Universitas Vilnensis, 2009 m. balandis Nr. 2 (1694)

hinc itur ad. astra

universitas

vilnensis 2009 m. balandis

Nr. 2 (1694)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

-1579J"l----£ S)

%

H+r?l

ė '2Xwn WH ^?AS

http://www.vilnensis.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

rg Siame numeryje l

Prof. Alfredas Bumblauskas: „Šiandien gyvename jau trečia universitetų istorijos tarpsni“ Skaitykite p. 2

Universitetas jubiliejaus ir reformos akivaizdoje Skaitykite p. 3

Kas laukia Kauno humanitarinio fakulteto?

Skaitykite p. 5

Mikalojaus Daukšos kiemas Skaitykite p. 8

Kova su didelėmis kainomis valgyklose Skaitykite p. 11

Teatro scenojestudentiško gyvenimo peripetijos Skaitykite p. 15

Vilniaus universitetas - seniausioji ir garbingiausioji Lietuvos Alma Mater. Tai vienintelė šalies aukštoji mokykla, savo amžių skaičiuojanti ne dešimtmečiais, bet šimtmečiais. Nuo tada, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė savo garsiąją privilegiją, pagal kurią jėzuitų kolegija pertvarkoma į universitetą, praėjo jau 430 metų. Per tą laiką Vilniaus universitetas daug patyrė.

Jis „kalbėjo“ įvairiomis kalbomis ir keitė savo pavadinimą, išgyveno klestėjimo ir - uždarytas XIX amžiu­ je - užmaršties metus, tačiau per amžius išsaugojo savo esmę - universitetinę dvasią.

Kovo 31 dieną Vilniaus universiteto bendruomenė minėjo gražią universiteto sukaktį. Skaitykite 6 psi.

universitas

2

2009 m. balandis

vilnensis

f rjubiliejus___________________________________________ _

VU Senato pirmininkas prof. Vygintas Bronius Pšibilskis: 430 „Be Vilniaus universiteto nebūtų Atgimimo Viktoras DENISENKO Kas yra atsakingas už universite­ to jubiliejaus minėjimą?

Senato komisija 2008 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą dėl Vilniaus universiteto įkūrimo 430-ųjų metinių renginių organizacinio komiteto ir renginių plano. Sudaryta komisija, kuriai pirmininkauja rektorius akad.

Benediktas Juodka. Aš, kaip Senato pirmininkas, irgi esu šioje komisijoje.

Be mūsų, komisiją sudaro tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus, Sveikatos ir sporto centro di­ rektorė dr. Ramunė Žilinskienė, Infor­

macijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė Bulotaitė, Kultūros cen­ tro vadovė Rasa Gelgotienė irVilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Monika Sičiūnaitė.

Kaip vyksta šios komisijos darbas?

Jubiliejaus reikalus mes su rek­ toriumi aptarėme visai neseniai. Iš esmės į komisiją įeina žmonės, kurie turi savo veiklos barus. Būtinybės specialiai rinktis ir aptarinėt numa­ tomus darbus kaip ir nėra. Daugelis komisijos narių jau pasiūlė susijusius su universiteto jubiliejumi projektus, kuriuos jie kuruos iki galo.

Du pagrindiniai jubiliejiniai ren­ giniai - kovo 31 d. įvykęs Vilniaus universiteto įsteigimo metinių mi­ nėjimas Šv. Jonų bažnyčioje ir rug­

Šiais metais Vilniaus uni­ versitetas švenčia savo jubiliejų. VU įkūrimo 430-ųjų metinių renginių planas numato, kad ši garbinga data bus mini­ ma universitete ištisus metus. Apie pasirengi­ mą šventinių renginių maratonui, pagrindinius jubiliejaus akcentus ir universiteto vaidmenį šalies istorijoje „U. V.“ korespondentas kalbėjo­ si su VU Senato pirminin­ ku prof. habil. dr. Vygintu Broniumi Pšibilskiu.

Kuo šio jubiliejaus minėjimas

V. Naujiko nuotr. taryba, mes jį tik vykdom, tačiau iš

Numatoma, kad šventiniai renginiai vyks ištisus metus. Be jokių abejonių,

mūsų pusės irgi bus speciali pro­ grama, skirta Vilniaus universiteto

jubiliejiniai akcentai nuskambės ir tra­ diciniuose kasmetiniuose universiteto renginiuose - tokiuose kaip, pavyzdžiui, „Finis semestri" ir„lnitium semestri".

jubiliejui. Nereikia pamiršti irto, kad priimti savo aukštojoje mokykloje Europos universitetų tarybos me­ tinę konferenciją yra didelė garbė.

Kiekvienais metais dėl tokios teisės

KodėlJūsų minėta konferencija yra

tokia svarbi Vilniaus universitetui?

Sakyčiau, labai iškalbinga yra

šios konferencijos tema: „Siekiant

harmonijos: studentai, visuomenė, akademija". Ši tema yra artima Vil­

pjūčio 23-26 d. rengiama Vilniaus universiteto 430 metų jubiliejui skirta 31-oji Europos universitetų tarybos metinė konferencija. Ši konferencija

tinis renginys. Pagrindinį renginio

yra mums labai svarbi.

scenarijų teikia Europos universitetų

niaus universitetui. Be to, tai bus labai rimtas ir atsakingas tarptau­

rimtai varžosi įvairios aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas šių metų konferencijai buvo pasirinktas

gelio fondų, į kuriuos kreipdavomės

skirsis nuo ankstesniųjų?

Pagrindinis minėjimas bus ne taip, kaip anksčiau - rudenį, siejant ju­ biliejų su popiežiaus Grigaliaus XIII spalio pabaigoje išleista bule, o dabar - pavasarį - minint Stepono Batoro privilegiją, kurios pasirašymo data yra balandžio 1-oji. Tiesa, mes jį šiek tiek paankstinome - jis, kaip ir buvo minėta, įvyko kovo 31 d. Dar vienas naujas akcentas - į pagrindinį jubiliejinį renginį įterpta ir metinė rektoriaus ataskaita.

Taip pat džiugu, kad Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius planuoja renginius su mūsų universiteto alumnais - ankstesnieji jubiliejai dažniau­ siai praeidavo be tinkamo dėmesio buvusiems mūsų bendruomenės nariams.

Kaip Jūs galėtumėte apibūdinti Vilniaus universiteto vaidmenį Lietuvos istorijoje?

Vilniaus universitetas ilgą laiką buvo vienintelė švietimo ir kultūros įstaiga Lietuvoje. Iš esmės vakarietiška kultūra į mūsų šalį atėjo kaip tik per universi­ tetą. Kad ir kaip žiūrėtume, Vilniaus universitetas visais laikais, ir net so­ vietmečiu, išlikdavo ta vieta, kur buvo rengiami mokslo, kultūros ir įvairių kitų sričių specialistai. Jeigu nebūtų to inte­ lektinio įdirbio, tai nebūtų ir Atgimimo, tad teigčiau, jog universiteto vaidmuo istorijoje iš tiesų yra solidus.

Arjaučiama finansinė krizė veikia

me Lietuvos gyvenime? Žinoma, laikai keičiasi - Vilniaus

šventinę universiteto nuotaiką?

Paprastai prieš kokį nors rimtą jubi­ liejų rektorius ar Senatas universiteto vardu kreipdavosi į Vyriausybę ir ši

specialiai skirdavo pinigų jubilieji­ niams renginiams. Taip, pavyzdžiui,

buvo švenčiant universiteto 425 metų jubiliejų. Tada daug lėšų buvo

anksčiau, galimybės sumažėjo.

O koks jo vaidmuo šiandieninia­

universitetas jau nebe vienintelė aukš­ toji mokykla šalyje. Šiuo metu yra daug

universitetų ir mes gyvename konku­ rencijos sąlygomis, tačiau Vilniaus uni­ versiteto vaidmuo tebėra nepaprastai svarbus. Mano manymu, jis išlieka pačia solidžiausia ir patraukliausia jaunimui aukštąja mokykla Lietuvoje.

skirta leidybai: mums pavyko išleisti gana daug brangiai kainavusių leidi­

Ko Jūs norėtumėte palinkėti Vil­

nių. Dabar mes nedrįsome kreiptis

niaus universiteto bendruomenei

šiuo klausimu į Vyriausybę, bandome

jubiliejaus proga?

Norėtųsi palinkėti, kad į jubilie­ jinius renginius būtų įtraukiami visi bendruomenės nariai, o ne tik dekanai, prodekanai ir katedrų vedėjai. Man ypač norėtųsi, kad šventiniuose renginiuose dalyvautų daug studentų.

neatsitiktinai - galima sakyti, kad mūsų Alma Mater jubiliejus sudarė prielaidą pakviesti šią konferenciją į Vilnių. Taip mūsų jubiliejus įgauna

verstis savo jėgomis. Be to, šiek tiek

tarptautinį skambesį, o konferenciją galima vertinti kaip visos šio jubilie­ jaus šventės puošmeną.

suma yra 60 tūkst. litų, skirtų naujai Vilniaus universiteto istorijai išleisti.

lėšų gauname iš Lietuvos tūkstan­ tmečio minėjimo direkcijos. Galiu

pasakyti, kad didžiausia iš jos gauta

Tačiau apskritai jaučiame, jog dau­

Prof. Alfredas Bumblauskas: „Šiandien gyvenamejau trečią universitetą istorijos tarpsnį“ Žinomas VU istorikas prof. dr. Alfredas Bum­ blauskas mano, kad universiteto istorinio vai­ dmens permąstymas yra nesibaigiantis pro­ cesas. Tokia mintis ypač aktuali dar vienos garbingos universiteto sukakties akivaizdoje.

Universiteto istorija tęsiasi jau 430 metų. „Uni­ versitas Vilnensis“ siūlo savo skaitytojams pro­ fesoriaus pamąstymus apie tai. kaip Vilniaus uni­ versitetas keitėsi per tuos metus, kokį vaidmenį jis atlieka šiandieniniame šalies gyvenime ir koks tas vaidmuo galėtų ir turėtų būti ateityje.

Viktoras DENISENKO Šiais metais Vilniaus universi­

tetas švenčia 430-ąsias įkūrimo metines. Kokią reikšmę turi šis jubiliejus universitetui, jo ben­ druomenei?

Pirmiausia reikia sutarti, ar tai jubiliejus, ar ne - nes kai kas gali suabejoti. Ar tikrai 430 metų - tai apvalu? Iš tikrųjų pagal vakarietišką tradiciją, kuri atsirado viduramžiais, apvalūs jubiliejai yra šimtmečiai, pusamžiai ir ketvirčiai amžiaus. Šiuo

požiūriu 425 yra apvalesnis skaičius negu 430. Tačiau vis tiek kiekviena tokia sukaktis verčia pamąstyti apie tai, iš kur mes ateiname, kur einame, kokiomis idėjomis gyvename ir 1.1. Tad tokios sukaktys yra gerai, jei, žinoma, jos nepavirsta pompastika ir tuščiažodžiavimu. Sukaktis yra terpė atsirasti tam tikriems postūmiams šiais metais naujai rengiama išleisti universiteto istorija ir pan. Be to, rugpjūčio pa baigoje į Vilniaus univer­ sitetą renkasi Europos universitetų tarybos konferencija, kurioje mes su

labiau išlieka tam tikru „vidiniu

Kaip Jūs galėtumėte apibrėžti

reikalu"?

istorinį Vilniaus universiteto

Sunkokas klausimas. Kaip žinia, dabar valstybėje yra 16 universitetų ir dar 28 kolegijos. Šiuo požiūriu galbūt galima sakyti, kad Vilniaus universi­ tetas „paskęsta" tarp kitų aukštųjų mokyklų, tačiau aš viliuosi, kad jis

vis dar tebėra, nors ir ne vienintelis, bet primuš inter pares (pirmas tarp lygiųjų). Žinoma, Vilniaus univer­ sitetas jau niekada neturės tokio statuso, kokį jis turėjo prieš 30 metų,

kai buvo švenčiamas jo 400-metis ir kai jis vienas Lietuvoje turėjo teisę vadintis universitetu.Tiesa, jam tada

teko vadintis Vilniaus Raudonosios

V. Naujiko nuotr. prof. dr. Mariumi Povilu Šaulausku

ruošiamės pateikti pamąstymus apie tai, ką Vilniaus universiteto istorinė patirtis gali pasakyti Europai.

Kiek, Jūsų vertinimu, universite­ tas yra atviras visuomenei? Ar

ši mūsų sukaktis pastebima, ar

darbo vėliavos ir Tautų draugystės ordino Kapsuko universiteto vardu, bet teisę būti universitetu turėjo tiktai

vaidmenį?

Turbūt aiškiausias yra senojo, jėzuitinio, universiteto vaidmuo. Jį aš esu ne kartą formulavęs. Mes dažnai užmirštame, kad du šimtus metų nuo įkūrimo tai buvo ryčiausias va­ karietiškų universitetų tinklo taškas. Žinoma, galima sakyti, kad tam tikru atžvilgiu tai buvo periferija, bet reikia turėti galvoje, jog jėzuitų universi­ tetų studijų ir mokslo sistema buvo labai kanonizuota. Tai reiškia, kad tos aukštosios mokyklos nuo Vilniaus universiteto iki jėzuitų universitetų Portugalijoje, o gal net Argentinoje ar Čilėje buvo tokio paties lygio. Juo

rodo, kad Vilniaus universitetas vis dėlto laikomas prestižiškiausia Lietuvos aukštąja mokykla. Šiuo

labiau kad Vilniaus universitete iš pat pradžių dirbo profesūra, kilusi iš įvairių Europos kraštų: nuo Ispa­ nijos iki Norvegijos, nuo Anglijos iki Kroatijos ar Austrijos. Vilniaus universitetas buvo ne tik ryčiausias taškas, bet ir savo poveikio erdve jis neturėjo vakarietiškų universitetų analogų. Ten universitetų tinklas buvo daug tankesnis, bet jų povei-

požiūriu turbūt galime žiūrėti į ateitį optimistiškai.

Nukelta į 6 psl.

mūsų Alma Mater.

Kitas klausimas - kiek visuomenė kreipia į Vilniaus universitetą dė­ mesio? Žurnalo „Veidas" apklausos

universitas

2009 m. balandis

3

vilnensis

aktualijosit f

Universitetas jubiliejaus ir reformos akivaizdoje

Manau, kad 2008 m. gerai padirbė­ ta - metai buvo sėkmingi.

kaip valstybės simbolis, universitetą aplanko patys garbingiausi Lietuvos

Kokie šiandien yra universiteto

svečiai - jau vien tai rodo Vilniaus

skauduliai? Koks klausimas aktu­

universiteto išskirtinumą ir unikalu­

aliausias, kokį reikia kuo greičiau

mą. Tačiau niekaip to negaliu įrodyti

spręsti?

Vilniaus universiteto re­ ktorius akad. Benedik­ tas Juodka atsako į aktualius universitetui ir aukštajam mokslui klausimus.

tovauja Lietuvai Briuselio Miniparke

Seimo nariams. Išimtis, kurios įsta­

Aktualiausia šiandien mums kiek

tymo projekte yra numatomos Karo

galima gerinti kokybinius dalykus.

akademijai, kunigų seminarijoms, aš

Paminėjau, ką 2008 m. pavyko pa­

siūliau taikyti ir Vilniaus universitetui.

daryti studijų kokybės gerinimo

Tačiau ministerijos vadovai yra prieš

baruose, bet vienas iš svarbiausių

šiek tiek specialų Vilniaus universiteto

dalykų studijų kokybės srityje - atei­

statusą.

nančiųjų studijuoti motyvacija, kuri,

Jeigu biudžetinės aukštosios mo­

mano nuomone, sudaro 50 proc.

kyklos turės tapti viešosiomis, tai

kokybės sėkmės. Svarbu, kad būsi-

perėjimo metu visas kilnojimasis ir

Kokie Vilniaus universitetui buvo

mieji studentai pasirinktų studijuoti

nekilnojamasis mokyklų turtas pereis

2008metai? Kuojie buvo ypatinges­

tas programas, kurias tikrai nori, o

valstybės žinion ir ministerija spręs,

ni už ankstesnius?

ne tas, j kurias atsitiktinai pateko.

kurį turtą perduoti viešosios įstaigos

Mūsų universiteto strateginiame

Mūsų laukia didelis darbas aiškinant

statusą turėsiančiam universitetui.

plane yra nustatytos misijos, vizi­

abiturientams Vilniaus universiteto

Vilniaus universitetas turi daug

jos, pagrindinės užduotys visose

privalumus.

kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

srityse. Nuolat rektorato ir fakultetų

Pagal naująjį Aukštojo mokslo

Reikalavome, kad įstatyme būtų

dėmesio centre - infrastruktūros,

įstatymą šiemet diegiama studentų

įrašytas žodis „visas nekilnojamasis

studijų gerinimo klausimai. Norė­

krepšelio sistema, mano manymu,

ir kilnojamasis turtas". Tačiau galuti­

čiau pažymėti kai kuriuos dalykus,

sujaukia abiturientų galvas. Manau,

nėje įstatymo redakcijoje žodis visas

susijusius su specifiniais 2008-aisiais.

kad tokią sistemą buvo galima diegti

išbrauktas. Pereinant į kitą statusą

Praėjusių metų specifiškumą lėmė

nuo kitų metų rugsėjo 1 d. Kai kalba­

turtas turi būti apdraustas. Galite

2004-2006 m. Europos Sąjungos

ma, kad daug kas važiuoja į užsienį,

įsivaizduoti, kokia mūsų architektū­

struktūrinių fondų projektų reali­

nutylima, kad daug kas važiuoja

rinio ansamblio ir bibliotekoje su­

zavimo pabaiga. Mes vykdėme 54

nusispjovę į neaiškumus, kurie čia

kaupto turto kaina ir kiek kainuos

projektus, daugelio jų buvom ko­

tvyro. Per vėlai pradėta diskutuoti

vien tik draudimas? Klausiu, ar duosit

ordinatoriai, kai kurių - partneriai.

apie studentų krepšelius. Taigi vienas

pinigų? Ne, drausti reikės iš savo spe­

Dėl ES struktūrinių fondų „kietųjų"

iš skaudulių - rūpesčiai dėl būsimo

cialiosios programos lėšų. Man niekas

ir „minkštųjų" projektų 2008 m.

kontingento. Ar iš tiesų pas mus su

neatsako, ar bus visas turtas mums

universitete įvyko ganėtinai didelis

krepšeliais ateis visi motyvuoti, pa­

perduotas, ar ne. Politikai sako: dabar

kokybinis šuolis. Kalbėdami apie

tys geriausi? Nuogąstauju, kad dalis

greitai prastumiam tą įstatymą, o kiti

abiturientų dar vis tesiekia diplomo,

įstatymai - paskui. Normaliai reikia

o diplomus gauti lengviau ne geriau­

priimti visą tarpusavyje suderintą

siuose universitetuose, taigi jie gali

įstatymų paketą.

keliauti į tuos universitetus, kuriuose gauti diplomus lengviausia.

Aukštojo mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad vadovavimą perims

Kitos problemos susijusios su mokslo ir studijų finansavimu. Šalies

tarybos. Teoriškai ir praktiškai taryba,

ekonominė situacija yra nekokia, 20

funkcijos, gali tapti politizuota. Rek­

kokybę turime omenyje studijų ir

mokslo, studentų gyvenimo, dar­

Rektorius akad. Benediktas Juodka mano, kad jokios reformos neturėtų pakenkti Vilniaus universitetui. V. Naujiko nuotr.

buotojų darbo sąlygų kokybę.

Vykdant „minkštuosius" ES pro­

Vilniaus universitetas tarp Europos

projektą. Sutvarkytas Observatorijos

jektus buvo peržiūrėta daug magis-

universitetų užima 224-268 vietą ir

trantūros ir doktorantūros studijų

vienintelis iš Baltijos šalių patenka

kiemelis tapo vienu iš gražiausių trylikos senųjų universiteto rūmų

programų. Vilniaus universiteto moks­

tarp 18 geriausių Centrinės ir Rytų

ansamblio kiemelių.

lininkai ir dėstytojai parengė apie 250

Europos universitetų.

Atskiruose fakultetuose sutvarky­

kuriai bus perduotos visos valdymo

studijoms skirtų leidinių: mokomųjų

Vilniaus universitetas yra neabejo­

tos auditorijos. Duris atvėrė Orien­

proc. sumažintas biudžetinis finan­

toriumi, kurį skirs ar rinks taryba,

priemonių, vadovėlių, mokomųjų kny­

tinas lyderis tarp aukštųjų mokyklų

talistikos centro biblioteka, naujai

savimas ir žadama dar mažinti 10-15

gų, žodynų (2007 m. -180), kurių dau­ gelis - originalūs. Štai Gamtos mokslų

ir pagal apgintų daktaro disertacijų

įrengta ir praplėsta TSPMI biblioteka

proc. Viena vertus, turime 5,6 proc.

gali tapti valdančiosios partijos statytinis.

skaičių. 2008 m. universitetą baigė

Be to, daryti kardinalią reformą, kai

97 doktorantai, 75 proc. apgynė

ir Atviros Lietuvos fondo skaitykla.

Iš dalies sutvarkytas M. K. Čiurlionio

didinti atlyginimus dėstytojams ir

fakulteto profesoriaus V. P. Rančelio

mokslo darbuotojams, o kita vertus -

krinta ekonomika, yra labai rizikinga.

knyga „Augalų genetika" - europinio

arba ruošiasi ginti disertacijas. Tai

sporto salės kompleksas, kurį finan­

20 proc. sumažinamas biudžetinis

Reforma gali šiek tiek buksuoti.Tikė-

lygio vadovėlis. Nemažai vadovėlių ir

labai aukštas doktorantūros efekty­

savo Kūno kultūros ir sporto depar­

fmansavimas.Tikrai neramu, kaip bus

tis, kad iš reformos galima sutaupyti -

nupirkta iš struktūrinių fondų„minkš-

vumas (visos Lietuvos vidurkis - apie

tamentas prie Vyriausybės ir Lietuvos

toliau - ar surinksime tiek studentų

tųjų" projektų lėšų.

50 proc.).

tautinis olimpinis komitetas.

su krepšeliais, ar galėsime padidinti algas?

netikslinga.

Iki šiol niekas neatsako į ma­

no klausimą - ar po reformos bus

Kokia Jūsų nuomonė apie šian­

geriau?

Aš jaučiu vidinį nerimą, nes esu

Vykdant „kietuosius" projektus

2008 m. Vyriausybė patvirtino

2008 m. iš ES lėšų galutinai sutvar­

įsigyta labai daug naujos aparatū­

integruotų mokslo, studijų ir verslo

kytas vienas iš geriausių Europoje

ros ir įrangos, kurią naudos ne tik

centrų -„Santaros" ir„Saulėtekio" slė­

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto

mokslininkai, bet ir studentai - tai

nių - plėtros programas. Už 26 mln.

