VISU ŠAULĮ PUOlETAkAI, VIENYKITĖS
O ) į
)
<9
TUAENTAŠ VlLNlAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Draugai studentai! Visu rimtumu studijuokime ir įsisavinkime TSKP CK sausio plenumo ir TSRS Aukščiausio sios Tarybos sesijos iškeltų didingą šalies liaudies ūkio išvystymo programą
1955 m. vasario 15 d., antradienis
NAUJI UŽDAVINIAI
l
TSKP CK sausio plenumas ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos II sesija iškėlė tarybinei liaudžiai naujus didžiu lius, nepaprastos reikšmės uždavinius. Tolesnis liaudies ūkio vystymas sunkiosios industrijos pagrindu, žemės ūkio ir lengvosios pramonės gamybinis pakėlimas artimiausiais metais — tokie yra pagrindiniai uždaviniai, kurių įvykdy mui reikia mobilizuoti visas gamybos ir mokslo jėgas. Ypatingai didelį vaidmenį sėkmingam šių uždavinių vykdymui turi aukštai kvalifikuotų kadrų paruošimas, ku riam skiriamas nuolatinis partijos ir Tarybinės vyriausybės dėmesys. Vien tik šiais metais į šalies aukštąsias mokyk las priimta daugiau kaip 1 milijonas studentų. Didžiojoje broliškų respublikų šeimoje kaip niekados suklestėjo Tary bų Lietuvos aukštosios mokyklos, ruošiančios kadrus respub likos įmonėms, kolūkiams, mokslo įstaigoms. Liaudies ūkio pasiekimai, o kartu su tuo ir mūsų Tė vynės gynybos stiprinimas ir talkos visame pasaulyje už tikrinimas didele dalimi priklauso nuo tolesnio mokslo, technikos išvystymo, nuo tinkamo aukštai kvalifikuotų kad rų paruošimo. Siame semestre mūsų universiteto kolektyvui iškyla svarbus uždavinys — giliai išstudijuoti TSKP CK sausio plenumo nutarimus ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesi jos medžiagą ir padaryti praktines išvadas darbe. Universi teto katedros, atskiri profesoriai ir dėstytojai privalo peržiūrėti skaitomus kursus, seminarų ir speckursų programas, pasistengti kaip galima priartėti prie praktikos, prie gamybos, prie partijos ir vyriausybės iškeltų istorinių uždavinių sprendimo. Reikia tikėtis, kad pirmoje eilėje Gamtos mokslų fakultetas apginkluos savoauklėtinius ________ tokiomis ______ žiniomis, kurios leis būsimiesiems mokslo ir gamybos dar buotojams aktyviai įsijungti į žemės ūkio pakėlimo ir iš vystymo darbą. Be abejo, ir kiti fakultetai privalo pada ryti rimčiausias išvadas ryšium su iškilusiais uždaviniais. Jau dabar kursiniuose ir diplominiuose studentų darbuose reikia stengtis gvildenti klausimus, iškeltus TSKP CK plenumo ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijos, nagrinė ti temas, susijusias su žemės ūkio gamybos pakėlimo. Šio semestro eigoje būtina toliau kelti idėjlnį-politinį paskaitų lygį. Tuo tikslu reikia sustiprinti paskaitų aptari mus katedrose, drąsiau ir plačiau kelti teoretinius klausi mus, netarpiškai susijusius su specialybe. Paskaitų, semi narinių užsiėmimų metodikos klausimas šiuo metu iškyla visu aštrumu, kadangi vis didesnis dėmesys kreipiamas sa varankiškam studentų darbui, studentų parengimui tokiam darbui. Be abejo, paskaitos privalo įgyti vadovaujantį, or ganizuojantį vaidmenį savarankiškam studentų darbui. Tik sistemingas,, nuolatinis katedros kolektyvo darbas gali už tikrinti paramą silpnesniems dėstytojams ir duoti tinkamą praktinę ir organizacinę kryptį skaitomiems kursams. Didelė atsakomybė šį semestrą tenka dėstytojams, pa skirtiems politinio auklėjimo darbui studentų grupėse. Dės tytojai privalo būti ne stebėtojais, o atidžiai sekti ir vado vauti disciplinos sustiprinimui grupėje, sistemingai dirbti su studentais, kelti jų idėjlnį-politinį lygį, padėti Jiems spręsti mokslo, pažangumo, savarankiško darbo organiza cijos klausimus. Be komjaunimo organizacijos paramos, be tampraus ryšio su grupės komjaunuoliais, savaime aišku, dėstytojas nepajėgs atlikti šio svarbaus uždavinio. Kai kuriuose fakultetuose, pavyzdžiui, Istorijos-filologi jos ir kituose, vis dar pašlijusi studentų drausmė, blogas lankomumas. Sį semestrą reikia pasiekti, kad be rimtos priežasties nebūtų praleista nė viena akademinė valanda. Universiteto visuomeninės organizacijos privalo į tai at kreipti ypatingą dėmesį. Semestro pabaigoje naujas didelis būrys specialistų, bai gusių mūsų universitetą, įsijungs į verdantį respublikos gyvenimą. Jų laukia praktinis darbas įgyvendinant didžiu lę partijos ir vyriausybės iškeltą šalies liaudies ūkio išvys tymo programą. Dabar, kada šimtai studentų rašo diplomi nius darbus, jiems reikia skirti nuolatinį dėmesį ir suteikti visą galimą paramą. Universiteto visuomeninių organizacijų pareiga — už tikrinti šio semestro metu katedrų ir studentų darbo kontrolę, kelti ir šalinti trūkumus, pertvarkant darbą naujų uždavinių šviesoje.
