GcMTVBII1IS iSffl scuoencas Į
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. sausio 16 d.
Partinėse konferencijose Sausio 9—10 d. vyko Vilniaus miesto XX partinė konferencija. Joje dalyvavo ir universiteto delega tai. Į naująjį partijos Vilniaus miesto komitetą iš rinktas prorektorius B. Sudavičius. Anksčiau įvykusioje Lenino rajono partinėje konferencijoje delegatais į LKP XVII suvažiavimą išrinkti universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, partijos komiteto sekretorius K. Poškus, Mokslinio komunizmo katedros vyr. dėst. M. Bordonaitė, Ka rinės katedros viršininkas V. Repšys. Į partijos Lenino rajono komitetą išrinkti doc. P. Bernatavičius, N. Solovjovas, K. Poškus, į komite to biurą — K. Poškus.
SVARSTOMAS TSKP CK NUTARIMO PROJEKTAS Praėjusį penktadienį universiteto administracijos ■darbuotojai, susirinkę į atvirą partinį susirinkimą, apsvarstė TSKP CK nutarimo projektą partijos XXV suvažiavimui „Pagrindinės TSRS liaudies ūkio vys tymo kryptys 1976—1980 metais". Susirinkime kal bėję administracijos partinės organizacijos sekreto rius R. Šimkūnas, prorektorius administracijos ir ūkio reikalams P. Eigminas, Finansų ir planavimo skyriaus viršininkas A. Leskauskas atkreipė dėme sį į pagrindinius projekto teiginius, aptarė universi teto laukiančius dešimtajame penkmetyje darbus, pažymėjo, kad partija ir vyriausybė skiria milijo nines lėšas specialistų rengimui, universiteto naujų rūmų ir bendrabučių statybai, senųjų restauracijai. TSKP CK nutarimo projektas apsvarstytas visose universiteto partinėse organizacijose. Priimtuose nutarimuose pritariama partijos planams, reiškia mas pasiryžimas įvykdyti jos keliamus uždavinius.
Dėl teisės raportuoti suvažiavimui
SESIJA — ANTRASIS
SOCIALISTINIO
LENKTYNIAVIMO ETAPAS
Specialybės egzaminas trečio kurso buhalterinės apskaitos specialybės 2 grupės studentams — rim tas patikrinimas. Pagal jo rezultatus jau dabar gali ma bus pasakyti, kas ge rai, o kas gal ir ne taip sėkmingai darbuosis, bai mokyklą. gę aukštąją Doc. E. Kunevičius paten kintas — A. Stragytė bus (nuotrauka apačioje) ge ra buhalterė: jos žinios įvertintos ketvertu. „Ti kiuosi, kad ir grupės se niūnė D. Nasutavičiūtė (nuotrauka viršuje) išlai kys egzaminą gerai". Kai kitą dieną paskam binome į dekanatą, suži nojome, kad dėstytojas neklydo — Danutė gavo penketą. Taip pat įvertin tos ir jos grupės draugių V. Gumbaragytės, Z. Sabalnikaitės, Z. Vasiliaus kaitės ir D. Sabaliauskai tės žinios. 11 studentų gavo ketvertus.
Sesija
KOKIE PAŽYMIAI RAŠOMI Į STUDIJŲ KNYGELES Specialybė — anglų kalbos ir literatūros spec. I kur sas, I grupė. Ir pirmoji sesija. TSKP istorijos egzaminas. Grupėje dvylika studentų: 7 merginos, 5 vaikinai. Užkalbinu pirmakursius: — Ar sunku studijuoti partijos istoriją? — Ne, — atsako Nijolė. Ji stojamuosius išlaikė vien penketais. — Svarbiausia sistemingai ruoštis seminarams. Prieš egzaminus tenka tik pakartoti. — Kokia tema pati painiausia? — Gal V. Lenino veikalas „Ką daryti?'1, — gūžteli pe čiais Vitalija. — Sunkoka mokytis, maža laiko, o pakar totinos medžiagos daug. Nijolė ir Vitalija baigė Kauno J. Jablonskio mokyklą. Mokėsi toje pačioje klasėje. — Kaip vertinate savo žinias? Visi atsakė vienodai: ketvertui. Kiekvienas egzamino nuotaiką pergyvena savaip. Jur gita nusiteikus labai optimistiškai, Jūratė baiminasi, na, o Aivaras linksmina visus sąmojingumu. — Kaip patinka seniūno pareigos? — klausiu Laimontą. — Grupė draugiška, dirbti nesunku, — santūriai atsa kinėja vaikinas. Grupė gerai išlaikė egzaminą. Nė vieno dvejeto, tik du trejetai. R. RAMULIONYTE
PEN'KETUKIN INKAI
PF prekių mokslo spec. II k. studentai I. Baškytė, D. Grybaitė, R. Simanauskas jau turi tris penketus — taip buvo (vertintos jų žinios vi suose iki šiol laikytuose eg zaminuose: politinės ekono mijos, chemijos Ir elektro technikos.
Po tris penketus j studijų knygeles egzaminatoriai įra šė II k. psichologėms L. Ast rauskaitei, V. Musteikytei, B. Radionovaitei, V. Daunoravi* čiūtei, M. Aleknavičiūtei.
KANDIDATAI
KOMJAUNIMO PREMIJAI
Draugystė su Prahos universitetu
L. KLISAUSKAS
ANTRAKURSIAI
Naujųjų metų išvakarė se „Komsomolskaja pravda" paskelbė sąrašą dar bų, kuriuos VLKJS CK komisija paliko 1975 me tų komjaunimo premijų mokslo ir technikos srity je konkurso II turui.
Džiugu, kad šiame są raše iš trijų Lietuvos jau nųjų mokslininkų darbų du rekomenduoti mūsų aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas kandidatu šiai premijai pristatė biologą L. Grinių,
Nr. 2 (944)
kuris drauge su Maskvos universiteto jaunuoju mokslininku V. Samuilovu sukūrė bakterijų elekt rinio membraninio poten cialo atsiradimo sistemą. Vilniaus universitetas taip pat siūlo suteikti
Komjaunimo premiją fizi kams V. Kabelkai, A. Piskarskui, A. Stabiniui už naujo optinio genera toriaus konstrukciją ir jos tyrimus. Belieka laukti galutinio komisijos sprendimo.
