t>ro4ofrorW skflit.
Susitiko su meno meistrais Praėjusį šeštadienį Universiteto Aktų salėje įvyko stu dentų susitikimas su Akademinio Operos ir Baleto teatro artistais: vyr. dirigentu R. Geniušu, operos solistais E. Ka niava, E. Kornejeva, Z. Paulausku, Z. Noreikiene ir A. Tumalevičiūte. Vakarą atidarė Estetikos ir meninio lavinimo katedros vedėjas VI. Limantas, kuris trumpai papasakojo apie Ope ros ir Baleto teatro kolektyvo veiklą, jo repertuarą ir pla nus ateičiai. Drg. Limantas svečių vardu kvietė studentus pareikšti savo nuomonę apie teatro veikią, pateikti savo pasiūlymų. Tačiau diskusijoje pasisakė tik Ekonomikos fa kulteto III k. studentas J. Žubrickas bei Istorijos ir filolo gijos fakulteto I k. lituanistė R. Maciutkevičiūtė. Po to įvyko svečių koncertas, kurio metu studentai turėjo progos pasiklausyti solistų Z. Paulausko, E. Kaniavos, E. Kornejevos atliekamų romansų, dainų ir arijų iš operų. Daugiau tokių vakarų! „T. stud.“ Inf.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
o o
TUDENTAS TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 2 (512)
Tarprespublikinė konferencija Sausio 25—26 d.d. Universiteto Kolonų salėje vyko tarpres publikinė konferencija rusų tarybinės literatūros raidos klau simais. Konferenciją atidarė VVU rusų literatūros katedros vedėja doc. N. MITROPOLSKAJA, kuri apibūdino dabartinio litera tūros mokslo padėtį ir iškėlė eilę svarbiausių teorinių-nietodologinių ir istorinių-literatūrinių uždavinių, kurie labai svarbūs nūdienei filologijai. Pranešėjas doc. M. NIKOLAJEVAS (Latvijos Valst. P. Stučkos v. universitetas) nušvietė V. 1. Lenino ir A. M. Gorkio ryšių reikšmę socialistinio realizmo vystymuisi; panaudojęs gausią faktinę medžiagą, jis išryškino, kaip iki Spalio revoliu cijos klostėsi pagrindiniai literatūros ir partijos bendradarbiavi mo principai. M. Gorkio kūrybai buvo skirtas doc. E. KONDIURINOS (Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. universitetas) praneši mas, kuriame ji išnagrinėjo ir originaliai išsprendė naujo hero jaus pasaulėžiūros vaizdavimo klausimą. Pranešėjas dėst. M. GORDONAS (Vilniaus Pedagoginis instiutas), nagrinėjęs B. Lavreniovo prozą, ir dėst. K. RACEVICIUTĖ (Šiaulių Pedagoginis K. Preikšo v. institutas), tyri nėjusi A. Fadiejevo ir V. Malyškino kūrybą, parodė, kaip sie kimas įkūnyti tarybinėje literatūroje socialistinio humanizmo idėjas padarė šiuos rašytojus žymiausiais tarybinės literatūros meistrais. Tarybinio romano žanro problemas nagrinėjo doc. L. CILEVICIUS (Daugpilio Pedagoginis institutas) ir dėst. P. IVINS KIS (Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. universitetas). Paskuti niųjų metų kūrinius analizavo doc. E. KOLPAKOVA (Vilniaus Peaagoginis institutas), atskleidusi Didžiojo Tėvynės karo temos raidą K. Simonovo prozoje, ir doc. N. ROMASKO (Baltarusijos Valst. V. Lenino v. universitetas), nagrinėjusi ši'tolaikinės apysakos ir apsakymo problematiką. Konferencijos pabaigoje doc. P. Užkalnis (Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. universitetas) skaitė pranešimą, tema: ,,Vilnius — internacionalinis literatūrinių ryšių centras". Pranešimams būdinga tai, kad nebuvo smulkiatemiškumo ir smulkmeniško faktografiškumo; nagrinėjamos temos pasižymė jo reikšmingumu, aktualumu ir teoriniu gilumu. Pažymėtina, jog viena šios konferencijos pasisekimo prie žasčių buvo ta, kad čia susirinko vieno profilio specialistai. Tik tokios konferencijos bus neformalios, našesnės ir išves mūsų dėstytojus-mokslininkus į platesnę visasąjunginę areną. „T. STUD." inf.
4
|
Eina nuo 1950 m.
Į
Rinkimai į vietines Komunistinės visuomenės kūrimas reika lauja didinti vietinių Tarybų vaidmenį ūki nėje statyboje ir darbo žmonių gerovės kėli me. Tarybos tampa visaapimanti liaudies or ganizacija. TSKP Programoje yra pasakyta, kad vietinių Tarybų teisės bus Išplėstos. Jos galutinai spręs visus vietinės reikšmės klau simus. Vietinės Tarybos nuo 1963 metų iš vystė savo veiklos visuomeninius pradus, įsitraukdamos į ūkinių ir kultūrinių uždavinių sprendimą. Jos ir toliau vystys socialistinę demokratiją, plačiau įdiegs visuomeninius pradus visose vietinių organų grandyse. Tarybos išreiškia liaudies kolektyvinę va lią; jų pirmaeilė pareiga — spręsti ūkinius klausimus, kasdien rūpintis žmonių gerbū viu. Rinkimai yra viena iš formų įtraukti pla čias mases į valstybės valdymą. Pati Tary bų valdžia yra masių kūrybinio aktyvumo vaisius. Rinkimai — didelė masinė politinė kampanija. Jie išreiškia liaudies valia, jos demokratines teises bei politinę laisvę. Rinkimų kampanijos metu suvedami Tarybų veiklos ir tuo pačiu ūkinės ir kultūrirfės statybos rezultatai, nurodomi trūkumai ir būdai jiems likviduoti. Pagrindinė Tarybų suaktyvinimo sąlyga — išrinkimus pačių geriausių darbininkų, valstiečių, inteligenti jos atstovų, sustiprinimas vykdomųjų komi tetų patyrusiais ir gerai paruoštais darbuoto jais. TSKP Programoje sakoma: „Keliant kandidatus į Tarybų deputatus, reikia užtik rinti, kad susirinkimuose ir spaudoje būtų kuo plačiausiai visapusiškai apsvarstytos as meninės ir dalykinės kandidato savybės, kad
Į Kaina 4 kap.
196 KETVIRTADIENIS18
DŽD Tarybas
į Tarybas būtų išrinkti geriausi ir autorite tingiausi žmonės“. 1963 metais Universiteto kolektyvas pasiūlė į vietines Tarybas savo narius: doc. B. Sudavičių, doc. A. Bendžių, vyr. dėst. A. Burkauską, asp. P. Rasimavičiu ir kt. Rinkimuose TSKP stoja į vieningą bloką su nepartiniais. Sis blokas susiformavo glau džios darbininkų ir valstiečių sąjungos, tary binės visuomenės moralinės-polltinės vieny bės pagrindu. Tarybinis deputatas atsako prieš liaudį už savo pareigų įvykdymą. Rin kėjai kontroliuoja jo veiklą, reikalauja ata skaitos. Nemažas būrys universiteto kolekty vo narių yra išrinkti į rinkimines komisijas ir paskirti agitatoriais. Komisijų narių pa reiga rūpintis, kad būtų geriau pasiruošta rinkimams. Agitatorių uždavinys ne tik supažindinti rinkėjus su kandidatais į deputa tus, bet ir išaiškinti 1965 metų liaudies ūkio plano uždavinius, mobilizuoti mases jų įvyk dymui. Reikia išaiškinti, kad numatytas žy- į mus nacionalinių pajamų padidėjimas, kurių: žymi dalis skiriama vartojimui, gali būti pa-’, siektas tik aktyvinant gamybą, keliant darbo našumą, didinant žaliavų ekonomiją. Daug dėmesio reikia skirti prekybos, visuomeni nio maitinimo, buitinio aptarnavimo įmonių darbo gerinimui. Nereikia užmiršti, kad 1965 metai yra Jubiliejiniai metai Lietuvos liaudžiai, todėl reikia parodyti laimėjimus, pasiektus Tarybų valdžios metais. Kovo 21 dienos rinkimus Tarybų Lietuvos darbo žmonės sutiks glau džiai susitelkę apie Komunistų partiją ir jos Centro Komitetą. TAD VISI Į RINKIMUS! doc. S. VANSEVICIUS
IFF MF FMF Ch F TF GF EF Viso — J. GIRDVAINIO nuotraukoje — konferencijos dalyviai pertraukos metu aptaria darbo planą. Iš kairės: doc. P. Užkalnis (Vilnius), doc. M. Nikolajevas (Ryga), doc. N. Romšako (Minskas), doc. N. Mitropolskaja (Vilnius), doc. E. Kondiurina (Vilnius), doc. L. Cilevičius (Daugpilis), vyr. dėst. P. Ivinskis (Vilnius) ir vyr. dės. M. Gordonas (Vilnius).
59 42 35 23 16 22 18 209
269 162 84 108 33 113 114 883
pažvm .
Su nepat.
g e ra i 1.
ir
g e ra i
g e ra i 1.
F a k u lte ta s
ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJOS REZULTATAI
67 47 106 24 3 34 72 353
Pastaba: TF. EF — V k. FMF IV ir V k., MF VI k. studentai dar tebelaiko egzaminus ir į tą skaičių neįrašyti. T. stud..“ inf.
Estetikos ir meninio lavinimo katedros dėstytojai savo posė dyje išanalizavo straipsnyje „Dideliam tikslui efektyvias prie mones" (Straipsnis išspausdintas „Tarybinio studento“ 33(502) numeryje), pateiktus klausimus ir pateikė keletą pasiūlymų: 1. Universiteto mastu vieną kartą savaitėje skaityti visuo tinio meno ir muzikos istorijos paskaitas. 2. Ruošti vakarus, į kuriuos būtų galima pakviesti kitų aukštųjų mokyklų dėstytojus arba atskirų meno šakų žinovus ir pravesti diskusijas meno klausimais. 3. Estetikos katedros dėstytojai sutinka padėti fakultetams, ruošiant priemones meno klausimais. Dauguma katedros dėstytojų yra praktikai ir todėl geriau sia būtų susitikimus su studentais pravesti pasikalbėjimo for ma. Būtina, kad fakultetai iš anksto pristatytų katedrai savo pageidavimus. Katedra kelia klausimą: kas kontroliuos paskaitų lankomu mą? Kol nėra paskaitų — yru geri norai, bet kai pasiūlymai įgyvendinami — auditorijos būna pustuštės.