Agitaciniame punkte Nr. 56 Jaukus Vilniaus Pionierių rūmų agitacinis punktas Nr. 56. Pakabinti ant sienų pioIierlų piešiniai rodo, kad dė sniai čia buvo pionierių ambarys. Raudonai užtiestas talas, papuoštas žydinčiomis ėlėmls, tvarkingai išdėstyti iikraščlal, žurnalai, brošiūros ple tarybinius rinkimus. Ant lenų kabo rinkiminiai plakaii bei šūkiai.
Agitacinio punkto vedėjas niverslteto dėstytojas Kosdnickls pasirūpino ne tik pa lipu išpuošimu, bet ir agltalnlo darbo išvystymu rlnkė4 tarpe. Gausus agitatorių •olektyvas veda maslnį-pollti|į darbą rinkėjų tarpe. Rin kėjų šiltai sutinkami ir mlejai laukiami agitatoriai stu dentai Bojarskich, Komlsaro>a, Voltckaja, Marcinkevičius, Jiardžlulls, Pikelis ir kiti. Sle •gltatorlal dažnai lankosi rln>ėjų butuose, supažindina
juos su kandidatais į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir vletines Darbo žmonių deputatų tarybas, pasakoja rLnkėjams kandidatų į deputatus biogra fijas. Agitaciniame punkte kiek vieną sekmadienį organizuoja mi rinkėjų susirinkimai, ku rių metu skaitomos paskaitos, demostruojami klnofilmai, vyksta meno saviveiklos vaka rai. Su dideliu susidomėjimu rinkėjai Išklausė doc. Gorbunovo paskaitą ,,Tarptautinė padėtis", docento Horodničlaus — ,,Atominės energijos pritaikymas talkos statyboje", doc. Potapovo ,,Tarybinė rin kimų sistema demokratiškiau sia pasaulyje", A. Stanaitis
Mokytis nuo pat pirmųjų dienų! Mokytis padėjo visuomeninis darbas
★ Praėjusioji egzaminų sesija parodė, kad dauguma studentų, dauguma grupių sėkmingai buvo jai pasi ruošę. Tačiau atsirado ir tokių studentų, kuriems sesija buvo skaudi pamoka. Pamoka, parodanti, kad reikia nuolatos dirbti. Pasisekimai neateina lengvai. Štai ir Ekonomikos fak. II k. finansų spec. grupė anksčiau buvo atsilie kanti. Grupė suprato savo klaidas, nuoširdžiai drau ge padirbėjo ir ši sesija jiems atnešė puikius vaisius. Iš 25 studentų vien penketais egzaminus baigė 9 studentai. Trejetų šioje grupėje nėra. Žemiau spausdiname keletą grupės mokslo plrmūnų pasisakymų, pasakojančių apie draugflką gru pės kolektyvą, jo darbą.
