hinc iturad astra Vasario
20 Ketvirtadienis 1992 m. Kaina 10 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1B5B M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 2 (1518)
PONIOS MARILYN QUAYLE VIZITAS
Vasario 7-oji buvo įspūdinga ir svarbi diena Lietuvai ir Vilniaus universitetui. Kaip jau žino me, tą dieną Vilniuje viešėjo JAV vicepreziden tas Danas GJuayle'as su žmona. Ponia Marilyn Quayle po pietų „Stiklių" restorane, lydima rek toriaus R. Pavilionio, ponių Gražinos Landsber gienės, Nijolės Vagnorienės ir Laimos Saudargienės, aplankė mūsų Universitetą. Svečiams bu vo parodyti gražiausi Universiteto kampeliai: bib
FINANSŲ DIREKCIJA INFORMUOJA Pasikeitus maisto produktų kainoms bei iš dalies pakeitus stipendijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, Rektoriaus įsakymu R—17 (1992.01.29) studentams” — našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams nuo š. m. sausio t dienos maitinimo išlaidoms ski riama po 12 rublių dienai, ir 15,60 rub. — nuo š. m. vasario 1 dienos. Fakultetų dekanai kas met turi skirti studentams naš laičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams dvi stipendijos dydžio pašalpas.
Sausio 30 d. įvykusiame Se nato posėdyje nuo š. m. vasa rio 1 d. numatyta skirti tokias stipendijas: a) studento rudens sesijos eg zaminų pažymiai 9 ir 10 balų 915 rub.-(-45 rub. maistpinigiai, iš viso 960 rub. stipendija mė nesiui; b) egzaminų pažymiai 7, 8, 9, 10 — 795 rub. -|- 45 rub. maistpinigiai, iš viso 840 rub. stipendija mėnesiui arba studen
liotekoje — P. Smuglevičiaus salė, kurioje sau gomi senieji rankraščiai, šv. Jono bažnyčia, Fi lologijos fakulteto freskos, Rektoriaus aula, Ma žoji aula. Čia, Mažojoj auloj, poniai M. Quayle Rektorius įteikė gėlių puokštę ir keletą knygų apie Universitetą. Universiteto garbės knygoje ponia M. Quayle įrašė: „Every good prayer and wish to the University of Vilnius and it's continued pursuit of academic excelence. In friendship Marelyn Tucku, United Statės of America, February 7, 1992". Mūsų kolegas žurnalistai pastebėjo, kad Uni versiteto kiemeliai buvo gražiai sutvarkyti, iš šluoti, tualetai „neskleidė" kvapų, koridoriai vos vos kvepėjo vašku (buvo sunaudotos visos vaš ko atsargos).
L. MICKEVIČIAUS nuotr. trumpo vizito VU akimirkos.
tams, surinkusiems ne mažiau 75 proc. galimų balų; c) socia linė stipendija — 625 rub.-j-45 rub. maistpinigiai, iš viso 670 rub. stipendija mėnesiui skiria ma laiku išlaikusiems visus eg zaminus, šiais atvejais: — studentams-našlaičiams ir likusiems be tėvų globos, — studentams, likusiems be vieno iš tėvų globos, daugia vaikių (trys ir daugiau išlaiky tinių) ir mažai aprūpinamų šei mų vaikams, — I ir II gr. invalidams, — studentų šeimoms, turin čioms vaikų. Studentams skiriama 70 proc. stipendijų, išvardintuose a, b, c punktuose. d) pažangiems studentams, negaunantiems stipendijos, ski riama 205 rub.-|-45 rub. maist pinigiai, iš viso 250 rub, pašal pa, e) nepažangiems (skolinin kams) studentams skiriami 45 rub. — maistpinigiai, f) vaka rinio ir neakivaizdinio mokymo formos studentams, atliekan tiems vieno mėnesio gamybinę arba pedagoginę praktiką atsit raukus nuo gamybos, skiriama 670 rub. stipendija, h) Universi teto Tarybos stipendijų skai čių nustato Taryba kiekvieniems mokslo metams. Stipendijos dy dis — 1300 rub. Patvirtinus są matą, stipendijų dydis gali bū ti koreguojamas.
Ponios M. Quayle
KAIP IŠLAIKĖME SESIJĄ? Baigėsi dar viena sesija. Su sumuoti jos rezultatai. Manome, kad jie bus įdomūs ir jums. Žiemos sesijos egzaminus lai kyti buvo leista 7767 studentams. Iš jų išlaikė 7066, o 263 studen tai neatvyko į egzaminus be pateisinamos priežasties (tarp neatvykėlių pirmauja matemati kai — 101, Gamtos ir Istorijos fakultetuose tokių nebuvo). 356 studentai gavo nepatenkinamus pažymius. Geriausiai šią sesiją išlaikė gamtininkai, antri — teisininkai, treti — filosofai. Po jų seka eko nomistai, filologai, medikai. Blo giausiai sekėsi matematikams. Jie — paskutinėje vietoje. Iki sesijos iš studentų sąrašų išbraukti 122 žmonės. Daugiausia ekonomistų (36) ir matematikų (18). Nei vienas studentas nepa šalintas iš Teisės fakulteto. La biausiai nukentėjo I kursas: iš studentų sąrašų išbraukti 26 studentai. Visiškai „sveikas" li ko VI kursas. Pasirodo, braukia ma ir iš penkto kurso —- nu kentėjo 13 vos ne diplomuotų specialistų. Informacija pateikta pagal vasario 12 d. duomenis. „U. V." inform.
