hinc iturad astra 1990 m.
Sausio
vilnensis
12 d.
I
Penktadienis | Kaina Z Kap. |
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1050 M.
ACADEMIC HONESTY • Dr. Arvydas ZYGAS, Pb. D., Ilinojaus universiteto profesorius.
Daugel) metų Lietuvoje jauni mas gyveno visuomenėje, kur melas ir tiesos pažeidimas nelei do normaliam akademiniam pa sauliui egzistuoti. Atgimimas at nešė vilčių tai pakeisti. Normalioje demokratinėje vi suomenėje kiekvienas universi tetas šalia akademinės laisvės stato, — kaip aukščiausią prin cipą — akademinį sąžiningumą (academlc honesty). Į šį princi pą labai rimtai atsižvelgiama, ir kiekvienas studentas, įžengda mas į universitetą, žino, kad bet koks nusižengimas akademi niam sąžiningumui susilauks la bai stiprių pasekmių. Už nusira šinėjimą, „špargalkų" naudoji mą, plagiatą ar bet kokį kitą ne sąžiningumą studentas bus paša lintas iš kurso. Gali būti paša lintas ir iš universiteto. Su šiais nesąžiningais dalykais griežtai elgtasi pradžios mokykloje ir gimnazijoje, bet universitete jie yra Itin netoleruojami. Tačiau suprantu, kad čia eg zistuoja kultūriniai skirtumai tarp mūsų. Kai aš pasidalinau savo nustebimu su kitais profe soriais, mane nustebino dauge lio lengvabūdiškas požiūris į šią situaciją. Iš jų supratau, kad tai yra problema, kuri labai plačiai visuomenėje paplitusi, ir iš dau gelio pajutau beviltiškumą šią situaciją pakeisti. Toliau. Mane nustebino faktas, kad už studen tų nesąžiningumą nėra rimtų bausmių, Ir jutau, kad tai toliau skatina nesąžiningumą. Supratau, kad tai giliai įsišaknijusi proble ma, kuri nėra nesusijusi su vi somis kitomis nenormalios visuo menės „gėrybėmis", kurios prie varta buvo Lietuvai „padovano tos". Kultūriniai skirtumai tame, kad normalioje akademinėje sfe roje Ir totalitarinės ideologijos iškraipytame akademiniame gy venime egzistuoja skirtingos de finicijos ir sąvokos dėl visuome nės institucijos, kurią mes vadi name „Academia". Tad pirmiau sia pažvelkime Į normalias aka demines prielaidas. Akademinio pasaulio tikslas yra sukurti aplinką, kurioje vy ksta žinių perdavimas Ir giles nių žinių Ieškojimas. Šiame pro cese vyksta paskaitos, diskusi jos, eksperimentavimas, modelių sudarymas, jų tikrinimas Ir t. t. Darome prielaidą, kad žinių ieš kojimas vyksta tiesios dvasia. Į žmogų, kuris sąmoningai nusi žengia tiesai, akademiniame gy venime žiūrima su pasibjaurėji mu, tokiam žmogui atimtos tei sės dalyvauti akademiniame pro cese. Darome prielaidas, kad žinių perdavėjas (profesorius) tiki, kad jis skelbia ir perduoda žinias, kurios yra teisingos — be šios prielaidos akademinis pasaulis negali egzistuoti — Ir kad nė vie nas žmogus neturi tiesos mono polio, todėl vyksta pasikeitimas nuomonėmis, diskusijos. Visa tai turi vykti atvirumo, abipusės pa garbos, visiškos sąžinės laisvės ir vėl — TIESOS DVASIA. Akademinis pasaulis yra hie rarchinė socialinė sistema, todėl žinių perdavėjas privalo (turi teisę) patikrinti, kaip žinių priė mėjas (studentas) įsisavino ži nias, ar jo supratimai yra teisilngas, ar jis sugeba avarankiškal mąstyti remdamas įgyto
Nr 2 U488)
1ALAND2IO 15 D.
mis žiniomis. Tam egzistuoja eg zaminai. Jų metu iškart tikrina mos daugelio studentų žinios, egzamino pažymys gali apspręsti studento ateitį (t. y. jo teisę sto ti į aukštesniąją mokyklą — graduate school, medlcal school, law shool, — gauti gerą darbą Ir t. t.). Todėl egzaminai privalo būti itin objektyvūs. Tai vadi namojo „amerikietiško" egzami no logikos pagrindas. Todėl suprantama, kad stu dentų nesąžiningumas mane šo kiravo. Aš žvelgiau į jus laiky damasis tų pačių taisyklių, kaip ir Amerikos akademiniame gy venime. Tikėjau, kad aš per passkaitąs nemeluoju, tikėjau, kad jūs kažką naujo Ir naudingo Iš mokote, ir kad egzamino metu sąžiningai man tai įrodysite. Pokalbiuose su buvusiais ir dabartiniais studentais, dažnai buvo linksniuojami labai lengva būdiški pateisinimai dėl akade minio nesąžiningumo. Daugelis elgėsi lyg tai būtų visai norma lu. Norėčiau pakomentuoti gir dėtus pasiteisinimus: „Visi taip daro, tai aš irgi gailu taip dary ti". Arba: „Visi naudojasi „špar galkomis", visi nusirašinėja, bū si, žmogau, durnas, jeigu tu taip nedarysi", šis pasiteisinimas tur būt yra žemiausios moralės. Ir tik nesubrendęs asmuo tai su prastų kaip teisėtą pasiteisinimą. „Visi taip daro" — pasiteisini mas leidžia visiems vogti, nes „visi taip daro“, leidžia skriaus ti kitą žmogų, nes „visi taip da ro" k t. t. Taip pasiteisino „stri bai", kurie žudė ar pa dėjo suvaryti nekaltus žmones Į gyvulinius vagonus, taip pat pasiteisino lietuviai jau nuoliai, kurie pranešdavo tam siosioms jėgoms, kas bažnyčią lanko, kas Lietuvą myli, kas „pavojingas" elementas. VISIŠ KA VISUOMENINE TEISYBE NEGALI BOTI ĮGYVENDINAMA, JEIGU JINAI NEĮGYVENDINA MA MAŽUOSE DALYKUOSE. „Špargalka" parodo, kad stu dentas bent klek yra studijavęs“. Nesąmonė! „Špargalka" parodo tik, kad žmogus sugeba ją pa daryti, o visiškai nieko nepasa ko apie žinių Įsisavinimą ir su gebėjimą mąstyti. „Pasinaudodamas „špargalka", išvengsiu blogo pažymio". Ar universitetas lankomas dėl žinių (gavimo ir savęs praturtinimo, ar dėl gero pažymio? Žmogus, ku ris lanko aukštąją mokyklą tam, kad gautų popieriuką, ant kurio tik sužymėti geri pažymiai, yra nesubrendęs lankyti universite tą. Visuomenėje daroma prielai da, kad žmogus, lankydamas uni versitetą, pasidaro išmintinges nis, sukaupdamas daug naudin gų ir vertingų žinių. ŽMOGUS SAMDOMAS DĖL ŽINIŲ KIE KIO, O NE DĖL „SUGEBĖJIMO DARYTI „ŠPARGALKAS". „Man tų žinių nereikės ateity je, todėl neprivalau šių dalykų išmokti". Nėra paslapties, kad ta rybinėje mokykloje studentams prievarta buvo brukama daug ne reikalingų ir absurdiškų dalykų. Sunku įsivaizduoti, kokie žmo nės sugalvojo akademinę siste mą, kur studentams reikia įro dinėti, kad absurdiška visuome nė yra normali, kad tikintis žmogus yra atsilikęs, kad ver gas yra laisvas, ir kad pavergė jas yra nuostabiausias draugas.
