Tarybinis Studentas, 1980 m. vasario 8 d. Nr. 3-4 (1106-1107)

VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

Siame

į

CčM’VBlI )IS

[numeryje: KVIEČIAME

STUDIJUOTI

VILNIAUS į VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

EINA NUO 1950 METŲ

1980 m. vasario 8 d.

Nr. 3—4(110^—1107)

Per pastaruosius keletą metų pastebimai išaugo bai­ giančio vidurines mokyklas jaunimo veržimasis studijuo­ ti istoriją.

Tai visiškai su­ prantama, nes visus domina tiek mūsų šalies, tiek kitų šalių ir tautų praeitis ir da­ bartis, visi nori suprasti su­ dėtingus visuomenės vysty­ mosi procesus, tarptautinių santykių ir tarptautinės pa­ dėties klausimus. Tačiau rei­ kia iš karto įspėti, kad. no­ rint visa tai gerai įsisavinti, reikia daug ir atsidėjus dirb­ ti daug perskaityti Todėl pasirenkamieji istorijos spe­ cialybę tenesitiki lengvo gy­ venimo.

Tie. kurie nepabūgs sun­ kaus darbo, studijų universi­ tete metu turės plačiau pa­ studijuoti archeologijos ir et­ nografijos pagrindus, paleo­ grafiją. istorinę geografiją, pirmykštės visuomenės isto­ riją .senovės ir vidurinių amžių Istoriją, TSRS istoriją.

L'etuvos TSR istoriją, pietų ir vakarų slavų istoriją, Azijos ir Afrikos šalių Ištū­ ri ią. Europos ir Amerikos šalių naujųjų ir naujausiųjų laikų istoriją.

Teks susipa­ žinti su logika, psichologija, tarybinės teisės pagrindais, mokytis istorijos dėstymo metodikos. toliau studijuoti užsienio kalbas. Be to. isto­ rikams. kaip ir visiems ki­ tiems universiteto studen­ tams. dėstomos visuomenės mokslų disciplinos.

Sėkmingai baigę du kur­ sus. kuriuose visi lanko tuos pačius užsiėmimus, stu­

Kaina 4 kap,

MATEMATIKOS FAKULTETAS

D

Matematika Taikomoji matematika

200 100

FIZIK0.4 FAKULTETAS Fizika

125

CHEMIJOS FAKULTETAS Chemija

ISTORIJOS FAKULTETAS žurnalistika Bibliotekininkystė ir bibliografija Istorija Psichologija

—

50 25

— —

50 —

30

—

__

50 25 75

— — —

— — —

100 75

25 25

50 50

70

25

-

30 100 60 25

— 25 — —

25 50 50 —

50 50

75 50

50 25

30 30

50 25

25 30

50

50

25

50 50 —

50 75 —

— —

— —

-

125

PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS Pramonės planavimas Darbo ekonomika

visų pirma siekia sutelkti studentui fundamentalių mokslų pagrindus, svarbius tiek mokslo-tirlamajal, tiek praktinei veiklai. Tokia mo­ kymo kryptis kelia atitinka­ mus reikalavimus ir žmogaus psichikai. Sėkmingos studijos Universitete reikalauja mąs­ tymo savarankiškumo. Sava­ rankiškai mąstantis asmuo moka pats rasti problemas Ir jas išspręsti savo jėgomis.

Jis sugeba analizuoti gyveni­ mo reiškinius ir mokslinę li­ teratūrą, išskirti esminius da­ lykus, apibendrinti atskirus faktus ir daryti naujas pagrįs­ tas išvadas. Labai svarbu ir mąstymo lankstumas, kuriuo pasižymintis asmuo sugeba pakeisti klausimų, problemų

sprendimo būdus, jei taiko­ mi būdai nėra efektyvūs.

Studtjų Universitete sėkmė priklauso ir nuo asmens inte­ lekto tipo. Psichologai skiria net keturis žmonių intelekto tipus — pagal Jų polinkį į konkretų vaizdinį ar abstrak­ tų loginį niąstymą: 1) never­ balinį, 2) stiprų verbalinį, 3) vidutinį verbalinį, 4) nuo­ saikų verbalinį. Tyrimai rodo, kad sėkmingiausiai studijuoja stipraus verbalinio intelekto tipo asmenys, gerai mokosi Ir neverbalinio tipo asmenys ir silpniausiai — nuosaikaus verbalinio 'Ipo asmenys. At­ skirų intelekto tipų asmenų mokymosi pažangumas iš da­ lies priklauso ir nuo discip­ linų. Visuomeninius mokslus

žymiai geriau už kitas moko­ si stipraus verbalinio tipo at­ stovai, o blogiausiai — ne. verbalinio tipo atstovai. Tai visai suprantama, .nes čia būtina sugebėti abstrakčiai mąstyti. Matematikos discipli­ nas geriausiai mokosi taip pat stipraus verbalinio tipo atstovai, po jų eina ne­ verbalinio tipo atstovai Ir blogiausiai — nuosaikaus ver­ balinio tipo atstovai. Matema­ tikos disciplinoms svarbu ir abstraktus (algebra) Ir kon­ kretus vaizdinis mąstymas (geometrija). Biologijos ge­ riausiai mokosi neverbalinio tipo atstovai. Tai leidžia da­ ryli išvadą, kad labiau lšvys-

dentai istorikai paskirstomi TSRS Istorijos. Lietuvos TSR Istoiiols. visuotinės istorijos, muzieiininkystės. archyvisti­ kos. ekskursijų vadovų, TSKP istorijos specializacijo­ mis. Dabar Jie greta pagrin­ dinių istorijos disciplinų to­ lesnio studijavimo klauso dar spec. kursus, rašo kursi­ nius darbus Ir pagaliau dip­ lomini darbą iš savo specia­ lizacijos. Mokymo procese Ir studentų moksliniuose būre­ liuose jie gauna pirmuosius savarankiško mokslinio tiria­ mojo darbo įgūdžius.

Baigę universitetą. Istori­ kai nukreipiami dirbti j bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, archyvus, muzie­ jus. turizmo ir ekskursijų biurus ir kitas Įstaigas bei žinybas.

Doc. R. ŽIUGŽDA

studijuojama biologija, ge­ netika. žmogaus anatomija ir fiziologija, nervų sistemos fiziologija ir kt. Psichologi­ nių tyrimų duomenimis kie­ kybiškai sutvarkyti tenka naudotis matematiniais meto­ dais, net skaičiavimo maši­ nomis.

Psichologas mokosi aukštosios matematikos, sta­ tistinių metodų. tikimybių teorijos, programavimo.

Be to. būsimas psicholo­

BIBLIO­ TEKININKYSTE

PSICHOLOGIJA Psichologo specialybė yra gana sena, tačiau šiandien psichologijos taikymo sritis labai prasiplėtė ir daugelyje sričių ji yra visai nauja, nu­ sistovėjusių tradicijų netu­ rinti specialybė.

Būsimleji psichologai pla­ čiai studijuoja bendrąją psl chologiją ir Įvairias šio mokslo šakas: amžiaus tarps­ nių. pedagoginę, darbo, inži­ nerinę, socialinę, medicininę ir kt. Mokosi atlikti eksperi­ mentinius tyrimus. rinkti duomenis apie žmogaus psi­ chinius procesus, būsenas, asmenybės savybes.

Negali­ ma gerai suprasti psichinių procesų be gamtos mokslo žinių apie žmogų. Todėl yra

Nukelta į 2 psl.

Bibliotekų ir informacijos tarnybų darbuotojus mūsų respublikai ruošia Biblioteki­ ninkystės ir Mokslinės infor­ macijos katedros. Nuo 1968 m. pradėta ruošti specialistus pagal tobulesnlus mokymo planus, kuriuose buvo numa­

JOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO

JEI VILIOJA...

30000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000

gas ruošdamasis dirbti su jaunimu turi gilintis į peda­ gogikos klausimus; darbo psichologijos srityje — susi­ pažinti su technologijos pa­ grindais. Įmonių planavimo ir organizavimo principais, sociologijos ir kt. klausimais; inžinerinės psichologijos sri­ tyje — su konstravimo dar­ bo ypatumais, techninės este­ tikos reikalavimais ir t. t.

Psichologijos mokslo studi­ jos yra Įdomios, tačiau rei­ kalaujančios daug darbo, at­ kaklumo iniciatyvos. Psicho­ logo darbas — atsakingas Ir nelengvas. Jei esate sukau­ pęs pakankamai žinių mo kvkloje. esate darbštus, kū­ rybingas ir, svarbiausia, mo­ kate bendrauti su žmonėmis, studijuokite psichologiją.

Dcc. J. LAPĖ Psichologijos k-dros vedėjas

tytas diferencijuotas specia­ listų ruošimas masinėms, valkų ir mokyklų, techni­ nėms bibliotekoms.

Dabar yra ir žemės ūkio, visuome­ ninės-politinės literatūros specializacijos.

Jų atstovai ypač šiuo metu reikalingi mokslinėse Ir specialiose bib­ liotekose.

Studentai mokosi bendrauniversltetinlų dalykų, o l specialybės disciplinas 'eina kultūros darbo pagrindai, bibliotekininkystės, moksli­ nės Informacijos Įvadas, in­ formacinės paieškos siste­ mos, bendroji bibliografija, knygos Ir bibliotekų Istorija ir pan.

Su ..informacijos sprogimu“, studentams būti­ na Išklausyti aukštosios ma­ tematikos ir ESM programa­ vimo kursus.

Sėkmingam darbui biblio­

PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomika Prekių mokslas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas

EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS Finansai ir kreditas 60 Buhalterinė apskaita 150 Ekonominė kibernetika 50 Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas 75 Statistika 25 TEISES FAKULTETAS Teisė

N 25

—

MEDICINOS FAKULTETAS Gydomoji medicina Higiena, sanitarija, epidemiologija Pediatrija

FILOLOGIJOS FAKULTETAS Lietuviu kalba ir literatūra Rusų kalba ir literatūra Romanų Ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija

V

75

GAMTOS FAKULTETAS Biologija Geografija Hidrogeologija ir inžinerinė geologija

Prorektorius B. Sudavičius

ISTORIJA

į UNIVERSITETE s

KUR IR KIEK PRIIMSIME 1980 METAIS

Siekiant savojo tikslo Prabėgs dar keletas mėne­ sių ir respublikos vidurinės mokyklos išleis j gyvenimą gausų būrį jaunuolių. Dalis jų, gavę brandos atestatus, pasklis po gamyklas, įmo­ nes, kolūkius. Kili, trokštan­ tys sužinoti mokslo paslaptis, pasiryžę tęsti mokslą aukšto­ joje mokykloje. Sle vaikinai ir merginos jau šiandien gal­ voja ir svarsio, kur stoti, ko­ ki^ specialybę pasirinkti.

Kokį patarimą duoti jau­ nuoliui, besiruošiančiam stu­ dijuoti aukštojoje mokykloje, kurioje aukštojoje mokyklo­ je geriau mokytis — institute ar universitete? Į šį klausimą nelengva atsakyti.

Universitetas ruošia plataus profilio specialistus gamybi­ niam, pedagoginiam, kultūri­ niam Ir moksliniam darbui.

Mokymo planai sudaryti taip, kad pagrindinis dėmesys ski­ riamas ne vienai kuriai siau­ bai specialybei įgyti, o bend­ roms teorinėms disciplinoms, kurios yra keleto artimų spe­ cialybių pagrindas. Svarbiau­ sias Universitetą baigusio specialisto bruožas — platus ir tvirtas moksllnls-teorlnis pasiruošimas.

Universitetinis mokymas

V. KAPSUKO

100

Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, skyrius. N — neakivaizdinis skyrius.

V — vakarinis

KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS Filologijos skyrius — lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, anglų kalba ir literatūra.

Istorijos skyrius — bibliotekininkystė ir bibliografija Ekonomikos skyrius — pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, darbo ekonomika.

tekose reikalingas Ir užsie­ nio kalbų mokėjimais.

Jų mūsų specialybės studentai turi pramokti dvi. Kita dės­ tomų disciplinų dalis derina­ ma su specializacija, pvz., masinių ir valkų bei mokyk­ lų bibliotekų specializacijos studentai turi išklausyti lie­ tuvių. tarybinės ir užsienio literatūros istorijos kursus, o vaikų specializacijos studen­ tai — vaikų literatūros kur­ są.

Techninės specializacijos studentai literatūros discipli­ nų neklauso, bet užtat jie turi Išklausyti pramonės technologijos Ir ekonomikos kursus ir t. t.

Mūsų absolventų pareika­ lavimas yra labai didelis, šiuo metu tik devyni pro­ centai mūsų respublikos bibliotekų ir Informacijos tarnybų darbuotojų turi aukštąjį specialųjį išsilavini­ mą. Su kultūrinės ir moksli­ nės-techninės revoliucijos už­ moju. auga ir bibliotekų bei informacijos tarnybų skai­ čius ir Jų vaidmuo.

Visa tai užtikrins geras perspektyvas ir mūsų spe­ cialybės absolventams.

L. VLADIMIROVAS Mokslinės informacijos katedros vedėjas

_vilti, nes žurnalistika —- ne­ lengvas, daug jėgų reikalau­ jantis darbas.

Spaudos darbuotojams kiek­ vieną dieną tenka susitikti su naujais žmonėmis, kurie tampa straipsnių, reportažų ar apybraižų herojais. Žur­ nalistas turi ne tik sugebėti prakalbinti žmogų, bet ir mokėti ji išklausyti, supras­ ti.

Visi trokštame kuo grei­ čiau ir kuo daugiau sužinoti apie vieną ar kitą įdomią naujieną. Operatyvumas — labai svarbus reikalavimas žurnalistui. Dažnai norėda­ mas operatyviai pranešti apie įvykį ir apie ir apie miegą užmiršta. Tačiau turime būti atidūs, nes kartais per sku­ bėjimą pasitaiko klaidų, už kurias neretai tenka skau­ džiai mokėti. O kas nusakys klajones, ieškant (domaus fakto?

Tad jeigu nusprendėte tap­ ti žurnalistu, kviečiame į Is­ torijos fakultetą studijuoti ŽURNALISTIKA žurnalistikos specialybę. įdo­ mios studijos, pažintinės ir Daugelį vilioja kelionių ro­ gamybinės praktikos, puikia mantika, svetimų kraštų eg­ aparatūra aprūpinti mokymo zotika. Dažnai merginos ir kabinetai padės įgyti pagrin­ vaikinai įsivaizduoja: kai dinius žurnalistinio meistriš­ tapsiu žurnalistu, pakeliau­ kumo įgūdžius. siu. Bet kartais tenka nusiA. NUGARAITE

BUHALTERINĖ APSKAITA Buhalterinės apskaitos specialybė — reikalingiausia liaudies ūkyje.

Dabar nerasime respublikoje Įmonės, Įstaigos ir organizacijos, kuri apsieitų be buhalterio.

Vienok kvalifikuotų buhalterių ekonomistų, baigusių aukštąjį mokslą mūsų respublikoje dar labai nedaug.

