hinc itur ad astra s
\ Kovasbalandis
universitas
1998 m.
vilnensis k__
Nemokamai
J
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 3-4 (1568-1569)
BALANDŽIO I-ĄJĄ
VILNIAUS UNIVERSITETUI SUKAKO
419 METŲ VU TARYBA APTARĖ 1997 METŲ VEIKLĄ ♦
Vasario 24 dieną įvyko ataskaiti nis VU Tarybos posėdis. Rektorius prof. habil. dr. R. Pavilionis aptarė Vilniaus universiteto 1997 metų veik lą. Jis pabrėžė, kad 1997-ieji buvo ne eiliniai Vilniaus universitetui. Ženg tas svarbus žingsnis decentralizuojant aukštosios mokyklos valdymą ir stip rinant visų jo struktūrų bei padalinių savarankiškumą. Visai šaliai VU parodė, kad be aiš kios veiklos strategijos ir politikos ne įmanoma jokia pažanga. Valstybei neturint aiškios raidos perspektyvos Universitetui apsispręsti ir pačiam imtis iniciatyvos buvo ne tik prasmin ga, bet ir būtina. Universitetas išlieka ne tik pagrin dinė šalies akademinė institucija, bet ir fiziškai didžiausia valstybės įstaiga, turinti šešis akademinius miestelius Vilniuje ir Kaune, dvylika fakultetų, du universitetinius institutus, šimtą
katedrų, dvidešimt penkias klinikas ir devynis klinikinius centrus, septy nis universitetinius, tarpfakultetinius studijų ir tyrimų centrus. Šioje struk tūroje - didžiausia šalyje mokslinė biblioteka, kurioje beveik 6 milijonai leidinių. Universiteto struktūrai pri klauso didžiausia šalies ligoninė “Santariškių klinikos”, kitos univer sitetinės ligoninės.
1997 m. Universitete dirbo 4499 darbuotojai. Palyginti su 1996 m., bendras skaičius padidėjo 103 dar buotojais. Per pastaruosius septyne rius metus darbuotojų mažėjo, o dok torantų daugėjo. Pasak Rektoriaus, tai gera tendencįja, rodanti, kad, ne paisant Universiteto plėtros, biurok ratų mažėjo, o siekiančių mokslo ir jį kuriančių daugėjo. Pedagogų padau gėjo dvidešimčia žmonių - dabar jų 1562, mokslo darbuotojų mažėjimo tendencija išlieka. VU vadovas pa brėžė, kad yra gana daug žmonių, ei nančių Universitete antraeiles parei gas. Jo nuomone, Universitete dirbti neįmanoma tik atliekamu nuo kitų darbų laiku, todėl antraeilininkams reikėtų siūlyti dirbti aukštojoje mo kykloje be atlyginimo - tai įprasta pa saulyje praktika. Nukelta į 2 psl.
Universitas Vilnensis
2
Atkelta iš 1 psl.
1997 m. toliau normalėjo bendras pedagoginio bei mokslo personalo ir studentų santykis: vienam pedagogui vidutiniškai teko 8,8 klausytojo. “Aki vaizdu, kad VU turi dideles atsargas šiam santykiui normalizuoti. Nėra reikalo priminti, kad Vakarų Europos universitetuose šio'Santykio amplitu dė siekia 30-40 studentų, vidutiniškai tenkančių vienam pedagogui”, - tei gė R. Pavilionis. Praėjusiais metais valstybė finan savo 9819 studijų vietų. Už studijas mokėjo 1861 studentas (beveik 16 proc. visų studentų). Valstybė skyrė VU 58 mln. 839 tūkst. litų. VU užsi dirbo 13 mln. 28 tūkst. litų. Vykdant Universiteto decentraliza vimo programą, fakultetams ir pada liniams buvo perduotas atlyginimų fondas, įgaliojimai priimti ir atleisti darbuotojus, nustatyti atlyginimus ir jų priedus. Pagal šią'tvarką nesugebėjo dirbti Medicinos ir Filologijos fakul tetai, sudarę Universitetui didelį mo kos fondo deficitą. Nuostolingai dir bo profilaktoriumas, jo likimą spręs sudaryta speciali komisija. Racionali zuojant finansinių išmokų tvarką pa sirašytos sutartys su “Snoro” ir Vil niaus bankais dėl atlyginimų ir stipen dijų mokėjimo naudojant korteles. Aptardamas studijų ir mokslo pa dėtį, Rektorius pabrėžė, kad nieko nepadaryta liberalizuojant studijas. Pernai “nubyrėjo” labai daug studen tų, todėl siūloma akademinių įsisko linimų turinčius studentus ne šalinti iš VU, o taikyti jiems papildomus mo kesčius. VU vadovas minėjo ir nedi delį doktorantūros efektyvumą, nors doktorantų skaičius 1997 m. gerokai padidėjo. Siūlyta doktorantams taiky ti sutarčių sistemą, leidžiančią imti mokesčius už nepakankamą dokto rantų rezultatyvumą.
Tarybos posėdyje geru žodžiu pa minėti VU mokslininkai. Jų darbo re zultatai pranoksta ne tik visų kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet ir ati tinkamų sričių institutų rezultatus. Praėjusias metais sukurtas VU moks lo fondas skatino, rėmė mokslinius tyrimus, stiprino materialinę, techno loginę bazę. Pasak Rektoriaus, moks lo ir mokslininkų rėmimas privalo iš likti VU strategijos ir politikos pri oritetu: tik tokiu atveju vyks kokybiš kos, geriausius standartus atitinkan čios studijos. Praėjusieji metai buvo svarbūs VU bibliotekai. Pirmosios lietuviškos knygos jubiliejaus proga organizuo ti renginiai Prahoje, Torunėje, Va šingtone, Paryžiuje, Berlyne, Tartu. Biblioteka dalyvauja Lietuvos aukš tųjų mokyklų bibliotekų kompiuteri zavimo projekte, laimėtas ALF pro jektas “Interneto” skaityklai įrengti. 1997 m. vykdytos bendradarbiavi mo sutartys su partneriais Europoje, JAV, Japonijoje. Universitetas vykdė arba dalyvavo vykdant septyniolika “Tempus” projektų. Atlikti ūkio darbai buvo susiję su pagrindiniais Universiteto kapitalinio remonto projektais. Biudžeto lėšos, skirtos šiems darbams, buvo labai menkos. VU ir šalies valdžios institucijų santykius Rektorius apibūdino kaip dalykiškus. Nemaloniausia istorija jis pavadino Vyriausybės sprendimą, ku riuo iš VU atimta Kongreso rūmų da lis, tačiau tikimasi šį ginčą laimėti. VU mokslo reikalų prorektorius akademikas B. Juodka savo praneši mą pradėjo teiginiu, kad Vyriausybė VU mokslui lėšų neskyrė, išskyrus mokslo darbuotojų atlyginimus. Vis dėlto Universiteto mokslininkai pa siekė neblogų rezultatų. Iš VU moks lo fondo tyrimams skirta 175 tūkst. litų. Praėjusiais metais iš 271 temos papildomai finansuotos 43. Prorek torius mano, kad mokslo fondą rei kėtų padidinti iki 0,5 mln. litų. 1997 m. tikrinta VU dėstytojų ir mokslo darbuotojų veikla. Vienas iš vertinimo kriterijų buvo integracija į
1998.03-1998.04 Europos mokslą (publikacijos tarp tautiniuose žurnaluose). Rezultatai parodė, kad mokslinį darbą Univer sitete dirba tik profesūra. Asistentų produktyvumas yra mažiausias. “Ga lima teigti, kad mokslas Universitete gyvuoja tik dėl entuziastų darbo”, teigė B. Juodka. Aptardamas mokslo finansavimą, prorektorius siūlė diferencijuoti aukštąsias Lietuvos mokyklas pagal mokslo lygį ir atsižvelgiant į tai skirstyti valstybės lėšas. Buvo dar kartą pabrėžtas mažas doktorantūros efektyvumas. 90 proc. doktorantų dirba antraeilėse pareigo se. “Ar blogai atsirenkame doktoran tus, ar nekontroliuojame jų veiklos?” - katedrų rekomendacijomis ir kon trole abejojo B. Juodka. Akademinių reikalų prorektorius S. Vengris pasidžiaugė, kad studijų programas atestavusi Akademinė ko misija pateikė neblogus įvertinimus. Kaip svarbų faktą prorektorius pami nėjo įkurtą VU studijų fondą. Vis dėl to, anot jo, yra nemažai taisytinų da lykų. Būtina koreguoti Klausytojų ir studijų nuostatus, tobulinti studijų su tartį, žinių vertinimo sistemą. Kol kas geri Universiteto studentų vertinimai kelia abejonių, ypač lyginant juos su Europos universitetų rezultatais. Ten didžioji studentų dalis vertinama 7-8 balais. “Netikiu, kad mūsų Universitete studijuoja vieni genijai”, - svarstė prorektorius ir tvirtino, kad VU studentai vertinami per gerai. Administracijos reikalų prorekto rius A. Pikturna pranešė, kad darbo užmokesčio fondas šiemet padidėjo tris kartus, tačiau situacija pablogėjo. Iš biudžeto negauta 22 proc. lėšų. Ne skirta pinigų gydytojų tobulinimui. Prorektorius siūlė artimiausiu laiku įvesti kitą atlyginimų ir stipendijų mokėjimo tvarką - pervesti pinigus į pasirinkto banko sąskaitą. Apsvarsčiusi doktorantūros klau simą, VU Taryba nutarė priimti dok torantus be stojamųjų egzaminų. VU Senatui pavesta priimti nutarimą dėl priėmimo į doktorantūrą tvarkos. "U. V." inform.
