Universitas Vilnensis, 2012 m. balandis Nr. 2 (1711)

* in ,.-3

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

&

vilnensis Nr. 2 (1711)

2012 m. balandis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame numeryje

Darbdaviai ieško kūrybingų ir tobulėti sugebančių darbuotojų Skaitykite p. 4

http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Lietuvos mokslo premijos už pažangiausius fundamentalius mokslo tyrimus Kovo 9 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salėje buvo iškilmingai įteikti 2011 m. Lietuvos mokslo premijos laureatų diplomai. Šiemet ši premija buvo skirta trylikai mokslininkų už septynis reikšmingus mokslo darbus. Iš viso premiją gauti pretendavo 26 mokslo darbai.

V. Naujiko nuotr.

Sostinės orai dabar stebimi ir Vilniaus universitete Skaitykite p. 8

V. Naujiko nuotr.

Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras: kas naujo?

Skaitykite p. 12

Keičiasi VU stipendijų nuostatai Skaitykite p. 12

Dešimtmečiais puoselėjamos Medicinos fakulteto tradicijos tampa švente Skaitykite p. 14

Vilniaus universiteto mokslininkai - Lietuvon mokslo premijos laureatai. Iš kairės: prof. dr. O. Rukšėnas, prof. dr. R. Makuška, doc. dr. A. Alaburda, prof. habil. dr. Z. A. Ručinskienė ir prof. habil. dr. M. Michelbertas. V. Naujiko nuotr.

Tarp laureatų yra ir penki Vilniaus universiteto atstovai. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje apdovanojimą už darbų ciklą„Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai" gavo VU Istorijos fakulteto prof. habil. dr. Mykolas Michelber­

tas. Fizinių mokslų srityje buvo apdovanotas VU Chemijos fakulteto profesorius dr. Ričardas Makuška (kartu su prof. Algirdu Žemaitaičiu, KTU) už darbų ciklą„Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms (1996-2010)". Biomedicinos mokslų srityje apdovanota VU Medicinos

fakulteto dekanė prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė už darbų ciklą„Ateroskrelozės patogenezės mechanizmas: molekulinių žymenų paieška ir ty­

rimas (1996-2010)". Šioje kategorijoje apdovanojimą gavo ir dar vieni Vilniaus universiteto atstovai - VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas profesorius dr. Osvaldas Rukšėnas ir doc. dr. Aidas Alaburda už darbų ciklą „Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas (1996-2010)".

universitas

2

2012 m. balandis

vilnensis

KKKLietuvos mokslo premija_________________________________ Daugiau pilkųjų ląstelių Medicina - tai mokymasis visą gyvenimą nebūtinai daugiau proto Biomedicinos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija ap­ dovanoti VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas profesorius dr. Osvaldas Rukšėnas ir doc. dr. Aidas Alaburda už darbų ciklą „Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas (1996-2010)“. Pokal­ bis su Gamtos mokslų fakul­ teto dekanu, 2011 m. Lietuvos mokslo premijos laureatu prof. Osvaldu Rukšėnu.

Medicinos fakulteto profe­ sorei Zitai Aušrelei Kučinskienei Lietuvos mokslo pre­ mija paskirta už darbų ciklą „Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas“.

Medicinos fakulteto dekanė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laborato­ rinės medicinos centro direk­ torė prof. Z. A. Kučinskienė dvi kadencijas buvo Pasaulio sveikatos organizacijos Euro­ pos regiono biuro nuolatinio komiteto narė.

Nijolė BULOTAITĖ Ką Jums reiškia tapti Lietuvos mokslo pre­ mijos laureatu?

Nijolė BULOTAITĖ

www.lma.lt nuotr.

Tai labai džiugu man asmeniškai, bet kita

vertus, vertinu šią premiją kaip neuromokslų

Nuotr. iš asm. arch.

Per 20 - manau, taip. Nes jeigu ir toliau tyri­

mai žengs tokiais tempais, tai gal jau ir gydyti galėsime.

Kokie esminiai vyrų ir moterų smegenų veiklos skirtumai, ar jų yra?

Noriu Jus pasveikinti su premija ir paklausti: ką ji Jums reiškia, ką suteikia?

niai ją skatina. Pasirodo, kad tie skatinantys

pripažinimą Lietuvoje. Yra šią premiją gavusių

veiksniai yra infekcija, uždegimas, per didelis

biochemikų, biofizikų, bet grynai neuromokslų

Tai priklauso nuo mastelio ir atskaitos taš­

Tokia premija - vienintelė, kurią gali gauti už

riebalų kiekis maiste ir apskritai su mityba

srityje tai, matyt, pirma premija. Kai 1996 m.

ko. Bet taip - jų yra. Problema ta, kad nelabai

mokslinę veiklą. Ji, be abejo, svarbi man, bet

susiję dalykai, taip pat stresas. Streso poveikis

universitete kūrėme neurobiologijos magistro

populiaru apie tai kalbėti, nes iš karto pri­

svarbi ir universitetui. Esu universiteto žmogus

yra neabejotinas - kenkia dažnas trumpalaikis

programą, mums net doktorantūrą panaikino,

lipdoma neigiama etiketė. Kai laboratorijoje

ir viską darau galvodama apie universitetą, fa­

arba retas ilgalaikis stresas.

nes Lietuvos mokslo klasifikatoriuje nebuvo

pradėjome dirbti šia kryptimi, buvo įvairių

kultetą, apie katedrą. Manau, kad tai - bendras

Jei aterosklerozės procesas jau prasidėjo ir žmogus susipratęs ima keisti savo elgseną, ar jis gali pakeisti situaciją?

neuromokslų. O štai dabar gauta premija ir

komentarų, kelerius metus susilaukdavome ir

klasifikatoriuje pavyko įterpti šiuos mokslus,

labai nedraugiškų pastabų. Iš karto skelbiama,

tad neuromokslai „legalizuoti".

kad vieni geresni, kiti blogesni. Tai objektyvūs

dalykai, bet nėra kokio nors apibendrinimo,

bu mokėti i r turėti galimybę valdyti procesą. Yra

Ar panaši sritis plėtojama kituose univer­ sitetuose, mokslo institutuose?

kraujospūdį reguliuojančių, lipidus mažinančių

Taip, bet magistrantūros studijas turime tik

gesni. Galime lyginti tik atskiras funkcijas. Yra

universiteto mokslo lygio ir čia atliekamų darbų įvertinimas. Taigi aš labai džiaugiuosi kartu su

visais.

Papasakokite apie darbų ciklą, už kurį su­ teikta premija.

Visų pirma jis gali sustabdyti ligos eigą. Svar­

kad, tarkime, moterys geresnės, o vyrai blo­

Žmogus gimsta, gyvena ir miršta. Augalų

priemonių, dietinių rekomendacijų, svarbu ir

mes.Tyrimai atliekami Vytauto Didžiojo univer­

veiklų, kur moterys pranoksta vyrus, o yra tokių,

pasaulyje tas pats. Yra augalų, pvz., gėlių, kurie

fizinis aktyvumas. Šios priemonės procesą iš da­

sitete, M. Romerio universitete, Edukologijos

kur vyrai pranoksta moteris. Taigi apskritai yra

peržydėję miršta.Tai - rūšies pratęsimas. Lygiai

lies sustabdo. Įsivaizduokime, kad kraujagyslėje

universitete, Šiaulių universitete, kelios grupės

pusiausvyra. Kitas dalykas - smegenų sanda­

taip pat ir gyvūnų pasaulyje. Pvz., išneršusios

yra plokštelė, kuri trikdo kraujo tekėjimą - jei

dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

ros skirtumai. Žiniasklaida dažnai pasigauna

lašišinės žuvys miršta. Ir žmogui, kaip gamtos

ta plokštelė suplokštės ir sumažės, prisitvirtins

Turime Lietuvos neuromokslų asociaciją, kuri

detales ir pradeda daryti išvadas. Pavyzdžiui,

daliai, svarbiausia yra rūšies pratęsimas. Po to

prie kraujagyslės, tai spindis padidės ir kraujui

vienija apie 70 narių.

kad moterų plonesnė smegenų žievė, pilkoji

jis eina į savo gyvenimo pabaigą. Aterosklerozė

tekėti atsiras geresnės sąlygos, bus mažesnis

medžiaga, taigi - mažiau neuronų. Bet tai pri­

yra pavyzdys ligos, susijusios su senėjimu - pro­

pavojus plokštelei atplyšti. Yra įrodymų, kad

Ar ateityje tapsime protingesni, ar galima bus taisyti smegenis?

blema, kurią pažinus galima ieškoti būdų, kaip

procesas atitinkamai gydant regresuoja.

O kokie tie protingumo kriterijai? Smegenys

skirtingose srityse smegenų žievės storis yra

pratęsti gyvenimą. Šioje srityje daug pasiekta.

gamtos pakankamai tobulai sukonstruotos ir

skirtingas. Jeigu vienam žmogui pamatuosi

kiekvienam pagal savo užimamą nišą proto

vienoje srityje, o kitam - kitoje, tai tie skirtumai

procesas, vedantis mus į galutinį gyvenimo

patartumėte tiems, kurie svarsto, ar verta studijuoti mediciną - juk mokytis reikia labai ilgai?

užtenka. Pavyzdžiui, maža kirmėlytė... Jai

bus natūralūs. Dabar tai jau žinoma ir įvertina­

etapą, tai galėsime išmokti jį valdyti. Jau nema­

Kol mokaisi, tol esi jaunas. Mokytis reikia ilgai,

nereikia tokių smegenų, kokias turi žmogus,

ma. Reikia pasakyti, kad taip - yra sričių, kur

žai padaryta bandant atitolinti mirtį. Prieš kelis

bet man asmeniškai buvo labai įdomu mokytis,

bet ji puikiai gyvena. O dėl žmogaus protinių

moterų smegenų žievė plonesnė, bet yra ir

šimtus metų žmonės gyveno daug trumpiau -

nes tai mokslas apie žmogų. Ilgos studijos, 6

pajėgumų, tai dabar yra įvairių metodikų,

sričių, kur ji storesnė nei vyrų.

30-40 metų, o kokia gyvenimo trukmė buvo

metai, toliau rezidentūra, bet jau susiduriama

stiprinamųjų cheminių priemonių, bet vis­

Tikima, kad visos mūsų kognityvinės funkci­

prieš kelis tūkstančius metų? Ir dabar Afrikos

su savo specialybe, su tuo, ką dirbsi ateityje.Tie

kas priklauso nuo kriterijų. Kokia nors viena

jos priklauso nuo neuronų. Pats neuronų skai­

šalyse gyvenimo trukmė - 20-30 metų. Taigi

metai nėra atitrūkę nuo tikrosios - klinikinės

kryptimi, pvz., atminties pratybomis, galima

čius dar nėra kritinis dalykas. Daug svarbiau,

gyvenimo trukmė labai pailgėjo, ir tai, be abe­

medicinos. Be abejo, geriausi specialistai yra

tai padaryti. Bet apskritai abejoju, nes yra per

kaip tie neuronai tarpusavyje sąveikauja. Da­

jo, yra susiję su gyvenimo kokybės gerėjimu,

gydytojai, turintys praktinės patirties. Jie ir yra

daug įvairių sudėtingų procesų, kurių prigimtį

bartinės technologijos jau leidžia pakankamai

moksliniais tyrimais, kuriais remiantis sukurti

jaunų žmonių mokytojai. Medicinai ypač aktu­

mes iki šiol nelabai žinome. O dėl įvairių ligų

gerai tai ištirti neinvaziniu būdu. Šie tyrimai taip pat rodo vyrų ir moterų smegenų skirtumus.

Jei mes žinosime, kaip vyksta aterosklerozės

klauso nuo tyrimo vietos. Kiekvieno žmogaus

nauji diagnostikos ir gydymo būdai, vaistai.

alu, kad vyresnio amžiaus gydytojai specialistai

gydymo - tai čiajau optimizmo daug daugiau.

Savo darbuose mes taip pat bandėme įsigilinti

dirbtų kartu su jaunais žmonėmis ir perduotų

Ypač dabar naujų technologijų taikymas tyri­

Net jei atskiroje srityje moterų smegenų žievė

ir atskleisti, kas vyksta organizme, kraujyje

patirtį.

muose atveria didžiules galimybes. Genetiniai

yra plonesnė, tai dar nieko nereiškia. Jei mažes­

žmonių, kurie serga ateroskleroze, o ji dažniau­

Ko palinkėtumėte savo studentams?

tyrimai net „amžiaus" ligoms, tokioms kaip

nis neuronų skaičius intensyviau tarpusavyje

siai pasireiškia koronarine širdies liga. Vienas iš

Medicina yra tokios studijos ir toks moks­

Alzheimerio, Parkinsono ligos, gydyti suteikia

dirba, tai suminis produktas gali būti daug

esminių mūsų gana originalią hipotezę patvirti­

las, kuris niekada nesibaigia. Neįsivaizduoju

daugiau optimizmo. Bent jau pradedame

geresnis.Taigi skirtumų yra, bet interpretacija

nančių faktų - kad labai svarbi lipidų ir apskritai

gydytojo be knygos, todėl visados skatinu

suprasti šį tą apie tų ligų mechanizmus. Pir­

nevienareikšmė.

medžiagų oksidacija organizme. Pradėjome

vyresnio kurso studentus, ypač rezidentus,

miausia reikia išsiaiškinti, dėl ko jos kyla, o

žiūrėti, kas gi veikia tą oksidaciją. Žinome, kad

besirenkančius specialybę, kad pasirinkę spe­

kai žinosime mechanizmą, tada jau galėsime

Krj šiuo metu tiriate? Kokia tolimesnė Jūsų tyrimų kryptis?

dažnai naudojamas, dažnai kaitinamas aliejus

cialybę ieškotų literatūros, turėtų pagrindinius

ieškoti ir priemonių.

tampa nemalonaus skonio ir kvapo. Mes jį

veikalus ant savo stalo.Tai gydytojo būtinybė.

Tęsiame dalį tų darbų, už kuriuos gavome pre­

išpilame, nes aliejuje esančios riebalų rūgštys

Ir dabar, kai į laboratoriją ateina gydytojai,

Ar teisingas posakis, kad nervų ląstelės neatsigamina?

aukštoje temperatūroje oksiduojasi. Tas pats

neradę sprendimo mes atsiverčiame vieną ar

Viskas keičiasi. Nors vadovėlinė tiesa ligi

dirbančią šioje srityje. Vykdydami struktūrinių

vyksta ir žmogaus organizme. Jei organizme

kitą knygą ir ieškome informacijos, nes visko

šiol - kad nervų ląstelės neatsigamina, tik

fondų finansuojamus projektus nusipirkome

miją. Tarkim, viena dalis - neurofiziologinis regos

recepcinių laukų tyrimas. Turime doktorantę,

per ilgai užsibūna tam tikros medžiagos, jos

negali žinoti. Medicina - tai mokymasis visą

nyksta, bet tyrimų su pelėmis rezultatai rodo,

geros įrangos ir tikimės dar daug nuveikti. Kita

yra veikiamos nepalankių veiksnių, bet mes

gyvenimą, ir reikia tam pasirengti. Kita vertus,

kad susidaro naujos ląstelės. Norisi tikėti,

sritis - lytiniai skirtumai, bet daugiau hormonų

juk jų neišpilsime. Tokios pakitusios medžia­

tai ir labai įdomi profesija, nes atsiranda naujų

kad panašiai yra ir žmogui, taigi optimizmo

poveikio nervų sistemai aspektu: kaip lytiniai

gos tampa mūsų organizmui svetimos, o tada

gydymo metodų, atsiranda naujų vaistų, o tu

daugiau. Tik laiko klausimas, kada galėsime

hormonai veikia kognityvinės funkcijas, kokie

ląstelės turi jas surankioti ir kažkur atidėti.

turi tai žinoti ir nuolat atnaujinti savo žinias.

pakeisti šį posakį.

emocijų mechanizmai. Dabar kalbama, kad

Atideda į kraujagyslių sieneles, taip formuojasi

Palinkėčiau studentams niekada nepamiršti Medicinos fakulteto, tapti fakulteto alumnais

mums buvo svarbu toliau ieškoti, kokie veiks-

ir jį mylėti.

Ar manote, kad per kokius 10-20 metų mokslas jau pasistūmės stabdant tokių ligų kaip Alzheimerio vystymąsi ar jas gydant?

mus valdo emocijos, todėl daugiau dėmesio ir

plokštelės. Sužinojus, kad vyksta oksidacija,

skiriama emocijų tyrimams. Šioje srityje taip pat

turime keletą doktorantų ir studentų.

universitas

2012 m. balandis

3

vilnensis

*

Lietuvos mokslo premijai o v

Išradimų patentavimą Archeologijos mokslo paslaptys ir radiniai Lietuvoje stabdo mažas skaičius mokslui imlių įmonių Archeologui profesoriui habil. d r. Mykolui Michelbertui 2011 m. Lietuvos mokslo premija skirta už darbų ciklą „Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materiali­ nė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai“.

Profesorius habil. dr.

M. Michelbertas - ilgametis Archeologijos katedros ve­ dėjas, archeologijos srityje dirbantis 50 metų.

Chemijos fakulteto profeso­

riaus Ričardo Makuškos ir

profesoriaus Algirdo Žemaitaičio (KTU) darbų ciklui „Gamtinės kilmės ir sin­

tetiniai polielektrolitai aukšto­

sioms technologijoms“ skirta

Lietuvos mokslo premija.

«

Tai šių mokslininkų 14 metų

darbo įvertinimas.

Liana BINKAUSKIENĖ Nijolė BULOTAITĖ Prof. Ričardas Makuška - 75 mokslinių straips­ nių recenzuojamuose žurnaluose, 4 vadovėlių

Ar Lietuvos archeologija nepriklausomy­

ir metodinių priemonių, dviejų patentų auto­

Nuotr. iš asm. arch.

rius, o dar dviejų - bendraautoris. Jis 21 metus sėkmingai vadovauja Chemijos fakulteto Poli­ merų chemijos katedrai, yra VU Senato Mokslo

komiteto pirmininkas.

Papasakokite plačiau apie savo darbą, ku­ ris buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija.

*

Jūs esate dviejų patentų autorius, o dar dviejų - bendraautoris (pateiktos paraiškos).

Ar Lietuvoje sunku padaryti išradimą chemijos moksle?

archeologiniai tyrimai, nepriklausomybės me­

kad Archeologijos katedros indėlis į Lietuvos

tais kur kas lengviau išleisti archeologijos leidi­

archeologijos mokslą yra tikrai didelis.

nius. Sovietmečiu archeologijos knygą išleisti

O kaip mes atrodome Europoje? Ar mūsų studijų programos patrauklios ir užsienie­ čiams?

būdavo nepaprastai sunku, nes funkcionieriai

Manau, kad padaryti išradimą ir jį patentuo­

dažniausiai numodavo ranka sakydami - kam

ti, paruošti patentuojamą objektą nėra labai

ta archeologija, socializmą ir taip pastatysime.

Dėl studijų programų sunku būtų pasakyti

sunku, jeigu esi geras tos srities specialistas.

Dabar lengviau, padaugėjo ir archeologijos

ką nors konkretesnio, nes mes rengiame arche­

KTU darbas. Mus sieja tai, kad abu dirbame

Bet Lietuvoje yra keletas problemų. Pasaulinė

su polielektrolitais, t. y. su krūvį turinčiais po­

leidinių leidyba užsiimančių institucijų. Archeo­

ologus Lietuvai. Nerengiame plataus profilio

praktika rodo, kad dažniausiai patentuojama ne

limerais.

logijos leidinius leidžia Klaipėdos universitetas,

archeologų. Kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Len­

universitetuose, o įmonėse - didelėse kompa­

Vilniaus edukologijos universitetas ir Vilniaus

kija, turi įvairių specializacijų: Viduržemio jūros

universitetas. Prieš 12 metų pradėjome leisti

archeologiją, Egipto archeologiją ir 1.1. Mes

katedros leidinį „Archaeologia Lituana", kuris

rengiame archeologus, kurie dirbtų Lietuvoje,

sulaukė didelio pripažinimo ne tik Lietuvoje,

kurie labai gerai pažintų baltų genčių archeo­

Vienas iš mano tyrimų objektų yra gamtinės

nijose, korporacijose, kurios turi savo tyrimų ir

kilmės polimeras chitozanas. Plačiajai visuome­

plėtros (angį. R&D) centrus. Aš pats esu buvęs

nei šis polimeras žinomas kaip maisto papildas,

kai kurių pasaulyje garsių kompanijų („Unile-

vienas iš nedaugelio gamtinės kilmes katijo-

ver",„AkzoNobel") tyrimų centruose. Tokiuose

centruose dirba šimtai ir net tūkstančiai žmo­

ninių polimerų. Mes chitozaną modifikavome,

nių. Kompanijos yra suinteresuotos, kad būtų

siekdami gauti bioskalius ir biosuderinamus

patentuojama, o tai, kas patentuota - diegiama

šepetinius polimerus.

Prof. A. Žemaitaitis modifikuoja gamtinį poli­

į gamybą ir kad būtų apsaugota intelektinė

nuosavybė. Lietuvoje tokius tyrimų centrus

merą krakmolą, kad gautų katijonius jo darinius.

turi tik biotechnologijos įmonės, tokios kaip

Pats krakmolas nėra polielektrolitas, polielektro-

„Thermo FisherScientific",„Sicor Biotech", labai

litu jis tampa modifikavimo metu.

grupių. Buvo sukurtos ir sistemiškai ištirtos ke-

archeologų darbai. Šis leidinys tapo vienu iš

Koks Jums pačiam buvo įdomiausias ir netikėčiausias radinys?

reikšmingesnių archeologijos leidinių Baltijos

jūros regione. Daugiau bendradarbiaujame ir

Tokių radinių per mano ilgą archeologo karje­

su tiksliųjų mokslų atstovais, išsiplėtė įvairūs

rą buvo gana daug. Galiu paminėti keletą.Turbūt

tyrimai, kurie mums padeda tiksliau datuoti

vienas iš įdomiausių mano tyrinėtų paminklų -

Paragaudžio pilkapynas Šilalės rajone. Buvo ištir­

Ir dar norėčiau pažymėti, kad mes dabar kur kas

pirmąja puse.Tai vienas iš ankstyviausių pamin­

lengviau bendradarbiaujame su užsienio arche­

klų Žemaitijoje. Mane nustebino tiek papuošalų

kaip tas lėšas skirti. Patentavimas yra brangus

ologais. Ir patys kviečiame pas save užsienio

kiekis kapuose, tiek įvairūs daiktai, patekę iš kitų

dalykas - patentuoti Amerikoje ar Europos

mokslininkus, kurie skaito paskaitas, ir vykstame

kraštų. Ir dar vienas labai svarbus dalykas: šito

Sąjungoje kainuoja apie 50 tūkst. dolerių ar

į užsienio šalis įvairiais mokslo reikalais.

paminklo tyrinėjimai padėjo geriau datuoti ir

eurų. Dalį lėšų paskui kompensuoja Lietuvos

Ar galima sakyti, kad turime lietuvišką archeologijos mokyklą?

ten buvo daug tiksliai datuotų daiktų. Kitas

Europos Sąjungoje ar JAV reikia labai daug lėšų.

jie turi krūvį, t. y. turi katijoninių arba anijoninių

tikslingiausias.

ta 40 pilkapių, datuojamų I a. antrąja puse - II a.

suinteresuoti patentuoti, nes norint patentuoti

sintetinamų šepetinių polimerų ypatybė ta, kad

loginę medžiagą. Manome, kad toks variantas

vos, bet ir Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Latvijos

nio paminklo vietą. Taigi permainų gana daug.

nedidelį - „Achema". Mokslininkai patys nėra

Pagrindinė mano mokslinių tyrimų sritis

jau nemažai metų. Mano mokslinėje grupėje

bet ir užsienyje. Jame spausdinami ne tik Lietu­

atskirus dirbinius, tiksliau nustatyti archeologi­

pastaruoju metu yra šepetiniai polimerai.Tokie polimerai mokslinėse laboratorijose sintetinami

*

V. Naujiko nuotr.

Taip, daug kas pasikeitė. Visų pirma išsiplėtė

Lietuvos mokslo premija buvo įvertintas mano ir mano kolegos prof. A. Žemaitaičio iš

surišantis riebiąsias medžiagas. Chitozanas yra

t

bės metais smarkiai pažengė į priekį?