Tris dienas mūsų aukš tojoje mokykloje viešėjo Prahos Karlo universiteto prorektorius internacionaliniąms ryšiams J. Skožepa ir užsienio ryšių skyriaus viršininkas L. Vanečekas. Svečiai kartu su mūsų universiteto vadovais ap tarė tolimesnes abiejų mokyklų bendravimo per spektyvas. Antradienį buvo pasi rašyta mokslinio ir kultū rinio bendradarbiavimo tarp Vilniaus V. Kapsu ko ir Prahos. Karlo uni versitetų sutartis 1976 m. — 1980 m. Joje numaty ti darbai, kurie bus abie jų aukštųjų mokyklų in dėlis, vykdant naujojo penkmečio planus. Sutartį ir konkrečių bendradarbiavimo prie monių planą 1976—1977 m. pasirašė universitetų prorektoriai J. Skožepa ir B. Sudavičius. Toliau glaudžiai bend radarbiaus universitetų fi zikai, medikai, visuome ninės organizacijos, nu matyta pasikeisti per me tus 14 mokslininkų bend ram darbui, skaityti pa skaitų, dalyvauti konfe rencijose, taip pat studen tų grupėmis praktikai, sportininkų komandomis, studentų statybiniais bū riais, turistinėmis grupėmis. Sutarties pasirašyme da lyvavo mūsų universiteto prorektorius doc. J. Gri gonis, darbuotojų profsą jungos komiteto pirminin kas V. Staskonis, užsie nio ryšių skyriaus virši ninkas A. Sūnelaitis.
gaka buvo — juk septynias dešimt studentų, visi nepažįs tami. Kiekvieną reikės su prasti, pažinti ne tik kaip studentą, bet ir kaip žmogų, be to, čia ne mokykla, o uni versitetas, — sako Rima. Bėgo laikas, ir mes supra tome, kad komjaunimo darbą kurse patikėjome tikrai ge ram, turinčiam organizacinių gabumų, žmogui. Susirinki muose rečiau bereikėdavo maldauti kurso draugus su ruošti potitinformaciją ar surinkti nario mokestį. Tačiau lengva nebuvo — tą ir da bar pripažįsta R. Stankūnaitė: — Kartais taip pikta pasi darydavo — paprašai studen tą paruošti politinfonmaciją, o jis nenori. Žinai, kad žmo gus tikrai domisi tuo klausi mu, nusimano, bet nenori. Čia ir iškilo didžiausia pro blema — kodėl? Kodėl? R. Stankūnaitė ir dabar negali gerai atsakyti į šitą klausimą. Gal čia kaltas Uogas, šabloniškas darbo or ganizavimas, gal nemokėji mas sudominti žmogaus, gal kalta tiesiog ji pati.. . Visa tai ir dabar, kai Rima Stan kūnaitė išrinkta į Istorijas
Jau senokai galvojau pa rašyti apie savo kurso drau ge, taip pat būsimą bibliote kininkę, antrakursę Rimą Stankūnaitę. Vis netenka iš širdies pakalbėti. Paskaitų metu šnibždėkis nešnibždėjęs, vis viena nieko iš jos neiš peši — seka kiekvieną dės tytojo žodį, konspektuoja, o per pertraukas — gaudyk vėją laukuose. Žinoma, ne laūkuose, o fakulteto komjau nimo biure ar dekanate, ko kiame susirinkime. Ką be veiksi — visuomenininke! Vieną dieną aš ją už sagos ir sakau: „Stok. Į susirinki mą dar suspėsi — penkios minutės likę, su fakulteto komjaunimo biuro sekretoriu mi A. Bajorūnu .pasitarti dėl nepažangių kurso studentų galėsi vėliau, o dabar.. O dabar — rimtai.
ŽYMUS PSICHOLOGAS Beveik trisdešimt metų praleido Kauno, vėliau Vil niaus universitetuose prof. J. Vabalas-Gudaitis. Jis yra daug nuveikęs Lietuvos mokslui, ypač pedagogikai bei psichologijai. Įkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, Švietimo liaudies ko misariatas 1919 m. ėmė or ganizuoti eksperimentinės pe dagogikos institutą. Jam va dovavo iš Rusijos grįžęs jau nas ir gabus mokslininkas J. Vabalas-Gudaitis.
.. .Universitetas bene spor tiškiausia aukštoji mokykla respublikoje. Vaikinai ir merginos, vilkintys marškinė liais su užrašu „Mokslas", atstovauja geriausioms res publikos komandoms. Po sėk mingų Vilniaus „Statybos" vyrų krepšinio komandos startų Kauno ir Vilniaus tu ruose MMF III k. studentą sporto meistrą J. Kazlauską galime pamatyti Druskinin kuose besitreniruojantį TSRS rinktinėje. Jis, be to, 1980 metų Maskvos Olimpinių žai dynių krepšinio komandos kandidatas. Penktakursis fi zikas A. Pavilonis šiomis die nomis žaidžia Indijoje: jis TSRS jaunimo rinktinės na rys. Moterų krepšinio ko mandose puikiai užsireko mendavo PEF pirmakursės sporto meistrės V. Šulskytė ir R. Minkevičiūtė. Abi jos
Neeilinis žmogus
kelių savaičių pareikalavusio triūso vaisius biure pažymi .paukščiuku“ — atlikta. Ir daugiau nieko. Žiūrėk, kitas nieko nedirbo — tik popie rius pristatė — ir jam „paukščiukas". Po to ir dirb ti nesinori... Prisipažinsiu, ir man taip ne kartą buvo. Bet negi nusiminsi? Priverti save tikėti, kad „paukščiukas" do kumentuose absoliučiai nieko nereiškia, tikėti ir žinoti, kad darbas, kurį atlikai, duos daug gero tavo draugams ir pagaliau tau pačiai... Dabar jau ir aš noriu pa klausti — ar mums visiems užtenka to tikėjimo, tikėjimo darbu, tikėjimo tuo, kad vi suomeninis darbas daugiausia duoda naudos tam, kas jį są žiningai dirba. .. — Ne, — pertraukia ma no mintis Rima, — jeigu visi tikėtų savo ir kitų darbais, būtų daug lengviau. Visiems lengviau — ir studentams, ir dėstytojams. .. Taigi, svarbiausia — tikė ti. Ir nepasiduoti. Rimai ryž to užtenka, ir patirties ne trūksta. Dabar reikia tik dirbti ir dirbti. Ir pasitikėti savo bei draugų jėgomis — jų taip pat užtenka... . . .Vos bepradėjau galvoti apie tai, žiūriu, kad jau sto viu vienas. Pabėgo. .. Taip ir maniau, kad ir šį kartą ne pasiseks su Rima dorai pasi kalbėti ir parašyti apie ją. Tačiau, kaip matote, šį kar tą parašiau, nors gal ir ne taip, kaįp turėtų būti. Bet ką padarysi — jeigu Rimai bū čiau prasitaręs apie savo už mačias, tiek ir būčiau ją te matęs. . . — Juk mano daubas — ei linis komjaunimo biuro nario darbas. Tokių, kaip aš, uni versitete dešimtys, šimtai, — ne kartą yra sakiusi man Ri ma. Tai sakydama, gal nepa galvojo, kad darbas, kurį dir bi sąžiningai, širdimi, jau niekad nebus eilinis darbas. Ir toks žmogus — jau ne ei linis žmogus. . .
