VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
STUDENTŲ JAUNIMO AUKLĖJIMAS TURI RŪPĖTI VISAM KOLEKTYVUI — pareiškė TSRS Aukštojo mokslo ministras drg. V. Jeliutinas savo pranešime apie aukš tųjų mokyklų uždavinius partijos XX suva žiavimo nutarimų šviesoje. Sis pranešimas buvo padarytas Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų profesorių ir dėsty tojų pasitarime, kuris jvyko š. m. sausio 26 d.
Universiteto didžiojoje Aktų salėje. Pasitari me taip pat dalyvavo TSKP CK Aukštųjų mo kyklų skyriaus vedėjas drg. Klrilinas, Lietu vos KP CK sekretoriai A. Sniečkus, V. Niun ka, LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pa vaduotojas K. Preikšas ir kiti vadovaujantieji darbuotojai.
Neakivaizdininkams išvažiavus, VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Nr. 3— 4 (242 — 243) -f 1957 m. vasario mėn. 14 d., ketvirtadienis Džiugu, kad 2334 studentai sesiją baigė be trejetų, o iš jų 561 vien tik labai gerais pa žymiais. Daug pirmūnų medi cinos, gamtos, chemijos fakul tetuose. Tačiau iš 3341 universiteto studento 47 be pateisinamos priežasties neatvyko į egzami nus. Nors nepažangių studentų
skaičius sudaro tik 4,2% visų studentų, bet visvien didelis skaičius — 133 žmonės. Didelis dvejetukininkų skaičius ’ Ekonomikos, Tei sės ir Istorijos-fi lologijos fakulte tuose. Ypač rimta padėtis Fizikos matematikos fakul-
Kaina 40 kap.
tete, kur iš 580 studentų, 57 gavo dvejetus, o 10 neatvyko į egzaminus be pateisinamos ‘ priežasties.
niame skyriuje yra 4 fakulte tai, o mokost Juose 1770 stu dentų. Gamybinio darbo deri nimas su mokymusi reikalauja iš kiekvieno studento užsispy rimo, reiklumo sau. Todėl vi sai nenuostabu, kad šie žmo nės žymiai reiklesni už stacio nare besimokančius. — Aišku, neakivaizdinio skyriaus darbe dar daug trū_________ kūmų, — pasako ja drg. Ūdras, —
EGZAMINAMS PASIBAIGUS, _ akivaizdiplnkal ne ________ visuomet laikosi Giliau studijuokime visuomeninius mokslus
KĄ KALBA DĖSTYTOJAI
Higienos egzaminų rezultatai Pasiruošimas higienos egza minui medikų IV kurse prasi dėjo dar semestro bėgyje. Tu rint omeny praeitų metų pa tyrimą, mes pradėjom iš anks to reikalauti studentų savisto vaus pasiruošimo iš higienos kurso. Nuo sausio 1 -os dienos buvo įvesti specialūs budėji mai katedros laboratorijoje. Be to, vyko konsultacijos. Visa tai davė teigiamus re zultatus, apie kuriuos liudija ir pažymiai, būtent: laibai ge rai! 30,9%, gerai 61,9%, pa tenkinamai 7,2%. Atskirai gal reiktų pažymėti studentus Rodzevič ir Rama- ________ nauskaitę, plačiai _ _ ir išsamiai nušvle; tusius gautuosius — — klausimus. —————
♦
pasiliko neakivaizdinis sky rius, Į kurj vėl kreipiasi! ..Ta rybinis studentas”. Mūsų universiteto neakivaiz dinis skyrius, palyginti, labai jaunas: 1950 metais į IFF bu vo paduota tik 50 pareiškimų bibliotekininko specialybei įsi gyti. Nedidelis studentų-gamyblnlnkų būrelis labai greitai iš siplėtė: šiandien neakivaizdi-
Egzaminų metu paaiškėjo ir ta nesugriaunama tiesa, kad studentai, dėl kurių nors prie žasčių prateidilnėję paskaitas ar praktikos darbus, žymiai blogiau mokėjo dalyką. Taip, pav., stud. Levina ir Kac ži nojo mažiau, negu galėjo žino ti. Studentai Sakaliūtė, Govoruško egzaminų metu parodė silpną bendrą išsilavinimą Ir sakyti, kad studentai ruošėsi rimtai, negalima.
Žiemos egzaminų sesija pir mo kurso studentams buvo pirmas įvertinimas žinių, įgy tų aukštojoje mokykloje. Aiš ku, rezultatai buvo įvairūs: vieniems malonūs, kitiems — nelabai. Didelę reikšmę mokantis tu ri skaitomos medžiagos konspektavimas. Tačiau dalis stu dentų galvoja, kad konspektai reikalingi ne jiems, bet dėsty tojui. Pasitaiko, kad eidamas laikyti įskaitos ima ir „užmirš ta” žmogus konspektus namuo se. Kitam, žiūrėk, viso semest ro konspektai telpa į ploną są siuvinį. • Nesąžiningas darbas semest ro metu atsiliepia ir įskaitoms. Semi narų metu kartais tenka aiškintis su dėtingesnius klau-
simus, kuriuos ne visi gali išsi aiškinti, tačiau kai kurie stu dentai tuo metu užsiiminėja maloniais pasikalbėjimais arba šiaip kuo nors kitu. Vis dar pasitaiko studentų, kurie galvoja, kad jiems par tijos istorija, marksizmas yra nereikalingi, kad jiems užten ka mokytis specialybės daly kus. Tokią mintį išvystė trečią kartą pavarytas iš įskaitos flz.-mat. fak. studentas Rinke vičius. Ar tikrai jau taip drg. Rinkevičius studijuoja specia lybę? Pasirodo, kad iš specia lybės dalykų įskaitų knygutėj „patenkinamai" yra didžiau sias drg. Rinkevičiaus pasieki mas. Gaila, kad TSKP istorijos studijavimas, studentų politinis auklėjimas per mažai domina fakultetlnlus komjaunimo biu rus, kursines komjaunimo or ganizacijas. Pasitaiko tokių laktų, kad komjaunimo akty vistai patys silpnai studijuoja marksizmą. Štai, pav., Gamtos fak. komjaunimo biuro narys Kuinevičlūtė įrodinėja, kad komjaunimo aktyvistai užsi ima kitais reikalais, jie neturi laiko studijuoti partijos istorijos. Jūs visiškai neteisi, drg. Kuinevičlūtė. Marksizmo studijavimas Jūsų, kaip visuomenlninkės, yra pirmaeilis už davinys, lygiai kaip jis yra
taisyklių. . . Drg. Ūdras papasakojo, kad ateityje be jokių išimčių neaki vaizdininkas, nepristatęs kont rolinių darbų, nebus kviečia mas sesijon. Iš savo pusės ne akivaizdinis skyrius stengiasi atsižvelgti, reaguoti į kiekvie ną studento reikalavimą: spaus dinamos programos, metodi niai nurodymai!, palaikomas tampresnis ryšys su studentais. Šių mokslo metų žiemos se siją laikė Teisės ir Istorijosfilologijos fakulteto žurnalisti kos ir bibliotekininkystės spec.
studentai. Pažiūrėkim, kaip ši sesija praėjo viename iš se niausių fakultetų — IFF. Se sijoje dalyvavo 69 žurnalisti kos ir 160 bibliotekininkystės spec. studentai. Labai gerai se sijoje žinios buvo įvertintos daugelio studentų. Pvz., La Pinsko, Zgirsklo (III k. žurna listai), Baltušio (II k. bibliote kininkas), Laskutov (III k. bib liotekininkas) ii- t. t- Bet pasi rodo, kad ir kai kuriems gamy bininkams sunku išlaikyti spe cialybės egzaminą nors paten kinamai: štai bibliotekininkys tės specialybės III k. sistemi nio katalogo egzamine — 7 dvejetai! Ir tik IV kurso bib liotekininkai sesiją išlaikė be blogų pažymių. Tai mažytė dalelė to dide lio gyvenimo, kurį gyvena mū sų ■ universiteto neakivaizdinis skyrius. Laukiame dar dides nio darbo tiek iš neakivaizdi nio skyriaus vadovų, tiek iš studentų tam, kad neakivaiz dininkų sesijos atneštų geres nius rezultatus. V. Volskytė
O kaip su stipendija?