Vilniaus universitete kol kas nėra sistemos,

lios šepetinių katijoninių polielektrolitų serijos.

vyriausybė, mechanizmas jau yra. Tačiau tai

Tokių mūsų laboratorijoje susintetintų šepetinių

kitų paminklų archeologinę medžiagą, kadangi

apsimoka tik tada, jeigu produktas bus įdieg­

Taip. Vienas iš lietuviškos archeologijos mo­

malonus ir netikėtas radinys 2006 m. buvo 3-ia-

polimerų sąveiką su kitomis medžiagomis,

tas. O kas jį įdiegs? Mokslininkas? Jeigu nėra

kyklos kūrėjų buvo profesorius Jonas Puzinas,

jame Kuršių pilkapyje, kur pasisekė surasti vieną

adsorbciją, adsorbuotų sluoksnių savybes tiria

suinteresuotos įmonės, tada kokia prasmė pa­

kuris 1940 m. įkūrė Archeologijos katedrą. Jis

turtingiausių senojo geležies amžiaus kapų ne

kitų šalių mokslininkai, kartu rengiamos publi­

tentuoti? Labai daug vargo, daug lėšų ir neaišku

padėjo pagrindus lietuviškai mokslinei archeo­

tik Lietuvoje, bet ir baltų kraštuose. Moters kape

kacijos prestižiniuose žurnaluose. Paaiškėjo,

kam. Mano atveju buvo kitaip - aš dirbau kartu

logijai, pateikė įvairių laikotarpių chronologiją,

buvo rastas 21 daiktas ir iš tų daiktų net 20 -

kad sorbuoti sluoksniai atstumia baltymus ir

su „Thermo Fisher Scientific" mokslininkais ir

kuri priimta ir dabar. Žinoma, dabar ji gerokai

papuošalai. Galite įsivaizduoti: ant abiejų rankų

riebalines medžiagas, o trintis tarp tokių

žinojau, kad jeigu bus padarytas produktas,

patikslinta, patobulinta, bet galime sakyti,

buvo po 6 apyrankes, buvo antkaklės, kaklo ap-

polimerų monosluoksniu padengtų paviršių

jis bus diegiamas toje įmonėje. Jie finansavo

kad turime lietuvišką J. Puzino mokyklą, kuri

vara, segės, labai gražūs puošnūs smeigtukai.Tai

sumažėja šimtus ir net tūkstančius kartų. Toks

mokslinius tyrimus, abiejų patentų paruošimą ir

drastiškas trinties sumažinimas gali būti labai

jų palaikymą. Nors aš esu tų patentų autorius ar

remiasi tikslia radinių ir paminklų chronologija. Ši mokykla kalba ne tik apie pačius daiktus, bet

to meto gentinei diduomenei. Šis kapas parodė

neeilinis kapas, be abejonės, moteris priklausė

svarbus kuriant miniatiūrinius ateities įrenginius,

bendraautoris, bet nuosavybės teisės priklauso

ir apie žmones, kurie tuos daiktus pagamino,

gentinės diduomenės formavimąsi Žemaitijos

pavyzdžiui, nanovariklius. Savybė atstumti bal­

„Thermo Fisher Scientific". Dabar Vilniaus uni­

apie tai, kokie daiktai buvo naudojami žmonių

regione.

tymus irgi labai įdomi. Galima pasvajoti, kad taip

versitete yra kuriama intelektinės nuosavybės

buityje, ir 1.1.

modifikuotų endoprotezų gyvas organizmas

apsaugos sistema. Ją sukūrus, atsiras prielaidos

neatmestų, kadangi atmetimo reakcija vyksta

Vilniaus universitetui tapti būsimų patentų

Kokia Vilniaus universiteto archeologų vieta Lietuvos archeologijos moksle?

organizmo baltymams sorbuojantis svetimkū­

bendrasavininkiu.

Kaip minėjau, jau J. Puzinas įkūrė Vilniaus

nio paviršiuje. Šiuo metu pradėjome projektą, kurį vykdy­

Kodėl Lietuvoje mažai patentų? Ne todėl,

universitete Archeologijos katedrą. Ta katedra

kad mokslininkai netikę, o todėl, kad mokslui

dami bandysime sukurti polimerines šepetines

veikė ir gana sudėtingais pokario metais.Tiesa,

imlių įmonių Lietuvoje yra labai mažai. Visa­

struktūras, imituojančias biolubrikatus, esančius

me pasaulyje universitetų mokslininkai yra

sąnariuose. Gamta sukūrė beveik idealią sąnarių

įtraukti į taikomuosius tyrimus, jie - patentų

tepimo sistemą, todėl jie atlaiko labai didelius

bendraautoriai, tačiau tokius tyrimus užsako ir

krūvius ir beveik nedyla. Esminis sąnarių skysčio komponentas - glikoproteinai su pasikartojan­

finansuoja kompanijos. Patentų, kurie priklau­

so tik universitetams, yra mažai. Universitetų

čia šepetine struktūra. Mes bandysime tokias

mokslininkams sunku išmanyti rinką, t. y. kokių

struktūras imituoti, sukurti sintetinius jų ana­

savybių produkto reikia, sunku surasti tam rei­

logus ir pritaikyti tai technikoje.

kalingus finansus.

Žinoma, pasisekė rasti ir daugiau įdomių radinių. Pavyzdžiui, segių, patekusių iš Romos imperijos provincijų, Romos monetų ir unikalių

daiktų, pagamintų vietos amatininkų.

Kaip įsivaizduojate VU Archeologijos kate­ drą po kokių 50 metų?

1966 m. Archeologijos ir etnografijos katedra

Norėčiau, kad vietoj Archeologijos katedros

buvo uždaryta. Vienu metu nutrūko archeologų

atsirastų Archeologijos institutas, kuris taip

rengimas, bet 1990 m. katedra buvo atkurta.

pat rengtų aukštos kvalifikacijos archeologus.

Ji tapo viena žymiausių archeologijos mokslo

Galbūt, be leidinio„Archaeologia Lituana", bus

institucijų Lietuvoje. Nepriklausomybės metais

leidžiama ir daugiau archeologijos leidinių.

jau parengėme per 100 archeologų ir didelė

Manau, kad Archeologijos katedra Lietuvai dar

jų dalis dirba archeologijos srityje. Manyčiau,

bus labai ilgai reikalinga.

Išsamius interviu skaitykite http://naujienos.vu.lt

universitas

4

2012 m. balandis

vilnensis

f f f darbo

rinka___________________________________________

Darbdaviai ieško kūrybingų ir tobulėti sugebančių darbuotojų Viktoras DENISENKO

Vertybės - kūrybišku­ mas, iniciatyvumas, noras dirbti Universitetus baigusių jaunuolių sugebėjimai džiugina AB „Lietuvos draudimas" personalo vadovę Virginiją Mikutaitę.„lš kiekvieno darbuotojo ti­ kimasi ne tikgerų darbo rezultatų, bet ir naujų idėjų, kūrybiškumo, lojalumo, naujų sprendimų siūlymo. Paprastai ką tik universitetus baigę jauni darbuo­ tojai turi labai didelį norą dirbti, visų užduočių jie imasi su neblėstančiu entuziazmu, nestokoja idėjų ir dega noru jas įgyvendinti. Tokia energija yra labai svarbi, tereikia tik nukreipti jauno žmogaus gebėjimus tinkama linkme ir rezultatas - garantuotas", įsitikinusi V. Mikutaitė. Ji pabrėžia, kad pastaruoju metu ieškantis darbo jaunimas ateina aiškiai ir tvirtai žinoda­ mas, kokių tikslų nori pasiekti.„Jaunų žmonių interesų sritys labai plačios, jie domisi viskuo ir yra pasirengę atlikti bet kokias užduotis.Tai džiugina ir lei­ džia manyti, kad toks žmogus ras savo vietą, įsitvirtins ir pradės kopti karjeros laiptais", - pažymi V. Mikutaitė.

Jauno darbuotojo motyvaciją pa­ brėžia ir UAB „Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė:„Labiausiai mes vertiname norą dirbti, vidinę motyvaciją, inicia­ tyvumą, norą nuolat mokytis, tobulėti ir sužinoti naujų dalykų." Tuo tarpu advokatų kontoros „Sorainen" žmo-

Diplomas svarbu, bet svarbiau - žmogus ir jo gebėjimai. Tokią nuomonę išreiškė kelių Lietuvoje veikiančių įmonių atstovai, kalbinti šiam straipsniui.

Studentai - ir buvę, ir esami - yra geidžiami darbuotojai, tačiau šiandien ne visi aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai sugeba iš karto rasti darbą. Įmonės yra linkusios ieškoti pačių gabiausių ir talentingiausių darbuotojų, o ką tik univer­ sitetą baigusiems jaunuoliams ne visada pavyksta įrodyti, kad jie būtent tokie ir yra. Tačiau šansų turi kiekvienas, kas nebijo darbo ir tikrai nori įsidarbinti. mokytis ir tobulėti savarankiškai, todėl iš kiekvieno buvusio studen­ to pirmiausia tikiuosi savarankiško mąstymo, noro tobulėti ir gebėjimo pritaikyti teorines žinias praktikoje.

Mane labai žavi žmonės, kurie mielai pradeda karjerą nuo paprastų darbų ir stengiasi tobulėti ir plėsti savo pažini­ mą kasdien. Manau, kad universiteto baigimą reikėtų vertinti tik kaip vieną iš etapų - mokymasis turėtų būti tę­ siamas visą gyvenimą", - yra įsitikinusi A. Žemaitienė.

SEB banko Personalo departamen­ to direktorė Edita Znutienė mano, kad būtent universitetas gali įkvėpti studentus būsimam darbui. „Labai daug įgūdžių dirbti organizacijose galima gauti rimtai studijuojant.

Juk sugebėjimas mokytis - ne tik iš kitų, bet ir savarankiškai - yra viena reikalingiausių kompetencijų darbe.

Taip pat svarbu irtai, kiek universiteto dėstytojai motyvuoja studentus per paskaitas ir praktinius užsiėmimus įgy­ tus įgūdžius naudoti įvairiose veiklose, dalyvauti projektuose, kurti verslą ir pan.", - pažymi E. Znutienė.

Praktika gali atverti kelią į karjerą

Advokatų kontoros „Sorainen“ žmogiškųjų išteklių valdymo speci­ alistas P. Padaiga, be potencialaus darbuotojo entuziazmo, įvardija ir gerus studijų rezultatus bei geras užsienio kalbų žinias.

Visi kalbinti darbdaviai sutaria atėjęs dirbti į įmonę studentas ar ką tik aukštąją mokyklą baigęs jaunuolis dažniausiai stokoja praktinių žinių ir supratimo apie darbo esmę. Tačiau supratimas apie darbą ir negali atsi­ rasti be praktinio darbo patirties.„Ne visuomet teorija 100 proc. sutampa su praktika ir jaunas žmogus dažnai išsigąsta pamatęs, kad realybėje procesai veikia šiek tiek kitaip, todėl tenka prisitaikyti. Bet kuriuo atveju, jei jaunas darbuotojas yra darbštus, veiklus ir imlus - jis nesunkiai ras savo vietą organizacijoje", - teigia AB „Lietuvos draudimas" personalo vadovė V. Mikutaitė. Panašiai mano ir UAB „Maxima LT" atstovė O. Malaškevičienė. „Profesininiu požiūriu jauniems žmonėms labiausiai trūksta darbo patirties, suvokimo, kaip veikia verslo organizacija, tačiau tai nėra trūkumas, jei žmogus imlus ir pats aktyviai viskuo domisi", - pažymi ji. „Marš Lietuva" generalinė direkto­ rė A. Žemaitienė pabrėžia, kad apie

giškųjų išteklių valdymo specialistas Povilas Padaiga, be potencialaus dar­ buotojo entuziazmo, įvardija ir gerus studijų rezultatus bei geras užsienio kalbų žinias. „Taip pat tikimasi, kad studentas turės tokias savybes kaip punktualumas, iniciatyvumas, kruopš­ tumas, turės mokymosi užsienio aukštojoje mokykloje pagal studijų mainų programą patirties - gebėjimai prisitaikyti daugiakultūrėje aplinkoje daugumai tarptautinių įmonių yra labai aktualūs", - pažymi P. Padaiga. „Marš Lietuva" generalinė direk­ torė Aušra Žemaitienė labai vertina universitetus baigusius specialistus, tačiau pabrėžia, kad svarbu, jog jie ne­ bijotų ir vadinamųjų paprastų darbų. „Universitetas jauną žmogų išmoko

darbo specifiką neįmanoma sužinoti „iš vadovėlio". „Kiekvienas darbas, kiekviena įmonė yra skirtingi. Kartais jauniems darbuotojams pritrūksta suvokimo, kaip įgytas žinias pritaikyti darbe. Kartais - pagarbos paprastiems darbams. Jauni žmonės ne visuomet supranta, kad tobulėti galima netgi šluojant cechą", - sako A. Žemaitienė.

Užtat nemažai spragų gali užpildyti studento atliekama praktika. Pašne­ kovai tikino, kad kalbose apie tai, jog atlikęs praktiką asmuo gali tikėtis būtent nuo šio žingsnio pradėti savo profesinę karjerą, yra nemažai tiesos. „Turime ne vieną atvejį, kai atlikęs praktiką studentas buvo įdarbintas mūsų įmonėje ir sėkmingai iki šiol dirba. Jei praktika trunka ilgiau nei mėnesį - tai jau pakankamas laiko tarpas įvertinti studentą ir jam pa-

„Mars Lietuva“ generalinė direk­ torė A. Žemai­ tienė: „Universi­ tetai turėtų būti labiau orientuoti į paklausą, o ne į pasiūlą.“ čiam suvokti, ar toks darbo pobūdis jį domina, ar įmonės kultūra jam pri­ imtina, ar jis galėtų ir norėtų pas mus dirbti", - sako UAB„Maxima LT" atstovė O. Malaškevičienė.

Palankiai į praktikantus tikina žiū­ rinti ir „Sorainen" advokatų kontora. „Baigę praktiką mūsų kontoroje didžioji dalis studentų ir lieka čia - su jais sudaroma darbo sutartis. Pas mus atliekama praktika leidžia atsiskleisti studento asmeninėms savybėms ir įgūdžiams. Noras tobulėti, motyvacija dirbti, geri komandinio darbo įgūdžiai ir imlumas naujovėms - tai mums yra svarbiausia. Į atėjusį studentą mes žiū­ rime kaip į asmenį, kurį galima ugdyti.

Jeigu jam būdingos minėtos savybės, tai tikėtina, kad jis ir užsienio kalbą išmoks, irteisinio darbo praktikos mo­ kysis su malonumu", - teigia advokatų kontoros„Sorainen" žmogiškųjų ište­ klių valdymo specialistas P. Padaiga.

Panašios politikos laikosi ir kitos įmonės.„Studentas, atėjęs į mūsų or­ ganizaciją atlikti praktikos, gali sulauk­ ti pasiūlymo tapti mūsų darbuotoju.

Svarbu, kad jis parodytų savo suge­ bėjimus, kompetenciją, iniciatyvumą, būtų motyvuotas. Priimant sprendimą daug kas priklauso nuo studento, tačiau visada įvertinamos aplinkybės ir organizacijos galimybės", - pažymi SEB banko Personalo departamento direktorė E. Znutienė.

studijų pakopą yra baigęs būsimasis darbuotojas. „Tai priklauso nuo to, į kokias pareigas ieškome žmogaus.

Tam tikram darbui magistro diplomas juk nebūtinas. Tačiau natūralu, kad iš to, kuris turi magistro laipsnį, tikimės daugiau specifinių profesinių žinių ir, be abejo, praktinės patirties", - sako AB „Lietuvos draudimas" personalo vado­ vė V. Mikutaitė. Į pretendento diplomo lygį kreipia dėmesį ir advokatų kontora „Sorainen".„Tai dažnai parodo žmogaus brandumą, žinių, o kartais ir patirties lygį", - pažymi „Sorainen" žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas P. Padaiga.

Pretendento į darbo vietą turimi diplomai gali ir turi papildyti vienas kitą. „SEB bankui yra reikalingi įvairių sričių specialistai. Magistro diplomas gali praversti, nes tuomet studentai specializuojasi. Pavyzdžiui, baigę verslo vadybos bakalauro studijas magistro studijose gali rinktis įvairias sritis finansų valdymą, personalo vadybą, draudimą ir kitas specializacijas. Kartais naudinga, kai darbuotojas turi dviejų skirtingų sričių diplomus, pavyzdžiui informacinių technologijų ir ekono­ mikos", - sako SEB banko Personalo departamento direktorė E. Znutienė.

Bakalauras ar magis­ tras?

Universiteto vardas nėra tiek svar­ bus, kiek asmeninės darbuotojo sa­ vybės. Taip būtų galima suformuluoti bendrą kalbintų įmonių atstovų poziciją.„Tikime, kad kiekvienas studentas iš universiteto pats pasiima tiek, kiek gali ir nori", - sako advokatų kontoros„Sorainen" žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas P. Padaiga. Su juo sutinka SEB banko Personalo departamento direktorė E. Znutienė. „Svarbiausia pretendento sugebėjimai, turimos žinios ir kompetencijos. Universiteto vardo neakcentuojame", - teigia ji.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir UAB „Maxima LT" atstovė O. Malaškevičienė: „Mes labiausiai vertiname konkretaus žmogaus savybes."

Tačiau atsakymai nėra tokie viena­ reikšmiai, kai kalbama apie tai, kurią

Universitetas atlieka savo misiją Nors dažnai teigiama, kad verslas yra nepatenkintas universiteto rengiamais specialistais, kalbinti įmonių atstovai vertina aukštųjų mokyklų atliekamą misiją. „Mano nuomone, svarbiausia, kad universitete būtų ugdomos ir puoselėjamos asmenybės, nebijančios į verslo pasaulį pažvelgti kitu kampu, turinčios originalių idėjų ir siekiančios jas įgyvendinti. Tai, kad studentai ateina atlikti praktikos turėdami vien teorinį pagrindą, kuris ne visuomet atitinka tikrovę, yra normalu: juk tokia ir yra praktikos paskirtis - supažindinti studentus su verslo aplinka ir leisti jiems patiems pajusti, kaip joje veikti", - sako AB „Lietuvos draudimas" personalo vadovė V. Mikutaitė.

UAB„Maxima LT" atstovė O. Malaške­ vičienė džiaugiasi bendradarbiavimu su aukštosiomis mokyklomis irjų studentų aktyvumu.,,) verslo įmones kreipiasi nemažai susidomėjusių studentų, kurie nori savanoriškai atlikti neprivalomąją praktiką, neštai jiems yra neįkainojama patirtis ir galimybė baigus studijas jau būti susipažinusiems su daugeliu įmonėse vykstančių procesų. Tenka pripažinti, kad dar ne visos aukštosios mokyklos sutinka pasirašyti trišalę sutartį, kurios pagrindu galima priimti studentus praktikos mokymui, jei studentas jau yra atlikęs privalomąją praktiką arba jos laikas dar neatėjo", sako O. Malaškevičienė.

Nuo didesnės kritikos aukštųjų mokyklų atžvilgiu susilaiko ir advo­ katų kontoros „Sorainen" žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas P. Padai­ ga. „Kritikos daug būti čia negali, nes aukštojo mokslo sistema atlieka labai sunkų, atsakingą ir reikšmingą darbą ugdydama studentus ir lavindama jų įgūdžius. Tačiau visada norėtųsi sulaukti studentų, kurie jau turi žinių apie praktinę teisės pusę ir jas būtų įgiję universitete", - pažymi jis. „Marš Lietuva" generalinė direktorė A. Žemaitienė nurodo, kad siekiamybė būtų universitetų siekių suderinimas su verslo lūkesčiais. „Universitetai turėtų būti labiau orientuoti į paklausą, o ne į pasiūlą. Šiuo metu Lietuvoje univer­ sitetų daug ir yra iš ko rinktis reikiamus specialistus, tačiau svarbu, kad universi­ tetai išmokytų jaunus žmones mokytis savarankiškai, nes situacija rinkoje keičiasi taip greitai, kad akademinės programos pasensta vos pradėjus pagal jas dėstyti", - sako A. Žemaitienė.

Priekaištų darbdaviai turi dėl prakti­ kos planavimo.„Ne visada universitetai planuoja savo praktikos laiką pagal įmonių poreikį. Kartais prašoma pasi­ rašyti praktikos sutartis su studentais prieš 3-4 mėnesius, tačiau tuo metu or­ ganizacija nebūtinai gali tiksliai įvardyti praktikos vietas, jų specifiką", - pažymi SEB banko Personalo departamento direktorė E. Znutienė.

Patys savo sėkmės kalviai

SEB banko Personalo departamen­ to direktorė E. Znutienė mano, kad pretendento į da; bo vietą turimi diplomai gali ir turi papildyti vienas kitą.

Niekas negali pasakyti, kokia yra tikroji sėkmės formulė įsidarbinant.

Suprantama, kad daug kas priklauso nuo aplinkybių, verslo poreikių, jaunų darbuotojų sugebėjimo įrodyti savo kvalifikaciją, o gal ir nuo atsitiktinumo.

Svarbus yra ir pretendento į darbo vie­ tą sudarytas įspūdis darbdaviui. Įmo­ nės ieško smalsių, kūrybingų, sumanių darbuotojų. Kaip sako gerai verslo pasaulį išmanantys žmonės, didžiausią įspūdį darbdaviams palieka žmogaus darbštumas ir ryžtas atlikti kad ir patį sunkiausią ar nepopuliariausią darbą.

Nuotr. iš asm. alb.

universitas

2012 m. balandis

5

vilnensis

___________________________________________ darbo rinka m

Andrius Francas: „Kiekvieną dieną turi įrodinėti, kad esi smalsus ir darbštus" Viktoras DENISENKO Šiandien Lietuvoje populiariau­ si - socialiniai mokslai. Ar tai atitinka mūsų šalies poreikius?

Ar būtent šios srities profesijos yra perspektyviausios?

