Tarybinis Studentas, 1976 m. sausio 26 d. Nr. 3-4 (945-946)

ccmžvbidis

Visų šalių proletarai, vienykitės!

scuDencas

1976 m. sausio 26 d.

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

Nr. 3—4 (945—946)

S1S LAIKRAŠČIO NUMERIS TIEMS, KAS RENKASI PROFESIJĄ IR SVAJOJA TĘSTI MOKSLUS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE

JUS KVIEČIA STUDIJUOTI

VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO PROREKTORIAUS B. SUDAVICIAUS ŽODIS ABITURIENTAMS Mūsų šalyje profesijos vienodai reikalingos ir lygiai vertinamos bei gerbiamos. Gal todėl tam, kas ruošiasi studijuoti aukštojoje mokykloje, nelengva pasirinkti spe­ cialybę: visi jaučia tų didelę atsakomybę taip sutvarkyti savo gyvenimą, kad jis teiktų moralinį pasitenkinimą ir duotų Tėvynei kuo didesnę naudą. Šiandien mes Jus kviečiame studijuoti Vilniaus V. Kap­ suko universitete — seniausioje šalies aukštojoje mokyk­ loje, kuri 1979 m. minės keturių šimtmečių jubiliejų. Gal šios didelės šventės dalyviais bus ne vienas iš Jūsų, da­ bar dar mokyklos suole svajojantis apie savarankiško gy­ venimo pradžią.

Universitetas ruošia plataus profilio specialistus gamy­ biniam, pedagoginiam, kultūriniam ir moksliniam darbui.

Universiteto mokymo planai sudaryti taip, kad pagrindi­ nis dėmesys skiriamas ne vienai kuriai siaurai specialy­ bei įgyti, o bendroms teorinėms disciplinoms, kurios yra keleto artimų specialybių pagrindas. Svarbiausias univer­ sitetą baigusio specialisto bruožas — platus ir gilus mokslinis-teorinis jo pasiruošimas.

Universitete studijuoti sudarytos visos sąlygos. Mes tu­ rime laboratorijas ir kabinetus, aprūpintus šiuolaikine mokslo aparatūra, labai turtingą (3,3 mln. leidinių) Moksli­ nę biblioteką. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komi­ teto ir respublikos vyriausybės rūpinimosi dėka nuolat turtėja universiteto materialinė bazė. Antakalnyje, simbo­ lišku vardu pavadintoje Saulėtekio alėjoje, statomas stu­ dentų miestelis. Teisės ir trys ekonomikos fakultetai jau persikėlė į naujus šiuolaikinius rūmus, čia pat iškilo daugiaaukščiai bendrabučiai.

Kasmet didelis būrys jaunuolių nori studijuoti musų aukštojoje mokykloje. Pavyzdžiui, pernai į vieną vietą dieniniame skyriuje pretendavo vidutiniškai 2,27 žmogaus.

1976 m. universitetas priims į pirmą kursą 2950 žmo­ nių: į dieninį skyrių — 1795, j vakarinį — 450, į neaki­ vaizdinį — 705. Ruošiami 30 specialybių specialistai.

Kiekvienos specialybės studentai ruošiami siauresnėmis specializacijomis — jų universitete yra 74. Be to, siun­ čiame nekonkurso tvarka studijuoti ir į kitas šalies aukš­ tąsias mokyklas: į Maskvos universitetą (politinę ekono­ miją ir filosofiją), į Maskvos istorinį archyvų institutą (archyvistiką), į Tartu universitetą (sportinę mediciną).

Norintys studijuoti šiose aukštosiose mokyklose, stoja­ muosius egzaminus laiko Vilniaus universitete.

Visi žinome, kad studentų komplektavimo problema sudėtinga: nelengva atrinkti gabiausius, geriausiai pasi­ ruošusius ir tinkančius studijuoti pasirinktą specialybę jaunuolius. Spręsdami priėmimo į universitetą klausimą, jau kelintą kartą atestato vidurkį laikome lygiaverčiu su stojamųjų egzaminų pažymiais. Deja, egzaminatorių nuo­ mone, pernai daugelio atestatų pažymiai (ypač baigusių­ jų mokyklas kaimo vietovėse) labai skyrėsi nuo realių žinių. Pavyzdžiui, stojusių į anglų k. ir lit. specialybę užsienio kalbos vidurkis atestatuose buvo 4,67, o išlai­ kė užsienio k. stojamąjį egzaminą vidurkiu 3,71 (kaimo abiturientai atitinkamai 4,86—3,36); stojusių į taikomosios matematikos specialybę matematikos raštu vidurkis ates­ tatuose 4,76, o išlaikė matematikos stojamąjį vidurkiu 3,80 (iš kaimo vietovių atitinkamai 4,87 — 3,44); stoju­ sių į prekybos ekonomiką matematikos vidurkis atestatuo­ se 4,06, o išlaikė stojamąjį vidurkiu 3,18; stojusių į pe­ diatriją fizikos vidurkis atestatuose 4,17, o išlaikė fizikos stojamąjį vidurkiu 3,23. Vidurinės mokyklos turėtų steng­ tis, kad nebūtų daroma žala iš esmės gerai idėjai — per

UNIVERSITETAS stojamuosius egzaminus atsižvelgti į atestato pažymius.

Išlaikyti stojamuosius egzaminus —• tai tik didelio dar­ bo pradžia. Penkeri studijų metai pareikalauna daug triū­ so ir jėgų, pasišventimo pasirinktai specialybei. Džiaugia­ mės, kad universiteto jaunimas teisingai supranta „studen­ to" sąvokos šiuolaikinį turinį, supranta, kad studentas —; tai ne tik būsimas specialistas. Tai būsimas inteligentas, kuris turi būti pasiruošęs vykdyti ir svarbias visuomeni­ nes funkcijas. Jaunasis specialistas gyvenime tampa ne tik veikėju profesine prasme, bet ir žmonių vadovu, jų auklėtoju. Todėl, dar studijuodamas aukštojoje mokykloje, jis turi įvaldyti ne vien profesines žinias, bet ir organiza­ cinio bei auklėjamojo darbo įgūdžius, kaupti visuomeni­ nės politinės veiklos įgūdžius. Šiandieninis specialistas — tai plačios erudicijos, gilių komunistinių įsitikinimų, aukš­ tų moralinių idealų žmogus.

Partija ir vyriausybė visoms aukštosioms mokykloms iškėlė labai svarbius uždavinius — ruošti liaudies ūkiui aukštos kvalifikacijos, idėjiškai užgrūdintus specialistus, sugebančius kūrybiškai atlikti jiems pavestą darbą, nuo­ lat gilinti savo žinias, morališkai taurius, mokančius dirb­ ti su žmonėmis, aktyvius partijos politikos skleidėjus.

Vykdant šiuos uždavinius, Universitetui tenka labai svarbus vaidmuo, nes jis organiškai sieja mokslo tiria­ mąjį ir pedagoginį darbą. Universitete šiuo metu dirba mokslinį ir pedagoginį darbą apie 1247 žmonės. 54 proc. jų turi mokslinius laipsnius ir vardus. Universitete yra su­ sikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vadovauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Ku­ bilius, profesoriai P. Norkūnas, A. Marcinkevičius, J. Viščakas ir kiti mokslininkai. Studentai turi galimybę klausy­ ti paskaitų tokių plačiai žinomų mokslininkų, kaip mate­ matiko prof. V. Statulevičiaus, fizikų profesorių P. Braz­ džiūno ir J. Požėlos, geografų profesorių V. Chomskio ir A. Basalyko, chemikų K. Daukšo ir V. Daukšo, ekonomis­ tų M. Gregorausko ir A. Žilėno, istoriko K. Navicko, fi­ losofo E. Meškausko ir daugelio kitų.

Siekimas išugdyti visapusiškai ir harmoningai išvystytą asmenybę daro studentų gyvenimą turiningą ir įdomų.

Universitetas garsus meno saviveikla. Pernai mūsų dainų ir šokių ansamblis jubiliejinėje Dainų šventėje buvo pri­ pažintas absoliučiai geriausiu šio žanro meno saviveiklos kolektyvu respublikoje. Studentai turi savo organizacijas ir klubus. Plačiai žinomas Interklubas (pernai jis suren­ gė jau antrą tarptautinį politinės dainos festivalį), jaunie­ ji kraštotyrininkai kas vasarą rengia kompleksines ekspe­ dicijas, kurių metu renka tautosaką, krašto istorinės ir revoliucinės praeities faktus, ruošia monografijas. Akty­ viai dirba sporto, turistų klubai. Literatų būrelis tapo pirmąja mokykla busimiesiems rašytojams.

Universitete veikia Visuomeninių profesijų fakultetas.

Baigę jį, studentai įgyja antrą — visuomeninę — specia­ lybę ir gauna atitinkamą pažymėjimą. Fakultete yra paskaitinės propagandos („Jaunųjų lektorių mokykla"), sporto, turizmo ir ekskursijų, meno profesijų — choro ir vokalinio ansamblio, liaudies instrumentų ir pučiamųjų orkestro, šokių, dramos kolektyvų vadovų grupės — sky­ riai.

Svarbų vaidmenį universiteto gyvenime vaidina Stu­ dentų mokslinė draugija. Tai pirmųjų mokslinių bandy­ mų, savo ištvermės patikrinimo mokykla. Kaip tik joje mokslinę veiklą pradėjo šiandien žinomi mokslininkai

profesoriai: lituanistai V. Mažiulis, J. Palionis, medikas P. Visockas, geografas C. Kudaba ir daugelis kitų.

Studentų gyvenimą labai praturtina universiteto ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Universitetas bend­ rauja su daugeliu Tarybų Sąjungos mokyklų. Užtenka pa­ sakyti, kad vien Studentų mokslinė draugija palaiko nuo­ latinius ryšius su šešiasdešimčia TSRS aukštųjų mokyklų.

Universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Latvi­ jos, Odesos ir Baltarusijos universitetais.

Plečiasi ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Glaudžius dalykinius ryšius universitetas palaiko su Greifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR), Prahos (CSR) univer­ sitetais, o pastaruoju metu ir su Erfurto medicinos aka­ demija. Su jais mes keičiamės moksliniais darbuotojais, studentais — praktikantais, studentų grupėmis vasaros darbo ir poilsio stovyklose. Atskirus studentus universi­ tetas siunčia studijuoti ir į užsienio aukštąsias mokyklas.

Darbinga ir kūrybinga nuotaika vyrauja universitete dabar, kai visa šalis deramai sutinka TSKP XXV suva­ žiavimą. Tobulinamas mokymo procesas, sprendžiama daug reikšmingų mokslo problemų, suaktyvėjo visuome­ ninių organizacijų darbas.

Plačiai studentų visuomeninei veiklai vadovauja kom­ jaunimo organizacija, kuri pelnytai laikoma partinės or­ ganizacijos pagalbininke, organizuojant studentų visuomeninio-politinio darbo praktiką, auklėjant studentus ko­ munizmo idealų dvasia.

Universiteto komjaunimo organizacija, vienijanti dau­ giau kaip 8000 narių, daug gerų darbų nuveikia. Tai ir akademinis darbas, ir šefavimas, ir internacionalinis auk­ lėjimas, ir studentų statybinių būrių veikla. Jų pėdsakas ryškiai įsispaudė ir į aukštosios mokyklos, ir į kiekvieno komjaunuolio gyvenimą. Svarbiausia, organizacijoje yra daug puikių žmonių, kurie savo darbštumu, aktyvumu, drausmingumu rodo pavyzdį visiems studentams. Socialis­ tiniame lenktyniavime dėl teisės pasirašyti Lenino kom­ jaunimo Raportą TSKP XXV suvažiavimui nugalėtojų gretose kaip tik ir yra jie: tai Lenino stipendininkai ma­ tematikai trečiakursė J. Baranauskaitė, ansamblietė, Vil­ niaus miesto Tarybos deputatė, ir penktakursis Z. Kry­ žius, geriausios akademinės grupės seniūnas ir gabus jaunasis mokslininkas, IV k. studentas geologas P. Mus­ teikis, aktyvus studentų mokslinio darbo organizatorius V k. medikas A. Serapinas, Finansų ir apskaitos fakulte­ to komjaunimo biuro sekretorius G. Kalčinskas, Pramo­ nės ekonomikos fakulteto IV k. studentė E. Voitechovskaja.

Daugiau kaip 29000 specialistų pokario metais paruošė Vilniaus universitetas. (Prisiminkim — 1920—1940 m. vi­ sas Lietuvos aukštąsias mokyklas baigė vos 5000 studen­ tų). Per praėjusį IX penkmetį išleidome į gyvenimą 11.000 aukštai kvalifikuotų specialistų. Dar daugiau jų baigs mūsų universitetą dešimtajame penkmetyje: šaliai labai reikalingi jauni ir talentingi, kūrybiški ir atsidavę komunizmo reikalui specialistai.

Didelė laimė dirbti ir studijuoti Vilniaus universitete.

Pirmaisiais dešimtojo penkmečio metais kviečiame Jus, jaunieji draugai, j mūsų Alma Mater. Atkakliai siekite savo tikslo, nebokite darbo, nes viskas pasiekiama tik per jį. Tegu ir studentiška auditorija tampa Jūsų kokybės penkmečiu.

Fakultetai: kiek priimsime i 976 m.

D

V

N

MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS 175 — 25 Matematika 100 — — Taikomoji matematika FIZIKOS FAKULTETAS 125 — — Fizika CHEMIJOS FAKULTETAS 75 — — Chemija GAMTOS FAKULTETAS 50 — 50 Biologija 25 — — Geografija 35 — — Hidrogeologija ir inžinerinė geologija MEDICINOS FAKULTETAS 50 — — Gydomoji medicina 30 — Higiena, sanitarija, epidemiologija 60 T* — Pediatrija — FILOLOGIJOS FAKULTETAS 75 25 50 Lietuvių kalba ir literatūra 75 25 50 Rusų kalba ir literatūra 90 25 — Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija ISTORIJOS FAKULTETAS 30 — 25 Žurnalistika 75 25 50 Bibliotekininkystė ir bibliografija 60 — 50 Istorija 25 — — Psichologija PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS 50 75 50 Pramonės planavimas 50 50 25 Darbo ekonomika PREKYBOS FAKULTETAS 25 50 25 Prekybos ekonomika 30 25 30 Prekių mokslas 50 50 25 Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS 60 50 50 Finansai ir kreditas ( 125 50 75 Buhalterinė apskaita 50 — — Ekonominė kibernetika Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas 75 — — 25 — — Statistika TEISES FAKULTETAS 100 — 125 Teisė KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS FILOLOGIJOS SKYRIUS: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, anglų kalba ir literatūra ISTORIJOS SKYRIUS: bibliotekininkystė ir bibliografija EKONOMIKOS SKYRIUS: pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė ap­ skaita, darbo ekonomika.

Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, V — vakarinis skyrius, N — neakivaiz­ dinis skyrius.

Kq domina pramonės ekonomika Mūsų dienomis gamybos valdymas, planavimas, moks­ linis gamybos ir darbo orga­ nizavimas turi svarbią reikš­ mę kaip būtina komunistinės visuomenės kūrimo sąlyga.

Tinkamas visų darbinės veik­ los rūšių (protinės ir fizinės, gamybinės ir valdymo), bū­ tinų ryšių ir dėsningumų nu­ statymas gali užtikrinti didelį gamybos efektyvumą ir aukštą darbo našumą. Žinoma, gerai išspręsti mi­ nėtus uždavinius gali tik la­ bai kvalifikuoti specialistai.

Ypač svarbus vaidmuo čia tenka ekonomistams — pra­ monės įmonių planuotojams ir darbo ekonomikos specia­ listams, kurie yra pramonės gamybos vadovai ir organi­ zatoriai. Tokie aukštos kva­ lifikacijos specialistai ruo­ šiami Pramonės ekonomikos fakultete.

Besivystanti respublikos pramonė reikalauja vis dau­ giau planuotojų, normuoto­ jų, gamybos ir darbo orga­ nizatorių bei vadovų. Pra­ monėje dirbantiems ekono­ mistams keliami dideli reika­ lavimai. Jie turi turėti gilų teorinį pasiruošimą, kuris įgalintų kūrybiškai panaudo­ ti ekonomikos mokslų teo­ rinius teiginius.

STUDIJOS Pramonės planavimo ir darbo ekonomikos specialy­ bių studentai ruošiami kaip plačios erudicijos specialis­ tai. Mokymo planuose žymią vietą užima visuomeninės disciplinos — politinė eko­ nomija, filosofija, mokslinis komunizmas, liaudies ūkio istorija, ekonominė geografi­ ja, tarybinės teisės pagrindai.

Tai įgalina gerai pažinti vi­

suomenės vystymosi dėsnius, jos vystymosi tendencijas. Šių specialybių studentai pla­ čiai studijuoja savo specia­ lybės dalykus, kurie įgalina gerai pažinti pramonėje pa­ sireiškiančius objektyvius so­ cializmo dėsnius, planavimo metodologiją ir metodiką, būsimo darbo specifiką.

Pramonės planavimas ir darbo ekonomika yra įvairia­ pusiškos veiklos sritys, rei­ kalaujančios gamybos sąlygų ir jos technologijos pažini­ mo, mokėjimo panaudoti eko­ nominius ir matematinius ūkinės veiklos analizės ir planavimo metodus, sugebė­ ti apibendrinti reiškinius, da­ ryti išvadas ir pateikti konkrečius pasiūlymus veik­ lai pagerinti, prognozuoti, t. y. numatyti įvykių raidą tolesnei perspektyvai. Todėl abiejų specialybių studentai studijuoja pramonės šakų ga­ mybos technologijos pagrin­ dus, aukštąją matematiką, ekonominius - matematinius metodus, supažindinami su šiuolaikine skaičiavimo tech­ nika bei jos panaudojimu.

Praktiniame darbe ekono­ mistams tenka nuolat susi­ durti su tokiais klausimais, kuriems spręsti reikia ne tik žinių, bet ir sugebėjimo kū­ rybiškai galvoti, surasti opti­ maliausius sprendinius sudė­ tingiausiose situacijose. Eko­ nomikoje, skirtingai nuo techninių mokslų, labai ribo­ tos laboratorinių tyrimų ir eksperimentų panaudojimo galimybės.

Todėl, spren­ džiant praktikos uždavinius, daug lemia asmeniniai dar­ buotojų sugebėjimai, orien­ tacija ir patyrimas. Be gilaus teorinio paruošimo kiekvie­ nam pramonėje dirbančiam ekonomistui būtina turėti

t

] n 3 1

u 8 ;

Į

MATEMATIKA —

U

1

!

S 8 s

LABAI REIKALINGA SPECIALYBĖ

H 1

plačią pasaulėžiūrą, erudici­ ją, nuolat tobulinti ir gilinti savo žinias. Ekonomistas tu­ ri būti ne tik propagandistas viso to, kas nauja ir pažan­ gu, bet ir aktyvus kovoto­ jas už pažangą, gamybos efektyvumą. Tuo tikslu stu­ dentams teorinių ir praktinių užsiėmimų metu daug dėme­ sio skiriama supažindinti su galimais ekonominių klausi­ mų sprendimo metodais ir formomis. Praktiniams įgū­ džiams įgyti jie turi atlikti dvi praktikas (mokomąją ir gamybinę), kurios abi trunka apie 6 mėnesius.

