Tarybinis Studentas, 1987 m. sausio 16 d. Nr. 2 (1381)

visu

saliu PROLecaRahvienyRires!

LEIDŽIAMAS NUO 1950

caRj/Binis s r,u nencas

METŲ BALANDŽIO 15 D.

*

Nr. 2 (1381)

1987 M. SAUSIO 16 D.

PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

KAINA 2 KAK

IIHIIIIIIIIIIIIIIIIlIlllllIllilIltlIllIHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIilIlilllIlilIlflIHHIhlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIinilllllilIlIlIlIIIIIIIIllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIilIlIlIlilIlIlIlIlIlIlIlIlIIIIIIIilIlIIIIIIIHIlIlIIIIinilllilIlIlI

TSKP CK Politiniame biure TSKP CK Politinis biuras sau­ sio 6 d. įvykusiame posėdyje apsvarstė pasiūlymus, kaip turė­ tų būti realizuojamas aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo per­ tvarkymas, parengtas pagal TSKP XXVII suvažiavimo nurodymus.

Svarstytuose dokumentuose numatytos priemonės aukštąjį iš­ silavinimą turinčių specialistų rengimui ir panaudojimui liau­ dies ūkyje iš esmės pagerinti.

Planuojama iš pagrindų pertvar­ kyti mokymo ir auklėjimo proce­ są, pereiti prie .plataus profilio specialistų rengimo, garantuojan­ čio, kad jie įsigis fundamentalias ir profesines žinias, pagrįsto aktyviu bendradarbiavimu su ati­ tinkamomis įmonėmis, susivieni­ jimais ir organizacijomis. Numa­ toma sukurti naują ekonominį organizacinį aukštųjų mokyklų ir liaudies ūkio šakų sąveikos me­ chanizmą, kurio pagrindas bus tikslinis kadrų rengimas ir per­ kvalifikavimas pagal sutartis. Da­ lį sąnaudų šiems tikslams pa­ dengs materialinės gamybos ša­ kos.

Politinis biuras pabrėžė, jog lemiama sąlyga būsimų specia­ listų mokymo ir auklėjimo efek­ tyvumui stiprinti bus geresnis mokslinių pedagoginių ir moks­ linių kadrų parinkimas, paskirs­ tymas ir kvalifikacijos kėlimas.

Turima galvoje pertvarkyti aspi­ rantūros, kaip svarbios mokymo­ si po aukštosios mokyklos baigi­ mo pakopos, veiklą. Prie aukš­

tųjų mokyklų ir mokslinių įstaigų bus organizuojama dakfarantūra.

Numatoma įvesti naują mokslinių pedagoginių darbuotojų atestaci­ jos tvarką, sudaryti palankesnes sąlygas žymiems liaudies ūkio specialistams įtraukti į dėstymo veiklą aukštosiose mokyklose.

Numatyti būdai, kaip aukštųjų mokyklų mokslas turi vis dau­ giau prisidėti prie mokslinėstechninės pažangos spartinimo, gerinti naują techniką įvaldžiu­ sių specialistų rengimą. Planuo­ jama aukštosiose mokyklose, pir­ miausia universitetuose, sparčiau plėtoti fundamentalius tyrimus, tris keturis kartus padidinti ban­ domųjų konstravimo bei ekspe­ rimentinių darbų apimtį ir tuo pagrindu išplėsti mokslinių kuria­ mųjų darbų mastą ir sutrumpinti jų rezultatų diegimo laiką.

Rengiamos priemonės aukš­ tųjų mokyklų darbuotojų, aspi­ rantų ir studentų materialinėms ir buitinėms gyvenimo sąlygoms toliau gerinti.

Iš esmės pritaręs dokumen­ tams, susijusiems su aukštųjų mo­ kyklų veiklos pertvarkymu. Po­ litinis biuras pavedė atitinka­ moms organizacijoms juos to­ bulinti turint galvoje tolesnį specialistų rengimo planavimo gerinimą, geresnį aukštųjų mo­ kyklų mokslo techninį aprūpini­ mą, ministerijų, žinybų, susivie­ nijimų ir įmonių dalyvavimą šia­ me svarbiame darbe.

Sausio 6 d įvyko Universite­ to aktyvo susirinkimas, kuria­ me dalyvavo VU Tarybos, par­ tinio komiteto nariai, fakultetų partinių biurų sekretoriai bei darbuotojų profsąjungos biurų pirmininkai katedrų vedėjai, kai kurių laboratorijų vadovai.

Buvo apsvarstyti Universiteto kolektyvo uždaviniai įgyvendi­ nant LTSR Aukštojo ir specialio-

1987 m. sausio 7 d. įvyko Uni­ versiteto partijos komiteto po­ sėdis.

Jame buvo išanalizuotas ate­ istinės kontrpropagandos veiks­ mingumo didinimas Universitete.

Komitetas pažymėjo, kad prie partijos komiteto atidaryta moks­ linio ateizmo auklėjimo taryba bei analogiškos tarybos fakulte­ tuose nuolat analizuoja ir ruošia atitinkamas rekomendacijas par­ tinei ir komjaunimo organizaci­ joms, veda ateistinio kontrpro­ pagandinio turinio renginius. To­ bulinant ateistinę kontrpropagandą prisideda jaunųjų lektorių ateistų mokykla, kuri analizuoja tarybinių švenčių ir apeigų die­ gimo problemas.

Dėstant mokslinį ateizmą krei­ piamas kuo didesnis dėmesys j

PARTIJOS KOMITETAS APSVARSTĖ

tuos klausimus, kurie yra aktua­ lūs šiuolaikinės ideologinės ko­ vos požiūriu ir padeda ugdyti studentų kontrpropagandinio darbo įgūdžius.

Tačiau ateistinis studentų auk­ lėjimas bei kontrpropagandinis darbas Universitete dar nėra pa­ kankamai veiksmingas, nes neap­ rėpia visų studenfų, daugiausia organizuojamas vyresniuose kur­ suose, silpnai dirbamas akademi­ nėse grupėse, ne visų specialy­ bių dėstytojai išryškina savo dės­ tomų disciplinų ateistinius aspek­ tus. Buvo apibendrinti rezultatai sociologinės apklausos „Mūsų pasaulėžiūra",' kurios tikslas bu­ vo atšk leisti studenfų mokslinių

jo vidurinio mokslo ministerijos Kolegijos 1986 m. gruodžio 6 d. nutarimą „Dėl Vilniaus miesto aukštosiose mokyklose esančios netvarkos materialinių vartybių apskaitoje ir nurašyme ir trūku­ mų ūkiskaitinių mokslinio tyri­ mo darbų organizavime pašali­ nimo". Susirinkime pranešimą perskaitė VU prorektorius J. Vaitkus. Diskusijose kalbėjo as-

tronomijos observatorijos vedė­ jas R. Kalytis, astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros vedėjas A. Piskarskas, fizikos fakulteto dekanas A. Bandzaitis. fizikos fakulteto partinio biuro sekretorius V. Valiukėnas, che­ mijos fakulteto dekanas A. Levinskas, gamtos fakulteto deka­ nas R. Tarvydas. Priimtas prie­ monių planas.

DARIAUS VIJEIKIO IR VALDO VILŪNO FOTOREPORTA2AS malematikos egzaminu, draugai!“ Na, o kur tie „draugai"? Kele­ tas auditorijoje sėdi.

Vienas vaikinukas garsiai samprotauja apie tai, kad gera būtų nueiti į dekanatą antspaudą užsidėt tarpdury stoviniuojantis būrelis

Partijos komitete apsvarstyta teisinių žinių propagandos, ko­ vos su žalingais buities įpročiais bei girtavimu būklė Universitete ir priemonės jai pagerinti. Pa­ žymėta, kad atliktas nemažas politinis auklėjamasis darbas tarp (nukelta į 2 psl.)

Valdo

PIRMOSIOS PIRMASIS Liftas greitai pakelia | septin­ tą aukštą. Oho, kiek studentų.

Sesija. 707 auditorija čia pat. Joie šiandien pirmą egzaminą lai­ kys materialinio-techninio ap­ rūpinimo ekonomikos ir organi­ zavimo specialybės pirmakursiai.

Pirmos sesijos pirmas egzaminas. Šia proga ant lentos šaunus svei­ kinimas išrašytas: ,Su aukštosios

materialistinių, ateistinių įsitiki­ nimų formavimosi ypatybes šiuo­ laikinėmis sąlygomis.

Partijos komitetas numatė priemones ateistinės kontrpropagandos vei­ ksmingumui didinti Universitete.

• • •

energingai aptarinėja vakarykš­ tes „Žalgirio" rungtynes Milane.

