visą saliu
vienvRires»
LEIDŽIAMAS NUO 1950
cam/emis
METŲ BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 30 (1449)
1988 M. LAPKRIČIO 4 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS iiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii)iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii)iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiii
KAINA 2 KAP.
„Aukštoji mokykla turi būti savita" kaip kad elgiasi Šių metų spalio 17-tos dienos mės panašiai darydami angelą. mūsų Universiteto partinė kon krikščionys Kalbant apie V. Kapsuką, reikia ferencija daug kuo skyrėsi nuo aiškiai matyti, kad daugelio pro ankstesniųjų. Partinio komiteto blemų jis nesuvokė, nesuprato ir sekretoriumi buvo išrinktas prof. kai mes kalbam apie tarybų val B. Genzelis. Nesuklysiu, bet juk džios pralaimėjimus 1918 metais, ir patys didžiausi skeptikai stab nereikia šaukti, kad ją pasmau gė užsienio intervencija, juk telėjo, grįžtelėjo į mūsų partijos faktiškai reikalas ne ten. Juk V. komitetų. Suskato laukti protin Kapsukas nesuprato nei naciona go žodžio ir tie, kurie seniai juo linių, nei socialinių problemų. jis nebetiki. Taip, j mūsų partinį Valstiečiai troško žemės, o ėmė steigti komunas. Nacionali komitetą atėjo asmenybė. Kaip nė nepriklausomybė, kaip tokia, lik todėl visai neatsitiktinis bu iš viso jo buvo nesuprasta. Štai valdžia. vo ir VVU Mokslinės Tarybos ir pralaimėjo Tarybų 1988 spalio 25 d. posėdžio nuta Mes aklai keliam į padanges šį žmogų, padariusį visą eilę esmi rimas, kaip pakeisti visuomeni nių klaidų, nežiūrint jo gerų no nių disciplinų dėstymą. rų. Mes negalime jo veiklos nu Paprašius gerb. prof. B. Gen- braukti, tačiau vertinant objek zelj pasidalinti įspūdžiais, jis su tyviai, universiteto įkūrime jo vaidmuo labai menkas Nejau tiko. studentams aiškinsim, kad uni — Šį kartą jokio išankstinio versitetas jo vardu vadinasi to nutarimo konferencijoje nebuvo. dėl, kad jis komunistų partijos Tai daugelis suvokė, ir buvo ke veikėjas buvo? liamos problemos. Na, o priim Visuomeninių mokslų klausi tasis nutarimas gali būti Univer mu, spalio 25-tą buvo priimtas siteto veiklos kelrodis. Kai kam nutarimas. Studentai reikalauja šis nutarimas gali pasirodyti ra ir visai teisėtai reikalauja. Ši dikalus, tačiau tai normalus nu problema susikaupė todėl, kad tarimas, koks ir turėtų būti šiuo niekas nenorėjo mąstyti. Filoso laikiniame pasaulyje. fijos katedra jau seniai kėlė kad visuomeninius Pirmoje eilėje dėl Universiteto klausimą, reorganizuoti. pavadinimo. Šis punktas įrašytas mokslus reikia į nutarimą ir aš taip pat prita Negalima iš studentų daryti de riu, kad reikia jį pakeisti ir štai magogų. Dabar jau visi žino tik kodėl. V. Kapsukas buvo savo rovės ir vadovėlio neatitikimą. epochos kūdikis. Anksčiau, kuo Studentui tenka spėlioti, kaip sa met mes skirstėm visus veikėjus kyti, įtikti ar neįtikti dėstytojui, į teigiamus ir neigiamus, elgė būti švariam ar teptis stalinisti
nė demagogija? Daug priklauso ir nuo dėstytojų, juk jie taip pat skirtingi, kaip kad skirtingi vadovėliai ir tikrovė. . . Visuo meninė disciplina turi būti moks las, tam tikrų pažiūrų sistema, o ne dogmų rinkinys. Tarybos po sėdžio metu keistai nuteikė kai kurių vadovų teiginiai, kad mes, girdi, anksčiau negalėjom pasa kyti, o dabar jau sakysime, nes jau atviri spec. fondai. Tai ei linis nesusipratimas, juk spec. fondai visuomet buvo prieinami dėstytojams. Dėstytojai turi, sa varankiškai mąstyti, o ne laukti nurodymų. Filosofijos istorijos dėstytojams taip pat buvo vis kas uždrausta, bet buvo dėsto ma taip kaip galvojama, remian tis spec. fondine medžiaga ir niekas dėl to nenukentėjo, nors tai buvo ir stagnacijos metais. Studentai tik paskatino tai, kas jau seniai buvo pribrendę. Vi suomenės mokslų taryba, kaip tokia nefunkcionuoja, ji stengia si išsaugoti savo etatus, o ne normalizuoti kursą. Juk lengviau skaityti paskaitas pagal vado vėlį, vieną ir tą patį 20—30 metų. Mes dažnai mėgdavom lyginti — girdi užsienyje dėsty tojai turi mažiau valandų, o mes daugiau, užmiršdavom tik tai, kad ten kas metai ar kas antri dėstytojai turėdavo parengti naują spec. kursą, išleisti vado vėlius. Darbas nelygus darbui. Pas mus susiklostė tokia padėtis, kad dėstytojas apsigynęs diserta ciją skaitydavo paskaitas ir dau giau nieko neveikdavo, o jei jau