Pirmame kurse R. Stankū naitę išsirinkome kurso kom jaunimo sekretore. Tiesa, ko kie ten ir rinkimai buvo — juk dar vienas kito gerai ne pažinojome, atvirai sakant, reikėjo kažkam visą visuome ninę veiklą ant pečių užkrau ti. Taigi, ir užkrovėme. . . Vėliau pasirodė, mūsų išrink ta sekretorė darbo nebijo. Ir patirties nestinga — besimo kydama mokykloje dvejus metus vadovavo Klaipėdos aštuntos vidurinės komjauni mo organizacijai. Taigi, nau josios pareigos jos visiškai negąsdino, nors.. . — Iš pradžių truputį bau-
fakulteto komjaunimo biurą, jai neduoda Tamybės. Palai kydama glaudesnius kontak tus su daugelio akademinių grupių komjaunimo sekreto riais, dažniau bendraudama su jais po susirinkimų, (posė džių, tiesiog pati sau stengia si atsakyti į šį (klausimą. Kaip sudominti studentus, kaip juos įjungti į aktyvų vi suomeninį darbą, kad šis jiems būtų ne kažkokia naš ta, o tikrai įdomus ir reika lingas užsiėmimas. — Reikia tikėti tuo, ką dirbi. Tikėti, kad tai reika lingas, naudingas darbas. Kar tais būna skaudu, kada tavo
J. Vabalas-Gudaitis buvo vienas iš tų negausių entu ziastų, kurie buržuazinėje Lietuvoje steigė Aukštuo sius kursus, vėliau juose dėstė. 1921 m. J. VabalasGudaitis įkūrė pirmąją Lietu voje psichologijos laborato riją. Ji intensyviai dirbo, nors čia tebuvo du žmonės: pats vedėjas ir asistentas. Aukštuosius kursus reor ganizavus į Kauno universi tetą, J. Vabalas-Gudaitis dės tė vaiko ir jaunuolio psicho logiją, pedagogikos istoriją. Paskaitos, egzaminai atima daug laiko, bet profesorius nuolat dirba mokslinį darbą, kurio rezultatai skelbiami
spaudoje, skaito pranešimus tarptautinėse mokslinėse kon ferencijose TSRS, Olandijo je, Latvijoje, Estijoje, IX psi chologų kongrese JAV. Fašistinės okupacijos me tais J. Vabalas-Gudaitis bu vo pašalintas iš universiteto. Išvadavus Tarybų Lietuvą, jis grįžta 1944 m. į universi tetą, vadovauja Pedagogikos, o nuo 1948 m. — Pedagogi kos ir psichologijos katedrai. Profesorius dirbo universite te iki 1953 m. J. Vabalas-Gudaitis buvo plataus diapazono mokslinin kas, gilus materialistinės krypties mąstytojas. Jis su kūrė originalią pedagogikos
teoriją, mokymo ir auklėjimo procese iškėlė grįžtamojo ry šio idėją, kuri aktuali ir šiandien. Sausio 14 d. universitete buvo paminėtos J. VabaloGudaičio 95-osios gimimo metinės. Konferencijoje, ku rią surengė Pedagogikos ir Psichologijos katedros, buvo perskaityti pranešimai apie J. Vabalo-Gudaičio gyveni mą, jo pedagogikos ir psi chologijos darbus. Pranešimų autoriai — prof. L. Jovaiša, prof. J. Laužikas, doc. V. Bernotas, psichologijos spec. studentai trečiakursė V. Stan kevičiūtė ir penktakursis V. Stončius.
RINKIME DEŠIMT GERIAUSIŲ
ma. Beveik visi jie išvardy ti sąraše, kurį pateikiame že miau.
pionė pionė
Europos jaunimo krepšinio čempionato 3 vietos laimėto jos, LTSR čempionės, kovin gai žaidžiančios „Kibirkšty je". Vida — kandidatė į TSRS rinktinę; Regina — į TSRS jaunimo rinktinę. GF pirmakursė L. Travina — praėjusių metų TSRS šimtalangių šaškių čempionė, pasaulio vicečem pione! Ringe neblogai jau čiasi Finansų ir apskaitos fakulteto ketvirto kurso stu dentas R. Penkovskis, nese niai antrąkart laimėjęs savo svorio kategorijoje A. Knisio taurės turnyrą. Į TSRS rinktinę pakviesta FAF fakulteto antrakursė V. Ikamaitė — ji TSRS studen tų orientacinio sporto varžy bų vicečempione! Visų mūsų universiteto studentų — šaunių sporti ninkų — suminėti neįmano
Krepšinis
Liudvikui Rėzai 200 metų Kuršių nerijoje paminėtas Rytų Prūsi jos lietuvio, žymaus XIX a. pradžios lietu vių literatūros atstovo, tautosakininko, K. Donelaičio kūrinių leidėjo, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, poeto ir kultūros veikėjo Liudviko Rėzos gimimo 200 metų jubiliejus. Nidos kino teatro salėje Įvyku siame iškilmingame minėjime pranešimą apie L. Rėzos gyvenimą, mokslinę Ir visuo meninę veiklą padarė Vilniaus universite to filologijos fakulteto prodekanas, filolo gijos mokslų kandidatas Albinas Jovaišas. Geografijos mokslų daktaras profesorius Vytautas Gudelis minėjimo dalyviams pa pasakojo, kaip prieš 200 metų atrodė L. Rėzos gimtasis Karvaičių kaimas, kurį tais laikais baigė užpustyti smiltys. Minėjimo dalyviai aplankė Kuršių neri joje, netoli Pervalkos, stūksantį paminklą L. Rėzai, padėjo gėlių. E. Jonušo darbo medžio skulptūra čia žvelgia į pušaitėmis apaugusią smėlio kopą, palaidojusią Karvaičius. Paminkle iškalti L. Rėzos žodžiai primena būtinybę saugoti gamtą ir ja rū pintis. Iš tiesų, vėjo pustytų smėlynų vie toje dabar čia žaliuoja gražūs miškeliai. Keleivį pasitinka išgražėjusios Kuršių ne rijos gyvenvietės. Jubiliejaus proga viena Juodkrantės gatvių pavadinta L. Rėzos vardu.