Išeiname į koridorių. Štai kur pajuntame egzamino artėjimą.

Vadovėliai, konspektai, nosis į juos įbedę studentai. Viskas taip, kaip ir prieš kiekvieną egzami­ ną. Pirmakursiai, atrodo, neblo­ gai nusiteikę.

— Pirmas egzaminas. Nebaisu?

- Ne. Bet ko tos rankos taip šąla? O ir tas juokas kažkoks pernelyg garsus. Bet štai viskas nutilo.

Dėstytojas atėjo. Trumpas inst­ ruktažas. Juk visgi čia Jukš. . t. y. pirmakursiai susirinko. Na, atrodo, galima pradėti. Pasilieka pirmieji. Dauguma merginų. Šau­ nuoliai vaikinai, tikri džentelme­ nai. Traukiami bilietai. Viskas.

Dabar parodyk, ką gali.

Tyla.

Tik už durų skardūs kursiokų balseliai girdėti. Ateis ir jų eilė Atsistoja vaikinas iš paskutinio­ jo suolo, klausia, gal kitą bi­ lietą traukti galima. Dėstytojas mano, kad neverta. Įdomu ste­ bėti besiruošiančius. Tarsi save

iš šalies pamatai. Atsistoja dės­ tytojas. Jam taip pat nelengva.

Nedidelis pagyvėjimas auditori­ joje. Kaip čia šios progos ne­ praleisti, gal kaimynas ką nors žino. Jau gal nori kas nors atsa­

VILŪNO

nuo! r.

kinėti? Ne. kol kas niekas. Juk dar penkiolika minučių liko. O per jas daug galima padaryti Arlia nieko. Skiriasi matemati­ kos egzaminas nuo kitų. „Van­ dens" čia nereikia. Žinai, neži­ nai, moki arba nemoki. Dėstyto­ jas nesiskubina, pamąstyk, ap­ galvok. Štai ir pirmas pažymys — ketvertas. Neatrodo, kad jo savininkė būtų Taliai nusiminusi. „Gal jau pasiruošęs", dėstytojas kreipiasi j „bk'ją“ bilietą ištrau­ kusįjį. Ne, jis dar kažką labai svarbaus prisiminė, negali dar.

Atsakinėja, jo draugas. Deja, at­ rodo, kad jam teks ateiti laiky­ ti egzamino dar kartą. Paskutinis šansas - gal vakare galima, o gal kitą bilietėlį? Šauniai studen­ tas pakelia nesėkmę. Už durų vieningas „kiek" ir gailaus ato­ dūsio banga. O tuo metu toks pat likimas ištinka dar vieną pir­ makursį. Kreipiamės į dėstytoją: (nukelta į 4 psl.į

8 Tarybini* atudentas

■V SESIJA

▼ SESIJA

KAIP LAIKĖME IKI SAUSIO 14 D. Mestelkime žvilgsnį — kaip lai­ komi egzaminai keliuose fakulte­ tuose, kam labiau sekasi (o gal, kas daugiausiai dirbo?), ką ly­ di nusivylimas.

kymai į klausimus iš TSKP isto­ rijos — nepatenkinami.

Kaip matome, TSKP istorija — kie­ tas riešutas.

,,Ne kietesnis, nei aukštoji ma­ tematika", paprieštaraus pra­ monės ekonomikos fakulteto pirmakursiai. Šio egzamino re­ zultatai išties nedžiuginantys: jį jau laikė trys (iš keturių) pir­ makursių grupės, ir kiekvienoje po penkiolika studentų buvo priversti „kapituliuoti".

Gerai einasi pramonės planavimo spe­ cialybės ketvirto kurso pirmos ir antros grupės studentams: nė vienos skolos, o jau išlaikyti (neskaitant įskaitų) pramonės fi-

Vien penketais lotynų kalbos egzaminų išlaikė filologijos fa­ kulteto lietuvių kalbos if lite­ ratūros specialybės penkto kur­ so penktos grupės studentai. Tai bene geriausiai išlaikytas egza­ minas. Na, o blogiausiai? Labiau­ siai „nenusfkilo" rusų kalbos ir literatūros specialybės antro kurso pirmos grupės atstovams: dvylikos iš dvidešimt šešių atsa-

PARTIJOS KOMITETAS APSVARSTĖ (atkelta iš 1 psl.) mokslo-pedagogimo ir pagalbi­ nio personalo bei studentų, įgy­ vendinant TSKP CK nutarimą „Dėl priemonių girtavimui ir al­ koholizmui įveikti". Išgyvendin­ tas alkoholinių gėrimų vartojimas tarnybinėse patalpose, bendra­ bučiuose, kultūrinių sportinių renginių metu, žymiai sumažėjo asmenų, piktnaudžiaujančių al­ koholiniais gėrimais. Tačiau dar silpnai yra organizuojamas stu­ dentų teisinas auklėjimas, nepa­ tenkinamai dirba Kovos už blai­ vybę draugija, ypač įtraukiant studentus į jos veiklą, dar ma­ žai kovojama prieš rūkymą dar­ bo vietose, bendrabučiuose. Ne­ patenkinamai šia kryptimi dirba fakultetų partinės ir komjauni­ mo organizacijos, fakultetų ko­ vos už blaivybę draugijos. Ne iki galo panaudojamos turimos galimybės Universitete propaguo­ jant teisines ir medicinines ži­ nias.

Partijos komitetas įpareigojo fakultetų, bendrauniversitetinių katedrų ir padalinių partines or­ ganizacijas suaktyvinti teisinių bei medicininių žinių propagan­ dą, pagerinti auklėjamąjį darbą studentų bendrabučiuose, aiški­ nant girtavimo, rūkymo žalą, ug­ dant nepakantumą žalingiems buities įpročiams. Fakultetų par­ tinės ir komjaunimo organizaci­ jos įpareigotos pagerinti darbą įtraukiant darbuotojus ir ypač studentus j Kovos už blaivybę draugiją, ugdyti tvirtas idėjines moralines studentų pažiūras ruo­ šiant juos aktyviais sveiko gyve­ nimo būdo propaguotojais.

• ė * Partijos komitetas apsvarstė medžių prie studentų bendrabu­ čių Čiurlionio gatvėje iškirtimą.

Buvo pažymėta, kad šioje terito­ rijoje, prieš 20 metų pasodinti medžiai ir krūmai labai išaugo, daugelis paseno, tapo avariniais.

Todėl sutvarkyti bendrabučių te­ ritoriją buvo būtina. Buvo iš­ kirsta 50 medžių ir 70 krūmų.

Tačiau, kaip nustatė Vilniaus m.

LDT vykdomojo komiteto Apžel­ dinimo trestas, buvo nukirsti ne tik avariniai, bet ir penki sveiki medžiai, taip pat dalis krūmų.

Už neteisėtai nukirstus penkis medžius buvo surašytas atitinka­ mas aktas.

Kaip buvo pažymėta partijos komiteto, prorektorius adminis­ tracijos ir ūkio reikalams nein­ formavo rektorato apie numaty­ tą medžių ir krūmų kirtimą, ne­ buvo informuotas ir gamtos fa­ kultetas, nepasitarta su specia­ listais.

Universiteto partinis komitetas atkreipė prorektoriaus administ­ racijos ir ūkio reikalams P. Eigmino dėmesį į neatsakingą po­ žiūrį kertant medžius ir krūmus prie studentų bendrabučių Čiur­ lionio gatvėje. Ateityje jie įpa­ reigotas visus numatytus Univer­ siteto teritorijos pertvarkymus derinti su rektoratu, tos srities specialistais ir atitinkamomis Vil­ niaus miesto ir respublikos įstai­ gomis. Gamtos fakulteto deka­ nas R. Tarvydas ir partinės orga­ nizacijos sekretorius R. Šimkū­ nas įpareigoti rodyti daugiau iniciatyvos ir teikti kvalifikuotą pagalbą ūkio padaliniams tvar­ kant Universiteto teritoriją.

▼ SESIJA

Daug kalbama apie aukštųjų mokyklų reformą. Daug skirtin­ gų nuomonių, daug diskusijų. Ir kaipgi nediskutuosi, jeigu tai tiesiogiai liečia mus — studen­ tus. Na, o kckį Universitetą po persitvarkymo įsivaizduoja jo darbuotojai, kokiais jie noTėtų matyti studentus?

— Reforma — geras dalykas, jau vien dėl to, kad bus įves­ ta studentų savivalda. Tai mokys juos savarankiškumo, — kalba Universiteto komjaunimo komi­ teto sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui G. Maniušis.

