Tarybinis Studentas, 1988 m. sausio 15 d. Nr. 2 (1421)

Page 1

visą sauą Pttoverauai;vieny Rites f

LEIDŽIAMAS NUO 1950

METŲ

caRj/Bims

BALANDŽIO 15 D.

*

scu nencas Nr. 2 (1421)

1988 M. SAUSIO 15 D.

PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

KAINA 2 KAP.

IIIIIIIIIIIITIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIilIlIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIJIIIIIIIIIIIIIIilIlIlIIIIIIlllllllllllllllinillllllllllllllllllilIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlHlllllllllll

------------------------------------------ Sesjja ——------------------------------------Vieno filmo vaikams herojus bijojo to, kuris gyvena upelyje... Tą pabaisą jis įveikė tik šypse­ nos pagalba. Tad, jei bijai dėstytojo, nes nemdki klausimų — nusišypsok jam! Gintaro KUDABOS nuotr.

KAIP SEKASI, KOLEGA? Pabandėme surinkti šiokią to­ kią informaciją apie tai, kaip lai­ komi egzaminai. Duomenis patei­ kė fizikos, pramonės ekonomikos, filologijos ir gamtos fakultetai. Nesiismsime lyginti rezultatų — paprasčiausiai paskelbsime tuos duomenis, kuriuos mums davė dekanatai. Fizikos fakultete kritiškiausioje padėtyje kol kas yra pirmo kur­ so grupė, kurioje dėstoma rusų kalba. Geriausiai laiko egzami­ nus trečio ir ketvirto kursų radiofizikos specialybės studentai. Filologai galėtų pasidžiaugti mokslinio ateizmo egzamino re­ zultatais. Si disciplina fakultete laikoma geriausiai. Dekanato nuomone pagyrimo verti penkta­ kursiai. Tikrai blogai išlaikė TSKP istorijos egzaminą lituanistų pir­ mojo kurso antros graupės ir ra­

sistų pirmojo kurso antros gru­ pės studentai. Gamtos fakultete negalima bu­ vo išskirti vienos ar kitos grupės, disciplinos. Mums pranešta, kad visi egzaminai laikomi gerai ir labai gerai. Kiek platesnę informaciją su­ teikė pramonės ekonomikos fa­ kulteto dekanatas. Iš pateiktų duomenų matome, kad prasčiau­ si aukštosios matematikos egza­ minų rezultatai. Būna ir po de­ šimt dvejetų grupėje. Gana daug dvejetų gauta laikant lošimų teo­ rijos egzaminą. Kol kas geriau­ siai sesiją laiko ketvirtojo kurso pramonės planavimo specialybės antra grupė. Tokia yra „ekspres-informacija" iš fakultetų.

Parengė Džiugas PARSONIS

„Jeigu nebūtų lengvatų, būčiau daugiau mokęsis“ — sako TF pirmakursis R. Norkus

STUDENTUOS NUOTRUPOS Naudingi patarimai Jei tavo silpni nervai, ( kon­ sultaciją geriau neik, nes per ją paaiškės, kad: a) tavo draugai jau viską išmoko; b) knygoje „nieko nėra", c) gauti kur nors konspektus neįmanoma. Atėjęs laikyti egzamino, ne­ drebėk už durų: kas lemta, to neišvengsi.

Jei niekada nesinaudojai „špargalkomis", geriau to ir ne­ daryk: tai subtilus dalykas, rei­ kalaujantis ne vienerių metų pa­ tirties ir (gūdžių. Atsakinėti per egzaminus rei­ kia garsiai ir užtikrintai, o svar­ biausia — nesustojant; kai rei­ kės — tave sustabdys.

Visų didžiausias meistrišku­ mas laikant egzaminą — sudary­ ti dėstytojui iliuziją, kad: a) jo dalykas — tai tavo mėgstamiau­ sias dalykas; b) jo žodžiai — iš dalies ir tavo žodžiai; c) svar­ biausia tau — mokslas, o pažy­ mys — nesvarbu!..

Kaip sekasi tiems, kurie dar prieš keletą mėnesių vilkėjo ka­ reiviškom milinėm, bet mintimis jau buvo Universitete. Beveik vi­ si VVU fakultetai pasipildė bu­ vusiais kariais. Taigi, pirmoji sesi­ ja, pirmieji egzaminai po dviejų metų pertraukos. Kaip žinia, stu­ dentams grįžusiems iš Tarybinės Armijos, teikiamos tam tikros lengvatos. Klausimus „kokios mintys prieš pirmąjį egzaminą?" ir „kaip ver­ tinate savo žinias?” pateikiau teisės fakulteto pirmakursiams. Visi jie ką tik grįžo tęsti studi­ jų. Klausimai pasirodė nelaiku pa­ teikti (likus valandai iki egzami­ no) ir nors visus gerai pažįstu, bet pradžioje teko išgirsti kele­ tą šiurkštesnių sakinukų:

Darius Čaplikas: „Nešneku aš su tavim..." Auris Kūris: „Na, ko tu iš ma­ nęs nori?! Atstok, paskui pasi­ šnekėsim!"

Vis dėlto vyrai prašneko:

...nesulaikomu srautu plūdo įnašai Universiteto taikos fondo pir­ mininko pavaduotojas Algirdas SKRIPĖTA pasakoja apie Tary­ binio taikos fondo įkūrimo prie­ žastis, mūsų įnašus į jį.

Tarybinio Taikos fondo lėšos Savanoriškus Įnašus j Tarybi­ skiriamos taikos akcijoms finan­ ni talkos fondą kasmet (moka suoti, padėti nukentėjusiems nuo daugiau kaip 90 milijonų žmoimperializmo agresijos, genoci­ do, stichinių nelaimių. (nukelta į 2 psl.į

Darius Čaplikas: „Savo žinias vertinu trejetu, nors dar neaišku, kaip čia bus. Na ir viskas. .. Kažkaip atitrūkęs esu nuo viso to, atpratęs galvoti, mąstyti. Bet po truputį įeinu į vėžes. O jei dabar neišlaikysiu, tai perlaiky­ siu. Kad ir pavasarį, luk turime tokią teisę."

Auris Kūris: „Prieš egzaminą jaučiuosi ne geriausiai. Smegenys „atrofavęsi”, sunku adaptuotis naujoj aplinkoj. Na, bet stengia­ mės, ir draugai padeda." Renatas Norkus: „Jeigu nebūtų buvę lengvatų, būčiau daugiau mokęsis. Žinias savo vertinu pa­ tenkinamai, jeigu pasiseks. Dau­ giau ir nenoriu, tiksliau pasakius — nesitikiu". Saulius Švedas: „Prieš egzami­ ną, aš manau, įvertinti savo ži­ nių neįmanoma, nes nėra tokio vertinimo kriterijaus. Žinai, kad gali gauti teigiamą arba neigia­ mą pažymį, bet tai priklauso iš dalies nuo to, kokį bilietą iš­ trauksi. O tai jau laimės daly­ kas". Rytis Martikonis: „Mes patys savo žinių vertinti negalime, nes toks vertinimas bus subjektyvus. Aš, asmeniškai, visuomet sutin­ ku su dėstytoju, nes jis visada teisus..." Egzaminas oasibaigė. Ir tik vie­ nas kitas nusikėlė jį į pavasarį. Matyt, vyrai kuklinosi, vertinda­ mi savo žinias. Pagirtina, kad žmonės po dviejų metų pertraukos vėl su­ grįžo į Universitetą, nori moky­ tis. Tik kad nepritrūktų kartais paramos, supratimo iš dėstytojų pusės. Rimvydas PALECKIS Autoriaus nuotr.


