VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr
30 (211J j
1955 m.
gruodžio mėn. 19 d., pirmadienis.
Draugui studentai! Iki egzaminų liko 11 dienų. Visą dėmesį, — tinkamam pasi ruošimui!
Kaina 20 kap.
F
Jeigu tavo vardas komjaunuolis Dauguma mūsų universiteto studentų komjaunuoliai. Jie įneša t mokymosi procesą komjaunuolišką ugnelę, jaunystės energiją. Šimtai komjaunuolių mokosi tik gerais ir labai ge rais pažymiais, visomis jėgomis stengiasi praturtinti savo ži nias: aktyviai dalyvauja moksliniuose rateliuose, išstoja su savo pranešimais teorinėse konferencijose, nuolat kelia savo politinį-idėjinį lygį, aktyviai dalyvauja visuomeniniame dar be. Geras mokymasis, aktyvus visuomeninis darbas, komu nistinės moralės bruožai mūsų komjaunuoliuose paaiškinami kaip tik jų aukštu idėjiniu sąmoningumu. Visa tai neateina savaime, o pasiekta atkakliame auklėjamajame ir organiza ciniame darbe, principingume tiek pačiam sau, tiek su drau gais. Komjaunimo įstatai aiškiai nurodo, koks turi būti kom jaunuolis ir kas iš jo reikalaujama. Tačiau ne visi komjau nuoliai sąžiningai laikosi ir pildo Įstatų reikalavimus. Negalima nematyti tų trūkumų, kurie pasitaiko atskirų komjaunuolių elgesyje. Yra daug faktų, kad komjaunuoliai nėra pavyzdžiu moks le, darbe, santykiuose su draugais, vyresniais, mergaitėmis. Keistai atrodo, kaip gali studentas blogai mokytis. Juk jis savo noru stojo į universitetą, su didžiausiu užsidegimu norėjo tapti studentu. Bet dar pasitaiko tokių komjaunuolių, kurie blogai mokosi, tampa tinginiais, apgaudinėja save ir draugus. Jie pamiršta, kad gero mokymosi reikalauja ne tik dekanatas, šeima, draugai, bet kad tai yra komjaunuolio garbės dalykas. Jei studentas blogai mokosi, tai jis visų pir ma keliaklupsčiauja prieš savo neigiamybes, nusikalsta prieš savo komjaunuolišką sąžinę. Daugelyje mūsų komjaunimo grupių svarstomas pažangumo klausimas, tačiau tai nepakan kamai suprantama ir Įvertinama, taikstomasi su trūkumais šiame darbe. Pas mus svarstomas komjaunuolis, išnešama jam atitinkama bausmė, jeigu jis susimušė, girtuokliauja; sa koma, kad toks elgesys nesuderinamas su komjaunimo Įsta tais. Jeigu komjaunuolis blogai ruošiasi seminarams, nelan Pasiruošimą sesijai mes ke na Išsiaiškinti semestro metu, ko paskaitų, tai toks jo elgesys nelaikomas prieštaraujančiu komjaunimo Įstatams. Kiek daug savo įvairumu būna bylų lis kartus svarstėme susirinki o sesijai palikti tik pakartoji komjaunimo komitete universitete, tačiau nebuvo nei vienos muose. Pirminė komjaunimo mą. Tai turėtų atsiminti drg. asmens bylos, kad komjaunuolį komitetas svarstytų už blogą organizacija pirmuoju savo už drg. Subatavlčlūtė, Strumllaimokymąsi, nieks už tai negavo atitinkamos bausmės. Užmir daviniu laiko suburti kurse tė, Donlla ir kt., kurie dar silp šome, draugai komjaunuoliai, savo tiesioginę pareigą ir ga sveiką, energingą kolektyvą, nai ruošiasi žiemos sesijai. užkirsti kelią bet kokiai sauva Pirminės komjaunimo or lutinį tikslą — mokslą! Didelė energija gimsta dideliam tikslui. Komjaunuolis lei. Siame darbe, žinoma, buvo ganizacijos kartu su dėstyto neturi už kasdieninių reikalų nematyti savo tolimesnės per nemaža sunkumų. Eilė kurso jais doc. Grlncevlčium, Matuspektyvos, privalo nepamiršti savo kolektyvo. .Jeigu komjau draugų praleisdavo paskaitas, llausku neseniai organizavo su nuolis šiaip taip mokosi, kad gauti stipendiją, silpnai atlieka Jų metu užsiiminėjo pašaliniais sirinkimą, kuriame dalyvavo arba visai neatlieka visuomeninio darbo, tai reiškia, kad jis darbais. Iš tokių pažymėtini ir vyresnių kursų studentai. atsitraukė nuo organizacijos. Dažnai po to tenka beviltiškai Grišas, Nurkus Ir kt. Draugai Jame apsvarstėme pasiruošimą kalbėti: „Taip elgtis negali komjaunuolis, toks jo elgesys ne juos perspėjo, tačiau į mūsų artėjančiai egzaminų sesijai. suderinamas su komjaunimo įstatais". Taip neseniai Istori patarimus nekreipė dėmesio. Pasisakiusieji dėstytojai Ir jos-filologijos fak. III k. stud. komjaunuolis Cvirka buvo ap Grupės komjaunimo organiza Il-ro kurso studentai