- Jau matyti pirmieji daigai, po reformos jie žymiai išsiplės ir sutvirtės. Be to ir patys stu-

nansų ir pramonės egzaminai.

▼ SESIJA ekonomikos

Pas medikus „ekstremalių at­ vejų" nepasitaikė. Neblogai (t. y. be trejetų) vaikų ligų bei ner­ vų ligų egzaminus išlaikė gydo­ mosios medicinos penkto kurso penkta grupė, sanitarijos ket­ virto kurso dvylikta grupė iš LOR egzamino išėjo tik dviem ketvertais nešina (visi kiti pažy­ miai — penketai). Šiandien tu­ rėtų būti' likviduoti paskutinie­ ji nuo įskaitų savaitės užsilikę įsiskolinimai (anglų kalba).

Sesija tęsiasi. Linkime mės I

sėk­

tvarkaraščio sudarymas, ir sti­ pendijos paskirstymas.

Reikia, kad tikrais jo talkininkais taptų seniūnas ir proforgas. Materia­ liniai svertai bus dideli, vien stipendijų skirstymas — di­ o formaliam delė atsakomybė, lyderiui tai ne pagal jėgas. Be to, išaugus studentų sąmoningu­ mui, laimėtumėm ir mts patys — studentai imtų geriau pla­ nuoti savo laisvalaikį , būtų ge­ resni renginių organizatoriai.

Na, o komjaunimo darbuotojai bus atsakingi, kad savivalda eitų teisinga linkme ir nebūtų perlenkimų.

Matematikos fakulteto proa'ekanas A. Apynis pasakoja:

Vieną rytą teisės fakulte­ to studentai ir dėstytojai bu­ vo maloniai nustebinti: jun­ giamąjį korpusą papuošė TF pirmakursių R. Pėstininko Ir A. Namavižiaus „Laisvalaikio darbų" tapybos paroda. Šie dar­ bai nors ir trumpam, bet vis dėlto daugelį privertė atsiplėšti nuo kasdieninio gyvenimo ver­ peto, sustoti ir pamąstyti.

A. Namavičiaus darbus: „Ulyčla", „Pakalnių varpinė", „Kai­ mo pakraštys", galima sujungti į vieną ciklą, kurį sąlyginai pa­ vadintume „Senasis kaimas". Ke­ letu vaizdų autorius sugebėjo atskleisti dažnam dar tokio ar-

koncentravus savo žinias, ak­ centuoti svarbiausius dėstomo dalyko punktus.

Be abejo, studijos Universite­ te taps sunkesnės. Ir jas „įkąs­ ti" galės tik geri studentai, na, o blogo, manau, blogiau neiš­ mokysi.

Taip pat bus įvesta studentų savarankiško darbo kontrolė: tikrinsime ne studento sėdėji­ mą prie knygų, o jo žinias.

Teorinių žinių patikrinimui bus gu koliokviumai, o praktinių — darbai. Neattrys kontroliniai likus šių darbų, nebus leista ar egzaminų, laikyti įskaitų Tam sudaromas atskiras tvar­ karaštis. Taip pat studentams

Laimės tiktai mokslas ir busimasis jaunas specialistas i

dentai galės prisidėti prie tų dioelių problemų sprendimo. , Svarbiausia — galės plačiau įsi­ jungti j mokslinį-tiriamąjį dar■ bą. Juk didžiausią krūvį šiame darbe dabar veža dėstytojai. Ir savotiški jų monologai paskaitų metu ne toks jau geras daly­ kas. Manau dėstytojas turėtų būti tik vadovas kuris nurody­ tų pagrindines darbo gaires kaip oabar kursinių darbų va­ dovai. Individualus darbas daug į daugiau duos, negu paskaitų iš­ klausymas. Ir laimės tiktai mok­ slas ir busimasis jaunasis spe­ cialistas.

Be abejo keisis ir komjauni­ mo komiteto darbas.

Reikia stengtis, kad pagrindinis dar­ bas būtų ne ataskaitos ir infor­ macijos apibendrinimas, o (dar­ bas su žmonėmis, grupėse; kad darbuotojai žinotų realią padė­ tį, o studentai per susirinkimus nebijotų išsakyti pageidavimų, pasitarti; padiskutuoti.

Ir mes komjaunimo komiteto darbuo­ tojai ateitume j grupę ne vien tik patikrinti, bet ir pabendrau­ ti, pakalbėti. Vienas didžiausių uždavinių komjaunimo darbuo­ tojams — pasiekti, kad pakiltų studentų sąmoningumas kad jie patys grupėse komjaunimo sek­ retoriumi išrinktų tikrąjį lyderį, o ne formalų nes jo rankose bus visas grupės gyvenimas: ir _________________________________

- Aukštųjų mokyklų refor­ ma mūsų fakultetą palies jau nuo pavasario semestro. Pagal naują programą mokysis tai­ komosios matematikos pirmo kurso studentai. Jau paruoštas naujas tvarkaraštis.

Užsiėmimų skaičius sumažės iki 28 valan­ dų per savaitę, na, o likęs lais­ vas (laikas bus skiriamas stu­ dentų savarankiškam darbui.

Tačiau sumažinus užsiėmimų skaičių mažiau bus galima ir medžiagos išdėstyti, o juk prog­ rama turi būti aprėpta.

Todėl keisis ir pats paskaitos turinys - mažiau dėmesio galima bus skirti taip reikalingoms smulk­ menoms. Tas žinias studentai turės savarankiškai įsigyti. Kad palengvintume studentų darbą, bus sudarytas vadovėlių sąra­ šas taip pat bus išleistas ma­ tematinės analizės — pagrindi­ nės disciplinos — doc. E. Mi­ sevičiaus paskaitų konspektas.

Jį gaus kiekvienas studentas.

Valandų, skirtų pratyboms skaičiaus stengiamės nemažinti.

Juk tik aktyvus paties studen­ tų darbas galės duoti teigiamų rezultatų, o vadovaujant dės­ tytojui, tai padaryti lengviau. O ir pačios paskaitos taps įdomes­ nės ir turiningesnės, persitvar­ kyti turės ne tik studentai bet ir dėstytojai.

Teks atsisakyti įprastų dėstyme formų ir, su­

bus ruošiamos konsultacijos bendros, o pageidaujant ir indi­ vidualios.

Manau, kad studentai dirbs nuoširdžiai.

Nepritariu tiems pesimistams, kurie bijos stu­ dentus palikti be tvirtesnės kontrolės.

Jeigu jau duodi laisvę, tai turi pasitikėti o ir dėstytojai jokiu būdu neturi būti prižiūrėtojais.

Manau, reforma skatins stu­ dentus dirbti, rodyti iniciaty­ vą, ugdys savarankiškumą. Tai nebus lengva nes krūvis padi­ dės. Tai, ką anksčiau gaudavo paskaitų metu, dabar turės susieškoti vadovėliuose. Bet tai nėra jau taip blogai — juk ži­ nios bus vertingesnės, nes pa­ siektos paties. Kas lengvai su­ žinoma, lengvai ir užmirštama.

Opi problema — laisvalaikis.

Mūsų fakulteto dekanatas sa­ vo nuomonės studentams nediktuoja. Jeigu jie nori turiningai praleisti savo laisvalaikį — yra visos sąlygos. Reikia tik noro ir truputėlio iniciatyvos.

Kas kita pagalba - tai jau deka­ nato pareiga.

Na, o ateityje keisis ir kitų kursų mokymo planai, mažės egzaminų skaičius. Norisi tikė­ ti, kad studentams tai bus tik į naudą.

Aušrinė PECiORAITE

„LAISVALAIKIO DARBAI“ timo, mielo, tačiau jau pasiliekančio praeityje senojo kaimo grožį, jo ramybę, sąryšį su gamta Žiūrint į šiuos darbus kyla ne­ numaldomas noras pamatyti šį grožį savo akimis.

Iš R. Pėstininko darbų didžiau­ sią įspūdį paliko drobės: „Ru­ duo", „Parkas rudenį", turintys dažnai kasdienybėje pasigenda­ mo romantiškumo, mįslingumo.

TF

komjaunimo komiteto informacijos sektorius

Smagūs vakarėliailiūdni popierėliai Vyksta profsąjungos komiteto posėdis. Svarsto už rūkymą, al­ koholinių gėrimų vartojimą ben­ drabutyje. Kaskart tie patys nu­ sižengimai, tos pat bėdos, pana­ šūs pasiaiškinimai...

