hinc iturad astra 1990 m.
Sausio
vilnensis
12 d.
I
Penktadienis | Kaina Z Kap. |
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1050 M.
ACADEMIC HONESTY • Dr. Arvydas ZYGAS, Pb. D., Ilinojaus universiteto profesorius.
Daugel) metų Lietuvoje jauni mas gyveno visuomenėje, kur melas ir tiesos pažeidimas nelei do normaliam akademiniam pa sauliui egzistuoti. Atgimimas at nešė vilčių tai pakeisti. Normalioje demokratinėje vi suomenėje kiekvienas universi tetas šalia akademinės laisvės stato, — kaip aukščiausią prin cipą — akademinį sąžiningumą (academlc honesty). Į šį princi pą labai rimtai atsižvelgiama, ir kiekvienas studentas, įžengda mas į universitetą, žino, kad bet koks nusižengimas akademi niam sąžiningumui susilauks la bai stiprių pasekmių. Už nusira šinėjimą, „špargalkų" naudoji mą, plagiatą ar bet kokį kitą ne sąžiningumą studentas bus paša lintas iš kurso. Gali būti paša lintas ir iš universiteto. Su šiais nesąžiningais dalykais griežtai elgtasi pradžios mokykloje ir gimnazijoje, bet universitete jie yra Itin netoleruojami. Tačiau suprantu, kad čia eg zistuoja kultūriniai skirtumai tarp mūsų. Kai aš pasidalinau savo nustebimu su kitais profe soriais, mane nustebino dauge lio lengvabūdiškas požiūris į šią situaciją. Iš jų supratau, kad tai yra problema, kuri labai plačiai visuomenėje paplitusi, ir iš dau gelio pajutau beviltiškumą šią situaciją pakeisti. Toliau. Mane nustebino faktas, kad už studen tų nesąžiningumą nėra rimtų bausmių, Ir jutau, kad tai toliau skatina nesąžiningumą. Supratau, kad tai giliai įsišaknijusi proble ma, kuri nėra nesusijusi su vi somis kitomis nenormalios visuo menės „gėrybėmis", kurios prie varta buvo Lietuvai „padovano tos". Kultūriniai skirtumai tame, kad normalioje akademinėje sfe roje Ir totalitarinės ideologijos iškraipytame akademiniame gy venime egzistuoja skirtingos de finicijos ir sąvokos dėl visuome nės institucijos, kurią mes vadi name „Academia". Tad pirmiau sia pažvelkime Į normalias aka demines prielaidas. Akademinio pasaulio tikslas yra sukurti aplinką, kurioje vy ksta žinių perdavimas Ir giles nių žinių Ieškojimas. Šiame pro cese vyksta paskaitos, diskusi jos, eksperimentavimas, modelių sudarymas, jų tikrinimas Ir t. t. Darome prielaidą, kad žinių ieš kojimas vyksta tiesios dvasia. Į žmogų, kuris sąmoningai nusi žengia tiesai, akademiniame gy venime žiūrima su pasibjaurėji mu, tokiam žmogui atimtos tei sės dalyvauti akademiniame pro cese. Darome prielaidas, kad žinių perdavėjas (profesorius) tiki, kad jis skelbia ir perduoda žinias, kurios yra teisingos — be šios prielaidos akademinis pasaulis negali egzistuoti — Ir kad nė vie nas žmogus neturi tiesos mono polio, todėl vyksta pasikeitimas nuomonėmis, diskusijos. Visa tai turi vykti atvirumo, abipusės pa garbos, visiškos sąžinės laisvės ir vėl — TIESOS DVASIA. Akademinis pasaulis yra hie rarchinė socialinė sistema, todėl žinių perdavėjas privalo (turi teisę) patikrinti, kaip žinių priė mėjas (studentas) įsisavino ži nias, ar jo supratimai yra teisilngas, ar jis sugeba avarankiškal mąstyti remdamas įgyto
Nr 2 U488)
1ALAND2IO 15 D.