1998.03-1998.04
Universitas Vilnensis
3
VU VADOVAI SUSITIKO SU ŽURNALISTAIS Kovo 4 dieną Lietuvos žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti susitikti su Vil niaus universiteto vadovais. Rektoriaus teigimu, tokių susitikimų tikslas - suteik ti žiniasklaidai galimybę sužinoti, kaip ir kuo gyvena Vilniaus universitetas, kas vyksta didžiausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Rektorius teigė manąs, kad VU turi dalyvauti formuojant valstybės mokslo ir studijų politiką. Kol kas VU reiškia nepa sitenkinimą politikų sprendimais, nes svarstant svarbius aukštojo mokslo klau simus nedalyvauja aukštųjų mokyklų at stovai, mokslininkai. Medicinos fakulteto profesūra nedalyvauja sveikatos apsaugos sistemos reformoje, rengiant įstatymus, nors daromi sprendimai jiems yra aktualūs. R. Pavilionis prisipažino nenorįs šim tą dienų palikti šalies prezidentą ramy bėje. “Mūsų valstybėje to negalima da ryti, nuo pat pradžių būtina sekti, kad dar bai būtų atliekami kokybiškai. Per šimtą dienų galima priimti daug valstybei svar bių sprendimų”, - mano VU Rektorius. Susitikime buvo išsakyta mintis, kad VU, paskelbęs savo raidos planą, norė tų, kad ir valstybė numatytų savo per spektyvas. Kol kas vykdoma politika verčia neri mauti. 30 proc. Lietuvos studentų studi juoja inžinerinius mokslus. Lietuvos pra-
monė yra sužlugdyta, tačiau valstybė vis tiek skiria pinigus inžinieriams rengti, vi siškai nesuvokdama šalies poreikių. Rektorius kritikavo neracionalią vals tybės politiką, ribojančią mokančiųjų už studijas skaičių. VU negali nesiplėsti ir nedidinti mokesčių, todėl studentai tu rėtų sulaukti paramos. Valstybė negali skirti pinigų gerai besimokantiems stu dentams: net 9 balų vidurkį turintys VU studentai moka už mokslą. Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą, tačiau valstybė tam neturi pinigų. Stipendijų fondas jau nieko negelbsti, ši sistema pa seno. Valstybė nėra sukūrusi rimto kre ditavimo fondo ir galimybių juo naudo tis. Žurnalistams buvo papasakota apie Vilniaus universiteto decentralizavimą, užsienio specialistų konsultacijas šiuo klausimu. “Žmonės, pajutę didesnį sava rankiškumą ir kartu atsakomybę, ima dirbti kitaip”, - tvirtino VU vadovas. R. Pavilionis, paklaustas, kaip vertina karybos studijas aukštojoje mokykloje, sakė negalįs į tai atsakyti vienu sakiniu. “Svarbu kvalifikacija ir kokybė. Manau, karinės katedros nebus atkurtos. VU ne prieštarauja karybos studijoms, nors kar tais karą galima laimėti sėdint prie kom piuterio ar laboratorijoje, o ne su šautu vu”, - sakė Rektorius. Anot jo, VU stu dentai negali tarnauti kartu su šešių kla
sių išsilavinimą turinčiais jaunuoliais. Šiandien į kariuomenę eina tie, kurie ne gali išsipirkti. Rektorius mano, kad stu dentai padėties neišgelbės, nors karinin ko laipsnis jiems praverstų. Pasidomėjus, kaip nustatomas studi jų mokestis, Rektorius paaiškino, kad aukštoji mokykla čia negali savivaliauti. Studijų kainos nustatomos pagal Rekto rių konferencijos sukurtą metodiką. VU vadovas teigė, kad kelio atgal nėra, Uni versitetas sunkiai gali atleisti studentus nuo mokesčio, nors iki šiol tai daro. Vals tybės parama neužtikrina Konstitucijos galiojimo, ir šį klausimą reikėtų kuo skubiau spręsti. Mokslo reikalų prorektorius B. Juod ka pasiūlė kitokią valstybės lėšų skyrimo tvarką. Anot jo, aukštosios mokyklos ga lėtų būti suskirstytos pagal kategorijas, ku rios ir lemtų lėšas. “Visos penkiolika aukš tųjų Lietuvos mokyklų yra skirtingos, ta čiau pinigus gauna pagal tuos pačius prin cipus”, - teigė prorektorius. Žurnalistai domėjosi Universiteto ga limybėmis didinti studentų skaičių, žur nalistų rengimo kokybe, VU ryšiais su už sieniu. Daug diskusijų sukėlė Senato nu tarimas rotacijos principu priimti studen tus į valstybės finansuojamas vietas. Romualda STONKUTĖ
"SAVAS" IŠSPAUSDINO PLAGIATĄ Pasipiktinau perskaičiusi “SAVAS: Lietuvos studentų laikraštis” nr. 01 (0054) ( 1998 01 27 - 02 10), o konkre čiai - Edgaro Maslausko žinutę “VU ta po TEMPUS projekto vykdytojais”. Ap sišaukėlis autorius be jokių skrupulų nu plagijavo mano straipsnį “Vilniaus Uni versitetas vykdys TEMPUS projektą”, spausdintą Vilniaus universiteto laikraš tyje “Universitas Vilnensis” (1998 m. sau sio 21d., Nr. 1 (1566). Nesu žurnalistė, bet iš Universitete Įgyto išsilavinimo žinau, kad plagijavimas yra pakartotinas informacijos pranešimas be atitinkamos nuorodos j autorių ar ki tą bendresni šaltinį; autoriaus citavimas aiškiai neįvardijant citatos pradžios ir pa baigos; autorinio teksto perpasakojimas vartojant sinonimus, bet išsaugant auto riaus sakinių struktūrą.
E. Maslauskas niekur neužsimena apie “jo” straipsnyje skelbiamų žinių šal tinį. Nenurodoma nei mano pavardė, nei laikraštis “Universitas Vilnensis”. Nei su TEMPUS JEP_S-12459-97 projekto “Universiteto valdymas per IT (Informa cinių technologijų) infrastruktūrą” koor dinatoriumi VU prorektoriumi A. Pik turna, nei su manimi, kaip projekto ad ministratore, žurnalistas susitikęs nebu vo. Dar vienas kompetentingas informa cijos šaltinis galėjo būti Tarptautinių ry šių skyriaus vedėjas A. Lipinaitis, tačiau ir su juo E. Maslauskas nebendravo. Plagiatorius perrašė mano tekstą, šiek tiek jį sutrumpindamas ir perfrazuo damas, tačiau nekeisdamas sakinių struk tūros ir minčių dėstymo sekos. E. Mas lauskas pakartojo ir “Universitetas Vil nensis” padarytą klaidą (Lundo Univer-
sitetas yra ne Suomijoje, bet pietų Švedi joje), ir įvėlė kitų klaidų (projektas ne “turėjo būti pradėtas rengti dar praeitų metų rugsėjo mėnesį”//E. Maslauskas, “SAVAS”, tačiau pradėtas įgyvendinti šis veiksmažodis mano tekste buvo tie siog praleistas - “projektas turėjo būti pradėtas dar praeitų metų rugsėjo mėnesį”//A. Valeikienė, “Universitas Vil nensis”). Tekste paliktos korektūros klaidos net akį rėžia Manau, kad plagijavimas neatitinka nei žurnalisto profesinės etikos, nei laik raščio “SAVAS” misijos: “atsakingai in formuoti skaitytojus ir įtakoti juos duo dant nepriklausomo mąstymo pavyzdį bei suteikti jauniems žmonėms praktinės pa tirties ateičiai”. Aurelija VALEIKIENĖ
Projekto administratorė
Universitas Vilnensis
4
Svečiai
1998.03-1998.04
VAIŽGANTO LAIŠKAI BUS SAUGOMI VU BIBLIOTEKOJE
Vilniaus universitete viešėjo Lietuvos diplo matas P. Klimas, nepri klausomos Lietuvos di plomato P. Klimo sūnus. Iš Prancūzijos atvykęs svečias su žmona buvo priimtas Rektorate. Į Universitetą P. Klimas atvyko ne tuščiomis. Kruopščiai surinkti ir il gai saugoti Vaižganto laiškai jo tėvui buvo pa dovanoti Vilniaus uni versiteto bibliotekai. Ji iki šiol turėjo tik kelis Vaižganto laiškus. Nese niai šie 399 laiškai ir atsiųstos nuo traukos buvo išleisti atskira knyga. Rektorius R. Pavilionis patikino sve čią, kad VU biblioteka yra patiki miausias archyvas. P. Klimas prisipa žino tai girdėjęs ir iš buvusio švieti
Laiškai 1918-1933 m. ra šyti diplomatui P. Klimui į Romą ir Paryžių. Juose at spindėti Lietuvos įvykiai, ži nios, įvairūs gandai. Vaižgan to laiškai liudija, kad, net ir laikydamiesi skirtingų poli tinių pažiūrų, žymusis rašy tojas ir diplomatas puikiai sutarė. Svečių nuomone, kai kurios Vaižganto mintys tu rėtų nustebinti skaitytojus, pvz., rašytojo svarstymai apie kunigo pašaukimą. Viešėdamas VU P. Kli R Klimas padovanojo Vaižganto laiškus mas domėjosi senųjų Lietu J. Pesliakaitės nuotr. vos spaudinių, saugomų mo ir kultūros ministro D. Kuolio. Maskvoje ir kitose užsienio šalyse, Bibliotekos direktorė B. Butkevičie likimu, VU bibliotekos saugyklomis, nė pasidžiaugė, kad tokio Vaižganto naujosios bibliotekos Saulėtekyje sta laiškų fondo niekas Lietuvoje neturi. tyba ir VU santykiais su naujuoju pre Klimų laiškai Vaižgantui taip pat sau zidentu. gomi VU bibliotekoje. Romualda STONKUTĖ
UNIVERSITETE VIEŠĖJO VILNIAUS MIESTO MERAS Kovo 16 dieną Vilniaus universitetą ap lankė Vilniaus meras R. Paksas ir atsakingi savivaldybės darbuotojai. Miesto “galva” prisipažino, kad kaskart įeidamas į senuo sius Universiteto rūmus jaučia jaudulį. Me ras į didžiausią Lietuvos aukštąją mokyklą atvyko VU vadovų kvietimu. Rektorius R. Pavilionis susitikime sakė, kad Universiteto gyvenimo klausimai gali būti sprendžiami ne susirašinėjant, o susi rinkus vienam dalykiškam pokalbiui. Mies tas privalo žinoti, kad turi Universitetą, ku ris gali būti naudingas. Rektorius papasakojo apie miesto gyventojams daug padėsiančių Teisės klinikų kūrimą. Klinikose dirbsiantys VU studentai teisininkai konsultuos mies tiečius juridiniais klausimais. Žadama plės ti ir universitetines studijas kalėjimuose, čia tikimasi sulaukti ALF pagalbos. Aptarta naujos VU bibliotekos statyba Saulėtekyje Nukelta į 5 psl.
Vilniaus universiteto ir miesto vadovai nutarė bendradarbiauti J. Pesliakaitės nuotr.
