Tarybinis Studentas, 1968 m. vasario 14 d. Nr. 3-4 (626-627)

Page 1

VtfŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYK1TESI

1968

700

Cu

iii.

MEDIUMO UGNYS

vasario mėn. 14 d.

URENTAS

TREČIADIENIS Nr. 3-4 (626-627)

Eina nuo 1950 m.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

NAUJOVĖS PARTINIAME DARBE

Komunistas atsiskaito kasdien

INTIS sistemingai orga­ partinio darbo patyrimą, ir laiką, ka galėjo dirbti geriau, kad nepastebime, bet kartais nizuoti komunistų atsi­ dar visiškai jauno, vos prieš su kokiais sunkumais teko ir labai mažai težinome apie skaitymą apie TSKP Įsta­ keletą mėnesių gavusio par­ susidurti. Pasisakymuose ne­ savo kolegas, idėjos draugus. tų reikalavimų vykdymą Gam tijos ­ nario bilietą, asmenybes apsiribota tik asmeninių lai­ O žmonių, kurie gali būti tos fakulteto partinio biuro ir darbą. Komunistė V. Su- mėjimų ir trūkumų apžvalga. veiksmingu ir patraukliu pa­ nariams kilo pergalvojus cbockaja, Fizinės geogra­ Komunistai giliai jautė fakul­ vyzdžiu jaunimui, mes turime „Pravdoje" paskelbtą straips­ fijos ir kartografijos katedros teto džiaugsmus ir pergyveno nemaža. Štai kad ir komunistė dirbo jo bėdas. Tenka visiškai so- R. Margolis. Jau nuo 1935 nį „Laikas ir darbo stilius" dėstytoja, ilgą laiką bei po jo sekusios diskusijos fakulteto partinio biuro sek­ lidanzuotis su V. Suchockajos metų ji — pogrindinės kom­ medžiagą. Sudarėme konkretų retore, daug triūso įdėjo stip­ žodžiais: „Tokie susirinkimai jaunimo organizacijos Vilniu­ mes je narys. 1942 metais R. Mar­ grafiką — kada, kur ir ko­ rinant fakultetą tvirtais moks- reikalingi. Juk dažnai kiais svarbiausiais klausimais liniu-dalykiniu ir politiniu susitaikome su blogybėmis. golis įstojo j Vilniaus partiza­ privalo atsiskaityti prieš sa­ požiūriu kadrais, išleidžiant Vieni — todėl, kad bijome nų organizaciją, o 1943 me­ vo draugus kiekvienas fakul­ pilnaverčius aukštosios mo­ kritikuoti, kiti — todėl, kad tais kovojo Lietuvos partiza­ kyklos absolventus. J. Stašai­ nenorime gadinti sau karje­ nų brigados būrio „Už per­ teto komunistas Partinės organizacijos susi­ tis — dar tik aspirantas, nors ros. Šiandien toks elgesys galę" gretose. R. Margolis ir šiuo metu nesibaido sunkiau­ rinkimo, įvykusio rugsėjo kaip visuomenininką fakulte­ neįmanomas". Minėtas susirinkimas buvo sių barų. Partinio biuro nariai mėnesį, dienotvarkė buvo ne­ te jį pažįsta nuo pat pirmo įprasta ir daug kam kėlė nu­ studijų kurso, jis ilgą laiką naudingas ir kita prasme. žino, kad bet kuris organiza­ darbo sistebėjimą — argi galima vi­ buvo renkamas profsąjungos Juk vykdydami auklėjamąjį cinio ar ideologinio są susirinkimą skirti pokal­ biuro pirmininku, fakulteto darbą studentų tarpe, mes daž­ klausimas, jeigu juo susidomė biui apie trijų atsiskaitančių partinio biuro nariu. D. Ve­ nokai nepanaudojame netgi jo R. Margolis, bus išspręs­ komunistų mokslinį, pedago­ lička — studentas, komjauni­ tų potencialių galimybių, ku­ tas teisingai. Komunistė, vy­ rios yra fakultete. Kalbame resnioji dėstytoja, biologijos ginį, visuomeninį darbą, mo­ mo biuro narys. didžiuosius žmones mokslų kandidatė, ji nuolat Komunistai, ruošę susirinki­ apie ralinį lygį? Ar nepraeis susi­ rinkimas formaliai, ar nebus mui klausimą, gerai susipa­ bendrom frazėm, kviečiame studentų tarpe, domisi jauni­ jame kalbama vien apie at- žino su draugų V. Suchocka- svečius iš šalies, ir kažkaip mo problemomis, grupių dar­ siskaitančiųjų draugų dory­ jos, J. Stašaičio ir D. Veličkos net nepastebime, jog ir mūsų bu, sienine spauda. Turime ir daugiau puikių bes? Sunku buvo ir partinio gyvenimu, jų visuomenine dėstytojų tarpe yra pasauli­ biuro nariams: juk reikėjo veikla ir apie tai informavo nio garso mokslininkų, buvu­ komunistų — visuomeninin­ keisti visą nusistovėjusią pa­ susirinkime. Po to žodis buvo sių revoliucionierių, partizanų, kų, stambių savo darbo sri­ V. siruošimo susirinkimams tvar­ suteiktas patiems atsiskaitan- komjaunuolių-pogrindininkų ir ties žinovų. Profesoriai ir S. Jankauskas žmonių, su kuriais Chomskis ką, palyginti bendrus TSKP tiems. Jie nuoširdžiai ir prin­ aplamai Įstatų reikalavimus su konkre­ cipingai pasipasakojo, ką jie malonu susitikti bet kuriai au­ apdovanoti keliais TSRS or(NUKELTA j 6 psl.) čiu jų įgyvendinimu kasdieni­ nuveikė partijoje per buvimo ditorijai. Dar blogiau. Ne tik niame komunistų gyvenime. Susirinkimas prasidėjo, ir visi nuogąstavimai atkrito. Daugumas komunistų teisin­ gai suprato, jog posakis (taip dažnai sutinkamas įvairiausiuose nutarimuose ir rezoliu­ 3. Prof. dr. J. KUBILIUS, Į Vilnių atvyks šie Graif­ Kaip jau pranešėme anks­ cijose) „stiprinti politinį-aukTikimybių ir skaičių teorijos svaldo mokslininkai: lėjamąjį darbą" beveik nieko čiau, pasirašyta draugystės katedros vedėjas, — paskai­ 1. Prof. dr. I. VILCHELkonkretaus nepasako, nemobi­ ir bendradarbiavimo suiat lis tų ciklas iš tikimybinės ir MAS, e. Teorinės fizikos lizuoja komunistų. Ir tik nuo tarp Graifsvaldo Ernsto-Mometrinės skaičių teorijos. instituto direktoriaus p., — to, kaip kiekvienas komunis­ rico universiteto (VDR) ir 4. Prof. dr. A. MARCIN­ paskaitų ciklas „Plazmos tas dirba jam patikėtą darbą, mūsų aukštosios mokyklos. Šiemet Graifsvaldo univer­ KEVIČIUS, Bendrosios chi­ teorijos pagrindų proble­ kaip jis sugeba organizuoti studentų ir dėstytojų kolekty­ sitete dvi savaites viešės ir rurgijos katedros vedėjas, — mos". krauja­ 2. Doc. dr. G. MIOBIJUS, vą, koks jis yra auditorijoje skaitys paskaitas šie mūsų paskaitos „Širdies gyslių problemos". Fizinės chemijos institutas, ir šeimoje, priklauso reikalo Universiteto mokslininkai: 5. Prof. dr. P. NORKŪ­ — apie elektrochemijos ir 1. Prof. dr. A. JUCYS, sėkmė. Teorinės fizikos katedros ve­ NAS, Hospitalinės chirurgi­ radiocliemijos problemas. Atsiskaitė trys komunistai dėjas, — paskaitų ciklas jos katedros vedėjas, — 3. Prof. dr. G. ASERIS, — V Suchockaja, J. Sta­ „Judėjimo kiekybės momento paskaitų ciklas „Skrandžio kibernetikos šaitis ir D. Velička. Kandida­ teorija ir jos pritaikymas fi­ ir dvylikapirštės žarnos opų Matematinės skyriaus vedėjas, — mate­ tūros pirmajam susirinkimui zikoje". problemos". matinės kibernetikos paskai­ buvo parinktos taip, kad ga­ 6. Doc. Z. ZACHARJAN, 2. Doc. J. VISČAKAS, lima būtų sugretinti seno Puslaidininkių katedros ve­ Rusų kalbos katedros vedė­ tos. 4. Doc. dr. R. REDINkomunisto, turinčio didelį dėjas, — paskaitos apie joto- ja, — rusų kalbos proble­ GAS, e. chirurginės klinikos mos. laidumo problemas. lOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOf ir poliklinikos direktoriaus p., — paskaitų ciklas „Chi­ rurginės klaidos, operuojant pagal Bilrotą II skrandį". 5. Doc. dr. A. GRISKAS, Farmakologijos ir toksikolo­ gijos instituto vyr. gydyto­ jas, — paskaitų ciklas „Far­ makologinės problemos". 6. Prof. dr. J. Gerdlcas, Vokiečių filologijos instituto direktorius, — vokiečių lite­ ratūros istorijos klausimai. Abu Universitetai taip pat susitarė pasikeisti trimis grupėmis po 5 žmones ir vieną vadovą trijų savaičių gamybinei praktikai. Abiejo­ se respublikose veiks tarp­ tautinės studentų darbo ir poilsio stovyklos (30 žmo­ nių). Graifsvaldo ir Vilniaus universitetų mokslinės biblio­ tekos pasikeis leidiniais. Plėsis ir sportininkų drau­ gystės ryšiai. Į Vokietijos Demokratinę Respubliką sa­ vaitei išvyks apie penkiolika mūsų sportininkų, jie išmė­ gins jėgas su Graifsvaldo Graifsvalde sutartį pasirašo Universitetų vadovai. studentais.

M

I. DAGYS

(Paskatinamoji premija)

Sėstasis filologijos mokslų daktaras

Jonas Palioms

Fromui sėliai t - Draugystė

Sausio 16 dieną mūsų Uni­ versiteto Lietuvių kalbos ka­ tedros docentas Jonas Palionis sėkmingai apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją „LIETUVIŲ LITERATŪRINĖ KALBA XVI—XVII a". Disertantas gimė 1924 m. Jiezno rajone, Mišiškių kai­ me, ralstiečių šeimoje. Nele­ pino gyvenimas senojo Juo­ zo Palionio, nemaža vargų pa­ tirti teko. 7 ha žemės — ne kartą tekdavo jam sukti gal­ vą, kad aprūpintų šeimą. Vis tik nutarė sūnų leisti moky­ tis. 1937 m. Jonas įstoja į Prienų gimnaziją, o 1941 m. — jis jau Vilniaus Pedagogi­ nio instituto studentas. Nuo 1942 m., šalia studijų Peda­ goginiame institute, lygiagre­ čiai mokosi Vilniaus Valstybi­ niame universitete. Vokie­ čiams uždarius Universitetą, studijos nutrūko. Teko pasi­ traukti j kaimą. 1944 m. Jo­ nas Palionis dirba Paliepių pradinės mokyklos mokytoju, vėliau skiriamas naujai įsteigtos Butrimonių progim­ nazijos direktoriumi. Bet jo neapleidžia noras toliau tęsti studijas. Vėl studijuoja Uni­ versitete, kurį laiką dirba Lietuvos TSR MA jaunesniuo­ ju moksliniu bendradarbiu, po to lietuvių kalbos dėstytoju Vilniaus Politechnikume. 1948 m. labai gerai baigęs Univer­

sitetą, jis priimamas Į aspi­ rantūrą. Po trejų metų jis — Lietuvių kalbos katedros vyr. dėstytojas. J. Palionis dėsto lietuvių kalbos istoriją, veda seminarus, vadovauja diplomi­ niams darbams. 1953 m. apgina filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių literatūrinės kalbos r.oiminimas XIX a. pabaigoje (1880—1901)". 1956 m. J. Palloniui sutei­ kiamas docento vardas. Ilgą laiką jis vadovauja Istorijos ir filologijos fakultetui. Tuo metu pasirodo eilė mokslinių straipsnių: „Literatūrinė kalba ir jos normalizacija", „Pirmo­ sios spausdintos lietuvių kal­ bos gramatikos", brošiūra „Įžymus lietuvių kalbininkas J. Jablonskis". Docentas rašo ajrie kalbininkus K. Būgą, F. Fortunatovą, J. Jablonskį. Neseniai pasirodžiusi mo­ nografija „Lietuvių literatūri­ nė kalba XVI—XVII a." jau plačiai žinoma specialistų kal­ bininkų, lituanistų tarpe. Medžiaga, surinkta auto­ riaus per 10 kruopštaus darbo metų iš visų prieinamų XVI— XVII a. rašto paminklų, pir­ mą kartą lietuvių kalbotyroje taip plačiai nušviečia lietuvių literatūrinės kalbos formavi­ mosi ir vystymosi pradinį eta­ pą. Detaliai išnagrinėta orto­ grafija, literatūrinės kalbos santykis su tarmėmis, aprašy­ tos būdingosios fonetikos, morfologijos, sintaksės ir lek­ sikos ypatybės. Gauta daugy­ bė atsiliepimų apie šią knygą iš žymiausių mūsų šalies kal­ bininkų, taip pat Varšuvos, Prahos ir kitur. Kalbėjusieji disertacijos gynimo metu pageidavo, kad filologijos mokslų daktaras Jonas Palionis išleistų ir ant­ rąją šios vertingos knygos da­ lį. Tuomet bus užpildyta iki šiol buvusi tokia ryški lietu­ vių tautos kultūros istorijos spraga.


2 psl.

<****'**<

1968 m. vasario mėn. 14 d.