Per ataskaltinį-rlnklminį su sirinkimą mane išrinko į fa kulteto biurą. Dirbu orgsektorlaus vadovo pareigose. Darbas didelis, platus ir sun kus. Jau pirmomis dienomis man iškilo klausimas: ar šis daug laiko atimąs visuomeni nis darbas nebus kliūtis mo kymusi? Tačiau greit įsitiki nau, kad geri norai ir darbas viską nulemia. Būti geru visuomenininku — reiškia visų pirma būti pavyzdžiu moksle. Aš pradė jau dar geriau lankyti pa skaitas, daugiau dirbti savi stoviai. Visuomet surasdavau laiko gerai pasiruošti kiekvie Mūsų grupė visame kurse, nam seminarui, kollokvlju- pagal įsigalėjusią nuomonę, mui. Juk be to egzaminams Iki šiol buvo laikoma silp nepaslruošl, geru specialistu niausia. Tai neatsitiktina. Eg nebusi. Nustojau eikvoti lai zaminus ankstesnėse sesijose, ką betiksliams žlopllnėjimams mes laikydavom blogai. Pvz., po miestą, krautuves, tuš pavasarį net 6 grupės draugai tiems plepėjimams su drau gavo nepatenkinamus pa gais. O tam aš anksčiau esu tenkinamus pažymius. irMūsų prašvilpęs nemaža laiko. grupės komjaunimo organiza Norint gerai mokytis labai cija turėjo iš pagrindų per svarbu būti reikliu sau. Vi žiūrėti savo darbą. suomeninis darbas kaip tik ir Neteisingai galvoja tie, ku padėjo man išugdyti savyje šį rie sako, kad pasiekėm gerų vertingą bruožą. kiekviename su Drauge su grupės komjau rezultatų tik svarstydami akade nimo organizacijos sekretoriu sirinkime Ir pasiruošimo egzami mi ir kitais pirmūnais pradė miniusklausimus. Tuos klausi jau to reikalauti iš labiau at nams mus svarstydavom Ir anks silikusių grupės studentų, čiau, tuos klausimus svarstė Dabar mjsų grupės kolekty Ir svarsto kitos grupės per vas tvirtas ir sveikas. Jį su savo susirinkimus. Sle svars stiprinti padėjo ir kolekty tymai daugumoje tapo forma viniai teatrų, klnofllmų ap lia procedūra, nes kritikuoja lankymai bei aptarimai, drau mi nuolat tie patys asmenys, giški pasikalbėjimai ir ki kurie įprato būti pliekiami, tokios priemonės. Kovą už be skaičiaus, pasižadėdami gerą mokymąsi, tvirtą žinių pasitaisyti. Pagrindinis mūsų laimėji įsisavinimą davė puikius re mas tas, kad mūsų grupė, pa zultatus. dedama jai pritvirtinto dėsty A. Kareiva tojo Jakubėno, skyrusio daug
Sukūrėme kolektyvą
J TIDARYTO& JI VVU Ko lonų salėje paro da apie pirmąją revoliuciją Rusi joje plačiai supa žindina lankyto jus su revoliuci jos prielaidomis ir varomosiomis jėgomis, pačia re voliucija Ir Jos reikšme. Varomosiomis revoliucijos jėgo mis buvo darbi ninkų klasė są jungoje su valstiečiais. Stenduose Išdėstytos dia gramos, nuotraukos, pa veikslai, knygos, straips niai rodo darbininkų kla sės vystymąsi poreformlnėje Rusijoje, sunkią Rusi jos darbo žmonių padėtį, augantį revoliucinį sąjū dį, Jo ginklavimąsi mark sizmo idėjoms. Parodos medžiaga kalba apie Ko munistų partijos įsikūri mą, apie Jos vadovaujan čią reikšmę revoliucinia me darbo žmonių Judėji me. Rusų-japonų karas, at skleidęs visą carinės Rusi jos atsilikimą ir supuvimą, carizmo pralaimėjimas Ja me leido 90-ųjų metų pra džioje susidariusiai tiesio ginei revoliucinei situacijai pereiti į aštrią revoliuciją.
laiko ir dėmesio mums, pra dėjo suslcementuotl į vieną kolektyvą — į šeimą. Ir kai mes pradėjome kalbėti apie egzaminus Ir kritikuoti drau gus ne per susirinkimus, o pertraukų metu, bendrabuty je, kai visi pradėjo „sirgti" dėl savo grupės, tad savaime visus apėmė pasiruošimo eg zaminams karštligė, prieš eg zaminus savaime gimdavokonsultacijos, kur kiekvienas pasidalindavo su draugais, ką gerai žinojo Ir pagilindavo lš> kitų, ką silpniau žinojo. \ Tokioj atmosferoj dirbdami, mes pasiekėm pagal savo ga limybes didelių laimėjimų. Grupė Išlaikė sesiją tik ge rais Ir labai gerais pažymiais, o buvęs nenažangus Baršaus kas tapo pirmūnu. Mes tikimės ateityje pasiek ti dar didesnių laimėjimų, nes sveikas kolektyvas yra' didelė jėga.