jis norėdavo pasakyti ką nors nauja, tuomet jį kritikuodavo, o universiteto vadovybė turėdavo nemalonumų. Geriausiai būdavo tam, kuris nieko nerašydavo, nes iš rašančių nekonjunktūriškai juokdavosi studentai. Nieko ne veikdamas galėdavai tapti pap rasčiausiai geru žmogumi. Tai ne tik universiteto, tai visos są jungos problema. Kiekviena aukštoji mokykla turi būti savi ta, nes dabar mes plaukiam pas roviui. Kokį planą gaunam, to kio ir laikomės, nors galima jį ir koreguoti, bet geriau nerei kia, nes jei atvažiuos koks nors revizoriukas, tai taip ramiau... Visos Sąjungos mokyklos rengia specialistus pagal bendrus pla nus, neatsižvelgiant į tai ar jie turi tokių specialistų. Aukštoji mokykla negali pasirinkti savi tų spec. kursų ir tai absurdas! Mūsų universitetas su tokiom tradicijom, o mes nesimokom, nei švedų kalbos, nei jų istorijos, mes suprantam, kad turi būti globalinis kursas, bet jei yra ke li studentai, tai turi būti fakul tatyvas ar panašiai. Nėra pas mus ir polonistikos. Kaimynų li teratūros ar filosofijos mes vi sai nežinom, bent žinom tik dės tytojų gera valia. Kiekviena aukštoji mokykla turk būti sa vita ir problemas spręsti atsi žvelgiant į specialistų poreikį. Pas mus laisvas paskaitų lan kymas! Jis keistai suprantamas: noriu einu, noriu ne. Laisvo lan kymo esmė ne ten. Turi būti spec. kursų pasirinkimas, o stu
dentas tam tikrą pasirinktų dis ciplinų skaičių turi atsiskaityti. Turi būti privalomų kursų ir spec. kursų. Pas mus dabar dės tytojai dėsto pagal fakultetus — studentas negali pasirinkti dėsty tojo. Pagal laisvo lankymo prin cipą, tai turėtų būti kitaip: tą pačią discipliną turėtų skaityti keli dėstytojai skirtingom va landom. Studentas gali pasirink tinai užsirašyti pas vieną iš jų, o užsirašęs jis jau privalo lan kyti jo paskaitas. Tai aišku tu rėtų įtakos ir blogų dėstytojų li kimui. Partinio komiteto tikslai yra daugiau idealoginiai — parody ti, kad taip yra, o visus reikalus turėtų spręsti universiteto Tary ba. Kaip tai padaryti, jau ne partinio komiteto reikalas Prak tiškai spręsti reikalų partijos komitetas negali ir juridiškai. Pasiūlymus gali kelti taip pat ir komjaunimas, bei profsąjungos komitetas, o universiteto taryba juos gali priimti, ar atmesti prik lausomai nuo argumentacijos. Partinio komiteto sprendimai ne gali būti privalomi. Privalomi tik universiteto tarybos patvir tinti nutarimai. Su partijos komiteto sekretoriumi prof. B. GENZELIU šnekėjosi Gintaras KUDABA
TREČIAJAM LIETUVOS STATUTUI—400 XVI a. Lietuvos Didžiojoje Ku pė. Dabar grupė išaugusi, joje kaimyninių šalių teisės vystymui nigaikštystėje (LDK) buvo pri dirba 6 žmonės (doc. E. Gudavi si. TLS įtaką lenkų teisei anali imti trys Lietuvos Statutai (1529, čius, doc. I. Valikonytė, teisės zavo prof. J. Bardachas. Vals 1566, 1588 metais)— galiojančios m. kand. V. Andriulis, moksl. tybės ir bažnyčios santykių išraiš feodalinės teisės kodeksai. Šie bendrad. A. Vasiliauskienė ir ką TLS atskleidė akademikas J. teisės, istorijos bei kultūros pa vyr. lab. L. Ulvidaitė). Grupės Jurginis. LDK religinę politiką minklai ir šiandieną nepraradę darbo rezultatai akivaizdūs. Ren nagrinėjo ist. m. dr. A. Choroškesavo svarbos, tyrinėjant ne tik giamas akademinis keturių knygų vič. Daugelyje pranešimų įvairiais lietuvių, bet ir kitų kaimyninių leidinys „Pirmasis Lietuvos Sta aspektais buvo atskleisti1 TLS ir tautų kultūrinį palikimą. tutas“. Dvi šio leidinio knygos ukrainiečių teisės santykiai (A. Pirmieji du Lietuvos Statutai jau išėjo iš spaudos (1983 m., Guržijus, E. Dziuba, V. Ščerbasavo galiojimo metu nebuvo ats 1985 m.), nekantriai laukiame pa kas, V. Cechovičius, I. Usenka). LDK valdžios ir valdymo organų pausdinti ir LDK teritorijoje pli sirodant trečios knygos. statutuose 1979 m. buvo organizuota raidą, jos atspindį to nuorašais LDK kanceliarine arba senąja baltarusių, senąja respublikinė-mokslinė konferenci (Kijevo žemės pavyzdžiu) palietė lenkų ir lotynų kalbomis. Laikas, ja „Pirmajam Lietuvos Statutui ist. m. k. N. Jakovenko. Valdan karai, įvairios stichinės nelaimės — 450". Šiais metais, rugsėjo 29 čios klasės luominę struktūrą ir sunaikino daugumą nuorašų. To —30 d. d. buvo organizuota ana jos išraišką TLS pateikė ist. m. dėl šiuo metu Pirmojo Lietuvos logiška konferencija „Trečiajam k. M JByčkova. Galbūt mums ir apmaudu, tačiau Gardino uni Statuto yra likę septyni, Antrojo Lietuvos Statutui — 400". versitetas eilinį kartą mus ap — virš 30 nuorašų. Statutais domisi ne tik Lietuvos lenkė. Ten Lietuvos Statutų Trečiasis Lietuvos Statutas bu mokslininkai, prie jų dirba ir studijavimui yra skirtas speckurvo atspausdintas 1588 m. (tais rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, sas, rašomi įvairūs rašto darbai pačiais metais kaip ir priimtas), lenkai. Todėl konferencijos tiks — apie tai ir pasakojo minėto vėliau ne kartą perspausdintas. las ir buvo pasidalinti Trečiojo universiteto profesorius J. MaTačiau, nežiūrint spausdinimo tai Lietuvos Statuto tyrinėjimų pa rašas. Teisinė moters padėtis fe pogi plito ir nuorašais. tirtimi, pasiektais rezultatais, nu odalinėje Lietuvoje ir jos atspin Lietuvos Statutų tyrinėjimai matyti tolesnes darbo kryptis. dys TLS apžvelgtas doc. I. ValiVilniaus universitete turi gilias Per dvi dienas buvo perskaityti konytės ir vyr. lab. J. Jaksebotradicijas. Daugiau kaip prieš 27 pranešimai (3 — Lenkijos gaitės ruoštame pranešime, dau 150 metų