Ne paslaptis, kad abiturientai, ieškodami savo vietos gyvenime neretai aplenkia šią specialybę. Dažnai Įsivaiz­ duojama: buhalteris sėdi už stalo, apkrauto šūsniais po­ pierių ir tauškina skaitytuvais. Si atgyvenusi pažiūra ne­ retai žmonėms trukdo teisingai vertinti buhalterio eko; nomisto profesiją, atitraukia nuo studijų Jaunimą, turintį potraukį šiai specialybei.

Spartus gamybos ir technikos vystymasis iškėlė naujus reikalavimus buhalterinei apskaitai, tuo pačiu suformavo ir naują pažiūrą Į buhalterio ekonomisto profesiją. Šios profesijos žmonėms valstybė patikėjo ne tik kontroliuoti, bet ir apibendrinti įmonės darbą visos ūkinės veiklos srityse. Įmonės. Įstaigos ar organizacijos vyriausiasis buhalte­ ris privalo užtikrinti kontrolę, ar teisingai ir laiku įfor­ minamos materialinių-piniginių vertybių priėmimas ir Jų naudojimas, gatavos produkcijos realizavimas, darbo už­ mokesčio fondo naudojimas, taip pat ar laikomasi biu­ džetinių mokėjimų bei finansinės drausmės, ar teisingai ir laiku priskaitomi ir įmokami valstybiniai mokesčiai į biudžetą ir kt. Įmonės buhalteris turi imtis visų rei­ kiamų priemonių, kad užkirstų kelią piniginių lėšų bei materialinių vertybių trūkumams, išeikvojimams, netei­ sėtam naudojimui ir kitokiems piktnaudžiavimams.

Gamybos procese visos tarnybos — tiek ekonominės, tiek techninės — negali išsiversti be buhalterinės apskai­ tos duomenų. Buhalterijon tartum armijos štaban suplau­ kia informacija apie Įvairiausius gamybinius ir negamy­ binius reiškinius, vykstančius Įmonėje. Buhalteris ekono­ mistas jau dabar iš esmės atsipalaidavo nuo techninio darbo, nes Jam vis intensyviau talkino ESM. Jam belieka tikrinti dokumentaciją, Ją grupuoti ir sekti. Buhalteris svarbiausią dėmesį dabar galės skirti ūkinės veiklos analizei, kuria remdamasis teiks gamyklos administracijai savo pasiūlymus, kaip gerinti Įmonės darbą, ištaisyti trūkumus. Turėdamas smulkiausią informaciją apie ga­ mybinę veiklą, buhalteris kaip niekas kitas yra reikalin­ gas Įmonės kolektyvui. O Juk nėra didesnio pasitenkinimo už tą, kai patiri, kad kolektyvui, visuomenei esi labai rei­ kalingas. Šiuolaikinėmis gamybos valdymo sąlygomis ypač didėja kvalifikuotų buhalterinės apskaitos specialistų poreikis.

Sutinkamai su veikiančiais nuostatais aukštąjį išsilavini­ mą turi turėti vyr. buhalteriai, vyresnieji buhalteriai, revizoriai-buhalteriai, o taip pat centrinių buhalterijų kont­ rolinių grupių viršininkai ir kiti apskaitos darbuotojai. Šiuo metu buhalterinės apskaitos darbuotojus su aukš­ tuoju mokslu liaudies ūkiui rengia Vilniaus V. Kapsuko universitetas, Lietuvos TSR žemės ūkio akademija, Mask­ vos kooperacijos instituto Vilniaus filialas ir VVU Kauno vakarinis fakultetas. Pagal buhalterinės apskaitos specia­ listų paruošimą Vilniaus universitetas tvirtai pirmauja respublikoje. Iš viso per 1956 — 1978 metų laikotarpį (ne­ skaitant kelių specialistų, paruoštų 1945 — 1947 metais) Universitetas išleido apie 1600 apskaitos specialistų, iš Jų per 900 dieniniame skyriuje. Pirmoji buhalterinės ap­ skaitos specialistų laida Vilniaus universitete buvo išleis­ ta 1956 m. neakivaizdiniame skyriuje — iš viso 22 absol­ ventai. 1962 m. buvo išleista pirmoji buhalterinės apskai­ tos specialistų laida dieniniame skyriuje — 17 absolven­ tų, o 1966 m. — vakariniame skyriuje — 9 absolventai.

Atsižvelgiant Į tai, kad kvalifikuotų buhalterinės apskai­ tos specialistų su aukštuoju išsilavinimu dar labai trūks­ ta ir kad ši problema mūsų respublikoje tebelieka aktua­ li, pastaraisiais metais buvo žymiai padidintas studentų priėmimo kontingentas Į buhalterinės apskaitos specialy; bę. Jeigu anksčiau buvo priimama po 25 studentus į dieninį, vakarinį ir neakivaizdinį skyrių, tai 1979 m. bu­ vo priimta 150 studentų Į dieninį skyrių (6 grupės po 25 studentus, iš jų 2 grupės, studijuojančios rusų kalba.), 25 studentai į vakarinį skyrių ir 75 studentai Į neakivaiz­ dinį skyrių (iš jų viena grupė, studijuojanti rusų kalba).

Tokiu būdu, dabar Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete studijuoja daugiau negu 1000 buhalterinės ap­ skaitos specialybės studentų.

Buhalterinės apskaitos specialybė yra labai plataus profilio. Be apskaitinių disciplinų, tokių kaip buhalterinė apskaita, ūkinės veiklos analizė, revizija ir kontrolė, pro­ dukcijos savikainos kalkuliavimas buhalterinės apskaitos specialybės studentai studijuoja politinę ekonomiją, dia­ lektini ir istorini materializmą, pramonės ekonomiką, pramonės Įmonių organizavimą ir planavimą ir kitas.

Baigę Universitetą, buhalterinės apskaitos specialybės studentai Įgyja ekonomisto kvalifikaciją ir dirba Įvairiose liaudies ūkio šakose — pramonės, prekybos, visuomeni­ nio maitinimo, transporto, buitinio aptarnavimo, statybos Įmonėse, įstaigose ir organizacijose. 1978 m. Įvesta biu­ džetinės apskaitos specializaciją, baigę kurią bus nu­ kreipti dirbti švietimo, sveikatos apsaugos, aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijų žinios bei kitas biudžetines įstaigas.

Dauguma buhalterių, buvusių Universiteto absolventų dirba Įmonių, susivienijimų ir ministerijų vyriausiaisiais buhalteriais, o kai kurie vadovauja net visam ekonomi­ niam darbui, dirba vyriausiais ekonomistais.

Taigi buhalterio ekonomisto profesija tampa vis Įdo­ mesnė ir turiningesnė. Esu Įsitikinęs, ji vis daugiau jau­ nuolių pakvies Į Vilniaus V. Kapsuko universitetą.

Prof. J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMAS Nauji cechai, naujos gamyklos, nauji vis sudėtingesni ir sudėtingesni gaminiai... Mes tiek pripratome prie šių. kasdien laikraščiuose skaitomų faktų, kad beveik neat­ kreipiame dėmesio į mūsų dinamiškos ekonomikos vysty­ mosi tempus. Dabartinį ekonominių procesų valdymą ga­ lima prilyginti automobilio valdymui: vairuotojui nėra laiko dairytis ir stebėti apylinkes, jo dėmesys turi būti skirtas keliui, mašinai ir keleiviams. Ir jeigu vairuotojui padeda jo profesiniai įgūdžiai, tai cecho, gamyklos ar ministerijos vadovas negali pasitikėti savo intuicija ir užrašų knygele. Jam, prieš pasirenkant vieną iš daugelių galimų sprendimų, reikia žinoti padėtį jo valdomame objekte, apie tai, ką jis laimi būtent šitam kelyje ir ko netenka, kokių reikės resursų, kad planai būtų įgyven­ dinti per tam tikrą laiką. Trumpai tariant, geram liaudies ūkio valdymui reikalinga tiksli, pilna savalaikė informa­ cija.

Ekonominės informacijos rinkimas, apdorojimas, saugo­ jimas, pateikimas tampa tokie pat reikalingi kaip ga­ mybos aprūpinimas medžiagomis, energija, įrankiais, stak­ lėmis. Atsirado ir sparčiai vystosi nauja veiklos sfera — informacijos industrija.

Savaime aišku, ekonominė informacija apdorojama, pa­ naudojant įvairiausią skaičiavimo techniką; elektronines skaičiavimo mašinas, perforacinę techniką, buhalterinius automatus ir pusautomačius.

Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo specialistas aukštos kvalifika­ cijos specialistas gerai žino ekonomiką, matematinių me­ todų panaudojimą ekonomikoje, uždavinių algoritmizavimą, programavimą, moka panaudoti tipines programas, žino skaičiavimo technikos galimybes ir moka jas pa­ naudoti. Visos šios žinios įgijamos, studijuojant ekonomi­ nės kibernetikos ir finansų fakultete ekonominės informa­ cijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo specialybę.

Anaiptol nepilnai išvardintos disciplinos rodo, kad šioje

specialybėje ruošiami plataus profilio specialistai, kuriems suteikiama inžinieriaus-ekonamisto kvalifikacija.

Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo or­ ganizavimas, aišku, kelia ir tam tikrus reikalavimus stu­ dento (ir specialisto) charakteriui: tai pilietinė drąsa ir principingumas, reorganizuojant tradicinę informacinę sistemą, abstrakti mąstysena, formuluojant valdymo užda­ vinius, atidumas ir kruopštumas, sudarant algoritmus ir programas.

Baigus studijas, galima pasirinkti darbą pagal asmeni­ nius polinkius. Dalis absolventų dirba moksliniuose-tyrimo institutuose, kuriuose nagrinėjamos duomenų organizavi­ mo h apdorojimo problemos, dalis dirba projektavimo organizacijose kuriančiose automatizuotas valdymo siste­ mas ministerijoms ar gamykloms, dalis — gamyklų ir ministerijų skaičiavimo centruose, eksploatuodami bei tobulindami automatizuotas valdymo sistemas, dalis — aptarnaudami skaičiavimo techniką.

Kokią veiklos sritj bepasirinktų jaunasis specialistas, visur jo lauks įdomus darbas, darnus bendraminčių ko­ lektyvas, plačios galimybės gilinti savo žinias.

Ekonominės informacijos katedros Doc. A. BARTKUS

KOKIA SPECIALYBE PASIRINKTI EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSO FAKOLTETE STATISTIKA Statistika — gana platus savarankiškas mokslas, nagri­ nėjantis sociallnius-ekonominius reiškinius ir procesus.

Statistikos darbo turinys bei statistikos mokslo reikala­ vimai nulėmė ir šios specialybės mokymo planą. Be bend­ rų visuomeninių mokslų, dėstomos matematikos, konkre­ čios ekonomikos disciplinos, specialybės dalykai, skaičia­ vimo mašinos ir jų panaudojimas statistiniams duomenims surinkti ir apdoroti. Iš mokymo plano matyti, kad statis­ tikas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiškas ekonomistas, sugebantis tirti socialinius ekonominius reiš­ kinius, juos apibendrinti, analizuoti ir daryti išvadas. Sta­ tistikos specialis'ai Universitete pradėti ruošti nuo 1971 metų. Slų specialistų pareikalavimas respublikoje gan di­ delis, nes baigusių aukštąjį mokslą statistikų ekonomistų dar labai nedaug. Baigę šią specialybę dirba valstybės valdymo aparate ir liaudies ūkio šakose: LTSR Centrinėje Statistikos valdyboje ir jos žemutinėse grandyse — miesų ir rajonų valstybinės statistikos informacijos skaičiavi­ mo centruose ir stotyse, Valstybiniame Plano komitete, šakinėse valdybose, ministerijose, pramonės bei žemės ūkio įmonėse, statybos ir prekybos organizacijose, moksli­ nio tyrimo institutuose, biuruose bei laboratorijose.

Baigus šią specialybę suteikiama ekonomisto kvalifika­ cija.

Doc. J. LAŠKOVAS,

EKONOMINĖ KIBERNETIKA Ekonominė kibernetika — tai ūkio valdymo mokslas.

Visų kraštų ekonomika, mūsų šalies ūkis, ypač pastarai­ siais metais, nepaprastai išaugo, sustambėjo^ gamybos procesai pasidarė sudėtingi, labai pagreitėjo. Ūkio valdy­ mo uždaviniai tapo labai sudėtingi. Antra vertus, nuo jų teisingo sprendimo vis labiau priklauso visos ekonomi­ kos plėtotė. Taigi, visu ūgiu iškilo ūkio valdymo moksli­ nio pagrįstumo problema.

Kaip žinoma, mūsų amžiaus viduryje pradėjo sparčiai formuotis kibernetika, septynmyliais žingsniais ėmė žengti j priekį jos pagalbininkės — elektroninės skaičia­ vimo mašinos (ESM). Kibernetika, matematiniai metodai, ESM buvo pasitelkti vis sudėtingėjantiems ūkio valdymo uždaviniams spręsti. Ėmė formuotis ekonominė kiberneti­ ka — ekonomikos ir matematikos mokslų sintezė.

Ekonomistas - kibernetikas nuo kitų mūsų Universiteto ruošiamų ekonomistų skiriasi visų pirma tuo, kad į kas­ dieninius ūkinius reiškinius (darbo našumo didinimą, sa­ vikainos mažinimą, naujai statomos įmonės vietos parin­ kimą, gyventojų piniginių pajamų ir prekių pasiūlų su­ derinimą ir t. t.) sugeba pažvelgti, vadovaudamasis kiber­ netikos principais, griežtais matematiniais skaičiavimais, atliktais ESM. Dėl to ekonominės kibernetikos specialybėje daug vie­ tos skiriama įvairių matematikos dalykų studijoms, susi­ pažinimui su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Ta­ čiau matematikos paskirtis ekonomistui-kibernetikui yra kitokia, negu, pvz., jų kolegoms, studijuojantiems mate­ matiką. Ekonomistas-kibernetikas — tai visų pirma geras ekonomistas, mokantis matematiką, o ne atvirkščiai. Čia studijų metu pagrindinis dėmesys skiriamas taikomosios matematikos įsisavinimui, bendros matematinės mąstymo kultūros išugdymui, kad specialistas sugebėtų ūkio valdy­ mo procesus nagrinėti matematiškai. Aišku, norint kiber­ netikos principus, matematinius metodus taikyti ūkio val­ dyme, pirmiausia reikia tą ūkį ir jo valdymą giliai pa­ žinti, žinoti jų raidos dėsningumus. Dėl to ekonomistaikibetnetikai plačiai studijuoja gamybos technologiją, eko­ nomiką, organizavimą, planavimą.