Tačiau dabar darome prielaidą, kad šitame atgimimo laikotarpy je akademinis pasaulis nuo šito kių absurdų atsiriboja. Taip, ne visos žinios, gautos universite te, bus naudojamos praktiniam pritaikymui, bet tai nėra visų dėstomų dalykų tikslas. Žinių gavimas siekia praplėsti žmogaus akiratį, atverti jam nežinomus pasaulius, padėti jam giliau mąs tyti ir padėti jam plačiau supras ti gyvenimo stebuklus. Išsilavi nęs žmogus puošia savo visuo menę ir gali platesniu mastu da lyvauti visuomenės kūrybiniame praturtinime. Šiandien Lietuva siekia sugrą
žinti savo kultūrines vertybes, tuo pačiu žengdama Į valstybinę nepriklausomybę, kurios pagrin dą sudarys demokratinė santvar ka. 'Lietuva, atsistodama šalia kitų demokratinių teisinių vals tybių, turės (gyvendinti tuos pa čius teisinius reikalavimus, ku rie egzistuoja kitose demokrati nėse šalyse. Amerika jau 200 metų stovi kaip pasaulio aukš čiausių Idealų švyturys, siekiant teisės ir teisingumo. Amerikietiškoje kultūroje, vi sose gyvenimo srityse, o ypatin gai akademiniame pasaulyje ne sąžiningas elgesys sukelia di džiulį pasipiktinimą, reikalaujan
tį atitinkamo baudžiamojo at garsio. Nuo mažens griežtai ko vojama prieš bet kokius įpro čius, kurie laikomi teisingumo pažeidimu, o tarp suaugusiųjų, viešame gyvenime jau ir kalbos apie’ tai negali būti, nes visuo menė šventai tiki, kad ji yra pastatyta ant tvirto teisingumo pagrindo. Septintajame dešimtmetyje Amerikoje prasidėjo galin gi judėjimai, kurie stengėsi atitaisyti didžiules socialines ne teisybes prieš negrus. Indėnus, kitas tautines mažumas. Šian dien tie aukščiausiojo teislngu-
(nukelta į 4 psl.)
ĮVYKIS PO ĮVYKIO Docentas S. Imbrasas išrink-1 Savarankiška LKP priima nau- Juodakis, A. Valiulis, R. Jašinstas Gamybos ekonomikos ir jus narius. Universitete į ją kaitė, A. Grigas, G. Zaikauskas, valdymo fakulteto dekanu. I įstojo prof. V. Žukas, doc. V. doc. P. Vaitkus. Praėjusią savaitę Lietuvos kompartijos lyderių susitikime su Michailu Gorbačiovu daly vavo ir Universiteto prorek torius Rolandas Pavilionis. Jis papasakojo, kad šešias valandas trukusiame susitikime nebuvo matyti nė vieno aparato dar buotojo. „Maskvai" atstovavo tik M. Gorbačiovas, V. Medvedevas ir A. Jakovlevas. Pirmojoje po kalbio dalyje M. Gorbačiovas iš dėstė pasaulinę situaciją, kalbėjo apie pertvarkos rezultatus tarp tautiniame kontekste, palietė su nkią šalies padėt); paminėjo, jog susiduriama su vietinių va ldžios organų sabotažu, tebėra komplikuota padėtis šachtų ra jonuose. Susikaupusiu juose ne pasitenkinimu gali pasinaudoti konservatyvios jėgos. Pasak profesoriaus R. Pavi lionio, kalbantis apie Lietuvos komunistų sprendimą, Iš pra džių išryškėjo neigiamas TSKP CK Generalinio Sekretoriaus požiūris j jį. Tačiau vėliau M.
Praėjusią savaitę VU lankė si Lietuvoje viešėję kelias dešimties JAV universitetų studentų organizacijų lyde riai. Kelionę organizavo Ame rikos universitetų studentų asociacija bei „Sputnlkas". Vil niuje amerikiečius šefavo VU interklubas, tad daugiausia ko ntaktų buvo užmegzta „Gaudeamus" kavinėje. Asmeninės pažintys — nuostabu, tačiau
Gorbačiovas, pademonstravęs savo gerą informuotumą apie įvykius Lietuvoje, pasakė, jog TSKP vadovybė negali pakeis ti Lietuvos komunistų sprendi mo, nes tai būtų ne tik LKP, bet ir visos lietuvių tautos įžeidimas. Tad antrojoje pokal bio dalyje buvo bandoma ras ti formulę, kuri paienkintų abi puses (gal geriau sakyti — visas puses?), priimtiniausią bendra vimo būdą. Greičiausiai toji formulė galios iki TSKP 28-o) o suvažiavimo, kuriam Lietuvos delegacija perdavė paketą siūly mų. Galime tikėti, jog TSKP CK plenume LKP 20-ojo suvažiavi mo nutarimai nebus pripa žinti negaliojančiais. M. Gorbačiovas priverstas la viruoti tarp visiško TSRS politi nio ir ekonominio decentraliza vimo politikos, už kurią jis dar kartą pasisakė pokalbio metu, ir „reikalaujančių kraujo" jėgų. Jis pabrėžė, kad kol užima da bartinę padėtį, nenusileis šioms
šiuo atveju naudingiau abiem pusėms, pirmiausia mums, bū tų ryšiai tarp JAV ir Lietuvos studentų organizacijų. Praėjus) penktadienį į rektorato posė džių salėje vykusį susitikimą buvo pakviesti Lietuvos aukš tųjų mokyklų studentų atstovy bių lyderiai. Nors šiam susitiki mui dėl skubotumo nebuvo nor maliai pasiruošta, galime tikė tis, kad šiokios tokios gijos tarp
lėgoms, o savo noru palikti pos to nesirengia. Svarbu ir tai, kad šalies ly deris pripažino mūsų, kaip tar pininkų tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį.
Kalbant apie Rusijos komparti jos (kūrimo galimybę, M. Gor bačiovas pastebėjo, kad šią pa rtiją nori įkurti anaiptol ne progresyvlos, o į imperinį mąstymą linkusios jėgos. Būtent imperi nis mąstymas jungia, atrodytų, visiškai skirtingų politinių sroį vlų atstovus, tad įkūrus Rusi jos KP, iškiltų dar vienas pavo jus šalia Rusijos gyvenančioms tautoms.
M. Gorbačiovas pasakė, kad TSKP „viršūnė" baigė svarstyti principinius dalykus, liečiančius būsimąją partijos struktūrą, taip pat informavo, jog artimiausiu metu turi būti pagarsintos svar biausių Stalino nusikaitimų bylos.
mūsų buvo nutiestos — nemaža dalimi amerikiečių geranorišku mo dėka. Dabar nuo mūsų pri klausys, ar Jos taps tvirtesnės. Gaila, kad kaip reikiant neiš naudojome tokio reto ir pulkaus šanso. Tikėsimės, kad ateity je tokie vizitai nebus didžiajai studentų daliai incognito. R. NE VERBICKO nuotr.
R
neteiksime tokių privilegijų, ko kios buvo iki šiol. Jie turės laikyti visus stojamuosius eg zaminus, tik juos Išlaikę galės pasinaudoju kelių pridėtinių ba lų teise. Bet, Jei egzaminus lai kys prastai, tie keli balai ne gelbės. Medalis nėra garanti ja įstoti į Universitetą. Egzami nus stengsimės kuo labiau priar tinti prie pasirinktos specialy bės.