Lazerinių tyrimų centras.

būtina sąlyga gerai studijų ir mokslo

litų pastatytas pirmasis mokslo ir

Rudenį Saulėtekio studentų mies­

mokslo srityje ? Kaipjie veiks mokslų

veiklos kokybei. Norėčiau išskirti

technologijų parko pastatas - Verslo

telį papuoš skulptūra „Mokslo lai­

ir studijas, kokias grėsmes ir kokias

Pasitikdami Vilniaus universiteto

Fizikos, Gamtos mokslų, Medicinos,

inkubatoriaus centras Saulėtekyje,

krodis" - tai toje vietoje įsikūrusių

teigiamas tendencijas įžvelgiate

430 metų sukaktį stengiamės įver­

Chemijos fakultetus - jų mokslo ir

tikėkimės, kad antruoju svarbiu šio

fakultetų iniciatyva. Siekiama, kad

šiuose procesuose?

tinti praeitį ir žvelgti į ateitį. Kokių

mokymo bazė dėl šių projektų smar­

slėnio objektu taps Mokslinės ko­

pirmojo Lietuvoje pačios akademinės

Kiekvienai reformai reikia investi­

universiteto ateitį matote Jūs? Kokie

kiai pagerėjo.

munikacijos centras, nes jau baigti

bendruomenės sumanyto ir pastaty­

cijų - tai aiškiai konstatuojama pa­

Jūsų linkėjimai universiteto ben­

druomenei jubiliejaus proga?

dien vykstančius procesus aukštojo

atsakingas už Vilniaus universitetą.

Investuota per 6 mln. litų gerinant

visi paruošiamieji darbai, centro

to paminklo atidengimas taptų viena

saulio universitetų bendruomenėse.

studentų gyvenimo sąlygas bendra­

statyboms skirta 100 mln. litų. Kovo

iš Lietuvos tūkstantmečio programos

Pas mus aukštojo mokslo reforma

Nuoširdžiai sveikinu visą Vilniaus

bučiuose.

26 d. pasirašyta trišalė sutartis dėl Na­

dalių.

daroma nenumatant papildomų

universiteto bendruomenę uni­

investicijų - tokia reforma gali ne­

versiteto įkūrimo 430-ųjų metinių proga. Šią sukaktį nutarėme įam­

Labai sėkmingi 2008-ieji buvo

cionalinio atviros prieigos mokslinės

Džiaugiuosi mūsų nauju studijų

mūsų mokslininkams mokslinės

komunikacijos ir informacijos centro

prorektoriumi J. Galginaičiu - jo dėka

veiklos srityje - jie vykdė 84 įvairius

finansavimo ir administravimo.

pasiteisinti.

atsirado Kokybės vadybos centras,

Man neramu dėl Aukštojo mokslo

žinti savo darbais - visus metus vyks

tarptautinius projektus. Džiugu, kad

Po kelerius metus trukusios re­

kuris atliko pirmuosius sociologi­

įstatyme nustatyto universitetų

renginiai, bus leidžiami leidiniai,

metai iš metų daugėja pinigų, ku­

konstrukcijos duris atvėrė Istorijos

nius tyrimus apie studijų kokybę. Iš

statuso - pagal įstatymą visos aukš­

parašyta nauja universiteto istorijos

riuos mokslininkai gauna už mokslinę produkciją. Štai vien tik iš Lietuvos

fakultetas, kuriame rasti sieninės

ES struktūrinių fondų lėšų įkurtas

tosios mokslo ir studijų mokyklos iš

versija, vyks konferencijos. Vilniaus

tapybos elementai. Kalbant apie kitą

Egzaminavimo centras, kurio viena

biudžetinių įstaigų taps viešosiomis

universitetas - vienintelis istori­

valstybinio mokslo ir studijų fondo

centrinių rūmų renovavimo etapą -

iš funkcijų - kova su plagiatu. Nau­

įstaigomis. Ar Vilniaus universitetas,

nis universitetas ir, manau, jokios

2008 m. uždirbome maždaug 7,8

pertvarkos laukia Filologijos fakulte­

jasis prorektorius R. Vaitkus pradėjo

įkurtas karaliaus Stepono Batoro ir

reformos neturėtų pakenkti mūsų

mln. litų, o anksčiau - 4-5 mln. litų.

tas. Bus tvarkomas Skandinavistikos

kuruoti tarptautinius ryšius - studijų

šiemet švenčiantis 430 metų jubi­

pasididžiavimui.

internacionalizavimas yra vienas iš

liejų, ar eilinė kolegija, susikūrusi iš

Noriu padėkoti visiems bendruo­

geriausių viso pasaulio universitetų

centras ir Vertimų studijų centras. Šiems darbams gauta 625 tūkst. eurų

mūsų prioritetų. Padaugėjo studijų

buvusio tarybinio technikumo - mes

menės nariams už jų nuoširdų atsi­

pateko ir vienintelė Lietuvos aukš­

parama iš norvegų fondo ir dar tiek

programų užsienio kalba (dabar yra

visi būsime vienodo statuso. Tuo

davimą, už darbą garsinant mūsų

toji mokykla - Vilniaus universitetui

pat - apie 2 mln. litų gauta ir iš ES

6 magistro programos) - padaugėjo

tarpu mūsų strategijoje yra užsibrėž­

Alma Mater. Dabar, kai ypač sunku

buvo skirta 501-600 vieta. Tai pir­

struktūrinių fondų. Dabar rengiama

užsienio studentų, studijuojančių

ta - siekti nacionalinio universiteto

valstybei, bus ir mums sunku, tad

masis šalies universitetas, patekęs

mūsų universitete. Mes atviri pasiū­

statuso. Taip jau susiklostė istoriškai,

palinkėsiu gražiai kolegiškai dirbti

į vieną iš dviejų prestižiškiausių

techninė dokumentacija. Ūkio ministerija per ES struktūrinių

lymams, sekame naujoves ir progno­

kad Vilniaus universitetas yra šiek tiek

ir gyventi, būti vieni kitiems pakan-

universitetų reitingavimo schemų - į

fondų projektus turizmui Vilniaus

zuojame rinkos poreikius - 2008 m.

kitokia aukštoji mokykla nei kiti šalies

tesniems ir draugiškiems, susitelkti,

„Times Higher Education -QS". Mano

universiteto senojo ansamblio var­

pirmieji studentai pradėjo studijuoti

universitetai ar aukštosios mokyklos.

nepamiršti, kad esame čia ir dirbame

nuomone, nepakankamai finansuo­

pagal naują bakalauro studijų pro­

Pagaliau ne vien istorijai turime

dėl studentų, dėl valstybės gerovės.

jamam Vilniaus universitetui - tai

pinės rekonstrukcijai skyrė per 5 mln. litų. Šiemet jau pradėsime rengti

gramą „Branduolinė fizika" Fizikos

būti dėkingi - aukšti mūsų mokslo

didelis laimėjimas.

varpinės rekonstrukcijos techninį

fakultete.

rodikliai, senųjų rūmų ansamblis ats­

Ne veltui pirmą kartą tarp 600

Kalbino Liana BINKAUSKIENĖ

universitas

4

vilnensis

2009 m. balandis

j/cs/as

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos Monika URBONAVIČIŪTĖ Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premija įteikta VU emeritui Aleksui Stanislovui Girdeniui už darbų ciklą „Fonologijos, dialektologijos ir kalbos istorijos tyrimai (1996-2003 m.)". A. Girdenis - Lietu­ vos fonologinės mokyklos, pripažintos tarp tautiniu mastu, kūrėjas, išugdęs didelį būrį šios srities kalbos specialistų. Veikale „Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai" pateikiamas ori­ ginalus teorinės fonetikos modelis, pritaikytas baltų kalbų ir jų tarmių fonologiniams tyrimams.

A. Girdenisyra ir puikus tarmių specialistas, su prof.

Zigmu Zinkevičiumi sudaręs naują lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, nuosekliai ištyręs savo gimtąją žemaičiųtarmę. Paskelbti darbai rodo mokslininko interesų daugiakryptiškumą, sugebėjimą drąsiai

Kovo 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje penkiolikai mokslinin­ kų ir mokslinių kolektyvų įteiktos Lietuvos mokslo premijos.

2008 m. mokslo premijos skirtos ir VU mokslininkams.

Fizikos fakulteto mokslininko Sauliaus Juršėno, VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto darbuotojų Edmundo Kuokščio, Gintauto Tamulaičio irjų kolegos VU auklėtinio Remigijaus Gaškos sėkme džiaugėsi artimieji ir kolegos prof. Vidmantis Vaitkus ir MTMI direktorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas panaudoti plėtojant gamybą pirmaujančioje ultravioletinių puslaidininkių šviesos šaltinių kompanijoje „Sensor Electronic Technology", kuriai vadovauja vienas iš darbų ciklo autorių R. Gaška. Premijuotas darbų ciklas yra intensy­ vaus tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas.

Fizinių mokslų sekcijoje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premija taip pat įteikta Chemijos fakulteto mokslinin­ kams Audriui Padarauskui irVidaiVičkačkaitei už darbų ciklą„Chromatografiniai ir elektromigraciniai metodai: naujos derivatizacijos, koncen­ travimo ir atskyrimo sistemos (1993-2007 m.)".

Darbų ciklo autorių pastangomis Lietuvoje sukurta nauja šiuolaikinės analizinės chemi­ jos tyrimų kryptis ir moderni, gerai pasaulyje žinoma atskyrimo metodų mokykla. Daugelis sukurtų analizės metodų naudojami Lietuvoje, kai kurie tapo oficialiai įteisintais analitinės kontrolės metodais. Išspręsta daug ekologinės ir pramoninės analizės uždavinių gruntinių ir paviršinių vandenų, maisto produktų ir pašarų analitinės kontrolės srityse. Autorių darbai ge­ rai žinomi ir vertinami pasaulyje, labai aukštas jų citavimo indeksas tarptautinėje mokslinėje spaudoje.

Profesoriaus A. Girdenio darbai padėjo tvir­ tus pamatus tolesniems ne tik lietuvių, bet ir latvių kalbos bei jų tarmių tyrimams generuoti naujas mokslines idėjas, jas pagrįsti gausiais faktais. Profesoriaus A. Girdenio darbai padėjo tvirtus pamatus tolesniems ne tik lietuvių,

bet ir latvių kalbos bei jų tarmių tyrimams.

Fizinių mokslų sekcijoje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premija įteikta Fizikos fakulteto mokslininkui Sauliui Juršėnui, VU Medžiagotyros irtaikomųjų mokslų instituto darbuotojams Edmundui Kuokščiui, GintautuiTamulaičiui irjų kolegai VU auklėtiniui Remigijui Gaškai už darbų ciklą„Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija (2001 -2007 m.)".

Pateikto darbų ciklo moksliniai rezultatai tie­ siogiai susiję su pastariaisias dešimtmečiais pastebima trumpabangės optoelektronikos technologijų plėtra. Darbų ciklo autorių moks­ liniai rezultatai rodo šių darbų svarbą funda­ mentaliajai puslaidininkių fizikai. Praktinę darbų svarbą sudaro tai, kad rezultatai buvo tiesiogiai

Fizinių mokslų sekcijoje už taikomosios mokslinės veiklos darbus premija įteikta Gamtos mokslų fakulteto mokslininkei Meilutei Kabailienei

Fizinių mokslų sekcijoje už taikomosios mokslinės veiklos darbus premija įteikta Gam­ tos mokslų fakulteto mokslininkei Meilutei Ka­ bailienei už darbų ciklą „Naujų paleobotaninių tyrimo metodų sukūrimas ir jų taikymas, atku­ riant gamtinės aplinkos raidą poledynmetyje Lietuvoje (1977-2007 m.)".Tirdama žiedadulkes, diatomėjas ir kitus radinius, mokslininkė sukūrė, išplėtojo ir pritaikė paleobotanikos metodus, žinomus ir pripažintus užsienio mokslininkų, pasižyminčius kompleksiškumu, įkūnijančius geologijos, geografijos, matematikos, archeo­ logijos ir kitų mokslų integraciją. Daug dėmesio M. Kabailienės darbuose skirta ežerų ir pelkių, dirvožemio kilmės bei raidos tyrimui, Baltijos jūrai ir jos pietrytinei pakrantei. Ištirta ir aprašyta Kuršių nerijos ir Kuršių marių kilmė bei raida, vandens lygio svyravimai įvairiuose senuose Baltijos jūros baseinuose. Jos sukurtu tinkliniu metodu buvo atkurta vidutinė Lietuvos miškų sudėtis ir jos kaita poledynmetyje.

Už taikomosios mokslinės veiklos darbus fizinių mokslų sekcijoje premija įteikta VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto darbuotojui Arūnui Krotkui ir jo kolegoms Kle­ mensui Bertuliui, Ramūnui Adomavičiui, Vaidui Pačebutui, Andrejui Geižučiui už darbų ciklą „Puslaidininkinių medžiagų ir darinių, skirtų terahercų diapazono optoelektronikos prietai­ sams, tyrimai (1997-2007 m.)". Darbų ciklas skir­ tas šiuo metu labai aktualiai terahercinio dažnių diapazono spinduliuotės šaltinių, detektorių ir šio diapazono spektroskopijos sistemų kūrimo problemai. Autoriai ne tik sukūrė daug naujų prietaisų, bet ir parengė unikalių eksperimen­ tinių metodikų, skirtų įvairių fizikinių medžiagų charakteristikų matavimams.

Laureatus sveikino ir premijas įteikė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Sveikindamas laureatus, A. Kubilius įvardijo ir Lietuvos mokslo problemas - lėšos, skiriamos vie­ nam studentui,yra mažiausios Europos Sąjungoje, aukštojo mokslo padėtį smukdo tai, kad gabiausi abiturientai pirmenybę teikia studijoms užsienyje, mokslo finansavimo lygis taip pat vienas žemiau­ sių Europoje. Kita vertus, pasak A. Kubiliaus, per pastaruosius metus priimta daug dokumentų, kurie turėtų sumažinti Lietuvos mokslo atsilikimą nuo Europos mokslo, tačiau jie nėra įgyvendina­ mi. Pagrindinė problema, pasak A. Kubiliaus, yra tai, kad mokame strategiškai mąstyti, bet mums sunkiai sekasi strategiškai veikti.

Premijos laureatai Chemijos fakulteto moksli­ ninkai V. Vičkačkaitė ir A. Padarauskas sakė labai jaudinęsi ir nesitikėję tokio įspūdingo premijos įteikimo. A. Padarauskas buvo kuklus:„Tai-šioks toks mūsų darbo įvertinimas. Galų gale ir finan­ sinis. Šiais laikais tai nėra nesvarbu."

Premijos laureatas VU emeritas A. S. Girdenis teigė, kad dabar mokslas yra vienoje iš paskutinių vietų, todėl jis džiaugiąsis, kad bent tai p - mokslo premijomis - jis įvertinamas. Nors mokslininkas sakė, kad įdėjo daug darbo ir vargo, tačiau metai buvo įdomūs.„Man mokslas yra pirmas pomė­ gis, dirbau dėl malonumo, todėl nebuvo jokių sunkumų", - tvirtino A. S. Girdenis.

R Naujiko nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas jauniesiems mokslininkams Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, vardinių premijų komitetų siūlymais ir mokslo skyrių tei­ kimu, paskyrė 3 vardines premijas. Vardine Vinco Krėvės-Mickevičiaus (literatūra) premija apdova­ nota Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė už monografiją „Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių—italų evangelikų ryšiai".

Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų moky­ klų studentų mokslinių darbų konkurso nugalė­ tojais tapo šie Vilniaus universiteto studentai: □ Ekonomikos fakulteto magistrante Milda Norkutė, parengusi darbą„Persiklojančių kartų modelio taikymas pensijų sistemų analizei";

□ Gamtos mokslų fakulteto magistrante Gintarė Pociūtė, parengusi darbą„Teritoriškai uždarų bendruomenių Vilniuje ir jos apylinkėse vystymosi ypatumai"; □ Chemijos fakulteto magistrantas Ramūnas Skaudžius, parengęs darbą„Mišrių metalų granatų Y3AI5_xlnxO12beiY3Ga5.xlnxO12sintezė, fazių kitimas ir charakterizavimas"; □ Matematikos ir informatikos fakulteto magistrante Donata Puplinskaitė su Ieva Masiulyte (Kopenhagos universite­ tas), parengusios darbą„Finansinių grąžų kintamumo testas"; □ Fizikos fakulteto magistrantas Saulius Nargelas, parengęs darbą„Nepusiausvyrųjų krūvininkų dinamika stipriai sužadin­ tuose lnxGaVxN (x = 0,84-1) junginiuose";

□ Medicinos fakulteto magistrantės Daino­ ra Mačernytė ir Giedrė Krištopaitytė, pa­ rengusios darbą „Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinės būklės regioniniai skirtumai ir socialinių bei ekonominių faktorių ypatumai"; □ Gamtos mokslų fakulteto magistrante įneša Tautkevičiūtė-Čaikauskienė, parengusi darbą „Trumpos rotacijos energetiniai miško želdiniai ir nuotekų dumblo naudojimo energetinių plantacijų tręšimui galimybių įvertinimas".

Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyvių pagy­ rimo raštai įteikti Filosofijos fakulteto magistrantei Giedrei Čiužaitei, Filologijos fakulteto dokto­

rantei Erikai Jasionytei, Filologijos fakulteto bakalaurantei Gintarei Medzvieckaitei, Gamtos mokslų fakulteto magistrantui Vytautui Valatkai, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantei Dovilei Žvalionytei, Chemijos fakul­ teto studentei Rimai Budvytytei, Matematikos ir informatikos fakulteto magistrantei Natalijai Puzanskajai, Medicinos fakulteto studentėms Aistei Akelytei ir Ingridai Labanauskaitei, Medicinos fakulteto studentei Indrei Būtienei.

Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų moks­ lininkų mokslinių darbų konkurso dalyvių pagyrimo raštai įteikti Filologijos fakulteto dr.

Aurimui Markevičiui, Chemijos fakulteto dr.

Artūrui Žalgai, Medicinos fakulteto dr. levai Sliesoraitytei ir dr. Vytautui Šliužui.

LMA inform.

universitas

2009 m. balandis

5

vilnensis

__________________________________________ fakultetuose t k t

Kas laukia Kauno humanitarinio fakulteto? Įsibėgėjanti aukštojo mokslo reforma ne tik gąsdina šių metų abiturientus, bet neduoda ramybės ir jau studijuojan­ tiesiems. Garsiai kalbant apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą, ne vienam Vilniaus universiteto Kauno humanitari­ nio fakulteto akademinės bendruomenės nariui nejučia sukirba mintis - koks gi likimas laukia labiausiai nuo VU centrinių rūmų nutolusio padalinio? Juolab kad nerimauti verčia kai kurie faktai.

Algirdas KVIKLYS, KHF studentas, VU SA Parlamento pirmininkas Idėja atskirti VU KHF sklando jau seniai. Dar 2004 m. parengtose Univer­ sitetų restruktūrizavimo plano gairėse, neva siekiant efektyvinti valstybinių universitetų veiklą, buvo siūloma iki 2005 m. gruodžio 31 d. prijungti uni­ versitetų padalinius, esančius kituose miestuose, prie tame mieste esančių aukštųjų mokyklų. Taigi KHF, kaip ir Vil­ niaus dailės akademijos Kauno dailės institutas, turėjo tapti Vytauto Didžiojo universiteto dalimi (2004 m. liepos 2 d. „Kauno diena":„Švietimo reforma kėsi­ nasi ir į aukštąsias mokyklas").

VU KHF bendruomenė, jautriai rea­ guodama į akademinėje visuomenėje sklandančius nepagrįstus gandus, vos prasidėjus naujam pavasario semes­ trui vasario 4 d. vykusiame fakulteto tarybos posėdyje vieningai pareiškė: „Atstovaudama visos Kauno hu­ manitarinio fakulteto bendruomenės narių nuostatoms, taryba dar kartą patvirtina, kad fakulteto bendruome­ nė yra vienareikšmiškai apsisprendusi dėl Vilniaus universiteto Kauno huma­ nitarinio fakulteto priklausomybės po aukštojo mokslo reformos - Kauno humanitarinis fakultetas yra Vilniaus universiteto padalinys.

VU Kauno humanitarinis fakultetas jau daugiau kaip 40 metų yra sude­ damoji Vilniaus universiteto dalis, įgyvendinanti bendruosius Vilniaus universiteto tikslus ir sprendžianti uždavinius. Tarp Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ir Vil­ niaus universiteto administracijos su­ siklosčiusios normalios darbo sąlygos, nusistovėję optimalios organizacinės

VINCENTAS LUKOŠEVIČIUS 1937 08 25-2009 03 15 Netekome ilgamečio Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulte­ to darbuotojo docento Vincento Lukoševičiaus.

V. Lukoševičius 1963 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Eko­ nomikos fakultete ir kelis dešim­ tmečius dirbo pedagoginį ir moks­ linį darbą. 1983 m. jam suteiktas docento vardas.

Visos savo akademinės karjeros metu jis buvo aktyvus ir produkty­ vus Lietuvos ekonominės minties istorijos tyrinėtojas. Jo plunksnai, be kelių dešimčių straipsnių, pri­ klauso fundamentalūs darbai, ku­ riuose tyrinėjama liberalizmo raida Lietuvoje, prof. P. Šalčiaus, D. Cese­ vičiaus mokslinis palikimas.

Ekonomikos fakulteto darbuoto­ jų atmintyje docentas V. Lukoševi­ čius išliks kaip nuoširdus, darbštus ir valingas kolega.

VU Ekonomikos fakulteto ir Teorinės ekonomikos katedros darbuotojai

struktūros ir bendravimo būdai. Keisti priklausomybę nėra nei organizacinio, nei ekonominio pagrindo", - teigiama pareiškime.

VU KHF studentų bendruomenė taip pat negali likti abejinga neaiškiems ketinimams, tad fakulteto studentų atstovybė ėmėsi teirautis studentų nuomonės šiuo klausimu, siekdama suformuoti stiprią ir vieningą poziciją. „Nesąmonė. Stojau į Vilniaus uni­ versitetą, kurį laikau geriausiu šalyje.

Neabejojau gausianti būtent šio uni­ versiteto diplomą, tad jei KHF būtų pri­ jungtas prie VDU, jausčiausi apgauta.

Tai kas, kad esame kitame mieste, bet tai nė kiek netrukdo būti VU dalimi ir rengti gerus specialistus. Esu griežtai prieš", - piktinosi antro kurso ekono­ mikos studentė Gintarė. „Studentų bendruomenė yra ne juokais sunerimusi ir stengiasi rinkti visą įmanomą informaciją. Tai pada­ ryti sunku, nes daugelis tokių diskusijų vyksta neoficialiai ir viskas, ką girdime, tėra gandai. Esame nepatenkinti tokia situacija, nes studentų nuomonė šiuo klausimu turi būti išgirsta, ir dėsime vi­ sas pastangas, kad taip ir būtų. Visiškai nepritariu KHF atskyrimui nuo VU. Jau daugelį metų esame jo dalis, tai ne­ kelia jokių problemų, susiklostė gilios organizacinės ir struktūrinės tradicijos.

Nematau jokių logiškų priežasčių, ko­ dėl dabar turėtų būti kitaip. Studentai šiuo klausimu vieningi",-teigėVU KHF SA primininkas Julius Spudvilas.

