m
hinc itur ad astra (
£I
® universitas 00
vilnensis
Balandžio 9 d.
1999 m. Nemokamai
\_____ 7
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 3—4 (1580-1)
UAB "ERICSSON LIETUVA" VU PADOVANOJO SKAITMENINĘ TELEFONŲ STOTĮ Kovo 25 d. Vilniaus Universitete apsilankė UAB “Ericsson Lietuva ” atstovai, vadovaujami kompanijos vadovo Benco Forsho. Jų apsilankymo tikslas buvo pristatyti VU Senato na riams VU telekomunikacijų sistemos modernizavimo projektą ir kaip paramą perduoti 128 vidinių abonentų skaitmeninę tele fonų stotį Consono MD110 PBX, kurios vertė - 115 000 Lt. Firma “Ericsson” Lietuvoje žinoma jau nuo 1919 metų, tačiau rimtai įsikūrė tik 1991-aisiais. Firmos klientų bazė pakan kamai plati ir solidi - visa įranga ir progra miniai sprendimai tiekiami telefoninių tin klų operatoriui “Bitei GSM”, “Lietuvos telekomui”, naftos pramonės įmonėms “Ma žeikių nafta” bei “Būtingės nafta”, AB “Lietuvos energija”, Vyriausybinių ryšių centrui ir kitiems solidiems klientams. Tik mažą firmos prekių apyvartos dalį sudaro bene geriausiai Lietuvoje žinomi mobilie ji “Ericsson” telefonai. Didžiausi produk tai yra mažos, vidutinės ir didelės telefonų stotys, sisteminiai ir tinklų sprendimai, per davimo technologijos. Vilniaus universite tui kaip mokslo įstaigai labai svarbu tapti UAB “Ericsson Lietuva” klientu - taip bū tų ne tik sutaupyta nemaža lėšų, bet ir į aukštesnį lygį kilstelėtas mokslinių tyrimų bei studijų procesas. UAB “Ericsson Lietuva” atstovas Gied rius Butkus, pristatydamas Senato nariams VU telekomunikacijų sistemos moderni zavimo projektą, teigė, kad šiuolaikinė au tomatinė telefono ryšio stotis nėra tik pa togumas, bet ir efektą suteikianti investi cija. Pirmasis žingsnis taupant lėšas - ana loginių ryšio linijų pakeitimas skaitmeni niais srautais. Dabar VU turimas 500 ana loginių linijų būtų galima pakeisti 3 skait meniniais srautais. Taip per metus būtų su taupoma apie 150 000 Lt. Kitas žingsnis -
visi pokalbiai tarp Uni versiteto padalinių vyk tų ne per “Lietuvos telekomą”, taigi jie taptų nemokami. Įdiegus ne šiojamą žinybinį korinį ryšį, būtų galima atsisa Tradicinė iškilmių akimirka: netrukus bus perduota kyti skambučių į mobi “Ericsson Lietuva " dovana Universitetui liuosius VU darbuoto V Naujiko nuotr. jų telefonus. Galiausiai esama netiesioginių taupy 1,5-2 km kabelių. Bus įvedama pokalbių mų, kurie nesusiję vien tik su telefoniniu apskaitos sistema. Stotis bus sujungiama ryšiu. Tarkim, reikia organizuoti keturių optiniu kabeliu su “Lietuvos telekomu”, dekanų pasitarimą. Tam būtų galima pa prijungiami Saulėtekio alėjos, po to Nau naudoti konferencinį ryšį, kuriuo gali nau garduko ir Čiurlionio gatvių padaliniai. To dotis iki 8 žmonių vienu metu. Sis ryšys liau galima prijungti tarnybinio belaidžio įmanomas ir su išore, t.y. su naudotoju, korinio ryšio sistemą. Tai tarsi mobiliųjų esančiu užsienyje, tai pat videokonferentelefonų analogai, tačiau jų eksploataci cinis ryšys, kurį būtų galima panaudoti di ja yra žymiai pigesnė. Dar viena iš galimy dinant mokymo programų efektyvumą - bių -integruotas asmeninis numeris. Vie tarkim, nereiktų kviesti dėstytojo iš kito toj namų, darbo ir mobiliojo ryšio telefo miesto. no numerio pakanka turėti vieną vienin Automatinė telefoninio ryšio stotis bū telį numerį ir tam tikrą programą - stotis tų patogi ir funkcionali - jai reguliuoti pa pati nukreips skambutį reikiamu “adresu”. kaktų vieno sistemos administratoriaus Tokios sistemos instaliavimas (jis kai (tai galėtų būti specialiai apmokytas Skai nuotų apie 700 000 Lt) UAB “Ericsson čiavimo centro darbuotojas), būtų įvesta Lietuva” atstovų nuomone, atsipirktų per vietos pokalbių apskaitos sistema, rengia 1-2 metus. Pradžia tam jau padaryta mos ataskaitos apie vidaus ir išorės po Skaičiavimo centre jau puikuojasi 128 vi kalbius. dinių abonentų skaitmeninė telefonų sto Universitetui siūloma telekomunikaci tis Consono MD110 PBX. jų sistemos modernizavimą pradėti nuo Centrinių rūmų. Čia reikės nutiesti apie Indrė KLIMKAITĖ
Universitas Vilnensis
2
1999.04.09
SUREMONTUOTA VU BENDROJI SKAITYKLA LAUKIA LANKYTOJŲ Kovo 16 d. VU bibliotekoje su sirinkę Senato nariai, Rektorius R. Pavilionis ir bibliotekos direkto rė B.Butkevičienė atidarė naujai su remontuotą VU Bendrąją skaityk lą. Skaitykla pradėta remontuoti spa lio mėnesį. Trims VU bibliotekos pa talpoms (Baltajai salei, Mokslo dar buotojų skaityklai ir Bendrajai skai tyklai) iš VU specialiųjų lėšų fondo buvo išskirta daugiau nei 1 mln. Lt. Dabar pasikeitė patalpų išorė ir vi dus - sudėti nauji langai ir parketas, dažant sienas skaityklos gale atrasta
Bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė džiaugiasi atnaujinta skaitykla V Naujiko nuotr.
mažutė XVII a. freska. Skaitykloje - nauji baldai ir aštuoni kompiute riai, prijungti prie “Interneto”, ku riuo nemokamai 10 valandų per mė nesį gali naudotis kiekvienas VU studentas.
LANKĖSI SVEČIAI IS BALTARUSIJOS VALSTYBINIO UNIVERSITETO
Svečiai Universiteto bibliotekoje apžiūri senuosius spaudinius V Naujiko nuotr.
Kovo 31 d. mūsų universitete lankė si Baltarusijos valstybinio universiteto delegacija. Tai atsakomasis šios mokslo įstaigos vizitas po to, kai 1999 m. sausio 22 d. tarp šių universitetų buvo pasira šyta mokslinio ir kultūrinio bendradar biavimo sutartis vieneriems metams. Pokalbio metu Rektorate buvo pa žymėta, kad tarp mūsų ir Baltarusijos universitetų yra daug panašumų ir skir tumų. "Viena aišku,- sakė akademinių reikalų prorektorius doc.S.Vengris, kad Baltarusijos ir mūsų universitetai savo šalyse yra lyderiai tarp kitų šalies aukštųjų mokyklų.” Kaip vieną pagrin dinių skirtumų tarp šių aukštųjų mo kyklų prorektorius paminėjo “truputį kitokius” santykius su šalių Vyriausy
bėmis. Mokslo reikalų prorektorius prof. B. Juodka svečius supažindino su Vilniaus universiteto istorija, politika, struktūra, mokslo ir studijų programo mis, trumpai papasakojo apie Univer siteto finansavimą. Atvykusieji taip pat pasidalijo savo patirtimi. Svečiams buvo surengta ekskursija po Vilniaus universitetą, vėliau kiekvie nas iš jų nuvyko į labiausiai dominusį fakultetą. Šis gražus dviejų aukštųjų mokyklų ryšys turės prasmingą tąsą: universitetai pradeda tyrinėti abiems pusėms svarbias mokslines temas, kei sis dėstytojais, organizuos bendras mokslines konferencijas ir studentų praktikas. "U.V." inform.
Per skaityklos atidarymą kalbėjęs Rektorius ir bibliotekos direktorė džiaugėsi neeiliniu įvykiu VU gyve nime. Tai vienintelė VU skaitykla, ku rioje yra “Internetas”. Marius MOCKAITIS
Patvirtintas VU pajamų ir išlaidų projektas 1999-iesiems Senato posėdyje kovo 25 d. pa tvirtintas Finansų komisijos (pirmi ninkas L.Simanauskas) parengtas 1999 metų VU specialiųjų lėšų pa jamų ir išlaidų planas. VU pajamas sudaro mokestis už studijas ir kito kį mokymą, lėšos už mokslinio tyri mo darbus, Skaičiavimo centro pa slaugas bei patalpų nuomą. 1999 m. numatoma gauti 13.182,372 Lt (1998 metais ši suma siekė 9.183,700 Lt). Padidės gaunamos lėšos už pa talpų nuomą, daugiau bus surinkta mokesčių už studijas ir kitokį mo kymą. Šiek tiek sumažės pajamos už Skaičiavimo centro paslaugas ir mokslinio tyrimo darbus. Iš šių pa jamų 4.600,161 Lt bus atskaityta į centralizuotą fondą, saviems reika lams liks 8.351,972 Lt. Didžiąją dalį VU išlaidų sudarys darbo užmokes tis VU darbuotojams, po jų eina įna šai socialiniam draudimui ir pre kėms, paslaugoms bei kitoms išlai doms. Iš centralizuoto fondo lėšos bus paskirstomos ūkio reikalams (šios išlaidos didžiausios), administ racijai, mokslo, studijų, Rektoriaus ir VU jubiliejaus fondams. "U.V." inform.
Universitas Vilnensis
1999.04.09
ŠALIES SAUGUMĄ LEMIA NE TIK JOS KARINĖ GALIA Universiteto klubas balandžio 1 d. pa kvietė padiskutuoti tema “Lietuvos sau gumas. Realybė ir perspektyva”. Pokal byje dalyvavo LR Seimo nariai, užsienio reikalų ministras A.Saudargas, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų profe soriai, žurnalistai. Įžanginėje kalboje VU rektorius Rolandas Pavilionis pažymėjo, kad dažniausiai ši tema asocijuojasi su ka rine valstybės galia - sugebėjimu apginti save. Tačiau egzistuoja ir kitas - mūsų stu dijų, švietimo, mokslo saugumas. Pirmas diskusijoms iškeltas klausimas kaip tik ir buvo apie mokslo saugumą šiandieninė je Lietuvoje. Universitetas savo prigim timi yra atvira organizacija, todėl jam bū dingas platesnis požiūris į visas tarptau tines problemas. Dabar visas pasaulis ne rimauja dėl įvykių Jugoslavijoje, ir nors tai gana toli nuo Lietuvos, tačiau šian dien fiziniai ir politiniai nuotoliai negali būti dideli. Mūsų valstybė yra tarp dviejų pasaulio pusių, kuriose kai kurie gyveni mo klausimai suprantami skirtingai. Lie tuva turėjo gerus ryšius su viena pasau lio dalimi, kasdien vis labiau plečiasi ir stiprėja ryšiai su kita pasaulio puse, to dėl, Rektoriaus nuomone, mes turėtume išnaudoti ir senuosius, ir naujai užsimez gusius ryšius, kad netaptume “pilkąja zo na”. Santykiai su abiem pasaulio pusėm turi remtis racionalumu, o ne brutalia jė ga, kad ir kaip gražiai bei efektingai ji būtų pateikiama. Antrasis klausimas diskusijoms - Lie tuvos saugumas, jai įsijungiant į vieną ar kitą gynybinę struktūrą, ir ar šiandien Šiaurės Atlanto aljansas yra visų Lietuvo
je vienodai suprantamas? “Į NATO Lie tuva negali žiūrėti kaip į kokią pabaisą, sakė advokatas Kazimieras Motieka, - gy vename neramiais laikais, ir negalime vie nodai žiūrėdami į abi puses leistis “suval gomi”. NATO šiandien yra ta organizaci ja, į kurią su viltimi žiūri viso pasaulio de mokratinės jėgos, tad Lietuvos priklausy mas NATO būtų labai patikimas skydas. O tai, kad NATO pagaliau išdrįso priimti Jugoslavijos diktatoriaus mestą iššūkį, ad vokato nuomone, tik rodo demokratinių jėgų ryžtą. Šiandien, palaikydami ryšius su Rusija, turime pasirinkti, ar remiame de mokratines Rusijos jėgas, ar jėgas, kelian čias pavojų demokratija'.