Socialiniai mokslai tikrai labai po­ puliarūs tarp stojančiųjų - visi taip sako, tačiau, kaip neseniai minėjo švietimo ir mokslo viceministre Ne­ rija Putinaitė, perspektyvos šiandien aiškesnės gamtos ir technologijų mokslų srityse. Sekdami informaciją, kiek žmonių ir kur įstoja, matome nerimą keliančią tendenciją. Pvz., teisės studijos - 2007 m. į valstybės nefinansuojamas vietas įstojo 446 studentai, o 2011 m. - jau 1208. Be to, 2011 m. valstybė finansavo 247 pirmakursių teisininkų studijas. Tai reiškia, kad į pirmą kursą buvo priim­ ta apie 1,5 tūkst. būsimų teisininkų.

Toks universitetuose rengiamų tei­ sininkų skaičius, bet nepamirškime, kad juos rengia ir kai kurios kolegi­ jos. Lietuvai tai - didžiuliai skaičiai.

Suprantu, kad kai kūrėsi valstybė, kai stojome į Europos Sąjungą, kai buvo poreikis adaptuoti visą teisinę bazę - taip, tada buvo didelis teisi­ ninkų poreikis, bet šiandien situacija

yra kitokia.

Daug priekaištų skamba ir dėl rengiamų vadybininkų skaičiaus.

2011 m. į įvairių vadybos studijų programų valstybės finansuojamas vietas buvo priimti 624 studentai, o į valstybės nefinansuojamas - 1443. Čia bendras skaičius, apimantis ir

universitetus, ir kolegijas. Nesakau, kad reikėtų visiškai atsisakyti vadybos studijų. Mano manymu, jos suteiktų daugiau naudos, jeigu vadybą rink­ tųsi žmonės, jau baigę kitos srities bakalauro studijas. Tai būtų papil­ domosios studijos. Žmogus, įgijęs profesinės patirties, po kurio laiko gali pamatyti, kad jam trūksta žinių rinkodaros, pardavimų ar finansų srityje. Puiku - tada jis gali tikslingai studijuoti vadybą.

Kita vertus, jau mokykloje galime pamatyti, kas yra geras vadybinin-

Klausimas dėl universiteto absolventų įsidarbi­ nimo vienaip ar kitaip iškyla kiekvienais metais.

Darbdaviai neskuba priimti ką tik studijas baigusių jaunuolių, bet ieško žmonių, jau turinčių patirties vienoje ar kitoje srityje. Mūsų pašnekovas - „Alliance for Recruitment“ atstovas Andrius Francas (V. Denisenko nuotr.) jau ne pirmus metus dirba darbo rinkos ekspertu ir puikiai išmano šiandieni­ nius darbdavių poreikius ir jaunimo įsidarbinimo galimybes. Jis neabejingas ir aukštojo mokslo aktualijoms, nes, anot jo, universitetinis išsilavi­ nimas dar negarantuoja darbo vietos. Daug kas priklauso nuo paties absolvento ryžto įsidarbinti. kas. Geriausias vadybininkas - tas, kuris turi verslumo gyslelę. Pažiūrėję į turtingiausių žmonių sąrašą, pama­ tysime, kad nemažai jų iš viso jokių mokslų nėra baigę. Jie tiesiog turi tą gyslelę, tą supratimą, ir tai jiems visą gyvenimą padeda būti versliems.

Tačiau ar baigęs vadybą tapsi verslus? Čia sudėtingas klausimas. Aš sutinku,

kad galima ir reikia priimti į vadybą studentus, kurie turi verslumo įgū­ džių, kurie, baigę studijas, kurs naujas darbo vietas sau ir kitiems, o ne eis į darbo biržą.

Ar verta absolventui sutikti su bet kokiu darbu? Kokia turėtų būti absolvento, baigusio studijas, strategija?

Strategija turėtų būti jau nuo pirmo kurso. Čia yra problema, nes

darbdaviai dažnai mato tokį studento požiūrį: „Aš turiu diplomą, duokite man darbą, nes aš esu nuostabus."

Darbdavių požiūris yra kitoks. Jie klausia - kur tavo patirtis? Žinoma, čia yra savotiškas „vištos ir kiaušinio" sindromas, nes negavęs darbo ne­ gausi patirties, o neturint patirties sunku gauti darbą. Bet kai studentas nuosekliai siekia darbo ir deda pa­ stangas - tai yra pastebima. Šiandien jauni žmonės dažnai sako, kad atostogauja vasarą tarp semestrų.

Mano požiūris yra toks - žmogus per savo gyvenimą turi kiekvieną dieną įrodinėti, kad jis yra smalsus ir

darbštus.Tiesa, kartais žmonės tiesiog nenori įrašyti į CV, kad jie dirbo nekva­ lifikuotą darbą. Tačiau tokiame įraše nėra nieko blogo.Tai kaip tik rodo, kad žmogus nebijo sunkaus darbo. Darb­ davius labiausiai trikdo tai, kad žmonės be patirties turi daug iliuzijų ir ne visai supranta, kas yra darbas. Supratimas kaip tik ir ateina su patirtimi, todėl esu įsitikinęs, kad studentai vasarą turi dirbti. Nerandi darbo Lietuvoje važiuok padirbėti į užsienį. Galimybių tikrai yra - tik reikia noro.

Yra ir kitas dalykas. Jeigu studentas

labai nori dirbti kokioje nors konkre­

čioje kompanijoje, tai jis turi ten eiti ir siūlytis. Jeigu nori dirbti banke, eik ir sakyk: „Aš pas jus galiu pradėti nuo šlavėjo" arba „Aš galiu pas jus tris mėnesius nemokamai dirbti, kad {rodyčiau, ką sugebu". Darbdaviai tikrai neišvaro tokių žmonių, kurie yra pasiryžę dirbti juodą darbą, kad įrodytų, jog tikrai nori čia dirbti.

Tačiau bent jau Lietuvos teisinė bazė dažniausiai užkerta kelių „nemokamam darbui". Ką daryti tokiu atveju?

Galbūt tai galima būtų pavadinti kitaip - ne nemokamu darbu, o stažuote ar podiplomine praktika, ar dar kaip nors. Tiesiog reikia tinkamai sutvarkyti teisinę bazę. Jei matome, kad yra jaunų žmonių nedarbingumo problema - ją reikia spręsti. Sudary­ kime jaunimui sąlygas atlikti tokią

*

ALLIAb

for recruit

praktiką, galbūt po jos dalis žmonių tikrai gaus darbą.

Su praktika yra dar ir toks daly­ kas - praktika būna tada, kai taip pasako aukštoji mokykla.Tačiau jeigu įmonė turi praktikos vietą - turi stalą, kompiuterį, žmogų, kuris galėtų va­ dovauti praktikai, tai tokia įmonė per metus galėtų priimti keturis studen­ tus trijų mėnesių stažuotei. Bet dėl to, kad universitetai reglamentuoja praktikos laiką, realiai yra priimamas tik vienas studentas, o likusį laiką ta praktikos vieta būna tuščia. Tai yra neracionalu.

Jūs esate minėjęs, kad šiandien mokyklų baigę jaunuoliai patiria didelį psichologinį spaudimą dėl studijų. Kodėl taip nutinka?

Aš kalbėjau apie mūsų jaunos, nesubrendusios šalies požiūrį. Šiandien, kai viskas sparčiai keičiasi, pats žmo­ gus yra pasimetęs. Jis nežino, ko iš

tikrųjų nori. Reikia pirmiausia pasakyti

visiems jauniems žmonėms, kad mo­ kykloje mokytųsi pagrindinių discipli­

nų - matematiką, lietuvių kalbą, anglų kalbą, taip pat fiziką, chemiją, istoriją. Žinoma, šiandien jauni žmonės renka­

si tai, kas lengviau. Pavyzdžiui, istorija yra lengviau negu fizika, bet reikia sugalvoti, kaip tą jauną žmogų sudo­

minti fizika, kuri iš tikrųjų yra įdomi. Šiandien patį didžiausią proveržį daro

būtent technologijos.

Be to, reikia keisti ir tėvų požiūrį.

Reikia juos įtikinti, kad nedarytų spaudimo vaikams.Tai, kad vaikas turi suplanuoti, ką jis darys po mokyklos tai normalu, bet, be stojimo į univer­ sitetą, gali būti ir kitų kelių. Jis gali va­ žiuoti savanoriauti, pažiūrėti pasaulio, suprasti, ko nori iš gyvenimo. Gali eiti į kariuomenę ar nuvažiuoti padirbėti užsienyje. Kaip sakoma: kada padirbi, tai ir proto daugiau į galvą ateina.

Tada atsiranda supratimas, kad dar­ bas nėra toks paprastas dalykas.

Yra ir kita problema - tai įsitikini­ mas, kad visi būtinai turi įstoti į univer­ sitetą. Jei neįstojai - „padarei šeimai gėdą".Tačiau šiandien realiai žmogus, baigęs kokį nors profesinio rengimo centrą ir įgijęs, pavyzdžiui, automechaniko specialybę, gali uždirbti daug daugiau, negu baigęs universitetą ar kolegiją. Dabar tų amatininkų - gerąja prasme - vis mažėja, jaučiamas tokių darbuotojų poreikis, todėl nereikia koncentruotis vien ties universiteti­ nėmis studijomis.Taip pat ir bakalauro studijas baigusiam absolventui nerei­ kėtų iš karto stoti į magistrantūrą, ypač į tas pačias studijas. Išimtis turėtų būti tik vienu atveju - jeigu žmogus tikslin­ gai siekia mokslininko karjeros.Tačiau visais kitais atvejais vertėtų 3-4 metus paskirti darbui, o tada būtų lengviau suprasti, ko dar reikia ir į kokios pa­ kraipos magistrantūros studijas stoti.

Išsamų interviu skaitykite http://naujienos.vu.lt.

Karjeros mugėje studentai ne tik ieškojo darbo, bet ir sėmėsi žinių Kovo 14 d. Saulėtekyje buvo sureng­ ta Karjeros mugė, kurioje studentai tu­

rėjo galimybę pabendrauti su būsimais darbdaviais. Šiais metais per VU karje­ ros dienas vasarį ir kovą įvyko net 57

atskiri renginiai, dalyvavo rekordiškai

didelis įmonių skaičius - 35, o rėmėjų, kurių pagrindinis - „MARŠ" skaičius siekė net 40. Šį renginį jau penktus me­ tus organizuoja Vilniaus universiteto

Studentų atstovybė (VU SA).

Mugės metu studentai neforma­ lioje aplinkoje bendravo su įmonių

atstovais, dalijo savo CV, turėjo gali­ mybę dalyvauti trumpuosiuose darbo

pokalbiuose.

Plačiau apie renginį skaitykite h ttp://naujienos. vu. lt.

Karjeros mugėje studentų laukė daugiau nei 30 geriausių Lietuvos darbdavių

V. Naujiko nuotr.

Karjeros dienų atidarymas. Kalba LR finansų ministrė Ingrida Šimonytė

2012 m. balandis

vilnensis

6

f f Kstudijų kokybė_________________________________________

Vilniaus universiteto vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimo principai VU kuriamos studijų kokybės vadybos sis­ temos tikslas - puo­ selėti kokybės kultūrą ir užtikrinti studijoms keliamų strateginių tikslų įgyvendinimą.

VU studijų kokybės užtikrinimo po­ litikos ir kokybės gerinimo strategijos projektas buvo kuriamas remiantis VU misijoje įtvirtintomis vertybėmis, Europos aukštojo mokslo erdvės stu­ dijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, socialinės atsakomybės ir partnerystės principais, Europos kokybės vadybos fondo Tobulumo modelio principais.

Artimiausiu metu jis bus svarstomas VU Studijų komitete ir akademinių reikalų prodekanų susirinkime.

VU Studijų kokybės užtikrinimo politikos ir kokybės gerinimo strate­ gijos projekte numatyti universiteto bendrieji tikslai ir kryptys studijų ko­ kybės užtikrinimo irtobulinimo srityje, įvardyti pagrindiniai studijų kokybės vadybos principai: □ Mokslinių tyrimų aplinka ir mokslo rezultatais bei moky­ mosi paradigma grįstos studijos.

Universitetas palaiko ir puoselėja motyvuojančią studijų aplinką, kuri sistemingai ir nuosekliai skatina mokymąsi ir suteikia studijuojan­ čiajam paskatų bei reikiamų gebė­ jimų tapti aktyviu studijų proceso

atvirumas atga^omy pasitiĄdįimas

dalyviu, atsakingu už mokymąsi.

Studijose ugdoma argumentavimo ir kūrybingumo, kritinio mąstymo kultūra, socialinė atsakomybė, gebėjimas spręsti problemas, nuo­ lat atsinaujinti, suprasti, priimti ir toleruoti pasaulio ir visuomenės įvairovę. Motyvuojanti studijų aplin­ ka lemia ir dėstytojo aktyvumą, su­ siklosčiusių tradicinių hierarchinių santykių su studentais kaitą: dėsty­ tojas ne tik kuria mokymosi aplinką, sudarančią galimybes studento mąstymo ir veiklos kaitai, skatinančiąjo atsakomybę, bet ir, bendradar­ biaudamas su studentais, mokosi, kaip šią aplinką nuolatos tobulinti.

Vienas iš studijų programų kūrimo ir atnaujinimo bei mokymusi grįs­ tų studijų proceso organizavimo kokybės užtikrinimo veiksnių yra atsižvelgimas į studento poreikius.

Tai reikalauja bendruomenės nuos­ tatų, požiūrio į studijas ir mokymo bei mokymosi metodus kaitos, stu­ dentų mokymosi krūvio sampratos peržiūros. Šiai kaitai užtikrinti būtina dėstytojų didaktinės kompetencijos plėtra, atitinkamų paramos struk­ tūrų studentams bei dėstytojams sukūrimas, dėstytojų pedagoginio darbo apskaitos, reikiamų moky­ mosi aplinkos sąlygų (auditorijų, laboratorijų, įrangos, informacinių išteklių ir pan.) sudarymas. □ Atvirumas ir tarptautiškumas.

Universitetas yra atviras geriausiems savo srities specialistams: mokslininkams, dėstytojams, admi­ nistratoriams, kurie geba kurti ir puoselėti motyvuojančią studijų aplinką ir veiksmingą studijų pa­ ramą. Tam, kad dėstytojai gebėtų priimti žinių visuomenėje kylančius iššūkius ir aktyviai dalyvauti moky­ mosi visą gyvenimą procese, kad tam motyvuotų savo studentus, būtina kurti akademiniam perso­ nalui palankią ir patrauklią darbo aplinką, užtikrinti nuolatinį dėstyto­ jų kvalifikacijos kėlimą ir mokslinio bei pedagoginio darbo meistrišku­ mo pripažinimą ir skatinimą.

Studijų kokybės užtikrinimas glau­ džiai siejamas su studijų proceso

tarptautiškumu. Universitetas sie­ kia laiduoti tokį tyrimų ir studijų lygį, kuris leistų lygiomis teisėmis dalyvauti tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo veikloje, būti aktyvi u i r atšaki ng u ta rpta uti nės a kademinės bendruomenės nariu.Todėl universitete kuriama lanksti studijų sistema, kryptingai telkiami ištekliai studijų programoms įgyvendinti ir atskiriems dalykams (moduliams) užsienio kalbomis dėstyti universiteto mokslininkų vykdomų pažangiausių mokslinių tyrimų srityse ir regiono specifiką atspindinčiose ir didžiausią konkurencinį potencialą turinčiose studijų kryptyse. □ Atsakomybė ir pasitikėjimas.

Sistemingam ir nuolatiniam stu­ dijų ir joms poveikį turinčių veikių kokybės gerinimui ir kokybės kultūros puoselėjimui reikalingas visų universiteto bendruomenės narių sąmoningumas, įsipareigo­ jimas, sutelktos pastangos ir efek­ tyvus, geranoriškas ir veiksmingas dialogas puoselėjant diskusijos, bendradarbiavimo, pasitikėjimo aplinką. Pasitikėjimas universiteto bendruomene ir jos atsakomybė už studijų kokybės užtikrinimą ir nuo­ latinį gerinimą grindžiamas ne tik vertybių, įsipareigojimų artikuliavimu ir viešinimu, studijų kokybės informacijos atvirumu, skaidrumu ir viešinimu, bet ir gebėjimu pateikti savo deklaruojamų siekių įgyven­ dinimą patvirtinančius įrodymus.

□ Nuolatinis gerinimas ir kaita. Be­ sikeičiančių visuomenės ir valstybės reikmių ir siekių, mokslo pažangos, darbo rinkos pokyčių, studijuojan­ čiųjų poreikių ir lūkesčių tenkinimas yra viena iš priežasčių, lemiančių universiteto siekį moksle ir studijose taikyti inovacijas, gerinti studijų ir joms poveikį turinčių veiklų kokybę.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti po­ kyčius, reikalingos studijų kokybės užtikrinimo sąsajos su strateginiu planavimu, visos bendruomenės sąmoningas įsipareigojimas, suin­ teresuotųjų į(si)traukimas, gerosios praktikos pripažinimas ir sklaida, refleksijos ir veiklos rezultatų įsivertinimo ir jų panaudojimo studijų kokybės gerinimui skatinimas, or­ ganizuota patikimų duomenų kau­ pimo, saugojimo ir analizės sistema, rėmimasis faktais ir atsakomybės paskirstymas priimant ir įgyvendi­ nant sprendimus dėl studijų kokybės tobulinimo, kokybės tobulinimo sprendimų vykdymo priežiūra.

Remiantis studijų kokybės vadybos principais, šiuo metu kuriamas univer­ siteto studijų kokybės vadybos siste­ mos kokybės vadovas, kurio tikslas - pasiskirstyti atsakomybę dalyko, stu­ dijų programų, akademinio padalinio ir universiteto veiklos kokybės užtikri­ nimo ir gerinimo lygmeniu, rengiami ir atnaujinami studijų kokybės vadybos sistemos dokumentai.

Kokybės vadybos centro inform.

f kkknygos_______________________________________________

Buvusio dekano prisiminimai - monografijoje Buvęs Prekybos fakul­ teto dekanas doc. dr.

Bronislovas Čereška išleido monografiją „Prekybos mokslai ir studijos Vilniaus univer­ sitete 1945-2005“.

Autorius VU dirbo 1964-2006 m., todėl rašydamas knygą naudojosi ne tik universiteto archyvo, bet ir paties gausiai sukaupta medžiaga.

2009 m. vasario 17 d. pradėtoje rašyti monografijoje nuosekliai pateikiama prekybinio profilio specialistų rengimo VU ir Lietuvoje istorija, supažindinama su mokymo proceso kaita, mokslinių

D. Mieliauskaitės nuotraukoje: EF dekanė prof. dr. B. Galinienė, doc. dr. B. Vengrienė, doc. dr. Z. Gineitienė, doc. dr. V. Kindurys, doc. dr. L. Belinskaja, doc. dr. B. Čereška, doc. dr. J. Žemgulienė, prof. habil. dr. P. V. Vengrauskas, asist. D. Budrienė

darbuotojų rengimu, neaplenkiamos ir įdomios kasdienio gyvenimo de­ talės.,^! knyga - tai ne išsamus veiklos metraštis, juo labiau ne mokslo studija, o subjektyvių prisiminimų pluoštas, besiremiantis įvairių susirinkimų pro­ tokolų išrašais ir nereguliariai rašyto dienoraščio puslapiais, turintis tikslą paskatinti kiekvieną domėtis praeitimi, ją giliau pažinti", - pristatė knygą doc. dr. B. Čereška.

Knygoje savo prisiminimus surašė ir prof. A. Poviliūnas, prof. S. Ginaitė, prof.

A. Pajuodis, prof. V. Vengrauskas, doc.

K. Vaištarienė. Visa monografija dedi­ kuota vieniems svarbiausių Prekybos katedros darbuotojų atminti - prof.

M. Gregorauskui, doc. K. Lukšai, doc.

A. Venckui, doc. L. Butkevičiui. Apie jų nuveiktą darbą, ugdant ištisas prekybi­

ninkų kartas universitete, knygoje ypač gausu duomenų. „Knyga storoka, todėl nesitikiu, kad visi ją perskaitys nuo pradžios iki pabaigos.Tačiau tikiu, kad buvę kolegos joje ras sau įdomių skyrių ar bent jau nuotraukas peržiūrės ieškodami savęs, o atidūs prekybiniaprofilio specialy­ bių absolventai suras savo pavardes 1945-2005 m. absolventų sąrašuose.

Džiaugčiausi, jeigu kam nors kiltų noras mano aprašytus įvykius papil­ dyti, naujai patyrinėti. Be abejo, būtų smagu, jei atsirastų entužiastų, norin­ čių parašyti panašių metraščių ir apie kitas ekonominio profilio specialybes.

Tai būtų didžiausia padėka man ir vi­ siems studijavusiems bei dirbusiems mokslinį darbą", - pasakojo autorius.

Parengė Diana Mieliauskaitė

Pasirodė dvi naujos mokomosios priemonės KF magistrantams Įgyvendinant projektą „Humanitarinių ir socialinių mokslų specialistų rengi­ mo tobulinimas, skatinant ūkio plėtrą (HSM NKP studijos)“ išleistos prof. dr.

M. Stonkienės ir lėkt. dr. L. Nevinskaitės mokomosios priemonės KF magistrantūros studentams.

Adomas TARAŠKEVIČIUS Prof. dr. M. Stonkienė knygoje „In­

telektinės nuosavybės teisė. Autorių teisė" aptaria intelektinės nuosavy­

bės teisės sistemą, intelektinės nuo­

savybės teisinės apsaugos ypatumus ir išsamiai supažindina su autorių

kontinentinės teisės šeimos vals­

artimiausiu metu bus atiduotos j

tybių ir bendrosios teisės šeimos

biblioteką.

valstybių autorių teisių apsaugos

Įgyvendinant minėtą projektą jau

skirtumai, galintys komplikuoti

parengti visi nuotoliniai paskaitų

informacinę ir komunikacinę veiklą.

Dr. L. Nevinskaitė knygoje „Šiuo­

kursai (mokomoji medžiaga) komu­

nikacijos mokslų magistrantūros stu­

laikinės medijos ir masinės komu­

dijų programos studentams ir sukelti

nikacijos teorijos" supažindina

į VU virtualią mokymosi aplinką. Šiemet projektui įgyvendinti, o

su pagrindinėmis naujųjų medijų

sąvokomis, naujųjų medijų po­

kartu ir studijų programoms atnau­

žymiais, teorinio mąstymo apie

jinti (aprūpinti) skirtas papildomas

naująsias medijas raida ir nagrinėja,

finansavimas, todėl papildomai ke­

kaip naujosios medijos įtraukiamos

tinama organizuoti mokymus dėsty­

į masinės komunikacijos efektų

tojams, praktikas darnaus vystymosi

tyrimų lauką.

komunikacijos, informacijos vadybos,

teise. Knygoje taip pat nagrinėjama

Knygų parengimą rėmė Europos

nacionalinė Lietuvos intelektinės

socialinis for.das, o leidybą - Euro­

magistrantūros studijų programų

nuosavybės ir autorių teisių teisinė

pos socialinis fondas kartu su VU

studentams, kurių studijos finansuo­

apsauga, aptariami esminiai Lietuvos

Komunikacijos fakultetu. Studen­

jamos iš ES struktūrinių fondų. Taip

nacionalinės teisės ir kitų valstybių,

tams naudotis mokomosios knygos

pat bus įsigyjama naujų knygų.

komunikacijos mokslų ir leidybos

universitas

2012 m. balandis

7

vilnensis

______________________________________________ sukaktis ut

Vilniaus universitetas ir kokybė tai visas mano gyvenimas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Va­ dybos katedros profesorius Juozas RUŽEVIČIUS

šiemet švenčia gražų jubiliejų - jau 40 metų jis yra mūsų akademinės bendruomenės narys. Šią profesinę šventę profesorius pasitinka puikiais laimėjimais - VU rektorius jį apdovanojo geriau­ sio 2011 m. VU dėstytojo diplomu ir premija, o EF taryba pripažino 2011 m. mokslo darbų konkurso laureatu. Be to, pernai jis vienintelis iš Rytų Euro­ pos mokslininkų buvo nominuotas tarptautiniam kokybės guru N. Kano apdovanojimui už kokybės inovacijas ir kokybės idėjų sklaidą pasaulyje.