mis žiniomis. Tam egzistuoja eg zaminai. Jų metu iškart tikrina mos daugelio studentų žinios, egzamino pažymys gali apspręsti studento ateitį (t. y. jo teisę sto ti į aukštesniąją mokyklą — graduate school, medlcal school, law shool, — gauti gerą darbą Ir t. t.). Todėl egzaminai privalo būti itin objektyvūs. Tai vadi namojo „amerikietiško" egzami no logikos pagrindas. Todėl suprantama, kad stu dentų nesąžiningumas mane šo kiravo. Aš žvelgiau į jus laiky damasis tų pačių taisyklių, kaip ir Amerikos akademiniame gy venime. Tikėjau, kad aš per passkaitąs nemeluoju, tikėjau, kad jūs kažką naujo Ir naudingo Iš mokote, ir kad egzamino metu sąžiningai man tai įrodysite. Pokalbiuose su buvusiais ir dabartiniais studentais, dažnai buvo linksniuojami labai lengva būdiški pateisinimai dėl akade minio nesąžiningumo. Daugelis elgėsi lyg tai būtų visai norma lu. Norėčiau pakomentuoti gir dėtus pasiteisinimus: „Visi taip daro, tai aš irgi gailu taip dary ti". Arba: „Visi naudojasi „špar galkomis", visi nusirašinėja, bū si, žmogau, durnas, jeigu tu taip nedarysi", šis pasiteisinimas tur būt yra žemiausios moralės. Ir tik nesubrendęs asmuo tai su prastų kaip teisėtą pasiteisinimą. „Visi taip daro" — pasiteisini mas leidžia visiems vogti, nes „visi taip daro“, leidžia skriaus ti kitą žmogų, nes „visi taip da ro" k t. t. Taip pasiteisino „stri bai", kurie žudė ar pa dėjo suvaryti nekaltus žmones Į gyvulinius vagonus, taip pat pasiteisino lietuviai jau nuoliai, kurie pranešdavo tam siosioms jėgoms, kas bažnyčią lanko, kas Lietuvą myli, kas „pavojingas" elementas. VISIŠ KA VISUOMENINE TEISYBE NEGALI BOTI ĮGYVENDINAMA, JEIGU JINAI NEĮGYVENDINA MA MAŽUOSE DALYKUOSE. „Špargalka" parodo, kad stu dentas bent klek yra studijavęs“. Nesąmonė! „Špargalka" parodo tik, kad žmogus sugeba ją pa daryti, o visiškai nieko nepasa ko apie žinių Įsisavinimą ir su gebėjimą mąstyti. „Pasinaudodamas „špargalka", išvengsiu blogo pažymio". Ar universitetas lankomas dėl žinių (gavimo ir savęs praturtinimo, ar dėl gero pažymio? Žmogus, ku ris lanko aukštąją mokyklą tam, kad gautų popieriuką, ant kurio tik sužymėti geri pažymiai, yra nesubrendęs lankyti universite tą. Visuomenėje daroma prielai da, kad žmogus, lankydamas uni versitetą, pasidaro išmintinges nis, sukaupdamas daug naudin gų ir vertingų žinių. ŽMOGUS SAMDOMAS DĖL ŽINIŲ KIE KIO, O NE DĖL „SUGEBĖJIMO DARYTI „ŠPARGALKAS". „Man tų žinių nereikės ateity je, todėl neprivalau šių dalykų išmokti". Nėra paslapties, kad ta rybinėje mokykloje studentams prievarta buvo brukama daug ne reikalingų ir absurdiškų dalykų. Sunku įsivaizduoti, kokie žmo nės sugalvojo akademinę siste mą, kur studentams reikia įro dinėti, kad absurdiška visuome nė yra normali, kad tikintis žmogus yra atsilikęs, kad ver gas yra laisvas, ir kad pavergė jas yra nuostabiausias draugas.
Tačiau dabar darome prielaidą, kad šitame atgimimo laikotarpy je akademinis pasaulis nuo šito kių absurdų atsiriboja. Taip, ne visos žinios, gautos universite te, bus naudojamos praktiniam pritaikymui, bet tai nėra visų dėstomų dalykų tikslas. Žinių gavimas siekia praplėsti žmogaus akiratį, atverti jam nežinomus pasaulius, padėti jam giliau mąs tyti ir padėti jam plačiau supras ti gyvenimo stebuklus. Išsilavi nęs žmogus puošia savo visuo menę ir gali platesniu mastu da lyvauti visuomenės kūrybiniame praturtinime. Šiandien Lietuva siekia sugrą
žinti savo kultūrines vertybes, tuo pačiu žengdama Į valstybinę nepriklausomybę, kurios pagrin dą sudarys demokratinė santvar ka. 'Lietuva, atsistodama šalia kitų demokratinių teisinių vals tybių, turės (gyvendinti tuos pa čius teisinius reikalavimus, ku rie egzistuoja kitose demokrati nėse šalyse. Amerika jau 200 metų stovi kaip pasaulio aukš čiausių Idealų švyturys, siekiant teisės ir teisingumo. Amerikietiškoje kultūroje, vi sose gyvenimo srityse, o ypatin gai akademiniame pasaulyje ne sąžiningas elgesys sukelia di džiulį pasipiktinimą, reikalaujan
tį atitinkamo baudžiamojo at garsio. Nuo mažens griežtai ko vojama prieš bet kokius įpro čius, kurie laikomi teisingumo pažeidimu, o tarp suaugusiųjų, viešame gyvenime jau ir kalbos apie’ tai negali būti, nes visuo menė šventai tiki, kad ji yra pastatyta ant tvirto teisingumo pagrindo. Septintajame dešimtmetyje Amerikoje prasidėjo galin gi judėjimai, kurie stengėsi atitaisyti didžiules socialines ne teisybes prieš negrus. Indėnus, kitas tautines mažumas. Šian dien tie aukščiausiojo teislngu-
(nukelta į 4 psl.)