Studente, pabusk iš letargo miego, Išsiveržk iš abejonių, pajusk dėl ko tu šiandien at ėjai i pasaulį. Atmink, kad rytdiena priklauso Tau ir kad Tu ruošies į didžiąją kelionę — i gyvenimą! Tavo kolegos ir ši semest rą tęsia pokalbį. Tavo kolegų laiškas. O Tu? Kaip galvoji Tu? Rašyk — diskutuosime!
KAIP SVARBU ŠIANDIEN — RYTOJ GALI BŪTI JAU VĖLU — UŽDEGTI ŽMOGUJE GRAŽŲ TROŠKIMĄ: ĮSISA VINTI VISĄ KULTŪROS TURTINGUMĄ!
Sergiejus KONIONKOVAS, TSRS Liaudies dailininkas
Kol žmogus studentas Antenas Čechovas savo užrašą knygutėje pastebėjo: „Universitetas vysto visus mūsų sugebėjimus, tame skaičiuje — kvailumą“. Nors tai buvo pasakyta carizmo laikais, ta čiau tam tikru atžvilgiu tai galima pritai kyti ir mūsų dienoms. Kaip rodo praktika, mūsų universitete Į valstybinį egzaminą atei na žmonės, kurie nesugeba moksliškai pa aiškinti, kas yra marksizmas, kas yra religi ja, nežino, kada prasidėjo antrasis pasauli nis ir Didysis Tėvynės karas. . . Tačiau, ma no manymu, mus turėtų stebinti ne tai, kad kai kurie mūsų studentai nežino šių dalykų {nemokšiškumu nėra ko stebėtis), bet tai, kad šie žmonės, ištisus penkerius metus, būdami Universitete, būdami mūsų studentiškos, mū sų komjaunuoliškos šeimos nariais, sugebė jo Išsisaugoti nuo tokių dalykų žinojimo! Tai rodo, kad dar mūsų auklėjamasis darbas tu ri spragų, nepasiekia kiekvienos širdies. Žino ma, čia mano paminėti faktai yra negausūs, apskritai, nebūdingi mūsų studentijai, tai yra pavieniai kuriozai, tačiau jau pats jų buvi mas mums sako, bent mano nuomone, turėtų sakyti, kad ir kitų mūsų studentų, Universi teto išleidžiamų specialistų, iš pirmo žvilgsnio paliekančių gal ir neblogą Įspūdį, idėjinis bei kultūrinis paruošimas nėra pakankamai gilus, kad studentų pasaulėžiūros formavimo klausiniai, moralės klausimai, studentų dvasi nio pasaulio klausimai mūsų katedrų bei vi suomeninių organizacijų darbe turi užimti vis didesnę ir svarbesnę vietą, kad čia rei kia mums nuolat ieškoti ir ieškoti naujų for mų bei priemonių, kurių kiekviena tam tikru aspektu padėtų turtinti jauno specialisto vi daus pasaulį. Praėjusiųjų metų pabaigoje laikraštis .„Komjaunimo tiesa“ diskutavo labai aktualiu ir Įdomiu klausimu: koks yra ir koks turi būti mūsų žemdirbių, mūsų darbo pirmūną — „ateities švyturių“ — dvasinis pasau lis? . . Tokioms diskusijoms, aš manau, ne turi likti abejingi ir mūsų studentai. Kas gi kitas, jei ne šie žmonės, kurie dabar lanko paskaitas ir kurie baigę, nežiūrint kokį darbą bedirbtų, auklės mūsų žemdirbius, mūsų dar bininkus? Juk apie savo busimąjį darbą rei kia galvoti plačiai, su perspektyva, stengian tis išnaudoti visas tas galimybes, kurias tei kia Universitetas ir, apskritai, studento gyve nimas. Tur būt, nesuklysiu, pasakęs, kad pasta ruoju metu UNIVERSITETE MAŽIAU DĖ MESIO SKIRIAMA MORALINIO AUKLĖ JIMO KLAUSIMAMS. Savo fakultetų bei bendrabučių sienas mes papuošėme morali niu komunizmo statytojo kodeksu, bet mora linės normos yra nerašytos žmonių elgesio normos, ir todėl dėmesys šiems klausimams turi būti ne kampanijinio pobūdžio, o kasdie ninis mūsų rūpestis ir darbas. Moralinis ty rumas — štai viena iš esminių visapusiškai išsivysčiusios asmenybės savybių. O kaip mums dar trūksta šito moralinio tyrumo! .. Didelę gėdą visai studentiškai šeimai daro, pvz., kad ir vagystės faktai, kurie, reikia pasakyti, yra dažni. Mes turime dėti visas pastangas, kad studento moralinis išsivysty mas neatsiliktų nuo studento dalykinio pa ruošimo, profesinio išsilavinimo. Būtina daugiau dėmesio kreipti į tokius dalykus, kaip atsakomybės jausmo ugdymas, komunis tinės pažiūros į darbą diegimas. Kitas svarbus darbo baras yra estetinis
auklėjimas. Juk apie žmogaus kultūrinį iš prusimą dažniausiai ir sprendžiama pagal tai, kaip jis supranta grožį, kaip estetiškai suvokia ir vertina tikrovę. Suprasti grožį dar maža. Būtina išmokti jį kurti, tvarkyti savo gyvenimą pagal grožio dėsnius. O mūsų stu dentas dar nemoka elgtis gamtoje, negerbia kitų darbo, nemyli žalumos. Dar daugelis skaito knygas, žiūri kinofilmus tik tam, kad pamatytų svetimą gyvenimą, ir tiek. Į muzi ką atsiliepia ne širdimi, o vien tik kojomis... Lavintis šioje srityje mūsų studentams yra daug puikių galimybių. Nėra reikalo jų čia išvardinti. Noriu trumpai stabtelėti ties tokia veiksminga estetinio auklėjimo priemo ne, kokia yra meninė saviveikla. Jei Univer siteto centriniai meninės saviveiklos kolek tyvai dirba reguliariai ir atlieka didelį vaid menį estetiškai auklėjant ne tik studentus (dalyvius ir žiūrovus), bet ir plačius gyven tojų sluoksnius, tai fakultetuose, kur yra toks gausus jaunimo būrys, šis darbas apleis tas. Gal būt, geresnė padėtis Istorijos ir fi lologijos bei Medicinos fakultetuose. Reikia, tur būt,, visuomeninėms organizacijoms bei Estetinio lavinimo katedrai peržiūrėti meni nės saviveiklos fakultetuose vystymosi kelius ir surast) naujų formų masiškesniam studentų įtraukimui į šią svarbią idėjinio, kultūrinio bei estetinio auklėjimo priemonę. Gaila, kad mūsų studentai neįvertina to kių puikių priemonių savo estetinei kultū rai kelti, kaip paskaitos-koncertai, kurie organizuojami Valstybinėje Konservatorijoje ar Filharmonijoje. Neseniai vienas draugas iš Universiteto komjaunimo komiteto pikti nosi, kad Filharmonija kiša mums bilietus Į tokį šlamštą, kaip koncertų ciklas „Lietuvių tarybinės muzikos laimėjimai“ (?!), ir tik kelis teduoda į A. Raikino ar Marselio Marso pasirodymus. Žinoma, įžymių meno atlikėjų pasirodymai yra didelė šventė, ir pageidautina, kad mū sų studentai kuo daugiau jų pamatytų. Ta čiau negalima nematyti didelės auklėjamo sios reikšmės koncertų-paskaltų, specia liai skirtų masių, ypač, jaunimo, estetinei kultūrai kelti, giliam — ne diletantiškam, ne snobiškam — muzikos klausytojui bei vertintojui ugdyti. Taip pat reikėtų palaikyti glaudesnius ryšius su jaunimu, besimokančiu Dailės Ins titute bei Konservatorijoje, kuris gali padė ti mūsų studentams lavintis muzikos ir dai lės srityse. Negalima pamiršti ir tokios pui kios tradicijos, kurią buvo pradėjęs 1963/ 64 mokslo metais Istorijos ir filologijos fa kulteto komjaunimo biuras, įsteigęs savo studentišką „filharmoniją“. Aukštoji mokykla, ruošdama gyvenimui aktyvius, sąmoningus komunizmo statytojus, turi juos auklėti visomis kryptimis. Studijos — tai pats Įdomiausias, pats Įtempčiausias ir pats neramiausias metas žmogaus gyvenime. „Kaip svarbu šiandien — rytoj gali būti jau vėlu — uždegti žmoguje gražų troškimą: įsisavinti visą kultūros turtingumą!“ — šie karšti devyniasdešimties metų amžiaus TSRS Liaudies dailininko Sergiejaus Konionkovo žodžiai privalo tapti vienu iš svarbiausiųjų mūsų auklėjamojo darbo šūkių. C. KALENDA, Universiteto etinio ir estetinio auklėjimo tarybos prie Estetinio lavinimo katedros narys