Kęstutis MIKOLIŪNAS
ir
pasaulio vicečem-
Regbis
A. Galminas (FAF III k.) — I atsk., LTSR rinktinės na rys. TSRS jaunimo čempio nate — V vieta
V. Šulskytė (PEF I k.) — sp. m.. kandidatė i TSRS rinktine. Europos jaunimo čempionate — III vieta, Šaudymas iš lanko LTSR čempionė, „Kibirkšties” ŽS1* ciė į a I. Ivoškutė (Fil. F III k.) — R. Minkevičiūtė (PEF I k.) sp. m„ LTSR čempionate ko — sp. m., kandidatė i TSRS mandinėse varžybose — I jaunimo rinktinę. Europos vieta, asmeninėse — III v. jaunimo čempionate — III vieta. LTSR čempionė. „Ki Meninė gimnastika birkšties“ žaidėja Z. Navagreckytė (PEF I k.) I. Rutkauskaitė (PF III k.) — sp. m.. LTSR čempionė. — sp. m., respublikos ir Vil „Kibirkšties“ žaidėja niaus m. čempionė J. Kazlauskas (MMF III k.) — sp. m.. „Statybos“ žaidė Tenisas jas G. Remeikis (TF IV k.) — A. Pavilonis (FF V k.) — I atsk., LTSR ir Aukštųjų sp. m.. „Statybos“ žaidėjas. mokyklų čempionas Tautų spartakiadoje pelnė 3,5 taško, TSRS jaunimo Lengvoji atletika rinktinės narys V. Visockis (FAF IV k.) — kand. i sp. m.. LTSR rinkti Boksas nės narys. Tautų spartakia doje pelnė 4 taškus R. Penkovskis (FAF IV k.) — sp. m.. 2 kartus laimėjo Stalo tenisas tarptautini A. Knisio taurės V. Šimkus (PEF IV k.) — turnyrą sp. m.. Aukštųjų mokyklų čempionas šaškės Tinklinis L. Travina (GF I k.) — I. Gradeckaitė (IF II k.) — sp. m., 1975 m. TSRS čem
I atsk.. LTSR rinktinės narė, LTSR pirmenybėse — III v.
J. Vaišnys (TF III k.) — I atsk.. LTSR rinktinės na rys, respublikos čempionas
Slidinėjimas
R. Linkevičiūtė (FAF V k.) — I atsk.. kand. i LTSR rinktine
rys. TSRS jaunimo rinktinės narys. Tautų spartakiadoje pelnė 30 taškų Gimnastika
R. Urbonaitė (ChF II k.) — sp. m.. Aukštųjų mokyklų varžybose — Ii v. V. Iljinych (FAF I k.) — kand. i sp. m„ Aukštųjų mo kyklų varžybose — II v. Stendinis šaudymas
Fechtavimas A. Ragaišis (PEF II k.) — kand. į sp. m.. LTSR jauni mo penkiakovės rinktinės narys
Orientacinis sportas V. Ikamaitė (FAF II k.) — sp. m.. TSRS studentų vicečempionė, TSRS rinktinės narė Akademinis
irklavimas
L. Pavilionytė (MMF I k.) — kand. i sp. m„ TSRS jau nių rinktinės narė, LTSR Aukštųjų mokyklų varžy bose — II v. A. Skripeta (FAF IV k.) — sp. m., LTSR rinktinės na rys, Tautų spartakiadoje pel nė 0.7 taško
Plaukimas
A. Juozaitis (PEF I k.) — sp. m.. LTSR rinktinės na
—
A. Raguotis (FAF III k.) sp. m., LTSR čempionas
Kviečiame visus rinkti • universiteto sportininką Nr. 1, geriausiųjų dešimtuką. Jūsų išrinktiems trims geriausiems bus įteiktos asmeninės dova nos ir Garbės raštai! Atsa kymus prašome pateikti iki šių metų vasario 20 d. į „Ta rybinio studento" redakciją arba „Mokslo" sporto klubą. 1976-ieji — Olimpiniai me tai. Gražių pergalių, sėkmin gų startų jums, universiteto sportininkai. Fizinio auklėjimo katedra, „Mokslo" sporto klubas
Gerai, kad susitinkame... TEATRO STUDIJOS VIEŠNAGE LENINGRADE
Vilniečiai vežėsi į Lenin gradą vieną spektaklį, pilnas rankas butaforijos ir... tru pučiuką baimės. Juk bene pirmoji tokia rimta išvyka. Leningrade Meno saviveiklos namuose (tikras teatras: di delė salė, apšvietimo, garso technika) vyko miesto stu dentų teatro kolektyvų ap žiūros, skirtos TSKP XXV suvažiavimui, baigiamasis turas. Jame dalyvavo ge riausi vietos teatrai, svečiai iš Lvovo ir Vilniaus. Apžiū rą, prasidėjusią dar 1974 me tų pavasarį, organizavo sri ties profsąjungos komitetas, miesto komjaunimo komite tas ir Meno saviveiklos na mai. Pirmame ture dalyvavo apie 150 kolektyvų. Praėju sių metų pabaigoje buvo iš aiškinti nugalėtojai. Jie ir rodė savo geriausius spek taklius trečiame ture. Reper
tuaras buvo gana įdomus ir įvairus. Jauni teatro kolekty vai nebijojo sudėtingų klasi kų kūrinių, taip pat buvo rodomos K. Simonovo, V. Sukšino pjesės. Vilniečiai Leningrade pa rodė savo naujausią spektak lį — J. Broškevičiaus dvie jų dalių repeticiją klasikinė mis temomis „Senos kronikos receptas" (režisierė N. Kurklietytė). Visų pirma buvo baimintasi dėl kalbos „barje ro". Tačiau jis gana greitai išnyko. Pagrindinis aktorių trejetas (V. Paškonis, V. Koševaja, K. Urba) labai grei tai surado bendrą kalbą su žiūrovais. Tam talkino ir pa ties spektaklio nuotaika: ju moras, ekspresyvus veiksmas, herojų temperamentas. Apskritai „Receptas. .." po Vilniaus festivalio gerokai „pašlifuotas", praturtintas