Naująsias priėmimo į Vil niaus Universitetą taisykles komentuoja VU prorektorius, profesorius Rolandas PAVILIO NIS:
Stojamųjų egzaminų j VU tvarką keičiame suvokę ankstes nės tvarkos netinkamumą. Eg zaminai, kuriuos laikydavo sto jantieji, nebuvo geriausias ži nių patikrinimo būdas, o tik dubliuodavo vidurinės mokyk los baigiamuosius egzaminus. Grupelė žmonių — FUF dekanas K. Urba, MaF prodekanas A. Apynis, FilosF prodekanė B. Pociūtė ir aš — bandėm suda ryti tokj stojimo tvarkos pro jektą, kuris būtų bent klek ra cionalesnis, artimesnis pasau lio universitetų praktikai. Pasiūlėm lankstesnę, plates nę 10 balų vertinimo sistemą. Surinkus panašų balų skaičių, tai leis atsirinkti geriausią ži nių lygj. Stojant visos spe cialybės skaidomos į kelis blo kus: humanitarinių, gamtos Ir matematikos, fizikos mokslų. Pirmiausia bus laikomi bendrie ji egzaminai, būdingi to bloko specialybėms (tai bendro Išpru simo patikrinimas). Prie šių eg zaminų priskiriama matemati ka, lietuvių kalba, užsienio kalba (testas raštu). Tie, kurie stos į 'užsienio kalbų specialybes, papildomai laikys specialųjį už sienio kalbos egzaminą. Po bendrųjų egzaminų seks specialieji, būdingi atskirai specialybei. Sutelkiama gali mybė laikyti daugiau egzaminų. Gavę nepatenkinamą vertinimą galės pretenduoti i kitą artimą specialybę. Atsiranda šiokia to kia migracijos viename bloke galimybė, didesnė pasirinkimo laisvė. Šįkart tokia laisvė ri bojama stojantiems | medicinos specialybes. Siekiame, kad j jas stotų tik Iš anksto apsisprendę žmonės, nebūtų atsitiktinių. Ką norėjom laimėti tokiais pakeitimais? Visų pirma, norė j ome sudaryti sąlygas įstoti ga biausiems, darbščlauslems. Ben dru atveju egzaminuojantis dėstytojas nežinos, kokią spe clalybę yra pasirinkęs stojan tysis. Tuo siekiame išvengti Iš orinių faktorių įtakos. Svar biausia — žinios. Medalininkams
Ū
NAUJOS PRIĖMIMO Į VILNŲ 1 STUDENTŲ PRIĖMIMO Į D PAREIŠKIMŲ PRIĖMIMAS
Universitete specialistai ruo šiami Lietuvai, todėl priimami Lietuvos TSR piliečiai bei lietu viai, gyvenantys už LTSR ri bų. Lietuvoje gyvenantys ki tataučiai stojamuosius egzami nus galės laikyti ta kalba, ko kia mokėsi Lietuvos vidurinėse mokyklose. Jie norės stoti j gru pes, kuriose dėstoma lietuviš kai, bus taikomas lietuvių kal bos patikrinimo testas. Su naujomis stojimo į VU taisyklėmis susijusi visa stu dijų sistemos pertvarka. JI šiuo metu ruošiama. Kaip stojamieji egzaminai skaidomi J du lygme nis, taip numatoma skaldyti ir visą mokymo procesą. Pirmuo sius 2—3 metus daugiausia bū tų studijuojamos privalomos be ndros pasirinktos specialybės disciplinos, (gyjamas bazinis tos srities specialisto išsilavini mas. Patikrinus žinias ir įsitiki nus, jog jų pakanka, studijos būtų tęsiamos aukštesnėje pa kopoje. Cla santykis tarp priva lomų ir pasirenkamų disciplinų turėtų keistis pastarųjų nau dai. Įveikusiam šį etapą būtų lengviau pritapti prie būsimos profesinės veiklos, sumažėtų atotrūkis tarp teorijots ir prakti kos. Taip realizuotume dviejų ly gių universitetinį paruošimą. Pirmoji pakopa maždaug ati tiktų koledžo sistemą. Dar me tus pasimokęs tam tikro taiko mojo pobūdžio dalykų, žmojgus gautų atitinkamą diplomą. Juk daugybė specialybių nereikalau ja 5—6 studijų metų. Perėję i aukštesnę pakopą, galėtų rengtis platesniam, gi lesniam, labiau specializuotam studijavimui. Dalis jų orientuotųsl į mokslinį darbą, teorinę veiklą. Ir diplomai būtų dvie jų kokybių: vienas labiau orien tuojantis j praktinį darbą, kitas __ Į teorinę, mdkslinę veiklą. Dviejų pakopų sistema įpa reigotų atsakingiau žiūrėti į studijų procesą. Be dvasinių paskatų atsirastų ir materia lios. Pvz., pakartotinai laikant egzaminus Universitetui turė tų būti atlyginamos mokymo Išlaidos. Pirmojo lygio pasku tintųjų metų pakartojimas taip pat turėtų būti mokamas. To’kios ar panašios mokymo sistemos įgyvendinimą sąly goja Universiteto Statuto pa tvirtinimas. Tikėkimės, kad ki tus mokslo metus pradėsime jau turėdami naująjį Statutą — tei sinį visų reformų pagrindą.
Į Vilniaus universitetą prii mami LTSR piliečiai, taip pat lietuviai, gyvenantys už Respub likos ribų, baigę vidurinį moks lą, ne vyresni kaip 35 metų am žiaus. Pareiškimai priimami nuo bir želio 20 d. iki liepos 6 d. Sto jamieji egzaminai — nuo liepos 9 d. iki liepos 28 d. (dviem eta pais). Liepos 28 d. — 31 dieno mis — galutinis apsisprendimas dalyvauti konkurse į norimą specialybę. Gydomosios medici nos, pediatrijos, biologijos, hi gienos, epidemiologijos ir prof. patologijos bei chemijos spe cialybės pasirenkamos galuti nai jau pareiškimų įteikimo me tu. Priėmimas — rugpjūčio 1—6 dienomis. DOKUMENTAI
Stojantieji pateikia priėmimo komisijai šiuos dokumentus: pa reiškimą Rektoriui (pagal nusta tytą formą); dokumento apie baigtą vidurinį mokslą originalą; išrašą iš darbo knygelės (turin tiems darbo stažą); sveikatos pa žymėjimą (forma Nr. 086—y); šešias fotografijas (3x4 cm); pa są ir karinį bilietą (karinio įre gistravimo liudijimą). STOJAMIEJI
EGZAMINAI
Visos specialybės suskirstytos į tris grupes: A grupė: matematika, taiko -moji matematika, fizika, radiofizika ir elektronika, hidrogeolo gija ir inžinerinė geologija, ge ografija, darbo ekonomika ir
sociologija, gamybos ekonomika ir valdymas, buhalterinė infor matika ir automatizuotos valdy mo sistemos, finansai ir kredi tas, ekonominė kibernetika, sta tistika, prekybos ir visuomeni nio maitinimo ekonomika ir val dymas, materialinių išteklių val dymo ir gamybos priemonių didmeninės prekybos organiza vimas, nemaisto ir maisto pre kių mokslas, psichologija, socio logija. B grupė:
lietuvių k. ir litera
tūra, rusų k. ir literatūra, anglų k., vokiečių k., prancūzų k., is torija, žurnalistika, biblioteki ninkystė ir bibliografija, filoso fija, teisė. C grupė: biologija, chemija, gydomoji medicina, pediatrija, higiena, epidemiologija ir prof. patologija. Stojantiems į šias specialybes nebus leidžiama pe reiti iš vienos į kitą, o taip pat patekti į jas iš A ir B specialy bių grupių, tačiau stojantys į jas galės pereiti į A ir B spe cialybių grupes, jeigu bus išlai kę atitinkamus bendruosius ir specialiuosius egzaminus. Priklausomai nuo pasirinktų specialybių, stojantieji laiko 2— 4 egzaminus. Egzaminas vertina mas 10 balų sistema. Stojamieji egzaminai skirstomi į bendruosius (bendrus visai spe cialybių grupei) ir specialiuosius (priklausomai nuo pasirinktos specialybės). BENDRIEJI EGZAMINAI:
k. ir literatū ra (raštu), matematika (raštu). B grupei: lietuvių k. ir literatū ra (raštu), užsienio k. (raštu) Stojantys į rusų k. ir literatūros A grupei: lietuvių
linių i’ ,1 bos pfi kybos < fiją (i‘ } (raštu): > kių m1 ( ir užsi( .'i p logijoS *>UĮ sienio 'tol, — ist< už kalbą jr, StoJ» ’S i S| lybes: •lie. - la;x.1 turą Pę H ratūra i liti rą pranc^pin užsief'fcj, ist bibliĄ“ugi ja, fly (Žo žurnalj Uo kūryt’J.^i “M;
lybes:, bi. pedia1/jU1'
Laikomi tokie specialieji egza ja iribi°l (raštijį ch minai: Stojantieji į A grupės specia
lybes: matematika, taikomoji matematika — laiko matematiką (žodžiu), fizika, radiofizika ir elektronika, hidrogeologija ir in žinerinė geologija, ekonominė informatika ir automatizuotos valdymo sistemos — fiziką (žo džiu), geografija, buhalterinė apskaita, kontrolė ir ūkinės vei klos analizė, finansai ir kreditas, ekonominė kibernetika, statisti ka — geografiją (žodžiu); darbo ekonomika ir sociologija, gamy bos ekonomika ir valdymas, pre kybos ir visuomeninio maitinimo