DARBAS Plati penkerių metų moky­ mo programa reikalauja daug triūso. Stojantys į Pramonės ekonomikos fakultetą turi ryžtis ilgam, įtemptam ir nelengvam, bet įdomiam darbui tiek studijų metu, tiek joms pasibaigus. Be išsi­ lavinimo ir specialių žinių, iš šių žmonių reikalaujama tak­ to, energijos, organizuotumo, sumanumo, dorumo, geros sveikatos.

Baigę Pramonės ekonomi­ kos fakultetą ir įsigiję pra­ monės planavimo specialybę, skiriami dirbti į pramonės įmones, susivienijimus, mi­ nisterijas, projektavimo-kon stravimo organizacijas, moks­ linio tyrimo ir planavimo įstaigas. Darbo ekonomikos specialybę baigusieji dirba įmonių darbo ir užmokesčio skyriuose, darbo mokslinio organizavimo tarnybose. Dar­ bo ekonomistai dirba taip pat ir kitose įmonių, organi­ zacijų ekonominėse tarnybo­ se, susivienijimuose, ministe­ rijose, mokslinio tyrimo ir planavimo įstaigose. Kruopš­ tus darbas, nuolatinis kvalifi­ kacijos kėlimas įgalina pra­ monės planavimo ir darbo ekonomikos specialistus pa­ siekti atsakingų postų.

Doc. L. JASINSKAS Pramonės ekonomikos fakulteto dekanas

Technikos pažanga, gamyba ir jos valdymas, liaudies ūkio planavimas, kiti mokslai kelia matematikai vis nau­ jas problemas, kurių neišsprendus šiandien neįmanoma žengti pirmyn. Matematikos pritaikymo sritis nepaprastai išsiplėtė. Jei anksčiau matematiniai metodai buvo taiko­ mi mechanikoj, fizikoj, astronomijoj, technikos moksluo­ se, tai dabar jie sparčiais tempais pradėjo skverbais į ekonomiką, biologiją, mediciną, net į kalbotyrą, teisę, psichologiją ir daugelį kitų mokslo sričių. Matematizuojami ne tik mokslai, bet ir atskiros gamybos, liaudies ūkio valdymo bei planavimo šakos. Todėl specialistų matema­ tikų labai reikia.

Matematikos ir mechanikos fakultete ruošiami mate­ matikos ir taikomosios matematikos specialistai.

Absolventai, baigę matematikos specialybę, dirba aukš­ tosiose ir vidurinėse mokyklose, įvairiose mokslinio tyri­ mo įstaigose, gamyklose, skaičiavimo centruose. Nuo 1974/75 m. matematikos specialybės studentai pradėjo mokytis pagal naujus mokymo planus: akcentuojamas platesnis specialistų paruošimo profilis. Visi šios specialy­ bės studentai turi išklausyti pedagoginių-metodinių discip­ linų ciklą, atlikti tiek gamybinę (mokslinio tyrimo įstai­ gose, įmonėse, skaičiavimo centruose), tiek ir pedagoginę (vidurinėse mokyklose) praktikas. Yra naujų taikomojo pobūdžio disciplinų, kaip pvz., automatizuotų valdymo sistemų matematinės problemos, optimizavimo metodai, iš­ plėstas elektroninių skaičiavimo mašinų ir programavimo kursas. Kadangi neįmanoma mokėti visos matematikos, tai nuo III kurso studentai ruošiami atskiromis speciali­ zacijomis: funkcijų teorija ir funkcionalinė analizė; geo­ metrija ir topologija; algebra ir skaičių teorija; tikimy­ bių teorija ir matematinė statistika; skaičiavimo matema­ tika.

Taikomosios matematikos specialybė yra palyginti jau­ na: šiais metais fakultetas išleidžia dar tik antrąją šių spe­ cialistų laidą. Studentai daug laiko skiria gamybos val­ dymo ir planavimo automatizavimo klausimams, matema­ tinės statistikos metodų taikymui gamyboje, elektroninėms skaičiavimo mašinoms bei jų panaudojimui. Nuo III kur­ so taikomosios matematikos specialybės studentai skirsto­ mi į dvi specializacijas: AVS matematinės įrangos ir skai­ čiavimo technikos priemonių taikymo. Šių specialistų lau­ kiama visur, kur tik reikia taikyti matematinius metodus ir skaičiavimo techniką: įvairiuose moksliniuose institu­ tuose, konstravimo biuruose, skaičiavimo centruose, ga­ myklose.

Prie fakulteto veikia Skaičiavimo centras su keturio­ mis elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Neseniai gau­ ta nauja moderni trečios kartos skaičiavimo mašina „ES-1020". Abiejų specialybių studentai Skaičiavimo cent­ re atlieka mokomąją praktiką, laboratorinius darbus, da­ lis — gamybinę praktiką, rašo kursinius ir diplominius darbus.

Fakultete dirba kvalifikuoti specialistai. Iš 58 dėsty­ tojų — 5 profesoriai ir mokslų daktarai, 39 docentai ir mokslų kandidatai. Čia dėsto universiteto rektorius prof.

J. Kubilius, profesoriai P. Katilius, V. Statulevičius, Br. Grigelionis, A.Bikelis, docentai Vyt. Paulauskas, P. Golokvosčius, A. Nagelė, A. Raudeliūnas, R. Uždavinys, Vyg. Paulauskas, J. Kruopis ir kt.

Fakulteto mokslininkai ir studentai palaiko glaudžius ryšius ne tik su įvairiomis sąjungos aukštosiomis mokyk­ lomis, mokslinio tyrimo institutais, bet ir su užsieniu.

Dažni fakulteto svečiai yra Prahos, Greifsvaldo, Kroku­ vos ir kitų universitetų mokslininkai, kurie skaito studen­ tams paskaitas, pranešimus seminaruose ir konferencijo­ se. Kasmet apie 20 fakulteto studentų siunčiama prakti­ kai į Greifsvaldo (VDR) ir Krokuvos (LLR) universitetus.

Mieli abiturientai, jeigu Jūs mėgstate tiksliuosius moks­ lus, nebijote darbo, pasirinkite vieną iš labai reikalingų dabartiniu metu specialybių — matematiką, taikomąją matematiką.

Doc. V. MERKYS fakulteto dekanas

TIKIMYBIŲ TEORIJA jauna ir viena iš labiausiai besivystančių matematikos šakų. Ji tiria masinių reiški­ nių, turinčių atsitiktinumo pobūdį, dėsningumus. Tie klausimai sutinkami visur, todėl savo pritaikomumu ti­ kimybių teorija jau šiandien pralenkia daug kitų, senesnių matematikos šakų. Užtenka paminėti vieną tikimybių teorijos sritį — matematinę statistiką. Šiuo metu be tiki­ mybių teorijos ir matemati­ nės statistikos neapsieinama daugelyje kitų mokslų — medicinoje, fizikoje, biologi­ joje, ekonomikoje. Tikimybi­ niai ir statistlklniai metodai skverbiasi J gamybą, vis dau­ giau gamybininkų kreipiasi į tikimybių teorijos specialis­ tus pagalbos ir konsultacijų.

Tikimybių teorija yra vie­ na iš pagrindinių matemati­ kos sričių, kurioje sėkmingai dirba Lietuvos matematikai.

Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius vienas iš pir­ mųjų pritaikė tikimybinius metodus skaičių teorijoje, iš pavienių faktų suformavo naują matematikos šaką — tikimybinę skaičių teoriją. Šiuo metu Vilnius yra mi­ nimas greta tokių pasaulinio masto tikimybių teorijos cent­ rų, kaip Maskva, Leningra­ das, Kijevas, Novosibirskas.

Lietuvoje dažnai rengiamos sąjunginės ir tarptautinės ti­ kimybių teorijos konferenci­ jos bei mokyklos. Matemati­ kų žurnalas „Lietuvos mate­ matikos rinkinys“ užsienyje yra verčiamas į anglų kalbą.

Lietuvos tiklmyblnlnkai su moksliniais pranešimais daž­ nai kviečiami į įvairias pa­ saulio šalis.

Kokias savybes turi turėti abiturientas, pasirinkdamas matematiko specialybę? Visų pirma, jis turi mėgti logi­ ką ir nuoseklumą, harmoniją įrodymų griežtumą.

Doc. Vyg. PAULAUSKAS

KAS TA TAIKOMOJI Gilioje senovėje visa mate­ matika buvo taikomoji, ir tik gerokai vėliau buvo pradėta ją skirstyti į teorinę ir tai­ komąją. Šios dvi kryptys vystėsi glaudžiai susijusios: gauti nauji teoriniai rezulta­ tai išplėšdavo taikymo sritis, iš kitos pusės, praktika iškel­ davo vis naujus uždavinius.

XX amžius iš esmės pakei­ tė mūsų požiūrį į taikomąją matematiką. Net ir tokių ma­

tematikos šakų, kurios buvo laikomos neturinčiomis nie­ ko bendro su taikymais, nau­ ji pasiekimai gana greit pa­ naudojami fizikoje, techniko­ je, biologijoje ir pan. Taigi, ne matematika skirstosi i tai­ komąją ir teorinę, o matema­ tikų interesai ir jų sprendžia­ mos problemos. Vieni iš jų sprendžia teorinius matema­ tikos uždavinius, vysto nau­ jus tyrimo metodus. Kiti — pasitelkę j pagalbą matemati­ nius metodus, sprendžia prak­ tikos problemas.

Taikomosios matematikos

specialistas visų pirma turi būti matematikas, susipaži­ nęs su įvairiomis matemati­ kos šakomis ir įvaldęs elekt­ roninę skaičiavimo techniką.

Dabar praktika kelia tokius sudėtingus uždavinius, kad jų sprendime reikia pasinaudo­ ti įvairių matematikos sričių metodais. Kada ir to neužten­ ka, susikuria naujos matema­ tikos kryptys, pavyzdžiui, tiesinis ir netiesinis progra­ mavimas, masinio aptarnavi­ mo teorija, informacijos teo­ rija ir kt. Iš kitos pusės, tai­

komosios matematikos spe­ cialistas turi kuo daugiau žinoti, kaip matematikos me­ todai taikomi įvairiose prak­ tikos ir mokslo srityse. Daž­ nai iš pirmo žvilgsnio visai skirtingi uždaviniai gali būti sprendžiami tokiais pačiais metodais.

Pasirinkę taikomosios ma­ tematikos specialybę, galėsi­ te dirbti bet kurioje mėgia­ moje mokslo ar praktikos srityje.

Doc. J. KRUOPIS

SKAIČIAVIMO MATEMATIKOS KATEDROJE SKAIČIAVIMO METODAI. Įvairiose mokslo, technikos ir gamybos srityse sutinkame tokius matematinius užda­ vinius, kurių negalime tiksliai išspręsti. Daugelyje mate­ matikos šakų dar nepakankamai išnagrinėti metodai, ku­ riais remiantis būtų galima gauti nagrinėjamo uždavinio sprendinį, išreikštą skaičiais. Visi metodai šiems uždavi­ niams apytiksliai spręsti paprastai vadinami apytiksliais skaičiavimo metodais arba tiesiog skaičiavimo metodais.

Skaičiavimo metodų platus panaudojimas ir spartus vystymasis paskutiniųjų trijų dešimtmečių metu susijęs su elektroninių skaičiavimo mašinų sukūrimu. Jos įgalina žmoniją sėkmingai tirti atomą, užkariauti kosmosą. Tai iš­ plėtė matematikos panaudojimo sritis. Įvairių mokslo ir technikos šakų matematizavimas iškelia naujus uždavi­ nius matematikai ir konkrečiai skaičiavimo metodams, sti­ muliuoja jų tolimesnį vystymąsi.

Platus skaičiavimo metodų panaudojimas, o taip pat daugybė kuriamų skaičiavimo centrų Lietuvos TSR parei­ kalaus nemažo būrio skaičiavimo metodų specialistų, ku­ riuos ruošia mūsų katedra.

Vyr. dėst. F. IVANAUSKAS

OPERACIJŲ TYRIMAS. Žmogus savo veikloje susidu­ ria su sprendinio pasirinkimo būtinumu. Pavyzdžiui, vyks­ tant į miestą, reikia pasirinkti transporto priemonę. Tai daroma intuityviai, vadovaujantis patirtimi ir protu. Ta­ čiau, sakykime, reikia organizuoti miesto transporto sis­ temą. Tam reikia nuspręsti, kuriose vietose daryti sto­ vėjimo aikšteles, kiek ir kokių rūšių transporto priemo­ nių reikia kiekvienam maršrutui, kaip per dieną keisti mašinų važiavimo dažnumą. Tas uždavinys žymiai sudė­ tingesnis už pirmąjį. Sprendžiant jį, pasikliauti patirtimi ir intuicija, aišku, galima, bet tada sprendinys nebus ge­ riausias.

Kuo organizuojama priemonė (operacija) sudėtingesnė, tuo svarbesnę reikšmę, priimant sprendinį, turi moksli­ niai metodai, kurių pagalba galima įvertinti kiekvieno sprendinio būsimą pasekmę, neleistinus variantus atmesti, o rekomenduoti geriausius. Tokius matematinius paskai­ čiavimus, padedančius priimti teisingus sprendimus, ir at­ lieka viena iš naujausių mokslo šakų, vadinama operaci­ jų tyrimu. Šiuo metu iškyla vis daugiau problemų, kurių sprendi­ mas neįmanomas be matematinių metodų taikymo, todėl operacijų tyrimas yra viena iš labiausiai besivystančių mokslo šakų.

Abiturientai, pasirinkę šią matematikos specializaciją, susipažins ne tik su klasikiniais matematiniais metodais, bet ir su tokiais neseniai sukurtais, kaip matematinis mo­ deliavimas, lošimų teorija, tiesinis ir dinaminis programa­ vimas ir t. t.

Jauno specialisto, baigusio šią specializaciją, laukia teorinis darbas (naujų matematinių metodų kūrimas) ir sukurtų metodų taikymas praktiniuose uždaviniuose.

Flz.-mat. m. k. V. ClOCYS

GEOMETRŲ BŪRYJE Geometrija yra vienas seniausių matematikos mokslų, praėjęs ilgą vystymosi kelią. Tai pirmoji matematikos ša­ ka, kuri buvo grindžiama aksiomatiškai. Šiuo metu ir ki­ tos matematikos šakos grindžiamos panašiu būdu. Šiuo­ laikinė geometrija maža ką bendro turi su elementari­ nės geometrijos kursu, dėstomu vidurinėse mokyklose.

Tai toli išsivystęs mokslas, naudojantis savo tiriamiems objektams nagrinėti šiuolaikinius matematinius metodus.

Antra vertus, geometrų sukurti matematiniai metodai tai­ komi kituose moksluose.

Vilniaus universitete nagrinėjami diferencialinės geo­ metrijos klausimai. Tai labiausiai išsivysčiusi geometrijos šaka. Šiuolaikinė diferencialinė geometrija artimai susi­ jusi su teorine fizika, todėl į geometrų konferencijas dažnai atvyksta fizikai teoretikai, o kai kuriuose dife­ rencialinės geometrijos skyriuose išdėstomi specialiosios ir bendrosios reliatyvumo teorijų pagrindai. Žinoma, šios teorijos čia nagrinėjamos geometriniu požiūriu.

Mūsų katedroje dirba ir topologų grupė, atstovaujanti įvairioms topologijos šakoms. Topologija — tai naujas, sparčiai besivystantis, labai perspektyvus mokslas, už­ imąs vieną iš pagrindinių vietų šiuolaikinėje matemati­ koje.

Doc. V. PADERVINSKAS

... IR ELEKTRONINĖS MAŠINOS Matematikos mokslo ir skaičiavimo technikos vystyma­ sis apima tūkstantmečius. Netgi tais laikais, kai gamybos priemonėmis buvo tik akmuo ir lazda, žmogus jau bandė skaičiuoti, o pati primityviausia skaičiavimo „mašina" buvo akmenukai arba rankų pirštai. Vystantis visuome­ nei, tobulėjant gamybos priemonėms, buvo susiduriama su vis sudėtingesniais skaičiavimais. Tai skatino vystyti matematikos mokslą ir tobulinti skaičiavimo techniką.

Dabartiniu metu jau niekas neabejoja, kad matematikos mokslas neišvengiamai reikalingas bet kurioje žmogaus veiklos srityje ir kad būtina jį vystyti. Jau nekalbant apie tiksluosius mokslus: fiziką, chemiją, techniką, — su sudėtingais matematiniais reiškiniais susiduriama ir že­ mės ūkyje, biologijoje, medicinoje ir t. t. Norint greitai ir tiksliai atlikti reikiamus skaičiavimus, tenka naudotis elektroninėmis skaičiavimo mašinomis (ESM). Šiuolaikinė ESM — tai sudėtingas įrenginys. Tačiau ji neskaičiuos, jei nenurodysime jai, kokius veiksmus ir kokia eilės tvarka reikia vykdyti. Skaičiavimo mašinai veikimo programą gali sudaryti tik žmogus, turintis ati­ tinkamą matematinį išsilavinimą.

Paskutiniais metais smarkiai plečiasi skaičiavimo cent­ rų su galingomis ESM tinklas. Todėl ir matematikų-programuotojų paklausa yra didelė. Šios srities specialistus ruošia Matematikos ir mechanikos fakultetas. Jau nuo I kurso mūsų fakulteto studentai mokosi programuoti ir praktiškai dirba su elektroninėmis mašinomis Skaičiavimo centre.

Universiteto skaičiavimo centras yra vienas didžiausių mūsų respublikoje. Jis nuolat įsigyja naujausias ESM, nes tai būtina, norint paruošti aukštos kvalifikacijos matematikus-programuotojus. Be studentų mokymo, matematikai-programuotojai, dirbantys mūsų skaičiavimo centre, sprendžia uždavinius ekonomistams, miškininkams, geolo­ gams, fizikams, kuria automatizuotas valdymo sistemas. Šiuos darbus atlikti padeda geriausi Matematikos ir me­ chanikos fakulteto vyresnių kursų studentai.

Mieli abiturientai! Jei jus domina matematiko-programuotojo specialybė, kviečiame stoti į Matematikos ir me­ chanikos fakultetą.

Vyr. dėst. V. UNDZĖNAS

Rugsėjo pirmosios iškilmės. Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius įteikia pirmakursiams studentiškas kepurai­ tes.

MOKOME MATEMATIKOS Iš vidurinės mokyklos ma­ tematikos kurso negalima su­ sidaryti teisingo matematikos mokslo vaizdo. Pavyzdžiui, kas mokykliniame kurse va­ dinama algebra, nesudaro nė paragrafo pradiniame algeb­ ros, kaip matematikos šakos, vadovėlyje. Iš kitos pusės, geometrija ir trigonometrija taip fundamentaliai išstudi­ juojamos vidurinėje mokyk­ loje, kad net matematikos fakultete prie jų negrįžtama.