PAS MUS NETURI BŪTI ABEJINGŲ! Kovo 21 dieną musų respublikos piliečiai Išrinks vieti nes darbo žmonių deputatų tarybas. Išrinks geriausius žmo nes, sugebančius aukotis darbo liaudies gerovei, sugeban čius dirbti sunkų organizacinį — administracinį darbą, sie kiančius savo miesto, savo rajono, savo apylinkės pažangos ir klestėjimo. Jau dabar didelis Universiteto aktyvistų būrys — dauge lio katedrų profesoriai, docentai, dėstytojai ir laborantai — pradėjo savo veiklą rinkiminėje kampanijoje. Eidami savo tiesiogines pareigas, šie draugai randa laiko dirbti rinkimi nėse komisijose ir agitatorių kolektyvuose. Kiekvienas, at rodo, stengiasi įnešti savo indėlį į tą didelį, darnų darbą, kurį turi nuveikti mūsų Universiteto kolektyvas rinkiminės kampanijos metu. Ypač norisi pažymėti draugų Istorijos ir filologijos fakulteto dėstytojų VI. Andrijausko, Eug. Frolovo, R. Plečkaičio, N. Solovjovo, K. Stoškaus, laborantų V. Feigelmanienės, M. Griškevivčienės, St. Overaitės pavardes Tačiau mūsų kolektyve dar yra žmonių, kurie nesupran ta vlsuomeninlo-politinio darbo svarbumo. Skaudu apie tai kalbėti, bet mūsų fakultete pasitaiko dėstytojų ir net docen tų, kurie sąmoningai stengiasi likti nuošalyje nuo visuome ninio darbo, vengia bet kurių papildomų, kad ir trumpalai kių pareigų. Ypač skaudu, kad kai kurie mūsų docentai, vldutiniosios kartos atstovai, kuriems savo akimis teko stebėti tas dideles permainas mūsų respublikos gyvenime tarybinės santvarkos metu, kurie, atrodo, labiausiai turėtų būti įsisąmoninę visuo meninio darbo ir sveikos kontruktyvinės agitacijos svarbu mą, — dar tebėra atsilikę nuo kūrybinės laiko dvasios, dar nėra gerai įsisąmoninę, kad jie gyvena komunistinės visuo menės laikotarpyje. Pavyzdžiui, Archeologijos ir etnografi jos katedros vedėjas drg. P. Kulikauskas pasiūlymą daly vauti agitaciniame darbe palaikė tiesiog įžeidimu! Jam tur būt atrodo, kad agitacinį aiškinamąjį darbą turi dirbti ma žamoksliai žmonės, o profesoriui ar docentui užeiti Į kurį nors butą ir draugiškai, nuoširdžiai pakalbėti su jo gyven tojais apie politines aktualijas, apie mūsų Tėvynės darbo žmonių siekius, apie trokštamos taikos problemas, apie tary binio mokslo ir technikos laimėjimus — nėra laiko ir nebū tina. Neperseniausiai drg. P. Kulikauskas griežtai atsisakė ir nuo nedidelių pareigų fakulteto profbiure, kurios jam buvo su viltimi patikėtos fakulteto kolektyvo. Savo „uolumu"“ neatsilieka nuo drg. P. Kulikausko ir Visuotinės istorijos katedros docentas B. Dundulis, kuris ir praeityje atsainiai atlikdavo jam patikėtas visuomenines pa reigas, ir dabar savavališkai pasišalino iš fakulteto agitkolektyvo. Mūsų tarybinėje aukštojoje mokykloje pedagoginis dar bas neatskiriamas nuo visuomeninio darbo, nuo mokymo auklėjamojo proceso. Kartu nereikėtų užmiršti žalingos Įta kos, kurią daro minėtų draugų netinkamas požiūris į visuo meninį darbą mūsų jaunimui. Studentai lygiuojasi į dėsty tojus. Todėl dėstytojas privalo būti pavyzdžiu studentui ne tik moksle, elgesyje, bet ir visuomeniniame darbe. Rič.. MIRONAS, Istorijos ir filologijos fakulteto Partinio biuro sekretorius
• •••••••••••••••A* Olema, Daura. Jaunystė kalnuose. Vertė D. Gargasaltė. V., „Vaga", 1965. 159 p. Jaunos kubiečių rašytojos au tobiografinė apysaka apie tai, kaip ji po ilgų svyravimų ir svarstymų surado savo vietą naujo gyvenimo statyboje.
Simonovas, K. Kareiviu Lyvas, E. Kapitonas Nulis niekas negimsta. Romanas. Vertė A. Žirgulys. V., „Va Vertė L. Tapinas. V., „Vaga“. 115 p. ga“, knyga I — 413 p„ kny 1965. Jauno latvių tarybinio rašyto ga II — 439 p. jo. dirbančio žvejybos laivyne Trečioji romanų ciklo apie Tarybinės Armijos kovas Didžia jame Tėvynės kare dalis.
apysaka apie žvejų gyvenimą.
Tarybinis ukrainiečių rašyto jas knygoje pasakoja apie didį jį perversmą, vykusį Ukrainos kaime trečiajame ir ketvirtaja me dešimtmetyje, kolektyvizaci jos laikotarpiu.
tušą” vaizduojamos Bulgarijoj liaudies kovos su pavergėjaiturkais. Legendoje . Nuodėminga izografo Zachari nūs meilė“ pa sakolama ape XIX a. bulgaru dailininko Zacharijaus Zograf tragišką gyvenimą.
Vyresniosios kartos tarybinis armėnų rašytojas, piešdamas psichologlnėle apysakoje ikire voliucinės Armėnijos amatininkų buiti. pasakoja apie šaltinių meistro šeimos tragediją.
Jaunimui skiriama rusų tary binio rašytojo knyga apie mūsui dienų povandeninius laivus iri jų įgulas.
Autoriui už šį romaną paskir ta 1959 metų Lietuvos TSR Valstybinė premija.
avių aųgintolų kaimelio gyveni] mas Ir piešiama dramatiški! dviejų jaunuolių meilės istorijai
Spasovas, Pavelas Nuode Stadniukas, I. Žmonės ne minga Zacharijaus meilė. Dvi angelai. Romanas. Vertė A. legendos. Vertė J. Kochas 1,965 95 p. Subačius. V., „Vaga“, 1965. V.,Šių„Vaga", dienų bulgarų rašytojo 319 p. knyga. „Padavime apie Ali-Bo
Vienuolis, A. Užkeiktieji Žemaitė. Nuo audros palin vienuoliai. Gruzinų liaudies motyvais. Dali. S. Valiuvienė. dus. Illustr. L. Puodžlūnaitė V., „Vaga“, 1964. 35 p. su V.. „Vaga“, 1965. 123 p. s’i Illustr. illustr. Puošniai išleista lietuvių lite Gaidovskis, G. Povandeni ratūros klasiko legenda. laivo vadas. Apysaka. Vet Armėnas, M. Hehnaros šal nlo tė V. Baltuškevičlus. V., „Va tinis. Vertė R. Janauskaltė V., ga", 1965. 206 p. „Vaga“, 1965. 155 p.
Huseinas. M. Nesantaikai Apysaka. Vertė H. Kobeckaij Bieliauskas, Alfonsas. Ro tė V., „Vaga“, 1965. 95 pi žymaus š ų dienu azerbaidžal žės žydi raudonai. Romanas. rašytojo apysakoje vaizj 3-iasis leid. V., „Vaga“, 1965. nfečių duodamas XX a. pradžios Azerl 440 p. baidžano kalnuose pasislėpusiil