Stomai nio jlslcy lietuĄ 6ra speci*P 1 ir Iil>žs kalbamai literaf lan garnį}L ab speci^lb. literav1” (raštvp), sieni‘j StOu dėst<'°ie tuviilĮ
PRIĖMIMAS Į NEAKIVA1I 3. Rekomendaciją iš darbovietės pasirinktą specialybę (laikantys stojamuosius egzami žiau vienerių metų; b) kariai, paleisti į atsargą 3 nus) arba sutartį; metų laikotarpyje. 4. Išrašą iš darbo knygelės; 5. 6 fotografijas (3x4 cm). Likusieji, turintys ne mažiau 1 m. nepertraukiamo darbo stažą priimami pagal stojamųjų eg PRIĖMIMO TVARKA Į stojamųjų egzaminų zaminų rezultatus. Pastaba: A. Pagal _ rezultatus priimami į lietuvių k. bibliotekininkystės ir bibliogra ir lit., rusų k. ir lit., istorijos, fijos, bei biologijos spec. DOKUMENTAI Stojantieji pateikia priėmimo bibliotekininkystės ir bibliogra mi tik dirbantys pagl pasirinktą specialybę. fijos, ir biologijos spec. komisijai šiuos dokumentus: B. Į gamybos ekonomikos ir Išlaiką stojamuosius egzami 1. Pareiškimą Rektoriui (pagal nūs priimami konkurso tvarka valdymo, darbo ekonomikos ir nustatytą formą); sociologijos, buhalterinės aps 2. Dokumento apie baigtą vidu Pirmumo teisę turi: a) asmenys, dirbantys pagal kaitos, kontrolės ir ūkinės veikrinį mokslą originalą; Į neak. ir vak. sk. priimami asmenys, turintys ne mažiau vienerių metų nepertraukiamo darbo stažą. Dokumentų priėmimo laikas ir stojamųjų egzaminų tvarka, lai kantiems stojamuosius egzami nus, tokia pat, kaip stojantiems į dieninį skyrių.
Užrašė Jūratė MICIULIENĖ
Idėjos
Idėjos------------------------ Idėjos
BUVO DEFORMUOTAS EKONOMINIS MĄSTYMAS Ekonomika priklauso toms vi suomenės sferoms, kurios iki Šiol buvo valdomos nespecialistų, neprofesionalų. Ekonomiką tvar kė ne ekonomistai. Ir tai jie da rė remdamiesi neekonominiais kriterijais: Tai buvo viena iš priežasčių, suteikusių mūsų ūki niam gyvenimui daug antiekotiomikos reikšmių, sąlygojusių tai, kad mūsų ekonominė sistema yra „šešėlinės“ ekono mikos gniaužtuose. Dabar atsiveria galimybės tvarkyti ūkinius procesus pagal ekonomiškumo principo (ma žiausiom sąnaudom — didžiau sią rezultatą) reikalavimus. Ta čiau mes, ekonomistai, staiga suvokiame, jog nesam pasiruošę .spręsti iškilusias problemas. Ankstesnei sistemai ekonomistų,
specialybę vietoj lietuvių k. ir literatūros egzamino laiko rusų k. ir literatūros egzaminą (raš tu). C grupei: lietuvių k. ir lite ratūra (raštu) — visom specia lybėm. Stojantiems į medicinos specialybes — užsienio k. (raš tu), į chemijos — matematika (raštu), į biologijos — chemija (raštu). Tie stojantieji, kurie ne tikri, jog bus priimti į šias spe cialybes, gali laikyti papildomus bendruosius ir specialiuosius eg zaminus A ir B grupėse. Išlaikiusiems bendruosius eg zaminus (egzaminas išlaikytas, jeigu gautas nemažesnis kaip 4 balų įvertinimas), leidžiama lai kyti specialiuosius egzaminus. Specialiųjų egzaminų skaičius priklauso nuo specialybės: 1—2. Stojantysis gali laikyti ir papil domus specialiuosius egzaminus, kurie leistų dalyvauti konkurse į kitą tos pačios specialybių grupės specialybę. Nepatenkina mai (mažiau kaip 4 balai) iš laikytas specialusis egzaminas neatima teisės laikyti kitų spe cialiųjų egzaminų (toje pačioje specialybių grupėje).
tikrąja to žodžio prasme, nerei kėjo, ji jų neugdė, jų dabar neturime. Deformuota ekonomi nė sistema deformavo ekonomi nį mąstymą, deformavo ir eko nomistų ruošimo sistemą. Iki šiol funkcionuojantis eko nomistų ruošimas yra neefekty vus daugeliu požiūrių. Didžiau sios jo bėdos — mokykliškumas, kūrybinės dvasios nebuvi mas, scholastika. Vaduojantis iš šių ydų, reikėtų peržiūrėti, ap mąstyti visą ekonomistų ruoši mo „filosofiją", nes atskirais pa keitimais, vargu, ar pavyks ką pagerinti. Manyčiau, jog pirmiausią rei kėtų sumažinti dėstomų discipli nų skaičių. Dabar studentas lai ko keliasdešimties disciplinų eg zaminus ar įskaitas. Beveik per
kiekvieną sesiją laikydamas ne mažiau kaip dešimt egzaminų ar įskaitų, jis (ypač jei mokosi nesistemingai) „įrašo“ gaunamą informaciją tik į „trumpąją at mintį". Jau po keleto dienų, net gavęs gerą pažymį, studentas sunkiai orientuojasi išlaikytos disciplinos teiginiuose. Dėstomų disciplinų skaičiaus sumažinimas leistų studentui tu rėti daugiau laisvo laiko studi joms. Dabar studentas nespėja plačiau savarankiškai pasidomė ti dėstomų dalykų problematika. Dėl laisvo laiko stokos negali pajusti tikro mokslinio darbo (kokiu gali tapti kursinių ir di plominio darbų rašymas) sko nio. Aišku, kad ši priemonė ne duos teigiamų rezultatų, jeigu ją
įgyvendinsime sename konteks te. Studentas turi žinoti, jog jis pats atsako už savo žinių ko kybę. Reikėtų panaikinti ir pri valomą specialistų paskirstymą. Viena didžiausių šiuolaikinio ekonomisto ruošimo ydų yra „geležinkelio" principo vyravi mas. Jaunas, neturintis pakan kamos informacijos žmogus pas tatomas ant siaurų ekonominės specialybės bėgių. Jei jis įstojo į buhalterinės apskaitos specia lybę, jis gali važiuoti tik buhal teriui skirtais bėgiais. Jeigu jis finansistas, jis neturi teisės pa sukti nuo finansų specialybės bėgių. Studentas neturi jokios sąmoningo pasirinkimo teisės. Ateityje reikėtų pereiti prie sistemos, kai studentas, įstojęs į aukštąją mokyklą, pasirenka tik bendrą ekonominių studijų kry ptį. Pirmoje studijų dalyje jis gauna kiekvienam ekonomistui būtinų žinių iš ekonominės te orijos, matematikos, statistikos ir t. t. Jau čia, tarkim, antrame kurse, jis gali turėti pasirinki mo teisę. Prie tokių, pagal pa sirinkimą studijuojamų discipli-
nų, gali būti priskirta kuri nors užsienio kalba, ekonominė is torija ir kt. Antroje studijų dalyje pagal pasirinkimą studijuojamų discip linų skaičius turi padidėti. Čia studentas sąmoningai renkasi tam tikrą disciplinų komplektą, orientuodamasis ir į savo polin kius, kurie per pirmuosius stu dijų metus gali išryškėti, ir į darbo rinkos struktūrą. Užsie nio patirtis rodo, jog galima iš griauti sienas ne tik tarp eko nominių „geležinkelių", bet ir tarp daugelio kitų skirtinguose fakultetuose dėstomų dalykų. Pavyzdžiui, studentas, gavęs tam tikrą bazinių ekonominių žinių bagažą, gali pasirinkti studijuo ti daugelį teisinių disciplinų. Su prantama, galimas ir atvirkšti nis variantas. Atskirai reikėtų pakalbėti apie neakivaizdinį ir vakarinį ekonomistų ruošimą. Pastaruoju metu tai yra tapę daugau mokslnės ar pedagoginės filantropi jos formomis. Esu įsitikinęs, jog gero specialisto „už akių“ paruošti negalima. Be to, šios
for^ie: pažibi kos-
UNIVERSITETĄ TAISYKLĖS >ŪĮ SKYRIŲ TVARKA (1990 m.) ai*'' materia<r gamypfi Ms ‘ -j preS ' geogrageuKia(ž< ’ kalbą i); Mo prern‘ H (raštu) ;si( paimliupsichoN?' ir °S v “ už0 biologijos st< užsienio >jĄ™ specia
li į'iteratūra jii'fir litera(^ ir lite rai literatū, ^ių ir cijųkinkamą istorija, otviografifi¥ (Žodžiu) alj (žodžiu), rW|(, (hiišrus); > S ir vin"Mus (žo-
nio rašo rusų kalbos ir literatū ros rašinį. Baigę mokyklas, kuriose dės toma rusų kalba arba lenkų kal ba ir stojantys į lietuviškas gru pes gali laikyti stojamuosius eg zaminus ta kalba, kokia baigė mokyklą, tačiau prieš egzaminus privalo išlaikyti lietuvių kalbos Įskaitą (trumpo teksto vertimas, pokalbis, atsakymai į klausi mus). Stojančiųjų matematikos (raš tu) egzaminų rezultatai vertina mi ESM. Stojantieji egzaminuojami pa gal patvirtintas programas, ati tinkančias bendrojo lavinimo vi durinių mokyklų programas. Asmenims. be pateisinamos priežasties neatvykuslems tvar karaštyje numatytu laiku laiky ti egzamino arba neišlaikiusiems bendrojo egzamino toliau egza minų laikyti neleidžiama.