Tokią fakulteto studentų poziciją remia ir VU SA prezidentė Monika Sičiūnaitė: „Nematau jokio pagrindo, kodėl KHF turėtų būti atskirtas nuo Vilniaus universiteto. Esame pasiren­ gę ginti šio fakulteto studentų siekį išlikti mūsų universiteto dalimi. Teko šiuo klausimu kalbėtis su rektoriumi

Benediktu Juodka. Dar vasario 5-ąją vykusiame Senato komisijos posėdyje jis teigė palaikąs fakulteto norą ir pasi­ ryžimą priklausyti VU. Pasak jo, kol KHF konkuruoja su kitomis aukštosiomis mokyklomis Kauno mieste, sulaukia studentų ir jo veikla nėra nuostolinga, nėra jokio pagrindo jį atskirti nuo VU. Juo labiau jei po reformos sugebės pritraukti studento krepšelius, likti konkurencingas.Teiginys, kad kituose miestuose negali būti universitetų padalinių, viso labo tėra demagogija.

Pasaulyje egzistuoja praktika, kai universitetų padaliniai steigiami net kitose valstybėse", - rektoriaus poziciją dėstė M. Sičiūnaitė.

Tokia nuomonė turėtų nuraminti, tačiau visa VU KHF bendruomenė, kurios svarbi dalis esame ir mes, stu­ dentai, irtoliau išlieka budri ir vieninga.

Ji neketina tapti reformos įkaite ir dės visas pastangas, kad jau 45 metus veikiantis padalinys ir toliau puose­ lėtų savo organizacines, kultūrines ir mokslines tradicijas. Pažymėtina, kad VU KHF jau daugelį metų užima svarbią vietą pietų, vidurio ir vakarų Lietuvos abiturientams renkantis stu­ dijas aukštojoje mokykloje. Be to, trys fakulteto studijų programos - lietuvių filologija ir reklama, kultūros vadyba bei verslo vadyba ir administravimas patenka į populiariausiųVU programų dešimtuką.

Mes, studentai, nematome jokios loginės, ekonominės ar struktūrinės priežasties būti atskirtiems nuo Vil­ niaus universiteto - aukštosios moky­ klos, kurios vertybėmis vadovaujamės dešimtmečius. Neabejojame, kad fakulteto bendruomenės susitelkimas ir vieninga studentų pozicija užtikrins aiškų ir neatšaukiamą sprendimą - VU KHF yra VU dalis dar ilgiems dešim­ tmečiams.

Medicinos fakultete paminėta Kovo 11-oji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga šventės išvakarėse įvyko iškilmingas Medi­ cinos fakulteto tarybos posėdis, į kurį gausiai sugužėję bendruomenės nariai ir emeritai paliudijo puoselėjamų tradicijų gyvastingumą.

Aurimas ANDRIUŠIS JAV lietuvių Džono ir Idos Valauskų paramos fondo premijos įteiktos geriausiai besimokantiems fakulteto studentams. Fondo lėšas sudaro šių asmenų testamentais dovanotas pa­ likimas. Dž. Ir I. Valauskai pageidavo, kad „prieaugis šios sumos būtų nau­ dojamas stipendijai nusipelniusiems šio fakulteto studentams". Nuo 2002 m., kai fakultete Kovo 11 -osios proga švenčiama Padėkos diena visiems jos rėmėjams pagerbti, valdyba iš metinių palūkanų fondo įteikia vienkartines

vardines stipendijas. Šiemet Valauskų fondo premijos atiteko antrakursėms Alvinai Areimaitei, Linai Maknickaitei ir Sandrai Šlepikaitei, trečiakursei

Vilijai Guntaitei, ketvirtakursei Anas­ tazijai Zaslavec, penktakursei Agnei Aleknaitei ir šeštakursei Giedrei Krištopaitytei.

Auditoriją sužavėjo Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento prof.

Romualdo Grigo pranešimas „Lietuvio tapatybės beieškant". Gerą nuotaiką stiprino muzikiniai akordai - žaismingą programą pateikė„Kivi" merginų choro grupė (vadovė Danguolė Aukselienė).

Dovana studentams naujos informacinės technologijos VU Kauno humanita­ rinio fakulteto vady­ bos ir verslo admi­ nistravimo bei verslo informacinių sistemų specialybių studen­ tai pirmieji pradėjo mokytis rinkodaros ir ryšių su klientais, naudodami informa­ cinę sistemą SugarCRM. Ją fakultetui dovanojo Infor­ matikos katedros partneris - UAB „OptimusCRM“.

Doc. dr. Dalia KRIKŠČIŪNIENĖ, VU KHF Informatikos katedra UAB„OptimusCRM" - tai informaci­ nių technologijų kompanija, teikianti verslui SugarCRM konsultavimo, diegi­ mo, nuomos, palaikymo paslaugas.

Naudodamiesi naująja informacine sistema, studentai mokosi lanksčiai ir įžvalgiai valdyti pardavimų informa­ ciją, rengti ei. marketingo programas, skirtas aktyviai bendrauti su klientais

ir suprasti jų poreikius, taip pat pa­ lengvinti ir kontroliuoti pardavimų vadybininkų veiklą. Šios funkcijos bū­ tinos kiekvienos šiuolaikinės įmonės rinkodaros programų sėkmei.

Naujos žinios ir įgūdžiai CRM sis­ temų srityje bus naudingi VU Kauno humanitarinio fakulteto studentų karjerai ir padės geriau suprasti šiuo­ laikinių informacinių sistemų naudą verslui.Tikimės, kad mūsų absolventai įsitrauks į darbo rinką perpratę nau­ jausius rinkodaros ir ryšių su klientais metodus ir gebės naudoti modernias informacines sistemas.

Prof. Audriaus Beinoriaus paskaitos JAV universitetuose VU Orientalistikos centro direktorius prof. Audrius Beinorius, gavęs JAV valstybinę Fulbrighto stipen­ diją, nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. kovo vykdė mokslinius tyrimus Browno universiteto (Providensas, Rod Ailando valstija) Azijos studijų departa­ mente. Mokslinio sanskrito tekstologinių ir antropo­ loginių tyrimų objektas - Pietų Azijos, ypač Indijos, istorinis astrologijos, pranašavimų metodų ryšys su senovės Indijos kosmologija, religija ir kultūra.

Prof. A. Beinoriaus tyrimai susilau­ kė didelio JAV kolegų susidomėjimo.

Gavęs oficialius kvietimus, jis skaitė viešas paskaitas ir vedė seminarus žinomuose JAV universitetuose George'o VVashingtono (Vašingto­ nas), Valstybiniame Ohajo, Teksaso (Ostinas) ir Browno (Providensas) universitetuose ir Marilando bei Getisburgo koledžuose.

Per viešas paskaitas prof. A. Bei­ norius dalijosi naujausių savo tyrimų medžiaga, pristatė neseniai Lietu­ voje anglų kalba pasirodžiusią savo monografiją „Imagining Otherness: Postcolonial Perspective to Indian Religious Culture". Amerikos kolegos ir studentai taip pat buvo supažin­ dinti su Vilniaus universitetu, orien­ talistikos studijų istorija ir dabartine padėtimi, Lietuvoje vykdomais šios krypties moksliniais tyrimais. Su mi­ nėtų Šiaurės Amerikos universitetų Azijos, religijų bei filosofijos studijų departamentų vadovais buvo aptar­ tos glaudesnio mokslinio bendra­ darbiavimo perspektyvos, galimybės pasikviesti žymius JAV mokslininkus

Svečiuose pas žymų Japonijos filosofijos tyrėją, lietuvių kilmės profesorių Thomą P. Kasulį (dešinėje) Ohajo universitete dėstyti į Vilnių, Orientalistikos centro mokslininkams vykti mokslinių sta­ žuočių į JAV universitetus, o gabiems ir labiausiai motyvuotiems Orienta­ listikos centro studentams studijuoti už Atlanto.

OC inform.

universitas

6

2009 m. balandis

vilnensis

t kjubiliejus

Vilniaus universitetui 430 metų Pradžia 1 psl.

Viktoras DENISENKO Į renginį Šv. Jonų bažnyčioje su­ sirinko Vilniaus universiteto ben­ druomenė, garbingi svečiai. Prof. dr.

Alfredas Bumblauskas jame perskaitė pranešimą „Vilniaus universitetas amžių tėkmėje". „Lietuvoje sunkiai surasime senesnę instituciją negu Vilniaus universitetas", - pažymėjo profesorius. Jis taip pat pasakojo apie sudėtingą istorinį VU kelią. Nors Vilniaus universitetas nėra pats se­ niausias Europoje (kad ir vienas iš seniausiųjų Rytų Europos regione), tačiau pirmauja pagal tai, kiek nedaug laiko praėjo nuo šalies apkrikštijimo iki universiteto įkūrimo.

Sakydamas sveikinimo žodį VU rektorius akad. Benediktas Juodka

pažymėjo, kad įkūrimo metu Vilniaus universitetas buvo labiausiai į Rytus nutolęs Europos universitetas. „Kara­ lius (Steponas Batoras - V. D.) rašė savo privilegijoje, cituoju: „Universitetas bus tarsi aikštė Šiaurėje, į kurią, tary­ tum į geriausią mokslų mugę, rinktųsi aplinkinių kraštų studentai mokslo ir katalikiškojo tikėjimo semtis". Mieli kolegos, taip ir buvo. Vilniaus universi­ tetas tapo daugelio europiečių studijų vieta", - sakė rektorius.

Kalbėdamas apie universitetą B. Juodka neslėpė ir nuogąstavimų dėl VU dabarties ir ateities. „Visais laikais mūsų senoji Alma Mater išliko labai svarbiu valstybės kultūros ir mokslo šviesuliu. Tikiuosi, kad taip yra ir šian­ dien, ir bus rytoj. Praėję metai buvo labai sėkmingi VU, tačiau šiandien universiteto laukia nauji iššūkiai", patikino rektorius. Jis apgailestavo.

kad naujojo Mokslo ir studijų įstatymo projekto kūrėjai nemano, jog Vilniaus univer­ sitetas „gerokai kitoks" negu visi kiti Lietuvos universitetai ir juo ląbiau 28 kolegijos. „Kol kas universitetui numatomas eilinės viešosios įstaigos sta­ tusas, o juk mūsų strategijoje VU mecenato vardą liudijantis sertifikatas nurodytas nacionalinio uni­ buvo įteiktas UAB „Berlin-Chemie Menariversiteto statuso siekis", - pri­ minė B. Juodka. Sveikindamas ni Baltic“ vadovui Algimantui Blažiui.

VU bendruomenę bei univer­ V. Naujiko nuotr. siteto bičiulius su jubiliejiniais metais, rektorius išreiškė tikėjimą ir universiteto bendruomenę ministras viltį, kad viskas bus gerai.

G. Steponavičius prisiminė VU 400 Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Res­ metų jubiliejaus nhinėjimą, kuris, publikos švietimo ir mokslo ministras pasak jo, buvo„laisvo oro gūsis tuome­ Gintaras Steponavičius, Lietuvos tinei mūsų visuomenei - visam Vilniui, universitetų rektorių konferencijos visai šaliai".„Kiekvienas universitetas, prezidentas Romualdas Ginevičius, o ypač - šis, šimtmečiais didžiuojąsis kiti garbingi svečiai. Sveikindamas savo istorija, visada buvo ir bus vieta

diskusijai, tiesos ieškojimui, pažinimo džiaugsmui ir judėjimui į priekį", - pa­ žymėjo G. Steponavičius.

Per iškilmes apdovanoti Vilniaus universitetui nusipelnę žmonės.

Rektorius taip pat suteikė Vilniaus uni­ versiteto mecenato vardą UAB„BerlinChemie Menarini Baltic" (BCMB). Tai liudijantis sertifikatas buvo įteiktas BCMB vadovui Algimantui Blažiui, kuris ir pats yra universiteto auklėtinis.

Prieš dvylika metų A. Blažio vadovau­ jama įmonė pradėjo materialiai remti VU Medicinos fakultetą. Per tą laiką su BCMB pagalba buvo modernizuotas Anatomijos katedros prozektoriumas, suremontuotos kai kurios Medicinos fakulteto teorinių katedrų auditorijos.

BCMB taip pat nuolat remia įvairius studentų renginius, fakulteto dėsty­ tojų knygų leidybą.

Vilniaus universiteto meno kolek­

tyvai - merginų choras „Virgo" ir ka­ merinės muzikos ansamblis dovanojo susirinkusiems nuoširdų koncertą.

Vaizdo siužetą iš iškilmių Šv. Jonų bažnyčioje galite žiūrėti www. vilnensis. vu.lt

Prof. Alfredas Bumblauskas:

„Šiandien gyvenamejau trečią universitetų istorijos tarpsnį“ Atkelta iš 2 psl. kio erdvė buvo siauresnė. Vilniaus universitetas buvo kuriamas taip, kad galėtų veikti ir stačiatikių, ir liuteronų erdves. Šiuo požiūriu jėzuitai kurdami universitetą įsivaizdavo, kad jie kuria universitetą „Šiaurės Indijoje". Tai turbūt ir tapo tos epochos pradžia, kurioje susiformavo tai, apie ką kalbėjo Czeslavvas Miloszas priim­ damas Nobelio premiją:„Yra palaima iš likimo gauti tokių mokyklinių ir universitetinių studijų, koksai buvo Vilnius - fantastiškas į šiaurės girias perkeltas itališkos baroko archi­ tektūros miestas, kur kiekviename akmenyje glūdi istorija." Viskas pra­ sidėjo kartu su Vilniaus universiteto įkūrimu, kartu su jėzuitų epocha, su atsivėrimu barokinei Europai. Gal ta barokinė Europa - Italija, Ispanija, Portugalija, Austrija - tuo metu ir nebuvo pirmaujanti, palyginti, saky­ kime, su protestantiškais kraštais ar Lamanšo šalimis, tačiau jos europinio mąstymo, logikos, retorikos, poetikos mokyklos tuo metu buvo pelniusios

didelį pripažinimą. Galima paminėti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus po­ eziją, Martyno Smigelskio „Logiką", Zigmanto Liauksmino muzikologiją, jo knygą„Ars et Praxis Musicae" - visa tai buvo europinio masto. Šiandieninė universitetų isto­ riografija pripažįsta, kad senieji viduramžiniai universitetai nebuvo jau tokie pasenę. Tai buvo „prasmių paieškų" universitetai. Juos vėliau keitė „tiesos paieškų" universitetai.

Vilniaus universitete prasmių paieš­ kos nusitęsė ilgam laikui. Geriausiai tai matyti literatūroje, ypač poezi­ joje. XIX a. pradžioje universitetas išugdė europinio masto poetus Ado­ mą Mickevičių ir Julijų Slovackį, tar­ pukariu - Nobelio premijos laureatą Czeslavvą Miloszą. Netgi sovietmečiu ugdė nekonformistinę poeziją Tomą Venclovą, Sigitą Gedą. Vilniaus universitete visais laikais išlikdavo ta „prasmių universiteto" linija.

Antroji paradigma, kaip dabar pripažįstama, yra modernieji univer­ sitetai ir du jų tipai - humboltinis ir napoleoninis. Jų principas - vertybės yra tiesa ir valstybė. Šiuo požiūriu

Vilniaus universiteto modernėjimo procesas prasidėjo jau XVIII—XIX a. sandūroje, buvo pasirinktas švelnu­ sis - Humboldto universiteto - tipas.

O Stalino laikais susiformavo griežčiausias napoleoninio univer­ siteto tipas. Kaip minėjau, šiandien mes su M. P. Šaulausku formuluoja­ me tai, ką Vilniaus universitetas gali pasakyti Europai. Abiem atvejais - ir

jėzuitinio, ir napoleoninio mode­ lio - mes buvome ekstremalioje situacijoje. Pirmuoju laikotarpiu, kaip minėta, buvome ryčiausias universitetas, vėliau, sovietinės

totalitarizmo sistemos laikais, irgi buvome savotiškas kraštutinis tota­ litarinis napoleoninio universiteto variantas - viskas pajungta valsty­ bei ir svetimai - karinei ir kosminei Maskvos pramonei. Galime bandyti pasakyti Europai, kad šiandien gy­ vename jau trečią universitetų isto­ rijos tarpsnį - tai į rinką orientuoti universitetai, kur kartais nebeaišku, ar tikrai tiesa ir juo labiau prasmė lieka vertybe.

Kokia turėtų būti Vilniaus univer­ siteto ateitis?

Mintys apie tai, kokia turėtų būti universiteto ateitis, yra susijusios su mano ankstesniu atsakymu. Reikia siekti, kad Vilniaus universitetas ne­ paklystų „universitetų turguje" ir iš­ laikytų tai, apie ką kalba Cz. Miloszas.

Tai yra išlaikytų humanitarinę dvasią, o humanitarinė dvasia ir yra prasmių dvasia.Toks pavyzdys gali būti ką tik apginta Dainoros Pociūtės disertacija (su profesoriumi kalbėjomės kaip tik po doc. dr. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės viešo darbų apžvalgos „Reformacija ir religinės minties plėtra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje" nagrinėjimo atvirame Filologijos fakulteto tarybos posėdyje -V. D.), ku­ rioje svarstoma, kas pirmas Lietuvos kultūros istorijoje išrado sąžinės ka­ tegoriją. Pasirodo, sąžinės kategoriją išrado Abraomas Kulvietis, ir tai yra nepaprastai įdomus atradimas. Visu pirma - atrasta, ką jis išrado - kad jis pirmas pradėjo vartoti sąžinės sąvoką. Šnekame apie XVI a. tekstus, tačiau argi sąžinės klausimas nėra aktualus XXI amžiuje? Štai tokia uni­

versiteto dvasia - prasmių paieškos dvasia - yra labai aktuali.

Ar dar gali būti netikėtų atradimų

Vilniaus universiteto istorijoje?

Be jokių abejonių. Štai tą patį A. Kul­ vietį mes tik prisimindavome kal­ bėdami apie universiteto istorijos ištakas. Kad Vilniaus universitetas šiek tiek - kokį ketvirtį amžiaus - pa­ vėlavo, kad visuomenė jau anksčiau buvo pribrendusi universitetui, kaip tik rodo A. Kulviečio, Stanislovo Rapolionio pavyzdžiai. Jie patys čia kažkodėl nebuvo reikalingi, tad turėjo emigruoti į Karaliaučių ir ten tapti pirmaisiais Karaliaučiaus universiteto profesoriais.

Be to, mes išgyvenome sovietmetį, kai mūsų mokslininkai neturėjo nei galimybių pavažinėti po užsienio universitetų archyvus, nei užmegz­ ti ypatingus ryšius. Informacinės technologijos tada irgi nebuvo taip išplėtotos. Dabar laikai ir galimybės pasikeitė, tad aš manau, kad atradimų tikrai bus ne vienas.

Svarbu pažymėti irtai, kad universi­ teto istorinį vaidmenį kiekviena karta permąsto iš naujo - tai yra nesibai­ giantis procesas.

f f sutartis

Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras - po 1095 dienų Kovo 26 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Smuglevičiaus salėje pasirašyta projekto „Nacio­ nalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimas“ finansavimo ir administravimo sutartis.

Ją pasirašė VU rektorius akad. Be­ nediktas Juodka, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotoja Aldona Bara­ nauskienė. Pagal šią sutartį projekto vykdymui skiriama 100 mln. litų - iš jų 85 mln. finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, o 15 mln. sudaro Lietu­ vos Respublikos biudžeto lėšos.

B. Juodka pažymėjo, kad taip sutapo, jog sutarties pasirašymas įvyks artėjant Vilniaus universiteto 430 metų jubiliejui. „Aš neatsime­ nu, ar per visą universiteto istoriją kas nors būtų įteikęs jam panašią dovaną", - šmaikštavo rektorius. B. Juodka taip pat pabrėžė, kad Moks­ linės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) projekto istorija yra

labai ilga. Pirmos mintys apie nau­ jąjį VU bibliotekos pastatą, kuris galėtų iškilti Saulėtekyje, siekia dar sovietmetį, bet tada tas projektas įgyvendintas nebuvo. Jau po ne­ priklausomybės atkūrimo prasidėjo darbas prie naujo projekto. Pasak B. Juodkos, po trejų metų Saulėteky­ je turintis iškilti Mokslinės komuni­ kacijos ir informacijos centras galės vadintis„XXII amžiaus biblioteka".

G. Steponavičius irgi pažymėjo, kad projekto derinimo darbai užtruko ilgai, bet dabar, pasirašius sutartį, jo įgyven­ dinimas turėtų paspartėti. Švietimo ir mokslo ministras priminė, jog knygos skaitymas yra vienas didesnių malo­ numų žmogaus gyvenime, o naujas bibliotekos pastatas turėtų užtikrinti šio malonumo prieinamumą.

mūsų noras turėti naujo tipo bibliote­ ką, naujo tipo informacinį centrą. Štai

šiandien mes stovime tame atskaitos taške, nuo kurio pradėsime skaičiuoti naująjį Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro laiką. Nuo šiandien pradėsime braukti dienas, o jų - iki 2012 m. kovo 25 d. - yra 1095. Štai tiek

Po sutarties pasirašymo: (iš kairės) ministras G. Steponavičius, VUB generalinė direktorė I. Krivienė, CPVA direktoriaus pavaduotoja A. Bara­ nauskienė ir VU rektorius B. Juodka Aldona Baranauskienė ypač pa­ brėžė modernią pastato formą. Kartu buvo pažymėta, jog sutarties pasira­ šymas yra tik pradžia, o visas kelias, kurį dar teks nueiti įgyvendinant projektą, nebus rožėmis klotas.

VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė pavadino Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro projektą išskirtiniu. „Ilgai ėjome į šitą dieną. Daug kas per šį laiką pasikeitė, tačiau vienas dalykas buvo pastovus -

turime dienųtam, kad iškiltų mūsų visų vizijose ir svajonėse sukurtas Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.

Mūsų laukia nepaprastas išbandymas, tačiau tai yra ir nepaprasta proga, kuri mums parodys, ką mes galime, suteiks galimybę kurti, matyti savo darbo vaisius ir jais džiaugtis", - sakė I. Krivienė. Generalinė direktorė taip pat paminėjo žmones, kurie prisidėjo prie projekto. Pirmiausia ji prisiminė tuos, kurie nesulaukė šios dienos - buvusį VU rektorių prof. Rolandą Pavilionį ir Mokslinės komunikacijos ir infor­ macijos centro koncepcijos kūrėją, bibliotekos generalinę direktorę prof.

Audronę Glosienę „(J. V." inform.

universitas

2009 m. balandis

7

vilnensis

pripažinimas!

VU profesorius R. Plečkaitis buvo pagerbtas Krokuvoje Viktoras DENISENKO Klasikinis klasikinio universiteto profesorius Filosofijos istorijos ir logikos kate­ dros vedėjas prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas pažymi, kad šioje kate­ droje dirbantis R. Plečkaitis visą savo gyvenimą atidavė būtent Vilniaus uni­ versitetui. Jo kaip reikšmingos figūros Lietuvos filosofijos tyrimų padangėje statusas abejonių nekelia. Pasak M. P. Šaulausko, R. Plečkaičio asmenybė

vienija akademizmo, griežtumo, tiks­ lumo ir mokslinio sąžiningumo stan­ dartus. „Prof. R. Plečkaitį aš vertinčiau kaip klasikinį klasikinio universiteto profesorių. Su tokiu žmogumi verta bendrauti visiems studentams", - teigia M. P. Šaulauskas.

Labai šiltai apie R. Plečkaitį, kuris anuomet buvojo mokslinis vadovas, atsiliepia ir VU Filosofijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Marius Arvy­ das Šliogeris. Pasak jo, R. Plečkaitis

buvo vienas iš tų žmonių, kurie sovietmečiu leido jauniems filoso­ fams laisvai dirbti ir laisvai kvėpuoti.