Gilios pramonės ekonomikos žinios yra toji medžiaga, iš kurios, remiantis kibernetikos principais ir matemati­ niais metodais, sudaromi ūkio valdymo problemų aprašy­ mai — ekonominiai-matematiniai modeliai. Sprendžiant ūkio valdymo problemą, dažnai turime situaciją: ūkio valdymo problemą reikia suformuluoti kaip matematinį uždavinį, moksliškai tai vadinama ekonominių p>ocesų

matematiniu modeliavimu. Tokio modelio sprendimas ga­ limas tik pasitelkus šiuolaikinę skaičiavimo techniką. Ūkio valdymas, kaip ir bet kuris valdymas, yra infor­ macinis procesas: ūkio sprendimų paruošimas ir priėmi­ mas. Norint ūkinius sprendimus paruošti, reikalinga eko­ nomines problemas nusakyti, suformuluoti, aprašyti. Šiaip ekonomistas jas formuluoja žodžiais, pasitelkęs statistikos ir kitokias žinias. Ekonomistas-kibernetikas jas aprašo matematiškai. Kiekvienas toks aprašymas nusako, kokia reikalinga ekonominė informacija uždaviniui spręsti ir kokią informaciją gausime, išsprendę 'uždavinį.

Tiek mūsų respublikoje, tiek ir visoje šalyje vyksta sparti ūkio valdymo mechanizacija bei automatizacija, ku­ riamos automatizuotos jo valdymo sistemos. Tokias siste­ mas kuria dideli įvairių specialistų kolektyvai, ekono­ mistai, matematikai, informacijos apdorojimo specialistai, elektronikos žinovai ir t. t. Čia reikalingi ir ekonomistaikibernetikai: jie valdymo problemas reguliuoja kaip ekononrinius-matematinius uždavinius, juos išsprendę — ana­ lizuoja gautus sprendimus. Ūkio valdymas, be savo technologinės pusės (kaip eko­ nominė informacija perdirbama ir priimami sprendimai), turi ir socialinę pusę: jis išreiškia žmonių, kolektyvų in­ teresus. Dėl to ekonomistas-kibernetikas, sakytume, yra socialinio gyvenimo inžinierius. Studijų metais jis domisi sociologijos, psichologijos, žmonių elgsenos problemomis, nes šios žinios reikalingos teisingam valdymo uždavinių formulavimui, sprendinių aiškinimui, o praktiniame gyve­ nime glaudžiai bendradarbiauja ne tik su įvairaus profi­ lio ekonomistais, bet ir su sociologais, darbo psicholo­ gais.

Baigusieji šią specialybę, dirbs respublikos pramonėje: įmonių gamybos — planavimo skyriuose, ekonominės ana­ lizės biuruose, susivienijimų, ministerijų ekonominiuose padaliniuose, respublikos ūkio planavimo organuose, įvai­ riuose mokslinio tyrimo institutuose, projektavimo biu­ ruose, skaičiavimo centruose ir t. t. Žodžiu, visur ten, kur su matematika ir ESM ieškoma geriausių sprendimų.

Praktikoje ekonomisto-kibernetiko laukia nuolatiniai sun­ kūs ieškojimai. Vadinasi, studijos nesibaigia su Univer­ siteto baigimu. Teks nuolatos studijuoti valdymo proble­ mas, tobulinti jų tyrimo metodus (gilintis į matematiką ir skaičiavimo techniką). Bet šis iš tiesų nelengvas darbas, šimteriojjai apsimoka naujų atradimų džiaugsmu.

Ekonominės kibernetikos specialybė, žinia, kelia ir tam tikrus reikalavimus. Jau minėjome, kad pasirinktina tiems, kurie mėgsta matematiką. Ir ne tik dėl jos pačios, o dėl to, kad ji leidžia išspręsti svarbius praktinio gyve­ nimo uždavinius. Būsimą specialistą turi dominti visuo­ meninės ir, visų pirma, ekonominės problemos. Kadangi ši specialybė yra ekonomikos ir matematikos sintezė, tai ji reikalauja abstraktaus mąstymo, atidumo, kruopštumo, valios, greta to ir lakios fantazijos, nes ekonominių pro­ cesų modeliavimas dar yra pusiaukelėje tarp mokslo ir meno.

Prof. dr. R. RAJECKAS, Ekonominės kibernetikos katedros vedėjas

FINANSAI IR KREDITAS Finansai ir kreditas išreiškia sudėtingus ir plačius pi­ niginius ekonominius santykius su visomis įmonėmis, įstaigomis. gyventojais ir atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį valstybės politinėje, ekonominėje ir ūkinėje veikloje. Finansininkai ir kreditininkai nuo kitų ekono­ mistų skiriasi tuo, kad jie yra valstybės kontrolieriai, padedantys įgyvendinti jos ekonominę ir ūkinę politiką.

Atlikdami savo funkcijas, jie bendradarbiauja su pla­ nuotojais, normuotojais, statistikais, buhalteriais ir kt.; Finansininkai ir kreditininkai — puikūs įstatymų, nor­ matyvinių dokumentų ir taisyklių žinovai, sugebantys ne tik kontroliuoti, bet ir teikti pagalbą, duoti rekomenda­ cijas ir patarimus įmonėms ir įstaigoms, kaip geriau organizuoti ir tvarkyti ūkinę ir finansinę veiklą, pinigi­ nius santykius. Pastaroji sąlyga yra svarbiausias reikala­ vimas šios profesijos specialistams.

Finansininkai ir kreditininkai gerai žino šalies, respub­ likos, savo miesto ir rajono ekonomiką ir kultūrą, liau­ dies ūkio, kultūros ir gyventojų gerovės kėlimo perspek­ tyvas, yra aktyvūs, įgyvendinant savo krašto, miesto ar rajono vystymo programą, tam kaupdami ir teikdami reikalingas lėšas. Jie tiesiogiai ruošia biudžetų projektus, užtikrina patvirtintų biudžetų įvykdymą, mobilizuodami socialistinių įmonių ir gyventojų mokesčius į biudžetą ir finansuodami ekonominio ir socialinio vystymo planuose numatytas priemones.

Atsižvelgiant į respublikos pareikius, yra ruošiami 3 specializacijų specialistai: finansų, kredito ir pramonės finansų.

Finansų specializacijos jaunieji specialistai įdarbinami miestų ir rajonų finansų skyriuose, valstybinio draudimo organuose ir Finansų ministerijoje. Jie dirba ekonomis­ tais, vyr. ekonomistais, vyr. revizoriais ir kt., įvairių pa­ dalinių (inspekcijų, skyrių ir kt.) viršininkais. Gabūs ir sumanūs specialistai, įgyję praktinių įgūdžių, skiriami miestų ir rajonų finansų skyrių vedėjais, valstybinio draudimų inspekcijų viršininkais, Finansų ministerijos valdybų, skyrių viršininkais, jų pavaduotojais.

Kreditininkai dirba Valstybinio banko miestų ir rajonų skyriuose, Respublikinėse Valstybinio banko ar Statybos, banko kontorose, taupomųjų kasų sistemos įstaigose. Pa­ reigos įvairios: ekonomistai, vyr. ekonomistai, revizoriai, skyrių ar kitų padalinių vadovai, jų pavaduotojai ir kt.

Sumanūs specialistai skiriami banko įstaigų valdytojais, banko kontorų valdybų ar skyrių viršininkais, Jų pava­ duotojais.

Pramonės finansų specializacijos specialistai dirba pramonės įmonių arba šakinių ministerijų finansinėse tarnybose (skyriuose, valdybose ekonomistais ir vyr. ekonomistais (finansininkais), o sumanūs ir gabūs, įgyję praktinių įgūdžių, skiriami finansų skyrių (valdybų) vir­ šininkais jų pavaduotojais ir net įmonių vadovais (direk­ toriais), jų pavaduotojais; Jie gali dirbti ir kituose įmo­ nių padaliniuose (realizacijos, tiekimo, planavimo sky­ riuose, ekonominėse laboratorijose, biuruose ir kt.) pla­ nuotojais, analitikais, ekonomistais, padalinių vadovais.

Pramonės finansininkas turi žinoti finansinio ir kredi­ tinio planavimo darbą įmonėse, mokėti sudaryti jmonės finansinius planus, kredito ir kasos planus, žinoti lėšų formavimo šaltinius ir mokėti juos apskaičiuoti ir pla­ nuoti, "Žinoti pelno skirstymo ir naudojimo tvarką, mo­ kėti apskaičiuoti mokesčius ir mokėjimus į biudžetą, jų sumokėjimo tvarką, žinoti kapitalinių įdėjimų planavimo ir finansavimo tvarką, mokėti normuoti apyvartines lėšas, organizuoti atsiskaitymus ir mokėjimus ir apskritai fi­ nansinę kontrolę įmonėje.

Darbo pobūdis kartais gali sukelti nervinę įtampą, ypač sprendžiant sudėtingus ir ginčytinus klausimus ar­ ba kai įmonių, įstaigų ir gyventojų interesai nesutampa su valstybiniais interesais, kuriems atstovauja ir juos gina finansininkai ir kreditininkai. Tad visada reikalin­ gas principingas santūrumas, išradingumas ir kūrybišku­ mas, reguliuojant piniginius santykius ir ekonominius in­ teresus, tačiau jokiu būdu nepažeidžiant galiojančius Įsta­ tymus ir normatyvinius dokumentus.

Finansininko ir kreditininko profesija yra daugiau vy­ riška, negu moteriška, tačiau ją gali įsigyti visi minėtų savybių piliečiai, kurie domisi piniginiais ir ekonominiais santykiais. Šią profesiją galma įsigyti taip pat neaki­ vaizdinių ir vakarinių studijų būdu.

Doc

B. KILIUS

GEOLOGIJA Vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, ruo­ šianti hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos specialistus, yra mūsų universitetas.

Geologai tiria žemės gelmių sąrangą, jos raidų ir, apsiginklavę mokslinė­ mis žiniomis bei technika, ieško įvairių naudingų iš­ kasenų. Geologija — la­ bai platus mokslas apie Žemę. Šiuo metu geologi­ jos moksluose išskiriama net keliolika specialybių.

Mūsų universitete pagal liaudies ūkio poreikius ruošiami dnžinieriai-hidrogeologai.

Hidrogeologijos ir inži­ nerinės geologijos specia­ lybės studentai studijuoja požeminius vandenis, jų dinamika, vandeningų ho­ rizontų susidarymą, jų pasiskirstymą žemės gel­ mėse, nustato atsargas, sprendžia miestų, pramo­ nės objektų ir gyvenvie­ čių aprūpinimo kokybi­ niu vandeniu problemas.

Tai labai įdomi geologi­ jos mokslo sritis. Požemi­ nius ir paviršinius vande­ nis galima vaizduoti kaip

GEOGRAFIJA Abiturientai, kurie 1980 m. vasarą stos i Universi­ tetą studijuoti geografiją, galės pasirinkti krašto­ vaizdžio geografijos (landšaftotyros) arba hidrolo­ gijos specializacijas. Pusė stojančiųjų ruošiasi peda­ goginiam, o kita pusė — gamybiniam darbui.

Kraštovaizdžio geogra­ fija yra plačiausio profi­ lio geografinė specializa­ cija, mokanti suprasti vi­ sos gyvenamosios aplin­ kos — žmonių įsisavinto kraštovaizdžio — funk­ cionavimą ir tvarkymą.

Landšaftotyros specialis­ tai įvairias gamtines erd­ vines sistemas nagrinėja konkrečių visuomenės po­ reikių (žemės ūkio, miš­ kų ūkio, miestų, rekrea­ cijos, gamtos apsaugos) aspekte.

Universitete kraštovaizdžio geografi­ jos specializacijai sutei­ kiama kraštotvarkos kryp­ tis. Todėl, šalia bendriau­ sių geografinių disciplinų, landšaftotyrą studijuojan­ tys mokosi teritorijos funkcinio vertinimo, jos ūkinio organizavimo ir kitokių taikomųjų klausi­ mų.

Kol nėra atskiros kraš­ totvarkos žinybos, gamy­ binio profilio absolventai

Žemės kraują, kuris, cir­ kuliuodamas žemės gel­ mėse, sąlygoja ir didele dalimi nulemia mūsų pla­ netos vystymosi pobūdį, sąlygas, grožį, jos turtin­ gumą naudingomis iškase­ nomis, augaliją ir gyvū­ niją. Besimokantiems šio­ je specialybėje taip pat skaitomos ir inžinerinės geologijos paskaitos.

Inžinerinė geologija — geologijos mokslo šaka, nagrinėjanti geologinius procesus bei reiškinius, uolienų fizines ir mecha­ nines savybes, geologinę aplinką, kuri turi įtakos arba apsprendžia įvairių inžinierinių statinių pro­ jektavimą, statybą ir jų eksploatavimą.

Tarp hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos yra daug bendro. Dažnai šie mokslai sprendžia bendrus klausimus. Todėl paminėtos dvi geologijos mokslo šakos sudaro vie­ ną bendrą specialybę. Pa­ žymėtina, kad besimokan­ tys hidrogeologijos ir inž. geologijos specialy­ bėje susipažįsta su klasi­ kinės geologijos mokslo šakomis, įsisavina jų mokslinius pagrindus ir praktinio darbo metodus bei įgūdžius.

landšaftotyrininkai nu­ kreipiami j esamas žiny­ bas ir įstaigas, užsiiman­ čias atskirų kraštovaiz­ džio komponentų tvarky­ mu.

Hidrologija yra siaurės, nio profilio geografinė specializacija, nagrinėjan­ ti vandens telkinius ir vandens ūkio problemas.

Studijų metu įsisavinami hidrologinių reiškinių ty­ rimo prietaisai ir meto­ dai, susipažįstama su gamtiniuose vandenyse vykstančiais procesais, iš­ mokstama juos analizuoti, apibendrinti, apskaičiuoti ir prognozuoti. Šiuolaiki­ nė hidrologija yra priso­ tinta kiekybinės informa­ cijos, todėl tenka apval­ dyti matematinių tyrimų priemones. Teorinės ži­ nios papildomos ir praple­ čiamos pratybų ir vasa­ ros praktikų metu. Hid­ rologai — gamybininkai, baigę mokslus, papildo Hidrometeorologinės tar­ nybos darbuotojų gretas arba nukreipiami dirbti j mokslo tiriamuosius bei projektinius institutus.

Prof. A. BASALYKAS Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas Protf. C. KUDABA Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas

Tie, kas įstoja į geolo­ gijos specialybę, be geo­ loginių disciplinų taip pat studijuoja aukštąją matematiką, fiziką, vi­ suomenines disciplinas, nemažai turi chemijos pa­ skaitų ir praktinių užsi­ ėmimų. Per .penkerius me­ tus studentai turi 6 moko­ mąsias ir 2 gamybines praktikas.

Jos atliekamos Lietuvo­ je. Kryme, Vid. Azijoje, Urale, Kaukaze ir kitose TSRS vietovėse. Apgynusiems diplominius darbus ir išlaikiusiems valstybi­ nius egzaminus specialis­ tams yra suteikiama inži­ nieriaus geologo kvalifi­ kacija.

Didelė baigusiųjų dalis skiriama į Geologijos val­ dybą prie LTSR Ministrų tarybos, Lietuvos geologi­ jos institutą, Inžinerinių tyrinėjimų institutą, „Hidroenergprojektą", Lietu­ vos autokelių projektavi­ mo institutą ir kt.