Jau vien gruodžio mėn. iš bendrabučio pašalinta 11, griež­ tas Rektoriaus papeikimas pa­ reikštas 3 studentams. Štai gruodžio 2C-ąją EKFF II k. studentę J. Balcevič buitinė komisija, užėjusi apie 24 vai. (kuomet jau negali būti bendra­ butyje pašalinių asmenų) rado girtaujant su draugais, kurių to­ limesne globa teko pasjrūpinti milicijos pareigūnams.

Medikų diena, žinoma, šventė.

Ir kaip ją pažymėti — nereiktų studentui (tam vadinamam inte­ ligentui, sąmoningam piliečiui) aiškinti. O po šio didelio „pa­ žymėjimo" MF dekanate teko svarstyti antrakurses V. Dajoraitę, A. Norkutę ir R. Rukanskytę...

Gruodžio 13-ąją smagiai „beposėdžiaujančius" 12-ojo bendra­ bučio IV aukšto balkone opera­ tyvinė grupė užtiko neblaivius A. Pacevičių, G. Baranauską, E. Mikėną (visi FF pirmakursiai) ir vilnietę EKFF I kurso studentę A. Vitkevičiūtę.

Be minėtų asmenų iš bendra­ bučio pašalinti TF 1 kurso stu­ dentai V. Aleška ir S. Vintilas (reido metu taip pat rasti neblai­ vūs).

Panašus „atsitiktinumas" (kaip jau tokiais atvejais Įprasta rašy­ ti pasiaiškinimuose) Į svarstvmą profsąjungos komitete atvedė A. Mockutę, L. Burkšaitytę ir V. Navikaitytę, visos PEF IV kur­ so studentės. Už alkoholinių gėrimų vartojimą joms pareikšti griežti Rektoriaus papeikimai.

Nerečiau pasitaiko ir kitų so studentės. Už alkoholinių bendrabučio vidaus tvarkos tai­ syklių pažeidimų: apleistos vir­ tuvės, nesilaikoma sudaryto budėjimo grafiko. Dažnas budin­ tysis nežino savo pareigų o, žiū­ rėk, kitas belūkuriuodamas ryto savo „poste" ir dūmeli užtrau­ kia. .. Už tai ir buvo svarstytas FilF pirmakursis 2. Plllčiauskas.

Kas link budėjimo klausimų tarp WU bendrabučių, profsą­ jungos nuomone, prasčiausiai budima TF, PEF bendrabučiuo­ se.

Paminėti tik didesnieji, praei­ to mėnesio nusižengimai, o kiek dar jų neišaiškinta, klek dar tų „smulkiųjų" nuobaudų...

Ir, kaip matome, tarp nukentėju­ siųjų — daug „fuksų"... Matyt, pats laikas prisitaikyti prie Al­ ma Mater gyvenimo. . .

Ir dar. Patikėkit, išties naivūs kurių ne kurių parašyti profsą­ jungos komitetui pasiaiškinimai.

Vienaip ar kitaip jo nariai, ko­ misijų atstovai, tokie kaip ir jūs protingi žmonės — sunku jiems apdumti akis. . . Ir kažin, ar tai pasiekę ką nors lalmėsit. Svar­ biau, ir patiems nusižengėliams geriau teisingai suprasti savo klaidas ir pasistengti jas taisy­ ti.

Tuomet neteks dalyvauti svar­ styme, apsimesti geručiais; (esą kitų pastūmėti), atgailauti.. .

Gabija SAVELYTE

3 Tarybini* studentą*

TSKP XXVII SUVAŽIAVIMAS IR AKTUALIOS STUDENTŲ ATEISTINIO AUKLĖJIMO PROBLEMOS

Tokiu pavadinimu 1986 m. gruodžio mėn. Universitete įvy­ ko mokslinė-praktinė konferen­

cija. Jos darbe dalyvavo fakul­ tetų partinių komitetų sekretorių pavaduotojai ideologiniam dar­ bui, fakultetų ateistinio darbo koordinavimo tarybų pirminin­ kai, komjaunimo aktyvas.

Buvo perskaityti prenešimai: „Mokslinio ateistinio auklėjimo problemos ideologinio darbo persitvarkymo sąlygomis" — visuomenės mokslų akademijos prie TSKP CK Mokslinio ateiz­ mo instituto Vilniaus filialo di­ rektorius, fllos. m. kand., doc. S. Kraujelis; „Šiuolaikinė ideologi­ nė kova ir religija" — Lietuvos

TSR MA Fllosofi|os, sociologijos ir teisės instituto sektoriaus va­ dovas, fllos. m. dr„ prof. R. Gaidys, „Studentų mokslinių ateistinių |sltlkinimų ugdymo ypatybės šiuolaikinėmis sąlygimls" — VVU mokslinio ateizmo katedros vedėjas, fllos. m. kand., doc. J. Mačiulis.

Doc. S. Kraujelis atkreipė kon­ ferencijos dalyvių dėmesj j tai, kaip svarbu šiandien neapsiri­ boti abstrakčiomis formuluotė­ mis, o žinoti socialines priežas­ tis, bei ideologinius faktorius, tiek skatinančius atelzacljos pro­ cesą, padedančius formuotis mokslinei ateistinei pasaulėžiū­ rai, tiek ir tuos, kurie stabdo šį procesą ar net sukelia religin­ gumo pagyvėjimą.

Mūsų šalyje vykstantis visa­ pusiškas socialistinių santykių tobulinimo procesas reikalauja pertvarkyti ir atelstinj auklėja­ mąjį darbą, ieškoti naujų jo formų. Šiame darbe svarbus ne tik religijos esmės atskleidimas, religinės ideologijos kritika, bet ir pozityvaus mokslinės pasau­ lėžiūros vaidmens žmonių dva­ siniame gyvenime iškėlimas.

JUOZUI GALVYDŽIUI-90 Istorijos fakultete buvo pa­ žymėtos žymaus pedagogo ir mokslininko, nenuilstančio ma­ terialistinės pasaulėžiūros pro­ paguotojo, buvusio ilgamečio VVU visuotinės istorijos kated­ ros docento Juozo Galvyčio 90- ( osios gimimo metinės. Pažymint šią datą VVU mokslinio ateiz­ mo ir visuotinės istorijos kated­ ros surengė mokslinę konfe­ renciją.

Spausdiname istorijos fakulte­ to V k. studento A. Valento pra­ nešimo, perskaityto šioje konierencijoje, santrauką.

Paskutiniųjų dešimtmečių mok­ slinėje ateistinėje literatūroje didėjantis dėmesys skiriamas is­ torinės religijotyros problema­ tikai. Tarp žymių šio itin svar­ baus mokslinės ateistinės min­ ties baro puoselėtojų ir propa­ guotojų galima paminėti ir bu­ vusį ilgametį Vilniaus valstybi­ nio universiteto istorijos fakul­ teto visuotinės istorijos kated­ ros docentą J. Galvydį.

Apie J. Galvydį kaip ateistą, kalbame neatsitiktinai. Visą są­ moningą gyvenimą J. Galvydis paskyrė mokslinės-maferialistinės pasaulėžiūros skleidimui, tau pirmieji jo straipsniai turė­ jo nemažą reikšmę propaguo­ jant tarp Lietuvos gyventojų marksistinį istorijos supratimą, taip pat ir mokslinį religijos esmės aiškinimą. Mokslo popu­ liarinimo straipsnyje „Apie re­ ligiją" J. Galvydis pateikia re­ ligijos, kaip fantastinio tikrovės atspindžio, sampratą, parodo religijos ir filosofinio idealizmo giminingumą. Žymiausias J. Gal­ vydžio darbas, skirtas ateistinei lematikai, yra monografija „Ko­ dėl ir kaip žmonės pradėjo ti­ kėti" (1978), kurioje autorius, remdamasis marksistine-leninine metodologija, analizuoja ankstyvąsias religijos formas °ei jų atsiradimo priežastis. Pa­ žymėtinas J. Galvydžio įnašas I Pereinamojo iš pirmykštės j lašinę visuomenę laikotarpio religijos formų ir kultų nagri­ nėjimą, kurj autorius išdėstė ne'delėje knygelėje „Senųjų ti­ kėjimų formos ir kultai" (1980).

J- Galvydžio ateistinių tyri­ nėjimų centre — pirmykštės vi­ suomenės religiniai tikėjimai, nrie mokslininko tyrinėjimų °bjektu tapo neatsitiktinai: pag­ rindinė J. Galvydžio mokslinės

veiklos sritis — pirmykštė vi­ suomenė, todėl natūralu, kad skvarbus mokslininko protas domėjosi ir jos dvasinės veik­ los formomis. Turėjo reikšmės ir tam tikras pirmykščių tikėjimų tyrinėjimų nebuvimas Lietuvoje.