profesoriai I. Danila- mokslininkų, 3 — maskviečių, 4 giausia dėmesio skirta vienai vičius, J. Lelevelis, J. Jaroševi — baltarusių, 8 — ukrainiečių, moters statuso feodalinėje Lie čius, atliko didelį darbą ne tik 9 — mūsų respublikos atstovų). tuvoje problemai — lietuvių ieškodami Lietuvos Statutų nuo Džiugu pažymėti, kad net pen paprotinės dvigubos išpirkos už rašų, bet ir juos aprašydami, ki Lietuvos TSR istorijos katedros moterį normos įteisinimui Lie darbuotojai ruošė pranešimus tuvos statutuose. Teisės m. kand publikuodami spaudoje. Trečiojo Lietuvos Statuto kon V. Andriulis pateikė tezę, kad Šiuo metu Statutų tyrinėjimo XV—XVI a. Lietuvos teisė buvo darbą tęsia prieš 20 metų prof. ferencijai. Trečiasis Lietuvos Statutas Renesanso kultūros forma, iškėlė S. Lazutkos organizuota ir jo vadovaujama „statutininkų" gru (TLS) turėjo didelės įtakos ir mintį, kad atlikus institucinės kul
tūros (teisės ir teisės doktrinų) ty rinėjimus atsirastų galimybė nu kelti renesanso idėjų plitimo Lietuvoje ribas iš XVI a. į XIV a. pabaigą. Antrojo Lietuvos Sta tuto IV skyr. 11-me straipsnyje pirmą kartą Lietuvos įstatymuo se formuluojami svarbiausi rei kalavimai įstaigų archyvams, o TLS IV. 13 — išplečiama minėto straipsnio idėja, gana smulkiai aptariami įstaigų archyvų orga nizavimo ir saugojimo klausimai. Visa, kas Lietuvos Statutuose kal bama apie archyvus bei jų orga nizavimą ir perteikė doc. S. Jegelevičius. Prof. S. Lazutkos ir moksl, bendr. A. Vasiliauskienės pranešime analizuoti Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai senąja lenkų kalba. Paminėti ir naujai atrasti trys šio statuto nuorašai (du — senąja lenkų kalba ir vie nas — senąja baltarusių kalbo mis). Liublino unijos santykį su TKS nagrinėjo prof. S. Vance vičius, TLS parengėjų kultūrą — J. Tumelis, kaip XVI—XVII a. buvo įgyvendinamos TLS regla mentuotos visuotinio šaukimo prievolės — ist. m. k. A. Tyla. Lietuvos Statutus tyrinėja ir kalbotyros specialistai — su TLS kalbinėmis normomis supažindino vyr. maksi, bendr. I. Kremko. TLS leidinius lenkų kalba (septy nis) nagrinėjo teisės m. k. P. Muzyčenka. Apie TLS egzemplio rių tyrimus nušvietė A. Dubonis. Naujausią TLS tyrinėjimų
istoriografiją pateikė aspirantė O. Maleckaja. Po pranešimų vyko kūrybin gos ir naudingos diskusijos, ku riose aktyviai dalyvavo akad. J. Jurginis, prof. M. Jučas, ist. m. k. M. Spiridonovas, moksl. bendr. V. Raudeliūnas, moksl. bendr. V. Nazarovas, A. Choroškevič, J. Bardachas, N. Jakoven ko. Konferencijos darbą apiben drino pirmininkavęs prof. S. La zutka. Trečiojo Lietuvos Statuto kon ferencijai buvo išleista progra ma, pagamintos specialios jubi liejinės atvirutės, medaliai. Moks lo minties muziejuje surengta Trečiojo Lietuvos Statuto leidi nių bei literatūros apie jį paro da, Išleistas šios parodos katalo gas. Atskira knyga 1989 m. nu matyta išleisti pranešimų medžia ga. Susiklausymas ir dalykiškos diskusijos konferencijos metu bei mokslinė erudicija susirinku siems Statutų tyrinėtojams pali ko gilų įspūdį — apie tai byloja jau paskelbti atsiliepimai Balta rusijos bei Ukrainos periodinėje spaudoje. Taigi, Vilnius teisėtai įsigalėjo kaip Lietuvos Statutų tyrinėjimo centras, o Vilniaus universiteto mokslininkai — kaip šių tyrinėjimų iniciatoriai.
Aldona VASILIAUSKIENE Istorijos fak. Lietuvos TSR tst. katedros mokslinė bendradarbė
I
Tarybinis studentas
1988.11.04'
—-------- i
GRĄŽINTI SKOLĄ... „Vincas Pietaris" autorius nese niai sugrįžo iš visą mėnesį tru kusios kelionės po penktąjį že myną. Tai buvo antrasis mano susitikimas su Jonavos statybos tresto skyriaus viTŠininku, keliau toju entuziastu, žurnalistu, Lie tuvos kultūros ir istorijos pro paguotoju, tyrinėtoju. Tikriausiai ne kiekvienas esa me girdėję apie šį energingą, darbštų žmogų, jo ekspedicijas į Sibirą, Kaukazą, Vidurinę Azi ją, Vologdos, Kaliningrado sri tis. Nuvažiuota, nuplaukta, pės čiomis nueita tūkstančiai, de. šimtys tūkstančių kilometrų, aplankytos, pagerbtos 1831, 1863 metų sukilėlių tremties vie tos, kiti tolimi Tarybų Sąjungos Rugsėjo 15 dieną susirinku miestai bei gyvenvietės, susiję su siems į Verkių rūmų Konferen mūsų mokslininkų, rašytojų J. cijų salę Gediminas Ilgūnas įdo Cerekio, V. Pietario, K. Ario, I. Domeikos, J. Chodzkos vardais. miai pasakojo apie Australiją, ten gyvenančius mūsų tautie Pavyzdžiui, ilga, sudėtinga 1977čius. Knygų „Jonas Cerskis" ir ųjų kelionė įžymaus lietuvių ty
rinėtojo, entomologo K. Ario ta kais. Arba dvi išvykos į Volog dos sritį, kur ilgai gyveno pirmo lietuvių istorinio romano .Algi mantas" autorius V. Pietaris. 1986-ųjų ekspedicija į kaimyni nę Latviją latvių ir lietuvių is torinių bei kultūrinių ryšių vie tomis. Sis žmogus užrašęs gim tojo kaimo istoriją, senolių pasa kojimus apie švedmetį, sukilimus. Jo bibliotekoje yra išsamus Ilgū nų giminės iki 1738 metų apra šymas, 1863-ųjų sukilimo vado A. Mackevičiaus žygių ir kančių keliai.. Visko nesuminėsi. Norėčiau pabrėžti: kur beke liautų G- Ilgūnas, pirmiausia jam rūpi mūsų tautiečių gyvenimo ir veiklos pėdsakai. Štai kad ir pas kutinė kelionė j tolimąją Austra liją. Net čia G. Ilgūnas eina tik mūsų brolių takais. Jam įdomu, kas iš lietuvių pirmieji atsikėlė j šį kontinentą, kiek jų, kokia jų kultūrinė veikla, ar dar nepa