•■OflOBaHcn, Ta/ina, nofiAemb ė naMnl>». ...PeCe Ta 6binn oecenbi, aO36y«AeHbi h oMeHb ToportnHHCb. «Kan we, peOflTa, Kyaa.., BcnoMHHnn acet3Hh!7». «A, BOT OHO HTO» — H 0H3 CTS/ia COOMpaTbCR MeflneHHee. «/Įa Tbi He neT.yujMCb, ofleBan nanbTO». /ĮeByiuna o/Įena nanbTo m Bce b bliu n h Ha yziMųy, HOTopyio ohh bma^zim nocneflHHM pa3 b 3Tom rofly... HacTynan HoBbin roA* razina He coCMpa/iacb BCTpenaTb ero... Otmhm h MaTb cočpanMCb ceroftHA b rocTM», a oho xoTena HeHb Ha flUBan, BHJlIOHMTb Te/ieBH3Op M CMOTpeTb, nan BecenRTbcn zik>am Ha 3KpaHe. Em HMnyAa He xOTenocb matm. H soo6Lųe HMHero He xoTe/iocb flenaTb. fla h xoflHTb-To en HeKyAa. flaBHbiM-AaBho, HorAa ona ynMziacb b ujkozic, y Hee GbiziM Apy3bP, C KOTOpbIMH OHa BCTpenaZiaCb KaH<AblM AeHb, m Ha cKnaAMHHbi peCRTa name ecero npnrnauiasiH ee. H razina ccerAa oxotho įu/ia, BeAb TaM Gbizio seceno, acę yzibiėaziMCb, ot aYujh x9‘ xoTa/iH, m hhkto He py ra n, He Hbizi HaA ay^om, HMKTO He BblCTaBJIRB fiepeA BCCMM OAHOKnaCCHM. naiviu m He CTbfAHR 3a to, hto anepa ee BMAezlM c KaHMM-TO MyMHHHOH, ne A®^an HHKannx npo3panhwx HaMeHOB HacneT ee a®bmm®* necTM. Em ne HaAO Gbizio čneAHeTb, KpacneTb m yzibičaTbCR ne peš cnziy, «mo/i, nzieBaTb na Bce». A noTOM nnaKaTb BCK> HOHb B IIOAyLLlKy H CHblLUaTb KpHHH MaTepn: «lloTacKyiuHy BbipacTMna... A-a-x... B lUKO/iy 3aHTH CTblAHO, BCe yHHTe/lH B OAHH TOJ1OC KpHHaT: 3y6poBa, 3y6poBa... no cfanaMKe AB°HKa, no HeMeųKOMy Tome. Kanan-TO AYPOHMa OHa Y* MeHR». H eLųe CTpaiuHee 6bino to, hto otmmm BcerAa Monsan b 3tmx cjiynanx, cNianuo naBKan cBceH JiioGMMOtt ceneAKOM, rnyčoKo 3acoobiBaH ee KycMM b nocyAMHy co CMeTaHOM, m MOAHan, Monsan... A b AecBTOM K/iacce ew h b crmom f\ene nona- s 3anocb, hto OHa pa3BepTHa, rnyna, hto eM He CTOMT ČbITb «napiUHBOM OBUOM B 3AOPOBOM CT3Ae». razina Čpocuna lunony h noiuna paCoTaTb. M Tenepb MaTb nepeuieHHna nnacTHHKy: «Kto TeČR 6e3rpaMOTHyio 3aMyw< BO3bMeT, KOMy Tbi Tanan nyMHa*. «KoMy-HM6yAb, Aa 6yAY Hy>KHa, a HeT, TaK He HaAO m Taw npo«<MBy». «BoT, BHAMLUb, BHAHLUb* — HpHHa/ia MaTb OT. HHMy. — «floroAM, OHa eme He to CKaweT». «HMnero r He cnamy, He TporaHTe MeHfl!» — h razina f\onro nziaKana nocne sthx nawAOAHeB' Hbix cųeH. A 3aTeM, naK-To npHBbiHzia h peiunzia, hto pa3 oho Tan ecTb, 3HanMT, Tan h HaAO, h nneoaTb en Ha Bce BOoČLųe... A hto BOoSiųe, sbot stoto a®' syiuna hg 3nana. OHa nonio6Hna oahhohgctbo. Tan npnRTHo 6bizio chAeTb y OHHa, CMOTpeTb Ha y/iMųy... HHnero He XOMeTCR A®BaTb... B^eTCR Ab>M HaA TpyCoM coceAHero flOMa, cyuuaTCH tprtikm Ha ero ŠaziKOHax, a TaziKa chamt m cmotpmt b okho, no/ioMcno pyKM Ha Tennyio čaTapeio. Hm o neM He MeHTaeT, He AYMaeT» npocTO cmotpmt b okho h Bce... Pg6rt c 3aBOAa Ta/ina nyHtAanacb, Bce ohh obizim KanMe-TO... Hy, He TaHMe, naKMe 6binn HyHtHbi cm; oahm Harzibie, APY™e TMxne m 3aAYMHMBbie, TpeTbM _ aecezibie, ocTpoyMHbie, ho nepecnyp rpoMHMe. BnponeM, MOHieT, SbiziM TaM m ranKMHbi ziioam, ho OHa mx He MCKana. A ceHHac peCnTa no3BanM k ce6e, xotr npMrziauzaziM ohm ne coBceM TaziKy, a AeBMOHKY» c hotopoM mojkho noTaHųeBaTb. H nycTb, xoTb Tan... flaBHo y>Ke ona HMTAe He Čbizia, HMKyAa ne xoanzia, c Tex caMbix nop, k^k yiuna M3 tu koji bi. eByiUKa AY^ana, hto ynHTeziR npMMAYT m3bm’HRTbCR nepeA nen, yBMAeB» mto OHa He TanaR... Ho HMKTO He npMUJen, hhkto He m3bmhmjicr. Aa m KOMy KaKoe p,eno ao a®bYujkm. KOTopaR ywe He yHHTCR b Lunozie, cTano CbiTb, ee HeT, He cym®cTByeT. Bot h Bce. 3Hato, hto eft Bce HpaBHrca, FiepeA yxoAOM TaziKe xoTenocb, HToSbi c nen Teaip, khho m My3tJKa, noroBopHziM, OHa 6bi ■ mm CKa3ana Bce, Bce. B HaSHHeTe 6blZl TOZlbKO HOBblH 3aByH, npMLUeAripHHeCKH, UJiaTbH, TaHlHJ už m k b ujnoziy Mecnųa ABa Ha3aA. H «<t>H3HKa», H «PycCKHii»... «Hto Tede Hy>HHO, A®BOHKa?» — 3aByn noBep. Hyn ronoBy b CTopoHy TanKM. nocneAHMM pa3 OHa B 3T0M KaCMHeTe... ' • A b ropoAKe HauieM MaaeHbKOM R cnpaLUMBaio, hto Te6e HyMiHO*, — nporoBOpn/ia «MapTbiiuKa», nan y>Ke ycne/iM oKpecTMTb OqeHb MHOTO COAblBOrO, ee peCnTa M3 CTapLUMx K/iaccoB. AeBOMKe JieT ceMHaAnaiH «Ra 3a AOKYMeHTaMM»» ~ tiohtm npoiuenTana HpaBHTCB BCe, MTO hobo: razina. A 3aTeM MMHyT ABaAMaTb 3aayn ocfeopM/iRna ronyMeHTbi, Aa>«e He npnrziacMB a®bomkY cecTb. ToHoBbie aioah, <t>HaAKH, Bopnzia en hto-to, Ka>neTCR, o yne6e, paCoTe, c tom, k neMy npHBOAMT HeweziaHMe ynMTbCR, m ~Hto b aecax pacnycKaioTcs, ace 3To ycTazibiM forocom, He noBbiiuafl m He noA TU OAHa MHe HpaBMUlbCB HMWaR ero, a Ha npoiųaHMe CypKHyna: «Ao ®BMJleBOHKa aeT ceMHaAuaTH. ABhmr, He 3a6biBan poAnyio ujKony». PeCnTa mayt, HaneBaioT necHio, cnpaiuneaioT TanKy o hcm-to, OHa OTBenaeT. «Benep ceroAHR KpacMBbiH, npaBAa« peCRTMuzJ^eBOMKa JieT ceMHaAuaTH, KM?». TopAan HeAOTpora, «Aa, tiohtm KpacMBbiM* — ynbičaeTcn MniuKa3a4eM Tbi He aio6HUib cMesTbcs, npaBAoziioČ, «JloAbiPb cnocoCHbiM, ho 6e3HaAeH<3a'iew tu rasiAHUib thk CTporo?.. HblM», no BbipaJKeHMK) KnaCCHOM Aa^bl AHTOHMHbl H3OJlbAOBHbl, a HbIHe CTYAeHT CpM3MaTa. Kto-to aaroBapMBaeT o 3HMHen ceccMM, eMy TOTnac >ne 3aTbinaipT poT cHeroM. «Beceno hm, xopoujo... H r ceroAHR xony BecenMTbCR. noAyMaeuzb, Hy, BeAb Bce xopoiuo: m chgt ceroAHRuuHHM, m Mopo.3, m cbct cfroHapeM... Bot nOMAY B BenepHiOK) lUKony, HOHMy ee, a no-
Jlutepaiį/puau
R o;Kii.iairHif necHbi.
AeBHOHKa JieT ceMHaAuaTH /leBOHKa .nei ceMHaAuaTH; Ocipue TytjjjiH na rBO3AHxax, B jierKOM jiemeM njiaTbnue, MaaeiibKaa MOAHHua.
fleBOHKa JieT ceMHaAuaTH, ropAasi HeAOTpora, Co mhok> ne ak>6ht cMetiTbcn, Tahaht Ha Mensi onėHb CTporo. Ha 6peBnax HO'iaMH jicthhmh Pe6tna jiy3raiOT ceMeuKH, A M3 noAT>e3Aa upnBeTJiHBo, BblXOAHT 3Ta AeBOHKa.
IlapHH B CTHJlbHUX KOB0ofiKaX C Heio yMeiOT cmchtbch, Hm OTBBHaeT Gohko JleBOHKa -ieT ceMHaAuaTH
■X*X*X*X*X*X*X*V*X*X»
C o ji h u e — p o m a m k a Heoo BacHJibKoBoe, Caobho khk b cKa3xe PacnycTHAOcb Ha ue6e CaoHue-poMaLUKa.
BcraJio, corpeaocb, 3BCHHT B KOJIOKOJlbHHKaX: JIioah npocHUrecb Ho-ib BCAb oKOHiena. B BeTKax afiaoHH- — BeTep xpycTHy.i. Becejio, paAOCTHO — H ųyTOBKy rpycTHo
JlenecTKH pacnpaBM.io CojiHue-poMauiKa. FleTb 3acTaBH.io nTHHeK-riTaiueK. MaKH pOHBIOT PoCHHKH-HCKpbl. He H3AO n.ianaTb: HeGo BeAb HHCToe. Co.'iHue cofipaao Cae3M HX MHCTble
Hsao ocTaBHTb Ha nacMypHMft.
hb
AeHb'
B. nAXOMOB, III K.
B aeHb HenoroiKHH .Hožkab 6yAeT. KanaTb... CoAHue BeAb Towe VMeeT njakaTb...
M y 3 e
P y H E E K
Kto H3 nosTOB o juoGbh ne neji? Bot noneMy fl po6oK u ue CMe/i. He ’ynpeKaii MeHH Tbi, Aoporan: 3«ecb TeMa Ta ae. ho juoBoBb apyraa... Kto H3 nosTOB o juoSbm He ne.i?
Moeii -cecr^euKe O-tchekc nocBamaio. Co6paacs oh H3 3bohkhx Kane.ib. .H Tajibfft cner oh pacTOHHA. BeceHHHM, paAOCTHblM MypHaHbeM, Boapyr ce6« Bce pa36yAHA.