BIOLOGIJA

Hidrogeologijos ir inži­ nerinės geologijos spe­ cialybėje yra lietuvių ir Senas biologijos mokslas rusų kalbomis dėstomos šiuo metu lyg ir atjaunėjo.

Naujausi atradimai genetiko­ grupės. je, biochemijoje ir kitose ša­ E. prof. p. R. TARVYDAS kose įliejo naujų žinių J šį mokslą. Kuo toliau, tuo dau­ Hidrogeologijos ir giau įvairių paslapčių gamta inž. geologijos atskleidžia ir kaskart vis naujos problemos iškyla. katedros vedėjas, Gamtos fakultete kaip tik ir ruošiami respublikai tokie Prof. J. PASKEVlClUS specialistai. Jie papildo bio­ Geologijos ir logų mokslininkų gretas, ak­ dirba gamyboje įvai­ mineralogijos tyviai riose srityse. Juos sutiksi ir katedros vedėjas Gamtos apsaugos komitete,

••••••••••••••••O*

Gamtos mokslų fakulteto uždavinys — ruošti aukštos kvalifikacijos gamtininkų kadrus respublikos liaudies ūkiui. Fakultete ruošiami biologai, geografai ir geologai.

Visose specialybėse mokslas trunka 5 metus. Priimtieji jau I kurse pasirenka specializaciją ir profilį — gamy­ bini ar pedagoginį. Galutinis pasiskirstymas į specializa­ cijas įvyksta po 2-jų studijų metų, kada studentai susipa­ žįsta su bendromis atitinkamo mokslo žiniomis, dėsniais, sąvokomis ,taisyklėmis ir uždaviniais. Stojantys į biolo­ gijos specialybę gali pasirinkti botanikos, augalų fiziolo­ gijos, mikrobiologijos, genetikos ir selekcijos zoologijos, hidrobiologijos-ichtiologijos ir biofizikos specializacijas.

Geografijos specialybėje yra 4 specializacijos: fizinės geografijos (landšaftotyros), ekonominės geografijos, sau­ sumos hidrologijos, meteorologijos ir klimatologijos. Geo­ logijos specialybėje specializacijų nėra. Kasmet studentai priimam: ne į visas specializacijas. Šiais 1980 m. stojan­ tys į Gamtos mokslų fakultetą negalės pasirinkti geogra­ fijos specialybėje ekonominės geografijos ir meteorologijos-klimatologijos, o biologijos specialybėje — zoologijos ir botanikos specializacijų, j šias specializacijas studentai bus priimami kitais metais.

Universitete sudarytos visos sąlygos tapti kvalifikuotu geologu, biologu ir geografu. Gamtos mokslų fakultete yra 8 stambios katedros, daug specializuotų, aprūpintų naujausia moksline aparatūra laboratorijų ir kabinetų.

Specialistų ruošime aktyviai dalyvauja prie daugelio ka­ tedrų veikiančios probleminės ir žinybinės mokslo tiria­ mosios laboratorijos bei botanikos sodas su puikiais šilt­ namiais, kuriuose ištisus metus auginami įvairūs augalai ir atliekami bandymai.

Fakulteto studentams paskaitas skaito kvalifikuočiausi respublikos biologijos, geografijos, ir geologijos specialistai —- mokslininkai.

E. prof. p. R. TARVYDAS Gamtos mokslų fakulteto dekanas

Nuotraukose: botanikos mokomoji praktika; geologai petrografijos laboratorijoje.

Sanitarinėje epidemiologinė­ je stotyje, hidrocheminėje laboratorijoje, gamyklose, kur gaminami fermentai ir visa gamyba remiasi mikro­ biologiniais procesais. Aišku, nemaža dalis tampa aukštos kvalifikacijos biologijos ar chemijos dėstytojais, moky­ tojais: pusė įstojusių į biolo­ gijos specialybę skiriami į pedagoginę grupę. Tiesa, tai nereiškia ,kad iš šios grupės vėliau negali tapti gamybi­ ninkais, lygiai, kaip gamybi­ ninkų grupėje studijuojantis gali tapti pedagogu. Žymia dalimi tai priklauso ir nuo paties studijuojančio.

Nuo trečio kurso praside­ da studentų specializavimas.

Busimasis biologas, būdamas plataus profilio biologu, kartu tampa vienos kurios nors šakos gilesniu specia­ listu. Neretai jaunuoliai, jau stodami į Universitetą, būna susiformavę kurios tai siau­ ros biologinės šakos gerbė­ jai. Itin dažnai tai liečia zoologus ir botanikus, nes apie tai jie girdėjo gana daug jau vidurinėje mokyk­ loje. Bet mūsų fakultete ga­ lima tapti ir mikrobiologu, augalų fiziologu, biofizikų, genetiku ar selekcininku.

Kam artima matematika ir fizika, biofizikoje dirbdamas ras tikrą džiaugsmą. Gamtos fakultete biofizikas turi dau­ giausiai aparatūros. Daugelį sudėtingų prietaisų jie ir pa­ tys pasigamina. Čia labai daug galimybių pasireikšti kūrybinei minčiai. Ir tiriamo­ ji sritis — nervų fiziologija — labai patraukli, nors ir sunki.

Genetikai, tirdami gyvūnų ir augalų genetinį pagrindą, pasitelkia pagalbon ne tik elektroninį mikroskopą, bet ir kitus sudėtingus prietai­ sus. Jų tiriama mutagenų bei užterštos aplinkos poveikio gyviems organizmams pro­ blema labai viliojanti.

Labai kruopštus mikrobio­ logo darbas, jis reikalauja didelio atidumo. Daug ban­ dymų tenka atlikti, kol gau­ nami norimi rezultatai. Kaip

smagu girdėti gerus atsilie­ pimus apie mūsų mikrobiolo­ gus, dirbančius duonos, paša­ rų, daržovių bei vaisių kon­ servavimo, vyno ar kitose gamyklose. Pirmuosius dar­ bo įgūdžius jie gavo fakul­ teto laboratorijose.

Augalų fiziologijoje besi­ gilinantys studentai tiria au­ galų fiziologinius procesus, kad galėtų juos pakreipti žmogui svarbia kryptimi.

Zoologai — tikri nenuora­ mos. Vasarą juos rasi ir prie žuvų tvenkinių, ir neliestose draustinėse giriose stebinčius didžiųjų stumbrų gyvenimą, tiriančius paukščių biologijos paslaptis. Jų dėmesį patrau­ kia ne tik žuvys, bet ir smulkiausi vandens- gyvūnė­ liai — žuvų maisto objektai.

Studentai zoologai labai daug prisideda steigiant ir tiriant respublikos zoologi­ nius draustinius. Šiais metais zoologai specializuosis hid­ robiologijos - ichtiologijos specializacijoje.

Mokamųjų praktikų metu studentai biologai ne tik iš­ moksta pažinti įvairius gyvū­ nus ar augalus, bet ir jų su­ rinktos kolekcijos papildo Universiteto zoologijos mu­ ziejų, herbarą. Jų tyrimų re­ zultatų rasi paskelbtų res­ publikinėje spaudoje, jų pra­ nešimų išgirsi respublikos ar Pabaltijo ornitologų konfe­ rencijose, o dažniausiai — moksliniame būrelyje.

Gerai padirbėjusiam biolo­ gui diplominio darbo gyni­ mas, kuriame jis susumuoja visų penkerių metų tyrimų rezultatus, tampa tikra šven­ te. Smagu ,kai keleriems metams praėjus po baigimo, atvažiavęs biologas pasidali­ na savo džiaugsmais ir var­ gais su buvusiais profesoriais ar dėstytojais. Jauti, kad ir buvusio studento, ir tavo darbo triūsas davė gerus daigus.

Prof. P. BLUZMANAS Aug. fiziologijos ir mikrobiologijos kat. vedėjas, Zoologijos katedros Doc. R. KAZLAUSKAS

SPECIALYBIŲ KRYŽKELĖJE Prieš metus A. Vienuolio mokyklos abiturientai „Tary­ biniame studente“ rašė: . . visuomet, kada tik einu pro Universitetą, akys neju­ čiom nukrypsta į šviesa ir protu dvelkiančio pastato langus“. Visuomet nori suži­ noti, kas slypi už tų senovi­ nių storų sienų.

Universite­ tas traukia mus savo skir­ tingiausiomis specialybėmis: nuo griežtų matematikos mokslų iki laisvu romantiniu polėkiu pasižyminčių huma­ nitarinių mokslų fakultetų.

Kiekvienas čia gali pasirinkti širdžiai mielą ir artimą spe­ cialybę. ..

Didžioji dalis klasės moki­ nių peržengė Alma Mater slenkstį ir su pasididžiavimu šventė 400 metų Jubiliejų.

Dabar jiems pirmoji sesija.

Prieš akis naujos aukštumos, kopiant prie Laimės žiburio.

Praėjo metai. Išaugo nauja abiturientų laida. Ir vėl min­ timis apie fakultetą, taiko­ mosios matematikos specia­ lybę dalinasi abiturientai: G Caikauskas rašo: . . .ta­ riant žodžius „aš būsiu...“ turbūt. suvirpa kiekvieno jauno žmogaus širdis, šiais metais mes. abiturientai, šią frazę tarsime paskutinį kar­ tą Ji palaipsniui virs tikro­ ve. nulemdama mūsų gyve­ nimą, mūsų likimą, ši lem­ tinga valanda artėja taip greitai, kad žmogui, per 11 metų pripratusiam prie vie­ nodo ir pastovaus gyvenimo.

tampa baugu. . .

Rimtai į specialyoės pasi­ rinkimą žiūri K. Banevičius: . . .taikomoji matematika, pro­ gramavimas — dar yra žmo­ nių, nežinančių, ką tai reiš­ kia. o štai aš — paprastas mokinukas — Jau treti metai su jais susitinku Ir jei pasi­ seks. dar penkerius bend­ rausiu. o vėliau ir visą am­ želį. . . Kaip gera, kai manęs — menko žmogelio — klauso ml’žinlškos ESM. vykdo ma­ no komandas. Puiku! O kas bus, kai tapsiu studentu, baigsiu aukštąjį mokslą?!

Taip, perspektyvos neribo­ tos. . . būsiu matematiku!

Daugelis abiturientų tur būt sutiks ir su E. Martinai­ tytės mintimis: . . .taigi, greit baigsime mokyklą.

Kas to­ liau?

Gal gydytoju, gal ka­ minkrėčiu. . . Vienas iš jų — studijuosiu taikomąją mate­ matiką. Tokia mintis bevelk realiausia.

Skaičiuoju visus „už“ ir „prieš". „Prieš“ — beveik nėra. Na, tingisi, na, baisoka. O šiaip, šis kelias vilioja.

Visų pirma, su ma­ tematika apsipratome. nes padidintas pamokų skaičius Be to nesvetimas programa­ vimas. O Universitetas, ypač matematikos fakultetas vasa­ ros praktikos metu tampa antraisiais namais . .

Kiekvienas abiturientas — pasaulis .kiekvienas turi sa­ vo nuomonę. planus.

Kad Išsipildytų Jūsų planai, sva­ jonės. linki Jums Universite­ to Taikomosios matematikos katedros kolektyvas, o šias mintis užrašė katedros na­ rys J. AMBRASAS

TIKIMYBIŲ TEORIJA, SKAIČIŲ TEORIJA 1. Moksliniai tyrimai tikimybių teorijos srityje mūsų universitete buvo pradėti pokario metais, šio darbo orųanizatorius ir vadovas yra dabartinis Universiteto Rek­ torius ir katedros vedėjas akademikas J. Kubilius. Profe­ sorių, tada jauną mokslų kandidatą, labiausiai domino skaičių teorijos problemos ir metodai joms spręsti. Savo daktaro disertacijoje jis išvystė naujus tikimybinius me­ todus ir davė pradžią matematikos šakai, kuri dabar va­ dinama tikimybine skaičių teorija.

Neeiliniai Jauno mokslininko gabumai, mokėjimas su­ burti ir patraukti Jaunimą mokslinei kūrybai, ąreitai davė puikius rezultatus.

Profesorius neapsiribojo vien universitetu. Jis organizavo ir pradėjo vadovauti matema­ tikos sektoriui Mokslų Akademijoje, kurį vėliau, jau bū­ damas Universiteto rektoriumi, perdavė savo buvusiam mokiniui, dabar LTSR MA akademikui V. Statulevičiui.

Profesoriaus vadovaujama katedra tapo tikimybių teori­ jos ir skaičių teorijos specialistų ruošimo baze, kuri pa­ jėgė aprūpinti šios srities matematikų kadrais ne tik fakultetą, bet ir išaugusį į savarankišką mokslinį viene­ tą dabartinį MA Matematikos ir kibernetikos institutą ir kitas respublikos mokslo įstaigas.

Baigus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos specializaciją .savo žinias galima pritaikyti daugelyje ga­ mybinių ir mokslinių įstaigų. Turint galvoje, kad prakti­ koje dirbąs tikimybininkas gana dažnai naudojasi šiuo­ laikine elektronine skaičiavimo mašina.

Pasirinkusiems teorinę kryptį, paprastai, tenka gilinti savo žinias aspirantūroje, kuriai paruošia prof. J. Kubi­ lius, prof. A. Bikelis, prof. V. Statulevičius, prof. Br. Gri­ gelionis, e. prof. p. V. Paulauskas, doc. F. Mišeikis ir kiti. Jie taip pat vadovauja moksliniam aspirantų darbui, Jcurie priimami j fakulteto aspirantūrą.

2. Antroji katedros specializacija yra algebros ir skai­ čių teorijos. Moderniosios algebros specialistus šiandien ne tiek domina lygčių ir sistemų sprendimai, kiek aibės su įvesta kokia nors algebrine operacija, ir tų operacijų savybės. Paprasčiausių, gerai žinomu jau vidurinėje mo­ kykloje, pavyzdžiu gali būti realieji skaičiai su aritmeti­ kos veiksmais.

Aplamai, šiuolaikinės algebros teorinis aparatas yra naudojamas daugelyje matematikos ir fizi­ kos šakų. Algebra tampriai siejasi su skaičių teorija, nagrinėjančia įvairių skaičių aibių savybes.

Algebros ir skaičų teorijos specialistai yra laikomi „grynaisiais“ matematikais, nes jų problemos dažnai la­ bai glaustai ir suprantamai formuluojamos, o jų spren­ dimas pareikalauja labai subtilių metodų, kurie dažnai naudojami ir kitose matematikos šakose.

Pavyzdžiui, kiek yra pirminių x2 -j- 1 pavidalo skaičių, kai x = 1,2,...? Ši ir kitos pačios matematikos problemos skatina mate­ matikus ieškoti originalių sprendimo būdų. Tokių ieško­ jimų metu, kaip rodo matematikos istorija, yra sukuria­ mi moderniausi metodai ir kartais gimsta net atskiros savarankiškos matematikos šakos. Pastebėsime, kad šiek tiek suprastintos tik ką suformuluotos problemos spren­ dimą pateikė prof. J. Kubilius savo kandidatinėje diser­ tacijoje.