specla- PRIĖMIMO TVARKA
>Sj biologiįA^edicina, I. Be stojamųjų egzaminų matematikos, fizi iay6Uiiologi- priimami: chemijos respublikinių ir t biologiją kos, chemija olimpiadų laureatai, sąjunginių olimpiadų prizininkai, tarptauti nitari- nių olimpiadų dalyviai, stojan gyriaus tys į atitinkamas specialybes. II. Ne konkurso būdu priima ratūros kalbą mi išlaikę reikiamus egzaminus: žsienio 1. Kariškiai, paleisti į atsar :albą ir rSRantys * gą ir turintys teisę naudotis vy 1/Laidymo riausybės nustatytomis lengva čiulbą ir tomis. batiką 2. Vaikai — našlaičiai, ir ne už- tekę tėvų globos vaikai. 3. I ir II grupės invalidai. III. Konkurso būdu priimami: ;tCj. kuriose tdt’oje lie1. Surinkę didžiausią balų iif °s rasi skaičių. Baigusiems vidurines
mokyklas aukso medaliu ir spec. vidurines mokyklas diplomu su pagyrimu pridedami prie egza minų balų 3 balai, o baigusiems mokyklas sidabro medaliu — 2 balai. Į gydomosios medicinos, pediatrijos, higienos, epidemio logijos ir prof. patologijos spe cialybes priimami asmenys, iš dirbę jaunesniojo arba viduri niojo medicininio personalo pa reigose ne mažiau kaip dvejus metus (darbo stažas nustatomas mokslo metų pradžiai), medici nos mokyklų auklėtiniai, kariš kiai, paleisti į atsargą trejų pa skutinių metų laikotarpyje, me dicinos ir farmacinių aukštųjų mokyklų bei medicininio profi lio MTI mokymo — pagalbinis medicinos personalas, bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų abi turientai, baigę medicinos profi lio gamybinio mokymo kombi nato pilną kursą ir gavę jaune sniosios medicinos sesers ligo niams slaugyti kvalifikaciją. Priėmimo komisijai suteikia ma teisė 30% priėmimo plano priimti į medicinos specialybes kitus asmenis, tarp jų vidurinių mokyklų abiturientus, neturin čius praktinio darbo stažo. 2. Surinkus vienodą balų skaičių pirmenybė teikiama: ka riškiams, paleistiems į atsargą paskutinių trejų metų laikotar pyje, pasižymėjusiems gabumais ir polinkiais pasirinktai studi juoti specialybei, turintiems aukštesnį atestato pažymių vi durkį, turintiems didesnį kaip dvejų metų praktinio darbo sta žą. Paliekamas tikslinis priėmimas į 1990 m. skirtas vietas asme nims, nuolat gyvenantiems kai mo vietovėse ir stojantiems į
UŽSIENIO KALBOS
specialybes, kurios sąlygoja s~cialinį-ekonominį kaimo išsiv. rtymą. Atskiru konkursu tarp vyrų ir merginų skiriant po 50% kc ikursinių vietų bus priimama į šias specialybes: biologija, geografi ja, hidrogeologija ir inžinerinė geologija, gydomoji medicina, pediatrija, higiena, epidemiolo gija ir prof. patologija, lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, užsienio kalbos, žur nalistika, istorija, psichologija, filosofija, sociologija, gamybos ekonomika ir valdymas, darbo ekonomika ir valdymas, preky bos ir visuomeninio maitinimo ekonomika ir valdymas, mate rialinių išteklių valdymas ir ga mybos priemonių didmeninės prekybos organizavimas, nemaisto ir maisto prekių mokslas, ekonominė kibernetika, ekono minė informatika ir automati zuotos valdymo sistemos, teisė. Tarp į šias specialybes priimtų vyrų ir merginų balų skirtumas negali būti didesnis kaip 6. Taip pat atskiru konkursu bus priimama į gamybinį ir pedago ginį profilius. Į nesukomplektuotas specialy bes gali būti organizuojamas papildomas priėmimas. Visus čia nepaminėtus su pri ėmimu susijusius klausimus ga lutinai sprendžia priėmimo ko misija. Pastaba: stojamųjų schemą žr. 4 psl.
egzaminų
IR VAKARINĮ SKYRIUS i A kredito, »M maiti ■ncL?'dymo, it£>ho ir m'įMeninės eK^emais-
gegužės 10 d. iki birželio 15 d. atitinkamų fakultetų dekanatuo se. Pagal sutartį įmonės ir orga nizacijos apmoka siunčiamo mo kytis specialisto paruošimą: už vieną studentą 500 rb. per mokslo metus. Pokalbius su stojančiaisiais veda fakultetų tarybose patvir tintos komisijos. Atsižvelgdama į pokalbio rezultatus, priėmimo komisija rekomenduoja Rekto riui sudaryti sutartį. C. Į psichologijos, sociologi jos ir filosofijos specialybes,
kaip antrąją specialybę, priima mi asmenys, turintys aukštąjį iš silavinimą, pagal sutartis, po ži nių patikrinimo iš dviejų spe cialybės dalykų nuo gegužės 10 d. iki birželio 15 d.