Rektorius R.Pavilionis klausė: “Kodėl NATO nieko nedarė, kai Rusija kariavo su Čečėnija, kodėl NATO nieko nedarė kitose šalyse, kuriose vyko panašūs kon fliktai? Jeigu NATO tada gerbė Jungtinių tautų chartiją ir tarptautinę teisę, tai ko dėl Jugoslavijos atveju tarptautinės teisės buvo nepaisoma? Ar galima ir privaloma laikytis tų dokumentų, kurie buvo surašy ti prieš 50 metų ir kuriuos pasaulis gerbė bei pripažino, ar, atsižvelgiant į situaciją, juos galime interpretuoti? Ir kas bus, jei Lietuvos į NATO nepriims dar 50 metų?” Diskusijoje pasisakę Seimo nariai Z.Mackevičius ir Č.Juršėnas pateikė skir
3 tingas Lietuvos narystės NATO perspek tyvas. VDU rektorius V.Kaminskas nusiste bėjo, kad pagal NATO standartus įkur tame Ruklos mokymo centre, kurio sta tybai ir įrengimui išleista apie 40 mln. li tų, turės tarnauti 8 klases baigę Lietuvos kariuomenės šauktiniai. Per mažai dėme sio skiriama švietimui, mokslui, jei da bartinė Lietuvos kariuomenė gali būti tik tokio intelekto. Todėl norint sukurti sau gią, stiprią valstybę, prioritetą turime teikti intelektui. Prof. B.Juodka pažymė jo, kad šiandieninis mokslo saugumas yra ypatingai trapus, nes valstybinės politi kos mokslo atžvilgiu nėra. Prorektorius doc. S.Vengris prisiminė, kad dar jam studijuojant universitete, ka rinėje katedroje teko spręsti, kas svar biau: kovinė ar politinė parengtis? Ir tik rai ne kovinė, ne tankų ar automatų skai čius garantuos Lietuvos saugumą - svar biausia yra žmonių nusistatymas. Nukelta į 4 psl.
PASIRAŠYTA VILNIAUS UNIVERSITETO IR KALININGRADO
VALSTYBINIO UNIVERSITETO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojų ir studentų delegacija balandžio 1-2 dienomis lankėsi Kaliningrado valstybiniame universitete. Svarbiausias vizi to tikslas buvo pasirašyti Kaliningrado valstybinio universiteto ir Vilniaus universiteto ben dradarbiavimo sutartį, aptarti konkrečias bendradarbiavimo priemones 1999-2000 m. Be to, kelionė buvo reikšminga pažintine bei kultūrine prasme, kadangi daugelis mūsų stu dentų ir dėstytojų šiame mieste lankėsi pirmą kartą. Pasirašant bendradarbiavimo sutartį, Kaliningrado valstybiniam universitetui atstova vo Rektorius doc. A. Klemešovas, o VU - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu to direktorius doc. R. Lopata. Sutarties tikslas - remiantis įvairiomis bendradarbiavimo formomis plėsti tarpusavio ryšius, kiekvienai iš šalių prisidedant prie sutarties punktų rea lizavimo. Sutartyje numatyta reguliariai keistis studentų, doktorantų ir dėstytojų delegaci jomis, rengti bendrus seminarus bei dalykinius susitikimus. Vienas iš konkrečių numato mos bendradarbiavimo programos punktų - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins tituto dalykinė ir metodinė parama Kaliningrado universitetui, steigiant Kaliningrado vals tybiniame universitete tarptautinių santykių studijų programą. Susitarta dalyvauti garsaus filosofo I. Kanto skaitymuose, kurie numatomi rengti Kaliningrade dar šį pavasarį. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis Kaliningrado valstybiniam universitetui buvo dvi dešimt ketvirtoji. Rektorius doc. A.Klemešovas paminėjo, kad visos sutartys pasirašytos su kaimyninių valstybių universitetais ir kol kas nėra nei vienos sutarties su Rusijos universi tetais. Šį faktą galima aiškinti dvejopai: arba Rusijos federalinė valdžia skiria nepakanka mai dėmesio Kaliningrado sričiai, arba tai liudija aktyvėjančius kaliningradiečių ryšius su kaimyninių valstybių atskirais regionais ir valstybėmis. Anot Rektoriaus, šiandien situacija tokia, kad Kaliningrado universiteto studentai pirmiau ir dažniau apsilanko Klaipėdoje, Varšuvoje, Berlyne ar Frankfurte nei Maskvoje ar Sankt Peterburge. Plačiau apie Kaliningrado srities ekonominę situaciją susitikime kalbėjo Kaliningrado valstybinio universiteto prorektorius prof. VIvčenko, kuris pažymėjo, kad krizės Rusijoje įtaka turėjo ne tik negatyvių, bet ir kai kurių pozityvių impulsų. Vienas iš jų - vietinių ūkio sričių suaktyvėjimas. Apie Kaliningrado srities ypatingos ekonominės zonos ypatumus ir srities aktyvesnio bendradrabiavimo su ES šalimis galimybes kalbėjo prof. G.Fiodorovas. VU prof. E. Nekrašas kalbėjo apie Lietuvos vietą ir vaidmenį tarptautiniuose procesuose. Susitikime taip pat dalyvavo ir kalbėjo Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos atstovybės 2-asis sekretorius J.Chlebnikovas, prof. V.Zabotkina, Lietuvos Respublikos Ka liningrade konsulato atstovai. Antroji kelionės diena buvo pažintinė-kultūrinė. Aplankytos žymiausios Kaliningrado ir Svetlogorsko istorinės bei kultūrinės vietos. Kelionės organizatoriai dėkoja Atviros Lie tuvos fondui už finansinę pagalbą ir Lietuvos Respublikos Kaliningrade konsulatui už or ganizacinę parama. Algimantas Jankauskas
Universitas Vilnensis
4
Tema
1999.04.09
Valstybiniame universitete valstybės piliečiai išsilavinimo siekia nevienodomis sąlygomis
Universiteto dieninėse studijose š.m. kovo 1 d. buvo užregistruoti 10 068 stu dentai, ir bemaž 20 proc. iš jų moka už studijas, nes nepateko į vadinamąsias valstybės finansuojamas vietas. Mokes čių dydžiai už vienerius mokslo metus yra įvairūs - nuo 12 MGL (1500 Lt) Chemijos fakultete iki 65 MGL (8125 Lt) Medicinos fakulteto stomatologijos programoje. Ne paslaptis, kad mokesčiai už stu dijas panaudojami Studijų fondui, taip pat kurti visiems studentams reikalin gus fondus. Sunkiau suprasti, kodėl tų fondų lėšos kaupiamos ne iš visų vals tybinio universiteto studentų įnašų, ar ba, kitaip tariant, kodėl valstybiniame universitete valstybės piliečiams suda rytos tokios nevienodos sąlygos siekti aukštojo išsilavinimo. Teisinio pagrindo tokiai studentų di ferenciacijai nėra, nes 41-asis LR Kon stitucijos straipsnis sako, kad “aukšta sis mokslas prieinamas visiems, pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus”. Lie tuvai vis uoliau pretenduojant į Euro pos Sąjungą, reikėtų laikytis ir sąjungos narėms taikomos Europos Tarybos re komendacijos. Joje skelbiama, kad “pri ėmimo (į aukštąsias mokyklas) sistemos turi sudaryti vienodas sąlygas kiekvie nam visuomenės nariui”. Šią
R (98) 3 rekomendacijos dalį pabrėžiu todėl, kad būtent priėmimo j valstybinį universitetą metu atsiranda dviejų labai skirtingų rūšių studentai - valstybės fi nansuojami (pirma rūšis) ir valstybės ne
Šalies saugumą lemia ne tik jos karinė galia Atkelta iš 3 psl. Prof. A.P. Piskarskas sakė, kad kalbė dami apie mokslą ir jo reikšmę šaliai, ne turime apsiriboti tik intelekto puoselėji mu. Turėtume atkreipti dėmesį į funda mentinius dalykus, aukštas technologijas. Profesorius pažymėjo, kad nors turime 29 fundamentinius tyrimo institutus, 15 aukštųjų mokyklų, tačiau neturime nei vienos institucijos, kuri užsiimtų taiko maisiais tyrimais. Prasidėjus “mokslo de mokratizavimo procesui”, daugelis moks lininkų pajuto, kad labai patogu vykdyti fundamentinius tyrimus, nes jie pasibai gia 1-2 straipsniais per penkerius metus arba ataskaitomis Studijų ir mokslo de
finansuojami (antra). Šitokią tvarką sa
vo nutarimais įteisina Vyriausybė, kar tu apribodama leidžiamų priimti į nefi nansuojamas vietas studentų skaičių. Šie
nutarimai neaiškina, kodėl ribojama Lietuvos piliečių teisė siekti aukštojo iš silavinimo bent jau už savo pinigus. Ga lima tik pabrėžti, kad griežtai laikantis šių nutarimų, studentų, mokančių visą kainą už studijas, skaičius bus bent dvi gubai mažesnis negu valstybės finansuo jamų. Todėl jeigu tarp antros rūšies stu dentų atsirastų bandančių remtis Kon stitucija ir abejoti šių apribojimų bei dis kriminacijos teisėtumu, tai valstybės fi nansuojamieji “demokratine” dauguma galėtų nubalsuoti, kad viskas tvarkoje, ir valdžia žino, ką daro. Matyt, man kar tais kylantis klausimas, kas Universite to studentų atstovybėje gina valstybės nefinansuojamų studentų teises, vis dar tebėra retorinis. Kitas klausimas būtų mokesčio už studijas dydis. Juk akivaizdu, kad che miko studijos yra “brangesnės” už tei sininko, tačiau chemikas moka 12 MGL, o teisininkas - 36 MGL. Tas reiš kia, kad mokesčio dydis nėra reali stu dijų kaina, greičiau paklausos - pasiū los atspindys. Ir todėl visiškai supran tamas teisininkų požiūris į chemikus kaip į neturtingus giminaičius, tarsi ne pagrįstai pretenduojančius į bendromis (o iš tikrųjų teisininkų) lėšomis sukur tus Studijų, Mokslo ar kitus fondus. Vienodas sąlygas siekti aukštojo išsi lavinimo visiems Lietuvos piliečiams ga
partamentui, kurios kraunamos j dideles stirtas ir kurių niekas neskaito. O kad ne būtų prikišta dėl didelių eksperimentinių bazių, buvo paskubėta tas bazes privati zuoti. Prieš keletą metų ES prašymu bu vo ieškoma taikomojo mokslo likučių Lietuvoje. Nustatyta, kad jie tebėra, ta čiau produkcija eksportuojama į užsienį. Pvz.: “BIOF”-a turi savo atstovybes 20yje šalių, Haidelberge stato dukterinę įmonę, kurioje gamins gaminius pagal lie tuviškas technologijas. Apie 30 lietuviš kų šviesos technologijų firmų sėkmingai eksportuoja savo produkciją į Japoniją, Izraelį. Lietuvos matematikai sugeba kurti tokias programas, kad net švedai, susipažinę su jomis, apstulbo. Deja, po litikai nepripažįsta, kad mokslas per aukštas technologijas gali susikalbėti su
lėtų sudaryti mokesčio už studijas pa keitimas mažesniu registracijos mokes čiu. Tai atitiktų ir kitą jau minėtos reko mendacijos R(98)3 straipsnį: “Jeigu įve dami registracijos mokesčiai, tai pagei dautina juos laikyti ribotu studento įna šu į studijų išlaidas, bet ne valstybinio finansavimo pakaitalu” (neoficialus ver timas autoriaus). Vienodą visiems registracijos mo kestį dalimis (pvz., kas semestrą) ar ba visą iškart kasmet mokėtų kiekvie nas Universiteto studentas, registruodamasis studijoms. Valstybės laiduo jamą nemokamą mokslą gerai besimo kantiems valstybinėse aukštosiose mo kyklose galima būtų įgyvendinti kom pensuojant registracijos mokestį daliai (pvz.: 33 proc.) geriausių rezultatų stu dijose pasiekusių studentų. Lėšos kompensacijai turėtų būti gautos iš valstybės biudžeto subsidijos, skirtos Universitetui. Tokia tvarka sudarytų visiems vieno das sąlygas siekti aukštojo mokslo. Be to, kiekvienas Universitetas stengtųsi di dinti savo studentų skaičių, nes ir vals tybės biudžeto subsidija, ir lėšų, gautų už registraciją, dydis yra proporcingi stu dentų skaičiui. Na, o patekti į aukštą sias mokyklas būtų lengviau.