miršę pirmosios tėvynės, papro čių, kalbos... Jis lanko lietuvių kolonijas Sidnėjuje, Adelaidėje, fotografuoja kapines^ bažnyčias... — Ateiname į šį pasaulį ir iš kar to tampame skolininkais: savo proseneliams, paguldžiusiems galvas Durbės, Saulės, Žalgirio mūšiuose. 1863 metų sukilėliams, Sibiro tremtiniams, Atlanto didvyriams, — sako G. Ilgūnas, — ateiname ir visą gyvenimą pri valome tos skolos nepamiršti. Ką tai reiškia? Tai reiškia pažinti savo tautos praeitį, iš jos moky tis, ją įamžinti. .. Štai kokį užrašą perskaičiau, vartydamas 1982 metų kelionės „Rytinės lietuviškos pilys" dieno raštį: .... Mes gyvename ekono minės veiklos, skubo*umo, mok slinės techninės revoliucijos am žiuje. Ir dažnai nebelieka laiko ir noro pasidomėti, iš kur mes esame, kur mūsų šaknys, kur ir kokius pėdsakus paliko mūsų
protėviai". Ar nenuskriaudžiame savęs, nežinodami, kad Lydoje, Nesvyžiuje, Kosove, Slonime, Gardine kadaise stovėjo mūsų karingų senolių pilys? Ar netam pame dvasiškai skurdesni, pa miršę nusilenkti vietoms, kur nuo rusų žandarų buvo slepia mas didžiausias mūsų turtas — knygos, parašytos gražiausia pasaulyje — lietuvių kalba? Mažos tautos žmogus neturi teisės gyventi be dorovės stab džių, maža tauta prilygsta dide lei tautai tik moraline ir dvasine stiprybe. Tegul G. Ilgūno darbai bus rimtas priekaištas mums, visų specialybių studentams, dažniau važiuojantiems į kitus kraštus tuščiai pasilinksminti. Kas gi, jei ne mes, jauni, priva lome surankioti po visą pasaulį išbarstytą Lietuvą ir ją, stiprią, turtingą, išdidžią, palikti savo ainiams! Gintaras VISOCKAS
ATSIGRęŽK IR ĮSIKLAUSYK, AR NEVERKIA LIETUVA 1950 metų gegužės 30-osios naktį, po vidurnakčio, Vilnių sudrebino trys galingi sprogimai. Iš pradžių vienas, po minutės an tras, trečias. Prabudo Vilnius: kur ne kur žybtelėjo šviesa lan guose, kas kaišiojo galvas lau kan stebėdamasis, nėjau bombar duoja? Tačiau sprogimai nebepa sikartojo, tik išgąsdintos varnos klegėdamos suko ratus virš tam saus Vilnelės slėnio. Skaudus Vilniuj išaušo rytas. Žinia, kad naktį ant aukščiau sio, legendomis ir padavimais
pagarsėjusio kalno, krito sprog menų pakirsti kryžiai, apskrie jo visą miestą. Ir jaunas, ir se nas lipo į kalną atiduoti pasku tinę pagarbą išniekintų kryžių liekanoms, kurios greit uoliai buvo užkastos. Ar jautė žmonės, kad „Tris kryžius" ištiks toks likimas? Sunku ką ir besakyt. Tai buvo ne pirma ir ne paskuti nė religinių simbolių naikintojų auka. Kalnas, kuriame buvo palaido tas paminklas — tai neatmenamų laikų ir visai neseniai vykusių
įvykių liudininkas. Kadaise čia stovėjusi pilis, vykę mūšiai už laisvę, valdžią ir kasdienę bū tį. Laikui bėgant, praradus gy nybinę reikšmę ši, aukštai virš miesto iškilusi ir iš visų pusių matoma vieta, tapo savotiška golgota. Ne vieną mirties nuos prendį mena kalną apaugę ąžuo lai. Juk būtent čia, Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Algir dui išvykus į rytus, buvo suki lusių pagonių nukryžiuoti pran ciškonų vienuoliai. Tiems įvy kiams Įamžinti, matyt, ir iškilo
ant kalno šie kryžiai. Tačiau ka da tiksliai šie buvo pastatyti, pa sakyt sunku. Dar spėję pamatyti 1863 metų sukilimo dalyvią su šaudymą, kryžiai, ar patys sut rūniję, ar Muravjovo pakalikų liepimu nuo kalno 1869 metais dingo. Dingo, neleidžiant juos naujai atstatyti, ir tik carizmui pasitraukus iš krašto, okupaciją pakeitusi vokiečių valdžia su tiko tai padaryti. Taip 1916 me tais A. Vivulskio, vietinio ar chitekto ir skulptoriaus „Trijų kryžių" projektas, stebėtinai
greitai, per du mėnesius, surink tomis iš žmonių lėšomis, išvydo šviesą. Išvydo, bet neilgam. Pa rymoję 34 metus, jie vėl buvo paslėpti po negilia žemės danga. (Ačiū nors tiems, kurie nepatin gėjo giliau juos užkasti). Tačiau viskas šiame pasaulyje keičiasi. Naujai atgimė Lietuva, naujai turi atgimti ir istorija, jos paminklai Tad, prabėgus trisde šimt aštuoneriems metams, mes galime drąsiai teigti — „Trys kryžiai" vėl stovės! Paulius LILEIKIS
KAZYS BORUTA
KRYŽIŲ LIETUVA Ant dūšios gėlos tiek. O veide sielvarto, kad kryžiai kryžkelėse keikias, žiūrėdami į kartuvių vartus. Tie kryžiai — Lietuva Tie vartai — Lietuva. O Lietuva — tai mano tėviškė. Tą naktį staugė alkanas šuva ir kraujas tylomis teškėj: ant vieškelių, ant kryžkelių sodybų, kur mano tėviškė ant kryžiaus kybo.
O tėviške! Tai tavo sunkūs kryžiai išnešt mums teks ant kalvarijos kalno. Gyvieji! Būkite gyventi pasiryžę ir savo vėliavos neleiskite iš delno.
Adamkus,
A. Vileikis,
G.
Tarvydas.