D. Kauno Humanitariniame fakultete vakariniame skyriuje priėmimas vyks tuo pačiu laiku ir ta pačia tvarka; a) į rusų kalbos ir literatūros, anglų kalbos, vokiečių kalbos, bibliotekininkystės ir bibliogra fijos specialybes priimama pagal stojamųjų egzaminų rezultatus.
b) į gamybos ekonomikos ir valdymo, darbo ekonomikos ir sociologijos, materialinių ištek lių valdymo ir gamybos prie monių didmeninės prekybos or ganizavimo, prekybos ir visuo meninio maitinimo ekonomikos ir valdymo, buhalterinės apskai tos, kontrolės ir ūkinės veiklos analizės, finansų ir kredito spe cialybes — pagal sutartis su įmonėmis ir organizacijomis. Priėmimo komisija
Idėjos irl’įį^estos; jž^'ūhomi ąsSumištų
ią į ,studias.1.3 tui Vijimą ol^tsisayiVūoti" lipk, savo ,aĄ> sulet'i ’kstynP t>epa•eis
^LVS
Natūrali Gamtos fakulteto evoliucija sustojo stagnacijos dešimtmečiuose. 1940 m. atsikėlęs į Vilnių iš Kauno Vytauto Didžiojo Univer siteto Matematikos-Gamtos fa kultetas, pergyvenęs skausmin gą karo, periodą, 1944-ųjų metų gale „išpumpuravo“ du naujus fakultetus ;— Chemijos bei Fizi kos-Matematikos. Pastarasis po dvidešimties, metų suskilo į Fi zikos ir Matematikos fakultetus. Likęs Gamtos fakultetas iki šių dienų jungia biologiją, geografi ją ir geologiją. Tiesa, septintojo dešimtmečio pradžioje, „reabilitavus" biolo-
EGZAMINĄ Prieš pateikdami bendrojo už sienio kalbos egzamino struktū ros aprašymą, norėtume atkreip ti stojančiųjų ir mokytojų dė mesį į tai, jog šiame projekte atsispindi daugiametė stojamųjų egzaminų patirtis bei tradicija. Rengdami egzamino metmenis, nesistengėme busimųjų studentų apstulbinti visiškai nauja egza mino forma ar netikėtu turiniu. Atvirkščiai, esame įsitikinę, jog tik dažniausiai pasitaikantys tik rinimo būdai, kaip pvz.: verti mas iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą; praleistų gramatinių for mų parinkimas ir įterpimas į sa kinį; rišlūs atsakymai į klausi mus, — taigi, būtent tradiciniai tikrinimo būdai gali sumažinti psichologinę įtampą ir padėti busimajam studentui pasiekti ge rų rezultatų. Pirmą kartą užsienio kalbos egzaminas vyks raštu. Manome, jog ši darbo forma bus priimtina tiems stojantiesiems, kurie moka susikaupti, dirbti savarankiškai,
piją, atrodė, kad Gamtos fakul teto evoliucijos procesas paju dėjo. 1962 metais įkurta bio chemijos ir biofizikos katedra, pradėta ruošti specializantus biochemikus ir biofizikus, jauni žmonės pasiųsti į aspirantūras įvairiuose universitetuose studi juoti naujųjų biologijos mokslo krypčių. Tačiau aštuntajame dešimtme tyje, sugrįžę iš įvairiausių šalies vietų jauni žmonės, kupini ži nių, idėjų ir entuziazmo, rado jau kitokią dvasią. Teko pa tiems iš Maskvos „pešti" etatus, įvairiais keliais kurti mokslines grupes bei laboratorijas. Viso to
išdava - palyginti su kitomis fakulteto katedromis, nepropor cingai išaugusi biochemijos ir biofizikos katedra. Šiandien sparčiau turėtų augti ir kitos biologinės katedros — augalų fiziologijos ir mikrobiologijos, botanikos ir genetikos, lemian čios modernių biotechnologijų vystymąsi. Naujosios technologi jos — biotechnologijos plačiąja prasme — lems Lietuvos žemės ūkio, gyvulininkystės, daugelio inžinerinių sprendimų, gamtos apsaugos pertvarką. Tačiau ka tedros, ruošiančios specialistus tokiai pertvarkai, yra apverkti noje būklėje. Pirmoji tik prade
įpratę planuoti savo laiką. Norėtume iš karto nuraminti tucs, kurie nerimauja, jog mo kyklinių rašymo įgūdžių jiems nepakaks: jei patys ruošėte te mas, įtrauktas į mokyklos pro gramą, tai be jokio vargo atsa kysite į penkis klausimus! Juo labiau, kad vengsime negyveni miškų, nekomunikatyvių temų. Norėtume pabrėžti, kad šis eg zaminas yra bendrasis, t. y. jo reikalavimai bus vienodi visiems stojantiesiems į humanitarinio profilio, ekonomikos ir medici nos specialybes. Tie, kas nusp ręs stoti į užsienio kalbų specia lybę, laikys antrą (specialųjį) kalbos egzaminą — jis vyks žo džiu ir, savaime suprantama, bus sudėtingesnis. Pridursime, jog egzamino stru ktūrą pasiūlė Filologijos fakulte to dėstytojai, o svarstė ir patvir tino fakulteto Mokslinė Taryba (1989 m. gruodžio 19 d.). Rengėjų vardu doc. L. KAMINSKIENĖ
BENDROJO UŽSIENIO KALBOS EGZAMINO STRUKTŪRA Bendrasis užsienio kalbų eg zaminas vyks raštu. Egzamino trukmė — 2 akademinės valan dos. Rašto darbu bus tikrinamos stojančiųjų leksikos, gramatikos žinios, kalbos struktūros suvoki mas ir elementarūs komunikaci jos įgūdžiai. EGZAMINO SUDĖTIS: I. Teksto vertimas iš užsienio kalbos į lietuvių (arba rusų) kalbą. Teksto apimtis — 1500 — 1700 spaudos ženklų. Teksto leksika bus mokyklinės leksikos ribose, bendramokslinio ar popu liaraus visuomeninio pobūdžio. Nežinomų žodžių vertimas patei kiamas paraštėse. Žodynu sto jantieji nesinaudos. II. Gramatikos žinių patikrini mui pateikiami 35 sakiniai (ar trumpos situacijos). Juose sto jantieji įstatys praleistas grama tines formas, išsirinkę jas iš skliausteliuose pateiktų 2—4 va riantų.
Šioje dalyje tikrinami tie gra matiniai reiškiniai, kurie yra įt raukti į stojamųjų egzaminų programas, pvz.: artikeliai, daik tavardžių linksniavimas, daugis kaita, įvardžiai, veiksmažodžių laikų formos, laikų derinimas, prieveiksmių daryba, būdvardžių laipsniai ir t. t. III. 1. Aktyvaus kalbos suvo kimo patikrinimas. Iš svetimos kalbos teksto „išbyrėjo" žodžiai (kas 7—8 žodis). Stojantieji iš renka ir įrašo reikiamą pagal prasmę žodį iš žodžių sąrašo, pateikto teksto apačioje, arba iš keturių žodžių variantų kiekvie nam atvejui. Teksto apimtis — 500—600 spaudos ženklų (t. y. maždaug 10 mašinraščio eilučių). III. 2. Stojantieji raštu atsako į penkis klausimus išeitų mo kyklinių temų pagrindu. Klausi mas bus suformuluotas taip, kad pakaktų atsakyti vienu sakiniu.