Mūsų korespondentas krei paties arba jį išlaikančių tėvų pėsi į universiteto rektorių geros materialinės padėties drg. J. Bulavą, prašydamas pa Jam stipendija nėra skiriama, pasakoti apie naują stipendijų nes studentas jos nebūtinai rei paskirstymo tvarką, apie jos kalingas. Negaus stipendijų pritaikymą mūsų universitete. „pasližymėję" drausmės laužy Rektorius paaiškino, Jog tojai. Antra vertus, stipendija seniau stipendijos buvo skirs gali būti išskirta studentams, tomos daugiau mechaniškai, gavusiems vieną- katą patenki t. y. vien pagal pažymius, ne namą pažymį: atsižvelgiant į studento mate Siekiant išvengt! galimų rialinę padėtį, jo drausmingu klaidų, paskirstant stipendijas, mą ir bendrą elgesį. Tatai tu šis darbas atliekamas fakulte rėjo ir kai kurias neigiamas tuose, dalyvaujant partinės, vas judėjimas, gerai dirba Maskvos festivalį. Tada jau puses, iš kurių blogiausia — komjaunimo ir profsąjungos Žiemos atostogų »metu .transportas. susitiksime kaip seni pažįsta tam tikras dėstytojų suvaržy organizacijų kursų atstovams, mūsų universitete viešėjo Operos ir baleto teatre mes mi. mas, vertinant studentų žinias kruopščiai! patikrinant visus Maskvos Valstybinio M. klausėmės lietuvių kompozito JURIJUS VASILKOVAS Lomonosovo vardo univer egzaminų metu. Juk ne pa duomenis apie kiekvieną stu Maskvos Valstybinio siteto studentų estradinis riaus Klovos operos „Pilėnai”. slaptis. jog dėstytojai kartais dentą. Šiuo metu stipendijų ansamblis. Lomonosovo vardo Opera — gražus legendos apie rašydavo gerą pažymį studen paskirstymas pagal naująją Pilėnų gynėjus muzikinis įkū universiteto studentas tui, atsakiusiam į bilieto klau tvarką visuose fakultetuose Mes viešėjome Vilniuje pen nijimas. SVEČIAI IS BALTARUSIJOS simus patenkinamai, vien pasi jau beveik užbaigtas, ir greitu kias dienas. Mus labai šiltai Šių metų vasario 7 dienos Žinoma, būtume pamatę duodant Jo prašymams „ne laiku stipendijos bus išmoka sutiko — ir atvykimo dieną ir sužinoję daug mažiau, vakare mūsų universiteto stu atimti stipendijos", „leisti mo mos. storyje, ū’ koncertuose. jei mums nebūtų padėję drau dentai susirinko į aktų salę kytis". su bendru mūsų ša Vilnius mums padarė didelį gai S. Poškus, P. Bemotavi- sutikti svečius iš kaimyninės Nauja stipendijų skirstymo liesRyšium darbo žmonių materialinio įspūdį. Mes pamatėme miestą čius, J. Bielinis ir nusipelnęs Baltarusijos respublikos. tvarka išeina iš sekančių prin pakilimu, stipendininkų su garsiąja Gedimino pilimi, Lietuvos TSR artistas P. Sli Jos atstovai sa_______ cipų. Visų pirma, atsižvelgia lygio skaičius universitete šiiek tiek, pabuvojome cerkvėse ir bažny žys. Jie organizavo ekskursi- vo kalbose papasa ma į studento pažangumą keliais procentais, sumažėja. čiose, kurios išsiskiria savotiš jas. sudarė sąlygas repetuoti kojo apie BaltaruA TCTC moksle, bet kartu su tuo — ir ka architektūra. Daug įdomaus mums patogiu laiku, pasirūpi- sijos ekonomiką Į I kJvJkJj į jo materialinę padėtį (t. y. tė Perspektyvoje numatoma su sužinojome ekskursijos po bu no mūsų buitimi. bei kultūrą, perda lyginti stipendijų dydžius vi vų ar jo paties pajamas), ir į vusią Katedrą, kur dabar .... Mums viskas labai patiko. vė linkėjimus VIIstudento bendrą elgesį, draus sose šalies aukštosiose mokyk įrengta klasikinės tapybos pa Bet labiausiai, gal būt, mes niaus universiteto būtinas bet kuriam specialistui. mingumą. Taigi, gali būti toks lose. Tuo būdu mūsų universi roda, metu. Gyva istorija pamilome Vilniaus gyventojus. studentams nuo Baltarusijoje S. JANKŪNAS atvejąs, keti studentas gerai iš teto studentai gaus kiek dides mums pasirodė senojo Vilniaus Jie daug mums pasakojo apie besimokančio jaunimo. TSKP Istorijos katedros laiko egzaminus, tačiau dėl jo nes stipendijas, negu iki šiol. gatvės. Sulaikę alsavimą, mes savo miestą, apie jo didelę is Baltarusių poetas Maksimas asistentas stovėjome prie namo, kuriame toriją. O vakarais mes susitik Tankas pasveikino Lietuvos li gyveno Adomas Mickevičius, davome su Jais koncertuose. teratus Baltarusijos rašytojų įdomu buvo susipažinti su se Mes niekados neužmiršime tos vardu. Jis paskaitė keletą sa naisiais spausdintais leidiniais šilumos, su kuria mus priėmė vo kūrybos eilėraščių, iš kurdų ir retais rankraščiais, saugoja universiteto studentai ir Vil vienas buvo skirtas Lietuvos Vargu ar yra reikalas var Molotovo, Uralo universitetų susitikimas. Šnekėjom įvai mais Vilniaus universitete. niaus gyventojai. Mums rei sostinei Vilniui. Pasidalinus įspūdžiais, buvo dinti Leningrado istorinius ir studentų atstovai. „Už studen riom kalbom, kokias mokėjom. Patiko Ir Naujojo Vilniaus kia dažniau būti kartu,, syp paminklus, tišką draugystę! Už tautų drau Visi bandė savo laimę loterijo gatvės, labai gražus Stalino riau draugauti. Tikimės, kad surengtas jungtinis koncertas, architektūrinius teatrus, muziejus, parkus. gystę!” Nuo seniausio šalies je. Ji nusišypsojo V. Janušprospektas. Vilniuje gana gy- jūs atvažiuosite pas mus į ST. BERNATONIS Kiekviena proga renkasi šičia universiteto svečiams ir šeimi kiui. Jis, visų džiaugsmui, išlo šalies aukštųjų mokyklų stu ninkams perduoda sveikinimus šė šampano bonką, kuri, aišku, dentai, svečiai iš užsienio savo K. Šopauskas. Jis įteikia le tuoj pat Ištuštėjo. akimis pamatyti! erdvų ir puoš ningradiečiams knygą „Vil Už daugeli malonumų liko niaus universitetas”. Svečių ir me dėkingi draugiškai mus su Visiems mums, studentams, bė patinka, jei vilioja savaran maševičiūtė .lituanistė G. Bige- nų mieštąjį i dvyrį. Mums vienas iš įdomesnių šeimininkų-studentų saviveik tikusiems Leningrado studen įdomu susitikti su klasės drau kiškas darbas didelės gamyklos lytė ir dar daug kitų. los ir Leningrado estrados kon tams. Visur sutikome draugiš gais, prisiminti ..senus" laikus, laboratorijoje. . . momentų — tai tradicinis ša certas, masini: ai žaidimai, šo kus veidus, žvilgsnius. Nesu Vien studentai ir studentai, pasijuokti iš kadaise krėstų iš nustebsite jūs. Nejaugi visi ir lies universitetų studentų su kiai. sportiniai susitikimai pa klys! pavadinęs šį miestą tau daigų ar gauto dvejeto. Dau Leningrade mokosi ir busi tampa studentais? Ne, ne visi. sitikimas, organizuotas Le pildė vakaro programą. Nuo tų draugystės miestu. masis kino inžinierius Oleka. gelyje Lietuvos mokyklų yra Yra, nors, tenka prisipažint, ningrado Ždanovo v. universi taikingai, draugiškai praėjo M. Šimkūnaitė Jis irgi labai palenk imtas savo graži tradicija — vienąkart į specialybe teto visuomeninių organizaci dar nedaug tokių, kurie, baigę metus mokykloje renkasi visi jų. Į šį vakarą susirinko įvai Rasime mokyklos auklėtinių mokyklą, nueina į gamybą. riaspalvė publika, žodžiu, try jos auklėtiniai. Tokia diena — Štai Kralikaitė dirba Vitenberatvirų durų diena — studentų ir Maskvos universitete, go vardo fabrike. Užsispyrę likos šalies universitetų dele atostogų metu yra ir Vilniaus Bet nereikia toli ieškoti, žmonės mokslo nepameta, taip gacijos, svečiai iš Sorbonos II vidurinėje mokykloje. Buvę juk daugelis baigusių mokyklą ir Kralikaitė studijuoja neaki universiteto. Vietnamo, Vo mokyklos auklėtiniai renka pasilieka Lietuvoj, čia pakan būdu Leningrado kietijos, Korėjos. Leningrado si į klases, tik šį kantą ne kamai aukštųjų mokyklų tiems, vaizdiniu Lengvosios institute. universiteto rektorius A. Alek mokinių, o stebėtojų rolėje, kurie gabūs, kurie nori būti Labai karštaipramonės salėje ploja Ku sandrovas šiltai sveikina gau pasiklausyti, kaip veda pamo naudingi savo kraštui. Štai dabai, kuris drąsiai pareiškia: sų svečlų-studentų būrį. Unikas kadaise ir juos mokę mo tekstilininkės iš Kauno Poli versantal (taip jis vadina stu — Aš iš principo nestojau į kytojai. technikos instituto, busimieji aukštąją mokyklą. Kas čia bus. dentus) — tai žemės druska. Mokykloje visą dieną pilna meno pasaulio atstovai — jei visi mokysis? Manau, kad O jeigu druska praras jėgą — kas ją pasūdys? Rektorius ra studentų ir, žinoma, daugiau konservatorijos studentės. pora metų padirbėti — tik į gina studentus ugdyti savyje sia vakare. koks gražus būrys mokyk naudą! mokslinę-kritikinę galvoseną, Salėje abiturientai, studen losOauklėtinių mokosi pas mus, Dar ilgai mokykloje aidėjo bendrauti su žmonėmis, nenu tai, mokytojai. universitete! Daugelis jų žino linksmi, jaunatviški balsai. tolti nuo gyvenimo ir visada Tribūnoje Leningrado uni mi kaip mokslo pirmūnai, savi Kiekvienas iš mūsų niekados būti optimistais. Savo kalbą versiteto studentė chemikė veiklininkai. ar gabūs sporti neužmirš to, ką jam davė gim- jis baigia šūkiu: „Tegyvuoja Mockutė. Yra kas jaj pasakyti, ninkai. Jų rasime kiekviename toji mokykla, mylimi mokyto- džiaugsmas ir linksmybė!” studijos beveik kad ir baigtos fakultete: fizikas Cekuolis, che- jai. Leningradiečius iOvisus su — belieka apgint diplomą, o mlkė V. Sirutytė, matematikė K. Šopausko nuotr. E. KAZLAUSKAITĖ sirinkusius sveikina Maskvos, ?ningrade, Rūmų aikštėje. kaip jo neapginsi, jei specialy- Krasauskaitė, medikė K. Do-
Doc. BUJAKAS Higienos Katedros Vedėjas
BUVO LINKSMOS
Atvažiuokite dabar pas mus
Studentu susitikimas Leningrade
Vėl
mokykloje
Universiteto partinės organizacijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas Ten, kur qelsva La Plata bučiuoja gelsvą Riočuelio