2 Tarybinis studentas

...nesulaikomu srautu plūdo įnašai (atkelta iš 1 psl.) nių, praktiškai kiekviena tarybi­ nė šeima. Tai masinis sąjūdis. Rustus karo prisiminmai iki šiol neišdllo žmonių atmintyje. Po­ kario metais į (vairias valstybi­ nes (staigus, Tarybinį taikos gy­ nimo komitetą tūkstančiai žmo­ nių, laisvanoriškai, niekieno ne­ raginami, ėmė siųsti pinigus, brangenybes, šeimų relikvijas „taikos reikalui“. Iškilo būtinybė Įkurti specialų fondą. Tarybinis taiaos gynimo komitetas ir kitos visuomeninės organizacijos įstei­ gė Tarybinį taikos fondą. Tary­ binio taikos fondo gimimo Istori­ ja pati savaime paneigiu prasi­ manymus apie tai, jog TSRS taikos šalininkų judėjimas „orga­ nizuojamas iš viršaus". Juk ne todėl, kad buvo (kurtas fondas milijonai žmonių atidavė savo santaupas jam, atvirkščiai — jis atsirado todėl, kad nesulaiko­ mu srautu plūdo laisvanoriški įnašai. Gražias Taikos fondo rėmimo tradicijas turi ir Universitetas. Kiekvienais metais Universiteto darbuotojai Įneša Į Taikos fondą daugiau, nei 1000 rublių. Akty­ viau Tarybinį talkos fondą galė­ tų paremti Ir studentai. Univer­ sitete organizuojami mitingai, koncertai, susitikimai su karo veteranais ir kiti renginiai talkai remti. Dalis už mokamus rengi­ nius surinktų lėšų galėtų papil­ dyti ir Taikos fondą. Fondo rė­ mimo pavyzdžių toli Ieškoti ne­ reikia. Štai 1986 m. filologijos fa­ kulteto dėstytojai dalį savo pre­ mijų už gerus visasąjunginio so­ cialistinio lenktyniavimo rezulta­ tus pervedė Taikos fondui, dalį savo atlyginimo fondui paskyrė fizikos fakulteto radiofizlkos ka­ tedros docentas Rimantas Ra­ kauskas, pernai savo premiją už mokslo tiriamuosius darbus jam pervedė istorijos fakulteto mo­ kslinės informacijos katedros profesorius Levas Vladlmlrovas. Tokių pavyzdžių Universitete yra ir daugiau, tai nenuostabu, kadangi kiekvienas žmogus, re­ miantis Tarybinį taikos fondą, jaučia prisidedantis prie talkos Žemėje išsaugojimo. Visus norinčius paremti Ta­ rybinį taikos fondą, prašom kreiptis į Universiteto taikos fondo pirmininko pavaduotoją planų-finansų skyriaus viršinin­ ką Algirdą Skripėtą. Darbo tele­ fonas 61-15-94. Lėšos skirtos Taikos fondui pervedamos Į atsiskaitomąją Valstybinio banko sąskaitą Nr. 1700608.

PAPIRKTI GALĖS TIK... ŽAVESYS Jau antra savaitė po Universi­ tetą klaidžioja gandas — bus renkama gražiausia Vilniaus miesto dailiosios lyties atstovė. Tad štai pagaliau pateikiame taip visų studenčių trokštamą informaciją. Konkursoo pavadinimas — „Gražioji vilnietė“. Dalyvauti gali merginos ir moterys. Vie­ nintelis apribojimas — amžius: nuo septyniolikos iki dvidešimt šešerių metų imtinai. Visas no­ rinčias dalyvauti šiame unikalia­ me renginyje Sporto rūmų ad­ ministracija kviečia registruotis sausio 20 — 21 ir 27— 28 dieno­ mis nuo 15 iki 19 valandos Spor­ to rūmų 8 kambaryje. Pirmasis konkurso etapas uždaras — mer­ ginomis grožėsis tik reikli, ne­ paperkama vien vyriškos sudė­ ties komisija, šis etapas vyks gimtojo Universiteto Didžiojoje auloje vasario 8 — 9 dienomis. Merginos ir moterys turi atvyk­ ti apsivilkusios suknelėmis ir šiaip jau išsigraž'nusios. Kelio­ lika atrinktų kandidačių turės mėnesi laiko visokeriopai tobu­ lintis: mokytis šokti valsą, lavin­ tis kalbėti per mikrofoną — šito prireiks kovo 8 dieną Sporto rū­ muose, kur vyks pagrindinis konkursas. Minėtoms kandida­ tėms bus nemokamai pasiūtos suknelės ir bikini, vėliau ati­ teksiantys atminimui. Nugalėto­ jai — nemokama kelionė į už­ sienį, kino, teatro, televizijos, spaudos ir visų vyrų dėmesys, visoms baigiamojo turo daly­ vėms — įvairios dovanos. Universiteto merqinos ir mote­ rys! Kiekviena iš jūsų qali tap­ ti „Gražiąja vilniete“. Laukiame jūsų! Linkime sėkmės ORGANIZATORIAI

KOKS POŽIŪRIS—

TOKIA TVARKA

Gintaro KUDABOS nuotraukoje — pastabos autorius su TSKP Is torijos katedros vedėjo doc. V. Pšibilsklo trofėjumi. Ilgas kelias studentui iki gero pažymio egzamino metu. Nere­ tai šauna į galvą mintis pasinaudoti daugiau ar mažiau efekty­ viomis, tačiau nelegaliomis priemonėmis. Visokių tipų ir formų jų galima surasti po egzamino auditorijose. O akylus dėstytojai kartais ir nemažas kolekcijas įdomesnių surenka. Beje, nuotrau­ koje matomo „šedevro“ autorė (tokiems dalytcams kantrybės turi tik merginos) antrąkart egzaminą išlaikė gerai. Berašydama iš­ moko. .. Džiugas PARSONIS

KONKURSAI

DĖMESIO! REZULTATAI! Praėjusių metų pabaigoje Mokslinės-techninės kūrybos draugijos Universiteto pirminė organizacija pakvietė studentus ir jaunus darbuotojus dalyvauti konkurse „Geriausias ESM taiky­ mas". Toks konkursas buvo or­ ganizuotas pirmą kartą. Reikia pasakyti, kad konkur­ sas pasisekė. Mes, jo organiza­ toriai, truputį bijojome, kad stu­ dentai ir darbuotojai, nors ir daugelyje darbo ir mokslo sričių naudojantys kompiuterius, nebus labai aktyvūs. Laimei, apsiriko­ me. Konkursui buvo pateikta ne­ maža ir, — kas labai malonu, — gerų darbų. Mums teko gerokai padirbėti, norint atrinkti premija­ vimui geriausius darbus. Darbus pateikė, matematikos ir fizikos fakultetų studentai bei skaičiavimo centro darbuotojai. Sutinkamai su konkurso nuosta­ tais, žiuri irgi buvo sudaryta iš šių padalinių atstovų. Į ją įėjo SC darbuotojas S. Dapkūnas, FF vyr. dėstytojas R. Pranaitis ir šių eilučių autorius. Žiuri vadovavo­ si tokiais kriterijais (išdėstytais pagal jų svarbą): 1) konkretus tai­ komasis uždavinys ir ESM vaid­ muo jį sprendžiant 2) platesnės sukurtų programų taikymo gali­ mybės; 3) sprendimo originalu­ mas ir savarankiškumas 4) pro­ gramavimo kokybė. Kiekvienas žiuri narys detaliai išnagrinėjo po kelis darbus, apie juos refe­ ravo kitiems nariams, o po to balsavimu buvo atrinkti geriausi darbai. Konkurso nugalėtojais tapo: 1- oji vieta ir 90 rub. premija paskiria SC darbuotojai D. Keraitei už darbą „Paprastas tekstų redaktorius mikro—ESM Elektro­ nika BK-0010. 2- oji vieta ir 60 rub. premija paskirta SC darbuotojams E. Galvydytei ir V. Masolui už darbą „Operacinės sistemos RAFOS SAV ir LDA tipo pakrovimo mo­ dulių reasembleris"; 3- oji vieta ir trys premijos po 30 rub. paskirtos MaF studentui V. Butkevičiui už darbą „Žuvin­ to rezervato duomenų masyvų apdorojimas", FF studentui S. Šalnai už darbą „Testinės pro­ gramos automatizuotam spektro­ metrui MDK-23", MaF studentui J. Atkočiūnui už darbą „Taiko­ mosios programos racionalios mi­