TARYBINIS STUDENTAS

Rektorius Jonas Kubilius

wu

Fqto_1987

I. DAGYS 1967 metų rugsėjo 27 dienų („Tarybi­ nis studentas“, Nr. 24) buvo paskelbtas fotokonkursas tema „VILNIAUS UNI­ VERSITETO STUDENTAI IR DĖS­ TYTOJAI“ geriausiai 1967 metų Uni­ versiteto studentų nuotraukai išaiškin­ ti. Nuotraukų tematika buvo įvairi: įžy­ mūs Universiteto mokslininkai, moks­ lo pirmūnai, studentai užsiėmimų, mokslo-tiriamojo ar gamybinio darbo, sportinių varžybų, turistinių išvykų me­ tu, studentai moksle ir buityje. Naujųjų metų išvakarėse buvo išaiš­ kinti nugalėtojai. / PREMIJA (30 rub.) — IFF žur­ nalistikos specialybės V kurso studentui-neakivaizdininkui Juozui GIRDVAI­ NIUI už fotodarbą „STUDENTIŠKA VASARA GAURĖJE“. II PREMIJA (20 rub.) — FF fizikos specialybės II kurso studentui Jonui NAUJIKUI už fotodarbą „DAINUOJA SOLISTE ONUTE VALIUKEVICIOTE“. III PREMIJA (10 rub.) — N. JOTAUTUI (J. Naujikui) už du fotodar­ bus: „PRIEŠ EGZAMINĄ" ir „JAU­ NOS RANKOS“. III PREMIJA (10, rub.) — J. GIRAI­ ČIŲI (J. Girdvainiui) už du fotodarbus: „REKTORIUS JONAS KUBILIUS“ ir „PROFESORIUS JUOZAS BALČIKO­ NIS“. III PREMIJA (10 rub.) — IFF žur­ nalistikos specialybės I kurso studentui Mindaugui KURAIČIUI už fotodarbą „RUDUO". IV PREMIJA (knyga .Vilniaus uni­ versitetas" ir fotoalbumas „Lietuvos fotografija"). — V. DARGUŽIUI (J. Girdvainiui) už fotodarbą „TRE­ CIOJO SEMESTRO GEOMETRIJA“. IV PREMIJA (knyga „Vilniaus uni­ versitetas ir fotoalbumas „Lietuvos fo­ tografija“) — Teisės fakulteto II kurso

j Išaiškinti nugalėtojai

J. GIRDVAINIS

studentui Imantui DAGIUI už foto­ darbą „FINIŠAS“. IV PREMIJA (knyga „Vilniaus uni­ versitetas ir fotoalbumas „Lietuvos fo­ tografija“) — K. MARTINKUI (M. Ku­ raičiui) už fotodarbą , FILOLOGIJOS KIEME“. Viena PASKATINAMOJI premija (fotoalbumas) — I. DAINAUSKUI (I. Dagiui) už fotodarbą „MEDIUMO UGNYS“.

M. KURAITIS

J. NAUJIKAS

„PROFESORIUS JUOZAS BALČIKONIS“ Autorius sugeba pastebėti fotogra­ fuojamo žmogaus charakterį net tribū­ noje. ■. _

di Universiteto meninės fotografijos istorija. Nebijokime įsinešti fotoaparato į pa­ skaitą, neužmirški jo pasiimti kartu į draugų būrį: dirbant, iškylaujant ar po­ ilsiaujant. Universitetui būtų galima siūlyti fotometraštį. Štai ir kitas trūkumo bruožas. An­ samblis dainuoja, ansamblis šoka. O kodėl ansambliečių neparodyti repeti­ cijų, juodo darbo, metu arba poilsiau­ jant, išvykose, švenčiant kaime? Ko­ dėl, sakysim, nesuruošti tokių fotokonkursų: 1) dėstytojo ir studento san­ tykis, 2) studento gyvenimas bendrabul vje, 3) draugystė, 4) senieji Universi­ teto profesoriai, 5) Universiteto an­ samblis ir t. t. ir t. t. Universitete netrūksta entuziastų, tik juos reikia suburti ir duoti kryptingu­ mą Kur gi pasidėjo komjaunimo ir pio.'sąjungos organizacijos, negi tai jų nedomina? Universiteto gyvenimo fiksavimui būtina skuti didelį dėmesį, gal nema­ žesni, negu saviveiklai. Fotografams rei­ kėtų atsilyginti ne vien piniginėmis p-emijomis ar dovanomis, bet išvyko­ mis, komandiruotėmis į menines foto­ grafijos parodas. Sveikiname laureatus su iškovota per­ gale ir linkime daugiau atkaklumo ir pastabumo, įjungti į fotografinį judėji­ mą visus.

„RUDUO“

Rodo autoriaus gilesnį žvilgsnį į gy­ venimą. „TREČIO SEMESTRO GEOMETRIJA“ Išlaikytas šviesos žaismas. Autoriaus nuopelnas tas, kad šiame darbe, atlik­ tame priešingai tradiciniam siluetiniam sprendimui, rodomi ir studentai.

TRUMPA CHARAKTERISTIKA „STUDENTIŠKA VASARA GAURĖJE“ Nuotrauka nuotaikinga, originalios kompozicijos, stebina nelauktu, netikė­ tu fotografiniu momentu. Fotodarbas perteikia studentų ir kolūkiečių drau­ gystę; ryškus meninės fotografijos kū­ rinys atliktas reportažo metodu. Nuotrauka siūloma respublikinei me­ ninės fotografijos parodai ir Lietuvos meninės fotografijos parodai užsienyje.

„DAINUOJA SOLISTĖ ONUTĖ VALIUKEVIČIŪTĖ“ Nuotrauka žaisminga, su subtiliu jumoru, atskleidžia dainavimo charak­ terį bei solistės įsijautimą į dainos tu­ rinį. Ryškus meninės fotografijos repor­ tažinis darbas. Savo meistriškumu ne­ atsilieka nuo panašių nuotraukų ta te­ ma tarptautinėse parodose. Nuotrauka siūloma respublikinei me­ ninės fotografijos parodai ir Lietuvos meninės fotografijos parodai užsienyje. „PRIEŠ EGZAMINĄ“ Gerai perteikia įtemptą' priešegzamininę atmosferą, rodo autoriaus foto­ grafinį pastabumą.

„JAUNOS RANKOS“ Nuotrauka išsiskiria geru kompona­ vimu, dinamika. Geras toninis ir liniji­ nis ritmas, jaučiamas jaunų rankų en­ tuziazmas. Nuotrauka siūloma respublikinei me­ ninės fotografijos parodai ir Lietuvos menmės fotografijos parodai užsieny­ je. „REKTORIUS JONAS KUBILIUS" Nuotraukoje Šiltai atskleistas Univer­ siteto vadovo charakteris. Portretas padarytas, kaip nekeista, kabinetinėje aplinkoje.

Užfiksuotas mas.

„FINIŠAS“ dinamiškas

finišo

štur­

„FILOLOGIJOS KIEME“ Sveikintinas pastabumas. Autorius neapsiriboja vien studentiško gyveni­ mo stebėjimu, bet gerai įžvelgia ir ap­ linkoje vykstančiuose reiškiniuose kaž­ ką naujo. „MEDIUMO UGNYS“ Sveikintinas autoriaus bandymas pa­ rodyti studentiškų tradicijų romantiką. ***

Fotokonkurse dalyvavo 13 autorių. Jie pateikė 118 savo darbų. Vis tik, esant gausiai studentų armijai, nuotrau­ kų pateikta mažoka. Tai rodo, kad stu­ dentai nelabai draugauja su fotoapara­ tu. Dalyvavusių konkurse autorių trūku­ mas vienas ir, tur būt, pagrindinis — fiksuojami jau matyti laikraščiuose ir žurnaluose momentai, pilnai neatspin­ dima jaunystės romantika, o kartoti nevertėtų. Jaučiamas fotografinio ma­ tymo sustingimas. Reikėtų suteikti fo­ tografams kvalifikuotą paramą. Išaugus fotografijos judėjimui res­ publikoje, Universiteto gyvenimas turi išlikti dokumentiniuose ir meniniuose kūriniuose. Reikia pastoviai fiksuoti Universiteto įvykius, parodyti studen­ tus ir dėstytojus meninėje fotografijo­ je. Kiek vertingų dalykų praleidžiama. O tai turėtų būti kiekvieno fotografo garbės reikalu. Po kiek laiko bus skur­

Vertinimo komisija: Antanas SUTKUS V. Mickevičiaus-Kapsuko premijos laureatas, Žurnalo „TARYBINĖ MOTERIS“ fotokorespondentas, Algimantas KUNClUS Žurnalo „KULTŪROS BARAI“ fotokorespondentas, Sigitas KRIVICKAS Savaitraščio „KALBA VILNIUS" ats. sekretorius


TARYBINIS STUDENTAS

1968 m. vasario mėn. 14

o □ □ □ □

□ □ □

□ □ □

□ □ □ □ □

o

n

□ □ □ □ □

□ □ □ □

□ □ □

□ □ □

□ o □ □ □ □ □ □

□ □ □ □ □

□ o □ □ □

□ □ □

□ □

□ □ a □

□ □ □ □ □ □ □ o □ o □ □

□ □ □

□ □

□ □

□ □ □ □ o □

□ a □

a

□ □

□ □ □

o □ □ □ □ □ □ □ □ □ D

□ □ □ O □ □ □ □ □ □ □ □ □

□ □ □ □ □ □ □ □ □ O a □ □ o □ □ □ □ □

TRYLIKA FOTOGRAFIJOS PRIESAKŲ

J. NAUJIKAS (Antra premija)

•v•

Dainuoja Onutė Valiukevičiūtė

□ □ □ □ □ □ o □ □

1. Surasti fokusą — ne fokusas. Fokusas pa­ daryti nuotrauką. 2. Eidamas į fotomedžioklę, nekviesk drau­

gų3. Fotografuok staigiai — palengva pada­ rysi su didintuvu. 4. Niekas dukart ne­ pasikartoja, ypač tas kadras, kurio nespėjai nufotografuoti. Todėl pamatęs — fotografuok nedvejodamas. 5. Pagailėk žiūrovo, o ne juostelės. 6. Faktas — pušis, fo­ tografija — telefono stulpas. Pagalvok, kaip viena paversti kitu. 7. Fotografija pagal savo prigimtį nekukli, todėl pats būk manda­ gus: geriau nufotogra­ fuoti ir atsiprašyti, ne­ gu nenufotografuoti ir neatsiprašyti. 8. 50 proc. pasiseki­ mo — negatyve, 50 proc. — atspaude. Bet nepamiršk, kad atspaus­ ti galima ir iš dviejų negatyvų. 9. Fotoreporterio pro­ fesijoje svarbiausia — reikiamu momentu būti reikiamoje vietoje. 10. Prie nuotraukos žiūrovas sustos tiek, kiek jį sulaikys nuot­ rauka. 11. Jeigu, žiūrėdamas į nuotrauką, žmogus ėmė kalbėti apie popie­ riaus kokybę, pamiršk, kad kalbama apie nuo­ trauką. 12. Ir objektyvas ga­ li būti subjektyvus. 13. Fotografija — tamsus reikalas.

J. GIRDVAINIS (Pirma premija)

Studentiška vasara Gaurėje

Genadijus Koposovas Levas Šerstenikovas

□ □

□ n □ □ o □

□ □ □ □

□ □

□ □ o

□ o o o □ □ □ □

□ □ □

□ □ o

□ o □ □ □ o □ □ n n □ o □ o □

o

□ □ □ □

□ □

□ □ □ □

□ □ □ □

□ □ □ o □ □ □ □ □

□ □

□ □

□ n

KONKURSAS APŽIŪRA Artėja mūsų šalies komjaunimo 50-metls, ir mes visi pasitinkame šį garblngą jubiliejų su naujais darlx> pasiekimais, su nau­ jais renginiais. Universiteto komjauni­ mo komitetas, „Komjauni­ mo prožektorius" ir „Ta­ rybinio studento" redakci­ ja šia proga skelbia fakultetų, bendrabučių sienlaik­ raščių konkursą-apžiūrą, kuriame bus išaiškintas geriausias Universiteto sienlaikraštis. Redkolegijos ir aktyviai pasireiškią sieninėje spaudoje studen­ tai bus apdovanojami. Konkurso-apžiūros tikslas ne tik išaiškinti geriausius sienlaikraščius, bet ir at­ skleisti pasitaikančius trū­ kumus sieninės spaudos darbe, nurodyti klaidas, Konkursas-apžiūra prasideda nuo vasario 14 dienos, baigiasi balandžio 15 dieną. Iki minėtos datos sien­ laikraščio redkolegija pri­ valo pristatyti visą turimą medžiagą (nuo rugsėjo 1 dienos) Į VVU komjauni­ mo komitetą. Baigiamasis etapas, t. y. konkurso-ap­ žiūros rezultatų suvedimas ir apdovanojimas, įvyks balandžio mėnesio pabai­ goje.

1 □1


4 psl. /*/*/*/*^/*/*/*^*/*/*/*/*/*/*/*/*^*/*/*/*/*/*^/*^*/*^*^*^*'

TARYBINIS STUDENTAS a'*'*'*'*'*'*'*'**'**'*'*’*'*'*'*'*'*'*'*'*

Jūroms reikalingi locmanai • •• Komjaunimas vaikystėje, išgirdęs pasakojimą apie požemines jūras, jis ir įsivaizdavo jas su vi­ sais „atributais“ — tamsiom, kibirkščiuojančiom vilnim, gūdžia požeminių ertmių ty­ la, pakrantės smilčių krebž­ desiu. .. Paskui, jau Univer­ sitete, sužinojo, kad „pože­ minės jūros" — tik puiki me­ tafora, nėra jokių didžiulių požeminių tuštumų, bent to­ kių, kad jose sutilptų ežerų, jurų, vandenynų masės... Ir vis tik, kai kalbiesi su Hidrologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėju docentu Alfonsu Kondratu, tavęs neapleidžia jausmas, jog susitikai su romantiku. Doc. A. KONDRATAS Romantikais buvom visi. Vieni vaikystėje, kiti jaunys­ triuškinimui. Eilinis komjau­ tėje. Metai apzulino mūsų nuolis, biuro narys, komjau­ širdis, nutrynė entuziazmą, nimo organizacijos sekreto­ ir pasilikome apvalūs, slidūs, rius, pavyzdingas studentas, gražūs, lyg tie lauko riedu­ SMD tarybos pirmininkas. Ir liai, panašūs vienas į kitą, visa atliekama sąžiningai, su abejingi toms studijoms, ku­ ugnele, paliekant dalelę sa­ rios zulino, šlifavo, tobulino vęs. A. Kondratas suranda mus. laiko ne tik mokymuisi ir vi­ O čia.., Kažkas nesupran­ suomeniniam darbui — nuo tamo. Gal užsitęsusi jaunys­ 1952 metų jis dirba LTSR tė, gal optimistiška subren­ Mokslų Akademijos Geologi­ dusio vyro išmintis, o gal jos ir geografijos institute. aistringas pažinimo troški­ Todėl nenuostabu, kad, bai­ mas. Ir todėl ne vienas ste­ gus Universitetą, 1954 metais bisi ir trauko pečiais ir pavy­ jis rekomenduojamas į aspi­ di energijos, ir jaučiasi įžeis­ rantūrą. tas, kad atsirado, mat, nera­ Vėl darbo iki kaklo. Juk jis mi asmenybė, mėginanti per geologas, o disertaciją rašys dieną įveikti dešimties dienų iš hidrogeologijos srities. Kol darbą. kas dar keistai skamba net 1949-ieji. Pirmosios dienos elementarūs dalykai. O ne­ Universitete. Galvoje tikra trukus vienas žymiausių Ta­ maišalynė nuo informacijos rybų Sąjungos hidrogeologų, pertekliaus. Pokarinis, dar Maskvos Lomonosovo v. uni­ besigydantis žaizdas Vilnius. versiteto profesorius Oktavi­ Bibliotekos ir auditorijos. Net jus Konstantinovičius Langė vakarais, braidant po Vingio apie A. Kondratą atsilieps parką, ausyse tebeskamba kaip apie vieną gabiausių as­ profesorių J. Dalinkevičiaus pirantų. Pagyrimas užtarnau­ ir N. Kaveckio žodžiai. O tas pelnytai: nemigo nakti­ naktimis sapnuojasi įvairiau­ mis, įtemptu darbu laborato­ si mineralai — violetinis ame­ rijose ir geologinių įstaigų tistas, raudonas, lyg sukre­ fonduose. Skelbiami straips­ šėjęs kraujas, cinoberis, pa­ niai. Užbaigiami pagrindiniai sakiškai įvairus opalas... disertacijos skyriai. Pagaliau Jaunasis studentas negali jam suteikiamas geologijoslikti nuošaly nuo gyvenimo mineralogijos mokslų kandi­ verpetų. Jis visą savo laisvą dato laipsnis. laiką skiria fakulteto komjau­ Atrodo, galima ir pailsėti. nimo organizacijos stiprini­ Juk yra šeima, auga vaikai. mui, priešiškos ideologijos Pagaliau, jam dar nėra nė ažkada