Į 1988.11.04
Tarybinis studentas
Z
3
--------- ------------------------- --------------------------- ------------------------------------ Laiškai----------------------------------------------------------------------------------------------- —
Siulau... . . . laikraštį pavadinti „Lietu vos varpas". Universitete studi juoja doras ir pažangus jauni mas. Jų rankomis ir širdimi skambinamas varpas, skleidžian tis žmogiškąsias idėjas, manau, visada ras atgarsį mūsų tautoje. Pirmo numerio (nauju pavadi nimu) du laikraščius reiktų iš siuntinėti į visas respublikos vi durines mokyklas, o vėliau siųsti iki tol, kol jūsų laikraštį bus galima užsiprenumeruoti bet ku riame Lietuvos kampelyje. Vy resniųjų klasių moksleivių ryšys su Universitetu turi būti pasto vus. Taip išsaugosite laikraščio perimamumą ir gyvybingumą. Ži noma, teks atsisakyti rašinių apie netvarką viename ar kita
me bendrabučio kampelyje, spausdinti socialistinio lenktynia vimo rezultatus ir kt. Taurus laikraščio tonas atbai dys stojančius į prekybos ar medicinos specialybes tik laukia mo pasipelnymo tikslais, į teisės specialybę — norinčius tik kitus teisti, į istorijos — galvojančius tyrinėti tik TSKP istoriją. Laik raštis žmogui, o ne gerbiamam skaitytojui, paskatins gamtos mokslų specialistus daugiau do mėtis humanitarine savišvieta, o humanitarai supras, kad „sausų" gamtamokslių geležinė logika pravarti ir jiems. Be to, reiktų rašyti, k.id šis laikraštis yra „Vilniaus universi teto savaitraštis" (ar leidinys),
nes jame rašo ne vien tik rek torato, partijos, komjaunimo ir profsąjungos komitetų nariai. Ką šiandien reiškia šūkis „Visų ša lių proletarai, vienykitės!" Jei gu taip reikalingas šūkis, tai šūktelėkim; „Viso pasaulio l!etuviai, vienykitės!" Manau, V. Kudirka tik apsi džiaugtų pamatęs savo „Varpą" patikimose rankose. Žodis „Lie tuvos" neleis hūsimoms redakci joms leisti laikraščio purvinais pirštais. Nuoširdžiai jūsų J uozas DEGUTIS Diferencialinių lygčių Ir skaičiavimo matematikos katedros docentas
mo, mokslinio komunizmo ir t. t. panaikinimą, mūsų nuomone, yra savalaikiškas ir būtinas žingsnis. Palaikome ir remsime fizikos ir medicinos fakultetų studentų
pastangas, kad jau nuo pavasa Tuo pačiu kreipiamės į visus te savo nuomonę susirinkimų, rio sesijos pradžios būtų pradė Universiteto studentus ir darbuo komjaunimo konferencijų metu tas dėstyti kokybiškai naujas ar per „T. S." (pas mus!) politologijos kursas tojus — netikite nuošalyje pasy viu stebėtoju, aktyviai pareiškiUniversiteto studentams. LLKJS VU komitetas
— studentams! Gediminas VARVUDIS, Modestas KUNDROTAS viso 94 parašai
Aš balsuoju už „Alma Mater“. Be to, siūlau, kad šalia lakraščio pavadinimo būtų ne Universiteto centrinių rūmų piešinėlis, o gra ži ir tauri monograma „VU".
Reikalaujame „Tarybinį stu Romualdas PACESA dentą" pervadinti „Alma Mater Žurnalistikos katedros Vilensis" ir padaryti nepriklau mokslinis bendradarbis somu nuo Universiteto adminis tracijos ir politinių organų. Uni Į redakciją paskambino IF ab versiteto savaitraštis — studen solventas A. Andriušaitis ir pa tams! Jurgita Bilinskaltė, Laima siūlė pavadinimą „Akademijos Krušmonaitė viso 19 parašų balsas". Red. prierašas: Be abejo, gali Reikalaujame „Tarybinį stu ma reikalauti, tačiau, mūsų nuo dentą" pervadinti „Studentu" ir mone, pirma bent jau derėtų iš padaryti nepriklausomu nuo Uni mokti taisyklingai ištarti ir para „Alma versiteto administracijos ir poli šyti tą pavadinimą tinių organų. Universiteto sa- Mater Vilnensis".
Musų pozicija Prof. R. Pavilionio straipsnyje „Letargo miegas ir prabudimas" („T. S.“ spalio 14 d.) išdėstytos mintys apie visuomenės mokslų: TSKP istorijos, mokslinio ateiz
Demokratiškai išrinkta? Aptariant „Tarybiniame studen te" paskelbtą Deklaraciją dėl Vilniaus Universiteto autonomi jos projektą, iškilo tam tikrų ne aiškumų. Pagal deklaracijos pro jektą Vilniaus Universiteto au
tonomiją 1989 m. sausio 3 d. iš kilmingai skelbia demokratiškai išrinkta Universiteto Taryba. Ta čiau, ar galima šiandieninę Uni versiteto Tarybą vadinti „de mokratiškai išrinkta"? Mes ma
nome, kad ne. Universiteto Sta tuto projektas numato, kad at stovai į Universiteto Tarybą ren kami fakultetuose ir kituose pa daliniuose. Mes tam pritariame, tačiau lieka neaišku, kaip ir kas
rinks. Demokratiniai rinkimai fa Tarybų rinkimų tvarką reikėtų kultetuose ir kituose universite nedelsiant oficialiai patvirtinti. to padaliniuose neįmanomi, kol Laiko liko nedaug! tie kolektyvai demokratiškai ne J. BALTRONAITE, išrinks savo Tarybų. Musų nuo R. DAUGĖLAVlClUS mone, fakultetų ir kitų padalinių GF darbuotojai
Butų juokinga, jei nebūtų... Mieli universitetiečiai, aš ma nau, mes buvome giliai įsitikinę, kad kitais metais mūsų senasis Universitetas švęs savo šaunų 410-ies metų jubiliejų. Deja, de-
ja. Teks atidėti, nes mes, pasi rodo, nežinome savo istorijos, o ją geriau žino tūlas S. Ch. Canbarisovas, kuris juodu ant bal to tvirtina nei daugiau, nei ma-
žiau — tik tai, kad mūsų Uni mam prelegentui telegramą-svei' S. Ch. Canbarisov. Formlroversitetas įkurtas. . 1802 me kinimą su tokiu dideliu pasieki vanlje sovetskoj universltetskoj tais'. Mums visiems, manau, be mu mokslų arimuose. lieka smagiai paploti autoriui, o ststemy. — M., Vysšaja škola, istorikai galėtų nusiųsti gerbiadoc. Anzelmas KATKUS 1988—S.l L
teniso turnyre dalyvavo 6 rinkti nės. Varžybos vykdytos vieno minuso sist<ma su visi) vietų iš aiškinimu. Neabejotinais turnyro favoritais buvo EKFF tenisinin kai, vadovaujami fakulteto de kano prof. J. Mackevičiaus ir
prodekano doc. R. Bartaškos, ta čiau pusfinalyje juos kiek neti kėtai įveikė medikai. MF rinkti nė (V. Maslinskas, D. Jūras, J. Stanaitis) finale nugalėjusi ir MaF dėstytojus, tajx> šių varžy bų nugalėtoja. Jai įteikta perei-
Pirmasis Jau keli metai, kai VVU dar buotojų profsąjungos komitetas nesėkmingai bandė organizuoti Universiteto darbuotoji) teniso turnyrą. Kaip sakome, trečias kartas nemelavo. Pirmajame tarpfakultetiniame komandiniame