1998.03-1998.04
Universitas Vilnensis
5
SENATORIAI SVARSTĖ RELIGIJOS STUDIJŲ IR TYRIMŲ CENTRO VEIKLĄ Kovo 26 dieną VU Senato posė Nuo 1995 metų RSTC pradėti dyje svarstyta Religijos studijų ir ty rengti religijos studijų magistrai. Jie rimų centro veikla ir raidos planas. paprastai išvyksta papildomoms reli RSTC vadovė Eglė Laumenskaitė gijos studijoms į kurią nors Vakarų papasakojo apie centro tikslus, ana šalį. Religijos studijų būklę Lietuvo lizavo šešerių metų darbą, aptarė je E. Laumenskaitė pavadino apgai veiklos perspektyvas. lėtina ir papasakojo, kad jau rengia Pasak. E. Laumenskaitės, vienas iš masi teikti tvirtinti religijų studijų ba pirmųjų RSTC akademinio darbo kalauro programą. Pirmieji bakalau tikslų - įveikti kultūrinio ir akademi ro studijų klausytojai bus priimti, kai nio gyvenimo spragą, padėti visuome tik atsiras tam sąlygos. Centro vado nei adekvačiai suvokti religiją ir jos vė sakė, kad svarstomos galimybės vaidmenį akademiniame gyvenime. vietoj RSTC įsteigti Vilniaus univer Modernioje visuomenėje religija lie siteto religijos studijų institutą. ka viena iš socialinių institutų, užtik Besikeičiantis religijos statusas vi rinančių visuomenės gyvenimo orga suomenėje tapo mokslinių tyrimų pa nizuotumą ir stabilumą. Todėl religi grindu. RSTC atliekami moksliniai jos studijos tapo neatsiejama bet ku religinio mentaliteto pokyčių ir nau rių akademinių studijų dalis. Religi jų religinių judėjimų Lietuvoje tyri jos tikrovė ir tapo RSTC akademinės mai. Šių metų pabaigoje tyrimų me veiklos objektu. Šalia akademinių džiaga bus paskelbta spaudoje. Bai kursų ir viešų paskaitų centre vykdo giama rengti ir monografija apie nau mi moksliniai tyrimai. Didelis darbas jus religinius judėjimus. Šalyje tokių atliktas suformuojant specializuotos tyrimų niekas iki šiol nedarė. bibliotekos fondus. Be paskaitų, Nauja RSTC mokslinio ir akade RSTC organizavo tarptautinius semi minio darbo kryptis - krikščioniškas narus, buvo surengta teologijos vasa socialinis mokymas. Lietuvoje buvo ros mokykla. surengtas tarptautinis seminaras ir Nuo 1993-1994 metų RSTC kiek konferencija šia tema. Pernai RSTC vieną semestrą studijuoja apie 150- vykdė septynis mokslo tiriamojo dar 200 studentų. Jie centro kursus klau bo projektus. Viename iš jų dalyvau so kaip laisvai pasirenkamus. Pusę ja dešimt Rytų Europos šalių. Šiemet kursų skaito gerą akademinį pasiren centras įsitraukė į dar vieną tarptau gimą turintys Austrijos, Didžiosios tinį projektą “Bažnyčios vaidmuo vi Britanijos, JAV, Kanados, Prancūzi suomenės transformacijos procese”. jos, Vokietijos universitetų profeso Vykdoma mokslinė veikla atveria ga riai. Jų paskaitos vyksta intensyviau: limybę pradėti aukšto lygio religijos 2-3 savaites kasdien dėstoma po 3 srities magistro studijas, kurios ap akademines valandas. rėptų religiją kaip kompleksišką tik
Universitete viešėjo Vilniaus miesto meras Atkelta iš 4 psl.
bei žadamo kurti akademinio miestelio perspektyva. Rek torius minėjo, kad M. K. Čiulionio gatvės teritorijoje, pri klausančioje VU, galėtų būti pastatytas naujas sporto kom pleksas. Juo naudotųsi ir vilniečiai, ir šalia esančių amba sadų darbuotojai. Meras siūlė parengti bendrą sutartį, numatyti konkre čius darbus, kuriuos būtina atlikti artimiausiu laiku. R. Paksas papasakojo, kad buvo svarstyti Prezidentūros aplinkos tvarkymo planai. Juose numatytas ir senųjų VU
rovę kitų gyvenimo sričių kontekste. Tokia yra pagrindinė VU religijos stu dijų ir tyrimų centro akademinio ir mokslinio darbo koncepcija. Aptardama ūkinius centro reika lus, E. Laumenskaitė pabrėžė, kad RSTC turi labai mažai etatinių dar buotojų, centrui trūksta patalpų, stin ga lėšų, Turima techninė bazė yra su kurta krikščioniškų fondų paramos dėka. Kadangi Lietuvoje nėra šios sri ties kvalifikuotų specialistų, tenka kviesti nemažai užsienio kolegų. Kai kurie iš jų Universitete dėsto be jo kio atlygio. Senato nariai domėjosi religijos specialistų paklausa. Kol kas religi jos studijų srities studentai turi di džiules perspektyvas, nes religija Lie tuvoje yra visai nepažintas objektas. “Rinka yra tuščia, teks kurti naujas darbo vietas, nes religija kaip objek tas žmonėms yra nepažįstamas”, tvirtino RSTC vadovė. Anot jos, vien daugybė neišverstų knygų pareika laus nemažai darbo. Senato posėdyje aptartas VU ir Bažnyčios vadovų ginčas dėl Skapo gatvėje esančio namo. Rektoriaus R. Pavilionio teigimu, atgavus pastatą, ten galėtų įsikurti ir RSTC. Centro plėtros perspektyvos priklau so nuo šio ginčo pabaigos: gavęs nau jas patalpas centras galėtų pradėti ba kalauro lygio religijų studijas, didėtų magistrantų skaičius, atsirastų galimybė kurti Religijų studijų insti tutą. Romualda STONKUTĖ
rūmų remontas. Rektorius iškėlė Skapo gatvės namo, vis dar neatiduodamo Universitetui, klausimą. Meras sakė svarstęs šio namo likimą ir su Vilniaus kurijos vadovybe. R. Pakso nuomone, neradus kompromiso galima šio klau simo sprendimą pavesti Vyriausybei. “Savivaldybė tikrai neremontuos namų, kurie neturi šeimininko”, - patikino miesto vadovas. Jis pažadėjo domėtis Skapo gatvėje esan čio namo likimu. Miesto ir Universiteto vadovai susitarė derinti savo sprendimus ir dalykiškiau spręsti kylančius klausimus. Vaidas Bučys
Universitas Vilnensis
6
DURIS ATVĖRĖ NAUJAS TESTŲ CENTRAS Kovo 4 dieną Vilniaus universitete buvo atida rytas pirmasis Baltijos šalyse kompiuterizuotas “Sylvan Technology” testavimo centras. Jo steigėjai - “Sylvan Prometric” ir Atviros Lietuvos fondas. Naujajame centre, kurį administruos ALF studijų užsienyje informacijos centras, bus laikomi trys dažniausiai testai stojantiems j užsienio mokymo institucijas reikalingi testai - TOEFL, GMAT ir GRE. Naujajame centre ži nias galės pasitikrinti visi Lietuvos gy ventojai. “Sylvan Prometric” - tai “Sylvan Learning Systems”, Ine. (JAV), tei kiančios testavimo paslaugas, organi zuojančios suaugusiųjų švietimą ir mokymą bei anglų kalbos kursus, pa dalinys. Jo kompiuterinio testavimo tinklą sudaro 1200 testavimo centrų 80 pasaulio šalių. “Sylvan Prometric” yra pats didžiausias testavimo centrų tinklas pasaulyje. Savo partneriu Lietuvoje “Sylvan Prometric” pasirinko Atviros Lietu vos fondą. Šio centro direktorius Ro bertas Smitas teigė, kad Lietuvos pa dalinys yra geresnis už kai kuriuos ki tų šalių centrus. Čia užtikrinti visi techniniai standartai. “Sylvan Technology” testavimo centras yra žingsnis į ateities testa vimo sistemas. “Nuo šiol testai ne bus susiję su pieštuku ir popieriu mi. Pasitelkus naujausias technolo gijas bus užtikrinama patikima kon trolė”, - sakė Audronė Uzielienė, ALF studijų užsienyje informacijos centro direktorė. Kompiuterizuotos testų programos padeda taupyti lai ką ir sumažinti finansinės išlaidas. Tokie centrai leidžia laikyti testus platesnei auditorijai, žmonėms su negalia, užtikrina saugumą, testuo jamieji nejaučia psichologinio dis
komforto, užtikrinami vertinimo standartai. Užduotys dabar bus at liekamos daug grei čiau, rezultatai sužino mi vos baigus testą. Centro lankytojas gali pasirinkti jam patogų laiką. Nuo 1992 m. Lietuvoje testai bu vo laikomi tik kelis kartus per metus. Populiariausias - TOEFL testas: 1996 m. Lietuvoje jį laikė 388 žmo nės. Šis testas kompiuterine forma centro lankytojams bus pasiūlytas nuo šių metų rudens. Jį laikyti bus ga lima beveik kiekvieną savaitę. “Užsi registruoti taip pat paprasčiau - tam neprireiks pusantro mėnesio, pakaks vos prieš porą dienų pareikšti norą laikyti testą. Individualus variantas bus parengtas Olandijoje ir kompiu terių tinklais atsiųstas į Lietuvą. Jis bus saugesnis ir objektyvesnis. Be to, apsaugos sistema neleis nusirašyti. Testo klausimų praleisti negalima, nes prie jų nesugrįžtama. Neatsakius į klausimą toliau pateikiamas leng vesnis. Testo pabaigoje bus pranešta apie surinktus balus”, - pasakojo A. Uzielienė. Testuojamąjį pro stik linę sieną iš nugaros stebės centro darbuotojas, o iš priekio jis bus ma tomas per specialios formos veidro dį. “Studentai išsigando kompiuterių ir tokios aplinkos, tačiau šios psicho loginės kliūtys nesunkiai įveikiamos”, - mano ALF studijų užsienyje infor macijos centro direktorė. Jos tvirtinimu, studentai, laikantys testus šiame centre, bus finansiškai remiami. ALF kompensuos 120-160 JAV dolerių, kuriuos reikėtų mokėti už kiekvieną testą. Kol kas testavimo centras veikia kelias dienas per savai tę. Išsamesnė informacija teikiama tel. 62 50 53. Romualda STONKUTĖ
1998.03-1998.04
Trumpai
ĮDOMU... Apibendrinus žiemos sesijos rezultatus paaiškėjo, kad geriau siai mokosi TSPMI bakalauro studijų klausytojai (pažangumas - 98,13 proc.), nedaug atsilieka fi lologai (96,04 proc.) ir ekonomis tai (95,78 proc.). Prasčiausiai se siją išlaikė matematikos ba kalauro studijų klausytojai (59,85 proc.). Magistrantai buvo kur kas darbštesni. Religijų studijų ir ty rimų centro, TSPMI, Gamtos mokslų, Fizikos ir Chemijos fa kultetų magistro studijų klausy tojų pažangumas -100 proc. Pras čiausiai sesiją baigė matematikos magistrantai (77,68 proc.). Bendras Vilniaus universiteto studentų pažangumas - 89,38 proc. Po žiemos sesijos su Universitetu atsisveikino 899 studentai.
*** Kovo 26 d. Senatas nutarė, kad nuo š. m. birželio 1 dienos VU darbuotojų atlyginimai ir studen tų stipendijos bus pervedamos į pasirinkto banko einamąją są skaitą arba mokėjimų kortelę. VU yra sudaręs sutartis ir siūlo rinktis šiuos bankus: Vilniaus banką, “Snoro”banką, Lietuvos taupomąjį banką, Lietuvos žemės ūkio banką, “Hermio” banką. Darbuotojai ir studentai turė tų rašyti prašymus ir nurodyti pa sirinktą banką. Naujoji tvarka užtikrins atlygimų ir stipendijų mokėjimų sau gumą bei padės greičiau įdiengti naują kompiuterinės buhalteri nės apskaitos sistemą.