K

POKARIO METAIS AMTOS fakultetas, at­ gaivinęs darbą 1944 m. rudenį, ėmė ruošti trijų pagrindinių specialybių dentus: biologus, geologus ir geografus. Geografus ruošė ir dabar teberuošia Fizinės geo­ grafijos ir kartografijos bei Hidrologijos — klimatologijos katedros. Iš viso, pradedant 1946 me­ tais, fakultetas išleido 21 geo­ grafų laidą. Pirmosios laidos buvo labai mažos: 1946 m. — 4 asmenys, 1947 — 1. Nuo 1950 m. prasidėjo jau gau­ sesnės laidos (vidutiniškai po 20 asmenų). Iki šiol fakultetas išleido 417 geografų absolven­ tų. Iki 1962 m. buvo daugiau­ sia ruošiami platesnio profilio fizinės geografijos ir iš dalies klimatologijos — meteorolo­ gijos specialistai. Vėliau, per­ tvarkius mokymo planus, bu­ vo pradėti ruošti keturių spe­ cializacijų darbuotojai: karto­ grafai, geomorfologai, hidrolo­ gai ir klimatologai. Iki per­ tvarkymo buvo paruošti 233 fizinės geografijos specialis­ tai, 7 dirvožeminininkai ir 70 meteorologų. Po mokymo pla­ nų pertvarkymo paruošti 24 geomorfologai, 14 kartografų, 28 hidrologai, 13 klimatologų ir 28 geografijos mokytojai su įvairia specializacine pa­ kraipa. Apie 23% baigusiųjų dirba pedagoginį darbą vidu­ rinėse mokyklose. Jų tarpe tokie žinomi pedagogai, kaip Panevėžio II vid. mokyklos direktorė O. Jasevičiūtė-Jur-

G

trisdešimties, o moksle pa­ siekta jau nemaža. Kur be­ skubėti? Ar ne tikslingiau stiprinti sveikatą? Juk kažka­ da turėtas pirmas tinklinio atskyris, o išeiginėm dienom nuvargęs žvilgsnis seka sli­ dininkų vorelę... Tačiau laikas nelaukia. Pra­ leisi valandą — padarysi ma­ žiau, praleisi dieną — pada­ rysi dar mažiau. Ir jaunas mokslininkas, nenuilsdamas dirba. Ir jo biografijos kreivė vėl kyla: valdybos vyresny­ sis specialistas, instituto sek­ toriaus vadovas, skyriaus ve­ dėjas. Universiteto katedros vedėjas, docentas. Ir jau vi­ siškai netoli daktarinės di­ sertacijos užbaigimas. O ramybės nebėra. Darbo ar poilsio diena, rytas ar vakaras, paskaitų ar atostogų metas — komunistas A. Kondratas dirba: rašo moks­ linius straipsnius, ruošia mo­ nografiją, konsultuoja diplo­ mantus ir aspirantus. Dažni svečiai jo kabinete ir gamy­ bininkai: geologai, meliora­ toriai, vandens ūkio specia­ listai, kurortologai. Pagrindinis dėmesys, žino­ ma, skiriamas katedrai. Juk pradėta beveik tuščioje vie­ toje: nei mokslinės-mokomosios bazės, nei specialistų. Praėjo vos keleri metai — ir katedra sutvirtėjo: susikūrė laboratorijos, išaugo kvalifi­ kuotų dėstytojų kadrai, už­ megzti tvirti ryšiai su gamy­ ba — pusė atliekamų fakul­ tete ūkiskaitinių darbų tenka hidrogeologams. Komunistas A. Kondratas įsitikinęs: respublikos van­ dens ūkis dar tik pradeda vystytis, dar nepakankamai panaudojami požeminiai van­ denys, trūksta specialistų. Nors požeminės jūros — ne­ tikros jūros, joms irgi reika­ lingi locmanai. Reikalingi taupūs šeimininkai, kurie iš­ saugotų žemės gelmių bran­ genybes ateinančioms kar­ toms. Šie įsitikinimai — ne ka­ bineto tylai. Dėl jų kovoja­ ma kasdien, atkakliai, įnir­ tingai. A. LASTAUSKAS

V

XXI GEOGRAFŲ LAIDA gelevičienė, Kauno XXI vid. mokyklos direktorė R. Matij ošiūtė-Poviliūnienė, Vilniaus stu­ moSalomėjos Nėries vid. kyklos mokytoja O. Makarevičiūtė, Zarasų vid. mokyklos direktorius J. Bogušis ir kt. Apie 30 proc. baigusiųjų dirba mokslo tiriamosiose įstaigose ir aukštosiose mokyklose, 25 asmenys yra apgynę kandida­ tines, oi — daktaro diser­ taciją. Ypač pasižymėjo 1959 metų geografų laida, davusi 6 mokslo kandidatus, jų tar­ pe Gamtos fakulteto dekaną

doc. C. Kudabą ir VVPI Gamtos-geografijos fakulteto de­ kaną A. Stanaitį. Visi kiti geografai absolven tai dirba įvairiose gamybinė­ se įstaigose: Lietuvos TSR Hidrometeorologinėje valdy­ boje, Lietuvos TSR Geologi­ nėje valdyboje ir jos ekspe­ dicijose, Žemės ūkio ministe­ rijos įstaigose, redakcijose ir kt. Jie prognozuoja orus, upių režimą, ieško naudingų­ jų iškasenų, tiria kolūkių dir­ vožemius, dirba gamtos ap­ saugos sistemoje, redaguoja

pagrindinis partinės

studentiško gyvenimo ISAS mūsų politinisklausimais. Ypač studentų auklėjamasis darbas mėgiami komunistai R. nebus pakankamai efektyvus, jeigu aplenksi­Margolis V. Suchockaja, R. Lekevičius. me komjaunimą. Todėl Vadovavimas grupėms naujasis Gamtos fakulteto laikomas rimtu partiniu partinis biuras jau nuo įpareigojimu, ir už jį atsi­ pirmų dienų ypatingą dė­ skaito partiniame biure ir mesį skyrė komjaunimo partinėse grupėse. oi ganizacijai. Fakulteto partinio biuro Rugsėjo mėnesį vado­ nariai stengiasi dalyvauti vauti akademinėms (tuo komjaunimo biuro posė­ pačiu — ir komjaunimo) džiuose, masinėse kom­ grupėms paskirti dėstyto­ jaunimo organizacijos jai komunistai — R. Mar­ rengiamose priemonėse, golis, V. Suchockaja, A. betarpiškai dalyvauja su­ Žiedelis, R. Gailius, jauni darant ir svarstant atskirų komunistai, neseniai dirbę sektorių darbo planus. betarpiškai komjaunimo Komunistas D. Velička darbą — R. Lekevičius, R. Žiliukas, V. Zutelis, la­ yra komjaunimo biuro biausiai prityrę pedagogai narys. Šiuo metu eilė komjaunimo aktyvistų — J. Paškevičius, L. Pet­ ruošiama stojimui Kandi­ rulis ir kiti. Grupių kura­ datais į TSKP narius. torių (vadovų) darbą Rekomendavus parti­ koordinuoja komunistė niam biurui, komjaunimo prodekanė I. Sarkinienė. grupėse sudaromi įparei­ Kviečiami nuolatiniai ku­ gojimų sąrašai. ratorių pasitarimai, svars­ įpareigojimų įvykdymą tomi pažangumo ir lanko­ semestro pabaigoje verti­ mumo klausimai. Grupių na komjaunimo sekreto­ kuratoriai padeda gruporrius, proforgas ir seniū­ gams sudaryti darbo pla­ nas. Grupėje studentainus, organizuoti atskiras komjaunuoliai periodiškai priemones, dalyvauja atsiskaito už įpareigojimų komjaunimo organizacijų vykdymą. susirinkimuose. Šiuo metu partinio biu­ Mes įsitikinome, kad ro ir dekanato nutarimu ten, kur surandamas linpačios pirminės komjauni­ karnas kontaktas su stumo organizacijos kiekvie­ dentais-komjaunuol i ai s, no semestro pabaigoje nu­ jie vyresniojo draugo as­ stato studentų eilę sti­ menyje mato ne prižiūrė­ pendijoms ir bendrabutoją, o draugą, patarėją, čiams gauti. Nustatant eikreipiasi į jį įvairiausiais

r-dZINES geografijos Ir kartografijos katedra — viena didžiausių Gamtos fakultete. Ji turi 10 moksli­ nio pedagoginio personalo narių (jų tarpe vienas profe­ sorius antraeilininkas). Ji yra dvilypė pagal pavadinimą ir plataus mokslinio diapozono — pagal vykdomo darbo tematiką. Per pirmąjį poka­ rio penkmetį išryškėjo dvi katedros tiriamojo darbo kryptys: kartografija ir geo-

leidinius. Iš Universiteto absolventų-geografų tarpo pami­ nėtini tokie atsakingas pa­ reigas einantys darbuotojai, kaip A. Bagdonas, Lietuvos TSR Hidrometeorologinės Val­ dybos viršininkas, J. Šlepetyte-Ralienė, Orų biuro virši­ ninkė, R. Zakarka, Klaipėdos jūrų observatorijos direkto­ rius, J. Rutkauskaitė, Naftos paieškinio biuro viršininkė, ir daug kitų. Geografai įneša savo indėlį į Tarybų Lietuvos kultūros, mokslo ir liaudies ūkio suklestėjimą.

1968 m. vasario mėn. 14 d.

liškumą, pirmiausia atsi­ žvelgiama j studentų pa­ žangumų ir visuomeninį aktyvumą. Mes atsisakė­ me tokios padėties, kai tinginys ir skolininkas gy­ vendavo bendrabutyje ar­ ba net gaudavo stipendiją vien tik dėl to, kad jo materialinė padėtis sunkes­ nė, nei draugų. Nauja dar ir tai, kad stipendijų ir bendrabučių paskirstymas tikslinami kiekvieną mė­ nesį. Visą šį didelį darbą atlieka akademinė ir bendrabučių komisijos, į kurias įeina visų fakulte­ to visuomeninių organiza­ cijų atstovai ir kuriems vadovauja komunistai C. Kudaba, I. Sarkinienė, R. Lekevičius, komjaunimo biuro narys J. Juozulynas. Neseniai komjaunimo organizacijos darbas ap­ svarstytas partinės organi­ zacijos biuro posėdyje. Visumoje jis įvertintas teigiamai. Kartu nurodyta, jog komjaunimas turėtų griežčiau svarstyti komjaunuolius-skolinin k u s, jeigu reikia — net šalinti iš VLKJS eilių. Rudens semestrą parti­ nis biuras rekomendavo komjaunimo grupėms eilę priemonių, kurios vėliau buvo įtrauktos į grupių darbo planus. Sudarant priemonių sąrašą, pagrin­ dinai orientuotasi į tas pajėgas, kurios yra fakul­ tete, bet dar nepakanka-

morfologija. Iš šių sričių bu­ eologijos tyrinėjimai vo apgintos pirmosios kandi­ Lietuvoje turi senas ir datinės disertacijos, šiomis turtingas tradicijas. Jie specializacijomis dabar ruo­ šiami ir jauni specialistai. buvo pradėti dar XVIII a. paIlgainiui mokslinė tematika (baigoje. Ryškesnius pėdsakus Įvairėjo, nes reikėjo išplėsti (čia paliko senojo Vilniaus naujoje fizinės geografijos (universiteto laikotarpis mokslo šakoje — landšaftoty- ((1803—1832 m. ir XIX a. pa­ roje. ) baiga), kai 1882 m. Rusijoje Jau labai seniai Fizinės ) buvo įkurtas Geologijos komigeografijos ir kartografijos ([eįas yo meto tyrinėjimai yra katedra įsijungė i Lietuvos/ .. „ J ... 1 r ežerų tyrimus ) susiję su R. Simonaviciaus, I. Šiuo metu, ryšium su specia- ) Jakovickio, E. Eichvaldo, K. lizacijų pertvarkymu, kated- i Grevingko, S. Giedraičio, C. ros mokslinis darbas vėl di;) Chmelevskio, A. Misunos ir desne dalimi sugrįžo Į dvi ) ki. . , pirmąsias ir seniausias sritis: ( varnais. kartografiją ir geomorfologi-) Aukštesnio lygio ir žymiai ją. Prie katedros organizuo- d t , , . Lietuvos unitoįi Lietuvos TSR gamtinių (ueLdiesiu duvo Lietuvos uni sąlygų ir gamybinių jėgų ) versiteto geologų tyrinėjimai, kartografavimo laboratorija J pradėti 1924 m. Geologijos vykdo valstybinės reikšmės t srityje darbavosi nedidelis kompleksinį atlasą. Katedros J būrelis specialistų: prafesonai geomorfologai, pradėję kita-(J. Dalinkevičius, M. Kavecdos savo darbus nuo upių J kis, iš dalies Judelė, V. Ruoslėnių tyrimo, vėliau perėjo )kj K Sleževičius ir kt Ta­ pei e visų kitų reljefo tipų slezevlęlus ir Jį1-. la nagrinėjimo, šiuo metu aiš- rybmes santvarkos atkūrimas Įeinamas pats painiausias rel-\ Lietuvoje 1940 m. iš pagrinT ledyninis Pa-(dų pakeitė ir geologinių tykraštinių darinių reljefas, į “ H s .. . nes šio tipo reljefas ir viso ) rimų pobūdį jie pirmą kr aštovaizdžio tvarkymas ke- (kartą tapo valstybiniu reikalia gyviausias diskusijas. Le- ) [u. dyr.inlo pakraštinio reljefo) ' .. , problemoms apsvarstyti 1964 ( 1940 m. spalio 16 d. Kau­ ni. vasarą kartu su kvartero / ne buvo sukurta Lietuvos TSR geologais katedros geomor- J valstybinė geologinė taryba, fclog-v buvo organizavę tarp- 1 . .? s , . ra- Dublikinl pasitarimą ir jo ) Netrukus ji buvo perkelta j medžiagą išleido atskiru lei-\ sostinę ir 1941 m. kovo 30 diniu. šiuo metu ledyno P|'\d. gavo Geologijos reikalų kraštinių darinių tyrime de. (komiteto prie TSRS Liaudies bai našiai dirba fakulteto (Komisarų Tarybos Lietuvos kanas doc. C. Kudaba. Doc. dr. A. BASALYKAS geologinio skyriaus teisės ir

G

Svečias iš Leningrado

RUDUO. M. KURAITIS (Trečia premija)

Neseniai Universitete lan­ kėsi Leningrado Plechanovo Kalnų instituto profesorius V. Lomtadzė. Pirmojoje geologijos audi­ torijoje, kur susirinko gausus Gamtos fakulteto dėstytojų, studentų, įvairių projektinių organizacijų atstovų būrys, svečias perskaitė pranešimą apie aktualias inžinerinės geologijos problemas ir at­ sakė į jam pateiktus klausi­ mus.