Doc. Saulius VENGRIS Akademinių reikalų prorektorius
PS. Redakcija kviečia skaitytojus dis kutuoti šia tema. Laukiame Jūsų laiškų.
visomis NATO struktūromis. Pas mus pi nigai skiriami visai ne tam, kam reikėtų perkami tankai, lėktuvai, o mūsų gabūs mokslininkai migruoja j Vakarus. Tai, kad Lietuvos mokslininkų darbais susidomė jo NATO, mūsų Vyriausybei parodo, kad Lietuvos mokslininkai gali dirbti ir šiai organizacijai, ir Lietuvos kariuomenei. Jeigu iš patvirtinto karinio biudžeto 1/3 ar 1/4 dalis būtų skiriama moksliniams taikomiesiems tyrimams ir aukštoms technologijoms remti, tai Lietuvos sau gumas būtų daug labiau garantuotas. Klube Rektorius įteikė VU studentui archeologui Ernestui Vasiliauskui premi ją, kurią paskyrė Miunsterio (Vokietija) universitetas. "U.V." inform.
1999.04.09
Universitas Vilnensis
5
Laurai
VU MOKSLININKŲ APDOVANOJIMAI, PREMIJOS, STIPENDIJOS 1998 m. Lietuvos mokslo premijos:
Prof. Vygantui PAULAUSKUI, prof. Alfredui RAČKAUSKUI (kar tu su Matematikos ir informatikos instituto darbuotoju Vidmantu Bentkumi) už darbų ciklą „Banacho erdvių skirtinių asimptotinė analizė (1987-1997)“. Prof. Henrikui ZABULIUI už leidinį „Knygelė apie pakylėtumą kažkada Longinui priskirta“ (V., „Ai dai“, 1997 m.).
Lietuvos mokslų akademijos premijos jauniesiems mokslininkams:
„Klaipėdiškė. Susitikimų ir pokalbių su Ieva Simonaityte užrašai“. 1998 m. Šilutės raj. Savivaldybės
Humanitarinių ir socialinių moks lų srityje:
„Lietuvninkų vilties“ premija ha bil. dr. prof. Domui KAUNUI už Mažosios Lietuvos paveldo globą ir populiarinimą.
Doktorantams Dainiui ŽALI MUI ir Skirgailei ŽALTAUSKAITEI už darbą „Tarptautinės organizaci jos“, I-II dalys. Biologijos, medicinos ir geomokslų srityje: Doktorantui Sauliui BAGDO NUI už darbą „Lazerinė sensibiliza cija navikų terapijoje: fotovaistų fotovirsmai“.
1998 m. Nacionalinės premijos:
Prof. Edvardui GUDAVIČIUI ir doc. Alfredui BUMBLAUSKUI už televizijos laidų ciklą „Būtovės slėpiniai“. Rašytojui doc. Marcelijui MARTINAIČIUI už poezijos rinki nius „Sugrįžimas“ bei „Atrakinta“.
1998 m. valstybinė M. Mažvydo premija:
Habil. dr. prof. Domui KAU NUI už monografiją „Mažosios Lie tuvos knyga“.
Lietuvos Mokslų Akademijos vardinės premijos: Simono Daukanto (istorija) habil. dr. prof. Mečislovui JUČUI už monografiją „Žalgirio mūšis“ ir kitus Lietuvos istorijos mokslo dar bus.
Lietuvos Mokslų akademijos premijos jauniesiems mokslininkams:
Valstybės mokslo stipendijos: Aukščiausio laipsnio valstybės sti pendijos:
Prof. A. STABINIUI (Fizikos f., Kvantinės elektronikos k.) Prof. V. MACKEVIČIUI (Ma tematikos f., matematikos anali zės k.)
Matematikos, fizikos ir chemijos sri tyje:
Doktorantei Vaidai PALIULIONYTEI už darbą „Skysčių chro matografijos ir kapiliarinės elektroforezės metodų taikymas neorgani nėje analizėje“. Biologijos, medicinos irgeomokslų srityje:
Magistrantei Vaidai GARBENČIŪTEl-ŠEPUTIENEI už darbą „Escherichia coli rūgštinio šoko indukuojamo asr geno reguliacijos me chanizmo tyrimai“. Evelinai KLIAUGIENEI už darbą „Gamtinės ir technogeninės geocheminės anomalijos Kėdainių rajone ir mieste“.
Vardinės premijos: Tado Ivanausko (gamtosauga) - habil. dr. prof. Rimui Petrui ŽA1998 m. (už 1997 m.) Ievos SiROMSKIUI už darbų ciklą „Gam , monaitytės literatūrinė premija (Klai tinių ir antropogeninių procesų są pėdos apskrities) habil. dr. prof. Do veika jūros ir vidaus vandens telki mui KAUNUI už monografiją „Ma nių kranto zonoje“. žosios Lietuvos knyga“ bei knygą
Valstybės stipendijos jauniems mokslininkams:
Dr. D. BERŽAITEI (Filologi jos fak., Slavų literatūros k., vyr. asis tentė)
Dr. R. MISIŪNUI (Komuni kacijos fak., Knygotyros k., vyr. asis tentas)
Dr. G. MIŠKINIENEI (Filolo gijos fak., Slavų filologijos k., moks lo asistentė) Dr. S. RUDAITIENEI (Gam tos fak., jJotanikos ir genetikos k., mokslo darbuotoja} Dr. P. V. SUBAČIUI (Filologi jos fak., Literatūros teorijos k., vyr. asistentas) Dr. I. ŠEŠKAUSKIENEI (Filo
logijos fak., Anglų filologijos k., vyr. asistentė)
Dr. S. VAINAUSKUI (Gam tos fak., Biochemijos ir biofizikos k., mokslo darbuotojas)
6
Universitas Vilnensis Lietuvos mokslas ir kultūra patyrė
skaudžią netektį. Vilniaus universite
tas su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų vasario 20 dieną, eidamas 87-
LEVAS VLADIMIROVAS 1912 0227- 1999 02 20
1999.04.09 tos kryptys buvo mokslo ir kultūros, knygos ir bibliotekininkystės veiklos
istorija, bibliotekinės ir informacinės
veiklos modernizavimas, bibliotekų ir informacijos specialistų rengimas. Profesoriaus plunksnai priklauso
uosius metus, mirė žymus Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjas, knygos ir
tokios svarbios knygos: “Vilniaus uni versiteto istorija” (1976 - 1979),
bibliotekų istorijos tyrinėtojas, ilgame tis Vilniaus universiteto bibliotekos di
“Knygos istorija” (1979, perdirbtas lei
rektorius, Bibliotekininkystės ir Moks linės informacijos katedrų vedėjas,
dimas rusų kalba 1988'), “Ivanas Fio dorovas kultūros raidoje” (1983), “Pranciškus Skoryna: Pirmasis Lietu
buvęs Jungtinių Tautų Dago Hamer-
šeldo bibliotekos Niujorke direkto rius, profesorius Levas Vladimirovas. L. Vladimirovas gimė 1912 m. va sario 27 d. Telšiuose. Baigė Šilutės J.
vos Didžiosios kunigaikštystės spaus tuvininkas” (1992).
G. Herderio gimnaziją. 1932-1936
vo pripažinta visame pasaulyje.
m. Kauno universitete studijavo an glų ir vokiečių kalbas bei pedagogi ką, o 1937-1940 m. - Kauno ir Vil
tų D. Hameršeldo bibliotekos Niujor ke direktoriumi. Šias aukštas, garbin
L. Vladimirovo kompetencija bu 1964 m. jis išrenkamas Jungtinių Tau
niaus universitetuose ekonomiką.
ka knyga - M. Mažvydo “Katekiz
gas ir atsakingas pareigas jis ėjo dvi
Antrojo pasaulinio karo dalyvis, lie
mas”, daugelis kitų neįkainojamų
tuviškosios šaulių divizijos karinin kas, mūšiuose sunkiai sužeistas. Po
tautos istorijos ir kultūros vertybių. 1949 m. L. Vladimirovas buvo bib liotekininkystės specialybės steigimo
kadencijas (šešerius metus, iki 1970 m.). 1966-1977 m. dalyvavo
demobilizacijos 1945-1948 m. dirbo strateginėse ūkio ir kultūros planavi mo institucijose.
Nuo 1948 iki 1993 m. L. Vladimirovo gyvenimas buvo glaudžiai su sijęs su Vilniaus universitetu, jo bib
Tarptautinės bibliotekų asociacijosfe
deracijos IFLA darbe.
Vilniaus universitete iniciatorius ir or ganizatorius, 1952-1964 m. Bibliote kininkystės, 1970-1973 m. Bibliote
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę L. Vladimirovo nuopelnai 1995 m.
kininkystės ir mokslinės informacijos,
nigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.
1973-1987 m. Mokslinės informaci
buvo įvertinti Didžiojo Lietuvos ku
lioteka, bibliotekininkystės aukštuo
jos katedros vedėjas. Šimtai įvairių
Ilgas irprasmingas profesoriaus gy
ju mokslu. Nuo 1948 m. L. Vladi
bibliotekininkystės ir informacijos sri
venimas paliko svarbių ir reikšmingų
mirovas paskirtas Vilniaus universi teto bibliotekos direktoriumi ir dir
čių absolventų - Profesoriaus auklė
darbų, liudijančių daug lietuvių kul tūrai ir mokslui nuveikusią asmeny
bo šiose pareigose iki 1964 m. Vie nas didžiausių jo rūpesčių buvo su grąžinti Lietuvai Rusijos ir Ukrainos
tiniai. Daugjėgų L. Vladimirovas ati davė katedrų mokslo personalui ug dyti. Daugelio disertacijų mokslinis vadovas, mokslo darbų atsakingasis
bę. Profesoriaus L. Vladimirovo idė jos buvo realizuotos įkuriant Vilniaus
universiteto Komunikacijos fakultetą.
okupacijų, karų audros ir kitų nelai mių išblaškytą turtą - knygas bei ran
redaktorius, L. Vladimirovaspaskel bė daugiau kaip 400 mokslinių
kraščius. L. Vladimirovo pastango
straipsnių Lietuvoje ir užsienyje. Pa
ja, pasišventimas Knygai ir Tiesai yra ir bus nuolatiniai Jo darbus tęsiančių
mis į Lietuvą grįžo pirmoji lietuviš-
grindinės jo mokslo tiriamosios peik
mokinių orientyrai.
Patvirtinti mokesčiai už studijas VU Senate patvirtinti metiniai mo kesčiai už studijas 1999/2000 m.m. klausytojams. Kaip ir anksčiau didžiau si mokesčiai - Medicinos fakultete. Magistrantai čia mokės 74 MGL dy džio mokestį už mokslo metus, stoma tologijos studijų krypties dieninio sky riaus bakalaurai - 65 MGL dydžio mo kestį. Mažiausi mokesčiai - Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakul tete -12 MGL. Šie įkainiai galioja klau
sytojams, įstojusiems į VU 1998 m. ar ba vėliau, taip pat grįžusiems (priim tiems iš kitų aukštųjų mokyklų) tęsti studijų VU į pirmą ar antrą kursus. Mokesčių klausytojams, įstojusiems į VU 1997 m. ir anksčiau ar grįžusiems tęsti studijų į trečią ir aukštesnius kur sus, matematinė išraiška kiek kitokia, tačiau tendencija išlieka - pigiausios studijos yra Chemijos, Gamtos bei Ma tematikos ir informatikos fakultetuo
Mokslininko tolerancija, inteligenci
se, brangiausios - Medicinos fakulteto stomatologijos studijų krypties studen tams, antroje vietoje - Tarptautinio ver slo mokykla. Pagal naująjį mokesčių už studijas projektą klausytojai, užimantys valstybės finansuojamas vietas, už įskai tos perlaikymą privalo sumokėti 0,8 MGL mokestį, o už egzamino - 1,3 MGL. Konkreti studijų mokesčio suma už rudens semestrą apskaičiuojama, imant MGL dydį rugsėjo 1 d., o už pa vasario - vasario 9 d. "U.V." inform.