VU STUDENTE, DARBUOTOJAU! Savanoriškosios Krašto apsaugos tarnyba — Lietuvos valstybingumo ramstis. Tarnauti Lietuvos žmonėms Ir at sikuriančiai Valstybei — Tavo laisvas pasirinkimas. Mūsų laisvės samprata — pačiam pasirinkti kelią kaip vykdyti savąją pilietinę priedermę Lietuvai. Mūsų tarnybos pagrindiniai tikslai — padėti likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius, gelbė ti nukentėjusius žmones. Taip pat, esant būtinybei, padėti Krašto apsaugos tarnyboms palaikyti visuomeninę rimtį ir užtikrinti teritorinę krašto apsaugą (SKAT įstatymo 2 straipsnis). Mes kviečiame pilietiškai subrendusius žmones, kurie galėtų skirti dalį savojo laisvalaikio, rengtis sanitarinei tar nybai, radiologinei kontrolei, ryšio ir komunikacijų valdy mui. Mes laukiame — chemijos, fizikos, matematinio mo deliavimo, topografijos, užsienio kalbų, psichologijos, me dicinos ir ekologijos specialistų, savo noru nusprendusių telktis į SKAT Vilniaus rinktinės aukštųjų mokyklų dar buotojų ir studentų padalinį. Mes nemarširuosime, bet laisvalaikiu išmoksime kovinės ginties būdų, įgysime žinių apie pagalbos teikimą nukentėjusiems, įgysime vairuotojo teises. Tinkamai parengtas, uniformuotas, prisiekęs Lietuvos Respublikai savanoris nelaimių ar ekologinių katastrofų atvejais taps stabilumo ir pagalbos garantu Lietuvos žmo nėms. Kviečime stoti į Savanoriškosios Krašto apsaugos tarny bos Vilniaus universiteto padalinį! Informacija teikiama Gamtos mokslų fakultete, M. K. Čiurlionio 21: doc. R. B. Mikšys, d. tel. 63-10-12; v. m. b. A. Švėgžda, d. tel. 63-57-42; doc. K .Žukas, d. tel. 63-28-64. VU SKAT padalinio organizavimo Iniciatyvinė grupė.
KNYGOS MUSŲ UNIVERSITETUI Iš JAV Kento universiteto gauta 70 knygų siunta. Daugiau siai tai vadovėliai, mokymo bei mokslinė literatūra Marketingo, Verslų, Vadybos, Finansų ir Apskaitos disciplinas studijuo jantiems studentams ir jas dės tantiems VU Ekonomikos fakul teto profesoriams ir dėstytojams. Knygos tapo VU bibliotekos nuosavybe. Kartotekoje yra įra šai apie dovanotojus. Universite to vadovybės, studentų, dėstyto jų ir profesorių vardu nuošir džiai dėkojame Kento Universi teto Tarptautinių programų cent ro direktoriui dr. Mark R. Rubin, dekanui dr. Charles W. Upton bei profesoriams dr. Greg Brock ir dr. Michael Mayo už pagalbą rūpinant ir komplektuo jant šią knygų siuntą.
PADĖKA Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrija nuoširdžiai dėkoja Universiteto dainų Ir šo klų ansambliui už kūrybingą darbą, rengiant labdarai skirtą Susikaupimo valandą — kon certą sausio 13-ajal atmintų įvy
Taip pat esame dėkingi Ohio valstybinio universiteto ‘ profe soriams dr. W. Wayne Talarzyk, dr. Timothy Brock ir Sharon Brock surinkusiems ir padovano jusiems 15 knygų. Nuoširdžiai dėkojame mūsų gerbiamai tautie tei rašytojai Aurelijai Balašaitienei iš Klivlendo asmeniškai padovanojusiai 9 vertingas kny gas. Knygas iš JAV į Lietuvą per siuntė gerbiami mūsų tautiečiai Kęstutis Gaižutis ir Ignas Stan kus jų rūpesčiu šiam tikslui gau tomis lėšomis. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šios, mums labai reikalingos ir naudingos dovanos. Kolegų vardu prof. Vytautas PRANULIS
kusį sausio 14 d. Lietuvos Me nininkų rūmuose, Baltojoje sa lėje ir perduoda padėką minė to renginio režisieriui, ansamblio vadovui V. Aleksandravičiui. „Linkime Tamstai vaisingo dar bo atgimstančios Lietuvos la bui. Prie mūsų linkėjimų prisi jungia Ir paramos Invalidams fondas „Paravlta", — rašoma padėkoje.
GAISRAS CHEMIJOS FAKULTETE Vasario 1 d. apie 14 vai. Chemijos fakultete kilo gaisras. Buvusiame komjaunimo kam baryje (dabar Studentų kamba rys) vyr. laborantas Rytis Ku bilius ir j. moksl. bendradarbis Gytis Lagunavičius, nesuderinę su fakulteto vadovybe, atliki nėjo pirotechninius bandymus. Kabinetas supleškėjo per kelias minutes. Žmonės nenukentėjo, įvykiui tirti sudaryta komisija nustatė — bendri nuostoliai su statybos atstatomaisiais dar
bais 5767,20 rub. Sudegė baldai už 469,40 rub. R. Kubiliui ir G. Lągunavičiui pareikšti griežti pa peikimai ir nurodyta iki kovo 1 d. atlyginti padarytus nuos tolius. Fakulteto dekanui T. Jan kauskui pareikštas papeikimas. Nedarbo dienomis norintys dirb ti Universiteto patalpose po 22 vai. turės gauti raštišką deka no leidimą. Tai gaiioja visiems fakultetams.
„U. V." Inform
Universitas Vilnensis
UNIVERSITETO ŽINGSNIAI Į EUROPĄ Sausio 8 d. Rygoje \U Rek torius R. Pavilionis, Latvijos universiteto Rektorius Jurls Zakls ir Tartų Universiteto Rek torius Jtlrll Kbmer pasirašė akademinio bendradarbiavimo sutartį. Ją pakomentuoti papra šėme Rektorių prof. R. PAVI LIOKI.
