsta. Tuos, kurie jo neregėjo ir nieko apie jį negirdėjo, no rėčiau supažindinti, o ki tiems priminti.

TIEMS, KURIE BUVO UŽDARI

Sigita VAŠKELYTĖ Jau trečią kartą kultūringos Vil niaus universiteto sienos „sinte zavo" menus. Akademinės aplin kos erdvės puikiai tiko: atliko švietėjišką misiją ir pabrėžė festi valio koncepciją. Derėjo nauja su šimtametėmis tradicijomis, vyks mas su ramybe, fantazija su rea lybe. Be to, akivaizdu, kad aka demikai noriai priima ir pripažįsta šiuolaikinį meną. Kas antrus metus jauni meni ninkai turi galimybę interpretuoti menų sintezės sąvoką. Ieškoma naujų meno išraiškos formų, ku rios įgyvendinamos netradicinė se erdvėse. Festivalio dalyviai la bai įvairiai interpretavo menų sintezės koncepciją. Buvo kalba ma įvairiomis temomis: nuo socia linių, egzistencinių, kultūrinių pro blemų iki studentiško gyvenimo realijų. Andriaus Pulkauninko ir Gied rės Simanauskaitės organizuoja mas festivalis susilaukė nemažo žiniasklaidos, užsienio kūrėjų bei žiūrovų dėmesio. Ne kartą teko iš girsti malonių pastebėjimų apie festivalio unikalumą, apie jo ori ginalią netradicinės menų sinte zės interpretaciją. A. Pulkauninko kinetinės trupės nariai ne tik pristatė savo pa sirodymus, bet ir koordinavo sve čius padėdami jiems nepasiklysti plačiose Universiteto erdvėse. Trupės aktoriai atliko ir ambasa dorių vaidmenį: parodė Vilnių bei pristatė Lietuvą šiuolaikinio šokio grupėms iš Prancūzijos ir Ispanijos. Svečiai išvažiuodami neslėpė susižavėjimo projektu ir miestu. Festivalyje profesionalai ir mė gėjai turėjo galimybę realizuoti savo meninius kūrinius. Projektą ATVIRA atidarė studentų meninė grupė „Sielos vinys“, Mindaugas Stankaitis ir VSDK studentai, VU bibliotekoje ir koridoriuose de monstravę instaliacijas ir anima ciją. Instaliacijų buvo daug ir įvai rių: vaizdo, vaizdo ir garso, interaktyvios smėlio, vizualizuotų siūlų... VDA studentai, vadovau jami V. Daškevičiaus, pasivadinę „Try3“, sukūrė vaizdinę-garsinę instaliaciją „Balta-spalvota“, kur medžiagos, kaip audimo proce so garsinė interpretacija, buvo jungiamos ir video vaizdais.

Repeticija prieš pasirodymą Baltojoje salėje

VU teatro A. Pulkauninko kinetinė trupė

♦

Klasikinio ir modernaus šokio trupė „Polėkis“

Teatras studija „Elementorius“ Bibliotekos J. Lelevelio salėje skambėjo J. Sakalausko ir grupės „Giesmių tarnai“ kanonai, suteik dami erdvei kitokias prasmes. Projekte gausiai dalyvavo šiuo laikinio šokio kūrėjai. Kolektyvas „Polėkis“ sintezavo klasiką ir šiuolaikinį meną. Klaipėdos uni versiteto studentės perteikė tra dicinį lietuvių moters gyvenimą: gilintasi į tradicijas, pagonišką pasaulėvaizdį, jų įtaką dabarčiai. Spektaklyje skambėjo lietuvių liaudies melodijų motyvai. Biblio tekoje jungtinis lietuvių, ispanų ir prancūzų projektas „Bendrai“ perteikė improvizuotas muzikos keliamas emocijas, suteikdami Baltajai salei netradicines mu ziejines formas. Festivalio pabai goje parodomas specialiai festi valiui per kasdien vykusias kūrybines dirbtuves kurtas pasi rodymas „Darbo dienos pabaiga“ (vad. Jakaterina Deineko): veiks mas vyko koridoriaus erdvėse, simbolizuojančiose Franko Kafkos „Proceso“ labirintus. Čia žmogus