ENAS prasideda nuo scenos ,o vieta, kur vaidina sugebėjimo pasakyti ma, šitai, žinoma, ryšį tarp tiesą apie žmones. Jei aktoriaus ir žiūrovo padaro gu norite sužinoti beveikmaksimaliai vis betarpišką. Pože ką apie save .ateikite į mū mio fenomenas — kamerinė sų spektaklius, — pasakys studija. Pavasarį čia bus švenčia jums Požemio teatro šeimi ninkai. Požemio teatro pava mas penkiametis kūrybinis dinimą gavo Istorijos fakul jubiliejus, o įsikūrė trupė teto dramos studija, kurios dabartinio jos vadovo J. Po adresas — L. Stuokos-Guce ciaus, tada dar žurnalistikos vičiaus kiemo teritorija, o specialybės ketvirtakursio, tiksliau — po ja esantis rū entuziazmo dėka. Fakulteto sys. Taigi, spektakliai vyksta vaidybos meno gerbėjai susi po žeme, ir tai bene vienin būrė ir nusprendė, jog dar telė tokia vieta respubliko bui reikalingos patalpos. Ta da į L. Stuokos-Gucevičiaus je. „Visas pasaulis vaidina", kiemą atėjo studentai, pasi — šiais V. Šekspyro žodžiais ryžę seną rūsį paversti teat požemio teatras pasitinka ru. Netrukus įvyko pirmoji svečius. Supranti ir daugiau premjera — buvo pastatyta pasijauti patekęs į Melpome pjesė „Siluetai" M. K. Sar nės ir Talijos šventovę, kur bievijaus lyrikos temomis. uždrausta garsiai minėti kitų Jaunųjų kūryba susilaukė mūzų vardus. Nuo pat pir pritarimo. Praėjus pusmečiui, mojo žingsnio čia suvoki rampos šviesą išvydo kitas subtilią susikaupimo ir kūry pastatymas — „Suolas". Ta bos atmosferą. Požemio teat da trupės populiarumas jau ras žmogaus emocijų, nuotai praaugo senojo universiteto kų, būsenų studija. Jame tel ribas. Teatras ėmėsi novelių pa tik keturios dešimtys žiū inscenizacijos. Po kurio lai rovų. Patalpa nedidelė, todėl ko buvo suvaidintas R. Šaaktoriai praktiškai vaidina velio novelės „Po rudenio tarp žiūrovų, ir čia nėra ofi lietum" sceninis variantas, o cialios, įstatymu patvirtintos dar vėliau R. Baltušniko no
M
ras teatro kolektyvas. V. Paškonį aš mielai pasiimčiau į savo trupę. Iš trūkumų, matyt, reiktų paminėti neiš spręstą Režisierės (V. Micke vičiūtė) vaidmenį. — Vilniečių pastatymas geresnių Leningrado scenos buvo vienas iš geriausių mū galimybių, buvo dar išraiš- sų apžiūroje. kingesnis. Ir, matyt, geriau sia padėka už viską buvo ta pirmoji akimirka, kada jau buvo galima lengviau atsi kvėpti, kai iš vieno, iš kito salės krašto lietuviškai pasi girdo: „Šaunuoliai!" Tai Le ningrado studentai lietuviai iš „Baltikumo“ klubo dėkojo už spektaklį. Apie vilniečių pastatymą kalbėjomės su Mažojo dramos teatro akto riumi, Finansų ir apskaitos instituto dramos studijos va dovu V. Dokučiajevu. — Vilniaus universiteto teatras turi savo veidą. „Re ceptas" man ypač patiko, pats dirbu šia stilistika. Spektaklis daugiau tradicinis, J. KERNAGIO ir S. PLAtačiau labai inteligentiškas. Jaučiama profesionali režisū TUKIO nuotraukoje: V. Paš „Senos ra, gerai išreikšta idėja, konis spektaklyje aukšta vaidybos kultūra. Ge kronikos receptas".
Paklausiau, kokį įspūdį V. Dokučiajevui paliko Kiemo teatro dienos, kuriose lenin gradiečiai parodė savo kon kursinį Leningrado apžiūros spektaklį — K. Simonovo „Trys dienos be karo". — Man patiko Vilniaus festivalis. Gerai, jog jis ne konkursinis. Nėra tiesioginės konkurencijos, nėra didelės įtampos. Tai padeda kolekty vams, aktoriams parodyti, at skleisti save, gal net neaki vaizdžiai ginčytis, įrodinėti savo tiesas. Mano credo — maksimalus profesionalizmas. Studentiški teatrai gali ir tu ri statyti pradedant Sofokliu ir baigiant šiuolaikinėmis pjesėmis, savomis improvi zacijomis. Studentų teatrai turi daug eksperimentuoti. Vienas iš tokių eksperimentų buvo vilniečių pastatymas „Petro Navicko išpažintis". Tačiau, mano nuomone, ne labai vykęs, grubokas. Gaila, jog nemačiau „Heroikos". — Žinote, kaip aš įsivaiz duoju panašų į Vilniaus fes tivalį? Baigiasi spektaklis, bet niekas nesiskirsto. Akto
riai pasilieka čia pat, sceno je, ir prasideda diskusija. Įsi vaizduojate! Apie spektaklį, apie režisūrą, vaidybą... Ne lengva, bet įmanoma. — Studentų teatrams svar bu, jog draugaujame, gerai, kad susitinkame. Susitikimų per tas viešna gės mieste prie Nevos die nas buvo nemažai. Lankytasi teatruose, keletas studijos narių dalyvavo repeticijoje Mažajame teatre. Vežėmės vieną spektaklį, o atsitiko taip, jog reikėjo parodyti ir antrą. Susitikime su kolego mis iš Finansų ir apskaitos instituto bei „Baltikumo" klubu buvo parodytos ištrau kos iš „Petro Navicko išpa žinties". Sunku pasakyti, kas labiausiai įsiminė iš tų tik rai teatrinių dienų Leningra de. Aišku, ir ta nelabai di delė vilniečių spektaklio rek lama šalia turtingų miesto teatrų afišų, susitikimai, šei mininkų draugiškumas. Drau gausime ir toliau. Kad pažin tume vieni kitus, kad gyvuo tų studentų teatras. Ž. PEČIULIS
velės „Prabėgę niuansai" in terpretacija. Paskutinė šiame sąraše — V. Saroj ano „Al kani". Su kuo palyginti požemio teatro kūrybinį braižą. Su keliaujančiomis anglų trupė mis, gatvės teatru? Gal tai — laikmečio mada, susižavė jimas modernistiniu teatru. Atsakymo toli ieškoti nerei
cija, sukuriama scenoje, ir pajunta savyje emocijų aud rą. Spektaklį jis pratęsia sa vyje, jau išėjęs iš teatro, juk kiekvienas mūsų nešioja savyje mažą teatrą, kuriame vidinė tiesa grumiasi su vi diniu melu. Tą vakarą teatre vyko re peticija. Sunku į ją patekti pašaliniam, kada kūrybinio eksperimento metu žodyje, geste, mimikoje įkūnijama kūrėjo valia. Požemio teatro aktoriai — studentai, tad jie siekia scenoje kuo pilniau siai atskleisti savo individua lią asmenybę. Jau pats žmo gus — nuostabiausias meno kūrinys, ir labai svarbu su maniai naudoti šitą medžia gą. Sitai reikalauja gerai pa žinti save — juk sukurti scenoje save sunkiau, negu gyventi ir vaidinti išgalvotą personažų gyvenimą. O as menybės vystymosi procesą pernešti į sceną — sunkiau sias menas. Kai baigiasi repeticijos, būrelis vaikinų ir merginų susėda čia pat į žiūrovų suo lus ir ginčijasi, aptaria re peticiją. Tie jų pasitarimai savotiška meno taryba, kur