Prof. J. Ruževičius su „U. V.“ skaitytojais dalijasi mintimis apie savo vadovaujamos kokybės vady­ bos (KV) magistro programos tobulinimą ir studi­ jų kokybės gerinimą.

Diana MIELIAUSKAITĖ Vadovaujate kokybės vadybos magistro programai, kuri ma­ gistrantų ir absolventų yra ge­ riausiai vertinama Ekonomikos fakultete. Kaip to pasiekėte?

Magistro programos tobulinimas yra sisteminis ir niekada nesibai­ giantis procesas, o jos veiksmingas

administravimas reikalauja labai daug laiko ir pastangų. Programos

tobulinimo šaltinių spektras yra labai įvairus - tai ir mano asmeninis dalyvavimas Europos kokybės uni­

versitetų EUN.TQM tinklo veikloje, ir EF KV programos suderinimas su minėto tinklo kuruojama Europos

kokybės vadybos magistro progra­ ma EMP.TOM, ir kt.

Didelę naudą programos tobulini­ mui turi išsamios kasmetinės magis­

trantų ir absolventų apklausos ir po jų daromi atitinkami programos kore­

gavimo veiksmai.Tai paskatino sukurti ir KV magistro programos internetinę svetainę (www.kv.ef.vu.lt). Svetainė jau

duoda ir svarių vaisių - tai ir darbo pasiūlymai magistrantams, ir kvietimas skaityti paskaitas užsienyje.

Ypač nustebino Burgundijos univer­ siteto (Prancūzija) kvietimas teletiltu

skaityti jiems kai kurias paskaitas.

Vis dėlto svarbiausia programos sėkmės paslaptis yra darni dėstyto­ jų komanda, kurioje pasiekta puiki

praktinės ir akademinės patirties bei veiklos tobulumo pusiausvyra.

Dauguma programos dėstytojų dėsto užsienio universitetuose, konsultuoja ir veda mokymus mūsų

šalies ir užsienio organizacijų dar­ buotojams, yra sertifikuoti kokybės vertinimo ekspertai ir akredituoti auditoriai. KV programoje užtikri­ namas teorinių žinių ir praktinių įgūdžių ugdymo derinimas visų studijų metu. Specialybės disciplinų

<•

pratybose ne tik rengiamos verslo simuliacijos, bet einama ir daug toliau - atliekamos realios užduotys įmonėse, konkrečių organizacijų veiklos kokybės diagnostika, koky­ bės auditas ir kt. Studentai ir dėstytojai daug bendrauja neformaliai, neturime „sienų" - visi esame ben­ dra komanda, partneriai, kolegos, augame ir tobulėjame drauge.

Kaip manote, kas yra tobulintina viso universiteto mastu?

VU turi labai daug gerai veikian­ čių skyrių, tačiau tobulėti tikrai yra kur. Norėčiau palinkėti VU centri­ nės administracijos specialistams daugiau marketinginių vingrybių, leidžiant reklaminius leidinius apie VU siūlomas studijų programas (ypač magistro studijas), nes į konkurenciją dėl būsimų studentų iš Lietuvos ar­ šiai įsitraukė ir užsienio universitetai.

VU Studijų direkcija galėtų lanks­ čiau naudoti standartizuotus studijų programų informacinių aprašų „ša­ blonus", griežtai taikomus visiems fakultetams ir visoms studijų pro­ gramoms. Pavyzdžiui, šiais metais darsyk įsitikinau, kad patekti į VU „Klevo" sistemą su kiek kitokiu pro­ gramos aprašu, negu nustatyta iš viršaus, neįmanoma.

Kaip studijų programos komi­ teto pirmininkas, jau keleri metai pasigendu bendrų universitetinių studijų programų komitetų veiklos nuostatų, nors esu šį klausimą kė­ lęs ir net pateikęs tokių nuostatų projektą. Mano nuomone, būtent studijų programos komiteto veiklos veiksmingumas lemia didžiąją studi­ jų kokybės dalį. Tačiau šis komitetas turi turėti ne tik pareigas, bet ir tei­ ses (priimti į programą dėstytojus, skatinti geriausius pedagogus ir taip toliau). Ir kas svarbiausia - stu­ dijų programos komitetas neturėtų dirbti tik visuomeniniais pagrindais, vedamas jos narių entuziazmo ar altruizmo. Programos komiteto pirmininko statusas turėtų prilygti katedros vedėjo statusui, kaip tai yra kai kuriose Vakarų šalių ir Lietuvos aukštosiose mokyklose.

VU Kokybės centras - koks yra ir koks turėtų būti jo indėlis į studi­ jų kokybės tobulinimą?

Tai vienas jauniausių mūsų uni­ versiteto padalinių - džiaugiuosi, kad buvau šio labai reikalingo pa­ dalinio įkūrimo iniciatorius. Iš tiesų labai vertinga, kai VU intranete randi savo dėstymo veiklos vertinimus, studentų pastabas, pasiūlymus ar pagyrimus, įvairių studijų programų vertinimų sugretinimus. Kokybės

Prof. Juozas Ruževičius. Nuotr. iš asm. arch.

centrui laikas imtis ir dėstytojų pa­ sitenkinimo darbu bei akademinio gyvenimo kokybe sisteminių tyrimų.

Labai norėtųsi, kad visi KC darbuoto­ jai būtų dar aktyvesni,„sirgtų" koky­ be, o jo vadovė būtų dar atkaklesnė, įtikinamesnė ir nestokotų tikro en­ tuziazmo skleisdama kokybės idėjas ir metodologiją VU bendruomenėje.

Mano manymu, kad KC veikla įsisuk­ tų visu pajėgumu, būtina uždegti kokybės ir nuolatinio sisteminio tobulinimo idėjomis bendraminčius kiekviename VU padalinyje.

Pastaruoju metu vienu aštriausių diskusijų objektų tapo Lietuvos aukštojo mokslo sistemos re­ forma. Kaip būtų galima spręsti aukštųjų mokyklų kokybės pro­ blemas?

Studijų kokybė priklauso nuo labai konkrečių dalykų - universitetinės veiklos vadybos lygio, šiuolaikiškų studijų programų, naujausias žinias profesionaliai perteikiančių dėstyto­ jų, dėstytojų ir studentų tarptautinių mainų, akademinės bendruomenės skaidrios motyvavimo sistemos ir kt.

Didelę dalį šalies aukštojo mokslo problemų galima išspręsti universite­ tuose taikant šiuolaikinius vadybos, taip pat ir kokybės vadybos, metodus ir priemones.

Siekiant pagerinti studijų kokybę, specialybės disciplinų paskaitas studentams turėtų skaityti tik aktyvų

mokslinį darbą vykdantys dėstytojai, integruojantys j studijas savo ir kitų mokslininkų naujausių tyrimų rezul­ tatus. Tradicines paskaitas pravartu keisti veiksmingesniais mokymo būdais - mokymusi patyrimo būdu realiose organizacijose, diskusijų grupėse, naudojant verslo situacijų ir modelių demonstracines priemones, atvejo metodologiją ir kt.

Universitetams būtų tikslinga formuoti socialinės atsakomybės ir tausojamosios plėtros strategijas, diegiant įvairius išteklius tausojančią kultūrą ir kuriant institucinę aplin­ kosaugos ir socialinės atsakomybės vadybos sistemą. Šiuo atveju visų specialybių studentai vadybos, tausojamosios plėtros ir socialiai atsakingos veiklos mokytųsi ne tik iš vadovėlių, bet ir iš realių universi­ tetinės veiklos ir jos darnios plėtros kultūros pavyzdžių. O baigę studijas absolventai skleistų minėtas verty­ bes ir savo organizacijose. Gerųjų patirčių sklaida yra ne tik visuotinės kokybės vadybos principas, bet ir universiteto šiuolaikinės misijos uždavinys.

Diskusijų kelia ne tik bakalauro ir magistro studijų kokybė, bet ir doktorantūros. Šiandieninis doktorantas dažniau­ siai yra busimasis aukštosios moky­ klos dėstytojas, o siekiant sukurti bendrą Europos mokslo ir studijų

erdvę ir vadovaujantis Dublino ap­ rašais, jo kompetencijos turi būti gerokai praplėstos, nei yra dabar.To­ dėl visų Lietuvos aukštųjų mokyklų siekiamybe turėtų tapti stipresnis ir kryptingesnis doktorantų - būsimųjų dėstytojų ne tik profesinės srities, bet ir gretutinių bendrųjų tarpasmeninių ir sisteminių kompetencijų ugdymas.

Keistina ir dabartinė daktaro di­ sertacijų gynimo tvarka, kai opo­ nentą neretai parenka disertacijos mokslinis vadovas ar netgi pats doktorantas. Disertacijų oponentai turėtų būti atrenkami nacionalinio ar net tarptautinio konkurso būdu.

Tai leistų smarkiai pagerinti dokto­ rantūros tyrimų kokybę ir padidintų doktorantų ir jų vadovų atsakomybę.

Monografijų ir aukštųjų mokyklų vadovėlių recenzentus taip pat tikslinga atrinkti šalies mastu orga­ nizuojamų konkursų būdu.

» Kokių idėjų turite dėl naujausios akademinės literatūros trūkumo Lietuvoje?

Lietuvos mokslo tarybai norėčiau pasiūlyti įteisinti naują akademinio leidinio statusą - vadovėlį-monografiją, kurioje atsispindėtų naujausi jo autorių tyrimų rezultatai, susieti su dėstomu dalyku. Klasikinė mono­ grafija reikalauja didelių dėstytojo pastangų ir akademinio profesiona­ lumo siekiant tokio pobūdžio knygą adaptuoti mokymo procese ir ilgo tarpsnio nuo tyrimų užbaigimo iki monografijos parašymo ir išleidimo (tai užtrunka iki 3 ir daugiau metų, kai kurių mokslų srityje per tokį lai­ kotarpį medžiaga spėja ir pasenti).

Be to, monografija neretai yra sunkiai įkandama ypač bakalauro pakopos studentų savarankiškoms studijoms.

Tuo tarpu klasikinis vadovėlis neap­ ima naujausių mokslo laimėjimų.

Belieka vienintelė išeitis - šalies mastu įteisinti vadovėlio-monografijos statusą ir tokį leidinį prilyginti autorių mokslinei produkcijai. Tai būtų akivaizdus mokslo ir studijų integravimo pavyzdys, leidžiantis operatyviai diegti tyrimus į moky­ mo procesą. Ne mažiau svarbus ir ekonominis šio siūlymo aspektas, nes siekiant integruoti mokslą ir studijas pagal dabar susiklosčiusią praktiką reikėtų išleisti ir monogra­ fiją, ir vadovėlį.

Vis dėlto kokybė juk prasideda ir nuo labai paprastų dalykų, ar ne?

Prof. J. Ruževičiaus veikla neapsiriboja vien akademiniu darbu Profesorius yra Europos kokybės mokslų akademijos (EAQS) mokslo tarybos narys, Kokybės profesionalų tarptautinės gildijos tikrasis narys, Tarptautinės prekių mokslo asociacijos IGWT vykdomojo komiteto narys ir mokslinis ekspertas, Pasaulio universitetų veiklos kokybės vertintojas (QS World University Rankings™, London), dviejų mokslo žurnalų vyriau­ siasis redaktorius, 8 tarptautinių mokslo žurnalų JAV, Vokietijoje, Austri­ joje, Rusijoje, Rumunijoje, Kazachstane, Ukrainoje redkolegijos narys ir recenzentas, viešojo sektoriaus ir verslo organizacijų veiklos kokybės, lyderystės ir strategijų vertinimo ekspertas, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto „Kokybė" ekspertas; Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos universitetų vizituojantis dėstytojas, veda vadybos meistriškumo klases (Masters Class) D. Britanijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane ir kitur.

Taip, nuo pagarbos ir meilės vienų kitiems - darbuotojams, studen­ tams, klientams, bendruomenei ir visuomenei. Kokybė - tai nuolatinis ir nuoširdus pasakymas „ačiū" kie­ kvienam - pavaldiniui, darbuotojui, komandos nariui už kiekvieną gerai atliktą darbą. Kokybė - tai kai tu elgiesi teisingai (sąžiningai, atsa­ kingai, dorai, gerai etc.) net ir tada, kai niekas tavęs nestebi ir nemato.

Ir pagaliau kokybė - tai supratimas, kad entuziazmas yra svarbiausia sa­ vybė, reikalinga kiekvienam darbui nepriekaištingai ir kūrybiškai atlikti.

Tad iš visų jėgų stenkimės, kad en­ tuziazmas suliepsnotų mūsų, mūsų kolegų ir visų mūsų studentų širdyse.

universitas

8

vilnensis

2012 m. balandis

a k kronika

VU bibliotekoje duris atvėrė Sutartis su URM - prisimenant istoriją ir žiūrint į ateitį Žurnalistikos skaitykla

Vasario 21 d. VU bibliotekoje buvo atidaryta Žurnalistikos ir medijų studijų skaitykla (Arkanoido

nuotr.). Lankytojai čia ras naujausią ir aktualiausią literatūrą apie spaudą, radiją, televiziją, internetą, fotografiją ar kiną, galės dirbti rimtoms studijoms pritaikytose darbo vietose ar bendrauti, ilsėtis tam skirtose poilsio zonose. Šiuo metu Žurnalistikos skaityklos atvirame fonde saugojama daugiau nei 9 tūkst. leidinių.

Skaitytojams sukurtos 24 darbo vietos, iš jų 11 kompiuterizuotų. Atvirame skaityklos fonde kau­

piami žurnalistikos, žiniasklaidos vadybos, medijų, kūrybinių industrijų ekonomikos, šiuolaikinės humanistikos leidiniai, tarpdisciplininių studijų leidiniai. Skaitykloje sukaupta nemaža mediateka. Šalia Žurnalistikos skaityklos įrengti du grupinio darbo kambariai, kuriuos studentai ir dėstytojai gali rezervuoti projektinei veiklai, seminarams ar diskusijoms, ir žurnalų skaitykla. Žurnalų skaitykloje kaupiama populiarių Lietu­

vos ir užsienio žurnalų kolekcija, yra 26 vietos, patogios ir darbui, ir bendravimui, ir poilsiui.

VUB inform.

Sostinės orai dabar stebimi ir Vilniaus universitete

Kovo 2 d. Vilniaus universitete buvo minima

skirtus tarptautinių ryšių plėtrai, istorijos ir kultū­

200 metų nuo LDK kanclerio ir Abiejų Tautų Res­

ros paveldo, diplomatijos tradicijų išsaugojimui ir

publikos užsienio reikalų ministro Joachimo Liu­

įamžinimui Lietuvoje bei užsienyje. Sutartyje taip

tauro Chreptavičiaus mirties (V. Naujiko nuotr.). Šia proga pasirašyta bendradarbiavimo sutartis

pat numatoma bendradarbiauti kuriant pozityvų

tarp Vilniaus universiteto ir Užsienio reikalų mi­

ryšius su lietuvių bendruomenėmis pasaulyje,

nisterijos, skirta istorinės atminties išsaugojimui.

rengiant tarptautinių santykių specialistus ir pan.

Joje Vilniaus universitetas ir Užsienio reikalų

Pasirašyta sutartis galioja neterminuotai.

Lietuvos įvaizdį pasaulyje, palaikant ir plėtojant

ministerija įsipareigoja keistis informacija, orga­

nizuoti viešuosius renginius ir bendrus projektus.

„U. V." inform.

Superkompiuteris atveria naujas galimybes mokslo bei verslo bendradarbiavimui

Dr. Linas Bukauskas, MIF prodekanas, pristato superkompiuterį

Kovo 23 d. Vilniaus universiteto Gamtos moks­ lų fakulteto teritorijoje atidaryta automatinė meteorologijos stotis.

Iškilmės sutapo ir su Pasauline meteorologijos diena. Meteorologijos stotis veikė Vilniuje nuo 1770 iki 1964 m., tačiau pastaruosius penkis de­ šimtmečius sostinės meteorologinius stebėjimus atlikdavo priemiesčiuose esančios Trakų Vokės ir Oro uosto meteorologijos stotys. Dabar, atidarius ■'4J GMF teritorijoje, meteorologiniai stebėji­ mai grįžta į patį Vilnių.

Pasak VU GMF Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo prof. dr. Arūno Bukančio, pirmieji automatinės meteorologijos stoties įrengimo dar­ bai prasidėjo praėjusių metų pabaigoje.„Supirkta gana sudėtinga aparatūra, specialūs reikalavimai taikomi ir prietaisų įrengimui - juos reikia labai preciziškai įtvirtinti. Didžiulis darbas buvo ir su­ reguliuoti visą programinę įrangą. Per žiemą mes visus tuos darbus atlikome ir priartėjome prie finišo", - pasakojo A. Bukantis.

Per iškilmingą automatinės meteorologijos stoties atidarymąVilniaus universiteto strateginės plėtros reikalų prorektorius ir VU GMF mokslinin­ kas habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka pasidžiaugė dar vienu sėkmingai įgyvendintu projektu. „Čia sumontuota įranga demonstruoja, kad VU kartu su partneriais pinigų veltui nešvaisto ir panaudoja

lėšas labai tikslingai ir sėkmingai", - pažymėjo jis.

Apie tai kalbėjo ir VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas. Jis pasveikino Hidrologijos ir meteorologijos katedros darbuoto­ jus ir su profesine švente.

Meteorologas Vaclovas Ščemeliovas prisiminė

laikotarpį, kai kelerius metus meteorologijos sto­ tis veikė VU Botanikos sode Kairėnuose. Jis labai džiaugėsi, kad šiandien Vilniaus universitetas ir vėl turi savo meteorologijos stotį ir pradeda vykdyti meteorologinius stebėjimus.

Planuojama, kad automatinė meteorologijos stotis bus naudojama mokslo ir 'tudijų tikslams vykdant miesto mikroklimato ir biometeorologinės aplinkos tyrimus ir rengiant meteorologijos ir hidrologijos specialistus.Taip pat numatoma, kad stoties fiksuojama informacija arba bent jos dalis bus viešai skelbiama internete, kad su ja galėtų susipažinti visi norintys.

Meteorologijos stoties koordinatės: 54° 40‘ 58.39" š. pi., 25° 15' 38.23" r. ilg. (VU Gamtos mokslų fakulteto kiemas, M. K. Čiurlionio g. 21).

Stotis įrengta vykdant projektą„Jungtinio gamtos tyrimų centro įkūrimas", finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo ir LR valstybės lėšomis. „U. V." inform.

V. Naujiko nuotr.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informa­ tikos fakultete (VU MIF) įkurtas Atviros prieigos centras.

Tai pirmas Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamo „Santaros" slėnio projektas, finansuotas Europos Sąjungos lėšomis. Projekto lėšomis įsigytas ir VU MIF pradėjo veikti vienas pajėgiausių superkompiuterių Lietuvoje, turintis instaliuotus 1920 procesorinių branduolių, 3,6 TB operatyviosios atminties, 620 TB duomenų saugyklą. Oficialus superkompiuterio ir jo ga­ limybių pristatymas įvyko VU Matematikos ir informatikos fakultete kovo 13 d.

Kaip pažymėjo VU MIF dekanas prof. dr. Ge­ diminas Stepanauskas, superkompiuteris yra galingas resursas sudėtingiems uždaviniams spręsti. „Su tokiais resursais įdomesnis taps ir studijų procesas. Mes planuojame dabar glau­ džiau bendradarbiauti ir su mūsų partneriais verslininkais", - sakė dekanas. „Gerindami savo infrastruktūrą, mes sudaro­ me prielaidas gerinti ir studijų kokybę. Super­ kompiuterio paleidimas - dar vienas kokybinis universiteto šuolis", - sakė VU rektorius prof.

Benediktas Juodka. Jis pabrėžė, kad superkom­ piuteris veiks ne tik Vilniaus universiteto, bet ir viso Lietuvos mokslo pasaulio labui. Švietimo ir mokslo viceministrl Nerija Putinai-

tė pasidžiaugė, kad nuo šios dienos galima kal­ bėti apie tai, jog „Santaros" slėnis jau turi pirmą

veikiantį objektą. Ji vylėsi, kad superkompiuterio potencialas leis ne tik pagerinti studijų kokybę, bet ir suaktyvinti verslo bei mokslo santykius ir bendradarbiavimą. Panašią viltį išreiškė ir verslo atstovas - UAB BAIP grupės direktorius Kazimieras Tonkūnas. Pasak jo, yra nemažai galimybių bendradarbiauti verslui ir mokslui, o superkompiuteris suteikia kur kas daugiau galimybių verslininkams ir mokslininkams rasti bendrų interesų ir veiklos sričių. Šiuo superkompiuteriu jau yra vykdomi moks­

liniai matematinio modeliavimo, medicinos, genetikos ir astrofizikos skaičiavimai. VU MIF yra pasiruošęs pateikti šiuos našius resursus ir kitiems VU fakultetams bei institutams jų mokslinių tyrimų skaičiavimams atlikti.Tam nau­ dojama pati pažangiausia CLOUD tec^^ogija (debesų kc . jterija).

Taip pat norima paskatinti Lietuvos inovatyvų verslą pasinaudoti akademinės aplinkos moks­ liniu-techniniu potencialu kuriant, plėtojant ir diegiant pažangius mokslinius sprendimus gamyboje ir versle. Tam VU MIF siūlo ne tik jau minėtus našius techninius resursus, bet ir aukš­ tos kvalifikacijos mokslininkus, doktorantus, kūrybiškus ir iniciatyvius studentus, galinčius kurti ir plėtoti matematiniais metodais paremtus IT sprendimus. „U. V." inform.

V. Naujiko nuotr.

universitas

2012 m. balandis

9

vilnensis

ffl

Sėkmingas pasirodymas tarptautinėje konferencijoje „Bobcatsss 2012" „Bobcatsss" - tai jau dvidešimtus metus vykstantis simpoziumas, kas­ met skirtinguose Europos miestuose sukviečiantis šimtus dėstytojų ir stu­ dentų. Šiemet „Bobcatsss 20120147"

entuziastų laukė Nyderlandų Karalys­ tės sostinėje Amsterdame. Į jubiliejinį renginį susirinko per 460 dalyvių iš daugiau nei 30 šalių.

Vasario mėnesį vykusioje konfe­ rencijoje dalyvavo ir VU atstovės: Komunikacijos fakulteto bibliote­ kininkystės ir informacijos studi­

>■

jų programos ketvirtakursės Eglė Audzevičiūtė bei Ina Puzakinaitė ir Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytoja docentė dr. Jurgita Rudžionienė. „Bobcatsss" - tai simpoziumas, kuriame aptariamos įvairios biblio­ tekininkystės ir informacijos mokslų temos. 2012 m. simpoziumo tema „Informacijos e. judėjimas" (angį.