Katedroje dirba gausus būrys jaunų mokslo kandidatų — skaičių teorijos specialistų, prof. J. Kubiliaus moki­ nių, kurie, profesoriaus manymu, turi siekti mokslo aukš­ tumų ir papildyti Lietuvos matematikų aruodą žinomų ir naujai suformuluotų problemų sprendimais. Katedra ti­ kisi sulaukti naujo papildymo iš tų, kurie mokyklos suole pamėgo matematiką ir yra užsibrėžę pasiekti atski­ rų jos šakų aukštumas, ir tų, kurie, įgyję universitete matematiko specialybę, panorės dirbti matematinių meto­ dų taikymų srityse.

M. MAKNYS ir H. JASIONAS Fiz.-mat. m. kandidatai

MATEMATINĖ ANALIZĖ ta milžiniška matematikos dalis, susijusi su ribos, tolydumo, išvestinės, integralo sąvokomis. Kalbant kelionių klu­ bo terminais, didesnė pusė šiandien žinomo matematikos pasaulio priklauso analizės imperijai; dar yra algebros karalystė, matematinės logikos išminčių sala, kitų dides­ nių ar mažesnių teritorijų. Neabejotinai yra ir neatrastų šalių.

Pagrindinis ginklas analizėje — riba. Jis reikiamo tiks­ lumo pasiekė tik praeitame šimtmetyje (L. Koši, N. Abe­ lio ir kitų matematikų darbų dėka). Su jo pagalba anali­ zė atkariavo iš algebros kompleksinio kintamojo funkcijų teoriją. Sis ginklas tobulinamas iki šiol ir per topologiją pasiekė neregėtą galingumą. Juo nepaprastai išplėsta

Matematikos fakultetas, iš­ augęs tarybiniais metais, yra vienas didžiausių univer­ sitete.

Jis yra pagrindinė matematikų kalvė respubli­ koje, stambus tyrinėjimų ei­ lėje matematikos sričių centras. Daug fakulteto dės­ tytojų savo darbais garsina Lietuvos vardą visame pa­ saulyje.

Derindami savo mokslinę, administracinę ir visuomeninį veiklą profeso­ riai J. Kubilius, V. Statulevi­ čius, B .Grigelionis, A. Bikelis skaito paskaitas studen­ tams.

Fakultetas ruošia matema­ tikos ir taikomosios matema­ tikos specialistus.

Pirmai­ siais mokymosi metais stu­ dentai gauna įvairių mate­ matikos krypčių pagrindus, susipažįsta su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis bei programavimu jomis. Trečia­ me kurse, žinodami savo po­ linkius pasirenka tą ar kitą specializaciją, o jų matema­ tikos specialybės studentai gali rinktis šešias, o taiko­ mosios matematikos — tris.

Ne visi universiteto stu­ dentai, mylintys dainą, šokį gali tapti dainų ir šokių an­ samblio nariais. Todėl fakul­ teto kultūros klubas suburia šiuos entuziastus. Musų savi­ veiklininkai, šokėjai, muzi­ kantai, dainininkai ir skaito­ vai džiugino ne vieno mies­ to ar kaimo publiką.

Ypač išgarsėjo matematikai su sa­ vo rok-opera, apdainuojančią studentus egzaminų sesijos metu.

Yra susidariusi nuomonė, kad matematikai ,,sausi“ žmonės. Mes tą neigiame. ..

Pavyzdžiui, fakulteto IV kur­ so studentas A. Juškevičius kovoja dėl liaudies meninin­ ko vardo.

Mūsų fakultetą baigė dailininkė I. Lebedytė.

Dažname „Tarybinio studen­ to“ numeryje rasi matemati­ kų eiles.

Matematikai yra universiteto futbolo, kroso čempionai.

Yra sudarytos visos sąlygos užsiiminėti fo­ tografija, kino menu.

Fakulteto studentams už­ tikrintos puikios mokymo ir gyvenimo sąlygos.

Beveik visi norintieji gyvena bend­ rabutyje, gali gydytis stu­ dentų profilaktoriume, 74% geriausiai besimokančių, gau­ na stipendiją.

Baigę matematikos fakul­ tetą jaunieji specialistai lau­ kiami aukštosiose mokyklo­ se, mokslinių tyrimų institu­ tuose, skaičiavimo centruose, mokyklose, o geriausieji — aspirantūroje.

O laukiami todėl, kad jie yra ne tik geri specialistai, turį gilias mate­ matines žinias, bet ir aukštą vidinę kultūrą.

Ar verta rinktis matemati­ ko profesiją Taip. Jeigu jus žavi matematikos darna, jei­ gu besimokant jos Jus daž­ niau už kitus lydi sėkmė, jeigu Jūs atkakliai ieškote kelių sunkesniems uždavi­ niams išspręsti, jeigu Jūs džiaugėtės, išanalizavę ir pagrindę sunkaus uždavinio sprendimą.

Ar sunku tapti studentu?

Nesunku, jeigu Jūsų matema­ tikos mokėjimą mokytojai vertina ketvertu ar penketu.

Fakulteto matematikų var­ du noriu palinkėti Jums vi­ siems sėkmės baigiant vidu­ rinę mokyklą ir pakviesti matematikos mylėtojus studi­ juoti į senąjį Universitetą, kuris jau per šimtmečius Lietuvai ir kaimyninėms tau­ toms išugdė daug mokslo, kultūros ir progresyvios minties švyturių.

Doc. F. IVANAUSKAS Matemau'.cs ♦ to prodekanas

energijos kiekis.

Jeigu pa­ vyktų šią energiją pažaboti sukurti valdomą termabranaukštos kvalifikacijos mate­ duolinį reaktorių, tai žmoni­ praktiškai neišse­ matikų kolektyvai, dirbdami ja gautų Sį be poilsio daugelį metų. Tuo miamą energijos šaltinį. labai svarbų uždavinį moks­ tarpu viena ESM gali tokį uždavinį paskaičiuoti per lininkai sprendžia naudoda­ miesi šalia kitų. fizikinių kelias minutes.

Bene svarbiausias šiuolai­ metodų ir skaitiniais ekspe­ kinės matematikos taikymo rimentais.

Termobranduolinę reakci­ būdas yra sparčiai plintantis skaitinis eksperimentas. Apie ją, koks tat bebūtų sudėtin­ gas reiškinys, galima aprašy ­ fizikinius, cheminius eksperi­ matematinėmis lygtimis mentus girdėjo beveik visi, ti integrali­ o ką reiškia „skaitinis eks­ (diferencialinėmis, Šios lygtys yra perimentas“? įsivaizduokime nėmis).

ESM pagalba, kurį nors fizikinį eksperi­ sprendžiamos mentą. pvz. termabranduoli- t. y. atliekamas skaitinis eks­ Tokių sprendi­ nės reakcijos eigą.

Tokiai perimentas. reakcijai būtinas sąlygas nių. keičiant kokius nors fi­ zikinius parametrus, galima žmonės gali sukurti, tik su­ — sprogdinę vandenilinę bom­ gauti pakankamai daug bą.

Aišku. mokslininkams tai reiškia, jog daug kartų sprogdinamos įsivaizduoja ­ niekas neleis sprogdinti to­ kias bombas vien tam. kad mos „vandenilinės bombos". būtų patikrintos kurios nors O Iš gautų skaitinių rezulta­ konkrečios termobranduolinės reakcijos tų jau daromos savybės (be to. kas ir kaip fizikinės išvados.

Yra daug pavyzdžių, kai jas tikrins sprogimo epicent­ atlikti tik skaitinį re!). O tirti termabranduolinę galima nematant ir reakciją būtina todėl, kad eksperimentą. kaip vyktų tikra­ Jos metu išsiskiria didžiulės nežinant,

1846 metais vokiečiu ast­ ronomas V. Galė atrado Neptūno planetą anglų ma'tematiko D. K. Adamso ir prancūzo U. Leverje nuro­ dytoje vietoje. Tai bene pir­ mas plačiai pagarsėjęs atve­ jis, kai svarbus praktinis atradimas buvo padarytas pagrindinai matematinių skaičiavimų dėka. Per pra­ ėjusį šimtą su viršum metų panašių atradimų astronomi­ joje. fizikoje, chemijoje pa1 larvtą labai daug — be maMrmatikos pagalbos neįsivaiz­ duojamas daugelio svarbių uždavinių sprendimas.

Ypatingą reikšmę matema­ tiniai skaičiavimai kituose moksluose įgijo pastaraisiais metais, kai pradėjo veikti galingos elektroninės skai­ čiavimo mašinos (ESM). Mat daugelis matematinių uždavi­ nių gaunamų pritaikymuose, reikalauja labai didelių skai­ čiavimų. Skaičiavimų apimtis kartais būna tokia didelė, kad jų nesugebėtų atlikti ir

Kai žvaigždėtą naktį mato­ me dangaus skliautų sklen­ džiantį kosminį aparatą, var­ gu ar pagalvojame, kad jo skrydį valdo elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM), sumontuotos žemėje arba pa­ čiame aparate. Kosmonautika — anaiptol ne vienintelė sri­ tis, kurioje ESM vaidina di­ delio orkestro pirmojo smui­ ko vaidmenį. Dar daugiau, vargu ar beatrasime veiklos sferą, kurioje būtų išsiver­ čiamą be ESM paramos.

Per pastarąjį dvidešimtme­ tį tėvyninė eleklroninė skai­ čiavimo technika nuo pirmos kartos lempinių skaičiuoklių išaugo iki integralinių sche­ mų pagrindu sukurtų trečios kartos mašinų ir nestabtelė­ dama žengia toliau.

Visas tris ESM kartas per­ gyveno ir universiteto skai­ čiavimo centras — stambus mokslo - mokomasis padali­ nys, aprūpin.as penkiomis skaičiavimo mašinomis, suge­ bančiomis per vieną sekundę atlikti 300 tuksiančių opera­ cijų. Skaičiavimo centre dir­ ba virš šimto darbuotojų. In­ žinieriai ir technikai seka, kad skaičiavimo technika dirbtų pastoviai ir be klaidų, gydo jas, matematikai - pro­ gramuotojai aprūpina maši­ nas „duona", t. y. programo­ mis, pagal kurias ESM skai­ čiuoja, duomenų paruošimo specialistai užrašo sudarytas programas informacijos nešė­ juose (perfojuostose, perfo­ kortose, magnetinėse juosto­ se ar diskuose). Didžioji SC darbuo’ojų dalis — universi­ teto fizikos ir matematikos fakultetus baigę specialistai.

Universiteto SC sprendžia­ mi abiejų kategorijų uždavl-

ESM UNIVERSITETE niai. Kasmet ūkiskaitiniais pagrindais liaudies ūkiui at­ liekama skaičiavimų beveik už pusę milijono rublių.

Sprendžiamos gamybos pla­ navimo ir valdymo produkci­ jos kokybės kontrolės pro­ blemos, kuriamos įvairių or­ ganizacijų automatizuotos valdymo sistemos. Konkrečiu ’okios sistemos pavyzdžiu gali būti paties universiteto automatizuota Informacinė sistema. Jau nebe pirmus metus ESM talkina universi­ teto buhalterijai skaičiuoti darbuotojų atlyginimus, pri­ ėmimo komisijai — vasaros metu komplektuoja pirma­ kursių kontingentą, mokymo daliai ir dekanatams — sekti studentų mokymosi procesą.

SC paslaugomis naudojasi įvairių fakultetų mokslinin­ kai. Ir vis tik svarbiausias aukštosios mokyklos SV už­ davinys -- būti studentų mokymo baze. Skaičiavimo mašinų ir programavimo kur­ są Įsisavina didžioji universi­ teto studentų dalis, tad la­ boratorinių, kursinių bei dip­ lominių darbų skaičiavimo mašinoms netrūksta.

Skaičiavimo centras keliasi Į naujus rūmus, padovanotus universitetui garbingo jubi­ liejaus proga. Įsisavinama nauja technika, plečiasi sprendžiamų problemų ir sprendėjų ratas. Universite­ tas visada nori matyti skai­ čiavimo techniką besidomin­ čius abiturientus studentų gretose.

V. NEKRAŠAS Fiz.-mat. m. kand.

GEOMETRIJA IR TOPOLOGIJA

Nuotraukoje: Universiteto Rektorius akad. J. Kubilius, LTSR MA viceprezidentas J. Požėla, LTSR MA prezidentas akad. J. Matulis su TSRS MA prezidentu akad. A. Alek­ sandrovu Universiteto jubiliejinių iškilmių metu.

SKAITINIS EKSPERIMENTAS

funkcionalLnės analizės sritis, kurios gaminamais įrankiais skaldomos diferencialinių lygčių uolos ir išlaikomas ana­ lizės diktatas mato teorijai, tikimybių teorijai ir daugeliui kitų matematikos, o taip pat mechanikos ir net teorinės fizikos sričių.

Analizės ryšiai su kitomis matematikos pasaulio dalimis — platūs ir visapusiškai naudingi, nes, kaip 1900 m. II Tarptautiniame matematikų kongrese Paryžiuje pasakė D. Hilbertas, „matematikai vys’antis, jos vieningumas ne­ nyksta, o vis labiau ryškėja". Pačios analizės valdos neap­ rėpiamos, daugybė turtų jose atrasta, o dar daugiau neat­ rasta.

Kuris iš jūsų norėtų Įvaldyti matematikos įrankius ir imtis atradėjo darbo?

Doc. A. JONUŠAUSKAS

sis. Tai ir procesai tolimose žvaigždėse, ir demografiniai visuomenės pakitimai ir pan.

Būtina tik, kad mokslininkai tiriamą reiškinį sugebėtų aprašyti lygtimis.

Dažniau­ siai gaunamos sudėtingos di­ ferencialinės lygtys, kurių tyrimas savaime yra įdomus uždavinys. Tačiau ištirti jas iki galo, išspręsti tiksliai pa­ vyksta labai retai. Todėl ten­ ka lygtis spręsti apytiksliai su ESM. O tai Iškelia aibę naujų matematinių klausi­ mų. Matematikai siūlo ir tik­ rina skirtingus sprendimo metodus (tai pačiai lygčiai jų gali būti labai daug). Ieš­ ko tarp jų kokia nors pras­ me geriausio. įrodo. kad gautas apytikslis sprendinys yra artimas tikrajam ir t. t.

Jeigu kurį iš Jūsų, mieli abiturientai, sudomino skaiti­ niai eksperimentai, sudėtingų (Ir ne vien sudėtingų. bet svarbių) taikomųjų uždavi­ nių matematinis tyrimas, kviečiame studijuoti Matema­ tikos fakultete.