Mokyklinis geometrijos kur­ sas yra svarbus takas, vedan­ tis į matematiką. Mat, ši geometrija yra realios erd­ vės matematinis modelis, to­ dėl fizikoje, technikoje ir kituose moksluose iškylan­ čios matematipės problemos dažnai liečia darinius, esan­ čius euklidinėje erdvėje (pa­ vyzdžiui, plonų sluoksnių sa­ vybės, kūnų aptakumas, ra­ ketų trajektorijos ir t. t.).

Be to, euklidinė geometrija — pirmoji žmonijos istorijo­ je matematinė teorija. Išlai­ kiusi daugiau kaip dviejų tūkstantmečių egzaminą, ji ir šiandien švyti ryškia žvaigžde matematikos skliau­ te: nors principiniai euklidinės geometrijos klausimai seniai išaiškinti, bet šios geometrijos faktai ir vaiz­ diniai nuolat naudojami be­

veik visose matematikos ša­ kose.

Antru taku, vedančiu iš mokyklinio matematikos kur­ so į matematiką, yra skaičių mokymasis. Natūriniai skai­ čiai — jau I klasėje skai­ čiuojama iki 10 iki 100 ir toliau; vėliau sveikieji skai­ čiai, racionalieji skaičiai ir pagaliau — realieji skaičiai.

Patys žinote, kad natūriniai skaičiai yra toji „statybinė medžiaga", iš kurios padaro­ mi ir sveikieji, ir racionalie­ ji, ir realieji skaičiai. Esate girdėję, kad dar yra kom­ pleksiniai skaičiai; tačiau tai tik realiųjų skaičių poros. Štai ir visos skaičių siste­ mos, turinčios vertę matema­ tikoje ir jos pritaikymuose!

Audringas matematikos mokslo vystymasis bei prak­ tikos poreikiai verčia moder­ ninti ir vidurinės mokyklos matematikos kursą. Ribų teo­ rijos elementai įvedami ne tiek apskritimo ilgio, skritu­ lio ploto ir pan. sąvokoms paaiškinti, kiek dėl ribos są­ vokos pažintinės svarbos ir pritaikomosios reikšmės (ypač naudojant išvestines funkci­ jų tyrime). Yra ir daugiau šiuolaikinės matematikos at­ garsių mokykliniame mate­ matikos kurse: bendra funk­ cijos sąvoka, nauja geomet-

STUDENTŲ MOKSLINIS DARBAS Patys geriausi mūsų fakul­ teto (kaip ir kitų) studentai yra susibūrę į Studentų mokslinę draugiją (SMD).

Aukščiausia šios draugijos iš­ raiškos forma — kasmetinė SMD konferencija, kurioje studentai skaito savo dar­ bus. Geriausiai pasirodę kon­ ferencijoje dalyviai važiuo­ ja į Rygos, Minsko, Kijevo bei kitų šalies miestų uni­ versitetų konferencijas skai­ tyti savo pranešimų. Taip pat į mūsų universitetą atvažiuo­ ja iš kitur.

Paruošti originalų matema­ tikos darbą nėra lengva. Rei­ kia daug darbo, žinių, meilės

pasirinktai specialybei, reikia pradėti ruoštis nuo pirmo kurso. Tada IV—V kurse galima tikėtis tam tikrų re­ zultatų.

Matematikų darbas turi sa­ vo specifiką. Čia nereikia di­ delės materialinės bazės (su­ dėtingų laboratorijų, brangių prietaisų bei medžiagų). Pa­ grindiniai darbo įrankiai la­ bai paprasti — popieriaus lapas, pieštukas, knygos, moksliniai žurnalai. Susigau­ dyti knygų ir žurnalų gausy­ bėje, nepasimesti neaprėpia­ mose šiuolaikinio mokslo platybėse, susirasti konkre­ čią savo mokslinės veiklos

rijos aksiomatika, vektorinės algebros elementai ir kt.

Svarbus mokyklinio kurso papildymas, skirtas matema­ tikos mėgėjams, yra Lietuvos Jaunųjų matematikų neaki­ vaizdinės mokyklos užduo­ tys. Iš esmės neišeidamos už mokyklinės programos ribų, jos paryškina vidurinės mo­ kyklos matematikos kurso pagrindines idėjas ir meto­ dus. Tai yra naudinga ir tiems, kas nestudijuos mate­ matikos — jų vidurinis ma­ tematinis išsilavinimas bus gana pilnas, ir tiems, kurie pasirinks matematiko profesi­ ją — bus lengviau atlikti šuolį iš mokyklinio matema­ tikos kurso į universitetinį.

Tačiau tik universiteto Ma­ tematikos ir mechanikos fa­ kultete Jūs išklausysite fun­ damentaliuosius matematikos kursus — analizę ir algebrą, turėsite galimybę susipažinti su matematine logika. Šie principiniai kursai bus tas pagrindas, ant kurio stovėsi­ te ateityje — ar mokslinin­ kai matematikai būsite, ar dirbsite liaudies ūkyje (skai­ čiavimo centruose, planavi­ mo ir valdymo organuose, gamyklose), ar mokytojausi­ te.

Tik universitete Jūs suži­ nosite, ką daro matematikai, kad matematika nėra uždavi­ nių sprendimo sportas arba

skaičiavimo bei formulių mokslas. Praktikos (visų pir­ ma fizikos bei technikos) ir pačios matematikos proble­ mų sprendimas veda į nau­ jų metodų ir aksiomatinių teorijų atradimą ir išvysty­ mą, — štai kuo užsiima ma­ tematikai. Jei Egipto pirami­ dės, Eifelio bokštas, Niujor­ ko dangoraižiai ar atoiftinio bombardavimo siaubas — kiekvienam aiškūs dalykai, tai matematikos nuostabieji statiniai suvokiami tik spe­ cialistams, nors tie matema­ tikos statiniai ir nerūdija, ir yra galingesni už bet kokį technikos stebuklą: jie įvei­ kia net begalybės slibiną! Se­ novės matematikai buvo lai­ komi žyniais: jie mokėjo nu­ statyti Saulės užtemimų da­ tą, konstruodavo akmenų svaidymo mašinas ir mecha­ nizmus sunkenybėms pakel­ ti ir t. t. Ir šiandien mate­ matikai išlieka žyniais (pa­ minėkime tikimybių teoriją su matematine statistika ar­ ba optimaliojo valdymo teo­ riją, nekalbant jau apie skaičiavimo mašinos idėją), tik jų rekomendacijomis ne dažnas moka pasinaudoti.

sritį padeda darbas SMD. Žemesniųjų kursų studen­ tams veikia įvairūs būreliai, kuriems vadovauja kvalifi­ kuoti dėstytojai. Čia studen­ tai susipažįsta su matemati­ kos disciplinomis, kurios ne­ įeina į mokymo programas, giliau nagrinėja dėstomus dalykus. Svarbiausia, kad studentai šiuose būreliuose įsigyja būtinus savarankiško darbo įgūdžius, išmoksta dirbti su literatūra, pajunta tikrą mokslo skonį.

Paprastai, patys aktyviausi SMD nariai gana nesunkiai randa savo kelią moksle. Jie jau studijų metais yra paty­ rę ieškojimų, atradimų, sėk­ mių bei nesėkmių jausmą.

LTSR Mokslų akademijos na­ rys korespondentas prof. B. Grigelionis, mūsų fakulteto Taikomosios matematikos ka­ tedros vedėjas prof. A. Bikelis, Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros doč.

Vyg. Paulauskas (be „pen­ kių minučių" mokslų dakta­ ras), savo laiku jauniausias fiz.-mat. mokslų kandidatas respublikoje Vig. Mackevi­ čius aktyvią mokslinę veik­ lą pradėjo nuo pirmo kurso, nuo pirmos dienos universi­ tete.

Doc. A. JONUŠAUSKAS Lietuvos Jaunųjų matematikų neakivaizdinės mokyklos Tarybos pirmininkas

E. doc. p. R. KUDŽMA Fakulteto SMD mokslinis vadovas

ALBOTYRA — vienas daugiausia senosios prokal- geriau pažinti lyginamosios iš įdomiausių, tiksliau- bes elementų. Savo archaiš- kalbotyros paslaptis, gali sių ir bene daugiausia kurnu lietuvių kalba nenusi- klausyti fakultatyvines (nelaimėjimų pasiekusiųjų hu- leidžia net tokioms jauprivalomas) sesenovės indų, manitarinių mokslų. Kalbi- niai mirusioms kalboms, kaip graikų, hetitų, lyginamosios ninkai, lygindami giminingas senovės indų, senovės grai- indoeuropiečių kalbų gramakalbas, jų struktūras, vis gi- kų ir lotynų. Ne veltui lietu- tikos ir kai kurių kitų disliau ir giliau įsibrauna į to- vių kalba domisi viso pasau- ciplinų paskaitas. limąją kalbų ir tautų praei- lio lingvistai indoeuropeistai, Visų kursų, išskyrus pirtį, atkuria garsus ir formas, daugelyje universitetų ją mąjį, studentai rašo tam tikkurias vartojo mūsų prose- studijuoja. Sunku rasti pa­ rus seminarinius ir kursineliai, drauge su archeolo- šaulyje žymesnį indoeuropie- nius darbus. Daugeliui darbų tokios temos, gais suranda jų gyventas čių kalbotyros specialistą, parenkamos vietas. Naujausi kalbų tyri- kuris nebūtų rašęs apie lie- kad studentas galėtų ne tik mo metodai leidžia atskleisti tuvių kalbą ar bent naudoję- parodyti savo sugebėjimus, kalbos egzistavimo ir funk- sis jos duomenimis, bet ir tarti visai naują žodį cionavimo prigimtį, jos viVilniaus universitete darbš- moksle, išaiškinti tai, ko dar dinį mechanizmą bei to me- čiam studentui lituanistui niekas nėra išaiškinęs. Tochanizmo kitimo priežastis, yra ko pasimokyti ir kur pa- kios rūšies originalūs bei Dabar instrumentinės foneti- dirbėti, atskleisti savo suge- vertingi darbai vėliau plėtokos priemonėmis galime už- bėjimus. Visiems lituanistams jami moksliniuose lietuvių čiuopti subtiliausias garsų skaitomos kalbotyros įvado, kalbos ir baltų filologijos ypatybes, apie kurių buvimą baltų (lietuvių, latvių ir būreliuose, skaitomi mokslianksčiau net neįsivaizdavo- prūsų) filologijos įvado, da- nėse konferencijose, ekspome. Kalbininkai, spręsdami bartinės lietuvių kalbos ir nuojami (neretai ir premiįvairiausias lingvistikos moks- jos istorijos, taip pat prak- juojami) respublikinėse mokslo problemas, vis plačiau tai- tinės stilistikos bei kalbos lo darbų apžiūrose. Iš jų ko matematikos ir kitų tiks- kultūros disciplinos. Trečiaja- kartais išauga stambūs lingliųjų mokslų metodus. me kurse, atsiskyrę nuo lite- vistikos veikalai.

Mūsų gimtoji lietuvių kai- ratų, kalbininkai, be to, klauLietuvių kalbos specialisba — ypač dėkingas moksli- so specialiąsias disciplinas tus rengia dvi katedros: Lienio tyrimo objektas. Juk ji apie senovės prūsų kalbą, tuvių kalbos ir Baltų filoloiš visų dabartinių gyvųjų naujausias kalbotyros kryptis gijos. Jose dirba patyrę speindoeuropiečių kalbų išlaikė ir kai kurias kitas. Norintys cialistai kalbininkai. Nemaža

K

jų yra žinomi ir vertinami toli už Lietuvos ir net Tarybų Sąjungos ribų. Visi abiejų katedrų nariai apgynę kandidatines, o keturi ir daktarines disertacijas. Katedrų darbuotojai yra parašę ir išleidę nemaža mokslo veikalų, čia leidžiamas tarptautinis baltų filologijos organas „Baltistica", rašomi nauji darbai. 1975 m. buvo organizuota III Sąjunginė baltistų konferencija, kurioje dalyvavo ne tik Tarybų Sąjungos, bet ir užsienio mokslininkai, tyrinėjantys lietuvių ir kitas baltų kalbas, Tikrai įdomios yra gimtosios lietuvių kalbos mokslo studijos, o jas baigus laukia kilnus darbas nacionalinės lietuvių kultūros ugdymo baruošė, tiek dėstant lietuvių kalbą bei literatūrą vyresnėse vidurinės mokyklos klasėse, tiek ir dirbant tiriamąjį darbą mokslo įstaigose. Tad studijuokime savo nuostabiosios gimtosios kalbos mokslą!

Prof. Z. ZINKEVIČIUS Lietuvių kalbos katedros vedėjas

Jaunos energingos jėgos į filologiją!

USŲ kalbos ir litera­ kurie būrelių auklėtiniai šiuo tūros specialybė gau­ metu yra žinomi mokslinin­ siausia fakultete. Kas­ kai: prof. A. Antonovičius, met į I kursą priimamadoc. po L. Sudavičienė, doc. T. 75 studentus (50 į lietuvių Plakunova, doc. Z. Daunie­ grupę ir 25 į rusų grupę). nė (dirba Maskvoje), doc. E. Per penkerius mokslo me­ Safronova, doc. E. Cervinstus studentai, be bendro kienė, doc. R. Sideravičius, profilio bei visuomeninių doc. B. Masionienė ir kt. mokslų disciplinų, nuodug­ Be to, prie rusų literatūros niai studijuoja tokias teori­ katedros veikia kūrybinis nes rusų kalbotyros discipli­ būrelis, jungiantis pradedan­ nas, kaip dabartinė rusų kal­ čiuosius poetus, prozininkus ba ir jos istorija, stilistika, ir kritikus. Jo nariais bu­ bendroji kalbotyra, mokosi vo dabar žinomi rašytojai slavų — čekų, lenkų, bulga­ M. Sluckis, G. Kanovičius, K. rų — kalbų. Studijuoja ru­ Vorobjovas, vertėjas F. Deksų, lietuvių ir kitų TSRS tau­ toras ir kt. tų literatūros istoriją, užsie­ Baigusiems rusų kalbos ir literatūros specialybę absol­ nio literatūrą.

Skirtingai nuo pedagoginių ventams suteikiama filologo, institutų, universitete rasis­ rusų kalbos ir literatūros dės­ tai gali giliau specializuotis tytojo kvalifikacija. Todėl kalbos arba literatūros sri­ dauguma rusistų dirba moky­ tyje. Jau nuo 2-jo semestro tojais vidurinėse mokyklose. studentai klauso specialius Iš universiteto absolventų kursus, kuriuose plačiai ana­ yra daug žinomų mokytojų. lizuojamos aktualiausios ru­ Tai S. Sudikienė, M. Alantaisų kalbos ir literatūros pro­ tė, O. Klumbytė, V. Kravec, blemos. Tai spec. kursai ir I. Taberko ir daugelis kitų. spec. seminarai iš rusų fra­ Kai kurie absolventai dirba zeologijos, žodžių darybos, dėstytojais aukštosiose mo­ fonetikos, lingvistinės poeti­ kyklose, redaktoriais leidyk­ kos kalbininkams; besidomin­ lose, televizijos ir radijo ko­ tiems rusų literatūra skaito­ mitete, vertėjais ir t. t. Be mi kursai iš šiuolaikinės ta­ to, rusistams, turintiems tyri­ gabumų, atsiveria rybinės poezijos, marksistinės nėtojo literatūros kritikos; kituose plačios galimybės ir toliau plačiai analizuojama A. Če­ dirbti mokslinį darbą, ypač chovo, L. Tolstojaus, A. Puš­ gretinamosios gramatikos, li­ kino ir kt. rašytojų kūryba. teratūrų ryšių ir pan. srityje.

Dalis specialiųjų kursų ir se­ Jų darbui ir toliau vadovau­ minarų susiję su respublikos ja rusų kalbos ir rusų lite­ specifika, t. y. juose nagrinė­ ratūros dėstytojai, nes šios jami vertimo klausimai, gre­ katedros yra pagrindiniai rutinamosios rusų ir lietuvių sistikos mokslo centrai res­ gramatikos problemos, litera­ publikoje.

Katedros palaiko glaudžius tūriniai ryšiai ir pan.

Studentai rusistai turi vi­ ryšius su absolventais, dir­ sas galimybes reikšti savo bančiais mokyklose. Periodiš­ kūrybinius sugebėjimus. Prie kai rengiami susitikimai su katedrų veikia studentų mokytojais, jiems skaitomos moksliniai rusų kalbos ir ru­ paskaitos aktualiausiais kal­ sų literatūros būreliai, kur bos ir literatūros klausimais, studentai įgyja pirmuosius teikiamos konsultacijos. mokslo tiriamojo darbo įgū­ Doc. E. GALNAITYTE džius. Būrelių nariai ruošia ir skaito savo pranešimus Rusų kalbos katedros vedėja, mokslinėse studentų konfe­ doc. P. IVINSKIS rencijose universitete, o taip Rusų literatūros katedros pat kitose Tarybų Sąjungos vedėjas aukštosiose mokyklose. Kai

R

Gerbiamieji abiturientai!

Persisvėrė į antrąją pusę ILOLOGIJOS fakultete dentams dėstomas platus atipaskutinieji mokslo metai vidurinėje mokykloje. Jus vis ruošiami trijų užsienio tinkamos šalies literatūros dažniau susimąstote: kur toliau pasukti? kurią aukštąją kalbų specialistai. Už- istorijos kursas bei visuoti- mokyklą, kurią specialybę rinktis? Respublikos aukštosios mokyklos jums pasiūlys daug gerų specialybių.

Tarp sienio kalbos studijavimas nės literatūros istorija, rusų yra daug tokių, kuriuos traukia filologija — kal­ būsimiesiems studentams ke- ir lietuvių tarybinių literatū- Jūsų bos, literatūra. Ne tik traukia, bet ir turite jai gabumų, lia specifinius protinius ir rų apžvalga, kuriuos parodėte jau mokyklos suole. Kviečiame: ateikite psichofiziologinius reikalaviKadangi daugumas užsiė­ pas mus, į senojo Vilniaus V. Kapsuko universiteto Filo­ mus. Reikia turėti normalius nio kalbų specialybių absol- logijos fakultetą. | fakultetą, kuris yra didžiausia res­ filologų kalvė. Čia jūs būsite didesnės, negu kalbos padargus, nepriekaiš- ventų skiriami dirbti moky- publikoje 1000-čio studentų (kiek mažiau neakivaizdiniame, vakari­ tingus gimtosios kalbos tar- tojais, mokymo plane yra niame skyriuose) šeimos narys. Čia jus studijuosite litua­ ties įgūdžius, gerą fonetinę visas pedagoginių disciplinų nistiką (lietuvių k. ir lit. spec.), rusistiką (rusų k. ir lit. kiti rinksis užsienio — anglų, vokiečių, prancūzų klausą, regėjimą, imlią at- ciklas. Studentai atlieka pio- spec.), — kalbas ir literatūrą. Yra taip pat klasikinės filologi­ mintį ir imitacinius sugebėji- nierių vadovo praktiką piojos, t. y. graikų ir lotynų kalbų bei literatūros specializa­ mus, pakankamai stiprų bal- nierių stovykloje ir pedago- cija. Baigę aukštąją mokyklą, jūs būsite atitinkamų da­ dėstytojai, mokytojai, kurie-ne-kurie eis dirbti 1 lei­ są ir mokėti jį valdyti. ginę praktiką mokykloje. Sa- lykų dyklas, redakcijas, kiti dirbs vertėjais, gidais turi7mo Pagal naujausius mokymo vo sugebėjimus taikyti įgy- organizacijose; gerai pasirodžiusieji Jau studijų metais planus šių specialybių absol- tas žinias gyvenime studentai mokslo tiriamajame darbe bus kviečiami j mokslinius institutus ir varys pasirinktąjį barą kalbų, literatūros ventams numatoma suteikti turi progos patikrinti vertikritikos srityje. Iš jūsų tarpo rasis ir tokių, ku­ platesnę, negu anksčiau kva- mo praktikos jnetu, dirbdami tyrimo, rie spės pegaso sparnais pasikelti į viliojančias poezijos, lifikaciją, — filologo-germa- vertėjais respublikos leidyk- prozos aukštumas — taps visų pripažintais poetais, pro­ nisto arba filologo-romanisto lose ir mokslo įstaigose arba zininkais.