Information in e-motion). Tai plataus spektro tyrimo laukas, apimantis įvairiausius pokyčius, atradimus, kuriuos apibendrindami galime pa­

žymėti trumpiniu„e.", t. y. elektroninis, skaitmeninis.

VU atstovės šių metų konferencijo­ je daugiausia dėmesio skyrė viešosios prieigos aspektui. E. Audzevičiūtė ir I. Puzakinaitė skaitė kartu su dėsty­ toja doc. dr. J. Rudžioniene parengtą pranešimą „E-world for disabled: a way to survive the 21 st century?

Lithuanian case" (E. pasaulis neįga­ liesiems: galimybė išgyventi XXI am­ žiuje? Lietuvos atvejis). Besiruošiant simpoziumui buvo atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis. Kiekybinio tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kiek iš 100 populiariausių Lietuvos svetainių (tarp jų naujienų portalai, viešojo sektoriaus įstaigų internetinės sve­ tainės, socialiniai tinklai, tinklaraščiai

ir kt.) turi prieigos neįgaliesiems ver­ sijas. Kokybinis tyrimas buvo atliktas apklausus Valakupių reabilitacijos centro pacientus apie jų naudojimąsi internetu ir gaunamų paslaugų koky­ bę. Konferencijoje buvo pristatyti ty­ rimų rezultatai. Pristatymas susilaukė nemažai komentarų, diskusijų.

VU KF studentai turės galimy­ bę susipažinti su „Bobcatsss 2012" konferencijoje pristatytu tyrimu, kai I. Puzakinaitė ir E. Audzevičiūtė skaitys pranešimą šiųmetėje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Kultūri­ niai ir ekonominiai socialinių tinklų efektai", kurią balandžio 24-26 d. organizuoja VU KF SMD. Konferen­ cija vyks VU Komunikacijos fakultete (Saulėtekio ai. 9,1 rūmai).

Parengė Eglė Audzevičiūtė, Ina Puzakinaitė ir doc. dr. Jurgita Rudžionienė

VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos ketvirtakursės Eglė Audzevičiūtė ir Ina Puzakinaitė su savo va­ dove doc. dr. Jurgita Rudžioniene ir netikėtai nepagailėjusiu pranešėjoms nuoširdžių komplimentų prof. Paulu Sturgesu. Nuotr. iš asm. arch.

„Pro musica" sugrįžo iš Brazilijos kupina puikių įspūdžių ir naujos patirties Choras „Pro musica" lankėsi Rio de Žaneire (Brazilija), kur surengė

du Kovo 11-ajai paminėti skirtus koncertus.

Koncertai vyko garsiojo Ipanemos rajono Nossa Senhora da Paz bažny­ čioje ir Rio de Žaneiro universitete.

Kolektyvo programą sudarė lietu­ vių kompozitorių M. K. Čiurlionio,

Gausiai įNossa Senhora da Paz bažnyčią susirinkę klausytojai chorui „Pro musica“ negailėjo aplodismentų. Justino Dijoko nuotr.

L. Abario, D.Zakaro dainos, G. Rossini, D. Bortnianskio, S. Rachmaninovo ir A. Parto sakralinė muzika, Lotynų Amerikos autorių H. Villa-Lobos ir A. Piazzollos kūriniai.

Kartu su Rio de Žaneiro universiteto

choru „Altivoz" atliktos C. Fonsecos „Afrobraziliškos mišios" (Missa AfroBrasileira) buvo įdomiausia ir vertin­

klausymusi, klausytojai negailėjo aplodismentų, o vakarą vedęs ir chorą pristatęs koncertų ciklo „Musica no

giausia dviejų chorų bendradarbiavi­ mo patirtis. Nors„Pro musica" šį kūrinį su brazilų choro „Altivoz" dirigentu Mario Assefu parengė ir klausytojams Vilniuje pristatė dar 2011 m. rudenį, jį atliekant Rio de Žaneire kartu su

museu" direktorius Sergio da Costa e Silva neslėpė susižavėjimo aukštu choro meniniu lygiu ir kvietė kolek­ tyvą atvykti dar kartą.

Iš muzikavimo kartu su brazilais

vietos mušamųjų instrumentų gru­ pe dar labiau sustiprėjo šių mišių atlikimo įtaiga ir išryškėjo tikrasis jų charakteris.

dar kartą įsitikinome, kad pasaulyje iš tiesų egzistuoja labai skirtingos muzikinės kultūros, o bendras darbas leidžia geriau jas pažinti ir vieniems iš kitų pasimokyti.

Per koncertą sausakimša bažnyčia nustebino nepaprastai dėmesingu

„Pro musica" inform.

Turkų kalbai Vilniaus universitete - 20 metų Vasario 29 d. Turkų kalbos centras minėjo turkų kalbos dėstymo Vilniaus universi­ tete 20-metį. Ta proga buvo surengtas seminaras „Turkų kalbai Vilniaus universi­ tete - 20 metų“, kuriame kalbėta apie turkų kalbos raidą, tiurkologijos, arba turkų kalbos ir kultūros, specialybės plėtrą mūsų universitete, pažvelgta į orientalistikos Vilniuje praeitį ir dabartį, pristatyta paroda „Turkų kalbos centras vakar ir šian­ dien“. Šiame seminare pranešimą „Lietuvos ir Turkijos istoriniai ryšiai: Atatūrko ir

Kuo ši studijų programa yra reikš­ minga mums kaip valstybei politi­ niu ir kultūriniu aspektu? Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, labai domimasi islamu.

Mūsų renginiuose ir seminaruose galima susipažinti su Turkijos kultūra ir islamu, kuris susiformavo šios vals­ tybės teritorijoje. Negalima sakyti, kad tik turistai važiuoja į Turkiją, šia valstybe domimasi įvairiai. Per mūsų paskaitas, darbą su studentais tos žinios plinta. Negalima nepaminėti, kad Lietuvoje jau daugiau nei 600 metų gyvena totoriai ir karaimai. Čia taip pat Rytų elementas.

Lietuvos prezidento Antano Smetonos laiškai“ skaitė Galina Miškinienė, kuri, anot Filologijos fakulteto dekano doc. dr. A. Smetonos, yra Turkų kalbos centro siela.

Kalbiname VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentę dr. G. Miškinienę (S. Norvilaitės nuotr.).

Saulė NORVILAITĖ, KF Žurnalistikos instituto I k.

jeigu galime kalbėti apie konkuren­ ciją, kuri yra normalus dalykas, su

kalbą užimame trečią, ketvirtą vietas.

Mūsų studijų programą baigia maž­ daug 90 proc. studentų.

giamės užtikrinti studijų kokybę, o tai padeda įgyvendinti lektoriai, atvykę išTurkijos. Studentai, rašydami baka­ lauro darbus, turi galimybę rinktis iš lituanistikos arba tiurkologijos srities.

Esame pasirašę nemažai ERASMUS sutarčių, tao mūsų studentai gali išvykti studijuoti į Turkiją ir vienam, ir dviem semestrams.

Nuo 2001 m. studijų programa tobulinama. Kasmet atnaujinamas

Kokios perspektyvos atsiveria absolventams?

literatūros sąrašas, vadovėliai ir kitos metodinės priemonės, šiuo metu galime pasiūlyti kur kas daugiau mo­ komosios ir akademinės literatūros.

Studentai gauna bakalauro laipsnį, o paskui turi galimybę studijuoti ir Turkijoje. Baigusiems lietuvių filologiją ir turkų kalbą atsiveria tos pačios galimybės kaip ir visiems filologams. Jie gali dirbti įvairiose institucijose - nuo Karo akademijos iki Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.

tokiomis kalbomis kaip italų, ispanų ir graikų. Šias kalbas studijuoja taip

Kaip kito turkų kalbos populia­ rumas ir pati studijų kokybė per pastaruosius 20 metų? Kokius esminius skirtumus matote?

Turkų kalba per visą tą laikotarpį buvo gana populiari, išskyrus anks­

tyvąjį periodą, kadangi lietuvių filologijos ir turkų kalbos programa

♦

pradėjo veikti 2001 m., tiurkologija Orientalistikos centre atsirado 2008 m. Studentai yra priimami kas ketverius metus, išleidome jau dvi laidas ir dabar turime trečiakursius, studijuojančius lietuvių filologiją ir turkų kalbą. Sudentų grupes suren­ kame stabiliai. Mes konkuruojame,

pat labai stiprūs studentai. Tad mes garbingai su studijuojančiais graikų

IšTurkijos atvažiuojantys svečiai ste­ bisi, kad mes turime labai vertingų knygų. Studentai gali tiesiog niekur neišeidami išTurkų kalbos centro pa­ sinaudoti tomis knygomis. Mes sten­

Kodėl verta studijuoti turkų kal­ bą?

Kodėl Jūs pati nusprendėte mo­ kytis turkų kalbą ir tapti dėsty­ toja?

Aš nagrinėju Lietuvos totorių rankraščius, kurie yra rašyti arabų

rašmenimis, bet po šiais rašmeni­ mis slepiasi lenkų, baltarusių, arabų

ir turkų kalbos. Man reikėjo turkų kalbos, kad sugebėčiau išnagrinėti tą rankraštinę medžiagą, į ją įsigilin­ čiau. Anuomet dirbau Slavų filologi­ jos katedroje ir profesorius Valerijus Čekmonas pasiūlė kurti naują studijų programą.

Visada verta pažinti ką nors naujo, praplėsti savo žinias. Tiurkų grupės kalbomis kalba labai daug tautų, jų kalbos labai artimos viena kitai, taigi mokant turkų kalbą galima su­ sikalbėti dar su visu būriu kitų tautų atstovų. Nebūtina vykti į Turkiją, kad susitiktumėme su šios tautybės žmo­ nėmis. Dabarturkai mėgsta atvažiuoti ir pas mus, su jais galime susidurti ir Vokietijoje ar Olandijoje. Susitikęs su tau svetimu gali nežinoti, kaip su juo elgtis, kadangi mes nesuprantame labai daug kitiems įprastų dalykų.

Kas gerai Turkijoje, pas mus gali būti suvokiama kitaip, ir atvirkščiai.

10

2012 m. balandis

vilnensis

f f f bibliotekoje___________________________________________

Paminėtas profesoriaus Levo Vladimirovo 100-metis ir pristatyti jubiliejinių metų renginiai Vasario 27 d. VU bibliotekos Baltojoje salėje vyko prof. L. Vladimirovo šimtmečio minėjimas ir jubiliejinių metų renginių pristatymas. Pagerbta prof. L. Vladimirovo asmenybė, prisiminta jo veikla ir nuopelnai Lietuvos bibliotekininkystei, knygos ir kultūros istorijai.

Indrė ZALIESKIENĖ, Eglė AKSTINAITĖ Levas Vladimirovas (1912-1999)vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. antrosios pusės Lietuvos biblio­ tekininkystės, knygotyros ir informa­ cijos mokslų atstovų. Jis žinomas kaip vienas iš bibliotekininkystės specialy­ bės kūrėjų, seniausio Rytų Europoje universiteto bibliotekos direktorius,

sovietinės okupacijos metais inicija­ vęs 15 tūkst. knygų ir muziejinių ver­ tybių grąžinimą Lietuvai, pirmasis ne amerikietis, dvi kadencijas vadovavęs Jungtinių Tautų Dago Hammarskjoldo bibliotekai Niujorke.

Jaukios šventinės popietės metu skambėjo daug gražių prisiminimų apie profesorių ir bibliotekos istori­ ją. Buvo prisiminti ir L. Vladimirovo pomėgiai - knygos, šachmatai, šoko­

Prof. L. Vladimirovo minėjime dalyvavo ir profesoriaus dukra Natalija (pirma iš dešinės). Šalia - buvusi VUB direktorė B. Butkevičienė ir VU rektorius prof. B. Juodka

ladas, žalioji arbata. Renginyje apsi­ lankė profesoriaus artimieji - dukros ir sūnus su šeimomis, mokiniai, buvę kolegos. „Šiandien lygiai 100 metų

nuo tos dienos, kai gimė profesorius L. Vladimirovas. Šimtametėje VU bibliotekos istorijoje ši asmenybė paliko nepaprastai gilų pėdsaką.

Sugrąžinta pirmoji lietuviška knyga Lietuvai, apie 15 000 senųjų istorinių šios bibliotekos knygų. Tai buvo tik

metė Vilniaus universiteto anglų kal­ bos dėstytoja prof. dr. Izolda Gabrielė Geniušienė perskaitė pranešimą apie vėlyvąją W. B. Yeatso kūrybą. Poetas Kornelijus Platelis ir Sėadhna MacHugh iš Airijos ambasados perskaitė

žinomą poeto eilėraštį „The Lake Isle of lnnisfree"(„lnisfri ežero sala", vertė Aleksys Churginas) anglų ir lietuvių kalbomis.

Parodos atidaryme taip pat dalyva­ vo W. B. Yeatso dramų į lietuvių kalbą vertėja Galina Baužytė, Lietuvoje gyvenantis amerikiečių poetas, ver­ tėjas Kerry Shavvnas Keysas, dėstęs Vilniaus universitete, į anglų kalbą išvertęs lietuvių poetų darbų. Buvo galima susipažinti su poeto kūrinių vertimais į lietuvių kalbą (W. B. Yeatso kūrybą vertė A. Vaičiulaitis, A.Tyruolis, M. Indriliūnas, A. Churginas, E. Matuzevičius, S. Geda, L. Katkus).

Vasario 24 d. VU bibliotekoje leidykla „Baltarusių Petrusio Brovkos

enciklopedija" ir Baltarusijos Respu­ blikos ambasada 13-osios Vilniaus tarptautinės knygų mugės programo­ je pristatė faksimilinį leidinį „D. Strukovas. Piešinių albumas. 1864-1867".

Rusijos dailininko Dmitrijaus Strukovo

1864-1867 m. pieštų Baltarusijos senienų akvarelių albumas - svarbi Baltarusijos paveldo dalis. Buvo eksponuojama apie 30 šio albumo originalo, saugomo VU bibliotekos Rankraščių skyriuje, piešinių.

žmogui", - renginyje prisiminimais dalijosi VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

1948 m. rugsėjį pradėjęs eiti Vil­ niaus universiteto bibliotekos direk­ toriaus pareigas, L. Vladimirovas visą likusį gyvenimą susiejo su Vilniaus universitetu, išskyrus šešerių metų laikotarpį, praleistą vadovaujant Jungtinių Tautų D. Hammarskjoldo bibliotekai Niujorke (1964-1970). Il­ gus metus jis dalyvavo pedagoginėje ir mokslinėje veikloje: 1952-1964 m. buvo Bibliotekininkystės katedros, 1970-1973 m. - Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros, 1973-1987 m. - Mokslinės infor­ macijos katedros vedėjas. 1961 m.

L. Vladimirovas gavo docento vardą, 1965 m. jam buvo suteiktas istorijos mokslų kandidato laipsnis, 1980 m. profesoriaus vardas. Dėl įvairiapusės veiklos ir šeštajame dešimtmetyje vykusios knygų „medžioklės" L. Vla­ dimirovas tapo žinomas ne tik akade­

Profesoriaus L. Vladimirovo vaikaitis ir provaikaitis prie šachmatų lentos.

Jais žaisti mėgęs ir profesorius

BIBLIOTEKOS RENGINIŲ Vasario 22 d. į VU biblioteką su­ sirinko airių poeto VViIliamo Butlerio Yeatso poezijos gerbėjai. W. B. Yeatsas (1865-1939) - garsiausias Airijos ir vienas žymiausių XX a. poetų, dramaturgas, prozininkas, Airijos Respublikos senatorius. Dalyvavo airių tautiniame judėjime, buvo kul­ tūros ir literatūros atgimimo šauklys, prisidėjo prie airių teatro „Abbey Theatre" įkūrimo. 1923 m. tapo pir­ muoju airių rašytoju, apdovanotu Nobelio literatūros premija užsle­ piančią poeziją, kuri atskleidžia visos tautos dvasią".

Keliaujančią parodą„Williamo But­ lerio Yeatso gyvenimas ir kūryba", supažindinančią su W. B. Yeatso šeima, jo gyvenimu ir kūryba, apžvelgiančią to meto Airijos kultūrinį, politinį ir socialinį gyvenimą, parengė Airijos nacionalinė biblioteka. Parodą pri­ statė Airijos ambasadorė Lietuvoje Philomena Murnaghan, kuri, kaip ir W. B. Yeatsas, yra kilusi iš Slago. Ilga­

keletas iš profesoriaus veiklų. Jam pavyko įkurti Adomo Mickevičiaus muziejų, išleisti pirmąjį bibliotekos metraščio numerį, kuris tebeleidžia­ mas ir šiandien. Didelė profesoriaus svajonė buvo, kad VU biblioteka tu­ rėtų naują pastatą. Gyvenimas pilnas gražių sutapimų ir simbolių, ir šiais metais švęsdami legendinio VUB di­ rektoriaus 100 metų jubiliejų tikimės, kad atidarysime naująjį bibliotekos pastatą visuomenei. Tai bus dar vienas simbolinis paminklas šiam didžiam

KRONIKA

Kovo 1 d. VU bibliotekoje atidaryta paroda„Šiuolaikinio Egipto atmintis.

Atraskite XIX-XX a. Egiptą", atkeliavusi į Lietuvą iš Aleksandrijos bibliotekos.

Aleksandrijos biblioteka (Bibliotheca Alexandrina) - tai didelė ir moderni biblioteka, mokslo centras, orientuo­ tas ne tik į kultūros paveldo tyrinėji­ mą ir studijas. Per parodos atidarymą kalbėję VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, direktorė informacinei ir kultūros paveldo veiklai doc. dr. Marija Prokopčik, JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė Nicholas Hershas, URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento patarėja Jane Hanel,

politologas, islamo tyrinėtojas prof.

Egdūnas Račius pabrėžė, kad tai ne­ eilinis įvykis, stiprinantis tarpkultūrinį dialogą ir bendradarbiavimą.

Parodos kuratorius Mahmoudas Ezzatas pristatė Aleksandrijos biblio­

tekos Specialiųjų projektų skyriaus ir jaunų mokslininkų komandos parengtą projektą „Memory of Modern Egypt" (Šiuolaikinio Egipto atmintis) - skaitmeninę talpyklą, ku­ rioje skelbiama įvairiausia paskutinių 200 metų naujosios Egipto istorijos medžiaga, parodanti Egipto kultū­

ros, politikos ir socialinio gyvenimo vaizdą. Parodoje atskiromis temomis pristatoma medžiaga buvo atrinkta iš projekte „Memory of Modern Egypt" sukauptų dokumentų ir nušviečia svarbiausius XIX-XX a. Egipto isto­ rijos įvykius. Parodytas filmas „The Memory of Modern Egypt" dar labiau išryškino šio projekto apimtį ir rezul­ tatus. Gausus parodos svečių būrys galėjo pamatyti ir pavartyti knygas ir žurnalus įvairiomis temomis arabų, anglų, prancūzų kalbomis, kuriuos Aleksandrijos biblioteka dovanojo VU bibliotekai.

Kovo 2 d. VU bibliotekoje pa­ rengta ekspozicija buvo paminėtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio, valstybės veikėjo Jokimo Liutauro Chreptavičiaus (1729-1812) 200-osios mirties metinės, prisiminta jo veikla ir nuopelnai Lietuvos valsty­ bei, švietimui ir kultūrai. Pirmasis LDK užsienio reikalų ministras J. L.Chreptavičius buvo bibliofilas, jo kolekciją sudarė 3000 tomų spaudinių, taip pat rankraščiai, žemėlapiai, grafikos darbai. J. L. Chreptavičius testamentu savo knygų rinkinį norėjo padovanoti Vilniaus universiteto bibliotekai, bet, susiklosčius nepalankioms aplinky­ bėms, ši kolekcija, nukentėjusi per Antrąjį pasaulinį karą, dabar sau­

minei bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei.

L. Vladimirovas paskelbė daugiau kaip 400 publikacijų, kurių didžioji dalis skirta mokslo ir kultūros populia­ rinimui, knygos ir bibliotekininkystės veiklos istorijai, bibliotekinės ir infor­ macinės veiklos modernizavimui, bi­ bliotekų specialistų rengimui. Pirmojo LDK spaustuvininko P. Skorinos, Rusijos ir Ukrainos spaudos pradininko I. Fio­ dorovo veiklai skirti darbai savo reikš­ mės neprarado iki šiol, o monografija „Knygos istorija" (1979 m. lietuvių, 1988 m. rusų kalba) sulaukė didelio dėmesio Lietuvoje ir užjos ribų. „L. Vladimirovo veiklos unikalumą galima pabrėžti ir dėl sudėtingų isto­ rinių sąlygų. Jis gyveno visais keturiais XX a. Lietuvos valstybingumo etapais: gimė carų Rusijoje, išsilavinimą įgijo nepriklausomoje Lietuvoje, profesinės ir mokslinės veiklos zenitą pasiekė sudėtingais sovietinės okupacijos metais, o atkurtos nepriklausomy­ bės laikotarpiu galėjo įvertinti savo įvairiopos veiklos rezultatus. Visą šio mokslininko profesinę ir mokslinę veiklą trumpai galima apibūdinti kaip tradicijų ir modernumo sintezę, kuri atsispindi kultūros paveldo istorijai bei profesinėms aktualijoms skirtuose darbuose." (Ištrauka iš L. Vladimirovo veiklos tyrinėtojos Eglės Akstinaitės straipsnio) Jubiliejiniais metais prof. L. Vladi­ mirovo asmenybė bus prisiminta ir pagerbta spalio pabaigoje VU biblio­ tekoje atidaroma paroda „Vetera reducta" (Sugrąžinta praeitis). Šia proga bus pristatytas išsamus iliustruotas parodos katalogas. Parodoje bus eksponuojami prof. L. Vladimirovo iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų Maskvos, Peterburgo, Charkovo ir Kijevo - parvežti senieji leidiniai. Iš beveik 15 000 profesoriaus dėka su­ grąžintų knygų parodai atrinkta apie 60-70 įdomiausių ir vertingiausių senojo paveldo dokumentų.

Rudenį vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Migruojantis kultūros paveldas: aktualios ieškos, grąžini­ mo, saugojimo, sklaidos problemos".

Konferencijos tikslas - Lietuvos ir kaimyninių šalių atminties institucijų kultūros paveldo likimo, išsaugojimo, sklaidos patirčių aptarimas ir galimų sprendimų paieškos. * Manto Pelakausko nuotr.

goma Ukrainos mokslų akademijos bibliotekoje Kijeve.

VU bibliotekoje yra tik keletas jo kolekcijos knygų, pažymėtų ants­ paudais ir donaciniais įrašais. Tai

reti XVI—XVIII a. moksliniai, istoriniai, teologiniai ir poleminiai dokumentai.