1998.03-1998.04
Trumpai Universiteto vadovai gavo 148 prašymus atleisti nuo mokesčio už bendrabutį. Senatas nutarė, kad už bendrabutį galės nemokėti naš laičiai, I ir II grupės invalidai, pu sę sumos mokės invalidų, bedar bių, pensininkų tėvų vaikai. Visais kitais atvejais reikės laukti specia laus komisijos sprendimo.
***
Vilniaus universitete pradėtos Kanados studijos. Jas pristatant į Universitetą atvyko ir paskaitą perskaitė Kanados ambasadorius W. L. Clarke’as.
❖ * * Senato nutarė Filologijos fa kultete įsteigti Dalykinės lietuvių kalbos ir kalbos kultūros centrą prie Lietuvių kalbos katedros.
***
Šalies valdžia nusprendė viso se valstybės įstaigose, taigi ir Vil niaus universitete, įvesti darbo laiko apskaitą. Padalinių vado vams turėtų padaugėti darbo, nes teks pildyti apskaitos doku mentus.
***
VU M. K. Čiurlionio auloje koncertavo Getingeno Georgo Augusto universiteto choras ir or kestras, solistai - Maacha Deubner (sopranas), Friedriechas von Mansbergas (tenoras), Thomas Mayeris (baritonas). Atlikti R. Schuhmanno ir C. Orffo kūriniai.
***
Vilniaus universitete 'svarsto ma, kaip surengti talką ir sutvar kyti Universiteto aplinką.
"U. V." inform.
7
Universitas Vilnensis
KEISTOKA INFORMATIKA PROFESORIŲ KLUBE Kovo 4 d. įvyko Vil niaus universiteto klu bo diskusija tema “Infor matika Lietuvoje šian dien ir rytoj”. Diskusijo je dalyvavo svečiai iš Vy tauto Didžiojo bei Kau no technologijos univer sitetų, Matematikos ir in formatikos instituto, Lie tuvos kompiuterininkų sąjungos, asociacijos “Infobalt”, Ryšių ir informa tikos ministerijos. Stu dentijos posėdžio tema, ko gero, nesudomino, tad ir jaunų veidų buvo tik vienas kitas. Pranešimai nebuvo nei labai įdo mūs, nei labai naudingi. Aukštųjų mokyklų atstovai pasakojo apie infor matikos mokslo istoriją bei dabarti nę padėtį, viceministras ir kai kurie kiti pranešėjai skundėsi prastu finan savimu, baisėjosi sprendimu likviduo ti Ryšių ir informatikos ministeriją. Vienas gana ilgas pranešimas virto tikra informatikos mokslo įvado pa skaita. Kiti pranešėjai bandė pelnyti autoritetą demonstruodami, kaip gerai jie išmano “Intenetą”, vardijo naujausių operacinių sistemų kodi nius pavadinimus. Posėdžio pradžia žadėjo diskusiją tema “Informatika Lietuvoje vakar”, tačiau vėliau po truputį ėmė aiškėti ir informatikos dabartis bei perspek tyvos. Tai, kad studentai nenori stoti į doktorantūrą ir dirbti mokslinio dar bo, profesūros nuomone, lemia ma žos stipendijos ir komercinių įstaigų siūlomos geros darbo vietos. Tačiau ir daugelio kitų specialistų situacija lygiai tokia pati. Lietuvos Vyriausy bė per mažai rūpinasi informacinės visuomenės ugdymu. Tačiau galime savęs paklausti, o kuo Lietuvos Vy riausybė rūpinasi per daug? Žiūrint iš šalies, buvo sunku patikėti, kad in formatika Lietuvoje - viena iš labiau siai nuskriaustų sričių. Paradoksalu, bet Lietuvos infor macinės visuomenės ugdymu ir tam
rengiamu Vyriausybės projektu la biausiai rūpinosi kalbėtojai iš Ryšių ir informatikos ministerijos. Tos pa čios, kuri praktiškai sustabdė “Inter neto” Lietuvoje plėtrą, nutardama apmokestinti vietinius telefono po kalbius. Informacinės visuomenės kūrėjomis norėjo būti ir kitos orga nizacijos, tačiau apie Atviros Lietu vos fondą, kuris vienintelis jau kele rius metus realiai dirba šioje srityje ir pasiekė milžiniškų rezultatų, neužsi minta nė žodeliu. Profesorių klubas nutarė Prezi dentui, Seimo pirmininkui ir Prem jerui nusiųsti laišką-kvietimą ir prašyti atkreipti dėmesį į tai, kad Lie tuvos Vyriausybei tikrai būtina turė ti vykdomosios valdžios struktūrą, ku riai būtų pavesta kurti informacinę vi suomenę bei plėtoti informatiką. Ryšių ir informatikos ministerijos atstovai prašė padėti kurti informaci nės visuomenės projektą ir siųsti savo projekto variantus ar pasiūlymus ei. pašto adresu iv@rim.is.lt. Būtų per drąsu teigti, kad šį kartą Universiteto klubo posėdis buvo dau giau politinis nei akademinis, tačiau jis siūlė išvadą, kad be minėtosios mi nisterijos Lietuvos informatika pa smerkta žūčiai. Specialiai laikraščiui "Universitas Vilnensis"Balys BUKELIS EI. p. bukelis@yahoo.com
Universitas Vilnensis
8
1998.03-1998.04
VILNIAUS UNIVERSITETO ŽYGEIVIŲ KLUBUI - 40 METŲ Kiekvienas turime savų priežasčių keliauti: vienam kelionės - dvasios laisvės išraiška, kitam - fizinis ir dva sinis išbandymas, trečiam - būdas su sirasti naujų draugų ar įveikti savo kompleksus. Sklaidant senus “Tary binio studento” komplektus ir Klu bo metraštį medžiagą, kyla daug min čių. Gera matyti pavardes žmonių, šiandien tapusių aktyviais visuome nės veikėjais, puikiais savo srities spe cialistais, Universiteto dėstytojais ar tiesiog kilniais žmonėmis. Gera žino ti, kad šiandien Žygeivių klubui pri klauso jų vaikai, o gal netrukus - ir vaikaičiai. Žygeivystės idėja keičiasi, transformuojasi, tačiau nemiršta. Keičiasi kelionių inventorius, tikslai ir būdai, keičiasi keliaujantys žmonės, politinė ir ekonominė situacija, šiek tiek keičiasi klubo tradicijos, tačiau viena lieka - neblėstantis noras ke liauti, nesugebėjimas apsiriboti tuo, ką teikia dulkina kasdienybė. Būtent dėl to prasmingai skamba prieš kele tą dešimtmečių Universiteto turistų klubo pasirinktas šūkis “Keliauk, pa žink, nenurimk”. Už jį kitados žygei viams teko gauti ir pipirų iš tuometi nės valdžios... Gera suvokti, kad klu bo pradininkų sukurtas žaidimas “tumbi-jumbi” dar ir šiandien žai džiamas kasmetiniuose žygeivių są skrydžiuose, kad vis dar skamba Ele nos Petrošiūtės sukurta daina “Kal nai, kalnai”, šaukianti į kelionę. Ge ra tarp klubo pradininkų matyti žy geivių žygeivio Tado Šidiškio pavar dę - dar ir šiandien jis nepraleidžia nė vieno sąskrydžio ar krikštynų, vis dar vedžioja žygeivius žinomais take liais bet kurioje Lietuvos vietoje... Gera žinoti, kad net ir tie, kurie da bar dėl vienokių ar kitokių priežas čių nebeišsiruošia į keliones, vis tik neužmiršo žygiuose suvoktų pagrin dinių gyvenimo tiesų ir žygeiviškų principų.
Kaipgi viskas prasidėjo? VU spor to klubo archyve rasta įrašų, kad pir mosios išvykos pėsčiomis po Vilniaus ir Aukštadvario apylinkes surengtos 1948 metais. Tais pačiais metais ke liauta ir Karelijos ežerais. 1952 me tais Universitete įkurta turizmo sek cija. Tačiau oficialia Universiteto tu ristų (dabar - žgeivių) klubo steigi mo data reikėtų laikyti 1958 metų ko vo 21-ąją. Tada įvyko UTK steigiama sis susirinkimas. Valdybos pirminin ku tapo V. Januškis. Tų pačių metų balandžio 19-20 dienomis UTK ini ciatyva Žydiškėse įvyko pirmasis aukštųjų mokyklų sąskrydis. Nuo 1959 metų kasmet rengiami žygeivių klubo sąskrydžiai. Šiemet gegužės 9-10 dienomis vyksiantis sąskrydis bus 38-asis. Čia paprastai susirenka visi tie, kuriems dar svarbios žygeiviškos idėjos ir kelionių draugai. Vy
tostopas. Šeštojo dešimtmečio pabai goje gimė tradicija lapkričio mėnesį keliauti į lietuviškąsias salas Baltaru sijoje, minėti Vėlines. Pirmieji žygei vių fuksai būdavo krikštijami Velnio duobėje netoli Aukštadvario. Dabar krikštynos rengiamos kaskart kitame Lietuvos kampelyje. Vienas reikšmingiausių žygeivių klubo įvykių - 1969 metų gegužės 8-9 dienomis vykę renginiai, skirti S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbio 36-osioms metinėms. Tuomet klubui vadovavo V.Baltrūnas. Nors ir buvo bandoma sukliudyti šiam renginiui, į S.Dariaus gimtinę netoli Judrėnų su sirinko daugybė žygeivių, jie visą die ną karučiais, brezento atraižomis ne šė ir vertė žemes ant pilkapio, sutvar kė aplinką, sutvirtino sodybos pama tus, įkasė ąžuolinį stulpą. Sutemus į supiltame pilkapyje įstatytą vamzdį
resnieji žygeiviai prisimena, kad kadais sąskrydžio dalyviai netilpdavo į vieną traukinį. Antai 1962 metais buvo pasiektas savotiškas rekordas sąskrydyje prie Akmenos ežero daly vavo net 600 dalyvių. UTK pradėjo organizuoti ir tradicinius “Snieguo lės” (vėliau - “Snaigės”) žygius žie mą. 1959-1960 metais atsirado ir au
buvo įdėta “Lituanikos” nuolaužų. S.Girėno tėviškėje pastatytas pamin klinis akmuo. Po šio renginio ir 1971 metais susideginus R.Kalantai, pra sidėjo reperesijos - iš klubo atimtas žygeivių vardas (vėl teko vadintis tu ristų klubu), drausta bendrauti su pa triotines idėjas skelbiančiu T.Šidiškiu ir t.t. Daugelis anų laikų žygeivių ne
1998.03-1998.04
Universitas Vilnensis
9