pirmininkauja tiesa. Meninės kūrybos svarstymų metu vyksta vieno ar kito meni nio sprendimo analizė ir įteisinimas spektaklyje. Tam pasinaudojama eskizais, pie šiniais, eilėraščiais — jais ginčijamasi. Baugu įsibrauti į kūrybinio kolektyvo pa slapčių pasaulį, kur subręsta menininko žodis. Pastaruoju metu požemio teatre stato mas poezijos spektaklis „Ne matomas smuikas". Tad da bartiniai meno tarybos gin čai — naujausios lietuvių poezijos svarstymai; jų metu ir gimsta spektaklio scenari jus. Šį spektaklį pastatyti paskatino J. Mačiukevičiaus poezijos rinktinė „Nemato mas smuikas". Požemio teat ro aktoriai nutarė sugroti poezijos smuiku, taip, kaip jie sugeba. Pačią trupę taip pat galima palyginti su gerai suderintu instrumentu, kur kiekviena tonacija — lygia teisė. Žavi jų reiklumas sau ir tai meninei tiesai, kurią jie rengiasi pasakyti, o jų kūrybinis metodas atrodo priimtinas. V. ARMALIS, I k. žurnalistas
cine įžanga į spektaklį. Pože mio teatro vaidybos maniera pirmiausia žavi paprastumu, netgi naivumu: aktoriai pasi naudoja tik sąlyginėmis kos tiumo detalėmis, kūno ir bal so išrašikos galimybėmis. Spektaklis jiems yra priemo nė, pretekstas aktyviam dia logui su žiūrovu, kurio metu pasakoma sava tiesa. Tikra
POŽEMIO" FENOMENAS, ARBA REŽISIERIAUS IŠPAŽINTIS KRITIKUI
kia. Dabar visame pasaulyje yra didelis poreikis kameri nio teatro, o požemio feno meno žanras — kamerinė studija. Čia jaunųjų kūrybi nė laboratorija, kurioje sprendžiamos dabartinės kar tos problemos. Dabar apie išraiškos prie mones. Požemio teatre neiš vysite sudėtingos butaforijos ir dekoracijų, teatre nesinau dojama oficialiąja, medžia giškąja uždanga — ta tradi
sis žavesys — paprastume tos atviros išpažinties, kurios laukia aktorius, ateidamas į spektaklį, nes tasai — susi tikimas su žiūrovu, ir tame susitikime požemio teatro ak toriai reikalauja iš žiūrovo tokio pat nuoširdumo ir pa sitikėjimo. Jie naudojasi sa vo kūryboje mažaisiais žan rais — novele, eilėraščiu, alegorija, bet siekia juo iš gauti maksimalią meninę iš raišką. Žiūrovas patiki situa
PO VROCLAVO DANGUM „Jaunųjų teatras — pro greso balsas". Įvairiomis kalbomis skambėjo Vroc lave šis devizas. Vėl su važiavo į šį seną Lenkijos miestą patys jauniausi pa saulio teatrai. Jų buvo 36 — geriausi studentų ir jaunimo teatrai. Per as tuonias dienas vienuoli koje scenų, gatvėse ir aikštėse, mokyklose ir ge ležinkelio stotyje jie pa sirodė daugiau kaip 100 kartų. Žiūrovų niekas ne skaičiavo, bet galima įsi vaizduoti, kiek jų teko pusantram tūkstančiui ak torių. Organizaciniame komitete dirbo 200 lenkų studentų, buvo akredituo ta 300 žurnalistų ir 100 stebėtojų. Vakarų Europos teatrai mąstė apie pasaulio ir žmonijos likimą, apie jaunimo vietą ir vaidme
nį šiandien. Vienas iš ge riausių spektaklių buvo portugalų jaunimo teatro „Komuna" pastatymas „Vakarienė“. Vienas įdomiausių — „Žmogus", pastatytas Reikjaviko jaunimo gru pės. Jaunieji islandai (du vaikinai ir trys merginos — visi puikūs aktoriai) metus tyrinėjo Grenlandi jos gyventojus, kad pas kiau galėtų parašyti ir su kurti spektaklį apie eski mų likimą vakarų civili zacijoje. Tarybiniams studentams atstovavo Celiabinsko po litechnikos instituto teat ras „Manekenas". Jie at vežė C. Aitmatovo „Bal tą garlaivį", pavadinę pa antrašte „Po pasakos..." Geriausiu spektaklio įver tinimu gali būti garbinga
teisė „Manekenui" baigti festivalį. Po penktojo tarptauti nio studentų ir jaunimo teatrų festivalio iškilmin go uždarymo visi susirin ko interklube. Prasidėjo improvizuotas pokalbis ir spaudos konferencija, ne sibaigiantys ginčai ir dis kusijos. Paryčiui per bal sų ūžesį pasigirdo žinoma melodija. Tai grupė por tugalų aktorių dainavo visų šalių revoliucines dainas. Su kiekviena nauja daina prie improvi zuoto choro prisijungda vo vis nauji balsai. Ir štai nutylusioje salėje garsiai ir iškilmingai suskambo „Internacionalas". Šimtai vaikinų ir merginų iš 24 pasaulio šalių įvairiomis kalbomis giedojo proleta riato himną.
lytė, P. Kurauskas, R. Ruzgy tė, Fizikos fakulteto I k. stu dentai V. Mikša, R. Montvi las, R. Kuprys, J. Spancerna, Gamtos fakulteto IV k. Matematikos ir mechani stud. A. Girdziušas, kos fakulteto I k. studentai Medicinos fakulteto V k. V. Andrijauskas, L. Krame- stud. B. Duplys,
Filologijos fakulteto II k. stud. D. Lencevlčiūtė, Prekybos fakulteto I k. stud. V. Ališauskas, Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. A. Bakšys, A. Pėstininkaitė, II k. stud. R. Šiupienytė.
PASALINTI NFPAŽANGUS STUDENTAI
BUSIMAJAME DRAUSTINYJE ŽIEMĄ MES DAŽNAI PA SVAJOJAM APIE VASARĄ. GERA PRISIMINTI IR PRA ĖJUSIĄ. . .