tybos tyrimų duomenims apdo­ roti ". Be to, nuspręsta atžymėti FF studento A. Versecko darbą „Spektrinių kontūrų apdorojimas mikro-ESM" ir skirti jam paskati­ namąją premiją (20 rub.) už efektyvų problemos sprendimą. Sveikiname nugalėtojus. Tiki­ me, kad jų pavyzdys įkvėps ki­ tus ir šių metų konkursui, apie kuri bus paskelbta vėliau, bus pristatyti ne mažiau stiprūs dar­ bai (ir jų bus daug). Algimantas JUOZAPAVIČIUS MaF vyr. dėstytojas

Kiekvienų metų pabaigoje su nerimu ir viltimi stengiamės įžvelgti ir atspėti, kokia bus žie­ ma. Natūralu, kad jai ruošiamės. Stengiamės mažiau elektros, ši­ luminės energijos sunaudoti. Šei­ mininkiškas požiūris — viskam pasiruošti iš anksto. Todėl Universiteto Centrinės liaudies kontrolės grupės komi­ sija rudens pabaigoje organiza­ vo patikrinimą, kaip fakultetai pasiruošę žiemos sezonui. Vadovaujant ūkinės veiklos sektoriaus vadovui doc. P. Brūz­ guliui, per devynias dienas bu­ vo patikrinta trylika padalinių: visi fakultetai, fizinio auklėjimo katedra, centrinių rūmų adminis­ tracinės patalpos. Vyraujantis požiūris su kuriuo susidūrėme tikrinimo metu buvo teks: „O kam čia ruoštis, jei ne­ šalta?". Jau įpratome, tik pas­ paus šaltukas — imsimės langus kamšyti, juos stiklinti, duris tai­ syti ir panašiai. O dabar kam rūpi supuvę langų rėmai, iškrypusios durys, sutrūkinėję langų stiklai? Kodėl, pavyzdžiui, iki šiol Universiteto korpusų Saulė­ tekio alėjoje langų rėmai iškry­ pę, ištrūniję? Daugelis jų neda­ žyti iš lauko pusės, pasak moko­ mųjų korpusų komendantų, dar nuo pastatų eksploatacijos pra­ džios. Nedažomi jie ir dabar, at­ liekant remontus. Trūksta langų rankenų. Nesandarios antrojo ir trečiojo korpusų paradinių įėji­ mų durys. Kaip aiškino komen­ dantai, paraiškos darbams atlik­ ti ūkio daliai pateikiamos kas­ met, tačiau paraiškų kopijų ko­ misijos nariams parodyti negalė­ jo. Tiesą pavyzdžiui, fizikos fa­ kultetas 1986 m. birželio 18 d. paraišką Nr. 1200—270 dėl re­ monto darbų susijusių su pasi­ ruošimu žiemai, pateikė VU prordetoriui A. Milakniui. Deja, pa­ grindiniai darbai neatlikti. Buvusios šaltos žiemos prime­ na, kad šalta mokomųjų korpu­ sų pirmuose ir cokoliniuose auk­ štuose, kuriuos apšildyti nepa­ kanka esamų konvektorių. Sal­ ta pirmojo mokomojo korpuso 405—408, 511 kabinetuose... Juose nėra papildomų radiato­ rių. Dalis ventiliacijos sistemų su kaloriferiais neveikia. Ypač bloga jų būklė fizikos fakulte­ te. Tai tik nedidelė dalis 'rastų bė­ dų. Rūpinasi komendantai, de­ kanatai, bet ar jiems visada pa­ dedama? Suprantama, kad visų

^Romuva BALTARUSIŲ VARDU KAI.BĖJO DAILININKE K. BALACH0V1C

Nuo XIV a. Didžiosios Lietu­ vos kunigaikštystės sostinė |e taikiai gyveno slavai Ir baltai. Laikui bėgant Vilniaus miesto gyventojais tapo ir kitų tauty­ bių žmonės, kurie įnešė savo Indėlį į kultūros formavimąsi. Be Vilniaus negalima stebėti mūsų praeities. Didžiojoje Lietu­ vos kunigaikštystėje, senoji bal tarusių kalba buvo valstybinė, tai sudarė sąlygas plėtotis lite­ ratūrinei baltarusių kalbai. XVI a. pradžioje P. Skorina atspaus dina pirmąją savo knyga Vii niuje baltarusių kalba. XVI— XVII a. baltarusių kalba jau žy mlal skiriasi nuo Maskvos kuni galkštystės kalbas. Istoriškai susiklostęs lietuvių Ir baltarusių gyvenimas kartu stimuliavo ir jų bendrą paslprle. šinimą carinei priespaudai. Vi­ siems žinomas 1863 m. sukilimo didvyris K. Kalinauskas. Jis ki­ lęs iš Gardino, gyveno Vllniule. K. Kalinauskas leido laikraštį „Mužickaja pravdą“ baltarusių kalba, pasirašinėdavo kaip Jaska Gospodas. 1905 m. kartu su Lietuvos so­ cialdemokratais kovojo A. Poškevič-Ciotka. Jos propagandiniai eilėraščiai plito Vilniuje lietu­ vių ir lenkų kalbomis. Vilniu|e leisti baltarusių laik­ raščiai „Naša dolla“. „Naša niva“. Vilniuje gyveno Ir dirbo J. Kupala. M Vareckls. 1913 m. laikraštyje „Naša niva“ pirmąjį savo eilėraštį at­ spausdina Zoska Veras (šiemet lai sukanka 95 metai). Tai se niausią baltarusių rašytoja ir dabar gyvenanti Vilniuje. Tuo metu Vilniuje buvo žinoma M. Kuktos spaustuvė, kuri spausdi­ no baltarusiškus laikraščius ir knygas. 1915 m. Vilniuje atsidaro pirPradžia Nr. 1

mos penkios pradinės baltarusių mokyklos ir mokytojų kursai. 1918 m. buvo išleista pirmoji baltarusių gramatika, kurios au­ torius B. Taraškevičius. 1916 m. sukurta mokslinė bal­ tarusių draugija. 1919 m. atida­ ryta pirmoji baltarusiu gimna žila (ji veikė 25 metus) Visa tai vyko, gyvuojant Litbelo (Lietu-