R. Deltuvas Grupės komj. org. sekretorius
1905-ieji metai, sausio 9-oji. - --------------- *
Plačiai parodoje parodo mi kruvinojo sekmadienio įvykiai, išaugęs po to ne matytu mastu darbininkų streikų judėjimas, valstie čių revoliucinio sąjūdžio galingas pakilimas Ir, pa galiau, darbininkų Ir vals tiečių, apvilktų karine uni forma, perėjimas į revoliu cijos pusę. Eksponuojamos schemos ir diagramos rodo revoliucinio sąjūdžio augi mą 1905 metais. Didelę reikšmę revoliu cinio sąjūdžio pakilime su vaidino III RSDDP suva žiavimas, apginklavęs dar bo žmones aiškia revo liucine taktika. Parodos medžiaga rodo visuotiną spalio mėnesio
politinį streiką Rusijoje, jo perėjimą gruodžio mė nesį Maskvoje ir kitur j ginkluotą sukilimą, kuris buvo aukščiausiu revoliu cijos tašku. Paroda atskleidžia 1905 metų revoliucijos reikšmę 1917-lems metams. Be revoliucijos Rusijoje, čia vaizduojama Ir 1905 m. revoliucija Lietuvoje, kaip sudėtinė Rusijos re voliucijos dalis, Lietuvos darbo žmonių bendra kova su Rusijos darbo žmonė mis. Parodoje nušviečiama darbininkų padėtis Lietu voje revoliucijos išvakarė se, kupinas proletarinio in ternacionalizmo jausmų Lietuvos darbininkų svel-
Darbas pasiekimų laidas Artėjo egzaminų sesija. Pagalvojus apie egzaminus, kiekvieną studentą apimdavo kažkoks ypatingas Jausmas. O man prieš šią sesiją, išgirdus ką nors apie egzaminus, vi suomet iškildavo prieš akis „baisiausias" dalykas — poiltekonomija. Na, galvoju, Jei ne šis „baubas", tai galima būtų galvoti, jog egzaminus išlaikysiu labai gerai. Bet... svajonės Juk ir lieka tik sva jonėmis, Jei nesiimama prie monių jų įgyvendinimui. Tai gi Ir nutariau Imtis tų prie monių. Pirmiausia, šiam Ir kitiems egzaminams pasiruošti man labai daug padėjo geras paskaitų lankymas ir dalyva vimas seminaruose. Pradžioj buvo nelengva. Rodos, nema žai ruošiuos polltekonomljos seminarui, einu į jį su minti mi, Jog pasisakysiu, bet.. , nuėjus atrodydavo, Jog per maža man žinių pasisakymui. Ką gi, Ir prasėdėjau keletą seminarų „be žodžio". Pasi ryžimas įveikti šį trūkumą nugalėjo. Semestro pabaigoj pajutau, kad ši disciplina man pasidarė įdomi Ir suprantama, į egzaminą ėjau nejausdama tos baimės, kurią jaučiau pirmomis semestro dienomis. Ėjau, kaip grupėj sakoma, į „pirmąją ugnį", t. y. atsaki nėjau pirmoji. Ir taip lengva, gera buvo grįžti iš egzamino su knygutėj įrašytu „labai gerai". Tai paskatino įtempti visas Jėgas ir kitų egzaminų pasiruošimui. Žinoma, geras paskaitų lan kymas Ir aktyvus dalyvavimas seminaruose dar nereiškia, kad esi pakankamai pasiruo šęs egzaminams. Reikia sis temingai mokytis sesijos me tu. ’ I. žalneravičitltė
kinimas streikuo jantiems Peter burgo darbinin kams 1897 m., o taip pat pati re voliucija Lietuvo je. Dokumentų iš LTSR Centrinio Valstybinio ar chyvo fotokopijos parodo 1905 m. sausio solidari zuojančius strei kus dėl kruvinojo sekmadienio įvy kių, spalio mėne sio politinį strei ką Lietuvoje, darbo žmonių rengimąsi ginkluotajai ko vai. Paroda lankytoją su pažindina taip pat su lite ratūra apie 1905 m. revo liuciją Lietuvoje, Latvljoje, Sibire ir kt. Salia to, parodomi pir mosios revoliucijos atgar siai TSRS tautų grožinėje literatūroje. Stenduose greta M. Gorkio, V. Katajevo stovi J. Biliūno, Br. Vargšo - Laucevičiaus, P. Cvirkos, J. Janonio ir kitų lietuvių rašytojų kūriniai apie 1905 m. revoliuciją, jos įvykius.
Z Kondratas
APSVARSTYKIME GRUPĖSE
Atostogų dienomis