F. m. k. A. ŠTARAS

Regis, nedažnas iš mūsų gerai prisimena pirmąją geometrijos pamoką. Po to ne vienerius metus neatski­ riama palydove, o dažnai ir gera mokyklinių dienų drau­ ge ji lydi mus. GI susitiki­ mas su elegantiškai paslap­ tinga jaunėle jos seserimi topologija įvyksta jau mate­ matikos auditorijų labirinto slenkstį apmindžiojus. Ar Iš­ kart patikėsite, jog pamaišius šaukšteliu arbatą gerą pus­ valandi, skystyje rasime sa­ vo padėties nepakeitusį taš­ ką. Tai Jau topologinė mate­ matinės mozaikos detalė Dar prieš fuksų „krikšty­ nas“ studentai pradeda klau­ sytis algebros ir geometri­ jos dueto — analizinės geo­ metrijos — į gražų raštą plnančios geometrinę fantaziją ir algebros abstraktumą. Vė llau. pasigrožėję diferenciali­ nės geometrijos — geometri­ jos ir analizės junginio — jėga ir išlieję dar šiek tiele prakalto, pamažu išvystame giluminius geometrijos. to tūkstantmečiais giodinto brangakmenio luito, mokslo apie erdvės kūnų kiekybi­ nius santykius bei formas, apie kitus panašius į erdvi­ nius tikrovės santykius bei struktūras, klodus Iš šios sankryžos prasideda topolo­ gijos keliai, šiose apylinkėse susikaupę svečiuojasi kosmo­ gonijos. reliatyvumo teorijos specialistai. Čia gausybė ne­ pramintų kelių.

Geometrų bei topologų ka­ tedrai jau daugelį dešimt­ mečių vadovauja seniausias respublikos matematikas, pla­ čiai žinomas geometras prof.

P. Katilius. Tai visų subren­ dusių mūsų respublikoje ma­ tematikų mokytojas, pagrin­ dinių aukštųjų mokyklų geo­ metrijos vadovėlių autorius, garsaus visame pasaulyje Lietuvos matematikos rinki­ nio atsakingasis redaktorius, respublikinės premijos lau­ reatas. Mūsų katedroje dirbo ir vienas pirmųjų geometrų, pradėjusių mokslininko kelią jau liaudies valdžios metais, prof. dr.

K. Grlncevičlus (1917—1972). Šie profesoriai labai daug nuveikė, vystyda­ mi geometriją Nemuno kraš­

te. Prie jų darbų prisideda buvę katedros aspirantai bei studentai docentai v. Padervinskas ir P. Vaškas bei ne­ trukus disertaciją ginsiantis K. Navlckis.

Universiteto geometrų seminaras seniai peraugo į miesto geometrų sambūrį, kuriame aktyvūs ir studentai. Štai neseniai vy­ kusioje VII Visasąjunginėje geometrijos konferencijoje buvo teigiamai atsiliepta apie V. Ivanauskaitės diplo­ minį darbą (vadovas doc.

P. Vaškas).

Per keletą pastarųjų de­ šimtmečių. prabėgusių nuo to laiko, kai iš Maskvos grį­ žo topologijos disertaciją apgynęs doc.

A. Matuzevičius, katedroje išaugo ne­ menkas topologų atžalynas, besidarbuojantis įvairiose šio gražaus mokslo vietose Ka­ tedroje vykdomuose ūkiskai­ tiniuose darbuose dažnai naudojami topologiniai meto­ dai.

Jaunesnieji topologai. pradėję nuo topologijos rai­ dyno dar belankydami stu­ dentų būrelį, toliau brendo įvairiuose mokslo centruose: S. Lapinskls — Varšuvoje.

A. Ceponkus bei ką tik gra žią disertaciją apgynęs K. Karčiauskas — Leningra­ de. A. Raginis ir kaip doc A. Matuzevičius aktyviai Jaunesniųjų kursų studentus pritraukiantis S. Endriuška — Maskvoje. R. Kašuba Greifsvalde. Topologijoje yra darbavęsis ir knygelę moks­ leiviams išleidęs analizės ka­ tedros docentas A. Jonušauskas. Praeitą vasarą trys ka tedros atstovai sėkmingai dalyvavo Maskvos tarptauti­ niame topologų susitikime.

Mūsų kolegos — tai ne tik mokslininkai, bet ir patyrę pedagogai. linksmi ir šmaikštūs studentų draugai.

Mūsų šalyje nuo seno tęsia­ moms kryptingoms talentin­ gų bei darbščių jaunųjų ma­ tematikų paieškoms ir moks­ linimui su didžiule atida yra atsidėjęs ir mūsų kolekty vas.

Matematikos jėga ir grožis užburs ne vieną iš Jūsų, veržlūs abiturientai!

Doc. P. VAŠKAS, Vyr. dėst. R. KAŠUBA

DARBO EKONOMIKA Mūsų visuomenė šian­ dieną kai,p niekad suinte­ resuota, kad kiekvienas jos narys dirbtų kūrybin­ gai, iniciatyviai. Kūry­ bos iššaukti negalima va­ lingu jaudinimu, t. y. įsa­ kymais, grasinimais ir pan. Tam reikalingos tam tikros socialinės-ekonomi­ nės sąlygos ir visų pirma — tinkamas, gerai orga­ nizuotas darbo procesas, geros darbo fiziologinės ir psichologinės sąlvgos.

Darbo jėgos panaudojimo efektyvumą ir nagrinėja darbo ekonomikos moks­ las.

Darbo ekonomika — tai tam tikra ekonomikos sritis, nagrinėjanti visuo­ menini darbo organizavi­ mą .darbo apmokėjimo, darbo jėgos planavimo, jos racionalaus išdėstymo, darbo laiko racionalaus panaudojimo bei kitus klausimus. Darbo ekono­ mika priklauso prie spe­ cialiųjų (tarpšakinių) eko­ nomikos mokslų.

Darbo ekonomistas — tai visuomeninio darbo organizavimo specialis­ tas, kurio darbo tikslas — ieškoti rezervų didinti darbo našumą ir tuo pa­ grindu keltį darbo žmo­ nių materialinę gerovę.

Darbo ekonomikos spe­ cialistas yra labai pla­ taus profilio, todėl iš jo reikalauja gilaus ir įvai­ raus profesinio pasiruoši­ mo, didelės erudicijos.

Pirmuose kursuose dar­ bo ekonomikos specialy­ bės studentai išklauso ke­ letą aukštosios matemati­ kos disciplinų, išsamiai studijuoja TSRS ir užsie­ nio ekonominę geografi­ ją, ekonominės minties istoriją, TSKP istoriją, su­ sipažįsta su darbo psichologiijos ir fiziologijos, ap­ saugos ir higienos pagrin­ dais. Metodologinius teo­ rinius ekonomisto pagrin­ dus formuoja marksisti­ nės filosofijos bei moks­ linio komunizmo'ir politi­ nės ekonomijos kursai.

Aukštesniuose kursuo­ se be šių disciplinų dar­ bo ekonomikos specialy­ bės studentai. studijuoja liaudies ūkio planavimo, pramonės ekonomikos, pramonės įmonių organi­ zavimo ir planavimo, pra­ monės šakų technologi­

PRAMONĖS PLANAVIMAS Šiuolaikinėmis visuo­ meninės gamybos vysty­ mosi sąlygomis pramonė atlieka lemiantį vaidmenį.

Nuo jos Išvystymo lygio, augimo tempų ir krypčių priklauso viso liaudies ūkio, technikos pažangos kryptys bei darbo žmo­ nių gyvenimo lygis. Pra­ monei, kaip ir visam liau­ dies ūkiui, būdingas pla­ ningumas, sąmoningas pažangių proporcijų nu­ statymas. Tai ypač aktua­ lu šiuolaikinėmis mokslo ir technikos revoliucijos sąlygomis, kada labai sparti mokslinė-techninė pažanga daro dideli po­ veiki pramoninei gamy­ bai, kada atrandami vis nauji ir nauji techniniai sprendimai, technologi­ niai procesai. Šiomis sąly­ gomis formuoti pažangią pramonės struktūrą, už­ tikrinti jos proporcingu­

jos, techninės grafikos, pramonės finansų, buhal­ terinės apskaitos, bendro­ sios bei darbo teisės kur­ sus. Šiandieną ekonomistas turi mokėti dirbti su su­ dėtinga skaičiavimo tech­ nika. Todėl studentai su­ pažindinami su matemati­ nės, bendrosios, ekonomi­ nės bei darbo statistikos kursais, 'išklauso skaičia­ vimo mašinų ir progra­ mavimo, ekonominės in­ formacijos mašininio ap­ dorojimo disciplinas.

Darbo ekonomistas — tai visų pirma darbo or­ ganizatorius. Todėl gana plačiai ir giliai studijuoja disciplinas, betarpiškai su­ sijusias su darbu: tai dar­ bo ekonomika, darbo mokslinis organizavimas, darbo normavimas, bei darbinių kolektyvų valdy­ mas. Darbo ekonomikos specialybės prestižas di­ dėja neatsitiktinai: darbo klausimai sudaro 50—60% ekonominių klausimų, o nuo darbo organizuotumo — ir gamybos efektyvu­ mas.

Be tam tikrų žinių, dar­ bo ekonomisto veikla reikalauja ir atitinkamų savybių. Jis turi būti įžvalgus, gebėti už skai­ čių įžvelgti .realius įvy­ kius, santykius, tendenci­ jas, mokėti bendrauti su žmonėmis. Iš jo darbas reikalauja būti lanksčiam, mastyti kūrybingai, gebėti analizuoti ir sintezuoti, būti objektyviu. Būtina darbo ekonomistui savy­ bė — žingeidumas, nau­ jo jausmas .nuolatinis gi­ linimasis į profesijos pa­ slaptis .

Mūsų fakulteto pagrin­ dinis tikslas — ruošti specialistus pramonės

įmonėms, todėl daug-uma darbo ekonomikos specialybės absolventų nu­ kreipiami į respublikos įvairias ministerijas ir ži­ nybas, pramonės įmones.

Tačiau nukreipiama ir į statybines organizacijas, ryšių ir transporto, buiti­ nio aptarnavimo įmones, nes visose liaudies ūkio šakose yra sprendžiami darbo organizavimo, pla­ navimo, darbo užmokes­ čio, normavimo bei kiti darbo ekonomikos klausi­ mai. Pagrindinės jų dar­ bo vietos: pramonės įmo­ nių ekonomistai, vyr. ekonomistai, normuotojai, darbo užmokesčio, plana­ vimo, darbo organizavi­ mo skyrių viršininkų pa­ vaduotojai ir viršininkai. įsigijusieji darbo eko­ nomikos specialybę atlie­ ka ne tik praktinį-ekonominį darbą, bet sėkmin­ gai darbuojasi ir mokslotiriamajame bei pedagogi­ niame darbe darbo eko­ nomikos srityje. Kaip ro­ do mūsų katedros dėsty­ tojų apklausa, mokslo-tiriamosiose įstaigose dirba apie 20% dieninį skyrių baigusių darbo ekonomis­ tų. Studentai linkę moks­ liniam ir pedagoginiam darbui .paliekami dirbti mūsų fakulteto Darbo or­ ganizavimo ir valdymo laboratorijoje moksliniais bendradarbiais ar kated­ roje stažuotojais. Po ke­ lių metų darbo ir papil­ domų studijų gali pereiti į aspirantūrą, tapti dėsty­ tojais.

Tad laukiame Jūsų — darbščių, atkakliai sie­ kiančių savo tikslo busi­ mųjų darbo ekonomikos specialistų.

R. RAZAUSKAS Ek. m. kand. doc.

Darbo ekonomikos katedros vedėjas

KVIEČIA PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS mą, gali tik žmonės, tu­ rintys aukštą kvalifikaci­ ją, sugebantys ne tik ži­ noti esamą technikos ly­ gį, bet ir numatyti mokslo bei technikos pa­ žangos kryptis ir tenden­ cijas.

Tokie specialistai yra ruošiami Pramonės eko­ nomikos fakultete pramo­ nės planavimo specialy­ bėje. Busimieji pramonės gamybos organizatoriai ir vadovai gauna reikalingą išsilavinimą, jie ruošiami kaip plačios erudicijos specialistai. Mokymo pla­ ne žymią vietą užima visuomeninės bei bendro ekonominio lavinimo dis­ ciplinos, kurių studijavi­ mas įgalina pažinti ob­ jektyvius visuomenės vys­ tymosi dėsnius, jų pasi­ reiškimo dėsningumus ir tendencijas. Taip pat pla­ čiai studijuojamos spe­ cialybės disciplinos, , ku­ rios įgalina studentus pa­ žinti pramonės planavi­ mo, gamybos, darbo

mokslinio organizavimo, analizės metodus, supa­ žindina su būsimo darbo specifika. Šiuolaikinėmis gamy­ bos sąlygomis mokslinis gamybos organizavimas, planavimas ir valdymas negalimas be matemati­ nių metodų, elektroninės skaičiavimo technikos.

Todėl busimieji pramonės gamybos planuotojai ir organizatoriai plačiai su­ pažindinami su ekonomi­ niais - matematiniais pla­ navimo metodais. Jie stu­ dijuoja aukštosios mate­ matikos, skaičiavimo ma­ šinų ir programavimo, matematinių planavimo metodų ir modelių bei ki­ tus kursus.

Pramonės planavimas ir organizavimas yra daugiapusiška veiklos sritis, reikalaujanti gamybos są­ lygų ir jos technologijos pažinimo .sugebėjimo ne tik pažinti, analizuoti ir apibendrinti reiškinius, bet ir numatyti šių reiški-

MEDICINA -

PROFESIJA IR

GYVENIMO BEDAS Medicina per paskutinį dešimtmetį padarė tokį milžinišką šuolį į priekį, kad vien medicininės informacijos gausumas, jos kaita, kas 6 metus pa­ sensta ne mažiau 50% žinių, vaistų daugėjimas (o jų dabar vartojama virš 12 tūkstančių pavadinimų), spe­ cialybių diferenciacija ir gan smulki specializacija bei technizavimas su­ daro papildomus sunkumus įsisavi­ nant medicinos mokslą, gydytojavimo meną.

Tarybiniam medikui — studentui be oraus Ir tauraus humaniškumo reikalingas gebėjimas aiškiai mąstyti, gera atmintis, tvirta sveikata ir kū­ rybiškos veiklos pradmenys bei pasi­ ruošimas mokytis visą gyvenimą: iš mokytojų, knygų .kolegų ir patirties.

To reikalauja ir tarybinio gydytojo priesaika, kuriai iškilmingai prisie­ kiama gaunant gydytojo diplomą.

Medicinos fakulteto profesorių bei aukštos kvalifikacijos dėstytojų ko­ lektyvas, kurį sudaro 232 pedagogai (iš jų 36 profesoriai, 100 docentų) yra pasiruošę padėti mokytis gydyto­ javimo meno ir specialybės.

Medicinos fakultete mokslas tęsiasi 6 metus. Teorinis pasiruošimas užbai­ giamas per 5 metus. Šeštaisiais moky­ mo metais .dirbdami gydytojo padė­ jėjais (subordinatoriais), studentai specializuojasi vienoje iš pasirinktų specialybių.