Idėjos
Idėjos
GF ATEITIS BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
' pare linas ne. 31% hkrų, ūf!^' ko) p’,'hsLC‘ov^' ai. kanka lai b,..šoks
APIE BENDRĄJĮ
da „keltis" iš letargo ir avari nių patalpų, o antroji jau lau kia remonto. Trys paminėtos biologinės ka tedros iš keturių, esančių fakul tete, net savo pavadinimais yra nenatūraliai dvilypės. Faktiškai tai bene šešios katedros, kurių mokslo ir mokymo paskirtis, žiūrint iš Lietuvos ateities inte resų, aiškiai skiriasi. Pridėjus dar zoologijos katedrą ir nepa mirštant, kad reikalinga viena — kita teorinės pakraipos ka tedra ■— iškyla visas Biologijos fakultetas. Mokslinių interesų požiūriu Gamtos fakultete šiandien gali ma išskirti dvi pagrindines, gal net ir savarankiškas kryptis. Tai naujosios biologijos kryptis — besiorientuojanti į ateinančias biotechnologijas plačiąja prasme, ir ekologijos kryptis — galinti vienyti daugumą tradicinių bio logų. taip paf geografus ir geo logus. Abi šios kryptys, papil dančios viena kitą bendru po žiūriu, pagal konkrečių žmonių konkrečius interesus ir studentų
mokymą, yra gana savarankiš kos. Todėl, žiūrint iš perspekty vinės evoliucijos pozicijų, įverti nus, kad šių mokslo krypčių au gimas neišvengiamas, kad abiejų krypčių katedros Čiurlionio gat vės rūmuose išsitekti negalės, reikia orientuotis į Biologijos fa kulteto įkūrimą, ieškant jam pa talpų kaimynyst je arba net (nenusigąskime ir utopijų) įsivaiz duojant naują korpusą Saulėte kyje. O Gamtcs fakultetas galė tų tapti Gamtos-Ekologijos fakultetu, nauja d.esia jungian čiu senuosius gamt.s mokslus. Gamtos fakulteto ateitis — tai biologija ir ekologija. Gal kai kam iš pirmo žvilgsnio tai atro do utopija, bet giliau pamąsčius turėtų išryškėti, jog tai neišven giama. Jei pritarsim, norėsim, sieksim - taip ir bus. Dobilas KIRVELIS GF dekanas
STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ TVARKA (schema) 1990 m. StOJAMUJų EGZAMINUI UNIVERSITETĄ LAIKYMO TVARKA 1990 M. 1990.08 OI-0S.06
1990.072b- 07 Jį
Pcėėnumo Eorrusijos dazb’aS
PateišEinuį vtiėnumas dalyvauti RonJtutse į. £on£teciaS specūt/įįEes
r§E7T Į
\ MATEMATIKA * §
CHEMIJA (R)
Uj
t
ISTORIJA (Ž)
1990.01- 9 8
UŽSIENIO K. (R)
s o uj a.
BIOLOGIJA (R.) ĮR CHEM!JA (E)
KŪRYBINIS KONKURSAS
GE0GPAFIJA(2) IR UŽSIENIO K (R.)
c 1990 07-09-
MZ
I5TORI7a\
L Ji2
Į RIOLOglJAtž.^
Į nosu k.ir zrz^Į
UŽSIENIO K.
Į UŽSIENIO K. (j) IĮ
(R)
_______________ _
VISUOMENĖS
I CHEMMAtR^/
/Z< TEISES /C/JC3 IR
]PAGRINDAI
biologija
LIETUVIU KUR LIT.
(£■)
C *
UŽSIENIO K. (RA §TU)
LIETUVIU K IR LIT. (RASTU)
\matematika (kaštu)]
N u Ui
RUSIA K
Į CHEMIJA (RASTU)]
ARBA ~ IR LIT. (RASTU)
«A7FAATTKA
(R) UŽSIENIO K (*)
J
MATEMATIKA (RAŠTU)]
[ LIETUVIU
LIETUVIU K ■ IR LIT (RAŠTU)
K . IR LIT. (RAŠTU)\ UŽSIENIO X-(KAStu)
UJ $
[
LIETUVIU K IR LIT. (RAŠTU)
a * UJ to
A 1990.06.20 -0706
UŽSIENIO *-(R)
GEO&MFUA(Ž)
PROFILIS
B
PROFILIS
C
PROFILIS
KAUNO NUMANIT. FAKULTETO DIENINIS SKYRIUS
Pazeišitinut ptiintimas Senykiesiems it Speciafiesiems egzaminams HaiJtyti
DĖMESIO Gauti kelialapiai: j Palangos sanatoriją „Jūratt" — sergan tiems nervų ligomis. Kelialapio kaina — 140 rub. (nuo kovo 1 iki 30 d.); į Druskininkų sana toriją „Dainava" — sergantiems kraujo apytakos organų ligomis, kaina — 130 rub. (nuo sausio 27 iki vasario 19 d.); j Likėnų kurortą, kaina — 114 rub. (nuo kovo 16 iki balandžio 18 d.); j Birštono sanatoriją „Spalis", kaina — 180 rub. (nuo sausio 29 iki vasario 21 d.), sergan tiems virškinimo organų ligo mis; į Druskininkų sanatoriją „Vilnius" — sergantiems virški nimo organų ligomis, kaina — 160 rub. (nuo kovo 7 iki 30 d.',; į Druskininkų sanatoriją „Ne munas" — sergantiems virškini mo organų ligomis, kaina---170 rub. (nuo sausio 28 iki va sario 20 d.) 7O°/o apmoka Ctudentų Sąjunga. STUDENTŲ DĖMESIUI! Gauti 5 turistiniai kelialapiai į Maskvą nuo sausio 30 iki va
sario 5 d. Kelialapis mas, išskyrus kelionę. Gauti sanatoriniai
nemoka kelialapiai
j Naftalaną (Azerbaidžanas) — sergantiems kaulų, raumenų li gomis. Kaina — 135 rub. Taip pat — kelialapiai į Druskininkų sanatoriją „Draugystė" — sergan tiems kraujo apytakos ligomis (nuo vasario 5 iki 28 d.). Kelia lapis į Sočį — sergantiems krau jo apytakos ligomis (nuo sausio 15 iki vasario 7 d.). Visus ke lialapius 70% apmoka Studentų Sąjunga. Studentų Sąjungos sekretoriatas, tel.: 62-60-04.
ACADEMIC H0NESTY (atkelta iš 1 psl.) mo siekiai taikomi visiems gy ventojų sluoksniams: neturtin giems, sergantiems Ir invalidams, karo veteranams, benamiams, tautinėms mažumoms- Jr t. t. . Didžiulių socialinių problemų negalima būtų išspręsti, Jeigu ne būtų visuomenės susitarimo, kad tai yra aukščiausias siekis, ir Jeigu toks pagrindas nebūtų vientisas per visas visuomenės dalis ir nuo mažens J gyvenimo pasąmonę (tvirtinamas. 1974 m. Niksono atsista tydinimas iš Amerikos pre zidento p<grelgų skaus mingai parodė, kad nė vienas žmogus, nesvarbu, kas jis yra, kokias aukštas pareigas jis užima, negali būti atleistas nuo teisingumo reikalavimų. Lietuviškoje kultūroje, prieš pradėtą jos sistemingą naikini mą, moralė ir etika buvo taip pat tvirtai (sąmonintą Į visuo menės gyvenimą. Nepriklausomo je Lietuvoje visose mokyklose vyko dorovinis auklėjimas, ku ris papildydavo dvasinį auklėji mą katalikiškoje Lietuvoje. Su sipažinę su lietuvių liaudies pa saulėjauta, randame, kad lietu vis per šimtus metų negalėjo savęs (sivaizduotl kitokio, kaip tik sąžiningo, doro, darbštaus, nuoširdaus ir vaišingo žmogaus. Tai buvo aukščiausios mūsų kul tūros vertybės, lietuvių liaudies per 1000 metų sukurtos ir pado vanotos visoms ateities kartoms. Nuo 1940 metų mes kaip tauta buvome apiplėšti ir šiandien per gyvename skaudžias šios vagys tės pasekmes... Gal rimčiausia priežastis, ko dėl reikia labai rimtai susimąs tyti dėl akademinio nesąžinin gumo yra ta, kad čia vyksta ne tik savęs ir dėstytojo apgavimas, bet ir kitų visuomenės narių api plėšimas. Pirmiausia, apiplėšiami tie studentai, kurie labai sąžinin gai mokėsi ir su dideliu sąži ningumu ateina laikyti egzami no. Antra, normalioje visuomenė je sunku pagalvoti, koks gali būti mokytojas, mokslininkas, gydytojas, kuris, buvęs nesą žiningu studentu, nėra Įgijęs tų