M. A. Šliogeris prisimena, kad pro-

Kovo 12 d. Krokuvoje Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Roma­ nui Plečkaičiui buvo suteiktas aukštosios filosofinės-pedagoginės mokyklos „Ignatianum“ garbės profesoriaus vardas. Taip buvo įvertintas R. Plečkai­ čio indėlis į filosofijos istorijos tyrinėjimą.

Ypač buvo pažymėti profesoriaus paskelbti fundamentalūs veikalai apie Lietuvos jėzuitų filosofiją XVI-XVIII a. fesorius gindavo jį nuo ideologinių darbuotojų antpuolių. Taip pat reikia pažymėti ir didelę vertę tu­ rinčius R. Plečkaičio mokslo darbus. „Jis pirmas žmogus, kuris atrado, kad Lietuvoje filosofija gyvuoja jau

Pasirodo, kad filosofinė tradicija Lietuvoje yra ilga ir galinga, šis atradimas R. Plečkaičio nuopelnas“, pabrėžia M. A. Šliogeris.

Džiaugiasi pripažinimu ir ragina nebijoti globalizacijos

Prof. habil. dr. R. Plečkaitis visą gyvenimą atidavė universitetui.

V. Naujiko nuotr. daugiau kaip 500 metų. Jis tarsi padėjo istorinį pamatą mūsų - fi­ losofų - dabartiniam egzistavimui.

Pats R. Plečkaitis džiau­ giasi suteiktu garbės pro­ fesoriaus vardu. Aukštosios filosofinės-pedagoginės mokyklos „Ignatianum" sprendimą jį pagerbti profesorius vertina kaip svarbų jo darbų pripaži­ nimą. Pasak R. Plečkaičio, su Lenkijos akademine bendruomene jis seniai palaiko stiprius ryšius.

Vertėtų pažymėti ir tai, kad prie „Ignatianum" mokyklos, kaip ir prie Vilniaus universiteto, ištakų stovi jėzuitai, kurių filosofiją R. Plečkaitis aktyviai tyrinėja. Apie šią sritį profesorius gali kalbėti ilgai.

Pasak jo, Lietuvai jėzuitai pirmiausia

nusipelnė tuo, kad pradėjo čia pa­

sauliečių aukštąjį lavinimą. Vilniaus universiteto įkūrimas buvo vienas svarbiausių įvykių tuometiniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime. R. Plečkaitis pabrėžia, kad klestėjimo laikotarpiu univer­ sitetas buvo labai aukšto lygio - čia būdavo nagrinėjamos didžiausios Vakarų mokslo naujovės.

Optimistiškai profesorius žiūri ir į Lietuvos filosofijos ateitį: „Esame Europos Sąjungos bendruome­ nėje, galime laisvai judėti. Siame

globalizacijos pasaulyje esame savo vietoje." Kartu jis priduria, kad neverta bijoti globalizacijos, nes ši idėja iš esmės nėra nauja. „Dar antikos istorikai buvo sukūrę visuo­ tinę pasaulinės visuomenės teoriją.

Beje, ir krikščionybė skelbia - prieš Dievą visi lygūs. Krikščionys irgi yra pasaulinė bendruomenė. Todėl da­ bartinėje globalizacijos idėjoje nėra nieko naujo", - aiškina profesorius.

Jis taip pat pažymi, kad šiandien lietuvių filosofai yra neblogai žinomi pasaulyje. „Tai reiškia, kad mes - ne provincija. Atitinkam tarptautinius standartus", - teigia R. Plečkaitis.

___________________________________________ minėjimas t

Kodėl mums visiems svarbi genetika?

Balandžio 24 d. Lietuvos žmogaus genetikos draugijos iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje bus minima tarptautinė DNR diena, skirta Charleso Darvvino garsiojo veikalo „Rūšių kilmė“ 150 metų jubiliejui ir 200-osioms Ch. Darvvino gimimo meti­ nėms. DNR diena bus pažymima ir Vilniaus uni­ versitete - paskaitą „Darvinizmas - velnio sėkla ar geniali teorija?“ skaitys prof. habil. dr. Riman­ tas Rakauskas (GMF), vyks spaudos konferen­ cija, bus apdovanoti moksleivių esė konkurso, skirto DNR dienai, nugalėtojai.

Genetika šiandien yra madingas žodis ne tik mokslinėje, bet ir plačio­ joje visuomenėje: žiniasklaidoje skai­ tome apie stulbinamus mokslininkų laimėjimus šioje srityje, tokius kaip klonuota avelė Dolly, genų terapija, personalizuota medicina, paremta as­ mens genomo tyrimais, DNR tyrimais identifikuoti karališkosios šeimos as­ menys ir kt. Dažnai nagrinėjamos ir so­ cialinės, etinės bei kitokios problemos, susijusios su genetika - genetiškai modifikuoti augalai, rasiniai genetiniai skirtumai, genetinis būsimo individo programavimas ir pan. Iš tiesų gene­ tikos mokslas progresuoja sparčiau už bet kurią kitą biomedicinos mokslų sritį ir greičiau, nei etiniais, sociali­ niais ir kitais aspektais gali prisitaikyti mūsų visuomenė. O kur dar kasdie­ nėje kalboje girdimi samprotavimai apie įvairiausias žmogaus savybes lemiančius „genus" ir dažnas „patei­ sinimas" -„Tokia jau jo genetika...", ar dar sunkiau paaiškinami dalykai, kaip „banginė genetika" (tariamai kažko­ kiomis bangomis asmeniui įrašoma „genetinė informacija").

Tikrą revoliuciją genetika sukėlė medicinoje: vis daugiau įrodymų, kad genetiniai veiksniai svarbūs tokių dažnų ligų kaip vėžys, širdies ligos, psichinės ligos vystymuisi. O ir retosios genetinės ligos yra reikšmin­ gos: paskaičiuota, kad retų genetinių ligųyra tūkstančiai, todėl sergančiųjų šiomis retomis genetinėmis ligomis yra išties nemažai, bendras tokių pacientų skaičius viršija sergančiųjų

tokiomis dažnomis ir visuomenėje gerai žinomomis ligomis kaip diabe­ tas ar epilepsija skaičių.

Tad išmanyti pagrindinius gene­ tikos principus ir domėtis genetika tikrai verta. Siekiant paskatinti visuo­ menės domėjimąsi genetika, ben­ dravimą su genetikos specialistais, o kartu ir paminėti ypač svarbias genetikos mokslui datas, 2003-iaisiais, praėjus penkiasdešimčiai metų po pagrindinės paveldimumo ir genetinės informacijos molekulės DNR - struktūros išaiškinimo (Nobelio premijos laureatai Jamesas Watsonas ir Francisas Crickas šį atradimą paskelbė 1953 m.), imta švęsti DNR dieną - balandžio 25-ąją. Kaip tiktais 2003 m. buvo paskelbta ir žmogaus genomo seka - tai davė pradžią dar tebevykstančiam didžiuliam progreso šuoliui biomedicinos moksluose.

Kodėl tapome gene­ tikais?

Birutė Tumienė, gydytoja genetike, dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės gene­ tikos centre, šį klinikinį darbą derina su moksliniu darbu VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje.

Kelias į genetiką netrumpas: 6 metai universitetinių studijų VU Medicinos fakultete, vėliau - 1 metai bendrosios medicininės praktikos internatūroje ir 4 metai klinikinės genetikos rezidentūroje - iš viso 11 metų. Tačiau žmogus.

Birutė Tumienė sako, kad pasirinkęs genetiko profesiją turi mėgti mokytis visą gyvenimą kuris renkasi gydytojo genetiko pro­ fesiją, turi mėgti mokytis: genetikos srityje kiekvieną dieną daug naujovių.

Tuo gydytojo genetiko profesija ir patraukli: kiekviena diena gali atnešti iššūkių. Juk pacientai paprastai serga retomis ligomis. Diagnozės paieška dažnai užtrunka: naršymas specialiose duomenų bazėse, mokslinės literatū­ ros skaitymas, pasitarimai su užsienio kolegomis, tyrimai, atliekami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kai šį darbą vainikuoja sėkmė, aplanko di­ delis džiaugsmas: juktaip galiu padėti šeimai, kuri atsakymo į savo klausimus ieškojo galbūt ilgus metus.

Tikiu, kad genetikos perspektyvos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, didžiulės. Šiuo metu Lietuvoje dirba keliolika gydytojų genetikų. Ame­ rikiečiai paskaičiavo, kad gydytojų genetikų pasaulyje yra maždaug tiek pat, kiek ir profesionalių astronautų.

Medicininės genetikos centre dirba­ me vienoje komandoje su medicinos biologiją studijavusiais genetikais, bioinformatikais, psichologe. Kie­ kvienas mūsų darbuotojas turi savą sritį, į kurią gilinasi, rašo mokslinius straipsnius. Juk genetinių ligų - tūks­ tančiai. O ir dažnosios ligos, tokios kaip diabetas, koronarinė širdies liga ir kitos, yra susijusios su genetiniais

Laimai Ambrazaitytei patinka darbas laboratorijose, galimybė atlikti tyrimus ir dalyvauti įvairiuose projektuose

veiksniais, todėl darbo mums tikrai nepritrūks.

Bendravimo įgūdžiai, sugebėjimas pajausti, suprasti, išklausinėti ir vėliau suprantamai paaiškinti pacientui ir jo šeimai - labai svarbūs gydytojui genetikui dalykai. Informacija, ku­ rią pateikia pacientas - labai opi, kalbama apie ligas šeimoje, vaikus, santuokas, dažnai ligos yra sunkios ir sukeliančios negalią ar net mirtinos, todėl jautrumas, tvirtos moralinės nuostatos, noras padėti, atsidavimas savo darbui - būtini. Labai svarbus ir komandinis darbas - mes pacientą konsultuojame, kolegos laborato­ rijoje - atlieka tyrimus, psichologė suteikia psichologinę pagalbą ir 1.1.

Kolegos patarimas, pasidalijimas patirtimi gali būti neįkainojami, o ka­ dangi darbas emociniu atžvilgiu nėra lengvas, tai kartais net ir tiesiog geras žodis yra labai reikalingas. Ir trečias, bet ne mažiau svarbus dalykas - nie­ kuomet nepavargti mokytis.

Laima Ambrozaitytė, VU MFŽmo­

gaus ir medicininės genetikos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja ir šios katedros doktorantė, dirba Žmogaus

ir medicininės genetikos katedros bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės ge­

netikos centro Molekulinės genetikos laboratorijoje.

Esu baigusi VU GMF molekulinės genetikos bakalauro studijas, po jų tęsiau VU MF medicinos biologijos magistrantūros studijas. Jau trečia­ me bakalauro studijų kurse atlikau praktiką VU MF ŽMGK Molekulinės genetikos laboratorijoje. Genetiku galima dirbti baigus VU MF medicinos biologijos, VU GMF genetikos ar bio­ chemijos magistrantūros studijas.

Genetika - mokslas apie paveldimu­ mą ir kintamumą. Mano nuomone, tai itin perspektyvi mokslo šaka, tirianti paveldimąsias žmogaus savybes ir įvairių patologijų molekulinius mecha­ nizmus. Išties yra labai daug sričių, ku­ riose gali dirbti genetikai.Tačiau mane visada labiausiai domino medicininė žmogaus genetika, nes tai žmogaus paveldimų požymių ir patologijų moksliniai ir diagnostiniai tyrimai.

Darbui genetikos laboratorijoje būtinas kruopštumas, nuolatinis domėjimasis mokslo naujovėmis.

Aš pasirinkau genetiko specialybę, nes man labai patinka darbas mo­ lekulinės genetikos laboratorijoje, galimybė atlikti diagnostinius gene­ tinius tyrimus ir dalyvauti įvairiuose mokslinių tyrimų projektuose.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

Nuotr. iš asm. albumo

universitas

8

2009 m. balandis

vilnensis

k k istorija ______________________________________________

Mikalojaus Daukšos kiemas 430 Nijolė BULOTAITĖ Mikalojus Daukša pirmosios XVI a. pabai­ goje Vilniuje išleistos lietuviškos knygos autorius. M. Daukšos „Katekizmo“ egzem­ pliorius, išspausdintas Vilniaus akademijos spaustuvėje, saugo­ mas Vilniaus universi­ teto bibliotekoje.

M. Daukšos kiemas, kuriame įsi­ kūręs Istorijos fakultetas, anksčiau vadintas Malkų, arba Juoduoju, kiemu. Akademijos laikais kiemą iš šiaurės ir rytų supo vienaaukščiai

arklidžių ir vežiminės pastatai. Iš

senųjų pastatų planų galima spėti, kad XVIII a. pradžioje šio pastato

pietinio korpuso trečiame aukšte

buvo rektoriaus Vladislovo Dauk­ šos butas. Pirmame aukšte buvo

akademijos prefekto butas. Pietinis sparnas iš kiemo pusės iki mūsų die­

nų išsaugojo netinkuotą renesan­ sinį fasadą, kuris buvo atidengtas remonto metu. Po XVIII a. pabaigos

rekonstrukcijos triaukščiame va-

„U.V.“ tęsia straipsnių ciklą apie Vilniaus universiteto kiemelius. Pristatome M. Daukšos kiemą, arba vadinamąjį Istorikų kiemelį.

S— ------- ———

—z---------------- ž......... ..... .... '..

'

........ .............

:

:

kariniame korpuse buvo įrengta nemaža profesorių butų. Antrame, vėliau trečiame aukšte gyveno prof.

Jonas Rustemas, Vilniaus tapybos mokyklos pradininkas, antrame aukšte - algebros profesorius, kurį laiką Fizikos-matematikos fakulteto dekanas Tomas Žickis (dabar čia Istorijos fakulteto dekanatas). Virš jo trečiame aukšte gyveno politinės ekonomijos profesorius Jonas Znoska. Iš išlikusių XIX a. pradžios planų galima daryti išvadą, kad profesoriai labai dažnai kraustydavosi iš vieno buto į kitą.

Vakarinį kiemo korpusą rekonstra­ vo ir trečią aukštą profesorių butams pritaikė Vilniaus universiteto profe­ sorius architektas Mykolas Šulcas.

Jis kurį laiką vadovavo visoms universiteto statyboms, įrengė modernią chemijos laboratoriją Chemijos kolegijoje (dabar - Švie­ timo ir mokslo ministerijos aktų salė), perstatė universiteto anatomikumą (dabar - Spaso cerkvė), suprojektavo naująjį Aulos inter­ jerą, pritaikydamas bibliotekai, etc. Sugriuvus vienam M. Šulco

projektuotam pastatui, kurį laiką jis neturėjo teisės projektuoti ir sta­ tyti, net buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto architekto pareigų, nors toliau profesoriavo. Su jo var­ du susijusi viena kažkada Vilniuje plačiai nuskambėjusi istorija, pami­

nėta ir L.Tolstojaus romane„Karas ir taika". 1812 m. į Vilnių turėjo atvykti caras Aleksandras I. Miestas ketino jo garbei surengti pokylį ir M. Šulcas,

kaip vienas žymiausių architektų.

buvo paprašytas pastatyti medinius rūmus - pavėsinę Vingio parke. Rū­ mai buvo suprojektuoti kaip grakšti galerija, kurios stogą rėmė lieknos kolonos. Išvakarėse įgriuvo skliautai.

Laimė, oras buvo puikus, tad pokylis vyko po atviru dangumi. M. Šulcas taip susigraužė dėl savo nesėkmės, kad nusiskandino Neryje.

V. Naujiko nuotr.

Istorikų kiemelis archeologams nepašykštėjo radinių Nijolė BULOTAITĖ

Istorijos fakulteto kiemelis ir pastatas neseniai sutvarkyti, restauruotas bu­ vusių gyvenamųjų patalpų dekoras, atidengtos dalies pastatų autentiškos sienos. Archeologijos katedros profesorius A. Luchtanas maloniai sutiko pa­ pasakoti apie kiemelyje ir pastatų rūsiuose vykdytus archeologinius tyrimus.

Jūs dalyvavote, kai buvo atlieka­ mi kiemelio ir pastatų archeolo­ giniai tyrimai? Šį kiemelį, ruošiantis universiteto

400 metų jubiliejui, jau šiek tiek kasi­ nėjo Paminklų projektavimo instituto archeologai. 1993 m. nedidelius tyri­ nėjimus vidinėse patalpose, gilinant rūsį, atliko Daiva Luchtanienė. Ar­ cheologiškai kiemelis mažai ištirtas, juolab kad buvo labai išraustas. Dar iki Antrojo pasaulinio karo jame buvo išvedžiotos įvairios komunikacijos, kanalizacija. Tiksliai nežinojome, ko­ kio storio kultūrinis sluoksnis, ar yra ankstesnio užstatymo pėdsakų.

Rengiantis remontui, projektuo­ jant, buvo numatytas liftas neįgalie­ siems lauke, iš kiemo pusės. Nuo to viskas ir prasidėjo. Kai tik nuėmėme dabartinius grindinius ir apie 40 cm supiltinio sluoksnio, paaiškėjo, kad ten, kur dabar sienos nėra, tiesiai po projektuojamu liftu, XVI-XVII a. buvo siena. Ją atkasę ištyrėme maždaug 8 kv. metrų plotą. Ten ne­ buvo suardyti kultūriniai sluoksniai, buvo matyti stratigrafiškai iki pat XVI a. pirmosios pusės. Paaiškėjo, kad kieme susidaręs iki 3 m 80 cm storio kultūrinis sluoksnis. Apačioje rasta dar XVII a. grindinių. Buvo atliekami tyrimai ir patalpose. Visur buvo keičiamos šildymo sistemos, po grindimis vedamos ventiliacinės angos Ten, kur dabar Archeologijos katedra, dviejose vietose irgi buvo

Šie masyvus akmenys IF rūsyje - pastato pamatai. Andriaus Bulotos nuotr. iškasti nedideli šurfai. Darant pir­ mąjį remontą buvo perkirsti arkiniai šio pastato pamatai, ir atrodė, kad viena siena gali griūti į aikštės pusę, kita irgi buvo suskilinėjusi. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad situacija nėra tokia bloga. Siena sutvirtinta, bet paaiškėjo kitas dalykas: visa siena, išeinanti į Daukanto aikštę, stovi ant daug senesnio XVI—XVII a. pastato

pamatų. O vidinė siena yra toliau, nes pastatas buvo platesnis, stovė­ jo ilguoju fasadu ne į gatvę. Buvo kasinėjama ir vieta, kur iškirstas Universiteto gatvės kampas, bet ta vieta labai suardyta, nes kelis kartus buvo keičiamos komunikacijos.

Po Archeologijos katedra buvo rūsiai su skliautais ir nuo dabartinių grindų paviršiaus maždaug 2 m 10-

30 cm gylyje - rūsio akmeninis grin­ dinys, truputis durpingo sluoksnio, giliau įžemis, nejudintas gruntas.

Ar radote ką ypač vertingo? Ko­

kio senumo tie radiniai? Ši vieta palyginti vėlai užstatyta.

Matyt, todėl, kad paviršius leidžiasi žemyn, o po Daukanto aikšte - pelkė. Čia nėra ankstyvo gotikinio užstaty­

mo kaip Pilies gatvėje ar aukščiau Universiteto gatvėje, nes buvo per šlapia. Šioje vietoje stovėjo įvairios paskirties XVI—XVII a. dviejų aukštų

reprezentacinis pastatas, dengtas plokštinėmis čerpėmis. Matyt, tai buvo miestiečio gyvenamas namas, kuris vėliau atiteko universitetui.

Kiemas buvo ūkinis, su įvairiais priestatėliais - viskas XVI a., senesnių radinių nėra, panašiai kaip ir Filoso­ fijos fakulteto kieme. Taigi, skirtingai nei kasinėjant Vyskupų rūmuose, čia medžiaga daug skurdesnė: miestie­ čių namai, iš kurių vienas mūrinis, o kiti, Skapo gatvės link, mediniai.

Prie įėjimo į Archeologijos katedrą yra vandens mazgas, kur matyti, kad korpusas stovi ant daug senes­ nių pamatų. Palikta pamatinė dalis, masyvūs akmenys. Kai XVIII a. viskas perstatyta, rūsiai užpilti griuvenomis.

Pradžioje tai buvo daugiau ūkinė, ne reprezentacinė universiteto dalis. Vė­ liau ši teritorija įsiliejo į universitetą, namai paaukštinti iki trijų aukštų.

Kai XIX a. įrengti profesorių butai, antrame aukšte atsirado klasicistinės medinės lubos, patalpos išpuoš­ tos freskomis, suklotos puošnios grindys.

Valant vieną sandėliuką po laiptine prie Archeologijos katedros rasta 1 m 68 cm ūgio suklupusio Jėzaus Kristaus skulptūra. Kryžiaus nėra, skulptūra be vienos rankos. Tai gana profesionalus XVIII a. meno kūrinys.

Dabar jis rekonstruojamas Prano Gudyno kultūros vertybių restaura­ vimo centre.

Tęsinys 16 psl.

universitas

2009 m. balandis

9

vilnensis

žvilgsnis t k

VU Lazerinių tyrimų centras Lazerių ir lazerinių technologijų kryptis jau beveik 40 metų plėtojama VU Kvantinės elektronikos katedroje ir Lazerinių tyrimų centre (KEK ir LTC). Šiame padalinyje dabar dirba 8 habilituoti dakta­

rai, 18 daktarų, 20 doktorantų. Tai yra didžiausias ir stipriausias ims padalinys Lietuvoje.

Ona BALACHNINAITĖ

optinių reiškinių, lazerinės spektros­

Šiuo metu naujai įrengtos ir re­

technologijų srityse, vienintelis

kopijos, lazerių taikymų ir lazerinių novuotos LTC laboratorijos ir dar­

ruošiantis lazerių fizikos ir lazerinių

bo patalpos. Patalpos renovuotos

technologijų magistrus, vienintelis

2008 2004-

jau nuo 2001 m. užsienio mokslinin­

m. pagal kartu su Fizikos

institutu vykdomus du struktūrinių

kų grupėms teikiantis tarptautinę

fondų BPD 1.5 priemonės projek­

prieigą prie turimų unikalių lazerinių

tus: „Nacionalinis lazerių mokslo ir

sistemų. 2000 m. LTC kartu su VU Bio­

technologijų centras" ir „Nacionali­

chemijos ir biofizikos katedra rengtas

nio lazerių mokslo ir technologijų

projektas CEBIOLA laimėjo Europos

centro plėtra". Laboratorinių darbų

Sąjungos konkursą, jiems suteiktas

maketai buvo kuriami naudojant ir

išskirtinio mokslo centro statusas.

struktūrinių fondų remiamą BPD 2.5

Tai buvo vienintelis išskirtinis mokslo

priemonės projektą „Aukščiausios

centras Lietuvoje tarp dar 34 tokių

pakopos lazerinių ir optinių techno­

pat centrų šalyse kandidatėse į ES.

logijų specialistų ruošimas", skirtą

LTC mokslinis potencialas ir Krašto apsaugos ministerijos bei Švietimo ir

žmogiškųjų resursų gerinimui.