davė kon svarstytas ir grupė nutarė pašalinti iš komjaunimo eilių už cijos susirinkime apsvarstėme krečių patarimų, kaip ruoštis girtuokliavimą, akademinės drausmės laužymą. Visi pripa juos Ir nubaudėme perspėji egzaminams. Taip pat aptarė žino, kad jis gabus, galėjo gerai mokytis, bet kažkodėl visai mais. Minėtieji draugai paga me, kaip sutelkti pagalbą atsi nusmuko, pasidarė „nepataisomas" ir teko pašalinti iš kom liau suprato savo klaidą ir šiuo liekantiems studentams. Buvo nutarta, kad Rumšas, Jucytė, jaunuoliškos šeimos. Tai didelė pamoka visai organizacijai, metu lankomumas pagerėjo. Tačiau, nežiūrint to, dar Gelžinytė ir kiti padės atsilie kad žmonėmis, kolektyvu reikia rūpintis laiku, stebėti, kaip auga ir bręsta žmonės kolektyve, nurodyti tinkamas jiems daug kurso draugų nepradėjo kantiems. gaires. Stengsimės žiemos sesijos sąžiningai ruoštis, nors egzami egzaminus išlaikyti tik gerai Pažiūrėkime Į kovą su girtuokliavimu, chuliganizmu. nų sesija jau čia pat. Ypatin Komjaunuoliai kartais nepakankamai principingai sprendžia dėmesį reiktų atkreipti Į Ir labai gerai. šiuos klausimus. Jie dažnai advokatauja savo draugams, pa gą A. Clučelis pagrindinės specialybės — deda „išsigelbėti" nuo teisingos ir užtarnautos kolektyvo I k .matematikų pirminės matematikos disciplinas. Šiose bausmės. Poilsio vakaruose būna muštynių, išdaužomi lan disciplinose pasitaiko nesu komjaunimo org. gai, o šalia stovį komjaunuoliai, kartais aktyvistai, leidžia prantamų sekretorius dalykų, kuriuos būti vienam chuliganui drumsti vakarą. Juk chuliganai mindo, naikina visa tai, ką kuria komjaunimo organizacija, visa ta rybinė liaudis. SEKIME JŲ PAVYZDŽIU Prieš universiteto komjaunimo organizaciją stovi vienin Gerai įsisavintos S. m. gruodžio Jų tarpe yra Maksitelis uždavinys, būtent, kad visi komjaunuoliai tiksliai lai mėn. 14 d. Teisės maitis, Petrauskas, teorinės žinios pa kytųsi komjaunimo Įstatų. Įstatai reikalauja aukšto principlalumo sau ir santykiuose su savo draugais. Komjaunuoliai tu fakulteto diploman Kutkaitė, Vaitkutė dės jiems lengvai ir kiti. Patenkinamų įveikti praktikos ri būti pavyzdžiu moksle, visuomeniniame darbe, moralėje. tai išlaikė paskuti pažymių negavo metu pasitaikančius Artinasi svarbus įvykis komjaunimo organizacijos gyveni nį žiemos sesijos nei vienas studen sunkumus, tinkamai me — tai dokumentų keitimas. Kiekvienas komjaunuolis egzaminą. Egzami. tas. pasirengti valstybi prieš gaudamas naują bilietą turi Išstudijuoti komjaunimo narns jie kruopščiai Baigus sesiją, 12 niams egzaminams. organizacijos įstatus, nes mažiausias įstatų pažeidimas yra ruošėsi per ištisus Kiti fakulteto stu nesuderinamas su buvimu jos eilėse. Universitete artėja jau metus. Įsisavintos studentų buvo pa dentai turi pasekti žiemos sesija, kiekvieno komjaunuolio pirmutinė pareiga skirti stažuotis pro teorinės žinios lei diplomantų pavyz išlaikyti žiemos sesiją tik „gerai" ir „labai gerai", vykdyti do atsakinėti pla kuratūroje. Jie dirbs džiu ir išlaikyti eg LLKJS IX suvažiavimo priesakus. čiai ir išsamiai. Iš ten iki 1956 m. ba
DIRBKIME SISTEMINGAI
—*
*----
Žiemos sesijai artėjant
-------------------- -------------------------
KONFERENCIJA APIE PIRMĄJĄ RUSIJOS REVOLIUCIJĄ
Š. m. gruodžio 13-14 dienomis įvyko universiteto profesorių-dėstytojų mokslinė teoretinė konferencija 1905 — 1907 m. revoliucijos Rusijoje penkiasdešimtmečiui paminė ti. Šventiškai papuoštoje Aktų salėje susirinko universiteto profesoriai ir dėstytojai, o taip pat revoliucijos dalyviai Puši nis, Brigmanas ir Matulaitis. Pirmąją dieną Išsamų pra nešimą apie pirmosios Rusijos revoliucijos istorinę reikšmę padarė prof. J.Žiugžda. Isto rijos mokslų kandidatas K. Na vickas plačiai nušvietė bolše vikų strategiją ir taktiką re voliucijoje. Vyr. dėstytojo L. Kapočiaus pranešimas buvo
33 studentų-diplomantų dešimt iš laikė visus egzami nus vien tik labai gerais pažymiais.
landžio mėnesio. zaminus vien tik Kiti studentai, kaip gerais ir labai ge Dundulis, Ruibys, rais pažymiais. išvažiavo atlikti ST. BERNATONIS praktiką į Kauną.