ĮVAIRIATAUTE VILNIAUS KULTŪRA vos — Baltarusijos) respublikai, kuriai vadovavo V. Kapsukas. Jos sostinė buvo Vilnius. Tarpukario laikotarpiu Vil­ niuje buvo sukoncentruotas va­ karų baltarusių kultūrinis gy­ venimas. Vilniuje veikė Vakarų Baltarusijos KP centras, taip pat Darbininkų ir valstiečių gromada Taip pat buvo organizuotas baltarusių liaudies choras, ku­ ris davė pradžią baltarusių vai styblnel akademinei kapelai. 1921 m. atidarytas baltarusių istorijos-etnografijos muziejus. 1930 m. buvo atspausdintos pirmos keturios baltarusių liau­ dies poeto M Tanko knygos. Baltarusių ir lietuvių Inteligen­ tija palaikė glaudžius ryšius - J. Biliūnas su poete Ciotka, L. Gira su J. Kupala. dr. J. Ba­ sanavičius su archeologu U. Luchevlčiumi kompozitorius K Kaveckas su R. Širma, skulpto­ rius R- Jakimavičius su dailinin­ ku P. Sergijevičiumi. Dar 1920 m. V. žyka yra pa-

užsakymų iš karto ūkio skyrius negali įvykdyti. Yra ir kitų kas­ dienių darbų. Tačiau būtina žiū­ rėti i ateitį. 1979 metais remon­ tuojant centrinius rūmus, reikėjo pagalvoti ir apie kitus pastatus. Nedžiugina štai toks patikrini­ mo protokolas, praeitų metų spa­ lio pirmąją surašytas medicinos fakulteto liaudies kontrolės gru­ pės nario B. Tilindžio: „Siekiant radikaliai sutvarkyti fakulteto langų sandarumą, reikėtų pa­ keisti daugumą langų rėmų, nes esamieji prieškariniai jau apipu­ vę, persikreipę, sunkiai užsidaro ar visai neužsidaro. Langų stiklai iki šiol durstomi iš gabalų, todėl nesandarūs ir dažnai išdūžta. Ta­ čiau vilčių, kad padėtis pagerės bent jau artimiausiame penkme­ tyje nėra". Prorektorius A. Milaknis susi­ pažinęs su protokolu komisijos vadovui doc. P. Brūzguliui paaiš­ kino, kad stiklo yra, langai bus įstiklinti. Tačiau ar norint tai sutvarkyti reikėjo kištis komisi­ jai? Sena „langų problema" chemi­ jos fakultete. 1981 metais vyku­ sio analogiško Liaudies kontro­ lės patikrinimo rezultatai nesis­ kiria nuo dabartinių. Metai iš metų istorijos fakul­ teto Liaudies kontrolės grupės (urmininkas A. Kulakauskas kar­ toja, jog nesandariai (dėl net­ varkingų ar sulūžusių užraktų) užsidaro daugumos pagrindinių fakulteto auditorijų langai. Lieka dideli plyšiai. Dažniausiai lan­ gai užkalami, bet tai ne išeitis — reikia vėdinti patalpas, ku­ riose kitokios ventiliacijos nėra. Universiteto Centrinės liaudies kontrolės grupės komisija tikri­ nimo metu šį fakultetą rado vi­ siškai žiemai nepasiruošusį, tas pats pasakytina apie centrinių rūmų patalpas. Visi pasiruošimo darbai buvo užbaigti karinėje katedroje, gamtos fakultete. Žiema įpusėjo, o dar nešalta. Gali kilti mintis: nežinia, kas buvo teisūs — pasiruošusieji jai ar ne? Tačiau tvarkos, šeiminin­ kiškos rankos daugumoje Uni­ versiteto padalinių trūksta. Tad, gal nelaukime tikros žie­ mos, o tvarkykimės iš anksto. Tikrinimų medžiagą apibendrino Universiteto Centrinės liaudies kontrolės grupės narė Lolita ANDZIULEVlClOTĖ

sakes kad Vilnius — baltarusiu Meka. (Pabaigoje K. Balachovlč tarė keletą žodžių apie sunkiai besi­ kurianti Vilniaus baltarusių klu­ bą. „Minsko“ prekybos centrą — lame pasigendama užrašų baltarusių kaiba) Paruoši V. NOREIKAITE

KARAIMŲ VARDU KALBĖJO VISI DOCENTĖ H. KOBECKAITĖ Karaimai Lietuvoje visada bu­ vo savotiška egzotika. Šiandien jie sudaro tik nedidelę dalelę gyventojų. Jų Istorija visais lai­ kais buvo labai domimąsi. Karaimai — nedidelė tiurkų tautelė. Lietuvoje jie atsirado XIV a. pabaigoje, kada Didysis kunigaikštis Vytautas atqabeno kelis šimtus jų šeimų ir apgy­ vendino Trakuose. Netrukus ka­ raimai apsigyveno ir Biržuose, Pasvalyje, Panevėžyje bei kai kuriose kitose Siaurės Lietuvos vietose. Šiandien ap e tai liudlia tik, deja, karaimų kapinės ir lai kur dar išlikę vietovardžiai. Kai kurie karaimai ėjo karinę tarnybą Trakuose, saugojo pilį. Vertėsi žemės darbais, daržinin­ kyste (yra išlikusi leųenda apie Trakų karaimų agurkus), smul­ kiaisiais amatais bei smulkiąja prekyba. Karaimų kalba priklauso tiur­ kų kalbų klpčlakų grupei. Yra trys tos kalbos dialektai: Kry,mo karaimų. Ukrainos karaimų ir Lietuvos karaimų. Iš gyvų kalbu šiai artimiausios yra Siaurės Kaukazo tautelių — karačiajų-balkarų ir kumykų — kalbos. Tyrinėjama ši kalba la­ bai seniai. Švedų mokslininkas Perlngeris 1691 m. Leipcige iš­ spausdino pirmąjį straipsni apie karaimų kalbą. Vėliau ją tyrė rusų, lenkų, karaimų kalbinin­ kai. Didžiausią studiją apie kal­ bą ir šiek tiek apie literatūrą išleido lenkų istorikas Tadeušas Kovalskis 1929 m. Jis lankėsi Trakuose, sukaupė daug me­ džiagos, pateikė tekstų. 1964 m. lenkų, karaimų bei tarybinių kalbininkų pastangomis buvo iš­ leistas „Karaimų-rusų-lenkų kal­ bų žodynas“. (nukelta j 4 psl.)


3 Tarybinis studentas

MUSŲ KOLEGOS, KAUNIEČIAI SVEČIUOSE — KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS

Ryžtingai pradedama aukštojo mokslo reforma. Tačiau čia susi­ duriama su nemaža sunkumų. Oaiy|e studentų kolektyvų dar vis nėra rimto požiūrio j studi­ jas didesnio potraukio mokytis, suinteresuotumo ir atsakomybės už savo darbo rezultatus. Studentus ir moksleivius nei­ giamai veikla nemažas atotrūkis tarp teorijos ir praktikos, moks­ lo ir gamybos (ypač ekonomikos ir kai kuriose kitose praktinės veiklos srityse). Sudėtinga studentų kontingen­ to komplektavimo problema.