narnoj i taurė. Tikėsimės, kad šis kuris buvo tiek šių varžybų ini turnyras taps tradiciniu ir pa ciatoriumi, tiek ir faktiniu orga įvairins VVU darbuotojų sportinį nizatoriumi. gyvenimą. V. LAPINSKAS Atskirai norėtųsi padėkoti VVU darbuotojų MaF dėstytojui S. Endriuškai, profkomlteto narys
REFORMUOJAME ŽURNALISTŲ STUDIJAS. PRADŽIA Į demagoginius jrareiškimus, jos daug ką (o gal net „viską") reikėtų šiandien laužyti, protin gas neatsilieps: pakankamai pri laužyta. Tačiau yra būtinybė ne tiesiog tobulinti, bet demokrati zuoti ir keisti. Pirmiausia — mokslą ir mokymą. Senokai ir nelabai seniai Uni versitetą palikę žurnalistai šian dien ir juolab nuo rytdienos at rastų senąją žurnalistikos kated rą (o tiksliau — katedras) kiek kitokias. Norėtųsi, kad dideli po kyčiai vyktų sparčiau — ir tarp dėstytojų ir, be abejo, tarp stu dentų. Apie tai kalbuosi su Spaudos žurnalistikos katedros vedėju doc. Broniumi RAGUOČIU. — Kaip pertvarkomi žurnalis tikos katedrų ryšiai su studen tais? — Įvairiose studentų žurnalis tų mokymo srityse ne nuo šian dien susikaupė ir pribrendo daug problemų, darbų ir rūpesčių. Nė ra ko aiškinti, kad nuo katedrų ir studentų sąveikos, abiejų pu sių pozityvaus geranoriškumo ir pastangų iš esmės daug priklau so pasitvarkymų galimybės ir sėkmė Negalėčiau sakyti, kad
VILNIAUS
iki šiol minėtiems abipusiams santykiams susidaryti ir plėtotis katedrose nebūta demokratinės atmosferos. Tačiau šiuolaikinė situacija — esmingai kitokia. Kaip visur, taip ir tarp studentų vyksta jų savarankiškumo, jų orumo atgimimas, jų teisėti no rai netarpiškai dalyvauti savo mokyme, dar gi jį lemti. Stengiamės atsižvelgti į tokį mūsų studentų pajudėjimą. Jau ketveri-penkeri metai įvairiais būdais (anketomis, asmeniniais pasikalbėjimais ir pan.) „renka me" studentų (daugiausia absol ventų ir stažuotojų) nuomonę apie dėstytojus, dėstomas diciplinas, jų pageidavimus, pretenzi jas ir pasiūlymus. Tą sukauptą medžiagą 1988 m. pavasarį apsvarstėme abiejų — Spaudos ir RTV žurnalistikos katedrų posė dyje ir atsižvelgiame į ją, mo deliuodami naująjį mokymo plana ir struktūrą. — Ar dalyvaus dažniau bend ruose pasitarimuose ir studentai? Pirmiausia — studentai? — j katedrų posėdžius dabar kviečiami studentų ir komjauni mo atstovai. Manome, kad tokie atviri pokalbiai turėtų duoti abi
1. Pranešimas „VU komjauni mo organizacijos vieta, vaidmuo ir uždaviniai šiuolaikiniame eta Konferencijos pradžia 16 vai. pe". 2. VU LLKJS komiteto ir sek Registracijos pradžia 15 vai. .10 retoriaus rinkimai. mln. 2. Konferencijos darbotvarkę 3. Pranešimą „VU įtomiaunisiūlyti tokią: m« organizacijos viela, vaidmuo
UNIVERSITETO LLKJS KOMITETO NUTARIMAS
VU LLKJS komitetas nutaria: 1. Sušaukti neeilinę Vilniaus Universiteto ataskaitinę-rinkimi nę konferenciją 1988 m. lapkri čio mėn. 21 d. (pirmadienį). VU Kiemo teatro salėje.
pusės naudos. Be to, kartą per mėnesį (reikalui iškilus ir daž niau) rengiami katedrų vadovų ir narių susitikimai (vadinamos preskonferencijos) su studentais. Per tokius susitikimus išklausy sime jų pageidavimus, pastabas ir kritiką, mėginsime atsakyti į jiems rūpimus klausimus, teikti informaciją. Pirmoji tokia preskonferencija įvyko lapkričio 2-ąją. Plėtosime ir stiprinsime asmeninius katedrų vadovų ir dėstytojų kontaktus. Tai savai me aiškūs dalykai. — Studentams labai rūpi mo kymo planų pertvarkymai. Jiems ne vis tiek, kokiomis linkmėmis galvojama toliau reformuoti mo kymą, dėl kurio ir ne visad yra patenkinti, vyksta tarpusavio diskusijos. Kas čia numatoma daryti ir daroma? — Manau, kad diskutuosime nuo šiol drauge. Mes iš esmės remiame mūsų studentų nepasi tenkinimą dabartiniais mokymo planais, yj>ač jeigu tas kritiškas jų nusiteikimas yra konstrukty vus. Tąsyk jis gali daug padėti ir būtent tada, kai atsižvelgiama į katedrų galimybes ir perspek
tyvas. Katedrų kadrų situacija čia dažnai sąlygoja ir pertvar kymų galimumus bei jų ribas. Studentų žurnalistų mokymo planai ir koncepcijos yra dažnai keitęsi (kone kas dveji-treji me tai, kartais dažniau). Jie buvo unifikuoti, tipiniai, ir tik paly ginti nedaug kas skirta vadina mai respublikos specifikai. Turė dami iki šiol tik tokias ribotas teises koreguoti mokymo planus, stengėmės be įprastinių discipli nų (lietuvių literatūros istorijos, lietuvių žurnalistikos istorijos, lietuvių kalbos ir pan.) Įvesdinti ir naujų dalykų, kurių nėra ki tų universitetų žurnalirik'is fa kultetų ir skyrių mokymo pla nuose. Čia tepriminsiu vėlina mus žurnalisto meistriškumo už siėmimus, o taip pat nuo perei tų mokslo metų įsteigtą studen tams vienos dienos (per savaitę) savarankišką darbą redakcijose. Spaudos žurnalistikos katedros iniciatyva jau šiais mokslo me tais pradedami rengti lietuvių žurnalistikos istorikai. Savano riškai sudaryta 10 studentų spaudos istorikų grujrė, kuri gaus papildoma pasiruošimą. Ti kimės paskui sukurti ir nauja ir uždaviniai šiuolaikiniame eta pe" pavesti perskaityti VU LLKJS komiteto sekretoriui G. Bartkui. 4. Iki konferencijos paruošti nutarimo projektą ir jį viešai paskelbti. 5. Fakultetų komjaunimo or
žurnalistikos istorikų specializa ciją. Kai ką mokymo planuose ko reguojame operatyviai atsižvelg dami į naująją situaciją. Ketvirtakurslams įvestas speckursas apie V. Kudirką ir „Varpą", penktakursiams — „Naujieji procesai šiuolaikinėje žurnalisti koje". Ne viskas mūsų sumanymuose pasiteisina, bet tokie mokymo plano „papildymai" turbūt liudy tų katedrų pastangas tobulinti mokymą iki šio! turėtose ribose. Bet tai, aišku, neišsprendžia bū tinumo esmingai pertvarkyti stu dentų žurnalistų ruošimą. Šiuo metu parengėme naujo mokymo plano krypčių projektą — netrukus jį galės paskelbti studentų svarstymui mokomasis laikraštis „Universiteto žurnalis tas", o vėliau ■ susipažins ir žurnalistinė visuomenė. Turbūt taip apgalvotai, kolektyviškai, neforsuojant, sumodeliuotas mū sų mokymo planas atitiks šio laiko dvasią ir reikalavimus Kalbėjosi Andrius VAlSNYS „Universiteto žurnalisto" , redaktorius
ganizacijos turi iškelti kandida tus j VU komjaunimo komitetą, 6. Su iškeltais kandidatais ir jų programomis supažindinti per „Tarybinį studentą".
