VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Siame
į
CčM’VBlI )IS
[numeryje: KVIEČIAME
STUDIJUOTI
VILNIAUS į VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1980 m. vasario 8 d.
Nr. 3—4(110^—1107)
Per pastaruosius keletą metų pastebimai išaugo bai giančio vidurines mokyklas jaunimo veržimasis studijuo ti istoriją. Tai visiškai su prantama, nes visus domina tiek mūsų šalies, tiek kitų šalių ir tautų praeitis ir da bartis, visi nori suprasti su dėtingus visuomenės vysty mosi procesus, tarptautinių santykių ir tarptautinės pa dėties klausimus. Tačiau rei kia iš karto įspėti, kad. no rint visa tai gerai įsisavinti, reikia daug ir atsidėjus dirb ti daug perskaityti Todėl pasirenkamieji istorijos spe cialybę tenesitiki lengvo gy venimo. Tie. kurie nepabūgs sun kaus darbo, studijų universi tete metu turės plačiau pa studijuoti archeologijos ir et nografijos pagrindus, paleo grafiją. istorinę geografiją, pirmykštės visuomenės isto riją .senovės ir vidurinių amžių Istoriją, TSRS istoriją. L'etuvos TSR istoriją, pietų ir vakarų slavų istoriją, Azijos ir Afrikos šalių Ištū ri ią. Europos ir Amerikos šalių naujųjų ir naujausiųjų laikų istoriją. Teks susipa žinti su logika, psichologija, tarybinės teisės pagrindais, mokytis istorijos dėstymo metodikos. toliau studijuoti užsienio kalbas. Be to. isto rikams. kaip ir visiems ki tiems universiteto studen tams. dėstomos visuomenės mokslų disciplinos. Sėkmingai baigę du kur sus. kuriuose visi lanko tuos pačius užsiėmimus, stu
Kaina 4 kap,
MATEMATIKOS FAKULTETAS
D
Matematika Taikomoji matematika
200 100
FIZIK0.4 FAKULTETAS Fizika
125
CHEMIJOS FAKULTETAS Chemija
ISTORIJOS FAKULTETAS žurnalistika Bibliotekininkystė ir bibliografija Istorija Psichologija
—
50 25
— —
50 —
30
—
__
50 25 75
— — —
— — —
100 75
25 25
50 50
70
25
-
30 100 60 25
— 25 — —
25 50 50 —
50 50
75 50
50 25
30 30
50 25
25 30
50
50
25
50 50 —
50 75 —
— —
— —
-
125
PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS Pramonės planavimas Darbo ekonomika
visų pirma siekia sutelkti studentui fundamentalių mokslų pagrindus, svarbius tiek mokslo-tirlamajal, tiek praktinei veiklai. Tokia mo kymo kryptis kelia atitinka mus reikalavimus ir žmogaus psichikai. Sėkmingos studijos Universitete reikalauja mąs tymo savarankiškumo. Sava rankiškai mąstantis asmuo moka pats rasti problemas Ir jas išspręsti savo jėgomis. Jis sugeba analizuoti gyveni mo reiškinius ir mokslinę li teratūrą, išskirti esminius da lykus, apibendrinti atskirus faktus ir daryti naujas pagrįs tas išvadas. Labai svarbu ir mąstymo lankstumas, kuriuo pasižymintis asmuo sugeba pakeisti klausimų, problemų
sprendimo būdus, jei taiko mi būdai nėra efektyvūs. Studtjų Universitete sėkmė priklauso ir nuo asmens inte lekto tipo. Psichologai skiria net keturis žmonių intelekto tipus — pagal Jų polinkį į konkretų vaizdinį ar abstrak tų loginį niąstymą: 1) never balinį, 2) stiprų verbalinį, 3) vidutinį verbalinį, 4) nuo saikų verbalinį. Tyrimai rodo, kad sėkmingiausiai studijuoja stipraus verbalinio intelekto tipo asmenys, gerai mokosi Ir neverbalinio tipo asmenys ir silpniausiai — nuosaikaus verbalinio 'Ipo asmenys. At skirų intelekto tipų asmenų mokymosi pažangumas iš da lies priklauso ir nuo discip linų. Visuomeninius mokslus
žymiai geriau už kitas moko si stipraus verbalinio tipo at stovai, o blogiausiai — ne. verbalinio tipo atstovai. Tai visai suprantama, .nes čia būtina sugebėti abstrakčiai mąstyti. Matematikos discipli nas geriausiai mokosi taip pat stipraus verbalinio tipo atstovai, po jų eina ne verbalinio tipo atstovai Ir blogiausiai — nuosaikaus ver balinio tipo atstovai. Matema tikos disciplinoms svarbu ir abstraktus (algebra) Ir kon kretus vaizdinis mąstymas (geometrija). Biologijos ge riausiai mokosi neverbalinio tipo atstovai. Tai leidžia da ryli išvadą, kad labiau lšvys-