Nesenlal buvo Išleistas TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro (sakymas, numa­ tantis, kad vakarinis mokymas turi būti, panaudotas kvalifikaci­ jai kelti, o ne naujiems specialis­ tams rengti, kad turi mokytis as­ menys. tik dirbantys pagal studi­ juojamą ar jai artimą specialy­ bę. Tiesa, teisė spręsti, ar dar­ bas atitinka pasirinktą profesi­ ją, ar studijų specifika susijusi su gamybos pobūdžiu, palikta aukštajai mokyklai. Dėl tokių reikalavimų fakultetas gali susi­ durti su tam tikrais studentų kontingento komplektavimo sun­ kumais: priėmimą j vienas spe­ cialybes gali tekti sumažinti, o | kitas — atvirkščiai — padidin­ ti. Šiuo metu dar neaišku, kaip

KVF: persitvarkymo keliu Nors nemažai daroma tobulinant priėmimo tvarką ir taisykles, tačiau norimo efekto kol kas nė­ ra. Daug sunkumų atsiranda kom­ plektuojant neprestižines spe­ cialybes. Jas paprastai renkasi atsitiktinai, nepastovių nuostatų jaunuoliai, neturintys reikiamų žinių rimtoms studijoms. Neįmanoma rimtai pertvarky­ ti aukštojo mokslo, neišspren­ dus vidurinio mokslo problemų. Taigi, problemų daug. Be šių galima paminėti ir aukštosios mokyklos bazės, jos kadrų ren­ gimo ir panaudojimo ir daugelį kitų. Su daugeliu minėtų problemų susiduria Universiteto Kauno vakarinis fakultetas. Pagal gali­ mybes fakultete daug dėmesio skiriama studentų iniciatyvai, savarankiškumui, kūrybiškumui, atsakomybei už galutinius mo­ kymosi rezultatus ugdyti. Tobu­ linamas mokymo procesas, jo organizavimas. Išgyvendinamas neprlncipingumas ir neobjekty­ vumas vertinant studentų ži­ nias. Keliami reikalavimai „pa­ tenkinamai“ vertinamoms ži­ nioms. Apribotas daugkartinis skolų perlaikymas, visai atsisa­ kyta vadinamojo sąlygiško kėli­ mo iš kurso į kursą. Pereinama nuo masinio specialistų rengimo prie individualesnio. Baigiama likviduoti ydinga dėstytojų skai­ čiaus priklausomybė nuo stu­ dentų pažangumo. Daug dirbama kuriant ir stipprinant dar palyginti silpną fa­ kulteto materialinę bazę. Kas­ met išleidžiama tūkstančiai rublių Senamiesčio pastatams pritaikytii mokymo proce­ sui ir restauracijos darbams. Pradedama įvairiopa mokymo proceso kompiuterizacija. Kelia­ ma pedagoginio personalo kvali­ fikacija, susijusi su kompiuteri­ nės mokymo technologijos paži­ nimu ir panaudojimu. fakultete plečiami moksliniai, ypač humanitarinių mokslų ty­ rimai.

bus pakeistos priėmimo l vaka­ rinius skyrius taisyklės. Tačiau didesnis aukštųjų mokyklų sa­ varankiškumas jau dabar lei­ džia numatyti kai kurių proble­ mų, susijusių su kontingento tormavimu, sprendimo būdus. Numatoma, kad Į fakulteto pir­ mąjį kursą bus priimami ne tik dirbantys pagal specialybę as­ menys, bet ir tie, kurie turės jmonės ar organizacijos siunti­ mus ar rekomendacijas, t. y. ku­ rių mokymusi bus tiesiogiai su­ interesuota darbovietė. Išimti­ niais atvejais, matyt, bus priima­ mi ir dirbantys ne pagal spe­ cialybę, bet gamybos sferoje su­ sijusioje su profiline specialy­ be. Rūpinantis pirmojo kurso stu­ dentų komplektavimu jau da­ bar fakultete pradėtas profesi­ nio orientavimo darbas, naudoja, mos Ilgalaikės tokio orientavimo formos. Štai šių metų pirmąjį pusmetį fakultete vyks mokami paren­ giamieji kursai. Jie rems gamy­ bininkus ir ruoš stoti į aukštą­ sias mokyklas, pirmiausia į VVU Kauno vakarinį fakultetą. Pagal stojamųjų egzaminų programas kursuose bus dėstoma matema­ tika, lietuvių, rusų, užsienio kal­ bos, geografija ir istorija (konk­ rečiau informuojama telefonu — 200522 nuo 13 iki 20 vai). Bai­ gusieji kursus bus kaip reikiant pasirengę ir galės stoti į nori­ mą mokyklą, kur bus minėtų disciplinų egzaminai. Kursuose, be viso kito, yra nuodugniai pa­ karto lamos elementarios, tačiau gamybininkų gerokai primirštos mokslo tiesos. įgyvendinę proforlentavlmo kompleksą, tikimės, kad į fakul­ tetą pateks ne atsitiktiniai žmo­ nės. o subrendę rimtoms studi­ joms jauni gamybininkai, savo profesijos entuziastai, kurie bai­ gę studijas bus verti garbingo Universiteto diplomo.

Doc. Stasys GIRDZIJAUSKAS KVF prodekanas

Eglė SAVICKAITE I kurso lituanistė Esu iš tų žmonių, kurie mėg­ sta kontrastus: ryškią poeziją ir blyškią pozą žmonių veiduose. Jeigu galėčiau profesionaliai

groti,. nerašyčiau eilėraščių. o jei manyčiau, kad gerai rašau, pakabinčiau ant vinies gitarą.. .

BAUSME

o žiema mums neatneša nieko ir verdenės akių neužšalę kraujo pėdsaku neužpustytu vėl nuves į lygiadienio salą... kantriai priimam speigą kaip bausmę už buvimą ne savo metuose baltos sniego paklodės pasąmonėj gels rakštim suvarytam į panages... šalčio žirklėmis apkerpa dieną gal už tai kad ne viską paliekam gildo lūpas sausra dar nuo vasaros o žiema mums neatneša nieko. ..

Saulius BARTAŠKA V kurso lituanistas

Mintys ir jausmai — kintan­ tys. nuotaika — nepastovi, ban­ guojanti, mat gimiau po Dvynių ženklu. Liūdsna, kad žmonės atprato džiaugtis kitų sėkme ir vis dau­ giau sutinku Narcizo tipo žmo­ nių, kurie bendraudami mato

tik save, kalbėdami girdi tik sa­ vo balsą, ir tuo didžiuojasi bei puikuojasi prieš kitus. Apskritai žodinj autoportretą tapyti nėra lengva, nes itin sunku rasti ri­ bą. kur baigiasi tiesa ir praside­ da melas.

DVIKOVA mano amžiau, baikštusis žvėrie, pamišęs vilkolaki, tūnantis tankmėje (tu girdi — vėl medžioklio žingsniai ataidi) — nuo ryto ligi vakaro tu laižai savo sielos negyjančių žaizdą ir lauki ateinant manęs. mano amžiau, krauju ir baime užnuodytas oras, kurį tu kvėpuoji taip atsargiai ir taip tyliai, jog tik aš tavo aimanų išgirstu naktimis, kai pavargęs į sapno slėnį grįžtu su šautuvu ant peties.

iki saulės patekėjimo — mes abudu esame lygūs, mes abudu esame lygūs, kol rūdija kulka nuo drėgmės.