S. m. sausio 21 d. įvyko katedrų dar daugiau dėmesio suomenlnėms organizacijoms Drg. Meškauskas ir drg Ten, kur ir Vasarą ir žiemą žydi gėlės, universiteto partinės organiza- skirti studentijos auklėjimui, buvo nepakankamas. Būtina Vladimirovas nurodė, jog kiek Prie palapinės vakarais gurkšnoja žerba matii) cljos ataskaitinis-rinkiminis su- ieškoti ir taikyti naujas darbo pakelti komjaunimo organizaci vienas universiteto dėstytojas. Seniai, kurie Jaunystėje ne vieną laso metė. sirlnkimas. formas, būtent šia kryptimi ir jos vaidmenį, priimti į kom Jei jis nori būti tikras jaunimo Ataskaitinį pranešimą pada dirba dabar Istorijos-filologi jaunimą tikrai gerus, priešaki auklėtojas, turi gerai pažinti Kur visada Buenos Aires (lietuviškai Geri Orai? rė partinio biuro sekretorius jos, Teisės, ir Ekonomikos fa nius studentus. Tiesk partiniam ne tik visos šalies, bet ir mūsų Ten cftikot) gimė nelabai seniai. drg. Navickas. kultetų partinės organizacijos. biurui, tiek fakultetinėms par respublikos praeitį bei dabartį, Partijos XX suvažiavimo nu Tačiau dėstytojai dar silpnai tinėms organizacijoms reikės mūsų kultūrinį palikimą ir sto tarimai suvaidino milžinišką surišti su studentų mase. rimtai susirūpinti aulklėjamuo- vinčius prieš respubliką užda Išaugęs šviesioj ir karštoj Argentinoj, vaidmenį, gerinant partinių or Negali mūsų patenkinti taip' ju darbu akademinėse grupėse. vinius komunizmo statyboje. Berniukas gimtinės savos nepamilo, ganizacijų darbą, tame tarpe ir pat ir „Tarybinis studentas”. Mažai iniciatyvos rodė prof Susirinkimas nurodė, jog būti O mėgo motinos liūdnų dainų klausyt mūsų universitete. Pranešėjas — Viena iš svarbiausių auk sąjunga, kuri apima beveik vi na sudaryti visas sąlygas ir Ir troško Lietuvą jis pamatyt. plačiai nušvietė mokymo ir lėjimo priemonių — bendras są universiteto kolektyvą, o atkreipti ypatingą dėmesį lie auklėjimo klausimus. Šiuo me darbas, aktyvus dalyvavimas partinis biuras nesidomėjo jos tuvių ir rusų kalbų studljavl Bet nieks neleido J tėvynę. tu, kai universitete mokosi šalies gyvenime. Ne stebėto veikla, nekėlė jos vaidmens, mul, organizuojant atitinkamus Taip ir gyveno chiko Argentinoj. 5.114 studentų (iš Jų 3.344 jais, o veikėjais turi būti stu ypač sprendžiant gamybinius ir ratelius, gerinant paskeltų ko kybę tr pain. žimonės stacionare), kas žymiai dentai, ir tokiais jie tampa, da buitinius klausimus. Gan plačiai susirinkime bu viršija bendrą studentų skaičių lyvaudami nuvalant derlių kol Dažnai po darbo vakarais šiitais. Drg. Jablonskis, Lola, Alekvisoje buržuazinės Lietuvos ūkiuose ir plėšininėse žemėse, vo aptarti ir mokslinio darbo slejevas, Sudavičius ir kiti kal Sėdėdamas prie lūšnos su tėvais. aukštosiose mokyklose. vesdami agitacinį ir kultūrinį Išvystymo klausimai. Šioje sri bėjo apie rimtus trūkumus par Apie toli palikusį Varnių kaimelį. Pastaruoju metu ypač parti darbą įmonėse, — pasakė drg. tyje pastaruoju metu pastebi tinto biuro darbe. Jis, biuras, Apie ryte raliuojantį piemens ragelį mi teigiamieji poslinkiai. Ypač paskęsdavo jos XX suvažiavimo nutarimų Kazbaras. smulkmenose, kar įtakoje, žymiai pakilo studentų Drg. Blieka papasakojo, kad riekia atžymėti drg. drg: Braz tais išleisdamas iš akių kardiKlausydavosi chiko jų liūdnų kalbų, aktyvumas, jų domėjimasis vi- Teisės m. fakultete studentai džiūno, Jucio, Kubiliaus, Kai nalinlus politinio-auklėjamojo O sieloj buvo taip sunku. suomeninėmis-politinėmis dis išreiškė norą dirbti su paliktais riūkščio, Sllapobersklo, Minke darbo klausimus. ciplinomis, tarptautinio ir vi be priežiūros paaugliais, kovo vičiaus, prof. Dagio, Lebedžio, Susirinkime didelę kalbą pa daus gyvenimo problemomis. ti prieš spekuliaciją, socialisti I. Neupokojevos, K. Daukšos. Buvo graži pavasario diena. .Tačiau dėstytojai, ypatingai nio turto grobstymo reiškinius. Pavilionio. Norkūno Ir kt. vai sakė LKP CK sekretorius drg. Saulutė švietė, taip linksma. A. Sniečkus. specialiųjų katedrų, ne visuo Taip, nurodė kalbėtojas, jauni singą mokslinę veiklą. Kad rodos nambo3) šoko katedra, pilis, narna* Tačiau visumoje universite Susirinkimas Išrinko naują met sugeba pilnai ir visapusiš mas išmoks piats kovoti su ne Dainuodami. Bet kas tai? Tu matai. kai atsakyti į studentus domi gerovėmis, ne vlan kalbėti apie to mokslinio darbo planas me universiteto partinės organiza nančius klausimus, surišti dės jas. ginti mūsų socialistinį tei tai iš metų nėra įvykdomas. cijos biurą šios sudėties: drg. Ten eina vyras aukštas ir stiprus? Rektorato mokslo dalis, kontro drg. Barzdaltį, Bernotavlčlų, tymą su auklėjimo uždaviniais. sėtumą. Jis verkia. Kas Jam? Rytas toks gražus. moksllnį-tlrlamąjį Kazbarą, Kuzminską, Marcelį, Prodetartnio Internacionaliz liuodama Dėstytojai, pažymėjo drg. darbą, pasitenkina tuo, kad su mo auk.ėjlmas neatsiklrlamai Jablonskis, turi gerai pažinti Meškauską, Motieką, Reguostudentus, jų poreikius, daž susijęs su partijos vedama leni renka planus ir ataskaitas. Rei tienę, Vladimirovą, VoronkoO Jis čia ašaroja lyg rudens dangus... niau lankytis studentų bendra nine naclonallline politika. Šios kalinga mokslinį darbą pavesti vą. Nei Ne! Jis šypsosi pro ašaras smagus. bučiuose, vakaruose, asmeniš poditikos dėka mūsų respubli katedrų nariams, tikrai suge Jūs nepažjstat jo? Tai chiko pagaliau kai kalbėti su jaunimu. „Visas koje, tame tarpe ir universite bantiems jį įvykdyti, dalį jų Savoj tėvynėj. Aš Jį verkiant pamačiau mūsų darbas — tiek mokymo te, išaugo nacionaliniai moksdi- paskaitinio krūvio perduodant Partinis biuras posėdyje, proceso ribose, tiek ir visuome ntokų ir pedagogų kadrai, su kitiems dėstytojams, geriems Iš džiaugsmo — jis savo aštuonioliktus metus ninis, turi būti nukreiptas stu gebą spręsti sudėtingus stu- ;paskaitininkams-metodistams. skirtame organizaciniams klauSutinka Lietuvoj savoj, atradęs čia gimtus namus. dentijai auklėti proletarinio dentijos auklėjimo klausimus, Labai svarbu pagaliau pasiek simsm, išrinko sekretoriumi i kad mūsų moskslinių tyrimų internacionalizmo dvasia”, — ankštos kvalifikacijos specia- ti, 1) argentiniečių tautinis gėrimas lįstų paruošimo klausimus. rezultatai būtų diegiami prak drg. Kuzminską, sekretoriaus kalbėjo drg. žigas. 2) jaunuolis pavaduotojais — drg. drg. Universitete išaugo ir sėk tikom o tam būtina užmegzti Visų pirma, būtina auklėti 3) šokis jaunimą paskaitose, seminaruo mingai dirba greta vyresnio tamprius ryšius su gamyba, su Marcelį ir Vladimirovą. se. Tuo tarpu dar toli gražu ne sios kartos atstovų ir jauni dės- įmonėmis. Be abejo,“moksliniai visuomet mūsų mokymo proce tytojai — drg. drg. Jaslnskas, darbai tik tuomet turės tikrąją sas turi reikalingą kryptingu Blkus, Tarvydas, Sudavičius, vertę, kai jie bus prieinami mą. Paskaitose dar pasitaiko Marcelis. Berzinskaitė, Buc- platesniai visuomenei. Viso — Kur gi pirmoji lietuviš mažiausios žinios apie jį netu sltik-tlnai aptiktasis originalas dogmatizmo elementų. Yra dės kus, Jankūnas, Bernotavičius, 1955—56 m. m. universiteto tytojų, atsiribojančių nuo gy Mitrlkas, Miškinis, Nekrašas ir darbuotojai paskelbė sąjungi ka knyga? — nekantriai krei- rime. Ir daugiau kaip dešimt vėl atsitiktinai dingo. Greitai, venimo, nuo praktikos, todėl ir daugelis kitų. Dėl to universi nėje ir respublikinėje spaudoje palmės į universiteto bibliote pokario metų vyravo mintis, tačiau, paaiškėjo, kad nėra jų paskaitos būna neįdomios, tete sudarytos galimybės dės 103 knygas. 637 straipsnius ir kos darbuotoją drg. Feigelma- kad pirmosios lietuviškos kny taip liūdna: Mažvydas buvo iš gos originalas dingo istorijai, duotas į namus vienam pilie deklaratyvinės, neargumentuo tyti studentams marksistinę-le- brošiūras. Tačiau paties uni ną. ninlnę teoriją gimtąja kalba. versiteto leidybinė veikla yra Jis parodo artimąjį knygų kad liko tik fotografuotiniai čiui, kuris mokėsi Iš šios kny tos. vitrinos kampą. Ir čia, po 1922 ir 1947 m. leidimai, ku gos lietuvių kalbos. Knygą jis ■ Daug trūkumų yra lietuvių Didelę pagalbą auklėjant na- perdėm nežymi. Lyginant su ankstyvesniais Smuglevičiaus salių skliautais, rių antrasis kartoja nebe origi- grąžino visiškai tvarkingą. literatūros ir TSRS istorijos cionalinius kadrus suteikia brokatedrų darbe. Visuomeninių liškųjų respublikų atstovai drg. metais kiek pagerėjo kadrų pa kur dabar atidaryta senųjų lie nlaą, o ankstesniąją kopiją. Odesos bibliotekos administ mokslų katedros dar iki galo drg. Stepanovas, Jola, Sliapo- ruošimas aspirantūroje. Tačiau tuviškų leidinių paroda, mes Žinoma, Lietuvos biblioteki racija sutiko perleisti Mažvy neišgyvendino prlsiskaitėlišku- berskis, Potapovas, Cukerma- paskirstant aspirantus neparo matome svarbiausiąjį tos paro ninkai su ta mintimi negalėjo do „Katekizmą” Vilniaus Unldos eksponatą — nedidelio for susitaikyti. Mažvydo veikalo dyta pakankamai jautrumo. roo. Mokslinės Tarybos posėdis, nas, Neupokojeva ir kt. mainais gaudama iš Drg. Bulavas pateikė skai Drg. Jankauskas pabrėžė mato, nublankusią nuo laiko ilgai, bet nesėkmingai ieškota. veridtetul, neseniai pasvarstęs politinės jo bibliotekos dvi retas tų pat ekonomijos katedros darbą, pa čius, rodančius, kiek mokslinių SMD veiklos išvystymo