Ankstyvąsias religijos for­ mas J. Galvydis vadina pirmykš­ čiais tikėjimais. Tai svarbu reli­ gijos genezės požiūriu: pir­ mykščiai tikėjimai — istorinis produktas, siejamas su pir­ mykštės bendruomeninės sant­ varkos raida. Prie seniausių re­ ligijos formų J. Galvydis priski­ ria magiją, fetišizmą, totemizmą ir animizmą. Mokslininkas ne­ kelia klausimo, kuris iš šių pir­ mykščių tikėjimų ankstesnis. Jis mano, kad pirmykščių tikėjimų atsiradimas ir tolesnė raida — istoriniu požiūriu beveik viena­ laikis reiškinys, kadangi maž­ daug vienoda pirmykščių žmo­ nių praktika ir jos apspręstas mąstymas bei vaizdiniai tuo pa­ čiu metu galėjo sąlygoti tiek magiją, tiek totemizmą, tiek fe­ tišizmą.

Pirmykščių tikėjimų kilmę J. Galvydis aiškina ontologiniu ir gnoseologiniu požiūriu, dialek­ tine socialinių ir gnoseologinių priežasčių ir prielaidų vienybe.

Antai magija — iškreiptas ob­ jektyvios tikrovės atspindys, ku­ rio objektas — nelaisvės, bejė­ giškumo santykiai, f. y. tos pir­ mykščio žmogaus praktinės veiklos sritys, kurių jis dėl men­ ko gamybinių jėgų išsivystymo lygio negalėjo apvaldyti. Reli­ ginės iliuzijos poreikj J. Galvy­ dis siejo su pirmykščio žmogaus bejėgiškumu prieš aklas ir nesu­ valdomas gamtos jėgas, bejė­ giškumą determinuodamas silp­ nu gamybinių jėgų išsivystymu.

Totemizmas — tai iškreiptas gi­ mininės organizacijos, pagrįstos kraujo ryšiais atspindys pirmykš­ čių žmonių sąmonėje.

Panašiai aiškinama fetišizmo bei animizmo kilmė. Svarbų vaidmenį pir­ mykščių tikėjimų formavimosi procese J. Galvydis skiria gno­ seologiniams reiškiniams.

J. Galvydis nesukūrė naujos pirmykščių tikėjimų kilmės kon­ cepcijos. Jo tikslas — bendrais bruožais parodyti pirmykščių ti­ kėjimų, kaip pirmykštės visuo­ menės dvasinės veiklos formų, kilmę ir evoliuciją. Nors moks­ linio ateizmo vystymasis „per­ augo" kai kurias J. Galvydžio spręstas problemas, jo darbai buvo ir pasilieka aktualūs ir teoriniu, ir praktiniu požiūriu.

Prof. A. Gaidys kalbėjo apie tą prieštaringą vaidmenį, kurj religija vaidina šiuolaikinėje ideologinėje kovoje. Ja gali bū­ ti grindžiami antllmperiallstlnlal sąjūdžiai, motyvuojama kova už taiką.

Tačiau negalima užmiršti kad, viena vertus, im­ perialistiniai sluoksniai panau|a religiją savo politiniams tik­ slams, antikomunizmo kursty­ mui, antra vertus, pati bažny­ čia kapitalistinėse šalyse atlieka buržuazijai naudingas Ideologi­ nes funkcijas, o religija, kaip iškreipta pasaulėžiūra teikia erdvę socialinių — politinių problemų mistifikavimui.

Pranešėjas pažymėjo, kad šia­ ndien socializmo priešai vis ak­ tyviau bando panaudoti socia­ listinių šalių religines organi­ zacijas antisocialistlniams tiks­ lams, siekia pasaulėžiūrinius ti­ kinčiųjų ir ateistų prieštaravi­ mus paversti politine konfron­ tacija .

Idėjinė polemika tarp ateistų ir tikinčiųjų socializmo sąlygo­ Jau tapo tradicija kasmet kviesti į Universitetą žymiau­ sius šalies religijotyros ir moks­ linio ateizmo specialistus skai­ tyti paskaitų studentams, vesti metodologinių seminarų dėsty­ tojams.

Pernai pas mus svečiavosi Leningrado A. Gerceno pedago­ ginio instituto mokslinio ateiz­ mo katedros vedėjas filosofi­ jos mokslų daktaras, profesorius, daugelio knygų autorius Niko­ lajus Gordijenko. Pagrindinė jo mokslinių tyrimų tema — sta­ čiatikybės istorija bei uabartis.

Viena iš priežasčių paskatinu­ sių pasikviesti būtent šios srities specialistą - ta. kad respubli­ kos tyrinėtojai dėl suprantamų aplinkybių pagrindinį dėmesj skiria kitai krikščionybės šakai — katalikybei. Be to, ši tema aktuali ryšium su artėjančiu (1988 metais) stačiatikybės įve­ dimo Kijevo Rusijoje tūkstant­ mečiu; padidėjęs religinių sluoksnių aktyvumas, nekorek­ tiškas religijos vaiomens trakta­ vimas rusų dvasinės kultūros VVU medicinos fakulteto ir Kauno Medicinos Instituto stu­ dentai, vadovaujami MF higie­ nos katedros darbuotojos med. m. kand. G. Jurkienės, surinko medžiagą apie senųjų amžių hi­ gienos reikalavimus, jų santykį su papročiais, valstybės įstaty­ mais, religinio kulto taisyklėmis.

Senaisiais amžiais palyginti ir aukštos kultūros šalyse pagrin­ dinius higienos reikalavimus nu­ matydavo dvasininkas. Neretai jis buvo gydytojas ir įstatymų lei­ dėjas. Žiloje senovėje žmonės nežinojo užkrečiamų ligų prie­ žasčių, bet, vadovaudamiesi sa­ vo patyrimu, dažnai panaudoda­ vo prieš jas racionalias higienos priemones. Tai atsispindi įvairių religijų apeigose. Pavyzdžiui, se­ novės žydų religiniai papročiai reikalavo plauti rankas prieš val­ gį, sergančiuosius užkrečiamo­ mis ligomis atskirti nuo sveikųjų.

Iki mūsų laikų yra išlikę puikių Romos valstybės sanitarinės technikos paminklų, taip pat ga­ na gerų sanitarijos įstatymų. Jais buvo nurodomos vietos mies­ tams, namams statyti. Buvo sau­ sinamos balos — maliarinių uo­ dų veisimosi vietos. Nutekamieji vandenys Romos mieste tekėda­ vo požeminiais kanalais.

Viduramžių pradžioje žlugus Romos valstybei, nutrūko ryšys su senųjų amžių sanitarine kul­ tūra. Prasidėjo asketizmo pro­ pagavimas. Asketai aiškino, kad rūpinimasis kūno švara kenkiąs sielos išganymui.

Viduramžiais dėl nešvaros, skurdo ir dėl to, kad nebuvo jokios sveikatos

VIKTORINA TEISĖS FAKULTETE Daugelj klausimų, liečianCIM socialistinės valstybės ir 'eligijos bei bažnyčios santykį.

Padėjo išsiaiškinti ateistinė vikorina, įvykusi teisės fakultete.

Joje aktyviai dalyvavo visų kur­ sų studentai, geriausieji iš jų: IV kurso studentai G. Baziulis, D. Žalėnaitė, I kurso studentai A. Namavičius ir D. Steckytė

buvo apdovanoti. Viktorinos nu­ galėtojus pasveikino svečias — Religijų reikalų Tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos įgaliotinis Lietuvos TSR P. Anilionis.

mis vyksta ir turi vykti socialinės-politlnės darbo žmonių vie­ nybės pagrindu.

Pranešėjas atskleidė šiuolaiki­ nės katalikų bažnyčios ideologi­ nės ekspansijos kultūros sfero­ je priežastis bei apraiškas. Pa­ žymėjo, kad bažnyčia vis la­ biau stengiasi įsiskverbti j {vai­ rias kultūros sritis, spekuliuoja egzistuojančiomis problemomis, nori tapti visuomenės dvasiniu vadovu. Štai kodėl ateistiniame auklėjime aktualus ateistų ben­ dradarbiavimas su kūrybine in­ teligentija, Išsamus ateizmo įnašo j mūsų kultūros raidą at­ skleidimas, konkreti istorinė dvasinės kultūros Ir religijos santykio analizė .

Doc. J. Mačiulis pabrėžė, kad, organizuojant studentų ateistinį auklėjimą, pirma, rei­ kia vadovautis tais uždaviniais, kurie yra iškilę mūsų visuome­ nei visapusiško persitvarkymo sąlygomis, antra, negalima pa­ miršti ideologinės kovos, vie­

istorijoje būdingas tam tikrai kūrybinės inteligentijos daliai, galų gale klerikalinės spekulia­ cijos, susijusios su jubiliejumi reikalauja principingo, moks­ liško vertinimo.