Nuo seno geografai Gamtos apsaugos komiteto užsakymu tiria landšaftinius draustinius. Studentams jau dvidešimt metų vadovauja doc. D. Gal vydyje. Buvę mūsų kolegos nemaža prisidėjo ir prie Lie
tuvos nacionalinio paiko kū rimo. O mes šią vasarą dirbo me Dūkštos landšaftiniame draustinyje, kuris tęsiasi Ne ries slėniu nuo Grigiškių iki Dūkštos upelio deltos. Darbas pareikalavo daug įtempimo, jėgų: kasdien tekdavo 10— 15 km keliauti pėsčiomis. Valtimis negalėjom naudotis dėl gausių toje Neries daly je rėvų, ir grupėje nebuvo nė vieno labiau prityrusio „bocmano", o autobusai ar kitos transporto priemonės tokiais miškų keliukais dar
SKAMBUČIAI Apie kūrybą jau daug pri rašyta ir prikalbėta, priposmuota ir išdainuota, nes kū ryba — tai kiekvieno žmo gaus (ir studento) vidinis pa šaukimas, be kurio gyveni mas (ir sesija) negalėtų to liau vystytis bei progresuoti. Aš irgi norėčiau į šią jau vi siems šimtąkart girdėtą te mą įkišti savo trigrašį, tai, ką brandinau visą semestrą, o kai atėjo sesija, nuspren'džiau daugiau netylėti, bet pasidalinti kūrybiniais suma nymais su visais tais, ku riems kūryba — pagrindinis egzistavimo gyvenime (ir universitete) laidas. Rytoj egzaminas. Taip, nieko nuostabaus, nes rytoj tikrai egzaminas, kurio be ' tikro kūrybinio polėkio ir fantazijos išlaikyti neįmano ma, nes tai pareikalautų be 'galo didelių pastangų; o jos po egzamino taptų tuščia vieta, nieku, vaakumu. Aš sėdžiu prie rašomojo stalo ir mąstau — kiekvienas mąsty mo etapas prasideda nuo istorijos: kas buvo pasiekta iki manęs ir ar tai davė tei giamų rezultatų. Šis mąsty mo etapas ir yra svarbiau sias visame pasiruošimo eg zaminams darbe. Susistemi
nęs ir apibendrinęs visą savo draugų ir draugių patirtį, fantaziją bei pasisėmęs paty rimo iš kai kurių spausdin tų šaltinių, priėjau išvadą, kad visa tai, kas pasiekta iki manęs pasiruošimo egza minams srityje, yra ne tik netobula, bet taip pat ir ba nalu bei visiems žinoma. Špargalkės, nusirašinėjimai, įvairios simuliacijos bei akių dūmimai — ne tokia jau di
delė mano kolegų patirtis šioje srityje, tad ar gali visa tai patenkinti šių dienų stu dentą ir dėstytoją, argi visa tai gali duoti teigiamų rezul tatų XX amžiuje — techni nio progreso ir aukšto homo sapiens intelekto išsivystymo amžiuje. Žinoma, kad ne. Reikia ieškoti kažko naujo, kas sudrebintų ne tik audito riją, kurioje laikysiu egzami ną, bet ir fakultetą, universi tetą, respubliką... Žinoma, ieškoti visados nelengva, ta
nekuzrsuoja. Stovyklą įsiruošėm netoli Brąžuolos upės žiočių. Tai bu vo palapinių miestelis su 34 gyventojais. Visi buvom su skirstyti j 3 brigadas plius ketvirta meteorologų. Pasta roji, vadovaujama doc. V. Ščėmeliovo, daugiausia tyrė mikroklimatą. Kiekviena bri gada turėjo tam tikrą draus tinio plotą, o studentas — in dividualią tyrimo sritį. Briga dų darbo tikslas — visapusiš kai ištirti draustinį landšafti niu .požiūriu. Visas draustinis
išsidėstęs Neries slėnio tera sose, ant kurių dar yra įvai rios genezės formos. Viskas fiksuojama geomorfologinia me ir hipsometriniame žemė lapiuose. Daug duobių teko iškasti dirvožemininkams, kurie turė jo visoje draustinio teritorijo je nustatyti dirvožemių ti pus bei dirvožemio rūgštin gumą ir sudaryti profilius. Buvo ištirta draustinio au galija — nustatyti augimviečių tipai, sudaryti retųjų ir vaistinių augalų žemėlapiai,
čiau kai sprendžiasi žmogaus (ir studento) egzistencijos klausimas gyvenime (ir uni versitete), tai sukaupiamos visos fizinės ir intelektualinės jėgos tam klausimui išspręs ti. .. . . .Aš mąstau.. . Jau trečia diena mąstau apie tai, kaip pasiruošti egzaminui, kad be jokių „nesusipratimų" ir konfliktų su dėstytoju gau čiau tik labai teigiamą pažy mį. Rytoj egzaminas — aš mąstau, skauda galvą, norisi miego — mąstau, geriu ka vą — mąstau... Jau rytas — iki egzamino lieka tik dvi valandos. Aš mąstau.. . (Stai ga mano mintį nutraukia te lefono skambutis — draugas skundžiasi, kad labai daug reikia mokytis...) Vėl sėdu prie stalo — mąstau... Stai ga — VALIO! Eureka! Su radau! Reikia išmokti, išmok ti visą egzaminams reikalin gą medžiagą ir nebus jokių konfliktų su dėstytoju, nie kas neįtarinės, kad nusirašinėji, apgaudinėji.. . Išmokti! Valio! Aš — tikras genijus! Einšteinas! . . (Staiga mano džiaugsmą sudrumsčia kitas skambutis — laikrodis rodo jau aštuonias valandas...) Nekreipiu dėmesio į tai — juk aš radau! Dabar egzami nas bus įvertintas tik labai gerai! Ir aš išgarsėsiu — fa kultete, universitete, respub likoje. .. pasaulyje! Valio!
Vadinasi, ir aš jau ne toks kvailas — vis dėlto sugal vojau, sukūriau... Tuoj sė du prie vadovėlių ir viskas bus tik labai gerai... Staiga suskamba dar vienas skam butis — jau į duris. Atėjęs draugas nustemba: — Ką, ar nesiruoši eiti eg zamino laikyti — juk liko tik pusvalandis...
Neperseniausiai laikraščio puslapiuose gyvai ginčijo mės: kas galų gale per gy vis tas laisvalaikis? Kaip pa menate, nuomonės išsiskyrė: viena grupė teigė, kad jo yra n + k, kaip pasakytų ma tematikai, o kitiems jis lygus apvaliam nuliui. Štai ir su prask, kad nori! Juk jeigu neklystu, ir šie, ir anie tom pačiom 24-iom valandom operuoja... Taigi, sužinoję, kad mūsų
draugai taip kankinasi, nuta rėme atlikti keletą eksperi mentų, idant atskirtumėm pelus nuo grūdų. Ilgai trūkusių darbų rezul tatus susisteminome ir siūlo me visiems susipažinti. Jūs turėsite dvigubai daugiau laisvo laiko, jeigu vadovau sitės mūsų patarimais. Pirma: žinotina, kad lais valaikis — tai laikas, laisvas nuo visko ir net nuo galvo jimo. Darau tai, ką noriu,
nedarau to, ko nenoriu... Antra: amžinas, visų žino mas dėsnis, kurį atrado neži nia kas, nežinia kada — ne daryk šiandien to, ko rytoj gal ir visai nereikės daryti. Trečia: Laiškus ir kitą ko respondenciją rašyti tik per paskaitas — argi dėstytojas žino, ką tu rašai? Į kino teatrus vaikščioti tik paskai tų metu (žinoma, bendrų!) Išeidami nepamirškite per spėti: „Ei, seniūne, aš esu!" Ketvirta: Kiekvieną kartą stenkitės išpešti sau nors lašeliuką naudos. Pavyzdžiui: sportininkas dalyvauja var žybose tuo atveju, jeigu sporto tarybos pirmininkas
SPORTAS
Prasidėjo tarpfakultetinė dėstytojų ir darbuotojų spar takiada. Ją kasmet rengia universiteto darbuotojų prof sąjungos komitetas. Šiemet varžomasi 6 sporto šakose: krepšinyje, tinklinyje, šach matuose, šaškėse, stalo teni se ir plaukime. Mus painformavo vietos
komiteto narys, spartakiados vyr. teisėjas E. . Bodindorfas, kad jau pasibaigė šaškių var žybos. Jose nugalėjo mate matikų komanda. Antri — filologai, treti — istorikai. Toliau seka MF, Fizinio auk lėjimo katedros, GF ir ChF komandos. Trečiadienį paaiškėjo ir
Keletas patarimų, KAIP TAUPYTI LAIKĄ
Įvyko „Nemuno" draugi jos pajėgiausių lankininkų žiemos varžybos. Moterų grupėje nugalėjo universite to studentė I. Ivoškutė.