1999.04.09
Universitas Vilnensis
Premijos ir stipendijos
7
Studentei įteikta M.Gimbutienės
MOKSLŲ AKADEMIJOS PREMIJOS MŪSŲ STUDENTAMS Lietuvos Mokslų akademijos prezidiu mas paskyrė ir įteikė 15 Mokslų akade mijos 1998 m. premijų aukštųjų mokyk lų studentų konkurso nugalėtojams už ge riausius mokslinius darbus. Minėtini šie VU studentų moksliniai darbai ir jų autoriai: • Jurgita Baltronaitė „XX amžiaus Lietuvos bibliofilai“. Komunikacijos fakultetas, Knygotyros katedra. • Živilė Nedzinskaitė „M. K. Sarbie
vijaus poezijos imitacija proginėje LDK XVII a. literatūroje“. Filologijos fakultetas, Klasikinės filolo gijos katedra.
• Jovita Dikmonienė „Atpažinimo motyvas graikų tragedijoje“. Filologijos fakultetas, Klasikinės filolo gijos katedra. • Daiva Bakonytė „Mikoplazminės infekcijos paplitimo ir patogeniškumo ty rimai“. Chemijos fakultetas, Biochemijos ir bio fizikos katedra. • Agnė Straševičiūtė, Jurgita Vaivadaitė, Gediminas Gliebus „Vidurinio ir alkūninio nervo sensorinės bei motori nės funkcijos įvertinimas plaštakoje“. Medicinos fakultetas
Prezidiumas perdavė MA padėką minė tų darbų vadovams ir autoriams.
stipendija Kovo 25 d. vykusiame Senato posė dyje apsilankė garbinga viešnia - atkur tos Lietuvos Skautų sąjungos atstovė ponia S. Gedgaudienė iš Amerikos. Jos misija buvo įteikti VU Archeologijos specialybės magistrantei Sandrai Sutkūnaitei istorikės ir mitologės Marijos Gimbutienės vardo stipendiją. Stipen dija teikiama istorikams ir humanita rams, dirbantiems artimose garsiosios mokslininkės veiklai srityse. Stipendi ją sudaro Vilniaus universiteto, Moks lų akademijos ir pačios ponios S. Ged gaudienės iniciatyva parūpintos lėšos. Ateityje ši stipendija bus teikiama ir ki tiems istorijos ar humanitarinių specia lybių studentams.
„U.V." inform.
VU POLITOLOGUI PASKIRTA A.BRAZAUSKO FONDO STIPENDIJA Algirdo Brazausko fondas įkurtas 1998 m. balandžio 7 d. Tai savarankiška nepelno orga nizacija, kurios tikslas - skatinti ir remti modernaus politinio mąstymo formavimąsi Lietuvo je. A.Brazausko fondo paramos programoje 1999 metams numatytos šios remtinos sritys: moksliniai tyrimai ir konferencijos, parama jauniesiems politikams irpolitologams, leidybinė veikla, rėmėjų klubo renginiai, bendradarbiavimas su užsienio partneriais. Šio fondo stipendija buvo paskirta ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto antro kurso studentui Šarūnui Chomentauskui. Per dvejus studijų metus jis pasižymėjo kaip darbštus, kritiškai mąstantis, daug savarankiškai studijuojantis ir turintis moks linių interesų studentas. Iš kitų jis išsiskiria savo plataus pobūdžio visuomenine bei akademine veikla ir puikiais rezultatais. Stipendininkas be A. Brazausko fondo skirtų 500 Lt kas mėnesį dar gauna padidintą VU.studento stipendiją. - Šarūnai, ką Tau reiškia ši stipendija? - Tai geras stimulas siekti kažko daugiau. Neseniai grįžau iš Danijos (ten Šarūnas Chomentauskas studijavo pagal Tarptauti nę Politikos mokslų programą - M.M.) ir pamačiau, kad Lietuvoje į priekį niekas nepasislinko. Kai gauni paramą, jauti, kad kažkada ją reikės grąžinti. Tai tikrai pir mas ir turbūt vienintelis lietuviškas fondas, kuris užsiima filantropija. Politikos skati nimas - iš viso neregėtas negirdėtas daly kas Lietuvoje. - Kokių dar aukštumų esi pasiekęs? - Reikėtų pradėti nuo sporto. Dešimt metų buriavau (A.Brazauskas jaunystėje taip pat aktyviai propagavo šią sporto šaką - M.M.). Vilniuje tarp buriuotojų ne kartą tapau čempionu, esu gavęs Pereinamąją Geriausio Lietuvos buriuotojo taurę, daž nai užimdavau prizines vietas Lietuvos čem
Nuotr. iš asm. albumo
pionatuose. Bet tai buvo mokyklos laikais, o dabar - studijos.
biausi žmonės išsivažinės. Juk Lietuvos po litinė situacija praktiškai nesikeičia.
- Ar A.Brazauskas pats Tau įteikė šiuos pinigus?
- Ką veiki laisvalaikiu? - O, mano laisvalaikis - tai šimtas viso kių dalykų. Dažniausiai laisvalaikis - dar bas, o tai ir gerai, ir blogai.
- Ne. Valdyba kartu su A.Brazausku per posėdį nusprendė stipendiją antram se mestrui skirti man. Prezidentas mane pa sveikino, o pinigus nutarta pervesti į banko kortelės sąskaitą. - Kokią matai Lietuvos ateitį? - Manau, kad tauta gerokai praradusi politinį aktyvumą, kuris anksčiau buvo la bai didelis. Lietuvą labai paveikė komu nistiniai laikai, trėmimai, religijos perse kiojimas, absoliutus žmogaus laisvių suvar žymas. Lietuviai biznį daryti sugeba, bet kalbant apie politiką ir sąlygas viskam, pa dėtis yra tragiška. Blogiausia, kas mūsų laukia - Europos provincija, kai visi ga-
- Ar turi merginą? - Turiu. Vasarą planuojame atšokti ves tuves.
- Sveikinu. O kokie tavo planai ateičiai? - Ruošiuosi mokytis Prancūzijos menedž mento mokyklos magistratūroje. Grįžęs ku rį laiką dirbsiu privačioje įstaigoje. Nesiruo šiu iš karto lįsti į ministeriją, nes trūks prak tinės patirties, o paskui, kai atsiras noras pa bandyti kažką pakeisti Lietuvos politikoje, reikės dirbti valstybinį darbą. - Ačiū už pokalbį. Sėkmės darbuose!
Marius MOCKAITIS
8
Universitas Vilnensis
1999.04.09
Vilniaus universitetui — 420 njetę
Apie Vilniaus universiteto atkūrimą 1919 metais 1832 m. gegužės 1 d. Rusijos caras Nikalojus I pasirašė įsaką dėl Vilniaus universiteto uždarymo. Jis universite tui atkeršijo už laisvą mintį, studentų slaptąsias draugijas, aktyvų dalyvavi mą 1831 m. sukilime. Šią mokymo įstaigą uždarė, išsklaidė jos profeso rius ir studentus, nors prieš 30 metų Nikalojaus I brolis ir pirmtakas Rusi jos imperijos soste Aleksandras I pa tvirtino universitetą „visiems lai kams“, suteikdamas jam imperatoriš kojo titulą. Po to laikas nuo laiko tai Lietuvos bajorijai, tai rusų caro administraci jai, tai lietuvių tautinio atgimimo vei kėjams vis kildavo sumanymų atkur ti Vilniaus universitetą. Tautinis at gimimas, lietuviškosios ir lenkiško sios inteligentijos gausėjimas Vilniu je, mokslo draugijų kūrimasis galuti nai subrandino Vilniaus universiteto atkūrimo idėją, o nepriklausomos valstybės atgimimas sudarė politines prielaidas universiteto atgaivinimui. Viltys atkurti universitetą ypač sustip rėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, nors karas nėra tam palankiausias metas. Universiteto atkūrimo klausimas vienu metu buvo brandinamas dvie jose Vilniuje veikusiose didžiosiose mokslo draugijose - Lietuvių moks lo draugijoje ir Vilniaus mokslo bi čiulių draugijoje (t. y. lietuviškoje ir lenkiškoje). Nemaža žinomų Lietu vos žmonių, ypač vilniečių, buvo abie jų draugijų nariai. 1917 m. rugsėjo mėn. lietuvių at stovų konferencijoje Vilniuje buvo iš rinkta Lietuvos Taryba, prabilta apie Steigiamąjį Seimą - žengtas pirmas žingsnis Valstybės atkūrimo link. Po mėnesio įvyko Antroji lietuvių kon ferencija Stokholme, pripažinusi Lie tuvos Tarybą tikrąją Lietuvos atsto ve. Šioje konferencijoje priimta rezo liucija dėl Vilniaus universiteto, „kad Lietuvos Taryba Vilniuje imtų si organizavimo universiteto Vilniu je ir tuojau pradėtų tą darbą“. Lap
kričio pradžioje Antrojoje Berno lie tuvių atstovų konferencijoje irgi bu vo priimta rezoliucija: „Lietuvių Ber no konferencija, matydama aukštos mokyklos Lietuvai būtiną reikalą, kreipėsi į Lietuvos Tarybą, kad ji pa sirūpintų dar karo metu gauti iš vo kiečių valdžios leidimą lietuvių Vil niaus universitetui atgaivinti. Taryba privalo gauti buvusius universiteto rūmus ir knygynus, kviesti mokslo vy rus profesorius ir daryti kitus pasiruo šimo darbus“. Taip buvo pasitikėta vienintele lietuvių tautos atstove Lietuvos Taryba. Todėl neatsitiktinai 1918 m. liepos mėn. jos posėdyje bu vo konstatuota: „Vilniaus universite to klausimui dirvą paruošė užsienio lietuviai. Jų ir mūsų nuomonė - pa galiau atėjo laikas imtis tų klausimų praktiniam vykdymui.“ Lietuvos Taryba labai aktyviai rū pinosi universiteto klausimu. Buvo kreiptasi į aukštus vokiečių pareigū nus. Gautas Rytų fronto vado P. Hindenburgo principinis leidimas kurti Vilniuje universitetą. „Universitetui vokiečiai pritarė, jis turį būti lietuviš kas, tik reiksią patenkinti ir lenkai, gudai, žydai.” Šiuo klausimu rūpino si ne tik Lietuvos Tarybos universite to komisija, bet ir Lietuvių mokslo draugija. 1918 m. spalio pradžioje vi suotiniame draugijos narių susirinki me itin karštai svarstytas universite to klausimas. Susirinkimo dalyviai studentai savo pasitarime nusprendė, kad svarbiausias šio susirinkimo klau simas yra lietuvių universiteto įkūri mas Vilniuje: „Mūsų, lietuvių, uni versitetas turi būti mūsų sostinėje. Tai yra visų mūsų noras“. Draugijos valdyba paskyrė komisiją, kuri turė jo atlikti universiteto atkūrimo pa ruošiamuosius darbus. Toje komisi joje buvo Augustinas Janulaitis, Pra nas Mašiotas ir busimasis rektorius Mykolas Biržiška. Vėliau prie jų pri sidėjo Vincas Čepinskis. Universite to statuto projektas, pateiktas Lie tuvos valstybės Tarybai, buvo šios in
