cam/Bos scuoencas Visu šalių proletarai, vienvkitės!
• {vyko pernai susibū rusio filosofijos būrelio susirinkimas. Šiam būre liui priklausantys studen tai domisi filosofinės min ties raida Lietuvoje, įvai riomis kryptimis užsieni nėje filosofijoje. Pirmojo šiais mokslo metais susi rinkimo tema buvo „Lietu vių filosofiniai veikalai užsienyje". Pranešimą skaitė būrelio vadovas doc. B. Genzelis • Naujų narių „krikš tynos" — viena iš įdo miausių Interklubo tradi cijų. Šeštadienį jos įvyko Skargos kieme. Busimieji nariai garbingai atrėmė visus išbandymus. „Krikš tynos" baigėsi kavinėje, kur naujus interklubiečius pasveikino pats preziden tas. V. KIUBERYTE
• Iš Olandijos grįžo Teisės fakulteto dekanas P. Kūris. Jis dalyvavo še šias savaites trukusioje Hagos tarptautinės teisės akademijos mokslinio ty rimo centro sesijoje, kur skaitė pranešimą „Apie organus, turinčius teisę aiškinti tarptautines sutar tis". Doc. P. Kūris taip pat dalyvavo diskusijose. Mūsų inf. \
S Universiteto studen tai be privalomo užsienio kalbos kurso turi galimy bę fakultatyviai mokytis ir kitų kalbų. Istorikams ir kitų specialybių stu dentams dėstomas hetitų kalbos spcckursas. Galima mokytis esperanto, italų, ispanų kalbų. Beje, norą mokytis ispanų kalbos pa reiškė net 30 studentų. A. KAZLAUSKAS
• Įvyko pirmasis šiais mokslo metais literatų bū relio susirinkimas. Numa tyti nauji darbo planai. Šiemet žadama svarstyti poetų ir prozaikų kūri nius, ruošti susitikimus su jais. Literatų svečiais bus J. Avyžius, E. Mieželai tis ir kt. Numatyta pažy mėti eilę literatūrinių su kakčių, vėl vyks pokal biai apie struktūrinę ana lizę. P. PLĖTAITE
• Susumuoti respubli kos aukštųjų mokyklų kultūros dienų 1969— 1970 mokslo metais rezul tatai. Už aktyvų dalyvavi mą kultūrinėje masinėje ir lektorinėje propagandi nėje veikloje Universiteto „Faktas" ir etnografinis ansamblis apdovanoti aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos Gar bės raštais. „Žinijos" draugijos Pagyrimo raštu apdovanotas prorektorius doc. B. Sudavičius, LLKJS CK Garbės raštu — VVU komjaunimo komiteto sekretorius J. Karosas. Panašios kultūros die nos vyks ir šiais mokslo metais. A. MAKSIMOVAS
Iš šešto pasaulinio kar diologų kongreso, kuris rugsėjo mėnesį vyko Lon done, grįžo grupė mūsų respublikos mokslininkų. Jų tarpe buvo Medicinos fakulteto Hospitalinės te rapijos katedros docentas J. Rugienius. Mūsų inf.
iki penktadienio
h
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRASTLS
Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. spalio 2 d.