reika knygutę antrašte „Catechismu- Čia padėjo tik prof. Borovojus, laikų knygas, liečiančias Ukržymėjo, jog atskirų dėstytojų laipsnių ir vardų gavo pasta lą, nurodęs, jog nieku negali sa prasty Szadel, Makslas skai- 1956 m. lankęsis Vilniaus uni rainos praeitį. Ir štai pirmo paskaitose trūksta mūsų res raisiais metais universiteto dar ma pateisinti to. kad šitaip tima raschta yr giesmes.. .” versitete ir apžiūrėjęs gausų sios lietuviškos knygos origi išleisti studentų Matome tai, ko jau 'nebesitikė senųjų lietuviškų raštų rinkinį nalus egzempliorius, šiuo me publikos gyvenimo reiškinių buotojai, klek padidėjo univer delsiama jome ir vis dėlto visada troš Mokslinės bibliotekos rankraš tu, greičiausiai, vienintelis pa siteto darbo mastas, sustiprėjo mokslinius darbus. analizės. Žymiai daugiau dėmesio rei jo ryšiai su kitų broliškųjų res Mokymo proceso organlzaci- kome pamatyti. tyne. Jis išreiškė nustebimą, Martyno Mažvydo „Katekiz kad rinkinyje nėra pirmosios saulyje, viena didžiausių lietu kia skirti akademinės drausmės publikų ir užsienio aukštoslo- jos klausimams paskyrė savo tautos brangenybių — Vil pasisakymą drg. Meškauskas. mo”, spausdinto 1547 m. gruo lietuviškos knygos. Rankrašty vių ir bendrai studentų elgesio mis mokyklomis. niuje, mūsų sostinėje ir kultū džio mėnesį Karaliaučiuje, te Susirinkime buvo kritikuo Mokymo racionallzavimo dar klausimams, ypač — Istorijosno darbuotojai nurodė, kad ši ros židinyje. filoilagijos fakultete. Mes pri jamas rektoratas dėl trūkumų bas jau pradėtas, tačiau rekto buvo pasirodę vos apie 200 knyga yra žuvusi. „Klystate,— egzempliorių. Dėl įvairių Is Jis gerai išsilaikęs. Titulinis valome pakeiti studentų atsa studentų auklėjimo darbe ir rato mokymo dalis nepakanka pastebėjo prof. Borovojus, — komybės jausmą, padidinti rei dėl to, kad kartais nejautriai mai operatyviai ėmėsi šio dar torinių netikėtumų ir tiesiog Odesoje aš esu Mažvydo leidi lapas, tiesa, kiek pageltęs, nu blankęs, suglamžytas, bet vi kalavimus seminaruose, egza prieinama prie atskirų žmonių, bo. Labai svarbus jo baras — dėl ardančios laiko veiklos jie nį pats matęs”. duje knyga švari, nepaliesta, kursų mokslinių pagrindų nu bevelk visi žuvo. Prieš antrojo minuose, užtikrinti, kad stu paskirstant kadrus. Žinia pradžioje atrodė be kartais net atrodo, kad Jono Komunistai griežtai kritika- statymas, ir būtent čia lemia- pasaulinio karo pradžią vie dentai lankytų paskaitas ir ki vo partinį biurą ir sekretorių mą vaidmenį turi suvaidinti nintelis pirmosios lietuviškos velk neįtikėtina. Bet kai uni Velnreicho spaustuvės dažai tus užsiėmimus. Savo pranešime drg. Navic drg. Navicką už silpną ryšį su katedros, tuo turi rūpintis ko- knygos egzempliorius, žino versiteto atstovė, patekusi į nespėjo kaip reikiant nudžiūti. užsuko pažiūrėti Matyt, egzempliorius beveik kas nurodė, jog pereitais me rektoratu, pastarajam spren- munistal. Tik katedros gali nu- mas Lietuvos ir Europos bib Odesą, tais partinis biuras likvidavo džlant svarbius universiteto statyti, kokias kurso dalis rei- liografams, dar buvo išlikęs mokslinės M. Gorkio ' vardo nebuvo vartotas per savo ilgą kia nagrinėti paskaitose, seml- Karaliaučiaus universiteto (va bibliotekos katalogų, knyga — 410 metų — gyvenimą. Jo vadinamąją pritvirtintųjų dės- gyvenimo klausimus; drg. Kazbaras, Raguo- naruose, kokias galima palikti dinamosios „Albertinos”) bib tikrai pasirodė į katalogus įrišimas darytas vėliau — gal Drg. tytojų sistemą, kartu pareitar lavęs iš fakultetų partinių ir tienė. SudavIčiuš nurodė, kad savarankiškam studentų dar- liotekoje. Karo metu, atrodo, įtraukta. Vis dėlto lentynoje apie XIX amžiaus vidurį. Prieš žuvo ir jis. Šiaip ar taip, nė jos nebuvo. .. Atrodė, kad at- titulinį lapą įrašas: „Pirkta komjaunimo organizacijų bei partinio biuro vadovavimas vi- bul. Berlyne iš Ašerlo, 1869, 45 ta leriai”. Ašerls ir Ko — tai štai tie bruožai, kuriais pilniau sa, ką gali. Daug jis padirbėjo, garsi vokiečių knygų preky Sekmadienio pavakarys. Dan siai galima nusakyti drg. Kon- kad jų mokykloje būtų įvestas bos firma, organizuota 1830 gumi plaukia pilki, tiršti debe drackaitės asmenį. Tėvai palieka politechninis apmokymas, kad metais, plačiu mastu variusi sys, krapnoja smulkus lietutis. vaikus jos priežiūroje, nes žino, jaunimas galėtų dar mokyklos tarptautinę prekybą senais lei Atrodo, kad tokiame ore lauke nepamatysi nė vieno žmogaus. medicinos auditoriją. Susitikimo darbą. Tai Vilniaus miesto vaikų kad jie čia jausis neblogiau negu suole įgauti pirmuosius techninio diniais. 45 taleriai tais laikais Tačiau iš tikrųjų tokiais vakarais vakarą su kandidatais į deputa darželio Nr. 10 vedėja. Pedago namie, kad drg. Kondrackaitė darbo (gūdžius. Išėjęs iš tokios buvo suma, lygi 67 aukso rub atstos jiems tikrąją motiną. Iš mokyklos suolo, jaunuolis drąsiai liams, už ją galima buvo nu retai kurį atrasi kambarine. Blo tus pradėsim“. go darbas traukė ją nuo pat ma keldamas ją kandidatu į deputa gali pasirinkti bet kurią specia sipirkti kelis arklius... Pirkti gas oras nė vienam negadino ge Didžioji medicinos fakulteto žens. Ji myli jį iki pat šios die tus, mūsų kolektyvas žino, kad lybę, nebijodamas sutikti didelių knygą galėjo pati Odesos bib ros nuotaikos. auditorija jau beveik pilna. Čia nos. „Vaikų darželyje, guriame dabar ji dirbs dar geriau, kad ji kliūčių. lioteka, gavusi stambias val Ypatingai gyva šį sekmadienio susirinko studentai, miesto jau ji dirba jau dvylika metų, ją ger visas jėgas atiduos jaunosios Seniai pasibaigė oficialioji da džios subsidijas, bet, turbūt, vakarą Čiurlionio gatvėje esan nimas. darbininkai. Neužilgo pa bia ir myli visas auklėtojų kolek kartos auklėjimui. Mes tikime, lis, seniai ištuštėjo auditorija, patikimesnė versija, kad ją čiame studentų miestelyje. Būriai sirodo ir kandidatai, kurie sutin tyvas. — pasakoja apie Kondrac- kad ji mūsų neapvils", — baigia tačiau agitpunkte dar pilna žmo pirko ir vėliau perleido biblio kaitę jos patikėtinė drg. Petkevi Petkevičienė. merginų ir vaikinų traukia gam kami audringais plojimais. nių, dar tebesitęsia pokalbiai. tekai koks nors mokslininkas, Pirmoji pasisakė drg. Kondrac- čienė. — Mokėjimas prieiti prie tos fakulteto link, į tenai esantį Antras kandidatas — drg. Do Jaunuoliai, sustoję ratu, klauso progresyvus veikėjas, domėję 21-mos rinkiminės apylinkės kaitė. Ji susirinkusiems trumpai žmogaus, sugebėjimas laiku ir lenko — irgi pedagogas, VIII- si, ką jiems pasakoja kandida sis lietuviška knyga ir rinkęs agitpunktą. Ties įėjimu virš du ir kukliai papasakojo savo bio vietoje padaryti pastabas ir kar sios vidurinės mokyklos mokslo tai. O paklausyti tikrai verta. ją net tuo laikotarpiu po 1863 rų raudoname fone, ryškiai ap grafiją, papasakojo apie savo tu klausyti draugų patarimo — dalies vedėjas. Tačiau pedagogo Tiek daug įdomių .naudingų da metų sukilimo, kai lietuvių šviestame elektros lempučių švie darbą jis pradėjo ne iš karto. lykų jaunimas sužinojo per šias kultūra buvo slopinama ir užsa, išsiskiria žodžiai: „21 rinki Prieš tai jis buvo Tarybinės Ar kelias valandas. Ypatingai įdo gnlaužlama. Tai galėjo būti minė apylinkė“. Ilgai negalvoda mijos karys — lakūnas, narsiai mus pokalbis užsimezgė tarp vienas kuris žymiųjų XIX am mi, užsukame į vidų. Agitpunkte gynė mūsų šalį nuo fašistų. Pa studentų ir kandidato drg. Do- žiaus slavistų — F. Miklošljau pilna žmonių. Vieni prie ve-. sibaigus karui, Dolenko pasirin lenkos. Klausimai pilasi iš visų člus (1813—1891) arba I. Jadėjo staliuko tikrinasi sąrašuose, ko kitą specialybę — pedagogo. pusių, atrodo, kad sunku bus jam gičlus (1838—1923), kurie kiti varto naujausius žurnalus „Mokytojo darbą aš pasirinkau net atsakyti į visus. Tačiau drg. abu turėjo ryšių su Odesos bei laikraščius, treti lošia šach todėl, — pasakoja pats Dolenko, Dolenko atsakinėja noriai ir įdo mokslo įstaigomis. Odesoje matais. Agitpunktas įrengtas — kad auklėjimo klausimas pats miai. Nespėjom nė pajusti, o va 'myga išgulėjo kelias dešimtis puikiai, aplinka įauki, be perstometų, nepastebima tarp dviejų svarbiausias iš visų. Jei dar mo landos kaip ir nebūta. jimo groja linksma muzika. To milijonų M. Gorkio vardo bib kykloje mes jaunuolius sugebėsi Kada išėjom iš agitpunkto, jau dėl ir nenuostabu, kad čia visuo liotekos tomų, Ilgi pat praėju me nukreipti teisingu keliu, tai met pilna žmonių. Visiems malo užaugę jie rodys stebuklus. Dar buvo naktis. Pūtė silpnas vėje sių metų neminėta jokio bib nu čia praleisti porą valandų. mokyklos suole pasėtas meilės lis, danguje skaisčiai mirgėjo liografo ir plačiau visai neži darbui. Tėvynei pagarbos vyres žvaigždės. Visų nuotaika buvo noma. Ateina 6 valanda. Agitpunkte
,PRALE! SESERIS IMKIET MAN! IR SKAITIKIET“
Rinkimams artėjant
pasirodo pagyvenęs vyras. Tai partinės organizacijos atstovas Saveljevas. Trumpai pasitaręs su vedėju, jis praneša: „Draugai, prašau visus rinktis į didžiąją
niems grūdelis, užaugus jau iš augs į milžinišką medį, kurio nepajėgs palenkti jokia audra". Ir Dolenko dirba negailėdamas jėgų, jis mokiniams atiduoda vi
pakili, visi buvome kažkaip ypatingai nusiteikę. Sekmadienio vakaras praėjo naudingai ir įdo miai. „Taryb. stud“. korespondentas
Dabar ji — namie.