Sunku patikėti, kad gruodyje buvo šalnos. Ir kaip tik tomis dienomis KVF lituanistai vado­ vaujami doc. A. Ružės išvyko į Ažytėnus — rinkti vietovardžių, Mikalojaus Katkaus takais pa­ vaikščioti. Nors i tokius, kaip mes kraš­ totyrininkus Vaižgantas skeptiš­ kai žiūrėjo: „dabar yra siuntinė­ jami kaimo buities surašinėtojai. Tai „kazioni" žmonės, jie tegali apgraibomis darbą padirbti, dva­ sios jie nenutvers", ir nors „dva­ sią nutvert" iš tiesų ne taip pa­ prasta, tačiau suvokti kaimo ap­ linką, žmegų, tekios išvykos tik­ rai padeda. Mes nepelnytai mažai propa­ guojame Mikalojaus Katkaus 'knygą „Balanos gadynė". Juk tai pati tikriausia sodžiaus gyve­ nimo enciklopedija. Joje viskas kuo tiksliausiai pavaizduota: „varymas bandos į lauką", „mėš­ lavežis", „kiaulės ir šunies santykiai", „rekrūtų ėmimas", „mergavimas". Norėčiau tikėti, kad minėta knyga, panašiai kaip vynas — su kiekvienais metais įgaus vis geresnį „skonį" ir gilesnę pras­ mę. Taip jau esti, kad žmogus ne­ suvokia to, ką turi rankose. Štai, pavyzdžiui, susukta videojuosta apie M. Katkaus marčią E. Kat­ kuvienę, legendinės asmenybės amžininkę, po 30—50 metų tap­ tų neįkainojama. Betgi, mūsuo­ se priimta laukti mirties ir po to organizuoti ekspedicijas, graiby­ ti prisiminimų kruopelytes iš to­ limiausių giminaičių ar kaimy­ nų.

(D (D C

E oi 3 O O

C

Beje, aplink Ažytėnų kapines, kur palaidotas pats „Balanos ga­ dynės" autorius, Ažytės upelio krantuose nemaža šiukšlynų. Jei užteks „parako", pavasarį org< •

nizuosime aplinkos tvarkymo talką. Gal ir Vilniaus filologai prisijungtų? Susivienijus, ir dar­ bas spėriau eina. V. M.

„Literatų dienos’87 U Gruodžio pabaigoje Kauno vakarinio fakulteto salėje baigė­ si „Literatų dienos 87". Jose dalyvavo ne tik KVF stu­ dentai, bet ir literatų klubo bi­ čiuliai, svečiai iš Vilniaus. Patei­ kiame trumpą interviu su verti­ nimo komisijos nariu, dėstytoju Emanueliu Zingeriu. Kl.: Kokiais vertinimo kriteri­ jais remiantis „cenzūruota" jau­ nųjų kūryba? Ats.: Manyčiau, jog jaunimą vertinti turėtų ne dėstytojai, o jie patys. Autoritetai, kad ir pri­ pažinti, neturėtų slėgti jaunatviš­ kų pečių. Žinoma, nesiūlau 1968 m. Prancūzijos studentų maišto varianto. Tačiau savarankiškumo labai stokojama — turiu galvoje 11—12 metų inkūbatorinę aplin­ ką mokykloje, kuri ir suformavo labai jau prislėgtą pradedančiųjų kūrėjų požiūrį j gyvenimą. Kl.: Įsivaizduokite, kad turite pranašo mantiją. Ko pasigedote, ką galėtumėte pasiūlyti būsi­ miems literatūrinės duonos val­ gytojams? Ats.: Liūdina dvasios akimir­ ksnio praregėjimo gausumai. Li­ tuanistikos, o ir kitų specialybių besimokantys kūrėjai per daug gerai žino, ko bijoti. Neperšu politiškai užangažuo-

Sauliaus MARKEVIČIAUS

Katkaus kapo Ažytėnuose.

nuotr.

tų eilėraščių, betgi gaivaus šimt­ mečių kultūros vėjo labai trūkstau Juk dažnas mūsų merginų eilėraštis emocionaliai yra proginis, „ikivestuvinis". Derėtų orientuotis j pasfovesnes literatūrines vertybes, neuž­ miršti gausaus amžių palikimo, kuriame rastume Bibliją, Home­ rą, Dantę, Viduržemio tautų kū­ rinius. Pasigendu Europos kultū­ ros, kuri maitino ir įkvėpė Achmatovą, Cvetajevą, Pasternaką Radauską, Sruogą, tęstinumo. Tik dabar pasirodė „viešai pasmerk­ ti" M. Bulgakovo ir B. Pasterna­ ko kūriniai. O savo laiku netgi M. Putinui teko juos pasmerkti. Tad kyla klausimas, kokias ver­ tybes mums galėjo perduoti ankstesnė karta, jei ji buvo pri­ versta viešai veidmainiauti. Kl.: Kaip galėtumėte paaiš­ kinti, kad proza vakaro metu tik kukliai mindžikavo prie slenks­ čio, lyg ir be kovos užleisdama vietą poezijai? Ats.: Toks vieno žanro vyravi­ mas tikriausiai simptomiškas: liu­ dija trumpesnį išgyvenimų pobū­ dį, mažiau atidumo reikalaujan­ čią saviveiklą, menkesnę kovą su tekstu. O proza reikalauja (panašiai kaip skulptūra) nuola­ tinių pratybų, epiškesnio tikro-

Kaune vės reiškinių transformavimo. Si­ tų visų dalykų reikia ir poezijo­ je, tačiau pastebėjau, kad moks­ lus baigę palieka ir poezijų. O prozininkai dažniausiai lieka kū­ rėjais.

Zinoma, visų problemų nesu­ rašysi — jaučio odos pritrūks. Bet viena mintis neramina. Ar mes taip toli, Kaunas nuo Vilniaus, Vilnius nuo Kauno! Kodėl mums nesusitikus savose literatūrinėse šventėse! Kažkoks išminčius pa­ sakė, jog vardan draugystės pa­ minti išdidumą visai ne gėda. Gal literatų vadams derėtų la­ biau pasijudinti, o eiliniai visa­ da už kūrybinius kontaktus. Stu­ dentų vežimas paslankus, tik stumtelti reikia, ir pajudės pir­ myn! „Literatų dienų 87" laureatais tapo Rasa Gurskytė, Eglė Savic­ kaitė, Saulius Bartaška, Jaunius Cemolonskas. Žiūrovų laureatu išrinktas Viktoras Rudžianskas. Beje, nurimus lyros garsams įvyko neįprasta premjera. Naujai sukurtas poezijos teatras, vado­ vaujamas pirmakursės lituanistės Jūratės Dainienės, parodė Remi­ gijaus Beišio pjesę „Siena". Valentinas MARKEVIČIUS

Viktoras RUDŽIANSKAS

Jaunius CEMOLONSKAS

III kurso lituanistas

Vakaro svečias ir laureatas

... Ankstyvoje vaikystėje, kažkokioje knygelėje parašiau sa­ vo pirmą eilėraštį. Vėliau išaiš­ kėjo. kad ta knygelė — tėvo pasas. Nuo to laiko žinau, kad žodį, o ypač užrašytą — skau­ da.

XXX žalčių procesija kažkur išėjo, galbūt ne eglę — dilgėlę jau karūnuoja?.. ir dūžta karūna, kraujo banga tave skandina... ar beišsvies i krantą?

o jeigu medžiai vėl atvirs vaikais? ar jie be pasakų užaugs?

„Kalbi kol siūlas logikos nutrūksta pamačius žiedą vakaro ūksmingą

ak|s užmerki, dega lūpos: sninga ir sminga sielon nemigos rakštis".