VILNIAUS UNIVERSITETO ŽYGEIVIŲ KLUBUI - 40 METŲ geru žodžiu mini Universiteto pro rektorių B.Sudavičių... Tačiau - nebeužtvenksi upės bėgimo... Ko gero, per keturiasdešimt Klu bo veiklos metų Universiteto žygei viai apkeliavo beveik visą buvusią So
žai laurų įvairiausiose varžybose, spartakiadose, pelnyta nemažai gar bingų vardų. Klubas užaugino nema žai puikių sportininkų. Surengta be galo daug poilsio dienų ir ilgesnių žy gių, varžybų, kitų renginių. Žygeiviai
vietų Sąjungą, nepriklausomos Lie keliavo ir keliauja įvairiausiais būdais tuvos metais pradėta keliauti ir į Va - dviračiais, pėsčiomis, baidarėmis, karų šalis. Žygeivių būta Kaukaze, plaustais... Kelionių akimirkos lieka Pamyre, Baikalo apylinkėse ir Užbai- nuotraukose ir dienoraščiuose. kalėje, Sajanuose, Tian Šanyje, Ura Žygeivių klube nuo pat pradžių le, Kamčiatkoje, Karelijoje ir Kolo gerbiamos ir puoselėjamos lietuviš je, Karpatuose, Kryme ir daugelyje kos tradicijos - už tai sovietiniais mekitų vietų. Ką jau bekalbėti apie Lie , tais ir daug nemalonumų tekdavo tuvą... Per tą laiką “nuskinta” nema patirti. Dar ir šiandien žygeiviai ži
no, kaip pagal senas lietuviškas tra dicijas švęsti Užgavėnes, Rasas, Vė lines, Kalėdas, Naujuosius metus. O kas gi nėra girdėjęs šauniųjų klubo dainų - “Naktis stotyje”, “Mes jūras perplaukėm po tris kartus”, “O sena Žemaitija”? Jas kaip palikimą gavo dabartiniai žygeiviai. Nuo seno ke liautojai nepamiršdavo ir svarbių tau tai vietų - tvarkydavo piliakalnius ir alkakalnius, pagerbdavo Lietuvos di džiavyrius, rinkdavo tautosaką. Tur būt neverta nė minėti, kad būtent ke lionėse, žygiuose sutinkami geriausi ir ištikimiausi draugai. Būtent čia at siskleidžia žmogaus savybės, čia for muojamas charakteris ir valia, čia at skleidžiami sugebėjimai ar trūkumai. Žinoma, būta klubo istorijoje ir nuosmukio laikotarpių. Galbūt tai su siję su politiniais ir ekonominiais po kyčiais, galbūt kito jaunosios kartos mąstymas. 1988 metais pradėtas leisti “Žygeivio” laikraštis gyvavo dvejus metus, gerokai sumažėjo klubo narių skaičius. 1989 metais, prisimenant S.Dariaus ir S.Girėno minėjimą, su rengta talka Aukštaitijos nacionali niame parke. Šio parko etnografas G.Grašys pasakojo, kad į Linkmeno ežerą yra nuridentas prezidentui A.Smetonai skirtas paminklinis ak muo. Aktyvus klubo narys Ignas Ši melis (deja, jis žuvo šį pavasarį) nar dydamas surado akmenį, vėliau žygei viai jį atstatė. 1990 metų sąskrydyje prie Ūlos įkuriama Lietuvos žygeivių sąjunga. Netrukus žygeivystė vėl at sigavo. Nuo 1997 metų gegužės 6 die nos Universiteto žygeivių klubas oficiali nesiekianti pelno visuomeni nė organizacija. Užaugo nauja karta, pasiryžusi tęsti klubo tradicijas ir ne nusileisti “seniams”. Lieka tik palin kėti - keliauk, pažink, nenurimk... Indrė KLIMKAITĖ
Nuotraukose - VU žygeivių klubo kelionių akimirkos
VUSA
1998.03-1998.04
Universitas Vilnensis
10
STUDENTŲ ATSTOVYBĖ KVIEČIA DISKUTUOTI
VU studentų atstovybė žada reng ti pokalbius studentams aktualiomis temomis. Pirmoji Teatro salėje vyku si diskusija buvo pavadinta “Švieti mas - teisė ar privilegija?”. Joje da lyvavo VU studentai, rektorius R. Pavilionis, fakultetų dekanai, ka tedrų vedėjai, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmi ninko pavaduotojas R. Zuoza, LR Seimo narys, Liberalių reformų frak cijos seniūnas A. Medalinskas, Vy riausybės patarėjas švietimo ir moks lo klausimais A. Žalys, Lietuvos stu dentų sąjungos prezidentas A. Ma cijauskas, LR Seimo narys, Jaunimo reikalų ir sporto komisijos pirminin kas S. Čirba. Svarbiausia diskusijų tema - stu dijų mokestis ir su juo susiję sunku mai. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pava duotojas R. Zuoza sakė manąs, kad svarbiausias žingsnis svarstant švieti mo ateitį bus politinis - viską lems ža damas priimti naujas Aukštojo lavi nimo įstatymas. “Nemokamų dalykų nėra, yra tik keli mokesčio rinkimo būdai. Lietuva formuoja savą mode lį, kai nesukūrus kreditavimo siste mos leidžiama imti studijų mokestį. Studentas praranda bet kokį saugu mo jausmą”, - situaciją bandė api brėžti R. Zuoza. Jo manymu, studen tai turi būti remiami, tačiau jų kon kurencija neturėtų išnykti. Valstybei būtina remti jaunimą, jo intelekto vystymą - tam reikia sukurti tinkamą kreditavimo sistemą. Vyriausybės patarėjas švietimo ir mokslo klausimais A. Žalys nega lėjo pasakyti, kaip sekasi vykdyti švietimo reformą. “Visi ją vertina labai skirtingai: vieni mano, kad ji sustojo, kiti sako, kad reforma se niai baigta. Reikėtų vėl visiems su sėsti ir kartu apsvarstyti susidariu sią padėtį. Taip pat vienodai nesu sitariama dėl prastos kreditavimo sistemos, kas turėtų būti kredito garantas”, - svarstė A. Žalys.
Kalbėdamas apie rengiamą Aukš tojo mokslo įstatymą svečias pasako jo, kad yra sukurtas “literatūrinis” jo variantas, kurį teisininkai turės pa versti įstatymu. Jame, pasak A. Ža lio, turėtų būti nurodyta, koks stu dentas laikomas gerai besimokančiu. “Negalima palikti spragų, kaip tai pa daryta priimant Laisvųjų klausytojų įstatymą. Jis buvo rašomas iš bėdos, bandant įteisinti jau susiklosčiusią si tuaciją”, - teigė A. Žalys. Lietuvos studentų sąjungos prezi dentas A. Macijauskas dar kartą dis kusijos dalyviams perskaitė Konstitu cijos 41 str. apie teisę į aukštąjį išsi lavinimą ir Vyriausybės įsipareigoji mus garantuoti nemokamą aukštąjį mokslą. “Lietuvos studentų sąjunga vienintelė Lietuvoje įrašė į savo įsta tus teiginį, kad švietimas yra teisė, o ne privilegija”, - teigė A. Macijaus kas. Jo manymu, būtina griežčiau api brėžti nuostatą, kokie studentai lai komi gerai besimokančiais ir kaip jie turi mokėti už studijas. LR Seimo narys, Liberalių refor mų frakcijos seniūnas A. Medalins kas pasidžiaugė Seime vykusios įvai rių frakcijų vadovų, VU vadovybės ir studentų diskusijos rezultatais. Jis tei gė, kad šių metų birželio mėnesį Aukštojo mokslo įstatymas dar nebus priimtas, todėl būtina svarstyti, kaip užtikrinti Konstitucijos 41 str. veiki mą. “Man priimtina VU vadovų nuo monė, kad juokinga kreiptis į teismą ir prašyti paaiškinti apie gerai besi mokančius studentus. Net ir kai kurių Vyriausybės nuta rimų nelaikyčiau visiškai pagrįstais Vyriausybės žmonės taip pat klysta. Pavyzdžiui, apribojimas priimti tik 30 proc. laisvųjų klausytojų šiandien, at rodo, yra nenaudingas”, - teigė Sei mo narys. Jis labai nustebo, kad Vy riausybės patarėjai negali pasakyti, kas atsitiko su švietimo reforma. “Manau, valstybės valdymo insti tucijos ir aukštosios mokyklos turėtų užmegzti dialogą, nes tik taip bus iš
spręsta daugybė “užstrigusių” klau simų”, - mano A. Medalinskas. Sve čias padėkojo VU rektoriui už tai, kad buvo atkreiptas visuomenės dė mesys į studentus, jų finansavimo sunkumus ir aukštųjų mokyklų padė tį. “Provokacija pavyko, tačiau kol Universiteto ir ministerijos žmonės svaidėsi akmenukais, nukentėjo per vidurį stovėję studentai. To reikėtų vengti”, - sakė Seimo narys. Aptardamas diskusijos temą A. Medalinskas išsakė savo nuomo nę diplomatų sukurtu posakiu: “Ne mokamų pietų nebūna”. “Studijos yra mokamos, tik štai klausimas - iš kieno kišenės? Vyriausybė turėtų nu statyti, kiek kainuoja parengti vienos ar kitos specialybės studentą. Žinant konkrečias kainas valstybė turėtų fi nansuoti studijas ir teikti kreditus. Lietuvai reikia be galo daug aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų”, mano Liberalų frakcijos seniūnas. VU Teisės fakulteto dekanas V. Tiažkijus sakė, kad Konstitucijos teiginiai leidžia daryti vienintelę iš vadą: mokslas yra ne privilegija ir net ne teisė, o pareiga. Kas kita yra aukš tasis išsilavinimas: ar jis visiems pri einamas? Dekano manymu, Vyriau sybė, nustatydama, kad galima priim ti tik 30 proc. laisvųjų klausytojų, pa daro aukštąjį mokslą neprieinamu ir pažeidžia Konstituciją. VUSA prezidentas R. Simaitis Sei mo narių paklausė, ar studijų mokes čių nereikėtų sieti su bendra valsty bės mokesčių sistema? LR Seimo na rys S. Čirba teigė, kad jis, kaip kon servatorius, pasisako prieš bet kokias privilegijas. “Studentams gali būti tai komos lengvatos per mokesčių siste mą, tačiau neįsivaizduoju, kad mo kestis gali būti neimamas”, - sakė S. Čirba. VU rektorius paklausė, ar kas nors paskaičiavo, kokia valstybės surink tų mokesčių dalis turi būti skirta viNukelta į 11 psi.