Saulėtą sausio 23-osios ry tą būrelis studentų Iš VVU slidžių bazės per Vingio par ką pradėjo vienos dienos žy J'ai-?UY? praėjusią vasarą, slalšklnti dėl savo elgesio, gį po Vilniaus apylinkes. Karšta Krymo saulė negai jis Išsisukdavo, o paskiau Perkirtę geležinkelio liniją, Žiemos atostogų dieno lestingai nužeria savo spindu šmelždavo savo draugus dės slidininkai patraukė raižyta Ir mis, kada dauguma stu miškinga vietove aerodromo liais viską, kas tik gyva. Kal tytojams. dentų buvo išvykę į gim link. Nieko nėra malonesnio, nų takeliais, nepaisydami kaittuosius kolūkius, namus, Dažnai girdėjosi Poslečno - ros, apsiginklavę įrankiais, pavardė grupės komjaunimo kaip leistis nuo kalnų vin Kauno ir Vilniaus sporto užslmetę kuprines, traukia susirinkimuose. Tačiau šis, giuojant tarp baltų šarma pa salėse prasidėjo LTSR buvusio antro kurso geologai, pripažindamas savo klaidas, puoštų krūmų ir medžių. Ne Aukštųjų mokyklų V spar vienam tenka Išsitiesti akinan atliekantlejl čia praktiką. takiados žiemos etapo var skersomis žlūdėdavo į tuos, čiai blizgančiame nuo saulės žybos. Kažkuris iš studentų nuste kurie balsuodavo už jo nu sniege! Bet atsikeli, nusipur joj bęs paklausia draugą: baudimą. Daug, oi daug vie tai sniegą, ir vėl pirmyn. Iš Kauno Kūno Kultūros ?f — O kodėl gi mūsų. Po- tos „nuskriaustojo" užrašų važiavus Iš miško, šaltas vė ■■ instituto sporto salėje var siečnas be jokių įrankių, ką knygutėje užimdavo pavar jas žėsi tlnklinlnkai ir krepši priverčia paspartinti jis padarys nuogomis ranko- dės tų, su kuriais reikėjo at žlųgsnį per lygumą. Bet štai ninkai. mis? siskaityti. Tie būdavo įrašo vėl kalnai, vėl nutrūktgalviš Visuomet žiūrovai bando mi į priešų sąrašus. . . (nors, ki skardžiai. . . Jau po vidur — O ar nematai per petį atspėti nugalėtojus dar sakant, draugų jis ir dienio slidininkai pasiekė Pa permestos planšetės — ten tiesą prieš prasidedant varžy nesistengė Ieškoti), Bet grupė vilnį. Iš čia pasuko į tą pu buterbrodui vietos atsirado, vis boms. Vieni tvirtino,' kad laukė: gal gi susipras sę, kur lengvoje migloje žė na, o daugiau nieko, anot jo, žmogus. laimėsią KPI vyrų tlnklirėjo Vilniaus bokštų viršūnės. ir nereikia. . . nlnkai, kiti — ZUA moteLauke šlapdriba, l Gamtos Pavakare, nuvargęs, bet links rys. . . VVU moterų koN u o t r a u_k oje: Universiteto stalo tenisininkų Prasideda darbas, Visur mokslų mas visas būrelis atsidūrė ant fakulteto komjaunimo mandai vlsl be abejonės ........... mokyklų čempionas. (I komanda — LTSR Aukštųjų blykčioja mosuojamos kirkos, biurą pro langą skverbiasi aukštų Vilnelės krantų. Vie plaktukai, Bet p ■ jei - ■ kas • numatė II — III vietą. . . kairės į dešinę) Lechavičiūtė, Sirutytė, Valys, Jan būtų blanki šviesa, išryškindama nos dienos slidžių žygis baig Deja! Universiteto tlnklikauskas, Saunoris. paklausęs, ar da"ug( nuveikė aplink stalą sėdinčių biuro tas. Nevienas Jo dalyvis sva plrmąją dieną 0:3 nlnkės................ J. Žvejo nuotr. Poslečnas, nežinia, ką šis bū narių veidus, Gale stalo iš- jojo dalyvauti žygy ne tik po pralaimėjusios" " ZUA ko tų atsakęs. *-------------- 1,7 -------------★ raudęs stovi Posiečnas, gė- Vilniaus apylinkes, bet Ir po mandai. tuoj pat susitaikė Tačiau darbo diena eina dlndamasls pakeltl akis į kom- respubliką, ko, deja, mūs stu ir KPI, bet gavusį vieną . su nugalėtųjų padėtimi. Moterys spartakiadoj už prie galo. Troškulio iškankin jaunuolius, kurie primena jam dentų profsąjungos komitetas dūrį daugiau, Ux.ci.ic užėmė tik f 1 Neparodžiuslos nė kiek ėmė VI — paskutinę vie ti praktlkantal apspinta vie visas, tiek naujas, tiek senas nesuorganizavo. trečią vietą. ryžto, jos pralaimėjo Ir vi tą, o vyrai — V. D. Bronaltis nintelį Indą su vandeniu. Po- nuodėmes, Sunki šiandien ” Visiškai pasyviai koman soms likusioms koman Žymiai sėkmingiau susi dlnėse varžybose sužaidė H siečnas čia vienas pirmųjų. diena: vėl tenka svarstyti doms. klostė kovos universiteto Nocius, dėl ko špaglstų ls Ilgai tenka laukti, kol indas draugą. Paskutinė vieta tik to sportininkams, kurios vyko (Abeltinis, Nocius) koman ®vl pereina į kito rankas. Kai in Susirinkimas eina prie gadėl, kad dėl susižeidimo Vilniuje. Čia varžėsi stalo da labai sunkiai iškovoję das Ištuštėjo, visi -išsirengia 10. Fakulteto komjaunimo sek Jaunieji kolūkiečiai negalėjo dalyvauti Žilins tenisininkai ir fechtuotojai. nugalėtojų