žinių, kurios privalomos Jo spe cialybei. Todėl plačiąja prasme per akademinį nesąžiningumą apiplėšiama visa visuomenė, nes nesąžiningas, nedoras ir neišsi mokslinęs gydytojas, mokytojas, inžinierius silpniau gydo, pras čiau mokytojauja, pavojingą til tą projektuoja ir t. t. Kartais jaučiasi, kad mūsų lie tuviškoji visuomenė yra kaip didžiulis kaimas, kuriame neapsi einama be pletkų ir apkalbų. Man teko patirti, kad Kauno vi suomenėje pasitaiko nemažai žmonių, kurie bando apjuodinti kitų darbą, kitus apkalbėti, o ypatingai nepraleidžia dabar pro gos, kai gali ką nors neigiamo pasakyti apie Vytauto Didžiojo Universitetą ir ieškoti priežasčių kitus pažeminti. Keletą d’eaų po egzaminų girdėjau tokių panie kinamų kalbų: „Jūs galvojate, kad jūs VDU ugdysite kažkokias asmenybes? Tai tik gražūs žo džiai be prasmės, šie studentai visai nesiskiria nuo KPI, KMA, VU, VISI ar kitų studentų. Čia tos pačios „špargalkos", tie patys tinginiai ir nesąžiningumo bruožai. Pirmiausia, manau, kad toks kaltinimas yra neteisingas ir ne moralus. Dažnai tie suaugusieji žmonės, kurie dabar rimtai ne žiūri ( studentišką nesąžiningu mą, patys nebuvo kitokie stu dentai, ir dažnai priversti nesą žiningai elgtis. Tai skaudi ne normalios visuomenės išdava, ir jeigu mes siekiame normalios demokratinės, sveikai veikian čios visuomenės, reikia pradėti tai keisti. Be to, neteisinga ir nenorma lu visą grupę pasmerkti už ke lių asmenų nusižengimus. Aš nemanau, kad -visi studentai yra nesąžiningi ir nemanau, kad visi negalėtų būti ypatingai dori ir sąžiningi, taip, kaip mes visi Įsi vaizduojame sąžiningą, darbštų, aukštos moralės ir etikos lietu vi. Problema ne lietuvybėje, stu dente, problema yėl primestoje, nihilizmo ir ne moralės pagrindu sukurtoje visuomenėje. Jeigu mes visi sutinkame, kad yra nesąžiningumo problema, kad turėtų egzistuoti visuomenė ir akademinis pasaulis, kuris pa
grįstas tiesa, etika, sąžinės lais ve, tada neturime pasirinkimo, kaip tik tai keisti pirmiausia pra dėdami nuo savęs. Mieli studentai, neleiskite, kad apkalbėjimai ir pažeminimai bū tų pateisinami. Pradėkime nau jai, atmesdami tokius bjaurius papročius, kuriuos mes savaime suprantame, kaip nedorus, ne normalius ir žeminančius žmo gų, visuomenę. Suprantu, ši pro blema gili ir gal nebus lengva jos atsikratyti. Manau, kad tai pareikalaus iš dėstytojų labai rimto nusiteikimo ir pasiryžimo su šia problema kovoti. Turbūt norėtumėt mane pa klausti, argi jau tikrai Ameriko je visi studentai tokie sąžiningi ir „špargalkomis" nesinaudoja, ar kitaip nedorai nesielgia egza minų metu? Žinoma, ne visi ge ri ir sąžiningi studentai ir Ame rikoje, bet jie visi žino, kad jeigu Jie akademiniame gyveni me pasirenka nesąžiningą elgesį, tai žaidžia labai pavojingą žai dimą, kurį pralaimėję, turės la bai Tlmtų problemų. Uni versiteto protesorlal privalo to kius studentus pašalinti iš kur so, o tam pasikartojus, Jie šali nami iš universiteto. Toliau kreipiuosi Į visus pro fesorius, dėstytojus. Jeigu Jūs tikrai tikite, kad tai, ką jūs dė stote yra tikra, teisinga ir rei kalinga studento išsilavinimui, tada privalote rimtai pažvelgti į akademinio nesąžiningumo at vejus savo kursuose. Kiekvienas Amerikos profeso rius, įžengdamas į savo klasę pirmąją dieną aiškiai definuoja savo taisykles ir reikalavimus, aiškiai perspėdamas, kad nesąži ningumas susilauks griežtos bausmės. Iš daugelio profesorių Lietuvoje juntu beviltiškumą ką nors čia pakeisti. Keliu klausi mą, Į kurį tik Jūs galite atsaky ti. Ar tikrai Lietuva yra taip žemai puolusi, kad išpsręsti šią problemą bus galima tik kitoje kartoje, nauju auklėjimu, ar ga lima pradėti šį mus visus žemi nantį įprotį rauti su šaknimis nuo pavasario semestro?
§( autoriaus klek papildytą "traipsnį persispausdiname iš VDU laikraščio (nežymiai su trumpinę).
SKELBIMAI TSRS MT 1989.11.23 d. nutarimu „Apie pašaipų mažai aprūpinamų šeimų vaikams mokėjimo laiko prailginimą" nuo 1989 m. gruodžio 1 d. šios pašalpos skiriamos ir mokamos iki to laiko, kol vaikui sueis 12 metų. Sausio 17 d. minėsime „Anykščių šilelio" autoriaus Antano Baranausko 155-ąsias gimimo metines. Ta proga Mokslinės bibliotekos III aukšte parengta A. Baranausko rankraštinių dar bų, nuotraukų, įvairiais laikot»piais išleistų knygų paroda. Bandoma parodyti A. Baranauską — poetą, vertėją, muziką, aukšto rango dvasininką. Parodą pagyvina Jono Kuzmicko '.952 metais sukurtos iliustracijos „Anykščių šileliui". Kviečiame apsilankyti.
Gerbiami Kolegos ir Studentai!
Kviečiame dalyvauti Lietuvps—Suomijos draugijos atkūrimo susirinkime, kuris įvyks š. m. sausio 20 d. 11 vai. Vilniaus pedagoginio instituto (Studentų g., 39) AI0ų salėje (III .). Be pagrindinės dalies numatomi ir keli tai progai Skirti renginiai: paroda, koncertas. Iniciatyvinės grupės vardu Vygandas ČAPLIKAS Lietuvos TSR kultūros ministerija 1989.10.05 d. rekomendavo respublikinio pavaldumo muziejams ir Dailės parodų direkcijai moksleiviams ir studentams įvesti nuo rugsėjo 15 d. iki gegužės 15 d. nemokamas lankymo dienas (trečiadienį). Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1989.10.06 d. įpareigojo miestų ir rajonų vykdomuosius komitetus spręsti apie nemokamos muziejų dienos įvedimą vietinio pavaldumo muziejuose.
Filologijos fakulteto Fonetikos laboratorija širdingai dėkoja „Gimtosios kalbos" redaktoriui doc. Aldonui Pupklut už brangią dovaną — gerai sukomplektuo tas fonetikos knygas.
Dingusius studentų . pažymėji mus, Nr 8811649, išduotą MF studentei Živilei JONUŠEVlClOTEI, Nr. 8911280, išduotą Gamy bos ek. vald, (ak. studentui Jo nui KADZIANSKUI, Nr. 841271, išduotą TF studentui Olegui GOLUBOVSKIUI, laikyti nega liojančiais.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnies, Universiteto 3, „Unlversitas VUnensis". Telefonas: 61-11-79. Tiražas 4500 Užs. Nr. 30 Ofsetinė spauda. t spaudos lankas. Spaudine LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. EMene^eAMinK BuAkumcsuoro ynnnepatTeru. PeAascrop A. Annnrrac. 232734, Buamioc, VnunepcsTeTO, 3. Tnnovpatpna HųaTeAkcma 1JK KTI Amu.
Filologijos fakulteto deka natas ir visuomeninės organi zacijos nuoširdžiai užjaučia Anglų filologijos katedros docentę Gražiną ROSINIENĘ, mirus Jos tėveliui. Bibliotekininkystės kated ra nuoširdžiai užjaučia dės tytoją Žibartą JACKŪNĄ, jo mylimai mamytei mirus.
Vilniaus universiteto Radloflzikos katedros darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia vyr. laborantą Joną VAIVADĄ, jo motinai mirus. Universiteto buhalterijos kolektyvas nuoširdžiai užjau čia bendradarbę Kristiną JANClENĘ, mylimai mamytei mirus.
Redaktorius A. LIPSTAS
«