9
KOMJAUNIMO PROGRAMA Partija, ruošdama revoliu ciją, telkė jaunimą revoliuci nei veiklai, kovai su carizmu. Savo ruožtu jaunimas parti joje ir darbininkų klasėje matė aktyviausią savo sieki mų rėmėją ir vadovą. Jis įro dė, kad yra patikimas parti jos, darbininkų klases rezer vas. 1920 m. spalio 2 d. susi rinko komjaunimo III suva žiavimas. Jame V. Leninas pasakė savo kalbą apie „Jau nimo sąjungų uždavinius". Kovose užgrūdinti komjau nuoliai laukė, kad V. Leninas pakvies juos vykdyti pasau linę revoliuciją. Tuo tarpu revoliucijos vadas paprastai ir tiesiai pareiškė: „Uždavi nys yra mokytis". Jis puikiai suprato, kad socialistinė vi suomenė kuriama mokslo pa grindais ir jos negalima pastatyti, nežinant ir nesu prantant, kaip statyti. Socialistinė revoliucija su griovė seną santvarką, atme tė tai, kas trukdo tolesniam visuomenės tobulėjimui, bet jos svarbiausias uždavinys statyti ir kurti, ir šiame kū rybos ir statybos procese ypatingas vaidmuo teko jau nimui. V. Leninas iškėlė jaunimui konkrečius uždavinius. „Ko munistu tapti galima tik ta da, kai praturtinsi savo at mintį žinojimu visų tų gėry bių, kurias yra sukūrusi žmo nija". Sis priesakas jaunimui pasiliko visiems laikams. Da bar, kai mūsų šalyje gyvena ir dirba milijonai žmonių su aukštuoju ir viduriniu išsila vinimu, kada šimtai tūkstan čių mokslininkų yra jaunesni kaip 30 metų, kada jie skver biasi į žemės, vandenynų, kosmoso gelmes, su pasidi džiavimu galima pasakyti, kad jaunimas perėmė visas pasiektas žinias ir toliau ne ša pažinimo, tyrinėjimų ir atradimų vėliavą. Deja, dar pasitaiko jaunuo lių ir merginų, kurie šio priesako nesilaiko. Nežiūrint visų sąlygų ir pastangų stu dentų tarpe vis yra tokių, ku rie metai iš metų velka skolų naštą. Tam tikra dalis studen tų slenka „aukso viduryje". Tai vadinamas pasyvas — jau ni žmonės, kurie abejingi ap linkai, jos problemoms, paki timams. Mūsų visuomene kuria ko munizmą, vadinasi, reikia naujausius mokslo ir techni kos laimėjimus, geresnę dar bo organizavimo patirtį pri taikyti gamyboje, siekti aukš čiausio darbo našumo. Žmo gaus visas gyvenimas susijęs su darbu, tik darbas žmogų padarė žmogumi. Todėl nuo pat vaikystės būtina dirbti pagal sugebėjimus ir jėgas. Dažnai moksleiviai prisigal voja, kad taps artistais, lakū nais, kosmonautais, o tampa traktorininkais, melžėjomis,
inžinieriais, mokytojais ir t. t. Jie jaučia tartum skriaudą, kad visuomenėje netapo tuo, kuo svajojo. Deja, tai realybė-tikrovė, kas gi dirbs „ne romantišką" darbą? Kartais moksleiviai įsivaizduoja stu dentų gyvenimą kaip pasakų karalystę. O kai reikia pradė ti studijas, pasirodo, kad čia nepaprastai daug reikalauja ma darbo, energijos, ištver mės ir tada kartais ištirpsta toji dirbtinoji romantika, ne vienas būna priverstas palik ti ir aukštąją mokyklą. Jeigu sąžiningai atliksi savo parei gas, tai vargu ar atsiras bent vienas lengvas darbas, ne svarbios pareigos. Todėl kaip visada aktualiai skamba V. Lenino žodžiai: „Reikia, kad Komunistinė jaunimo sąjunga sąžiningu ir drausmingu dar bu auklėtų visus nuo jaunų dienų." V. Leninas reikalavo iš jaunimo sąmoningos prole tarinės drausmės, susiklausy