vardą, kas_lr namo. Tada pasirodo, kad vie retorius Vaitiekūnas perskai USK M universitete kaitė! Išėjus vienai žaidė no studento trūksta. Universiteto sporto salė nulėmė bendrąją grupės susirinkimo nutari iri jai, pakriko visas kolekty — Kur mūsų Juozas taip to fechtuotojų vietą. je varžėsi stalo tenisinin mą: Penktadienį, (II. 11) Uni vas: rungtynių žiūrovus nuskubėjo? — nustemba kaž Gerai sukovojo rapyra T kai. USK komanda, kurios versiteto Aktų salę (Čiurlio stebino garsūs barniai, o kas. Už grupės draugų šmei- nio Mundrys ir Kolyta, užėmę ta sudėty žaidė Saunoris, Va 23) užpildė dešimtys res gandai sklinda, kad tos karjerizmą, plktnaudžiaII vietą, o espadronu — ant — Bet Ir žengia! O, kad žimą, kolūkių komjaunimo pačios komandos, to paties lys, Jankauskas, Sirutytė Tuliševskls ir Steponavi dui vlmą savo padėtimi ir nesi- publikos ir Lechavičiūtė, be ypatin tokiais žingsniais Jis į darbą skaitymą organizacijų sekretorių ir kolektyvo garbę ginančios su grupės nuomone universiteto studentų. člus, užėmę I vietą. art eitų! — pastebi studentai, Susi sportininkės rytais net ne- go sunkumo iškovojo spar Posiečnu! pareiškia rinkimą, Treneriui Timonovui rei- _ arj takiados čempiono vardą. skubėdami nutolstančio drau draugui skirtą studentų Ir sisveiklndavo griežtas papeikimas su kolūkiečių draugystei sustip kėjo net pagalvoti, ar ga odi Varžybos parodė, kad į go pėdomis. Staiga figūra mas Įima buvo leisti į kovą | ]t Peršasi išvada — ko universitetą atėjo gabių dingsta Iš keliuko. Tai visus paskutiniu įspėjimu. rinti atidarė Lietuvos LKJS jauną, nepatyrusį žaidėją 39 mandos taktika buvo pa stalo tenisininkų: tai pir Klausimas išsemtas, viskas CK antrasis sekretorius Fedosudomino. Nejaugi Jis dar tu Nocių. Juk geriau būtų ai remta geru „žvaigždžių" makursiai Sirutytė, Valys ri kokių interesų, kurių nega aišku, Poslečnas griežtai nu tovas. Kalbėjęs Švenčionių žaidimų, o kai ta „žvalgž- ir Jankauskas. Sirutytė lai buvę, kad špaga vietoj jo im( li žinoti draugai? baustas. Ne, ne viskas! Tai rajono Černiachovskio vardo būtų kovęsis Tuliševskls, o jg, dė" „nusileido", — llko mėjo visus susitikimus, o buvo žingsnis, kuris turi at kolūkio sekretorius drg. Striespadronu —- pirmaatskyIr ką gi pamato studentai, verti draugui akis, priversti gūnas, Eišiškių rajono „Per tik ašaros. Valys pralaimėjo tik vieną. pasukę Iš takelio ir pažvelgę Jį užmiršti savo vaikystės galės" kolūkio komjaunimo rlninkas Strazdas. Valys gerai valdo kamuolį, i F Visai kitaip sužaidė mūI vietą fechtavime lai eik už uolos? Jų draugas, su ku auklėjimą, kada, tėvų lepina organizacijos sekretorius Bošnesigaili Jo pasiuntinėti į užsų vyrai. Žaisdami su mėjo KPI, III — KMI, riuo praleista tiek bendrų mas. jis statė vis didesnius čevlčius ir kiti plačiai papa am įvairius stalo kraštus; Jan sldeglmu, atidžiai, jie sustudijų dienų, dabar pasislė vienturčio kauskas gerai žaidžia gy IV — KKI, V — ZUA ko r reikalavimus, kol sakojo apie jų kolūkių kom gebėjo įveikti visus varžo V I— PSK komandos. __ pęs, vienas baigia tuštlntl tik galų gale priėjo išvadą, jog jaunimo organzacijos darbą, iok nyboj. Jaučiama stipri Sauvus ir užimti pirmą vietą. Individualinėse varžybo- Jį atkimšto gaivaus limonado jam viskas leista, jog jis laimėjimus ir trūkumus. Stu norlo mokykla. bonką. . . Maža ko tikėjosi univer se LTSR Aukštųjų mokyk- ent daug aukštesnis už kitus. Net dentų komjaunimo organiza Daug naujų jėgų pama lų čempionais tapo: rapy nĮV siteto vadovai iš mūsų Draugai viską atleidžia, gražiausią jausmą — drau cijos vardu apie savo darbą tėme ir universiteto fech ra moterims — Kaiman- ^Įy krepšininkų. Ko ir norėti Juk gali žmogus kartais su- gystę užgniaužė bujojantls papasakojo sekretoriaus pava tuotojų komandoje. Tai taitė (KPI), rapyra vy- vai — krepšinis universitete klysti. . . egoizmas. duotojas drg. Motieka. Vil merdėjimo stadijoje. Bet Abeltinis, Mundrys, Stepo