teligentų grupės apmąstymų ir dar bo rezultatas. 1918 m. lapkričio 29 d. minėtas projektas buvo svarstomas Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje. Statuto projektą pristatęs Jonas Yčas paminė jo, kad darbas atliktas skubotai, bet universiteto atkūrimą reikia judinti, nes reikia nuo metų pradžios pradėti universiteto turtų grąžinimo darbą. Daug ginčytasi buvo dėl Teologijos fa kulteto reikalingumo universitete. La bai sudėtingas ir subtilus dėstymo kal bų klausimas. Komisijoje ir Taryboje posėdžiavusieji platesnio akiračio lie tuvių inteligentai suvokė, kad atgims tanti Lietuvos valstybė, atkurdama Vilniaus universitetą, turėtų sujungti du tomis Lietuvos gyvenimo sąlygomis sunkokai suderinamus dalykus: tauti nės, lietuviškos aukštosios mokyklos įkūrimą bei Lietuvos tautinių mažu mų aspiracijas atitinkančios mokyklos steigimą. Be to, reikėjo atsižvelgti ir į tam tikrą kiek dirbtinai suformuotą tradiciją, kai senasis Vilniaus univer sitetas buvo įsivaizduojamas kaip XVIII a. pab - XIX a. pirmo trečda lio lenkiškos kultūros židinys vien dėl studijų procese ir raštinėje vyravusios kalbos. Iškreiptai įsivaizduojantiems Lietuvos tautines ir kultūros istorijos problemas lietuvių inteligentams net gi atrodė, kad tikrą lietuvišką univer sitetą galima įsteigti ne Vilniuje, bet Kaune ar Šiauliuose. Toks požiūris bu vo parankus tai Lietuvos inteligenti jos daliai, kuri įsivaizdavo ir bandė įro dinėti, kad Lietuvoje lenkiškoji kultū ra yra labai išplitusi. Todėl, turėdamas mintyje gana sudėtingą politinę, kul tūrinę ir tautinę situaciją, Stasys Šilin gas projekto svarstymo metu ir manė, kad Lietuvos tautinės „mažumos tu rėtų rasti universitete šilumos“. My kolas Biržiška abejojantiems tiesiog atkirto: „Bet randasi geradariai, ku rie mums nurodo steigti universitetą kur kitur: Kaune ar Šiauliuose. Ne, pirmas Lietuvos universitetas turi būti tiktai Vilniuje. Gal būt ateis lai
1999.04.09 kai, kad universitetai bus steigiami ir Kaune ir Šiauliuose ir po visą Lietu vą. Bet čia mums svarbi istorijos tra dicija”. Taigi svarstymui pateiktame pro jekte juntama gana didelė kalbinė to lerancija. Lietuviškajame universitete pagal statuto projektą galėjo būti dės toma lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Kai kas manė, kad turėtų būti tik dvi dėstymo kalbos: lietuvių ir lotynų. Per svarstymą gudų atstovai siūlė įrašyti ir galimybę dėstyti gudų kalba. Statuto svarstymo antrajame skai tyme Mykolas Biržiška atkakliai siū lė į projektą įrašyti, kad atkuriamas universitetas yra senojo Vilniaus uni versiteto paveldėtojas. Taip ir buvo padaryta. Pagaliau 1918 m. gruodžio 5 d. tre čiuoju skaitymu buvo priimtas, o pas kui ir „Lietuvos Laikinosios vyriau sybės žiniose“ paskelbtas Vilniaus universiteto statutas, tapęs įstatymu. Pirmajame statuto punkte rašoma: „Vilniaus universitetas atgaivinamas nuo 1919 m. sausio 1 d. Jis yra moks lo ir mokymo įstaiga ir 1832 m. už daryto Vilniaus universiteto turtų pa veldėtojas“. Pagal šį statutą universi tete turėjo būti keturi fakultetai: Te ologijos, Socialinių mokslų, Medici nos, Gamtos ir Matematikos. Nuo 1919 m. sausio 1 d. turėjo pradėti darbą kol kas tik du fakultetai: Te ologijos ir Socialinių mokslų. Lietuvos Valstybės Taryba atkūrė lietuvišką Vilniaus universitetą. Bet atkurtasis universitetas dėl aplinky bių, nepriklausančių nuo jį atkūrusios Lietuvos valstybės, negalėjo pradėti darbo nuo 1919 m. pradžios, nes sau sio pirmomis dienomis Vilnių užėmė slaptai susiformavusios lenkų gin kluotosios pajėgos, o po kelių dienų į šį miestą įsiveržė Rusijos Raudono ji armija. Lietuvos vyriausybė ilgam persikėlė į Kauną. Minėjome, kad universiteto atkū rimo klausimas brendo ne tik lietu viškosios, bet ir lenkiškosios Vilniaus inteligentijos gelmėse. 1918 m. pabai goje savo atsikuriančios valstybės skatinami Varšuvos inteligentai ir profesūra taip pat pradėjo rengti dir vą Vilniaus universiteto atkūrimui. Tai buvo daroma tuo metu, kai Len I
9
Universitas Vilnensis
Vilniaus universitetui - 42D metę
Apie Vilniaus universiteto
atkūrimą 1919 metais kijos vyriausybė Vilniaus beveik ne kontroliavo. Varšuvoje Vilniaus universiteto at kūrimo klausimas iškilo nevyriausy binėje institucijoje - Varšuvos Lietu vos komisijoje, kuri tuomet skelbėsi atstovaujanti Lietuvos ir Baltarusijos lenkams. Iniciatorius buvo prof. Stanislovvas Wladyczka. Privati iniciaty va buvo visaip pabrėžiama. O apie Lietuvos Valstybės Tarybos sprendi mus Varšuvoje jau žinota. 1918 m. gruodžio 13 d. privačiame bute posė džiavusi komisija priėmė nutarimą, turėjusį politinės deklaracijos bruo žų. Pabrėžtas perdėm lenkiškas pra eityje Vilniaus universiteto pobūdis, ko iš tikrųjų nebuvo. Senasis Vilniaus universitetas vadinamas lenkų tauti nės kultūros židiniu, tarnavusiu len kų tautos naudai ir šlovei. Ir tiesiai pasakyta: „kadangi daugiau kaip 3 milijonai lenkų, gyvenančių Lietuvo je ir Baltarusijoje, neskaitant didelio skaičiaus katalikų baltarusių, links tančių prie lenkų kultūros, turi teisę, į savo aukštąją mokyklą. Ta jų mokyk la turi būti lenkiškas universitetas Vil niuje“. Teisėtas lietuvių poreikis sos tinėje turėti savo universitetą net ne paminėtas. Iš esmės lenkiško univer siteto įkūrimas Vilniuje buvo dangs tomas jo atkūrimu. Jį buvo numatyta atidaryti 1919 m. rudenį. Varšuvoje buvo sudarytas Lenkiškos aukštosios mokyklos Vilniuje atkūrimo komite tas, kurio pirmininku tapo Varšuvos universiteto Teisės ir politinių moks lų fakulteto dekanas prof. Alfonsas Parczewskis. Bet Vilniuje vis dar rezidavo Lie tuvos Laikinoji vyriausybė. Reikėjo iniciatyvos iš Vilniaus. Ją suformavo čia skubiai atvykęs prof. Stanislawas Wladyczka. Ir 1918 m. gruodžio 28 d. visuomeninis Lenkų komitetas, vei kęs Vilniuje ir pretendavęs į visų gy venimo sričių tvarkymą Lietuvoje (bent jau Rytų Lietuvoje), išleido nu
tarimą dėl lenkų universiteto Vilniu je atidarymo. Tame nutarime tiesiai pasakyta: „Lenkų komitetas, patvir tindamas nesenstančią Lenkų tautos teisę turėti Vilniuje savo aukštąją mo kyklą ir atgauti kadaise Vilniaus len kų universiteto turėtus pastatus, fon dus ir dovanojimus, pagalbines moks lo priemones, bibliotekas ir rinkinius šiuomi skelbia iš naujo atkuriamą 1832 m. uždarytą universitetą“. Taip buvo atsiliepta į Lietuvos Valstybės Tarybos įstatymą - Vil niaus universiteto statutą. Abu šie lenkiškų visuomeninių organizacijų nutarimai teisine prasme buvo nie kiniai nuo pat jų pradžios. Beje, kai Vilnių pradėjo kontro liuoti Rusijos Raudonoji armija, Vin co Mickevičiaus-Kapsuko vadovauja ma marionetinė Litbelo sovietinė vy riausybė, atspindėjusi tiek lietuviško sios, tiek lenkiškosios Vilniaus inte ligentijos nuotaikas, 1919 m. kovo 13 d. paskelbė dekretą dėl Darbo uni versiteto, „carinės reakcijos uždary to Vilniaus universiteto sienose“, ati darymo. Praktiškai nei Lietuvos Laikinajai Vyriausybei, nei marionetinei sovie tinei Kapsuko vyriausybei nepavyko pradėti Vilniaus universiteto darbo. 1919 m. balandžio mėn. Vilnius atsi duria Lenkijos rankose. Rugpjūčio 28 d. Lenkijos valstybės vadovas Jo zefas Pilsudskis Vilniuje pasirašė ge rokai romantizuotą dekretą dėl Ste pono Batoro universiteto Vilniuje at kūrimo. Nepalankiai Lietuvai susi klosčiusiomis karinėmis ir politinė mis aplinkybėmis pasinaudojo Len kija, kuri ne tik deklaravo, bet ir rea liai atkūrė Vilniaus universitetą, t. y. įgyvendino Lietuvos Laikinosios Vy riausybės siekius bei 1918 m. gruo džio 5 d. pirmąjį Vilniaus universite to atkūrimo aktą. Doc. Sigitas JEGELEVIČIUS
Universitas Vilnensis
10
STUDENTAVIMAS BRANGIAI KAINUOJA Ar žinote, kaip pasiimti savo daik tą, paliktą draugo kambaryje? Saky site, kvailas klausimas? O jei draugo tuo metu nėra ir nežinia, kada jis grįš? Mindaugas Malinauskas, KomF ketvirtakursis žurnalistas, gali pasiūlyti paprastesnį būdą nei laukimą. Pa prasčiausiai tereikia išspirti duris. Taip lapkričio 18 dieną šis „džentel menas“ ir pasielgė. Pamiršęs akinius kaimynės kambaryje ir nelaukdamas, kol ši sugrįš, M. Malinauskas išspyrė jos kambario duris, įėjo į vidų ir pasi ėmė savo akinius. Aukšto gyventojai sako, kad M. Malinauskas dažnai bū na girtas ir spardo duris. Tą kartą jis buvo blaivas, tačiau pas komendantę atsarginių raktų nepaprašė. O kam, jei jo metodai padeda greičiau pasiek ti tikslą. Beje, šis studentas be įpro čio spardyti duris turi dar vieną bėdą - metus laiko nemoka už bendrabu tį. Jis įsiskolinęs Universitetui 828 Lt. Vasario 4 d. Rektoriaus įsakymu Nr. R-22M. Malinauskas buvo paša lintas iš bendrabučio, tačiau toliau ja me gyvena ir už jį nemoka. Kovo 29 dieną Rektorato posėdyje M. Mali nauską nuspręsta pašalinti iš Univer siteto, priversti jį susimokėti skolą ir atlyginti nuostolius. Busimasis medikas penktakursis Saulius Guobužas draugus kol kas stebina sugebėjimais ne medicinos srityje. 32 bendrabučio Nr. 4 (Čiur
lionio g. 23) gyventojai savo parašais patvirtino, kad S. Guobužas dažnai girtauja ir triukšmauja. „Būdamas neblaivus spardo kambarių duris, iš laužė sieninės spintos duris, visą naktį trukdo gyventojams miegoti“, - rašo ma gyventojų skunde Rektoriui. Tai buvo lapkričio mėnesį. Vasario 19 d. gyventojai vėl kreipėsi į Universiteto valdžią, prašydami pagalbos. S. Guo bužas bus pašalintas iš bendrabučio, jo galimybės tęsti studijas pakibo ant plauko. Dar keisčiau atrodė antrakursės medicinos specialybės studentės Dai
1999.04.09
Įdcflriybės
1999-ųjų
metų
MOKSLO IR TECHNIKOS
ĮSIMINTINOS DATOS 750 metų, kai britų vienuolis Rogeris Bekonas išrado akinių lęšį. Rėme liu lęšiai buvo sujungti XIV a. ir tik po poros šimtmečių buvo sugalvota juos tvirtinti už ausų.