1998.03-1998.04
Universitas Vilnensis
11
STUDENTŲ ATSTOVYBĖ KVIEČIA DISKUTUOTI Atkelta iš 10 psl. žmogus neturi jokio intereso pasilik suomenei lavinti. “Turime pripažin ti Universitete, nebent dėl fanatizmo. ti, kad imdami studijų mokestį mes Vis dėlto nemanau, kad uždarbiauti dar kartą apmokestiname piliečius. atėję žmonės sudaro daugumą”, Kartą studentai ar jų tėvai jau atida apie sunkią aukštosios mokyklos pa vė tam tikrą dalį uždirbtų pinigų. Ko dėtį pasakojo rektorius. A. Medalinskas atkreipė dėmesį į dėl aukštosios mokyklos jų negau na?” - svarstė R. Pavilionis. Jis patei tai, kad Vyriausybė niekam nėra pa kė Prancūzijos pavyzdį, kur privačios skyrusi ketvirtadalio šių metų valsty įmonės 0,05 proc. pelno skiria aukš bės biudžeto. “Skirstant šį rezervą bū tajam mokslui. Pinigai tiesiog perve tina atkreipti dėmesį ir į švietimo pa dami kuriai nors aukštajai mokyklai dėtį”, - tvirtino Seimo narys. Jo nuo arba sumokami kitokiu būdu. “Lie mone, Vyriausybė labai įsipareigojo tuvoje pilietis apmokestinamas ir tre pensininkams, tačiau nedaug kalba čią, ir ketvirtą kartą - kur yra toji ri apie jaunimo ateitį. “Manau, greta ba? Kada žmogus žinos, kad kartą su pensijų fondo galima įkurti studijų mokėjęs visus mokesčius daugiau ne kreditų fondą, kurį sudarytų iš priva privalės varstyti savo kišenės?” - klau tizavimo gautos lėšos”, - siūlė A. Me dalinskas. sė rektorius. Lietuvos studentų sąjungos prezi Antra vertus, valstybė turėtų pasi domėti, už ką ji skiria pinigus vienai dentas A. Macijauskas pareiškė stu ar kitai aukštajai mokyklai. Mokyk dentų norą peržvelgti metines aukš los turėtų žinoti, už ką jos gauna tas tųjų mokyklų ataskaitas ir sužinoti, lėšas. “Kol kas lėšos skirstomos ne kaip naudojamos iš studijų mokesčių turint aiškaus pagrindo”, - mano VU gautos lėšos, kiek jų skirta studijų ko kybei gerinti. vadovas. Studentai domėjosi, kaip yra ap Vilniaus universiteto studijų sky riaus vedėjas E. Stumbrys nagrinėjo skaičiuojamas studijų mokestis. VU konkurso į valstybės finansuojamas rektorius paaiškino, kad studijų kai vietas tvarką. Jis siūlė, skaičiuojant ną lemia ne aukštosios mokyklos va konkursinį balą atsižvelgti ne tik į pra dovų norai, o Rektorių konferenci ėjusios, bet ir į ankstesnių sesijų re jos nustatyta metodika. “Pagal ją nu zultatus. “Tokiu būdu sumažėtų svy statytos kainos jus labai išgądintų, ravimai: kartą suklupęs žmogus nebus Universitetas šiuos įkainius šiek tiek priverstas mokėti už mokslą, taigi ir sumažino. Jei reikėtų surinkti tą su netikėtų nemalonumų bus mažiau”, - mą, kurios iš tikrųjų reikia specialis tams parengti, paaiškėtų, kad apie 90 mano E. Stumbrys. VU rektorius R. Pavilionis sakė, proc. studentų privalo mokėti už stu kad mokamas mokslas paskatino stu dijas. Be to, yra labai daug tokių, ku dentus ir dėstytojus siekti geresnės rie ir dalies sumos neturi, mums ten studijų kokybės. Kita vertus, kol kas ka juos atleisti nuo mokesčio”, - tei mokesčiai yra nerealūs, studentas ne gė VU rektorius. Jo tvirtinimu, šie sumoka visos studijų kainos, todėl ir met studijų kainos dar labiau pakils, materialinė bazė, ir dėstytojų atlygi nes valstybė ir jos nariai privalo suži nimai nėra tokie, kokius turėtų gauti noti realią padėtį. Vyriausybės patarėjas A. Žalys sa Universitete dirbantys žmonės. “Aukščiausio valstybės aparato dar kė manąs, kad mokesčių skaičiavimo buotojams mokami keliskart didesni tvarka nėra ideali. “Rektoriai paskai atlyginimai nei profesoriams, ir kol čiuoja, kiek norėtų gauti, teikia Vy ši sistema nebus sutvarkyta, aukšta riausybei ir laukia, kiek pinigų bus sis mokslas nejudės pirmyn. Jaunas skirta. Aukštosios mokyklos šioje si
VISA
tuacijoje neturi su kuo derėtis”, - ma no A. Žalys. Jo nuomonei pritarė ir VU rektorius R. Pavilionis: “Rekto riai šiandien atlieka finansų ministe rijos darbą, taip neturėtų būti. Kai su sirenka Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai ir bando rasti visiems priim tiną sprendimą, aukštosios mokyklos imamos niveliuoti. Skaičiuojant kai ną nėra atsižvelgiama į studijų koky bę. Darbo rezultatai kol kas neturi įtakos atlyginimui” - teigė rektorius. A. Medalinskas siūlė paklausti ir studentų nuomonės apie studijų ko kybę ir profesoriaus darbą. Studentai domėjosi, kodėl įvairių specialybių studijų kainos kyla nevie nodai. “Mes gyvename rinkos ekono mikos sąlygomis ir studijų kainos nu statomos pagal paklausą. Jeigu visi no ri studijuoti tarptautinius mokslus, pre kės kaina kyla. Kai ši specialybė pra ras populiarumą, kaina nukris - taip yra su kiekviena preke”, - tvirtino rekto rius. Jis papasakojo, kad chemikui pa rengti reikia daug daugiau lėšų nei hu manitarui, tačiau chemijos studentas tik iš dalies moka už mokslą. Kitą dalį padengia lėšos, gautos už populiarių specialybių studijas. “Universitete eg zistuoja ir akademinis solidarumas, be kurio neišliktų fundamentalūs moks lai”, - teigė R. Pavilionis. Jis patikino, kad nė vienas surinktas litas nepaten ka į svetimą kišenę, visos lėšos naudo jamos Universiteto reikmėms. “Nei te oriškai, nei praktiškai iš to neįmano ma pasipelnyti: mus kontroliuoja įsta tymai, be to, gautų lėšų nepakanka stu dijoms ir mokslui”, - tvirtino VU va dovas. Karštas kelių valandų diskusijas rengėjams teko nutraukti, nes salėje jau lūkuriavo į svečius pakviestas ak torius ir dainininkas Kostas Smorigi nas. Susirinkusieji po nedidelės per traukos galėjo paklausyti jo koncer to. VUSA sakė, kad tokios diskusi jos ir koncertai turėtų tapti tradicija. Romualda STONKUTĖ
Universitas Vilnensis
12
Šventės
1998.03-1998.04
FIDI ŠVENTĖ TRISDEŠIMTMETĮ
Garsioji FIDI šiemet griaudėjo trisdešimtą kartą. Šventės rengėjai teigė, kad šis faktas galėtų būti įrašy tas į Lietuvos rekordų knygą, nes tai vienintelė studentų tradicija, nenu trūkusį per tris dešimtmečius. Šieme tinės šventės idėja - nacionalinė fizi kų entropija. “Ji išreiškia šios šven tės originalumą ir suvienija idėjas bei tradicijas”, - teigia patys fizikai. FIDI organizatoriai mano, kad tai yra labdaringas renginys: tiesioginis ir netiesioginis indėlis į Lietuvos kul tūrą. Fidi turi kelis tikslus: dovanoti šventę miestui, skatinti kultūrą ir ug dyti pilietiškumą. Šiemetinę fizikų dieną sudarė ke turios dalys: “Dieninė”, “Eisena”, “Vakarinė” ir “Naktinė”. Pirmoji pra sidėjo 10 valandą “Fizlendo” atidary mu prie VU Fizikos fakulteto (ir pa čiame fakultete, nes tądien snigo). Čia įsikūrė įvairiausi atrakcionai, kuriuos rengti padėjo ir bendraminčiai iš kitų aukštųjų mokyklų. Atrakcionų būta ir visai “nekaltų”, ir labai “kaltų”, pavyz džiui, košės mėtymo į žmogų rungtis. Arba štai liepia tau apibėgti aplin kuoliuką dvidešimt kartų ir paskui keliu nueiti vos už poros metrų sto
vinčio alaus. Tai labai paslaptingas at rakcionas, nes šie pora metrų kai kam virto neįveikiamu atstumu, o takeliu nužingsniuoti net ir neiššgėrusiam ne buvo paprasta. Daug dėmesio sulau kė pačios tikriausios fechtavimo var žybos ir tradicinė kelionė pačiu tik riausiu karstu (šiemet ir vėl netrūko norinčiųjų jame pagulėti). Azartiškiausi studentai galėjo bandyti laimę loterijose, vienoje jų buvo lošiami net du mobilieji telefonai. Praėjusius lai kus priminė FF kiemą papuošusi Le nino skulptūra (sakė, skolinta), tanke tė ir tarybinės kariuomenės paradinė mis uniformomis pasipuošę “apsaugi niai”. Beveik tris valandas trukusios linksmybės sunkvežimiais, autobu sais, šarvuočiu ir kariniais “viliukais” buvo išvežtos į miestą. Antrosios šventės dalies - “Eisenos” - vadu bu vo paskirtas naujai užgimęs žalias me talinis roplys Dinas Zauras (pagal tradiciją tai turėjo būti dinozauras, bet gyvūnas labai priminė drakoną). Patriukšmavusi Gedimino prospekte, žygiavusi iki Prezidentūros ir pa sveikinusi VU filologes bei valdžią, eisena grįžo namo, į Saulėtekį
EKONOMISTU VU ekonomistai šiemet pradėjo studentų švenčių maratoną. Jų “pro fesinė” “Merkurijaus diena” neišsi teko tarp Universiteto sienų ir trum pam iškeliavo į miestą. Viena pagrindinių “Merkurijaus dienos” idėjų - sukurti vienądienį ekonominės sistemos modelį. Jis vei kia Ekonomikos fakultete, čia įsiku ria verslo struktūros, banko sistema, įvedama nauja valiuta - merkuriai. Merkurio kursas kasmet kinta, pri klausomai nuo “tvirtesnių” valiutų si tuacijos. Šiemet merkuris kainavo 50 lietuviškų centų. Tai nebuvo bevertis
pinigas, kaip galėtų atrodyti. Šventi niai atrakcionai, kėgliai ir kiti malo numai kainavo du tris ir daugiau merkurių. Vis dėlto norinčiųjų čia išban dyti savo jėgas netrūko. Kėgliai buvo žaidžiami panaudojus didelius plast masinius butelius. Tie, kuriems tą dien ne linksmybės buvo galvoje, su teikta proga padejuoti: skundų “len toje” galėjai išlieti visus savo skaus mus. Po pietų “Merkurjaus diena” iške liavo į miestą. Studentų eisena, lydi ma kupranugarių, Gedimino propektu ir Senamiesčiu nužygiavo iki Ro