Medicinos fakultete yra 3 pagrin­ diniai skyriai, kurie atspindi tarybi­ nės sveikatos apsaugos poreikius ir organizacines formas — gydomoji medicina, pediatrija bei higienos sani­ tarijos ir epidemiologijos skyriai. Su­ prantama, mūsų šaliai, respublikai kaip vakar, taip ir šiandien reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, galį pagydyti bet kokią ligą, bet ypač reikalingi profilaktinės medici­ nos atstovai — specialistai apgink­ luoti žiniomis ir priemonėmis, kurios neleidžia ligoms išsivystyti ar pavo­ jingai išplisti gyventojų tarpe, apsveikina mus supančią aplinką, iššif­ ruoja žalingus faktorius darbe ir žmonių buityje. Tai higienistai, sani­ tarijos ir epidemiologijos gydytojai.

Juos rengia kvalifikuotas higienos katedros kolektyvas, vadovaujamas prof. V. Kviklio. Jie metodiškai ap­

nių vystymosi kryptis bei tendencijas, progno­ zuoti. Todėl šios specia­ lybės studentai studijuoja ir liaudies ūkio planavi­ mą, pramonės šakų gamy­ bos technologijos pagrin­ dus, darbo mokslinį orga­ nizavimą, supažindinami su šiuolaikinės technikos panaudojimu. Teoriniuose ir praktiniuose užsiėmi­ muose studentai supažin­ dinami . su galimomis ekonominėmis situacijo­ mis bei jų sprendimo me­ todais. Praktiniams įgū­ džiams įgyti studentai at­ lieka pramonės įmonėse dvi praktikas, kurių bendra trukmė 6 mėne­ siai. Mokslo - tiriamojo darbo įgūdžius studentai gauna ruošdami kursinius darbus .diplominį darbą, o

ginkluoja moksliniais darbo pagrin­ dais, kovojant už visų žmonių, socia­ listinės visuomenės narių sveikatin­ gumą.

Kiti du skyriai — suaugusių ir vai­ kų gydomosios medicinos specialistų kalvė.

Studijos reglamentuotos vieningo mokymo plano; pusantrų metų ski­ riama bendram pasiruošimui, o vė­ liau studentai jau betarpiškai susitin­ ka su „ligomis" prie ligonio lovos klinikose, kurioms vadovauja garsūs specialistai, žymūs mokslininkai. Ir ketverius metus tobulina savo medi­ cinines žinias.

Medicininių žinių tobulinimo, pir­ mųjų mokslinių tyrinėjimų, eksperi­ mentavimo žingsnių išmokti galima 17 mokslinių būrelių, studentų mokslinėje draugijoje. Paprastai 55— 60% studentų čia aktyviai dirba. Da­ lyvavimas moksliniame darbe — tai svarbus argumentas ne tik studi­ joms, bet ir pasirenkant tokią specia­ lybę, kurioje specialistų pareikalavi­ mas yra ribotas.

Kasmet J medicinos fakultetą pri­ imama 150 jaunų, trokštančių moks­ lo, medicininių žinių, jaunuolių. Me­ dicina, be viso kito, reikalauja tam tikrų charakterio savybių — jautru­ mo, humaniškumo ir pasiaukojimo, todėl iškyla studentų atrankos klausi­ mas.

Pasirenkant gydytojo profesiją, vi­ sų pirma reikalinga gera sveikata.

Netikslinga rinktis mediko profesiją, jei charakteryje vyrauja choleriškas agresyvumas .impulsyvumas, nepasto­ vumas, melancholiškas pesimizmas, flegmatiškas pasyvumas — nes labai neigiamai atsiliepia darbui.

O tokios svarbios psichinės savy­ bės, kaip domėjimasis žmogumi, jo psichologine būsena, naujais pasieki­ mais, troškimas žinių, užuojauta ser­ gančiam, galingas noras jam padėti itin vertingos medikų darbe.

Rinkdamiesi mediciną, rimtai ap­ galvokite, nes pasirenkate ne tiek profesiją, kiek gyvenimo būdą, kurio Cor cordis — mokymasis visą gyve­ nimą.

Doc. M. SAKALINSKAS Medicinos fakulteto prodekanas

taip pat dalyvaudami mokslinių būrelių veikloje.

Geriausi studentai, linkę į mokslinį darbą, paliekami Universitete ar­ ba skiriami į kitas aukštą­ sias mokyklas ir mokslo tiriamąsias įstaigas.

Plati penkerių metų mokymo programa reika­ lauja daug įtempto dar­ bo. Tam tikra studentų dalis dėl nepakankamo pasiruošimi arba nepa­ kankamo darbštumo jau pirmuose kursuose nepa­ jėgia susidoroti su nema­ žu krūviu ir jiems tenka apleisti Universiteto au­ ditorijas. Todėl tie, kas stoja į pramonės planavi­ mo specialybę, turi .ryžtis ilgam, įtemptam ir ne­ lengvam, bet įdomiam darbui tiek studijų metu,

tiek ir joms pasibaigus, Be išsilavinimo ir specialių žinių, iš šių žmonių reikalaujama ir valios, energijos, sumanumo, stiprios sveikatos.

Baigę Pramonės ekono makos fakultetą ir įgiję įpramonės planavimo spe cialybę, skiriami dirbti į pramonės įmones, susivie­ nijimus, ministerijas, pro­ jektavimo - konstravimo organizacijas, planavimo įstaigas. Kruopštus darbas, nuolatinis kvalifika­ cijos kėlimas įgalina pra­ monės planavimo specia­ listus pasiekti atsakingų postų.

Doc. P. KIUBERIS Pramonės ekonomikos katedros vedėjas

KVANTINĖ ELEKTRONIKA Kvantinė elektronika — nauja fizikos sritis, pastaruo­ ju metu besivystanti itin greitais tempais. Tai mokslas apie lazerius, jų tobulinimą ir naujų lazerinių sistemų kū­ rimą. Kvantinės elektronikos specializacijos studentai ruo­ šiami moksliniam, gamybi­ niam ir pedagoginiam darbui lazerinės fizikos baruose.

Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedroje šios specializacijos studentams skaitomi tokie speckursai: kvantinė elektronika, netie­ sinė optika, holog.rafija, im­ pulsinė technika, netiesiniai virpesiai, kieto kūno fizika.

Specialybės laboratoriniams daibatns skiltos unikalios mokomosios laboratorijos, aprūpintos šiuolaikine laze­ rine įranga ir elektronine skaičiavimo technika. Gamy­ binę praktikei studentai atlie­ ka katedras mokslinėse labo­ ratorijose, Mokslų Akademi­ jos Fizikos institute bei kito­ se TSRS mokslinėse laborato­ rijose, pagarsėjusiose savo atradimais lazerių fizikos sri­ tyje.

N,uo pat pirmųjų kursų kvantinės elektronikos spe­ cializacijos studentai įsijun­ gia į mokslinį darbą kated­ ros mokslinėse laboratorijo­ se. Gerai besimokantys stu­ dentai už šitą darbą gauna

ir papildomą stipendiją. Pa­ grindinės mokslinio darbo kryptys katedroje yra foto­ sintezės procesų biomolekulėse tyrimas, pasitelkiant la­ zerinį spindulį, naujų daugia­ spalvių lazerių, skleidžian­ čių ulUatTumpus šviesos im­ pulsus, kūrimas, lazerių pa­ naudojimas astronominiuose tyrimuose dirbtinių Žemės palydovų, Mėnulio, asteroidų lokalizacijai.

Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros moksli­ ninkų darbai plačiai žinomi šalyje_ir užsienyje. Aukščiau šių LUPP apdovanojimų su­ silaukė originalus katedroje sukurtas lazerinis prietaisas, demonstruotas sąjunginėje Vilniaus universiteto 400 me­ tų jubiliejui skirtoje ekspozi­ cijoje. Mūsų katedra palaiko glaudžius ryšius su daugeliu Tarybų Sąjungos ir užsienio mokslinių centrų.

Kvantinės elektronikos spe­ cialistų labai trūksta respub­ likos mokslinio tyrimo įstai­ goms ir liaudies ūkiui. Tad kviečiame visus norinčius studijuoti kvantinę elektroni­ ką. Lauksime jūsų karštų šir­ džių ir darbščių rankų.

Doc. A. PISKARSKAS Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros vedėjas

OPTIKA IR SPEKROSKOPIJA Optika — viena iš seniausių fizikos mokslo šakų, ku­ rios didieji senų laikų nuopelnai siejami su Niutono, Frenetio ir kt. vardais.

Spektroskopija, kaip optikos šaka, sparčiai vystėsi tada, kai prasidėjo atomo ir molekulių struktūros tyrimai.

Optikos ir spektroskopijos eksperi­ mentai sudarė pagrindą visai eilei naujų teorijų: kvanti­ nei mechanikai, reliatyvumo teorijai ir kt. Todėl natūra­ lus klausimas: ar dar reikalingi šios srities specialistai šiandien, o kaip bus po 10—15 metų?

Optika ir spektroskopija dar ypatinga tuo, kad nuolat . atjaunėja“. Ypatingai svarbų vaidmenį spektroskopijoje suvaidino radioelektroninių registravimo metodų panau­ dojimas.

Nuo to padidėjo spektrinių prietaisų jautrumas ir- prasiplėtė taikymo ribos. Nuo 1950 metų atsirado nau­ ja šaka — radiospektroskopija, įgijusi platų pritaikymą moksliniuose tyrimuose bei technikoje. Didžiulis pervers­ mas optikoje ir spektroskopijoje įvyko pastarąjį dešimt­ metį, panaudojus lazerius ir kompjuterius. Išsivystė nau­ ja optika — netiesinė optika.

Yra sukurti nepaprastai Jautrūs prietaisai — Furje spektrometrai. Skaitoma, kad dabar optikoje ir spektroskopijoje prasidėjo nauja era.

Optikos-spektroskopijos specialistus ruošia Bendrosios fizikos Ir spektroskopijos katedra, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos kolektyvas: visi dėstytojai turi mokslinius laipsnius. Be to, specialų kursą dėsto LTSR MA Puslai­ dininkių fizikos instituto profesorius, fiz.-mat, d-ras A. Šileika. Gana dažnai trumpus paskaitų ciklus skaito profesoriai iš Leningrado ir kt. universitetų, su kuriais katedra palaiko glaudžius ryšius. Studentų specializavimo programos yra nuolat atnaujinamos, atsižvelgiant į laik­ mečio reikalavimus bei mokslinius atsiekimus. Studentai gerai įsisavina atominės ir šiuolaikinės molekulinės spektroskopijos metodus, gauna gerą teorinį pagrindą, įgyja gana daug radioelektronikos žinių, dirbdami radiospektroskopijos specialioje laboratorijoje.

Baigę studijas dauguma katedros auklėtinių dirba moksliniuose institutuose, konstravimo biuruose, gamybi­ nėse organizacijose. Keletas gabių absolventų galės dirb­ ti Fizikos fakulteto Atomų ir molekulių spektroskopijos probleminėje laboratorijoje, įkurtoje 1978 metais.

Laukiame gabių abiturientų.

Doc. L. KIMTYS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas

TEORINĖ FIZIKA Greta eksperimentinės fizi­ kos specializacijų Fizikos fa­ kultete yra teorinės fizikos specializacija. Fizikų-teoretikų darbo tikslas yra paaiš­ kinti eksperimento rezulta­ tus, sukurti įvairių fizikinių reiškinių ' matematinius mo­ delius, surasti bendrus dės­ ningumus ir išaiškinti, ko galima laukti , iš vieno ar ki­ to eksperimento. Kadangi fi­ zikams - teoretikams tenka dirbti visose fizikos srityse, todėl teorinės fizikos specia­ lizacijas studentai plačiai su­ pažindinami su atomo fizi­ ka, ; molekulių teorija, kieto­ jo kūno fizika, kvantuotų laukų teorija, elektromagne­ tinių bangų sklidimo teorija ir t: t. Siauriau specializuoja­ si ■ruėšdami kursinius ir dipl omini uš darbus bei gamybi­ nės ‘ praktikos metu. teorinė fizika mūsų UniVersitetę turi šerias ir geras tradicijas. Katedros įkūrėju ir ilgamečiu vadovu buvo

pref. A. Jucys. Jo ir jo mo­ kinių darbai susilaukė pla­ taus pripažinimo ne tik mū­ sų šalyje, bet ir užsienyje.

Vilniuje dažnai organizuoja­ mos sąjunginės ir tarptauti­ nės konferencijos įvairiais teorinės fizikos klausimais.

Aktyviai bendradarbiaujame su VLR Debreceno universi­ teto mokslininkais atomo teorijos ir kvantinės chemi­ jos srityse. Atomų ir mole­ kulių sjjektroskopijos pro­ bleminėje laboratorijoje di­ delis teoretikų būrys atlieka fundamentalius ir taikomuo­ sius teorinės spektroskopijos, atomo teorijos ir cheminio ryšio teorijos tyrimus. Šiuolaikinė fizika iškelia labai da/ug naujų ir įdomių problemų. Joms spręsti rei­ kia jaunų galvų. Todėl kvie­ čiame visus, kam artimas abstraktus mąstymas, kas mėgsta fiziką ir matematiką nedvejojant pasirinkti Teo­ rinės fizikas specializaciją.

Asist., f.-m. k.

Z. KUPLIAUSKIS

Nepaprastai greitas integ­ ralinių mikroschemų (t. y. schemų, kurių visi arba da­ lis elementų neatskiriamai surišti ir elektriškai sujung­ ti tarp savęs taip, kad ga­ minys nagrinėjamas kaip vienas ištisas gaminys) ga­ mybos ir pritaikymo prooresas leido per keletą metų, praėjusių nuo pirmųjų labo­ ratorinių tokių schemų pa­ vyzdžių pagaminimo (apie 1960 m.), išsivystyti labai ga­ lingai pramonės šakai — in­ tegralinei mikroelektronikai.

Tačiau tam teko iš principo peržiūrėti tradicinius radijoaparatūros sistemų ir jų konstrukcijų logikos princi­ pus.

Integralinių schemų veikimo nebegalima nagrinė­ ti atskirai nuo jų gamybos, kadangi jos daromos vienin­ game technologiniame cikle ir būtent gamybos technolo­ gija dažniausiai apsprendžia ju parametrus. Iš kitos pu­ ses, norint pagaminu patiki­ mas integralines mikrosche­ mas, būtina gerai suprasti juose vykstančius fizikinius procesus.