Istorijos, ekonominės kiber­ netikos ir finansų, filologijos, fizikos, teisės fakultetų studen­ tai per profesoriaus paskaitas ne tik sužinojo daug naujų, įdo­ mių faktų apie Rusų stačiatikių bažnyčią, jos istoriją, bet. svar­ biausia, galėjo pasimokyti tai­ kyti konkrečios problemos sprendimui metodologinius mar­ ksistinės religijos analizės prin­ cipus.

Metodologinio seminaro ku­ riame dalyvavo ne tik VVU, bet ir kitų respublikos aukštųjų mokyklų mokslinio ateizmo dės­ tytojai, metu profesorius N. Gordijenko papasakojo apie naujus studentų ateistinio auk­ lėjimo uždavinius iškeltus są­ junginiame aukštųjų mokyklų visuomenės mokslų katedrų ve­ dėjų pasitarime (vykusiame 1986 m. spalio 3—4 dienomis Maskapsaugos, siautėjo didelės rau­ pų, maro, raupsų ir kitų ligų epidemijos.

Krikščionybės religinės apei­ gos susiformavo žymiai vėliau už pačią religiją. Pirmiausia, III

naip ar kitaip liečiančios rellgi ją ir ateizmą, ypatybių, trečia, būtina atsižvelgti į studentų mokslinių materialistinių ateis­ tinių įsitikinimų formavimosi dialektiką šiuolaikinėmis sąlygo­ mis.

Analizuodamas sociologinės apklausos, kurią 1985—86 me­ tais organizavo VVU mokslinio ateizmo katedra ir sociologinių tyrimų laboratorija, duomenis pranešėjas padarė Išvadą, kad, nors absoliuti dauguma studen­ tų yra visiškai nesusijusi su re­ ligija ir bažnyčia, tačiau moks­ linis ateizmas, kaip nuosekli as­ menybės įsitikinimų sistema, dar toli gražu netapo neatski­ riama kiekvieno studento dva­ sinio gyvenimo dalimi. Viena iš tokios padėties priežasčių — ne­ pakankamai Intensyvus ateisti­ nio auklėjimo darbas aukštojo­ je mokykloje, ypač akademinė­ se grupėse, pirminėse komjau­ nimo organizacijose, gamybinės bei pedagoginės, visuomeninės politinės praktikų metu.

NAUDINGA TRADICIJA voje), pasidalino šio darbo pa­ tirtimi, sukaupta Leningrado pe­ dagoginiame institute, kitose miesto aukštosiose mokyklose.

Buvo pasikeista nuomonėmis opiausiais klausimais.

Karštą diskusiją sukėlė literatūros kū­ rinių pasaulėžiūrinio aspekto vertinimas, literatūros kritikos ir filcsofijos kompetencijos sri­ čių tikslus skyrimas.

Dėstytojų metodologinis se­ minaras jvyko ir matematikos fakultete.

Taigi, trumpa profesoriaus N. Goroijenko viešnagė buvo efek­ tyviai išnaudota, naudinga tiek mūsų studentams, tiek ir dės­ tytojams. Tačiau reikėtų pažy­ mėti ir vieną jos trūkumą: stu­ dentų auditorija kartais buvo atsitiktinai parinkta, nedioelė.

G. MIŠKINIS

—IV a., Įvestas švęstas vanduo Ir liturginiai rūbai. Iš bažnyčios ir apeigų vystymosi istorijos ma­ tyti, kad dvasininkams žmonių sveikata rūpėjo mažiausiai. Re­ liginės apeigos — gajausia, sun­ kiausiai išgyvendinama religijos pusė. Jos įauga j žmonių buitį, tampa įpročiu. Šiuolaikinės reli­ gijos turi nemaža nehigieniškų apeigų. Iš jų reikia paminėti kryžiaus, bažnyčios grindų bu­ čiavimą, pirštų mirkymą „švęs­ tame" vandenyje ir lūpų vilgymą žegnojantis.

Kad nuo „švęsto" vandens ga­ lima užsikrėsti ligomis, vaizdžiai parodė prof. V. Kviklio ištirtoji ir aprašytoji vidurių šiltinės epi­

demija, apėmusi 250 žmonių.

Epidemija prasidėjo 1942 m.

Utenos apskrityje per religinę šventę, panaudojus religinėms apeigoms „stebuklingo" šaltinio vandens. Jis buvo užterštas iš­ matomis, kuriose buvo vidurių šiltinės lazdelių. 1967 m. Molė­ tų rajono Aluntos apylinkėje psi­ chiškai nesveika mergina dobi­ lienoje „pamatė" Mariją. Bažny­ čia paskelbė tą vietą šventa.

Buvo iškasta didelė duobė. Jo­ je susirinkusiu vandeniu bei dirvožemiu žmonės plovė akis, gydė kitas ligas. Gydytojas A. Vaitilavičius ištyręs duobės vandenj, kiekviename mililitre ra­ do po 1320 įvairių bakterijų, o kiekviename žemės grame jų buvo po 2 milijardus. Ištyrus Že­ maičių kalvarijos bažnyčių „šven­ tą" vandenį, jame taip pat ras­ ti labai dideli bakterijų kiekiai.

Visuose pavyzdžiuose rasta žar­ nyno patogeninių stafilokokų.

KMI studentai (vairiose vieto­ vėse ištyrė 13 bažnyčių „švęstą" vandenį. Rasta, kad visur van­ duo užkrėstas bakterijomis. Vi­ suose vandenyse 100 proc. at­ vejų rasta daugybė žarnyno laz­ delių, reiškia, vanduo užterštas išmatomis.

Raseinių bažnyčios vandenyje rasta ir dizenterijos sukėlėjų. Ypač daug himolizinių stafilokokų rasta Šiaulių bažny­ čios vandenyje.

Išvardinti pavyzdžiai rodo, kad religinės apeigos gali pa­ daryti didelę žalą žmonių svei­ katai.

Rolanda SRIUBAITĖ MF IV kurso sfudenfė

Buvo pademonstruotas naujas dokumentinis filmas apie sąžinės laisvės principų įgyvendinimą Tarybų Lietuvoje. Filmas sukėlė daug klausimų, j kuriuos atsakė drg. P. Anilionis. Jis taip pat pa­ pasakojo apie Religijų reikalų Tarybos veiklą kontroliuojant re­

liginių kultų įstatymų laikymąsi, palaikant ryšius tarp vyriausy­ bės ir religinių susivienijimų, už­ tikrinant Lietuvos TSR Konstitu­ cijos įtvirtintas sąžinės laisvės garantijas.

J. VILUTYTE TF, III k

RELIGIJA IR HIGIENA: NUO SENOVĖS IKI Si V DIENU

4 Tarybinis Studentas

„NE ŽEMĖS

DERLUMU"

Kiekviena šventė prasideda nuo pasiruošimo jai. Jau pirmo­ sios kalbos apie busimąjį SMD baltą filologijos būrelio 40-metj ir domino, ir tiek tiek baugi­ no: susirinks tiek žymių žmo­ nių, o mes tik „faksai"...

Būrelio jubiliejaus minėjimą sudari oficialioji dalis ir vaka­ ronė „Žaltvykslėje". Sulaukime nemažo būrio garbingų svečių — buvusių būrelio narių ir šiaip jam „prijaučiančių". Dabar daugelis jų jau žymūs moksli­ ninkai, bet improvizuotoje ret­ rospektyvinėje SMD konferen­ cijoje pranešimus skaitė... penkto kurso studentas V. Ma­ žiulis, antro kurso studentai A. Girdenis, R. Venckutė, B. Jasiūnaitė. Mums, studentams, smagu ir keista girdėti taip vadinant dabartinius savo profesorius, dėstytojus.

O pradėjo iškil­ mingą minėjimą prof. Z. Zin­ kevičius — Universiteto lietu­ vių kalbos katedros vedėjas, vienas pirmųjų būrelio pirminin­ kų. Balių filologijos mokslinio būrelio 40 metų kelią trumpai apžvelgė jo mokslinis vadovas

dos B. Stundžia, apie Rygos universiteto latvių kalbos moks­ linį būrelį papasakojo IV kurso studentė V. Blaževiča. „Žaltvykslėje" svečius pasi­ tikome liaudies daina.