Nežinau ar laimingas esu kai teisybę kalbu Tau, mieloji Mano laimė kasdien vis toliau o teisybė pigi kai sustoju

ir žvelgiu nusivylęs į tolius: nyksta kelias liūdnoj perspektyvoj o širdy — kaip ant žemės — ruduo krinta lapai pageltę. Sodyboj kurioje apsistojom mes dviese viešpatauja ramybė, ir Tu nežinai, kad esi su manim. Tau atrodo. .. pagaliau nesvarbu, juk matai,

kad aš mažas vaikelis žolėj pasiklydęs lengvabūdis ir rimtas kaip senis karste puolęs angelas, velnias ant kryžiaus link liepsnos aš einu, bet .. . ten nieko nėra link mirties aš einu... ar kankinsi mane.


4 Tarybinis studentas

įvairiatautė Vilniaus kultūra (atkelta iš 2 psl.) Administracines teises karai­ mai Įgijo XVI a. Jie sudarė at­ skirą bendruomenę — Džlmat. Administracinis ir dvasinis jos centras buvo Trakuose. Paqal Didžiojo kunigaikščio Kazimiero 1441 m. duotą privilegiją karai­ mai turėjo savivaldą, t. y. Mag­ deburgo teises. Iki 1795 m. bu­ vo pavaldūs Trakų karaimų valtui.o vėliau — dvasinei ka­ raimų valdybai Lietuvoje ir Kryme. Vilniuje nuo seno gyveno at­ skiros karaimų šeimos, tačiau bendruomenė susiformuoja tik XIX a. antroje pusėje. Kultūri­ nis Vilniaus karaimų gyverfimas labiau pagyvėja XX a., ypač jo pradžioje ir tarpukario laikotar­ piu. 1913 —14 m. leistas jų žur­ nalas rusų kalba „Karaimskoje slovo“. 1918 m. pagal architekto Prozorovo projektą buvo pradė­ ti statyti maurltaniškojo stiliaus karaimų maldos namai — chlnesa. Kilus Pirmajam pasauli­ niam karui, statyba buvo nu­ traukta ir baigta tik 1923 m. Pastatas išliko Iki šių dienų. Jis yra Žvėryne (ten gyveno, dau­ giausia karaimų). Dabartiniu metu — tai gyvenamasis na­ mas. Apie 1920 m. brolių Juozo ir

Romualdo Lopakų pastangų ir finansavimo dėka prie chinesos buvo pastatytas karaimų ben­ druomenės švietimo tikslams skirtas namas. Čia rinkosi jauni­ mas. vyko vakarai, saviveiklos koncertai, buvo mokoma karai­ mų kalbos, skaitomos literatū­ ros ir istorijos paskaitos. 1932 m. Vilniuje įsteigiama ,,Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų“ draugija. Daug Joje dirbo įžymus karaimų orienta­ listas Seraja Sapšalas. Tuo metu (1928 —1941) jis buvo religinės bendruomenės vyriausias dvasi­ ninkas. Jis daug tyrinėjo karai­ mų kalbą, buitį, parašė nema­ žai knygų apie Krymo karai­ mus. 1955 m. apsigynė daktaro disertaciją. Pirmasis pasaulietinis leidinys karaimų kalba — 1904 m. Kry­ me Išleista liaudies poeto Slmano Kobeckio eilėraščių knyga — „Irlar“. Ją sudaro 25 eilė raščiai. kuriuose poetas apdai­ nuoja Trakų grožį, gamtą. Iki 1940 m. karaimų inteli­ gentija buvo labai negausi. Tai lėmė sunkios socialinės sąlygos, neteikusios Jiems galimybių sto­ ti | aukštąsias mokyklas. Todėl negalime pasigirti gausia nacio­ naline menine bei materialine kultūra, literatūra. Negausiai Iš­ likęs ir folkloras. Turime šiek

tiek buities apeigų, dainų, smul­ kiosios tautosakos. Iš buitinių apeigų gyviausios vestuvinės apeigos. Dar ir dabar dažnai dainuojamos vestuvinės dainos. Plačiai žinomas ir visų mėgsta­ mas yra karaimų nacionalinis valgis kibinai. Šiandien karaimai nesudaro atskiros bendrovės. Galima teig­ ti. jog visi Lietuvoj gyvenantys karaimai yra lietuvių kultūros Intakas, labai nedidelė dalelė. Gyvena Vilniuje, Kaune, Trakuo­ se. Panevėžyje. Dabar karaimų inteligentijos šiek tiek daugiau. Bevelk visi inteligentai baigę aukštąsias mokyklas, dirba mo­ kytojais, gydytojais. Daugeliui žinomi LTSR nusipelnęs gydyto­ jas Leonas Maleckas, po karo buvęs pirmasis Universiteto kom­ jaunimo komiteto sekretorius, Istorikas Romualdas Firkovičius žemės ūkio akademijoje dirbantis Simonas Pileckas. Lietuvoje gyvenantys karai­ mai niekada nebuvo „atsitvėrę“ nuo kitų tautų, todėl jų kultū­ ra nuolatos juto kaimynų įtaką. Tai rodo skoliniai Iš lietuvių kal­ bos. Jaučiamas ir atvirkštinis ry­ šys. Pavyzdžiui, žodj „alga“, ke­ lianti daug malonių emocijų, tu­ rim Iš karaimų kalbos.

Paruošė R. DAUGĖLAITĖ

UŽ SVEIKĄ GYVENIMO BODĄ

KELIAI Į NIEKUR KOORDINATES. Vilnius. Raudo­ nosios Armijos prospektas. Pilkš­ vas pastatas, pažymėtas 74 nu. meriu, Įėjimas Iš kiemo pusės. VIETA — Paauglių narkologinis dispanseris. KONKREČIAI — psi­ chologės Inos Savickienės kabi­ netas.

Prie lango — stalas ir dvi kė­ dės. jau Įpratę prie išpažinčių. Pasišiaušęs vaikėzas šlepteli ant kėdės, alkūne atsiremia Į stalą. Matau it iš nugaros. — Kaip sekasi? — klausia psichologė. — Normaliai. — Gyveni su tėvais? — Pas senelę. Prie Pašilaičių Nusprendžiau kad reikia išva­ žiuoti Kaime ramiau. — O tėvai ką dirba? — Mama — gamykloje Tėvas — nežinau — Nesikalbi su tėvu? — Aš nebūnu namie, kai ils grįžta. Ir apskritai, nėra apie ką su luo kalbėti.

— O ką veikt kaime? — Šokiai būna. Pasišokt už­ tenka laiko.. . mergaičių visokių būna. . . Kelintąkant patenki pas mus? — Trečią. . . Anatolijaus vietą užima Izol­ da. Vasario mėnesi jai sukaks 15 metų. Su draugais šventė gimtadieni. Jos aiškinimu. Išgėrė Po 100 g degtinės šampano ir kokteili. I butą atėjusi milicija ir visus „susėmusl". Dabar turi reikalu su Nepilnamečiu Įskaita ir Narkologiniu dispanseriu. — Kuo skundiesi? — Nesinori mokytis Į viską tik nusispjaut, susipykau su vai­ kinu prigėriau tazepamo. . . At­ sidūriau ligoninėje. Motina ma­ nęs nesupranta, likau viena. . . — O draugai? — Nesusitinkant. Nesinori man Jų matyt, nenoriu jokių bičiulys­ čių. Geriau viena visur vaikš­ tau.