Parodoje eksponuoti lenkų jėzuito ir teologo Matėjaus Bembo XVII a. pamokymai, kaip gyventi ir kuo tikėti, vokiečių istoriko S. Neugebauerio veikalas „Visų Lenkijos kunigaikščių ir karalių atvaizdai ir gyvenimų ap­ rašymai", Isaaco Nevvtono veikalas „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai", paženklintas donaciniu įrašu: „Šviesiausiojo grafo Jokimo

Chreptavičiaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerio dovana, skirta Vilniaus vyriausiosios moky­ klos Fizikos muziejui" ir nuosavybės įrašu: „Iš Vilniaus universiteto fizikos profesoriaus bibliotekos"; keletas rankraščių ir kt. Originalų Vilniaus universiteto rektoriaus J. Stroinovskio pranešimą Vilniaus universi­ teto kuratoriui A. Čartoriskiui dėl grafo J. Chreptavičiaus išrinkimo šio universiteto garbės nariu ir tris privilegijų kopijas parodai maloniai paskolino Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

Parengė Snieguolė Misiūnienė

♦

universitas

2012 m. balandis

11

vilnensis

t

aktualijos a t s XXV Europos operacijų tyrimo draugijų asociacijos konferencija

Operacijų tyrimas sujungia mokslus Vilnius, 2012 m. liepos 8-11 d., www.euro-2012.lt

EURO 2012

EURO XXV Juiy 8-11> 2012. Vilnius, Lu&aįma.

2012 m. liepos 8-11 d. Vilniuje vyks XXV konferencija „Operacijų tyrimas sujungia mokslus“ (XXV EURO Conference, www.euro-2012.lt). Tai bus didžiausia kada nors Baltijos šalyse surengta mokslinė konferencija.

Ją organizuoja Europos operacijų tyrimo draugijų asociacija (EURO, www.euro-online.org).

Prof. Leonidas SAKALAUSKAS,

ir yra pritaikomi atskiroms inžinerijos tačiau reikėtų pripažinti, kad mūsų

renginys padės skleisti informaciją

šalyje OT metodai dar nėra gerai die­

apie Lietuvą, Vilniaus universitetą ir

giami. Kuriant inovacijomis pagrįstą

kitus šalies universitetus.

ekonomiką pirmiausia reikėtų plėtoti

bei vadybos problemoms spręsti,

Operacijų tyrimas (OT, angį, opera-

informacinių bei ryšių technologijų sektoriuje.

tionalresearch) susiformavo praėjusio

Europos operacijų tyrimo draugijų

šimtmečio pirmojoje pusėje. Postūmį

asociacija (EURO, www.euro-online.

jam atsirasti suteikė Pirmojo pasauli­

org) yraTarptautinės operacijų tyrimo

nio karo metais Antantės šalių desan­

draugijų federacijos (IFORS, www.

to operacijų organizavimo problemų sprendimo patyrimas. Pasirodė, kad

ifors.org) Europos skyrius, jungian­

priklauso prie didžiųjų pasaulio

panašios problemos, susijusios su

Mellon universiteto (JAV), prof. Bo­

steigiamasis seminaras.

žmonių, pinigų, paslaugų bei infor­

tis 30 nacionalinių draugijų. EURO

mokslininkų organizacijų ir vienija

Konferencija finansuojama iš daly­

macijos srautų valdymu, kyla įvairiau­

vių registracijos mokesčio ir rėmėjų

siose srityse: versle, kompiuterijoje,

lėšų. Pagrindinė akademinė instituci­ ja, rengianti EURO-2012 Lietuvoje, yra

ryšių sistemose, statyboje, transporte, medicinoje, ekonomikoje, finansų

pasaulio šalių. EURO buvo įsteigta

do universiteto (JAV), prof. Matteo Fischeti iš Paduvos universiteto (Ita­

Vilniaus universitetas ir VU Matema­

tikos ir informatikos institutas, tačiau

srityje, bankininkystėje, karyboje, vadyboje ir pan. Šiuolaikinis operacijų

pos OT konferenciją, kurioje dalyvavo

lija), prof. Karia Hofman iš George'o

kiti universitetai taip pat prisideda

tyrimas yra mokslas apie matematinių

prof. Bjornas Jorgensenas iš Kolora­

,

OT metodų taikymą ekonomikoje ir ***

grupės„Stochastinis programavimas"

iš Getingeno universiteto (Vokietija),

Masono universiteto (JAV), prof.

prie šios konferencijos ir su ja susijusių

modelių ir metodų panaudojimą,

Jonathanas Caulkinsas iš Carnegie

renginių organizavimo. Konferencijos

jau pateikė daugiau kaip 2300 daly­

priimant sprendimus įvairiose žmo­

Mellon universiteto (JAV), prof. Guy

programiniam komitetui vadovauja

vių iš daugelio pasaulio šalių ir visų

nių veiklos srityse. Operacijų tyrimas

Desaulniers iš Paryžiaus politechni­

prof. Marielle Christiansen iš Trond-

žemynų. Konferencijoje plenarinį

apima mokslo disciplinas, susijusias

kos universiteto (Prancūzija) ir kiti.

heimo universiteto (Norvegija), or­

pranešimą skaitys prof. Finnas E. Ky-

su informacijos ir ryšių technologijų

Konferencijoje planuojama surengti

ganizaciniam komitetui vadovauja

dlandas iš San Francisko universiteto

inovacine plėtra: tai logistika, opti­

apie 600 posėdžių, suskirstytų į dau­

prof. Leonidas Sakalauskas iš VU

mizavimas, sprendimų priėmimas,

Paraiškas dalyvauti konferencijoje

*.

gijų specialistų rengimo programas

pasaulio universitetų, mokslininkų, aptarti galimus ateities projektus, studentų ir darbuotojų mainus. Šis

Ignacio Grossmannas iš Carnegie risas Poliakas iš Valdymo problemų instituto (Rusija), prof. Anita Ščiobel

VU Matematikos ir informatikos institutas, EURO-2012 OK pirmininkas, LOTD prezidentas

bendradarbiavimo ryšius su daugybe

(JAV), gavęs 2004 m. Nobelio premiją

giau kaip 100 srautų, skirtų operacijų

Matematikos ir informatikos instituto,

aptarnavimo teorija, tinklų analizė,

už verslo ciklo ir finansinių krizių

tyrimo plėtrai įvairiausiose srityse,

konferencijos organizavimo irtechni-

finansų modeliavimas, ekonomika,

tyrimus. Kitą plenarinį pranešimą

parodant šio mokslo integravimą į

nio aptarnavimo paslaugas teikia UAB

rizikos analizė bei valdymas ir kt. No­

skaitys mokslo legenda, sveikaskaičio

daugelį disciplinų ir pritaikymą prak­

„Aim Group Baltic".

programavimo pradininkas ir kūrėjas

tinėms problemoms spręsti.

EURO-2012 turės didelę reikšmę

belio premijos ekonomikos srityje ir daugelis kitų prestižinių apdovanoji­

keliasdešimt tūkstančių mokslinin­

kų bei verslo ekspertų iš daugelio 1975 m. Briuselyje per pirmąją Euro­

daugiau kaip 500 mokslininkų ir specialistų iš 10 šalių. Šioje konfe­ rencijoje buvo įsteigtos T pirmosios

EURO darbo grupės ir pradėtas leisti

Europos OT žurnalas.

Lietuvos operacijų tyrimo draugija

(LOTD) įsteigta 2001 m. ir 2003 m. priimta į EURO ir IFORS (www.mii.lt/ litors). Per dešimtį veiklos metų LOTD

organizavo keliolika tarptautinių kon­

ferencijų bei seminarų, išleido dau­ giau kaip dvidešimt mokslinių publi­

kacijų rinkinių, surengė paskaitų ciklų

prof. Ralfas Gomori iš Carnegie Mellon

Konferencijos dalyviams parengta

tarptautinių mokslinių ryšių plėtotei

mų yra dažnai skiriami už pasiekimus,

ir pan. Beje, XXI EURO institutas vyko

universiteto (JAV). EURO-2012 bus

įdomi socialinė programa, kurioje

Lietuvos universitetuose. Didelę įtaką

priskiriamus operacijų tyrimui. Bent

2003 m. liepos 25 - rugpiūčio 7 d. Ne­

surengta speciali plenarinė sesija,

numatytos ekskursijos, spektakliai,

tarptautiškumui turi universitetuose

skirta šiai jubiliejinei konferencijai pa­

susitikimas su Vilniaus meru ir kt. Kon­

vykdoma mokslo veikla, o ši konferen­

pusę FORBES turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo sudaro žmonės, su­

gegužės 19-21 d. Vilniuje surengtas

žymėti, j kurią yra pakviesti visi buvę

ferencijoje bus organizuojami ir kiti su

cija - itin svarbus mokslinis renginys,

gebėję pasinaudoti informacijos ir

EURO Metaeuristikos darbo grupės

ringoje (www.mii.lt/ESIXXI). 2005 m.

EURO prezidentai ir kurioje plenarinį

ja susiję renginiai: seminarai, parodos,

subursiantis įvairios mokslinės patir­

ryšių technologijų inovacine plėtra,

seminaras (http://www.mii.It/eume-

pranešimą skaitys vienas iš EURO

darbo grupių susitikimai, vyks didelė

ties turinčius mokslininkus, aktyviai

susijusia su operacijų tyrimu.

2005), 2008 m. gegužės 20-23 d.

įkūrėjų, ilgametis EURO prezidentas

programinės įrangos, informacinių

dirbančius įvairiose operacijų tyrimo

Tačiau Lietuvoje informatikos ir in­

Neringoje - EURO mini konferencija

prof. Hansas Jurgenas Zimmermanas

technologijų, leidybos ir kt. paroda. Šiauliuose 2012 m. liepos 5-7 d.

srityse.Tai didelį susidomėjimą kelian­

formatikos inžinerijos disciplinos, ku­

„Tolydusis optimizavimas" (www.mii.

tis, kasmet skirtingose pasaulio vieto­

rioms priskiriamas operacijų tyrimas,

lt/EUROPT-2008), 2009 m. rugsėjo

Kviestinius pranešimus EURO-2012

vyks EURO darbo grupės EUROPT

se organizuojamas renginys. Į Lietuvą

taip pat skaitys tarptautinio pripažini­

atvykstančių žymiausių pasaulio

30 - spalio 3 d. Vilniuje - EURO mini konferencija „Žinių technologijos ir

mo sulaukę ir dažniausiai cituojami

seminaras „Tolydaus optimizavimo iššūkiai" (www.mii.lt/EUROPT-2012), o

turi žemą reitingą tarp stojančiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose. Kai

mokslininkų pranešimai ir diskusi­

kurie OT disciplinų skyriai yra įtraukti

OT metodologijos darniajam vysty­

kompiuterių mokslo specialistai: prof.

Neringoje liepos 3-6 d. - EURO darbo

jos - gera terpė užmegzti tarptautinio

į vadybos bei informacinių technolo­

muisi" (www.mii.lt/KORSD-2009) ir kt.

iš Acheno universiteto (Vokietija).

Kviečiame į videokonferenciją „Informacinių technologijų inovacinės plėtros aspektai" 2012 m. balandžio 17 d. 15-17 vai.

Konferencija transliuojama nuotolinio mokymo centro priemonėmis į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Uteną.

Videokonferencijos tikslas - aptarti bendradarbiavimą ir sąveiką tarp

universitetų informatikų ir informatikos inžinierių su specialistais, dirbančiais

Iš septynių geriausių disertacijų - keturi darbai parengti VU Paaiškėjo pretendentai gauti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimus už geriausias 2011 m. Lietuvoje apgintas disertacijas.

konkursui iš viso buvo pasiūlyta dau­

giau nei septyniasdešimt darbų.Teikti

siūlymus galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktoran- “ tai. Tarp pasiūlytų darbų daugiausia

yra fizinių (fizikos, informatikos ir

kt.) ir technologijos mokslų, taip pat

vadybos krypties darbų.

Renkant geriausius darbus, atsi­

žvelgta į tokius kriterijus kaip moksli­ nių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų me-

versle, informacijos bei ryšių sektoriaus įmonėse ar įstaigose. Bus aptariami

Net keturios į kitą atrankos etapą

ir aplinkotyros specialistas Nerijus

mas, išvadų pagrįstumas, disertacijos

Ketinančius pasisakyti apie inovatyviąidėjąar verslo problemą, spręstiną

patekusios disertacijos buvo pareng­

Niką, biochemikas Kirilas Lanevskis ir

originalumas. Daug dėmesio buvo

panaudojant IRT, prašome iki balandžio 16 d. atsiųsti adresu sakal@ktl.mii.lt

tos Vilniaus universitete, dvi - Klaipė­

biologė Jurgita Šventoraitytė. Apdo­

skiriama disertacijos tema publikuotų

pranešėjo vardą, pavardę, įstaigos pavadinimą ir pranešimo pavadinimą.

dos universitete ir viena - Lietuvos

vanojimą už geriausią humanitarinių

darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai

Bus galima naudotis multimedijos įranga. Pranešimo trukmė - iki 10 min.

sveikatos mokslų universitete.

ir socialinių mokslų sričių disertaciją

tarptautiniu lygiu.

studijų doktorantūroje, bendrų tyrimų ir bendrų projektų klausimai.

Kviečiame pasisakyti mokslininkus, dėstytojus, taip pat verslininkus ir IPT

specialistus.

Per konferenciją bus pristatoma Europos operacijų tyrimo draugijų aso­

ciacijos XXV konferencija EURO-2012, www.EURO-20l2.lt.

Vertinimo komisijos sprendimu į

gauti toliau pretenduoja filologės

Geriausių disertacijų autorius ke­

antrąjį disertacijų atrankos etapą pa­

Eglė Kačkutė ir Laura Laurušaitė, taip

tinama apdovanoti iškilmingoje

teko disertacijos, kurias pernai apgy­

pat istorikas Vasilijus Safronovas.

ceremonijoje, kuri vyks gegužės 4 d.

nė fizikas Andrius Devižis, ekologijos

Jau šeštus metus organizuojamam

LR Prezidentūroje.

ir informatikos institutas.

Videosalės, kuriose balandžio 17 d. 15-17 vai. bus galima stebėti

videokonferenciją:

Vilnius, Saulėtekio ai. 9,203 aud.

Vilnius, Saulėtekio ai. 11, L520 aud.

j Skelbiamas konkursas Reimondo, Al bertos : ir VVandos Yankun vardinei stipendijai gauti

į

Vilnius, J. Jasinskio g. 15 Kaunas, Studentų g. 48A-337

Vyksta konkursas Reimondo, Albertos ir VVandos Yankun vardinei stipendijai laimėti. Stipendija bus skiriama visų •

Klaipėda, H. Manto g. 84-218

i pakopų ir visų fakultetų geriausiai besimokantiems ir socialiai remtiniems studentams. Esant vienodoms aplinkybėms, i

Panevėžys, Klaipėdos g. 3-412 Šiauliai, Vasario 16-osios g. 26

; pirmenybė skiriama VVandos Yankun šeimos įpėdiniams. Studentas, gavęs Reimondo, Albertos ir VVandos Yankun :

Utena, J. Basanavičiaus g. 56

•

; vardinių stipendijų fondo stipendiją, nepraranda teisės gauti kitas stipendijas.

Prof. Leonidas Sakalauskas

;

Studentai, norintys gauti stipendiją, VU Studijų direkcijai (Saulėtekio ai. 9,1 rūmai, 109A kab.) iki 2012 m. balan- ;

; džio16d. turi pateikti motyvuotą prašymą skirti stipendiją ir akademinio padalinio vadovo rekomendaciją.

i

Lietuvos operacijų tyrimo draugijos prezidentas

VU Matematikos ir informatikos institutas

,

todologijos efektyvumas ir inovatyvu-

;

SD inform. :

■

universitas

12

2012 m. balandis

vilnensis

♦

f ff studijos

Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras: kas naujo?

Kokie aktualūs akademinei ben­ druomenei pokyčiai įvyko cen­ tre?

Nuo šių metų vasario 2 d. pasi­

Neseniai persitvarkė VU Elektroninių studijų ir eg­ zaminavimo centras (VU ESEC, www.esec.vu.lt). „U. V.“ kalbina šio centro direktorių Saulių Preidį.

keitė VU ESEC struktūra, dalį funk­

cijų perėmėme iš Studijų direkcijos.

Tapome VU Studijų informacinės

sistemos (VUSIS) valdytojais, taip pat esame atsakingi už diplomų ir pažymų išdavimą, organizuosime priėmimą į Vilniaus universitetą. Pats priėmimo planavimas lieka Studijų

direkcijos kompetencija, o VU ESEC atliks techninį darbą: organizuos priėmimo logistiką, vykdys sutarčių pasirašymą ir pan. Tai naujos mūsų

centro funkcijos.

Koks yra VU ESEC uždavinys šiandieninių aktualijų kontekste?

Pirmiausia - kartu su Studijų direk­ cija organizuoti priėmimą į Vilniaus

Paskolos studijoms per bankus studen­ tams nepriimtinos Vasario mėnesį portale „My University" studentų buvo klausiama, ar priimtina, kad dėl paskolų studijoms, pragyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms užsienyje reikia kreiptis į bankus. 61,2 proc. apklaustųjų at­ sakė, kad tokia tvarka nepriimtina.

Dar 12,2 proc. apklaustųjų teigė, kad nepasitiki bankais. Iš viso apklausoje dalyvavo 722 respondentai.

Reaguodama į šiuos rezultatus, VU SA dar vasarį kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą bei Valstybinio studi­ jų fondo direktorių prašydama imtis veiksmų ir keisti dabartinę valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų suteikimo, išmokėjimo ir grąžinimo tvarką. Siūloma, kad paskolas dalytų valstybė užtikrindama stabilias pa­ lūkanas. „Puikiai suvokdami, jog pa­ skolų sistemos pertvarka negali būti įgyvendinta greitai, siūlome suburti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri pa­ ruoštų naują paskolų sistemos modelį, paremtą valstybės teikiamomis pa­ skolomis", - rašoma VU SA kreipimesi.

Kreipimesi raginama peržiūrėti ir dabartinę paskolų sistemą ir pagerinti sąlygas šiuo metu studijuojantiems studentams. Siūloma, kad visų rūšių paskolos studijų laikotarpiu būtų nemokamos, visų rūšių paskolų grąžinimas ir palūkanų skaičiavimas prasidėtų ne anksčiau kaip 24 mėne­ siai po studijų baigimo, nutraukimo ar studento pašalinimo iš sąrašų, o tęsiant studijas grąžinimą siūloma nukelti.„Nors šių metų biudžetas jau patvirtintas, bet raginame didelių lėšų nereikalaujančius pakeitimus susi­ planuoti nuo kitų biudžetinių metų, o šalia to - sėsti prie diskusijų stalo ir ieškoti studentams palankesnio varianto", - sakė VU SA prezidentas Arminas Varanauskas. Šiuo metu dauguma Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų studentų atstovybių kartu su VU SAjau diskutuoja šia tema ir rengiasi priimti bendrą poziciją su pasiūlymais sistemai tobulinti.

VU SA inform.

universitetą. Kitas uždavinys - siekti, kad VU būtų kuriama, prižiūrima,

naudojama ir tobulinama e. studijų sistema, palaikant tiek viso e. moky­

VU ESEC direktorius Saulius Preidys

mosi proceso, tiek pagal poreikį ats­

,

kirų e. mokymosi proceso elementų

ir gretutinių studijų tvarkaraščių

(e. mokymosi priemonių teikimo, žinių ir gebėjimų patikros ir pan.) sistemą. Šį uždavinį galima papildyti

sudarymo problemos.

ir studijų kokybės užtikrinimu, tai­

kant e. mokymo priemones, ir darbu su VUSIS, jos plėtra ir analize. Dar vienas svarbus uždavinys - užtikrinti

Kada verta pasinaudoti vaizdo konferencijos paslauga? Kokias studijų proceso problemas ji gali padėti išspręsti?

Vaizdo konferencijos - tai techno­

su studijų procesu susijusių griežtos

logija, leidžianti žmonėms vienam

atskaitomybės dokumentų (diplomų,

kitą matyti, girdėti, nevaržomai

diplomų priedėlių, pažymėjimų ir kt.)

bendrauti ir bendradarbiauti per

rengimą ir gamybą.

atstumą, taip pat panaudoti ir pa­ pildomas vaizdines priemones. Šis

Kokias galimybes dėstytojams ir studentams suteikia virtuali mokymosi aplinka (VMA)?

bendravimo būdas, kaip dėstymo

rūšis, yra nepakeičiama priemonė pa­

Kiek efektyvi yra elektroninio plagiato atpažinimo sistema? Ar daug nesąžiningo darbo atvejų ji padeda išaiškinti?

Vilniaus universitete naudojamą

elektroninio plagiato atpažinimo

sistemą (EPAS) prižiūri ir tvarko VU

Informacinių technologijų taikymo centras, nes ši sistema yra integrali VU studijų informacinės sistemos dalis.

VU ESEC teikia informaciją apie EPAS

galimybes, analizuoja naudojimo pa­ tirtį ir planuoja sistemos tobulinimo kryptis. Šia sistema susidomėjimą

parodė ir kiti universitetai, jie išreiškė

Studentams ši aplinka patogi

įvairinant ir supaprastinant studijas,

‘ tuo, kad vienoje vietoje galima rasti visą medžiagą, kurią jiems pateikė

taupant išteklius (galimybė skaityti

paskaitas kelių universitetų/padalinių

rašto darbų duomenų bazes į bendrą EPAS duomenų struktūrą. Šiuo metu

dėstytojai. Dėstytojai nesunkiai gali pateikti medžiagą (skaidres,

studentams vienu metu, išliekamo­

sprendžiami įvairūs organizaciniai

sios paskaitos vaizdo konferencijų

klausimai (autorių teisių, administra­

tekstinę informaciją, vaizdo ir garso

įrašuose, kuriuos vėliau studentai

vimo ir pan.).

failus, e. knygas, nuorodas į išorinius

gali peržiūrėti, daugiau dėmesio

šaltinius ir pan.). Naudojant VMA

skiriama paskaitos turiniui, o ne jos konspektavimui ir pan.). Ši techno­

.

galima organizuoti mokymą įvairiais < sudėtingumo lygiais.

Vaizdo konferencijos yra gana nauja paslaugų rūšis. Ar domi­ masi šia paslauga?

VU ši paslauga dar nepakankamai

naudojama. Todėl nuo šių mokslo metų ESEC pradėjo plačiau naudoti vaizdo konferencijas - jau atlikome

per 14 įvairių transliacijų: tiesiogiai buvo transliuojamos VU konferenci­ jos, Vaikų universiteto paskaitos. Ko­ munikacijos fakultetas organizavo “ baigiamųjų darbų gynimą užsienio

šalių studentams.

Be to, šiemet jau tiesiogiai trans­ liavome dvi doc. A. Maldeikienės

viešąsias paskaitas. Susidomėjimas buvo didelis - vien antrąją paskaitą tiesiogiai stebėjo 354 interneto

logija panaudojama labai plačiai: tai ir tarptautinių projektų susitikimai,

kvalifikacijos kėlimas, informacijos sklaida, galimybė išplėsti klausytojų

ratą, darbiniai pasitarimai, disertacijų, baigiamųjų darbų gynimai.

Ar populiari tarp VU dėstytojų kompiuterinio egzaminavimo sistema? Kokie yra šios sistemos pliusai ir minusai?

norą integruoti pas save sukauptas

Kaip ir kuria kryptimi planuoja­ ma plėsti ESEC paslaugas?

vykdome keletą projektų. Viena iš šių projektų veiklų yra integruoti vaizdo

konferencijų programinę įrangą į VMA Moodle aplinką. Tai leis dėsty­

tojams iš savo darbo vietų tiesiogiai bendrauti, diskutuoti, egzaminuoti studentus, kurie yra nutolę, išvykę ir pan.Tuo pačiu metu busgalimybėįrašinėti savo paskaitas ir skelbti vaizdo

tarp Saulėtekyje esančių fakultetų.