dentai istorikai paskirstomi TSRS Istorijos. Lietuvos TSR Istoiiols. visuotinės istorijos, muzieiininkystės. archyvisti kos. ekskursijų vadovų, TSKP istorijos specializacijo mis. Dabar Jie greta pagrin dinių istorijos disciplinų to lesnio studijavimo klauso dar spec. kursus, rašo kursi nius darbus Ir pagaliau dip lomini darbą iš savo specia lizacijos. Mokymo procese Ir studentų moksliniuose būre liuose jie gauna pirmuosius savarankiško mokslinio tiria mojo darbo įgūdžius. Baigę universitetą. Istori kai nukreipiami dirbti j bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, archyvus, muzie jus. turizmo ir ekskursijų biurus ir kitas Įstaigas bei žinybas. Doc. R. ŽIUGŽDA
studijuojama biologija, ge netika. žmogaus anatomija ir fiziologija, nervų sistemos fiziologija ir kt. Psichologi nių tyrimų duomenimis kie kybiškai sutvarkyti tenka naudotis matematiniais meto dais, net skaičiavimo maši nomis. Psichologas mokosi aukštosios matematikos, sta tistinių metodų. tikimybių teorijos, programavimo. Be to. būsimas psicholo
BIBLIO TEKININKYSTE
PSICHOLOGIJA Psichologo specialybė yra gana sena, tačiau šiandien psichologijos taikymo sritis labai prasiplėtė ir daugelyje sričių ji yra visai nauja, nu sistovėjusių tradicijų netu rinti specialybė. Būsimleji psichologai pla čiai studijuoja bendrąją psl chologiją ir Įvairias šio mokslo šakas: amžiaus tarps nių. pedagoginę, darbo, inži nerinę, socialinę, medicininę ir kt. Mokosi atlikti eksperi mentinius tyrimus. rinkti duomenis apie žmogaus psi chinius procesus, būsenas, asmenybės savybes. Negali ma gerai suprasti psichinių procesų be gamtos mokslo žinių apie žmogų. Todėl yra
Nukelta į 2 psl.
Bibliotekų ir informacijos tarnybų darbuotojus mūsų respublikai ruošia Biblioteki ninkystės ir Mokslinės infor macijos katedros. Nuo 1968 m. pradėta ruošti specialistus pagal tobulesnlus mokymo planus, kuriuose buvo numa
JOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO
JEI VILIOJA... 30000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000
gas ruošdamasis dirbti su jaunimu turi gilintis į peda gogikos klausimus; darbo psichologijos srityje — susi pažinti su technologijos pa grindais. Įmonių planavimo ir organizavimo principais, sociologijos ir kt. klausimais; inžinerinės psichologijos sri tyje — su konstravimo dar bo ypatumais, techninės este tikos reikalavimais ir t. t. Psichologijos mokslo studi jos yra Įdomios, tačiau rei kalaujančios daug darbo, at kaklumo iniciatyvos. Psicho logo darbas — atsakingas Ir nelengvas. Jei esate sukau pęs pakankamai žinių mo kvkloje. esate darbštus, kū rybingas ir, svarbiausia, mo kate bendrauti su žmonėmis, studijuokite psichologiją. Dcc. J. LAPĖ Psichologijos k-dros vedėjas
tytas diferencijuotas specia listų ruošimas masinėms, valkų ir mokyklų, techni nėms bibliotekoms. Dabar yra ir žemės ūkio, visuome ninės-politinės literatūros specializacijos. Jų atstovai ypač šiuo metu reikalingi mokslinėse Ir specialiose bib liotekose. Studentai mokosi bendrauniversltetinlų dalykų, o l specialybės disciplinas 'eina kultūros darbo pagrindai, bibliotekininkystės, moksli nės Informacijos Įvadas, in formacinės paieškos siste mos, bendroji bibliografija, knygos Ir bibliotekų Istorija ir pan. Su ..informacijos sprogimu“, studentams būti na Išklausyti aukštosios ma tematikos ir ESM programa vimo kursus. Sėkmingam darbui biblio
PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomika Prekių mokslas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas
EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS Finansai ir kreditas 60 Buhalterinė apskaita 150 Ekonominė kibernetika 50 Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas 75 Statistika 25 TEISES FAKULTETAS Teisė
N 25
—
MEDICINOS FAKULTETAS Gydomoji medicina Higiena, sanitarija, epidemiologija Pediatrija