G.' BARTKUS VU LLKJS komiteto sekretorius
1988.11.04
Tarybinis studentas
REVIZORIUS ... Ponai, turiu Jums pranešti labai nemalonią žinią - - pas mus važiuoja revizorius... Be rods, tokiais žodžiais savo gar sią komediją „Revizorius" pra deda N. Gogelis. Panaši reakcija buvo ir pas mus, kai sužinojau, kad lyg tai iš Pačios Maskvos (!) atvažiavo žmonės, kurie nori sugrąžinti pa senusią ir melagingą visuomeni nių mokslų programą, kuri mums taip rūpestingai ir nuoširdžiai bu vo iki šiol dėstoma. „Na, jau ne!" — pagalvojome visi kartu ir kiekvienas atskirai. To nebus! Todėl ir mūsų svečią iš Maskvos Universiteto kiemelyje sutiko grupelė studentų, dabar madin gai vadinamų piketuojančiais. Visiems . buvo labai įdomu suži noti, ką čia daro žmogus iš
Maskvos ir koks jo vizito tiks las. Ngjau vėl reikės klausytis senų istorijos pasąkų, o gal ir baisiau. Tačiau... Paaiškėjo, kad mūsų svečias — pats nekalčiausias iš nekalčiausių. Jis viso labo tik TSKP CK instruktorius, kurts atvažiavo čia susipažinti su mū sų pasiekimais ir sužinoti stu dentų nuomonę. Visa tai jis tu rės pranešti į aukštąsias Mask vos instancijas. Daug klausimų studentai pa teikė atstovui iš Maskvos Štai pagrindiniai. J klausimą, ar Vilniaus Univer siteto Mokslinės Tarybos priim tas nutarimas dėl visuomeninių mokslų dėstymo programos ga lioja ar ne, svečias diplomatiškai atsakė, kad lyg tai niekas negali
DĖMESIO! SKELBIAMAS KARAS LTSR VALSTYBINIAM AGROPRAMO NINIAM KOMITETUI Mūsų nuomone, studentai ne taip lengvai nepasiduos. Tegul kamščiai, kuriais „agropromas" kiekvienas SĄŽININGAI DIRBA užkaišioja savo darbo trūkumus. SAVO DARBĄ! Dabartinio mo „Roges ruošk Būtina jau dabar pareikšti šiam mento lozungas valstybinio-monopolizmo monst vasarą, o vežimą — žiemą!". rui, kad kitais melais studentai Musų laukia ilga ii daug aukų
UNIVERSITETO MOKSLINE TARYBA NUTARIA:
I. 1988 80 m. m. rudens se mestre eksperimento tvarka pa darui šluos pakeitimus: 1. Paskelbti fakultatyvais TSKP istoriją, Mokslinį komu nizmą ir socializmo politinę eko nomiją. 2. Mokslinio ateizme pogdoilų discipliną pakeisti religijos isto rijos arba religini vros fakultaty vu (nustato fakultetų Tarybos). 3. Marksistinės-lenininės filo sofijos egzaminą pakeisti įskaita. 4. Tarybinės teisės studijavi mo formą (fakultatvvial ar prl valomai) nustato fakultetų Moks linės Tarybos. II. 1988/89 m. m. valstybinį marksizmo-leninizmo egzaminą organizuoti pokalbio apie politi nę padėtį respublikoje u šalvje po TSKP XIX konferencijos iorGERBIAMIEJI STUDENTAI!
Kas nenorėtų sutikti su šiuose nutarimuose Išdėstytomis minti mis arba turėtų pasiūlymų, kaip toliau tobulinti karinį rengimą ir visuomenės mokslų dėstymą, pra
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710793, išduotą PF studen tei Virginijai VALIKONYTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830503, išduotą MF studentei Giedrei BERNADlSlŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841360, išduotą IF studentei iolantai 8ORUCKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711355, išduotą TF studen tui Dmitrijui KORSAKOVUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą, Nr. 840682, išduotą MF studen tei Dainorai ŽITKUTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610810, išduotą Aleksandrui GOROBECUI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830496, išduotą MF studen tei Iolantai SMILGAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611531, išduotą PEF stu dentei L. TAMULIONYTEI, lai
reikalaujanti kova! Bet mes turi me laimėti ir laimėsime! Visus, kurie turi samprotavi mų karo su „agropromu" takti kos ir strategijos klausimais, pra šome nepasididžiuoti ir atvykti š. m LAPKRIČIO 15 d. (ANT RADIEN'1), 18 vai. į Rektorato posėdžių salę (Centriniai rūmai, 20 aud). Butų labai gerai. jei ateidami
VILNIAUS V ALSTYBINIO V
Darius JURGELEVIČIUS
atsinešite ir duomenis apie tai, kaip „agropromas" nesugeba or ganizuoti rudeninių talkų. Laikinai einantis karo su „agropromu" generalinio štabo vado pavaduotojo pareigas Lietuvos Ūkininkas VU komjaunimo komitetas P. S. Susibūrimo metu bus su formuotas generalinis štabas bei dalinami laipsniai!