Rengti vakaronę būreliui talkino kraštotyros klubas. Ii pradžių sve­ čiai išalkę skubėjo pasistiprin­ ti — jų laukė stalai su studen­ tiškomis vaišėmis. Pamažu užsi­ mezgė pokalbiai, įvairių būrelio kartų atstovai ėmė dalytis prisi­ minimais. O prisiminti yra ką: būrelio istorijoje būta net išti­ sų epochų — „minimaliųjų po­ rų", „statistikos", „mažosios schizmos" (būrelio skilimo] lai­ kai. Plačiai, išsamiai apie kalbo­ tyros mokslinio būrelio (taip jis iš pradžių vadinosi) atsiradimą ir pirmuosius žingsnius pasakojo pirmasis būrelio pirmininkas filol. m. kand.

J. Aleksandravi­ čius. Kiek aprimus kalboms, vi­ si pereidavo į kitą „žaltvyks­ lės" menę padainuoti, pašokti, liaudies žaidimų pažaisti.

Bet štai uždegamos žvakės.

Atėjo iškilmingas šventės mo­ mentas — naujų narių priėmi­

mas. Šešetas pirmakursių, jau spėjusių šį tą nuveikti būrelio labui, paskui prof. A. Girdenį kartoja iškilmingus priesaikos žodžius: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalių gražumu, ne miestų ir pi­ lių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir var­ todamos savo kalbą..." Skam­ ba „Lietuva brangi", po to — iškilmingas naujųjų narių valsas.

Kai visi pavargdavo nuo šo­ kių, vėl klausėmės kalbėtojų: atsiminimus apie veiklą būrely­ je (tada jis vadinosi lietuvių kalbos būreliu) pasakojo doc.

A. Pupkis, doc. R. Venckutė ir kt„ apie vadovavimą jam — ilgametis mokslinis būrelio va­ dovas prof. A. Girdenis, įspū­ džiais iš dialektologijos ekspe­ dicijų dalijosi SPI doc. J. Pab­ rėža. Išgirdome daug gražių palinkėjimų, pasiūlymų dėl to­ lesnės būrelio veiklos.

Visi kvatojomės iki ašarų, klausyda­ mi VISI doc. A. Rosino skaito­ mo „Pamokslo", kaip gaivinti „aisčių karį", nualpusį nuo per­ nelyg intensyvaus mokslinio

SPORTAS

prie Šachmatų lentų Nau.ųjų metų išvakarėse įvyko tradicinis Universiteto darbuo­ tojų šachmatų „žaibo" turnyras, lyginant su ankstesniais, pasta­ rasis buvo gausesnis tiek da­ lyvių skaičiumi, tiek jų „geog­ rafija". Tiesa, trūko pajėgių fi­ lologų. Kaip ir ankstesniais me­ tais, šį turnyrą, vykusį ratų sis­ tema, laimėjo FF atstovas sp. m.

V. Gefenas, praradęs vos pustaškj. Antrąją vietą (kaip ir per­ nai) užėmė MaF doc. R. Kudžma, o trečiąją — jo kolega vyr. dėsi.

V. Kazakevičius. Pirmąsias še­ šias vietas užėmę dalyviai buvo apdovanoti šachmatų literatūra, o prizininkai — Ir atitinkamo laipsnio diplomais.

Varžybos vyko šventinėje aplinkoje, o ypač didelio pasisekimo susi­ laukė „coffee — break“.

V. LAPINSKAS

Kartą gidą paprašėme, kad sudarytų galimybę susipažinti iš arčiau su beduinais. Po nedi­ delių derybų su genties vyrais toks leidimas buvo gautas. Bet -su sąlyga: jokiu hadu nefoto grafuoti moterų.

Beduiniai — ..badujos žmonės“ — dykumos žmonės, stepių gyventojai, kla­ jokliai gyvulių augintojai.

Gy­ vena giminėmis. Sirijoje ina noma esant jų apie 300 t ūks tančių. tačiau tikslaus skai­ čiaus niekas nežino, nes jie pasų neturi, jie neregistruoja­ mi. pagrindinis verslas gy­ vulininkystė. vilnų gamyba Gyvena didelėse 7x3 metrų pa lapinėse, turtingesni — gražes­ nėse, neturtingesni — skurdes­ nėse. Beduinų tradicijos gana keistos ir įdomios. Moterų vei­ dai tatuiruojami. Moteris turi teise rinktis vyrą Barti žmoną — blogas tonas beduinų šel moję. Beje, labai nesudėtinga Pas beduinus skyrybų procedū ra: pakanka tik tris kartus pakartoti ..Aš išsiskyriau su tavimi“ ir tu — laisvas.

XXX Po įvairiausių tikrinimų, pa­ tikrinimų ir pertikrinlmų (Ar timleji Rytai — karštas pasau­ lio rajonas!) mes vėl lėktuve.

Sį kartą mus aptarnauja Pran cūzijos oro laivyno ..Alr Fra n ce“ 320 vietų aerobusas „Boing“. Skrendame į Jordani­ ją. Nespėjome kaip reikiant padegustuoti simpatiškų stiuarde šių pasiūlyto prancūziško Sam­ pano ir perversti „Spygelio“, vėl — „Prisisekite diržus, lei­ džiamės. . .“ Ir nenuostabu: nuo Damasko iki Amano tik 220 kilometrų.

Amanas Jordanijos sosti­ nė, milijoninis miestas. įsikūręs ant septynių kalvų. Miesto pa vadinimas kilęs nuo gyventojų amunitų pavadinimo.

Ama­ nas ir labai senas, ir labai jau nas, neaukštas, ir tai teikia jam jaukumo. Biblijoje Amanas buvo vadinamas Rabatu — „Vandens miestu“, nes per miestą tekėjo upė. kurios da-

Pabaiga.

Pradžia

N r.

10 (1986)

(atkelta iš 1 psl.)

— Nejaugi toks sunkus aukš­ tosios matematikos egzaminas?

— Kai kam jis sudaro nema­ žų sunkumų.

— Ko reikalaujate iš studen­ tų?

— Supratimo.

— Nuolaidų jokių nedarote?

Visgi pirmakursiai?

— Šiemet jiems buvo sudary­ tos sąlygos patiems mokytis.

Reikia gerai patikrinti, ko iš­ moko. į auditoriją įeina dar vienas vaikinas. Vėl pagyvėjimas. Stu­ dentas pasirengęs atsakinėti be pasiruošimo. Toks atvejis taip pat numatytas. Ir štai pirmas penketas. Koridoriuje susipažįs­ tame — Edmundas Zimnickas: — Kodėl be pasiruošimo?

— Neblogai mokėjau.

— Sunkus šitas egzaminas?

— Pats sunkiausias.

O koridoriuje žymiai links­ miau. Čia gali išgirsti apie tai, kaip sunku „šperas" gaminti bu­ vo ir kad gali būti ne kas. jei­ gu šio egzamino neišlaikysi, apie tai, kaip Roliui nepasisekė, o

bar nebėra. Šiuo metu miestui labai stinga vandens. Nuo kal­ vos ant kurios įsikūręs Nacio­ nalinis muziejus. apžiūrėjome senovini Romos laikų amfiteat­ rą. statytą pirmaisiais mūsų eros metais Amano priemiestyje Džuleichu įsikūręs universite­ tas, kuriame trys fakultetai: tiksliųjų mokslų, meno ir ko­ mercijos. Susipažinome su Ama­ no citadele, apžiūrėjome akro poli. Mieste, kaip ir visose ara­ bų šalyse daug mečečių, ir jų

PIRMOSIOS PIRMASIS

Edmai „ouskilo" ir pan. O tuo sios nesėkmes nepalaužė pirmametu iš auditorijos išeina dar kuršių. Ketvertas, penketas, dar vienas studentas. Skamba tradi- du ketvertai. Viskas bus gerai, cinis klausimas. Atrodo, pirmo- tikėsimės.

ir ten. tik valstybinėse mažiau.

Paskui pravažiuojame „Kara­ liškąjį kultūros centrą“.

Tokie pavadinimai nuolat primena, kad esi ne šiaip sau kur. o ka­ ralystėje. O kad kelias. ilgas ir tolimas, mums nenusibostų, mūsų gidas Muchamedas paį­ vairina pasakojimu apie Jorda niją. kurio enciklopedijose, sa­ kė. nerasime. Šalies pavadini­ mas kilęs nuo Jordano upės, kuri teka šalies teritorija. Nuo 1948 m Izraelis okupavo kair|-

TIE TOLIMI ARTIMIEJI RYTAI PO JORDANIJOS DANGUMI minaretai gražiai įsikompo­ nuoja i miesto panoramą.

Se­ nojoje miesto dalyje daugybė parduotuvių, tiksliau lyg ne sibalglanti viena parduotuvė, tas pats rytietiškas šurmulys, arabiški kvapai ir spalvos.