Todėl įmonėse »r organizacijose gaminančiose ir konstruktuojančiose inte­ gralines mikroschemas. Šalia inžinierių-elektronikų dirba ir fizikai, matematikai, che­ mikai, technologai ir kiti

PUSLAIDININKIAI IR ELEKTRONIKOS KRYPTYS specialistai. Šalia integralinės elektro­ nikos paskutiniaisiais metais atsirado ir labai sparčiai vystosi dar visa eilė elekt­ ronikos krypčių: tai funkci­ nė elektronika, kurioje *am tikras fizikinis procesas pa­ keičia ištisą radijoelektroninės aparatūros mazgą; optpelektronika — klasė funk­ cinių elektroninių grandinių, pagamintų kietajame kūne, kuriose signalo perdavimo trakte būtinai yra optinis mazgas; kvantinė elektroni­ ka — visuma radijotechninių ir optinių įrengnių, kurių veikimas pagrįstas indukuotu spinduliavimu ir kt. Visos šios elektronikos kryptys at­ sirado tuomet, kai buvo pa­ stebėti ir suprasti tam tikri fizikiniai procesai, vykstan­ tys kietuosiuose kūnuose (dažniausiai puslaidininkiuo­ se). Kadangi anksčiau pami­ nėtų elektronikos sričių, o ypač integralinės mikro­ elektronikos, pramonė res­ publikoje sparčiai vystėsi, puslaidininkių fizikos kated­ roje skaitoma visa eilė šias problemas liečiančių spec.

kursų bei atliekami labora­ toriniai darbai spec. labora­ torijose, aprūpintose šiuolai­ kine technologine bei mata­ vimo aparatūra.

Dabar vienu iš aktualiau­ sių techninių uždavinių yra labai talpios atminties ir greitaeigiškos lazerinės skai­ čiavimo mašinos sukūrimas, daug dirbama, kuriant laze­ rinį televizoriaus ekraną, už­ rašant informaciją hologra­ mose, optiškai valdomuose transparantuose, kuriant bevakuuminę, labai nedaug energijos reikalaujančių, te­ levizijos perdavimo kamerą (vidikoną). į visų šių pro­ blemų sprendimą ženklų in­ dėlį įneša puslaidininkių fi­ zikos katedros darbuotojai. Čia sukurta puslaidininkinė roboto akis panaudota vie­ name iš Maskvos institutų.

Daug dėmesio skiriama laze­ rio spindulio sąveikos su puslaidininkiais tyrimui, kas leido pastebėti visiškai nau­ jus puslaidininkių elgsenos dėsningumus (pažymėtina, kad pirmą kartą Ltietuvoje lazeris panaudotas būtent

KIETOJO KŪNO FIZIKA

Universiteto Fizikos f-tas ruošia fizikus 7-rių specia­ lizacijų: astrofizikos, kietojo kūno fizikos, kvantinės elektronikos, optikos ir spektroskopijos, puslaidininkių fizikos, radiofizikos, teorinės fizikos. Pagal mokymo planą pirmuosius 2,5 metų, t. y. 5-is semestrus visų specializacijų studentai mokosi kartu* Diferenciacija fizikų paruošime prasideda nuo 6-o semestro. Ji pasireiškia tuo, kad skirtingų specializa­ cijų studentams skaitomi skirtingi spec. kursai. Aukš­ tesniuosiuose kursuose valandų skaičius specialybės dalykams vis didėja, o bendriems — mažėja. Be spec. kursų ir aukštesniuosiuose kursuose dar pasilieka visa eilė bendrų užsiėmimų — visuomeninės disciplinos (politinė ekonomija, mokslinis komunizmas, mokslinio ateizmo pagrindai), pedagoginės disciplinos (psichologi­ ja, pedagogika, fizikos dėssymo metodika), kvantinė mechanika, termodinamika ir statistinė fizika, astrono­ mija, tarybinė teisė, darbo apsauga, užsienio kalba ir kt.

Ruošiant fizikus, didelis dėmesys skiriamas teorinių žinių taikymui praktikoje. Pusę laiko, skirto mokymo procesui, studentai praleidžia mokomosiose laboratori­ jose, įvairiose pratybose. Studijų metu mūsų studentai atlieka 4 praktikas: pionierių stovykloje, mokomąjąpažintinę (įvairiose respublikos įmonėse, laboratorijose, institutuose, gamyklose), pedagoginę (įvairiose respub­ likos vidurinėse mokyklose), praktiką pagal specialybę.

Dalis studentų (apie 40) mokomąją - pažintinę prakti­ ką atlieka užsienyje — Prahos Karlo (CSR), Liublino M. Skladovskos-Kiuri (LLR) universitetuose bei Mag­ deburgo (VDR) Aukštojoje technikos mokykloje.

Be abejo, visus domina, kur dirba mūsų paruošti specialistai. Daugelis jų pasišvenčia moksliniam darbui.

Iki šiol į mokslinio tyrimo institutus ir aukštąsias mo­ kyklas buvo nukreipiama pusė ir daugiau baigiančiųjų.

Nemažai dirba gamyklose, įvairiuose konstruavimo biuruose, technikumuose, vidurinėse mokyklose. Fizi­ kų poreikis nemažėja.

Doc. B. ALEKSIEJŪNAS Fizikos fakulteto prodekanas

RADIOFIZIKA Radiofizikos katedra mūsų Universitete buvo įkurta prieš 19 metų. Šios katedros įkūrėjas ir pirmasis vado­ vas buvo prof. P. Brazdžiūnas.

Radiofizika nagrinėja fizikinius procesus radioelektrcninėse sistemose ir šių sistemų elementuose, tačiau šio mokslo nagrinėjamų problemų apimtis nuolatos plečiasi.

Radiofizikos mokslo pagrindą sudaro šios fizikos kryp­ tys: a) elektromagnetiniai virpesiai ir bangos įvairiose elektrinėse grandinėse, sistemose ir aplinkose; b) elektroniniai ir Joniniai procesai vakuume, dujose ir kietuose kūnuose, esant sąveikai su elektromagnetinė­ mis bangomis; c) radijo bangų generavimas, spinduliavimas ir sklidi­ mas.

Minėtų problemų sprendimas sudaro Radiofizikos ka­ tedroje vykdomų darbų turinį.

Katedros bendradarbiai palaiko glaudžius mokslinius ryšius su mūsų respublikos Mokslų akademijos institutais, bendradarbiauja su tiksli­ nėmis ir gamybinėmis įstaigomis respublikoje, Maskvo­ je, Leningrade, Kijeve ir kituose šalies miestuose.

Studijuojantys radiofiziką, be bendrų visiems fizikams kursų, įsisavina specialiąsias disciplinas: superaukštų dažnių elektrodinamiką, elektroniką, impulsinę techniką, statistikinę radiofiziką, dielektrikų ir segnetoelektrikų fiziką ir kitas. Klausydami šių disciplinų kursus, studen­ tai teoriškai ir eksperimentiškai susipažįsta su infra ir superaukštų dažnių elektromagnetinių virpesių generavi­ mo sąlygomis ir būdais, jų perdavimu bei sąveika su aplinka, impulsinės technikos mikromazgų veikimo prin­ cipais, signalų stiprinimu, elektriniais triukšmais, segnetoelektriniais reiškiniais ir kitais radiofizikiniais proce­ sais.

Nuo pat pirmųjų studijų metų katedros studentai gali įsijungti į mokslinį darbą. Katedroje veikia radiofizikų būreiis ir studentų mokslinės draugijos radiofizikos sek­ cija. Studentai, dalyvaudami būrelio ir sekcijos veikloje, įgyja mokslinio darbo įgūdžius, įvaldo naujausią techni­ ką, atlikdami tyrimus mokslinėse laboratorijose, skaito pranešimus draugijos konferencijose. Absolventai radiofizikai yra laukiami liaudies ūkyje. Vieni iš jų dirba moksliniuose institutuose ar inžinerinį darbą gamybinėse organizacijose, kiti dirba pedagoginį darbą aukštosiose ir specialiosiose arba bendrojo lavinimo vidurinėse mo­ kyklose.

F.-m. k. A. ORLIUKAS

Gerbiami abiturientai, jei jus domina kietųjų kūnų pa­ slapčių pasaulis, jei jūs nori­ te pažinti, suprasti, o dažnai -ir valdyti juose vykstančius nuostabius reiškinius — rin­ kitės kietojo kūno specializa­ ciją.

Didžiulę sudėtingų atomi­ nių, joninių, molekulinių kū­ nų įvairovę su kristaline, polikristaline, amorfine, stik­ lo pavidalo struktūra fizika suskirstė j metalus, puslaidi­ ninkius bei dielektrikus. Kie­ tojo kūno fizikos uždavinys ir yra skverbtis į tų kūnų mikropasaulį, .išaiškinti jų sandarą ir cheminius ryšius, suprasti juose vykstančius fizikinius reiškinius, surasti visai jų įvairovei būdingus bendrus dėsningumus bei at­ skirų grupių ir klasių savybingas ypatybes. Gilus paži­ nimas kietų kūnų fizikinių savybių įgalina sukurti nuo­ stabius elektroninius prietai­ sus — tai diodas, tranzisto­ rius, mikro — ir, galop, in­ tegralines schemas. Be šių pasiekimų šiandien nebūtų ne tik trečios ir net ketvirtos pakopos greitaeigių skaičia­ vimo mašinų, sudėtingų mokslinių prietaisų, bet ir šiuolaikinių radijo, televizi­ jos ir kitų buitinių aparatų.

šioje katedroje). Apie fiziki­ nių tyrimų ryšį su praktika liudija nemažas sąjunginės liaudies ūkio laimėjimų paro­ dos medalių, gautų už ten demonstruotus prietaisus, skaičius. Prie visų paminėtų ir nepaminėtų problemų sprendimo daug prisideda ir studentai: dirbdami mokslotiriamąjį darbą studentų mokslinėje draugijoje (stu­ dentams sudarytos galimybės pasirinkti darbą, atitinkantį jų pomėgius), prisidėdami prie katedroje vykdomų ūki­ skaitinių sutarčių su pramo­ nės įmonėmis vykdymo. Aiš­ ku, kad pagrindinį dėmesį puslaidininkių specializacijos studentai turi skirti puslai­ dininkių fizikos studijoms, nes tik geros Jos žinios lei­ džia gerai suprasti ir sąmo­ ningai tirti fizinius proce­ sus, vykstančius paminėtų elektronikos sričių kuria­ muose įrenginiuose bei kon­ struoti ir gaminti naujus prietaisų modelius. Todėl vi­ sus, kurie domisi naujausio­ mis elektrohikos šakomis bei nebijo darbo, kviečiame įsi­ gyti puslaidininkių fizikos specializaciją.

Fiz.-mat. kand. A. ŽINDULIS Puslaidininkių fizikos katedros vyr. dėstytojas

Pastaraisiais metais kietojo kūno elektronika sparčiais tempais žengia pirmyn — kuriami kokybiškai nauji op­ toelektroninės, dielektrinės elektronikos elementai ir sistemos metalas — dielektrikas — puslaidininkis truktūrų pagrindu. Visus tuos su­ dėtingus fizikinius reiškimus bei kietojo kūno prietaisų veikimo principus gerai su­ prasite, gerbiamieji abiturien­ tai, pasirinkę šią specializa­ ciją, kur teks išklausyti kie­ to kūno fizikos ir elektroni­ kos fundamentalius ir taiko­ muosius kursus. Čia jūs savo rankomis pasinaudoję naujau­ sia technologine aparatūra, kursite kietame kūne tą nuostabų puslaidininkinės elektronikos kertinį akmenį — p-n sandūrą, pasitelkę Rentgeno spindulius — žvelg­ site į kietų kūnų vidų, sudė­ tingas elektroninis mikrosko­ pas įums padės pamatyti kū­ nų mikrostruktūrą, jūs tyri­ nėsite kristalinės gardelės atomų svyravimus, eksitonų kelionę kietame kūne. . . ir visa tai — mokomosiose spe­ cialiose laboratorijose. O kur gi dar katędros mokslinės la­ boratorijos — jos irgi laukia jūsų darbščių rankų ir ašt­ raus proto!

Prof. E. MONTRIMAS Kietojo kūno elektronikos katedros vedėjas

ASTRONOMIJA — DARBAS, ROMANTIKA IR KANTRYBĖ Astronomus ruošia Fizikos fakulteto Astronomijos ir kvantinės elektronikos ka­ tedra. Jau trečiame studijų kurse pradedama speciali­ zuotis astrofizikos srityje.

Ruošiant astrofizikus daug dėmesio skiriama praktinei astronomijai, susipažinimui su astronominių stebėjimų metodais. Čia reikia išmokti naudotis ir suprasti šiuolaiki­ nę sudėtingą aparatūrą, mo­ kėti preciziškai atlikti mata­ vimus bei sudėtingus skaičia­ vimus. O kad sugebėtum gi­ liau įsiskverbti į žvaigždžių pasaulio paslaptis, tenka stu­ dijuoti teorinius astronomijos bei astrofizikos kursus. Čia reikia daug ir gerai žinoti fiziką, matematiką.

Studijuojantiems daug pa­ deda mokomosios laboratori­ jos. kur atliekami praktiniai dalbai atominės spektroskopijo-, žvaigždžių astronomi­ jos bei praktinės astrofizikos srityse. Šiuolaikine aparatūra aprūpintose observatorijos laboratorijose būsimięji ast­ rofizikai atlieka mokslinius darbus, gamybinę praktiką.

Jiems visada prieinami uni­ versiteto observatorijos teleskopai. Studentai dažnai lan­ kosi naujai pastatytoje Ast­ ronomijos observatorijoje Kulionyse (Molėtų raj.), kur padeda ten dirbantiems ast­ ronomams atlikti stebėjimus.

Jau ne pirmi metai busimieji

Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610414.

Rinko ii iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko.

«Tapn6HHHc cryAeHTac» («CoBeTCKHH cryAeHT#). OpraH napTKOMa, noro Kpacnoro 3HaMCHH n Apyw6u HapoAOB BnAEHioccKoro yHnBepcB rėva hm. Būnųaca Kancynaca Amt. CCP. Ha ahtobckom S3SiKe.

astrofizikai gamybinės praktikos arba atostogų metu tal­ kininkauja LTSR Mokslų Akademijos bei Universiteto astronomų organizuojamose ekspedicijose Maidanake (Uzbekijos TSR), kur, beveik 3 km aukštyje, po nepapras­ tai vaiskiu Pamyro kalnų dangumi įsikūrusi pietinė Lie­ tuvos astronomų stebėjimo bazė.

Baigę šią specialybę lieka dirbti mokslinį darbą uni­ versiteto observatorijoje bei Mokslų Akademijos Fizikos instituto astrofizikos sekto­ riuje, arba nukreipiami dirbti fizikos ir astronomijos mokytojais į respublikos mo­ kyklas.

Dažnas, išgirdęs apie šią specialybę, įsivaizduoja ast­ ronomo darbe vien romanti­ ką. Bet juk kiekviename dar­ be daugiau triūso, daugiau prakaito, negu romantikos.

Astronomo specialybės ro­ mantiškumą sąlygoja, gal būt, pati profesijos specifika — tyrinėjimai, ieškojimai, atradimai. Bet juk astronomi­ ja — ne vien sėdėjimas prie teleskopo giedrais vakarais.

Jai reikia pašvęsti ne tik nak­ tis, bet ir dienas. Tik tas, ku­ ris sugeba atsidėti šiam sun­ kiam darbui, gali pajusti ast­ ronomijos mokslo grožį ir romantiką.

Astronomijos observatorijos J. m. b. S. BARTAŠlOTE

Tiražas 3000 LV 10118 Užs. Nr. 372

REDAKTORE A. NUGARAITE