skirtas Lietuvos darbo žmonių kovai prieš carizmą Ir jo talki ninkus — lietuviškuosius bur Neapsiriboti pasiektu žuazinius nacionalistus. Antrąją dieną buvo išklau Neseniai pasibaigė kelias profsąjungų Tarybos Garbės sytas docentės R. Davtlan ' dienas trukusi darbininkų ir raštu pranešimas apie bolševikų ag I tarnautojų respublikinė menlTačiau apžiūra dar kartą pa rarinius reikalavimus revoliu 1 nės saviveiklos apžiūra. rodė, Vcad saviveikla universite cijoje. Vyr. dėstytojas I. LlamApžiūros žiuri komisija pertas smulkiai nušvietė dar aukštai įvertino universiteto te vystoma vienašališkai. Stu bininkų deputatų Tarybų atsi saviveiklininkų pasiekimus. dentų kultūros klubas iki šiol radimą kaip darbininkų masių Dainų Ir šokių liaudies an nesidomi estrados sukūrimu. revoliucinės kūrybos pasireiš samblio kolektyvui pripažinta Klubas neruošia deklamatorių kimą. Istorijos mokslų kandi pirmoji vieta. Kiti, kaip akad. ir sceninės satyros, kuri pliek datas J. Jurginis papasakojo choras ir pučiamųjų instru tų kasdieninio studentų gyve apie revoliucinius įvykius Vil mentų orkestras savo varžovų nimo ydas. niuje. Vyr. dėstytojas J. Bulo tarpe Iškovojo antrąsias vietas. Ša proga reka kultūros klu ta padarė pranešimą apie dar Sėkmingai debiutavo apžiū bui palinkėti, kad be stam bininkų spaudą Lietuvoje roje lenkų ansamblis. Už kūry biųjų kolektyvų jis rūpintųsi 1905—1907 metų revoliucijos binius laimėjimus šis kolekty ir smulkaus estradinio žanro laikotarpiu. M. Pranskus vas apdovanotas Respublikinės ugdymu.
|
KARŠTOS DIENOS Gal net medicinos priešų tarpe nerasime žmogaus, ku ris pareikštų, kad mokslas šiame fakultete lengvai įkan damas. štai mes, II kurso me dikai, mokomės tokius specia lybės dalykus, kaip fiziologija, anatomija, histologija. Kas pasakys, kad nereikia gerokai padirbėti, norint visa tai įsi savinti. Dabar, prieš egzaminus, mums karštos dienos: kurse aiškiai jaučiasi darbo nuotai ka. Kartojame išeitą medžia gą, nemažai vargo sudaro lo tyniški pavadinimai, kurių kasdien reikia išmokti po ke liasdešimt. Neseniai grupėje įvyko ga mybinis studentų ir dėstytojų susirinkimas. Kiekvienas iš dėstytojų paaiškino studen tams, kaip ruoštis jo dalyko egzaminui, į ką daugiausia atkreipti dėmesį ir kt. Egzaminų sesijoj iš specia lybės mes turėsime du egzami nus — anatomijos ir histolo gijos. Abu dalykus klausėme du semestrus, taip, kad me džiagos susidėjo nemažai. Šiais metais mes iš anatomi jos išėjome jutimo organus, kraujagyslių Ir nervų siste mas. Auditorijose išklausytų paskaitų mums toli gražu ne pakanka. Daug giliau specia lybės dalyką padeda įsisavin ti anatomijos pratybos, kurias praveda doc. Pavilionis. Prieš pratybas turime gerai teoriš kai įsisavinti duotąją temą. Tik tada prozektoriume apsi ginklavę pincetais, ant prepa rato (lavono) mes praktiškai galime įsitikinti, kur randasi kiekviena žmogaus organizmo nervo šaknelė, kiekviena krau
jagyslė ir daugelis kitų žmo gaus organizmo detalių. Juk būsimiems gydytojams smulk menų neturi būti! Išėjus kurią nors temą, doc. Pavilionis daro kolokvljumus. Jie padeda mums gi liau įsisavinti įgytąsias žinias, o, b eto, ruošia mus Ir egzami nams, Atsakingas egzaminas mūsų laukia Ir iš histologijos. Be paskaitų, iš šio dalyko taip pat turime pratybas, kuriose kiekvienas iš mūsų per mik roskopą turi atpažinti audinių, įvairių žmogaus organų pre paratus ir aprašyti struktūrą. Dabar prieš egzaminus doc. Flnkelbrandienė ruošia mums konsultacijas, kuriose kartoja me Išeitą histologijos kursą. Po poros savaičių prasidės egzaminai. Mes esam tikri, kad gerai išlaikys egzaminus studentai Kručaltė, Motiejū naitė, Sallklytė. Tai mums ro do jų atsakinėjimai pratybose, per kolokvljumus, jų kruopš tus kasdieninis darbas skai tyklose. Išsijudina Ir tie draugai, kurie semestro bėgyje daugiau ar mažiau „susilaikydavo" nuo darbo. Tačiau yra Ir tokių indivi dų, kaip Antanavičius, Kati liūtė. Vargu, ar jie pagalvoja apie artėjančius egzaminus. Gal jie deda viltis į paskuti nes naktis prieš egzaminus, o gal tiki savo „laime"? Tikimės, kad šie draugai su sipras ir nepadarys grupei gė dos per egzaminus. K. Domaševlčiūtė Medicinos fak. II k. stud.