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Laura Gintalaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako. < _____________ _ ___________________________ 7

pasimeta tarp tikrų ir pseudovertybių. Negalėdamas ištrūkti jis stovi vietoje ir laukia, kol gyvenimas tar si darbo valandos baigsis. Šiuolaikinio šokio trupės iš Ispa nijos ir Prancūzijos pristatė savo pa sirodymus. Ispanų „EI Labaratorio de Danza“ atliko ekscentrišką pro vokaciją - „makabrišką kūno šokį su daina“. Nevaldoma energija at likėjus vertė judėti pamirštant apie save. Itin sužavėjo prancūzių „Group Chorėographique de l'Universitė de Bourgougne“ šokio pasi rodymas, kuriame bandoma suvokti moteriškumą. Skųstis negalėjo ir audiovizu alinių menų mėgėjai. VSDK pri statė animacinius, trumpametražius filmus, fotokiną. Matėme Martynov Enčiaus, Roko Levinsko ir Mato Šileikio bei Jono Kubiliaus filmografiją, kurioje buvo ir jau ap dovanotų, ir pačių naujausių dar bų. O renginio kuratoriaus An driaus Pulkauninko ir Akademinio choro bendras projektas interpre tavo D. Vertovo filmą „Žmogus su kino kamera“ bei Dž. Geršvino „Summertime“. Režisierius iš šalies ironiškai pažvelgė į spar čiai besikeičiančią aplinką, žmo nes, vardan utopijos aukojančius dabartį, kai progresas žlugdo in dividą, nepaiso tradicijų, niokoja tai, kas tikra, kuria savas taisyk les ir vertybes.

VU Teatro salė negalėjo apsi eiti be klasikinio teatro. Gedimino Storpirščio vadovaujama „Ele mentoriaus“ teatro studija prista tė spektaklį „Trys senukai, kurie nenorėjo mirti“. Čia jaunimas gili

nosi į sustabarėjusį gyvenimo bū dą, kai rutina ir konservatyvumas trukdo būti visaverčiu žmogumi. VU studentė Milginta Palu binskaitė Alvydo Šlepiko novelės motyvais pastatė spektaklį „O bu vo taip...“. Pati autorė „tai“ mie liau vadina ne spektakliu, o „išmistu“. Kūrinys balansuoja tarp realybės ir pagrindinio vei kėjo prisiminimų, išgyvenimų. Te atro kalba papildoma vaizdo ins taliacijomis, šokiu, „Fluxus“ absurdo motyvais. Prie neįprasčiausių pasirody mų priskirčiau A. Pulkauninko in teraktyvų žaidimą su žiūrovais „Vieno kiemo atstumas“. Festiva lio lankytojams teko užsirišti akis ir pasikliauti režisieriaus kineti ne trupe. Deja, neteko kalbėti nė su vienu „išlikusiu“. Tikiuosi, vis kas baigėsi gerai, nes afišoje bu vo užrašas „žmonėms su silpnais nervais nerekomenduojama“... Visa programa buvo sudėlio ta taip, kad vienos dienos žiūro vas gautų dozę pačių įvairiausių menų, o kitą dieną nustebtų dėl to, ką dar atrado naujo.

Dėl mylimos Mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame profesorę Audronę GLOSIENĘ.

M. Palubinskaitės spektaklio fragmentas Pavargusias akis galėjome il sinti per muzikinius intarpus. „An tikvariniai Kašpirovskio dantys“ pateikė šmaikščią dainuojamo sios poezijos versiją. Grupei talki no virtualus narys, verčiantis aukš tyn kojom niūrų bardo įvaizdį ir pakeliantis dainuojamąją poeziją ant XXI amžiaus laiptelio. Taigi festivalis pasibaigė. Kito teks palaukti. Tiksliomis formulėmis neapibrėši, ką jis mums davė. Tai -nuolatinis kultūrinis procesas, kur realizuotos meninės idėjos atveria erdvę naujoms. „Undergroundininkai“ išlindo j dienos šv;esą ir virs ta pripažintais. Procesas tęsiasi. Giedrės Simanauskaitės nuotr.

Gamtos mokslų fakulteto

bendruomenė užjaučia

Dinarą ALEKNIENĘ VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto darbuotojai

mirus mylimai Mamytei.