e
— Tokia sutartis pirmoji taip trijų Pabaltijo respublikų uni versitetų. Šios sutarties pasirašy mas — reikšmingas įvykis, nes tai — mažas trijų Baltijos vals tybių universitetų modelis. Da bar, sukūrę tokį modelį, mes galėsime integruotis į veikian čias Europines struktūras. Svar biausia ir labiausiai mums rū pima — TEMPUS programa, ku ri apima visus Europos kraštus. Kartu buvo paruoštas protoko las, kuriuo numatoma kurti šių Baltijos Universitetų rektorių konferenciją. Sutartis palengvi na mūsų tolesnį bendradarbia vimą — jau dabar galime pri imti studentus, atvykstančius mokytis iš tų šalių, nereikalau dami mokesčio už studijas. Pir mieji Baltijos kraštuose įkūrėm Skandi navistikos katedrą, jos įkūrimas tarsi 'papildo sutartį. Mes sieksime tam tikro ek vivalentiškumo studijų progra mose, akademiniuose laipsniuo se; Susitikime buvo kalbama net apie bendrą diplomą tiems, kurie bus studijavę šiuose tri juose universitetuose (pradėję studijas, vienam, tęs kitam, baigs — trečią). XXX Sausio 24 d. Universitete lan kėsi Švedijos Lundo universite to Rektorius, Švedijos Rektorių konferencijos ir Baltijos Rekto rių Konferencijos pirmininkas Hbkan VVestling, Švedijos Rek torių konferencijos generalinis sekretorius Bengt Nllsson ir Švediškojo Universiteto Suo mijoje Abo Akademijos Rekto rius Bengt Stenlund. — Šių svečių vizitas — tai tolesnis žingsnis po mano vizi to Švedijoje Baltijos rektorių konferencijoj ir pasirašius minė tą sutartį tarp trijų Baltijos ša lių universitetų, — pasakė Rek torius R. Pavilionis. — Buvo aptartas tolesnis mūsų bendra darbiavimas, kalbėta apie mūsų asociacijos sudarymą su Siau rės ir Rytų Baltijos kraštų uni versitetais sprendžiant labai svarbius ekologinius klausimus.
Takius tyrimus finansuotų Eu ropos bendrija, jie gali būti integruoti į akademinių mainų programą TEMPUS. Kalbant apie Baltijos kraštų geriausias išlikimo perspektyvas, ekolo ginė problematika suvokiama labai plačiai — paliečiami tei sės, ekologinės teisės, net kul tūros dalykai. Ką gali padaryti’ mokslininkai, kad šie kraštai išliktų kaip gamtinis, unikalus, o kartu ir specifinis kultūrinis regionas? Šiais klausimais sve čiai kalbėjosi su mūsų profeso riais, buvom nuvykę į Kauno Vytauto Didžiojo ir Technolo gijos universitetus. Švedams ir kitiems Siaurės kraštų moksli ninkams labai rūpi, ar mes ži nome ekologinę padėtį savo regione, ir ar esam pakankamai atsakingi prieš Tarptautinę bendriją, kiek įmanoma išsau godami šį regioną kaip labai reikšmingą Europos kampelį. Pasirašėm bendrąjį ketinimų protokolą. Balandžio mėn. aš, matyt, vyksiu į tuos kraštus ir jau žinosim apie šios progra mos finansavimą. Tuomet ga lėsim veikti konkrečiau. Tai buvo tikras darbinis su sitikimas, kurio rezultatai, ma tyt, bus ženklūs. Jau nekalbant apie tai, kad jie mums šį tą atvežė, — mano vardu atidarę ir įkūrę fondą Švedijoj. Pradi nis įnašas — 10 000 JAV dole rių. Šie pinigai bus skirti mū sų žmonėms, vykstantiems į Švedijos universitetus, remti, kelionių išlaidoms padengti. Svečiai sakė, kad paragins ir kitus ne tik Švedijos, bet ir Šiaurės kraštų universitetus pri sijungti prie šio fondo. Su švedais aptarėm dar vieną programą — tai pagalba biblio tekai: senos bibliotekos moder nizavimas ir naujos statyba. Jie įsipareigojo apie tai kalbėti Švedijos rektorių konferenci joje. Taip pat kalbėta apie Mote rų centro atidarymo problemas. Švedijos universitetuose tokie centrai labai produktyviai dir ba, užmezgę tarpusavio ryšius. Švedijos rektoriai išreiškė no rą, kad mūsų besikuriantis Mo terų centras užmegztų plates nius ryšius ir taip pat patektų į TEMPUS programą. Tai būtų trečia bendradarbiavimo linija.
Kalbėjosi L. BINKAUSKIENĖ
1992. 02. 20
DIENA,
pri&inusT jaunystę Filosofijos
fakultetas — Didlaukio 47.
Filosofijos fakulteto studentai naują sesiją pradėjo naujuose rūmuose — buvusioje Vadybos akademijoje, Didlaukio 47. Čia, po vienu stogu, įsikurs ir Tarptautių santykių institute s, dalį pastato Universitetas išnuomavo Policijos akademijai. Vasario 10 d. buvo simbolinis šių rūmų ati darymas, kuriame dalyvavo Uni versiteto Rektorius R. Pavilio nis, prorektorius akademiniams reikalams Z. Namavičius, fakul teto dekanas doc. J. Karosas, dėstytojai ir studentai.
Filosofų, pasirodo,
— Ši diena reikšminga mums visiems, — pasakė dekanas, — Po trijų metų mes tampam nor maliu fakultetu, dabar turėsime savo stogą. Be studentų palai kymo, be Rektoriaus paramos nebūtų nieko. Dekanas paprašė visus supratimo ir kantrybės — juk iš karto nebus viskas gerai. Rektorius R. Pavilionis pasi džiaugė, kad Filosofijos fakul teto studentų nemažai — juk dar taip ir nebuvo progos visus kar tu pamatyti. Filosofų patriar chas prof. E. Meškauskas trum-
kas neruošė jokia mokymo įstai ga, todėl ir buvo nuspręsta įkur ti Tarptautinių santykių institutą, kuriame dėstys profesoriai iš už sienio, o studijuoti čia galės tik geriausiai besimokantys VU stu dentai. Šia proga vasario 7 d. daly vauti instituto atidaryme į Uni versiteto Teatro salę buvo pa kviesti garbingiausi svečiai. Į šį renginį atvykusiems AT pirmi ninkui V. Landsbergiui, ambasa doriams, VU profesoriams grojo ir šoko Universiteto folklorinis ansamblis „Ratilio". Svečiai ga lėjo ne tik pasiklausyti liaudiš kų dainų, bet turėjo progos kar tu su ansamblio dainininkais pašokti žemaitišką „Kiškutį".