Fakultete 12 katedrų: Lietuvių kalbos, Baltų filologijos. ir atitinkamos užsienio kai- gidais-vertėjais „Inturisto" ir Lietuvių literatūros, Rusų kalbos, Rusų literatūros, Už­ bos dėstytojo. Daugumas mū- LLKJS CK Jaunimo turizmo sienio filologijos bei užsienio kalbų (anglų, vokiečių, sų absolventų, kaip ir anks- biure. Universitetas turi gali- prancūzų), Užsienio literatūros, Klasikinės filologijos. Čia čiau, aišku, dirbs užsienio mybių pasiųsti vokiečių kal- dirba apie 190 profesorių, docentų, dėstytojų, puikių žinomų respublikoje ir už jos ribų mokslinin­ kalbos mokytojo darbą res- bos ir literatūros specialybės specialistų, kų, intensyviai dirbančių lituanistikos, rusų k. ir lit., už­ publikos vidurinėse mokyk- studentus į Greifsvaldo sienio k. ir lit., klasikinės filologijos mokslo baruose. lose, tačiau universitete (VDR) universitetą pažintinei Prie specialybių katedrų yra studentų moksliniai bei kūrybiniai būreliai. Kasmet tobulėja mokymo procesas: (skirtingai nuo Vilniaus Pe- ir priešdiplominei praktikai, Jis įgauna vis naujesnį, vis savarankiškesnį pobūdį! dagoginio instituto) jie įgys Užsienio kalbų studijaviAteikite pas mus!

Doc. J.PIKCILINGIS ir platesnį filologo išsilavini- mas — tai nepaprastai daug Filologijos fakulteto dekanas mą. triūso reikalaujantis dalykas, Plati ir turininga universi- tai intensyvus darbas auditetinė užsienio kalbų specia- torijoje paskaitų, pratybų bei NIVERSITETO literatai LTSR nusipelniusi dėstytoja dažni mūsų svečiai. Buvę li­ būrelio auklėtiniai listų rengimo programa nu- seminarų metu ir sisteminturi senas garbingas doc. P. Česnulevičiūtė, tary- teratų mato intensyvų praktinių gas kasdieninis savarankiškas tradicijas. Žiluose jo binės lietuvių poezijos spė­ Just. Marcinkevičius, A. Mal­ donis, A. Baltakis, M. Marti­ pasirinktos užsienio kalbos darbas bibliotekos skaityklotumuose gyva praeities dva- cialistas doc. V. Areška. (šnekamosios ir rašomosios) se, audiovizualinėje labora- šia: čia vaikščiojo A. MicLiteratūros studijuoti atei- naitis, VI. Šimkus, A. Bukon­ įgūdžių ugdymą ir sistemingą torijoje, namie. Todėl mes kevičius ir J. Slovackis, S. na didelis būrys kūrybingo tas, V. Žilinskaitė ir dauge­ teorinių kalbos disciplinų kviečiame studijuoti užsienio Stanevičius ir S. Daukantas, jaunimo. Daugelis jų svajo- lis kitų dalyvauja įvairiuose (kalbos istorijos, teorinės fo- kalbą ir literatūrą tik tuos Dar palyginti neseniai nuai- ja tapti rašytojais, poetais, literatūriniuose renginiuose, netikos, gramatikos, leksiko- abiturientus, kurie nebijo dėjo prof. V. Mykolaičio-Pu- Suprantama, universitetas skaito savo kūrybą.

Reikšmingas kiekvienų me­ logijos, stilistikos) studijavi- „juodo“ darbo, yra kruopš- tino, skaičiusio filologams „nedaro" rašytojų, jis tik mą. Absolventams keliami tūs ir, svarbiausia, gerai pa- paskaitas, žingsniai. suteikia specialų išsilavinimą. tų įvykis literatų gyvenime aukšti reikalavimai išmokti svėrę savo galimybes ir suŠiandien Lietuvių literatu- Tačiau neatsitiktinai ši aukš- — savos kūrybos konkursas, laisvai kalbėti studijuojama gebėjimus. ros katedroje dirba irgi žy- toji mokykla vadinama rašy­ geriausiųjų premijavimas. Po užsienio kalba ir sugebėti ją Doc. L. PAZŪSIS mus literatai, mokslininkai, tojų kalve. Tur būt, daugiau to seka atsakingas kasmeti­ teoriškai analizuoti. Mokymo Anglų filologijos katedros pedagogai: tautosakos tyrinę- kaip du trečdaliai mūsų rašy­ nis renginys — laureatų kū­ planas numato priedo trimetį vedėjas, tojas prof. dr. D. Sauka, ra- tojų yra baigę Vilniaus uni- rybos vakaras, kuriame daly­ antros (paprastai giminingos) doc. A. TEKORIUS šytojas, literatūros kritikas versitetą. Rašytojų Sąjunga vauja ir žymūs poetai.

Bandantys savo jėgas užsienio kalbos kursą. Užsie- Vokiečių filologijos katedros doc. A. Sprindis, teatro ir nuolat globoja savo jaunuonio kalbų specialybės stuvedėjas dramaturgijos meno žinovė sius kolegas. Rašytojai — poezijoje, prozoje arba kri­

F

U

Prekybos specialistai i

_____

’*

K > <IWMM lt M M

iii

isį "R I dH

£

Sparčiai vystantis liaudies ūkiui, organizuojant jo dar­ bą moksliniais pagrindais, kartu auga ir ekonomistų porei­ kis. Ypač sparčiai yra vystoma tarybinė prekyba. Kasmet atidaroma šimtai naujų prekybos bei visuomeninio maiti­ nimo įmonių. Nuolat tobulinamas prekybos darbas. Visam tam yra reikalingi aukštos kvalifikacijos prekybos dar­ buotojai.

Pagrindinė aukštos kvalifikacijos prekybos darbuotojų, kalvė — Prekybos fakultetas. Dabartiniu metu čia ruošia­ mi trijų specialybių darbuotojai: prekybos ekonomistai, prekių mokslo ir prekybos organizavimo bei materialiniotechninio aprūpinimo specialistai.

Visų specialybių prekybininkai vienodai reikalingi mū­ sų liaudies ūkiui, todėl baigę jie dirba ne tik atitinkamo­ je liaudies ūkio šakoje, įmonėse bei organizacijose, bet ir liaudies ūkio planavimo, valdymo organuose, mokslinio tyrimo įstaigose. Turintys patraukimą gali dirbti pedago­ ginį darbą specialiosiose vidurinėse mokyklose arba technikumuose. * * * Studentai, baigę prekybos ekonomikos specialybę, dir­ ba prekybos įmonėse ar organizacijose. Nemaža dalis tampa organizacijų bei stambių parduotuvių ir visuome­

tikoje buriasi į literatų būre­ lį. Sudaryti literatūrinę ap­ linką, padėti jauniems žmo­ nėms įsijungti į platesnį lite­ ratūrinį gyvenimą, plėsti jų akiratį — tokia yra būrelio paskirtis.

Kasmet išleidžiame diplo­ mantus į mokyklas, redakci­ jas ir kitus humanitarinio darbo barus. Studijuoti lite­ ratūros ateina naujas būrys su savo svajonėmis ir sie­ kiais. Žmonės keičiasi, bet viena išlieka pastovu: meilė literatūrai, troškimas ją pa­ žinti ir praturtinti.

Filologijos kand.

E. BUKELIENE

ninio maitinimo įmonių vadovais, jų pavaduotojais, planavimo-ekonomikos bei kitų skyrių viršininkais, ekono­ mistais. Tam tikra dalis absolventų dirba vadovaujantį darbą kooperatinėje prekyboje, nemaža dalis — prekybos valdymo organuose (Prekybos ministerijoje, Lietkoopsą­ jungoje), prekybos kadrus ruošiančiuose technikumuose, mokslinio tyrimo įstaigose ir t. t.

Aukštos kvalifikacijos prekių mokslo žinovu bei preky­ bos organizatoriumi tampa asmenys, baigę prekių mokslo ir prekybos organizavimo specialybę. Šios specialybės ab­ solventai dirba prekybos organizacijų, didmeninės preky­ bos bazių, parduotuvių žinovais, nemaža dalis — įvairų organizacinį-vadovaujantį darbą prekybos įmonėse.

Materialinio-techninio aprūpinimo specialybė ruošia kadrus įvairioms liaudies ūkio sistemoms, kur darbas sie­ jasi su materialinio-techninio aprūpinimo klausimais. Šios specialybės absolventai reikalingi pramonės, statybos įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad šią specialybę baigusie­ ji daugiau turi reikalų su pramoninėmis medžiagomis, įrengimais bei mašinomis, ji rekomenduotina studijuoti vyrams.

Doc. L. BUTKEVIČIUS fakulteto dekanas

>

Finansų ir apskaitos fakulteto specialybės • EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMO specialistas — tai infor­ macijos tvarkymo ir apdorojimo skaičiavimo mašinomis technologas. Technologai, kaip žinia, yra specialistai, ku­ rie žino priemones ir būdus žaliavoms, medžiagoms ir pan. perdirbti, moka organizuoti jų perdirbimą. ,,Žaliava“ yra informacija — žinios apie vykstančius gamybinius, ūkinius ir kitus procesus. Norint organizuoti informacijos tvarkymo ir apdorojimo procesą, reikia daug ruoštis: atrinkti sprendžiamus skaičiavimo mašinomis už­ davinius, formalizuoti jų aprašymą, sudarant matematinius modelius, pritaikyti skaičiavimo mašinoms dokumentus, sudaryti vietoje įvairių pavadinimų sąlyginius pažymėji­ mus — kodus, suprojektuoti informacijos apdorojimo darbų technologinį procesą. Tokių darbų ypač daug reikia atlikti kuriant automatizuotas valdymo sistemas, 'kur kaip tik pagrindinę darbų dalį ir sudaro informacijos tvarky­ mo bei apdorojimo darbai.

Kas gi studijuojama per penkerius metus?

Be bendrų visuomeninių mokslų disciplinų, bendrų ma­ tematinių ir ekonominių disciplinų daug laiko skiriama specialybę formuojančioms disciplinoms, kurias galima 'suskirstyti į kelias pagrindines grupes: skaičiavimo tech­ nikos veikimo, nustatymo ir programų joms sudarymo pa­ grindai, ekonominių ir informacinių procesų modeliavimas ir algoritmizavimas, algoritminės kalbos ir programavimo sistemos, naudojamos ekonominių skaičiavimų algorit­ mams ir programoms aprašyti, skaičiavimo mašinų panau­ dojimas ekonominiame darbe.

Baigusiems studijas suteikiama inžinieriaus-ekonomisto kvalifikacija, jie skiriami dirbti į mokslinio tyrimo ir pro­ jektavimo organizacijas, dalis patenka į skaičiavimo cent­ rus ir stotis. Ypač sėkmingai ekonominės informacijos mašininio apdorojimo organizavimo specialistai kuria at­ skirų įmonių ir organizacijų automatizuotų valdymo siste­ mų Informacijos apdorojimo sistemas. Čia jiems labai pa­ deda įgytos studijų metais universalios žinios: jie orientuo­ jasi skaičiavimuose, atliekamuose planuojant ir apskaitant įmonįų darbą, gerai žino kaip reikia skaičiuoti įvairiomis mašinomis, kokios yra elektroninių skaičiavimo mašinų programinės priemonės ar kaip jomis naudotis. Jie suda­ rinėja uždavinių sprendimo algoritmus, projektuoja infor­ macijos apdorojimo skaičiavimo centruose technologinius procesus, parenka optimalius jų variantus. Dirbantieji skaičiavimo centruose organizuoja informacijos apdoroji­ mo dambą, tobulina ir papildo jau sudarytus projektus.

Baigusieji šią specialybę sėkmingai gali dirbti moksli­ nio tyrimo institutuose, laboratorijose, kur tiriama ekono­ minė informacija, nagrinėjami jos tvarkymo ir apdoroji­ mo organizavimo klausimai, aukštosiose ir specialiose vi­ durinėse mokyklose, kur dėstomos skaičiavimo mašinų ir jų panaudojimo disciplinos. Ši specialybė yra daugiau negu trisdešimtyje šalies aukštųjų mokyklų ir visur ja domisi daug jaunuolių. Uni­ versitete norinčių stoti į ją būna šiek tiek daugiau, negu kasmet priimama į pirmą kursą. Dalį abiturientų „atbai­ do" stojamieji egzaminai, kurie yra tokie pat kaip į ma­ tematikos bei fizikos specialybes. Tačiau įdomus, perspek­ tyvus darbas pradeda vis labiau dominti jaunuolius, mėgstančius kūrybinį ir organizacinį darbą, besidominan­ čius naujovėmis. Į šią specialybę kviečiami stoti visi, kurie domisi tech­ nika, kam nesvetima fizika su jos laboratoriniais darbais, matematika, ekonomika, kurie nori ne tik kurti tą tech­ niką ar vystyti matematikos mokslą, bet ir panaudoti vi­ sas tas priemones efektyvių informacijos apdorojimo pro­ cesų organizavimui.

Doc. L. SIMANAUSKAS Ekonominės informacijos katedros vedėjas

• STATISTIKOS specialistai universitete ruošiami nuo 1971 m. Jie dirba LTSR Centrinėje Statistikos valdyboje ir jos žemutinėse grandyse —: miestų ir rajonų valstybi­ nės statistikos informacijos skaičiavimo stotyse. Statistikos specialistai reikalingi ir kitoms žinyboms — šakinėms val­ dyboms, ministerijoms, Valstybinei Plano komisijai, pra­ monės bei žemės ūkio įmonėms, statybos ir prekybos or­ ganizacijoms. Jie turės darbo ir mokslinio tyrimo institu­ tuose, biuruose bei laboratorijose. Žodis „statistika" reiškia ne tik atitinkamą praktinę veiklą. Statistika — tai gana platus savarankiškas moks­ las, nagrinėjantis socialinius-ekonommius reiškinius ir procesus. Tam, kad statistikai galėtų tirti ekonominius reiškinius, visų pirma, jie turi paruošti reiškinių tyrimo metodiką, įvairių socialinių-ekonominių (gyventojų, pro­ duktų gamybos, paskirstymo, vartojimo bei kitų) rodiklių apskaičiavimo metodologiją, turėti tam tikrą statistinių ro­ diklių sistemą.

Ilgą laiką statistiniai duomenys buvo renkami, apdoro­ jami bei apibendrinami paprasčiausia skaičiavimo techni­ ka. Dabar šį darbą atlieka elektroninės mašinos. Statistiko darbas labiau krypsta į analitinę pusę — gautus api­ bendrintus rodiklius jie turi analizuoti, aiškinti dėsningu­ mus ir iš to daryti atitinkamas išvadas, duoti pasiūlymus.

Statistikas ruošia įvairaus pobūdžio pažymas ir praneši­

mus apie respublikos, miesto ar rajono liaudies ūkio ir jo šakų veiklą.

Statistikos darbo turinys bei statistikos mokslo reikala­ vimai nulėmė ir šios specialybės mokymo planą. Be bend­ rų visuomenės mokslų disciplinų (TSKP istorijos, politinės ekonomijos, marksistinės-lenininės filosofijos bei kitų), dėstomos matematikos disciplinos, specialybės dalykai (bendroji statistikos .teorija, ekonominė bei šakinės sta­ tistikos), konkrečios ekonominės disciplinos, buhalterinė apskaita, svarbią vietą studijose užima skaičiavimo maši­ nos ir jų panaudojimas statistiniams duomenims surinkti ir apdoroti, ypač automatizuotos valstybinės statistikos sistemos sąlygomis. Iš mokymo plano matyti, kad statisti­ kas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiškas eko­ nomistas. Baigusiems suteikiama ekonomisto kvalifikacija.

Doc. J. LAŠKOVAS Statistikos katedros vedėjas

S BE BUHALTERIO neapsieina nė viena įmonė, įstai­ ga ar organizacija. Buhalterio darbas sudėtingas, įvairus, sunkus ir įdomus. Kiekvienoje įmonėje kiekvieną dieną vyksta šimtai tūkstančių ūkinių operacijų, kurias buhal­ teris privalo registruoti, apskaityti ir analizuoti.

Tarybinis buhalteris iš paprasto ūkinių operacijų re­ gistratoriaus virsta aktyviu ūkinių procesų reguliatoriumi, aktyviai veikia visą ūkinių darbų eigą, iškelia darbo trū­ kumus, padeda juos šalinti ir tuo gerina socialistinių ūkinių organizacijų darbą. Dabar buhalteris nedirba „juo­ do" techninio darbo, o analizuoja įmonės ūkinę veiklą, ieš­ ko būdų ir priemonių atskirų įmonės grandžių darbui ge­ rinti. Buhalteris tampa ne tik socialistinės nuosavybės kontrolieriumi, bet ir vienu iš aktyvių įmonės vadovų.

Buhalterinės apskaitos specialybės studentai be discip­ linų, kurias studijuoja visų kitų ekonomikos specialybių studentai, mokomi dar naudotis skaičiavimo technika, jos pritaikymu sudėtingiems ekonominiams uždaviniams spręs­ ti, ūkinei veiklai analizuoti. Štai kodėl aukštos kvalifika­ cijos buhalterinės apskaitos specialistai dirba ne tik įvai­ rių liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų, organizacijų, susi­ vienijimų (vyresniaisiais) buhalteriais, bet jie taip pat yra skiriami minėtų organizacijų vyr. ekonomistais, planuoto­ jais ir pan. Taigi, ekonomisto buhalterio specialybė yra žymiai platesnio pobūdžio, nei visos kitos ekonomistų specialybės. Ji yra taip pat viena pačių įdomiausių eko­ nomistų specialybių.

Baigusiems šią specialybę suteikiama ekonomisto kvali­ fikacija. Gabiausieji ir darbščiausieji specialistai gali sto­ ti į aspirantūrą prie Buhalterinės apskaitos katedros Vil­ niaus V. Kapsuko universitete arba kitose šalies aukšto­ siose mokyklose.

Doc. J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

• FINANSININKO IR KREDITININKO (bankininko) profesija yra viena iš seniausių. Finansininkai ir kreditininkai prekinių piniginių santykių, sudarančių finansų ir kredito esmę, organizavimo ir reguliavimo specialis­ tai.