FILOLOGIJOS FAKULTETAS Lietuviu kalba ir literatūra Rusų kalba ir literatūra Romanų Ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija
V
75
GAMTOS FAKULTETAS Biologija Geografija Hidrogeologija ir inžinerinė geologija
Prorektorius B. Sudavičius
ISTORIJA
į UNIVERSITETE s
KUR IR KIEK PRIIMSIME 1980 METAIS
Siekiant savojo tikslo Prabėgs dar keletas mėne sių ir respublikos vidurinės mokyklos išleis j gyvenimą gausų būrį jaunuolių. Dalis jų, gavę brandos atestatus, pasklis po gamyklas, įmo nes, kolūkius. Kili, trokštan tys sužinoti mokslo paslaptis, pasiryžę tęsti mokslą aukšto joje mokykloje. Sle vaikinai ir merginos jau šiandien gal voja ir svarsio, kur stoti, ko ki^ specialybę pasirinkti. Kokį patarimą duoti jau nuoliui, besiruošiančiam stu dijuoti aukštojoje mokykloje, kurioje aukštojoje mokyklo je geriau mokytis — institute ar universitete? Į šį klausimą nelengva atsakyti. Universitetas ruošia plataus profilio specialistus gamybi niam, pedagoginiam, kultūri niam Ir moksliniam darbui. Mokymo planai sudaryti taip, kad pagrindinis dėmesys ski riamas ne vienai kuriai siau bai specialybei įgyti, o bend roms teorinėms disciplinoms, kurios yra keleto artimų spe cialybių pagrindas. Svarbiau sias Universitetą baigusio specialisto bruožas — platus ir tvirtas moksllnls-teorlnis pasiruošimas. Universitetinis mokymas
V. KAPSUKO
100
Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, skyrius. N — neakivaizdinis skyrius.
V — vakarinis
KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS Filologijos skyrius — lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, anglų kalba ir literatūra. Istorijos skyrius — bibliotekininkystė ir bibliografija Ekonomikos skyrius — pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, darbo ekonomika.
tekose reikalingas Ir užsie nio kalbų mokėjimais. Jų mūsų specialybės studentai turi pramokti dvi. Kita dės tomų disciplinų dalis derina ma su specializacija, pvz., masinių ir valkų bei mokyk lų bibliotekų specializacijos studentai turi išklausyti lie tuvių. tarybinės ir užsienio literatūros istorijos kursus, o vaikų specializacijos studen tai — vaikų literatūros kur są. Techninės specializacijos studentai literatūros discipli nų neklauso, bet užtat jie turi Išklausyti pramonės technologijos Ir ekonomikos kursus ir t. t. Mūsų absolventų pareika lavimas yra labai didelis, šiuo metu tik devyni pro centai mūsų respublikos bibliotekų ir Informacijos tarnybų darbuotojų turi aukštąjį specialųjį išsilavini mą. Su kultūrinės ir moksli nės-techninės revoliucijos už moju. auga ir bibliotekų bei informacijos tarnybų skai čius ir Jų vaidmuo. Visa tai užtikrins geras perspektyvas ir mūsų spe cialybės absolventams. L. VLADIMIROVAS Mokslinės informacijos katedros vedėjas
_vilti, nes žurnalistika —- ne lengvas, daug jėgų reikalau jantis darbas. Spaudos darbuotojams kiek vieną dieną tenka susitikti su naujais žmonėmis, kurie tampa straipsnių, reportažų ar apybraižų herojais. Žur nalistas turi ne tik sugebėti prakalbinti žmogų, bet ir mokėti ji išklausyti, supras ti. Visi trokštame kuo grei čiau ir kuo daugiau sužinoti apie vieną ar kitą įdomią naujieną. Operatyvumas — labai svarbus reikalavimas žurnalistui. Dažnai norėda mas operatyviai pranešti apie įvykį ir apie ir apie miegą užmiršta. Tačiau turime būti atidūs, nes kartais per sku bėjimą pasitaiko klaidų, už kurias neretai tenka skau džiai mokėti. O kas nusakys klajones, ieškant (domaus fakto? Tad jeigu nusprendėte tap ti žurnalistu, kviečiame į Is torijos fakultetą studijuoti ŽURNALISTIKA žurnalistikos specialybę. įdo mios studijos, pažintinės ir Daugelį vilioja kelionių ro gamybinės praktikos, puikia mantika, svetimų kraštų eg aparatūra aprūpinti mokymo zotika. Dažnai merginos ir kabinetai padės įgyti pagrin vaikinai įsivaizduoja: kai dinius žurnalistinio meistriš tapsiu žurnalistu, pakeliau kumo įgūdžius. siu. Bet kartais tenka nusiA. NUGARAITE