L. MICKEVIČIAUS nuotr. pai papasakojo fakulteto istori ją, palinkėjo sėkmės. O kol kas studentai tvarko pa talpas, išbando autobusų maršru tus. Bendrabutis, kuriame gyvens filosofai, bus čia pat — Didlau kio 49. Persikels ir biblioteka bei skaitykla. O dėl policijos buvi mo po tuo pačiu stogu Rektorius nuramino: „Gerai besimokantys galės toliau studijuoti Tarptau tinių santykių institute, o gal norės pratęsti studijas Policijos akademijoje. . ." „U. V.” lnform.
nemažai. . .
Po tokios linksmos pradžios svečiai buvo pakviesti į Mažąją aulą, kur iškilmingai buvo pas kelbtas naujojo instituto atida rymas. V. Landsbergis, Prancū zijos ambasadorius, LR nepapras tasis įgaliotasis ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis bei A. Saudargas palinkėjo instituto dėstytojams ir studentams kuo geriausios kloties ir išreiškė sa
vo viltis. įcg institutas išaugins dorus ir garbingus specialistus. E. Kūris instituto atstovai supa žindino svečius su instituto veik la, mokymo sferomis. Tarptautinių santykių institu tui vadovaus direktorių tary ba — TF Valstybinės ir teisės teorijos katedros doc. Egidijus Kūris, FilosF sociologijos kated ros vedėja doc. Rasa Ališauskie nė, FilosF filosofijos katedros doc. Aleksandras Dobryninas ir Instituto taryba, sudaryta iš 12 asmenų.
3
Universitas Vilnensis
MEDICINOS FAKULTETUI—210 MĖTŲ
PO SAVO STOGU
ĮKURTAS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ INSTITUTAS
Atkūrus Lietuvos Respubliką, imta kalbėti apie tai, jog Lietu vai reikalingi diplomatai ir geri politikai. Tokių specialistų kol
1992. 02. 20
i’
.. Man ši diena priminė jaunystę", „Prisimenu, kaip pama čiau šioje lentoje užrašytą mano pavardę, iš laimės, kad įstojau, vos neapalpau. . •“ Taip savo prisiminimais ir įspūdžiais šią die ną dalinosi susirinkę medikai, fakulteto dėstytojai, studentai. Susirinkusieji paminėti 210-ųjų fakulteto įkūrimo metinių ap žiūrėjo šiam jubiliejui skirtą seniausių rankraščių, disertacijų, knygų parodą VU bibliotekoje. Šv. Jono bažnyčioje buvo au kojamos Šv. Mišios už medikus. „Jūsų pašaukimas gydyti ir rū pintis ne /tik žmogaus kūnu, bet ir siela. Šiandien medikas turi būti be galo kantrus, jautrus, tyros sąžinės, kilnus šviesos nešė jas. Tepadeda Jnms Viešpats." Tai tik kelios mintys iš šilto ir nuoširdaus kun. Jono Borutos pamokslo. Akademinėje VU baž nyčioje buvo pašventinta Medicinos fakulteto vėliava, sukurta tekstilininkės M- Mačiulienės, tikintieji pasimeldė už gyvus ir mirusius šios kilnios profesijos žmones. Pilies gatvėje, prie Collegium medicum pastato, Vilniaus m. meras A. Štaras atiden gė atminimo lentą, o vakare visi susirinko į Didžiąją aulą. Čia įvyko konferencija. Prisiminti Medicinos fakulteto istorijos pas kutinieji dešimtmečiai, paminėti žymių profesorių, chirurgų, gy dytojų paskutiniųjų dešimtmečių darbai. Daug šiltų sveikinimo žodžių pasakė svečiai. p0 konferencijos skambėjo Lietuvos kvar teto, „Banceto muzicale“ muzika, V. Daunoro ir vyrų ka merinio choro „Vytis" atliekamos dainos. Medicinos fakulteto Dekanas prof. G. Česnys prisiminė daug įdomaus iš savo studentiškų dienų ir atidengė memorialines len tas žymiems, nusipelniusiems savo darbais medikams — akade mikui P. ŠivickiUi, profesoriams J. Žilinskui, M. Marcinkevičiui. J. Kairiūkš^B'i, B- Ąj^aičiui, J. Šopauskui, D. Pucevičienei, V. Girdzijausku!; V. Kriktiui, L. Petkevičiui, A. Paulukordui, L. Steponaitienei, J- Serapinui, daktarui J. Misiūrai. „Namus puošia žmonės, o žmonas — darbai", taip dekanas apibūdino šiuos žymius žmones. Dar daug kalbu, prisiminimų buvo tą vakarą, apžiūrint Me dicinos fakulteto dėstytojų ir studentų tapybos darbų parodą, auditorijas. Lyg ’r. niekas nepasikeitė — tos pačios sienos, ir auditorijos, gal tik kita spalva nudažytos, kitaip apipavidalintos. Tačiau buvusių studentų veiduose galėjai įžvelgti keistą susi jaudinimą — lyg Pirmakursiai, atėję į pirmą paskaitą. . . „Gaila, kad nedaug studentų atėjo..." — teko išgirsti ir to kius žodžius iš besišnekučiuojančių medikų. Iš tiesų atsiskyrė studentai nuo vyresniųjų, atšventę šią dieną dar pernai. Ką gi, kiekvienam amžiui savo programa ir muzika. „Ateikite ir būkite kartu su mumis'1, —- gal šiuos prof. G. Uždavinio pasakytus vi siems žodžius išgirs ir tie, kurių nebuvo. Juk 210 metų ateina taip lėtai, o praeina greitai.