įrašus Moodle aplinkoje.

Iki kitų mokslo metų pradžios įdieg­

navimo sistemą 2011 m. naudojo Ekonomikos,Teisės ir Komunikacijos

fakultetai. Iš viso 2011 m. buvo išeg­

zaminuota per 20 000 VMA naudo­

tojų. Tai 25 proc. daugiau nei 2010

vartotojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš

m. Dėstytojai šia paslauga pradėjo

Vokietijos, Danijos ir kt. Jie galėjo ne tik stebėti, bet ir užduoti klausimus,

naudotis ne tik per egzaminus, bet ir per tarpinius atsiskaitymus. Taip

dalyvauti diskusijose. Iš viso šioje docentės paskaitoje dalyvavo per 400 klausytojų. Manau, kad pradėjus

taupomas laikas tikrinant pateiktus

plačiau naudoti šias technologijas

tus, didesnė uždarų ir atvirų klausimų

būtų lengviau sprendžiamos BUL

įvairovė.

darbus, išvengiama galimų klaidų,

lengva atnaujinti jau parengtus tes­

Kovo pradžioje Senato komisijoje buvo patvir­ tinti nauji stipendijų nuostatai.

Nuo šiol kiekvienas studentas, į Studentų atstovybę atnešęs prašymą gauti vienkartinę socialinę stipendiją, privalo pasirašyti ir prašymų registravi­ mo žurnale, nes kitu atveju prašymas nebus svarstomas. Praktika rodo, kad studentai ne visada pasirašo ar įteikia dokumentus studentų atstovams, todėl raginame atkreipti į tai dėmesį.

Taip pat keičiasi ir tikslinių stipen­ dijų fondo skirstymas - skatinimas už mokslinę veiklą atskirtas nuo skatini­ mo už visuomeninę veiklą, todėl padi­

dėja galimybės aktyvia visuomenine veikla užsiimantiems studentams būti paskatintiems.

Dar vienas pakeitimas yra svarbus studentams, kurie tikisi paskatinimo už sportinę arba kultūrinę veiklą, vyk­ domą ne universitete. Anksčiau tokie studentai turėjo gau ti VU Sveikatos ir sporto centro arba VU Kultūros centro rekomendaciją. Nuo šiol studentas, norintis gauti vienkartinę stipendiją už kultūrinę ar sportinę veiklą už VU ribų, turi pristatyti tai įrodančius do­

kumentus į Sveikatos ir sporto centrą arba Kultūros centrą, kurie įvertins studento laimėjimus ir teiks išvadą stipendijų skirstymo komisijai.

VU SA inform.

Pirmiausia planuojame daugiau panaudoti vaizdo paskaitų ir vaizdo konferencijų galimybes. Šiuo metu

Ši paslauga yra labai populiari

Aktyviausiai kompiuterinio egzami­

Keičiasi VU stipendijų nuostatai

sime naują VMA Moodle sistemos versiją, kuri turės daugiau galimybių.

Nuo kitų mokslo metų VMA naudo­ tojams suteiksime galimybę Moodle

naudotis ir savo mobiliuosiuose įren­ giniuose (iPad, iPhone ir pan.).

Taip pat planuojame plėtoti dėsty­ tojų mokymus, juose supažindinsime su e. mokymosi technologijomis. Jau nuo balandžio mėnesio pradedame organizuoti įvairius mokymus VU dėstytojams. „U. V."inform.

Universiteto studijų kokybės gerinimo strategija - nė žingsnio be studentų! Šiuo metu VU įgyvendina studijų kokybės vadybos modelio ir kokybės strategijos sukūrimo projektą. Lau­ kiamas projekto rezultatas - kokybės užtikrinimo mechanizmo sukūrimas, kokybės vadybos modelio, kokybės vadovo parengimas ir studentų chartija.„Studentų chartija - naujiena Lietuvos aukštojo mokslo padangėje.

Joje bus surašyti studentų ir univer­ siteto įsipareigojimai vienas kitam, pavyzdžiui, studentas įsipareigoja tausoti gamtą ir dažniau naudotis dviračiu ar viešuoju transportu, o universitetas įs'pareigoja įrengti užtektinai dviračių stovų. Šis doku­

mentas turėtų padėti išspręsti dalį dabar egzistuojančių problemų", idėją komentavo Vilniaus universiteto

Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas.

Projekte dalyvaujantys atstovai tiki­ si, kad tai taps ir požiūrio kaitos - ko­ kybės kultūros diegimo - pradžia. Šiuo

metu dirba 10 skirtingų teminių darbo grupių, kurias sudaro universiteto akademinės bendruomenės nariai. „Studentų indėlį vertinu kaip labai didelį, kai kuriose darbo grupėse studentų atstovų yra net keturi. Tai vienas tų projektų, į kuriuos yra įtrauk­ ti visų pakopų (bakalauro, magistro, doktorantūros studijų) studentai.

Manau, tai rodo ir vis tvirtėjančią realaus studentų atstovavimo kultū­ rą", - džiaugėsi A. Varanauskas.

VU SA inform.

universitas

2012 m. balandis

13

vilnensis

♦

mes - studentai aat

Geriausi studentų startai pavasario semestrui įsibėgėjus Rektoriaus taurės stalo teniso varžybos. Kovo 22-ąją Rektoriaus taurės tarpfakultetinėse stalo teniso varžybose I vietą iškovojo TF koman­ da, II vieta atiteko EF. Bronzos meda­ liais džiaugėsi MIF atstovai.

atletikos čempionato varžybose va­

Vilniaus krepšinio sąjungos čem­ pionatas. Mūsų krepšininkai regulia­ riajame sostinės čempionato sezone iškovojo I vietą ir laimėjo kelialapį į Pasaulio lietuvių čempionų taurės varžybas Londone.

varžybų lyderiais savo rungtyse.

Lietuvos studentų sunkumų kilnojimo varžybos. Kovo viduryje universiteto sunkiosios atletikos komanda vyko į Kauną kovoti dėl apdovanojimų. Vaikinai j namus grįžo su garbingai iškovotu III vietos apdo­ vanojimu. Asmeninėje įskaitoje I vietą iškovojo T. Braškus (MIF).

sario viduryje teisę dalyvauti turėjo tik normatyvus įvykdę sportininkai.

Kovoti dėl čempionų vardo geriausiai sekėsi šuolininkei į aukštį A. Palšytei

ir trišuolininkui M. Diliui, kurie šiais metais antrą kartą tapo absoliučiais

Lietuvos studentų lengvosios

atletikos čempionatas. Vilniaus uni­ versiteto komanda šiose varžybose jau devintus metus iš eilės neužleidžia

prizininkų pozicijos: studentai ko­ mandinėje įskaitoje iškovojo III vietą, o asmeninėje įskaitoje pelnyti 6 auk­

so, 1 sidabro ir 3 bronzos medaliai.

taip pat tapo A. Menčinskaitė (GMF)

šuolio j tolį, M. Dilys (KHF) trišuolio, A. Kulnis (TSPMI), J. Vaišnoraitė (EF)

daugiau nei dešimtmetį turėtą čempi­ onų titulą MIF komanda perleido Me­ dicinos fakultetui. O bronzos medaliai atiteko EF komandai, šiose varžybose taip pat pirmą kartą atsidūrusiai ant prizininkų pakylos.

rutulio stūmimo rungtyse.

400 m bėgimo ir L. Gedminaitė (MF)

Lietuvos studentų tinklinio čem­ pionatas. Šis sezonas universiteto vyrų tinklinio komandai buvo pats ge­ riausias per pastaruosius keletą metų.

Vasario pradžioje komanda žaidė finali­

čempionatas. Lietuvos lengvosios

Dešimtus metus iš eilės VU Ekonomikos fakul­ teto studentų organi­ zuojamas tarptautinis verslumo konkursas „Entrepreneurship Competition Vilnius 2012“ šiemet sulaukė rekordinio paraiškų skaičiaus. Savo jėgas bandė 32 komandos iš Latvijos, Armėnijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Slovakijos, Lie­ tuvos ir kitų šalių.

KF studentė, Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatė A. Paisyt ė tapo šuolio į aukštį čempione. Čempionais

Rektoriaus taurės svarsčių kilno­ jimo varžybos. Šiais mokslo metais

Lietuvos lengvosios atletikos

„Entrepreneurship Competition Vilnius 2012" laurus nuskynė vengrai

nes varžybas su Lietuvos edukologijos

universitetu ir iškovojo II vietą.

Komandos, norėjusios patekti į konkurso finalą Vilniuje, turėjo įveikti tris etapus: parengti savo CV, motyva­ cinį vaizdo įrašą ir atlikti organizatorių pateiktą atvejo tyrimą (casestudy). Ko­ misija, įvertinusi šiuos darbus, į finalą atrinko 12 komandų iš 8 valstybių.

Konkursas suteikė nepakartojamą patirtį, leidusią giliau pažvelgti į verslumą ir išbandyti jėgas kebliose situacijose. Organizatorių nuotr.

Keturias dienas (vasario 29 - kovo 3 d.) vykęs finalinis konkurso etapas studentams pateikė daug įdomių aki­ mirkų. Susidomėjimą VU EF studentų organizuojamu renginiu išreiškė net Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Po gausybės darbų, paskaitų ir, žinoma, linksmybių paaiškėjo, kad ver­ sliausiais studentais save gali vadinti

Studentai mokslines idėjas pristatė vokiškai Kovo 8 d. VU Mažojoje auloje vykusiame konkur­ so „Vokiečių kalba studijoms ir mokslui“, skirto Lietuvos universitetų studentams, finale busimieji medikai, psichologai, filologai ir ekonomistai pri­ statė savo projektus vokiečių kalba.

Regina MAČIUITIENĖ, Goethe‘s institutas,

Nida MATIUKAITĖ, ŪKI Vokiečių kalbos katedra

Lietuvos asmeninis stalo teniso čempionatas. Pirmąjį kovo savaitgalį Kaune vykusiose varžybose nugalėtoja tapo studentė Ieva Venslavičiūtė (EF), savo sąskaitoje per varžybas sukaupusi net tris aukso medalius. Visos universiteto sportininkės iš šių varžybų parsivežė net 7 medalius: 3 aukso ir 4 bronzos.

Komisijai ir akademinei publikai buvo atrinkti ir pristatyti keturi ge­ riausi moksliniai projektai iš keturių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Asta Saudargaitė ir Jolanta Grakauskaitė iš Klaipėdos universiteto kėlė re­ torinį klausimą „Deutsch - kodėl?" ir svarstė, ar vokiečių kalba tebėra populiari Klaipėdos krašte. Mykolo Romerio universiteto doktorantė Joana Butėnaitė pristatė savo tyrimą apie vyresnio amžiaus moterų gy­ venimo prasmės suvokimą. Austėja Jasutytė ir Diana Česonytė (Vilniaus universitetas) nagrinėjo kultūrinius šalių skirtumus pagal G. Hofstede's teoriją, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto antro kurso studentės

Gabrielė Dambrauskaitė ir Birutė Vaidelytė supažindino su mažu, bet labai svarbiu organu: kankorėžine liauka, lemiančia melatonino gamybą žmogaus organizme.

Laurus nuskynė būsimosios me­ dikės. Jų pristatytas pranešimas išsi­ skyrė originalumu, temos aktualumu, įspūdingomis skaidrėmis ir plačiu naudotos literatūros sąrašu. Merginos kaip vaizdumo priemonę panaudojo žmogaus smegenų muliažą; dary­ damos prielaidą, kad kankorėžinė liauka atitinka budizmui ir kitoms rytų medicinos bei filosofijos sistemoms žinomą trečiąją akį, jos ją išradingai paryškino. Šis pristatymas sulaukė

didžiausio komisijos, svečių bei pu­ blikos susidomėjimo ir palaikymo.

Merginos džiaugėsi ne tik laimėtomis stipendijomis vasaros kalbos kursams Vokietijos universitetuose. Studentės tvirtino, kad tai buvo puiki galimybė susipažinti su mokslinių prezentacijų rengimo principais ir pirmas mėgini­

vengrų komanda„Last Resort", antrieji buvo Rygoje studijuojanti komanda „Gummy Bears", o trečiąją vietą užėmė keturi Jungtinėje Karalystėje studijuo­ jantys lietuviai, pasivadinę „Amber Summit". Konkurso nugalėtojai apdo­ vanoti vertingais prizais ir tradicinėmis statulėlėmis, o visi finalistai - jubilieji­ nėmis ECV'12 monetomis, kaldintomis specialiai šia proga.

mas mokslinę temą pristatyti plates­ nei auditorijai.

Antrosios vietos laimėtojoms Astai ir Jolantai iš Klaipėdos šis konkursas buvo puiki proga susipažinti su kitų aukštųjų mokyklų studentais, pasi­ keisti nuomonėmis su bendramin­ čiais. Trečiąja vieta dalijosi Vilniaus aukštųjų mokyklų studentės. Po komi­ sijos įvertinimų ir apdovanojimų kon­ kurso dalyviai buvo pakviesti į koncer­ tą Vokietijos ambasadoje. Koncertui pasibaigus, ambasadorius trumpai pristatė ir pakomentavo kiekvieną projektą, įteikė laimėtojoms padėkos raštus ir atminimo dovanas.

Konkursas Lietuvos universitetų stu­ dentams „Vokiečių kalba studijoms ir mokslui" vyksta Lietuvoje nuo 2007 m.

Organizatoriai - Vilniaus universitete ir Lietuvos edukologijos universite­ te dirbantys Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) lektoriai, Vil­ niaus Goethe's institutas ir VU Užsienio kalbų instituto Vokiečių kalbos kate­ dra. Vienas konkurso tikslų - padėti studentams įtvirtinti vokiečių kalbos įgūdžius akademinėje praktikoje: parengti mokslinę prezentaciją ir pa­ teikti ją auditorijai. Konkurso dalyviai, ruošdamiesi projektų pristatymui, dalyvauja seminaruose apie mokslinių tekstų rašymą ir pranešimų rengimą vokiečių kalba. Šis konkursas ne tik padeda gilinti vokiečių kalbos žinias nedideliam drąsių, iššūkių nebijančių studentų būreliui, bet ir siekia sutelkti Lietuvos germanistų bendruomenę, didinti visuomenės motyvaciją moky­ tis vokiečių kalbos.

Lietuvos studentų svarsčių kilnojimo čempionatas. Kovo antrojoje pusėje vykusiame tradiciniame Lietuvos studentų svarsčių kilnojimo čempionate komandinėje įskaitoje VU rinktinė penktus metus iš eilės tapo nugalėtoja. VU studentai įvairiose svorio kategorijose iškovojo 13 medalių: 6 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos. Asmeniškai savo svorio kategorijose geriausiai sekėsi čempionais tapusiems M. Kazlauskui (MIF), Ž. Žandarui (MF), G. Vaitukaičiui (MF), N. Strelkauskiui (MIF), O.Taručiui (TF) ir M. Jarui (MIF).

Plačiau skaitykite http://naujienos.vu.lt.

Konkurso finalininkai su Vokietijos ambasadoriumi p. Matthiasu Mulmenstadtu, vertinimo komisija, projekto vadove DAAD lektore Margit Breckle ir kitais konkurso darbo grupės nariais. Giedrės Trapikaitės nuotr.

universitas

14

2012 m. balandis

vilnensis

f f t tradicijos

Dešimtmečiais puoselėjamos Medicinos fakulteto tradicijos tampa švente Šiemet atšventęs 230 metų sukaktį, Medicinos fakultetas turbūt yra vienas labiausiai besidomin­ čiųjų savo istorija Vilniaus universitete. Neseniai atidaryta fakulteto dekanų paroda, muziejuje surinkta gausi buvusių fakulteto auklėtinių ir kitų mokslininkų išleistų medicinos darbų kolekcija, XVIII a. siekiantys Anatomijos, Patologinės ana­ tomijos muziejai, viena didžiausių Europoje ir pasaulyje kaukolių kolekcija - fakultete tiesiog plevena istoriškumo dvasia.

Aistis ŽALNORA, Irma KUŠELIAUSKAITĖ, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas Tačiau galbūt svarbiausias pagar­ bos mūsų praeičiai ženklas - fakul­ teto tradicijos - iškilmingi Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir lapkričio 24-osios minėjimai. Anot fakulteto dekanės Zitos Aušrelės Kučinskienės,„tradicijos gyvos tik tada, kai jos nuolat yra palaikomos bent keleto fakulteto entuziastų". Tradicijas išlai­ kyti labiausiai padeda ne tik muziejai ar parodos, bet ir nuolatiniai fakulteto bendruomenę sutelkiantys iškilmingi ir kartu džiugūs susirinkimai. Fakulte­ te yra keletas dienų, kurios kilsteli mus virš kasdienybės, suvienija. Pirmoji jų - Rugsėjo 1 d., antroji - lapkričio 24 d., kai minimas fakulteto gimtadie­

nis, taip pat Vasario 16 d., Kovo 11 d., galiausiai - fakulteto baigimo diplo­ mų įteikimas. Per metus apsisuka tarsi ratas renginių, dešimtmečiais puose­ lėjamos tradicijos tampa švente.

1781 m. lapkričio 24-oji. Tai mūsų fakulteto, o drauge profesionalios medicinos Vilniuje atskaitos taškas.

Pirmieji bandymai kurti Medicinos fakultetą Vilniuje siekia XVII a. amžių, kai LDK vicekancleris Leonas Sapiega išrūpino privilegiją iš LDK ir Lenkijos valdovo Vladislovo Vazos IV Vilniaus universitete kurti Teisės ir Medicinos fakultetus. Deja, tuomet pavyko įkurti tikTeisės fakultetą. Medicinos fakulte­ tui palankesnių politinių, visuomenės raidos sąlygų teko palaukti dar beveik pusantro šimto metų, iki Apšvietos epochos. Tik po XVIII a. Edukacinės komisijos reformų pavyko įkurti fakultetą, kuriame buvo imti dėstyti medicinos mokslai. Maždaug 1775 m.

Vilniuje pamažu ėmė telktis aukšto

Prie tautos patriarcho daktaro J. Basanavičiaus kapo poeto J. Marcinkevi­ čiaus eiles deklamuoja aktorė G. Urbonaitė. Nuotraukos iš MF arch.

Medicinos fakulteto tarybos posėdis. Šią dieną fakultete pagerbiame an­ trąją mūsų valstybingumui svarbią datą. Skamba muzika, sakomos viešos kalbos, prisimenama Lietuvos ir Vilniaus universiteto Medicinos fa­ kulteto istorija. Kovo 11 -ajai skirtame posėdyje yra kalbėję prof. P. Čibiras,

Kovo 11-ajai skirtame iškilmingame Medicinos fakulteto tarybos posėdyje teikiama premija fakulteto studentei lygio medikai iš užsienio - N. Regnier, J. Briotet, S. L. Bisio, ir 1781 m. Vilniuje jau veikė Medicinos kolegija (Collegium Medicum). Šiais laikais kasmet

lapkričio 24 d. fakultetas švenčia Medikų dieną. Šią dieną panašiai kaip Rugsėjo 1-ąją baltais chalatais pasi­ puošę, švirkštais ir skeletais ginkluoti būsimieji medikai drebina fakulteto sienas, dži ugina profesū rą, dėstytoj us.

Kaip žinome, medikai dažnai būna gabūs ne tik „sausiems" mokslams, tad savo gabumus jie gali atskleisti ir Talentų vakare.

Kita mūsų fakultete minima data sietina su mūsų valstybės diena 1918 m. vasario 16-ąja ir drauge su galbūt mažiau žinoma 1927 m. vasa­ rio 16-ąja - mūsų tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus mirtimi. Šią dieną fakulteto bendruomenė jau daugelį metų iš eilės tą pačią valandą susirenka prie dr. J. Basanavi­ čiaus kapo paminėti mūsų valstybės sukūrimą, prisiminti šio mūsų tautos šviesuolio darbus. Tačiau šiandien galbūt menkai žinoma pati šios tra­ dicijos aušra. Lietuvių studentai šią dieną prie dr. J. Basanavičiaus kapo ėmė rinktis dar Lenkijos okupacijos metais. Po tautos patriarcho mirties tarsi patriotiškumo simboliu tapęs kapas sulaukdavo lietuvių studentų dėmesio, buvo giedamaTautiška gies­ mė, už tai tuomet nebuvo išvengta politinių vietinės valdžios persekio­ jimų. Kada tiksliai ši graži tradicija laikinai nutrūko, šiandien atsakyti sunku. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje įsigalėjęs sovietų režimas draudė tokius minėjimus. Tačiau net ir tuomet drąsuolių būreliai vasario

16 d. susirinkdavo prie kapo išreikšti savo tautinių jausmų. Palankesnėmis aplinkybėmis prie dr. J. Basanavičiaus kapo Medicinos fakulteto bendruo­ menė vėl pradėjo rinktis Nepriklauso­ mybės metais - 1990 m., kai dekanu tapo prof. Gintautas Česnys. Jis savo

„vedliais", autoritetais pasirinko J. Ba­ sanavičių ir Vincą Kudirką. Profeso­ riaus straipsniai apie J. Basanavičių ir V. Kudirką atskleidžia ne tik mums gana gerai žinomus visuomeninius jų nuopelnus - kaip medikas profe­ sionalas prof. G. Česnys įvertino ir šių gydytojų nuopelnus medicinai. Šių dviejų tautos žadintojų atminimui prof. G. Česnys ketino pastatyti ir paminklus, suspėta pastatyti tik vie­ ną-V. Kudirkai.

Kaip pasakoja fakulteto darbuo­ tojai, prie J. Basanavičiaus kapo prof. G. Česnys kasmet pasidalydavo savo įžvalgomis apie J. Basanavičių, V. Kudirką, skambėdavo ansamblio „Kankleliai" muzika. Patriotiškas entuziazmas neblėsdavo, ir iškart po minėjimo Rasų kapinėse profesorius su ansambliu vykdavo giedoti, groti prie Signatarų namų.

Tradicija nenustojo gyvuoti ir po prof. G. Česnio mirties. 2011 m.

vasario 16 d. prof. V. Triponis primi­ nė didžius J. Basanavičiaus darbus.

2012 m. Medicinos fakulteto dekanė prof. Z. A. Kučinskienė Kovo 11-osios valstybės šaukliu pavadino poetą Justiną Marcinkevičių, kurio eiles įspūdingai deklamavo aktorė Gra­ žina Urbonaitė, minėjimas baigėsi M. Daukšos eilėmis.

Gražia mūsų fakulteto tradicija tapo Kovo 11 -ajai skirtas viešas iškilmingas

prof. J. Lelis, prof. D. Mikalauskaitė, prof. Sučila, prof. A.Tyla, prof. A. Rau­ gale, rašytojas K. Saja ir kiti. 2004 m. spaudos draudimo panaikinimo 100 metų jubiliejaus proga istorikas prof.

A. Tyla skaitė pranešimą „Spaudos draudimo panaikinimas". 2010 m. <4 savo priminimais iš 1990 m. kovo 11 d. dalijosi Kovo 11-osios akto signataras rašytojas K. Saja. 2011 m. minėjimą, be prof. A. Raugalės iškilmingos kalbos, praturtino ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės choro „Aidas" atliekamos patriotinės dainos. Šiemet gražią tradiciją tęsė profesoriaus Algirdo Dembinsko prisiminimai apie Medi­ cinos fakulteto Psichiatrijos katedros ir psichiatrijos Lietuvoje istoriją. Be to, šis posėdis yra ir savotiška „padėkos diena", skiriamos stipendijos fakulteto studentams, mokslininkams.