Svečias susipažino su geologinių katedrų mokslinemokymo baze, kalbėjosi su dėstytojais. Profesoriaus V. Lomtadzės patarimai padės toliau gerinti specialistų pa­ ruošimą mūsų Universitete. Geologinės katedros ir to­ liau numato kviestis žymiau­ sius Maskvos ir Leningrado aukštųjų mokyklų specialis­ tus. A. ŽIEDELIS


TARYBINIS STUDENTAS

1968 m. vasario mėn. 14 d.

organizacijos augimo šaltinis mal panaudojamos. Štai kai kurios iš rekomenduo­ tų priemonių: 1. Fakulteto dėstytojos R. Margolis prisiminimai apie antifašistinį judėjimą buržuazinėje Lietuvoje ir Didžiojo Tėvynės karo metais. 2. Fakulteto profesorių ir dėstytojų (Dagio, Mačionio, Chomskio, Jan­ kausko, Minkevičiaus, Dalinkevičiaus ir kitų) pa­ sakojimai apie švietimą ir mokslą buržuaziniais ir tarybiniais laikais. 3. Susitikimai su dėsty­ tojais (Kudaba, Vaitiekū­ nu, Dvarecku, Ščemeliovu ir kitais), pabuvojusiais užsienio šalyse (Lenkijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, JAV, Indijoje, Japonijoje ir kitur). 4. Pokalbiai apie fakul­ teto ir Universiteto kom­ jaunimo istoriją (susitiki­ mai su buvusiais fakulteto ir Universiteto komjauni­ mo sekretoriais Kudaba, Ščemeliovu, Vaitiekūnu, Suchockaja, Valukoniu ir kitais). 5. Pokalbiai apie broliš­ kas Pabaltijo respublikas (susitikimai su latvių-estų grupių studentais). 6. Susitikimai su vyres­ nių kursų studentais, atli­ kusiais gamybinę praktiką kitose sąjunginėse respub­ likose. 7. Dėstytojo A. Levicko įspūdžiai iš TSRS Tautų

spartakiados Maskvoje. Partinis biuras kontro­ liuoja, kad grupių darbas būtų ideologiškai kryptin­ gas. Todėl į grupių darbo planus buvo įtrauktos ir tokios priemonės: „Rūd­ ninkų girios partizanų ta­ kais ir Kauno IX forto aplankymas", „Komunisti­ nės ateities žmogaus bruožai V. Lenino asme­ nybėje", „Amerikos bal­ sas — melo balsas („Ame­ rikos balso" radijo stoties laidos apsvarstymas)“, „Komjaunimo organizaci­ jos vaidmuo aukštojoje mokykloje", „Kaip grupės studentai praleidžia lais­ valaikį ir tvarkosi bendra­ butyje" ir pan. Daugelis šių priemonių organizuota įdomiai, išradingai, paliko neišdildomą įspūdį studen­ tams. Pavasario semestre re­ komenduojame grupėms pasinaudoti fakulteto dės­ tytojų — „Žinijos" drau­ gijos narių — pagalba. Mūsų dėstytojai padarys studentams sekančius pra­ nešimus: „Biologijos mokslas apie gyvybės es­ mę" (prof. J. Dagys), „Mikrobiologija ir prieta­ rai" (doc. P. Bluzmanas), „Mikrobiologijos mokslo laimėjimai per 50 Tarybų valdžios metų ir jų prakti­ nė reikšmė" (doc. J. Pe­ čiulis), „Kai kurios šiuo­ laikinės augalų genetikos problemos" (e. doc. p. V.

Rončelis), „Radiacija ir paveldimumas (vyr. dėst. R. Lekevičius), „Žmogus ir gamta" (vyr. dėst. A. Mačionis), „Gamtinių vandenų reikšmė liaudies ūkiui ir jų apsauga nuo užteršimo" (doc. A. Kondratas), „Geologija ir reli­ gija" (dėst. P. Masiulis) ir t. t. Už paskaitinio darbo koordinavimą atsakingas komunistas A. Kondratas. Šiuo metu prie „Žinijos" draugijos taip pat suda­ ryta 20 studentų-lektorių grupė. Kai kurie komjaunimo ir kitų studentų visuome­ ninių organizacijų veiklos aspektai, ypatingai aktua­ lūs duotuoju momentu, svarstomi atviruose parti­ nės organizacijos susirin­ kimuose. Pavyzdžiui, ru­ dens semestre įvyko susi­ rinkimai: „Kaip studentai-gamtininkai elgiasi buityje ir praleidžia lais­ valaikį", „Fakulteto SMD mokslo-tiriamojo darbo te­ matikos, vadovavimo ir mokslinės etikos klausimų svarstymas". Pavasario se­ mestre numatome apsvars­ tyti individualaus dėsty­ tojų mokomoj o-auklėj amojo darbo formas ir me­ todus, kad kontaktas su studentais būtų dar glau­ desnis. S. ŽEIBA GF partinio biuro ideologinio sektoriaus vadovas

geologų tyrinėjimai Lietuvoje įpareigojimus. Skyriui vado­ vauti buvo pakviestas C. Pakuckas. 1941 m. sausio 16 d. buvo įkurta Lietuvos TSR Mokslų akademija. Joje, be kitų pirmųjų institutų, sudaro­ mas Geologijos ir geografijos institutas, kuris 1941 m. bir­ želio 11d. pradėjo savo dar­ bą. Pirmuoju instituto direkto­ riumi skiriamas pagarsėjęs Lietuvos geologas profesorius dr. Juozas Dalinkevičius. 1940 m. rudenį iš Kauno į Vilniaus universitetą perkelia­ mas Matematikos-gamtos fa­ kultetas. Išskiriamas Gamtos mokslų fakultetas su geologi­ jos, geografijos ir biologijos skyriais. Geologijos skyrių sudarė dvi katedros: Geologi­ jos ir Mineralogijos. 1949 m. Universitetas iš­ leido pirmąją geologų laidą. Per praėjusius 23 metus bu­ vo paruošti 246 aukštai kva­ lifikuoti geologai, kurie sėk­ mingai dirba mokslo tiriamąjįpedagoginį ir gamybinį darbą, lai jų rankomis šiandien respublikoje išžvalgyta 280 naudingų iškasenų telkinių. Ryškus lūžis Lietuvos geo­ logų gyvenime įvyko 1957 m. pabaigoje, kada buvo įkurta Geologinė valdyba prie Lie­ tuvos TSR Ministrų Tarybos. Nuo 1958 m. visų respublikos geologų jėgos buvo nukreip­ tos naftos ir dujų telkinių paieškoms. 1958 m., pradėjus veikti Lietuvos Geologinei valdybai, bendra geologinių darbų ap­ imtis tesudarė 1388 tūkstan­ čius rb. 1967 m. darbų ap­ imtis jau siekia 5335 tūks­ tančius rb. Jeigu 1958 m. valdybos sistemoje dirbo 502 darbuotojai, tai šiuo metu joje dirba 1933. Valdybos geologiniame fonde 1958 m. sausio 1 d. buvo 789 ataskai­ tos, o 1967 m. sausio 1 d. — 1541. Šie skaičiai yra labai įspū­ dingi, labai daug ką pasakan­ tys. Mes jais džiaugiamės ir didžiuojamės, nes tai didelis darbas, kurį nuveikė mūsų

Universiteto auklėtiniai tary­ biniais metais. Kita dalis Vilniaus Valsty­ binio Universiteto geologijos specialybės auklėtinių sėkmin­ gai dirba mokslo — tiriamąjį ir pedagoginį darbą. Tarybi­ niais metais apgintos 32 geo­ logijos mokslų kandidatų di­ sertacijos. Geologijos ir mineralogijos katedrų darbuotojai savo nuo­ latinio pedagoginio, naujų kadrų paruošimo ir auklėja­ mojo darbo dėka kartu su sa­ vo mokiniais per, palyginti, trumpą laikotarpį išvarė gilią geologijos mokslų vagą. Vir­ šutinio devono stratigrafijos ir poleontologijos tyrimais Gamtos fakultetas tapo viso Pabaltijo centru. Geologinių katedrų darbuotojai daug pri­ sidėjo prie visasąjunginių dar­ bų paruošimo: išleido Lietu­ vos TSR 39 geologijos tomą, sudarė facijinį litologinį at­ lasą, dalyvavo įvairiose res­ publikinėse, sąjunginėse ir ki­ tose konferencijose. 1963 m. įkurta Hidrogeo-

5-ERI METAI NUO KATEDROS ĮKŪRIMO

logijos ir inžinerinės geologi­ jos katedra. Universitete pa­ grindinai pradėta ruošti kva­ lifikuotus hidrogeologus ir inžinierių geologų kadrus. Šiais jubiliejiniais metais buvo užbaigta 25 sp. 1. mo­ nografija apie Lietuvos pože­ minius vandenis. Pagrindiniai jos autoriai ir redaktoriai — Gamtos fakulteto Hidrogeolo­ gijos ir inžinerinės geologijos katedros darbuotojai. Šios katedros darbuotojai paruošė ir atidavė spaudai jubiliejinį leidinį „Hidrologijos ir inži­ nerinės geologijos klausimai". Geologinių katedrų darbuoto­ jai tarybiniais metais parašė daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių bei mokslinių ata­ skaitų 100 su viršum sp. 1. apimties. Džiaugiamės, kad jubilieji­ nį darbų ir pergalių vainiką kartu su visa tarybine liaudi­ mi pynėme ir mes, Lietuvos geologai. Doc. A. KONDRATAS Hidrogeologijos ir inž. geologijos katedros vedėjas

mokslo

metų

5 psl.

Geologija ir mineralogija ILNIAUS

universitete

ir mineralo­ Vgeologijos gijos mokslų tiriamojo

darbo tradicijos yra senos. 1813 m. įsikūrus Mineralogi­ jos katedrai, mineralų ir uo­ lienų tyrimus vykdo R. Simonovičius, F. Dževinskis, I. Jakovickis ir kiti. Lauko uo­ lienų aprašymus atlieka S. B. Jundzilas. Ypač gilią tyrimų vaga Vilniaus univ.ersitete paleontologijos sriayje yra iš­ varęs E. Eichvaldas. Tarybiniais pokario metais, atkūrus geologijos ir minera­ logijos mokslus Universitete dideliu uolumu tiriamajame darbe pasižymėjo profesoriai J. Dalinkevičius ir M. Kaveckis. Vilniaus universiteto Geolo­ gijos-mineralogijos katedra yra išugdžiusi didelį jaunų specialistų būrį, kurie akty­ viai dirba mokslinį darbą Geologijos institute, Geologi­ jos valdyboje prie LTSR Mi­ nistrų Tarybos, TSRS Azijos mokslinėse bei gamybinėse geologinėse įstaigose. Dalis jų daugiau kaip 15 metų sėk­ mingai darbuojasi geologijos ir mineralogijos srityje Uni­ versitete, sprendžia aktualius geologijos mokslo klausimus, susijusius su kasdieniniu res­ publikos gyvenimu. Pradedant seniausiomis uo­ lienomis ir sluoksniais, esan­ čiais Pietiniame Pabaltijy, įdomius mineraloginius ir petrografinius tyrimus kris­ taliniame pamate yra išvys­ tę.*; dėstytojas R. Gailius, šie tyrimai yra svarbūs vykdant materialinių naudingų iška­ senų paieškas, aiškinant struktūras bei seniausių uo­ lienų susidarymą. Nepaprasti yra ordoviko ir silūre geologinių sistemų de­

riniai, siekiantieji netoli tūks­ tančio metrų storio. Jų me­ džionės sudėties _ analizė, suakmenėjusios gyvūnijos ty­ rimas, sluoksnių slūgsojimo dėsningumų aiškinimas, struktūrų išryškinimas, facijų paplitimo nustatymas ir pak ogoegrafijos atkūrimas yra tie pagrindiniai klausimai, kuriuos nagrinėja šių eilučių autorius ir aspirantas E. Laškovas. Be šių klausimų tin­ kamo sprendimo negalimos naftos ir dujų bei kitų nau­ dingų iškasenų paieškos, po­ žeminių vandenų tyrimai ir kt. Dėka šių darbų. Lietuvos ordoviko ir silūro piūvis tapo plačiai žinomas ne tik Tary­ bų Sąjungoje, bet ir Europo­ je. Ne mažiau įdomūs yra de­ vono sistemos dariniai dau­ gelyje Lietuvos vietų išeinan­ tys į žemės paviršių. Jų pa­ leontologinius, stratigrafinius, facifinius, tektoninius ir pa­ leogeografinius klausimus nagrinėja doc. St. Zeiba. šie tyrimai padeda racionaliau vykdyti dolomitų, gipsų, po­ žeminių vandenų ir kitų nau­ dingų iškasenų paieškas, įga­ lina atkurti to meto taip kai­ čias Pabaltijy paleogeografi­ nes sąlygas, kurių pažinimas turi didelę teorinę reikšmę gyvūnijos raidos ir kitų klau­ simų nagrinėjimui. Reikia pažymėti triaso raudonspalvių molių, susidariu­ sių dykuminėmis sąlygomis geocheminius tyrimus, ku­ riuos vykdo doc. V. Kotovič. Be to, ji domisi ir kitų geo­ loginių sistemų molio mine­ ralu tyrimais, izomorfizmo reiškiniais. Detalus molio mi­ nei alų tyrimas padeda išaiš­ kinti tas nuosėdų kaupimosi sąlygas, kurias reikia žinoti

vykdant kitus geologinius dai bus. Jauniausia, paviršutinė le­ dynmečių suformuota, dan­ ga. yra doc. P. Vaitiekūno ty­ rimu objektu. Jis tiria taip sudėtingą ledynmečiais ir tarpledynmečiais susidariusių darinių sąrangą. Gauti duo­ menys jam padeda įsigilinti į buvusį ledynmečių ir tarp­ ledynmečių skaičių, ledynų slinkimo kryptis, jų ardomąjį, transportuojamąjį ir kuriamą­ jį darbą, reljefo kilmę, am­ žių ir kt. Aukščiau paminėtose tyri­ mų srityse katedros darbuo­ tojai yra paskelbę po kelias­ dešimt mokslinių straipsnių ir darbų. Jie šiose tyrimu sri­ tyse respublikoje vaidina va­ dovaujantį vaidmenį. Prie kiekvieno katedros dėstytojo mokslo tiriamąjį darbą dirba po keletą vyres­ nių kursų studentų. Jie ty­ rimo duomenis apibendrina pranešimuose. 1967 metais už skaitytus jubiliejinėje studen­ tų mokslinėje konferencijoje pranešimus buvo atžymėti Universiteto ir respublikos mastu šie studentai: Motuzą, Ozolą, Baltrūnas, Alminas ir kiti. Katedros mokslinis per­ sonalas palaiko glaudžius ry­ šius su gamyba, ypač su Geologijos valdyba. Jie pir­ mieji fakultete pradėjo vyk­ dyti sutartinius darbus pa­ leontologijos ir stratigrafijos tyrimo, o vėliau terminės analizės ir rentgenoskopijos srityse. Šie tyrimo duomenys rašomose gamybininkų ata­ skaitose už atitinkamus dar­ bus sudaro mokslinį pagrin­ dą. Docentas J. PAŠKEVIČIUS