Finansai ir kreditas išreiškia sudėtingus ir plačius eko­ nominius, prekinius ir piniginius santykius su visomis įmonėmis, įstaigomis, gyventojais, užsieniu ir yra nepa­ prastai svarbūs. Finansininkai ir kreditininkai yra valsty­ bės kontrolieriai, padedantys įgyvendinti ekonominę ir ūkinę politiką. Jie bendradarbiauja su planuotojais, nor­ muotojais, statistikais, buhalteriais, su visų kitų sričių specialistais: inžinieriais, chemikais, medikais, teisinin­ kais.

Finansininkai ir kreditininkai — puikūs finansinių įsta­ tymų, normatyvinių dokumentų ir taisyklių žinovai, suge­ bantys ne tik kontroliuoti, bet ir teikti pagalbą, duoti re­ komendacijas ir patarimus įmonėms ir įstaigoms, kaip geriau organizuoti ir tvarkyti ūkinę ir finansinę veiklą, ekonominius ir piniginius santykius.

Finansininkai ir kreditininkai gerai žino šalies, respub­ likos, savo miesto ir rajono ekonomiką ir kultūrą, liau­ dies ūkio, kultūros ir gyventojų gerovės kėlimo perspek­ tyvas. Finansų ir kredito sistemos darbuotojai paruošia Valstybinio biudžeto projektą, kuris tvirtinamas Aukš­ čiausiosios Tarybos sesijoje, kredito, kasos planus, užtik­ rina jų įvykdymą: mobilizuoja socialistinio ūkio ir gy­ ventojų pajamas, finansuoja ir kredituoja liaudies ūkio plane numatytas priemones.

Atsižvelgdamas į respublikos poreikius, Finansų ir ap­ skaitos fakultetas ruošia 3 specializacijų specialistus: fi­ nansų, kredito ir pramonės finansų.'

Finansų specializacijos jaunieji specialistai įdarbinami miestų ir rajonų finansų skyriuose, valstybinio draudimo inspekcijose ir Finansų ministerijoje. Jie dirba ekonomis­ tais, vyr. ekonomistais, revizoriais, vyr. revizoriais, įvai­ rių padalinių viršininkais. Gabūs ir sumanūs specialistai, įgyję praktinių įgūdžių, skiriami finansų skyrių vedėjais, valstybinio draudimo inspekcijų viršininkais, Finansų mi­ nisterijos valdybų ir skyrių viršininkais, jų pavaduotojais.

Kreditininkai dirba Valstybinio banko miestų ir rajo­ nų skyriuose, Valstybinio banko ar Statybos banko res­ publikinėse kontorose, taupomųjų kasų sistemoje. Parei­ gos įvairios: ekonomistai, vyr. ekonomistai, revizoriai, skyrių ir kitų padalinių vadovai, jų pavaduotojai ir kt.

Sumanūs specialistai skiriami banko' įstaigų valdytojais, Valstybinio ar Statybos banko kontorų valdybų ir skyrių viršininkais, jų pavaduotojais.

Pramonės finansų specializacijos specialistai dirba įmo­ nių arba šakinių ministerijų ir žinybų finansų tarnybose (skyriuose, valdybose) ekonomistais ir vyr. ekonomistais (finansininkais), o sumanūs ir gabūs, įgyję praktinių įgū­ džių, skiriami įmonių ir organizacijų finansų skyrių ar valdybų viršininkais, jų pavaduotojais, įmonių vadovais (direktoriais), jų pavaduotojais. Jie taip pat gali sėkmin­ gai dirbti kituose įmonių padaliniuose (realizacijos, tieki­ mo, planavimo skyriuose, ekonominėse laboratorijose, biuruose ir kt.) planuotojais, analitikais, ekonomistais, pa­ dalinių vadovais.

Specialistui yra būtinos šios pagrindinės profesinės ži­ nios, kurios įgyjamos per penkerius studijų metus: finan­ sų specializacijos specialistas turi žinoti finansinio plana­ vimo metodus ir principus, biudžeto sudarymo, tvirtini­ mo ir vykdymo tvarką, mokėti apskaičiuoti valstybės pa­ jamas ir mokesčius ir žinoti jų akumuliavimo į biudžetą

tvarką, mokėti apskaičiuoti biudžetines išlaidas ir žinoti lėšų išdavimo, t. y. liaudies ūkio šakų, švietimo, sveika­ tos apsaugos, mokslo, kultūros ir kt. finansavimo princi­ pus, metodus ir tvarką, organizuoti finansinį darbą ir finansinę kontrolę. Kredito specializacijos specialistas turi žinoti ne tik finansinio ir kreditinio planavimo ir orga­ nizavimo darbą, bet ir mokėti apskaičiuoti kreditus, tei­ kiamus įmonėms ir organizacijoms, žinoti jų išdavimo ir grąžinimo, pinigų surinkimo ir išdavimo tvarką, atsiskai­ tymų formas ir tvarką bei atsiskaitymų organizavimo dar­ bą, mokėti organizuoti finansinį ir kreditinį darbą ir kontrolę banko įstaigose.

Pramonės finansų specializacijos specialistai turi žinoti finansų ir kredito planavimo darbą įmonėse, mokėti su­ daryti įmonės finansinį planą, kredito ir kasos bei opera­ tyvinius finansinius planus, žinoti įmonių lėšų formavimo šaltinius ir mokėti juos apskaičiuoti ir planuoti, gerai žinoti pelno skirstymo ir panaudojimo sistemą ir tvarką, mokėti apskaičiuoti mokėjimus j biudžetą ir žinoti mokes­ čių bei mokėjimų ir kitų įmonės finansų operacijų vyk­ dymo tvarką, žinoti kapitalinių įdėjimų planavimo tvar­ ką, mokėti apskaičiuoti kreditą, normuoti įmonės apyvar­ tines lėšas, organizuoti finansinį darbą ir finansinę kont­ rolę įmonėje.

Finansininko ir kreditininko reputaciją ir prestižą nule­ mia profesinis pasiruošimas, dalykinės žinios, kvalifikaci­ niai sugebėjimai, nuo kurių priklauso užimamos pareigos.

Profesijos svarbiausias bruožas — pastabumas, operaty­ vumas ir greita orientacija, principingumas ir drausmin­ gumas, reiklumas sau ir kitiems, nepakantumas neūkiš­ kumui. Tačiau visada būtinas principingas santūrumas, iš­ radingumas ir kūrybiškumas, sprendžiant sudėtingus fi­ nansų klausimus, reguliuojant piniginius ir ekonominius santykius pagal galiojančius įstatymus ir normatyvinius dokumentus.

Finansininko ir kreditininko profesija pagal jos darbo pobūdį, turinį ir veiklos sferą yra daugiau vyriška. Ją gali įsigyti visi, kurie domisi ekonominiais, prekiniais ir piniginiais santykiais, pinigų cirkuliacija, jų planavimu, organizavimu ir reguliavimu, kurie mėgsta judrų ir gyvą darbą.

Doc. B. KILIUS

• EKONOMINĖ KIBERNETIKA yra mokslas, nagrinė­ jantis ekonominių sistemų problemas. Patyrimas rodo, kad sudėtingus reiškinius galima geriau suprasti per analogijas ir matematiką. Suprastus reiškinius įvaldyti palengvina technika. Terminas „ekonominė kibernetika" naudojamas daugiau socialistinėse šalyse. JAV, Anglijo­ je, Japonijoje panaši problematika nagrinėjama valdymo moksle (management science) ir operacijų tyrime. (Beje, iš žodžio „management" kilęs „menedžeris".)

Ekonominės kibernetikos specialybės studentas, norėda­ mas suprasti, kas yra ekonomika ir ekonominė sistema, studijuoja ekonomiką, jos organizavimą ir planavimą, taip pat bendrus, sakyčiau, filosofinius, dalykus apie sis­ temas. Kas tai yra sistema ir ką reiškia sudėtinga siste­ ma? Kaip suprasti ir išsiaiškinti, koks yra sistemos tiks­ las, ypač socialinės-ekonominės? Kas yra sistemos stabilu­ mas ir jos reguliavimas? YSi dalis klausimų, kuriuos ekonomistas-kibernetikas per savo studijas privalo apmąs­ tyti.

Ekonominių ir minėtų disciplinų apie ekonomines sis­ temas studijavimas yra pamatas, ant kurio toliau vyksta ekonominių procesų detalizacija ir formalizacija, gerąja žodžio prasme. Formalizacija čia reikštų beveik tą patį, ką ir intuityviai suprantamas žodis „modeliavimas", reiš­ kiantis tam tikro proceso atspindėjimą ir išskiriantis es­ minius modeliuojamos sistemos bruožus. Pavyzdžiui, vi­ durinėje mokykloje susipažįstama su geometrija, kuri yra mus supančio negyvojo pasaulio atspindys arba modelis.

Aišku, kad geometrija, kaip modelis, atspindi tik kai ku­ riuos realybės bruožus. Bet šis atspindys formalizacijos (nes, pavyzdžiui, taškas egzistuoja tik kaip sąvoka) dėka leido daug ką įžiūrėti, kas nebūtų išaiškėję neturint mo­ delio — geometrijos.

Atskirus faktus apie erdvinius kūnų ryšius žmonija kaupė per amžius ir tik Euklidas pastebėjo, kad aibę šitų faktų apsprendžia penkios loginės prielaidos.

Ekonomikos valdymo efektyvumas didinamas vis dau­ giau taikant loginius-matematinius ekonominių procesų modelius (Euklido pavyzdžiu). Jau ir seniau statistika naudojo tokius terminus kaip vidutinis žmogus (taškas geometrijoje), vidutinis suvartojimas ir pan., kas, aišku, yra formalizacija. Šios sąvokos padeda planuotojams. Ban­ doma modeliuoti socialinius-ekonominius reiškinius (loši­ mų teorija, ekonominės pusiausvyros modeliai, ekonomi­ kos dinamikos modeliai ir t. t.). Gal kol kas tai yra tik atskirų faktų sankaupa, kurią, panašiai kaip ir geometri­ joje, galima gauti iš gan nedidelio skaičiaus prielaidų?

Ekonomistui-matematikui, o kaip tik tokią specialybę įgyja baigiantys ekonominę kibernetiką, yra platus lau­ kas sociologiniams, ekonominiams ir matematiniams ty­ rinėjimams.

Kitas labai svarbus ekonomikai, ypatingai socialistinių šalių ekonomikai, klausimas yra optimalus resursų pa­ naudojimas. Vienas iš pirmųjų mūsų šalyje- ir pasaulyje pradėjo šį klausimą nagrinėti matematinių modelių pa­ galba akademikas L. Kantorevičius, dabar Lenino ir No­ belio premijų laureatas. Resursų optimalaus panaudojimo kladsimai yra susiję su matematinės statistikos, tikimybių teorijos ir ekstremalinių uždavinių sprendimo teorijomis.

Ekonominės kibernetikos specialybės studentas studijų metais turi progos fundamentaliai susipažinti su minėto­ mis disciplinomis.

Ekonomikos valdymas yra informacinis procesas. Studentai-kibernetikai susipažįsta su ekonominių duomenų saugojimo ir perdirbimo techninėmis sistemomis, išmoks­ ta jomis naudotis. Jiems padeda automatizuotų valdymo sistemų bei programavimo elektroninėm skaičiavimo ma­ šinoms kursai, atitinkama mokomoji praktika.

Baigę šią specialybę dirba įvairiuose mokslinio tyrimo institutuose, ekonominės analizės biuruose, ekonominių tyrimų skyriuose ir ministerijų ekonominiuose padali­ niuose. Ši specialybė pasirinktina (jei spręsime pagal mokyk­ loje dėstytas disciplinas) tiems, kurie nesunkiai „perkąsdavo" matematikos uždavinius.

A. MORKELIŪNAS Ekonominės kibernetikos katedros vedėjas

Istorija Vis daugiau abiturientų do­ misi istorijos specialybe, pa­ čia seniausia Istorijos fakul­ tete. Šios specialybės studen­ tai per paskaitas ir semina­ ruose plačiai nagrinėja sudė­ tingus visuomenės vystymo­ si procesus nuo seniausių laikų iki pat šių dienų, įvai­ rių šalių ir tautų praeit} ir dabartį, jų ekonominio ir politinio vystymosi proble­ mas, jų savitarpio santykių raidą, įvairius tarptautinių santykių klausimus.

Studentai istorikai per pen­ kerius metus studijuoja ar­ cheologijos ir etnografijos pagrindus, plačiai studijuoja TSRS istoriją, Lietuvos TSR istoriją. Be to, jie susipažįs­ ta su paleografija ir kitomis pagalbinėmis istorijos discip­ linomis.

Nuo trečiojo kurso studen­ tai istorikai pasirenka TSRS

istorijos, Lietuvos TSR isto­ Psichologija rijos, visuotinės istorijos, ar­ cheologijos, archyvistikos, Mūsų amžiuje žmogus su­ ekskursijų vadovų ar, prade­ siduria su daugeliu naujų dant šiais mokslo metais, problemų, kurias ne visada TSKP istorijos specializaciją gali išspręsti savo jėgomis. ir giliau studijuoja atskiras Jam į pagalbą ateina psi­ tos specializacijos problemas. chologas.

Jau nuo seno psichologų Visi studentai istorikai at­ lieka archeologinę arba et­ kaupiamos žinios tarnauja nografinę mokomąją prakti­ vaikų auklėjimui ir moky­ ką, archyvinę, muziejinę, pe­ mui. Psichologas padeda pa­ dagoginę, darbo su pionie­ augliui ir jaunuoliui pasirink­ riais praktikas, o dalis jų ti profesiją. Gamyklose psi­ tiria aplinkos sąly­ vyksta atlikti praktikos ir į chologai Lenkijos Liaudies Respubliką. gų įtaką žmogaus darbui, Studentai istorikai dalyvau­ klaidų psichologines priežas­ ja taip pat istorijos, archeo­ tis, padeda pertvarkyti dar­ logijos, etnografijos, tarptau­ bo įgūdžius. Konstruktoriui tinių santykių istorijos, TSKP psichologo patarimai leidžia istorijos mokslinių būrelių taip sukonstruoti mašinas, veikloje, savarankiškai, moks­ kad žmogui patogu ir leng­ linių vadovų — katedrų dės­ va prie jų dirbti. ruošiami dar­ tytojų padedami, giliau na­ boUniversitete ir inžinerinės psichologi­ grinėja atskiras istorines jos bei pedagoginės psicholo­ problemas. gijos specialistai. Dalis stu­ Baigę studijas, gabiausi dentų specializuojasi filosofi­ istorijos specialybės studen­ jos srityje. tai paliekami dirbti universi­ Tapti aukštai kvalifikuotu tete ar nukreipiami į kitas psichologu, kuris tikrai bū­ aukštąsias mokyklas bei tų naudingas patarėjas, ga­ mokslinio tyrimo institutus, lima tik rimtai įsigilinus į kiti įdarbinami bendrojo la­ bendrosios, vaiko, pedagogi­ vinimo ar specialiosiose vi­ nės, socialinės, darbo, inži­ durinėse bei profesinėse tech­ nerinės, pataloginės ir kitų nikos mokyklose, archyvuose, sričių sukauptas žinias. Aukš­ muziejuose, turizmo ir eks­ tojoje mokykloje reikės daug kursijų biuruose ir kitose dirbti savarankiškai: studi­ įstaigose bei žinybose. juoti literatūrą, atlikti dar­ bus laboratorijose, praktiką.

Doc. R. ŽIUGŽDA Be to, psichologui reikia

Apie fiziko darbą PASAKOJA

FIZIKOS FAKULTETO DEKANAS doc. V. KYBARTAS Pagrindinis fizikos objektas šiandien yra: 1)—sąveikos bei jas reiškiančios jėgos, 2)—medžiagos sandara ir 3) judėjimo dėsniai ir juos reiškiančios judėjimo lygtys. Čia išvardinti tik fizikos „drambliai". Visų fizikos ob­ jektų išvardinti neįmanoma, jų tiek daug ir tokie įvairūs, kaip ir mus supantis pasaulis. Ir kasdien tų objektų dau­ gėja, ir, matyt, daugės. Mūsų laimė, kad daugelį fizikos objektų ima tirti naujos mokslo šakos, kaip fizinė che­ mija, biofizika molekulinė biologija ir t. t.

Beveik visi šiuolaikiniai eksperimentiniai bet kurios mokslo šakos tyrimai remiasi fizikiniais prietaisais. Tiesa, prietaisai yra sukonstruoti inžinierių, pagaminti technikų, tačiau visų prietaisų pagrindu yra fizikiniai reiškiniai bei fizikiniai veikimo principai. Matyt, ir ateityje, kuriant įvairius matavimo ir kitus prietaisus, fizikų vaidmuo bus dar didesnis — tuos prietaisus kurs jie patys.

Fizikai atskleidžia nuostabiausias gamtos paslaptis, ver­ čia jas tarnauti progresui bei pažangai. Fizikai atskleidžia gamtos dėsningumus. Nauji gamtos dėsniai kartais tampa siurprizais patiems fizikams. Jie būva nelaukti ir atrodo prieštaraujantys „blaiviai nuovokai". Tokiais, pavyzdžiui, buvo reliatyvumo teorija ir kvantinė mechanika. Todėl šiandien fizikai kartais su nepasitikėjimu žiūri į tai, kas plaukia iš „blaivios nuovokos". Reikalas tas, kad „blai­ vi nuovoka" yra žmogaus proto produktas, o Motina— Gamta sudaryta ne taip, kaip mes norime ir ne taip kaip mes manome.

Fizikoje, kaip ir kiekviename moksle, yra labai daug neišspręstų problemų ir klausimų. Pavyzdžiui, nelabai su­ prantamas dviejų neatskiriamų polių magnetas. Gamta juk mėgsta simetriją. Tuo tarpu čia simetrijos nėra. Jei­ gu elektrinis krūvis gali būti kaip teigiamas, taip ir nei­ giamas, tai kodėl gi nėra magnetinių dviejų krūvių. Tai sakau ne tam, kad, anot Galilėjaus, sukelčiau sąmyšį pro­ tuose, arba sugriaučiau mokslą, o tam, kad jį pagrįsčiau.

Fizikos mokslas turi labai daug dirvonų ir reikalingi iš­ tvermingi, .nebijantys darbo ir negailintys prakaito arto­ jai, akėtojai ir sėjėjai. Gal tai bus ir nevykęs palygini­ mas, bet fizikoje dar kol kas nėra rastas kombainas, ku­ ris galėtų greitai, gražiai ir be nuostolių nupiauti, iškulti ir atsijoti grūdus. Čia dar reikia su plūgu ir sietu atrink­ ti gamtos paslaptis, ir darbininkų reikia daug. Todėl visi tie, kurie pasirinks šią specialybę savo gyvenimu, labai laukiami Fizikos fakultete. Manau, kad tokiu pasirinkimu jie nenusivils.