T. VENCLOVA A. TRAKYMAS
Visu ŽEMAI PBOLET ABI3 ŠI
SAVUNO/tSYieV
Ši puslapį mums atsiuntė
MES VISUOMET ŽVALŪS
Pas mus, jei reikia padaryti kokį — Kazachstanas! Visgi nenorinčio . darbą, nepriimta daug kalbėti. Pasa važiuoti neatsirado. kyta — padaryta, tr viękas. „Apgalvoki t dar gerai. Juk tai ne Taip atsitiko ir tada, kai fizinės išvyka poilsiui; nebus tai ir papras’ Universiteto studentų geografijos praktikos metu pas mus, ta praktika. Reiks daug dirbti, ne vi Geografijos fakulteto III kurso stu sada bus lengva. Kepins stepių sau laikraštis dentus, į Drabežus atskrido žinutė lė. Kas silpnesnės sveikatos — neriapie išvyką į tolimąjį Kazachstaną zikuoklt". Vienbalsiai sekė atsaky- . V LATVUAS VALSTS UNIVERSITATES PARTIJAS KOMTTSJAB RLTTOAATA UJCS KOMITEJAS UN AHOOKOM1TEJASO«CAM3 derliaus nuėmimo talkon. mas: „Negi mes darbo bijom? Kur „Ką čia daug galvoti, važiuosim gi matyta, kad mes tinginiautume? visli Pamatysim daug ką naujo. O, Dėl mūsų sveikatos nesijaudinkit. . .” Geografai iš kitų fakultetų išsiski be to, visam kursui drauge juk malo ria tuo, kad jau nuo pirmo kurso nu ” . Vienas iš pirmųjų tarybinės Latvi- d-ras Nomalis, budėjęs prie Latvijos įkūrimas (kaip jie stengėsi praktikoje daug dirba fiziškai, atlie in pavertimas rravArti™^' reakcijos židiniu, kellon Kaip^ keista! Visą laiką“ ruošėmės ■vyriausybės įsakymų 1919 me Universiteto lopšio. on jo j ŠJau.rę> f Kolą galvojotn ka ilgus sunkius žygius, pripranta Sunkiomis sąlygomis teko dirbti kur grot savo vietą rado ir „auksi- pamatyti baltąsias naktis, ir staiga nemurmėtl per šaltį, karštį, darganą. ■ buvo 1919 m. vasario 8 d. įša Todėl ir darbas Kazachstane negalė las apie Latvijos aukštosios mu jaunam universitetui. Dauguma bu nė" Jaunuomenė bei korjo išgąsdinti III kurso geografų. Ne los — socialistinio mokslo rūmų vusio Rygos politechnikos Instituto porantal su panieka iš visada buvo lengva — kartais skau mokymo priemonių buvo evakuota stumdami darbo Jauni B steigimą. dėdavo nugara, kartais kastuvo arba šakių kotas pritrlndavo pūsles, bet., 1915 metais. Karo metu Išsisklaidė mą. Dirbantieji turėjo ■ 919 m. kovo 1 dieną prasidėjo dėstytojai, be to, buvo reikalingi pagrindą praminti uni niurnėjimo musų kurse niekas negir dėjo. Kiekvienas dirbo pagal savo ■ėmimai Latvijos Valstybiniame nauji tarybiniai ■kadrai. Bet švie versitetą Juodvarnių liz jėgas ir dirbo gerai. Paskui mes iš ilversltete. timo darbuotojų agitacija jaunimo du. Štai kai kurie dėsty keliavome į Karagandą. Ten nusilei m n f mi Didelis nuopelnas šiame reikale tarpe buvo tokia didelė, kad greitu tojai: filosofijos profeso dome į šachtas pasižiūrėti sunkaus, bet įdomaus šachtininko darbo, nors, Blauso rašytojui, Tarybų Latvijos laiku studentų skaičius viršijo 3 rius Mauras, įrodinėjęs1 p » B iT| nepripratę šliaužioti po žemus ir lies švietimo komisarui Ernes- tūkstančius, nors veikė tik techniš dievo buvimą, duggizmo siaurus perėjimus, neretai patekda ■ Eiertui-Klusais,, kuris šaukė kų įmoksiu skyriai. platintojas chemikas vome į nepatogią situaciją. Didžiau oįsliniius pasitarimus dėl aukštosių džiaugsmų mums teikė žygiai. Pirmas tarybinis universiteto pe Laznėjus, Nltšės pasekė os mokyklos organizacijos. Tik nepamanykit, kad mūsų kur riodas buvo labai trumpas. 1919 m. jas Audre, fašistas Kvesas vien praktikos metu gerai jaučia pas ir kt. J: rūpinosi dėstytojų, kadrų kom- gegužės 22 d. fon der Golco dalys si. Mes mokam ne tik kopinėti į kal To meto žurnalas ir kelios latvių baltagvardiečių kuo nus bei' dalyvauti žygiuose. Ir pa eltavlimu ir vadovėlių spausdinipos užėmė Rygą. Vokiškieji okupan „UNIVERSITETAS" skaitose, seminaruose Ir praktiniuo 1932 m. 1 numeryje at ul Liaudies rašytojas Andrius Upy- tai uždarė universitetą. se darbuose mes įrodom, kad gar virai rašė: „Kultūra ne bingai nešam geografo vardą ir mo sM-ustatė mokslo planą darbininkų Latvijos buržuazinių nacionalistų ša daug žalos. .." kam dirbti. III geografų kursas stro ii ersltetui. Daug padarė prof. „nuopelnu" skaitosi ne universiteto piai dirba laboratorijose, apdoroda Universiteto vadovy mas kursinių darbų medžiagą, surink bė padidino mokestį už tą vasarą praktikos metu. Pas mus ■ mokslą ir išvijo progre nėra ir disciplinos pažeidimų. Tai. syviai galvojančius stu kad mes ne siauri specialistai, o iš dentus. pagrindų įsisaviinam ir kitas mokslo ■ Tik 1941 Ir 1944 šakas, parodė piamas politekonomim. m. mūsų universitetas jos seminaras, kuriame mūsų kurso |au rudenį, prasidėjus naujiems Pjesę kolektyviai aplankė fakulteto studentai parodė geras žinias ir me ■ slo metams, mes iškėlėme svar studentei! bed dėstytojai. Aptarime vėl tapo dirbančiųjų džiagos supratimą, pavyzdžiui —‘ ai sius klausimus, reikalaujančius dalyvavo daug studentų (apie 76 kadrų kalve. Nežiūrint Planen, Uitis, Sidre Rita, Radflonodidelių Inventoriaus ir aliošlmo Ir išsprendimo. Centro ta- žmonės). va Lidija. dėstytojų kadrų nuosto ■’b< s darbas dabar ypač atsakingas, Geografijos skyriaus nariai gruo lių, 1944 m. gruodžio Bet -kodėl po pirmo gero pollt- ■■ ■ingi šiais mokslo metais mūsų ■ -y X ®ersltete įvyks IV-ta Pabaltijo džio pabaigoje surengė konferenciją mėn. LVU atnaujino sa ekonomijos seminaro sekantys du bu,'kštųjų mokyklų moksitinė-techni- apie praktiką Karpatuose Ir Vidurl- vo veiklą. ‘ vo blogi? Kodėl pirmam užsienio S-Į konferencija, 1kuri numatoma nėję Azijoje. Šiandien LVU yra pa šalių ekonominės geografijos semi 95'.’ m. kovo 25—30 dienomis. Centrinis LVU pastatas. Be to, konferencijoje studentai ti didžiausia mokslo nare mūsų žinių lygis pasirodė toks P. Kaukio nuotr. įstaiga Latvijoje. galėjo susipažinti su praktikoje suDrugelio fakultetų studentai aktyžemas? Ne, mes neturim susilpnėti rinkta medžiaga, herbarijų pavyzaf įsijungė ne tik į organizacinį džiais. darbe —■ tai Svarbiausia mūsų kom r b -bet taip pat aktyviai dirba jaunimo grupės veikloj. Iki šių mokslo metų visose moks vo mokslinius darbus, kurių rezulUnėse draugijose buvo .leidžiamas Kad tik pakaktų energijos Iki ga tus jie papasakos konferencijoje. studentų mokslinės draugijos biulete Jis galėjo turėti apie septyniolika je”, — lyg „užjausdamas" paaiškina lo. TilkimėSv kad užteks. Ir būtų la en<i iš geriausių studentų moksll- nis. Tačiau, kad kuriuose fakultetuo metų. Šlitiniuodamas po gatvę žmo štabo viršininkas, IV-to kurso teisi bai gėda po tokios puikios, įdomios radraugijų yra chemijos fakulteto se tokio biuletenio ‘leidimas susijęs nių srovėje, jis užkliūdavo tad už vie ninkas Brovackis, pildydamas sulai ir vertingos vasaros tinginiauti ar kytojo anketą. — „Mes pranešime būti nediscipttnuotlems. udontų mokslinė draugija (plrml- su dideliais sunkumais, todėl šįmet no, tai už kito praeivio. nusprendėme vadovautis kitu princi laikraščiui ir Jūsų Dlzetaiotorų įmo G. Gansonė nkas Velland). Konferencijai ji pu: biuletenis leidžiamas tiktai tuo Trys žmonės susižvalgė. Ką dary nės direktoriui, o dabar perduosime Geografijos fak. III k. stud. ošia 13 temų. se fakultetuose, kurie gali jį tikrai ti? Dalykas alšku6. Jie apsisuko ir jus milicijai". 