Žodžiai. Tik keli žodžiai kartais gali atstoti šalto vandens kibirą... Anksčiau aš tuo netikėjau. .. Ir mano atradimas, genialus atradi mas, nuėjo perniek... Na, nieko, jei šią sesiją kaip nors pratempsiu, tai jau kitą kartą.. . Kitą kartą... fakul tete, universitete, respubliko je! .. Ak, velniop viską — gal dar spėsiu špargalkės pa sidaryti. .. Kęstutis MIKOLIŪNAS
jam pasako: rytdienos semi narui gali nesiruošti.. . Penkta: neįsimylėk! Niekas neatima tiek daug brangaus laiko, kaip pokalbiai su šir dies draugu prie vartelių. Šešta: rūkyk pasislėpęs. Galvos, kad sumažėjo „pypkorių“ — bus mažiau kriti kos (dabar jau taupote ir jų laiką). Dabar prašom patogiai įsi taisyti ir vykdyti visus nu rodymus. Linkime turiningo poilsio!
tinklinio varžybų nugalėto jas. Favoritais buvo laikomos Filologijos ir Istorijos fakul tetų komanda, vadovaujama TSRS sp. m. V. Artamonovo, medikai ir Fizinio auklėjimo katedra. Finale susitiko Fil. F ir IF jungtinė komanda ir Fizinio auklėjimo katedra. Nugalėjo pirmieji — 3:1.
Eksperimentą stebėjo ir jo rezultatus apibendrino I k. žurnalistė B. ŽEMAI TYTE
kurių šiose vietose gana gau su. Pagal jų išplitimą sudary ti arealai, o kai kur išskirti retųjų augalų — pievinių kardelių, didžiosios rusmenės ir kt. — rezervatai. Didelį dėmesį skyrėm rek reaciniams tyrimams. Drausti nio landšaftas dar palyginti mažai sukultūrintas — didžią ją dalį užima sausi pušynai su gausia mėlynių ir bruknių danga. Apvalius Neries upės vandenis, šio draustinio teri torija gali būti vilniečių po ilsio vieta. Tyrimų išvados
leido sudaryti landšaftinį perspektyvinį žemėlapį, pa gal kurį ateityje bus galima tvarkyti draustinio teritoriją. Remdamasis mūsų tyrimų duomenimis, kurie pažymėti net 12-oje žemėlapių ir apra šyti išsamioje ataskaitoje, Gamtos apsaugos komitetas koreguoja draustinio ribas — nevertingus platus palieka už draustinio iribų, o turtingus flora ar kuo kitu — įtrau kia. A. OBELIENIUTĖ III k. geografė
Egzaminų nuotykiai
lis prieš erelį.. . Profesorius: Ne! Aš jums penketą parašysiu! Studentas: Nereikia, profe soriau. O tai dar kas suži nos. Profesorius: Tegu žino, vi si! Štai penketas. Eikite ir tikėkite: jūs ne drugelis, aš ne erelis.
Profesorius: Kurgi jūsų at sakymai į klausimus? Kažko dėl nematau. Studentas: Iš kur jiems bū ti, jeigu aš jų nerašiau. Profesorius: O kodėl nieko neparašėte? Studentas: Labai daug. Profesorius: Suprantu. Jūs žodžiu atsakinėsit. Studentas: Nemėgstu veltui burnos aušinti. — Mes su jumis kalbėjo Profesorius: Klausykite, brangusis, jūs ką nors žino me skirtingomis kalbomis! — pasakė dėstytojas studentui te? po matematikos egzamino. Studentas: Žinau. Profesorius: Na štai, ir pa sakokite, ką žinote. — Sveiki. Kaip gyvenate? Studentas: O jūs nežinote, — Ačiū, gerai. ar ką? — Sėskite, prašom. Profesorius: Jeigu aš jums — Ačiū, aš pastovėsiu. šio dalyko paskaitas skai — Traukite bilietą. čiau, matyt, aš jau jį kaip — Ačiū, turiu savo. nors žinau. Studentas: O kodėl „kaip nors”? Reikia gerai žinoti. Profesorius: Užtenka. Da lyko jūs nemokate, atsakinė ti nenorite — rašau jums dvejetą. Studentas: Šitai jūsų teisė, jūsų žodis — įstatymas! O mes, studentai, prieš jus — kaip drugelis prieš erelį. Profesorius: Aš gi negaliu taip paprastai imti ir parašy ti trejetą. Studentas: Aš trejeto ir neprašau. Mes .studentai, tai lyg kurmiai, vis naktimis plušam, į šviesą rausiamės. O tik spėk galvą iškišti — tuoj tave! Lyg netyčia. Profesorius: Brangusis ma no, o jeigu kas sužinos, kad aš jums ketvertelį brūkštelė jau? Studentas: O aš gi ketver SESIJA Piešinukai iš VISI laikraš to ir neprašau. Mes, studen tai, prieš jus — lyg druge čio „Inžinerija"
Trečią vietą iškovojo medi kai, įveikę matematikus. Penktadienį prasideda krep šinio varžybos. Paraišką jose dalyvauti padavė ir administ racijos komanda, kurios iki šiol spartakiadoje nematyda vome, buriasi teisininkai. Varžybos kelia dėstytojų, darbuotojų susidomėjimą. Tik
Senųjų metų paskutinį sek madienį mūsų universitete buvo surengtas tradicinis Naujametinis bėgimas. Jame dalyvavo ir VISI lengvaatle čiai. Komandinėse varžybose jie ir tapo nugalėtojais. Ant roje vietoje liko universite to Prekybos fakulteto sporti ninkai, treti — fizikai. Asmeninėje įskaitoje pa jėgiausias buvo Prekybos fa kulteto studentas P. Baub lys. MMF studentas D. Paš kevičius buvo antras, trečio je vietoje palikęs VISI atsto vą B. Piekų.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
gaila, kad dėl ekonomikos fakultetų profbiurų narių, at sakingų už sportą, abejingu mo nematyti šių fakultetų jungtinės komandos.
V. LAPINSKO nuotrauko se matome spartakiados ko vų momentus.
Dėmesio! Fakultetų komjaunimo biu rų sekretoriai renkasi sausio 19 d. 18 vai. Komjaunimo aktyvas, nu matytas kelionei į Maskvą ir Leningradą, renkasi komjau nimo komitete sausio 20 d. 18 vai. Prašome turėti stu dentų pažymėjimus.
Komjaunimo komitetas 232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
LKP CK leidyklos spaustuvė LV 08328
REDAKTORIUS
Užs. Nr. 179 1 A1618 KUSTA