Fakultete yra šiuolaikinės laboratorijos, kiekvienais me­ tais pasipildančios naujausia moksline aparatūra. Fakulte­ tas atlieka plačius mokslinius tyrimus. Daug darbų vyk­ doma pagal gamybinių įstaigų užsakymus. Pastaraisiais metais atliekam darbų pagal užsakymus už milijoną su viršum rublių. Didelė tos sumos dalis skiriama naujai apa­ ratūrai įsigyti. Jau šiais metais pradedami statyti nauji Fizikos fakulteto rūmai.

Fakulteto studentai turi galimybę susipažinti ne tik su geriausiomis respublikos, šalies, bet ir su užsienio aukšto­ siomis mokyklomis bei mokslo įstaigomis. Kiekvienais me­ tais gamybinei praktikai atlikti siunčiame grupes studen­ tų į Prahos, Greifsvaldo bei Liublino universitetus.

Fakultete dirba žinomi mokslininkai, aukštos kvalifika­ cijos pedagogai. Čia paskaitas skaito beveik visi respub­ likos fizikos-matematikos mokslų daktarai — prof. J. Viščakas, prof. E. Montrimas, prof. A. Bandzaitis, prof. V. Sugurovas, prof. A. Bolotinas, LTSR MA viceprezidentas prof. J. Požėla, dr. V. Vanagas.

žinoti žmogaus anatomiją ir fiziologiją, nervų sistemos veiklos dėsningumus. Dabar­ tinis psichologas, pasitelkęs elektroninę techniką, tiksliais metodais tiria žmogaus psi­ chiką. Tyrimų duomenims sutvarkyti ir pagrįstoms iš­ vadoms padaryti reikia nau­ dotis matematika. Taigi, rei­ kės studijuoti aukštąją mate­ matiką, statistiką, tikimybių teoriją, programavimą.

Dar reikia, kad nebūtum per daug geros nuomonės apie save ir per daug išdi­ dus, nes tik kuklumas ir sa­ vikritiška pažiūra padės pa­ laikyti kontaktus su kitais asmenimis, be kurių psicho­ logas — kaip jūreivis be laivo.

Tačiau jei tave domina spiritizmas, chiromantija ir panašūs „paslaptingi" reiški­ niai, tai nestok studijuoti psichologijos, nes nusivilsi ir tu universitetu, ir univer­ sitetas tavimi.

Doc. J. LAPĖ Psichologijos katedros vedėjas

Bibliotekos, mokslinė informacija 1974 m. gegužės mėn.

TSKP Centro Komitetas pa­ skelbė nutarimą „Dėl biblio­ tekų vaidmens didinimo, ko­ munistiškai auklėjant darbo

platesnio profilio specializaci­ ja lengviau prisitaikyti bei persikvalifikuoti.

Katedros astrofizikai tinka dirbti gamybinių įstaigų spektrinės analizės laborato­ rijose, kvantinės elektronikos specialistai — lazerinio radi­ jo ryšio sistemoje, precizi­ nių prietaisų bei staklių ga­ myboje. Mūsų laikais astro­ nominė mokslinė veikla Lie­ tuvoje neabejotinai plečiasi: susiformavo keli astronomų kolektyvai, statoma nauja observatorija.

Astronomų reikia vis daugiau.

Doc. A. MISIŪNAS

žmones ir spartinant moksli­ nę techninę pažangą". Jame reiškiamas būtinumas dau­ giau ruošti bibliotekininkų su aukštuoju mokslu ir kad jie specializuotųsi.

Aukštos kvalifikacijos bib­ liotekinio ir informacinio darbo specialistus nuo 1949 m. ruošia Vilniaus universi­ tetas. Vienas tūkstantis mū­ sų paruoštų specialistų dirba įvairiuose bibliotekų ir biblio­ grafijos darbo baruose, moks­ linės-techninės informacijos tarnybose, dėsto specialybės dalykus universitete arba kultūros mokyklose. Šiuo me­ tu respublikoje turime tik 5,2% bibliotekininkų su aukštuoju mokslu, — o res­ publikoje veikia daugiau kaip 7 tūkst. įvairių tipų bib­ liotekų ir per 400 mokslinėstechninės informacijos tarny­ bų!

Bibliotekininkystės ir Moks­ linės informacijos katedros ruošia įvairių specializacijų bibliotekininkus: masinių, vaikų ir mokyklų, mokslinių bibliotekų su visuomenine politine ir žemės ūkio specia­ lizacija, techninių bibliotekų.

Per penkerius metus stu­ dentai turi išklausyti specia­ lybės, visuomenės mokslų, matematikos, psichologijos, pedagogikos, dviejų užsienio kalbų ir rusų kalbos kursus, o taip pat bendramokslinio bibliotekinio pagrindo daly­

Puslaidininkių fizikos spe­ cializacijos studentai, priklau­ somai nuo gabumų ir polin­ kių, gali specializuotis teori­ niame, eksperimentiniame ar­ ba konstrukciniame darbe.

Daugumai baigusiųjų šią spe­ cializaciją tolimesniame dar­ be tenka susidurti su mikro­ elektronika.

Prof. J. VIŠCAKAS Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas

kus. Mokymo planas taip pat numato 3 gamybines prakti­ kas geriausiose respublikos bibliotekose ir informacijos tarnybose.

Prie katedrų veikia moks­ liniai būreliai bibliotekinin­ kystės, informatikos ir kny­ gotyros problemoms spręsti. Šiuose būreliuose studentai ne vien pratinami teoriškai gvildenti ir spręsti šias pro­ blemas, bet ir sieti jas su bibliotekų ir informacijos tarnybų sprendžiamais užda­ viniais. Tokiu būdu studen­ tai dar studijų metu įjungia­ mi į platų bibliotekų darbo tobulinimo ir išplėtimo pro­ cesą, kuris vyksta mūsų šaly­ je ir respublikoje, vykdant X penkmečio uždavinius.

Mokslinės techninės revo­ liucijos ir nepaprasto kultū­ rinio suklestėjimo amžiuje bibliotekininko ir informaci­ jos specialisto visuomeninis autoritetas ir jo, knygos ir informacijos skleidėjo, vaid­ muo žymiai išaugo, ir šios specialybės absolventui atsi­ veria vis platesnės galimybės sėkmingai ir naudingai taiky­ ti aukštojoje mokykloje įgy­ tas žinias įvairiuose kultūros, švietimo ir mokslo baruose.

Doc. L. VLADIMIROVAS Mokslinės informacijos katedros vedėjas, doc. K. SINKEVIČIUS Bibliotekininkystės katedros vedėjas

nemaža įdomių ir originalių specialių kursų, kaip antai: netvarkingos struktūros me­ džiagų ir organinių puslaidi­ ninkių fizikos, kieto kūno elektronikos ir dielektronikos, elektromagnetinio spin­ duliavimo sąveikos su me­ džiaga, plonų sluoksnių ir puslaidininkinių prietaisų fi­ zikos, elektrofotografijos fizi­ kinių pagrindų ir kt. Daugu­ ma specializacijos studentų aktyviai dalyvauja katedros moksliniame tyrimo darbe.

Jie tyrinėja amorfinių stiklo pavidalo bei organinių me­ džiagų optines, elektrines ir fotoelektrines savybes, pasi­ telkę unikalius elektroninius mikroskopus bei naujausius rentgeno aparatus, skverbia­ si į kristalinių ir amorfinių medžiagų struktūrą, fazinę sudėtį bei jų mikropasaulį.

Katedros laboratorijose gims­ ta mažakadriniai televizijos vamzdeliai, didelio efektyvu­ mo elektrofoto grafiniai sluoksniai, optoelektroniniai keitikliai, rentgeno ir gama spindulių dozimetrai ir kitos naujovės, kurios dažnai pa­ naudojamos ne tik mokslinė­ se laboratorijose, bet ir pra­ monės valdymui automati­ zuoti.

Mokslininkams rūpi pra­ kalbinti gyvą ir negyvą gam­ tą. Pasirodo, kad tas visai realu. Tiesa, ši kalba kito­ kia negu mūsų įprastos. Ji vadinasi spektroskopija. Pra­ ėjo daugiau kaip šimtas me­ tų, kai žmonės pradėjo su­ prasti, ką sako spinduliuojan­ Radijo bangos, siunčiamos tis kūnas, duodamas savo į erdvę, nematomais ryšio spektrą. Saulė ir kitos žvaigž­ siūlais suriša tarp savęs lai­ dės savo spektrais mums vus, lėktuvus, miestus, geolo­ pasakė iš ko jos sudarytos, gų grupes, kontinentus. In­ kokios temperatūros jų pa­ Nauja mokslinė-techninė formacijai perduoti šiandien viršiuje, kaip greit jos juda. elektronikos kryptis — mik­ jau neužtenka ir trumpųjų Pajutę spektroskopinės kal­ roelektronika. Ji nagrinėja radijo bangų. Įsisavinami bos reikšmę, mokslininkai ją didelio patikimumo ir eko­ nauji diapozonai, visų pirma, nuolat tobulino ir dabar to­ nomiškų mikrominiatiūrinių superaukštų dažnumų (SAD). bulina. elektroninių schemų ir įren­ Šias bangas ne taip seniai Šiandien vargu ar rasime ginių sukūrimo problemas. pradėjo naudoti radioastrono­ bent vieną stambesnę moksli­ Pagrindinis mikroelektroni­ mija. radiolokacija, radionę laboratoriją, kuri nesi­ kos uždavinys — sukurti spektroskopija, televizija per naudotų spektroskopine kal­ maksimaliai patikimus ele­ ryšių palydovus, jomis palai­ ba. Be spektroskopinės apa­ mentus, schemas bei įrengi­ komas ryšys su kosminiais ratūros nekyla joks kosmi­ nius ir parengti jų sujungi­ laivais, kitomis planetomis. nis aparatas, ją aptiksime mo būdus, naudojant koky­ Minėtų superaukšto dažnu­ daugelyje gamyklų, kurioms biškai skirtingus elektroninės mo virpesių kūrimas, stiprini­ rūpi gaminio kokybė. Bet aparatūros gamybos princi­ mas, valdymas, naujų perda­ spektroskopinę kalbą reikia pus. Vienas iš svarbiausių vimo linijų kūrimas, panau­ išmokti. Tai galima padaryti, principų yra atsisakyti dis­ dojant bangolaidžius, šių ban­ pasirinkus optikos ir spektro­ kretinių elementų panaudoji­ gų sąveikos su puslaidinin­ skopijos specializaciją. Ją mo, o sudėtingas integrali­ kiais, dielektrikais, segnetomokėdami jūs būsite laukia­ nes mikroschemas formuoti elektrikais tyrimas yra viena Teorinės fizikos specializa­ mi mūsų respublikos moksli­ tiesiog išeities medžiagos svarbiausių šių dienų radio- cija universitete glaudžiai su­ nėse įstaigose, cheminėse la­ (puslaidininkio kristalo) mik- fizikos problemų. Šiuos klau­ sieta su prof. A. Jucio var­ boratorijose. rotūryje.

Pagrindinis šių simus ir sprendžia Radiofizi- du. Profesorius pirmas Lietu­ doc. H. JONAITIS mikroschemų pranašumas yra kos katedros darbuotojai. voje pradėjo dirbti atomų Bendrosios fizikos ir didelis elementų tankis (iki Katedroje ugdomi radiofi- teorijos srityje, subūrė bend­ spektroskopijos katedros keleto tūkstančių) jose ir są­ zlkos specialistų eksperimen­ radarbių grupę, ir Lietuvos vedėjas lyginis pigumas, kurį nulemia tiniai įgūdžiai, skaitomi spe­ fizikų-teoretikų darbai dabar kursai: pripažįstami ir vertinami Są- ■ surinkimo operacijų skaičiaus cialūs radiofizikos Astronomijos ir kvantinės sumažinimas.

SAD elektronika ir SAD jungos ir pasaulio mokslinin­ elektronikos katedros pavadi­ Puslaidininkių integralinių elektrodinamika, SAD radio- kų. Prof. A. Jucio mokiniai nimas rodo, kad čia turima mikroschemų technologijos matavimai, impulsinė techni­ toliau tęsia ir plečia teori­ reikalo su dviem specializa­ ka, statistikinė radiofizika ir nius tyrimus. Šiuo metu res­ cijom: astrofizika ir kvanti­ laimėjimai leidžia pagaminti kt., laboratorijose studentai publikoje dirbama atomų ir funkcionalines nė elektronika (radiofizika). sudėtingas susipažįsta su SAD radijo molekulių teorijos, cheminių Pirmosios specializacijos ob­ schemas skaitmeninėms skai­ bangų generavimo, stiprini­ kompleksų, kieto kūno teori­ čiavimo mašinoms: diodines jektas — fizikiniai reiškiniai, mo, sklidimo bangolaidžiais, jos srityse. Katedros absol­ kurie vyksta žvaigždėse, ant­ matricas, atminties ląsteles ir matavimo ir praktinio taiky­ ventus galite sutikti dauge­ kt.

Atsiranda reali galimybė rosios specializacijos objek­ lyje respublikos aukštųjų mo klausimais. tas yra indukuotas spindulia­ pagaminti skaičiavimo maši­ Daugelis respublikos moks­ mokyklų, mokslo tyrimo ir vimas bei lazeriai. Šiuos iš ną tik keletoje puslaidinin­ lo tyrimo įstaigų ir gamyk­ gamybinėse įstaigose, viduri­ pirmo žvilgsnio skirtingus kių plokštelių. lų dirba darbus, susijusius nėse mokyklose. Katedra ak­ Kadangi respublikoje spar­ kaip tiktai su SAD fizika ir tyviai objektus jungia į vieną labai bendradarbiauja su turtingą visumą atominė čiai vystoma mikroelektroni­ elektronika, gamina ir kon­ Mokslų Akademijos Fizikos universiteto struoja SAD matavimo apa­ ir matematikos, Puslaidinin­ spektroskopija. Todėl nenuo­ kos pramonė, stabu, kad visi katedros spe­ Puslaidininkių fizikos kated­ ratūrą. Ši sritis yra moder­ kių fizikos institutais, kur cializacijų studentai turi iš­ roje daug laiko skiriama ni, turi dideles ateities per­ teorinės fizikos specializaci­ klausyti nemažą atominės mikroelektronikos problemas spektyvas ir todėl labai rei­ jos studentai gamybinių spektroskopijos kursą ir ge­ nagrinėjantiems spec. kur­ kalinga. praktikų metu, atlikdami rokai padirbėti spektroskopi- sams — mikroelektronikai, bei diplominius Doc. V. KYBARTAS kursinius jos-astrofizikos laboratori­ optoelektronikai, puslaidinin­ Radiofizikos katedros darbus gali susipažinti su kinių prietaisų fizikai Aišku, joje. vedėjas mokslinio darbo organizavi­ Pagrindinė katedros specia­ pagrindinis dėmesys skiria­ mu, šiuolaikinės teorinės fi­ Kieto kūno elektronikos zikos problemomis ir patys lizacijų savybė — platus mas puslaidininkių fizikai, profilis. Ši savybė tiesiog nes tik geros šios srities ži­ katedra savo specializacijos jas spręsti. yra būtina vidurinės mokyk­ nios leidžia sėkmingai įsisa­ studentams pateikia, be fun­ Prof. A. BANDZAITIS los fizikos mokytojui, ji taip vinti kitus kursus, reikalin­ damentalių kieto kūno (pus­ Teorinės fizikos katedros pat reikšminga gamybinio gus mikroelektronikos spe­ laidininkių, metalų, magneti­ vedėjas nių medžiagų) fizikos kursų, profilio absolventams: su cialistams.

STUDIJUOKIME GAMTOS MOKSLUS sudėtingiausia sistema, kurio­ je, kaip posistemės, tiriami gamtiniai ir sociogeniniai jo komponentai: reljefas, kli­ matas, vidaus vandenys, dir­ vožemiai, biocenozės, gyven­ tojai ir jų sukurtas kultūri­ nis krašto rūbas. Kraštovaiz­ dis, būdamas kartu ir gam­ tos, ir visuomenės aplinkoje, priklauso prie svarbiausių šiuolaikinių tarpmokslinių Geografija — vienas se­ niausių mokslų, išugdytas problemų, todėl landšaftoty­ praktinio poveikio — pažinti ros specializacija pageidauja gyvenamąją aplinką.

Dar plataus požiūrio gamtos ir neseniai geografija buvo apibūdinama, kaip mokslas kultūros mylėtojų, kurie ob­ apie fizinius, biologinius ir jektyviai, iš viso krašto, o visuomeninius reiškinius bei ne vienos žinybos, pozicijų jų sąveiką Žemės paviršiu­ spręstų krašto tvarkymo pro­ je. Dabar, [sivyravus moks­ le sisteminiam požiūriui, blemas. geografijos definicija pakito.

Landšaftų žinovai privalo Šiuo metu geografija apibrė­ žinoti gamtinių erdvinių sis­ žiama. kaip mokslas apie temų savybes ir tų sistemų erdvines Žemės sistemas. konk rečių Vilniaus universitetas ne­ funkcionavimą turi atskiro geografijos fa­ ūkio sferų (žemės ūkio rek­ kulteto, kur būtų studiluoiaaspekte. Svarbus mos visos erdvės sistemos reacijos) uždavinys Geografijos specialybę nuo landšaftotyrininkų seno paveldėjo Gamtos fakul­ yra numatyti gamtinių siste­ tetas, kuriame vystomos tik kylančius gamtos geografijos šakos. mų pasikeitimus, 1976 m. absolventai bus Pri­ dėl įvairios žmonių veiklos, imami j LANDŠAFTOTYROS svarbūs taip pat landšaftų ty­ ir sausumos HIDROLOGIJOS rimai gamtos apsaugos srity­ specializacijas. je, kurioje Fizinės geografi­ Dabartinis, žmonių sukul­ jos ir kartografijos katedra tūrintas kraštovaizdis yra jau yra sukaupusi nemaža paveldimas žmonių ligas. Kai kurie genetikai specializuoja­ si miesto apželdinime ir gė­ lininkystėje.

Katedroje paruošti biologai-genetikai šiuolaikinę bio­ logiją jau dėsto respublikos mokyklose, dirba gėlininkys­ tės ir žemės ūkio kultūrų se­ lekcijos įstaigose, LTSR Mokslų akademijos institu­ tuose, medicinos-genetikos konsultacijoje arba toliau tobulinasi aspirantūroje.

R. LEKEVlClUS biologijos kandidatas

Gamtos fakulteto uždavinys ruošti aukštos kvalifika­ cijos gamtininku kadrus respublikos liaudies ūkiui. Pir­ makursiai pasirenka specializaciją ir profili — gamybi­ ni arba pedagoginį. Stojantys i biologijos specialybe gali pasirinkti botanikos, augalu fiziologijos, mikrobiologijos, genetikos, biofizikos, zoologijos ir hidrobiologijos-ichtioJogijos apecialiyaclją. Geografijos specialybėje yra 4 specia­ lizacijos: sausumos hidrologijos, meteorologijos-klimatologijos, landšaftotyros ir kartografijos. Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos specialybėje specializacijų nėra.

Kasmet studentai priimami ne į visas specializacijas. Šiais. 1976 metais, stojantys i Gamtos fakultetą negalės pasirinkti geografijos specialybėje kartografijos ir meteorologijos-kllmatologijos, o i biologijos specialybe — zoologijos ir botanikos specializacijų, j šias specializaci­

patyrimo.