0hemijO6 fakulteto darbas tamp- gerai įleisti, o kiti savo skyrių dar pradėjo sekti paskui „didvyrį", Šių mokslo metų pradžioje Me bą atskleis fakulteto sienlaikraštyje Iki šiol nebuvo ir, atrodo, būti Trys jaunuoliai pavijo jį prie Le chanikos fak. komjaunuoliai kreipė ■ surištas su pramonės poreikiais. ■bei universiteto spaudoje. nino ir Merkelio gatvių kampo, kur. si į likusiųjų 7 fakultetų komJau negali girtų chuliganų ar kitokių vi JlĮcla paminėti užbaigtą O. Luko ir Mes taip ipat padarėme išvadą, kad nesivaržydamas ir netaupydamas sa nuolius su kilniu šūkiu —į kovą suomeninės tvarkos pažeidėjų, pa Lukevičlaus darbą „termiški sta atskirų mokslinių studentų draugijų vo balso, jis grubiai sustabdė praei su tvarkos laužytojais Išeiti iškart vi jėgiančių pasipriešinti tokiai organi lu silikonu legūžana Rlgas Dlze- ■pirmi n Įnikai turi būti studentai, o ne nančią mergaitę. siems vieno arba dviejų fak. -korajau zuotai jėgai. Universiteto komjaunuolių kova į kurį Išspausdinsima leidžiamame dėstytojai, nes studentai geriau pa Kai tiktai mergaitė, mėgindama nuoliams, o ne atskirai grupėmis, prieš visuomeninės tvarkos pažeidė igentų mokslinės draugijos darbų žįsta savo draugų toteresus. atsikratyti šiuo prikibusiu tipu, žen kaip buvo iki šiol. ■iny. Siame rinkinyje bus pataiSavo darbe mes stengiamės su gė į šalį, o vaikinas paskui Ją, pasta Sį dalyką organizuoja ir Jam va jus randa pritarimą. į šį kvietimą at n|i ir kiti įdomūs ir tuo pačiu ver- daryti taip vadinamas kompleksines rasis atsimušė į šį trejetą: Kovalį, dovauja specialiai tam įkurtas kom siliepė ar likusių 5 aukštųjų mokyk-_ V darbai, kaip, pav., inžinerijos- temas, tokias, (kad prie vienos pre Melkšą Ir Zatianą — -komjaunuolius jaunimo sargybų štabas. Jo viršinin lų ibei didelių įmonių komjaunuoliai.' tkbos fakulteto studentų V. Dze- blemos kiausimų dirbtų keletas stu- •iš universiteto. Nustebęs žvelgdamas kas IV-to kurso Teisės fak. studentas Taip LVU komjaunuoliai supran ®r O. Cerkovsko „Akyto betono denių. į komjaunuolius, chuliganas tik da Brovaokis. Visi komjaunuoliai — ei ta ir vykdo VLKJS įstatų paragra M»bos ir pritaikymo Latvijos TSR bar pastebėjo, kad vienas Jų su raiš lioto reido dalyviai — paskirstomi į fą: ....... būti garbingu ir teisingu, Kad butų galima sėkmingas baig- čiu „komjaunimo sargybinis" ant lusimal” ir kt. ti pradėtų klausimų sprendimą, rei rankos tr kad jie susitiko ne visai sargybas. Sargybos susideda 'iš 5 — saugoti socialistinio sugyvenimo tai 10 komjaunuolių, kurie stebi nuro sykles, kovoti prieš kapitalizmo lie Ekonomikos fakulteto studentų kia daug įkarščio ir energijos. Vis dytą rajoną. Be to, štabe yra dežu- kamas jaunimo sąmonėje, prieš gir Halinė draugija surengė įdomią dėlto šis darbas .naudingas, jis pade netikėtai. „tiktai į laikraštį, prašau, nerašy- ruojantl grupė iš 20—25 žmonių, tavimą, chuillgianizmą”. nferenclją apie užsienio interven- da pagerinti mokslinį darbą Ir išaug ą Egipte ir apie Sueco kanalą. kalojus Šabanovas, po kurio laiko automašina, kurią, esant reikalui, ti naujiems mokslo specialistams. A. Miežinis komjaunimo štabe, Rygos miesto gali iškviesti kiekvienas sargybinis. Ne tat Istorijos-filologijos fakulI-jo milicijos skyriaus patalpose, e studentai organizavo Andžan E. Vimba ■s „Šešėliai kelyje” aptarimą. „Apie tai reikėjo pagalvoti gatvėLVU SMD pirmininkas
Latvijos Valstybinio
Iš universiteto istorijos
Kaip dirba LVU studentų mokslinės draugijos nariai
Komjaunuoliai eina sargybą
MUSŲ SAVIVEIKLA
Chemijos fakultetas nas geriausių universitete. Cta gerai vyksta darbas Ir yr» geri dėstytojai. Pavyzdžiui, profesorius G. Vanagas vienas gabesnių ir labiau gerbiamų dėstytojų ne tik chemijos fakultete, bet tr visame universitete. N u o traukoje: prof. Gus tavas Vanagas konsultuoja diplomantus AndrianĮ Lapsint, Gunarą Duburą ir lldą K
Latvijos valstybiniame universi tete yra 8 centriniai meninės savi veiklos kolektyvai, kurie jungia daugiau nei 300 studentų iš visų 8 fakultetų. Tai mišrūs, moterų ir vyrų cho rai, šokių kolektyvas, dramos an samblis, simfoninis ir dūdų orkest ras. Apie šoklų kolektyvo atsiektasis jūs galite spręsti iš koncerto, kuris praeitą semestrą įvyko Vilniuje. Ge rai dirba ir kati kolektyvai. Respublikos muzikiniame gyvenime aktyviai dalyvauja chorai. Vyrų cho ras, išvien su Muzikos fondu, kon certuoja respublikos rajonuose, pro paguoja latvių kompozitorių dainas. Meninės saviveiklos ansambliai veikla ir fakultetuose: šokių grupės, vokaliniai ansambliai, dramos rate liai. Jiems vadovauja, dalinai, patys studentai. Universitete reguliariad vyksta meninės saviveiklos apžiūros, kurio se vertinami centriniai kolektyvai, fakultetų saviveiklos rateliai. Fakul tetas, surinkęs daugiausia balų, gau na pereinamąją Raudoną vėliavą.
Kuitmastnis darbas pagyvėjo ry šium su ruošimąsi Visasąjunginiam jaunimo festivaliui. Jau buvo suor ganizuota vaizduojamojo ir taikomo jo meno bei meninės fotografijos pa roda, kurioje dalyvavo 46 autoriai su 233 kūriniais. Praeitą semestrą vy ko konkursas geriausiam fakulteto poilsio vakarui. Fakultetuose Ir uni versitete paskelbtas konkursas ge riausiai akademinei grupei sąryšy su jaunimo festivaliu. Grupės akty vumas šiame konkurse bus vertina mas pagal tai, kaip ji dalyvauja kult inas inėse priemonėse. Sekančio semestro pradžioje įvyks LVU festivalio meniniai konkursai dėl teisės dalyvauti rajono, o paskui ir respublikos festivalyje. Visi dalyviai kovoja dėl teisės da lyvauti Visasąjunginiame Ir Pasau liniame festivaliuose Maskvoje. Tiki mės, kad Maskvoje susitiks Lietuvos ir Latvijos meninės saviveiklos ko lektyvai. Iki pasimatymo! U. Kalninis Kultmaslnio skyriaus vedėjas ■>
rp ARYB1N1O studento” rias nurodo 1946—48 m.m. tumas jiems poetiškumo nepri vyksta itin aštriai. Poetų, * Nr. 29 perskaičiau drg. partijos nutarimai. Mūsų jau dėjo. Eilėraštis ne rebusas. me tarpe lyrikų, vieta — , Jakšto straipsnį „Už poezijos nųjų poetų tarpe nemaža kal Adomas Mickevičius verčia su mose gretose kovotojų už gilumą ir išraiškingumą”. Man bų apie tai, kad minėtieji nu simąstyti. bet jis yra lygiai gi nlus komunizmo idealus. Nereikia vulgarinti par atrodo, kad pasikalbėjimą apie tarimai varžą kūrybinę laisvę lus, kaip ir paprastas. Jo vaiz poeziją šiuo straipsniu užbaig ir pan. Mano vedamam semi dai mums artimi, suprantami. nutarimų. Skaitytojas la ti nereikėtų. Tiesa, aš ne lite nare vienas literatų pasisakė J. Jakštas kitoj vietoj perspė iš poetų ne didaktikos, ne Kiekviename universiteto mi — savotiškas pasidalinimas ratūros specialistas, mano nuo maždaug tokia dvasia. Neabe ja nuo" lazdos perlenkimo į ne mokslų, o giliai idėjinių ir !i patyrimu tarp dviejų bendra bendrabutyje rasime studentų monė rašantiems draugams ga joju, kad drg. Jakštas puikiai teisingai suprastą originalumą, tu tikrai meninių veikalų, leidžiamą sienlaikraštį. Apsi bučių, gail tik galima prlkišitl il pasirodyti neautorltetlnga, žino šias nuotaikas. Jis nerado įmantrumą. Tačiau be reikalo tikas, kuris užmiršta šita, lankykime bendrabutyje Nr. 3 pačiai rašymo manierai — sto tačiau aš su drg. Jakštu nesu reikalo atskleisti tokių pažiūrų čia pat kviečia „kalbėti taip, padeda mūsų literatūrai vyi Sienlaikraštis patalpintas ;ra- ka griežtesnio plano, Jaučiasi neteisingumą, pabrėžti šių nu kaip niekas kitas nekalba”. Be tis teisingu keliu. žluose rėmeliuose, po stiklu. išsiblaškymas, mėtymasis nuo tinku. Neteisingai drg. Jakštas tarimų nesenstančią reikšmę. abejo, kiekvienas poetas turi Straipsnyje yra nemaža ver Dar daugiau, eile savo teiginių turėti savą braižą, bet, reika voja Ir dėl rašytojo ir skaj Šiais mokslo metais išėjo 4 nu vienos minties prie kitos. tingų patarimų. Visgi, man at meriai, paskutinysis Naujųjų C. Kudaba lankėsi su stu rodo, kad eilėje klausimų au jis pats solidarizuojasi su to laudamas iš poetų tiksliai iš tojo santykių. O kaip rašy | metų proga. Čia pasitenkinsiu dentų kiom nuotaikom. Tai bloga pa reikšti savo mintis, drg. Jakš reaguoti į skaitytojo nuu] ekskursija Charkove. tik paskutiniojo numerio ap Straipsnelyje „Ten, kur gyve torius dezorientuoja pradedan slauga draugams. J. Jakštas tas pats šito nepaiso. nę? Pradeda autorius nuo | žvalga. Mūsų bendrabučių no Makarenko”, autorius pa čius mūsų poetus. Apie tai ir apeina eilėraščių idėjinį turi kad daugelis rašytojų 1] Kažkodėl drg. Jakšto visai sienlaikraščiai nedideli, papras sakoja apie vaikų koloniją, noriu pakalbėti. nį. Jis pabrėžia atskiras R. Pa tai, kad daugelis at gerai daro, jautriai reagutį J. Jakštas tvirtina, kad as kalniškio mintis, bet labai tei nejaudina tai 4 skilčių, ir labai svarbu, kurioje dirbo Makarenko. Iš spausdintų eilių dvelkia ne tik mi į skaitytojų pastabas, menybės kultas „atvedė meną, kad tose skiltyse nebūtų laisto šios medžiagos galėjo išeiti singas jo pastabas dėl miglo- dviprasmiškumais, bet tiesiog baigia tuo, kad jei skaityti mas ružavas vandenėlis. Šito neblogas reportažas, jei auto o tuo pačiu ir poezi nesutinka su pi nepasakysi apie bendrabučio rius būtų gyviau parašęs. ją, į aklavietę. . . Ra mintim, kūrinys i Nr. 3 sienlaikraštį. Labai ge Iliustracijai įdėtos dvi nuo šytojai negalėjo sava patinka, — neiki j rai, kad vedamasis užima visai traukos. Nors jos mėgėjiškos rankiškai vaizduoti dėmesio, kada j mažai vietos: apsiribojama tik ir nelabai ryškios, bet kiekvie gyvenimo. . . Viso to tave supras, įvei .į rezultatas buvo poezl sveikinimais ir linkėjimais. nam įdomios pažiūrėti, paįvai Tarp kitko, panai jos atitrūkimas nuo — Aplamai, nedideliuose sienlaik rina medžiagą. C. Kudaba pa gaidas savo laiku :l raščiuose galima apsieiti be teikia įdomių faktų: išliko na poezijos”. Šie teiginiai iškrai tumo, dviprasmiškumo ir 1.1. dekadansu, senatvišku bejėgiš girdėti Iš kai kurių mu I po tikrovę. Argi drg. Jakštas — nutyli. kumu. Teisus drg. Pakalniš Mano nuomone, toks ka i bendrų vedamųjų. Reikia tau kolonijoje, kur gyveno užmiršo S. Nėrį, Tichonovą, kis, kad kai kurių autorių ly rlškas patarimas dezorient .B pyti vietą, daugiau konkretu mas Jakštas pasisako ir prieš Makarenko, studentai buvo su Tvardovskį, Isakovskį, Sčiparinis herojus atrodo sukrypu rašytojus, o ypač žalinga 1 mo. sitikę su kolonijos viršininku človą Ir daugelį kitų įžymių skaitytoją Gusevą, pasisakiusį siu, aplamdytu seniu. Vargu yra jauniesiems poetams 1 prieš pesimistines eilėraščių Bendrabučio sienlaikraštis Rozenbergu. Konkrečiai pasa mūsų poetų, kurie savarankiš ar toks „herojus” sukels skai mažai subrendusiems ir ii nuotaikas. Tiesa, ne visos drg. koja apie kolonistų gyvenimą: turi atspindėti bendrabučio gy kai vaizdavo gyvenimą ir ku Gusevo pastabos yra priimti tytojų simpatijas. Ir sunku pa niai ir poetiniai, turint ■ venimą. Iš skelbiamos medžia jie gyvena pačių pastatytame rie buvo bei lieka giliai mūsų nos, drg. Jakštas daug pa tikėti, kad tai rašė 20 metų nepakankamą gyvenimo pa gos matome, kad sienlaikraštis keturių aukštų name, čia pat visuomenės mėgiami! Stalino sakė ir teisingo. Betgi ir čia au jaunuoliai, kurių laukia tokia mą. Nereikia blaškytis B atlieka savo paskirtį. asmenybės kultas atnešė didelę ateitis, kurių dabarčiai stengtis įtikti visiems, 1 randasi klasės, dirbtuvės. Bai žalą, tame tarpe ir mūsų me torius diskreditavo teisingą puiki Du sienlaikraščio straipsne gę mokyklą, vaikai įgyja sodi nui, bet argi faktų iškraipymas skaitytojo pastabą. Jei kuris daug kas galėtų pavydėti. Ar kiekvieną skaitytojo atsiliM pagalvojo Jie, kieno balsu kal mą reikia didžiai vertinti. 1 liai skirti, jei galima taip pa ninko, tekintojo ir kt. specialy padeda mums geriau įveikti poetas ir butų pagalvojęs apie ba? ral apmąstyti. Negi teisk! savo eilių nuotaikas, tai, per sakyti, kelionių aprašymams, bes. asmenybės kulto padarinius? skaitęs drg. Jakšto straipsnį, mo kriterijus — tai vien I Gaila, kad drg. Jakštas nė Klaidos buvo pakankamai di bet, kas ir teigiama, parink siela, tegu ir labai I Paskutinę skiltį užima linkė delės ir nėra reikalo jas dar tikrai šito nepadarys. Gi tokie žodžio neprasitarė apie eilėraš poeto tinga, jo Jausmai, kad ir k<l tas tanas siejasi su bendra skaitytojai, anot J. Jakšto, — jimai, Jie sąmojingi, bet kažko daugiau išpūsti. Norint ištai tai asmenybės kulto nešėjai, čių idėjas, nuotaikas, prasmę. Jie būtų stiprūs? Juk jis I bučio gyvenimu. Grlnkaitė Labai blogai, žinoma, kada dėl dėl tik kambarių adresu (vie syti, reikia jas kelti aikštėn, tad šalin juos, toliau nuo lite kūrinio idėjiškumo užmirštama suklysti, ypač jaunas poetai! straipsnyje „Pas kauniečius” bet kritika, kuri kartu su van nu ar kitu numeriu), neminint deniu Išpila iš vonios ir kūdi ratūros, tenestabdo Jos. . . Man Jo forma, bet nė klek negeriau, su visa energija, nepaisyda I pasakoja apie Kauno 2ŪA pavardžių. Toks apsidraudimas kį — ne pati išmintingiausia susidarė įspūdis — kaip tik kai idėjinė veikalo pusė, jo tu Jokių patarimų, veržtis. . . I bendrabutį. Ji pastebėjo, kas už protestą prieš pesimizmą. rinys ignoruojami. Negi drg. gal. nepagirtinas. kritika. Savo laiku už tai buvo kriti Man atrodo neteisingos B pas juos gerai, kas blogai, ką Iš pradedančiųjų drg. Jakš kuota Ana Achmatova, apie tai Jakštas užmiršo, kad pažangio kai kurios drg. Jakšto miil Pabaigoje visada turi būti ji kritika niekad neapsiriboda galima būtų pas mus įvesti: tas primygtinai reikalauja ori kalbama žinomame VKP(b) vien formos analize, o di apie retorinę, kaip jis ją v B kauniečių pavyzdžiu bendra redkolegijos ar bent redakto ginalumo, bet visame straips CK nutarime, o šį nutarimą, vo delį dėmesį skirdavo veikalų na, poeziją. Prisimenu, su I butyje paskirti virtuvių ir san riaus pavardė, taip pat ir nu nyje nėra nė žodžio, kuris ra matyt, J. Jakštas priskiria prie turiniui. Galima paminėti V. G. kiu jausmingumu mūsų dnB gintų mokytis iš vyresniųjų ta dėlių vyresnieji. ŽŪA studen merio apiformintojo pavardė. rybinių rašytojų. Ką gi, logi asmenybės kulto blogybių. Bielinskį, V. Mickevičių-Kap- jos rikiuotėje dainuodami labai retorinę „Sviaščenl suką. tai susidomėjo pas mus prak Šito laikraštyje nerasime. Be ka įpareigoja. Jeigu poezija Teisus drg. Jakštas, išstoda vojna”. to, reikėtų didesnį dėmesį skir buvo aklavietėje, tai mokytis mas prieš mėginimus suvulga tikuojamu kambarių šefavimu, Partijos literatūrinius poeti Pilnai sutinku su auto. J iš Jos nėra ko. Bet ar ne per rinti poeziją, teisinga ir tai, kos principus reikia dar ir dar nuomone, kad įvairūs paml gal įves tai ir pas save. ŽŪA ti rašybos kuiltūrai. lengvai drg. Jakštas išbraukia kad eilėraštis turi ne tik ža mal kartais laba! painioja I Sienlaikraščio teigiama sa bendrabučio kambarius labai iš mūsų kultūros istorijos išti dinti jausmus, bet ir priversti kartą priminti, nes gyvenimas puošia gėlės, neblogai būtų ir vybė — medžiagos trumpu sus dešimtmečius? Autorius susimąstyti. Tačiau gindamas nuolat primena mums, jog tai dedančiuosius. Aš tik nor- 1 priskirti prie Jų ir paties I mas Ir konkretumas, skaityto mūsų kambarius papuošti gė jai nevarginami frazių rinki patylom apeina literatūros par poeziją nuo vulgarinimo, drg. kus sambūvis nereiškia nei tal Jakšto kaj kuriuos pamokyrjB tiškumo problemą, neanalizuo Jakštas teisina kalbamų eilė kos, nei paliaubų ideologinėj lėmis. Štai ir visos mintys, iš niais. I. LEMPERTAlI ja kūrinių Iš tų pozicijų, ku- raščių miglotumus. Bet miglo- kovoj. Ideologinė kova dabar keltos straipsnyje. Tema įdoE. RIMSIŪTE I mari inga i užsmauk stėbę, nesuprasdami, ar tai Trys nauji kandidatai į meistrus ta ant viršugalvio, juoktis, ar tai toliau tylėti. Ne o ant kaktos nu taręs niekam nė žodžio, Algis Po pusantro mėnesio truku Baršauskas. Baršauskas dešB dribę sruogos plau demonstratyviai perėjo salę ir kų (savotiškas nar atsisėdo pirmoje laisvoje kė sių kovų žiemos atostogų metu ties ratų distancijoje nepr.iĮ sumo požymis). dėje prie pat scenos. Kada iš pasibaigė individualinių 1957 mėjo nei vieno6 partijos ir. / Didžiausias malo naujo užgrojo muzika, šokti m. Vilniaus miesto šachmatų partijas sužaidęs lygiomis ■ numas Algiui bu niekas nėjo. Visi tylėjo ir lau pirmenybių finalas. 