Čia, pasirodo, dar būta gyvybės. Užsilikę fizikai bei miestelėnai toliau sėkmingai linksminosi ir net nemanė trauktis. Vis dėlto daug žadanti “Va karinė” šventės dalis privertė visus nukakti į Profsąjungų kultūros rū mus. Čia penkiose rūmų salėse vie nu metu vyko įvairiausi pasirodymai, tik spėk dairytis. Patekti į vakarinę dalį galėjo tik vienaip ar kitaip FIDI organizavimo veikloje dalyvavę pilie čiai, kviestiniai svečiai ir laimingieji loterijų laimėtojai. “Vakarinės” da lies pabaigą ir “Naktinės” pradžią pa skelbė fejerverkai, gaminti kartu su kolegomis chemikais. Iki paryčių Profsąjungų kultūros rūmuose vyko diskotekos, joms vadovavo žymiausi Lietuvos diskotekų vedėjai ir brolis estas. FIDI šventę rėmė ir reklamomis puošė solidžios Lietuvos firmos, ku riose (to organizatoriai neslėpė) dir ba Fizikos fakulteto absolventai. Pa sauliui apie jubiliejinę šventę buvo pranešta “Interneto” kanalais: FIDI puslapį kūrė geriausių Lietuvos “In terneto” puslapių autorius. Miglė RADVILAVIČIUTĖ
Jurijus tušės aikštės. Čia buvo įrengta futbo lo aikštė.Žaista dviem skirtingų spal vų kamuoliais, komandą sudarė trys žaidėjai, saugoti vartus buvo uždraus ta. Tokias futbolo naujoves, be pačių ekonomistų, sutiko išbandyti “Balti jos TV” “sportozaurai”. Po draugiškų varžybų “Merkuri jaus dienos” šventėjai išvažiavo į “Argus” pramogų centrą. Ten jų ir at vykusių svečių laukė koncertas, dis koteka, įvairiausi konkursėliai ir linksmybės iki ryto. Romualda STONKUTĖ
1998.03-1998.04
Universitas Vilnensis
13
MOKSLININKAI APTARĖ VYKDYTUS PROJEKTUS Kovo 3 dieną Vilniaus universite te vykusioje konferencijoje buvo ap svarstytos Lietuvos valstybinio moks lo ir studijų fondo remtų programų ir tyrimų, vykdytų pagal tarpvalstybi nius susitarimus ir programas, ata skaitos. Konferenciją pradėjo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo at stovas, VU akademinių reikalų pro rektorius doc. S. Vengris. Pagal trejų metų mokslo progra mą “Lietuvos Didžiosios Kunigaikš tystės kultūrinis savitumas” nuveik tus darbus aptarė projekto vadovė dr. R. Janonienė. Programą vykdo Vilniaus dailės akademija, Kultūros ir meno institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno muziejinių vertybių restau ravimo centras. Konferencijoje pristatyti trys COPERNICUS projektai: “Bendraeuropinė kalbų resursų infrastruktū ra” (vykdė DVU), “Specifinė genų supresija, sąlygojama katalitiškai ak tyvios RNR: skirtingų ribozomų tipų
lyginamoji analizė ir jų panaudojimo strategija” (vykdė VU), “Aukšto daž nio triukšmų puslaidininkių dariniuo se optimizavimas” (vykdė Puslaidi ninkių fizikos institutas). Biochemi jos institutas iki 1999 m. vykdys INCO-COPERNICUS projektą “Nauja peptidų pernešimo į ląsteles sistema ir jos panaudojimas TT-232 peptido tyrimui” (vad. M. Valius). Švietimo ir mokslo ministerijos at stovė E. Kasperiūnienė pateikė nau jausias žinias apie COPERNICUS programą. Konferencijos dalyviams buvo pri statyti du EUREKA projektai: “In strumentai ir standartų testinės pro cedūros lazerio pluoštui ir optikai charakterizuoti” (vykdė Fizikos ins titutas, VU, Matematikos ir informa tikos institutas, UAB “Ekspla”) ir “Aplinkai svarbių dalelių perneša ir cheminė transformacija troposferoje virš Europos: antroji fazė” (iki 2002 m. vykdys Fizikos institutas). Fizikos instituto vykdomas pasau lio meteorologijos organizacijos pro
gramas EMEP, HELCOM, GAW ir PARCOM pristatė dr. D. Čeburnis. Šio instituto vykdomą BIOMOVSII - BIOMASS “Tarptautinę biosferinio modeliavimo ir gautųjų rezultatų pa lyginimo programą” aptarė darbo va dovė dr. T. Nedveckaitė. Geologijos instituto darbuotojas M. Repečka pristatė Europos komi sijos MAST-3 programą BASYS “Baltijos jūros sistemos tyrimai”. Pa gal bendrą JAV-Lictuvos projektą “Aplinkos teršalų ekologinių padari nių prognozavimas” nuveiktus dar bus apibendrino vadovas prof. R. Lekevičius. Vilniaus universiteto atliekamą projektą “EUROWET - Visos že mės teleskopas” aptarė vadovas dr. R. Kalytis. Visi pagal projektus atlikti darbai buvo išsamiai aptarti ir įvertinti re cenzentų. Baigiamąjį žodį tarė kon ferencijos organizatorė Mokslo sky rius vedėja dr. M. Sniečkutė. Vaidas BUČYS
SUSITIKO STUDENTŲ IR ŠALIES VALDŽIOS ATSTOVAI Teisės akademijos studentų atsto vybė organizavo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) sąskrydį. Pasak LSS atstovės ryšiams su visuomene Neri jos Macijauskaitės, pagrindinis są skrydžio tikslas - užmegzti glaudes nius aukštųjų mokyklų studentų at stovybių santykius. “Paprastai mes bendraujame LSS tarybos susirinki muose, kur dalyvauja po vieną aukš tosios mokyklos studentų atstovą. Šį kart buvo sukviesta daugiau kiekvie nos mokyklos studentų, kad jie susi pažintų ir galėtų kartu dirbti”, - pa sakojo N. Macijauskaitė. Anot jos, diskusijos, kai susirenka ne tik stu dentų atstovybių prezidentai, o ir ki ti nariai, būna daug įdomesnės ir vai singesnės.
Šįkart studentai svarstė Lietuvos švietimo perspektyvas. Svarbiausias klausimas - reikės ar nereikės mokė ti už studijas? Aptartos mokamo mokslo galimybės, studentų likimas šioje situacijoje. “Išėjo taip, kad dis kusijų objektas buvo Vilniaus univer siteto studentų padėtis po garsiojo Senato nutarimo. Vilniaus universi teto studentų atstovai bandė įrodyti, kad tai nėra tik šio universiteto pro blema. Panašiai atsitiks ir kitose aukš tosiose mokyklose”, - apie diskusijas pasakojo pašnekovė. Sąskrydžio da lyviai bandė ieškoti bendros, visiems priimtinos išeities iš susidariusios pa dėties. LSS pasitarimo svečiai - aukšti ša lies pareigūnai - sakė žiną ir supran
tą studentijos bėdas. “Jie turėjo pro gą išgirsti mūsų nuomonę, mes taip pat stengėmės juos suprasti ir primin ti valdžios pažadus. Sąskrydyje nebu vo siekiama vien reikalauti ir priekauštauti. Premjeras G. Vagnorius, ministerijų, Seimo atstovai buvo pa kviesti pokalbiui”, - pasakojo LSS at stovė. Kalbėtasi “akis j akį”, nes Tei sės akademijos studentų sąjungą nu sprendė nekviesti aukštųjų mokyklų vadovų. N. Macijauskaitė sakė, kad sąskrydžio dalyviai liko patenkinti renginiu. Buvo parengtas bendras Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovų kreipimasis į šalies vadovus ir atsakingus asmenis. Romualda STONKUTĖ
Universitas Vilnensis
14
1998.03-1998.04
SVEIKINAME VU BENDRUOMENĖS NARIUS, KOVO MĖNESĮ ŠVENTUSIUS GARBINGAS SUKAKTIS: ■w_ habil. dr. Tadą Jankauską (Geologijos ir mineralogijos katedros profesorių); S ; Angeliją Šalnienę (Čiurlionio gatvės bendrabučių ūkinio komplekso valytoją); Nijolę Kulbickaitę (Skystakristalinių medžiagų mokslinės laboratorijos vyresniąją inžinierę); Stefaniją Čabienę (Centrinių rūmų rūbininkę); Birutę Sadeckienę (Biochemijos ir biofizikos katedros vyr. preparatorę); dr. Aloyzą Praną Žindulį (Puslaidininkių fizikos katedros docentą); Audronę Stankevičiūtę (Matematinės statistikos katedros metodininkę); dr. Aleksandrą Vytautą Jakelevičių (Propedeutikos ir slaugos studijų centro docentą); habil. dr. Povilą Plevoką (Propedeutikos ir slaugos studijų centro profesorių); dr. Benediktą Zinaidą Stanevičienę (GTM fakultetų anglų kalbos katedros docentę); Jadvygą Vilkelienę (Naugarduko gatvės ūkinio komplekso rūbininkę).
Sveikiname Matematikos fakulteto III kurso studentą Kęstutį Nartautą, Panevėžyje vykusių kalnų technikos varžybų individualioje rungtyje užėmusį pirmąją vietą.
KONFERENCIJOS
DISERTACIJOS
Balandžio mėn. įvyks konferenci ja “Rentgenokontrastinių medžiagų panaudojimas virškinimo sistemos ty rimui”; atsakingas asmuo - Medici nos fakulteto docentas K. Dobrovols kis, tel. 72 00 63, 72 04 82.
Vasario 24 d. Vaidotas Urbonas apgynė disertaciją “Vaikų celiakijos kompleksinė diagnostika” daktaro laipsniui gauti. Vasario 26 d. Mindaugas Romu aldas Japertas apgynė disertaciją “Reikšmės ir tiesos santykio proble ma šiuolaikinėse reikšmės teorijose” daktaro laipsniui gauti. Vasario 27 d. Kęstutis Versockas apgynė disertaciją “Anestezijos įtaka artimiems Fallot tetrados radikalių korekcijų rezultatams” daktaro laips niui gauti. Kovo 5 d. Valentinas Baltrūnas ap gynė disertaciją “Pleistoceno strati grafija ir koreliacija” habilituoto dak taro laipsniui gauti. Kovo 19 d. Rūta Marija Vabalaitė apgynė disertaciją “Meno mirties problema (pagrindinių koncepcijų palyginamoji analizė)” daktaro laips niui gauti. Kovo 20 d. Aurelija Jučaitė apgy nė disertaciją “Polichlorintų bifenilų poveikis naujagimių ir kūdikių cen trinei nervų sistemai” daktaro laips niui gauti.
***
Balandžio 23-24 d. įvyks II-oji tarptautinė vaikų bronchinės astmos konferencija-mokykla; atsakingas as muo - Medicinos fakulteto docentas A. Valiulis, tel. 74 21 80, 74 38 71.
***
Balandžio mėnesį įvyks konferen cija “Antidepresantų pasirinkimo kri terijai”; atsakingas asmuo - Medici nos fakulteto profesorius A. Dembinskas, tel. 67 00 18, 67 15 76
***
Balandžio 18 d., šeštadienį, 16 vai. pradedama registracija į VU žygeivių klubo 40-mečiui skirtą konferencijąvakaronę. Konferencija ir paroda vyks Jungiamajame korpuse, Saulė tekio ai. 9.
***
Gegužės 9-10 d. Varėnos rajone, ne toli Trakiškių kaimo, prie Ūlos vyks tra dicinis VU žygeivių klubo sąskrydis. Kviečiami dalyvauti visi norintieji.