Graži mieste nakties iliumina­ cija. gatvėse judru ir gyva, pil­ na praeivių.

Daug Japoniškų automobilių.

Naujieji miesto rajonai niekuo nenusileidžia šiuolaikiniams europietlškiems miestams.

XXX Mūsų maršrutas veda 50 ki­ lometrų į šiaurę nuo Amano l Džarašą.

Pravažiuojame didžiausią Artimuosiuose Ry tuose karinę ligoninę „Ka­ raliaus Huseino medicinos cent­ rą“. kurio kardiologiniame sky­ riuje. anot gido, atliktos trys širdies persodinimo operacijos.

Beje, ligoninės Jordanijoje yra ir privačios,ir valstybinės, mo kėti už gydymą reikia ir ten.

ji Jordano upės krantą, todėl šia upe dabar eina demarkaci nė linija.

Beje, kaip pažymėjo gidas, okupuota ekonominiu at­ žvilgiu labiausiai išsivysčiusi teritorijos dalis.

Salyje gy­ vena apie keturis milijonus gy­ ventojų, absoliuti dauguma arabai. Jordanija — tabako ša lis. daug jo eksportuoja į už­ sieni. Skirtingai nuo Vakarų šalių, šalyje rūkorių pastebimai daugėja. Mes patys matėme, kaip visai dar varvanosiai vie­ šai dūmija ir nieks nekreipia jokio dėmesio į tai. Jordanijoje labai daug architektūrinių pa­ minklų, todėl nenuostabu, kad ant šalies piniginių banknotų yra ne tik karaliaus atvaizdas, bet pavaizduoti architektūriniai paminkai ypač Petros vaizdai Nepriklausomai nuo to. kad ir Jordanijoje islamas - pagrin dinė religija, skirtingai negu Damaske, teko matyti moteris vairuojančias automobilius

Jordanijoje, kaip ir Sirijoje keliaudami matėme Palestinos pabėgėlių stovyklas Jose plėvesuoja mėlyna SNO vėliava, nes Jordanijos vyriausybė ir SNO pabėgėliams padėjo pasi­ statyti namus ir minimaliai įsi­ kurti Labai įdomi Jordanijoje piniginė sistema, tiksliau dina ras. kaip pagrindinis piniginis vienetas. Vienas dinaras lygus 10-čiai dirchamų, tas 100-ui piastrų, o tie 1000-čiui filsų (1 dinaras — 3.43 dolerio). toks oficialus kursas Tad pamėgin kitę įsivaizduoti, garbus skaity­ tojau, save, pavyzdžiui.

Amą mo turguje su sauja įvairių pi­ nigėlių. kuriuose sunku susi gaudyti: ką turi, kiek turi ir kokių pinigėlių. Situaciją ryš­ kiai komplikuoja ir tai, kad ant monetų, o taip pat ant už­ rašų, kuriuose nurodytos pre­ kių kainos, skaičiai ne tokie, kaip mūsų, o labai įdomūs kab liukai uodegytės pavingiavimai. žodžiu. arabiški, k jeigu dar jūs nemokate angliš­ kai nė 2—3 žodžių (aš nekalbu apie prancūzų ir vokiečių kai bas, kurios ten visiškai nepo pullarios). tada man jūsų labai gaila. Tokiu atveju pirkimo pardavimo aktas įgyja panto mimos pobūdi su kai kuriais kurčnebylių kalbos niuansais, suteikiančiais aplinkiniams pro­ gą atsipalaiduoti smagiai pa krizenant.

XXX Kiekvienas atsisveikinimas sunkus. Keliu, kuriuo kasmet apie 3 milijonai maldininkų anksčiau pėsčiomis arba ant kupranugarių, o dabar važiuoti keliauja į Meką, mes vėl grįž­ tame l Amaną Paliekame ka­ ralystę ir los jaukią ir mielą sostinę sklidini geriausių įspū­ džių. O mūsų lėktuvas ima kur są į Kiprą. Nuostabiu saulėly­ džiu prie Viduržemio jūros gė­ rimės pro Larnaki miesto tarp tautinio aerodromo laukiamo sios salės langus Iki Maskvos dar pustrečio tūkstančio kilo­ metrų,

darbo. Baigdamas „pamokslinin­ kas" palinkėjo būreliui dar antra tiek metų sėkmingai gy­ vuoti.

Ko jau ko, o linksmybės va­ karonėje tikrai netrūko. Užteko vien pažiūrėti, kokią pašėlusią polką su ragučiais trypė dėsty­ tojai. studentai, svečiai. Na, o šventės kulminacija tikriausiai buvo tada, kai prof. A. Girde­ nis solo užtraukė tradicinę šau­ niąją „Dumkal".

Labiausiai žavintis dalykas — tai pati šventės nuotaika, nuo­ širdus bendravimas, kai gera ir linksma visiems — ir profeso­ riui, ir pirmakursiui. Mes nesi jautėm svetimi, o po tokio iš­ kilmingo priėmimo tapom tik­ rais nariais. Vakaro metu ne kartą girdėjome sakant, jog bū­ relis — tai gražiausi studijų me­ tai, šviesiausi prisiminimai. Tiki­ mės, jog tofzs jis bus ir mums.

I kurso studentės L. BALČIŪTĖ D. BALVOCIOTĖ Sauliaus Mėlinausko nuotraukoje — į būrelio matrikuius pasirašo antrakursė Birutė Cernaitė

LTSR MA MOKSLININKŲ ROMUOSE 16 d. (pektadienj) 18.30 vai.

Mokslininkų rūmų gobelenų sa Įėję (Turistų 49) vakaras, skir tas etnografo, kraštotyrininko LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo BALIO BUR/.CO 90osioms gimimo metinėms. Prog ramoje dalyvaus: Mokslininkų rūmų direktorius T. URBAITIS VVU estetinio lavinimo kated­ ros vyr, redaktorius, filologas A. VALOTKA Istorijos institu­ to vyr. moksl. benuradarbis is­ torijos m. kand.

V. MILIUS LKLI moksl. bendr., filologijos m. kand.

V. MISEVIČIENE VVU docentas, istorijos m kand. V. JUODAKIS, Šiaulių „Aušros" muziejaus darbuoto jas, istorikas V. VAITIEKŪ­ NAS. akademikas A. BURA C'AS. Koncertuos LTSR MA folklo­ rinis liaudies ansamblis.

Meno vadovas — L. AUGAIT1S. 21 d. (trečiadienį) 18.30 Moks­ lininkų rūmų gobelenų salėje (Turistų 49) vakaras. skirtas LTSR liaudies rašytojos IEVOS SIMONAITYTĖS 90-osioms gi­ mimo metinėms.

Programoje nalyvaus VVU profesorius, filo­ logijos m. dr. J. GIRDZIJAUS­ KAS, literatūros kritikas, filolog. m. dr. V. KUBILIUS VVU prof. V. ŽUKAS, poetas E. MATUZEVICIUS aktorė K. KV MANTAITE, fotografė O. PAJEDAITE. Bus rodomos skaidrės. Veiks O. Pajėdaitės fotoparooa „IEVA SIMONAITYTE".

Studento pažymėjimą Nr 830916, išduotą >F studentei Dianai RAKAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu.

Studento pažymėjimą Nr. 831311, išduotą EKFF studentei Lolitai VASILIAUSKAITEI, lai­ kyti negaliojančiu.

Studento pažymėjimą Nr 820841, išduotą FilF studentei Astai-Nidai ČERNIAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu.

Studento pažymėjimą Nr. 851437, išduotą FilF studente^ Rūtai-Marijai VABALAITEI. lai­ kyti negaliojančiu.

Studento pažymėjimą Nr 870397, išduotą FilF studentui Giedriui DRINGEUUI. laikyti negaliojančiu.

Pramonės ekonomikos ka­ tedros kolektyvas reiškia nuoširdžią užuojautą dėsty­ tojai, ekonomikos mokslų kandidatei Birutei GALINIE­ NEI dėl tėvelio mirties.

Anzelmas KATKUS

LV 15220. Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. užs. Nr. 100 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Vilnius, Kosmonautų pr Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telelonas: 61-11-79.

«ConercKHū rivAeiro - opran uapmoMa, peštopara, nosarreTa komcomoas, npo<į>K.oMa opachob TpYAOBOTO Kpacnoro ana Mene n ĄpyaKŪM uapoAon Itn u.moccKoro y ausep crrreTa mm. B. Kancynaca. Bmaaiuoc.

PeAaszop A. Annurrac. Ha ahtobckom miukc.

60.

Redaktorius A. UPSTAS