Viktorija JAKUBAUSKAITĖ
Posėdžio pabaigoje, Rektoriui prof. R. Pavilioniui pasiūlius, su dainuota „Ilgiausių metų". Ieva ŠIMKŪNAITĖ
L. MICKEVIČIAUS nuotr. Tarptautinių santykių instituto atidarymo akimirkos.
V. NAUJIKO nUotr. Šventinama medikų vėliava.
*
9
Kauno medicinos akademijos Vytauto Didžiojo Unversiteto profesoriui Romui Vaštokui — Rektoratu aptarinėjame trijų jis atsiuntė kompiuterį. Tas pakopų mokymą MF. Pirma — . .Quare eum e ąuatuor Collegiis, quae in totipats ir klinikose. Užsienie bazinė, arba fundamentalūs dem facultatibus universum scientiarum orbem čiai, apsilankę ir pamatę įran mokslai, ir klinikinių disciplinų complectuntur in has Universitate Medicum deesset pradžia (3 metai); reikės surink gą, ir ką žmonės padaro, ste antiguiitus, ita illud hodie constitutum ėst.. ti tam tikrą reitingą, kad galė bisi ir sako: „jūsų gydytojai ne („.. .Kadangi iš keturių kolegijų, kurios paprastai tum studijuoti toliau. Trejetu prastesni už mūsų gydytojus, sudaro visą fakultetinį mokslų komplektą, iš seno kininkai netaps gydytojais, bet jie netgi geresni; jie primity trūko mūsų Universitetui medicininės, tai šiandien nebus palikti likimo valiai. viom priemonėm padaro daug daugiau, negu mes galėtume, Jiems bus pasiūlytos tam tik ir ši jau yra įsteigta...") ros disciplinos, galės jas pasi jeigu būtume jų vietoje". Ku Tai ištrauka iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys riant klinikas mums labai prie rinkti ir tapti gydytojo padėjė tės Vyriausiosios' mokyklos Rektoriaus Martyno jais. Tai pirma pakopa. Antra šinasi miesto valdžia. Sveika Počobuto 1781 m. lapkričio 24 d. pasakytos kalbos, pakopa — studijuoja toliau dar tos apsaugos ministerija mus pradedant naujuosius mokslo metus. Si data ir lai visą laiką rėmė ir remia. Tos tris metus ir, išlaikę valstybi koma meditinos fakulteto, tada vadinto Medicinos ligoninės, kurios priklauso mi nius egzaminus, tampa asistuo skyriumi, Collegium medicum, pradžia. jančiais gydytojais. Bet dirbti nisterijai, mus mielai priėmė, ypač Santariškių ligoninė. Ten savarankiškai jie negali — tik kito gydytojo priežiūroj. III pa mes jaučiamėls kaip namie. Bet kopa — rezidentūra, tikro gydy miesto Sveikatos komisija į ši tą reikalą pažiūrėjo labai įtar tojo paruošimo paskutinė pako tinai, kariavom su vėjo malū pa. Mes pirmieji Pabaltijyje įvedėme rezidentūrą. Studijos nais, kol pagaliau sutarėme. gali trukti dar šešis metus. Kita problema ta, kad fakul Kiekvienas rezidentas turi sa tetas netipiškas, labai sudėtin vo individualią mokymo prog gas. Mūsų universiteto vadovy ramą, jam vadovauja specialistai bė kartais mus traktuoja taip — gydytojai. Keturiems rezi pat kaip kitus fakultetus ir tai dentams skiriamas vienas vado ko tas pačias taisykles, nori metų jubiliejų. 1919 m. rugpjū vas. Baigęs trečią pakopą , ir mus paguldyti į standartinę Prorezidentas čio 28 d. Vilniuje buvo atida išlaikęs egzaminus, krusto lovą. Niekada nesutik tampa aukštos kvalifikacijos gy siu, kad pagal studentų skaičių ryta lenkiškas Stepono Batoro universitetas, tarnavęs ne lietu dytoju. Jeigu nebaigi rezidenbūtų sprendžiama, kiek turi bū tūros — tampi gydytoju asisten ti dėstytojų, prodekanų, labo vių kultūrai. Būtų nesąžininga tu, medicinos aptarnavimo sfe nematyti to fakulteto teigiamo rantų. Tai tiesiog nesąmonė! vaidmens. Nors Lietuvos me rose negali užimti jokios aukš Juk einama prie individualių tos vietos. Šias tris pakopas dicinos mokslo židinys buvo studijų, skaičiuodami pagal stu įvesime nuo kitų mokslo metų, Kaune, tačiau šitas fakultetas dentų nosis, vėl grįšime į tą taigi, norintys tapti chirurgu okupuoto Vilniaus krašto žmo pačią balą, iš kuries lipame. nėms buvo reikalingas ir nau mokysis 12 metų, o kiti — vi — Per neilgus Jūsų dekanavldutiniškai 10 metų. dingas. mo metus gal buvo ir džiugių, Keičiam mokymo planą — Po karo fakultetas gyvavo la malonių akimirkų? įvedėm daug humanitarinių bai sunkiai: siautėjo represijos, — Aš antri metai nedėkin deportacijos, buvo labai slogi disciplinų, yra elektyviniai kur goje dekano kėdėje, j kurią sai (vieną iš kelių pasiūlytų atmosfera, pasiųsta dirbti daug netaikiau, apie kurią niekada privalo kitataučių dėstytojų. Vėliau fa disciplinų studentas negalvojau. Įkvėpimo nejau kultetas atsigavo, ypač kai rek lankyti), ir fakultatyviniai. Ypač čiu. Gyvenimo ta kėdė neužpil akcentuojami vadinami funda toriaus J. Bulavo pastangomis do. Viską kompensuoja atlikto buvo uždarytos rusiškos grupės mentalūs mokslai — biochemi darbo džiaugsmas. Kai pagalvo ir fakultetas tapo lietuvišku. Fa ja, laboratorinė diagnostika, bio ju, kad jau yra fakulteto struk fizika, patologija ir kt. kultetas pradėjo labai plėstis — tūra, daug ką sųgriovėm, daug po karo daug gydytojų buvo — Takias reformas lengvai naujo pastatėm — smagu ir represuoti, kiti — emigravo į vargu ar galima įgyvendinti. džiugu. Ir visas , dekanatas užsienį. Ir mes vėl, jau ne pir Kokios problemos vargino ir džiaugiamės. Su manim kartu mą kartą istorijoje, pradėjom vargina dabar? — Prisiminkime trumpai fadirba artimiausi mano padėjė J kulteto istoriją. Juk per 210 viską iš naujo. Buvo atidarytas jai — studentų reikalų prode— Ne viskas mums gerai atskiras vakarinis pediatrijos, metų visko būta. . . kanė doc. Regina Mikėnienė, atskiri sanitarijos-higienos, gy klostosi. Susiduriame šu nepap mokslo prodekanė prof. Zita — Mūsų fakulteto pradžią dytojų tobulinimosi skyriai, fa rastais sunkumais, nes esame žymi 1781 m. lapkričio 24-oji. Kučinskienė, klinikų ir rezidenkultetas labai išaugo, tačiau ma- » biedni kaip bažnyčios pelės. Vi siškai nuskurę. Ypač varganai Mes šią dieną nusprendėme pa terialinė bazė, mūsų mokymo tūros prodekanas prof. Alek žymėti sausio 25-ąją, nes nes galimybės neaugo. Didėjo kie atrodo teorinės disciplinos, ne sandras Laucevičius, gydytojų turime net geros demonstracinės pėjom pasiruošti tokiai šventei; kybė, praradom kokybę. tobulinimo prodekanas doc. Pet technikos skaidrėms rodyti, ne juk kiekvienas jubiliejus — tai — Kaip galvojate mažinti kie turim vaizduojamųjų priemo susitvarkymas, pasitempimas. . . ras Sileikisi Didelis džiaugsmas kybę ir gerinti busimųjų medi nių, aparatūros. Dabar jau šiek dirbti su bendraminčiais, kitaip Medicinos fakultetas atsira kų paruošimo kokybę? tiek prasigyvenom — ėmė rem do praėjus net dviems šimtme — Būtina mokslą desovietibūtų neįmanoma nieko padaryti. ti užsienio lietuviai, ypač Ka čiams nuo tada, kai/ Lietuvos Di zuoti ir suvakarietinti. Kaip su— Ačiū už pokalbį. dysis Kunigaikštis ir Lenkijos vakarietinti? Pirmiausia atgai nados lietuvių bendruomenė. karalius Steponas Batoras 1579 vinti Kauno Vytauto Didžiojo Kalbėjosi Liana BINKAUSKIENĖ Noriu padėkoti dabartiniam m. įsteigė Vilniaus Universite Universiteto medicinos fakulteto tą. Pradėjus mokyti medicinos iš geras tradicijas. Antra — jas pradžių dirbo profesoriai ir lek papildyti dabartiniu, pasauliniu toriai iš Vakarų Europos, Vokie medikų ruošimo patyrimu. Dai tijos, Prancūzijos, Italijos, vė romės ir į Skandinavijos kraš liau, kai fakultetas sustiprėjo, į tus, analizuojam ir amerikietiš Iš asmeninės MF prof. S. Pavllonlo karikatūrų kolekcijos. profesūrą atėjo žmonės, baigę kąjį modelį, bet turim surasti šitą fakultetą, ir maždaug praė savą. Tai labai sudėtingas, sun jusio amžiaus pradžioje jis ypa kus ir kartais skausmingas pro tingai suklestėjo ir buvo laiko cesas. Trys medicinos realybės mas vienu geriausių medicinos sritys — gydymas, mokymas ir fakultetų Europoje. 1806 me mokslas visam pasaulyje yra tais sukurtos terapinės klinikos, sulydyti į vieną procesą. Ir to 1808 m. — chirurgijos, 1815 — proceso laiduotojas — Universi akušerijos. Ypač fakultetas gar tetinė klinika, kurioje visi gy sėjo motinystės institutu, įkur do, visi meko, kuria ir mokosi. tu 1809 m. Tai motinos ir vai Ir kiekvienas už savo darbo da ko sveikatos apsaugos organi lį gauna atlyginimą. Studentas zavimo pradžia šioje Europos tokioje klinikoje jaučiasi reika dalyje. Labai pažangus dalykas lingu, o ne taip, kaip anksčiau buvo ir Vakcinacijos instituto — stabdžiu įgydyti ligonį. Čia Pacientas: (1808 m.) sukūrimas. Klestėjo visi privalo studentui padėti. — Pasakykite tam tipui, kad kuo greičiu1-;is dingtų visi mokslai, klestėjo ir sveika Taigi, sukūrėm universitetines ii čia! tos apsauga, tačiau šis fakulte klinikas. Jų kūrimas buvo labai I. SAMCKO to „aukso amžius" baigėsi po sudėtingas, nes palietė daugelio 1831 m. sukilimo, kai 1832 m. žmonių interesus ir likimus. Bet, Rusijos caras Nikolajus I užda dėkui Dievui, apsiėjom be dirė Vilniaus Universitetą. Vie desnų skandalų. Dabar mūsų fa toj Medicinos fakulteto buvo kultetą sudaro 40 padalinių — įkurta Medicinos ir chirurgijos kelias teorinės katedros, o kiti akademija. Pastaroji veikė vos — klinikos ir centrai, išsibarstę 10 metų — po S. Konarskio va po visą miestą. Ne viskas ge dovauto sukilimo 1842 m. ir ji rai padaryta, gal yra ir klaidų, buvo uždaryta ir išdraskyta. Di jas taisysime, bet darbas jau delė dalis jos turto buvo iš atliktas, ir mes turime sukūrę grobstyta ir išvežta į Kijevą gerą pamatą kokybiškam stu (tarp kitų vertybių buvo per keltas ir garsusis mūsų anatomi dentų ruošimui. Keičiami ir pa jos muziejus, kuriame buvo uni tys, studijų principai. Priimama kalūs eksponatai). Mūsų prašy mažiau studentų, o jų išleisim mu Kijevo Medicinos institutas dar mažiau. Ne kiekvienas įsto dalį tų eksponatų grąžino, kai jęs taps gydytoju. Kartu su , Universitetas šventė savo 400