mo, konkretumo darbe ir t. t. Jaunimui būdingas polėkis, veržlumas, bet ir greit jis nu leidžia rankas. Jeigu nepa vyko, nepasisekė, žiūrėk jau ir puola į kitą kraštutinumą. Todėl labai svarbu, kad būtų sprendžiama kasdien tokie klausimai, kurie yra pagal jėgas ir išspręstini. Tai duos visapusišką pasitenkinimą darbo rezultatais, ir neliks priežasties nusiminimui. V. Leninas reikalavo iš jau nimo „teisingai paskirsty ti jėgas ir parodyti, kad dar bas turi būti organizuotas darbas". Mes negalime apsi eiti be posėdžių, susirinkimų, pasitarimų, bet jie turi būti iki kraštutinumo konkretūs, neeikvoti brangaus laiko tuš čiažodžiavimui. V. Leninas reikalavo iš vi sų revoliucionierių kuklumo ir paprastumo. To paties rei kalavo ir iš jaunimo. Ar mes visada laikomės šių priesa kų. Kartais tenka matyti paprastus, kuklius, draugiš kus komjaunuolius, kuriuos myli ir gerbia jaunimas. Bet štai toks komjaunuolis pra deda kopti vadovavimo laip teliais ir.. . pasikeičia. Žiū rėk, jau tampa neklystančiu, nustoja tartis ir kritiškai ver tinti savo veiklą. Geriausias vaistas nuo pasipūtimo — tai masių kritika ir reiklumas. V. Leninas pabrėžė, kad „nesunku buvo išvyti carą, bet panaikinti klases nepaly ginamai sunkiau". Taigi, per tvarkyti visuomenę naujais pagrindais yra pats sunkiau sias dalykas. Tūkstančiai mū sų studentų ruošiasi tapti kvalifikuotais specialistais. Visuomenės problemos daug kuo priklausys ir nuo jų. Pri siminkime, giliai supraskime V. Lenino priesakus — mūsų kelrodį audringoje gyvenimo jūroje. Doc. Jonas GRIGONIS
Universiteto prorektorius
Nr. 30 (728)
•
Kaina 2 kp.
Darbui-platus barai Rugsėjo mėn. 24 d. įvyko Medicinos fakulteto studentų profsąjungos konferencija. Ataskaitą skaitė MF studentų profbiuro pirmininkas D. Lie pas. edicinos fakulteto stu
profsąjunga vieni Mdentų ja beveik tūkstantį na
PRIEŠ 50 METŲ V. LE NINAS PASAKĖ KALBĄ „JAUNIMO SĄJUNGŲ UŽDAVINIAI". JI TAPO PROGRAMINIU KOMJAU NIMO DOKUMENTU. VI SOS TARYBINIO JAUNI MO KARTOS PAGAL ŠĮ PRIESAKĄ SUTIKRINA SAVO GYVENIMĄ, MO KOSI TAPTI AKTYVIAIS NAUJO GYVENIMO KŪ RĖJAIS.
rių. Tai didelė organizacija, kuriai vadovauja biuras, kas met renkamas fakulteto prof sąjungos konferencijose. Pra bėgusiais jubiliejiniais metais profbiuras glaudžiai bendra darbiavo su dekanatu, dėsty tojų profbiuru, partine ir komjaunimo organizacijomis. Tai padėjo išvengti kai kurių klaidų, buvo jaučiama vy resnių draugų pagalba, para ma. Reguliariai, kas tris savai tes, vykdavo profbiuro posė džiai, kuriuose buvo kontro liuojamas darbo plano vykdy
Gera, kai matai, kad senelis Universitetas diena iš dienos jaunėja, o ne sensta. Pažvelkim į centrinių rūmų fasadą. Tikra jaunamartė mū sų Alma Mater! — Netrukus įsigysiu sesę Antakalnyje, — kužda ji man. — Įsikurs ten keturi fakulte tai: Pramonės ekonomikos, Prekybos, Finansų ir apskaitos bei Teisės.
— Kodėl gi sesės lėti sta tybos tempai? — klausiu. — Pirmiausia — didelė dar bų apimtis. Dviejų korpusų (kuriuos matome nuotrauko je.) plotas — 39 tūkstančiai kvadratinių metrų. O senieji ekonomistų rūmai su skolintom patalpom teturi 1,5 tūks tančio kvadratinių metrų plo to. Antra, lėšų daug reikia.