Oh oueub Ma.i, eABa 3aMeTeH,
CpeAH orTaHBUieft TpaBU, 3hto K3K He6o
TOM B TeXHMKyM, MZ1M Aa*<® B MHCTMTyT. H KTO cna3an, hto r neHMBan m <5e3AaPHaR, hhkto He roBopMzi, a MOHeT, y MeHR TaziaHT nanoM-HMGyAb ecTb... A ecziM Aawe M HeT TaziaHTa, to pa3Be r hg cMory WMTb no-HenoBenecKM, CMory, eųe Kan, npOCTO HOpMa/lbHO JKMTb M BCe, M GoZlbLUG MHe HMnero He HaA<>». BenepMHKa Gbina kbk BenepMHKa. ūm/im, CMenziMCb, paccna3biBaziH aHenAOTbi, 3anMCbiBanM cbom ronoca Ha MarHMTocfooH, m TaHųesaziM a® CecKOHeHHOCTM. A B 12 H3COB M MLUKa-O paBAOZHOO gpoM3Hec toct 3a cnacTbe, 3a cnacTbe a^b ocex npMCyCTByiOlHMX M OTCyTCTBytOLUMX. «C HoBbiM Toaom c HoBbiM CnacTbeM...*. B stot senep razina TaHųeBazia Tonbno c Mmujkom, a noTOM oh noiuezi ee npoBOHtaTb... CeroAHR CfeaHTaCTMHHaR HOHb M npaBAO/lloG pRAOM, xopoUJMM, CTGCHMTenbHblM. — Hto Tbi ceMnac A®^aeujb, razina? — — May. — Aa HeT, neM 33hMMaeuibCR? PaGoTaeujb? — Arą. — A r bot ynycb. — 3HaiO. Tbl XOpOLLJMM, M m lu a. — Hy, bot eLųe cnaweujb Tome, xyw<e Mena Ha caeTe H8T». — Bpeiub. — HecTHoe c/iobo. Bo-nepBbix, r — stomct, boBTopbix noAbipb, r — TUjecJiaBeH, rpy6 m Te-A® M Te.ne. — HeT, Tbl AOGpbIM. — ra-no-HKa, MHe Jiyniue 3Harb. — HeT, Tbi xopouiMM, Tbi ceroAHR roeopM/i... Co mhom eiųe hhkto HHKorAa... noHMMaeuib? Hm AOMa, HM B LUKOJie, HMfA®««« — Tbi 3aopobo BbinMna, razina? — Mo«eT ČblTb. tOHOiua cran hto-to HaneeaTb, Man dbi cziynaMHo, nonoHMo eii pyKy Ha nneno. — Mhg nnoxo, npaBAOzuoC. OHa pe3Ko noBepHyziacb k HeMy. — MoweT, noMA®M CbicTpee? — MHe n/ioxo... Tan, TeOe ūbiaaeT tolu h o HHorAa? —- BbiBaeT. — H BCe paBHO Tbl CHaCT/lHBblM, Tbl ZllO0Ml£lb CBOM) CpM3HKy. — A Te6R pa3Be HMHero He MHTepecyeT? — Hmhgto. Tan BeAb He/ib3R >KHTb, npaBAa? — npaBAa. Ho sto epyHAa, 3To apeMeHHoe, TaziKa, Tbi eme... ” — Hto r eLųe? HMnero R eiųe, nOHRJi. Tbi BeAb HMnero He 3HaetUb. — A HTO R AOJlH<eH 3HaTb? AeByLuna 3aAYManacb, a 3aTeM npncTazibHo nocMOTpee Ha Hero, npoM3Hecna: no3aBHepa paccna3azi o cBoeii wm3hm noApyre m Tenepb ooiocb, hto OHa pa36onTaeT KOMy-HM6yAb». — n noHMMaio h Bce 3Haio npo TeoR, razina. Tbl BepMUJb MHe? MHtuKa yw<e 3Aop®Bo 3aMep3 m eMy xoTenocb nocKopen oomtm aom°h. Tozibko M3 nyecTBa 8e>«zimboctm oh He Gpoca/i cboio cnyTHMųy. Ha rna3ax y Hee nona3anMCb cne3bi. — He nzianb, TanKa, He HaAO. — A r m He n/iany, npocTO MHe xopouzo... _ HMnero, HMHero, eiųe Bce M3MeHMTCR, TonbKo He OyAb TaKOM... OHa nepeGn/ia ero: — nnaK C MBOM ? — Tbl MeHH He TSH noHHna... naflHO, He OyfleM SonbUie 00 otom. Tboh naMa He OyAeT BonnoBaTbCH, HTO Te0H TaK nO3AHO HeT? — Oh, ohh y»<e, HaeepHoe, npHuunHl — H «eeyujHa ncnyraHHO h npocnme nporoeopHna. — Mnuia, n nocTynycb, a Tbi nocTOH, HTO0bi Mauna BHfleaa, hto n c toOoh, OHa Tečn flo chx nop yBaMaeT. MwxaHn 3aMfinca: — A, MomeT, HeyAO0HO...». — BoHiubcn? — CTynHcb. — Hto Tbi!.. OHa nocTynana. MnHyTbi Aee hhhto He oTHpinean, npaBAO/no6 c TpyA°« CAepmHBazi (Kenaune yiiTH OTCiOAa h nocKopee. 3a ABepbio pa3Aa/icn ronoc MaTepn: «3to Tbi?». — H, MaMOHKa. — no3AHee He Morna npHHTH?.. Aeepb pacnaxHyaacb, n MreHiUHHa neT copona, He rneAH Ha A°Hb. noeMHBUiHcb ot xonoAa, yAaHHnacb a KOMHaTy. — Mniua, Mbi c točoh KorAa-HH0yAb eure BCTTpeTHMCH. — 06n3aTeabH0, Tbi xopouian AeoHOHHa. — npoujaH, npaBAonioČ. CnacnCo TeOe. — CnoKOHHOH hohh, Tanua. H ona yuina, a oh no5ewan no ynHųe, CTapancb corpeTbcn, pyran cečn 3a onepeAHyio CAenaHHyio rnynocTb. A Ta/ina nerna cnaTb h Ha Ayui® y Hee čbino cnoHOHHO. HaHHHancn nepabiii ach*1 Hoeoro Toas...
mhct h
cBeTe.'i —
npeABeCTHHK paAOCTHOfi BeCHbl! A. .IblCOB, 1!<t>$ 1 K.
Mo u
m
e c fių
Korjia Hjy AOMOft neua.nbHbiii, TaKoii >Ke h ero poacoK u.ib tuapoBa.ibUbiH. Kor.ua Mne Bece.io — u uyTb 3cm.th Kacaiocb. Kor/ia wne paaocTuo—bccmv h Mupy y.iučaiocb. CMOTplO na .IblCHHC, K3K CBeT llCKpHTCH: Bot-bot cTapnK h cMexoM paapa3HTCH. H ec.iii noajiHo co CBiiaaimH tiay, He auaTb 06 stom HHKOMy-HMeftTe-Ka bbhav. He n.aeTHHK oh — cepAeHHbiii apyr, h 3naio, B3aiiMH0 noAMHruyB, c y.abifiKoft 3acbinaio.
Pa3onapoBaHue Aleura.T, immbsi aopoiKKofi ayiiHoio, babocm Mbl CH'aCTbH 30.T0TOro npHHCKH HaitaeM. 9x1 JloflOMKa — MeMTa! Tu aoAOTofi aopojKKOio n.iu.ia, Ho Bce paBHo, ona Teoa TO.ibKo na 6eper npHBe.ia.
MaTepn yČMMųbi IlepBMH TBOft peČeHOK — TBOH paROCTb, CuacTbe h rpHAymee T»oe. 3Hajia Jib, no HOuaM tohh ycTaJiocTb, Hto ySHiiueH BbipacTHUib ero?..
...PyuKH aeTCKue nonpoioT noueayH... HeT, He 3Hajia tu toto, Kax c OTuaMH 3AA<hbo 3apoioT MajibHyraHOB... pyKH cuua TBoero... BupacTeT onopoii, — tu MenTa^a, — Xoib HyTb-iyTb 3a6oTu c njieH cnanyT... ...H Te6» ofliia/KAu — tu ue 3HaJia — MaTepn npyrHe npoKJiHHyT... fl. TAMO1UIOHAF1TE (nepeBoa c jimt. 3. HAPEB0F1).
S. GEDOS karyba apsvarstyta Vil niaus Jaunųjų rašytojų sekcijoje. Siui tas priimtas i Jos narių eiles. Spausdi name S. Gedos eilėraščius Ir kviečia me visus literatūros mėgėjus pra-elkštl >avo nuomonę.
Su Sigito ftedas eilėraščiais susiduriu ne be pirmą kartą ir, matyli, ne paskutinį kar tą. Pastebėjau, kad jo kūrybos aptarimų metu užverda karšti ginčiai. Daugelį auto rlų arba vienbalsiai giria, arba (dar daž niau) vieningai bara. O kada kalbama apie Gedą, nuomonės suskyla į du priešingus frontus. Ir dar ką pastebėjau? Geda daugiau ne gu kas kitas yra susilaukęs nepagrįsto priešiškumo. Kodėl? Todėl, kad jo eilėraš čiai nepanašūs į tai, ką mes įpratę skaityti spaudoje. Bet juk kiekvienas autorius turi teisę į nepanašumą ir, gal būt, ne vien tei sę. Gal — būtinybę?. . Man patinka „giluminis" Gedos požiūris į pasaulį. Jo „Pėdos" pereina per (vairius is torinius ir psichologinius klodus. Kur prasi deda žmonija, Lietuva, kur prasidedame mes? Gerai, kad autorius kelia sau tokius klausimus. Nuo savęs suvokimo -prasideda tikroji kūryba. Geda rašo išraiškingai, su užsidegimu. Jo eilės labai kontrastingos: ir nuotaikingi kai mo paveiksliukai, ir karo dramatizmas, ir humoras, ir meilė, ir ironija... Neišvengta ir nuodėmių: nepagrįstų poetinių pokštų, for mos neišbaigtumo. Ar autorius teisus — parodo tolesnis jo augimas. Skaičiau keletą eilėraščių iš pas kutiniųjų Gedos „Pėdų"Man atrodo, jis padarė pažangą — geriau apvaldė eiliavimą, išlaikydamas jam būdingą ekspresiją ir sa vitą mąstymo būda. Poetas VI. SJMKUS
Plaukia migio*. Erdvės plačios. Iš vidaus Pasaulis plečias. Kosmosas šviesiai raudonas Varinėja orionus. Štai ateina mūs robotai (Žmonės, tik ne taip skubotai!) Juodai mėlyni miškai Saugos ežerų akis. Giesmę būčiai Giesmę būčiai! 5. Po Europos apledėjimo
Gamta, greičiau statyk ant lieptų Pirmuosius liesus žmogelius — Ir liepk lėkt Lietuvai per lietų Tiesiog | mėnesius žalius!
6. —x Neužmiršiu — atsiminsiu. Viskas buvo taip. Iš pradžių Saulėje beržai atmirko. Atmušė žieves nuo medžių.
Medžių šakomis vanduo Baigia bėgt srovėm Į duobę. Žemei nuo dangaus atšokus — Šokinėja senas špokas. Kur prie kluono žagarai — Žvirbliai tartum pumpurai, O varnai beržuos geltonuos —Kaip velniai — po beržus nuogus
žemė šaukė žalią spalvą. O kaip ji į erdvę brėžias! Žeme, bėgam, žeme, bėgam — Laime-baime aš apspangęs. 7. —X — Neužmiršiu erdvių plotų Rusijos langų spalvotų. Už Uralo, už Baikalo — Mes neradom Žemės galo.
Miškas. — Ežeras. — Ir lieptas Diena lūžta nuo vaikų, Ir per naktj — siluetai — Neteisingai išvežtų. Kažkokiam totorių kaime Tu stovėjai Išsižiojęs Ir klauseisi, ką tau kalba Tavo krašto tylūs žmonės. DZŪKŲ 1. —X — Žemyn Iš šiaurės krinta traukinukas Guliu ant kilometrų ir metaforų. Taip viskas lieka — Baltos kaimo tvoros, Amalai beržuos, Valkai kaip troliai traukini palydį. Užmigdamas regiu aš žmones pirkių aviliuos Pabusdamas — kaip rūksta miško kareivinės, Figūros spurda medžiuos lyg tinkluos. Viršum vagonų sūlpia vėjas — Baikalas. Čita. Magadanas. Taip keista, kad gyventa šiaurėj, Kur tyliai stovi trobos prie vandens. Ir auštant ieško šilumos lokiai. (Ten nganasanų moterys mažytės Iš po skarų veideliai vos matyti.) Stotelė. Nemunas. Ir mano kaimai. Geltona peteliškė mišką uždengė sparnu, Čiurlionis vaikšto čia tarp žemės ir dangaus, Beržai šakų nepavelka pavasariais. Čia visad būna šilta nuo beržų. Ateina dienos didelės. Apžioja horizontus Ir tėviškė kaip vėliava jau plakas į erdvę mano Jausmo iškelta, 2. —X— Stačios akys medinių dievukų ■— Ar ne mano? Ne tavo akys? Kaip arti Jūs, Protėviai mano!
Iš kurio gi šimtmečio pėdu Drasko vėjas nuo stogo?
Pėdos, pėdos. Pėdosrir pėdos --žmonės Ir jų dievai Sustojo. Tokios varnos, ' Varnėnai Juk buvo Ir penktam, ir dvyliktam amžiuj. Senis rudžiui, sukalė būdą, Rudžio balsas. Rudas ir amžinas. Kaip arti jūs, Protėviai mano! Ganė karves Ir kinkė arklius Klek valkų Ir žirnių pasėjo
Gerkit Melskltėt. Melskitės Gerkit — ( mane kaip Į žemę suėję. 3. —X Senas vanduo. Senos žolės. Seni akmenal. Senas vėžys. NaktJ nubudus — Danguje tartum žvaigždės Raudoni procesai. Juda didžioji būtis Pasaulis visad Didelis Tamsus Žaliais miškais Ir ežerais apniuko.
Akis užmerkiu Lenda iš tamsos — Žali kiemai — Raudoni karvių snukiai. Tarp ežerų ir debesynų Gyveno tėvas 60 metų Dabar Jau vysta Vysta, Visai kaip augalas tylus. Tai jo diedukai Ėjo lažą, Mamutą vaikė, Luoklno žuvis. . . Aš pagalvojau — Užėmė man žadą Nejau Nejau Nejau — Visi jie negyvi!? 4. —X— Dega laikas manyje, Spurda žemėj žmonija. O kasdieną vos sutemus, Vos tiktai miškai atvės, Į žalias miškų sistemas Lenda paukščiai Iš erdvės!
Virš miškų erdvė raudona. Daužo Marsą stichija. O valkai — namai ir duona Mes pakilome prieš ją — Giesmę būčiai Giesmę būčiai'
Kaip ligi — balti laiškai Švietė — Sibiro miškai. a. —x Nėr tavęs — nei tavo strazdanų — Aš patsai — laukuos kaip — Strazdas. Ta gegulė, Tas lupulis —Kam Juos Pametė — dievulis. Nuo senovės, nuo senovės Dzūkų širdys — beržynėlluos.
9.
—X—
Senos karvės prie Trakų Stumdo debesis ragu, Bet lietaus pirmieji siūlai Žemę prie dangaus prisiuvo. Ot, dabar balti ražai — Duos toms karvėms įstrižai!
Traktorius kaip tarakonas — Kerta staugdamas laukais. Ten po liepom ir beržais — ■Aria kalnus. Lietuva. Jau visai be padarmonų Dumia kiškiai nuo dirvonų. Jeigu dangų atidarė — Bus visiems perkūnams darbo.
O — kokia gelsvai žydra įsijungė elektra:
Kalnas, Kalnas, — senas pokštas Apledėjimo epochos. O ant dviračio gigantas — Neatsklrt — žmogus ar — gandras, žybt — Ir vėl visatą dalo —, Gelmių gelmės kaip ant delno. 10. —X— Nuslvežk mane Į Zarasus Ir parodyk savo ežerus. Aš juk vaikas ežerų — Teliūskuojančių — žydrų. Kai Kai Ten Kai
tėvukas girnas kalė, motutė žirnius malė, gimiau aš vieną dieną, — ežiai šienavo pievą.
Dešimt brolių maukė pieną, Ežere vėžys. Per dieną Zujo kiškiai po dirvoną, Karvė — kasėsi | tvorą.
Ten diedukai ėjo lažą, Ten — ragavo lazdą žalią. Vakarais ten pynė vyžą, Srėbė sriubą — avižinę. Ten po pasaulinio karo Negyvų — laukuos daug rado.
MEILES
1. —x O ta vasara tęsėsi Tris šimtus ir tris dešimtis. (Tai dabar gal ir tolio to — Kaip lig amžiaus šešiolikto) Mes kas vakarą šėmą Ėjom gulti ant šieno. Ar meni dar kiek kartų Bliovė karvės prie vartų? Ir labiau negu dievo Tu bijodavai tėvo. 2. -- X Mėnuo nori krist į mišką. Tylutėliai tylutėliai Mėnesienoj žuvys tviska, Valčių praslenka šešėliai. Mėnesienoje spalvotą Paguldžiau tave Į luotą. Šitos akys, šitos lūpos, Dieve — tu prie jos paklūpok. Jausmas kliūsteli kaip aklas, Šoka verčiasi J tolį, Ir po gelmę visų naktĮ Skambalai dangaus geltoni. 3. --x — Prasivalkiojęs po svietą, Pareinu į savo miestą, Gatvės pilnos kaip kaimynų Akmenų ir atminimų. Troleibusai kaip laiškai Tai skersai, tai išilgai: Mūsų parkas. Mūsų suolas, Mūsų kiemas. Mūsų sodas. Laiko paukščiai, nieko kito Tik grąžinkite tenai, Kur man galvą apkabino Josios rankos kaip sparnai. Bet lapuodamas per tvorų šoka valkas. Ir iš tolo Lekia upė, lškėtojus Intakų rankas ir kojas. Neški, upe, 1 salas l tas užvėjas tylias, Kur giliai ant lapų miega Pdbučiavimu tyla. 4. —X— Mes dar gyventi galėjom, Nors viskas baigės seniai, Bet tą šieną, kur mes gulėjom, Karvės suėdė seniai. Aš dar — kvailys — galvojau Vietas tas — šventom paskelbs. Pabučiavimais spalvotą Galvutę drąsiai pakelk. POETINĖ 1.
- •X —
Rytas ieško paukščių miškuos «Virš Lietuvos pilna paukščių! Žeme, tu žeme mūs! Bėgsiu, — žmones sušauksiu. Didelis Jau esu — Dar gražesnis išaugsiu. Būsiu, būsiu — visų. x Reikalingas -- kaip šaukštas. Kam jūs mušat mane — Gyvuliai ar žvėrys!? Jūs mylėkit mane -Paslgerslm — eilėraščiais. 2. STRAZDAS Kai Drazdauskas iš Kamajų Ėjo, rinko uogeles, Tai žiūrėjo tartum magas I gamtos akis žalias. Ten po liepom ir beržais Jau šienavo Lietuva. Ir paveikslais kaip žaibais Švietė didelė galva Štai Drazdauskas girdi strazdų Leidžiant balsą per miškus, Apie tai, kaip lazdos žalios — Sukuproja mužikus. Kaip lig šiol galvon neatėjo — Miškas — laukas — ganykla — Žmogui čia arčiau nei dievas Šitas paukštis, ši gamta. Ir staiga Jis pasiryžo. Didelė gamta tylėjo, Kai žmogus j — Paukšti grįžo Paukštis gi — į Žmogų ėjo.
Kai dabar Drazdauskas traukė — Pusė paukščio ir žmogaus Bužo —~ tarsi koks kentaure*. Žmogų — paukštį — Žmonės glaudė.
Jubiliatas-musų profesorius
KOLONŲ SALE. Jubiliatą sveikina dėstytojai. REVERENDISSIMO PROFESSORI MERKELĮ RAČKAUSKO, Octogesimum Diem Natalem Celebranti
Didžiai Gerbiamam Profesoriui, MERKELIUI RAČKAUSKUI, Švenčiant Aštuoniasdešimtąją Gimimo Dieną.
Splendebant caelo tum sol atque aula fyranni, At Lituania tum, nox sicut atra fuif. Pronus tune campo Sudore cadebat arator, Subque crucem fundi, subque pade domini, Alba eum filia, eum lino arvisque, canebat, Nulla serena dies, nox nimis incubuit... Servitio quondam Samogitia ferra gemebat Orabatque deos, consulerent ut ei. Tumque procul nafus puer, heres honos Samogifum, Nomen eique datum ėst MERKELIS egregium. Suaviter accepit Te Saule perennis apud se, Discebas quo plebs disceret atque simul. Victaque natalis Lituanice lingua iacebat, Servabas sande, quod Tibi corde ineraf. Russigenum ferram vides saevosque tumulfos, Teque ea servavit fluctibus e mediis. Ad studium iuvenes, ad virtutemque vocabas, Ast ne confemnant unquam alios alii. Consiliis pienus, pafria virtute benignus Et populo celeber prosperitate Tua. Primo abs Te Grammatica Graeca parafa Lifuanis, Primo Natūra ėst Rerum etiam data nunc. Te meritoque Professorem Lituania vocat, Ėst in discipulum pectore maior honos. B. KAZLAUSKAS Lecfor Universitatis Vilnensis Vilnae, anno a. d. X Kai. Febr. MCMLXV
Saulė švietė danguj, ir rūmai tironų jai švietė, O anuomet Lietuva buvo tamsi ir juoda. Kniubo artojas vagoj, prie žagrės dirvonuose kniubo, Kniubo prieš pono batus, kniubo prieš kryžius dvarų. Balo su balta liepa, laukuos su lineliais bolavo, Saulės nematė šviesios, dengė tamsioji naktis... Jungo tuomet prislėgta Žemaitijos žemelė dejavo, Meldė aukštuosius dievus savo pagalbą suteikt. Ten Žemaitijoj tolioj berniukas pasaulį išvydo, Ir pavadintas vardu MERKELIS, taip įžymiu. Saulės miestas mielai anuomet pas save jį sutiko, O Tu mokeisi, kad mokytųs Tavo tauta. Tuokart lietuvių kalba paniekinta buvo, beteisė, Saugojai visa šventai, kas Tau glūdėjo širdy. Rusijos žemę ir daug baisių neramumų regėjai, Ir išgelbėjo ji Tavo gyvybę tada. Tu j mokslą kvietei jaunuolius ir juos mokei dorybės, Bet kad nežemintų jie nieko tarpusavyje. O patarimų gerų ir pilnas tėvynės dorybių, Ir Tavo liaudy garsus Tu tikru nuolankumu. Pirmas Tu parašei lietuviams gramatiką graikų, Pirmas išvertei jiems ir „Daiktų prigimtį" Tu Ir nupelnytai Tave Lietuva Profesorium skelbia, Tau mokinių širdyse dar daug didesnė šlovė. Vilnius, B. KAZLAUSKAS 1965 m. sausio mėn. 23 d.
Viešnagė Universitete Atostogų metu mūsų žiląjį Universitetą aplankė daug sve čių. Saulėtojo Kaukazo pasiuntiniai buvo pirmosios kregždės. Tbilisio Valstybinio universiteto ir Jerevanės Medicinos institu to atstovai apžiūrėjo mūsų Alma Mater, susipažino su Vilniaus įžymybėmis. Sausio 28 dienos vakare kaukaziečiai apsilankė studentų kavinėje. Tai buvo neužmirštamas vakaras. Susitiki me dalyvavo prorektorius B. Sudavičius, partinės organizacijos sekretorius C. Ladukas ir kitų visuomeninių organizacijų atsto vai. Prorektorius B. Sudavičius papasakojo svečiams Universiteto istoriją. Susitikimo metu koncertavęs Jerevano Medicinos insti tuto estradinis orkestras sužavėjo klausytojus. Pagaliau atvyko ilgai laukti svečiai iš Patriso Lumumbos vardo universiteto, o taip pat VDR ir CSR jaunuoliai, besimo kantieji Leningrade, Odesoje ir Rostove prie Dono. Atvykusieji susipažino su mūsų respublikos jaunimo gyve nimu, liaudies menu, kultūra. įvyko daug nuoširdžių susitiki mų, kurie virsdavo draugystės manifestacijomis, pilna to žo džio prasme. Ilgai skambėdavo dainos, juokas, muzika. . . Atsisveikindami svečiai šiltai dėkojo už draugišką, įspūdin gą (kaip jie kalbėjo) priėmimą. V. ŠERMUKŠNIS Universiteto Komjaunimo komiteto sekretorius
J. GIRAICIO nuotraukoje: FMF komjaunimo sekretorė Zita Mačiulytė studentų vardu dėkoja Jerevano Medicinos instituto estradinio orkestro vadovui už puikų koncertą Aktų salėje.
ATEISTINĖS VEIKLOS PLANAS pavasario semestrui
Vykdant universiteto Tarybos ir partijos komiteto priimtus nutarimus ateistinio auklėjimo srityje, re komenduojama: 1. Įrašyti į katedrų darbo planus ateistinės prie mones, studentų pasaulėžiūros ugdymo klausimus, paskaitų ir seminarų svarstymą, kursinių, diplominių ar mokslinių studentų darbų ateistine kryptimi tema tikos peržiūrėjimą. (Atsakingi katedrų vedėjai). 2. Pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų kursų grupių va dovams kartu su studentų komjaunimo ir profsąjun ginėmis organizacijomis suruošti kovo mėnesį gru pėse ar kursuose susirinkimus tema: „Kaip mes gali me prisidėti prie religinių prietarų Įveikimo“. Orga nizuoti ateistinės vaizdinės agitacijos priemonių paro dą Profsąjungų rūmuose balandžio mėnesj. (Ats. komjaunimo ir profsąjungos organizacijos bei grupių vadovai). 3. Fakultetų komjaunimo ir profsąjunginėms orga nizacijoms organizuoti studentų, išklausiusių Moks linio ateizmo pagrindų kursą, dalyvavimą ateistin'ame darbe vasaros atostogų metu, sudaryti prie stu dentų darbo ir poilsio stovyklų apylinkės gyvento jams ateistinius lektoriumus iš anksto numatant pra nešėjus. (Atsak. fakultetų komjaunimo org. sekreto riai). 4. Universiteto Komjaunimo komitetui išaiškinti geriausiai dalyvaujančias ateistiniame-paskal tintame darbe studentų grupes ir pristatyti jas apdovanojimui „Žinijos“ draugijai turistiniu kelialapiu į Kijevą ge gužės mėnesĮ. (Atsak. Universiteto Komjaunimo ko mitetas). 5. Istorijos ir filologijos ir Gamtos fakultetų ateis tiniams būreliams paruošti medžiagą ateisti niams „Ta rybinio studento“ numeriams kovo ir gegužės mėn. (Atsak. šių fakultetų ateistinių būrelių pirmininkai). 6. Pedagogikos, Etnografijos ir Filosofijos kated roms organizuoti vakarą „Liaudies tradicijų ugdymo problemos“. (Atsak. katedrų vedėjai). 7. Universiteto Mokslinei bibliotekai organizuoti šefuojamam rajonui stendą „Mokslas ir religija“. (Atsak. bibliotekos mokslinis sekretorius). 8. Marksizmo-leninizmo katedrai vasario mėn. pa ruošti vaizdines priemones religijos istorijos klausi mais. (Atsak. kabineto vedėja ir ateizmo pagrindų dėstytojai). 9. Universiteto „Žinijos“ draugijai vasario mėn. sudaryti dėstytojų ateistinių paskaitų tematiką. (Atsak. Universiteto „Žinijos“ skyrius). 10. Teisės fakulteto komjaunimo organizacijai ir studentų Kultūros klubui bei agitmeninei brigadai paruošti literatūrinį studento indeferento ateizmo at žvilgiu teismą balandžio mėn. (Atsak. fakulteto kom jaunimo organizacija ir stud. Kultūros klubas). 11. Literatų būreliui ir stud. profsąjungai vasario —gegužės mėn. paskelbti konkursą geriausiam ateis tiniam kūriniui sukurti. (Atsak. būrelio ir Universite to prof. pirmininkai). 12. Per bendrabučio radijo mazgus kas du mėne sius (vasaris, balandis, birželis) organizuoti ateistines valandėles (Atsak. bendrabučių tarybos).
Svečiuose pas Ievą Simonaitytę
Neseniai Istorijos ir filologijos fakulteto grupė studentų ap lankė rašytoją levą Simonaitytę. Gimimo dienos proga lituanis tai įteikė rašytojai kuklią dovanėlę — žydinčių gėlių vazonėlį, palinkėjo geros sveikatos, daug ilgų ir kūrybingų metų. Ra šytoja patenkino studentų prašymą — kiekvienam knygoje už rašė autografą.
J. GIRDVAINIS, ..T. stud.“ koresp.
IIIH’”’uiniiiiiHiiininiHiiiimititiiiiiiiinuj
1965 m. vasario mėn. 18 d.
Biofizikai Leningrade Darbo vasaros aidai
ir Talinas
Dar mokslo metų pradžioje mes, Gamtos fakulteto I kurso biofizikos specialybės studentai, užmezgėme ryšius, su Leningrado A. Zdanovo v. universiteto biofizikos specia lybės studentais. Mūsų Universitete biofizika žengia dar tik pirmuosius žingsnius, todėl bendravimas su puikias tradicijas, didelį patyrimą ir geras laboratorijas turinčiais leningradiečiais mums duoda daug naudos. Savo laiškuose dalinamės stu dentų mokslinės draugijos būrelių darbo patyrimu. Nema; žą patyrimą turintys leningradiečiai-biofizikai stengiasi pa dėti mums savo patarimais. Žiemos atostogų metu mes aplankėme savo draugus Daugiau kaip savaitę trukusios viešnagės metu mes apžiū rėjome stambiausią leningradiečių aukštąją mokyklą — Zdanovo v. universitetą, pamatėme kokiose sąlygose mo kosi mūsų draugai — leningradiečiai. ?»fes lankėmės ir istorinėse revoliucinėse vietose — Smolnyje. pamatėme ir legendarinę „Aurorą“, Petropavlovsko tvirtovę, pabuvojome broliškose Plskariovo kapinėse, Suomijos stotyje, kur 1917 metų balandžio 3 d. Leninas pasakė kalbą Petrogrado dar bininkams. Apsilankę Valstybiniame Ermitaže, rusų muzie juje, etnografiniame Petro I muziejuje, mes susipažinome su geriausiais pasaulio meno meistrų darbais. Daugelis mūsų grupės studentų micste-didvyryje lankė si pirmą kartą Ir gal todėl išvyka į Leningradą paliko ypač didelį įspūdį. J. Ketleris, GMF I biofizikos kurso grupargas
nių tvirtumą. dalykais, lanko skirtingus mu — Darbininkai! — santū ziejus. riai tvirtina kolūkio statybi Bet ant Laimės akmens, ku ris yra Didžiosios Tvirto ninkai. — Gerai tai gerai, — de vės centre esančioje cerkvėje, da rezoliuciją Universiteto pastovėjome visi. Kas nenori, komjaunimo komitetas. — Va kad viskas, apie ką svajoji, žiuokite į Estiją, Į patį Taliną! taptų tikrove! Nė vienas abe * * * jingai nepaėjo ir pro seną go tikos paminklą (XIV a.) — Ta — Važiuojam! Sesija jau liko kažkur la lino rotušę. Prie rotušės pri bai labai toli. Praeityje ei siglaudusi jos bendraamžė — lės prie skaityklų durų, sle Rotušės vaistinė, viena iš se niausių Europoje. Pirmą kartą giantis įtempimas. Važiuojam, važiuojam. .. ji minima jau apie 1422 Tiesa, ne visi. . . Nėra mūsų metus. Įdomiausia, kad vaisti didžiojo Jono, nėra „viršinin nė ir dabar tebeveikia. Vakarais ginčijomės, kas ką ko“ Juozo. Vienas kariuo pamatę, ką apžiūrėję. Nuomo menėje, kitas praktikoj. .. Prisimenam, vi&ą prisime nės ne visada sutapdavo. Ta nam. . . Mūsų šaunųjį „Mur- čiau, kad didžiausią įspūdį liotą“, kurio labai laukdavom paliko „Undinė“ beveik niekas Keistas deri ir redaktorius prisimenam, neprieštaravo. nys: pilka granito uola, dar Justą ir Gemą. . . STUDENTŲ DĖMESIUI! Suomijos įlanka ir — O prisimeni „Vida Pa pilkesnė tokie pat pilki didžiuliai ak Vasario 22 dieną (pirmalangoj“, „Vida maudos“, menys pakrantėje. Undinės dienį) 16 vai. Universiteto TALINAS. Paminklas „Undinė*. „Kam eilė nevalgyt?“ ranka ištiesta į jūrą. Kaip Kolonų salėje {vyks išplės ti— O „Trys flegmatai“, o šauksmas, kaip amžinas jūros — Kaip dirbo antroji pa fakultetų aktyvo pasitarimaina Gaurėje? . . Gerai! — „Vida švenčia gimimo die- ilgesys.. . Gal tų. kurie kas nis mas. šypsosi „Lenino keliu“ kolūkio ną! . .“ dien čia ateina, gal tų, kuriuos Dienotvarkė: Prisimenam, viską prisime- tolstančius nuo žemės palydi pirmininkas P. Rudys. studentų 1. Pasiruošimas nam. — Gerai! — atsako tre Undinė, o gal tų, kurie 1892 festivaliui, čioji pamaina, išmėginusi gegDabar mes važiuojam į m. žuvo Suomių įlankoje ir 2. Einamieji reikalai. Taliną. Tiesa, tai ne taip jau kurių amžiną ramybę saugo Fakultetų komj. biurų, proftoli, bet vistiek Įdomu! „Undinė“. . . biurų narių, sporto tarybų Iš vienos pusės — tamsi ir pirmininkų, kursų gruporgų . . . Pirmasis žmogus, drau giškai sutikęs mus Taline — šalta jūra, iš kitos — didžiu ir proforgų dalyvavimas b ūLidija, Kauno Politechnikos lis Kadriorgo parkas, kuris tinas ir punktualus. instituto studentė... buvo pasodintas Petro I Įsa Ieškom nakvynės. . . Lidija kymu. Jame stovi ir Petro I VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS veda iš bendrabučio į bendra namelis. Jame caras apsisto butį. Mus labai maloniai su SIUNTINYS tinka, šypsosi, bet. . . Karan davo. . . Dar toliau — pa Kartą rašytojas Henrikas estų skulptoriui tinas! Vida sako, kad taf li minklas Heinė qavo didelį pašto siun ,,Vargas dėl tini. Išpakavęs rado mažytę Amandusui Adamsonui. Skulp ga. . . Mums vistiek, mes iš dėžutę, suvyniotą į didžiulį vargę ir norim miego. . toriui, sukūrusiam „Undinę“... gumulą popieriaus. Dėžutėje t buvo laiškelis, kuriuo rašyto proto“ Pagaliau! Įsikuriam „neleO kur dar Talino zooparkas, jo drauąas pranešė, kad Jis gailai “ , prižadėję ryte anksti esąs gyvas ir sveikas. kur gulbių tvenkinys, kur Netrukus šis draugas gau Kokios neįprastos pirmosios išeiti. na iš pašto pranešimą, kad paskaitos! Viskas nauja, įdo Estės — studentės — šyp Meno muziejus. atsiimtų siuntinį. Pašte pa Daugybė įdomių dalykų. mu. Ir nors ne viską supranti, aiškėjo, kad tas siuntinys — sosi: „Nebijokit“! didelė dėžė, kuriai parsiga Visko nepapasakosi. . . Geri, ne visada suspėji, tačiau noras Ryte važiuojam į Politech benti namo Jis turėjo samdy nikos institutą. Einam Į Kom nuoširdūs žmonės su stebuk- ir pasiryžimas dirbti nugali ti nešiką. višas kliūtis. Tur būt, nėra nė Dėžėje buvo tik didžiulis jaunimo komitetą. Tvarkoj, ap lingu klausimu lūpose: vieno pirmakursio, kuris po akmuo ir mažytis Heinės laiš gyvendino. kelis: „Mielas drauge, per — Iš Lietuvos? pirmųjų paskaitų nebūtų pa Institute pilna studentų. skaičius Tavo laišką, šitoks — Iš Lietuvos, — šypso- ėmęs užrašų, tačiau. . . akmuo nusirito man nuo šir Jiems dar sesija. . . Mūsų pa Pažvelkime į vieną bendra dies“. žįstama eina laikyti egzamino. mės. bučio Nr. 3 kambarį. Kartu „Sesijos Dėstytojas piktas: VAKARŲ PASAULYJE Laikas pasibaigė, Norim su vyresniųjų kursų studentė — Nenakenčiamas ber metu važinėjate?“ - - Ne, mes namo. Atostogos jau artėja mis gyvena ir kelios „fuksės“. niūkštis! Kur tu išmokai to jau baigėm! Štai viena pirmakursė atsiver kių negražių žodžių? .. — Tada gerai! Laimingai! prie pabaigos.. į — Iš Šekspyro... čia užrašus, kur tėra prira Apžiūrinėjame miestą. Su— žiūrėk, kad nematyčiau šyti vos keli lapai, stengiasi V. DAUJOTYTĖ, tavęs su juo žaidžiant! siskirstėme grupėmis; žmonės sųsikauDti,. „T. stud.“ koresp. skirtingi, domisi skirtingais — Oho, jau „zubrlna“... — pradeda juoktis kambario draugė. — Žiūrėk, kad nebūtų kaip Sauliui. — priduria kita. — Vargšelis 'pernai ..zubrino, zubrino“, o paskui — „prava ląs“. , O trečioji kiek nuolaidžiau priduria: — Per sesiją padirbėsi, ir užteks. Kam čia iš kailio ner tis? Kaip bebūtų keista, tačiau mokymasis neretai apsunkina mas ir tokiu būdu. Atseit, jei gu studentas stropus, nori kuo daugiau žinoti, tai jis kai ku įgi rių araugų smerkiamas, vadinamas „zubrvla“, „kaliku ir panašiais vardais. Tačiau, ar neklysta tokie „kritikai“? Taip, klysta, ir labai dažnai. Kaip parodė egzaminų sesija, daugelis iš jų — paprasčiau si tinginiai, o dabar, pasibai gus egzaminams, ne vienas atsidūsta: „Galėjau juk ir aš semestro bėgyje, todėl ir egzaminai mums bu pasimokyti. . .“ Gerai išlaikė žiemos sesijos egzaminus FM J III kurso mechanikai. Grupėje nė vienas stu vo nebaisūs, — sako grupės seniūnas St. Pet Belieka paklausti: ar ši seraitis. — Tikimės ir ateityje išsaugoti fakulteto mestrą nesikartos viskas lš dentas neturi dvejeto, o 6 studentai sesiją už baigė be trejetų. Vien penketais egzaminus iš geriausios grupės vardą. pradžių? laikė Vida Tulobaitė. Nuo jos beveik neatsiliko Vyt. LESCINSKAS, Ana KJsinaitė. Ji gavo vieną ketvertą. A. Biglys „T. stud.“ koresp. — Visi mūsų grupės nariai rimtai padirbėjo
STUDENTE,
Vasario 23 d. (antradienį) 16 vai. Komjaunimo komitete renkasi Internacionalinio klu bo nariai. Į pasitarimą kviečiami visi, norintieji dalyvauti Internacio nalinio klubo veikloje. Nepamiršk ateiti! KOMJAUNIMO KOMITETAS
•••••••••••••O
DRAUGE, Skaityk J. Avyžiaus romaną. „Kaimas kryžkelėje“. Kovo mėnesį ruošiamas šios knygos aptarimas. Tar.yb. literatūros būrelis LOT klube (Komunarų g-vė Nr. 9) vasario 24 d. (trečia dienį) įvyks Dainos ir literatū ros vakaras. Svečiuose — J. Baltušis, J. Degutytė, T. Til vytis, A. Gudaitis Guzevičius, V. Karalius. Koncertuos LUT choras „Aidas“! Bilietai — Komjaunimo ko mitete. Pradžia 19 vai. Kviečiame visus!
GERIAUSIA FIZMATŲ GRUPE
«
viiiiaiiiiiiaiiKLiiniiiiiiiiiiiEK
Redaktorius J. GIRDVAINIS A.
Šio numerio korektūrą skaitė Kepalaitė ir R. Stankaitycė.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė.
LV 05186" Užs. Nr. 1199 Tiražas 2500 egz.