Bim-bam kampelis

— Santykiai su klase. . . — Normalūs. Tikrų draugų ten neturiu. — Kodėl susipykai su vaiki­ nu? Tau Jo gaila? — Nežinau. Jis manęs klausy­ davo. Gaila man jo. Labai smar­ kiai gerdavo. Jis pasakojo, kad pirmą kartą nusigėrė būdamas 2 metukų. Jis gydėsi Naujojoj Vilnioj, bet nieko nepadėjo. Su­ sitinkam. būdavo, pradeda verk­ ti. sako, gersiu ir 40 metų nu­ mirsiu. Jis Ir tabletes vartojo Bl|au. kad Jau niekada nenustos gerti. Jo motina sulaikyta dėl spiritinių gėrimų perpardavi­ nėjimo. Pati geria, nuvirsta kur nors patvory ir miega. Jam irgi depresija. . . Nežinau, ką man da­ ryti? Jis toks ambicingas. Aš sa­ vim nepasitikiu. Tėvai man sa­ ko - nedraugauk, bus koks nors šlzofreniukas. . . — Ar norėtum už jo ištekėti? — Taip. Jeigu negertų.. . Tokių išpažinčių daug. Čia atveda užgriuvusi neviltis, nepa­ sitikėjimas žmonėmis, nusivyli­ mas gyvenimu. Ir visas Jas rei­ kia išklausyti, bandyti padėt NarkologinĮ dispanseri pasiekia signalai iš Nepilnamečių reikalų skyriaus. Iš mokyklų. Paaugliai įrašomi Į profilaktinę gydymo įskaitą. „Kol kas mes netu­ rim specialios programos kovai prieš narkomaniją ir prieš alko­ holizmą, — sako I. Savickienė. — Tenka dirbti Individualiai. Mū­ sų pacientams narkologinis dis­ panseris — tolygus milicijai. Ne­ žinia. ką padarys. pasakys. . . Kiek kartų tenka ledus pralauž­ ti. regis, pavyksta, o pasirodo, kad veltui buvo eikvojamas lai­ kas. Retai kuris pats susipran­ ta ateiti, nors tiek nedaug te­ reikia: kartą per mėnesį ateiti pas gydytoją Kai nėra savikont­ rolės tenka panaudoti prievar­ tą". Žmogus turi turėti aiškią pozlclją gyvenime. Čia ateinantys nemoka atskirti problemų atšilinkti, kas gera ir bloga. Geria todėl, kad liūdna, kas nors ne­ pasisekė. teisinasi aplinkybėmis. Kiti sako — iš smalsumo. Smalsumą suplaka j krūvą su protestais „žiauriomis" gyvenimo sąlygomis. Ir vis ieško savęs, bėga nuo savęs arba niekaip savęs nesupranta. O tiesa paprasta: suprasti, kodėl taip darau pasmerkti Ir atsisakyti. 2i nome. kad Išgėrusio žmogaus darbingumas kitą dieną būna 30% mažesnis. žymiai dau glau teisėtvarkos pažeidimų Įvykdo išgėrę ir girti piliečiai: 90% chuliganizmo 85% sunkių kūno sužalojimų. •> 75% nužudy mu ir kt. Narkomanila Irgi plin­ ta. ..Senas“ narkomanas sugun­ do nepilnamečius tapti Jo pa­ sekėjais. (bus daugiau) Jolanta

Skelbimai HM

VIJ KULTŪROS KLUBAS in­ formuoja, kad sausio 15 d. (penk­ tadienį) kavinėje „Gaudeamus" — džiazo vakaras. Dalyvauja jaunieji Vilniaus džiazo atlikėjai. Pradžia — 20 vai. XXX IKI SAUSIO 26 D. VU moksli­ nėje bibliotekoje, koridoriuje prie grafikos kabineto galima pamatyti Snaigės Šileikos (Toron­ tas) estampų parodą. Kviečiame lankytis 9—18 vai. XXX SAUSIO 20 D.. (trečiadienį) Didžiojoje auloje (Čiurlionio 21)

STUDENTIŠKOS NUOTRUPOS — Kodėl užsimerkęs mokaisi? — 1$ susižavėjimo. — Kokius du žodžius dažniau­ siai vartoja studentai? — Aš nežinau.

— Ar jūs galite patelkti suk­ čiavimo pavyzdžių? — klausia profesorius. I — Pavyzdžiui, jūs mane pavy­ site iš egzamino — tai bus suk­ čiavimas. — Kodėl? — Baudžiamajame kodekse parašyta, kad sukčiavimu kalti­ nami tie asmenys, kurie pasinau­ doja nežinojimu kito žmogaus, kad padarytų jam žalą. Linksmas studentas išlekia iš auditorijos. — Valio, išlaikiau! — Palaukit, — sako profeso­ rius. — Reikia pažymėti. . . — Vakare pažymėsim, — pa­ sigirdo iš už durų.

MOKSLO NAUJIENOS Jeigu tyliai prisėlinsim prie kėdėje miegančio žmogaus ir netikėtai surlaumoslm jam j aus| „Trylika!!!", tai jis būtinai su­ drebės ir pašoks lyg paklaikęs. Sis faktas įtikinamai įrodo skai­ čiaus „trylika" stebuklingumą.

TAUREI

LAIMĖTI

Susitikimas „Stipendijos" tau­ rei laimėti (vyks artimiausiu me­ tu. Susitinka seni draugai ir var­ žovai: „Studentai" (mėgėjai) ir „Profesoriai" (profesionalai).

Šypsenos jėga Egzamino metu atsakinėjant studentui T. P. docentas nusišyp­ sojo. Kitą semestrą T. P. stipendljos negavo.

Parinko doc. Anzelmas KATKUS

nusišypsokim“ studento

Edmundo UNGURAlClO pieš.

I j I

■ į i I ! I ' ,

NARBUTYTE |

įvyks susitikimas su Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos vyk­ domojo komiteto vadovais ir miesto architektais. Pradžia — 16 vai. Įėjimas su VU darbuotojų ir studentų pa­ žymėjimais.__________________ Dingusį studento pažymėjimą, Nr. 8710693, išduotą EKFF stu­ dentei Jūratei ŠARKAITEI, laiky­ ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711168, išduotą MaF stu­ dentui Audriui ŠVENCIONIUI, lai­ kyti negaliojančiu. Dingusius studento pažymėjimą

ir studijų knygelę Nr. 8710535, išduotus MF studentei Vaidai GOŠTAUTAITEI, laikyti negalio­ jančiais. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820282. išduotą FF studentui Linui BILIUKEVICIUI, laikyti ne­ galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830251, išduotą ChF studen­ tei Aušrai STONKUTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 8610100, išduotą EKFF studen­ tei Elenai VASILIONOK, laikyti negaliojančia.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Nr. 67 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresa s; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHū cryAeHT® — opraH napTKOMa, peKTopara, KOMMTeTa komcomoab, npocpKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacnoro ąnaMeHH n ApyiKGH napoAOB BHAbHioccKoro yBBBepcBTeTa hm. B. Kancykaca. Bhabhioc. PeAaKTop A. Ajmnrrac. Ha ahtobckom aąuKe.

Filologijos fakultetas, vi­ suomeninės organizacijos Ir rusų literatūros katedra reiš­ kia nuoširdžią užuojautą prodekanui docentui Rimantui SIDERAVlClUI dėl brolio mirties. Filologijos fakulteto dėsty­ tojai ir studentai nuoširdžiai užjaučia dekaną profesorių Aleksą GIRDENĮ dėl motinos mirties.

Redaktorius A. LIPSTAS


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.