<1111I111I1I1IL11III1IIIIllllllllIIIIILlll1II!IIIII lllllllllllllll llll 11 IIIIIIIIIHI lllllllll llllll III 11 III lllll I lllll 111III III llll II

Kaip kovojama su trūkumais jrvUGSĖJO-SPALIO mėney<siais, kartu su fakulteto vprofbiuru patikrinus pe­ dagoginio darbo planavimą ir vykdymą, paaiškėjo, kad vi­ sumoje fakultete pedagoginio darbo krūvis Įvykdytas ir net viršytas. Taip pat konstatuo­ ta, jog pedagoginio darbo krūvis labai netolygiai pa­ skirstytas tarp katedrų. Pa­ vyzdžiui, jeigu Fizinės geog­ rafijos ir kartografijos kated­ roje jis nesiekia nustatyto mi­ nimumo (720 vai. metuose), tai Zoologijos ir Hidrogeolo­ gijos ir inžinerinės geologijos katedrose visi dėstytojai turi viršnorminius pedagoginio darbo krūvius (daugiau kaip 840 vai. metuose). Šis klausimas taip pat bu­ vo keliamas fakulteto darbuo­ tojų profsąjungos susirinki­ me. Deja, ligi šiol nieko ne­ padaryta, kad dėstytojų krū­ viai būtų normalizuoti. Konstatuoti ir darbo (staty­ mo pažeidimai. Pavyzdžiui, Zoologijos katedros vyr. labo­ rantė B. Usinienė turėjo ati­ dirbti 192 valandas jai nepla­ nuoto ir nepriklausančio pa­ gal pareigas darbo. Patikrintas taip pat pagal­ binio personalo panaudojimas katedrose. Šiuo metu fakulte­ te yra 15 vyr. laborantų, 14 laborantų ir 4 vyr. preparatoriai. Tačiau ir pagalbinis personalas nevienodai pa­ skirstytas tarp katedrų. Pa­ vyzdžiui Augalų anatomijos ir fiziologijos katedroje yra vie­ nas vyr. laborantas ir du la­ borantai (nekvalifikuoti). Be to, du laborantai iš Botanikos

FAKULTETO LIAUDIES KONTROLĖS RĖMIMO GRUPĖ TIKRINA bei Augalų anatomijos ir fi­ ziologijos katedrų yra pritvir­ tinti prie botanikos sodo. Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedroje taip pat yra tik vienas vyr. laborantas ir vienas laborantas. Liaudies kontrolės rėmimo grupė rekomendavo kated­ roms, kuriose yra daug tech­ ninio paruošiamojo darbo, padidinti vyr. laborantų eta­ tus. Deja, ir i šią rekomen­ daciją atsižvelgta tik dalinai. Patikrinus dujų, kuro, elektros, medžiagų panaudo­ jimą, nustatyta, jog visumoje jie panaudojami racionaliai. Dujofikavus katedras, elekt­ ros energijos būtų sunaudo­ jama žymiai mažiau. Juo la­ biau, kad, pavyzdžiui, Augalų anatomijos ir fiziologijos ka­ tedroje pagal remonto planą, patvirtintą dar 1960 metais, dujos turėjo būti įvestos į traukos spintas ir visas labo­ ratorijas. Deja, nors remon­ tas seniai baigtas, tačiau du­ jų vamzdžiai nenutiesti ir de­ gikliai neįdėti, nors jų Uni­ versiteto sandėliuose nestin­ ga. Deficitinės medžiagos pa­ naudojamos taupiai ir paųal paskirtį. Pagrindinė bėda šio­ je srityje yra ta, kad kai ku­ riems biologams, norintiems vykdyti mokslinio tyrimo dar­ bus molekuliniam lygyje, ne­ galima gauti reaktyvų, gami­ namų užsienyje.

Biochemija ir biofizika

Pagrindinė biocheminių ir genetinių tyrimų kryptis — naujų alfcinančių priešvėžinių zuota Biochemijos ir biofizi­ preparatų poveikio apykaitos kos katedra. Naujoje kated­ procesams ir jų mutageninių Taip roje dirbo 1 mokslo kandida­ savybių studijavimas. tas Ir 3 mokslinio-pedagogi- pat ieškoma būdų sumažinti nio personalo nariai be moks­ pašalini tolesnį chemlnlų-terapoveiki lo laipsnių. 1967 m. katedro­ peutinių priemonių je dirba 6 docentai, 6 mokslų gyvuliniam organizmui. Biofi­ kandidatai ir 3 personalo zikai dirba eksperimentinio ir neuroelektrinių nariai be mokslo laipsnių. tyrimo Katedroje ir centrinėse moks­ procesų modeliavimo srityje, ntensyvaus mokslinio tyri­ lo Įstaigose paruoštos ir ap­ gintos 2 disertacijos bioche­ mo darbo Išdava — žymi ka­ mijos, 1 disertacija — biofi­ tedros darbuotojų spausdin­ zikos ir 3 disertacijos — ge­ tinė produkcija. 1962 ir 1963 netikos ir selekcijos srityse, metais buvo paskelbta viso 5 šiuo metu katedroje yra pa­ darbai, 1964 m. — 15 darbų, kankamai Įrengtos mokslinio 1965 m. — 29 darbai, 1966 tyrimo ir mokomosios labo­ m. — 49 darbai. Nuo 1963 m. organizuojami ratorijos darbui biochemijos, reguliariai siste­ biofizikos ir genetikos srity­ simpoziumai nervinės mos funkcijos studijavimo re­ je. Mokslinio tyrimo darbas zultatams apsvarstyti, 1966 vykdomas kompleksiškai su m. išleistas simpoziumo pra­ nešimų rinkinys „Neuroninių Lietuvos TSR MA mokslo įs­ taigomis pagal dvi problemas. tinklų dinamika“.

962/63

pradžioje VVU Gamtos 1fakultete buvo organi­

‘^*/*^*/*^/^*/*^*/**/*/*^*/***/*/*/^*/*/*/*/*^*/’

Nuo 1963 m. prie katedros veikia mokslinis studentų bū­ relis su biochemijos, biofizi­ kos ir genetikos sekcijomis, šis būrelis turi daugiau kaip 100 narių. Studentai aktyviai dalyvauja ruošiant katedros tematiką, 1964 m. 17-je stu­ dentų konferencijoje prane­ šimus skaitė 7 studentai, 1965 m. konferencijos darbe daly­ vavo 48 studentai, kurie per­ skaitė 31 pranešimą. 1966 m. darbe dalyvavo 33 studentai, kurie perskaitė 31 mokslini pranešimą. Už daugelį pra­ nešimų buvo paskirtos premi­ jos, diplomai. Katedros darbuotojai ir studentai dalyvavo penkioli­ koje Įvairių mokslinių kon­ ferencijų respublikoje ir už jos ribų, tame tarpe XX visa­ sąjunginiame fiziologų suva­ žiavime, IV suvažiavime ma­ tematiniu metodų biologijoje ir medicinoje taikymo klausi­ mais, visasąjunginiame sim-

poziume tiamino klausimu, VI mokslinėje Visasąjunginio vitaminologijos instituto sesi­ joje ir kt. Palaikomi moksli­ niai ryšiai su daugeliu tary­ binių ir užsienio mokslinin­ kų. Katedroje speclalizuojamasi biochemijos, biofizikos ir genetikos srityse. 1964 m. pa­ ruošti 2 biochemikai, 1965 m. — 4 biochemikai. 1966 m. — 18 biochemikų. 2 biofizikai ir 3 genetikai. 1967 m. numato­ ma paruošti 16 biochemikų, 14 biofizikų. Dauguma baigu­ siųjų dirba respublikos moks­ linio tyrimo ir gamybinėse įstaigose. 1967 m. katedroje apginta 1 daktaro laipsnio. 1 mokslų kandidato laipsnio disertacija, baigiamos ruošti 3 kandidati­ nės disertacijos. Katedroje sėkmingai dirba 2 aspirantai. 3 aspirantai tęsia mokslą Maskvoje. Doc. A. M. MALACHOVSKIS

Liaudies kontrolės rėmimo grupė tikrino komandiruočių ir aparatūrai skirtų lėšų pa­ naudojimą. Nustatyta, kad daugelis katedrų laiku neiš­ naudojo komandiruotėms skirtų lėšų. Smarkiai pereik­ vojo jas Biochemijos, biofizi­ kos ir genetikos katėdra. Ta­ čiau tai labai paprastai paaiš­ kinama: ši katedra žymiai di­ desnė už kitas katedras, o lėšų gavo vienodai su viso­ mis. Lėšos aparatūrai įsigyti panaudojamos racionaliai. Tačiau katedros ir problemi­ nė laboratorija nusiskundžia, kad, planuojant aparatūros užpirkimą sekantiems me­ tams, i paraiškas neįtraukia­ mi deficitiniai aparatai. Iš kitos pusės, juk ne paslaptis, kad gruodžio mėnesį staiga „atsiranda“ daug neišeikvotų pinigų aparatūrai ir įrengi­ mams įsigyti. Deja, iš anksto neužplanavus, vertingų apa­ ratų jau nebegalima gauti. Dar vienas aktualus fakul­ teto gyvenimo klaupi.*jas — remontas. Liaudies kontrolės rėmimo grupė konstatavo, kad remontas vykdomas ne­ leistinai lėtais tempais. Ne­ gana to, kad jau atiduotuose eksploatuoti objektuose liko neužbaigtų darbų, pavyzdžiui, augimo stimuliatorių proble­ minėje laboratorijoje linoleu­ mu neišklotos grindys, Auga­ lų anatomijos ir fiziologijos, Botanikos katedrose, proble­ minėje laboratorijoje neįreng­ tos dujinės viryklos. Susipažinus su Gamtos fa­ kulteto liaudies kontrolės rė­ mimo grupės ataskaitom, ma­ tome, kad grupės aktyvistai J. Pečiulis, A. Levickas, V. Dvareckas ir kiti sprendžia aktualius klausimus, drąsiai kelia dar pasitaikančius fa­ kultete trūkumus. O aukštes­ nėms instancijoms reikėtų daugiau pasidomėti, kad liau­ dies kontrolės rėmimo grupės rekomendacijos būtų opera­ tyviau įdiegiamos. S. RIMANTAS

TURISTE, Vasario mėn. 17 — 18 d. d. organizuojami žygiai maršrutais: 1) SANTAKA — NERIES KRANTAI —BUIVYDŽIAI. Kviečiame besidomin­ čius kraštotyra! Keliauda­ mi šiuo maršrutu, pama­ tysime ir sužinosime daug įdomaus apie mūsų krašto senovę. 2) Tradicinis žiemos žy­ gis! UŽUGUOSTIS — VELNIO DUOBĖ. Pasitarimas vasario 16 d. 20 vai. Turistų klube (Sporto katedra).


6

I

k-*'*'*/**/*'*-*'*/*'*'*/*'*'*'*'*'*'*'*'*-*'*'*'*'*'*'*'1968 m. vasario mėn. 14 d.

TARYBINIS STUDENTAS

PRIEŠ

EGZAMINĄ

! n

g J. NAUJIKAS (Trečia premija) □

mošų jubiliatai

Komunistas atsiskaito kasdien (Tęsinys iš i psi.) dinais ir medaliais. Šių drau­ gų organizacinė-visuomeninė veikla padėjo stiprinti poka­ rio metais mūsų Universitetą. Ne tik Universitete, bet ir už jo ribų žinomi komunis­ tai docentai C. Kudaba, A. Kondratas, V. Kotovič, J. Pe­ čiulis, P. Vaitiekūnas, S. Žeiba, prodekanė I. Sarkinienė, dėstytojai V. Matulevi­ čienė, A. Žiedelis, R. Gailius, P. Masiulis. Komunistų ataskaitos prieš draugus užakcentuoja geriau­ sias jų organizacines-dalykines savybes, padeda jiems pa­ rinkti tinkamiausią darbo ba­ rą. Kai buvo sudarinėjamas naujas darbo planas ir iškilo klausimas — tęsti komunistų ataskaitas ar ne — partinio biuio narių nuomonės sutapo: reikia tęsti. Komunistų ataskaitos ata­ skaitinio laikotarpio metu pa­ teisino save, sudrausmino ko­ munistus. Dabar pas mus ne­ pasitaiko atvejų, kad komu­ nistas be draugų žinios „at­ leistų" save metams, pavyz­

džiui, nuo visuomeninio dar­ bo Jis žino: reiks atsiskai­ tyti. Pastovus komunistų atsi­ skaitymas iššaukė būtinybę sistematizuoti patį jų darbą, ir šiuo metu Gamtos fakulte­ te visi komunistai turi indivi­ dualius darbo planus. Šių me­ tų epigrafu paimti žodžiai iš TSKP CK tezių „50 metų Di­ džiajai Spalio socialistinei re­ voliucijai": „Partija kelia di­ delius reikalavimus komunis­ tams, rūpinasi, kad kiltų jų teorinis ir politinis lygis, mo­ ko juos nesitaikstyti su iner­ tiškumu ir rutina, remia visa, kas nauja, pažangu". Partinio biuro pasiūlymu komunistų individualaus dar­ bo planai sudaromi kiekvie­ name posėdyje (pirmininkė V. Matulevičienė). Į indivi­ dualaus darbo planus įtraukia­ mi sekantys punktai: 1. Komunisto mokslinis dar­ bas. 2. Visuomeninis darbas: a) fakulteto partinio biuro nuo­ latiniai įpareigojimai; b) ki­ tos visuomeninės pareigos ir įpareigojimai.