545 metai, kai J. Gutenbergas (apie 1394-1468) išspausdino Bibliją. Spaudos išradimas visuomenei įdiegė standarto idėją; pratino mąstyti ir veik ti nuosekliai, tarsi skaitant knygą.
va Valickaitė, Dalia Kizalaitė, Nerin ga Venytė, taip pat gyvenančios ket virtajame bendrabutyje. Vos apsigy venusios bendrabutyje savo iššau kiančiu elgesiu ėmė trukdyti aukšto gyventojų mokslui ir poilsiui. Kiaurą dieną kiurkso prie palangės, rūko, teršia ir niokoja aplinką. Bent keturis-penkis kartus per savaitę naktimis su draugais triukšmauja koridoriuje, rėkauja, klykauja. Dažnai po to kori doriuje lieka tuščių butelių, primėty ta nuorūkų, netvarka tualete ir prau sykloje. Šiemet prie jų prisidėjo Ka
rolis Strockis (GMF, I k.), Rimvydas Budginas (GMF, I k.) ir Tomas Mažukaitis (GMF, I k.). Situacija dar la biau pablogėjo. Vaikinai dažnai išgėrinėja ir tada su jais susitarti dar sun kiau,“ - tokiu skundu gyventojai krei pėsi į reikalų valdytoją Sigitą Sunelaitį. Rektorate minėti studentai buvo iš klausyti, jiems dar suteikta galimybė pasitaisyti. Jei per mėnesį laiko jų el gesiu kas nors skųsis - bus pašalinti iš bendrabučio. Apie savo atžalų studentavimą su žinos jų tėvai. Rektorate nuspręsta pranešti tėvams, nes dauguma jų ne žino, kad vaikai nemoka už bendra butį, o kad geria ir išgėrę spardosi, tikriausiai net nesapnuoja... Liana BINKAUSKIENĖ
500 metų, kai Amerigo Vespučis (apie 1451-1512) išplaukė į kelionę is panų karavelėmis link Amerikos žemy no. Jos metu buvo atrastas Naujasis pa saulis.
460 metų, kai pasirodė G.J.Retiko (fon Lauchenas, 1514-1576) veikalas“Pirmasis pasakojimas”, skelbiantis M.Koperniko heliocentrinės sistemos idėjas. Knygos autorius kurį laiką gyve no Vilniuje; manoma, kad karaliaus Žy gimanto Augusto bibliotekai jis atvežė ir garsųjį astronomo veikalą “Apie dan gaus sferų sukimąsi”.
390 metų, kai Galileo Galilėjus (1564-1642) sukonstravo teleskopą ir jo dėka atrado Jupiterio palydovus, Vene ros fazes, Mėnulio kalnus, Paukščių ta ko struktūrą. Vieną teleskopo lęšių kom plektą mokslininkas išsiuntė į Vilnių. Stebėjimai teleskopu, vadovaujant VU profesoriui O. Kriugeriui (1598-1655), aprašyti pirmojoje mūsų krašte astrono mijos knygoje - 1633 m. išleistoje A. Dyblinskio “Astronomijos šimtinėje”. 375 metai, kai buvo išspausdintas anglų filosofo Frensio Bekono (15611626) traktatas “Apie mokslų sklaidą ir vertę”, kuriame bandoma pagrįsti em pirinę metodologiją ir įrodyti socialinę mokslo reikšmę. 200 metų, kai A.Voltą (1745-1827), Paduvos universiteto fizikos profesorius, išrado galvaninį elementą - nuolatinės srovės šaltinį. Pirmasis “Voltos stulpelis” buvo sudarytas iš 20 porų vario bei cin ko skrituliukų, atskirtų audiniu, sumir kytu druskos tirpalu. A.Voltą buvo kvie čiamas dėstyti fiziką Vilniaus universi tete ir net sutiko tai daryti.
,1999.04.09
Universitas Vilnensis
1 999-ųjų metų mokslo ir technikos
ĮSIMINTINOS
DATOS
200 metų, kai Sibire buvo atrastas į ledą įšalęs mamutas. Radinys turėjo nemaža įtakos mokslui apie gamtos is toriją. 170 metų, kai Atlanto vandenyną perplaukė pirmasis garlaivis. Jis vadi nosi “Savannah” ir plaukė iš Niujorko į Angliją.
160 metų, kai atidaryta Pulkovo astronomijos observatorija. Jos direk toriaus F. V. Struvės padėjėjais dirbo bu simieji Vilniaus observatorijos vadovai G. Fusas (1806-1854) ir G. Sableris (1810-1865). Į Pulkovo atidarymo iškil mes buvo pakviestas VU astronomijos profesorius P. Slavinskis (1795-1881). 160 metų, kai C. Gudjeras išrado kaučiuko perdirbimo į gumą metodą, vadinamą vulkanizacija. Tais pačiais me tais škotų kalvis, kurio vardą istorija už miršo, pagamino pirmąjį dviratį. Gumi nės padangos padarė dviratį vieną iš po puliariausių susisiekimo priemonių pa saulyje.
120 metų, kai T E. Edisonas (18471931) išrado elektrinę lemputę. Pirmo ji anglinio siūlelio kaitinimo lemputė degė 50 valandų. 120 metų, kai Kanados inžinierius S. Flemingas pasiūlė įvesti Žemėje lai ko juostas. Tai buvo padaryta, norint su derinti tarptautinį traukinių tvarkaraštį. Lietuva pagal savo geografinę padėtį pri klausytų Vidurio ir Rytų Europos juos toms,tačiau ribos išvedamos pagal vals tybių sienas arba gamtines kliūtis.
110 metų, kai pradėta prekiauti “Zinger” siuvamosiomis mašinomis. Firma genialiai užpatentavo Izaoko Zingerio išrastą mašiną: “Siuvamoji, ku ri turi angelę siūlui smaigalyje”. 50 metų, kai G.Gamovas (19041968), amerikiečių astrofizikas, numa tė reliktinį spinduliavimą, kuris patvir tintų Didžiojo sprogimo (Big Bang) Vi satos atsiradimo teoriją. Šią hipotezę 1965 m. patvirtino A.Penziasias ir R.Vilsonas. G.Gamovas parašė nemažai pui kių mokslo populiarinimo knygų.
50 metų, kai SSSR išbandė atomi nę bombą. Jos konstrukcinius brėžinius išgavo Amerikoje veikę sovietų šnipai. Nuo šios datos prasidėjo beprotiškos ginklavimosi varžybos. Parengė I. K.
Kinas
Bomba
11 films
& pristato
Režisieriaus Johno Maddeno romantišką kostiuminę komediją
Įsimylėjęs Šekspyras į Shakespeare
in
Love
Premjera: balandžio 23 dieną k/t „Vilnius“ (Vilnius), gegužės 14 dieną - k/t „Lietuva“ (Vilnius) Vaidina: Cwyneth Paltrow, Josephas Fiennesąs, Benas Affleckas, Geoffrey'is Rushas, Judi Dench, Colinas Firthas Trukmė: 122 min.
1594 m. pasaulį išvydo geriausia visų laikų meilės istorija - drama „Romeo ir Džuljeta“. Apie jos au toriaus nemirtingojo VVilliamo Shakespeare’o gyvenimą 1585-1592 m. neišliko jokių žinių, šis genijaus gy venimo laikotarpis ir dabar gaubia mas paslapties. Kas gi įkvėpė Shakespeare’ą sukurti bene erotiškiausius savo sone tus, koks jausmas vedžiojo jo ranką, rašant tragišką Veronos įsimylė jėlių istoriją? Ro mantiškos kome dijos „Įsimylėjęs Šekspyras“ sce narijaus autorius Marcas Norma nas ir Tomas Stoppardas įsiti kinęs, ka'd įkvėpi mo priežastis jaunojo Williamo aistra nuostabiai moteriai... 1593-iujų vasara. Londonas. Ky lanti jauna miesto teatrų žvaigždė Williamas Shakespeare’as apimtas nevilties. Įkvėpimas dingo ir viskas aplinkui atrodo nuobodu, pilka. Mū za pasirodo žavios damos - ledi Vio los pavidalu. Jos didžiausia ir slap čiausia svajonė - tapti aktore, tačiau tais laikais moterims buvo draudžia ma vaidinti teatre. Pasipiktinusi to kia neteisybe, Viola persirengia vy ru, kad galėtų vaidinti viename iš spektaklių, sukurtų pagal Williamo pjesę. Netrukus viskas paaiškėja, o
tarp drąsiosios moters ir dramatur go suliepsnoja aistra. Viola tampa įsi mylėjusio Shakespeare’o Džiuljeta. Tačiau įsimylėjėliams kelią pastoja nepalankios aplinkybės ir klastingi žmonės - ledi Viola privalo tekėti už nepakenčiamojo lordo Vesekso. Ne paskutinis vaidmuo šioje istorijoje tenka ir pačiai Anglijos karalienei Elizabetai. Meilė filmo herojus įsu ka į linksmų nesusipratimų, nutrūktgalviškų ir pavojingų nuotykių, intrigų, jausmų ir troški mų verpetą, o žiūrovus - į išties nepaprastą, sma gų, dinamišką re ginį, kuriam? yra ir humoro, ir ro Kadras iš filmo mantikos, ir sub tilaus erotizmo. 13 Oskaro nominacijų sulauku sios juostos režisierius - Johnas Maddenas („Ponia Braun“, „Itanas Fromas“, „Auksiniai vartai“). Bene geriausią savo vaidmenį čia atlieka jaunoji Gwyneth Paltrow („Septyni“, „Didžiosios viltys“, „Dėmesio! Durys užsidaro“). Taip pat vaidina ir kiti gar sūs aktoriai: Judi Dench („Rytojus nie kada nemiršta“), Geoffrey Rushas („Šviesk“, „Vargdieniai“) ir Benas
Affleckas („Gerasis Vilis Huntingas“). Jaunąjį Williamą Shakespeare’ą įkūnijo aktorius Josephas Fiennesas.
1999.04.09
Universitas Vilnensis
12
Tarptautiniu nyšię skyrius informuoja Šis informacinis lapelis, kurį leidžia Vilniaus Universiteto Tarptautinių ryšių skyrius ir Studijų Užsienyje Informacinis centras, skirtas Universiteto bendrijos nariams. Lapelio tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, arjuos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį. Summer Session on Human Rights and Humanitarian Law 1999 at American Univcrsitys
TITLE:
Washington CoJlcgc of Law
DURATION:
3 weeks
TO WHOM ITMAY CONCERN:
Attendees may register for either ABA-approved credits or for a certificate of participation. Classroom curricula complemented by series of visits to relevant organizations. lnternship opportunitics.
AREAS OF STUDY AND/ORRESEARCH:
European Human Rights Law, Inter-American Human Rights Law, Humanitarian Law and Intemational Tribūnais, Human Rights and Environmental Law. Intcmational Business and Human Rights, Consumer Protection Law, Children’s Rights.
DEADLJNE:
Contact as soon as possiblc. Majority of courscs start on Junc lst, hovvcvcr do chcck for a particular offering. The non-refundable application fee of $55.
RE0U1REMENTS:
Good aeademie standing, ccrtificd by the hotnc institution and accompanicd by it’s permission to enroll.