Praktikantų laimėjimai Neseniai Gamtos fakultete įvyko konferencija, skirta stu dentų gamybinių praktikų api bendrinimui. Konferencija dir bo geologijos, geografijos Ir biologijos mokslų sekcijomis. Visose trijose sekcijose buvo perskaityta 15 pranešimų. Organizuotai praėjo konfe rencija geologijos mokslų sek cijoje. Šioje sekcijoje skaityti pranešimai buvo Iliustruoti gausia kolekcine medžiaga, su rinkta pačių studentų vasaros praktikų metu. Studentų ko lekcijos praturtins geologijos ir mineralogijos katedrų mu ziejus. įdomūs, surišti su praktikl-
nėmls problemomis buvo bio logų pranešimai. IV-o kurso stud. J. KIrna konferencijoje pasidalijo patyrimu apie sodinį vaispūdį, jo daromą žalą Ir nurodė kaip gal ina kovoti su juo. Studentas šioje srityje dirba jau kelinti metai. Ketvirto kurso biologė A. Zabulytė padarė pranešimą apie savo bandymus, atliktus Dotnuvos selekcijos stotyje daugamečlų ankštinių, varpi nių 'r avlžų-vik'ų skyriuose. Studentų tyrinėjimai prisi dės prie respublikos žemės ūkio tolesnio Išvystymo.
V. Markulis
Fizinis auklėjimas — privaloma disciplina Fizinis auklėjimas yra pri valoma disciplina I ir II kursų studentams, tačiau kai kurie Istorijos-filologijos fakulteto studentai į tai nekreipia dėme sio. Draugams žinoma, kad už 4 iš eilės praleistus užsiėmi mus dėstytojas negali pasira šyti įskaitos, bet vis dėlto kai kurie pirmakursiai į tai abe jingai žiūri. Ruslstai Glbavičius, Iljuščenko, Tuchužnickis iki šiol nedalyvavo nė viena me užsiėmime. Nemaža yra atsilankančių kartą, o po to 2—3 kartus neslrodančlų, kaip Visockas, Baleišls ir kt.
Pasitaiko Ir tokių, kurie sauvallškal, be dėstytojų ži nios, užslim’nėja atskirose ša kose arba laiko save specialio je grupėje, kai tuo tarpu jie kaskart linksniuojami bendro paruošimo grupėje (Počlkajev, Žlibinąs). Dažnai iš Jų tenka išgirsti: — Ko jūs jaudinatės! Aš geriau įskaitą Išlaikysiu negu jūs! Tie draugai klysta. Juk ne dalyvaujantieji užsiėmimuose neturi teisės gauti įskaitą. Lai kas Ištaisyti padėtį. J. Pavilonls
PARTIJOS
GYVENIMAS
NUOLAT GERINTI MOKOMĄJĮ-AUKLĖJAMĄJĮ DARBĄ Vlln'aus Valstybinio V. kūmų, kuriuos nedelsiant rei- lėjamojo darbo forma akade Kapsuko vardo universiteto k a pašalinti. minėse grupėse save pate'slBūtina pagerinti univers’te- no, tačiau ji nėra kažkuo už partinėje organizacijoje pra ėjo ataska tinial-r'nklmin.'al te mokomąjį darbą. Rektora baigtu, reikalauja tolesnio ge susirinkimai. Fakultetų, kai tų, dekanatų ir ypatingai ka rinimo ir tobulinimo. Ne vis’ kurių katedrų, administracijos tedrų vadovams reikia daugiau prie grup'ų pr.sk rti dėstytoja! partinės organizac'jos, o taip lankyti ir svarstyti paskaitas, jauč'a atsakomybę už darbą pat viso universiteto part’nė kontroliuoti, paskaitų kokybę. grupėse. Grupės dar maža: organizacija suvedė savo Re'k’a pakelti auklėjamąją pa svarsto svarbius politinius veiklos rezultatus '.r numatė skaitų reikšmę. Būtina krelpf klausimus, ne v'sl studentai priemones darbo pagerinimui. didesnį dėmesį į studentus — nusimano mūsų valstybės vi Visi partinių organizacijų ata akademinės drausmės pažeidė daus ir užs’ęn'o polit'kos klau skaitiniai-rinki miniai. susirin jus, kovoti su liberalizmu ver simuose, ne v'sl jie užsisako kimai praėjo kritikos Ir savi- tinant studentų žinias. Iki šiol ir skaito laikraščius. Dar nešiais klausimais partinis visada reik'amą atkirtį gauna kritlkos ženkle. Per ataskaitini laikotarpi biuras ir fakultetų partinės or pasitalkant'ejl buržuazinės universiteto partinė organiza ganizacijos domėjosi nepakan Ideologijos pas’re’škimai be: cija išaugo, sust prėjo organi kamai. Universiteto partinės amoraliniai poelgiai studentų zaciniai. Š uo metu universite organizac'jos Ir viso kolektyvo tarpe. Nėra dar nuolat'nės poto komunistai atlieka Vadovau uždavinys — dėti visas pa- lltin'o-auklėjamojo darbo kont jantį vaidmenį katedrose ir stangas TSKP CK ir TSRS rolės iš katedrų, dekanatų, fakultetuose, kovoja už aukš Ministrų Tarybos 1954 m. pait'n'ų, komjaunimo Ir prof tą dėstymo lygį, už viso auklė rugpiūčio 30 d. nutarimui sąjunginių organizacijų pusės. jamojo darbo studentų tarpe įvykdyti. Sis nutarimas reika Mūsų uždavinys — diena iš pagerinimą. Studentąi-komu- lauja iš mūsų pagerinti jaunų dienos ugdyti komunistinę mū nlstal, kaip drg. Kazbaras, speclal'stų su aukštuoju moks sų jaunimo pažiūrą į darbą, Kozlovskis, Praniauskas ir kt., lu paruoš'mą, paskirstymą ir į soc'allstlnę nuosavybę, vys yra mokslo pirmūnai, o drau panaudojimą. tyti tarybinį patriotizmą Ir Universiteto partinė organi mūsų šal ęs tautų draugystę. ge ir žymūs visuomenininkai. Žym a! išaugo visuomeniniame zacija dar silpnai dirba ple Komunistai ir v'sas un'verdarbe jauni komun’stal, drau čiant mokslo-tirlamąjį darbą siteto profesorių-dėstytojų ko gą' Matljošlus, Venckūnas, visose katedrose, įtraukiant į lektyvas turi nuolat kelti savo Tarvydas, Bračienė, Raguo- šį darbą visus dėstytojus. Ka' politinį-ldėj'nį lygį. Tenka nu tlenė, Zorina ir kiti. Partinė Kurie dėstytoja’, apgynę di rodyt', kad eilė teoretinių se organizacija išauklėjo ir pri sertaciją, ilgą laiką nedirba minarų labai lėta" įs'jung'a į ėmė į savo eiles nemaža akty jokio mokslo-t’riamojo darbo. darbą. Visuomen'nės organiza vių visuomenininkų Ir partija' Silpnas ryšys su gamyba, su cijos nerodo tinkamos pagal atsidavusių draugų, kaip Pa praktika. Dar žemame lygyje bos savarankiškai stud'juojanlionį, Matiušenko, Sustavič ų, yra mokslinių būrelių darbas tlems markslstlnę-leninlnę teo Stonytę, P. Bernatavičių ir ki katedrose, savarankiškas stu riją, s'lpnai kontrol'uojamas dentų darbas. jų mokymas's. Ne dogmatiš tus. Didesnį dėmesį relk'a skirt' kas, o kūrybiškas marksizmoSvarblaus'as universiteto neakivaizdi leninizmo įsisavinimas, socia partinės organ'zac’Jos uždavi bes'pleč ančiam nys — nenuilstamai auklėti niam mokymui. listinės visuomenės vystymosi Su trūkumais mokomajame teorijos studljav'mas padės studentus komunizmo dvas'a, gerinti mokymo-auklėjamojo ir mokslo-tiriamajame darbe mums tobul'nt' mūsų praktinę darbo kokybę, siekti profeso- dar silpnai kovoja Mokslinės veiklą. Un'versiteto partinis biuras ir fakultetų partinės orrlų-dėstytojų moksllnio-tir’a- tarybos. Aukšta! kvalif'kuotų specia ganlzac'jos turi atkreipti rim mojo ir metodinio darbo nuolat'n'o idėjinio ir teorinio ly listų paruoš’mas reikalauja tą dėmesį mokymosi partinio gio kėl'mo. Tačiau, ka’p paro nuolatinio poliinio-auklėjamo- švlet mo t'nkle pagerinimui. dė partinių organizacijų ata jo darbo gerinimo. Visų pirma Gerinant mūsų darbą, viso skaitiniai,-rink'miniai suslrin- reikia pakelti į aukštesnį lygį se srityse ypatingas dėmesys darbą turi būt! atkreiptas į partinės k'mai, ruošiant aukštai kvali politinį-auklėjamąjį fikuotus specialistus, mūsų akadem'nėse grupėse. Nors organizacijos vadovav.mą ki darbe yra visa eilė rimtų trū-| šiuo metu esanti polltlnio-auk- toms visuomeninėms organiza-
Pagal specialybę... Apie įdėmų klausymąsi liaudyje sakoma: „Klauso net išsįžioję”. Taip sekmadienio vakarą busimieji spaudos darbuotojai klausėsi vyres niųjų savo draugų ir vedan čiųjų respublikos žurnalistų balso. Jeigu galima būtų skirsty ti, tai vakaro kalbėtojai nu švietė klausimus: kas gali būti žurnalistu, ko turi išmo kyti busimąjį spaudos dar buotoją universitetas, kaip formuojamas žurnalisto kū- .
rybinis braižas, ką galima laikyti geru žurnalistu. Atsa kymai į šiuos klausimus ne galėjo nejaudinti draugų, kurie po metų, dviejų, trijų išeis į turtingą ir įdomų spaudos darbo barą. Kalba auklėtiniai... I va karą drauge su žinomais res publikinės spaudos darbuoto jais .kaip žurnalo „Komunis.tas" redaktorium ir žurnalis tikos katedros vedėju drg. Karosu, „Sovietskaja Litva” laikraščio redaktorium drg.
PAKALBĖKIM APIE ŽURNALISTĄ Į mane kreipėsi „Tarybinio ūkio ekonomikos pagrindus, studento” korespondentas, part'nę ir tarybinę statybą, prašydamas pasidalinti minti pagaliau — laikraščio apifor minimo klausimus. Vienam, be mis apie žurnalisto darbą. Sunku gre tai atrinkti svar dėstytojų paramos ir vadovavi I biausius momentus. Tačiau mo, tai dešimteriopai sunkiau. šiuo metu turiu porą pastabų. Antra. Žurnalistas — parti Pirma. Žurnalisto darbas jos eilinis. Jis turi būti tyras dažnai sumaišomas su rašytojo kaip krištolas liaud ės akyse. darbų. Jeigu rašytojas privalo Jeigu žurnalistas suterš savo turėti ryškų įgimtą talentą, autoritetą amoraliniu elgesiu, jeigu auditorija, paskaitos iš girtomis orgijomis — būkite karto neparuošia rašytojo, ta' tikri, kolūkiečiai jį sut'ks su apie žurnalistą to pasakyti ne paša'pa ir daug įdom’ų, svar galima. Tiesa, ir Žurnalistui bių dalykų nepasakys. Taip bu re'kalinga tam tikra talento vo literatūriniam darbuotojui, kibirkštėlė, tačiau rašyti kuris dirbo mūsų redakcijoje straipsnius, korespondencijas, prieš mano atvyk'mą. Girtas organ'zuoti pasisakymus gali jis pridarė skandalų, sudaužė Išmokti kiekvenas rašt'ngas redakcijos motociklą ir buvo žmogus. Primygtinai te’giu — išvytas iš redakcijos. Deja, pa jeigu žmogus jaudinasi dėl našių istorijų buvo nemaža. mūsų liaudies ateities. Jeigu Labai liūdna girdėti, kad ne jo šird’-s karšta ir jautri — tinkamai elgiasi kai kurių kur jis Jau gali tapt! žurnalistu, sų žurnalistai. Jeigu jie Tik reikia mokytis. Mokytis! taip elgsis ir pradėję dirbti — Labai gaila, kad gana daug užtikrinu, kad liaudis juos busimųjų žurnalistų nesiprati- rūsčiai pasmerks. na prie sistemingo darbo. Vi Tuo tarpu doras, princ’pinsų, žurnalistikos skyrių bai gas žurnai'stas visada bus my gusiųjų, vardu užtikrinu, kad limas svečias tiek kolūky, tiek universitetas nepaprastai daug įmonėj, tiek darbo žmogaus padėjo mums formuot’s. Visi, šeimoje. atėjome jauni, nepatyrę, o da Žurnalistų susitik’me buvo bar mūsų tarpe jau yra vi kalbama apie daugelį svarbių siems ž'nomų, st'pr'.ų spaudos dalykų. Atsisveikinant norisi darbuotojų. Ir visi labai gaili sutelkti jaunųjų draugų dėme mės, kad studijų metais buvo sį ties šiais klaus'ma.s; juos me nepakankamai stropūs. Da patikrino nelengva, bet teisin bar naktimis reikia lopyti spra ga gyvenimo mokykla. gas, kurias palikome seniau. A. KADŽIULIS Reikia g'linti marksizmo žino jimą, vartyti gramatiką ir žo Šilutės rajono laikraščio dyną, vėl studijuoti žemės „Leninietis” lit. darbuotojas
LV 45101
cijoms. Skaitlinga universiteto komjaunimo organzaclja, esant ryžtingesniam vadovavi mui., galėtų pasiekti didesnių laimėjimų. Organ'zuotesnlo ir efektyvesn'o vadovav mo rei kalauja profsąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos. Relk'a kovoti su bet kokiu formalizmu mūsų darbe, vys tyti mūsų trūkumų kritiką ir savikritiką. Salinant mūsų darbe esan čius trūkumus, didesnį vaidme nį turi atlikt: unlvers’teto sie ninė spauda ir daug'at ražin’s laikraštis ,,Tarybinis studen tas". Ataskait’nluose-rink'm'niūose susirinkimuose komunistai krlfkavo part'nį biurą už tai, kad Jis nepakankamai vadova vo fakultetų partinių organ'zacljų darbui, silpnai kontrolia vo nutarimų vykdymą. Naujas partinis biuras turi iš šios kri tikos padaryt! rimtas išvadas. Tarybinė liaud’s, Komunis tų part'Jos vadovaujama, vyk do TSKP CK l epos Plenumo nutarimus, kurie nužymi taryb'nlo mokslo tolesnio vysty mosi kryptį. Tarybų Sąjun gos Komunistų partija ruoš'asl sutikt! savo XX suvaž'avimą. Artėjant's partijos suvaž'av'mas suves milžiniško ku riamojo darbo rezultatus, duos direktyvas šeštajam penkmečio planui, numatys naujas didin gas perspektyvas mūsų šalies kelyje į komunizmą. Mūsų univers'teto komunistai dės visas pastangas ataskait'niuose-rink'mlniuose susirinkimuose iš keltų trūkumų išgyvendinimui ir naujais laimėj mals visame unlvers’teto . darbe sutiks TSKP XX ir LKP IX suvašlavimus.
AD. MICKEVIČIAUS DIENOMIS ☆
☆
Muziejus
Tarp priemonių pažymint, nluje, pirmieji, Vilniuje 1 Adomo Mickevičiaus mirties | leisti, jo kūriniai, šimtąsias metines viena svar Sekančiame kambaryje oi biausių buvo A. Mickevičiaus ganizuota ekspozicija „Mlcke memorialinio buto-muziejaus vičius Lietuvoje". Čia be tur atkūrimas, tlngos vaizdinės medžiagos (i Memioralinis A. Mickevi išstatytų c.a puc<.^ X-— •' čiaus butas-muziejus buvo iš paminėtini VanKavičlaus port kilmingai atidarytas, gausiai retas „A. MicKevičius an dalyvaujant Vilniaus miesto ir Ajudago kalno", o taip pa universiteto visuomenei, š. m. KonevsKlo 1840 m. A. MicKcJ lapkričio mėn. 27 d. universi vičlaus portretas) yra eKsp ■ teto namuose Pilies skersgat nuotl A. Mickevičiaus to m (a vyje Nr. 11, tame pačiame ou- to autografai ir kiti aoKume, į te, kuriame 1822 m. atvykęs tai, surišti su poeto stuaiji j iš Kauno didysis poetas, savo mis universitete bei kiti ranki draugo Odynieco paueaamas, raščiai. Įdomus yra A. Mlcktl baigė redaguoti poemą „Gra vičiaus 1822 m. tardymo prtl žiną". tokolas ryšium su filomatų-fi Kambaryje, kuriame gyve laretų procesu. Šie rankraščia no A. Mickevičius, praeito buvo anksčiau saugojami V V d šimtmečio viduryje jo geroė- mokslinės biblioteKos rankrašl Jal pritvirtino memorialinę tynė. lentą su užrašu „Čia rašyta Trečias muziejaus kambary Gražina, 1822”. Vėliau šiame skirtas didžiojo poeto gyveni! bute buvo įkurtas memoriali mui ir kūrybai atvaizduoti. Į nis muziejus, kurio nuotrauka Siame nedideliame muziejų buvo patalpinta 1898 m. Kro je yra išstatyta daugiau kai) kuvoje išleistame Jubiliejinia 150 įvairių eksponatų (pa me albume. Daug pasidarbavo veikslų, biustų, baieljeių, me po pirmojo pasaulinio karo šį dalių, fotonuotraukų, antentiš muziejų globojęs didelis A. kų dokumentų, knygų ir t .t.) Muziejaus atidarymas šukė Mickevičiaus gerbėjas, žino mas Vilniaus kolekcionierius lė didelį visuomenės susiciomė Obstas. jimą. Jį aplankė lietuvių ra Tačiau fašistinės okupacijos šytojal V. Mykolaitis-Putinas metais muziejus buvo okupan E.Mieželaitis, K. Korsakas ii tų visiškai išgrobstytas ir iš kt., baltarusių rašytojas A saugojamų jame retų ekspona Zareckis, rusų poetas S. Smir tų nieko neliko. novas. Aplankė muziejų ir at Štai kodėl, atkurdami šį mu vykusių iš Lenkijos lenkų ra ziejų jo rengėjai turėjo pra šytojų grupė, vienas jų — Leopoldas Levinas, sujaudin dėti darbą visai iš naujo. Muziejus užima tris kamba tas įrašė Į muziejaus lankyto rius. Kambarys, kuriame A. jų atsiliepimų knygą: „Sukrės Mickevičius rašė „Gražiną", ti didžiojo Adomo dvasios arti kiek tai leido sąlygos, yra at mumu, nusilenkiame jo geni kurtas 19 šimtm. pradžios dva jul". Baigus galutinį įrengimą, sioje. Siame kambaryje yra eksponuotas stalas ir kėdė, muziejus bus atidarytas pla kuriais naudojosi A. Mickevi čiajai visuomenei nuo š. m. čius, ant sienos — Vankavi- gruodžio mėn. 20 d. ir veiks P. BUCKUS čiaus portreto „A. Mickevi antradieniais, ketvirtadieniais Univers'teto part'n'o biuro čius Vilniuje 1822 m." kopi ir šeštadieniais nuo 16 iki 20 sekretoriaus pavaduotojas ja, atlikta dail. Motūzos, o vai. L. Vladimirovas taip pat senojo Vilniaus vaiz VVU mokslinės blbllote dai. Spintoje knygos, kurias kos direktorius skaitė poetas gyvendamas VllII Meščeriakovu, „Komjaunimo stoviniuoja ties „Foto mėgė- II
V v
'iesos” laikraščio redaktorium jo" laida, o į rato vidurį jau !! drg. Laurinčiuku ir kt. atėjo įžengia ■ Zenpifl tnlpntin crnc hnnfn. talentingas konfe- !• universiteto auklėtiniai rensje — A. Levinas. Kaip (j linį poetą, gimusį kūriniai, jų ištrau Savo pirmąjį Vaintraubas, Kaukas, Balsys, visus vakaro oratorius, taip stambų vakarą lie Baltarusijoje, daug kos, atliktos stu Marcalis, Kazakevičius, Ka ir jį šioje iškalbingumo eks dentų Skup rašiusį apie Lietu tuvių ir rusų lite minskas, Žilinskaitė ir kits tazėje užklumpa nenustygstąs vą ir Lietuvoje ratūros katedros A. Baužytės, BudKeista, kai draugai su m- vietoje foto reporteris. Neti lenkų kalba. Paryš revič, Bortkaus, Zadrauge su fakultetosu kalba ap.e būtinumą pa kėtas žaibas jo nesuglumino vilovaitės, Legiūtės \ to visuomeninėmis kintas poeto as žinti gyvenimą, išstudijuo: ir tain programa sėkmingai Jaunos muzinos mė muo, jo kūrybos no organizacijomis pa žemės ūkį, įsigilinti į kaimo pradedama Respublikinio ra vatoriškumas, meilė gėjų jėgos išryškė skyrė Adomo Mic liaudies interesus, o patys dijo redakcijos darbuotojo laisvei, jaunystei jo Znaidzilovskos, kevičiaus 100-sioms tuo tarpu ieško šiltų vietelių Vaintraubo pasakojimu apie kelia dar didesnį Lukšytės, Epštein mirties metinėms mieste. Į susitikimo vakarą radijo korespondentų nuotyFrederiko Šopeno pasididžiavimą atžymėti. iš rajono atvykęs A. Kadžiu kius ir suktybes. Adomu Mickevičiu kūrinių atlikime. Pranešimą anie lis atsivežė bene daugiausiai Buvo dar kartą pa didžiojo lenk į mi. „Viskas savo laiku ir savo sveikų minčių ir dalykinių brėžtas Mickevi Meninėje dalyje poeto gyvenimą ir vietoje”. Šio devizo laikosi pastabų. čiaus ir Šopeno aktyviai dalyvavo kūrybą padarė ra Yra oratorių, kurie apsun šaunusis konferensje. Sukukūrybos idėjinis ar mūsų dramos būšytojas Sirijos Gira. kina klausytoją, vargina jį. apsukus keletą šokių, jis vėl timumas, liaudiš relis. Salėje lietu... Dar kartą pro Bet Kadžiulis ne iš tokių. Ir salės viduryje. Pranešamokumo tendencija. klausytojų akis vių ir lenkų kalbokur jis išmoko užkc.riauti Malino ir Hermano pasakė praskambėjo prabėgo pranešimo mis klausytojų simpatijas? Atsa čios, savo morale artimoMickevičiaus V. VOLSKYTE Ad. vaizdai apie pasaužurnalis kymas trumpas — visuome biurokratiškiems ---- ♦--------------niniame darbe. O universite tams. Juršėnas (I k.) tinka te visuomeninio darbo ne- mai susidorojo su šiuo užda viniu. stinga. Vėl šokiai, o tarp šokių — Žemės ūkį privalo pažinti kiekvienas žurnalistas, savos kūrybos feljetonai, Nauja ,,radijo stotis“ — pareiškė nenuginčijamą kupletai, epigramos, savos nuomonę tos pačios katedros inscenizacijos ir nesibaigian „Akyse kaip šilkas, o už ■ Rūkštelės komandų bei kt. Ne auklėtinis, dabar „Tiesos” tys foto žaibavimai. aklų — vilkas" — sakoma i cenzūrlnlai žodžiai seka vie laikraščio žemės ūkio sky Gilus sąmojis praskamba liaudies. Šią patarlę galima nas kitą. riaus bendradarbis Kėzys. II k. studentų epigramose. Savo veidą parodė ne tik pritaikyti kai kuriems I-jo Jose pliekiamos atskirų kur Trumpai apie reikalavimus Kedžys, bet • ir ekonomistai kurso ekonomistams. Štai vie žurnalistui, dirbančiam res so draugų silpnybės ir blogi nas faktas — to liudininkas. Buivys. publikinės telegrafo agentū įpročiai. Argi galima išvardntl v' Kartą vakare naujajam Čiur ros „Eltos” redakcijoje, pa Pirmą kartą fakulteto va lionio 23 d bendrabuty prabi sus tuos pokštus, kuriuos ji. karų istorijoj pasirodo in pasakoja T. Bainoraitė. lo radijas, kuris nustebino iškrėtė? Žinoma, ne. Neveltui daugelis gyvento Kalba autoritetai.. . Tai vi scenizacija dienos tema. Iš klausytojus. sų pirma gerbiami svečiai — juokiamas nemokša prakti— Dėmesio! Dėmesio! Kal jų pasipiktino tokiomis ekono redaktoriai — Meščeriakovas, kantas. Šio žanro novatorius ba radijo stotis iš 26 kamba mlstų išdaigomis. Jiems atrodo, kad tai menk Laurinčiukas, LTSR Grožinės — diplomantas Pekeliūnas. rio! — pasigirdo diktoriaus niekis. Bet kiekvienas kultū literatūros leidyklos vyr. re Štai viena staigmena, kuri Kedžio balsas. daktorius Tornau ir kt. Jų vos nesukompromitavo drg. Kedžys, kuris jau nuo se ringas studentas pasmerks jų vedančioji mintis, kad žurna Levino. niau garsėja savo oratorišku- elgesį. Argi mes turime tik listo formc.vimesi svarbiau mu, mikrofono vieton ėmęs tada būti mandagūs, kai mūsų Ketvirtas kursas vakaro si vaidmenį atlieka praktika. programai nieko neparuošė. radijo tašką, pradėjo šaukti. elgesys yra stebimas? Nei Antras — daug lemiąs veiks Suteikus žodį šiam kursui, To dėka visuose bendrabuč’uoPirmo kurso ekonomistų nys — stenografijos, mašin salės centre pasirodo keturi se prabilo radijo taškai. (Ten komjaunimo grupės turi duoti raščio, foto ir kitų gudrybių augaloti ketvirtokai ir. ■. pa ka pažymėti, kad tai ekono tinkamą atkirtį šitokiam minė apvaldymas ir mokėjimas slaugiai lenkiasi į visas ša mistų išradimai). panaudoti darbe. Kedžys „transliuoja" rung tų draugų elgesiui. lis. Apsukrų diplomatinį ma A. Petrauskas kalba Trumpai ir įdomi: tynes tarp studentų Lašo ir nevrą palydi gausūs aplodis prorektorius doc. K. 'litro- mentai. polskis. Paaiškėja, ' Redaktorius J. BULOTA Prisitaikant prie sąlygų rektoriui gyvenime e buvo fotografuojami šokėjai bandyti žurnalistiniu: ir atlikėjai, plepiai ir pavėla bėjimus. Drg. Mitra vusieji. Kažkuris iš repor pažada ateityje b- . < . Ekonomlkos fakulteto II terių netyčiomis prasitarė, Neorganinės chemijos ka niu žurnalistų kurso finansų specialybės kad sekančiam auklėtinių ir mams. tedros bendradarbiai relšstudentei studentų susitikimo vakarui viAntroji vakaro ... . k'a g'lą užuojautą GUDAITEI DANUTEI siškai pagal speciali;:, Per bus paruošta speciali „kreivų vyr. dėst. A. KAUŠPĖDUI, reiškiame gilią užuojautą, trauka. Kas šnekučiui:, ti su veidų” galerija. i jos mylimam broliui mirus. senai matytais draugais, kas jo seseriai mirus. A. DILYS
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. .<
a k a r a s
MUMS
Grupės draugai . , -f. 2-10-38. Spaudė „Tiesos“ spaustuvė. Tiražas 1000 egz.
RAŠO
Katedros bendradarbiai Užs. Nr. 01752