3. Auklėjamasis darbas stu­ dentų tarpe (vadovavimas akademinėms grupėms, daly­ vavimas komisijose ir pan.). 4. Asmenys, kurie ruošia­ mi stojimui į partiją. 5. Dalyvavimas sieninėje ir periodinėje spaudoje. 6. Politinio-idėjinio lygio kėlimas (savarankiškai nagri­ nėjamos temos ar veikalai, paskaitų, referatų ruošimas partinio-politinio švietimo sis­ temoje ii- pan.). 7. TSKP CK tezių „50 me­ tų Didžiajai Spalio socialisti­ nei revoliucijai" propagavi­ mas (pranešimų, paskaitų ruošimas, pokalbių pravedimas ir pan., nurodant temas). Baigiant straipsnį, reikia pabrėžti, kad komunistų at­ siskaitymas ir individualus darbo planavimas — veiks­ mingos komunistų aktyvumo kėlimo priemonės. Jos taip pat užtikrina įvairiapusišką ir išsamią partinių susirinki­ mų ir biuro posėdžių nutari­ mų vykdymo kontrolę. H. VALUKONIS GF partinio biuro sekretorius, geol.-mineralog. m. kandidatas

Profesoriui Pranui Norkūnui —60 metų

„Mylimas Profesoriau, sveikiname lūs"... iš visų pu­ sių šiandieną girdisi žodžiai Universiteto Medicinos fakultete, Hospitalinės chirurgijos klinikoje. Didelis bū­ rys mokslininkų, gydytojų, ir studentų nuoširdžiai svei­ kina medicinos mokslų daktarą prof. Norkūną garbingo šešiasdešimtmečio proga. Profesorius Pranas Norkūnas yra žinomas ne tik res­ publikoje, bet ir visoje Tarybų Sąjungoje, užsienyje. Su padėka jį mini žmonės, kuriems P. Norkūnas išgelbėjo gyvybę, gražino sveikatą ir darbingumą. Juo didžiuojasi medicinos darbuotojai, laiko sau pavyzdžiu kaip moks­ lininką ir žymų chirurgą, kaip pedagogą ir nuoširdų draugą, pasiryžusį visur ir visada padėti. Jo paramos tikisi gausi auganti jaunoji medikų karta. Gimė Pranas Norkūnas 1908 m. vasario mėn. J d. Marijampolės kaime, Vilniaus rajone, valstiečių šeimo­ je. Mokėsi pas kaimo daraktorių, vėliau Vilniaus lietuvių gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1934 m. ir dirbo gydytoju-chirurgu įvairiose provincijos ligoninėse. Tarybinei vyriausybei atkūrus Vilniaus Valstybinį universitetą, P. Norkūnas pradeda vadovauti Bendrosios chirurgijos katedrai. Be plačios praktinės veiklos P. Norkūnas ima­ si mokslinio darbo, kurį apvainikuoja medicinos mokslų kandidato, o 1957 m. — daktaro laipsnis. Abi diserta­ cijos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos patogenezės klausimais. Pagrindinę vietą prof. P. Norkūno moksliniuose dar­ buose užima veninės kraujo apytakos sutrikimų reikšmė kai kurių susirgimų atsiradimui ir išsivystymui. Remda­ masis gausia eksperimentine medžiaga ir klinikiniais stebėjimais, profesorius įtikinamai atskleidžia daugelio

susirgimų trofinių opų, skrandžio gleivinės uždegimo, opinės ligos bei galūnių kraujagyslių užakimo prie­ žastis. Tokių tyrimo duomenų ir tokio opinės ligos etiopatogenezės aiškinimo nėra kitų autorių skelbta nei tarybinėje nei užsienio medicinos literatūroje. Profesorius P. Norkūnas pasiūlė ir praktiškai pritaikė naują skrandžio rezekcijos būdą: pašalinti ne du trečda­

lius skrandžio, kaip tai daro kiti, o pusę. Be to, norėda­ mas pašalinti veninę stazę ir skrandžio sienelės spaz­ mus, autorius numatė taikyti skrandžio mažosios krei­ vės devaskuliarižaciją ir denervaciją . Profesoriaus P. Norkūno pasiūlyta skrandžio rezek­ cija duoda geresnius rezultatus, negu kiti skrandžio re­ zekcijos būdai. Paskelbtais duomenimis prof. P. Norkūno vadovau­ jamoje klinikoje pooperacinis mirštamumas yra mažiau­ sias iš visų iki šiol literatūroje paskelbtų. Už šį darbą, kuriam paskirta beveik 25-eri kūrybinių ieškojimų ir chirurginės praktikos metai, 1965 metais P. Norkūnui buvo suteikta Respublikinė premija. Užsiėmęs įtemptu chirurgo ir mokslininko darbu, prof. P. Norkūnas negaili jėgų jaunų gydytojų auklėji­ mui, naujų aukštos kvalifikacijos medicinos kadrų ug­ dymui. Jo vadovaujami disertacijas apgynė 6 medici­ nos mokslų kandidatai ir 3 mokslų daktarai. Profesorius organizavo Lietuvos TSR chirurgų mokslinę draugiją, kurios pirmininku yra ir šiandien. Šešiasdešimt metų atiduota mokslui ir žmonėms. No­ rint tarnauti šiam kilniam tikslui reikia ir pačiam būti Žmogum. Juo ir yra profesorius Pranas Norkūnas. Tūks­ tančiai buvusių ligonių visą gyvenimą prisimena savo išgelbėtoją, nes nėra žodžių, kuriais būtų galima iš­ reikšti padėką ir pagarbą nusipelniusiam mokslo veikė­ jui, nusipelniusiam respublikos gydytojui, „Garbės ženklo“ ordino kavalieriui profesoriui Pranui Norkūnui. A. VALINSKAS Hospitalinės chirurgijos katedros asistentas

A. Žiurlys— Teisės fakulteto dekanas JAUNOS RANKOS Neseniai vykusiuose deka­ no rinkimuose Teisės fakulte­ to dekanu buvo išrinktas Ci­ vilinės teisės ir proceso ka­ tedros docentas Alfonsas Žiur­ lys. Doc. A. Žiurlys gimė 1911 m. rugpiūčio 1 d. Kupiškio rajone. 1937 metais jis baigė Kauno universiteto Teisių mokslo fakultetą, įgydamas teisininko kvalifikaciją. Dirbo (vairiose teismo įstaigose. 1941-44 metais tarnavo Tary­ binėje Armijoje. O nuo 1945 m. jis — Teisės fakulteto vyr. dėstytojas. Kurį laiką jis taip pat dirbo LTSR MA Teisės, Istorijos ir teisės, Ekonomikos institutuose vyr. moksliniu bendradarbiu. 1964 m. A. Žiurlys apgynė kandidatinę di­ sertaciją, o 1967 m. jam su­ teikiamas docento vardas. Ku­ rį laiką buvo Civilinės teisės ir proceso katedros vedėju. Docentas A. Žiurlys akty­ viai dirba mokslinį ir pedago­ ginį darbą — paskelbė dau­ giau kaip 20 mokslinių straipsnių, bendradarbiavo, ruošė LTSR Civilinio kodekso

meninį darbą yra apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tary­ bos Prezidiumo Garbės raštu, LTSR Aukštojo ir spec. vidu­ rinio mokslo ministerijos Gar­ bės raštu. Linkime naujajam dekanui doc. A. Žiurliui kantrybės ir sėkmės naujose pareigose. -JĮIIIIIII1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHĮ2

| STUDENTE, projektą, yra „Teisės" mokslo darbų redkolegijos bei „Aukš­ čiausiojo Teismo biuletenio" redakcijos narys, vertė ir re­ dagavo eilę vadovėlių. Stu­ dentai ir dėstytojai gerbia docentą už jo kruopštų darbą bei nuoširdumą. Doc. A. Ziurlys — taip pat aktyvus vi­ suomenininkas: ne kartą buvo išrinktas į Universiteto prof­ sąjungos vietos komitetą, bu­ vo draugiško teismo nariu, liaudies tarėju, yra aktyvus „Žinijos" narys. Už aktyvų pedagoginį, mokslinį ir visuo­

E Kultūros klube parduo-= = darni abonementai į Vals-= = tybinės filharmonijos kon-= = certus. Abonemento kaina = = 1 rb. 50 kap. = E Drauguži, susirišk no“ E asinėje mazgą, idant nepa-= E vėluotum nusipirkti jyertin- = Ego abonemento: jie bus = = pardavinėjami tik iki va- = E sario 19 d. = = Vasario 17 d. Aktų salė-E = je rengiamas respublikos^ — kino mėgėjų vakaras. Bus E demonstruojami kino mė- — E gėjų-saviveiklininkų fil- = E mai. E E Vakaras prasidės 20 = = vai. E KULTŪROS KLUBAS E -Tniihiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniii^

NAUJIKAS (Trečia premija)


Cisd 8 ! Vl'ISN.lN) hunfaųa&ns oabs įjuįjįįjįsI vjį -uaj įbuzbq -sauofeAS sojonu -jeds saĮapip oAnq • • snĮjĮĮUj tefojAjsap • ■ -snAAsuajUĮ seunu -saAB — o ■stedpuud sįbiobj -jįuojį ousįajįsįjį 'BjnizaĮnBSBd BuiefojjBiĮBdau 'eiĮenpiAiput ouatAjĮaijĮ tjsiĮABd unj seui -Įjeidns ouiiuaAAB sbjįsįįjįAjį -oui snAieu afoixMOUI afofoj -sjĮny nunjeidns ouiiuaAAS njĮSĮjsiuiĮjdo 'niAieu įbubį ns amBuiajB soĮjĮAjĮom si -baSubį -au — amiuaAAS sajaiA oabs jį sSaps įjojįsuį 'pordipnis jepesiA au — opojjB ubįaį ž„sei{ Snsp" BjuBjdns epesiA įbj iy •sapip sįa huamonsiA ’bAAjjĮaĮOJĮ satid aųAuiojĮesje snegomz njjiBĮ ns ji sjed eisneįuuid buisjĮiaA

oabs buaĮAjĮOĮjĮ zn 'ĮusBuįz oabs buatAjĮaijĮ zn sbSuįjįbs -jb snSouiz -„sbjįzbjį" sbSuįjįbs -jb hjnq eisneįuiJid hSouiz zn Pbjį ‘odpuijd 015(01 sulindau

auauionsiA BĮjĮof epBjpiu '4X4 -bjaj 'S4Bd ojįbsjb oabs zn snS -outz :hfp;zod oįuįSįbj oiąuBjį -as si feunsnepĮ ts t pajnized buiįjįApububj įomiunefmojf 'hAAjjĮBĮOjĮ 'hSoSBpad — sjįejį hsnui įbj įSnBfaNĮ įasoBAĮbs asopouaiA SnepzBui hiausjĮ -ounsaq ji hpuBuaAAS ‘hjuap -njs tuijĮSje djB4 semnjjĮJjs sippip sjįoj epuBJiS4B jnjĮ si •njsiĮ -ppads ruaS 'buiouįz 'Įjnq unj SBiĮuiuiuamonsiA sbjbS iej>fĮ4 O n^uiuiuauionsiA jį ijnq unj SBjsiĮBiaads sbjbS Įbjjįįi -inq -jep metuĮuauionsĮA jį įsuAį -eiaads oabs hĮiaui suiejuapnĮs

tjAdaĮjĮst bįjįoįs sofiaEziueSjo sauĮuauionsĮA jį ĮBSoSBpag •SaĮĮUIĮSĮ dlBJĮ JĮĮJ SĮJBJĮĮJ EUIĮĮbS OJ_ SĮBĮSĮĮBpads SĮBJ -a3 ĮjdBJ lies ĮBJĮUĮUĮUaUIOnSĮA įSoįu jį ĮBĮuapnĮs Įudps ‘suiaq -AjĮutĮds snjtajĮtsed įipjį '(snui -opt ibubį dtBis sįusdtBjjs oįj -njĮ) 'nuniiBjeji gjp ns tjJĮtjns ĮjouĮsau ji 'snjĮUĮUĮuauions -įa snSuĮfaqB dieiĮ 'snjsiĮBia -ads snSoĮq dĮBJĮ sonf stonui -joj aqAurej emeĮJBj hf 'os -neĮiĮĮjd sauouiz bįjįoj suiaunjĮ ‘SUIBAAjJĮaĮOJĮ JĮ SUIBlf bSUĮĮ -BZ BjA ĮBĮ JĮ 'SBUIZĮĮĮųĮU JĮ SBUIZĮBĮJUJĮ BpUBJĮSĮB 'a5ĮnPX ouinSuifaqB bpubjįsįb nfaAjB ntjĮOJ. 'ĮnĮionunsf luepuefonur -jojĮsaų jį iuBpuBjs&iq įeįįbui -jou Bu;jnq bjA ĮBUiBĮde sbjį 'iBizpjĮsonu BuaAASiadau jį BtgnBĮzpĮsau 'bqiBp tinuauions

„siiąped e>|Įid is opogisnu upyy“ bysiDi 'X souopjy

įjAjsjdas judį6įdq *sAsab|| -s>Į!|Bd se(9A *sįb$E| SĮBuopneu SĮsA>išej. ‘bįuįlu nĮ?paiu sęjnejs •Siajj SĮEĮUĮ^SBUdl SĮBĮĮOM — ’aupui š>Įi|Bd |B!?$>ined

• • Jpieu |MPI!S"S *Į;>jeu !?API!?nS — ‘sėzuaAiSEud SĮsaqap oud ‘si|nuąw ‘sn>jne[ ui iįe? sjEizpacu od ‘|e;u!q|? •ojAj Įbi| sfei>|sa!A; |Ebuiujs>i?u ‘seuoon ‘sėsab?nau souęne į>|į 'sebueq /