Pokalbis Medicinos fakulteto dekanu prof. Gintautu ČESNIU
MEDIKAI IRGI ŠYPSOSI
4
<x
Universitas Vilnensis
4992. 02. 20 A
DĖMESIO: LUMA Pirmieji žingsniai atkuriant tarpukario laikotarpiu veikusią Lietuvos universitetų moterų aso ciaciją buvo žengti spalio pabaigoje. Tuomet dėstytojos ir vyresniųjų kursų studentės, su sirinkusios VU rektorato salėje, išrinko iniciatyvinę grupę, tu rėjusią rengti dokumentus ir siųsti juos į Tarptautinės Uni versiteto Moterų federacijos (IFUW) būstinę Ženevoje, sie kiant tapti pilnateise šios orga nizacijos nare. „Tikiu ir viliuos", — kalbė jo paskutiniajame LUMA susi rinkime, vykusiame prieš pat Naujuosius metus, gydytojas psichologas E. Laurinaitis, — ,,kad šios asociacijos atkūrimas netaps tradiciniu reiškiniu. Tai, kas baigiasi Vakaruose, Lietu voje tik prasideda. Svarbiausia išvengti „betoninio" feminizmo bangos, kuri nuvilnijo per Eu ropą prieš keletą dešimtmečių." Svečio būgštavimai, tikėkimės, nepasitvirtins, nes atkurtos aso ciacijos nariais gali būti ne tik baigusios ar dar studijuojančios aukštosiose mokyklose Lietu vos merginos ar moterys, bet ir vyrai. Juk vienas LUMA tiks lų — padėti visuomenei hu maniškiau pažvelgti į vyro ir moters santykius, į jų bendra vimo kultūrą. Jau išrinkta valdyba, vado vaujama prezidentės M. A. Po vilionienės, priimti įstatai, nu matyta įvairiuose Lietuvos mies tuose steigti asociacijos padali nius, kuriuos gali sudaryti pen ki tikrieji asociacijos nariai, gyvenantys vienoje vietovėje, kurti Moterų studijų centrą, į kurį galėtų kreiptis studentės ir studentai, besidomintys moterų problemomis, rinkti medžiagą apie moteris ir jų veiklą, apie problemas, su kuriomis susidu ria moteris, dirbanti intelektua linį darbą. G. STEPONENAITĖ
S V. VALENTINO DIENA
—MEILĖS DIENA
Tiesą sakant, niekas tiksliai ir nežino kada, kur ir kaip ši šven tė atsirado. Nuo neatmenamų lai kų — tai jaunų įsimylėjėlių die na, tačiau dabar ją švenčia tė vai ir seneliai, giminės ir drau gai, išsakomi subtiliausi jausmai artimiausiems žmonėms.
Sv. Valentino dienos papro čiai gali būti kildinami iš romė nų Luperkalijos šventės. Jos metu vaikinai traukdavo iš ur nos laiškus su merginų vardais, kurios ir tapdavo jų mylimosio mis. Plintant krikščionybei, pa goniškosios tradicijos nyko, bet ši šventė nebuvo pamiršta. VII a. ji pradėta vadinti Sv. Valen tino diena. Sakoma, jog Valenti nas tapo įsimylėjusių globėju po to, kai jį įkalino imperatorius Klaudijus už tai, kad slapta, nepaklusdamas tuomet galioju siems įstatymams, tuokė poras. Kiti tvirtina, kad Valentinas bu vo vyskupas, prieš mirtį iš ka lėjimo požemių pasiuntęs meilės laišką aklai kalintojo dukrai. Bandoma aiškinti, kad šventės pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio „galantin" (meilus, ati dus).
NORI SUSIPAŽINTI Amerikietis mokytojas, neve dęs, nori susirašinėti su išsilavi nusia, netekėjusia moterimi nuo 25 iki 40 metų, kuri nerūko, ne vartoja svaigalų, domisi kelionė mis, klasikine muzika, gamta ir namų ruoša. Rašykite šiuo ad resu: ' Dr. Thomas F. Johnstcn Music Dept.
Sv. Valentino dienos atsiradi mo istorija ilga ir romantiška. Užkariautojai romėnai ją atnešė į Angliją, kur susipynė krikščio niškosios ir pagoniškosios tra dicijos. Senovėj anglai tikėjo,
kad vasario vidury paukščiai pa sirenka savo poras. Taip Sv. Va lentinas tapo ir įsimylėjusių sparnuočių globėju. Tą dieną buvo priimta dovonoti dovanas artimiesiems, kaimynams, drau gams. Norfolke vaikai keldavo si dar nepatekėjus saulei ir sku bėdavo sveikinti vienas kitą. Pramiegojusiam dovanos galėjo ir nelikti: „saulė ištirpino". Norvičyje dovanėles palikdavo prie lauko durų, kad jas radęs šeimi-
University of Alaska Fairbanks, Alaska 99775 USA
Red. past. Atsiųstos spalvotos nuotraukos atspausdinti negalė j ome. Besidominčios kreipkitės į re dakciją.
JUS KVIEČIA
BĖGIMO MĖGĖJŲ KLUBAS Prie Universiteto Kūno kultūros centro (Saulėtekio ai. 2) ku riamas bėgimo mėgėjų klubas. Kviečiame visus — ir sportuojan čius, ir pradedančius, ir norlnčl us numesti svorĮ ar pradėti svei kai gyventi. Bėgimą bus galima derinti su (vairiais sportiniais žaidimais. Kartą savaitėje (trečiadieniais) galėsite kaitintis pirtyje. Užsiėmimai vyks pirmadlenj nuo 17 vai., trečladienj nuo 16 vai., penktadienj nuo 17 vai. Užsiėmimų laikas gali būti keičia mas. Kreiptis nurodytu laiku arba antradienj nuo 12.30 iki 17 vai. ir ketvlrtadienj nuo 14.30 iki 17 vai. ir ketvirtadieni nuo 14.30 iki 19 vai. | KKC asistentą S. ŠLEKĮ.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 61-06-18. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. S,L. 321 Užs. Nr. 264 Spausdino Lietuvos leidybos |monė „Spauda". Redaktorė L. BINKAUSKIENE
*
Pagal užsienio spaudą parengė Gabija STEPONENAITE Kęstučio VANAGO nuotr.