Vykdant šiuos projektus sukurta

mokslo ministerijos bendros progra­

moderni eksperimentinė mokymo ir

mos „Mokslinių centrų renovacija"

mokslo bazė, sudaranti sąlygas atlikti

dalis, apimanti LTC ir gerokai atnau­

praktinius darbus ir inicijuoti moks­

jinusi mokslinę bazę, 2001-2002

linius darbus naujose lazerinių ir

m. sudarė sąlygas iš pradžių tapti

optinių technologijų srityse. Įkurtos

tarptautinio ES lazerinių centrų tin-

ir mokymo priemonėmis aprūpintos

klo„Lasernet" asocijuotuoju nariu, o

3 naujos mokslinės ir mokomosios la­

nuo 2004 m. - visateisiu integruotos

boratorijos (lazerinės technologijos,

europinės laboratorijos„Laserlab-Eu-

lazerinių elementų metrologijos ir

rope" nariu. 2004-2008 m. LTC vykdė

optinių matavimų), parengta teori­

keturis BP projektus ir 5 Aukštųjų

nė ir metodinė medžiaga (išleisti 4

technologijų paramos programos

vadovėliai ir 4 metodinės priemo­

(ATPP) projektus. 2007-2008 m.

nės lazerių ir lazerinių technologijų

LTC kaip koordinatorius ar partneris

tematika), paruošta viena nauja la­

įsitraukė į 7 naujos ATPP programos

zerinių technologijų magistrantūros

projektus. Pagal „Laserlab-Europe"

studijų programa „Lazerinė techno­

projektą 2004-2007 m. LTC apsi­

logija", patobulinta ir išplėsta viena

lankė 32 ES tyrėjai, kurie čia vykdė

magistrantūros studijų programa

16 tarptautinių projektų ir iš viso

„Lazerių fizika ir optinės technologi­

naudojo LTC įrangą 203 dienas,

jos" bei viena doktorantūros studijų

už šios įrangos nuomą gauta apie

programa „Lazerinė technologija". Šie tobulinimai paveiks ir kai kurių

750 tūkst. litų. Tarptautinė prieiga

doktorantūros studijų programoje

Marie Curie projektą„Atlas" (jis truko

„Fizika" skaitomų kursų, susijusių su

38 mėnesius, įvykdyti 6 tarptautiniai

lazerinėmis ir optinėmis technologi­

projektai, dalyvavo 6 doktorantai ar

jomis, atnaujinimą ir išplėtojimą.

jauni užsienio tyrėjai). Dar vienas

2008 2005-

m. buvo teikiama ir pagal

KEK ir LTC - didžiausias ir stipriau­

svarbus tarptautinis projektas - tai

sias mokslinis padalinys Lietuvoje,

pagal BP paprogramę „Marie Curie

vykdantis darbus lazerių, netiesinių

Chairs" vykdomas projektas STELLA

Kovo 25 d. VU rektorius su prorektoriais apžiurėjo naujai įrengtas ir renovuotas Lazerinių tyrimų centro labora­ torijas ir darbo patalpas. L. Binkauskienės nuotr.

(2006-2009). Jo tikslas - sukurti

pradėta plėtoti nauja perspektyvi

pavi rši ų m i kroa pd i rbi mo tyri ma i. Vyk-

pavyzdinį europinį mokymo centrą,

trimačių polimerinių mikrodarinių

dant šiuos darbus, remiamus VMSF

kuriamejaunieji mokslininkai galėtų

formavimo technologija, paremta

pagal projektą „Femtoapdirbimas",

dalytis pačiomis naujausiomis ir

lazerio spinduliuote inicijuojama

eksperimentiškai ir teoriškai tiriami

aktualiausiomis lazerių fizikos bei

dvifotonės polimerizacijos reakcija.

lazerinio mikroapdirbimo ypatumai,

netiesinės optikos žiniomis. Pagal

2008 2006-

m. bendradarbiaujant su

naudojant didelio pasikartojimo

šį projektą sėkmingai surengtos

UAB „Altechna" sukurta ir ištobulinta

dažnio sustiprintus femtosekundinius

3 kasmetinės mėnesio trukmės

universali automatizuota eksperi­

impulsus, leidžiančius gerokai padi­

lazerių taikymo eksperimentų va­

mentinė įranga, leidžianti formuoti

dinti lazerinio mikroapdirbimo grei­

saros mokyklos Lietuvos ir užsienio

didelių skersinių matmenų (1-10 cm)

čius. Eksperimentams naudojamas

magistrantams ir doktorantams,

polimerinius darinius su mažesne

Lietuvoje sukurtas unikalių galimybių

kurių metu savo patirtimi dalijosi

nei 100 nm skersine skyra. 2008 m.

lazeris „Pharos" (šviesos konversija),

žymiausi specialistai iš Lietuvos ir

pradėta plėtoti darinių replikavimo

kuriame suderinta didelė vidutinė

viso pasaulio. STELLA projektas iš­

minkštosios litografijos būdu (soft

galia ir didelis femtosekundinių im­

plėtė tarptautinį bendradarbiavimą

litography) technologija, leidžianti

pulsų pasikartojimo dažnis. Tyrimų

ir mokslinę veiklą, kurios centras yra

atgaminti keletą šimtų suformuotos

pabaigoje tikimasi sukurti naują daug

Vilniaus universitetas.

didesnės spartos femtosekundinio

Nuo 2008 m. LTC dalyvauja ESFRI

kvazitrimatės (2,5 D) struktūros ko­ pijų. Šios LTC kartu su Biochemijos

kelrodyje įtrauktos mokslinės-tech­

instituto ir Širdies chirurgijos centro

Daugelis šviesos ir medžiagos są­

ninės infrastruktūros„ELI" (Ekstrema­

tyrėjais plėtojamos technologijos

veikų prasideda nuo fotono sugerties

lios šviesos infrastruktūra) paruošia­

pradėtos taikyti gaminant specia­

molekulėje ar kristale. Būtent fotono

mosios fazės veiklose, remiamose BP.

lius karkasus kamieninių ląstelių

sugertis yra pirmasis įvykis tokiuose

Taip pat jau pasirašoma sutartis dėl

auginimui iš biologiškai suderinamų

reiškiniuose kaip fotosintezė, regėji­

BP remiamo integruotos europinės

polimerų ir siekiant sukurti dirbtinius

mas ar krūvininkų generacija saulės

laboratorijos„Laserlab-Europe" nau­

bioaudinius (perikardas) širdies ir

elementuose. Nuo jos prasideda ir

jo projekto „Laserlab Ii", pagal kurį

kraujagyslių chirurgijai.

reiškiniai, panaudojami fotodinami-

mikroapdirbimo lazerinę sistemą.

LTC 2009-2011 m. turės suteikti 144

Femtosekundinių lazerio impulsų

nėje navikų terapijoje ar biologinių

prieigos dienas ES mokslininkams,

panaudojimas atvėrė viliojančias

objektų fluorescenciniame vaizdini-

atvykstantiems iš kitų šalių.

galimybes daugelio medžiagų mi-

me. Ir nors daugelio minėtų reiškinių

Vienas iš minėtų struktūrinių fon­

kroapdirbimui mikroniniu ar net

trukmė gali siekti minutes ar valandas

dų projektų tikslų - inicijuoti moks­

submikroniniu tikslumu, tuo pat

(pvz., augalo augimas vykstant foto­

linius tyrimus naujose lazerinių ir

metu minimizuojant jų pažeidas.

sintezei), būtent procesai, vykstantys

optinių technologijų kryptyse, j šiuos

Eksperimentai parodė, kad didelės

per pirmąsias kelias pikosekundes

tyrimus būtų įtraukiami doktorantai

energijos femtosekundiniai lazerio

nuo fotono sugerties, nulemia visą

ir magistrantai, kartu būtų keliama

impulsai turi daugybę privalumų,

tolesnę įvykių eigą. Siekiant tirti ir

palyginti su ilgesnės trukmės šviesos

suprasti šiuos itin sparčius procesus,

jų kvalifikacija. Nuo 2005 m. LTC

Jaunieji mokslininkai dirba modernioje mokymo ir mokslo bazėje. V. Naujiko nuotr.

impulsais. Femtosekundinis lazerinis

panaudojami femtosekundiniai laze­

mikroapdirbimas nepriklauso nuo medžiagos parametrų. Šį metodą ga­

riai. Ultrasparčiosios spektroskopijos grupėje femtosekundinės žadinimo-

lima naudoti apdirbant visas žinomas,

zondavimo spektroskopijos metodais

net ir skaidrias, medžiagas. Vienas

tiriami pirminiai vyksmai natūraliuose

minėtų reiškinių - negrįžtamas skai­

ir žmogaus susintetintuose fotoak-

drių medžiagų lūžio rodiklio pokytis,

tyviuose molekuliniuose dariniuose,

stebimas itin didelio intensyvumo

nanodalelėse bei puslaidininkiuose.

šviesos impulsų laukuose. Naudojant

Turima išskirtinių galimybių aparatūra

šį lūžio rodiklio modifikavimo būdą

(plataus spektro femtosekundiniai

jos tūryje, nekeičiant paviršiaus savy­

parametriniai stiprintuvai TOPAS)

bių, galima įrašyti įvairias struktūras:

leidžia sėkmingai dalyvauti Europos

bangolaidžius, optinius šakotuvus,

jungtinės lazerių laboratorijos projek­

daliklius, gardeles, lęšius ir kitus fo­

tuose, suteikiant tarptautinę prieigą

toninius elementus. Kartu bandoma

užsienio mokslininkams. Be spek­

panaudoti šiuos procesus sudėtingų

troskopijos metodų, atliekami laiko

mikrostruktūrų (fotoninių kristalų,

skyros fluorescencinės mikroskopijos

difrakcinių elementų, fazinių gardelių,

tyrimai, papildantys klasikinę fluores­

šviesolaidžių) kūrimui. Nuo 2007 m.

cencinę mikroskopiją nauja dimensi­

bendradarbiaujant su Lietuvos lazerių

ja - pikosekundine laiko skyra.

bendrove „Altechna" pradėti puslai­

Vaizdo siužetą apie šį centrą

dininkių, metalo, skaidrių medžiagų

žiūrėkite www.vilnensis.vu.lt/mokslas

universitas

10

2009 m. balandis

vilnensis

k k mes - studentai_______________________________________

Du mūsų dėstytojai - tarp Tarptautiniai projektai dešimties sąžiningiausių dėstytojų neįkainojama patirtis Kovo 3 d. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga apdovanojo dėstytojus, kurie savo darbu aukštosiose mokyklose puoselėja akademinį sąžiningu­ mą. Daugiau nei 9000 studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų paminėjo apie 2100 skirtingų dėstytojų pavardžių, bet išrinkti tik dešimt geriausiųjų. Tarp jų - net du iš Vilniaus universiteto: doc. Gintautas Bareikis ir prof. dr. Vytautas Radžvilas.

Austėja RAMOŠKAITĖ

„Kiek užsidirbai, tiek ir turi“ Atsiimdamas apdovanojimą do­ centas Gintautas Bareikis sakė, kad visi jo - Matematikos ir informatikos fakulteto kolegos yra sąžiningi ir jis

pats nesuvokia, kodėl buvo išskirtas iš tokios daugybės dėstytojų. „Aš nežinau, kodėl gavau šį apdovano­ jimą, galbūt todėl, kad turiu daug studentų, - bet tik dėl to", - spėliojo

bausmė, kurią yra skyręs nusirašinė­ jančiam, - pašalinimas iš egzamino, bet, pasak dėstytojo: „Kiek užsidir­ bi, tiek ir turi." Pašalintųjų skaičiaus G. Bareikis neprisimena, bet spėja, kad jų nemažai. „Nusirašinėjimas dar yra ir dėstyto­ jo problema. Reikia parinkti ir sufor­ muluoti tokias egzamino užduotis, kad nusirašinėjimas neturėtų jokios įtakos", - mano docentas. Taip pat jis pažymėjo, kad labai lengva atskirti tuos studentus, kurie ketina nusira­ šinėti. Svarbiausia, pasak jo, yra tai, kad tas, kuris moka, nenusirašinės, o tas, kuris nemoka ir turi „špargalkę", visą laiką jaudinsis ir galvos, kaip nusirašyti, o ne apie tai, ką jam reikia išspręsti.

Džentelmeniškas įspėjimas

dėstantis profesorius dr. Vytautas Radžvilas sako, kad studento ir dės­ tytojo santykiai turi būti grindžiami pagarba, o pagarbos pagrindas yra

abiejų savigarba.„Aš niekada negąs­ dinu studentų egzamino išvakarėse, bet jeigu jau kyla šitas sąžiningumo klausimas, jiems pasakau vieną dalyką, kurį vadinu „džentelmeniš­ ku įspėjimu": nepadarykite vienos klaidos - nenusirašinėkite", - sakė V. Radžvilas.„Studentams paaiškinu, kad ir pats buvau studentas ir žinau,

kas tai yra studentiškas gyvenimas", -

V. Radžvilas prisiminė, kad ir pats kartais į egzaminus ateidavo nepa­ siruošęs, tačiau niekada sau neleis­ davo nusirašinėti. „Man neleisdavo savigarba", - pabrėžė esminį dalyką dėstytojas.

Paklaustas, ar yra sugavęs nors vieną savo studentą nusirašinėjantį, Vytautas Radžvilas atsakė, kad dar nė karto taip nėra įvykę. Jis pridūrė, kad jeigu taip nutiktų, tai nežinotų, kas yra gailestis, ir padarytų viską, kad nesąžiningas studentas nebesimo­ kytų TSPMI.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute

Sausio 31 - vasario 6 d. Tartu vyko tarptauti­ nis projektas, kuriame dalyvavo studentai iš keturių valstybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos. Į projektą, kuriame diskutuota ir ieškota atsakymų į svarbiausius su aukštuoju mokslu susijusius klausimus, buvo pakviesta ir delegacija iš Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA).

Svarbu pritaikyti patirtį

Taip pat apdovanoti buvo Antanas Andrijauskas (VDA), Liutauras Degėsys (VPU), Leonidas Donskis (VDU), Saulius Kavaliauskas (LKKA), Valde­ maras Makutėnas (LŽŪU), Edvardas

Doc. G. Bareikis mano, kad nu­ sirašinėjimas dar yra ir dėstytojo problema docentas, nors vėliau prisipažino esąs griežtas ir, matyt, dėl to įvertintas.

Paklaustas, ar pats nusirašinėdavo per egzaminus, G. Bareikis atsakė, kad nėra nė karto nusirašęs.„Tiesa, turėjau vieną kartą metodikos egzamine „špargalkę", bet nedrįsau nusirašy­ ti", - prisipažino docentas. Didžiausia

Michnevičius (VGTU), Laurynas Pakštaitis (MRU) ir Kęstutis Simonavičius (KTU). Atsiimdami apdovanojimus dėstytojai džiaugėsi tokiu studentų pripažinimu ir puoselėjo viltį, kad akademinis sąžiningumas bus vi­ siems pasiekiama dorybė ir vertybė.

Autorės nuotr.

Prof. V. Radžvilas pagavęs nusira­ šinėjantį studentą, padarytų viską, kad jis nebesimokytų TSPMI

lines sąlygas bei teikiamas garantijas,

Bolonijos proceso įgyvendini­

tautinių mažumų integravimą į aukš­

mas, jo tolimesnė raida ir skirtingų

tojo mokslo sistemą ir pilietiškumo skatinimą.

aukštojo mokslo sistemų analizė tapo banalia kasdienybe projekte

„Palyginti su suomiais, mes esame

dalyvavusiems studentams. „Puiku,

smarkiai atsilikusi valstybė, bet kita

kad šiuos itin svarbius ir aktualius

vertus, jei panagrinėsime sąlygas,

studentams klausimus galėjome

kuriomis vystėsi jų visuomenė, tuo­

aptarti su kolegomis iš kitų Europos šalių. Dalydamasis skirtinga patirtimi gali rasti kur kas daugiau išeičių", -

tiesiog dar turime labai daug kur

džiaugėsi VU SA tarptautinės srities

skirti studentų socialinei gerovei -

koordinatorė Justina Kaminskaitė.

met viskas nėra taip jau blogai,

pasitempti. Reiktų daugiau dėmesio bendrabučiai, valgyklos, paskolos ir

Diskusijos darbo grupėse leido

stipendijos - svarbiausios ir labiausiai

pažvelgti į įvairias Lietuvos aukštojo

tobulintinos sritys", - veiklos priori­

mokslo sistemoje esančias bėdas kitu kampu. Įvairių aukštojo mokslo

tetus vardijo VU SA socialinės srities koordinatorė Kristina Žalnieriūnaitė.

sistemų lyginimas ir analizė parodė, kad neverta stengtis išspręsti viską patiems, nes daugeliui Lietuvoje

egzistuojančių problemų jau yra

Ryšiai nenutrūko

pasiūlyti laiko ir kitų aukštojo mokslo sistemų patikrinti vaistai.

Sąžiningumas siektina vertybė

procesus, vykstančius jų ir kaimynų

šalyse, bet ir išnagrinėti esamas socia­

„Kam išradinėti dviratį antrąkart?

Reikia pripažinti, kad mes nesame

unikalūs ir problemos, kurias dabar bandome spręsti, kitų jau yra išspręs­ tos. Žinoma, nereikia pamiršti socia­

linių ir kultūrinių skirtumų, bet tai tik kosmetiniai pakeitimai, o ne naujos koncepcijos kūrimas", - aiškino VU

SA atstovas ryšiams su visuomene Arminas Varanauskas.

Nors projektas baigėsi prieš pu­

santro mėnesio, bet dalyviai vis dar

bendrauja tarpusavyje. „Internetu bendraujame su latviais, vieno

Suomijos universiteto studentų atstovybės viceprezidentas buvo atvykęs aplankyti mūsų į Lietuvą,

o su kolegomis iš Mykolo Romerio universiteto dažnai susėdame prie bendro stalo padiskutuoti apie šiuo

metu vykstančią aukštojo mokslo

reformą. Sužinojome ir supratome

Socialinės sąlygos universitete gerės Projekte dalyvavę studentai turėjo progą ne tik apsvarstyti akademinius

daugybę naudingų dalykų, kurių vienas svarbiausių - kam mokytis iš savo klaidų, jei gali iš svetimų", projekto naudą komentavo A. Va­

ranauskas.

VU SA inform.

Aktuali informacija dėl stipendijų Vilniaus universitete Pavasario semestrą Vilniaus uni­ versitete socialinės ir vienkartinės stipendijos skirstytos remiantis Lai­ kinaisiais Vilniaus universiteto stipen­ dijų skyrimo nuostatais. Juose atsi­ žvelgta į socialinį kriterijų - pajamas asmeniui per mėnesį, nes socialinių ir vienkartinių stipendijų paskirtis padėti studentams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje.

Stipendijų skyrimo tvarka keitėsi jau prasidėjus prašymų priėmimui, nes: □ pastebėta, kad kai kurių so­ cialinės stipendijos prašiusių studentų šeimose pajamos asmeniui per mėnesį smarkiai

viršijo šalies atlyginimo vidurkį, o lėšas norėta paskirstyti kuo tikslingiau; □ atsižvelgta į situaciją kitose aukštosiose mokyklose, kur skatinamosioms stipendijoms pritrūko lėšų, nes socialinės sti­ pendijos skirstytos neatsižvel­ giant į prašančiųjų pajamas; □ socialinė stipendija buvo pa­ didinta tris kartus (iki 390 litų per mėnesį), bet stipendijų fondas nebuvo padidintas, o Vilniaus universitetui tenkanti dalis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik 1 milijonų litų.

Dėmesio

Taigi Vilniaus universitete sociali­ nės stipendijos skirtos tik valstybės finansuojamose vietose studijuo­ jantiems studentams, atitinkantiems bent vieną iš Vyriausybės nutarime nustatytų kriterijų, atsižvelgiant į socialinį kriterijų - pajamas, tenkan­ čias vienam asmeniui per mėnesį.

T. y. socialines stipendijas gavusiųjų studentų šeimose pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 350 litų ir studentas atitinka bent vieną iš šių kriterijų: □ turi teisę gauti piniginę socia­ linę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės sociali­

■

nės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenan­ tiems asmenims įstatymą; □ augina vaiką (vaikus); □ kilęs iš šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose.

Stipendijas gali gauti ir studentai, kuriems paskirtos skatinamosios stipendijos.

Jei gavote pranešimą, kad prašyme trūksta dokumento - raginame kuo greičiau jį pateikti VU SA centriniam biurui (Universiteto g. 3, Observato­ rijos kiemelis).

JAU ATSIRANDA VIETŲ SAULĖTEKIO AL. ESAN­ ČIUOSE BENDRABUČIUOSE, PRAŠOME REGIS­

Tek: 272 2800

TRUOTIS ARBA TIESIOGIAI KREIPTIS Į BEN­ DRABUČIO ADMINISTRATORIUS, ESANČIUS SAULĖTEKIO AL. 6, 12, 47.

www.knygrisykla.lt

kiekis, skirtas skatinamosioms stipendi­ joms, nebuvo apibrėžtas-jis paaiškėjo paskirsčius kitų rūšių stipendijas.

Skatinamųjų stipendijų dydis liko toks pats - padidinta 2,5 BSI (325 litai), paprasta 1,5 BSI (195 litai). Stipendijos turėjo pasiekti studentų sąskaitas iki kovo 27 d.

Daugiau informacijos ir stipendijas gavusiųjų sąrašus galite rasti: www.vusa.lt.

Laisvos vietos bendrabučiuose

Skubiai įrišame bakalauro, magistro darbus kietais viršeliais tradici­ niu terminiu būdu. Įrišame lapus plastmasine, metaline spirale.

Mus rasite Kalvarijų g. 14 (pusrūsyje) darbo dienomis.

Šį semestrą pasikeitė ir skatinamųjų

stipendijų skyrimo tvarka. Anksčiau šias stipendijas gaudavo 30 proc. kiekvieno kurso studijų programoje geriausiai besimokančių studentų. Šiemet pinigų

Tai palankus laikas apsigyventi bendrabu­ tyje, nes nuo birželio mėn. visos vietos yra rezervuojamos būsimiesiems pirmakursiams ir kitų kursų studentai į bendrabučius nebepriimami.

universitas

2009 m. balandis

11

vilnensis

_______________________________________ mes - studentai/ f mokslo reformai. Ją užbaigus ir krizei

Kova su didelėmis kainomis valgyklose

praėjus galima tikėtis naujų investici­ jų į aukštąjį mokslą ir būtent į socia­

linę studentų aplinką, kuri kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio.

Kol kas studentai turi pasirinkimą -

pirkti maistą valgykloje arba atsinešti jį iš namų. „Šiuo metu kai kuriose val­

Vilniaus universiteto studentai labiausiai yra

gyklose yra draudžiama valgyti savo

nepatenkinti maisto kainomis ir poilsio zonų

atsineštą maistą, nors to drausti jos

trūkumu. Tai paaiškėjo Vilniaus universiteto

neturėtų. Mūsų studentai turi teisę

Studentų atstovybei (VU SA) atlikus apklausą

jose maitintis savo maistu", - teigė

apie maitinimo sąlygas universitete.

viešo naudojimo mikrobangų kros­

VU SA atstovas. Galvojama įrengti neles, kurios būtų prieinamos tiek

Kristina ŽALNIERIŪNAITĖ Kainos neatitinka kokybės

kitų mechanizmų. Didžiausia bėda

- viešieji konkursai, kuriuos privalo skelbti universitetas, norėdamas iš­

darbuotojams.