VlflVfOflN •sabieus sęuj^nd sęjapip si)>Įns bluį ‘ĮB(ĮpO|aiU ĮBįSĮa>| ibi>įo>į?b>i jusĮoub įbįįAj įbįįA; ‘fęqn|Bd u| ‘BUJOJĘ SniUBU j LUOAĮBb lUOjbĮUSde uioj|Eq ns ĮEudBS ];>įeu feję o •EfojjduĮA hdn| jub — ębiBUS ue sAusdAę — isBudnsau — se>į?e>į u| ‘]j>ĮEU teĮJUEUCUę feĮSOĮA? UOd nUĮ3 •huaĮjs>ĮE|q oublu jue SB>jnd SEjĮBg ‘OĮ^uĮiued oupnĮĮ jub SB>Įnd SEjĮEa ‘hj$u|d OĮZpacu ;ue SE>Įnd SBjĮEg — SBjsajui SĮjuEUBuę SEjjeg — sni>ĮĮpn>Į oisaqap Bfondns ĮBĮbUESJC SE(9A EAbuai ‘EAbuaq — SELUjuau oiuapnu se; ui nbajus od ‘ĮBdEĮ Įuapnu ėuiiu —- nbaius od •sEAund oiuapnu sbsįa — nbajus od •ęiua? o|BqBd ‘ĮEĮZP8LU UĮ SnbUEp OĮĮZBUd III • • •LUEfOĮUĮEdnS fejBp SĮEĮ?UB>1jaU ‘ĮLUEpAęEŪ Sn>Į$ĮB| UBQ •ĮBjaui Į(aĮ[nBN olępissud ‘ąbieųiSEd ę;uaA$ •SniUĮ|ĮB>Į ĮOUaibUBS BUĮZteŪb SĮJ|B$ siuag ’fejBU Į LUBfOĮUAAnS sn>inĮ|SĮE? snĮu;|>Į!4s II

ilPieu !)Ap|i$ns ueui dje>| — jpieu įMpiįshs •Įe)UĮqi? opn|biJd sieujeds sįeįiez hi?paLu o<j *SĮp$a$ SįdA|IAp ‘snsjebau jeiusbui? — ofęĖud se>|zex ■sa)5>|O|d oiuipuub so;A|nu ob||A?ns •ėAjeb Į tesaiAę ?)aiu$i sebue~i •so>jue so>|Į)O9 sviAiraaN

• • *iurqnq

n) nbiap iiurųnq n; nbiap ’SĮI9§ as sn>juE|q sąAjeuaiA >j|4

jti) hiqtue>|S hs|eq ‘hj hAAb hp!V — oĮęęi |eiQ$>ined — nisbiĮised jei ses|eq oisab|i — se[ą»A Ojju>|dei jiun;nq n; nbiap ‘iurqnq rų nbiar — soisne|q te>jnj oud sA>|c h)UĮqi^ ’uiųnii od ebonu — ?iua? snbueAed II

*sA;nĮ| oi?Įu>ĮdB| sąusa;|Bę sįa siiĮsab sonf ĮEb|| •|b>i$įlu sbaa S|B>ĮnĮ|A)Bd sęzBui ę|HBS

arAigsas soNoenv „svx onva“

e

• • ’OlĮaĮU 5ĮĮĮ au BĮJĮSĮBJ feĮJBJĮ ts „O^BĮU" O ] aJO5ĮUĮJĮsėdau snf oiįoįu xnf j įaĮOiĮUĮjĮSBd ĮBSuiuombs 'bu -opiv '8jp 'snf fe>I „• • -ĮĮ4ĮUĮJĮS -Bd ĮBSuĮuouibs uįįbS jį įįoa -įbS nBĮSnsp nefapsjd sb bpbjj 'nspuajųns sb bpbjį 'jeqen" •ĮsnfoĮUĮBdĮsns 5Į3Į4 lauininųau snf nSiaf ‘tjĮĮA -au ĮĮSBJBJd ĮauinĮajou įbi5Į!1 Snf pB5Į 'nPUBJAĮ iSĮjpĮU^pĮU sBĮUiiJau bjA 'b[ ns ĮĮUiSAĮBd 'afainSAujĮ hsnf huĮuiBzSa jį h4!B3(st 4UiĮsapsBĮpx sau 'Įiįįa -au iBĮJni žhl!ASN žaiof’Stst snf b3Į Snep" jį) euop -ĮV '3jp 'snf ĮĮsnBĮ5ĮBd n4stj(j •„auiofĮSist nsf '04 Į4SBjejd ĮJOUĮSaU 'SUIOtf JĮ dĮB5Į 'UBUI" :huizĮ§oiB so[ BJod ibis o •ĮUI -Į4Į8JB OUIĮUnBt OĮUĮqAjB4 Į5P4 -au JB OUIZĮS5ĮJBUI BĮStZBdljd -au 'UIĮ5ĮA5ĮBS Įf peiĮ 'BĮBĮJĮnB -si diBĮĮJį bjA į f pBx ’iapoĮ au asotpĮzod souingnBp onu asog -UĮĮJĮJĮS ĮAOĮS („SB5Į SnBp" Ji) Buopiy iĮnf sotqnj8 'soĮond -U1B5Į bjA sAįUĮUI SOf pB5Į '8S -Ajuįui asopuBfnBJBĮsaĮjd įbįįji BU8ĮA OABS ĮSnĮBUIĮSBd 'ĮSntOĮU -iBdisns bjA Buopiy pbjį 'fej -4ĮBJ t?4 t4Ap0.lt ‘nUlAuBUI OUBUI oiąjĮtoi o ‘tųdaaaj ouiįuoa -AŠ įb( !JJĮĮa4t jį ĮĮSonjBd ap -uaq at[ 'njzpoz nuaiA 'iįuba -AS BĮJĮiaJ ĮB[ dĮB5Į ‘feuiĮSnBĮJĮ feuopiy bpBd zn ĮĮS&jdsst 'oa -BS aĮde ĮĮO5ĮBSBdBd 'hUIUBĮBd

tBuopiv tĮonp apusq aif 'BfnBj -BĮsaiJd nss sAjed teuzpp bu -bS ĮąpoĮ jį „feBiuid feuAjS" zn sįįuįui souopiy sbsįa autaud atf OABpaųaĮSBd fej įbįbj įbu -BĮ ĮtaĮSnĮ^BSĮSBd PB3( 'IBĮ JBq -Bp OpOJĮB ĮBUĮĮajĮĮĮtaU SoĮSBĮĮ JI bĮĮjĮ buuįa bįSįbu sįbįjbjį JĮ BfnBJBĮSaild sot 'SOiĮSĮĮiĮal -jis Įbubį sAįuįui souopiy ■feuopiy aids suopiv ns Įiaq -IBiĮ auisBjd bjA ntaAĮB nĮ5[oj 5ĮĮ4 sau '„ĮSOS" tiĮBuSts dreiĮ — hfhĮSntiĮBSĮSBd SĮĮBP JĮ dĮBJĮ — bt ijsBjdns nuoN 'babs į 4au JĮ fejĮSĮA t opnelds ĮB1ĮSĮU -įa JI ĮBĮ5Įtd U84 SI JI fefBJBjd feĮ5ĮOJĮZB5l t OUapĮJĮSUU ĮBJĮSĮJ -ĮĮAaq BUOPIV PB5Į 'OpOJĮB SĮBJ -JB5Į o sauotaųs sBĮuaAASjad SOf tpuĮdSĮB SB4ĮSĮBĮ SOf JĮ BĮSiĮĮaAS ĮBUĮĮnĮBS J6qpp ‘&ZĮJ3Į ėĮapip ouaAASjad suopiy pB5[ 'OpOJĮB SĮBĮJBJI UBĮĄJ fepUBĮ -BA ĮBf feĮ5ĮUnS feiĮ?!®! ??eJ -Bd į f pejĮ jį ajsnnndo appip --- BUOPIV pBJĮ 'OPOJĮB SĮBĮJB5Į UBĮ\ BUOPIV ns ĮjaqiB5Į BĮSĮIOJ dĮBJĮ ‘ntĮSiB hĮnq 'snĮBjdns įbj. įSBtŪAsBjd SOųĮBSBd IBĮ ĮBS Q žtjĮĮĮSSĮ t dĮBJĮ ‘tjUĮZBdsl t dĮB4Į — bJĮSĮBI SOUOpĮV t ĮJ9J -niz sumui diB>i įįuįjįsįbsį hj -aaitaj ĮBuiĮnų buiisnB|5( fepg žVNoaav ‘m svh z •Blzajųsd ĮBJ jBĮonu jį „biĮ Subp" hpad oabs zn Bpnef Buopiv tnjĮaA au 3Įtlf -tipus [OAĮBS ĮBĮSBUBd tlĮU -OUIZ BJ3U PB3Į ‘BĮJĮStajaU JBP sbj 'hx?!BI hts®UBd riBiSnBp oabSbu etpiĮBpai „ojuapnjs oĮUtqAjBX" nSiat jį 'sbjisįbį souopiy bjA Jin f ■ • jag •feuiĮjBjdns hiuaiqojd ouitu -baAB ojfSĮjuapnjs tusnBiųjBAS feSuisiaj hf 'buizĮuiĮjdo hj -uapnjs 'adjBj hjuapnjs sbjįįbj

„se)| 6nep“

-afAjauinu (819) ZC „01N30n±S OINia -AHV1“ B!ZPejd sofisn^sia

-onu sbjįįuas sspuBfnBjAA ou -įjjsAjsį 't?f t juijniz įbįįbiuioj 'BfĮSroiSĮCI SĮJUĮUI JĮ SB5ĮĮBJ -onu sofijuapnjs aids buibIoa -įbS SnBp jnjĮ ‘uaj 'bįojįuiojį oununBlmojĮ ojajisiaAĮufi Bfis -njĮsip bis aiĮas įbįzpįjb įbubį 'ĮBĮZptJV -SBSUĮfaqB UIBf OJĮĮĮ SB5Į Bnspau 'bįsiibįijįii -hamS SnBp apJĮns sbjįsįbį souopiy ■tUĮJISĮaJ tUĮJJĮĮJĮSJB BU JĮ!? SĮA dlBJĮ SBJĮĮBJOnU SBJSJĮĮ8JSĮ ŠOU -opiv ĮJOAĮBSdB ĮjApUBqBd jaq 'SnUlAjĮBSĮSBd SnSĮA JĮ bjĮSĮBĮ SOUOPĮV JĮĮJ au ĮJOnZĮĮBUBBd SBJOU BįAjĮ 8U1ĮBABS ĮBJ ‘BUIBlS -ĮBq įf įSuBpBJĮ o '(ĮjuijpuaqidB hjnq buiįįbS jb uSjba ĮBtuBĮdB b f) sofisnjĮsip ĮjuijpuaqtdB bui -BĮJĮBĮsau niĮausdĮBjjs onjig ■huiaj huiaiqojd hjĮajĮst ijSuazjad hjajnjau siu -sdiBJjs sįjujį jaq jBqep japoj jįįj dlBJĮ jaq 'įjs&j ĮBfisnjĮstp fepuijSBd btuBidonpdB biajij uibj nunj sb jį hiautui hnuopt 3nsp BjsjĮiaJBd ne f 'sijdAjjĮ sofisnjĮsip įjįsįb ne f jeqeci •ĮOĮS ĮJĮĮ ĮfaiSnĮJĮBSĮSBd ĮSĮA nS -au 'afAjapsd afausaSoĮų ibiui -Az jį 'afausajaS įbįuiAz jį nsa 'bfĮsnjĮSĮp t SBUiBpSunfĮsf

voNvzi nvmoa i

•oicur

euopiv

ui Hauįp §uįa šounf oį>įį’)s ‘sounf soijuĮpujds soj|cq |o>jed — ‘SBJOnuqBpĮS SE>ĮB§ SBĮ^BĮd ‘sę|ępA|>j)E ŠOĮĮEZ ‘S?|ba ued Jie? hfizniĮĮ oį^įjs | msionu įeį?>įeŪ įbuoįa įejįs •sAjuįlu sęuĮ|>ĮĮ4S ‘sAjįįa sęuĮHĮJS — ‘ĮS>|UP ĮBĮUĮ|>ĮĮJS SnjaĮĮ SnupjE>ĮS Un>| ‘sapzbiBA? UĮ sąi|nEs oį^įjs soįįb? unyj ‘Įįe? h>jnjbou4z hĮU||>įj4S aĮdy te>ĮESEd ubui buoubus nba£ ‘Bdnsaj — u| ‘fe>ĮęBA IsnduĮjSĮ nĮsdąA>Į| ‘sn>ĮES ui sn;|bAds — &>|$!lu nisdęA>ij *UB>ĮEA dĮB)f ‘ĮBjuas djB>i |?a njsnibud nuusds sę|ba n)onuę>paę od

'obuĮjsns hAaid

•tųAueped Įf se>| euęu j| ‘se|>|nqaąs — euonp d|e>| sebuĮie^iau ubui o •auiLunu jį ouasBd ‘sbuoįa sbaoįp o>jį| |ępo) J| ‘ęusapip UBp |B) — sęui|B| o ‘Bp?b — Į}A$Bud souona £SĮ4S|OCU lb O>1 UĮ O •BĮzpiacuĮŠau jeiuas sb^oįn *s jei | >į u į jbuoa od asądąĮBd — sąbAu^Bpit’LU so4?HEubdB hi|ad •opabisBdau o[ SB>jaĮN 'ąjĮiunu ui oūasBd sbaoįp ;ag •nBĮ?ę>iĮ;Ed I1AOĮP $B |B«> *uin;nq vp n) usqvp |or •OAnqau ui sėAe; Buę^ 'BUA?Bd huAp?b|BAZ hlLUBU dUB£ ‘h>ĮBu teuAięui Į e;?npns ĮBduBĄ

SAS391I

-įa i ĮjBunfist BĮjpĮsau 'sjou U1B5Į ĮĮOnpiSĮB &XU!I a!f •Buiuiopau ĮBguĮĮPdA hf bjįjį SJOU SB5Į tau ‘BUĮĮdpSĮp BIU -BfonftpnĮS lajų BZBUiau bjA „hfaiĮutJĮSBd" hisBued o

iviajv irnvN ■ĮsonniĮ'L sapvd uviu 'Į„q pi8 'sapvį įį siusgjia^ yuįjjaaĮ wia/t)i/3Įqo mjv8au ifvd jy vfsynjf jop oq 'nnm/oans wja8 pvq "twpoį somsfiijoui —au jap vtuouDuįau uvui 'nyou dwif ‘divf u?qiI)!l mouisi pvq 'nisupppsį iaį ‘sjsBwq J) sDysia onf ‘fpq jdq svui/ip -uvqsį „osjvq" oumu — jvqr>pj v^ojof jDp uotu o; pu pvq 'nvupz pqoui -į] viqwj vjsnopuJĮd japop nqowau 'Ufiyvsvd bq n)jnj poq ’opojjD uvyp qaqivqau ‘pfiyDSDd bq jjnjau joy :v8u)sw) wj pvq 'ĮsnuĮ^pĮsi įv jag 7”9 į,in%vy\Į sv^sia jį wj_ sviisp^rni -oiu į8jį — svuaia jop „a)uapn}s auimu -Įqfunp" smjauj siDtąnd smp 'bynjsvj -apa (vujjoį jį 'nniĮjHĮ jį) b^įijiifiyoiu vjod Dpiipsnndss] oanq „aĮopadiv^Į alauĮqfijDp" jį „aįfia!a]sqop\/‘' smiaui gg6[ nvjzpojisau qianaq $v afopmds 1

-Hqvsvd aavs aidv sisfijuv^nj SDuaim/aiy ‘jnq juį ‘wp iffisnj viipaj uvui sau 'įį -fiįįDj nijn} pvq 'opojfv uduj sau 'msvg 'si/vp oumu ausajaB wj ‘įv wj — aip „davus^unĮdĮsdvau" wqvj jvp ajĮ fiimu '/ag hjv)uatuoq ouvw hjąyiajau sujaiĮ pvq 'biaqjvq sfip)d wĮ3įVjąpa oumu poy ‘nvtaąjoftĮ nyuns paųpiy aavs aid y

leosejęiia sę4iewij|uo)| yy ilnej^ų -ĮSd £

t-*/*/*^-^*'*^*'^*^*'

BfuiauioaS ojfsouias otopaai

SVINaaniS SINIflAMVI a^^*^*^^*^^^*^^*^^*^*/*^^*/*/*^*/*-*/*^

‘P n 'n?ni oįjbsba -ui 896!