Kol nėra atskiros krašto­ tvarkos žinybos, landšaftoty­ ros specialistams daugiausia tenka dirbti ŽŪM Žemėtvar­ kos projektavimo institute — vertinti landšaftus agrari­ niams reikalams, Gamtos ap­ saugos komiteto žinioje — vertinti moksliniu atžvilgiu rezervatus, lan dš a f t i n i u s draustinius.

Prof. A. BASALYKAS

Geografai —. hidrologai mokomi tyrinėti bei praktiš­ kai panaudoti Žemės pavir­ šiuje esančius vandenis. Hid­ rologijos specializacijoje Vil­ niaus universitete daugiausia dėmesio skiriama upėms, jų nuotėkio tyrimams.

Lietuvoje, kaip ir daugu­ moje kitų kraštų, paviršinius vandenis, ypač upes, pradė­ ta tyrinėti, norint plačiau jas panaudoti laivybai. Pirmosios tikros žinios apie Nemuno vagos tvarkymą, stambesnių akmenų iš jos šalinimą, sie­ kia net XVI amžių, o Nemu­ no žemupyje jau XVII a. pradėta intensyviai reguliuoti vagą, kasti kanalus. Nemu­ no vandens lygio stebėjimus

jas puoštų, bet ir pagerintų dirbančiųjų darbo sąlygas.

Augalų fiziologas reikalin­ gas ir vidurinėje mokykloje, kad savo žiniomis, sumaniai organizuotais bandymais su­ žadintų mokinių susidomėji­ mą ir meilę žmogaus žalia­ jam draugui — augalui.

Prof. dr. P. BLUZMANAS

Šiuolaikinėje biologijoje mokslas apie paveldimumo ir kintamumo dėsningumus užima vieną iš pagrindinių vietų. Elektroninės mikrosko­ pijos, biocheminių, biofizikinių, o ir genetinių metodų ištobulėjimo dėka genetiko­ je įvykdyta nemaža biologi­ ją revoliucionizuojančių at­ radimų. Jau nebetoli tas laikas, kai genetikai taip išmoks reguliuoti genų dar­ bą, kad bus galima kryptin­ gai valdyti paveldimumo ir kintamumo reiškinius orga­ nizme. Tada atsivers galimy­ bės išgydyti somatogenetinį reiškinį — piktybinį auglį (vėžį), daugelį žmogaus pa­ veldimų ligų, atsikratyti žmonijos ekonominių bėdų.

Kas žino, gal šias svarbias problemas spręs ir mūsų fa­ kulteto Botanikos ir geneti­ kos katedroje ruošiami ge­ netikai. .Katedroje vieni studentai — genetikai nagrinėja įvai­ rių augalų paveldimumo kei­ timo cheminių medžiagų pa­ galba dėsningumus, bando įdiegti naujus metodus auga­ lų selekcijoje, kiti tiria prieš­ vėžinių preparatų veikimą,

Kaip augalai minta, ko reikia, kad jie gerai augtų, gausiai derėtų, gali paaiškin­ ti tik augalų fiziologas. Au­ galų fiziologijos specialistai nagrinėja atskirų minerali­ nių elementų įtaką augalų augimui, stengiasi surasti veiksmingus augimo skatintojus žemės ūkio kultūrų derliui pakelti, o taip pat naujus herbicidus piktžolėms pasėliuose sunaikinti. LTSR MA Botanikos instituto auga­ lų fiziologijos laboratorijos darbuotojai nagrinėja, kaip jaučiasi augalai kosminėje erdvėje, ieško būdų juos au­ ginti nesvarumo būklėje bu­ simiesiems tolimųjų kosmoso kelionių keliautojams. Kai aplinka vis labiau užteršia­ ma įvairiais chemikalais, dul­ kėmis, svarbu nustatyti, ku­ rios dekoratyvinių augalų rū­ šys sugeba augti cheminės pramonės rajonuose ir gamy­ binėse patalpose, kad ne tik

> Zoologija ir jos mokslo ša­ kos — viena įdomiausių dis­ ciplinų, sprendžianti sudėtin­ gus ir įdomius gyvūnų pasau­ lio klausimus. Jie reikšmingi moksliniu ir praktiniu požiū­ riu, aktualūs liaudies ūkiui, medicinai, veterinarijai, že­ mės ir miškų ūkiui, jie susi­ ję su visapusišku gamtinių resursų panaudojimu, jų pa­ gausinimu bei apsauga so­ cialistinio liaudies ūkio po­ reikiams. Šiais mokslo metais Gam­ tos fakultete numatoma pri­ imti į hidrobiologijos-ichtiologijos specializaciją. Hidro­ biologija visapusiškai tyrinė­ ja vandens organizmus, jų egzistavimo biologinius dės­ ningumus, biologinius proce­ sus, vykstančius vandens tel­ kiniuose, ir klausimus, susi­ jusius su vandens organizmų bioprodukcijos panaudojimu žmogaus poreikiams. Hidro­ biologijos mokslą vystytis stimuliavo šios aplinkybės: žuvų ūkio poreikiai ir kovos su gėlavandenių ir jūrinių telkinių užteršimu priemonių būtinumas. Labai didelius už­ davinius kelia miestų ir pra­

Mūsų dienų mokslas yra išsišakojęs į daugelį ša­ kų ir šakelių, kurios sudaro dabartinės pasaulio civilizaci­ jos ir kultūros vainiką. Vie­ na iš to mokslo medžio ša­ kų yra geologija. Plačiąja prasme — tai mokslų, kurie tiria žemės plutą ir gilesnes jos sferas, visuma. Konkre­ čiau geologija suprantama kaip mokslas apie žemės plu­

tos sudėtį, jos sąrangą, judė­ jimus ir tos plutos vystymo­ si istoriją ir naudingąsias iš­ kasenas.

Vilniaus universitetas geo­ logus ruošia jau nuo 1944 metų. Daugelis jų dirba Lie­ tuvoje, dalis auklėtinių — kitose respublikose.

Nuolatinis liaudies ūkio vystymasis apsprendžia spar­ tų miestų, pramonės įmonių, susisiekimo kelių, hidrotech­ ninių įrenginių, kalnakasybos bei žemės ūkio, objektų sta­ tybas. O bet kuri statyba, tiek didelė, tiek ir maža, rei­ kalauja gero statybos vietos gamtinių sąlygų žinojimo, taip pat ir inžinerinių-geologinių. Tai savo ruožtu užtik­ rina ne tiktai statinių ilga­ amžiškumą, bet ir jų staty­ bos darbų bei naudojimo ekonomiškumą.

Miestai ir miesteliai, že­ mės ūkio sodybos ir gyvulių kaimenės, didelės pramonės įmonės bei mažos gamyklos nuolatos reikalauja daug ir aukštos kokybės gėlo van­ dens. Jau dabar daugelyje pasaulio šalių tokio vandens, gaunamo dažniausiai iš že­ mės gelmių, labai trūksta.

Amerikiečiai rimtai galvoja tokį vandenį pradėti gaminti iš ledynų, o Vakarų Vokieti­ ja jau dabar geriamą van­ denį siurbia vamzdžiais iš Norvegijos. Taigi, kaip toje pasakoje, geriamas vanduo kai kur jau tampa branges­ nis už auksą.

Lietuva plačiai garsėja sa­ vo mineraliniais vandenimis, gražinančiais žmonėms svei­ katą. Tačiau dar tiktai nežy­ mi jų dalis panaudojama balneologiniams reikalams

jas studentai bus priimami tik kitais metais.

Gamtos fakultete yra 8 stambios katedros, daug spe­ cializuotų aprūpintų naujausia moksline aparatūra labo­ ratorijų ir kabinetų. Specialistų ruošime aktyviai daly­ vauja prie daugelio katedrų veikiančios probleminės ir žinybinės mokslo tiriamosios laboratorijos bei botanikos sodas su puikiais šiltnamiais. Fakulteto studentams pa­ skaitas skaito kvalifikuoti respublikos biologijos, geogra­ fijos ir geologijos specialistai — mokslininkai.

Pasirinkusiųjų studijuoti gamtos mokslus laukia kruopštus .sudėtingas, bet įdomus darbas.

Gamtininkų kadrai labai reikalingi liaudies ūkiui.

Doc. R. TARVYDAS Gamtos fakulteto dekanas

ties Smalininkais ir apskai­ čiuotus debitus turime net nuo 1812 m. Tai nepaprastai vertinga ir ilgiausia hidrolo­ ginių duomenų eilė Tarybų Sąjungoje ir trečioji pagal il­ gį visame pasaulyje.

Prieškariniu laikotarpiu mūsų respublikos upių tyri­ muose svarbiausius darbus atliko Kauno universiteto prof. S. Kolupaila ir jo bend­ radarbiai. Prieš karą nei Kauno, nei Vilniaus univer­ sitete specialistai — hidrolo­ gai nebuvo ruošiami. Šioje srityje dažniausiai darbavosi technikai ir inžinieriai — melioratoriai, energetikai, su­ sisiekimo kelių, tiltų staty­ bos, geodezijos specialistai.

Geografo-hidrologo specia­ lizacija buvo įkurta 1960 m.

Vilniaus universitete. Geografai-hidrologai labai reika­ lingi įvairioms liaudies ūkio šakoms. Jų žinios pritaiko­ mos gana plačiai: įrengiant vandens saugyklas ir tvenki­ nius, melioracijoje, laivybo­ je, kelių ir tiltų statyboje, gyventojų ir pramonės įmo­ nių aprūpinime vandeniu, kovoje su Žemės paviršiaus erozija, gamtinių vandenų

apsaugoje nuo išsekimo ir užteršimo, kovoje su potvy­ niais, nustatant paviršinių vandenų resursus, jų balan­ są, judėjimo greitį, pratekan­ čio vandens pasiskirstymą per metus, nešamų sąnašų kiekį, išgaravimą, upių, eže­ rų ir pelkių baseinų ypaty­ bes ir t. t. Šiuo metu Lietu­ voje reguliarus Baltijos jū­ ros, Kuršių marių, ežerų bei upių režimo stebėjimus atlie­ ka daugiau kaip 100 postų ir stočių. Hidrologai dalyvau­ ja upių, ežerų ir pelkių ba­ seinų tyrimuose, apibendrina ir ruošia spaudai jų baseinų aprašymus, vandens režimo stebėjimų metraščius, žiny­ nus, biuletenius, prognozes.

Be bendrųjų — geografi­ nių, fizikos, chemijos, mate­ matikos ir visuomeninių dis­ ciplinų — į hidrologijos spe­ cializacijos studentų mokymo programą įeina dar ir 12 specialių disciplinų (hidrometrija, inžinerinė hidrolo>ija, hidrologinės prognozei, ir t. t.). Be to, III ir IV kur­ se jie atlieka vasaros prak­ tikas, kurių metu praktiškai susipažįsta su hidrologiniais matavimais ir lauko tyrimais.

Kas nemėgsta gamtos, nepra­ tęs keliauti, kas bijo van­ dens, nemoka plaukti, atsisa­ ko, reikalui esant, nakvoti po laiveliu ar palapinėje, — tas šiai specialybei visiškai netinka.

Baigę studijas, pusė diplo­ mantų (gamybininkai) skiria­ mi į gamybinį darbą įvairio­ se įstaigose, valdybose, moksliniuose institutuose, o kita pusė — į pedagoginį darbą.

Hidrologų darbas labai ar­ timai susijęs ne tik su išvy­ komis į gamtą, ekspedicijo­ mis, komandiruotėmis, bet ir su skaičiavimais, kitų asme­ nų bei stočių surinktų van­ dens reiškinių stebėjimo duo­ menų dorojimu bei apibend­ rinimu.

Būnant laukuose, hidrologams dažnai tenka dirbti „nuo tamsos iki tam­ sos". Ekspedicijose jie gau­ na lauko priedus arba ko­ mandiruotpinigius. Atlygini­ mai labai įvairūs, žiūrint, kur ir kokiose pareigose dir­ bama, daugelio pagrindinis atlyginimas siekia apie 140 rb.

monės centrų geriamuoju vandeniu aprūpinimo ir bio­ loginio nutekamųjų ir kanali­ zacijos vandenų valymo pro­ blemos.

Hidrobiologija betarpiškai susijusi su ichtiologija — biologijos disciplina, kurios tyrimų objektas yra žuvys.

Ichtiologijos vystymasis glau­ džiai susijęs su žuvų pramo­ nės (verslo) išsivystymu.

Ichtiologija skiria pagrindinį dėmesį žuvų ūkio biologinių pagrindų racionaliam tvarky­ mui.

Specializuodamiesi studen­ tai tiria vandenų gyvūniją (ežerų, upių, marių, tvenki­ nių ir kt.), visų pirma žuvis, žuvų maisto objektus, nagri­ nėja gyvūnų fiziologines funkcijas. Dalis studentų, mėgstančių keliauti, turi gali­ mybes išvykti už respublikos ribų, kur tiria kalnus, upes, renka faunos objektus zoolo­ gijos muziejui ir diplominiam darbui.

Baigusieji hidrobiologijosichtiologijos studijas paski­ riami dirbti įvairiose gamy­ bos ir tyrimo įstaigose: žuvi­ ninkystės valdyboje ir žuvų ūkiuose, ' Gamtos apsaugos komitete, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Zoologi­ jos ir parazitologijos insti­ tute.

Dalis baigusių šią specia­ lybę (kaip ir kitų biologijos specialybių) absolventų dirba garbingą biologijos ir chemi­ jos mokytojo darbą, kur jiems labai praverčia ne tik

išeitas teorinis kursas, bet ir praktiniai įgūdžiai, kuriuos jie įgyja zoologų būrelyje.

Svarbų darbą atlieka studen­ tai, spręsdami gamtos apsau­ gos problemą, ugdydami tei­ singas pažiūras į gamtos re­ sursų apsaugą ir jų raciona­ lų panaudojimą.

Prof. S. JANKAUSKAS

nes charakteristikas, reiški­ nius ir dėsningumus, glūdin­ čius gyvose sistemose.

Biofizika — tai biologija, į gyvąją gamtą vienu metu žiūrinti fiziko, chemiko ir kibernetiko akimis. Kaip ir biologijos, biofizikos tyrimo objektas — gyvosios siste­ mos (molekulės, ląstelės, or­ ganizmai ekologinės siste­ mos).

Baigę biofizikos specializa­ ciją, studentai žino šiuolaiki­ nės biologijos mokslo pro­ blemas molekuliniame, ląste­ liniame, organizmo, ekologi­ nių sistemų lygiuose. Ekspe­ rimentiniuose ir teoriniuose tyrimuose sugeba komplek­ siškai naudoti fizikos, mate­ matikos, fizinės chemijos, ki­ bernetikos, biologinių tyrimų metodus ir elęktroninę skai­ čiavimo techniką. Tiems, kas renkasi ir nori studijuoti šią specialybę, reikia vidurinėje mokykloje gerai išmokti tiks­ liąsias disciplinas (matemati­ ką, fiziką, chemiją), mėgti biologiją. Į biofizikos specializaciją skiriama 10—12 studentų.

Mokymo procese pagrindinis darbas vyksta laboratorijose.

Absolventai gali dirbti bio­ loginio ir medicininio profi­ lio mokslinių tyrimų institu­ tuose ir laboratorijose, že­ mės ūkio moksliniuose insti­ tutuose, gamyboje (biologi­ nio ir medicininio profilio), specialaus ir vidurinio lavi­ nimo mokyklose.

Doc. R. ZlLIUKAS

Atliekant vadinamųjų hid­ rogeologinių tyrinėjimų dar­ bus, galima paruošti pagrin­ dą naujoms gydykloms steig­ ti.

Taigi, dabartiniai liaudies ūkio vystymo poreikiai mū­ sų respublikoje reikalauja nemažo būrio inžinierių geo­ logų ir hidrogeologų. Baigu­ sieji universitetą šias abi geologo specializacijas gau­ na drauge.

Inžinerinė geologija — tai geologijos mokslo atšaka, kuri tiria žemės plutos viršu­ tinių horizontų dinamiką ir jos ryšius su inžinerine žmo­ gaus veikla. Ji tiria inžine­ rinių statinių statybos ir naudojimo sąlygas, progno­ zuoja tų statinių sąveiką su geologine aplinka.

Hidrogeologija — tai moks­ las apie požeminius vande­

•Mikrobiologija — tai mokslas apie mikrobus, smul­ kius gyvus organizmus: bak­ terijas, mikroskopinius gry­ bus, dumblius, pirmuonis, vi­ rusus. Mikrobai labai plačiai gamtoje paplitę. Jų yra ore, vandenyje, dirvoje, maisto produktuose, žmogaus ir gy­ vulių organizmuose. Vieni mikrobai yra naudingi, kiti — žalingi žmogui. Biologai daugiau domisi naudingai­ siais mikrobais, stengiasi juos panaudoti pramonėje ir žemės ūkyje. Mūsų respubli­ koje yra didžiausias Tarybų Sąjungoje fermentinių prepa­ ratų fabrikas ir mokslinis ti­ riamasis taikomosios enzimologijos institutas.

Miestų nutekamųjų vande­ nų valyme, dirvožemio der­ lingumo kėlime lemiamas žo­ dis irgi priklauso mikrobio­ logui. Jaunieji specialistai sėkmingai dirba pramonės įmonėse, mokslo tyrimo labo­ ratorijose, o dalis — peda­ gogais.

S. BERECKIENĖ ’ Biofizika — mokslas, tirian­ tis biologinių sistemų fiziki­

nis ir apie požeminės hidro­ sferos, litosferos, atmosferos, biosferos ir žmogaus tarpusa­ vio santykius. Hidrogeologi­ ja tiria požeminių vandenų kilmę, jų cheminę ir dujinę sudėtį, vandeningų horizon­ tų pasiskirstymą žemės plu­ toje, požeminių vandenų ju­ dėjimą, jų režimą, geologinę požeminių vandenų formavi­ mosi istoriją, jų panaudoji­ mą ir fizines vandens savy­ bes.

Tačiau būtų klaidinga ma­ nyti, kad universitete busi­ mieji geologai studijuoja tik­ tai inžinerinės geologijos ir hidrogeologijos dalykus. Tai, vaizdžiai tariant, tiktai studi­ jų stogas. Gi pagrindą, pa­ matus ir sienas sudaro visuo­ meninės-politinės disciplinos, aukštoji matematika, fizika, chemija ir fundamentaliosios

Doc. E. CERVINSKAS

geologijos disciplinos. Šiuo metu priimta geologi­ ją laikyti visų pirma vyrų specialybe, nes dažnai geolo­ gui tuo pačiu metu tenka būti ir lauko darbų organi­ zatoriumi. Jam tenka nuola­ tos rūpintis gręžimo bei ka­ simo darbų mechanizmais ir įrankiais, komplektuoti darbi­ ninkų ir technikų kadrus, juos apmokyti, rūpintis trans­ portu ir kitais dalykais.

Kviečiame studijuoti geo­ logiją pačius atkakliausius ir ištvermingiausius. Kviečiame tuos, kurie ieško romantikos visų pirma sunkiame ir svar­ biame darbe, kuriems gyve­ nimo patogumai nėra pats svarbiausias dalykas.