ADDITIONAL 1NFORMATION:
For registration information contact:Washington Collcge of Law Ccnter for Human Rights and Humanitarian Law 4801 Massachusetts Avenue, NWSuite 310Washington, DC 20016-8181 USA Fax: 202-274 4130 Humlaw(«)wcl.amc rican.edu http://wwv.wcl.american.edu/pub/humright/summer99 /http://www.Jaw.uu.nl/sim
JUBILIEJUS KOVO-BALANDŽIO MĖNESĮ ŠVENČIA: Patologijos ir teismo medicinos katedros docentas dr. Algimantas Jasulaitis Biochemijos ir biofizikos katedros mokslo
darbuotoja dr. Ona Gurčinienė Kadrų sektoriaus reikalų tvarkytoja
Marija Dvareckienė Higienos katedros docentas dr. Juozapas Ašmenskas
Geologijos ir mineralogijos katedros docentas dr. Vytautas Skuodis Fiziologijos ir biochemijos katedros docentė dr. Ramunė Dikčiūtė
Gastroenterologijos ir dietologijos klinika,
Dalia Stasė Tamulevičiūtė Sporto komplekso apsaugos sargė Zita Urbonienė
Archeologijos katedros katedros vedėjas profesorius habil. dr. Mykolas Michelbcrtas
Centrinių rūmų ūkinio komplekso kiemsargis
Fizikinės chemijos katedros docentas
Fiziologijos ir biochemijos katedros inžinierius
Zbignevas Miliauskas
dr. Teofilis Jonas Jankauskas
Justas Simonaitis
Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėja dr. Irena Valikonytė
Studentų informacinių sistemų gnipės vadovas
Visuotinės literatūros katedros docentė dr. Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė
Mokomosios audiovizualinės laboratorijos vedėjas
įskaitos grupės reikalų tvarkytojas Danutė Kunigiškienė
Pirmoji anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos asistentė Danguolė Kaladienė
Įmonių ekonomikos katedros docentas dr. Jonas Tamulevičius Širdies chirurgijos klinikos docentas
Albinas Kentra
dr. Rima Vitalija Steponėnienė Geometrijos ir topologijos katedros docentas dr. Petras Vaškas Baltupių bendrabučių ūkinis komplekso apsaugos sargė Elena Olberkytė Finansų direkcijos vyr. ekonomistė Vida Buišienė Patologijos ir teismo medicinos katedros docentas
dr. Valentinas Saulius Ročka Lietuvių filologijos katedros docentas dr. Juozas Abaravičius Kūno kultūros centro vyresnioji asistentė dr. Irena Genevičienė
Mokomosios audiovizualinės laboratorijos vyresnysis inžinierius Rimantas Steponas Dedonis
Piniginių lėšų atsiskaitymo sektoriaus buhalterė
Knygotyros katedros vedėjas profesorius habil. dr. Domas Kaunas
Margarita Zubauskienė
Biochemijos ir biofizikos katedros vyr. m. b.
dr. Kosinskas Eugenijus
Botanikos sodo ūkio dalies darbininkė Jelena Balcevič
dr. Vida Bendikienė
Baltupių ūkinis komplekso pagalbinis darbininkas
Juzef Viršilo
Mokomosios eksper. chirurgijos ir patologinės fiziologijos laboratorijos darbininkas Zenaidas Viktoras Dalinda
Literatūros teorijos katedros docentas dr. Arūnas Sverdiolas
Pediatrijos centro docentė dr. Irena Narkevičiūtė Čiurlionio gatvės ūkinio komplekso
Radiofizikos katedros docentas dr. Vytautas Jonas Valiukėnas
Čiurlionio gatvės ūkinio komplekso valytoja Irena Šadiul
rūbininkė Ona Bartaškaitė
Vadybos katedros vyresnysis asistentas dr. Romanas Urniežius
Tiksliųjų mokslų sektoriaus bibliotekininkė
Ona Gražėnienė Augalų sistematikos ir geografijos skyriaus darbininkė
Stasė Ragaišienė Transporto skyriaus vairuotojas Julius Žemaitis Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius habil. dr. Rimas Petras Žaromskis
,
Antanas Skaistutis Repčys
Kardiologijos klinikos docentė
Radiofizikos katedros fizikinės akustikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr.
Jonas Meškauskas
Vokiečių filologijos katedros docentas dr. Alfonsas Tekoriūs Imunologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotoja
Žydrė Klementina Stanaitienė Visuotinės literatūros katedros vedėja docentė
Marija Aušrinė Pavilionienė Technologinių įrenginių ir ūkio grupės apsaugos sargas
Aloyzas Stasys Račkauskas Naugarduko gatvės ūkinio komplekso apsaugos sargė
Danutė Budraitienė
Fizikos fakulteto dekanato raŠtvedė
Margarita Butkevičienė Moterų klinikos asistentė Kornelija Mačiulienė
Hidrologijos ir inžinerinės geologijos katedros docentas dr. Mykolas Dobkevičius Antroji anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos asistentas Vaclovas Jurkuvėnas Universiteto profilaktoriumo medicinos sesuo
Marija-Nijolė Židonienė
13
Universitas Vilnensis
1999.04.09
VUSA KVIEČIA Į NETRADICINIUS SEMINARUS Šiais metais Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VUSA) organizuoja semi
narų ciklą, pavadintą „Nuo tavęs viskas priklauso... “. Istorijos ir Filologijos, Gamtos, Medicinos ir Chemijos fakultetuose jau įvyko du seminarai. Anot projekto vadovės Nerijos Maci
jauskaitės, šiuos renginius numatoma surengti visuose VU fakultetuose. Pamiršti nebus ir VU Kauno hu manitarinio fakulteto studentai. Pagrindiniai seminarų tikslai - skatinti studentų aktyvumą ir supažindinti juos su jaunimo politika Lietu
voje, VUSA veikla ir būdais, kuriais sprendžiamos iškylančios problemos. Tai gana netradiciniai seminarai, nes juose žaidimų forma akcentuojamas atėjusiųjų dalyvavimas, kiekvienam suteikiama visiška laisvė išsa kyti savo nuomonę. Štai ką pasakoja kovo 20 d. VU
kalbomis, o derino darbą su žai
kad ne taip lengva rasti visiems
Filologijos fakultete įvykusio se
dimais. Po žaismingo susipažini
priimtiną sprendimą, nes būtent
minaro dalyvės, Istorijos fakul
mo visi išklausėme išsamios
dėl šios užduoties seminaras ir
teto studentės Sonata Riterytė ir
VUSA valdybos pirmininko
užsitęsė. Nors dalyvių atrasti
Dalia Blažulionytė:
A.Bendinsko kalbos apie jauni
sprendimo būdai atrodė kiek uto piški, tačiau mūsų aktyvumo dė
“Atėjus į šį seminarą, krito į
mo politikos kryptis, jaunimo or
akis mažas dalyvių skaičius - gal
ganizacijų funkcionavimą ir jų
ka viskas gali būti išsprendžiama.
būt studentai pabūgo, kad susido
sistemą. Kiekvienas galėjome
Aktyvumą skatina ir VUSA, pra
mėjusių bus daug, o gal papras
gauti atsakymus j mums rūpimus
dėdama rengti tokio pobūdžio se
čiausiai nenorėjo aukoti savaitga lio dienos. Žodžiai, skatinantys
klausimus ir išsakyti savo nuomo
minarus, kurie yra pirmi ne tik
nę. Kai kurių dalyvių nedrąsumas
VU, bet ir Lietuvoje. Pasak or
studentus susimąstyti dėl jų pa
rodo, kaip trūksta jaunimui tokio
ganizatorių, tik dirbant kartu ga
syvumo, panaudoti skelbimuose,
pobūdžio renginių. Juk svarbu ne
lima tikėtis realių pokyčių stu
nesuviliojo taip trokštančio ge
tik tai, ką mąstai, bet ir kaip reiš-
dentų gyvenime”.
resnės padėties jaunimo. Susirin
ki savo mintis, o kad jų yra, įrodo
ko apie 10 žmonių, iš kurių dau
seminaro metu vykę simuliaciniai
giausia buvo filologų. 11 vai. su
žaidimai, leidę artimiau paben
Beje, artimiausias seminaras
šiokiais tokiais techniniais ne
drauti, susipažinti ir geriau pažin
įvyks balandžio 10 dieną (šešta
sklandumais prasidėjęs semina
ti patį save. Buvo pabrėžtas vie
dienį) Filosofijos fakultete (Did
ras nusitęsė net iki 17 vai. Tačiau
nas svarbesnių kol kas dar nepa
laukio 47). Išsamesnės informa
šis laikas, mūsų nuomone, daly
tvirtintos studentų teisių deklara
cijos ieškokite skelbimų lentose
vavusiems tikrai neprailgo, o ne
cijos teiginių: “Aukštoji mokykla
arba atidžiai perskaitykite į ran
didelis susirinkusiųjų skaičius tu
skatina studentų dalyvavimą vi
kas pakliūvančias skrajukes. Ne
rėjo savų privalumų - leido arti
suomeninėje veikloje.” Turėjome
pamirškite, kad visi mūsų univer
miau susipažinti. Iš tiesų tikėjo
galimybę išvardyti visas rūpimas
siteto dieninio skyriaus studentai
mės tik eilinės jaunimo organiza
problemas ir jas pabandyti iš
yra VUSA nariai, todėl kiekvie
cijų veiklos apžvalgos, tačiau bu
spręsti. Svarbiausiomis pasirink
nam pravartu pasidomėti šios or
vome maloniai nustebintos. Ren
tos studijų kokybės ir studentų
ganizacijos veikla.
gėjai nesistengė įkyrėti ilgomis
pasyvumo problemos. Pasirodė,
Laura BLYNAITĖ
Universitas Vilnensis
14
Ppamcgcs
1999.04.09
BALANDŽIO 10 DIENĄ FIZIKAI SVEIKINS PAVASARĮ IR PASKELBS STUDENTIŠKŲ ŠVENČIŲ PRADŽIĄ
Štai jau 31 metus Fizikos fakultetą, Vilniaus universitetą ir net visą sostinę supurto garsioji Fizikų Diena. Tai be ne didžiausia ir ilgiausiai besitęsianti tradicinė studentų šventė. Ji kasmet vyksta balandžio pirmąjį šeštadienį (šiemet dėl Velykų - balandžio 10 d.). Atsirado ji taip pat nekaltai, kaip ir vi sos didžiosios šventės. Tada Fizikos fa kultete mokėsi (kaip ir dabar) mažai merginų, todėl jų reikėjo ieškoti kitų fakultetų organizuojamose dienose. Deja, ten fizikų geruoju niekas neįsi leisdavo. Šios specialybės studentai ėmė ir susimąstė: ”O kuo mes bloges ni?”. Šiek tiek pasvarstę ir pagalvoję,
jie nutarė paleisti į svietą Diną Zaurą. Nuo tos dienos šis žalias fizikų drau gas kasmet puola Vilnių, neleisdamas pamiršti pačių geriausių, linksmiausių ir įdomiausių žmonių universitete. Fi zikai, būdami maždaug blaivaus proto, sugebėdami į viską pasižiūrėti iš šalies ir nerimtai, eksperimentuodami su vis kuo, kas pakliūva po ranka, išsikovojo savo šventei tarptautinį pripažinimą. Net ukrainiečiai ar moldavai, nekal bant jau apie latvius, yra girdėję apie savo kolegų iš Lietuvos šventę. "Anais laikais” apie FIDI buvo kalbama net per laidą “Vremia”. FIDI yra savotiška visuomeninė akademija. Daug fizikų dirba firmų va dovais arba Seimo nariais todėl, kad įgijo organizacinės patirties FIDI mo kykloje. Fizikui ši diena yra ir saviraiš kos priemonė. Visus metus vaikščiojęs susimąstęs, užsigalvojęs, per FIDI jis atskleidžia savo užslėptas ar užslopin
tas galimybes. Taip atsitinka ir su humo ru, kadangi Fizikos fakulteto dėstytojai ir studentai pradeda juokauti ir juoktis iš savęs, savo moksli nių darbų ir kolegų. Šitaip atsirado Hu moristinis Fizikų simpoziumas, kuris šiemet įvyko balan džio 1 d. Dieną prieš FIDI visi susirenka į kon ferenciją, kurioje studentai gali suvesti sąskaitas su dės tytojais, klausinėti jų kompromituo jančių dalykų. Logiška, kad klausimai pateikiami raštu. Tačiau dėstytojai ir studentai FIDI išvakarėse tiktai džiū gauja ir krečia pokštus. Panašiai “benusivažiuojant” atsiranda štai tokie ei lėraščiai, išreiškiantys ne visiems su prantamą fizikų pasaulėvaizdį:
Histerezės kilpa
Spindi saulė Kaip gražu Karvė prinešė Medaus. Visata įgauna formą Lesa višta kombikormą.
Uosis-vektorius Gėrė karvė vandenį, O arklys-vandenį. Yra ir rimtesnių mėgi nimų (čia juntama filologių įtaka):
Margi niekalai
(už širdies griebianti poema)
Nors jis ne fizikas, bet visada su jais. Nuotrauka iš FIDI archyvo.
Anądien, kai tykiai dulksnojo lietus, Pakilo dangun Dino Zauro sūnus. Paniekinęs "Vėžlio” nemokamą alų, Padangėj pakėlė savo bokalą.