(TĘSINYS iš 7 psl.)

Aldona ir „daug kas“

ribotumu, ieškoj imai tampa skausmingi, griūva mokykli­ nės svajonės ir idealai. Kar­ tais jų vietą užima kiti idealai ir kitos svajonės. Jaunuoliai Siekdami maksimalaus ob­ formuojasi, jaunuoliai atlieka jektyvumo, sakykime, kad eilinius žygdarbius. Man labai sutinkame su likusia kaltini­ patiko drg. Kliukaitės ir drg. mo dalimi. Tai pabandykime Juozaičio balsai. Jiems, ma­ dabar pagalvoti apie tai, ko tyt, taip pat nelengva buvo nebandė drg. Zalagaitė, pa­ ieškoti, bet jie surado tei­ rašiusi trumpą ir aiškų nuos­ giamą pradą savyje ir gyve­ prendį: „Kas link Universite­ name. to komjaunimo organizacijos O kartais kitos svajonės ir — tai karti tiesa". Gal drg. kiti idealai nesurandami... Zalagaitė ilgus metus dirbo Atsiranda Aldona ir „daug įvairų Universiteto komjauni­ mo darbą ir grindžia šitą iš­ kas"... vadą savo stebėjimais? O gal 4. KOMJAUNIMAS IR drg. Zalagaitė, prieš rašydama „DAUG KAS" Ir kadangi tarp daugybės šitas eilutes, patikrino Uni­ klausimų, kuriuos reikia nag­ versiteto komjaunimo organi­ rinėti ryšium su šita proble­ zaciją, ką ji dirba, kaip ji ma, vienas svarbiausių yra dirba ir kuo ji gyvena? Galiu neteisingas „daug ko" požiū­ drąsiai teigti, kad ne. Tai kas tada davė drg. Zalagaitei tei­ ris į komjaunimą. Tą požiūrį į komjaunimą sę paskelbti visai Universiteto galima būtų suformuluoti maž­ komjaunimo organizacijai tokį daug taip: komjaunimas ne­ griežtą nuosprendį?! Universiteto komjaunimo patenkina komjaunuolių, jis negali apjungti žmonių ir su­ organizacija — eiliniai kom­ teikti jiems „pasitenkinimą" jaunuoliai ir visi aktyvistai —■ (!). Pirma dalis šito katego­ riško kaltinimo yra gryna tau- tai didelis būrys jaunuolių tologija, ji nieko nepasako, maždaug (tam tikrose ribose) apie tai rašė drg. Belkindas. vienodo amžiaus, vienodo iš­ Komjaunimas nepatenkina silavinimo, vienodo patyrimo. komjaunuolių, o komjaunimas Universiteto komjaunimo or­ — tai mes patys, taigi, mes ganizacijos veikla pagrįsta vi­ patys nepatenkiname savęs, sų jos narių (o ne sekreto­ nors ir norime patenkinti, riaus, ar aktyvo) saviveiklišnors ir turime galimybes — kumu, aktyvumu ir iniciaty­ va. Tai savotiška (kas liečia nesąmonė kažkokia!

jos veikla) perpetuum mobi­ le sistema, nes ji savo viduje suranda varomąsias jėgas, iš­ kelia iš savo vidinio gyveni­ mo išplaukiančias problemas ir uždavinius ir pati, savo jė­ gomis, sprendžia juos. Tai, žinoma, pasakyta gana gru­ biai, nes komjaunimo organi­ zacijai vadovauja partinė or­ ganizacija, ji bendradarbiau­ ja su administracija ir kito­ mis visuomeninėmis organi­ zacijomis. Bet tai pasakyta ta prasme, kad bet kuri kom­ jaunimo grandis turi pirmo­ je eilėje „užsivesti" ir „suk­ tis" pati. Visi kiti faktoriai gali palengvinti ar apsun­ kinti jos darbą. O vadovau­ jantys organai kontroliuoja, koordinuoja, suderina atskirų narių ir grandžių veiklą bei duoda jai kryptį.

Aukštojoje mokykloje, kaip niekur kitur, komjaunimo or­ ganizacija yra vienalytė. To­ se organizacijose, kurios jun­ gia žmones, nelygius pagal amžių, patyrimą, žinias, ten galima, žinoma, laukti ir rei­ kalauti iš vyresnių, labiau pri­ tyrusių žmonių, daugiau, negu iš kitų. Bet Universitete visi šitais atžvilgiais yra maždaug lygūs ir todėl būtent nuo vi­ so kolektyvo priklauso jo vi dmio gyvenimo intensyvumas. Pirminės organizacijos sekre­ torius turi sugebėti mobili­ zuoti aktyvą, bet negali ste­ buklingu būdu pakelti ir or­ ganizacijos gyvenimo lygį, nes jis pagal amžių ir pagal žinias ir patyrimą lygus ki­ tiems tos organizacijos na­ riams. Taigi, nėra abstraktaus komjaunimo, kaip tai atrodo „daug kam“ ir, tegu tai ba­ nali tiesa, — komjaunimas — tai mes patys. Yra ir dar viena priežastis, dėl kurios aukštojoje mokyk-

GERBKIME ŽIŪROVĄ! EŠTADIENIO vakaras Aktų salėje buvo ypa7 tingas ir retas. Scenos šeimininkais tą vakarą buvo svečiai — vienas iš seniau­ sių respublikoje Etnografinis Skriaudžių ansamblis. Nega­ lima be pasigėrėjimo kalbėti apie šio ansamblio koncertinę >

programą, juo labiau, kad, klausydamasis senovinių kanklių skambesio, retesnių lietuviškų dainų, žiūrėdamas j senų žmonių šokamus seno­ vinius šokius, pajunti ir su­ pranti, kokia kūrybinga mū­ sų liaudis, kokius dvasinius turtus ji sukaupusi. Tie turtai bent dalimi atgijo prieš mūsų akis. O dauguma atlikėjų — jau žilagalviai senukai, ne­ pabūgę per tokius šalčius va­ žiuoti tolimą kelią. Tik su meile tegali kalbėti apie tuos paprastus kaimo žmones, sau­ gančius ir atskleidžiančius mūsų liaudies dvasią. Apie šio koncerto didelę reikšmę neverta įrodinėti. Ji savaime aiški. Tačiau neatro­ do, kad ji bent šiek tiek bu­ tų buvusi aiški šio koncerto organizatoriams. Pasirodo, šis koncertas tebuvo tik... prie­ das prie šokių. Apie vakarą galėjai sužinoti iš nevykusio šokių skelbimo. Todėl nenuo­ stabu, kad salė papilnėjo tik po koncerto, o per patį kon­ certą ji buvo pustuštė. Gal todėl ten nesimatė lituanistų, kitų žmonių, kurie liaudies menu ypač domisi, kurie kei­ kėsi, plačiau apie koncertą ryte iš „Komjaunimo tiesos“ ar šeštadienio vakare išgirdę informaciją per radiją. Nieko sau — atnešti šaukš­ tus po pietų! Daug kas iš mūsų liko „lauke už durų“, kai vietos salėje buvo kiek nori, čia tik pusė bėdos. La­ bai pikta, kad žilagalviai se­ nukai (o vienas net ligonis) buvo vežami tokį kelią ir per šaltį dėl keliolikos šokių mė­ gėjų. Kurgi elementariausia pagarba? Už tokį puikų kon­ certą turėjo atlyginti pilnos salės plojimai. Be to, šio di­ delės Dagarbos verto ansamb­ lio iškvietimas buvo visai ne­ apgalvotas. Reikėjo tai pa­ daryti po sesijos, kai stu­ dentai laisvesni. Daug ko rei­ kėjo. Netgi agitacijos, bent gražaus skelbimo. Šis vakaras — karti pa­ moka kultūros klubui, nes vakarus, ypač tokius, reikėtų organizuoti su tikru išmany­ mu, vertėtų pagalvoti ne tik apie „pliusiuką“ kultūrinių renginių plane, bet ir apie pagarbą atlikėjams ir žiūro­ vams. V. BAGDONAVIČIUS

loję mes negalime žiūrėti į atskirus komjaunuolius kaip į visagalius vadus, sugebančius žymiai pagerinti darbą. Uni­ versiteto komjaunimo orga­ nizacija išugdo kasmet nema­ žą būrį prityrusių komjauni­ mo darbo organizatorių, bet aplamai jų visą laiką stokoja. Kaip taisyklė, intensyviai komjaunimo darbe Universi­ tete studentas gali dalyvauti du, maksimum tris (retais at­ vejais ketverius) metus. O iš­ augti iki gero organizatoriaus, sukaupti nors minimumą paty­ rimo šito laiko yra per maža. Todėl labai gerai vadovauti organizacijai, „išjudinti" visą kolektyvą vienam žmogui yra beveik neįmanoma ir dėl šitos priežasties. „Skaudu, kad sugebame būti tik stebėtoj ais-kaltintojais", — aš visiškai sutinku su šitais drg. Renčio žodžiais, adresuotais „daug kam". Pateikęs šiuos samprotavi­ mus, aš nenoriu teigti, kad

komjaunimo biurai ir komi­ tetai neatsako už jų vadovau­ jamų kolektyvų darbą. Bet į biurus ir komitetus galima žiūrėti drg. Renčio ir kitų principingų ir reiklių kom­ jaunuolių akimis ir Aldonos, ir jų „daug ko" akimis. Diskusija, matyt, baigiama. Džiugu, kad mes pradedame galvoti ir ginčytis dėl tokių dalykų, kurie iki šiol dažnai likdavo mūsų galvojimo pe­ riferijoje. Dėkingi studentams, pareiškusiems savo kritines pastabas ir samprotavimus, atsiliepiant į Aldonos laišką. O Aldonai norėtųsi palinkė­ ti, kad jos lauktų ne kaimo purvini takeliai, nemokšos vaikai ir krūvos murzinų są­ siuvinių, — norisi nuoširdžiai tikėti, kad Aldonos ateitis — tai smalsios vaikų akytės, tai laimės jautimas kasdieniniame gyvenime, tai kūrybingas dar­ bas. Jūsų KORESPONDENTAS

Valgykla atvėrė duris Po ilgos, beveik trejų me­ tų, pertraukos Tauro bendra­ bučio valgykla atvėrė studen­ tams duris. — Džiugu! Pagaliau! Grįžta senieji tauriečių laikai! Ne­ bereikės kelias valandas gaišti Universiteto kavinė­ je ar kurios nors gamyklos valgykloje, — kalba studentai belaukdami pirmųjų patieka­ lų Meniu dar negausus, bet pa­ valgyti pigiai ir sočiai — nori kiekvienas studentas. Ir vėl iškilo problema: kur pa­ pusryčiauti, kur vakarienę gauti, jei Tauro valgykla dir­ ba tik nuo 12 iki 16 valan­ dos. Nepatogus laikas studen­ tams. Kodėl nepagalvoti apie tai? Juk visi žino, kad eko­ nomistai ir filologai, stokojant auditorijų, užtrunka paskaitose nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Reikia pavalgyti, oi reikia! O kur? Negi vėl bastysies nevalgęs? Kodėl gi val­ gykla negalėtų dirbti nuo 8 iki 11 valandos ryte ir nuo

13 iki 20 valandos vakare. Maskvos universiteto studentų valgyklos dirba kiaurą dieną, o čia — nuo 12 iki 16 valan­ dos — lyg patiekalų de­ monstravimo salonas. Juk kasdien studentai negali bėg­ ti iš paskaitų, kad nors pie­ tus spėtų pavalgyti. Trūksta nors ir mažiausios rūbinės kepurei pamauti ar paltui užkabinti. O reikėtų! Kaip ir gėlių po mažą vazelę ant kiekvieno stalo. Yra tokia organizacija — studentų profkomitetas, kuris beje galėtų pasirūpinti ir ras­ ti optimalų sprendimą. Atremontuota, sutvarkyta tauriečiu maitinimo įstaiga sausio 23-ąją dieną pradėjo darbą. Studentai taria Vil­ niaus miesto valgyklų remon­ to trestui nuoširdų ačiū. Gerbs ir brangins valgyklos tarnau­ tojų triūsą ir tars ne vieną padėkos žodį, jei valgykla visapusiškai patenkins studen­ tų pageidavimus. J. GIRAITIS

MMF V kurso studentei Aldonai KATKAUSKAITEI Jeigu nuoširdi užuojau­ ta gali sumažinti Tau skausmą, žuvus mylimam broliui, priimk ją iš ma­ nęs. Jūra J.

Nuoširdžiai užjaučiame Matematikos ir mechani­ kos fakulteto V kurso stu­ dentę Aldoną KATKAUSKAITĘ, tragiškai žuvus jos broliui. Kurso draugai, deka­ natas, komjaunimo ko­ mitetas T

Nuoširdžiai reiškiame gilią užuojautą Benediktui VALAI, netekusiam myli­ mo tėvelio. Ekonomikos fakulteto II kurso finansų-kre­ dito spec. II grupė ir vadovas Aldonai KATKAUSKAITEI Jeigu užuojautos žodžiai gali sušvelninti Tavo skausmą, mylimam broliui žuvus, priimk Juos iš mu­ sų. Kurso draugai

«■■■■■■■■■■■■■>>■■■■•■■■■■■

REDAKCINE

kolegija

iniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimnniiinr Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė. LV 06997

Užs. Nr. 1066


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.