mas, svarstomi įvairūs, liečią fakulteto studentijos gyveni mą, klausimai. Gerai dirbo kursų bei grupių proforgai, kurie neapsiribojo vien nario mokesčio rinkimu, o daug pri sidėjo prie studentų darbo bei buities gerinimo, rūpinosi jų pažangumu, kultūriniu gyve nimu. Gerai užsirekomendavo III k. proforgas K. Brusokas, IV k. — L. Archipovas, VI k. proforgė, profsąjunginio darbo veteranė O. Šlionskytė. Kaip įprasta, profbiuras dir bo sektoriais. Akademinis, ku riam vadovavo IV k. studentė L. Bikauskaitė, nuolat palaikė ryšį su dėstytojų akademine komisija, komjaunimo komite tu. Svarbų vaidmenį sektorius skyrė kursų gamybiniams su sirinkimams. Kartu su kom jaunimo komitetu buvo orga nizuotas konkursas geriausiai akademinei grupei išaiškinti. (Nukelta Į 2 psl.)
Per metus skiria 6—7 tūkstan čius rub., o reikia iš viso 309 tūkstančių. Kaip ten bebūtų, laukti liko nedaug. Viena žiemužė čia ir mes — naujųjų rūmų šeimininkai! Šalia pir mųjų naujojo miestelio kor pusų bus pastatytas ir 1020 vietų bendrabutis. G. MARKEVIČIŪTE M. KURAIČIO nuotraukos
MEDIUMAS
Kaip trečiakursiai negavo cepelinų Nesibaigiantis lietus pasku tinį rugsėjo šeštadienį ginė visus po stogais. Todėl tą popietę prekybos ekonomikos ir prekių mokslo specialybių trečiakursiai kartu su dėsty tojais, katedrų vedėjais, gru pių vadovais, tėveliais susi rinko į 29 auditoriją. Juos gaubė specialybių vėliavos, plakatai. .. — Kuo skiriasi pirmo kur so studentas nuo trečio? Halina Svanytė nepasimeta: — Pirmame kurse mažiau pasitaiko dvejetų, trečiame daugiau. Tave, ,,sinjore" Šaunu! sveikina fakulteto dekanas, prodekanas, komjaunimo ko mitetas,. .. antrakursiai. Bet ko jie sustojo? (Tai delega cija iš Maišiagalos, — ten jie bulves kasė). Drąsiau, drąsiau! Jų dovana trečia-
kuršiams — ohol Ce-pe Ii nai Bet neįteikė. Sako, kelionė je. .. O kas tuose baltuose bute liuose? Paragausi — sužinosi. Bur tai I—II kursams išpranašavo kefyrų, trečiakursiams — mi neralinį vandenį, tą neaiškų gėrimą, kaip ir jie patys. Nei žali, nei iškepti.
Prodekano L. Butkevičiaus apdairaus būta. Nuotraukų krūvas nuo pat šių studentų ,,užgimimo", nuo jų pirmo žingsnio į Alma Mater turi. Aišku, neatpažįsta dabar sa vęs trečiakursiai... Vyniojamas metro pločio ir gal trijų metrų ilgio doku mentas. Daug, oi daug sura šyta ten. Kur buvai, ką vei-
kei ,kiek įsiskolinimų turė jai, kiek pagyrimų — viskas ten užfiksuota juodu ant balto. Neišsiginsi. Kodėl nepasidžiaugus penketukininkais! Štai jie: J. Gudonytė, A. Balčiūnaitė, V. Laniauskaitė (prekių mokslo spec.), R. Ločerytė, D. Drobelytė (prekybos ekonomikos spec.). .. . Įdomu ir linksma buvo trečiakursių mediume. Tik aš ne viską spėjau sužiūrėti ir surašyt.
muši įvarčius! Atsisveikink su pingpongu ir tu, buvęs atlantieti, pirmaatskyrininki klai pėdieti! Kandidatų jau per akis. Bet kur treneris? Kad radus kokį pagyvenusį, nusimanantį! Bet kam man kažkoks Špokas ar Šeibokas? Treniruosiu aš pats Nikodemas! Ir žaisiu, ot! Susirinkom į treniruotę. Vi sų akys blizga, lyg žuvų tau kais pateptos. Vyrai ištroškę kamuolio. Ot, tai komanda bus, galvoju. Ką jau čia mums toks „Atletas"! Iš jo greit bus paštetas! Permetu akimis aikštę: vyrai tik aria, aria. Kamuoliai švilpia, pukši nuo smūgių. Beregint kelis apvaliuosius iš vedė iš rikiuotės. — Ei, vyrai! Kas gi taip! —
šaukiu susijaudinęs. — Jei taip spardysit, tai jaučių odų neužteks! Kiek nuraminęs smarkuolius puoliau pats į aikštę. Kad ge riau matyčiau, stojau į vartus. Vieną kamuolį pagavau, kitas su didžiausiu švilpesiu į tinklą pro pat ausį įlėkė. Vėl baru vyrus, kam jie taip smarkiai be atodairos muša. Bet kur tau, jie dar smarkiau. Ir stai ga vienas užsižiopsojęs, su 46 numerio bucais kad tėkš man kamuolį tiesiai į smilkinį. Kaip kulka su visu kamuoliu nėriau į tinklą. Pabudau, kaž koks jaunas daktariokas any žiais apie nosį trina. Nežinau, ar buvo užskaitytas įvartis, ar ne. Bet man užteko. Tegu da bar treniruoja Špokas arba jau Seibokas.
Paprastom dienom jie nie kuo nesiskiria nuo kitų. Vaikšto į paskaitas, sėdi va landų valandas skaityklose. Tačiau ateina šeštadienis, ir jie pasikeičia. Užsimetę ant nugaros kuprines, su dainom E. STANKEVIČIUS jie palieka triukšmingas miesto gatves, bendrabučius STAIGMENŲ NĖRA ir traukia į gamtą... Tur būt, nėra nė vieno žygeivio, Tarpfakultetinėse rankinio kuris nelauktų šeštadienio. Sį kartą daugybė žygeivių varžybose dalyvauja dešimt susirinko į savo XII sąskrydį vyrų ir aštuonios merginų prie vaizdingųjų Vysinčios komandos. Pirmosios kovos pogrupiuo upės krantų, netoli Kidarų se staigmenų neatnešė: pri kaimo. Šeštadienis. 21 valanda. pažinti favoritai Teisės, Ma Pernykščio sąskrydžio nuga tematikos, Finansų ir apskai lėtojai chemikai pakelia savo tos fak. vyrai bei Teisės fak. pasiekė lengvas fakulteto vėliavą ir raportuo merginos ja štabui, linki visiems sėk pergales. Tiesa, rungtynių tarp mės „po chemikų vėliava". TF ir iIF vyrų komandų pirmo Prasideda saviveiklos kon sios minutės buvo gana neti kursas. Kiekvienam fakulte kėtos. Drąsiai žaisdami isto tui duodama 15 minučių lai rikai pirmavo 1:0; 2:1; 3:2. ko. O parodyti reikia labai Vėliau teisininkai persvėrė re daug. Pirmi buvo Gamtos fa zultatą, tačiau pirmojo kėlinio kulteto atstovai. Antrieji — viduryje jie pirmavo tik 5:3. Lauktos didelės persvaros ne filologai. Sekmadienio rytą praside buvo. . . Bet tik puse kėlinio. da varžybos kliūčių ruože. Vėliau teisininkai žaidė užtik pergalė nekėlė Kai kuriems fakultetams at rintai ir jųGalutinis rungtynių stovauja net po dvi—tris ko abejonių. 23:6. mandas. Komandoje šeši žmo rezultatas Nepasisekė Istorijos fakul nės: trys merginos ir trys vyrams ir antrose rungty vaikinai. Jie turi pereiti sli teto nėse su matematikais. Pralai džiu rąstu, permestu per mėta dideliu skirtumu. Pogru upę, prašliaužti „po tvora", pio lyderiai — TF ir MMF įveikti miško išvartų ruožą", rankininkai pasiekė eilines persikelti virvėmis per upę, pergales ir užsitikrino vietas, pastatyti palapinę, užkurti finale. Antrame vyrų pogru laužą, praeiti orientacinį ruo pyje susirinko maždaug vie žą. Varžybos vyko labai nodo pajėgumo komandos. įtemptai, buvo daug įdomių Merginų varžybose sužaistai momentų. Suvedus rezultatus dar tik vienas ratas ir apiepaaiškėjo, kad geriausią lai favoritus kalbėti anksti. ką parodė ir mažiausiai bau Keletas žodžių dėl pačių dos taškų gavo fizikai. Ant varžybų organizavimo. Dažnai rą vietą užėmė medikai, tre rungtynėms teisėjauja atsitik čią — gamtininkai. tinis teisėjas, kuris tik prieš Kol teisėjų kolegija skai kelias minutes iki rungtynių čiavo taškus, stovykloje vy sužino savo misiją. Dėl tokio ko komiškos tumbi-jumbi teisėjų parinkimo kenčia ne varžybos. Kiekviena koman tik teisėjavimo kokybė, bet ir da iš šešių narių susiriša vir objektyvumas. Dar viena bė vėmis. Gerai pasirodė gamti da: apšilimo metu komandoms ninkai. Jie nugalėjo savo tenka treniruotis vienu ka „mirtinus" priešus chemikus muoliu. Įdomu, ar Universite rezultatu 3:1. te nėra antro rankinio kamuo Ir štai — sąskrydžio užda lio, ar paprasčiausiai varžybų rymas. Apdovanojami atskirų organizatoriai tuo nepasirūpi rungčių nugalėtojai. Pirmą na? vietą ir didžiąją taurę iškovoB. ČEKANAUSKAS
po stambiausius srities miškų ūkius. Jie gydė, protezavo, skaitė paskaitas. operavo, Juos pakvietė vėl atvažiuoti, nes karščiausiu paruošų dar bų laikotarpiu žmonėms nėr kada važinėti šimtus kilomet rų. • Leningrado universiteto filosofijos spec. studentai jau antrus metus vadovauja poli tinio švietimo rateliams Bal tijos S. Ordžonikidzės laivų statykloje. egzistuoja Trečius metus „mažasis filosofijos fakultetas". 450 žmonių, daugiausia
moksleiviai ir jauni darbinin kai, pamėgo filosofiją ir su sigaudo joje. Sio fakulteto įsteigimas — LVU komjauni mo komiteto iniciatyva. Ga" rekomenduojami blausieji stoti į universitetą. • VLKJS CK sekretoriatas priėmė nutarimą įsteigti aspi rantūrą aukštojoje komjauni mo mokykloje prie VLKJS CK. Aspirantūra steigiama iš tri jų specialybių: TSKP istorijos, filosofijos, politinės ekonomi jos. Jos svarbiausias uždavi nys — paruošti aukštos kvali-
fikacijos mokslinius, pedago ginius ir mokslininkų kadrus, kurie specializuotųsi jaunimo problematikos srityje. { aspirantūrą bus priimami TSKP nariai iki 35 metų am žiaus, kuriuos rekomenduos sąjunginių respublikų LKJS CK, VLKJS kraštų ir sričių komitetai. Stojantieji privalo turėti komjaunimo darbo pa tyrimą ir turi būti linkę į mokslinius tyrimus. Paskaitos aspirantūroje pra sidės 1971 metų sausio mė nesį. Mokslas truks trejus metus.
sėjusių klubų kaip „Juventus" ir „Sigma" prezidentai. Garbė atstovauti sostinės studentijai teko prie WU Ekonominės kibernetikos ka tedros esančiam diskusijų ir susitikimų klubui „Gordijaus mazgas". Seminare dalyvavo jo prezidentas ir trys senato riai .Seminaro dalyviai tarėsi klubų darbo koordinavimo klausimu — šį darbą dabar atliks neseniai įkurta Vilniaus miesto jaunimo klubų taryba. Buvo pasikeista nuomonėmis dėl klubų darbo formų ir me todų. Labai įdėmiai sąskrydžio dalyviai išklausė seniausio Vilniaus klubo „Juventus" prezidento G. Tarvydo prane šimą apie šio klubo darbą bei
klubinio judėjimo uždavinius. Sąskrydis buvo puikiai pa ruoštas, čia daug prisidėjo Vilniaus miesto komjaunimo komitetas.
ALGIS KUSTA platino V. Buzaitis (III k. IV gr.) — geriausiai visame Uni versitete. Pažymėtini aktyvūs savi Chemijos fakulteto Neor veiklininkai V. Bernotas, K. ganinės chemijos katedra nuoširdžiai užjaučia do Jankauskaitė, D. Keturakytė, centę S. RAMONAITĘ dėl R. Ragauskaitė ir kiti. Jų jos mylimos motinos mir ties. pastangomis buvo surengta nemaža koncertų įvairiose respublikos vietovėse, o taip pat Z. Žemaičio tėviškėje. Konferencijoje buvo iškel ti buitinio sektoriaus darbo trūkumai. Pažymėta, kad dauguma proforgų dėl apsi leidimo blogai atlieka savo REDAKCIJOS ADRESAS: darbą. Išrinktas naujas profbiuras. Vilnius, MTP-3, Universite Jo pirmininkas — III k. stu to g. 3. Telefonas 2-58-84. Te lefonas spaustuvėje (ketvirta dentas J. Jokubauskas.
M. GRAŽVYDYTE
Z. KEVELAICIO nuotr. IS PRAEITIES — ATEIČIAI Nikodemas FUKSAS.
Ramuviečiams reikia pada „Civilizacijos" išniekintojas". ryti daug reikalingų darbų, Romanas {vairūs numatymai vijo vie nas kitą pirmajame šių moks TRECIAS LAIŠKAS lo metų susirinkime. Doc. C. Kudaba, dėst. J. Universitete nėra futbolo Trinkūnas su ramuviečiais komandos!? Net šiluma išpy prisiminė praeitų metų veiklą. lė, kai sužinojau. Se, tau! Tiek Buvo suruošti M. Mažvydo, visokių būrelių, ratelių, visi M. Slančiausko ir kitų lietu tik juda, tik sukas, o futboli vių švietėjų atminimo vaka ninkai!? Net nebemiela pasi rai. Sutvarkytos Bernardinų darė. Atsimenu, gimtajam Se kapinės, surasti iki tol nežino redžiuj, būdavo, kad sugrajinmi buvusių Vilniaus universi sim Mataušo kluone, kad suteto dėstytojų kapai. grajinsim. Būriai sirgalių su Griškabūdyje, Gervėčiuose, traukdavo ir kad rėkia, būda Dūkštose, Varėnos rajono kai vo. Gražu. . . muose ramuviečiai jau nebe Aha, — galvoju. Teks man užklydėliai, o geri pažįstami. pačiam varyti mases j fut Numatyta dar išsamesnis bolą, Kad ir ne į Mataušo kaimų nagrinėjimas, išplėstas kluoną, bet vis tiek bus daik paminklų apsaugos inspekci tas! Nuo ko pradėti, galvo nis darbas. ju. Palauk tu, nelaimingas čiūFakultetų specializuotuose dake Baranaucki! Nuo šiol būreliuose dirbs studentai, gana po scenas vaipytis! Da kuriuos traukia vienas ar ki bar tu man vaikysi kamuolį ir tas darbas. Pvz., Medicinos fakultete ramuvos sekcija renka, sistemina žinias apie liaudies mediciną, filologai STUDENTŲ domisi tautosaka, istorikai-etnografija ir t. t. SALYJE Artimiausiu laiku Ramuvoje • Rygos politechnikos insįsikurs ateizmo būrelis, vėl tituto statybos fakulteto stugyvuos tiriamosios savaitgalio dentai E. Geržalcanas ir M. išvykos, reikės plačiau susi Šujevas gavo Latvijos TSR pažinti su paminklų apsauga, Mokslų akademijos premiją. įsigyti teorinių ir praktinių Retas atvejis, aišku. Už ką žinių. Teodorui Braziui lap tokia garbė? Jų sukurtos nau krity bus suruoštas dainų va jos kondicinės drėkinimo ka karas 100-ųjų jo gimimo me meros jau pradėtos gaminti tinių proga; paminėtas J. Pa pamaskvės gamykloje „Kondibrėža — vienas iš pirmųjų cioner". Lietuvos gamtininkų, etnogra • Du mėnesius studentai fų, istorikų. stomatologai iš Archangelsko A. STANEVIČIUS medicinos instituto važinėjo
DIDŽIOSIOS TAURES SAVININKAI
jo Gamtos fakultetas, antrą vietą — Chemijos, trečią — Fizikos. Truputi gaila, kad tokia puiki, linksma šventė baigėsi. Norėtųsi dar pridurti, kad ne visi fakultetai noriai dalyva vo sąskrydyje. Pavyzdžiui, istorikai, teisininkai nesuge bėjo surinkti komandų varžy boms kliūčių ruože. Labai maža buvo ir filologų. Negi šiuose fakultetuose nėra no rinčių keliauti, pažinti savo kraštą, pailsėti ir turiningai praleisti savaitgalius?
IS „ATLETO
BUS PAŠTETAS!
MĮSLĖS ĮMINIMAS
Kas žmogų aukština labai — Net Nikodemas atspėtų, Jeigu nebūtų taip apkrautas darbais Ir akrostichą įmint nepatingė tų, — rašo fuksas A. V. O pirmasis mįslę, išspaus dintą praeitame „TS" numery je išsprendė ir mums atsaky mą pranešė MMF I k. stud. A. Kniečiūnas. Pirmosios ke tureilio eilučių raidės ir su daro atsakymą — KNYGA. t
REDAKTORIUS
TRUMPAI Neseniai Universiteto kavi nėje susirinko Teisės fakulte to studentai į savo akademinį vakarą. Kalbėjęs doc. S. Vansevičius pažymėjo, kad dar nepakan kamai griežtai kontroliuojama studentų akademinė drausmė, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti seminarams ir prakti niams darbams. Studentas turi suprasti, kad reikia mokytis ne egzaminui, o gyvenimui. Vakaro metu daug kliuvo skolininkams. Jų rugsėjo mė nesį fakultete buvo 21. Ypač! bloga padėtis antrajame kur se. Tai tikrai nekoks pavyzdys pirmakursiams. Pažangiausi
fakultete — absolventai. Jų vardu kalbėjęs J. Galinaitis palinkėjo gerai mokytis, kas dien imtis knygos, kad visi pasiektų penktą kursą. Fakulteto prodekanas doc. A. Cirtautas nurodė, kad fa kulteto pažangumas palygi nus su žiemos sesija nukrito iki 3,08 balo. Kas kaltas? Ma tyt, pažangumu daugiau turė tų domėtis komjaunimo biu ras. D. STANKEVlClCTĖ
Dviejų dienų sąskrydyje-seminare, kuris vyko Druskinin kuose, dalyvavo aštuonių Vil niaus jaunimo klubų atstovai, tarp kurių buvo tokių pagar
E. VAIGAUSKAS
III k. stud. „Gordijaus mazgo" prezidentas O
Antradienį įvyko MMF atas kaitinė — rinkiminė profsą jungos konferencija. Ataskai tinį pranešimą skaitė buvęs profbiuro pirmininkas A. Laurinčikas. Jis apžvelgė sektorių darbą. Iš jų geriau siai dirbo kultmasinis ir spau dos platinimo (J. Jokubauskas) sektoriai. Gerai spaudą
Hraoi/BiDis SCtlD€QCai’
dieniais) 2-98-15.
A. JASIONAS
Užs. Nr. 3765
LV 11656