V. SKUODIS Geologijos-mineralogijos kandidatas

monėje, vaistų gamyboje, medicinos praktikoje, galva­ nostegijoje ir daug kur kitur. Stambiamolekulinių jungi­ nių chemijos specialistai labai reikalingi įvairiose liaudies CHEMOOS ūkio gamybos sferose, daugumoje įmonių, mokslinio tyri­ mo institutuose, projektavimo konstravimo biuruose, labo­ FAKULTETAS ratorijose. . . Čia ruošiami šių specializacijų chemikai: analizinės, or­ Chemijos fakultete taip pat ruošiami gamtinių junginių ganinės, elektrochemijos, gamtinių junginių ir stambiamochemijos specialistai. Apie šią specializaciją pasakoja Bio­ lekulinių junginių chemijos. chemijos katedros vedėjas doc. L. Grinius: Busimieji chemikai gerai išstudijuoja neorganinę, anali­ Šios specializacijos pavadinimas nelabai atitinka turinį, zinę, organinę, fizikinę, koloidų ir polimerų chemijas, nes studentai joje ruošiami tapti biochemijos specialis­ cheminę technologiją ir technologinių procesų modeliavi­ tais. TSRS aukštosiose mokyklose nėra atskiros biochemi­ mą, kristalochemiją, molekulių struktūrą, kvantinę chemi­ jos specialybės. Todėl biochemikai gali būti ruošiami ar­ ją, fizikinius-cheminius analizės metodus. Pirmuose kur­ ba biologijos specialybėje (biochemijos specializacija), ar­ suose, be chemijos disciplinų, plačiai studijuojama mate­ ba chemijos specialybėje (gamtinių junginių chemijos matika, skaičiavimo mašinos ir programavimas, fizika, teo­ specializacija). Tapti tikrai geru biochemiku labai sunku, rinė fizika, fizikiniai tyrimo metodai. Vyresniuose kursuo­ nes šioje specialybėje neatskiriamai susipina du mokslai se studijuojamos specializacijos disciplinos, atliekamas, — biologija ir chemija. Praktiškai neįmanoma per studijų kursinis darbas. Penktas kursas skiriamas diplominiam metus gerai įsisavinti abu mokslus. Tenka rinktis vieną darbui. iš dviejų galimybių — arba tapti biologu, daugiau negu Neorganinės chemijos katedroje ruošiami analizinės paprastai įsigilinusiu į chemiją, arba chemiku, pakanka­ chemijos specializacijos studentai. Analizinė chemija tiria mai susipažinusiu su biologija, kad galėtum suprasti bio­ analizės metodus. Ji teikia informaciją apie naujų jungi­ chemijos problemas. Labiau paplitęs pirmasis biochemikų nių sudėtį, technologui nurodo, ar teisingai vykdomas profilis — biologas-biochemikas, tačiau mūsų universite­ procesas, ekonomistui leidžia įvertinti produkto kokybę. tas nusprendė ruošti biochemikus antra kryptimi, artimes­ Busimieji chemikai-analitikai susipažįsta su cheminės ana­ ne tiksliesiems mokslams. Naujausios biochemijos kryptis lizės ir fizikiniais-cheminiais analizės metodais, metalų — molekulinė biologija, molekulinė biochemija, moleku­ analize, organinių junginių panaudojimu analizėje, taip linė genetika, bioenergetika — tai iš esmės organinės bei pat retųjų elementų chemija, su elementų mikrokiekių fizikinės chemijos eksperimentinių metodų ir teorinių pa­ nustatymo metodais, išmoksta dirbti su įvairia analizėje grindų taikymas, tiriant gyvybės procesus. Sėkmingas dar­ taikoma aparatūra. bas šiose srityse, žadančiose daug svarbių atradimų, rei­ Organinės chemijos katedroje sintetinami nauji, dar li­ kalauja labai gero chemijos žinojimo. Pirmuosius dvejus teratūroje neaprašyti junginiai, kurie vėliau taikomi kaip metus mokymasis mažai tesiskirs nuo chemikų, palyginti biologiškai aktyvios medžiagos medicinoje, žemės ūkyje. nedaug laiko teks skirti biologijai: pirmame kurse — Chemikai organikai gerai susipažįsta su organinės sinte­ bendroji biologija, antrame kurse — dvi nedidelės bio­ zės technika, išmoksta sintetinti naujus junginius. Prie fa­ loginės disciplinos — anatomija, citologiją ir histologija. kulteto veikia probleminė vaistų sintezės ir tyrimo la­ Rimtai teks pasėdėti prie matematikos ir fizikos, kaip ir boratorija, kuri sintetina įvairius vaistų preparatus, ir studentams chemikams. Trečiais metais pagrindiniai daly­ tarpfakultetinė spektroskopijos laboratorija, kurioje tiria­ kai — organinė ir fizikinė chemijos, užimančios pusę pa­ mi įvairių medžiagų spektrai. Organinės chemijos kated­ skaitų ir laboratorinių užsiėmimų laiko. Plačiai studijuoja­ roje ir probleminėje vaistų sintezės ir tyrimo laboratori­ ma fiziologija. Antrame pusmetyje pradedamas skaityti joje susintetinta daug naujų literatūroje neaprašytų jun­ pagrindinis biochemijos kursas, kuris užbaigiamas ketvir­ ginių. Probleminėje laboratorijoje chemikai dirba kartu tame kurse, tada — svarbiausios biologinės disciplinos — su medikais ir ieško naujų, efektyvesnių vaistų širdies ir genetika ir mikrobiologija. Pradedami skaityti speckursai kraujagyslių sistemos sutrikimams, reumatui gydyti, nu­ — enzimologija, nukleininių rūgščių biochemija, biogeneskausminančio veikimo vaistų preparatų. tika ir kt.

Fizikinės chemijos katedros mokslinio darbo kryptis — Baigusieji gamtinių junginių chemijos specializaciją, galvaninės dangos, kuriomis metalai apsaugomi nuo koro­ skiriami dirbti į Vilniaus fermentinių preparatų gamyklą, zijos. Katedra bendradarbiauja su LTSR MA Chemijos ir Taikomosios Enzimologijos Institutą, LTSR MA Biochemi­ chemijos technologijos institutu. Jame studentai atlieka jos ir kitus institutus, maisto pramonės organizacijas praktiką, o kai kurie — kursinius bei diplominius dar­ ir t. t. bus. Štai ką apie elektrochemijos specializaciją sako Fizi­ Chemijos fakultetas dar nesugeba patenkinti visų res­ kinės chemijos katedros vedėjas prof. V. Kaikaris: publikos poreikių. Štai kur buvo paskirti mūsų auklėti­ Si specializacija yra labai praktiška, reikalinga įvairioms niai 1968—1972 metais: universitete dirbą 17,06 %, Moks­ liaudies ūkio šakoms. Elektrochemikai eina dirbti į įvai­ lų Akademijos institutuose — 22,35%, kituose institutuo­ rių fabrikų galvaninius cechus, didžioji dalis — į Lietuvos se, Konstravimo biuruose, žynybinėse laboratorijose — Mokslų Akademijos Chemijos Institutą, elektrochemikai 34,71%, gamyklose — 20,59%, kitur — 5,29%. Šiais me­ labiau pageidaujami įvairių fabrikų laboratorijose, nes jie tais į LTSR MA institutus skirsime net 22 chemikus. Kaip gerai moka įvairius fizikinius — cheminius analizės me­ matome, didelė dalis chemikų dirba mokslo tiriamąjį dar­ todus. bą. Chemikai specialistai dirba ne tik chemijos pramonė­ Polimerų chemijos katedros vedėjas doc. G. Bajoras je, bet ir metalo apdirbimo gamyklose, lengvojoje, vieti­ kviečia pasirinkti stambiamolekulinių junginių chemiją. nėje, maisto pramonėje, medicinos įstaigose.

Studijuodami Jūs gausite platų paruošimą iš visų poli­ Chemijos fakultetas didžiuojasi, kad chemikai absolven­ merų chemijos sričių. Siauriau ir konkrečiau specializuo­ tai atlieka nemažą darbą respublikoje. Vilniaus pedago­ tis pradėsite nuo ketvirto kurso, kur jums bus dėstoma ginio instituto prorektorius akademikas P. Buckus ir MA polimerų fizika, plastmasių technologija ir perdirbimas, Chemijos ir chemijos technologijos instituto direktoriaus monomerų sintezė, polimerų analizė, gamtiniai polimerai, pavaduotojas prof. R. Višomirskis — taip pat baigė mū­ filmojų chemija, polimerinių dangų technologija, pigmen­ sų fakultetą. Chemijos fakulteto mokslininkų didžioji da­ tų ir dažų chemija ir kt. Polimerų chemijos katedroje ga­ lis taip pat mūsų auklėtiniai. Daug mūsų absolventų dirba lėsite dalyvauti studentų moksliniame darbe. Čia sinteti­ gamyklų direktoriais, vyr. inžinieriais, laboratorijų vedė­ nami ir tiriami vandenyje tirpūs polimerai, kopolimerai jais. su anijoninėmis ir katijoninėmis savybėmis, — jie plačiai Doc. E. RAMANAUSKAS taikomi įvairiose liaudies ūkio šakose: lakų — dažų pra­ Chemijos fakulteto dekanas

MEDICINOS FAKULTETAS

kviečia Medicinos specialybei stu­ dijuoti reikalingas geras pa­ siruošimas vidurinėje mo­ kykloje, didelė ištvermė stu­ dijoms ir gera atmintis, nes medikui reikia sukaupti daug žinių ir nuolat didinti jų at­ sargą. Dabartinė medicina remiasi fundamentalių moks­ lų ir technikos pasiekimais ir dėl to medikas turi sugebė­ ti naudotis fizikos, chemijos, gamtos mokslų žiniomis, su­ dėtinga ir labai gausia me­ dicinos aparatūra. Medicina ne veltui vadinama humaniš­ kiausia specialybe. Gydyto­ jui reikia aukštų moralinių savybių, plačios erudicijos, meilės žmonėms, didelės kantrybės. Užtat medicina savo profesijos darbuotojams teikia daug kūrybinio džiaugs­ mo, didelį pasitenkinimą ma­ tant, kai sugyja ligonis, kai sveikėja visuomenė.

Medicinos fakultete dirba žymūs Tarybų Lietuvos moks­ lininkai, yra 31 mokslų dak­ taras, daugiau kaip 100 mokslų kandidatų, kurie savo turtingas žinias perduoda studentams medikams.

Medicinos fakultetas ruošia 3 specialybių gydytojus.

Visuose skyriuose mokslas tęsiasi 6 metus.

Gydomoji medicina ruošia gydymo-profilaktikos įstaigų darbuotojus — gydytojus. Pir­ muosius dvejus metus medi­ kai studijuoja visuomeninius dalykus, tiksliųjų mokslų pa­ grindus ir sveiko žmogaus anatomiją, fiziologiją, bio­ chemiją. Su trečiuoju kursu prasideda klinikinės studijos — terapija, chirurgija, akušerijaginekologija, vaikų, nervų, infekcinės ligos, psi­ chiatrija, akių, ausų, nosies ir gerklės ligos ir kiti daly­ kai. Šeštaisiais studijų me­ tais prasideda gydytojų spe­ cializacija į tris stambias grupes: terapeutus, chirurgus ir akušerius-ginekologus. Šeštajame kurse medikai laiko valstybinius egzaminus, duoda gydytojo priesaiką ir gauna medicinos gydytojo diplomą. Po to dar metus tęsiasi tolesnė specializacija stambiose gydymo įstaigose.

Per šiuos metus jauni spe­ cialistai jau gauna gydytojo

atlyginimą. Po septintų metų vyksta dirbti į paskyrimo vietą.

Pediatrija yra vaikų ligų mokslas. Iš esmės, tai ta pati gydomoji ir profilaktinė me­ dicina, tik pritaikyta vaikų amžiui. Pediatrai specializuo­ jasi dviem kryptimis — bendrosios pediatrijos ir vai­ kų chirurgijos.

Sanitarijos - higienos spe­ cialybėje nuo trečio kurso studijuojamos tokios discipli­ nos, kaip bendroji higiena, socialinė higiena ir sveikatos apsaugos organizacija, komu­ nalinė, mitybos, darbo, vai­ kų ir paauglių higiena, profe­ sinės ligos, epidemiologija.

Sanitarijos gydytojams reika­ lingi organizaciniai sugebėji­ mai, nuo jų darbo priklauso sveika gyvenamoji aplinka.

Jie kontroliuoja darbo sąly­ gas gamyklose, mokyklose.

Sanitarijos gydytojai įdarbi­ nami miestų, rajonų sanitarinėse-epidemiologinėse stoty­ se dirbti bendro profilio sa­ nitarijos gydytojais, darbo higienos, komunalinės higie­ nos, mitybos higienos gydy­ tojais ir epidemiologais, mik­ robiologais, virusologais ir sveikatos apsaugos įstaigų vadovais.

Medicinos fakultete vei­ kia Studentų mokslinė drau­ gija, kur studentai gau­ na mokslo darbo įgūdžius.

Daugelis jau studijų metais atlieka įdomių tyrinėjimų, užsiangažuoja dirbti siaures­ nėse specialybėse eksperi­ mentatoriais, vidaus ligų problemų tyrinėtojais. Visiš­ ką pasiruošimą darbui sustip­ rina gamybinė praktika: po trečio kurso tenka dirbti med. seserimis, po ketvirto kurso — jaunesniuoju gydy­ toju. Medikų patirčiai išplės­ ti kasmet keičiamasi studen­ tų grupėmis su kitomis aukš­ tosiomis mokyklomis, su už­ sienio šalimis. Medikų studi­ jos universitete, artimai bendraujant su kitais — tiks­ liųjų ir humanitarinių moks­ lų fakultetų — studentais, daug prisideda ir prie medi­ kų plataus akiračio, bendro išsilavinimo kėlimo, prie vi­ suomeninio darbo įgūdžių.

Prof. S. PAVILONIS fakulteto dekanas

BŪTI TEISININKU

Fizikos fakulteto I k. stud.

R. Zaborskis, R. Vaitkevičius.

Chemijos fakulteto IV k. stud. S. Ruseckas ir II k. > stud. D. Slepetytė.

Filologijos fakulteto III k.

Matematikos ir mechanikos stud. E. Meškuotytė ir II k. fakulteto I k. stud. R. Po­ stud. T. Kucevičlūtė.

Istorijos fakulteto I k. stud. cius, Z. Matulevičiūtė, F. R. Liutikas ir B. Vitkūnaltė, Undžys, D. Kuzmlnskaitė.

PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI

LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

KAINA 4 KAP.

IV k. stud. V. Zvicevičlus.

Finansų ir apskaitos fakul­ teto IV k. stud. D. Mackevlč, I k. stud. R. Gaigalas ir R. Vainauskas.

Sis skyrelis dažnai pasiro­ do mūsų laikraštyje ir prime­ na, kad aukštojoje mokyk­ loje nėra vietos mėgėjams studentauti.

Universiteto Teisės fakul­ tetas yra vienintelė respubli­ koje mokymo įstaiga, ruo­ šianti aukštos kvalifikacijos specialistus teisininkus. Bai­ gę fakultetą, teisininkai dir­ ba respublikos teismuose, prokuratūros organuose, mi­ licijoje, pramonės ir žemės ūkio juridinėje tarnyboje bei kituose valstybiniuose orga­ nuose. Mūsų fakulteto auk­ lėtinių sutiksite kiekviename respublikos rajone, mieste.

Fakulteto auklėtiniai dirba atsakingą darbą centriniuose respublikos organuose — tai Lietuvos TSR prokuroras A. Kairelis, Lietuvos TSR Aukš­ čiausiojo Teismo pirmininkas A. Likas, Lietuvos TSR Tei­ singumo ministro pavaduoto­ jas J. Misiūnas, Teismo ek­ spertizės mokslinio tyrimo instituto direktorius ■ doc. S. Stačiokas. Daugelis fakulteto auklėtinių dirba respublikos miestų ir rajonų prokurorais, liaudies teismų pirmininkais.

Mūsų fakultete šiuo metu yra dieninis ir neakivaizdinis skyriai. Dieniniame skyriuje yra grupė rusų kalba.

Teisės fakulteto trečio kur­ so studentai, o neakivaizdi­ ninkai nuo ketvirtojo kurso paskirstomi pagal pasirinktą specializaciją į grupes. Šiuo

metu yra šios specializacijos: teismo ir prokuratūros, ūki­ nės teisės ir valstybinės tei­ sės. Studentai, be paskaitų, pratybų, seminarų, turi mo­ komąją ir gamybinę prakti­ ką, kurią atlieka liaudies teismuose, prokuratūros or­ ganuose, milicijos organuose, miestų ir rajonų vykdomuo­ siuose komitetuose.

Fakultete yra turtinga, šiuolaikine technika aprūpin­ ta kriminalistikos laboratori­ ja, kurioje studentai išmoks­ ta filmuoti, fotografuoti, su­ rasti ir užfiksuoti nusikalti­ mo pėdsakus. Fakultete stu­ dentai mokomi rašyti spaus­ dinimo mašinėle, veikia vidi­ nė televizijos sistema, yra kino salė-auditorija, kurioje demonstruojami mokomieji kino filmai, taikoma progra­ muota mokymo sistema.

Studentas-teisininkas turi ne tik gerai mokytis, gerai įsisavinti marksistinę ideolo­ giją, bet būti ir aktyviu vi­ suomenininku. Teisininkui vi­ suomeninė veikla yra būtina tam, kad įgytų busimajam darbui visuomeninio darbo įgūdžių, sugebėtų skaityti paskaitas, aktyviai propaguo­ ti teisines žinias darbo žmo­ nių tarpe.

Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" REDAKCIJOS ADRESAS: Telefonai — 25084, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815 232000 Vilnius — MTP-3

Skaitlinga yra fakulteto komjaunimo organizacija, ku­ ri gyvena pilnakraujį jaunat­ višką kūrybingą gyvenimą.

Nemaža fakulteto komjauni­ mo mokosi aktyvo mokyklo­ je „Jaunimas ir idėjų kova", kurioje daro pranešimus fa­ kulteto profesoriai, atsakingi partiniai ir komjaunimo dar­ buotojai.

Studentai — teisininkai ak­ tyviai dalyvauja universiteto meno saviveiklos kolekty­ vuose, teatro scenoje, sporto salėje. „Trečiojo semestro" metu teisininkai aktyvūs statybinių būrių dalyviai respublikoje ir už jos ribų: kiekvienais me­ tais išvyksta dirbti į Kry­ mą, Smolenską, Jakutiją, o taip pat į Lenkiją, Čekoslo­ vakiją, Vokietijos Demokrati­ nę Respubliką.

Tarybinio teisininko dar­ bas yra sunkus, atsakingas, reikalaujantis labai didelio įvairiapusiškų žinių įsisavini­ mo, aukštų moralinių savy­ bių.

Ką žavi ieškojimo roman­ tika, atkaklus darbas, noras kovoti su teisės pažeidimais, kviečiame stoti j Teisės fa­ kultetą. <b

Doc. P. RASIMAVlClUS

LKP CK leidyklos spaustuvė

LV 08261

Užs. Nr. 271

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA