Tarybinis Studentas, 1986 m. vasario 4 d. Nr. 3-4 (1342-1343)

Kviečiame studijuoti Vilniaus universitete! r

visą šauąpRovccaRabvienvRrces!

4 4 f 4 4 t

4 4 4 4 4 4 4 44 4 4 4 4 4 4 4 4 44 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.

/ 4

*

scči nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

t 4 t t 4 4 4

4 » t 4 f 4 i t t

Nr. 3—4 (1342—1343) 1986 M. VASARIO 4 D.

/

4 i 4 4 4 4 4 4 4

ANTRADIENIS

4 4 4 4 4 4 4

KAINA 2 KAP.

Z»

SIEKTI SAVOJO TIKSLO Prof. B. SUDAVIČIUS, mokymo reikalų prorektorius Greitai Jums brandos egza­ minai, tačiau jau šiandien rū­ pi, kur pasuksite, gavę viduri­ nės mokyklos atestatus. Juk kuo to, kokią pasirinksite spe­ cialybę, priklausys visas Jūsų gyvenimas. Žinoma tai jaudina ne tik Jus, tai rūpi ir Jūsų tė­ vams, mokytojams. Kuo būti? Į šį klausimą padeda atsakyti ir profesinio orientavimo kabi­ netų darbuotojai. Tik atsakymą privalote rasti patys — protin­ gai įvertinę savo sugebėjimus, ištvermę, ryžtą.

Pas mus visos profesijos rei­ kalingos. Visos jos vertinamas ir gerbiamos. Svarbu, kad žmo­ gus dirbtų dorai ir sąžiningai, tad gerbtų savo darbą. O tam abai svarbu, kad pasirinkta tpecialybė teiktų pasitenkininą ir duotų Tėvynei kuo di­ lesnę naudą. Be to, būtina attižvelgti ne tik Į savo polin­ kius, bet ir į visuomenės po­ reikius. Na, o ką patarti abituientui, trokštančiam studijuoti iriausioje mūsų šalies aukštooje mokykloje?

Pirmiausia Universitetas ren;ia plataus profilio specialistus jamybiniam pedagoginiam, kulūriniam ir moksliniam darbui.

Jniversiteto mokymo planai udaryti taip, kad pagrindinis lemesys skiriamas ne vienai airiai siaurai specialybei įgyi, o bendrams teorinėms disiplinoms, kurios yra kelių ar­ imų specialybių pagrindas, darbiausias Universitetą bar­ usio specialisto bruožas — įlatus ir gilus mokslinis teari­ ąs jo pasirengimas.

Mokymasis Universitete visų irma siekia suteikti būsimaam specialistui fundamentalių noksiu pagrindus, kurie yra varbūs tiek mokslo tiriamajai, iek praktinei veiklai. Tokia nokymo kryptis kelia tam tik­ us reikalavimus ir žmogaus sichikai. Sėkmingas studijos miversitete reikalauja mąsty­ to savarankiškumo. Savaraniskai mąstantis asmuo sugeba lats rasti problemas ir spręsti ns savo jėgomis. Jis gali anauioti gyvenimo reiškinius ir nakslinę literatūrą, išskirti es­ minius dalykus, apibendrinti tskirus faktus ir daryti nauts, pagrįstas išvadas. Labai varbu ir mąstymo lankstumas, uriuo pasižymintis asmuo su­ nka pakeisti klausimų, proble”1 sprendimo būdus, jei taiko­ moji nėra efektyvūs.

Vilniaus V. Kapsuko universi. ete rengiami 31 specialybės Pecialistai, o kiekvienos speulybės studentai studijuoja tauresnes specializacijas.

Jų

Universitete per 70. Be to, siunčiame studijuoti ir į ki­ tas šalies aukštąsias mo­ kyklas. Pavyzdžiui, Maskvos ir Leningrado universitetuose stu­ dijuoti filosofiją, mokslinį ko­ munizmą, politinę ekonomiją, Tartu universitete — sporto mediciną, Maskvos istorijos ar­ chyvų institute — archyvistiką.

Vilniaus universitete visuo­ met didelis konkursas būna į teisės, prekybos, medicinos specialybes. ,,Pamirštamos", de­ ja, dažnai, taip pat labai reika­ lingos ir įdomios specialybės, kaip matematika, buhalterinė apskaita, finansai ir kreditas, statistika. Tačiau gyvenimo jau įrodyta: blogų profesijų nėra, yra tik prasti specialistai.

Norėtųsi akcentuoti dar vie­ ną dalyką — matematikos, bio­ logijos, geografijos, rizikos, chemijos specialybių studentai rengiami gamybinio ir pedago­ ginio profilio.

Didžioji dalis filologų bei istorikų baigę Uni­ versitetą taip pat dirba moky­ tojais. Pedagogo darbas kilnus, atsakingas ir, svarbiausia labai reikalingas.

Reikšmingas mokyklos užda­ vinys — duoti augančiajai kar­ tai gilias ir tvirtas mokslų pa­ grindų žinias, ugdyti įgūdžius ir sugebėjimus, jas taikyti prakti­ koje. Šitai ir teks spręsti jau­ nai pedagogų kartai — galbūt ir Jums, abiturientai, busimieji mokytojai.

Mokymo procese svarbiausią vietą užima mokomoji, pedago­ ginė ir gamybinė praktika. Bu­ simiesiems mokytojams rengti didelę reikšmę turi mokyklose atliekama pedagoginė praktika.

Mokydamiesi studentai akty. viai dalyvauja ir mokslo tiria­ majame darbe.

Fakultetuose a sudaryti visų studijų laiko­

tarpio studentų mokslo tiriamo­ jo darbo planai. O kursinių ir diplominių darbų temos paren­ kamos taip, kad skatintų stu­ dentus tyrinėti. Be to, Univer­ sitete aktyviai veikia Studentų mokslinė draugija, kurios na­ riai skaito pranešimus dauge­ lio šalies aukštųjų mokyklų studentų mokslinėse konferen­ cijose.

Universitete visapusiškoms studijoms sudarytos visos sąly­ gos. Mes turime gerai įrengtus, šiuolaikine technika aprūpintus kabinetus ir laboratorijas, erd­ vias auditorijas. Labai gausi ir Universiteto mokslinė bibliote­ ka, kurioje gali skaityti kiek­ vienas studentas.

Bibliotekos veikia ir kiekviename fakultete.

Auga ir turtėja Universiteto materialinė bazė. Antakalnyje, simbolišku vardu pavadintoje Saulėtekio alėjoje, įsikūrė stu­ dentų miestelis: bendrabučiai, valgyklos. Čia pat darbas ver­ da teisės, fizikos ir trijuose eko­ nomikos fakultetuose.

Universitetui tenka laibai svarbus vaidmuo respublikos ir šalies mokslo gyvenime — jis organiškai sieja mokslo tiriamą­ jį ir pedagoginį mokomąjį dar. bą.

Universitete yra susikūrę ke­ liolika originalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vadovauja prof. dr. J. Kubilius, profesorius A. Marcinkevičius ir kiti.

Turbūt jau yra tekę girdėti ir apie puikias studentiškas tradi­ cijas: pirmakursių imatrikulia­ ciją, mediumo — pusės studijų šventę, diplomantų palydas. O meno saviveiklos kolektyvai, įvairūs klubai savo pasiekimais žinomi ne tik Universiteto, bet ir visos respublikos studentams.

Universitete veikia visuome­ ninių profesijų fakultetas, kurį baigę studentai įgyja antrą spe­ cialybę, visuomeninę. Fakultete yra paskaitinės propagandos, kraštotyros, gamtos apsaugos, sporto turizmo, meno profesijų skyriai.

Senojo Vilniaus universiteto gyvenimą praturtina ir ryšiai su kitomis šalies aukštosiomis mo­ kyklomis, Greifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR), Prahos (CSSR), Debreceno (VLR) universitetais, Erfurto medicinos akademija.

Keičiamės mokslo darbuotojais studentais praktikantais, studen­ tų statybos būriais.

Didelė laimė dirbti ir studi­ juoti senajame Universitete.

Kviesdami Jus, jaunieji draugai, į mūsų Alma Mater, linkime atkakliai siekti savojo tikslo.

KUR IR KIEK PRIIMSIME 1986 METAJS D

V

N

100 115

— —

25 —

75 50

_ —

— —

75

—

—

50 25

— —

50 —

30

—

—

50

_

40 75

—

__.

—

50 60

25 25

25 50

50

25

—

50 40

—

50 25

75 25

25 —

75 —

50 50

75 50

50' 50-

25

_

50

MATEMATIKOS FAKULTETAS

Matematika Taikomoji matematika FIZIKOS FAKULTETAS

Fizika Radloiizika ir elektronika

CHEMIJOS FAKULTETAS

Chemija GAMTOS FAKULTETAS Biologija Geografija Hidrogeologija ir inžinerinė geologija

MEDICINOS FAKULTETAS

Gydomoji medicina Higiena, sanitarija ir epidemiologija Pediatrija

i

FILOLOGIJOS FAKULTETAS Lietuvių kalba ir literatūra Rusų kalba ir literatūra Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija

ISTORIJOS FAKULTETAS

Istorija Žurnalistika Bibliotekininkystė ir bibliografija Psichologija PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS

Pramonės planavimas Darbo ekonomika

PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomika Maisto ir nemaisto prekių mokslas ir prekybos organizavimas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas

25

50’

50

75

50’

50

50

50'

150 30

75 25

75 __

50 25

25 _

100

_

EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS

Finansai ir kreditas Buhalterinė apskaita ir ūkinės veiklos analizė Ekonominė kibernetika Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas Statistika TEISES FAKULTETAS Teisė

Paaiškinimas: D — dieninis skyrius V — vakarinis skyrius N — neakivaizdinis skyrius

12O>

2 Tarybinis studentas'

EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS

MATEMATIKOS FAKULTETAS

■

MATEMATIKOS SPECIALYBE Pirmuosius VU matematikos specialistus tuometinis fizikosmatematikos fakuiltetas išleido 1946 m. Nedidelis buvo jų skai­ čius — vos 5 žmonės. Šių pen­ kių absolventų taupė buvo ir dabartinis mūsų Universiteto rektorius, Socialistinio darbo didvyris akademikas Jonas Ku­ bilius. Vėlesnės dvi matemati­ kos specialistų laidos buvo po 1 žmogų, tačiau pradedant 1950 m. matematikos absolven­ tų skaičius pradėjo pamažu di. dėti. 1954 m. buvo išleista jau 13 matematikų. Tarp jų šian­ dien LTSR MA viceprezidentas, Matematikos ir kibernetikos instituto direktorius akademi­ kas Vytautas Staltuilevičius, ne­ mažas būrys matematikos fakul­ teto dėstytojų: docentai Petras Rumšas, Vytenis Kabaila, Al­ fonsas Raudeliūnas ir šių eilu­ čių autorius. Vėlesniais metais matematikos specialybę baigė žinomi matematikai LTSR MA akademikas Eduardas Vilkas, LTSR MA narys koresponden­ tas Bponius Grigelionis, profesoriai ir mokslų daktarai Vaclovas Bliznikas, Algimantas Bikelis (Universiteto prorektorius), Vygantas Paulauskas, Donatas Surgailis ir kt. Galima būtų suminėti ir daugelį docentų bei mokslo kandidatų, baigusių šią specialybę, kurie kartu su au­ kščiau minėtais profesoriais šiandien sėkmingai darbuojasi matematikos fakultete, perteik­ dami žinias ir patyrimą jaunie­ siems kolegoms matematikos ir taikomosios matematikos specia­ lybių studentams. Matematikos fakulteto matematikos specialy­ bės absolventai darbuojasi au­ kštosiose ir vidurinėse mokyk­ lose, LTSR MA institutuose, įvairiose šakiniuose institutuo­ se, skaičiavimo centruose. Šian­ dien, ypač išaugus skaičiavimo centrų tinklui, išsiplėtus įvairių mokslo sričių, nuolat augančio informacijos srauto apdorojimo,

technikos ir net gamybos kom­ piuterizavimui atsirado porei­ kis, kad kiekvienas išsilavinęs žmogus būtų susipažinęs su skaičiavimo mašinomis bei ju panaudojimo galimybėmis, Todėl iškilo būtinybė įvesti infor­ matikos ir skaičiavimo techni­ kos pagrindų kursą vidurinėje mokykloje. Todėl pasikeitė ir matematikos specialybės moky­ mo planai. Patvirtintas 1985 m. matematikos specialybės moky­ mo planas leidžia atskirai ruoš­ ti pedagoginio ir gamybinio profilio matematikus. Pedago­ gams įvedama iš esmės neper­ traukiama per visus penkerius mokymosi metus pedagoginė praktika. Apie 360 vai. šiam profiliui skiriama skaičiavimo mašinoms, mini ir mikro kom­ piuteriams, informatikai ir jos dėtymo metodikai bei programavimui, o taip pat darbui Skaičiavimo centro m ikro ESM ir displėjų klasėse, Be bendrųjų psichologijos, pedagogikos ir matematikos dėstymo metodikos kursų, pedagoginio profilio stu­ dentams 300 vai. skiriama psichologiniopapildomoms disciplipedagoginio ciklo matemamokyklinės noms: pagrindai, teoriniai tikos psichologiniai matematikos mo­ kymo pagrindai, .techninės mo­ kymo priemonės ir jų taikymo metodika, vidurinės mokyklos matematikos programų ir vado­ vėlių turinys, užklasinio darbo organizavimas, uždavinių spren­ dimo praktikumas ir kt. Antro­ jo kurso pabaigoje, studentai suskirstomi į specializacijas. O specializacijos pedagogams nu­ matytos tokios: algebra ir skaičių teorija, geometrija ir topologija, funkcijų teorija ir funkcionalinė analizė. Nuo 1986 metų prie fakulteto atidaromas matematikos specialybės peda­ goginis skyrius, į kurį bus pri­ imama atskiru konkursu apie pusę visų matematikų kontin­ gento. Numatoma, kad pedago-

ginio skyriaus studentai gaus padidintas stipendijas.

Be pedagoginės krypties ruo­ šiame ir gamybinio profilio darbui įvairiose laboratorijose, taikančiose savo veikloje mate­ matinius metodus bei skaičiavi­ mo techniką, skaičiavimo cent­ ruose. Pastarojo profilio studen­ tams be pagrindinio ESM ir programavimo kurso, kuriam yra skiriama apie 330 vai., bus skaitomos papildomos ESM ir programavimo disciplinos: pro­ gramavimo technologija, opera­ cinės sistemos ir kt. Pedagogi­ nė praktika jiems bus pakeista skaičiavimo praktika bei gamy­ bine praktika skaičiavimo cent­ ruose. Šio profilio matemati­ kos specialistai pradedant tre­ čiuoju kuTsu bus rengiami dviem kryptimis (specializacijo­ mis): skaičiavimo matematikos ir tikimybių teorijos bei mate­ matinės statistikos.

Pirmosios krypties specialistai reikalingi ten, kur įvairiais skaitiniais me­ todais, panaudojant ESM, spren­ džiami mechanikos, fizikos, che­ mijos, biologijos, technikos už­ daviniai (daugiausia įvairios di­ ferencialinės lygtys), vykdomi, taip vadinami, skaitiniai ekspe­ rimentai, o be antrosios kryp­ ties specialistų šiandien negali apsieiti nei fizikai, nei medikai, nei ekonomistai. Šių specializa. cijų specialiuose kursuose, ku­ riems yra skiriama apie 500 vai., daug vietos užima darbas su ESM, darbas displėjų klasė­ se šiuolaikiniame Universiteto skaičiavimo centre.

Tokia bendrais bruožais ma­ tematikos specialybė. Į sių specialybę konkurso kol kas beveik nebūna. Todėl jaunuo­ sius draugus, mėgstančius ma­ tematiką, svajojančius apie pe­ dagogo profesiją arba matema­ tikos taikymus, nebijančius dar­ bo, plačių interesų žmones kvie­ čiu studijuoti matematikos spe­ cialybę.

Doc. V. MERKYS

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦<

STUDIJUOKIME

MATEMATIKĄ Skaičiavimo centras (J. Valiaus nuotr.)

■♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦• I ir ESM matematinės įrangos žmonėms yra būdinga tai, dalis turi tendenciją tiktai di­ kad kiekvienoje savo veiklos srityje jie susikuria instrumen­ dėti. Kuriant ESM matematinę tus. Ne išimtis yla ir intelek­ įrangą iškyla visas spektras problemų, kurių bendras tikslas tualinė veikla. Kaip žinome, yra užtikrinti patogų ir efekyra sukurtas ir vis plačiau nau­ tyvų ryšį tarp ESM ir jos naudojamas informacijos apdoroji­ dotojų. mo instrumentas, vadinamas elektronine skaičiavimo mašina ESM panaudojimas kurioje (ESM). Pagrindinis ESM bruo­ nors srityje reiškia tos srities žas — tai sugebėjimas labai di­ procesų įmitavimą ESM pagal­ deliu greičiu apdoroti labai di­ ba. Tačiau realių procesų įmidelius informacijos kiekius. tavimui reikalingas formalus jų ESM panaudojimas įgalina pa­ modelis, matematinis modelis, siekti iš principo naujus rezul­ orientuotas pritaikyti ESM. tatus. Jau mūsų dienomis dau.

Viena iš ESM panaudojimo gelyje mokslo, technikos ar gyvenimo sričių aukščiausi pa­ sričių yra valdymo sistemų au­ tomatizavimas, kurio turinys siekimai galimi tik naudojant dabartiniu metu suprantamas ESM. Būtent dėl tos priežasties yra vykdoma šalies kompiuteri­ kaip informacinių sistemų auto­ matizavimas. Tuo tarpu valdy­ zacijos programa. mo veiksmai paprastai atlieka­ Konstruojant ESM, 1/5 są­ mi nemašininiu būdu. Automa­ naudų tenka techninei įrangai, o 4/5 — matematinei įrangai, tizuotų valdymo sistemų (AVS)

matematiniai klausimai sudaro AVS matematinės įrangos sritį.

Išvardinti čia klausimai yra studijuojami matematikos fa­ kultete, taikomosios matemati­ kos specialybėje. Į taikomosios matematikos specialybę 1986 metais bus priimta 115 studen­ tų. Iš jų 25 studijuos taikomą­ ją matematiką rusų kalba. Pra­ dedant trečiuoju kursu studentai skirstomi į specializacijas.

Dalį paskaitų jie klausysis kaT. tu, o likusiąją priklausomai Baigdami nuo specializacijos, antrą kursą jūs galėsite pasirinkti vieną iš šių specializaci­ jų: ESM matematinė įranga, ESM taikymai, AVS matematinė įranga.

A. MITAŠlUNAS ESM matematinės įrangos katedros vyr. dėstytojas

EKFF - tai ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas, Įsikūręs Saulėtekio alėjoje esančiuose Universiteto rūmuose. Šiame fakultete — 5 specialybės: ekonominė kibemetika, buhalterinė apskaita, statlstika, finansai ir kreditas, ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organi­ zavimas.

Tad apie kiekvieną atski­ rai. ..

XXX EKONOMINĖ KIBERNETIKA. Tai jauna ekonomikos mokslų šaka, ekonomikos ir matemati­ kos mokslų sintezė, sprendžian­ ti efektyvaus ūkio valdymo problemas, pasitelkusi į pagal­ bą matematinius metodus, ESM. Ekonomistas-kibernetikas nuo kitų ekonomistų skiriasi tuo, kad Į kasdienius ūkio reiški­ nius (darbo našumo didinimą, savikainos mažinimą, naujai statomos įmonės vietos parin­ kimą ir t. t.) sugeba pažvelgti, vadovaudamasis kibernetikos principais, greitais matemati­ niais skaičiavimais, atliktais ESM. Ekonomistas-kibernetikas — tai visų pirma geras ekonomistas, mokantis matematiką, o ne at­ virkščiai. Todėl šios specialy­ bės studentai studijuoja daug matematikos dalykų, didelį dė­ mesį skiria susipažinimui su

mi fizikoje, biologijoje, medlclnoje, teisėje ir kitur. Todėl šios specialybės studentai be bend­ rų visuomeninių mokslų, studi­ juoja matematiką, skaičiavimo mašinas ir jų panaudojimą sta. tistikoje. Šios specialybės absolventai dirba LTSR Centrinėje statisti. kos valdyboje ir jos žemutinė­ se grandyse — miestų ir rajo­ nų valstybinės statistikos infor­ macijos skaičiavimo centruose ir stotyse, Valstybiniame Pla. no Komitete, mokslo tyrimo institutuose ir kt.

X X X FINANSAI IR KREDITAS, Finansininkai ir kreditininkai yra ekonominių, prekinių, pini­ ginių santykių, kurie sudaro finansų ir kredito esmę bet tu­ rinį, organizavimo ir reguliarimo, piniginių išteklių fondų formavimo ir naudojimo speciafistai.

Finansai ir kreditas išreiškia sudėtingus piniginius santykius su visomis įmonėmis, įstaigomis, gyventojais, Finansininkai ir kreditininkai nuo kitų profesi. jų ekonomistų skiriasi tuo, kad jie — ne tik piniginių santy. kių organizavimo ir reguliarimo specialistai, bet ir valstybės kontrolieriai, padedantys įgyvendinti valstybės ekonomlkos politiką.

Atsižvelgiant j finansų ir kre.

ĮSIKŪRĘS SAULĖTEKIO ALĖJOJE ESM. Taip pat plačiai studijuo­ ja gamybos technologiją, ekono­ miką, jos planavimą ir organi­ zavimą.

Tiek mūsų respublikoje, tiek ir šalyje vyksta sparti ūkio valdymo mechanizacija bei au­ tomatizacija, kuriamos naujos jos valdymo sistemos.

Tokias sistemas kuria dideli kolektyvai, ekonomistai, matematikai, informacijos apdoroji­ mo specialistai ir kt. Svarbiau­ sias vaidmuo tenka ekonomis. tams-kibernetikams, kaip spe­ cialistams, turintiems komplek­ sines žinias ir atliekantiems jungiantįjį vaidmenį tarp įvai­ rių sričių specialistų.

XXX BUHALTERINE apskaita.

Mūsų respublikoje kvalifikuotų buhalterių, ekonomistų dar ne­ pakanka, todėl vietų skaičius Į šią specialybę yra didžiausias.

Gamybos procese visos tarny­ bos — tiek ekonominės, tiek techninės — negali Išsiversti be buhalterinės apskaitos duome­ nų, Į buhalteriją suplaukia in. formacija apie įvairius gamybi­ nius ir negamybinius reiškinius, vykstančius Įmonėje, todėl, tu­ rėdamas smulkiausią informaci­ ją apie gamybinę veiklą, buniekas kitas kolektyvui. specialybės Universitete šios studentai gali studijuoti lietu­ vių ir rusų kalbomis.

Neseniai įvesta biudžetinės apskaitos specializacija. Tai bu­ simieji sveikatos apsaugos, fi­ nansų ir kredito, švietimo, mo­ kslų įstaigų sistemos specialis­ tai. Šios specialybės absolventai įgyja ekonomisto kvalifikaciją ir dirba liaudies ūkio šakose, pramonės, prekybos, visuomeni­ nio maitinimo, buitinio aptar­ navimo Įmonėse bei statybinėse organizacijose.

XXX STATISTIKA. Statistikos dar­ bo turinys bei statistikos moks­ lo reikalavimai nulėmė šios specialybės mokymosi planą.

Statistikas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiškas ekonomistas, plačiai Įsisavinęs statistikos metodus, kurie taiko-

ditų sistemos sandarą ir res­ publikos poreikius, rengiami tri­ jų specializacijų specialistai.

Finansų specialistai įdarbina­ mi miestų, rajonų finansų sky­ draudimo riuose, valstybinio įstaigose ir Finansų ministerijoje. Taip pat jie dirba ekoi'Omistals, vyr. ekonomistais, revizoriais.

Kreditininkai dirba Valstybi­ nio banko miestų ir rajonų sky­ riuose, bankų kontorose, tau­ pomųjų kasų sistemoje.

Pramonės finansų specialistai dirba įmonių, susivienijimų aiv ba šakinių ministerijų, finansi­ nėse tarnybose ekonomistais planuotojais, analitikais, padali­ nių vadovais.

XXX EKONOMINES informaci­ jos MECHANIZUOTO APDO­ ROJIMO ORGANIZAVIMAS Skaičiavimo mašinos vis daž­ niau pasitelkiamos viso liaudies ūkio ir' atskirų grandžių darbui planuoti, apskaityti ir reguliuo­ ti.

Jos panaudojamos žinių apie gamybinius ir ūkinius pro­ cesus, jų eigą ir rezultatus rinkimui, saugojimui ir perdir­ bimui. Šis darbas, vadinamas ekonominės informacijos apdo-l rojimu, glaudžiai siejasi su vai-1 dymo tobulinimu ir automatizuo-l tų valdymo sistemų kūrimu.

Ruošiant informacijos apdoro-l jimo organizavimo specialistus I greta bendrų žinių, pateikianti daug specialių, kurios įsisavl-l narnos, studijuojant skaičiavi-l mo mašinų ir informacijos rin-1 kimo bei perdavimo priemonių I veikimo, algoritmų ir progra I mų sudarymo principus.

I įgytos žinios panaudojamos,! paruošiant ir apginant 4 kursi I nius projektus ir 3 darbus. J|c| baigiami, paruošiant konkrečių! įmonių ir organizacijų ekonoml I nės informacijos apdorojimo au | tomatizavimą skaičiavimo nril šinomis diplominį projektai Apgynus projektą, absolventams! suteikiama inžinlerlaus-ekonol misto kvalifikacija. Jie dirbai mokslo tyrimo institutuose, Įs-I taigose, tam tikra dalis paten-l ka į skaičiavimo centrus. | Tad, jūsų laukia EKFF! į Parengė Romas PODER'S1

3 Tarybinis studentas

FIZIKOS FAKULTETAS

Toli pažengė pastaraisiais de­ šimtmečiais fizika. Jau nebesistebim populiarioje literatūroje sutinkamais žodžiais „kietas tir­ palas", „skystas kristalas", „la­ zeris", „kvarkas", ir kt. O juk prieš 20 ar 30 metų tai buvo (ik siaurų specialistų diskusijų objektai. Tačiau kuo aukščiau kylame pažinimo pakopomis, tuo platesnis atsiveria akiratis, tuo daugiau iškyla naujų Įdo­ mių uždavinių. Kuo gi dabar domisi fizikos fakulteto dėstyto­ jai, moksliniai bendradarbiai, studentai? Kokius klausimus teks spręsti tiems, kurie pasirinks fi­ ziką arba radiofiziką ir elektro­ niką savo specialybe? fizika — technikos pagrin­ das. Fizikiniai dėsniai, realizuoti konkrečiais {renginiais, „dirba" įvairiuose varikliuose ir matavi­ mo prietaisuose, ryšių linijose ir skaičiavimo mašinose, gamyk­ lų agregatuose ir buitiniuose įrenginiuose. Viena iš pagrindi­ nių mūsų respublikos gamybos šakų — elektronika. Norint sėk­ mingai įvykdyti elektronikos

pramonei keliamus uždavinius dar nemažai uždavinių turi iš­ spręsti ir fizikai. Jau pripratom prie to, kad skaičiavimo maši­ nos atlieka milijoną ir daugiau matematinių veiksmų per se­ kundę, kad robotai pamato rei­ kiamą detalę ir tiksliai ją įmon­ tuoja. Tačiau ar visada pagal­ vojame, kad tai tapo įmanoma tik sukūrus iš principo naujus elektronikos elementus. Remian-

nikai, tokių medžiagų struktū­ ros, gaunamos panaudojant piazmochemiją, jonų implantaciją, lazerinį kaltinimą.

Skaičiavimo technikos Įdiegi­ mas iš esmės pakeitė fizikinį eksperimentą. Dabar fizikas, dirbdamas su automatizuotu matavimo kompleksu, tik paruo­ šia tyrimų planą, o jau skaičia­ vimo mašina, sujungta su mata­ vimo aparatūra, pagal sudarytą

sukurti naujus spektrinių tyri­ mų metodus, tokius kaip Furje ir Adamaro spektroskopija.

Spektrinė analizė tapo vienu iš svarbiausių neardančiosios kont­ rolės metodų.

Lazerinė technika tvirtai įėjo į mokslinius tyrimus, o daug kur paveikė, ir gamybą. Lazerinė technika plačiai naudojama fa­ kultete, o kuriant ir naudojant pikosekundinius lazerius fakulte­ to darbuotojai pirmauja ir res­ publikoje, ir Sąjungoje. Tokių

FIZIKA ŠIANDIEN IR RYTOJ tis kietojo kūno fizika, medžiagotyra, kuriami mikroelektroni­ kos, SAD elektronikos elemen­ tai, tame tarpe ir iš principo nauji informacijos apdorojimo elementai, veikiantieji panaudo­ jant integralinės optikos, kvan­ tinės elektronikos principus. Ti­ riamos naujos, kartais dar egzo­ tinės medžiagos — pusiaumagnetikai, skystieji kristalai, feritai, segnetoelektrikai, superjo-

programą palaiko numatytą ma­ tavimams režimą, keičia matavi­ mų sąlygas, kaupia ir apdoroja matavimų duomenis ir pateikia galutinius rezultatus lentelių ar diagramų pavidalu.

Sakykim šiuolaikiniame optiniame prietai­ se lęšiai, prizmės, difrakcinės gardelės ir pan. tapo tik nedide. liu „priedu" prie sudėtingų elek­ troninių mazgų, dialoginių skai­ čiavimo kompleksų. Tai Įgalino

lazerių pagalba pavyksta stebėti labai sparčių procesų atskirus etapus. Juk per pikosekundę net šviesa tespėja nueiti tik apie trečdalį milimetro.

Elektronika neapsiriboja labo­ ratorijomis, ji plačiai taikoma kosminiuose tyrimuose. Sukurtų fakultete prietaisų galime rasti daugelyje šalies astronominių observatorijų, tarp jų ir fakulte­ to mokymo bei mokslinio tyrimo

bazėse — astronominėse obser­ vatorijose prie Molėtų ir tolima­ jame Maidanake. Apie žvaigž­ des bei kitus kosminius objek­ tus informacija sukaupiama net­ gi po vieną skaičiuojant atle­ kiančius iš jų fotonus.

Norint suvokti, kokie proce­ sai vyksta medžiagoje per nepa­ prastai trumpą laiką, kokia pus­ laidininkių, feritinių ar kitokių medžiagų struktūra suformuos reikiamą impulsų seką, kokios sąlygos kosminiame kūne lėmė mūsų užregistruotą fotonų srau­ tą, tenka panaudoti visas šiuo­ laikinės teorijos galimybes. To­ dėl fakultete plėtojami metodai, 'leidžiantieji teoriškai skaičiuoti atomų, molekulių, kristalų savy­ bes, nagrinėti jų sąveiką su elektromagnetiniu lauku.

Neįmanoma, o ir nėra reikalo išvardinti visus sprendžiamus klausimus. Gyvenimas nuolat iš­ kelia naujus, dar svarbesnius, dar įdomesnius. Taigi visus, kas mėgsta techniką ir matema­ tiką, kviečiame į mūsų, fi­ zikos, fakultetą.

Prof. Antanas BANDZAfTfS Fizikos fakulteto dekanas

RADIOFIZIKA ĮDOMI IR PRAKTIŠKA SPECIALYBĖ I Žodis „radijas" daugiausiai (asocijuojasi su informacijos šal(tiniu, o tą informaciją įvairiomis (linijomis ar laisvąja erdve neša | įvairaus dažnio elektromagneti(nės bangos, vadinamos radijo | bangomis. Pasitelkęs į pagalbą (greičiausią ir paklusniausią ma(terialaus pasaulio gyventoją— (elektroną, žmogus išmokė jį (kurti, priimti, valdyti, nešti ra­ itojo bangas, o tuo pačiu ir žmo(gaus užšifruotą informaciją, (įdarbinus elektronus, gimė nau|jos mokslo ir technikos šakos, [kaip radioelektronika, radiotech(nika ir kitos. Radioelektronika (tiria elektringųjų dalelių ir elek­ tromagnetinių bangų panaudoji­ mą informacijai priimti, perduo­ ti, apdoroti. Radiotechnika tai­ pogi tiria radijo bangų genera­ vimą, spinduliavimą, priėmimą ir keitimą. Abu šie mokslai yra technikos šakos. Tuo tarpu radiofizika yra fizikos šaka, tirian­ ti radijo bangų žadinimo, stip­ rinimo, sklidimo, priėmimo ir sąveikos su įvairiomis medžia­ gomis fizikinius procesus, fiziki­ nius reiškinius radioelektronikos elementuose ir sistemose. Radio­ elektronikos elementai yra elek­ troniniai prietaisai, puslaidinin­ kiai, dielektrikai, segnetoelektri­ kai ir kitos medžiagos, iš kurių gaminami šiuolaikiniai elektro­ nikos elementai, sistemos — in­ tegralinės ir kitokios schemos.

Vadinasi, radiofizika, kartu su kitomis fizikos sritimis tiria, aiš­ kina ir kuria tuos fizikinius pag­ rindus, ant kurių laikosi šiuo­ laikinė radioelektronika, o iš palies ir radiotechnika. Radio­ elektronikoje dabar vyksta tik­ ra revoliucija. Jos pasiekimai, 1985 m. demonstruoti pasaulinė­ je parodoje EXPO-85 Japonijo­ je stulbino net specialistus. ToPėl radiofizika yra vienas iš įdomiausių ir praktiškiausių pokšiu, o radiofizikos specialis[ai, gerai įvaldę matematikos ir Fizikos pagrindus, radioelektroni­ kos ir radiotechnikos metodus, p ra labiau reikalingi šiandien Ftckslo tiriamiesiems institutams r įmonėms, negu siauresnio Profilio radijo inžinieriai. Į Radioelektronika yra ryšių pa­ grindas. Jų tarpusavio sąveikos į platau's taikymo dėka spar­ nai vystosi praktiškai visos pokslo ir technikos sritys — posmonautika, energetika, radio­

astronomija, net medicina. Šiuo­ laikinės radioelektronikos, ypač mikroelektronikos elementų šal­ tinis yra įvairūs kristalai, o juos tiria kietojo kūno fizika.

Kietojo kūno fizika kartu su radioelektronikos ir ryšių prie­ monėmis sparčiai vystosi Lietu­ voje. Todėl radicfizikai labai reikalingi mūsų respublikai.

Nuo 1960 m. Universitete įkur­ ta radiofizikos specializacija, o prieš 5 metus — radiofizikos specialybė. Radiofizikai įgyja gerą matematinį ir fizikinį pa­ ruošimą. Šalia bendrųjų fizikinių kursų, jiems skaitomos tokios disciplinos, kaip mikrobangė (superaukštų dažnių) elektroni­ ka ir elektrodinamika, radiote­ chnika, radijo matavimai, puslai­ dininkių ir segnetoelektrikų fizi­ ka, virpesių teorija ir statistikinė radiofizika ir kitos. Studentai praktinius įgūdžius įgyja moko­ mosiose radiofizikos laboratori­ jose, praktikos įmonėse ir moks­ liniuose institutuose metu. Ka­ tedrų dėstytojai ir moksliniai bendradarbiai sprendžia moksli­ nes radiofizikos ir kietojo kūno fizikos problemas, jiems talki­ ninkauja beveik visi gerai besi­ mokantys studentai. Ilgą laiką radiofizikų ruošimui, vadovavo radiofizikos katedra.

Didesnioji dalis šios katedros dėstytojų tiria mikrobangų (ra­ dijo bangų, kurių ilgis yra nuo 1 m iki 1 mm) sklidimą ir są­ veiką su kristalais. Mikrobango­ mis palaikomi ryšiai su kosmi­ niais laivais ir stotimis, jomis perduodamos televizijos progra­ mos per dirbtinius Žemės paly­ dovus.

Tačiau mikrobangos sklinda kitaip negu žemesnio dažnio radijo įrangos. Vadovau­ jant prof. V. Šugurovui ir doc.

V. Ivaškai, fiz.-mat. m. k. J. Laučiui tiriamas mikrobangų sklidimas bangolaidžiais, juoste­ lėmis ir kitomis linijomis. Vado­ vaujant prof. J. Grigui mikro­ bangos taikomos segnetoelektri­ kų ir kitų kristalų tyrimams ra­ dioelektronikos ir informacijos priemonėms. Fiz.-mat. kand. R. Beleckas, A. Brilingas, V. Ka­ lesinskas, V. Urbonavičius ir ki­ ti tiria fazinius virsmus segnetoelektrikuose, kurių dėka šiuose kristaluose atsiranda labai įdo­ mios savybės, reikalingos šiuo­ laikinei radioelektronikai. Vis plačiau taikant dielektrikus, o

ypač segnetoelektrikus elektro­ nikoje, gimė net nauja jos ša­ ka — dielektronika. Dielektronikos elementų skaičius sparčiai auga. 1985 m. pasaulyje jų bu­ vo pagaminta už 80 mlrd. dole­ rių.

Fiz.-mat. m. kandidatai, V. Samulionis ir V. Skrickis fazi­ nius virsmus kristaluose tiria ultiagarso metodais, o doc. A. Orliukas tiria kietuosius krista­ linius elektrolitus, kurie taip pat yra šiuolaikinės radioelektroni­ kos ir technikos elementai.

Linijose ir radioelektronikos elementuose sklindančias radijo bangas veikia triukšmai. Triukš­ mų poveikį fizikiniams proce­ sams radioelektronikos elemen­ tuose, triukšmų spektrus ir ne­ šančių informaciją bangų išsky­ rimo iš triukšmo problemas ti­ ria doc. V. Palenskis. Doc. F. Vaitiekūnas tiria mikrobangius impulsinius procesus puslaidi­ ninkiuose prietaisuose, doc. V. Valiukėnas ir fiz.-mat. m. k. J. Meškauskas tiria magnetinius reiškinius ir jų taikymą radio­ elektronikoje.

Akustinių bangų sąveiką su kristalais tiria doc. P. Kietis, doc. E. Garška, doc. K. Saka­ lauskas, fiz.-mat. m. k. V. Ku­ nigėlis ir kiti. Šių tyrimų rezul­ tatai taikomi kuriant akustoelektronikos priemones. Šalia fundamentaliųjų tyrimų radiofizikos katedroje, vadovau­ jamoje prof. V. Kybarto vykdo­ mi tyrimai pagal gamybinių įmonių užsakymus ūkiskaitos pa­ grindais. Praėjusiais metais tokių tyrimų atlikta maždaug už 800 tūkstančių rublių. Čia paminėjo­ me tik radiofizikos katedros darbus. Tačiau įkūrus radiofizi­ kos specialybę į radiofizikų ruošimą įsijungė puslaidininkių fizikos katedra, vadovaujama LTSR MA naric-koresp. prof. J. Vaitkaus ir kietojo kūno elekt­ ronikos katedra, vadovaujama prof. E. Montrimo. Šios kated­ ros sprendžia ne mažiau aktua­ lias ir sudėtingas mokslo ir ra­ diofizikų ruošimo problemas.

Radijo amžiuje gerų fizikos ir radijo metodų žinovų reiks vi­ sada. Jaunuoliai, besidomintieji radiofizikos problemomis, šią įdomią modernią specialybę ga­ lite įsigyti senajame mūsų Uni­ versitete.

Prof. Jonas GRIGAS

Docentas V. Valiukėnas ir inžinierius V. Kalesinskas atsklei­ džia impulsinės technikos paslaptis IV kurso studentams.

TEISĖS FAKULTETAS

JUS ĖST ARS BOM ET AEQUI „Teisė yra gėrio ir teisingu­ mo menas“ — sakydavo seno­ vės romėnai.

Teisininko specialybė priklau­ so ypatingų specialybių grupei.

Teisė — tai organizuojamojo po­ būdžio kūrybinis darbas. Tarybi­ nis ieisininkas turi būti politiškai subrendęs, principingas, teisin­ gai suvokti savo visuomenines ir valstybines pareigas. Tai bruo­ žai, kurie būtini teisininkui. Tei­ sininko profesiją skirstoma į daugelį specialybių. Teisininkas — tai tardytojas ir prokuroras, advokatas ir notaras, teisėjas ir juriskonsultas, arbitras ir teismo ekspertas, valdymo aparato dar­ buotojas ir mokslininkas. O kur dar kitos specialybės, kurios glaudžiai susijusios su teisinin­ ko kvalifikacija ir žiniomis: įmo­ nių ir įstaigų kadrų skyrių, so­ cialinio aprūpinimo organų dar­ buotojai. Teisininkas turi puikiai susigaudyti žmogiškosios psicho­ logijos labirintuose: jo darbo sėkmė ar klaidos dažniausiai pri­ klauso nuo to, ar moka jis dirb­ ti su žmonėmis. Teisininkas — tai auklėtojas ir patarėjas, kurį mato ir vertina daugelis, todėl jis privalo būti pavyzdžiu ap­ linkiniams. Daugelį iš tų savybių, būdo bruožų, kurie būtini teisi­ ninkui, galima išsiugdyti, tačiau, renkantis profesiją, pravartu su­ simąstyti, ar užteks valios, pasi­ ryžimo ir kantrybės tam.

Universiteto teisės fakultetas yra vienintelė respublikoje mo­ kymo įstaiga, ruošianti aukštos kvalifikacijos specialistus teisinin­ kus. Baigę fakultetą, jaunieji specialistai teisininkai pabyra po visus respublikos miestus ir miestelius: jie dirba liaudies teis­ muose, prokuratūros organuose.

milicijoje, vykdomuosiuose ko­ mitetuose, įmonių ir organizaci­ jų juridinėje tarnyboje ir kitose įstaigose. Mūsų fakulteto auklė­ tiniai — tai miestų ir rajonų pro­ kurorai, liaudies teismų pirminin­ kai ir liaudies teisėjai, milicijos, atsakingi tarybiniai ir partiniai darbuotojai. šiuo metu fakultete yra du skyriai: dieninis ir neakivaizdi­ nis. Dieniniame skyriuje yra grupė, kur mokoma rusų kalba.

Nuo trečio kurso studentai skirs­ tomi į atskiras grupes pagal pa­ sirinktą specializaciją: teismo ir prokuratūros, ūkinės teisės ir valstybinės teisės. Po trečio kur­ so studentai atlieka mokomąją praktiką, o penktame kurse — gamybinę praktiką, įgyja mini­ malius tam tikros veiklos prakti­ nius įgūdžius. Mokymo formos fakultete, kaip ir visame Univer­ sitete, labai įvairios: paskaitos ir seminarai, pratybos ir kursinių darbų rašymas, koliokviumai.

Fakultete yra turtinga šiuolai­ kine technika aprūpinta krimina­ listikos laboratorija, kurioje stu­ dentai mokosi filmuoti ir fotogra­ fuoti, surasti ir užfiksuoti nusi­ kaltimo pėdsakus; yra kino salėauditorija, kurioje demonstruo­ jami mokomieji kino filmai; tai­ koma programuoto mokymo sis­ tema.

Tarybinio teisininko darbas sunkus, atsakingas, reikalaujantis įvairiapusiškų žinių, aukštų mo­ ralinių savybių.

Jeigu Jūs nebijote atkaklaus darbo, trokštate savo veikla pri­ sidėti prie kovos su teisės pa­ žeidimais — laukiam Jūsų Teisės fakultete!

Anzelmas KATKUS TF e. doc. p..

4 Tarybinis studentas

Didelis chemijos vaidmuo da­ bartiniame mūsų gyvenime. Maž­ daug trečdalis pasaulinio grūdi­ nių kultūrų derliaus dabar gau­ namas chemikų gaminamų mine­ ralinių trąšų ir pesticidų panau­ dojimo dėka. Šiandieniniai medi­ cinos laimėjimai būtų neįmano­ mi be sintetinių vaistų. Be che­ mikų perniek nueitų beveik vi­ sas šių laikų metalurgų darbas: metalinių gaminių pasaulyje dabar susikaupę tiek, kad jeigu chemikai jų nedažytų, nepadeng­ tų galvaninėmis apsauginėmis dangomis arba nepasakytų, ko­ kių antikorozinių priedų jdėti jau gamybos metu, per metus rūdimis pavirstančių metalų da­ lis žymiai viršytų visą metinę metalurgijos produkciją. Mes neįsivaizduojame dabartinio gy­ venimo be traktorių, automobi­ lių, lėktuvų, bet be chemikų sukurtų sintetinių kaučiukų ir iš jų gaminamos gumos, be plastmasinės elektros laidų izo­ liacijos beveik visa ši technika stovėtų vietoje.

Technikos vystymasis, matyt, iškels naujų problemų, pareika­ laus tokių medžiagų, kurių da­ bar mes net neįsivaizduojame.

Ir kas, jeigu ne chemikai, tas medžiagas sintetins? Aišku, kad nauji uždaviniai iškils tiems, kurie dabar tik ruošiasi tapti chemikais. Viena iš tokio pasi­ ruošime galimybių — studijos Universiteto chemijos fakultete.

Trumpai apžvelkime studijų ChF eigų.

Nuo 1983/84 m. m. chemikai mokosi pagal naujus mokymo planus. Į pirmą kursą priimamų visų 75 abiturientų būsima spe­ cialybė viena — chemija. Ta­ čiau fakultete nepakanka tokių didelių laboratorijų, kad visi vieno kurso studentai visą laiką mokytųsi kartu. Tad jau nuo pirmųjų studijų dienų pirmakur­ siai suskirstomi į tris akademi­ nes grupes po 25 studentus. Vi­ sos trys grupės trejus metus studijuoja tuos pačius dalykus.

Paskaitos, kaip taisyklė, skaito­ mos visoms trims grupėms kar­ tu, į laboratorinius darbus, pra­ tybas, seminarus kiekviena gru­ pė ateina atskirai, o kartais dar suskirstoma į dvi pogrupes.

Pasirenkantiems chemijos spe­ cialybę abiturientams reikia ne­ pamiršti, kad šiuolaikinė chemi­ ja vis labiau matematizuojama, kad ji negali apsieiti be siste­ mingų fizikos žinių. Todėl busi­ mieji chemikai pirmuosius tris kursus matematikos ir fizikos užsiėmimų turi ne ką mažiau negu chemijos. Aukštosios ma­ tematikes, skaičiavimo mašinų, programavimo ir informatikos studijoms skiriami trys pirmieji semestrai po 4—11 savaitinių valandų kiekviename, fizikai — 3—5-as semestrai (po 7—9 vai.).

Be to studijuojamos tokios la­ bai matematizuotos disciplinos, kaip kvantinė mechanika ir kvantinė chemija, medžiagų struktūra, fizikiniai tyrimo meto­ dai. Žinoma, nuo pirmlojo se­ mestro pradedama studijuoti ir ,,grynąsias" chemijos disciplinas: neorganinę chemiją, analizinę chemiją, organinę, fizikinę che­ miją, cheminę technologiją ir procesų modeliavimą. Po antro ir trečio kurso studentai atlieka 4— 6 savaičių mokomąją ir ga­

CHEMIJOS FAKULTETAS

mybinę praktiką gamyklose. Šeštame semestre, trečiakur­ siai paskirstomi į specializaci­ jas. Galima pasirinkti vieną iš 5 specializacijų: analizinę, orga­ ninę, stambiamalekulių junginių, biorganinę chemiją arba elektro­ chemiją. Pirmenybę rinktis gau­ na mokslo pirmūnai ir tie stu­ dentai, kurie jau būna pradėję dirbti mokslinį darbą juos do­ minančioje specializacijoje. Tai­ gi, geras mokymasis nuo pat pirmųjų studijų dienų, papildo­ mas mokslinis darbas po paskai­ tų skatinami ir tokiu būdu.

Ketvirtame kurse bendrų vi­ soms akademinėms grupėms pa­ skaitų lieka nedaug — koloidų chemija, stambiamolekulinių junginių chemija, visuomeniniai ir bendrojo lavinimo dalykai.

Daugiausia laiko ketvirto ir pen­ kto kurso studentai praleidžia attinkamą specializaciją globo­ jančioje katedroje, kur jie ne­ didelėmis 12—15 žmonių gru. pelėmis klauso spec. kursų pa­ skaitas, atlieka tuos kursus įt­

Tuomet buvo išleisti „univer­ siteto įstatai". Universitetas ga­ vo autonomiją: renkamas rek­ torius, dekanai, profesoriai.

Universiteto teismui su jurisdlkacija leista teisti Universiteto studentus, profesorius, dėstyto­ jus, tarnautojus.

stalo reikmenų gamyboje, o blizgančios aliuminio dangos — saulės spindulių koncentratorių, reflektorių, saulės baterijų ga­ myboje.

Stambiamolekulinių junginių chemijos specializacijos studen­ tus globoja polimerų chemijos katedra (vedėjas — doc. L. Ra­ džiūnas). Čia parengti specialis­ tai gali dirbti plastmasių ir la­ kų—dažų chemijos bei technolo­ gijos srityje. Katedroje jie de­ taliai nagrinėja monomerų che­ miją ir polimerų analizę, poli­ merų fizikos ir jų cheminio mo­ difikavimo klausimus, išklauso spec. kursus, skirtus termoplastiniams, termoreaktingtems ir gam­ tiniams polimerams, polimerų sintezės metodams. Savo kursi­ niuose ir diplominiuose darbuose šios specializacijos studentai na­ grinėja problemas, susijusias su vandenyje tirpių polimerų sinte­ zės dėsningumais, tų polimerų panaudojimu chirurginių siūlų, televizorių kineskopų, kalio pie­ šinių fiksatyvų, elektrografinio

KAS, JEIGU NE CHEMIKAI! virtinančius laboratorinius dar­ bus, kursinį dambą, parengia ir apgina diplominį darbą.

Analizinės chemijos speciali­ zacijos studentai dirba neorgani­ nės ir analizinės chemijos kated­ roje, kuriai vadovauja vienas iš žinomiausių respublikos analitikų prof. E. Ramanauskas. Busimieji analitikai čia studijuoja analizi­ nės chemijos teorinius pagrin­ dus, svarbiausius cheminius ir fizinius-cheminius analizės me­ todus; metalų analizę ir iretųjų elementų chemiją, detaliai su­ sipažįsta su koncentravimo me­ todais ir organinių junginių pa­ naudojimu analizinėje chemijo­ je. Ypatingas dėmesys kreipia­ mas į tai, kad šioje katedroje besispecializuojantys studen­ tai gerai įsisavintų pa­ čius jautriausius ir tiksliausius analizės metodus. Juk dėstytojų moksliniuose, o studentų diplo­ miniuose darbuose taikomi to­ kie jautrūs analizės metodai, kad palyginus su jais adatos ieškojimas šieno kupetoje būtų juokų darbas.. .

Organinės chemijos specializa­ cijos studentus globoja organi-

IS UNIVERSITETO ISTORIJOS 1803 metų balandžio 4 dieną caro aktu Vilniaus vyriausioji mokykla pavadinta imperatoriš­ kuoju Vilniaus universitetu.

nės chemijos katedra, vadovau­ jama respublikos nusipelniusio dėstytojo prof. V. Daukšo. Čia studentams skaitomi tokie spec. kursai, kaip organinės chemijos teoriniai pagrindai, organinės sin­ tezės ir organinių junginių tyri­ mo metodai, gamtinių junginių chemija ir stereochemija. Kated­ ros ir joje dirbančios vaistų sintezės ir tyrimo probleminės laboratorijos svarbiausia moksli­ nio darbo kryptis — fiziologiš­ kai aktyvių medžiagų sintezė ir tyrimas. Tad šios specializacijos studentai padeda darbuotojams sintetinti naujus priešuždegimi­ nio, priešreumatinio, anestetinio veikimo vaistus, žemės ūkio kul­ tūrų derlingumą padidinančius augimo reguliatorius. Šios ka­ tedros skystųjų kristalų sintezės ir tyrimo laboratorijoje, beje, vienoje iš stipriausių TSRS, stu­ dentai turi galimybių išmėginti savo jėgas sintetindami „skystakristalines širdis" tokių berodyklinių prietaisų, kaip elektroniniai laikrodžiai, mikrokalkuliatoriai,

Universiteto funkcijos buvo labai išplėstos. Jis tapo ne tik krašto aukštojo mokslo-tlriamojo darbo centru. Jam buvo pa­ tikėta „turėti savo žinioje ir vadovybėje visas jo apygardoje esančias gimnazijas ir mokyk­ las".

Reikšmingas (vykis Universi­ teto gyvenime būdavo kurato­ riaus paskyrimas. Imperatoriaus vardu kuratorius prižiūrėjo vi­

termometrai, voltmetrai ir pan.

Organinės chemijos katedroje itin intensyvus išradybinis dar­ bas, tad neretas šios specializa­ cijos studentas baigdamas Uni­ versitetą gali pasidžiaugti ir au­ torinių teisių liudijimu.

Elektrochemijos specializaci­ jos studentai dirba fizikinės che­ mijos katedroje, kuriai vadovau­ ja fakulteto dekanas, respubliki­ nės premijos laureatas prof. A. Levinskas. Studentai čia nagrinė­ ja teorinės elektrochemijos pag­ rindus, dvigubo elektros sluoks­ nio struktūrą, elektrolitų teoriją, elektrodinių procesų kinetiką, metalų koroziją, taikomąją elek­ trochemiją. Ketvirtakursiai ir diplomantai padeda katedros darbuotojams parengti plonų galvaninių dangų gavimo iš vandeninių sidabro druskų tir­ palų arba iš aliuminio junginių nevandeninių elektrolitų techno­ logijas. Katedroje pasiūlyta nau­ jų, žymiai mažiau už ligšioli­ nius nuodingų elektrolitų, iš kurių gaunamos matinės arba veidrodinio blizgesio atsparios korozijai sidabro dangos yra taikomos prietaisų ir sidabrinių

nemažai ■ dėmesio skiria pagrindi­ nio odos baltymo, kalogeno, mo­ difikavimui. Įdomu, kad būtent studentų kursiniuose, diplomi­ niuose ir mokslo tiriamuosiuose darbuose katedroje pradėta sin­ tetinti ir tirti itin perspektyvius piešinių fiksatyvus, apsaugančius ant popieriaus pieštus paveikslus nuo atmosferos poveikių ir nusi­ trynimo.

Bioorganinės chemijos specia­ lizacijos studentai — savotiški „dviejų ponų tarnai" — jie ir chemikai, ir biologai. Pagrindi­ nius paskaitų kursus jie išklau­ so biochemijos ir biofizikos ka­ tedroje (vedėjas — prof. B. Juodka), priklausančioje gamtos fakultetui. Šioje katedroje bioorganikams skaitomi bioorgani­ nės ir baltymų chemijos, nuklei­ no rūgščių ir biochemijos, mole­ kulinės genetikos pagrindų, biomembranų savybių ir struktūros bei kiti kursai. Įsisavinę šiuolai­ kinės biochemijos ir molekuli­ nės biologijos metodus, bioorganikai savo kursiniuose ir diplo­ miniuose darbuose tiria nuklei­ no rūgščių ir baltymų komplek­ sus, jų modeliavimo galimybes.

są Universitetą.

Kad studentai griežtai laiky­ tųsi tvarkaraščio, kiekvieno se­ mestro pabaigoje laikytų visus privalomus egzaminus, juos prižiūrėjo Universiteto tarnauto­ jai — bedellai. Tuomet Univer­ sitete buvo penki bedeliai: vie­ nas iš jų buvo vyresnysis, o po vieną turėjo kiekvienas fakulte­ tas. Jiems padėdavo vyresniųjų kursų studentai. Bedeliai kiek­ vieną mėnesj atsiskaltinėjo rek­ toriui.

XXX Už didelius nusižengimus

Universiteto tvarkai ir draus­ mei (nuolatinis paskaitų nelankymas, dalyvavimas dvikovose, muštynėse) studentai būdavo šalinami iš Universiteto ir ati­ duodami gubernatoriaus teis­ mui. O kai kurie tik laikinai šalinami iš Universiteto arba sodinami į karcerį smulkiam areštui.

Mokslas Universitete tęsėsi nuo trijų iki keturių metų, jo trukmė priklausė nuo studento pažangumo. Parodęs gabumus per egzaminus, parašęs nustaty­

popieriaus ir ryškalų gamyboje, nagrinėja ląstelių bioenergetikos problemas. Beje, diplominius darbus šios specializacijos stu­ dentai atlieka ne tiktai minėto­ je katedroje, bet ir MA Biochemijos institute bei moksliniam;, gamybiniame susivienijime „Fer­ mentas", o pastarajame susivie­ nijime dažniausiai ir įdarbinami.

Fakultetas dalį studentų iš anksto ruošia pedagoginiam dar­ bui. Jau pirmą semestrą, rugsė­ jo—spalio mėnesį iš pirmakursių sudaroma 10 žmonių, busimųjų mokytojų, grupė, kuri studijuoja pagal dalinai pakeistą moky. mo planą. Šie studentai visų studijų laiką lieka savo akade­ minėse, o vėliau specializacijų grupėse, kartu su kitais studen­ tais atitinkamoje katedroje at­ lieka kursinius ir diplominius darbus, tačiau yra atleisti nuo kai kurių kursų. Jie išklauso paauglio fiziologijos ir higienos, auklėjamojo darbo metodikos, techninių mokymo priemonių taikymo metodikos ir kai kurių kitų disciplinų kursus (pedagogi­ kos ir psichologijos paskaitos skaitomos visiems chemijos, spe­ cialybės studentams). Be to, šios specializacijos studentams nenumatyta mokomoji ir gamybinė praktikos. Vietoje jos po 6-jo semestro jie atlieka pedagoginę praktiką pionierių stovyklose, o 8—9 semestruose — pedagoginę praktiką mokyklose.

Gyvenimas dabar planuojamas toli į priekį, tad ir abiturientai, dar nepradėję studijuoti, jau rūpinasi kur jiems teks dirbti baigus fakultetą. Reikia pasi­ džiaugti, kad chemikų paskirsty­ mo į darbą vietos tikrai neblo­ gos. Per paskutiniuosius 5 me­ tus į Universiteto ir kitų aukš­ tųjų mokyklų katedras paskirta 11 proc.

ChF absolventų, į Mokslų Akademijos ir taikomuo­ sius institutus — 29 proc., į gamyklas ir konstravimo biurus — 43 proc., į mokyklas ir tech­ nikumus — 7 proc. Neskaitant busimųjų mokytojų, absoliuti dauguma mūsų absolventų lieka Vilniuje, po keletą žmonių be­ veik kasmet pasiunčiama į Šiau­ lius, Klaipėdą, Panevėžį, Kėdai­ nius.

Fakultetas didžiuojasi daugu­ mos savo auklėtinių geru pasi­ rengimu savarankiškam darbui.

Turime gražų būrį gamyklų di­ rektorių ir vyr. inžinierių, insti­ tutų ir jų padalinių vadovų, akademikų ir mokslų daktarų.

Kas septintas fakulteto absolven­ tas yra apgynęs mokslų kandi­ dato disertaciją. Visa tai rodo, kad mokymo lygis fakultete pa­ kankamai aukštas. Tačiau tai ne­ reiškia, kad fakultete studijuoti gali tik ypatingų gabumų iš­ rinktieji. Kaip rodo daugiame­ čiai statistiniai duomenys, visi abiturientai, kurie mėgsta che­ miją, kurie turi pakankamai tvirtus matematikos ir fizikos pagrindus, be ypatingų sunku­ mų įstoja į chemijos fakultetą ir sėkmingai jame mokosi. Šiemet įstoję į chemijos fa­ kultetą abiturientai savarankiš­ kai dirbti pradės jau paskutinia­ me mūsų amžiaus dešimtmetyje.

Tikimės, kad tai bus įsimylėję savo specialybę žmonės. Tokių ir laukiame fakultete!

Doc. Z. MACIONK tą darbą, studentas gaudavo mokslo kandidato laipsnį. Bai­ gusieji fizikos-matematikos fa­ kultetą gaudavo lllosofijos kan­ didato laipsnį. Magistro ir dak­ taro laipsniai būdavo suteikia-į mi viešai apgynus disertaciją- ;

Turtingų bajorų valkai i mokslą žiūrėjo kaip Į pramogą : Savo studijas jie suderindavo I su „kelionėmis" per Vilniau* aristokratijos salonus. Vargin­ gesnį studentai turėdavo pasi­ naudoti padirbtais bajorystės’ dokumentais.

Parengė A. ŠILAIYft

5 Tarybinis studentas

PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS Sparčiai besivystančiam res­ publikos liaudies ūkiui reikia nemažo skaičiaus ekonomistų, tarp kurių reikšminga vieta tenka pramonės planuotojams. Šiandien mūsų absolventus su­ tiksime respublikos Plano ko­ mitete, ministerijose, gamybi­ niuose susivienijimuose ir pra­ monės įmonėse, aukštosiose mo­ kyklose ir technikumuose. Jie dirba net tokiose, atrodytų esančiose toli nuo gamybos, organizacijose, kaip Valstybinis televizijos ir radijo komitetas, Kino studija ir pan. Tai1 dar kartą įrodo, kad paruošti fakul­ tete plataus profilio gabūs ir energingi ekonomistai gali dirbti atsakingą vadovaujantį ekonominį, ar pedagoginį dar­ bą visose liaudies ūkio sferose.

Priėmimas į pramonės plana­ vimo specialybę nusistovėjo — 50 žmonių į dieninį skyrių.

Yra vakarinis ir neakivaizdinis skyriai.

Pasirinkti specialybę, o tuo iiau visam gyvenimui — nėra tgva. Polinkis kai kurioms jų Ūkėja dar jaunystėje. Prie galima priskirti muziko, mediL chemiko, fiziko, matematistatybininko, architekto, fijo ir kt. Tam pasitarnauja irūs žaidimai, įvairūs konstktorių rinkiniai, muzikos insmentai, pagaliau visa aplinkurioje žmogus bręsta ir pnuojasi. Tačiau yra specia­ lų, kurios abiturientui neaišir gabumai kurioms pradeformuotis vėliau, jau praktime darbe. Prie tokių, manau, ua priskirti ir ekonomiką gan plačia jos specializacija, nomika darželyje kol kas laidžiama, o vidurinėje mo­ doje ekonominių uždavinių kas nesprendžiama. (Nors [avinius apie tai, kaip vaniš dviejų čiaupų įbėga, o vieną išbėga visai įmanoma Misti ekonominiais). į iena tokių neapibrėžtų speĮybių yra darbo ekonomika, pia jos paskirtis? Vienu sakiĮ jų galima būtų apibūdinti r „organizuoti žmogaus darĮtaip, kad jis būtų našus, ne­ ginantis ir neluošinantis, kad I ■' žmogus galėtų vystyti sa| sugebėjimus, kad darbas to■ būdu taptų pirmuoju gyve1° poreikiu". ekonomistas — tai darI organizavimo specialistas, o tikslas ieškoti galimybių nti darbo našumą, nustatyti J rodiklius, o remiantis jais mizuoti ir tobulinti darbuof materialinį ir moralinį ska­ pą.

Pušų visuomenė šiandieną Iteresuota, kad kiekvienas |narys, (prie staklių, fermoje rašomojo stalo) dirbtų intenĮai, kūrybiškai ir kokybišI Tam reikalingos tam tikros lalinės ir ekonominės sąlyĮ ir visų pirma —- gerai orgaĮotas darbo procesas, geros r* fiziologinės ir psichologiI sąlygos. Kaip efektyviai fcudoti darbo jėgą ir nagriĮ darbo ekonomikos moks­ liuosiuose kursuose darbo f°mikos specialybės studenpsklauso bendras disciplinas: K°sios matematikos kursą, pat studijuoja mūsų šalies ir rnio ekonominę geografiją, F-minės minties istoriją, [ istoriją, užsienio kalbą,

susipažįsta su darbo fiziologijos ir psichologijos, apsaugos ir hi­ gienos pagrindais, pramonės ša­ kų technologija.

Metodologinius teorinius eko­ nomisto pagrindus formuoja marksistinės filosofijos, moksli­ nio komunizmo ir politinės eko­ nomijos kursai.

Be šių disciplinų darbo eko­ nomikos specialybės studentai studijuoja liaudies ūkio planavi­ mo, pramonės ekonomikos, pra­ monės įmonių darbo organiza­ vimo ir planavimo, pramonės finansų, buhallterinės apskaitos, bendrosios bei darbo teisės kur­ sus.

Ekonomistas turi mokėti dirbti su skaičiavimo technika. Todėl studentai studijuoja matemati­ nės, bendrosios, ekonominės bei darbo statistikos kursus, skaičia­ vimo mašinų, programavimo, ekonominės informacijos mašini­ nio apdorojimo disciplinas.

Darbo ekonomistas — tai visų pirma darbo organizatorius. To­ dėl gana plačiai ir giliai studi­ juoja disciplinas susijusias su darbu: darbo ekonomiką, darbo mokslinį organizavimą, darbo normavimą, darbo kolektyvų valdymą.

Darbo ekonomisto veiklos specifika reikalauja, kad ekono­ mistas būtų įžvalgus, gebėtų už skaičių matyti realius socialinius ir ekonominius procesus, santy­ kius, tendencijas, mokėtų bend­ rauti su žmonėmis. Darbas iš jo reikalaus būti lanksčiu, kūry­ biškai mąstyti, gebėti analizuoti ir sintezuoti, būti objektyviu.

Būtina darbo ekonomisto savy­ bė — žingeidumas, nuolatinis gilinimasis į profesijos paslaptis.

Jeigu jaučiate turįs šias sa­ vybes, rinkitės darbo ekonomi­ ką. Čia rasite plačią sferą savo sugebėjimams pareikšti, o rezul­ tatai, tobulinant žmonių darbo organizavimą, teiks jums pripa­ žinimą.

Mūsų fakulteto pagrindinis tikslas — rengti specialistus pramonei, todėl didesnioji dau­ guma darbo ekonomikos specia­ lybės absolventų nukreipiami darbui į respublikos įvairias pramonės, ryšių, transporto, bui­ tinio aptarnavimo įmones ir su­ sivienijimus. Dalis jų nukreipia­ ma į įvairias ministerijas, žiny­ bas, institutus.

Doc. R. RAZAUSKAS Gamybos valdymo katedros vedėjas

Mūsų absolventai suda­ rinėja įmonių vystymosi per­ spektyvinius, operatyvinius pla­ nus, skaičiuoja medžiagų, darbo ir kitų ištek­ lių sąnaudų normas, techninių ir organizacinių naujovių eko­ nominį efektyvumą. Jų žinioje yra darbo užmokesčio ir kitų darbuotojų materialinio skatini­ mo formų organizavimas, ūki­ skaitos gilinimas įmonės pada­

liniuose, sisteminga įmonės fi­ nansinės ūkinės veiklos analizė ir kt. darbai.

Sėkmingai spręsti tokio po­ būdžio uždavinius gali tik au­ kštai kvalifikuoti specialistai — pramonės planuotojai. Jie turi turėti gilų teorinį pasiruošimą, kuris įgalintų kūrybiškai panau­ doti ekonomikos mokslo teori­ nius teiginius. Todėl jų moky­

PRAMONĖS PLANAVIMAS mo planuose žymią vietą už­ ima visuomeninės bei bendro ekonominio lavinimo discipli­ nos: TSKP istorija, politinė eko­ nomija, marksistinė-lenininė fi­ losofija, ekonominė istorija, ti­ kimybių teorija ir matematinė statistika, matematinis progra­ mavimas ir kt. Plačiai studi­ juojamos specialybės discipli­ nos, įgalinančios studentus pa­ žinti pramonėje pasireiškian­ čius objektyvius socializmo dės­ nius, planavimo metodologiją, būsimo darbo specifiką: pramo­

nės ekonomika, įmonįų darbo organizavimas, valdymas ir pla­ navimas, ūkinės veiklos analizė, matematiniai metodai ir plana­ vimo modeliai, liaudies ūkio planavimas ir pan.

Sakome, kad norint valdyti, reikia „žinoti, galėti, norėti, su­ gebėti". Universitete paskaitų metu studentams perteikiamos žinios, pratybų, seminarų bei praktikų metu jie skatinami mąstyti, analizuoti, priimti sprendimus, kad sugebėtų sava­ rankiškai atlikti jiems pavestą darbą. Studentų sugebėjimams ugdyti skirta ir visuomeninėpolitinė praktika visuose pen­ kiuose kursuose.

Praktiniams įgūdžiams įgyti, teorinėms žinioms įtvirtinti stu­ dentai penkerių metų studijų trukmės metu atlieka dvi prak­ tikas pramonės įmonėse. Moks­ lo tiriamojo darbo įgūdžius stu­ dentai gauna ruošdami kursi­ nius darbus, dalyvaudami mo­ ksliniuose tyrimuose bei stu­ dentų mokslinės draugijos dar­ be. Studijų pabaigoje yra rašo­ mas diplominis darbas.

Taigi, norint tapti geru spe­ cialistu, visų pirma reikia dide­ lio noro, sugebėjimo mokytis, pasiryžimo įveikti pasitaikan­ čius sunkumus.

Doc. J. TAMULEVIČIUS Pramonės įmonių planavimo katedros vedėjas

MEDICINOS FAKULTETAS

JEI NORITE STUDIJUOTI MEDICINĄ Jeigu norite studijuoti medi­ ciną — kelias į ją atviras, ta­ čiau sunkus. Medicinos studijos reikalauja labai geros svei­ katos, žinių, atminties, pasi­ šventimo pasirinktai profesijai ir sugebėjimo užjausti sergantį.

Mediko darbas sunkus ir atsa­ kingas, nes gydytojo rankose brangiausias turtas — gyvybė.

Vienintelė gydytojo klaida gali nulemti žmogaus gyvenimą. Į medikus nukreiptas visuomenės dėmesys, todėl mediko gyveni­ mas turi būti pavyzdys discip­ linos ir sveiko judraus gyveni­ mo būdo. Rūkantys ir mėgstan­ tys taurelę — medicinoje nerei­ kalingi.

Medicinos lakultete yra šios specialybės — gydomoji medici­ na, pediatrija Ir sanitarlja-higiena-epidemiologlj a.

Visose trijose specialybėse pirmuose kursuose studijuojama teorinės disciplinos: chemija, biologija, biochemija ir t. t., tai yra disciplinos, be kurių ne­ įmanoma šiuolaikinė medicina besiremianti sudėtingais ligonių tyrimo metodais. Kas nemėgsta šių disciplinų, arba vengia kas­ dieninio sunkaus darbo, tam geriau rinktis kitą specialybę.

Vyresniuose kursuose studi­ juojantys gydomąją mediciną gali pasirinkti terapeuto, chi­ rurgo, akušerio-ginekologo, oku­ listo, ausų-nosies ligų gydyto­ jo bei gydytojo anesteziologoreanimatologo specialybę. Į pediatriją kviečiame visus, kurie myli vaikus. Gydytojo pediatro darbas dar sunkesnis, nes gydyti čia reikia ne tik sergantį vaiką, bet ir tėvus bei artimuosius, kurie labai pergy­ vena dėl susirgusio vaiko.

Kūdikio, valko, paauglio organizmas labai skiriasi nuo suaugusio, todėl ir būtinos at­ skiros studijos vaikų ligų gy­ dytojui.

Sanitarijos - higienos - epi­ demiologijos skyriuje ruošiami profilaktinės krypties arba vi­ suomenės gydytojai. Žymiai lengviau ligai užkirsti kelią, ne­ gu po to ją gydyti. Sitai ypač svarbu įgyvendinant mūsų šaly­

je kompleksinę programą „Svel. kata visiems 2000-siais metais", kurią realizuojant šios specia­ lybės gydytojai vaidina svarbų vaidmenį. Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas, vis didėjantis aplinkos užterštumas, kenksmin­ gi faktoriai gamyboje ir buity­ je, mitybos pokyčiai — tai pro­ blemos, kurių studijavimui ir profilaktikai vyresniuose kur­ suose šios specialybės studentai skiria daug dėmesio.

Visose specialybėse mokslas trunka 6 metus. Paskutiniame kurse pasirinkę specialybę stu­ dentai gilina savo žinias dirb­ dami gydytojais - subordinato. riais. Higienos specialybėje subordinatūra prasideda paskutinį mokslo metų semestrą. Šios specialybės studentai subordinatūrą atlieka sanitarijos-eplde-

miologijos stotyse. Visų specia­ lybių subordinatorlams vado­ vauja prityrę profesoriai bei docentai.

Užbaigus šešių metų studijas ir gavus diplomą gydomosios ir pediatrijos specialybės studentai dar vienus metus dirba inter­ natūroje (pagal specialybę) vie­ noje iš internatūros bazių ir tik po to suteikiama teisė savaran­ kiškai gydyti ligonius.

Jeigu galutinai neapsispren­ dėte, ar pasirinkti mediciną, pa­ tariu neskubėti. Padirbėkite po vidurinės mokyklos 1—2 metus sanitaru gydymo-profilaktikos įstaigose, jeigu po to liks po­ traukis medicinai — medicinos fakultetas laukia Jūsų. e. doc. p. J. MASKELIONAS Medicinos fakulteto prodekanas

Senųjų kiemelių rimtis (Zenono KUČINSKO nuotr.)

6 Tarybinis studentas

GAMTOS FAKULTETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS Ar aš tinku būti žurnalistu? Į tokį klausimą, žinoma, gali atsakyti tik pats stojantysis, gerai pasvėręs savo gabumus ir galimybes. Ko gi reikia, norint dirbti šį nelengvą, bet labai įdo­ mų darbą? Daug ko. Visų pirma — geros sveikatos, nes tenka daug ir nevisai patogiai keliau­ ti, ir neišsimiegoti, kadangi an­ ksti iš ryto rankraštis jau priva­ lo gulėti ant redaktoriaus stalo.

Dar labiau reikia, kad žurnalis­ tas daug ką Išmanytų, daug kuo domėtųsi, kol susiras savo temą, savo sritį. Reikia sugetėti leng­

gąsdina ir prieš egzaminus ren­ giamas kūrybinis konkursas. Jo metu mes tiesiog peržiūrėslm jūsų išspausdintus darbelius, pa­ sikalbėsim, pamatysim, klek jūs išprusę, kaip mąstot, duosim pa­ rašyti rašinį ir — viskas! . .

2umalistikos studijos, mūsų abiejų katedrų: spaudos žurna­ listikos bei radijo Ir televizijos žurnalistikos dėstytojai, o taip pat žinomi žurnalistai profesio­ nalai bei atskirų gyvenimo sri­ čių — žemės ūkio, pramonės, propagandos, teatro, literatūros, teisė;, psichologijos Ir kitų srl-

KVIEČIA ŽURNALISTIKA

Geologija — mokslas apie Žemę, jos kilmę, raidą, gelmių sandarą, vykstančius joje geo­ loginius procesus, apie naudin­ gųjų iškasenų susidarymą ir pa­ siskirstymą gelmėse. Šiuo metu geologija jungia keletą savaran­ kiškų specialybių, iš kurių pa­ minėtinos hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos bei geonuotraukos ir naudingųjų iškase­ nų paieškų ir žvalgybos. Šiuo metu Vilniaus universi­ tete pagal respublikos liaudies ūkio poreikius ruošiami dviejų specializacijų geologai: inžine­ rinės geologijos-hidrogeologijos ir geonuotraukos bei nau­ dingųjų iškasenų telkinių paieš­ kų specialistai.

Hidrogeologo darbas — tirti požeminius vandenis, jų dina­ miką, vandeningų horizontų su­ sidarymą, jų pasiskirstymą Že­ mės gelmėse, atsargas, rūpintis vandens kokybe ir apsauga nuo užteršimo. Nuo požeminių van­ denų pasiskirstymo priklauso paviršiaus landšafto grožis, o taip pat miestų, pramoninių ob­ jektų ir gyvenviečių aprūpini­ mas vandeniu.

Inžinierius geologas dalyvau­ ja visų inžinerinių statinių pro­ jektavime ir statyboje. Jis tiria inžinerinius geologinius proce-

GEOLOGIJA sus, gruntų fizikines mechani­ nes savybes, reljefą ir nustato sąlygas, pagal kurias galima statyti kelius, tiltus, namus ir kitus sudėtingus statinius. Visa tai reikalauja gero inžinerinio pasiruošimo.

Spręsti minėtus klausimus ruošiasi studentai, be­ simokantys hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos speciali­ zacijoje.

Geonuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų specialistai yra plataus profilio geologai. Jie tyrinėja išorinius ir vidinius Že­ mės rutulio geologinius proce­ sus, jų pasėkoje susidariusius mineralus ir uolienas, palaidotas Žemės sluoksniuose, geologinė­ je praeityje sausumoje ir jūrose gyvenusios gyvūnijos ir augali­ jos suakmenėjusias liekanas, sluoksnių klostymosi dėsningu­ mus, įų susidarymo sąlygas, amžių. Žemės plutos dabarti­ nius, naujausius ir geologinės praeities judesius, šių judesių poveikyje susidariusias struktū­ rines formas. Šie specialistai aiškina regioninės geologijos, tarp jų ir Pabaltijo bei Lietuvos

regiono geologinius klausirr. ir jų naudingąsias iškasenas susidarymą, sudėtį, paplitim. atsargas ir panaudojimą. $10. žinios leidžia suprasti regioj geologinio vystymosi istoriją pradedant seniausiomis erom, ir baigiant paskutiniuoju gec. loginiu periodu.

Studentai dirba gerai įrenj tose laboratorijose, turtinguose mineralogijos ir paleontolog. jos muziejuose.

Užsiėmimam, vadovauja patyrę profesoriai , paskaitas papildo dėstytojai, mokomosios ir gamybinės praį. tikos, kurios atliekamos PabaL tyjyje, Karelijoje, Užbai kalėje, Urale, Altajuje ir kitose mūs šalies rajonuose.

Lietuvos geologija yra labi įvairi ir įdomi, jos Žemės turtai gausūs. Tad mokykimės pi žinti savo krašto geologine paslaptis, nes mūsų motina 2į. mė yra „didžiulė knyga", jo, sluoksniai yra nuostabūs „pus lapiai". Išmokime skaityti ši, vienintelę ir nepakarto|am knygą, j' neliks skolinga — n skleis geologinių įdomybių pi šaulį.

Prof., dr. J. PAŠKEVIČIŲ E. prof. p., dr. A. JURGAITI

GEOGRAFIJA ŠIANDIEN Mokomojoje TV studijoje.

vai bendrauti su žmonėmis, būti neblogu psichologu, greitai per­ prasti savo pašnekovą, įsigilinti į jo bėdas, bei rūpesčius. O tam, visų pirma, reikia, kad žurnalisia; pats būtų jautrus, doras ir teisingas žmogus. Jeigu rašy­ si tai, kuo pats netiki, dėl ko nepergyveni, nėra jokios vilties, kad Uvo rašiniu patikės, kad jis sujaudins klius. Reikia pa­ gal veli, ar lengvai sekasi rašyti, aiškiai ir vaizdingai dėstyti sa­ vo mintis. Kam mokykloje raši­ niai laisva tema buvo gyva kan­ čia, tas tegu geriau renkasi ki­ tą profesiją.

Je:gu šie žodžiai, mieli abitūrien ai, jūsų neišgąsdino, kvie­ čiame pas mus. Te neatbaido jūsų pats stojimas — konkursas į žurnalistiką nėra labai didelis: 2—3 kandidatai į vietą. Te ne­

Dar neseniai biologija tyrinė­ jo tik mūsų planetos įvairias gyvybės formas, tačiau spartus technikos vystymasis ir nauji atradimai daugelyje gamtos mokslo sričių šiuolaikinei biolo­ gijai kelia naujų problemų. Bio­ logija dabar tapo labai popu­ liarus, didelę praktinę reikšmę liaudies ūkiui turintis mokslas.

Todėl nenuostabu, kad daugelis jaunuolių, baigę vidurines mo­ kyklas, nori gilinti biologijos žinias, tapti šios mokslo šakos specialistais.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete biologai spe­ cializuojasi botanikos, augalų fiziologijos, mikrobiologijos, genetikos ir selekcijos, zoologi­ jos, hidrobiologijos ir ichtiolo­ guos, biofizikos srityse, šias specializacijas trumpai apžvelg­ sime.

Botanikai nuodugniai tiria respublikos augalijos natūralius išteklius ir jų racionalų panau­ dojimą liaudies ūkio reikalams.

Tuo tikslu būtina gerai pažinti augalus, jų geografinį papliti­ mą, atrinkti vertingas laukines formas sukultūrinimui bei selek­ cijai. Gamtosaugos aspektu la­ bai svarbu, kad ateities kartoms būtų išsaugota mūsų krašto au­ galija, ištirtos retųjų ir globo­ jamų bei praktiškai naudingų

(Valdo VILŪNO nuotr.) člų specialistai. Po antro kurso studentai pasirenka spaudos, radijo ir televizijos, fotoreporte­ rio specializaciją. Kasmet atlieka redakcijose praktikas, kurių me­ tu gilina savo praktinio darbo įgūdžius. Studijuojant teks da­ lyvauti fotoparodose, mokomo­ siose televizijos bei radijo lai­ dose, rašyti į „Universiteto žur­ nalisto" laikraštį.

Nebus kada nuobodžiauti ir laisvalaikiu. Be įvairiausių būre­ lių ir ratelių viso Universiteto mąstu, studentai žurnalistai tu­ ri įkūrę savo teatrelį, literatų, mokslinio darbo būrelius, galvo­ jame apie savo kino studiją.

Tad iki pasimatymo senajame Pilies skersgatvyje!

Doc. L. TAPINAS, Radijo ir te­ levizijos žurnalistikos katedros vedėjas

Geografijos studijos Universi­ tete turi savas tradicijas — kai kurios šiai sričiai artimos dis­ ciplinos (kartografija, meteoro­ logija) dėstytos nuo XVII a.

XIX a. pradėtos kurti giminin­ gos katedros. Pirmosios geogra­ fijos katedros įkurtos šio am­ žiaus dvidešimtaisiais metai?

Vilniaus ir Kauno universitetuo­ se. Tarybiniais metais Universi­ tete buvo įkurtas atskiras gam­ tos fakultetas, kuriame jau pa­ ruošta daugiau, nei 700 diplo­ muotų geografų, fizinės geogra­ fijos, meteorologijos, kartografi­ jos, hidrologijos, ekonominės geografijos specialistų.

Jau daugiau kaip 20 metų, kai dvi gamtos fakulteto geo­ grafijos katedros [bendrosios geografijos-kartografijos ir hidrologijos-klimatologijos) rengia geografus. 25 studentų grupė skiriama per pusę ir viena ka­ tedra suteikia jiems meteorolo­ gijos, kita ekonominės geogra­

BIOLOGIJA augalų bendrijos. neralizuoja organines medžia­ Augalų fiziologijos žinias gi­ gas, švarina užtarsią aplinką apvalydami vandenis, ir dirvą. linantys studentai nuodugniai susipažįsta su augalų fiziologi­ Tad mikrobiologų darbo sritis labai įvairi ir svarbi. Jų įgytos niais procesais, tiria vitaminų, žinios plačiai gali būti pritai­ mikroelementų, augimo regulia­ kytos liaudies ūkyje. Mikrobio­ torių poveikį augalų augimui ir logų labai, stokoja gamybinėse derliui; nustato fermentų akty­ vumą ir įtaką fotosintezės pro­ ir mokslo tyrimo įstaigose. cesui. Tai labai svarbu norint Genetika — biologijos moks­ augalų fiziologinius procesus lo šaka tirianti paveldimumo ir pakreipti žmogui norima kryp­ kintamumo dėsningumus. Panau. timi, aktyviai įsijungti į „Gy­ dojus tobulus elektroninės mik­ ventojų aprūpinimo maisto pro­ roskopijos, biocheminius ir ci­ duktais" programos vykdymą. tologinius metodus, pastaraja­ Baigę mokslus botanikai pagal me dešimtmetyje genetikai pa­ savo specialybę dirba gamybo­ darė daug naujų atradimų. Da­ je ir mokslo įstaigose bei mo­ bar genetikai jau dalinai suge­ kyklose. ba kryptingai valdyti paveldi­ mumo ir kintamumo reiškinius Mikrobiologija — palyginus žemesniuosiuose ir aukštes­ jaunas mokslas, sparčiai išsivys­ tęs dėl savo praktinio pritaiky­ niuosiuose organizmuose, neiš­ mo įvairiose žmogaus gyveni­ skiriant ir paties žmogaus. Ge­ mo srityse, šiuo metu mikroor­ netika padeda kovoti su dauge­ liu paveldimų ligų. Genetiniu ganizmai plačiai naudojami pagrindu gerinant plačiai žino­ maisto pramonėje: duonos ga­ mas augalų ir gyvulių veisles, miniams, actui, raugintiems pie­ specialistai padeda išspręsti no produktams, pašariniams baltymams, fermentiniams pre­ daugelį opių ekonominių pro­ blemų. Pavyzdžiui, tiriant įvai­ paratams bei vitaminams ga­ rių organizmų (bakterijų, auga­ minti. Mikrobai taip pat yra lų, gyvūnų) paveldimumo keiti­ „talkininkai" apdorojant pluoš­ tinius augalus — linus. Jie mi­ mo cheminių medžiagų (mufa-

fijos specializaciją; o kitais me­ tais atitinkamai — hidrologijos ir landšafto geografų speciali­ zacijas. Pavyzdžiui, tie, kas įstos šiais, 1986, metais bend­ rosios geografijos ir kartografi­ jos katedroje bus specializuo­ jami landšafto geografais, o hidrologijos ir klimatologijos katedroje — hidrologais. Ben­ drosios geografijos ir kartogra­ fijos katedra savo studentams suteikia ir pedagoginių žinių bei teisę dėstyti geografiją vi­ durinėje mokykloje.

Hidrologijos ir klimatologijos katedra specializuoja meteoro­ logais arba hidrologais. Svarbiau­ sia būsima jų paskirtis — dar­ bas Lietuvos hidrometeorologi­ jos ir gamtinės kontrolės siste­ mos įstaigose, kurių tinklas ne­ mažas: orų biurai ir aerouostai, observatorijos ir užterštumo kontrolės centrai, laivai. Dalis abiejų katedrų studentų paten ka dirbti į kitas žinybas: van­

dens ūkio, žemėtvarkos, proji ktavimo, mokslo įstaigas.

Geografija yra gavusi di vieną labai svarbų mūsų laii mečio „užsakymą" —- spręs aplinkos, visų pirma lancdšaft racionalaus panaudojimo ir ap saugos klausimus. Ypač sudėtii gi šie klausimai agrariniai) kraštovaizdyje, kuris pastaruos metu labai intensyviai panaudt jamas, įvairių rekonstrukcijų p* galba keičiamas (biomasės gi vimo intensyvinimo ir augai apsaugos tikslais), chemizuoįi mas ir t. t. sprendžiant dauge minėtų klausimų reikalingos J lios geografo žinios.

Abi minėtos katedros ii) metu yra brandžios geografini studijų įstaigos, kuriose sukauį ta nemaža patirties, yra malt rialinė bazė, veikia dvi labon torijos.

Prof. dr. C. KUDAl Hidrologijos-klimatologiįi katedros vedėįi

genų) pagalba dėsningumus, diegiami nauji metodai augalų selekcijoje. Tiriamas priešvėži­ nių preparatų poveikis žmogaus paveldimosioms struktūroms.

Jauni specialistai genetikai ir selekcininkai dirba gėlininkystės ir žemės ūkio kultūrų selekcijos įstaigose, moksliniuose institu­ tuose arba toliau tobulinasi as­ pirantūroje.

Viena specializacijų, kurią dažnai pasirenka biologai, yra zoologija. Norintys tapti šios srities specialistais turi jausti potraukį gamtos mokslams, mė­ gti savo krašto gamtą ir be to, turi būti pakankamai gerai už­ sigrūdinę fiziškai, nes studijų metu tenka daug keliauti, daly­ vauti ekspedicijose, žygiuose.

Zoologai nuodugniai studijuoja ne tik pagrindinį zoologijos kursą, bet ir daug specialių biologinių disciplinų: zoogeografiją, ekologiją, lyginamąją anatomiją, parazitologiją, gam­ tos apsaugą ir kt.

Pasirinkę hidrobiologijosichtiologijos specializaciją, be bendrųjų zoologinių disciplinų, plačiau studijuoja žuvų biolo­ giją bei žuvininkystės pagrin­ dus. Jie įgytas žinias praktiškai pritaiko dirbdami žuvininkystės įmonėse ir ūkiuose, prisideda prie spartesnio žuvininkystės iš­

vystymo respublikos vida vandenyse. Dalis baigusių z« logijos specializacijas tamp kvalifikuotais pedagogais.

Viena jauniausių biologiji specializacijų biofizika i* grinėja teorinės biologj klausimus. Ir tai supranta’' nes biofizikos ir teorinės biob gijos interesai yra tie patys • išaiškinti gyvojo pasaulio 1 rangą ir vykstančius gyvąją” organizme dėsningumus.

Biofizikų svarbiausia probl) ma — biologinių sistemų ty' mas ir jų valdymas. Biologai, k rie specializuojasi biofizikoj be bendrų biologinių discip* nų privalo gerai žinoti fiz* matematiką ir kibernetiką, d* dėmesio skirti teorinės bioloj jos dalykams, mokėti statisfi* apdoroti eksperimentų rezu fafus. Daugelis Universitetą b* gūsių biofizikų dirba moksli11 tyrimų institutuose, įvairiose boratorijose ir vidurinėse kyklose.

Studentai priimami j vi*l septynias specializacijas kasmet. Pavyzdžiui, į botanikf ir zoologijos specializac‘l| studentai! bus priimami tik k’; metais.

Doc. A. KUBLICK*

Tarybinis studentas

FILOLOGIJOS FAKULTETAS

Šis tas apie filologijos fakultetą I svarbiausios fakulteto specia-

Pi

p s a

3r d-

H

ai

a: >■

d: Pi S* I3 9; 9

,ėS ir katedros išsikristalizabeveik prieš du dešimtmeiS. Tai lietuvių kalbos ir liteūros specialybė, kuria tiesioI u rūpinasi trys katedros: lieI ,qų kalbos (vedėjas — prof.

Z. Zinkevičius), lietuvių liteūros (vedėjas — prof. dr. V. eška), baltų filologijos (vedė■ ; — akademikas prof. dr. V. I ižiulis), rusų kalbos ir litera:os specialybė, globojama rukalbos (vedėja — prof. L. I davičienė) ir rusų literatūros I idėja — prof. Er. E. CervinsB ,nė) katedrų. Užsienio kalbų (a ba romanų—germanų filoloI os) specialybė skyla į tris I uresnes: anglų kalbos ir liteI ūros, priklausančią anglų fiB agijos katedrai (vedėjas — B of. dr. A. Steponavičius), voH čių kalbos ir literatūros (vaI įamųjų germanistų), susijusių B vokiečių filologijos katedra ■ idėjas — doc. L. Petravičius), H maliau — prancūzų kalbos ir H matūros (vedėja — doc. V. B ckienė). Dalis lietuvių kalbos ir literatūros studentų intensyvilu specializuojasi klasikinės H slogi jos srityje — studijuoja lobynų ir senovės graikų kalH,, antikinę literatūrą. Šių stu­ dentų kuratoriai — klasikinės ■ ilogijos katedros nariai (vedėB — doc. E. Ulčinaitė), dėstanB lotynų kalbą bei antikinę liB itūrą ir kitų specialybių stuB itams. Su visomis fakulteto ir H Universiteto specialybėB , susijęs užsienio literatūros H deja — doc. G. Baužytė), vo­ ki čių kalbos (vedėjas — doc.

J. Kilius) ir dviejų anglų kalbos k< ėdrų (įvedėjai — doc. O. B nalytė ir prof. dr. L. Valeiki darbas. Palyginti savarankišB fakulteto padaliniai yra eksB imentinės fonetikos laboratori ir audiovizualinis centras.

B lėlio entuziasto vyr. dėst. A. m įtros vadovaujamas, audioviB iinis centras išgarsėjo toli už B publikos ribų susilaukė

sąjunginio pripažinimo.

Iš viso filologijos fakultete dabar mokosi maždaug 1850 studentų. Dieniniame skyriuje yra visos fakulteto specialybės, neakivaizdiniame — lituanistų ir rusistų, vakariniame — tik ger­ manistų.

Fakultete dirba apie 240 dės­ tytojų; beveik pusė turi mokslo vardus ir laipsnius. 18 iš jų — filologijos mokslų daktarai ir profesoriai. Ypač daug aukščiau­ sio rango mokslininkų susitelkę lituanistinėse katedrose — tarp jų tokie garsūs literatūrologai ir kalbininkai, kaip profesoriai V. Areška, D. Sauka, J. Girdzi­ jauskas, J. Palionis, J. Pikčilingis, V. Urbutis, akad. V. Mažiu­ lis. Ne atsitiktinis dalykas, kad kaip tiik mūsų Universitete pra­ ėjusiais metais vyko Tarptau­ tinė baltistų konferencija, kad čia išeina svarbiausias baltistų : urnalas „Baltistica": Vilnius ta­ rybiniais metais tapo viso pa­ saulio baltistikos mokslo centru.

Visiems slavistams ir baltis­ tams gerai žinomi saviti rusų k lbos katedros profesoriaus V. Cekmono darbai; bendrosios ir kalbos istorinės fonologijos sri­ tyje garsėja prof. A. Steponavi­ čius, tipologinės kalbotyros ir teksto sintaksės dirvonus ener­ gingai plėšia anglistai profeso­ riai E? Geniušienė ir L. Valeika, L. Pažūsis. Taip pat doc. dirba žymi rupas mus specialistė, sų literatūros profesorė E. Cervinskienė, lie­ tuvių klasikinės filologijos patri­ archas prof. J. Dumčius ir dau­ gelis kitų didžių mokslininkų ir pedagogų. Sunku iškęsti dar ne­ paminėjus poeto Marcelijaus Martinaičio, kuris gražiai tęsia Vinco Mykolaičio-Putino tradici­ ją, — harmoningai derina poe­ tinę kūrybą su nelengvu dėsty­ tojo ir jaunųjų literatų vadovo darbu. Ir kaip poetė, ir kaip prozininkė, ir kaip subtili litera­ tūrologė plačiai žinoma doc. Bi­ rutė' Baltrušaitytė-Masionienė.

Iki šiol su išmone ir nepakarto­ jamu sąmoju lituanistams tebedėsto didžiojo latvių kalbininko Janio Endzelyno mokinys Jonas Kabelka.

Gražios fakulteto ir viso Uni­ versiteto literatūrinės kūrybos tradicijos, — turbūt ne veltui čia yra mokęsis didysis Adomas Mickevičius. Prieš kelis dešimt­ mečius čia brendo garsių tarybi­ nių lietuvių rašytojų ir poetų — Mykolo Sluckio, Justino Mar­ cinkevičiaus, Alfonso Maldonio talentai; čia savo šviesų kelią pradėjo Algimantas Baltakis, Ju­ dita Vaičiūnaitė, Onė Baliukonytė, Sigitas Geda. . . Kiekvienas „Poezijos pavasaris" pradeda arba baigia skrydį pas mus. Gra­ žia, nors ir nesena tradicija vir­ to „Filologijos ruduo" — kasmetinė kūrybinių fakulteto (ir ne tik fakulteto) jėgų bei laimėjimų apžiūra, talen tingiausiųjų ir kūrybingiausiųjų pagerbimas. Į šią šventę visada mielai atsi­ lanko žymių svečių — buvusių studentų.

Fakultete gimė folklorinis (da­ bar Zitos Kelmickaitės vadovau­ jamas) ansamblis, garsėjantis „Ratilio" vardu, Turime profesionalų lygio merginų chorą (vadovės — Loreta Levinskaitė ir Rasa Gelgotienė), išradingą kultūros klubą ■— visų didesnių pramogų bei švenčių įkvėpėją ir organizatorių (ypač garsios — pirmo kurso imatrikuliacija, pas­ kutinė paskaita — vadinamoji „Lectio. ultima”, Moterų dienos minėjimas). Nemaža mūsiškių gražiai reiškiasi centriniuose meno saviveiklos kolektyvuose.

Labai reikšminga studentų mokslinės draugijos (SMD) veik­ la (jos mokslinis vadovas — jaunas išradingas docentas B. Stundžia). SMD vienija moksli­ nius būrelius, įsteigtus prie kiek­ vienos katedros. Seniausias ir žymiausias — Lietuvių kalbos ir baltų filologijos būrelis netrukus švęs įspūdingą sukaktį — ke­ turiasdešimtmetį. Sunku net su-

Lituanistų skaitykloje (ValdoVILUNO nuotr.) minėti jo pasiekimus — užtenka pasakyti,' kad beveik visi žymie­ ji tarybiniai lietuvių kalbinin­ kai yra buvę šio būrelio nariai: Juozas Aleksandravičius, Jonas Palionis, Zigmas Zinkevičius, Jonas Kazlauskas, Vladas Grinaveckis, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Vytautas Vit­ kauskas, Aleksandras Vanagas, Simas Karaliūnas, Aldonas Pup­ kis, Albertas Rosinas, Evalda Ja­ kaitienė — kur čia visus prisi­ minsi! Apskritai mūsų studentų mokslo darbai beveik kasmet pelno žymius apdovanojimus — respublikinės studentų darbų apžiūros medalius bei diplomus, o lituanistėms R. Venckutei (da­ bar — docentė), D. Ulčinskaitei ir rusistui S. Temčinui pavy­ ko laimėti net sąjunginės apžiū­ ros diplomus.

Baigiant norėtųsi dar pasakyti štai ką. Pas mus rengiami pir­

miausia filogcginių dalykų mo­ kytojai respublikos vidurinėms mokykloms — ten • nueina dirbti didžioji mūsų absolventų dalis.

Todėl, prieš veždami ar nešda­ mi mums pareiškimus, gerai pa­ galvokite, ar turite potraukį pe­ dagogo darbui. Apie tai, kad būsimam mokytojui ir ypač filo­ logui būtina patikima klausa, aiški dikcija ir gera atmintis (reikės ne tik studijuoti litera­ tūrą, bet ir mokytis kalbų bei šiaip įvairių kalbotyros discipli­ nų!), gal neverta ir kalbėti: tai savaime aiškus dalykas.

Tad laukiame jūsų — jaunų, guvių, kūrybingų. Tikimės, kad pasirinkę mūsų fakultetą labai nenusivilsite, — jeigu, žinoma, tikrai mėgstate kalbą, literatūrą, meną, o svarbiausia — darbą.

Prof. Aleksas GIRDENIS Filologijos fakulteto dekanas

ISTORIJOS FAKULTETAS U

|i|:

3'

B čisl, kas pasirenka istorijos B cialybę, studijų Universitete

■ tais plačiai susipažįsta su mūšaiies bei kitų šalių ir tautų :■ Pi eitimi ir dabartimi, nagrinėja ėtingus visuomenės vystymo­ si procesus, tarptautinių santy­ ki raidos klausimus. StudenI is istorikams dėstomi archeoĮBjos ir etnografijos pagrindai paleografija, istorinė geogflja, pirmykštės visuomenės Mrija, senovės ir vidurinių amistorija, TSRS istorija, Lieflos TSR istorija, pietų ir vakBų slavų istorija, Azijos ir Afrikos šalių istorija, Europos irj\merikos šalių naujųjų ir Blausiųjų laikų istorija. Be to, dėstoma logika, psicholosB. tarybinės teisės pagrindai, lsWriios dėstymo metodika, už8W10 kalbos. Kaip ir visiems Ujversiteto studentams, jiems 4 - omos visuomenės; mokslų >9 ik

v> io

I

disciplinos.

Didelė dalis istorijos specia­ lybės studentų, baigę Universi­ tetą, nukreipiami dirbti bendro-

NORINTIEMS STUDIJUOTI ISTORIJĄ jo lavinimo vidurinėse mokyk­ lose. Siekiant pagerinti jų pasi­ rengimą šiam atsakingam ir garbingam darbui, nuo šių me­ tų sudaromas specialus pedagogi-

kos skyrius. Nuo pirmojo kur­ so šio skyriaus studentams žy­ miai padidinamas pedagoginės praktikos valandų skaičius. Jie taip pat atlieka darbo su pionie­ riais praktiką. Jiems skaitomos įvairios pedagoginio-psichologinio profilio paskaitos. Šie stu­ dentai paskirstomi TSRS istori­ jos, Lietuvos TSR istorijos ir vi­ suotinės istorijos specializaci­ jomis ir nuo trečiojo kurso gre­ ta bendrų disciplinų klauso ati­ tinkamos specializacijos spec. kursų.

Kiti istorijos specialybės stumuzlejinlndentai paskirstomi kystės, archyvistikos ir ekskursijų vadovų specializacijomis. Gre­ ta bendrų disciplinų jie nuo pat pradžios atlieka savo specializa­ cijos gamybines ir kitas prakti­ kas.

Prof. R. ŽIUGŽDA .

••

>0 PROCENTŲ ŽINIŲ IR 10-SPECIALYBĖS a,P. iš pirmo žvilgsnio gal ir idoksaliai apie mūsų specia! Prasitarė vienas garsus da­ lies mokslininkas. a'gi, kas jaučia nuolatinį žitroškimą, kūrybiškumo alkį, traukia žmogaus ir knygos lnimas, tas nenusivildamas rinktis bibliotekininkystės ir [slinės informacijos studijas. rU3Vl profesijos atstovas tufrūti knygos žino(talentingas skaitytojas), pe-

dagogas ir informatikas. Todėl be specialių disciplinų, susijusių su knyga, biblioteka, informaci­ jos tarnyba, literatūra, pedagogika-psichologija, mūsų studen­ tams dėstomi aukštosios mate­ matikos, programavimo, skaičia­ vimo technikos ir kiti kursai. Žinoma, atsižvelgiant į specia­ lizacijas, būsimo darbo pobūdį, vieni studentai gali labiau plėto­ ti filologinius interesus, kiti giStudentai nuo III kurso gali

pasirinkti keturias specializaci­ jas; masinių bibliotekų, vaikų ir mokyklų mokslinių ir techninių bibliotekų.

Studentų mokymui ir auklėji­ mui veikia dvi katedros: moks­ linės informacijos (vedėjas prof.

L. Vladimirovas) ir biblioteki­ ninkystės. Abi laukia naujos studentų — bibliotekininkų ir informatikų kartos.

Doc. Genovaitė RAGUOTIENĖ

PSICHOLOGIJA Psichologui tenka spręsti įvai­ riausias žmogaus gyvenimo pro­ blemas: asmeniniai sunkumai, nesutarimai šeimoje, profesijos pasirinkimas, adaptacija kolekty­ ve, darbo sąlygų gerinimas, vai­ ko asmenybės vystymasis, sutri­ kusio asmenybės elgesio korek­ cija ir t. t.

Iš daugelio psichologijos mok­ slo šakų, mūsų Universiteto stu­ dentai gali pasirinkti socialinės, pedagoginės ir inžinerinės psi­ chologijos specializacijas. Psicho­ logu gali tapti ne kiekvienas, nes ši specialybė iškelia nemažai rei­ kalavimų asmenybei. Visų pir­ ma, psichologas turi pažinti sa­ vo asmenybės trūkumus, gerbti kitus žmones; jo profesiniam bendravimui ypač svarbu man­ dagumas, tolerancija, humaniz­ mo principų laikymasis. Pagei­ dautina, kad žmogus, pasirinkęs psichologijos specialybę, neturė­ tų didelių fizinių defektų, nes tai trukdo užmegzti kontaktą su Interesantu.

Psichologijoje naudojami me­ todai labai specifiniai, nes šio mokslo objektas yra tik iš da­ lies prieinamas betarpiškam ste­ bėjimui. Tyrimai atliekami tes­ tų, anketų, apklausos lapų pa­ galba, naudojami pokalbio, ste­ bėjimo rezultatai. Šiais tyrimo metodais gautų rezultatų tvarky­ mas reikalauja nemažai „juo­

do" darbo. Todėl psichologas turi būti tam pasiruošęs.

Psichologinių tyrimų duome­ nims sutvarkyti naudojami įvai­ rūs matematiniai metodai, sudė­ tinga elektroninė skaičiavimo technika. Tad psichologai moko­ si statistinių metodų, aukštosios matematikos, tikimybių teorijos, programavimo.

Būsimieji psichologai studijuo­ ja šias specialybės disciplinas: bendrąją psichologiją, pedagogi­ nę psichologiją, amžiaus tarps­ nių psichologiją, socialinę psi­ chologiją, patopsichologiją ir t. t., be to jiems dėstomi platūs visuomenės bei gamtos mokslų kursai. Studentai mokosi atlikti savarankiškus eksperimentus Ir tyrimus, rinkti duomenis apie žmogaus psichikos procesus, bū­ senas, asmenybės savybes. Šių tyrimų rezultatus studentai api­ bendrina rašydami kursinius darbus, ruošdami mokslinius pranešimus.

Psichologai dirba gamyklų ir įmonių darbo mokslinio organi­ zavimo skyriuose, mokslo tiria­ muosiuose institutuose, profesi­ nio orientavimo kabinetuose, medicinos įstaigose, šeimos kon­ sultavimo kabinetuose.

VU Studentų konsultavimo ir profesinės informacijos kabineto vyr. lab. D. GĖGZNIENĖ

8 Tarybinis studentas

PREKYBOS FAKULTETAS

Prekybos fakultete šiuo metu mokosi apie 1,5 tūkst. studentų iš jų apie 500 — dieniniame skyriuje. Fakultetas ruošia pre­ kybos ekonomistus, prekių ži­ novus ir prekybos organizatorius bei materialinio aprūpinimo eko­ nomistus. Prekybos fakultete jau daug metų norinčiųjų studijuoti skaičius 3—4 kartus didesnis, negu galima priimti. Todėl ir įstoja Į šį fakultetą tiktai tie, kurie turi geras vidurinės mo­ kyklos žinias, kurių atestate puikuojasi tik labai geri pažy­ miai.

Prekybos fakulteto specialy­ bės „vyriškos", nes baigusieji dirba organizacinį, vadovaujantį darbą, susijusį su dažnomis ko­ mandiruotėmis, nenormuota dar­ bo diena. Todėl kviečiame kuo daugiau vaikinų, kuriems šios specialybės gana perspektyvios ir viliojančios, neignoruojame ir merginų, kurių šiuo metu turi­ me apie 80 nuošimčių.

PREKYBOS EKONOMIKA. Prekyba — liaudies ūkio šaka, kuri realizuoja liaudies vartoja­ mąsias prekes gyventojams. Ji sparčiai vystosi, tobulėja — kasmet vyksta nauji, ženklūs pasikeitimai. Šiuos pasikeitimus

gamybinė praktika įvairiose res­ publikos miestų ir rajonų pre­ kybos organizacijose. Ji dažniau­ siai derinama su būsimu darbu, nes valstybinis jaunųjų specialis­ tų paskirstymas Į darbą vyksta prieš gamybinės praktikos pra­ džią. Mokslas baigiamas diplo­ miniu darbu ir valstybiniais mokslinio komunizmo bei politi­ nės ekonomijos egzaminais.

PREKIŲ MOKSLAS IR PRE­ KYBOS ORGANIZAVIMAS. Pre­ kybos fakulteto prekių mokslo katedra rengia dviejų krypčių — maisto prekių mokslo ir preky­ bos organizavimo bei ne maisto prekių mokslo ir prekybos or­ ganizavimo specialistus. Prekių mokslo ir prekybos organizavi­ mo specialybė taip pat populia­ ri. Ją studijuojant, susidu­ riama su įvairių pramonės šakų technologija, todėl studijų me­ tais įgyjamas solidus tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bagažas. No­ rint pažinti prekės vartojamą­ sias savybes, būtina turėti pa­ kankamai žinių iš fizikos, che­ mijos, elektronikos ir kt. Šios specialybės studentai gauna platų prekių mokslo bei ekono­ minį paruošimą, įgyja daug ži­ nių iš prekybos organizavimo.

bazių ir kontorų vyr. prekių žinovais, skyrių viršininkais ir jų pavaduotojais, parduotuvių bei jų sekcijų vedėjais ir pava­ duotojais. Daugiausia specialistų skiriama dirbti į LTSR Prekybos ministerijos ir Lietuvos vartoto­ jų kooperatyvų sąjungos preky­ bos Įmones. Dalis absolventų pa­ skiriami ir į lengvosios, maisto pramonių Įmones.

MATERIALINIO APRŪPI­ NIMO EKONOMIKA. Visų ma­ terialinių vertybių, skirtų gamy­ bai, pramoniniam perdirbimui ir vartojimui paskirstymą, kaupi­ mą, saugojimą bei realizavimą tvarko valstybinė materialinio aprūpinimo organizacijų sistema.

Tai atskira, labai stambi ir la­ bai svarbi liaudies ūkio šaka.

Materialinio aprūpinimo specia­ listai yra ruošiami dirbti tieki­ mo planuotojais ir organizato­ riais pramonės Įmonių tiekimo skyriuose, respublikos liaudies ūkio materialinio-techninio ap­ rūpinimo organizacijų tiekimo organuose, ministerijose ir žiny­ bose. Darbas labai Įvairus: tiek ekonominis, tiek organizacinis.

Nepaprastai plati mūsų absolven­ tų paskirstymo Į darbą geogra­ fija. Visuose respublikos kampe­

TIEMS, KURIUOS VILIOJA PREKYBA diktuoja laikas: keičiasi prekių vartojamosios savybės, didėja parduodamų prekių masė, tobu­ lėja prekybinio aptarnavimo me­ todai, mechanizuojami ir automa­ tizuojami sunkūs rankų darbo reikalaujantys procesai. Kitoks tampa ir pats pirkėjas, keičiasi jo psichologija ir požiūris į pre­ kybos darbuotojus. Parduotuvės ir visuomenini* maitinimo Įmo­ nės tampa stambesnės, aprūpina­ mos vis modemlškesniais ir su­ dėtingesniais Įrengimais. Ir Į prekybą sparčiai žengia elektro­ nika. Laikas reikalauja naujų prekybos darbuotojų, pasiruo­ šusių spręsti sudėtingiausius už­ davinius, iškeltus šiai liaudies ūkio šakai.

Baigę prekybos ekonomikos specialybę, skiriami dirbti eko­ nomistais arba vyr. ekonomistais Į prekybos, visuomeninio maiti­ nimo Įmones bei organizacijas.

Daug absolventų dirba parduo­ tuvių, susivienijimų, didmeninių bazių direktoriais arba jų pava­ duotojais, prekybos organizacijų ir valdybų bei jų skyrių virši­ ninkais ir jų pavaduotojais. Ne­ maža dalis absolventų darbuoja­ si vartotojų kooperacijoje. Ga­ biausieji pasirenka mokslo tiria­ mąjį arba pedagoginį darbą. Mū­ sų absolventai turi sugebėti dirbti su žmonėmis, mokėti vado­ vauti kolektyvui.

Baigusiam mokslą specialistui reikalingos žinios, kurios leistų jam savarankiškai ir kvalifikuo­ tai analizuoti, planuoti Įmonių ir organizacijų veiklą, remiantis moksliniais pagrindais. Kiekvie­ nas prekybos ekonomistas turi mokėti nustatyti Įvairių organi­ zacinių priemonių ekonomlnĮ efektyvumą, apibendrinti ir Įver­ tinti Įmonių ūkinės veiklos re­ zultatus.

Prekybos ekonomistas studi­ juoja 4 metus. Baigus trejų me­ tų teorinį kursą yra organizuo­ jama 6 savaičių mokomoji prak­ tika Vilniuje su labai įdomia vienos savaitės mokomąja pažin­ tine ekskursija po respublikinio pavaldumo miestų prekybos .bei visuomeninio maitinimo Įmones.

Ketvirtame kurse, baigus visą teorinį kursą, vyksta 4 mėnesių

prekybos valdymo.

Prekyba yra jungiančioji gran­ dis tarp prekių gamintojo ir jų vartotojo. Jos darbuotojai priva­ lo, iš vienos pusės, tirti ir for­ muoti įvairiausią gyventojų pa­ klausą, iš kitos — veikti prekių gamintojus, kad jie gamintų to­ kį asortimentą, kuris pilniau tenkintų nuolat augančius gy­ ventojų poreikius. TSKP CK ir tarybinė vyriausybė direktyvi­ niuose dokumentuose ne kartą yra akcentavęs, kad būtina nuo­ latos kelti prekybinio gyventojų aptarnavimo lygį, visokeriopai plėtoti tobulesnes prekybos for­ mas, plėsti ir tobulinti gamina­ mų prekių asortimentą, gerinti jų kokybę, kad tarybinis pirkė­ jas kuo geriau ir pilniau tenkin­ tų savo poreikius. Tam tikslui prekybos darbuotojams yra duo­ tos didžiulės teisės reguliuoti pramonės ir žemės ūkio Įmonių veiklą, sudarant jų gamybines programas. Ir čia didžiausias vaidmuo tenka prekių žinovams prekybos organizatoriams. Pre­ kių žinovų prekybos organizato­ rių uždavinys — palaikyti glau­ džius ryšius su pramone, orga­ nizuoti paklausą turinčių pre­ kių užsakymus, jų kokybės kon­ trolę, tinkamą laikymą ir patei­ kimą vartotojui, tirti vartotojo skonio ir mados formavimosi bei liaudies vartojamų prekių gamy­ bos plėtojimo kryptis, štai ko­ dėl vartotojai tik tada gaus ge­ rą, estetišką, madingą, gerų var­ tojamųjų savybių prekę, kai pre­ kyboje dirbs aukštai kvalifikuo­ ti prekių žinovai, prekybos or­ ganizatoriai.

Prekių žinovai — prekybos organizatoriai studijų metu turi dvi gamybines praktikas: po tre­ čio kurso technologinę, kurią atlieka pramonės Įmonėse ir po teorinio kurso baigimo — prekiamokslinę-organizacinę, kurią atlieka prekybos Įmonėse. Studi­ jas baigia, rašydami Ir apginda­ mi diplominį darbą bei laikyda­ mi mokslinio komunizmo egzami­ ną.

Prekių mokslo ir prekybos or­ ganizavimo absolventai dirba prekybos organizacijų bei Įmo­ nių prekių žinovais, didmeninių

liuose galima sutikti materiali­ nio aprūpinimo specialybės ab­ solventų, nes skirstomi jie dau­ giau, nei į trisdešimt žinybų ir sistemų. Todėl kiekvienas stu­ dentas gali pasirinkti darbų ten, kur jį labiau traukia, kuo dau­ giau domisi. Dalis absolventų dirba planavimo, apskaitos, sta­ tistikos darbą, bet didžioji dalis dirba organizacinį darbą sandė­ liuose, bazėse, rūpinasi, kad Įvairios pramonės, statybos ir žemės ūkio Įmonės, Įstaigos ir organizacijos būtų laiku aprū­ pintos visomis reikiamomis ža­ liavomis Ir medžiagomis, kad jos būtų gerai saugomos ir raciona­ liai panaudojamos, kad kuo trumpesniais terminais būtų rea­ lizuojama visa pagaminta pro­ dukcija. Materialinio aprūpinimo specialistai daug bendrauja su žmonėmis, būna komandiruotė­ se, dalyvauja Įvairiuose pasita­ rimuose. Todėl šiam darbui tin­ ka fiziškai sveiki, ramaus būdo ir ypač stiprių nervų specialis­ tai, sugebantys greitai skaičiuoti, ūkiškai mąstyti, visiškai sava­ rankiškai ir labai operatyviai dirbti. Materialinio aprūpinimo specialistai studijuoja penkis metus. Mokymo planuose be vi­ suomeninių ir bendramokslinių disciplinų, būdingų visoms eko­ nominėms specialybėms čia ne • mažą vietos užima tokios spe­ cialybės, kaip pramonės prekių, mašinų ir Įrengimų mokslas, san­ dėlių ir taros ūkis, medžiagų naudojimo normavimas, materia­ linio aprūpinimo ekonomika, planavimas ir organizavimas. Po trečio kurso yra 8 savaičių mo­ komoji, o penktame — 14 sa­ vaičių gamybinė praktika tieki­ mo organizacijose, pramonės Įmonėse, statybose. Studijos bai­ giamos diplominiu darbu ir dviem valstybiniais egzaminais.

Tad prekybos fakultetas lau­ kia darbščių, Įvairiapusiškai iš­ prususių abiturientų. Ypač lau­ kiama vaikinų, grįžusių iš Ta­ rybinės Armijos, jaunuolių, tu­ rinčių praktini šių specialybių darbo stažą, su Įmonių ir orga­ nizacijų siuntimais.

Prekybos fakulteto dekanas Doc. B. CEREŠKA

Stiepiasi aukštyn daugiaaukščiai bendrabučiai.

čiai. Kitą dalį rankraščių sky rialus fondo sudaro specialiej meno ir architektūros, naą pergamentų, autografų, fotogn fijų rinkiniai. Rankraštyne sat gomi vertingiausi Universiteį studentų diplominiai darbai Be to, skaitytojus aptarnauji mokslinės bibliotekos speciat zuoti skyriai: bibliografinio ap tarnavimo, SNO literatūros Aaį tykios, knygos meno skyrių metodinis skyrius.

Bibliografinio aptamaviJ skyriuje komplektuojamos tw liografinės rodyklės, encikiom dijos, žodynai, įvairūs žinyną ir kita informacinė literatūra Suvienytųjų Nacijų organia

Aukštosios mokyklos biblio­ teka yra nuolatinis mokslinin­ kų ir studijuojančio jaunimo pagalbininkas. Be knyginių tur­ tų, sukauptų bibliotekose, ne­ įmanoma mokslo, literatūros, technikos pažanga.

Universiteto centriniuose rū­ muose esanti mokslinė bibliote­ ka, įsteigta 1570 metais yra viena seniausių Tarybų Sąjun­ goje. Jos fonduose 4,5 milijono leidinių. Be to, ji priklauso prie retų ir įdomių Europos knygų saugyklų, kurioje rasime knygų, išlikusių niuo bibliotekos Įsteigimo laikų.

Universiteto centriniai rumai, kuriuose įsikūrusi biblio-

*EXL1BRI5

KNYGŲ PASAULYJE teka, yra vienas iš žymiausių Vilniaus architektūros pamink­ lų. Bibliotekos žinioje — puoš­ nios Smuglevičiaus, Lelevelio, Mažvydo, Donelaičio salės.

Universiteto mokslinės bib­ liotekos pasididžiavimas — se­ nųjų spaudinių skyrius, kuria­ me yra vienintelis pasaulyje žinomas M. Daukšos „Katechizmas" (1595 m.), vienintelis Ta­ rybų Sąjungoje esantis pirmo­ sios lietuviškos knygos M. Ma­ žvydo „Catechismusa prasty szadei" (1547 m.) egzemplio­ rius. Kai kurie šio skyriaus rin­ kiniai turi pasaulinę reikšmę.

Skyriuje sukauptas didžiulis pirmųjų knygų — inkjunabulų rinkinys. Ypač vertingas senovi­ nės kartografijos rinkinys, ku­ riame yra seni Lietuvos terito­ rijos ir kaimyninių kraštų že­ mėlapiai, pirmieji Vilniaus mie­ sto planai.

Svarbus mokslinių tyrinėjimų šaltinis yra biobliotekos rank­ raščių skyriaus fondas. Tarp vertingų buvusių Universiteto profesorių, visuomenės veikėjų rankraščių saugomi ir literatū­ ros klasikų Maironio, J. Žemai­ tės, B. Sruogos ir kitų rankraš­

Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 163. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 07333 Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30.

•CoBOTcnhl cryAeirr* — opran napmoMa, penropara, KOMHTera soMcoMoaa, npotpKOMa opAenoB Tpy^onoro Kpacnoro 3naMeHn h ApyMOu HapoĄOB BHAi>HK>ccxoro yBuseparrera bm. B. Kancyidlca. Ha abtobckom a3MKe. PeAanrop A. Anunrrac.

EXUBRH<|

T?.

f- -

v?

K

įw Iv b cijos ir Pasaulinės sveikai! apsaugos komiteto siunčia Universiteto bibliotekai literai rą galite rasti SNO skaitykloj nes biblioteka yra šių ore11’! zacijų depozitarinė bibliotefl Šioje skaitykloje daug verti gos mokslinės literatūros U ekonomistai, gamtininkai, j dikai.

Studentų patogumui kiek’’ name fakultete yra fakuit! literatė bibliotekos.

Jose komplektuojama pagal fakulti specialybių profilį. Studijuat čių paslaugoms matematiij fizikos, chemijos, gamtos, ntfj cinos ir kitų fakultetų biblffl kos. Fakultetų bibliotekos j duoda vadovėlius studentė visam semestrui, Jose CT skaityti įvairias monografijj universalaus pobūdžio infoM cinę literatūrą.

Bibliotekos darbuotojai ' lai Jums padės surasti reiki! gą knygą, siekiant mokslo, j liulantis į pasirinktą specialYl Laukiame Jūsų bibliotekoj'I

Birutė BUTKEViC^ VU mokslinės bibliotcH dlrekd

Redaktorius A. LIPSTAS