rams — Petrauskas (KPI), Gorkis yra pasakęs: „Nie niaus miesto komjaunimo or ir tai moterims buvo gali navičius, Nocius. Šiemet špaga — Abeltinis (USK), 1 Vėl prasideda mokslo me ma geriau sukovotl. Juk fechtuotojai pasirodė žy espadronu — Tuliševskls Is tai, vėl geologai susitinka kad neprieik prie žmogaus, ganizacijos sekretorius drg. miai geriau ir, jei ne kiek (USK). Prizines vietas už- iSUI jos tik per žaidimą „be universitete, dalijasi atostogų galvodamas, Jog jame dau Burkauskas kalbėjo apie mies to darbininkų komjaunimo ėmė: Sllavaltė — II vietą ;sic galvos" pralaimėjo ZUA ir pasyvus žaidimas, galėjo įspūdžiais. Tačiau Poslečnas giau blogo, negu gero". rapyra, Mundrys — II vie Q KMI komandoms vos iškovoti pirmąją vietą. Grupės draugai tvirtai ti organizacijų pagalbą kaimui. ir dabar ne toks, kaip kiti. Į Po to sekė universiteto me tą rapyra, Kolyta — III dviem taškais. Jos buvo la Pvz., moterų komanda savo grupės draugus jis žiūri ki, kad Juozas turi gero pra bai blogai paruoštos kon- (Sllavaltė, Sevcova), surin vietą rapyra, Nocius — II kažkaip iš aukšto, nors, tie dą. Jis dar per jaunas, kad ninės saviveiklos kolektyvų kusi lygiai taškų su KMl vietą špaga. diclnlai. sa, jis labai meilus tiems, ku galėtų sugesti. Juk mūsų so pasirodymas. rie turi didesnius visuomeni cializmo šalyje amžinai pra (Mūsų koresp.) nius įpareigojimus. Taip pat ėjo tie laikai, kada žmogus XJ prasiskleidžia jo veide nuo žmogui buvo vilkas. keturių varžybų ša lanki šypsena, kalbant su dės Su kokiu džiaugsmu trečio lau kų pirmauja KPI. Toliau tytoju, kuris jį turi egzami kurso geologai sutiks PosiečKūrybos paroda seka KKI Ir USK. Uni nuoti arba pasirašyti prakti ną, kuris nuoširdžiai, be jo versiteto sportininkams da ką, Cla pasireiškia visa Po kio apsimetimo ir kerštavimo Smuglevičiaus salėje bar reikia dėti visas pa slečno gražbylystė. Tik gai grįš atgal į kolektyvą ir pa rengta paroda Kristijono Do stangas, kad po slidinėjimo la, kad iškalbingumas jį ap sakys: nelaičio 175-sloms mirties varžybų USK išeitų į II lanko ne atsakinėjant, o pra metinėms paminėti. Čia išsta bendrą vietą. Taip pat rei — Užteks klaidžioti šunke tyti seniausi poeto kūrinių šant geresnio pažymio. Gru kia rimtai susirūpinti pės draugams teko raudonuo liais. Pradėsim naują gyveni leidiniai, Donelaičio raštai, r plaukymu, futbolu, ranki j < ti dėl jo, kada dėstytojas pa mą! Išleisti tarybinės santvarkos niu ir akrobatika. Plauki sakė, jog sutinka pirmą stu Ir tikrai, baigęs universite metais, jo nemirtingosios poe kai juk yra pakviesti į dentą, kuris diktuotų, kokį tą, Pasiečnas prisimins pra mos ,,Metai" vertimai į kitas varžybas su Minsko uni pažymį jam parašyti. Dar ėjusių studijų metus kaip kalbas. Parodoje randame versitetu. Jiems kuo grei vieną labai negražų jo būdo gražiausias savo jaunystės Adomo Mickevičiaus ir Slmačiau reikia sutelkti sąlygas bruožą pastebėjo grupė, Ka- dienas! no Daukanto, o taip pat ir treniruotis žiemos baseine, da draugai prispLrdavo jį paZ. Serapinas įžymiausių tarybinės literatū suruošti plaukymo stovyk ros atstovų pasisakymus apie lą. Kovoja špagistai. Nuotraukoje: LTSR „būrų dainių", straipsnius iš V. Sllavaltė. Aukštųjų mokyklų čempionas špaga Abeltinis (deši laikraščių bei žurnalų, diser V. Korkutis, nėje) kovoja su Stepellu (KMI). tacijas Ir knygas apie įžymų L a i š k a D. Sniukas J. Žvejo nuotr. jį naujosios lietuvių literatū v (Mūsų koresp.) ros pradininką. Naujųjų Metų proga VVU Valiulis ir Vytautas Zabiela S. Brazaitis SMD Biuletenio redkolegija su Sofijos unlsusirašinėja po ilgo tylėjimo išleido naują numerį, kuris patraukia kiek verslteto Telsės mokslų fa. . . Eina kartą visi trys cirkas. Žvėrys, išalkę kelio om vieno studento dėmesį. Ypač kulteto studentėmls studentėmis Liuba JUMORESKA draugai Iš paskaitų namo, je, piktai staugė savo narv įs įdomus straipsnelis apie mu Popovą, Dmltrika