Didelė bėda ta, kad universitete

Studentų netenkina aukštos kainos valgyklose. V. Naujiko nuotr.

trūksta poilsio zonų, kuriose stu­

nuomoti patalpas maitinimo įstaigai.

Laimi didžiausią kainą už kvadratinį

VU SA šių metų pradžioje klausė

metrą pasiūlęs dalyvis, o tai daro

studentų, ar jie yra patenkinti maiti­

labai didelę įtaką būsimoms mais­

nimo sąlygomisVilniaus universitete.

Apklausus 965 respondentus paaiš­

to kainoms", - pasakojo klausimą pristatęs VU SA atstovas ryšiams su

kėjo, kad didžiausią nepasitenkinimą

visuomene Arminas Varanauskas.

kelia maitinimo įstaigose esančių

VU studentams, tiek dėstytojams bei

Kainų problemai spręsti VU SA

Po praėjusią savaitę įvykusio susi­ tikimo su švietimo ir mokslo ministru

Gintaru Steponavičiumi pasirinktas

dentai galėtų atlikti jiems skirtas grupines užduotis. Šiuo metu visos

Poilsio zonos darbui

erdvės yra „užkimštos" naujomis

Per posėdį VU administracijos rei­

auditorijomis. Šią problemą ketinama spręsti

ministrą į svečius norėdami pasikal­

kalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna

kiekviename fakultete randant ar su­

bėti įvairiais su aukštuoju mokslu

užsiminė apie kitose šalyse paplitusią

kuriant erdves, kurios būtų tinkamos

visiškai kitas požiūris.„Pasikvietėme

kainų bei kokybės santykis ir poilsio

pateikė kelis siūlymus, susijusius su

susijusiais klausimais. Pasikalbėjome

praktiką, kai didelę studentų maisto

darbui ir poilsiui. Jose turėtų būti

zonų trūkumas universitete. Šios problemos buvo pristatytos

valgyklų valdymo modelio keitimu.

Dalis Senato narių prieštaravo šiems

ir apie situaciją mūsų universitete,

kainos dalį padengia valstybė.Tokias

įrengtas belaidis internetas.Taip pat

būtent apie valgyklas, ir susitarėme

subsidijas jau gauna Mykolo Rome-

studentų atstovybės iniciatyva tokios

kovo 3 d. vykusiame VU Senato posė­

siūlymams, nes, jų manymu, univer­

kartu spręsti šį klausimą. Jau kitą

rio universiteto studentai.

darbo vietos, kurios ypač reikalingos

dyje, pasiūlyti ir galimi jų sprendimo

sitetas turėtų rūpintis tik akademine

dieną sulaukėme skambučio iš mi­

būdai.„Kainų sumažinimas nėra pa­

studentų aplinka, o ne jų socialine

nisterijos dėl šios problemos", - sakė

Anot A. Varanausko, apie tai šne­ kėti dar anksti. Šiuo metu beveik visi

per sesijas, bus įrengiamos ir Vilniaus universiteto bendrabučiuose.

prastas procesas, čia veikia daugybė

gerove.

A. Varanauskas.

pinigai atitenka vykdomai aukštojo

sportas//s

Rektoriaus taurė Stalo tenisas Kovo 23 d. įvyko tradicinės stalo teniso varžybos Rektoriaus taurei laimėti. Jose dalyvavo 10 fakultetų.

Geriausiai sekėsi Matematikos ir in­ formatikos fakulteto komandai, kuri rezultatu 3:2 nugalėjo Ekonomikos fakulteto studentus. Didžiausią stai­ gmeną parengė Tarptautinio verslo mokyklos studentai - jie iškovojo trečiąją vietą, nugalėję Fizikos fakul­ teto studentus rezultatu 3:1.

Geriausi VU tenisininkai dalyvavo aukštųjų mokyklų pirmenybėse ba­ landžio 4 d. Kaune.

Svarsčių kilnojimas Kovo 19 d. tarpfakultetinių svars­ čių kilnojimo varžybų Rektoriaus taurei laimėti nugalėtojais tapo Ma­ tematikos ir informatikos fakulteto

stipruoliai, antrąją vietą pelnė Gam­ tos mokslų fakulteto, trečiąją - Fizikos fakulteto studentai.

Futbolas Vasario 27 d. baigėsi 2008-2009 mokslo metų tarpfakultetinės olim­ pinių vilčių Rektoriaus taurei laimėti skirtos mažojo futbolo varžybos.

Dalyvavo dvylika fakultetų ir Tarp­ tautinio verslo mokyklos studentai.

A grupėje nugalėtoja tapo Fizikos fakulteto komanda, B grupėje - eko­ nomistai.

Dėl trečiosios ir ketvirtosios vietų susitiko MF ir FF komandos. Varžy­ bas laimėjo medikai rezultatu 6:3.

Dėl turnyro nugalėtojo vardo kovėsi EF irTVM sportininkai. Šį kartą TVM

Iš aerobikos čempionato - su glėbiu medalių Kovo 19-21 d. Visagine įvyko III atviras ir XV Lietuvos sportinės ae­ robikos čempionatas. VU sportinės aerobikos komanda (trenerė T. Gritėnienė) startavo suaugusiųjų grupėje šešeto rungtyje ir iškovojo net 12 medalių. 2009 m. Lietuvos vicečempionėsJ. Prosianikova, M. Ališauskienė, J. Molytė, R. Stonytė, K. Koniuševa, M. Pečiukaitytė ir R. Navickaitė su nauju įkvėpimu ruošiasi balandžio mėnesio pabaigoje vyksiančiam Aukštųjų mokyklų čempionatui.

VU merginų krepšinio komanda Lietuvos studentų krepšinio lygoje iškovojo sidabro medalius

komanda turėjo nusileisti ekonomis­ tams, kurie laimėjo rezultatu 6:3.

Studentų pergalės sambo čempionatuose Kovo 7 d. sostinės sambo čempionate VU studentai Dalia Olencevičiūtė (MIF II k.), Povilas Gruodis (TF III k.), Leonas Gruodis (EF I k.), Klimentijus Olechnovičius (MIF IV k.) ir Osvaldas Civilis (TVM II k.) tapo čempionais, Viktorija Brusokaitė (MF II k.) ir Konstantinas Mokšinas (kovinės savigynos grupėje) iškovojo antrąją vietą, Arnoldas Budžys (GMF I k.) ir Artiomas Akatovas (ChF I k.) - trečiąją vietą. Gerai pasižymėjo ir kiti mūsų studentai, ypač Tomas Petrušis (GMF I k.) ir Arūnas Pulmanas (ChF I k.), kuriems iki prizinės vietos trūko tik gerų burtų, laimės ir varžybų patirties.

Kovo 28 d. Alytuje vy­ kusiame Lietuvos sambo čempionate dalyvavo per 250 sportininkų, tarp jų ir 12 mūsų universiteto stu­ dentų. Geriausiai sekėsi šiems studentams: Rūtai Aksionovai (FsF II k.) I vieta, Osvaldui Civiliui (TVM II k.) - I vieta, Daliai Olencevičiūtei (MIF I k.) - II vieta, Viktorijai Brusokaitei Iškairėsįdešinę:D.Olencevičiūtė(vicečempionė), (MF II k.) - III vieta, Po­ R. Aleksionova (čempionė) ir V. Brusokaitė (III vilui Gruodžiui (TF III k.) vietos laimėtoja) (<90 kg) - III vieta.

Klimentijus Olechnovičius (MIF), Leonas Gruodis (EF) ir Arina Grabusova (MF) užėmė penktąsias vietas. Šie sportininkai dalyvaus ir gegužės 9 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų dziudo

čempionate.

Mūsų krepšininkės LSKL vicečempionės!

VU sportinės aerobikos komanda

VU jėgos trikovininkai per žingsnį nuo medalio Kovo 14 d. vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų jėgos trikovės čempionatas.

VU atstovavusi septynių studentų komanda šiose varžybose iškovojo ketvirtąją vietą. Individualiai geriau­ siai pasirodė Justas Klikna (MIF II k.) ir Tadas Svetikas (KHFIV k.) - jie iškovo­ jo sidabro medalius. Trečiąsias vietas užėmė MIF studentai: antrakursis Daumantas Stulgis ir ketvirtakursis Faustas Tamonis.

ir dar dvi„Teo" žaidėjos. VU rinktinės merginos garbingai kovėsi su titu­ luotomis varžovėmis iki paskutinių varžybų sekundžių. Nors didelis no­ ras ir atkaklumas nepadėjo iškovoti pergalės, merginos atidavė visas jėgas kovoje dėl sidabro medalių.

VU gretose rezultatyvumu ir ko­ vingumu išsiskyrė Laima Rickevičiūtė (FsF), pelniusi 26 taškus, Neringa Bytautaitė (EF), Jūratė Staskonytė (KF), Lina Mažeikaitė (EF), surinkusios po 10 taškų, Severiną Uždavinytė (KF) 9, Vaiva Danieliūtė (KF) - 7, Laura Šleževičiūtė (TF) -3, Vaida Domašiūtė

Kovo 30 d. Vilniaus universiteto merginų krepšinio komanda po at­ kaklių pusfinalio varžybų ir pergalės rezultatu 70:66 prieš Vilniaus peda­ goginį universitetą Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) finale žaidė su Mykolo Romerio universiteto (MRU) krepšininkėmis. VU komanda, vado­ vaujama trenerės L. Berūkštienės, finalinėse LSKL varžybose dalyvavo po metų pertraukos. Mūsų krepši­ ninkės MRU merginoms pralaimėjo rezultatu 84:77 (16:26, 20:21, 22:22,

19:15).

MRU atstovauja geriausia iki 19 metų Europos krepšininke išrinkta Gintarė Petronytė, Lietuvos perspek­ tyviausia žaidėja Aurime Rinkevičiūtė

(KF) - 2 taškus.

SSC inform.

Padėka Dėkojame doc. Remigijui Naužemiui už mūsų kraštiečių garsinimą ir do­ vanotas knygas: R. Naužemio, R.Turskio, J. Jankausko, A. Šulinsko„Svarsčių

kilnojimo treniruočių metodika"; R. Naužemio „Vytautas Peseckas: JAV lietuvis - Lietuvos aviacijos puoselėtojas"; R. Naužemio „Beverly Shores lietuviai prie Mičigano". Šios knygos papildys mūsų bibliotekos kraštotyros fondą ir bus naudingos skaitytojams.

Biržų savivaldybės viešoji biblioteka

Daugiau naujienų www.vilnensis.vu.lt

universitas

12

2009 m. balandis

vilnensis

f f f karjera______________________

Darbdavius vilioja studentų jaunatviškas polėkis ir lankstumas Kovo 25 d. Vilniaus universitete pasi­ baigė mėnesį trukęs renginys „Karjeros dienos’09“, kurį orga­ nizavo VU Studentų atstovybė. Šio projekto tikslas - suburti VU studentus ir Lietuvos darbdavius sėkmin­ gam abipusę naudą teikiančiam bendradar­ biavimui. (Plačiau apie Karjeros mugę skaitykite Eglės Šepetytės straipsnį „Karjeros die­ nos’09 mokė kopti karjeros laiptais“ ir video žiūrėkite www. vilnensis. vu. lt.)

Justina BEZARAITĖ VU Karjeros dienos skatina studen­ tus imti iniciatyvą į savas rankas dirbti ir kilti karjeros laiptais, tačiau kokių specialistų reikia, kokios asme­ ninės charakterio savybės ir bruožai tenkina darbdavius, daugeliui - neiš­ spręstas galvosūkis. Įmonės neslepia, kad studentai praktinių žinių turi mažai, tačiau jauną ir nepatyrusį darbuotoją į darbo vietą priima dėl lankstaus būdo.

Neužtenka universiteto parengimo Darbdaviai gerai atsiliepia apie studentų teorinių žinių bagažą, ta­ čiau praktiniam parengimui negaili kritikos. „Universitetuose gaunamos žinios yra sunkiai pritaikomos įmonių praktikoje, todėl tiek Vilniaus univer­ siteto, tiek kitų universitetų parengtus studentus priėmus į darbą kiekvienai įmonei dar nemažai tenka investuoti į jų mokymus. Prekybos programos studentams, kurie labiausiai atitiktų

kyti, kur save įsivaizduoja. Turi save

kur nors matyti. Aš suprantu, kai taip daro pirmakursiai ar antrakursiai, bet

ne absolventai, baigiantys mokslus", pasakoja nealkoholinius gėrimus gaminančios ir„Coca Cola Company" gėrimus pilstančios kompanijos„Coca Cola Hellenic Bottling" personalo specialistė Toma Darulytė.

Motyvaciją, kaip vieną pagrin­

dinių savybių, vardijo visi kalbinti firmų personalo skyrių darbuotojai.

Finalinis Karjeros dienų’09 renginys sutraukė minią studentų.

V. Naujiko nuotr. mūsų įmonės specifiką, trūksta prak­ tinių žinių", - studentų išsilavinimo lygį komentuoja mažmenine prekyba užsiimančios įmonės „Rimi Baltic" mokymų vadovė Dovilė Buinickaitė. „Vilniaus universitetas parengia išsila­ vinusius specialistus, kurie turi puikią teorinę bazę, platų akiratį ir entuziaz­ mą pritaikyti savo žinias praktikoje.

Deja, praktinių žinių pagrindų jiems stinga", - esamą padėtį apibendrino „Citco" kompanijos personalo atran­ kos specialistė Ugnė Šiugždinytė.

Pasak optimistiškai nusiteikusios informacinių technologijų kompanijos„Tieto" personalo vadovės Kris­ tinos Maciulevičiūtės, universitetas suteikia žinių pagrindus, sudomina, o tolimesnė specialisto sėkmė pri­ klauso nuo jo paties.

Populiariausios specialybės nesikeičia Populiariausios specialybės, kurių specialistų labiausiai reikia įmonėms, metai iš metų nesikeičia: tarp Karjeros dienose dalyvaujančių firmų eko­ nomistai, vadybininkai ir teisininkai

išlieka paklausiausi.Tačiau tai galima vertinti ir kitaip - bendradarbiausian­ čias su Vilniaus universiteto Karjeros dienomis įmones kviečia ir renka patys studentai. „Mūsų įmonėje pagrindiniai dar­ buotojai yra teisininkai ir buhalteriai, tad atitinkamai mums reikalingi teisės, ekonomikos, finansų verslo ir vadybos specialistai", - situaciją aiškina „Citco" personalo atrankos specialistė. Štai mugėje dalyvavusiai gyvūnų ėdalą gaminančiai ir jų priežiūrai skirtas prekes, taip pat saldumynus, ledus, ryžius ir padažus tiekiančiai kompanijai „Marš Lietuva" reikalingi ekonomistai, vadybininkai ir turintys techninį išsilavinimą specialistai, o audito, mokesčių, įmonių susijungi­ mų ir verslo konsultacijų paslaugas teikianti įmonė „Ernst&Young" prie reikalingiausių specialybių dar pri­ duria ir teisę bei finansus.

„Pasigedome žmogaus noro paplanuoti savo karjerą ir žinojimo, ką jis nori daryti. Ne šiaip kad ateinu čia ir sakau:„Ką jūs man duosit", bet są­ moningumo ir pagalvojimo, ką noriu veikti ateityje", - dėstė„Ernst&Young"

personalo specialistė Vaida Gurkšnytė-Raupėnienė. „Stengiamės įdarbinti studentus, kurie patys domisi ir siekia savaran­ kiškai gilinti savo žinias. Atsirenkame geriausius, kurie žino, ko nori.Tikimės,

kad jie atras ir įvertins mūsų kompa­ nijos teikiamas galimybes, - pasakojo „Tieto" firmoje dirbanti personalo vadovė. - Pasigendame dabartinių absolventų kantrybės, užsispyrimo, tikslo iškėlimo ir jo siekimo. Ne visi supranta, kad reikia sunkiai dirbti, kol tampi geru specialistu."

Motyvacija aukščiau visko

Būdo savybes darbdaviai neretai iškelia aukščiau už išsilavinimą, „iš­ silavinimas mums sąlyginis dalykas, nes nėra taip, kad žmogus turi dirbti darbą būtent pagal specialybę. Priim­ dami studentus, kreipiame dėmesį ne tik į funkcinius, techninius gebėjimus, mums labai svarbios žmogiškosios savybės ir ar jos sutampa su įmonės

„Prieina ir sako:„Aš studijuoju eko­ nomiką", bet negali konkrečiau paša-

kultūra", - teigė„Mars Lietuva" perso­ nalo skyriaus vadovė.

Studento pranašumai stebina Karjeros mugėje dalyvavo 21 įmonė, tačiau kyla klausimas: „Kokia nauda darbdaviams iš jaunų ir nepatyrusių darbuotojų?" Pasirodo, atėjus dirbti į kompaniją patirties neturėjimas ir jau­ natviškas būdas - dideli privalumai. „Darbo efektyvumas priklauso nuo žinių, kurias žmogus gaus bū­ tent mūsų kompanijoje. Studentas yra lankstesnis, jo neriboja senos, kadaise įgytos nuostatos, - sakė „UVS Group", siūlančios komplek­ sinius programinės įrangos kūrimo ir techninės įrangos integravimo sprendimus, teikiančios produkcijos priežiūros paslaugas prekybos įmo­ nėms, personalo vadybininkė Natalija Serova. - Kadangi mes investuojame į mokymus, tai, aišku, paprasčiau paimti žmogų be patirties. Kai į firmą ateina žmogus su patirtim, jo lygis yra aukštesnis ir visi tai pripažįsta, bet jam reikės mokytis tiek pat." „Marš Lietuva" personalo skyriaus vadovė D. Vitkuvienė prisipažino, kad jeigu reikėtų rinktis profesiona­ lą, srities ekspertą ar turintį mažiau patirties, bet labai imlų ir lankstų visokiausioms naujovėms, atvirą pokyčiams, įdarbintų pastarąjį. Įmo­ nėje „Ernst&Young" apytikriai pusė darbuotojų studijuoja, o personalo vadovė teigė, kad kiekvienais metais priimama naujų jaunų žmonių, nes „tokia yra firmos politika".

:£*lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllUlllllllllllllllllllllllllllllllt

{vardyti ir apdovanoti tikri rytojaus lyderiai Kovo 27 d. Ūkio ministerijoje įteikti pažymėjimai bendro Vilniaus universiteto, UAB „Mercuri International“, Všį „Kitokie projektai“ ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) projekto „Rytojaus lyderiai“ nugalėtojams. Šis projektas susidėjo iš kelių etapų.

2008 m. pavasarį buvo atrinkta 10 proc. geriausiai besimokančių pirmos studijų pakopos ir vientisųjų studijų III kurso studentų, studijuojančių dieni­ ne ar vakarine forma. Į projektą iš 360 pakviestųjų užsiregistravo 190 stu­ dentų. 2009 m. pavasarį finišą pasiekė T1 projekto dalyviai, kuriuos įmonės nurodė kaip sėkmingai įgyvendinu­ sius projektines idėjas jų įmonėje.

Pakviesti į projektą studentai atstovavo įvairiems VU fakultetams.

Skirtingoms studentų grupėms skir­ tingose LISPA įmonėse teko spręsti

skirtingus uždavinius. Vieniems jų reikėjo sukurti naujo ekologiško lei­ dybos produkto koncepciją, turinį ir formą (UAB„Firidas"), kitiems - naujo įmonės produkto įvedimo į rinką koncepciją, strategiją ir taktiką (UAB „PakMarkas") ar atlikti parengiamuo­ sius veiksmus knyginės produkcijos eksportui į Skandinavijos šalis (AB „Aušra"). Viena iš studentų grupių atliko esamų klientų patenkinamumo tyrimą, o kita sukūrė įrenginių priežiūros optimalaus valdymo pro­ gramą (abi grupės darbavosi dizaino ir leidybos UAB „Kopa"). Atrinkti

studentai taip pat padėjo Lietuvos spaustuvininkų asociacijai organi­ zuoti „BaltPrint 2008" konferenciją ir sukurti Lietuvos delegacijos koncep­ ciją kasmetiniam projektui „Baltijos šalių vasaros sporto šventė".

LISPA prezidentė Erika Furman pasidžiaugė, kad projektas padėjo integruoti jaunąją Lietuvos studentų kartą į tikrą verslo aplinką.

Apdovanoti projekto „Rytojaus ly­ deriai" dalyviai ypač pabrėžė vertingą praktinę patirtį, įgytą dalyvaujant šiame projekte. Kaip prisipažino VU Komunikacijos fakulteto studentė Julija Zemcova, dalyvavimas projek­ te leido jai labai daug sužinoti apie spaudos pramonę.To paties fakulteto studentė Eglė Stonienė pažymėjo, kad jų grupės darbas UAB „Firidas" išmokė grupės dalyvius priimti iššū­ kius. „Dabar įgytos žinios lydės mus visą gyvenimą", - tikino VU Ekonomi­ kos fakulteto studentė Jolita Keraitė.

Studentai taip pat prisipažino, kad dalyvaudami projekte įgijo ir labai vertingos darbo komandoje patirties, daug kitų naudingų įgūdžių. „U. V." inform.

|

VU Karjeros centras -

|

| profesionalus karjeros patarėjas studentui! | e

= E | f š

Kviečiame studentus naudotis šiomis paslaugomis: • Individualiomis karjeros konsultacijomis.

• Karjeros valdymo mokymais.

• Asmenybės savybių ir gebėjimų vertinimu.

• Informavimu apie ERASMUS praktikos galimybes.

• Karjeros centro skaitykla.

e

= ę

| = ę

|

Kreipkitės į mus, jei:

e

•

| |

•

Nesuprantate, ar pasirinktos studijos, profesija arba darbas geriausiai ę atitinka Jūsų tikslus, interesus ir gebėjimus. f Nežinote, kaip įgyti patirties, reikalingos Jūsų karjerai. |

|

• •

Nežinote, kaip pradėti ieškotis darbo.

Nežinote, kaip tinkamai prisistatyti potencialiems darbdaviams.

e

•

Esate sutrikę ir nerimaujate, kad nesugebėsite tinkamai pasirinkti karjeros krypties arba darbo.

Turite per mažai informacijos apie darbo pasaulį ir įsidarbinimo galimybes.

Norite daugiau sužinoti apie karjeros valdymą ir susidaryti savo

e

e

=

•

e

| e

•

asmeninį karjeros planą bei kt.

|

e

| e e

| e

| |

|

Išsamesnės informacijos ieškokite

|

e

http://www.karjera.vu.lt.

e

=

Laukiame Jūsų skambučių tel. (8-5)236 6007 arba laiškų ei. p. konsultacija@karjera.vu.lt.

=

e

e

TiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiihiitiitiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiniiiiiir

universitas

2009 m. balandis

13

vilnensis

_____ projektai 11«

Europos magistro laipsnis bus pasiekiamas Vilniaus universitete

Iš kairės į dešinę: Friedrich Wittib (Aus­ trija), Malgorzata Zimmermann (Lenkija), Katalin Kollar (Vengrija), Umberto Marggiotta (Italija), Pascale Guibert (Prancūzija)

Vasario 2-7 d. Vilniaus universitete dirbo mokymosi visą gyvenimą ERASMUS programos EMETT (Europos magistro laipsnis Europos mokytojui) projekto dalyviai, kuriantys bendrą europinę antrosios pakopos pedagogų rengimo studijų programą. Tai dvejų metų (2007-2009) projektas, vienijantis aštuonis universitetus iš Italijos, Austrijos, Prancūzijos, Danijos, Vengrijos, Lenkijos, Kipro ir Lietuvos. Jau antrus metus vykstančio projekto dalyviai vasario mėnesio susitikimui pasirinko Vilnių.