NAUJAUSIOS VU LEIDYKLOS IŠLEISTOS MOKYMO PRIEMONĖS G. Kasnauskienė. Gyventojų pažini mo istorinė raida. B. Vengrienė. Paslaugų ekonomika. Č. Kudaba. Bibliografinė rodyklė. Su darė V. Brazaitienė. D. Diskienė. Kultūriniai valdymo as pektai. R. Jankauskas. Žmogaus biologija ir antropologija. E. Rimkutė. Bakalauro ir magistro darbų rašymo metodiniai nurodymai. R. Minalga. Krovinių transporto sis tema. R. Kočiūnas. Psichoterapinės grupės teorija ir praktika. A. Bautrėnas. Automatizuoto kom piuterinio projektavimo braižymo programos. R. Tarvydas. Pelkių inžinerinės geo loginės sąlygos. L. Gaižauskas. Apskaitos pradmenų praktinės užduotys. A. Paradauskas. Kompleksometrija. V. Aramavičiūtė. Ugdymo samprata.
Vilniaus universiteto sanatorinio profilaktoriumo kolektyvas nuoširdžiai užjaučia vyriausiąją gydytoją Ramutę Jurkonienę, mirus Tėveliui.
1998.03-1998.04
15
Universitas Vilnensis
KAIP VOKIETIJOS ZOOLOGAI POPULIARINA MOKSLĄ
Jaunąją kartą sunku kuo nors sudominti? Šiuolaikiniai profeso riai nėra pasišventę vien mokslui? Jų tyrimai apsiriboja tik specialio siomis žiniomis? Šias ir panašias tiesas sausio pabaigoje sugriovė Goethe ’s universiteto (Vokietijoje, Frankfurte prie Maino) zoologai, surengę viešą tarpdisciplinini semi narą “Kiaušinis”. Visą semestrą paukščių žinovo prof. Rolando Prinzingerio studen tės rinko faktus apie kiaušinį. Gre ta mokslinių zoologinių aspektų nebuvo užmiršta ir literatūra bei menas. Netrukus šia tema susido mėjo ir vabzdžių tyrinėtojas prof. dr. Werneris Gnatzy. Puikūs zoologų darbo rezultatai buvo paskelbti sausio 23-25 dieno mis. Pristatyme apsilankė daugiau nei 250 lankytojų - studentų, pro fesorių, paukščių ir vabzdžių my lėtojų ar tiesiog smalsuolių. Visi jie norėjo daugiau sužinoti apie gam tos stebuklą - kiaušinį. Pasirodo, jau maždaug 4000 metų žmonijos valgiaraštyje gali ma rasti vištų kiaušinius. Vien Vokietijoje šiais laikais per metus suvartojama 18 milijardų kiauši nių - tai yra daugiau nei keturi kiaušiniai vienam žmogui per sa
vaitę. Maždaug tiek jų per savai tę padeda viena višta. Kiaušinių maistinė vertė labai didelė - juk jie turi išmaitinti au gančią gyvybę. Kiaušinio baltyme kaupiamas vanduo, trynyje rieba lų forma kaupiama energija, tei gia prof. R. Prinzingeris. Kiauši niais mintančiai gyvatei užtenka vieno vienintelio kiaušinio, kad alkis būtų numalšintas net dve jiems metams. Prof. R. Prinzingeris su kolego mis nustatė, kad medžiagų apykai tos ir energijos produkcijos kiekis kiaušinyje nekinta. Iš 6 gramų lukš to, 11 gramų sausos masės ir 43 gramų vandens per tris svaitės iš sirita maždaug 35 gramų viščiukas. Net 38 studentai viešame semi nare publikai pateikė savo tyrimų duomenis. Pranešimų temos nuo dinozaurų kiaušinių tyrinėji mų iki filmo apie tai, kaip iš kiau šinio išsirita svirplys. Pateikta įdomių duomenų: palygintas ma žiausio paukščio - elfinio kolibrio - kiaušinis, sveriantis vos 0,3 gr, su didžiausiu stručio kiaušiniu, sveriančiu 1,6 kilogramo. Ko ge ro, nugalėtoju šioje srityje būtų galima skelbti jau išnykusių dramblinių paukščių kiaušinius, kurie svėrė net 12 kilogramų. Su rengtoje parodoje buvo galima pamatyti prof. R. Prinzingerio dukros surinktą šokoladinių kiau šinių žaisliukų, elektroninių “tamagoši” kiaušinių ir įvairiausių pačių studentų sukonstruotų kiaušinių kolekciją. Čia buvo ir
plakatų, kuriuose matyti, koks svarbus kiaušinis reklamai. Beje, per pertraukas buvo galima pa smaguriauti įvairiausių patiekalų su kiaušiniais - virtų kiaušinių, su
muštinių su kiaušiniais, likeriu užpildytų bei saldžių kiaušinių. Kiaušinio unikalumas domina ne tik biologus ir zoologus. Jau ištisus tūkstantmečius jo paslap tis tiria menininkai, filosofai, te ologai ir kiti tyrinėtojai. Kapų ka sinėjimai parodė, kad senosios et ruskų ir germanų kultūros kiau šiniui teikė daug reikšmės - ne retai mirusiajam į kapą buvo de damas kiaušinis tikint, kad juo mirusysis galės maitintis. Prof. Dr. Werneris Gnatzy skaidrėmis iliustravo, kaip prieš keletą šimt mečių mene ir papročiuose atsi spindėjo tikėjimas, jog kiaušinis yra vitališkumo, atgimimo ir po mirtinio gyvenimo simbolis. Kiaušinis nuolat suteikdavo žmo nijos fantazijai sparnus - ar žvelg tume į niūrius, apokaliptinius Hieronimo Boscho paveikslus, kuriuose kiaušinis vaizduoja pa saulį, ar į Italijos Renesanso ma donos paveikslus, kuriuose kiau šinis vaizduojamas kaip atgimimo simbolis. Kitur kiaušiniui sutei kiama magiška jėga nugalėti blo gį, dar kitur roplių kiaušiniai sim bolizuoja piktuosius demonus. Seminaro pabaigoje vienas zo ologijos specialybės studentas vi sus stebino triukais su kiaušiniu. Taigi, šis seminaras buvo pui kus pavyzdys, kad atskirų moks lo sričių studentai ir profesoriai neapsiriboja savo profesija ir pui kiausiai gali bendrauti su kitų specialybių žmonėmis, populia rinti specialiuosius mokslus ne tik universitete, bet ir visuomenėje. Pagal "UniReport" 1998 vasario 18 d. numerį parengė Indrė KLIMKA1TĖ
16
1998.03-1998.04
Universitas Vilnensis
LF Atviros visuomenės sienio šalių profesoriai. Studijų uni kolegija kviečia mokytis versitete nebūtina nutraukti, kolegi Lietuvos aukštųjų mo ja jas tarsi papildo. Studentams mokama 240 litų sti kyklų dieninio skyriaus studentus. Tai alternatyvi studijų institucija, metus pendija, remiamos išvykos į užsienio veikianti Lietuvoje. Studijos pagrįs universitetus. Pasak kolegijos vadovų, norinčiųjų tos individualiu darbu: kiekvienam studentui yra paskiriamas dėstytojas, studijuoti yra gana daug. Priimami ba sudaromas individualus studijų pla kalauro studijų klausytojai ir pirmųjų nas. Po metų studentas turi parengti metų magistrantai. Stojamuosius eg rašto darbą. Atviros visuomenės ko zaminus atstoja atitinkamos srities raš legijoje dėstomos humanitarinės ir to darbas ir asmeninis pokalbis. Išsa socialinės disciplinos: vyksta paskai mesnė informacija teikiama ALF būs tos, seminarai, jiems vadovauja įvai tinėje Jakšto 9, Vilniuje, tel. 61 78 74 rių Lietuvos aukšųjų mokyklų ir už (nuo 9.30 iki 13.00 vai.).
A
pectrum Virtual University is now accepting enrollments for Spring classes which begin April 13 and run through mid-June. This is the largest and most eclectic calendar that we have offered to date, with 17 courses on a wide range of subjects taught by knowledgeable volunteers from around the world. Classes will be held on the World Wide Web, and students can surf to classrooms using a web brovvser. To browse course descriptions or if you would likę to enroll, visit http://www.vu.org/calendar.html
S
COMPUTERS AND INTERNET TECHNOLOGY * Building Your Home on the Web (HTML for Beginners) * Web Design: Style and Substance (Advanced Class) * Netscape Communicator for Beginners * Getting Started with ICQ: Reach Out and Touch The World! * Beginning Programming Using Visual Basic 4.0 * Introduction to Linux * IRC Magic: Internet Chat for Beginners * Practical Internet Genealogy (Intermediate) GLOBAL VILLAGE / BODY, MIND AND SOUL
* Sexual Abuse in the 1990s * Modern Africa Exposed: The Road to Change
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46, mob. tel. 8 299 5 93 50 EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Romualda STONKUTĖ
AAD (Katholischer Akade mischer Auslander-Dienst) skelbia studijų programą “Rytų Europa” ir pasauliečiams kata kams iš Rytų ir Pietų Europos siūlo sti pendiją studijoms ar tyrimų projektams Vokietijoje. Kandidatų išsilavinimas - ne žemes nis kaip bakalauro laipsnis. Būtina pa teikti konkretų studijų ar tyrimų projek tą, pagrįsti studijų Vokietijoje būtinybę ir turėti ryšius su universitetu ar kita aka demine įstaiga, kurioje norima studijuo ti. Remiami studentai, jauni mokslinin kai ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. Pirmasis atrankos ratas vyks Lietuvo je, dokumentai priimami iki gegužės 1 dienos. Informaciją teikia ir anketas da lija VU Religijų studijų ir tyrimo centras.
K
* Writing E-mail In English for Non-Native Speakers of English * Aggressive Listening and the Art of Communication BUSINESS AND WRITING CLASSES
* How to Make Yourself Famous * Internet Law and the Technology Revolution * Writing for Publication * Your Money: Franchising...Should YOU? * You Too Can Make History! You have received this calendar because you are subscribed to the Virtual U mailing list. If you wish to be removed from this list, visit http://www.vu.org/ subscribe.html and click “SignOff” or send a message to Signoff@VU.org with the word UNSUBSCRIBE and whatever e-mail address you want removed in the body of the message. Points of Interest o the Virtual U Campus: Enroll for Classes - www.vu.org/enroll.html Subscription Desk - www.vu.org/subscribe. html Address Changes - www.vu.org/update.html This week at VU (news) - www.vu.org.news/ thisweek.html Quick Tour - www.vu.org/helpdesk/tour-intro.html Virtual U Bookstore - www.vu.org/bookstore/ Chat Cafe - www.vu.org/chatcafe/today/ Free Software Upgrades - www.vu.org/free/ software.html Signoff/Unsubscribe - www.vu.org/free/ signoff.html If you are unable to access the Virtual U campus on the World Wide Web, you can subscribe, sign off, or change your address by e-mail as follows: Send subscribe reųuests to: Subscribe@VU.org Send Sign Off reųuests to: Signoff@Vu.org. Pagal "Spectrum Virtual University" parengė doc. B. Z. STANEVIČIENĖ