108 šach rinko aštuonis su puse tašu® vo turgaus dieno kė: kai kurie bijojo pasirodyti matininkai pusfinaliuose ir 38 Antrąją vietą užėmė V! mis vaikštinėti po nemokšomis prieš šią neaiškią pajėgiausi miesto šachmatinin niaus garnizono čempi • miestelį. Praeina figūrą. Bet ilgai taip tęstis ne kai finale kovojo dėl teisės da kiek laiko — įspū galėjo, reikėjo gi kam nors lyvauti respublikinėse pirme Nadutyj. Trečią — ketvirtą — pijB dis nublanksta. būti pirmu. Tada Algis ir nu nybėse. Taip atsitiko ir Al tarė, kad dabar pats laikas.. . Kaip Jau buvo pranešta, pir tą vietas pasidalino unive, w (Humoreska) giui. Sekančią turgaus dieną į rodyti klasę. Madingai nusi menybėse dalyvavo net devyni to studentai II k. matemat® Kaip mūsų skaitytojai ge ro, kada vėl galės susitikti su jo kepurę visai mažai kas be lenkęs vienai merginai (kuri, rai žino, Ignas Drausmelė ir senais pedagogais, draugais, kreipė dėmesį, o netrukus žmo- jam priėjus, staiga išbalo, o mūsų universiteto studentai, Degelmanas, III k. žurnaliM Algis Slmulionis — du ge kada galės iš širdies su visais lės ir visai nustojo domėtis jo paskui nuraudo lyg rožė), Al kurie sužaidė nepaprastai pui Matulevičius ir 1. k. ekonu® gis pradėjo šokį (jei Iš viso kiai. Užtenka pasakyti, kad tas Ilgūnas. riausi neperskiriami draugai. pasikalbėti, o jaunesniems jis 'igūra. „Imtumeis nors kartą dar galima tokiu pavadinti). Sunku penkias pirmąsias vietas užė Tačiau atsitiko kartą taip, patarė ką studijuoti, kokį ke Visi šie šachmatininkai I kad Ignas ir Algis turėjo per lią pasirinkti baigus mokyklą. bo, o tai valkiojies lyg vietos tą šokį aprašyti, sunku jį nu musių dalyvių tarpe — keturi rjnko reikiamą skaičių ' į pasakoti. Geriausiai jį gali at neturėdamas, — ne kartą kal siskirti ilgesniam laikui. O at Visai kitaip atostogavo Al kandidato į meistrus balui w Tačiau kurti operatorius su kino ka universiteto atstovai! bėjo jam tėvas. — Užsimaukš sitiko tai kaip tik per žiemos gis. Apie bet kokį darbą jis ti. Jie drauge su Kauno, atostogas ir ne'dėl Jų kaltės. ir negalvojo. „Užtenka, kad lino raudoną kepurę ir jaučia mera. Žiūrovai buvo tiesiog būtų netikslinga galvoti, jog lių, Klaipėdos ir PancvB pergalė iškovota lengvai. Algis gyvena tolimojoje Že prisidirbu (?!) universitete, o si tarsi ponaitis, et, tik žmo miestų šachmatininkais kfl maitijoje, o Ignas — gražio dabar reikia paatostogauti nes pykini. Ne vienas man jau Iki pat paskutinio rato pir- dėl garbingo respublikos ■ tai sakė, akis visi bado, kad joje Dzūkijoje — visai skirtin kaip reikiant ”, — svarstė jis. mojo penketuko sąstatas dar piono vardo. gose Lietuvos pusėse. Todėl Dar tebesėdėdamas šiltame va namuose dykaduonis sėdi”. buvo neaiškus. Į jį pretenda „Argi jau kalbėjo? ” , — pu Šiuo metu universiteto « norom nenorom atostogas teko gone. Algis nutarė, kad jam vo 12 pirmenybių dalyvių. Tik slau nustebęs, pusiau rimtai praleisti išsiskyrus. reikia. . . pagarsėti, nesvarbu pasiteiravo Algis, o pats sau paskutiniame, rate su pakilimu matų kambaryje studentu ■ Atostogas mūsų draugai lei kokiais būdais. sužaidę studentai pateisino į respublikinių šachmatų p „Jeigu jau kalba, tai do gana skirtingai, taip skir „Pagarsėja patys papras mano: nybių dalyvius, pirmeny H juos dėtas viltis. gerai, į žmones nėra ko dėme tingai, kaip kad skirtingi jų čiausi žmonės, traktorlstai, ruošia universiteto šachfl' Kas jie? sio kreipti", — neilgai tyūėjęs. charakteriai. melžėjos, kolūkiečiai, apie juos Pirmąją vietą .ir Vilniaus treneris TSRS sporto mei ■ Nespėjo Ignas Drausmelė rašo laikraščiai. įdeda net nuo- dėstė tėvui. — „Pamatysi, dai miesto čempiono vardą iškovo I. Vistaneckis. ne taip apie mane pakal net parvažiuoti į namus, ne jo EMF IV kurso studentas, bės”. . . spėjo net padoriai pailsėti, iš kandidatas į meistrus Vytautas Alg. NEMUNA1I simiegoti (apie ką taip svajo Didžiausia pareiga Algis jo grįždamas), o reikalų ir laikė jei ne išmokyti, tai bent pritrenkti, o kuklesnieji darbų atsirado begalės. Ir visi pademonstruoti provincijos užilgo pradėjo bėgti lauk. Sis vienas už kitą įdomesni, pa jaunuomenei „bugi-vugi” — šokis galėjo priminti Naujosios trauklesni. Atsikelia, būdavo, tą naujausią šokių meno še Gvinėjos žmogėdrų džiaugsmo anksti rytmetį, šį bei tą pade devrą. Progos Algiui ilgai šokį, sudraskius priešo lavo l» E M E S I O! da tėvams, o apie pietus, žiū laukti neteko. Miestelio kul ną. Kada šokis baigėsi ir Al S. m. vasario 19 d. Karininkų Namuose įvyks V: rėk, Ignas ir keliauja kolūkio tūros namai šeštadienio vaka gis padėkojo (irgi jau savotiš niaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto studen'. link. Labiausiai jį traukė kol re organizavo estradinį kon kai) merginai, toji, nedrįsdama ir tarybinės armijos karininkų ūkio skaitykla, kur visados at certą, o po jo — šokius. Šo draugėms į akis, žai traukas, tai kodėl nepabandyti kiams Algis ruošėsi ko ne vi pažiūrėti sirasdavo darbo. nėrė iš salės ir SUSITIKIMAS VAKARAS Nepraėjo nė viena kolūkio ir man. Juk aš žmogus, taip są dieną, o išsipuošė Jau taip, bo greitumu nepasirodė. skirtas 39-osioms Tarybinės armijos metLnėms pamin i saviveiklininkų repeticija, ku sakant, iš Vilniaus, o ne iš ko kad ir mama sunkiai beatpaži- daugiau Algis nejautė, kad pačioje rioje nebūtų buvęs Ignas. Pa kios ten provincijos. Iš karto no: ant galvos raudonoji ke šokio ti. ekstazėje jį nufotografa sibaigia repeticija, o Ignas jau atkreips dėmesį”. Pasakyta — puraitė, švarkas, panašūs į tri vo, ir ne bet kas, o rajoni o Pradžia 20 vai. Pakvietimai gaunami profkomitete ir komjauntrr ir aiškina klaidas. Patenkinti padaryta. kampį, nupieštą ne visai įgudu nio laikraščio korespondentas. ° Pagarsėjimo pradžiai, įspū sios rankos, kelnės — atleisk, buvo ir saviveiklininkai už tei „Tik dvi savaites, sūnau, ° komitete. singas pastabas, patenkintas džio sustiprinimui ir atkreipi viešpatie, neaišku, į ką pana teatostogavai, — su neslepia ■3UL2JULSLWULfiJlSL5LW^^ buvo ir Ignas. O kada prasidė mui į save dėmesio Algis pa šios, o batai.. . jų formą ir pa ironija kalbėjo tėvas, — jo rinkėjų sąrašų sudarinėji- naudojo savo raudonąją kepu dų storį sunku ir įsivaizduoti. ma o pagarsėjai nežmoniškai — ir KLAIDOS ATITAISYMAS REDAKCINE KOLEG1 mas, skaityklos puošimas, tai rę, tą pirmąjį, jo manymu, po „Tarybinio studento” Nr. 2 feljetonas, ir nuotrauka. Re .. .Kada Algis įėjo į šokių Ignas tapo nepamainomu dar žymį, iš karto jį išskiriantį iš tai, tur būt, kuriam studentui (241) j prorektoriaus E. Meš bininku. Nupiešti šūkį, išleisti kitų jaunuolių tarpo. Ir tik salę, šokis buvo neseniai pa tepasitaiko tokia laimė, o dar kausko straipsnį (1 skiltis, 6 Chemijos f-to dėsty j sibaigęs. Merginos sėdėjo pa rai, kepurė daug Jam padėjo, naują sienlaikraščio numerį jai ir pagalbinis perse ! rečiau — turėti tėvui tokį sū eil. iš apačios) įsibrovė klaida. sieniais, vyrai linksmai šneku nes su ja jis nesiskyrė niekur, jam buvo vienį niekai. Bai Reikia skaityti: „Kartais TSKP las reiškia gilią užu o;J . giantis antrai savaitei, viduri saugojo ją kaip akį kaktoje. Ar čiavo, kai kurie koridoriuje rū nų.Taip, Istorijos, politinės ekonomijos tą vyr. laborantui Juo <1 tikrai įvairiai žmonės kė. Nespėjo Algis peržengti nė mokykla surengė abiturien tai jis sėdo valgyti, ar užėjo ir dialektinio matėm ■ izmo dės Bubeliui, jo tėvui mir .. tų susitikimą su studentais. O, i įstaigą, ar kalbėjo su draugu slenkstį, kaip į jį sužiuro šim leidžia atostogas! tytojai. . J. ŠARŪNAS tai porų akių. Žiūrėjo visi nu jo kambaryje — kepurė vis kaip ilgai Ignas laukė to vakaUžs. Nr. Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g., 3, telef. 2-10-38. Spaudė laikraščių ir žurnalų leid LV 00406
SILKINĖS spaudos apžvalga
Už geresnį gyvenimą,,
UZ GILIĄ IR APGALVOTĄ KRITIKĄ
1