Loreta CHODZKIENĖ,

dentų vedamas paskaitas ir pamokas projekte

ŪKI direktorės pavaduotoja

dalyvaujančiose institucijose. Projekto dalyviai

Projekto dalyviai susitiko su VU rektoriumi akad.

B. Juodka, apžiū­ rėjo rektoriaus regalijas.

V. Naujiko nuotr.

taip pat lygino mokytojų rengimo studijų pro­ Projekto koordinatoriaus Venecijos Ca Foscari universiteto dėstytojai kartu su projekto partne­ riais iš Nanto universiteto, Danijos pedagoginio universiteto, Insbruko pedagoginio universi­ teto, Krokuvos Jogailos universiteto, Vengrijos pedagoginio universiteto, Kipro universiteto ir

gramas ir, suradę bendrus sąlyčio taškus, kūrė naują bendrą, visoms aštuonioms institucijoms priimtiną magistro studijų programą. Progra­

mos rengimą lėmė ir kiekybinis tyrimas taikant anketinę apklausą studijų programų rengėjams,

mokytojų rengėjams, studentams.

Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto

Naujos studijų programos kūrėjai išskyrė

atliko savo šalių švietimo sistemų ir jose vyk­

šešias mokslo sritis, kurios turėtų jungti euro­

domos švietimo politikos apžvalgą, palygino partnerių šalių švietimo sistemų privalumus ir

tai - dalykas ir jo didaktika, edukologijos mokslo

trūkumus. Projekto dalyviai tyrė ir mokymo bei

dalykai, praktika ir su ja susijęs tiriamasis darbas,

mokymosi aplinką, jos įtaką mokymosi rezul­ tatams, stebėjo ir dėstytojų rengėjų, ir jų stu­

daugiakalbystė, tarpkultūrinės studijos, baigia­

pinę būsimų pedagogų rengimo programą,

mojo darbo rašymas.

Informacinių technologijų specialistai anglų kalbos galės mokytis internetu Esate IT studentas arba IT specialistas?

Pradėjote mokytis anglų kalbos ir ieškote englirfi tor iT kursų internete? O gal dėstote anglų kalbą IT studentams ar IT specialistams? Ieškote papildomos medžiagos ir nuorodų internete? Jei teigiamai atsakėte į bent vieną iš šių klausimų, internetinis mokymo(si) modulis „Anglų kalba informacinių technologijų specialistams“ yra skirtas būtent jums!

Ieva STASIŪNAITE, Užsienio kalbų instituto lektorė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas 2006-2008 m. dalyvavo Vilniaus verslo kolegijos koordinuojamame Leonardo da Vinci programos tarptautiniame projekte„Elektroninio mokymosi modulis - anglų kalba informacinių technolo­ gijų specialistams" (Nr. LT/06/B/F/LA-171001).

Visų projekto dalyvių - Ateities studijų instituto (Austrija), Nikosijos universiteto (Kipras), Floridos ugdymo centro, Lenkijos aukštosios verslo mo­ kyklos Novy Sadze, Lenkijos informacinių tech­ nologijų ir vadybos universiteto, Žilinos universi­ teto (Slovakija) - tikslas buvo sukurti interaktyvią, paprastai naudojamą, lengvai prieinamą ei. mo­ kymosi priemonę - internetinę svetainę „Anglų kalba informacinėms technologijoms" (http:// www.english-it.eu). Tai vienerių metų kalendo­ riaus pagrindu sukurta mokymosi programa IT specialistams ir studentams, kurioje pateiktos aukštesnio pradinio anglų kalbos lygio (A2-B1) pamokos. Svetainės lankytojai savarankiškai gali pagerinti anglų kalbos mokymosi ir komunika­ cinius įgūdžius, o tai palengvins bendravimą profesinėje srityje su kitais IT specialistais, padės geriau suvokti ir pasinaudoti Europos patirtimi ir žiniomis, kadangi didžioji dalis šios medžiagos yra pateikiama anglų kalba. Svetainė suteikia galimybę tiek dėstytojams, tiek besimokantie­ siems dalytis savo mokymo/mokymosi patirtimi, rūpesčiais, nuomonėmis dėl mokymosi kurso, mokymo medžiaga ir perduoti kurso autoriams savo pastabas skelbimų lentoje.

Projekto metu buvo sukurtas anglų kalbos specialiesiems poreikiams mokymo/mokymosi modulis, kurį sudaro: 365 kasdieninės minipamo-

kos, skirtos įgūdžių lavinimui ir kalbos užduotims atlikti, 52 pažangos testai, įžanginis testas ir bai­ giamasis testas; nuorodos į naudingas interneto svetaines ir patarimai, kaip mokytis; pagrindinių svetainėje vartojamų žodžių internetinis žodynas su paaiškinimais visų partnerių kalbomis; skelbi­ mų lenta (internetinis forumas) keistis idėjomis (skirtas besimokantiesiems ir dėstytojams); dėstytojams skirta spausdintina medžiaga. Visas kursas padalytas į 3 pagrindines dalis: anglų kalba IT profesionalams, komunikacijos įgūdžiai ir mokymosi įgūdžiai.

Tikimasi, kad svetaine sėkmingai pasinaudos kolegijų ir universitetų dieninių, vakarinių ir neakivaizdinių skyrių IT studentai, turintys pradinį anglų kalbos žinių lygį, kalbos dėsty­ tojai, dirbantys su pradinio anglų kalbos žinių lygio studentais, savarankiškai besimokantieji.

Svetainė turėtų duoti praktinės naudos irtiems IT specialistams, kuriems reikia pagerinti savo anglų kalbos žinias, bet kurie dėl laiko trūkumo negali lankyti kursų, irtiems, kurie turi pasyvų IT žodyną, bet nesugeba aktyviai vartoti kalbos.

Siūlomu produktu turėtų susidomėti ir organi­ zacijos bei įmonės, siūlančios kalbų mokymą ir kalbų kursus, suaugusiųjų mokymo centrai, pro­ fesinio mokymo centrai, įdarbinimo mokymo centrai, kalbų mokyklos. Svetainės vartotojai, kurso pabaigoje sėkmingai išlaikę egzaminą testavimo centruose, kuriuos įsteigs projekto partneriai, gaus sertifikatą. Sertifikate atsispin­ dės galutinis visų kalbos įgūdžių įvertinimas ir rezultatai. Sertifikatas bus spausdinamas visomis partnerių kalbomis.

Projekto produktą galima naudoti ne tik Lie­ tuvoje, bet ir visose partnerių šalyse, nes pats elektroninio mokymosi modulis ir papildoma medžiaga sukurta visomis partnerių kalbomis.

į Vilnių atvykę projekto dalyviai susitikimo metu kūrė ir pagal išvardytas sritis derino skaitomų kursų modulius, svarstė tarptautinės dėstytojų komandos mobilumo galimybes.

Semestro trukmės studentų mobilumas taip pat yra viena būsimos programos naujovių, tad Vilniuje buvo aptariamas ir jos įgyvendinimo planas. Tikimės, kad ši programa bus akredi­

tuota Lietuvoje ir būsimus studentus galėsime pakviesti pagal ją studijuoti jau 2010-aisiais.

Lankydamiesi Vilniuje projekto EMETT daly­ viai susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi akademiku B. Juodka, aplankė VU universitetą,

žavėjosi jo architektūros grožiu, bet labiausiai džiaugėsi iškritusiu sniegu, kuris kai kuriems svečiams buvo nauja patirtis.

konferencijos t k BOBCATSSS 2009 simpoziumas: iššūkiai naujajam informacijos profesionalui Sausio 28-30 d. Portugalijoje, Porto mieste, vyko septyniolik­ tasis tarptautinis BOBCATSSS simpoziumas, kurį rengė Porto ir Tamperės (Suomija) universitetų studentai. 2009 m. tema „Iššūkiai naujajam informacijos profesio­ nalui“ norėta atkreipti dėmesį į augančią technologijų įtaką ir besikeičiančių tiek socialinių, tiek kultūrinių veiksnių svarbą informacinėms paslaugoms.

Evaldas BALTRŪNAS, Aistė LILEIKAITĖ, doc. dr. Jurgita RUDZIONIENĖ BOBCATSSS simpoziumas organizuojamas remiant Europos bibliotekininkystės ir infor­ macijos studijų ir mokslų asociacijai EUCLID. Jį nuolat remia ir IFLA (Tarptautinė bibliotekinių asociacijų ir informacijos institucijų federacija), kuri, būdama viena didžiausių tarptautinių organizacijų, gina bibliotekų, informacijos pas­ laugų teikėjų ir jų vartotojų interesus.

Mūsų pranešime dėmesys bibliotekų vadybos problemoms Lietuvai šiame simpoziume atstovavo VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir informacijos III k. studentas Edvaldas Baltrūnas ir bibliotekų ir informacijos centrų vadybos I k. magistrante Aistė Lileikaitė. Remdamiesi dokt. Kristinos Lymantaitės magistrinio darbo įžvalgomis ir vadovaujami doc. dr. Jurgitos Rudžionienės, jie parengė ir pristatė stendinį pranešimą „What management style is obtained in Lithuanian I ibraries?" (Kokie bibliotekų valdymo stiliai vyrauja Lietuvoje?). Pranešimu atkreiptas dalyvių dėmesys į bibliotekų va-

VU studentai BOBCATSSS simpoziume pristatė stendinį pranešimą, atkreipiantį dėmesį į bibliotekų vadybą dybos problemas, su kuriomis susiduriama šiandien. Jos pirmiausia kyla dėl skirtingų darbuotojų turimų įgūdžių, kurie reikalingi bibliotekų darbuotojams, ir bibliotekų vado­ vų nemokėjimo suderinti jaunų darbuotojų entuziazmą ir senųjų patirtį. Būtent efektyvus bibliotekų darbas pirmiausia įvardijamas kaip sėkmingo vadovavimo ženklas. Pristatytas K. Lymantaitės magistro darbe „Vadovavimo stiliai Lietuvos aukštųjų valstybinių universi­ tetinių mokyklų bibliotekose" atliktas tyrimas, iš kurio išaiškėja, kad Lietuvos universitetų bibliotekose daugiausiai vyrauja į užduotį, o ne į darbuotojus orientuotas vadybos stilius, nors pastebimas dėmesys darbuotojams mažesnį darbuotojų skaičių turinčiose bibliotekose.

Remiantis vadybos teorijos apžvalga ir tyri­ mu buvo padarytos išvados, kurios pristatytos pranešime kaip siekis paskatinti efektyvesnę vadybą bibliotekoje. Pranešimas iš kitų išsiskyrė savo tema ir buvo teigiamai įvertintas BOBCATS­ SS simpoziumo dalyvių. Šiemet 2009 m. EUCLID apdovanojimas Metų BOBCAT (The BOBCAT of the year) suteiktas prof.

Audronei Glosienei už nuopelnus biblioteki­ ninkystes ir informacijos mokslų srityje, deja, jau po mirties.

Kitų metų simpoziumas planuojamas sausio mėnesį Italijos mieste Parmoję.

universitas

14

2009 m. balandis

vilnensis

k k kultūra

X tarptautinis universitetų teatrų forumas

DE PROFUNDIS

BALANDŽIO 27 - GEGUŽĖS 2 d.

Lietuva švenčia savo vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūks­ tantmetį, Vilnius paskelbtas Europos kultūros sostine, Vilniaus uni­ versitetas mini 430 metų jubiliejų, Universitetų teatrų asociacija Lie­ tuvoje - savo veiklos dešimtmetį. Štai tokiame ypatingame kontekste rengiamas dešimtasis, taip pat jubiliejinis, tarptautinis universitetų teatrų forumas „De profundis“ - ilgametės edukacinės programos „Universitetas ir jaunimo kultūra“ dalis.

RENGINIŲ PROGRAMA O Balandžio 27 d.

17.00 FORUMO ATIDARYMAS Dalyvauja VU dainų ir šokių ansam­

blis, LVJC merginų choras„Kivi" VU teatro salė. Universiteto g. 3

18.00 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO DRAMOS TRUPĖ„MINIMUM" Gaudeamus igitur Pagal Justiną Marcinkevičių

VU teatro salė, Universiteto g. 3

20.00 VAKARONE

Projekto vadovas Rimantas Venckus, Vil­ niaus universiteto teatro meno vadovas, Univer­ sitetų teatrų asociacijos pirmininkas Jau pats projekto pavadinimas rodo, kad mes didžiuojamės turėda­ mi tokias praeities gelmes, į kurias malonu atsigręžti, įdomu pasimokyti.

Vilniaus universitetas nuo pat įkū­ rimo buvo ne tik intelektinės, bet ir dvasinės, kultūrinės veiklos židinys, kuriame klestėjo originalus moky­ klinis teatras, intensyviai puoselėjęs europines teatro tradicijas.

VU jubiliejus yra tinkama proga atkreipti visuomenės, ypač akademi­ nio jaunimo, dėmesį į vieną prasmin­ giausių Vilniaus universiteto, o gal ir

visos Lietuvos studentijos istorijos etapų - filomatų ir filaretų judėjimą (1817-1823), kurio devizas buvo„Dora, Mokslas, Tėvynė".

Tai galėtų būti puikus dvasinis imperatyvas šiuolaikiniam jaunimui.

Juk Lietuvos ateitis - išsilavinusių ir dorų jaunų žmonių rankose. Moks­ las ir Dora - dvi didžiosios vertybės, kurios galėtų įkvėpti naujos gyvybės Lietuvai. Savo projektu mes norė­ tume paskatinti dabartinį jaunimą aktyviau rūpintis visuomenės ir vals­ tybės reikalais.

**********

Todėl svarbus forumo akcentas yra kūrybinė edukacinė akcija, skirta Filomatų draugijos devizo postu­ latų aktualizavimui. 2009-ieji ypač tam tinka: Tėvynė - Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, Mokslas - Vilniaus universiteto jubiliejus.

Dora - signalas vis labiau demorali­ zuojamai visuomenei. Jaunimui turi rūpėti visuomenės dvasinė sveikata.

Ir tą rūpestį reikia ugdyti visomis įmanomomis priemonėmis.

Forume dalyvaus abi Vilniaus universiteto teatro trupės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras „Palėpė", Klaipėdos univer­ siteto teatras, universitetų teatrai, taip pat jaunimo ir studentų teatrų trupės iš Lenkijos, Belgijos, Serbijos, Rusijos, Baltarusijos, atstovai iš kitų Europos šalių. Tai bus reikšmingas

ir originalus tarptautinio kūrybinio bendradarbiavimo aktas, kurio svarbiausias tikslas - europiniu mastu atkreipti visuomenės ir ypač jaunimo dėmesį į aktualias, tačiau devalvuotas vertybes, pasitelkiant Vilniaus universiteto studentijos istorinę patirtį.Tam reikiamai patar­ naus ir puikus kultūrinis kontekstas projektas„Vilnius - Europos kultūros sostinė".

Kiekvieną vakarą vyks tautinės va­ karonės, kuriose forumo dalyviai pri­ statys ne tik savo teatrus, bet ir savo šalių kultūrą, pasitelkdami dainas, šokius, muziką ir netgi nacionalinės virtuvės ypatumus.

Tarptautinė ekspertų komisija, vadovaujama VU docentės dr. Dalios Čiočytės, įteiks diplomus už įdomiau­

sius spektaklius ir vaidmenis.

*************

(dalyvauja VU liaudiškos muzikos kapela „Jaūnimėlis")

O Balandžio 28 d.

18.00 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO KINETINĖ TRUPĖ Pažinimo vaisius VU teatro salė, Universiteto g. 3

19.30 VILNIAUS GEDIMINO TECHNI­ KOS UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA „PALĖPĖ"

Kuboaa Pagal Knutą Hamsuną Trakų g. 1

O Balandžio 29 d.

13.00 KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STU­ DENTŲ TEATRAS Martinez Siera

Lopšinė vienuolyne VU teatro salė, Universiteto g. 3

14.00 PASNEKESYS APIE FILOMATŲFILARETŲ JUDĖJIMĄ 15.00 KŪRYBINĖ EDUKACINE AKCIJA PRAGOS STUDENTŲ TEATRAS

Genijus Pagal Adomą Mickevičių

Pristatome forumo dalyvius iš užsienio LJEŽO UNIVERSITETO KARALIŠKASIS TEATRAS, Belgija

2007 m. ši trupė dalyvavo kasmetiniame teatrų festivalyje „Kalėdų paradas" ir buvo

apdovanota vienoje iš nominacijų.

Šešiese. Uja Nesis, Jelizaveta Michailičenko

Prie A. Mickevičiaus paminklo

17.00 BALTARUSIJOS VALSTYBINIO KUL­ TŪROS IR MENO UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA„VII AUKŠTAS"

Teatras įkurtas 1941 m. Karališkasis titulas suteiktas 2002 m. Teatras dažnai dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, yra pasirodęs daugiau nei 30 šalių keturiuose žemynuose -

Pjesė „Magen David of Love" pristato šešis jaunus žmones, kurie gyvena trijose valstybėse Rusijoje, Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose. Tei­

Alexander Bogdan

nuo Lietuvos iki Portugalijos, nuo Jordanijos iki Nyderlandų, nuo Senegalo iki Meksikos.

giami personažai bando įveikti dvigubą meilės trikampį, o siužeto linija seka jų pastangas rasti

18.30 VILNIAUS GEDIMINO TECHNI­

Vizualiai paveikūs ir dinamiški spektakliai visuomet įveikia kalbos barjerus. Nuo 1983 m.

laimę kultūrinių ir religinių skirtumų sūkuryje.

teatras Lježe rengia garsius universitetų teatrų susitikimus. Jų metu vyksta ir teatro simpozi­

umai. 1994-2008 m. teatras buvo pagrindinė Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos būstinė, o teatro vadovas Robert'as Germay šios organizacijos prezidentas.Teatras taip pat rengia kūrybines laboratorijas įvairaus amžiaus žmonėms.

Projektas„Eden". Kartu su„Trotz Ensemble“ Teatru, šokiu, daina ir gyva elektronine mu­ zika pagrįstas spektaklis apie mitinio obuolio

ragavimą - nuo pirmo iki paskutinio karto.

PRAGOS STUDENTŲ TEATRAS, Varšuva, Lenkija Tai studentų ir draugų grupė, kuri labai mėgsta teatrą ir norėtų aktyviai dalyvauti kuriant šiuolaikinį teatrą. Kaip grupė egzistuoja nuo 2008 m. vasario. Bendradarbiavimas su Varšuvos alternatyviomis scenomis padeda plėtoti įgūdžius ir dirbti su specialistais,

naudojant dominančią medžiagą, tai, kas aktualu ir žadina jausmus.

Ančių medžioklė Tai istorija apie žmogų, kuris dėl savo išskirtinės vidinės jė­

gos ir žavesio traukia žmones.

Jis turi galią padaryti juos visiš­ kai laimingus, taip pat įstumti į neviltį. Iš tų daugybės santy­ kių, į kuriuos jis įsitraukia, mes

galime susidaryti vaizdą apie jo asmeninę tragediją, kuri ir

Pjesė pabrėžia klausimus, kurie kaip rezonansas skamba tarp jaunų žmonių visame pasaulyje: ar

priimti santuoką tarp skirtingų tautų arba rasių, ypač kai tavo išrinktasis tavęs nemyli.

požiūrius.

Kūrybinės edukacinės akcijos metu prie Adomo Mickevičiaus paminklo trupė parodys specialią programą„Genijus", skirtą žymiajam filomatui.

BELGRADO UNIVERSITETO AKADEMINIS TEATRAS „BRANKO KRSMANOVIC“, Serbija Teatras įsteigtas daugiau nei prieš 80 metų. Nuo pat pirmųjų dienų, ieškodamas naujų

Teatras studija„Vne igry" veikia prie menų mokyklos„Teatrinė šeima". Šią studiją 2004 m. įsteigė keletas jaunų žmonių, kurie su didžiule aistra norėjo paskirti savo gyvenimus

teatrui, nors niekada nestudijavo vaidybos meno ir„nedalyvavo žaidime". Nuo pačių pirmųjų dienų grupei vadovavo jaunas dėstytojas, režisierius ir profesionalus aktorius Borisas Aronovas, maestro Z. J. Korogodskio sekėjas.

Šešėlis Trakų g. 1 O Balandžio 30 d.

SUDIJA„VNE IGRY" Uja Nesis, Jelizaveta Michailičenko

Šešiese Teatras „Lėlė“, Arklių g. 5

18.30 BELGRADO UNIVERSITETO

aktorių ir modernių teatrinės išraiškos formų, jis yra avangardinis. Geriausi jo nariai

AKADEMINIS TEATRAS „BRANKO KRSMA-

tapo profesionaliais aktoriais, režisieriais, rašytojais, pastatymų ir kostiumų dizaineriais.

Akademinis teatras yra ta vieta, kur universiteto studentai gauna kūrybinės, organiza­

NOVIC" Eugene lonesko

cinės ir atlikėjų komandos pagrindus, taip pat yra geras studentiško repertuaro teatro pavyzdys.

Pamoka

Pamoka. Eugene lonesko

VU teatro salė, Universiteto g. 3

20.00 UEŽO UNIVERSITETO

Naujoviškai perskaitytas ab­ surdo teatro klasikas Eugene'as

KARALIŠKASIS TEATRAS

loneso patvirtina mūsų gy­ venimo būdo absurdiškumą.

Ensemble"

Projektas „Edenas" kartu su „Trotz Teatras „Lėlė", Arklių g. 5

Veiksmas vyksta TV studijoje,

kur tiesioginiame eteryje „pro­ fesoriai" ir„moksleivės" varžosi

O Gegužės 1 d.

dėl žinojimo ir nežinojimo.

14.00 PRAGOS STUDENTŲ TEATRAS Ančių medžioklė

„Nėra efektyvesnio būdo už

VU teatro salė, Universiteto g. 3

pramogų verslą lengvai valdyti

žmogų... pramogos daro visą naciją idiotais" (Belą Hamvash-

Breviar).

16.00 FORUMO UŽDARYMAS VU teatro salė Dalyvauja solistai Jonas Sakalauskas ir Agnė Sabulytė VU teatro salė, Universiteto g. 3

BALTARUSIJOS VALSTYBINIO KULTŪROS IR MENO UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA „VII AUKŠTAS“, Minskas Pagrindinę studijos trupę sudaro jauni aktoriai, daugiausia Baltarusijos valstybinio kultūros ir meno universiteto V kurso studentai.