Pro Seimą - link Universiteto... Ir tarė žaliasai-negrįšiu, ir šventa, Kol mūsų dekanas nebus prezidentu, Kol fiziko vardas nebus ant banknoto, O man pasižaist nenupirks sinchrotrono, Kol mano saulėgrąžas medikai gliaudys, Kol mano filologes chemikai gaudys. Aš noriu pamešt, lig mėnulio pakilęs. Beorės erdvės 18 kilų, Tąnakt Mauritanijos karo lakūnas Ore sunaikino neaiškų gyvūną. (Uždanga. Moterys salėje tyliai kūkčio ja, vyrai susimąstę tyli.) Filologės turi įtakos ne vien fizikų eilėraščiams. Jų ryšiai matyti ir kitose gyvenimo srityse (pvz.: leidžiant laisva laikį ar svarbių švenčių metu). Todėl Fi zikų šventė niekada neapsieina be fi lologių. Taip jau atsitiko, kad senų se novės fizikai gyveno kartu su filologė mis. Legenda byloja, kad kažkada Di nozauras apsiskaičiavęs suvalgė filolo gę. Dinozaurui tai patiko, tačiau kitos pabėgo. Taip ir gyvena fizikai vieni (jei nekalbėsime apie teisininkes pirmame aukšte). Ši legenda ir sudaro teorinį ei
senos pagrindą. Mes iš savo fakulteto su Dinų Zduru važiuojame pas filolo ges ir Dinas Zauras vėl į jas pasikėsi na. Pakeliui šiek tiek nuklystame, nes pravažiuojame fizikų darbo vietas: Fi zikos Institutą, Seimą, Prezidentūrą. Prieš eiseną prie fakulteto organi zuojami atrakcionai. Juose fizikai de monstruoja tai, ką jie veikia laisvu nuo mokslo ir filologių metu, pvz.: košės mėtymas į kolegos veidą, priešpaskuti nė kelionė karste, futbolas į tris vartus, elektronų lenktynės ir kt.
Nukelta į 16 psl.
1999.04.09
Universitas Vilnensis
15
Koncertai
OLBORGO UNIVERSITETO BIGBENDAS GROJO VILNIAUS UNIVERSITETUI Kovo 26-30 dienomis pirmą kartą mūsų šalyje viešėjo ketvirtojo pagal dy dį Danijos miesto Olborgo (Aalborg) universiteto bigbendas. Nors univer sitetas gana jaunas - įkurtas tik 1973 m., tačiau nuo to laiko labai iš augęs. Ši mokymo įstaiga palaiko
draugiškus santykius su mūsų univer sitetu ir yra padovanojusi jam kompiu terių bei kitų techninių priemonių. Olborgo universiteto muzikos fa kultete mokosi 200 studentų. Fakul tetas ypač žinomas dėl savo dėmesio muzikos technologijai, jame veikia vienintelis Danijoje muzikos terapi
jos skyrius, kurio studentai taip pat groja Olborgo bigbende. Muzikos fakultete yra buvęs ne vie nas bigbendas. Lietuvoje viešėjęs kolek tyvas susikūrė 1996 m. Šiuo metu jam
vadovauja Olborgo universiteto absol ventas, trombonininkas, dirigentas Frankas Sorensenas. Bigbende groja 5 saksofonistai, 4 trombonininkai, 5 tri mitininkai, 2 gitaristai, pianistas, būg nininkas ir vokaliste Linda Kaul Pedersen, dar grojanti ir trimitu. Beje, ji ne vienintelė mergina, grojanti tokiu ne moterišku instrumentu. Net 3 iš 5 sak sofonistų kolektyve yra merginos.
Kovo 25 dieną Vilniaus Mokytojų namuose įvykusiame koncerte skambė jo įvairių tautų ir stilių instrumentinė bei vokalinė muzika, tradiciniai džiazo standartai. Nors koncertas buvo skir tas specialiai Vilniaus universiteto dar buotojams ir studentams, žiūrovų penktadienio vakarą susirinko ne itin gausiai. Nepaisant to, publika kiekvie ną įspūdingą saksofono ar gitaros solo partiją palydėdavo audringais ploji mais. Klausytojus suvaldyti sugebėjo tik pranešėjas, koncerto pabaigoje pasa kęs, kad svečiai po kelionės yra labai pavargę ir viliasi mūsų supratingumo. Laura BLYNAITĖ
CHORO VIEŠNAGĖ KALININGRADE Kovo 25 d. beveik vidurnaktį iš
kai), kitus architektūrinius pamin
Vilniaus S. Daukanto aikštės Kali
klus, pasakišką uostą, centrines aikš
ningrado kryptimi pajudėjo VU
tes ir gatves.
Akademinio choro autobusas ir ke
Antrą koncertą lietuviai surengė
turiasdešimt trys choristai. Linksma
ir triukšminga kelionė neprailgo.
Pirmojoje R.M.Gliezo vardo muzi kos mokykloje. Šiltais plojimais ir
Stabtelėjome Klaipėdoje ir Nidoje,
komplimentais lietuvių kultūrai ir
o pietus valgėme jau Kaliningrado
liaudies dainoms, padėkos liaupsė
Muzikos Koledžo valgykloje. Jau
mis mus pamalonino šio koncerto
pirmąjį mūsų viešnagės vakarą šios
klausytojai. Tai buvo paskutinis kon
mokslo įstaigos šeimininkai ir sve
certas šios VU Akademinio choro
čiai audringai plojo nutilus paskuti
kelionės metu.
niams sakralinių giesmių ir lietuviš
Namolio išdardėjome sekmadie
kų dainų akordams. Koncerto metu
nį - prisivaišinę ir atsibučiavę. Vėl
skambėjo V.A.Mocarto, A.Brukne-
Nida, Klaipėda ir Kaunas, o prieš
rio, J.Naujalio, U. Sisasko, J.Tamu-
pusiaunaktį išvydome ir Vilniaus
lionio ir L.Vilkončiaus kūriniai. Po koncerto kaliningradiečiai lietuvai
čius pasitiko liaudies šokiais, daino
bokštus. Viešnagės akimirka Nuotr. iš asm. albumo
mis ir žaidimais. Prie gardėsiais ir vy
nu nukrauto švediško stalo susiliejo
čios kelionės autobusu. Kitą dieną
dvi kultūros - kalba, dainos, juokas...
susipažinome su miestu. Pamatėme
Ilsėtis išsiskirstėme ankstokai, nes
įstabiausio grožio Karaliaučiaus ka
buvome gerokai pavargę po sekinan-
tedrą (joje saugomi I.Kanto palai
VU Akademinio choro draugys tė su kaliningradiečiais dar tik pra sidėjo. Ši nuostabi kelionė - pats tik riausias įrodymas, kad daina jungia
visas tautas ir kultūras. Marius MOCKAITIS
1999.04.09
Universitas Vilnensis
16
Skelbiame ir kviečiame
Pramogos BALANDŽIO 10 DIENĄ FIZIKAI SVEIKINS PAVASARĮ IR PASKELBS STUDENTIŠKŲ ŠVENČIŲ PRADŽIĄ
„Merkurijaus diena“ - ne tik ekonomistams Neilgai trukusialandžio 15 d.. Ekonomikos fakultetą turėtų sukrėsti ir pajudinti būsimus ekonomistus jau gra žia tradicija tampanti autentiška Ekono mikos fakulteto studentų šventė - „Mer kurijaus Diena“. Viena iš pagrindinių „Merkurijaus Dienos’99“ idėjų - sukurti vienadienį ekonomikos sistemos modelį su savo verslo struktūra, bankine sistema ir vie nintele, tik šventės metu galiojančia va liuta - merkuriais. Ekonomikos fakultete ta diena tu rėtų būti labai karšta ir linksma - eko nomistai jau ne kartą įrodė, kad suge ba ne tik mokytis, bet ir linksmintis. To dėl nenuostabu, kad rytinėje „Merku rijaus Dienos’99“ programos dalyje, vyksiančioje Saulėtekio ai. 9, veiks dau-
Atkelta iš 14 psl.
Čionai pagarbiai atvežamas ir deka nas. Nors dabar ir technikos amžius, bet sunku sugalvoti transporto priemo nę, kuria dar nekeliavo mūsų fakulteto šviesuolis. Kartą dekanas atjojo ant asi lo, o kitąsyk atskrido su malūnsparniu. Eisenoje per miestą dekanas užima garbingąją poziciją (pvz.: ant šarvuo čio) ir išdidžiai pravažiuoja pro Seimo rūmus. Eiseną lydi šūkiai: “Nepabuvęs fiziku, netapsi geru Seimo nariu”, "Ne pabuvęs fiziku, neapginsi tėvynės”, "Fi zikai - gražiausi vyrai pasaulyje (be veik)” ir pan. Vakarėjant linksmybės tęsiasi: vyks ta koncertai, įvairūs pasirodymai, ins taliacijos, studentiški teatrai, FIDI te levizija, alternatyvus menas ir visa ki ta, ką dar galima suprasti. Čia susiren
“FIDI AQUA - 31 laipsnis”. Tai atsi spindės eisenoje (plauksenoje), kurio je bus ne tik važiuojama, bet ir plau kiama! Ir dar viena naujiena: pasitelkę pagalbon Teorinės fizikos ir Astrono mijos Institutą bei naujausius skaičia vimo metodus nustatėme, kad balan džio 10-ąją, t. y. fizikų dieną, bus geras oras. Tad visi į FIDI!
Ir ar gali būti geriau???? Na nebent tik kita „Merkurijaus Diena“... Kviečiame aktyviai dalyvauti visus Vil niaus universiteto studentus.
Su pagarba
„Merkurijaus Dienos'99" organizacinis klubas
i
Balandžio 12-16
ka fizikai, kurie prisidėjo prie FIDI or ganizavimo, ir jų draugai. Šiemet va
karinė dalis vyks Vidaus reikalų minis terijos kultūros ir sporto rūmuose. Skambės įvairi muzika: pradedant rock&pop, baigiant klasikine muzika ir džiazu. Po vidurnakčio gros didžėjai. Viskas tęsis iki begalybės (ne matema tiko požiūriu). Šiais metais Fizikų diena vadinasi
gybė atrakcionų, bus organizuojamos lo terijos, norintys galės pabendrauti su Ekonomikos f akulteto diplomantais, ku rie sėkmingai padarė karjerą ar lipa jos laiptais. Ir tai dar ne viskas. Renginio finalas numatomas „Karolinos klube“. Čia bus daug konkursų, koncertuos ge rai žinomos grupės, o kur dar studen tiška diskoteka...
I I
I I
dienomis Matemati-i kos ir Informatikos fakultete (Naugardu-J ko 24) vyks Matematikų ir Informatikų die- ■ nos- MIDI’99. Kviečiame dalyvauti futbolo J ir krepšinio varžybose, „Sekretorės“ ir „De- ■ kano“ rinkimuose. Tikimės, kad jūsų dė- J mesio susilauks eisena Vilniaus miesto gat-, Matematikų ir Informatikų dienos vėmis, spaudos konferencija, o taip pat - gra- • žiausias MIDI renginys - LIK’as - Linksmųjų, ir išradingųjų klubas. • Plačiau apie tai skaitykite Internete: http://madi.maf.vu.lt
HMM
MIDI Organizatoriai J I *
. _ _#
V
Biologų diena - Žemės diena
Balandžio 22 d. pasaulyje švenčiama Žemės diena. Kartu tai (pagal įsigaliojančią tradiciją) ir Biologų diena. Šią dieną VU GMF žada paminėti šurmulingai ir linksmai. Renginys prasidės 16.30 vai. GMF Auloje. Kiekvie nas biologų kursas parodys programėlę, bus daug konkursų ir prizų. Tiki mės, kad renginyje dalyvaus ir VU GMF dėstytojai. Vėliau, 20.30 vai., visi FIDI ORGANIZATORIAI dalyviai galės apsilankyti naktiniame klube “Ultra”, kuris, remdamas Biologų dieną, parengs specialią programą dalyviams. Renginį taip pat remia VU GMF, VUSA ir UAB “Ciklonas”, todėl gerų prizų Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, ir geros nuotaikos tikrai netrūks. VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.
Tel. 61 35 46 EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Liana Binkauskienė
Renginio organizatoriai
(f-
Priimsime j darbą kelis studentus, mokančius vokiečių (1. gerai) ir anglų kalbas (arba atvirkščiai) tel. 8 287-22205. J)