ĮVYKIS PO ĮVYKIO Docentas S. Imbrasas išrink-1 Savarankiška LKP priima nau- Juodakis, A. Valiulis, R. Jašinstas Gamybos ekonomikos ir jus narius. Universitete į ją kaitė, A. Grigas, G. Zaikauskas, valdymo fakulteto dekanu. I įstojo prof. V. Žukas, doc. V. doc. P. Vaitkus. Praėjusią savaitę Lietuvos kompartijos lyderių susitikime su Michailu Gorbačiovu daly vavo ir Universiteto prorek torius Rolandas Pavilionis. Jis papasakojo, kad šešias valandas trukusiame susitikime nebuvo matyti nė vieno aparato dar buotojo. „Maskvai" atstovavo tik M. Gorbačiovas, V. Medvedevas ir A. Jakovlevas. Pirmojoje po kalbio dalyje M. Gorbačiovas iš dėstė pasaulinę situaciją, kalbėjo apie pertvarkos rezultatus tarp tautiniame kontekste, palietė su nkią šalies padėt); paminėjo, jog susiduriama su vietinių va ldžios organų sabotažu, tebėra komplikuota padėtis šachtų ra jonuose. Susikaupusiu juose ne pasitenkinimu gali pasinaudoti konservatyvios jėgos. Pasak profesoriaus R. Pavi lionio, kalbantis apie Lietuvos komunistų sprendimą, Iš pra džių išryškėjo neigiamas TSKP CK Generalinio Sekretoriaus požiūris j jį. Tačiau vėliau M.
Praėjusią savaitę VU lankė si Lietuvoje viešėję kelias dešimties JAV universitetų studentų organizacijų lyde riai. Kelionę organizavo Ame rikos universitetų studentų asociacija bei „Sputnlkas". Vil niuje amerikiečius šefavo VU interklubas, tad daugiausia ko ntaktų buvo užmegzta „Gaudeamus" kavinėje. Asmeninės pažintys — nuostabu, tačiau
Gorbačiovas, pademonstravęs savo gerą informuotumą apie įvykius Lietuvoje, pasakė, jog TSKP vadovybė negali pakeis ti Lietuvos komunistų sprendi mo, nes tai būtų ne tik LKP, bet ir visos lietuvių tautos įžeidimas. Tad antrojoje pokal bio dalyje buvo bandoma ras ti formulę, kuri paienkintų abi puses (gal geriau sakyti — visas puses?), priimtiniausią bendra vimo būdą. Greičiausiai toji formulė galios iki TSKP 28-o) o suvažiavimo, kuriam Lietuvos delegacija perdavė paketą siūly mų. Galime tikėti, jog TSKP CK plenume LKP 20-ojo suvažiavi mo nutarimai nebus pripa žinti negaliojančiais. M. Gorbačiovas priverstas la viruoti tarp visiško TSRS politi nio ir ekonominio decentraliza vimo politikos, už kurią jis dar kartą pasisakė pokalbio metu, ir „reikalaujančių kraujo" jėgų. Jis pabrėžė, kad kol užima da bartinę padėtį, nenusileis šioms
šiuo atveju naudingiau abiem pusėms, pirmiausia mums, bū tų ryšiai tarp JAV ir Lietuvos studentų organizacijų. Praėjus) penktadienį į rektorato posė džių salėje vykusį susitikimą buvo pakviesti Lietuvos aukš tųjų mokyklų studentų atstovy bių lyderiai. Nors šiam susitiki mui dėl skubotumo nebuvo nor maliai pasiruošta, galime tikė tis, kad šiokios tokios gijos tarp
lėgoms, o savo noru palikti pos to nesirengia. Svarbu ir tai, kad šalies ly deris pripažino mūsų, kaip tar pininkų tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį.
Kalbant apie Rusijos komparti jos (kūrimo galimybę, M. Gor bačiovas pastebėjo, kad šią pa rtiją nori įkurti anaiptol ne progresyvlos, o į imperinį mąstymą linkusios jėgos. Būtent imperi nis mąstymas jungia, atrodytų, visiškai skirtingų politinių sroį vlų atstovus, tad įkūrus Rusi jos KP, iškiltų dar vienas pavo jus šalia Rusijos gyvenančioms tautoms.
M. Gorbačiovas pasakė, kad TSKP „viršūnė" baigė svarstyti principinius dalykus, liečiančius būsimąją partijos struktūrą, taip pat informavo, jog artimiausiu metu turi būti pagarsintos svar biausių Stalino nusikaitimų bylos.
mūsų buvo nutiestos — nemaža dalimi amerikiečių geranorišku mo dėka. Dabar nuo mūsų pri klausys, ar Jos taps tvirtesnės. Gaila, kad kaip reikiant neiš naudojome tokio reto ir pulkaus šanso. Tikėsimės, kad ateity je tokie vizitai nebus didžiajai studentų daliai incognito. R. NE VERBICKO nuotr.