Trupė buvo šiltai priimta

ĮĖJIMAS Į SPEKTAKLIUS NEMOKAMAS Informacija tel. 8-612 66981

FORUMO RĖMĖJAI:

tarptautiniuose teatrų festi­

Vilniaus universitetas

valiuose Japonijoje, Danijoje,

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vokietijoje, Rusijoje ir įvairiuose

SANKT PETERBURGO TEATRAS SUDIJA „VNE IGRY“

KOS UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA „PALĖPĖ" Eugenijus Švarcas

15.00 SANKT PETERBURGO TEATRAS

Veiksmas vyksta bare, kur

mis - priešpiečiai, vakarėliai, pasimatymai. Ši vieta, kaip ir jos lankytojai, pasakoja apie dilemų įvairovę ir personažų

VU teatro salė, Universiteto g. 3

kaip išlaikyti meilę, kurią skiria dideli atstumai,

paaiškina jo žiaurumą. grupė draugų ir bendradarbių susitikinėja įvairiomis progo­

Kiauliškos išdaigos

Baltarusijos miestuose. Laimėti prizai Maskvos ir Minsko festi­

valiuose.

Kiauliškos išdaigos.

Alexander Bogdan Kiaulės yra kaip žmonės. Jos

Grupės nariai pradėjo studijuoti dramą: dalyvavo spektaklių repeticijose, kalbėjimo

taip pat siekia meilės bei laisvės

meno treniruotėse, seminaruose, šokių užsiėmimuose. Jie repetuoja ir vaidina jau 4 metus, pristatydami nedidelius vaidinimus ir tuo pat metu savo pagrindinį spektaklį „Šešiese".

ir niekas, kas žmogiška, joms

nėra svetima.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas RENGĖJAI: Vilniaus universiteto teatro dramos trupė„Minimum"

Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras„Palėpė" Universitetų teatrų asociacija uta@cr.vu.lt: Universiteto g. 3, Vilnius

universitas

2009 m. balandis

15

vilnensis

__________________ ___________________________ kultūra f i

2008 metų Vertėjo krėslas - Vilniaus universiteto lektorei Eglei Išganaitytei Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektorei Eglei Išganaitytei suteiktas 2008 metų ver­ tėjo titulas. Lietuvių PEN centras kasmetinį Vertėjo krėslą skyrė E. Išganaity­ tei už „itin subtilų Pero Petersono romano „Vogti arklius“ vertimą į lietuvių kalbą“.

Simona PETRAITYTĖ E. Išganaitytė jau yra išvertusi 14 norvegų rašytojų kūrinių, tarp jų yra ir garsūs Josteino Gaarderio romanai „Sofijos pasaulis", „Cirko direktoriaus duktė", Lietuvoje itin mėgstama Herbjorg VVassmo trilogija „Dinos knyga",„Laimės sūnus",„Karnos krai­ tis" ir romanas„Septintas susitikimas", Torgrimo Eggeno „Dizaineris" ir kt.

Vertėja Vilniaus universitete studijavo

germanų filologiją, vėliau Oslo uni­ versitete - norvegų kalbą ir literatūrą. Šiuo metu E. Išganaitytė dėsto VU

norvegų filologijos studentams.

Dauguma ankstesnių metų laurea­ tų taip pat yra baigę Vilniaus univer­ sitetą ar jame dėstę: Diana Bučiūtė, Laimantas Jonušys, Antanas Gailius, Leonas Petravičius, Aida Krilavičienė, Linas Rybelis ir Danguolė Žalytė.

Teatro scenoje - studentiško gyvenimo peripetijos Balandžio 23, 24, 25 d.

19 vai. Vilniaus univer­ siteto teatro dramos trupė „Minimum“ kviečia į ypatingą premjerą spektaklį „Gaudeamus igitur“, skirtą Vilniaus universiteto jubiliejui.

Pirmą kartą teatro istori­ joje bus rodomas spek­ taklis, kurio herojai Vilniaus universiteto studentai. Įdomu ir tai, kad po tam tikros pertraukos į studentišką teatrą vėl sugrįžta poetas Justinas Marcinkevi­ čius, buvęs Vilniaus universiteto stu­ dentas, toje pačioje scenoje kažkada dainavęs universiteto chore. Poeto kūryba labai artima teatro vadovui.

Spektaklyje„Gaudeamus igitur" šiuo­ laikiškai interpretuojami šio autoriaus poetiniai tekstai.

Poetas Justinas Marcinkevičius su teatro trupe po repeticijos Scenoje išvysime nuotaikingą stu­

Režisieriui Rimantui Venckui spek­

dentiško gyvenimo kroniką. Herojus,

taklį kurti padėjo didelė entuziastų

pirmakursis studentas, susiduria su moraline problema - kaip suderinti gimtojo kaimo etines vertybes ir didelio miesto bei naujų draugų

grupė - dailininkė Dalia Kiaupaitė,

siūlomas pagundas. Jaunieji teatro aktoriai čia netik vaidina, bet ir gyvai dainuoja, šoka.

kompozitorius Mantas Savickis, cho­ reografė Lina Pavaikytė, chormeisterė Neringa Naglytė.

Įėjimas į spektaklius nemokamas.

VU „Schola Cantorum Tarptautinis menų sintezės festivalis „Atvira-4" - atviri atviriems Vilnensis" priminė Vilniaus universiteto teatro kinetinė trupė, vasario ir kovo mėnesiais prisistačiusi kaip Auksakalių gildijos interaktyvus teatras, baigė projektą „Penk­ tradicijas universitete tadienio menas“. Vasario 13-ąją sėkmingai Šių metų sausį prasi­ dėjęs ir visus metus truksiantis nacionalinės programos „Vilnius Europos kultūros sosti­ nė 2009“ ir Všį „Amatų gildija“ projektas „Vilniaus amatų pavel­ das“ neatsiejamas ir nuo senajame Vilniaus universitete gyvavusių tradicijų pristatymo.

Mindaugas PUIDOKAS, VU „Schola Cantorum Vilnensis“ Vilniuje kunkuliuojant tautų ir religi­ jų katilui, atskiros visuomenės grupės aktyviai jungėsi ir formavo miesto bendruomenes. Ne vien skirtingas religijas išpažįstantys miestiečiai, bet ir skirtingų amatų meistrai su šeimomis vienijosi j amatų gildijas ir amatininkų cechus ne tik perduoti meistrystės paslapčių, bet ir pagelbėti vieni ki­ tiems nelaimės, nepritekliaus ar kitais atvejais. Gildijų bendruomenės ne tik turėjo savo statutus, suteikiančius nariams tam tikras teises, bet ir aiškiai apibrėžė pareigas, reguliuojančias daugelį gyvenimo sričių, ir net reli­ gines prievoles. Šaltinių tyrinėtojai nurodo, kad Auksakalių statute cecho nariai įsipareigojo ne tik reguliariai dalyvauti bažnytinėse apeigose, bet ir bažnyčioje įsirengti, prižiūrėti konkretų altorių ar koplyčią. Statutas, patvirtintas to krašto ar miesto didikų, suteikė išskirtinių teisių meistrystės ir amatų srityje. Auksakalių statutas uždraudė ne cecho nariams Vilniuje užsiminėti auksakalyste ir pardavinėti dirbinius.

Būtent Auksakalių cechas laiko­ mas pirmuoju Vilniaus amatininkų

pradėtas projektas sulaukė nemažai žiūrovų dėmesio. Balandžio 16-ąją trupė pradės kitą projektą - pavasarinį netradicinės menų sintezės festivalį „Atvira-4”.

Viktorija JONKUTĖ

cechu - jį inicijavo vokiečių ir lenkų auksakaliai. Cecho statutą 1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksan­ dras. Turtingiausias Vilniaus cechas 1518 m. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje savo lėšomis pastatė ir įsi­ rengė Auksakalių koplyčią, kurioje tų pačių metų gegužės 15 d. popiežius Leonas X leido cechui atlikti visas gil­ dijai reikalingas bažnytines apeigas. Šv. Jonų bažnyčioje buvo įkurti ir

išlaikomi ir kitų Vilniaus cechų altoriai ir koplyčios, kuriuos savo darbais taip pat puošė Vilniaus auksakaliai. Jau XV a. Vilnius buvo stambus Vidurio ir Rytų Europos auksakalystės centras.

XVI—XVIII a. auksakalių cechas turėjo 336 narius. Anot šaltinių, kituose LDK ir Lenkijos karalystės miestuose tokio gausaus auksakalių cecho nebuvo. „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009" edukaciniame rengi­ nyje, skirtame vilniečiams ir miesto svečiams pristatyti seniausią - Auksa­ kalių cechą ir jo paveldą, po daugelio metų sugrįžta prie autentiškos tradi­ cijos Vilniaus universiteto šventovėje.

VU „Schola Cantorum Vilnensis" (vadovas Romualdas Gražinis) vasario 26 d. Šv. Jonų bažnyčios Auksakalių cecho (Šv. Barboros) koplyčioje su

bažnyčios rektoriumi Stasiu Kazėnu SJ atliko prieš 400 metų pagal seną tradiciją giedotus lotyniškus mišpa­ rus už koplyčios įkūrėjus ir Auksakalių gildiją.

Šis tradicija tampantis festivalis nuo 2004-ųjų organizuojamas jau ketvirtą kartą. Festivalio idėjos autorius ir vie­ nas iš organizatorių A. Pulkauninkas sako, jog šiuo projektu skatinama jau­ nų menininkų raiška, kuriamas atviras jų tarpusavio bendradarbiavimas, taip pat dialogas tarp kūrėjų ir jų meno vertintojų, tai yra žiūrovų.„Mes siekia­ me sukurti atvirą ir netradicinę erdvę jaunų menininkų originalių meno formų paieškai ir raiškai, skatiname jaunimo kuriamos kultūros plėtoji­ mąsi. Manau, labai svarbu sudominti

ir įtraukti jaunus žmones į meninę veiklą. Juk universiteto tikslas turėtų būti ne tik profesinis akademinės ben­ druomenės ugdymas, bet ir nuolatinis kultūrinis procesas, bendražmogiškų vertybių kūrimas. Gaila, kad kartais tai yra pamirštama."

Taigi nuo balandžio 16-osios iki balandžio 22-osios„Atvira-4" suteiks galimybę jauniems menininkams kurti ir pristatyti savo kūrybą kultūra besidominčiai visuomenės daliai. Šiais metais festivalis intriguoja ne tik savo atvirumu dalyviams, naujoms jų idėjoms bei eksperimentams, bet ir tuo, kad vyks įvairiose erdvėse.

Menininkų pasirodymai, kūrybinės dirbtuvės kiekvieną dieną bus orga­ nizuojami skirtinguose miestuose. „Atvira-4" keliaus maršrutu Vilnius— Ignalina-Birštonas-Anykščiai-Kelmė-Kretinga. Festivalio atidarymas ir uždarymas vyks Vilniaus universiteto teatro erdvėse, o kitų dienų rengi­ niai - minėtų miestų teatrų, kultūros centrų erdvėse. Festivalio metu žiū­ rovai galės pamatyti A. Pulkauninko režisuotą spektaklį„Pažinimo vaisius".

Kiti dalyviai irfestivalio programa bus paskelbta vėliau, kai baigsis paraiškų teikimo laikas. Sekite naujienas inter­ nete www.fvt.vu.lt/teatras.htm.

VU akademinis mišrusis choras „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009" renginyje „Ledinis barokas" Vasario 21-28 d. Rotušės aikštėje Vilniuje atgijo „Ledinis barokas“. Iš dviejų šimtų tonų ledo iškilo iki penkių metrų aukščio įspūdingiausių Vilniaus baroko pastatų ledinių kopijų miestas. Tarp jų susirinkę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo išvysti Vilniaus Bazilijonų vienuolyno vartus, Šv. Kazimiero, Šv. Kotrynos bažnyčias ir kitus autentiškus ledo statinius.

Justina SIUGZDAITE, VU Teisės fakulteto II k.

Dviejų kontrastingų laikotarpių baroko ir šiandienos - kultūros susiliejimą simbolizavo nenutrūks­ tamas misterijos dalyvių Svaro („G&G

Sindikatas"), DJ Mamanios, Vilniaus universiteto akademinio mišriojo choro (vadovė Rasa Gelgotienė) ir aktorių trupės „Kaukių akademija" (meno vadovas Mykolas Vildžiūnas) pasirodymas scenoje. Šį reginį pra­ dėjo VU akademinio choro choristai:

pasidabinę baltom skraistėm lyg senųjų laikų muzikos mūzos, jie atliko Michaelo Praetorijaus kūrinį„Audite, silete". Pabaigoje, kaip ir misterijos pradžioje, VU akademinis mišrusis choras atliko Georgo Friderico Handelio„Canticorum jubilo".

universitas

16

vilnensis

2009 m. balandis

t/n spus/ap/s__________________________________

Kristaus skulptūros atsiradimas fakultete galvosūkis istorikams mis, nesišvaistė. Iš šio muziejaus skulptūra gal ir galėjo būti perduota Ateizmo muziejui.Taigi tuo tarpininku, per kurį skulptūra atsidūrė fakultete, galėjo būti tik Ateizmo muziejus, kuris iš visur galėjo paimti ką panorėjęs. Ateizmo muziejus pradėjo kurtis 1961 -1962 m., bet tuo metu jis dar tik kaupė fondus, dar nieko nedalijo. Vėliau tiek visko prikaupė, kad nebeturėjo kur dėti.

Dar fakultete yra dvi juodos pakylos su nuta­ pytomis baltomis kaukolėmis. Jos, matyt, XX a. pradžios. Tai sudedamosios bažnyčioje statomo katafalko dalys.

Gal dar ir daugiau tokių objektų yra čia pas mus išlikusių?

Visi kiti rūsiai seniai sutvarkyti, kai buvo tiesia­ mos komunikacijos. O čia po laiptais tos komu­ nikacijos buvo paviršiuje, pusrūsis užgriuvęs, ir ta vietelė užsiliko.Tik neįsivaizduoju, kad buvo paslėpta, norint išsaugoti. Lyg ir nebuvo kada.

Pokariu, kai buvo uždarinėjamos bažnyčios, atvilkti čia tokį daiktą tikrai buvo neįmanoma.

Skulptūra restauratorių rankose

Ši 1 m 68 cm Kristaus skulptūra (XVIII a.) rasta viename iš Istorijos fakulteto sandėliukų. V. Naujiko nuotr.

Nijolė BULOTAITĖ

Apie medinės Kristaus skulp­ tūros atsiradimą Istorijos fa­ kultete pasakoja šio fakulteto senbuvis docentas Sigitas Jegelevičius.

Skulptūra žmogaus dydžio. Kaip jos tiek laiko niekas nepastebėjo?

Tas rūsys gana drėgnas. Po laiptais buvo didesnė ir mažesnė patalpos, irta skulptūra, įkišta į tarpą, at­ rodė kaip koks medinis statramstis. Pats buvau ten įlindęs ne kartą, bet nieko tokio nepastebėjau.

Girdėjau, kad numanote, kas ir iš kur ten tą skulptūrą galėjo atgabenti ir paslėpti?

Kai 1947,1948,1950 m. buvo uždarinėjamos Vilniaus bažnyčios, universitetas nebuvo ta vieta, kur kas nors galėjo atnešti ir slapstyti tokį nemažą sakralinį objektą. Tai būtų buvę pernelyg rizikinga. Prieškario laikais ar nacių okupacijos metais irgi nebuvo nei reikalo, nei prasmės universitete slėpti suklupusio po kryžiumi Kristaus figūros. Taigi kada ji galėjo čia atsirasti? Iki Pirmojo pasaulinio karo ir dar ilgai po jo čia buvo butai. Jei kas tuo metu būtų atsinešęs, tai bute būtų ir laikęs. Be to, jei ji tame rūsyje būtų gulėjusi 100 metų, būtų visai sutrūnijusi nuo drėgmės. Skulptūra iš liepos medžio, o jis nėra pats tvirčiausias. Vadinasi, ji čia pateko ne taip seniai. Vienu metu toje patal­ poje virš rūsio buvo įsikūręs Istorijos fakulteto komjaunimo komitetas. Sakysite, kas bendra tarp komjaunimo komiteto ir suklupusio po kryžiumi Kristaus? Apie 1985 m. ar kiek anksčiau

Istorijos fakulteto studentai buvo parsitempę iš Ateizmo muziejaus vieną kitą daiktą, kurį viešai naudodavo savo šventėse, įvairiuose renginiuo­ se. Ateizmo muziejus iš uždarytų bažnyčių buvo prisivilkęs daug kilnojamojo sakralinio paveldo objektų, bet ne visi jie ekspozicijoje tiko. Tad kai kuriuos neinventorintus daiktus muziejus atidavė fakulteto studentams kaip butaforiją viešiems renginiams. Ar nebus tie Melagių ker­ mošiaus, Istoriko dienos entuziastai parsinešę ir suklupusio Kristaus skulptūros? Jos panaudoti negalėjo, o gal tiesiog neišdrįso, tai ir užkišo į rūsį. Ir tik vykstant rekonstrukcijai ji atsirado.

Dariau prielaidą, kad skulptūra galėjo būti iš Šv. Pranciškaus Asyžiečio, kitaip Bernardinų, bažnyčios ir vienuolyno ansamblio. Ten yra iki šiol tikinčiųjų labai gerbiami ir lankomi Kristaus kančios laiptai. Maniau, ar nebus skulptūra tų laiptų dalis. Ji galėjo gulėti ant laiptų (fakultete paguldyta ant laiptų, ši skulptūra atrodė įspū­ dingai). Pasiteiravęs sužinojau, kad minėtuose Kristaus kančios laiptuose žinomos buvusios dvi medinės figūros, kurios dabar provincijoje, ir bažnyčia planuoja jas atsiimti. Nežinia, ar buvo trečia skulptūra. Yra ir kitas variantas. XIX a. an­ trojoje pusėje buvo panaikintos šalia Bernardinų vienuolyno ansamblio buvusios Bernardinų vienuolyno Kalvarijos (maždaug ten, kur stovi paminklas A. Mickevičiui). Jos nugriautos, o ten buvusios skulptūros kažkur liko. Bet tada jas čia tempti ir slėpti drėgname rūsyje vargu ar buvo prasmės, nes Bernardinų bažnyčia turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kilnojamaisiais sa­ kraliniais objektais. Šiaip ar taip, šis kilnojamojo paveldo objektas tikrai yra sakralinės kilmės, tikriausiai iš Vilniaus bažnyčių, ir labiausiai tikė­ tina, kad iš Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios.

Naikinant minėtas Kalvarijas, tokios didelės

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089; Mobil. tel. 8-687 49018; EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Istorijos fakultete yra ir dvi pakylos su nutapytomis kaukolėmis, spėjama, XX a. pradžios dirbiniai. L. Januškevičienės nuotr. skulptūros galėjo būti perkeltos ir į Bernardinų bažnyčią, o 1948 m. ją uždarius galėjo patekti į Ateizmo muziejų. Kiek girdėjau, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia dabar mielai priglaustų šią XVIII a. medinę žmogaus ūgio skulptūrą.

Gal restauratoriai gali ką nors daugiau pa­ sakyti, paieškoti analogų?

Analogų galima rasti. Atrodo, XVIII a. nebuvo daug tokių kilnojamųjų sakralinių objektų, kurie stovėtų ne altoriuje. Nemanau, kad restaurato­ riai gali tiksliau pasakyti, iš kurtas daiktas, nes uždarinėjant bažnyčias niekas tikslių sąrašų nesudarinėjo. Bažnyčia tiesiog nespėjo, nes jos buvo uždarinėjamos skubotai, o kitiems nerū­ pėjo. Tai tikrai ne universiteto nuosavybė.

Prof. A. Luchtanas minėjo, kad skulptūra ga­ lėjo čia patekti iš Visų Šventųjų bažnyčios, kai

ten buvo įsikūręs Liaudies meno muziejus.

Abejotina, nes Liaudies meno muziejus tokiais eksponatais, juolab XVIII a. medinėmis skulptūro­

Padėka

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno res­ tauravimo centro polichromuotos medinės skulp­ tūros restauratorė Laima Kruopaitė papasakojo, kad labai panaši skulptūra yra Širvintų bažnyčioje ir Lenkijoje, vienoje Krokuvos bažnyčioje. Tipinis siužetas: suklupęs po kryžiumi ir viena ranka jį prilaikantis Kristus. Menotyrininkai linkę manyti, kad tai XVIII a. vidurio - antrosios pusės kūrinys.

Pagrindo lentelė vėlesnė, joje užrašyta data 1860 m. Matyt, taisydamas skulptūrą, meistras užrašė savo pavardę ir datą. Atlikti stratigrafiniai ir cheminiai polichromijos tyrimai, rasta nuol iki 16 dažų sluoksnių. Skulptūra buvo perdažoma tiek visa, tiek lokaliai. Gal ji buvo perkeliama į kitą vietą ir perdažoma pritaikant prie aplinkos.

Demontuodami pagrindo lentas tarp jų restauratoriai rado įstrigusią vieną 1961 m. kapeiką. Matyt, tuo metu skulptūra dar buvo atviroje vietoje. Šalia kapeikos rasta ir lapų, klevų sėklų - tai liudija, kad stovėjo lauke, kur pūsdavo vėjas. L. Kruopaitė mano, kad ji stovėjo po stogeliu, atviroje lauko patalpoje, gal koply­ tėlėje, kur varvėjo, nes aiški medienos destruk­ cija pakaušio ir kojūgalio srityje. (Gal stogelyje buvo kiaurymės?)„Tose vietose radome tik vie­ ną dažų sluoksnį. Skulptūra iš liepos medienos, ne vienas ruošinys, o iš kelių sujungtų detalių.

Sunku pasakyti, kiek tų detalių, nes uždažyta.

Drožyba profesionali, menininko, mokėjusio drožti", - pasakojo restauratorė. Šiuo metu skulptūra nuvalyta, kur buvo suirusi, sutvirtinta mediena, paklijuoti dažų sluoksniai, kad toliau neirtų. „Dabar sprendžiame, ar tiek restauruotą palikti, ar pagal analogus ir turimą medžiagą atidrožti trūkstamą ranką ir kryžių", sakė restauratorė. Skulptūra dabar turėtų sto­ vėti patalpoje, nebe lauke, nes tai - gana senas, unikalus kūrinys.Trūkstamusfragmentus atkurti būtų nesunku. Tada ji būtų informatyvesnė.

Restauratorė mano, kad tai, kur stovės restau­ ruota skulptūra, turėtų nuspręsti savininkai - Is­ torijos fakultetas.

Prof. A. Luchtanas tikisi, kad ši publikacija gal­ būt padės išsiaiškinti, kaip ji po laiptais atsidūrė.

Toje patalpoje kurį laiką buvo įsikūrusi profe­ sorė Pranė Dundulienė. Ten būta etnografinių eksponatų. Gal ją atnešė studentai, gal atrasta kokios etnografinės ekspedicijos metu ir neno­ rėta sovietmečiu jos atiduoti Ateizmo muziejui?

Skulptūra pagaminta iš pilnavidurio medžio, yra gana sunki, tad vienas žmogus jos nebūtų panešęs. Prof. A. Luchtanas sako, kad ji galėjo atsirasti tik iki 1978-1979 m. remonto, nes vė­ liau ten buvo užkalta fanera ir uždažyta.

Ir archeologas, ir restauratoriai mano, kad jei neatsirastų teisėtas savininkas, skulptūrą galima būtų eksponuoti ir fakultete, įstiklintame hole, kur atidengtas autentiško mūro fragmentas XVIII a. siena.

I •

VU Eksploatavimo ir paslaugų direkcijos Energetikos skyriaus elektrikas • Jevgenij Gordej nuoširdžiai dėkoja Universiteto bendruomenei ir direkcijai • už nuoširdžią pagalbą mirus žmonai. ;