Vlachova ir muzikinio palikimo problemas se. ėvj sų universiteto studentų ry šius su kitų mūsų šalies Toška Gurgulova. Laiškuose lukštena. Staiga girdi: greti Kažin. . . kokiais instrB aukštųjų mokyklų studentais. jie pasakoja apie mūsų šalies moje aikštelėje tartum muzi mentais čia jie groja? — nH gyvenimą, apie universitetą, Biuletenyje rašoma, kad ka, tartum choras. . . Lyg Mūsų epocha — muzikos rimtus racionalizatorinlus pa- bliauna kas, mekena, staugia'; kaltai pasiteiravo Klapčla ‘I universiteto SMD Taryba su mokslą, visuomeninį darbą, sosirašinėja su Maskvos, Lenin keičiasi knygomis, fotonuo epocha. Jeigu jūsų pašneko- siūlymus. Pasirodo, kad tik tarpais kažkas plasnoja ir ki jo draugas Birbynė. — Fltgnetat ir rapsodijos — tai >nlr tomis ar trombonais? Kijevo, Charkovo, traukomis, grado, reprodukcijomis. v*as paprašo“ pritildyti apara ena Lvovo, Tbilisio universitetais Bulgarijos studentės domisi tą, iš kurio sklinda švelni žąsinų šnypštimas, palyginus tokie muzikalūs garsai sklin — Žiūrėkite, ir pats autlįį simfonija, jūs pradedate rim su liūto staugimu džiungliš da. bei institutais. Tamprūs ry rantau; rius eina, — mosteli i_. šiai palaikomi su Kauno Me mūsų universitetu, moksli tai abejoti jo kultūringumu. koje simfonijoje. Kambario — Girdite! — sustoja alsa Skudutis, pamatęs palen; Llt^ dicinos ir Politechnikos insti niais darbais, mūsų studenti Dėl studento Klapčlaus draugams jis pasiūlė šiuos tutais, Rygos, Tartu Ir Balta jos gyvenimu. muzikalumo abejoti neteko. žanrus tuojau išbraukt! iš re vęs Klapčius. — Nors sykį storas kojas kilnojantį kupffl Pi rusijos universitetais. Su ki originalią muziką į eterį pa nugarį. epa VVU SMD Tarybos ryšių Šioje srityje jis buvo toli at pertuaro tų universitetų studentais siplėšęs nuo savo draugų Bir vadovauja drg. bynės ir Skudučio, kurių in Gi iš muzikos instrumentų leido. . . Kertu lažybų — kaž bendradarbiauja ir atskirų fa sektoriui Muzikos žinovas gūžėsi r‘g9 kultetų SMD tarybos. Medici Ivinskis. Jis užsimojo dar la telektualinis išsivystymas dar — tik būgnas atitiko dinamiš koks naujai iškilęs autorius. . . mirkčiojo. Mirkčiojo ir ! ėst; Birbynė su Skudučiu sutin nos Ir Gamtos fakultetų moks biau Išplėsti susirašinėjimą pripažino kaimiškas polkas ir ką Ir audringą Klapčlaus cha linių būrelių nariai kviečia į su liaudies demokratinių ša-, klumpakojus. O Klapčius, rakterį. Jeigu kartu su šituo ka. Taip ir jie maną: muzika tenkintas kupranugaris: lau; konferencijas kitų aukštųjų llų studentais. Linkime, kad kaip išsilavinęs žmogus,, se jaučio odos sutvėrimu duetą tikrai spalvinga. Tik reikią naujasis kūrinys — koncei tigro staugimui su jo pat niai jau tokius primityvius mokyklų studentus, dalinasi šie užmojai greitu laiku pa kūrinius išmetė iš savo muzi giedodavo dar gaidys su ka arčiau prieiti prie garsiakal bliovimu — įvertintas neb'įe mokslinio darbo patyrimu. virstų tikrove, o SMD Biu kinio lobyno. Toks Jau buvo te — Jis net kvapą sulaikyda bio. Garsas švaresnis bus. . . gal... iry Trys draugai nuskuba į letenio redkolegija pastoviai žmogus — kas tik sena, to vo, o besijuokiančius Birbynę i. Kai kurie draugai parodė J. Dalnevičius p aikštę, Iš kur girdėjosi šie informuotų skaitytojus apie ir Skudutį muzikos profanais gražią iniciatyvą, pasiuntę aistringai nekentė. __________ „no žavūs garsai. Atvirai kalbant, Klapčius išvadindavo. Aiškiai matėsi laiškus liaudies demokratinių ryšius su „tolimaisiais drau Garsiakalbio nebuvo. Vietoj “Redaktoriaus pavaduotojas “• gais". buvo už originalumą. Greit į — klasikinėje muzikoje Klap šalių studentijai. Teisininkai J. BULOTA jo stovėjo atvažiavęs didelis čius neįveikiamas. muzikinį pasaulį jis įnešė V. Zigmantas PPana. Raslmavičms. A' 1--—777.^ vllnins Stuokos-Gucevičiaus q-vė Nr. 3, lelef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz. Užs. Nr. 00 LV 28977
Atskilus nuo kolektyvo
t
muzika
■1