1998 m. buvo įsteigtas Džono ir Idos Valauskų fondas. Fondo komite­ tas - J. Digrienė, prof. Z. A. Kučinskie­ nė ir prof. R. Stukas. Šio fondo lėšas savo testamentu Valauskai, gyvenę JAV, skyrė geriausiai besimokantiems

fakulteto studentams. Fondo valdyba, didžiausiu studentų nuopelnu laiky­ dama puikias ir labai geras studijas, iš metinių fondo palūkanų kasmet apdovanoja studentus vienkartinė­ mis stipendijomis Kasmet kovo 11 -d. teikiamos stipendijos ir jauniesiems mokslinin­ kams. 2005 m. Medicinos fakultetą pasiekė laiškas iš Australijos, kuriame buvo rašoma, kad Australijos lietuvė Sophie Ambroza savo palikimą skyrė Vilniaus universiteto Medicinos fa­ kultetui ir tuometinei Kauno medici­ nos akademijai. Medicinos fakulteto tarybos sprendimu iš palikimu skirtų lėšų procentų skiriamos premijos jauniesiems mokslininkams.

Nuo 2010 m. fakulteto Kovo 11-osios minėjimą praturtino Širdies

chirurgijos centro labdaros ir paramos fondo „VU profesoriaus A. Marcin­ kevičiaus mokinių klubas" ir Danske banko įsteigta kasmetinė prof. Algi- 4" manto Marcinkevičiaus stipendija pažangiausiems ir aktyviausiems rezidentams.

In memoriam

Algirdas Kazimieras Kvederavičius Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė 2012 m. vasario 27 d. neteko ilgamečio Ekonomikos fakulteto Ekonominės informatikos katedros docento daktaro Algirdo Kazimiero Kvederavičiaus.

A. K. Kvederavičius gimė 1933 m. gruodžio 20 d. Naujavalakių kaime, Lazdijų rajone, ūkininkų šeimoje. Pradinę mokyklą baigė Saltininkuose, vėliau mokėsi Krosnos progimnazijoje, Simno vidurinėje mokykloje. 1957 m. baigė Kvietiškio žemės ūkio technikumą. 1962 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo matematinių skaičiavimo prietaisų ir įrengimų specialybę ir 1968 m. ją su pagyrimu baigė. 1973 m.

Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1977 m. Vilniaus valstybinio universiteto tarybos siūlymu jam suteiktas docento vardas.

Vilniaus universiteto Finansų ir apskaitos (vėliau - Ekonominės kibernetikos ir finansų) fakulteto Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo katedroje A. K. Kvederavičius pradėjo dirbti 1971 m. Velionis turėjo autoritetą tarp kolegų ir studentų, buvo griežtas ir principingas, tačiau gerbiamas dėstytojas. Būdamas akademinių grupių kuratorius ir fakulteto vyriausiasis kuratorius, gerai išmanė studentų mokymosi ir buities reikalus. Akademinėje veikloje A. K. Kvederavičius pasižymėjo kruopštumu, buvo imlus naujovėms, kurių ekonominės informatikos srityje jau nestigo ir tuomet. Kolegos velionį prisimins kaip linksmo būdo, tvirtą ir ūkišką sūduvių krašto atstovą, kuris ir sulaukęs garbingo amžiaus neužmiršo kelio į fakultetą, mielai dalyvaudavo fakulteto ir katedros šventėse.

Gamtos mums duotas gyvenimas yra trumpas, tačiau atsiminimas apie gerai nugyventą gyvenimą yra amžinas.

Dėl netekties liūdime drauge su velionio šeima ir artimaisiais.

Ekonomikos fakulteto Ekonominės informatikos katedros kolektyvas

♦

universitas

2012 m. balandis

15

vilnensis

_____________________________________________________________________ fff

PTMC psichologinė konsultacija švęs penkerių metų gimtadienį Doc. dr. Roma JUSIENĖ, Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mo­ kymo centro vedėja

Pradžia Psichologinių inovacijų ir ekspe­ rimentinių tyrimų mokymo centras buvo įkurtas vykdant projektą pagal Lietuvos 2004-2006 m. BPD 2.5 prie­ monę „Žmogiškųjų išteklių kokybės

gerinimas mokslinių tyrimų ir inovaci­ jų srityje" kaip psichologų profesinio mokymo bazė, siekiant integruoti praktinį psichologijos žinių taikymą, mokymą ir mokslinius tyrimus. Nuo įsteigimo pradžios šiame centre lygia­ grečiai vykdomos dvi veiklos kryptys: profesinio ugdymo ir profesionalių psichologinių paslaugų teikimo.

2007 m. sausio mėnesį VU Senato komisijos posėdžio nutarimu buvo patvirtinti centro nuostatai, 2007 m. balandžio-gegužės mėnesiais atsi­ rado pirmieji centro darbuotojai, per vasarą įrengtos patalpos konsulta­ cijoms, o 2007 m. gruodį patvirtinta psichologinių paslaugų teikimo tvarka ir įkainiai. Nuo 2008 m. VU Se­ nato pritarimu kasmet skiriama lėšų iš bendrosios raidos fondo universiteto bendruomenei teikiamų psicholo­ ginių paslaugų kompensavimui. VU studentams kompensuojama 75 proc. konsultacijų kainos, o VU darbuoto­ jams - 50 proc. Ši kompensacija ga­ lioja 8-20 konsultacijų (priklausomai nuo konsultacijos tipo ir konsultanto kvalifikacijos).

PTMC psichologines konsultacijas teikia ne tik kvalifikuoti ir patyrę psichologai, bet ir psichologijos magistrantūros studentai, prižiūrimi patyrusių konsultantų. Jų konsulta­ cijos yra nemokamos.

PTMC psichologinė konsultacija. Jau penkerius metus būtent tai išgirstumėte paskambinę tele­ fonu 268 7254. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete įsikūrusiame Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centre (PTMC) teikiamos psichologinės konsultacijos universi­ teto bendruomenei. Kviesdami pasidžiaugti su mumis, o netrukus ir drauge atšvęsti centro pen­ kerių metų gimtadienį, norime papasakoti, kaip per šiuos metus augome ir ką nuveikėme.

lėšos iš VU bendrosios raidos fondo universiteto darbuotojų ir studentų konsultacijoms kompensuoti irgi yra svarbi paskata. Štai 2007 m. iš viso buvo suteikta tik apie pusantro šimto konsultaci­ jų; 2008 m. - per 600, ketvirtadalis iš jų studentams ir darbuotojams; 2009 m. - daugiau nei 900, trečdalis iš jų studentams ir darbuotojams; 2010 m.-jau per 1000, o 2011 m.-be­ veik 1200 konsultacijų, daugiau kaip pusė iš jų VU bendruomenės nariams.

PTMC galima gauti ir kitokių psi­ chologinių paslaugų. Pavyzdžiui, gali būti atliktas psichologinis įvertinimas (pažintinių gebėjimų, asmenybės, brandumo mokyklai) ar suteikta pro­ fesinio orientavimo paslauga. PTMC atliekamos ir teismo sprendimu paskirtos psichologinės ekspertizės civilinėse globos bylose. Teismai pasitiki mūsų specialistais, atliekan­ čiais psichologinį įvertinimą, kai tenka atsakyti į vieną iš sudėtingų civilinėse globos bylose klausimų: kuris iš atskirai nusprendusių gyventi tėvų (globėjų) geriau tenkintų vaiko poreikius.

Kita PTMC veikla PTMC konsultavimo kabinete - vedėja doc. dr. Roma Jusienė ir vyr. spe­ cialistė Olga Zamalijeva. PTMC arch. nuotr.

Psichologinės konsul­ tacijos Universiteto bendruomenei PTMC psichologinė konsultacija tampa vis labiau žinoma. Ir, regis, vis drąsiau, susidūrę su asmeniniais rūpesčiais, tarpusavio santykių nesklandumais, gyvenimo krizėmis, mokymosi ar darbo problemomis, studentai ir darbuotojai kreipiasi į PTMC dirban­ čius konsultantus - ir patyrusius, ir pradedančius, ir dar tik besiprakti-

kuojančius. Drąsiau galbūt ir todėl, kad psichologai ir jų teikiamos konsultacijos daugumai nebeatrodo nei baugios, nei stigmatizuojančios, ir todėl, kad mūsų konsultantai iš tiesų laikosi profesinės etikos ir kon­ fidencialumo.

Turbūt kaip tik tai, o ne bendruo­ menės psichologinės savijautos blogėjimas ar vis naujų problemų radimasis paaiškina psichologinių konsultacijų skaičiaus augimą per šiuos keletą metų. Kasmet skiriamos

Jau ketveri metai PTMC vyresnių klasių mokinius kviečia į Psicholo­ gijos mokyklą. Aštuonis kartus per metus šeštadieniais mokiniai iš įvairių mokyklų atvyksta klausytis psicholo­ gijos katedrų profesorių ir docentų paskaitų, dalyvauti psichologijos dok­ torantų ir magistrantų vedamuose praktiniuose užsiėmimuose. Kasmet Psichologijos mokyklą baigia apie dvidešimt abiturientų. Kai kurie iš jų jau studijuoja psichologiją mūsų ar kituose universitetuose.

Viena iš svarbiausių PTMC veiklos sričių-jau dirbančių psichologų, be to, kitų sričių - ypač sveikatos priežiū­

ros bei ugdymo įstaigų - specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimas. Jie

kviečiami dalyvauti ne tik trumpuose,

dienos ar kelių, mokymuose bei semi­ naruose (VVechslerio intelekto skalė vaikams, psichoanalitinis vaikų pie­ šinių interpretavimas), bet ir ilgesnės trukmės neformaliųjų studijų progra­ mose. Su vaikais dirbantys specialistai noriai renkasi psichodinaminės vaikų ir paauglių psichoterapijos studijas.

O šiais metais drauge su Vilniaus psichoanalitikų draugija pradėta klinikinės psichoanalizės (penkerių metų) studijų programa.

Kiekvieną rudenį jau ketverius metus iš eilės specialistai kviečiami į Vaikų psichikos sveikatos konfe­ rencijas, trejus metus pavasarį - į Traumų psichologijos konferencijas, organizuojamas drauge su Lietuvos psichologų sąjunga.

Didelio populiarumo sulaukia praktiniai seminarai, skirti ne tik specialistams, bet ir kiekvienam, norinčiam suprasti save ir padėti sau.

Pavyzdžiui, seminare-„Vaizduotės pratimai skausmui ir įtampai įveikti" supažindinama su šiuolaikine skaus­ mo samprata ir suteikiama galimybė praktiškai išbandyti psichologinės savireguliacijos būdus, išmokti pa­ naudoti vaizduotę ir kūrybiškumą skausmui, stresui, įtampai mažinti.

Centro penkerių metų gimtadienį

planuojame švęsti gegužės 14-18 d.

Tomis dienomis universiteto bendruo­ menę ir visus susidomėjusius ne tik kviesime į atviras paskaitas įvairiomis

temomis, bet ir praversime psichote­ rapeuto kabineto duris.

Jeigu norite gauti informacijos apie PTMC gimtadienį ar PTMC paslaugas, rašykite ptmc@fsf.vu.lt, skambinkite tel. 268 7254.

Laukiame jūsų.

Darbuotojų studijas VU TVM finansuoja beveik 100 įmonių Interviu su Vilniaus uni­ versiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) direktoriaus pa­ vaduotoja studijoms ir tarptautiniams ryšiams Diana llevičiene Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu nemažai rašoma apie tai, kad netgi prestižines ir perspektyvias studijas baigusiems jauniems žmo­ nėms nėra lengva susirasti darbą.

KokiaJūsų nuomonė šiuo klausimu?

Apie tai garsiai kalba ir politikai, ir žiniasklaida, ir švietimo atstovai.

Jaunimo nedarbo lygis šiandien siekia per 31 proc. ir smarkiai viršija ES vi­ durkį (21 proc.).Tai lemia daug įvairių priežasčių. Pirmiausia, kaip neseniai pažymėjo Prezidentė Dalia Grybaus­

kaitė, šalyje trūksta bendros jaunimo užimtumo programos. Antra, esame nedidelė šalis su nedidele rinka, kuri greitai persipildo vienos ar kitos pro­ fesinės pakraipos specialistais.

Kaip globalus verslo kompeten­ cijų centras, VU TVM glaudžiai bendradarbiauja su verslu, vykdo verslumo tyrimus - nuolatžengia­

te išvien su rinka. Kaip ji keičiasi, kaip kinta darbdavių keliami reikalavimai personalui? Šiandien rinka yra dinamiškesnė nei bet kada anksčiau, ką ir kalbėti apie vis didėjantį informacijos srautą, jos perteklių. Darbdaviai nori specialistų, gebančių atlaikyti didesnį tempą ir greitai orientuotis mus supančioje in­ formacijos jūroje, atsirinkti joje tai, kas svarbiausia. Kuo toliau, tuo svarbesnis bus mokymasis visą gyvenimą, ir ne tik švietimo įstaigose. Kiekvienas yra ir asmeniškai atsakingas už savo pro­ fesinę sėkmę. Privalome nuolat gilinti savo turimas žinias ir kompetencijas, jau turimas žinias pritaikyti vis naujai.

Tam yra būtinas glaudus bendradar­ biavimas tarp valdžios, verslo įmonių ir aukštojo mokslo. Privalome gerai suprasti, kokių kompetencijų ir įgūdžių reikia verslui, viešajam sektoriui šiuo metu, ir atitinkamai formuoti švietimo programas. Rinkos tyrimai yra svarbūs tuo, kad leidžia stebėti tendencijas, pozicionuoti save kitų šalių kontekste, aiškiai nustatyti trūkumus. Konkrečių problemų identifikavimas ir prognozės leidžia efektyviai planuoti ir įgyvendin­ ti veiklos strategijas.

Kokį konkretų poveikį tai turi VU TVM vykdomoms studijų progra­ moms?

VU TVM bakalauro ir magistran­ tūros studijų portfolio yra kuriamas orientuojantis į kintančius rinkos poreikius, todėl programos yra at­ naujinamos kas pusmetį. Diskusijose su jaunais žmonėmis pastebėjome, kad au kštojo mokslo įstaiga vis labiau renkamasi ne pagal įvaizdį, o būtent pagal siūlomas studijų programas.

Pavyzdžiui, VU TVM tarptautinio turizmo verslo bakalauro programa atsirado rinkoje iškilus būtent tokios specialybės poreikiui.

Verslo ir verslumo žinių reikia ir kitų profesijų žmonėms - steigiant naujas įmones, kuriant naujas darbo vietas.

Taip pat siūlome specializuotus mo­ kymus įmonėms, pritaikytus jų indivi­ dualiems poreikiams, ir magistrantūrą kvalifikaciją pakelti norintiems vadybi­ ninkams ir vadovams. Didžiuojamės, kad darbuotojų studijas VU TVM šiuo metu finansuoja net 95 įmonės - kai kurios metai iš metų. Dalis šių įmonių vadovų patys yra VU TVM absolventai.

ypač ryškiai atsiskleidžia VU TVM magistrantūros programose, kur stu­ dijuoja ir įmonių direktoriai, vadovai.

Kitaip tariant - žmonės, jau turintys nemažą patirtį, valdantys sėkmingai veikiančias įmones. Jiems reikia ne tiek diplomo, kiek efektyvios sistemos, kuri leistų tas dažniausiai savamoksliškai, praktikoje įgytas žinias tvarkingai „susidėlioti" ir efektyviau valdyti.

Akivaizdus ir verslumo įgūdžių po­ reikis. Drįstu teigti, kad VU TVM - bene labiausiai į verslumo kompetencijų ugdymą orientuota aukštoji mokykla Lietuvoje, irtai atsispindi netikstudijų programose - VU TVM vykdo naciona­ linės ir pasaulinės reikšmės verslo ir verslumo tyrimus. Pirmą kartą atliktas GEM tyrimas įtraukė Lietuvos vardą

Kokį matytumėte rytojaus vers­ lininką? Kokios savybės lems profesinę sėkmę?

padeda moksle įžvelgti tai, kas gali būti panaudota praktikoje, o vers­ le - tai, kas gali būti sprendžiama su mokslo pagalba - puikus verslo ir

Čia kaip tas populiarus klausimas, ar verslininku gimstama, ar tampama.

Kad ir kaip būtų, visiems reikalingos žinios ir jų valdymo sistema. Tai

į pasaulinę verslumo monitoringo ataskaitą. Tyrimuose turi galimybę dalyvauti ir VU TVM studentai.

Skatindami studentų verslumą bendradarbiaujame ir su Saulėtekio slėniu. Ši vis glaudesnė partnerystė

mokslo simbiozės pavyzdys.

Neseniai nacionaliniame meti­ niame leidinio „Veidas" aukštųjų

mokslų tyrime VU TVM buvo įvertintas pagal didžiausią ab­ solventų įsidarbinimo lygį tarp šalies privačių universitetų. Kas, Jūsų nuomone, lėmė šį teigiamą rezultatą?

Tame pačiame„Veido" numeryje ra­ šoma ir apie vadybininkų specialybės paklausą, kuri Lietuvoje yra ganėtinai didelė, ir numatoma, kad tokia išliks dar bent penkerius ateinančius metus.

VUTVM palankius rezultatus neabejo­ tinai lėmė ir mūsų bendradarbiavimas su verslo įmonėmis bei rinkos tyrimai, leidžiantys operatyviai ir kokybiškai derinti savo veiklą su vykstančiais po­ kyčiais. VU TVM studentams jau nuo pirmo kurso planuoti karjerą padeda prieš porą metų įsteigtas Karjeros centras, kuris organizuoja studentų ir įmonių susitikimus, atsižvelgdamas į kiekvieno studento individualias kom­ petencijas padeda surasti praktikai ar įsidarbinimui tinkamiausią įmonę.

Manau, daug lemia ir tai, kad VU TVM, kaip ir užsienio universitetų, studijos remiasi požiūriu, jog kiekvienas yra atsakingas už savo žinias ir ateitį.Tikiu, kad šis požiūris irgi padeda konkuruo­ jant darbo rinkoje.

VU TVM inform.

16

2012 m. balandis

viinensis

f f t paskutinis puslapis_____________________________________

Pavasario sutiktuvės: festivalis „Universitas Viinensis" ir VU liaudiškos muzikos kapelos „Jaunimėlis" jubiliejus Paskutinį kovo šeštadienį Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auloje siautė pavasaris - Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“ minėjo savo 40 metų jubiliejų. Ši Bronislovo Glovickio vadovaujamo kolektyvo sukaktis sutapo su III respublikiniu liaudiškos muzikos kapelų ir ansamblių festivaliu „Universitas Viinensis“, jau trečius metus iš eilės sukviečiančiu Lietuvos aukštųjų mokyklų liaudiškos muzikos ir šokių kolektyvus į bendrą renginį.

VU liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“ smagiais šokiais ir dainomis pasitiko 40 metų jubiliejų

„Jaunimėlio“ veteranai dainomis pasakojo kolektyvo istoriją

„Šviesa", Mykolo Romerio universiteto tautinių šokių kolek-

tyvas„Skalsa", Anykščių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Grieža" ir festivalio šeimininkai - VU liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis". Be šių kolektyvų, pasirodė ir VU dainų ir šokių ansamblis. Koncertą vedė buvusi „Jauni­ mėlio" narė Virginija Našlėnienė ir dabartinio „Jaunimėlio" narė Karolina Katinaitė.

Kolektyvų nariai ir vadovai sveikino„Jaunimėlį" linkėda­ mi amžinos jaunystės, neišsenkančių idėjų, dovanojo netik savo šokius, muziką, dainas, bet ir pintines gėrybių.

Antrojoje festivalio „Universitas Viinensis 2012" dalyje į sceną žengė ir pats„Jaunimėlis". Jis drąsiai ir energingai įrodė, kad amžinos jaunystės paslaptis - ne amžius. Mat į sceną lipo netik dabartiniai kolektyvo nariai - Vilniaus universiteto stu­ dentai, bet ir kolektyvo veteranai, ne vienerius studijų metus atidavę kapelai. Jie ir pradėjo pasakoti „Jaunimėlio" istoriją, o vėliau ją tęsė dabartinė kolektyvo karta. Šioje renginio

Akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis sveikina

„Jaunimėlio“ vadovą Bronislovą Glovickį ir choreografę Violetą Likšienę

Izabelė PUKĖNAITĖ, KF Žurnalistikos instituto I k.

Festivalio dalyvius ir jo svečius sveikino Vilniaus universiteto prorek­ torius dr. Juozas Galginaitis. Festivalio organizatoriai - Vilniaus universiteto Kultūros centras. Į festivalį atvyko devynios liaudies kultūrą puoselėjančios kapelos. Tai

Vilniaus Gedimino technikos universi­ teto tautinių šokių ansamblis „Vingis", Vilniaus kolegijos šokių kolektyvas „Voruta", Aleksandro Stulginskio uni­ versiteto liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas", Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblio „Nemunas" kapela, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto liaudiška kapela „Kanapėlė", Lietuvos edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblis

ISSN 1822-1513

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ kapela

traukė dainą iš širdies

dalyje originaliai pateikta„Jaunimėlio" programa spinduliavo jaunyste ir energija, gera nuotaika, veržlumu - tai buvo tarsi įrodymas, kad kolektyvas švęs dar ne vieną jubiliejų. „Jaunimėlio" nariai neliko skolingi - vadovams - Bronis­ lovui Glovickiui ir choreografei Violetai Likšienei - ir juos pasveikinti atvykusiems svečiams pateikė šokį siurprizą, kurį parengė be vadovų.„Linksminkimos linksminkimos, pakol jauni esma..." - dainavo visi susirinkusieji, o„Jurginų valsas" įsuko į šokio sūkurį ne tik dalyvius, bet ir žiūrovus.

Balandžio 26 d. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Šokio teatre „Jaunimėlis" bus apdovanotas

Lietuvių liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtu meno kolektyvų ir jų va­ dovų apdovanojimu - „Aukso paukštės" statulėle kaip geriausias praėjusių metų jaunimo folkloro ansamblis.

Tradicinė „Aukso paukštės" statulėlė kiekvienais metais yra skiriama įvairiems liaudies kūrybos meistrams ir meno kolektyvams už reikšmingą ir aktyvią metų veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Šoka Vilniaus kolegijos šokių kolektyvas „Voruta“.

V. Naujiko nuotraukos

Nuoširdžiai užjaučiame Eksploatavimo ir paslaugų direkcijos Energetikos skyriaus elektriką Jevgenijų Gordejų dėl Tėvo mirties.

Bendradarbiai

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Nuoširdžius užuojautos ir paguodos žodžius tariame bendradarbei Nijolei Giniotienei dėl mylimo vyro mirties.

VU bibliotekos kolektyvas

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Amžiams išėjus mylimam žmogui lieka skausmas ir*uštuma.Teužpildo ją mūsų atjauta ir palinkėjimas stiprybės.

Netekties ir liūdesio valandą mirus mylimam Tėveliui nuoširdžiai užjaučiame VU SSAD valdybos pirmininką Artūrą Macijauską ir jo artimuosius.

VU studentų savivaldos Alumni draugija