Konkursas! VDU Teologijos-filosofijos fa kulteto žurnalo „Aukštyn Šir dis" redakcija siūlo jums daly vauti konkurse. Fakulteto pa vadinimas nubrėš jums ir konk rečią darbų kryptį: 1. Žymių poetų, kūrusių sak-
Gamtos mokslų fakulteto darbuotojai drauge liūdi ir nuoširdžiai užjaučia prof. Meilutę KABAILIENĘ dėl vyro mirties. Istorijos fakulteto archeo logijos ir etnologijos katedros darbuotojai nuoširdžiai už jaučia doc. Pranciškų SABASEVlClŲ dėl mylimos mamos mirties.
Universiteto bibliotekos darbuotojai nuoširdžiai už jaučia fakultetų skaityklų skyriaus vedėją Reginą JAKŠ TIENĘ dėl mylimos mamos mirties.
Filologijos fakultetas Kviečia Universiteto studentus lankyti suomių kalbos fakul tetą. Dėstytoja Annlka HUSSAR laukia Jūsų VASARIO 25 D. 17 vai. Lituanistikos centre Praktinės lietuvių kalbos katedroje. DEKANATAS
ninkas nežinotų, kas siunčia. XVIII a. brangių dovanų bu vo atsisakyta. Pamėgtos savos gamybos atvirutės, papuoštos gė lių žiedais, nėriniais, širdelėmis, fėjomis ir elfais, kitas nušlakstydavo kvepalais ir dėdavo į dėžutes. Tie, kuriems nesisek davo kurti ketureilių mylimie siems, galėdavo jas nurašyti iš tam skirtų knygų. XIX a. atsiradus spausdintoms atvirutėms, Sv. Valentino die ną tūkstančiai jų užplūsdavo paš to įstaigas Ir šis srautas nema žėjo iki karalienės Viktorijos valdymo pabaigos. Tačiau kaip ir daugelis kitų puikių tradicijų, idėjų, nugrimz do amžių gilumon, taip buvo pa mirštas ir šv. Valentino dienos šventimas. Matyt, lėmė tai, jog sveikinimai dvelkė sacharininiu sentimentalumu arba kandžiu, pašiepiančiu, o kartais net vul gariu humoru. Trečiąjį mūsų amžiaus dešimtmetį romantiško ji Sv. Valentino šventė vėl at gimė ir dabar švenčiama Italijo je, Anglijoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje ir daugelyje kitų Europos šalių, bet vargu ar ji suklestės taip, kaip buvo val dant karalienei Viktorijai.
PAMESTI
PAŽYMĖJIMAI Dingusius studentų asmens liudijimus Nr. 9110762, išduotą IF studentei Dianai DEVĖNAITEI, Nr. 8611542, išduotą KomF studentei Vilmai JAKUBAUSKAITEI-KASPERAVICIENEI, Nr. 9111201, išduotą FilF studentei
ralinę poeziją, kūrybos analizė; 2. Originali kūryba. Konkurso sąlygos: 1. Autorius turi mokytis vie name iš Lietuvos Universitetų. 2. Darbus reikia išsiųsti iki ba landžio 20 dienos.
3. Rankraščio apimtis neturėtų viršyti 24 'mašinraščio psl. 4. Autoriai, užėmę 3 pirmąsias vietas, bus premijuojami: pirmo ji premija atitinka balandžio mėnesio stipendiją, antroji ir trečioji — pusę stipendijos.
Darbus siųsti: 233000, Kau nas, C.'P. a/d 1143.
Mirus doc. Vaidotui JAN. KŪNUI su artimaisiais liūdi ir juos užjaučia Prancūzijos asociacijos taryba ir VU Pran cūzų kalbos katedra.
Geologinių katedrų dar buotojai nuoširdžiai užjau čia profesorę Meilutę KA BAILIENĘ dėl tragiškos vyro mirties.
Teorinės fizikos katedros bendradarbiai nuoširdžiai už jaučia Fizikos fakulteto de kaną, katedros vedėją, profe sorių Antaną Rimvldą BANDZAITĮ dėl motinos mirties.
Ekonomikos fakulteto de kanatas nuoširdžiai užjaučia Prekybos ekonomikos kated ros vedėją doc. Bronislovą CEREŠKĄ dėl mamos mirties.
Mokymo techninio centro darbuotojai nuoširdžiai už jaučia bendradarbę Dalią BINKIENĘ dėl mylimo tėve lio mirties.
Prekybos ekonomikos ir Prekių mokslo katedrų dar buotojai nuoširdžiai užjaučia doc. Bronislovą CERESKĄ mirus mamai.
Anastasljal ROJAKAI, Nr. 9111199, išduotą FiilF studentei Ritai LAUGALYTEI, Nr. 8820200, išduotą TF studentui Tomui MESKAUSKUI, Nr. 8721102, išduotą KomF studentui Giedriui MAZURKAĘ Nr. 8810937, išduotą IF studentui Ramūnui MUSTEIKIUI, Nr. 8710458, išduotą EF studentei Ramunei SlMULIONYTEI, Nr. 8611538, išduotą KctnF
studentei Eglei BUTAUTAITEI, Nr. 841335, išduotą EF studentui Rolandui RAGENUL Nr. 8710780, išduotą EF studentui Kęstučiui MACINSKUI, Nr. 8610699, išduotą MF studentei Zenetai ŠLIU PĄ ITEI, Nr. 8610712, išduotą MF studentei Ritai VENCLOVAITEI, Nr. 9010352, išduotą EF studen tei Vlkai BRUCAITEL laikyti negaliojančiais.
V