Yra, gauti talonai elektros prekėms įsigyti: Skalbimo mašina „Aurika" — 5 vt., „Maliutka" — 15 vt.; Dulkių siurblys „Audra" - 30 vt.; Televizoriai „Tau ras" — 10 vt.; „Slavutič" — 10 vt., „Vesna" — 12 vt., „Rekord“ — 5 vt.; Šaldytuvai „Oka" — 4 vt. Norinčius prašome kreiptis į studentų profsąjungos ko| mitetą.
K APSI KO UNIVERSITETO
REKTORIAUS ĮSAKYMAS ma. Pokalbio problem.iiifcą vie šal paskelbti. Egzaminą vertinti Karnų |Miengimą organizuoti atsižvelgiant j anksčiau išlalkvtų I priešpaskutiniame kurse kasdie kursinių visuomenės mok.’lų eg , ninio lanki mi> metodu pagal grazarnlnų pažymius. ! tiku. Tuo liksiu: III. įpareigoti visuomenės I Nuo 1988 Ii) l'l kas savai mokslų katedras Iki 1989 m. I tini karinio parengimo ir metilo siusiu 16 d. iš esmės atnaujinti Į ninio paruošimo užsiėmimų lanmokymo programas, vadovaujan ‘ kinui atšaukiu. ils TSKP XIX konterencijos do 1988'89 m m II ir III kursuo kumentais ir atsižvelgiant j mū se |ME IV kuršių kariųjo pąren sų respublikos socialines Ir poli giliui ir medicininiu paruošimo tinęs problemas bei vystymosi ; nevesti perspektyvas. i Visų fakultetų |MF V k. IV. Sudaryti komisiją, vado FKFF buhalterinės apskaitos it vaujamą prof. R. Pavilionio, vi ūkinės veiklos analizės spėt III suomenės mokslų dėstymo ra.Ii k.) karinio rengimo ir medicini kalaus pertvarkymo projektui nio ruošimo užsiėmimus perkelti paruošti. Si projektą parengti iki į pavasario semestrą Iki 1988 1989 m. sausio 1 <1. II 10 karines katedros viršumi Mokslinės Tarybos ; km suderinti su fakultetu dėka pirmininkas j'nais dėstymo grafiką srautas, u [iki 1988 || |4 pristalvti i mo kymo skyrių tvirtinti. 2. I9<ui 89 m. m civilinės gi šome atvykti j Rektorato pusė vesti džių salę (Centriniai Rūmai, 20 nvbos kurso užsiėmimus aud.) š. m. lapkričio 1 1 d. 18 IV kurse (FKFF I! ir III) spalio gruodžio mėn., kariniam rengi vai. Laukiame atstovų iš kiekvieno litui skiliomis dienomis, I u II k (ragai naują mokymo pla fakulteto. VU komjaunimo komitetas ną.
kyt negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 871°077, išduotą IF studentei Rasai MlLASAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840606, išduotą MaF studen tei Svetlanai 5MIT, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840602, išduotą studentei Olgai RANCEVAI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841055, išduotą FF studentui Michailui ORINOVSKIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710788, išduotą PF studen tei Juraitei SRlOBAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610828, išduotą GF studen tei Rūtai 2IŪRAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840873, išduotą IF studentui Arvydui GEL2INIUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8810156, išduotą EKFF stu
kt., kurie „atvažiuoja ištirti mūsų nuomonės" — mums kaip oras reikalinga Universiteto autono mija. Manau, kad mes patys kuo puikiausiai galime turėti ir patys tirti savo nuomonę, o po to da ryti išvadas, kurių rezultatus pa tys ir įgyvendinti. Kai Universiteto autonomija bus ne geri narai ir siekiai, o realybė — mes galėsime visus panašaus plauko svečius sutikti su gėlėmis ir šypsenomis, nes jie daugiau nieko nenori. Na, o dabar... galvotume, kad mūsų svečias buvo atviras ir nuo širdus, kad visa tai, ką jis pas mus matė, supras teisingai ir apie tai teisingai informuos. Ti kėkimės...
atšaukti šio sprendimo, kad da- čias užakcentavo, kad tas prie bar jis galioja ir apie jį musų mones turėtų ruošti pačios aukš ir svečias praneš Maskvoje. Be to, tosios mokyklos dėstytojai svečio nuomone, 15 proc. prog leisti tų pačių aukštųjų mokyk ramos keitimo aukštąjai mokyk lų leidyklos. Svečias informavo, kad daug lai savarankiškai - nedaug, atei svarbių klausimų, susijusių su tyje aukštoji mokykla lyg tai aukštosiomis mokyklomis, bus turės teisę sudarinėti visą 100 proc. mokymo programos. Mas sprendžiama gruodžio 20—22 die kvos atstovas sutiko su studen nomis Sąjunginiame liaudies švie tų nuomone, kad reikalinga su timo darbuotojų suvažiavime. Karinės katedros klausimus, kurti naujų visuomeninių moks lų dėstymo sistemą, kuri leistų svečio nuomone, pajėgi spręsti ti'k studentams savarankiškai pasi pati aukštoji mokykla. Beje, tos rinkti tą visuomenini mokslą, ku pat nuomonės buvo ir pokalbyje dalyvavęs LKP CK mokslo ir mo rio jis nori. Taip pat turėtų būti ir su kymo įstaigų skyriaus vedėjas mokymo priemonėmis Vienai S. Imbrasas. Iš visų išsakytų minčių galima disciplinai jų turėtų būti ne vie na, o studentas rinktųsi tą, ku daryti tik vieną išvadą: mes tu ri jam patinka, kuri atspindi jo rime nebijoti visokių „instrukto požiūrį į tą problemą. Sve rių", inspektorių", „revizorių" ir
dentei G edrei SRĖBALIŪTEI, lai kyti negalojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr 850968, išduotą GF studentei Rūtai MOTIEJŪNAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8509* 4578, išduotą GF studentei Sigutei 2IGARAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850375, išduotą MaF studen tui Imantui RIZGELIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840042, išduotą GF studentui Nagliui ŠYVIUI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840215, išduotą IF studentei Romai PETRAITYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611686, išduotą MF studen tui Artūrui BAREIKAI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851350, išduotą MaF studen tei Rimai PUNlSKYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą
KINO KLUBAS KVIEČIA
i Studentams leidžiama laiki ti įskaitas ir egzaminus prieš lai ką. Išlaikiusius nuo užsiėmimų lankvmo atleisti. Ar tikslinga atsižvelgti i ka rulio rengimo ir medicininio ruo šimo egzaminų pažymius skiriant stipendijas ir paskirstant įamiuo sius specialistus sprendžia lakultetų Tarybos Karinei kalėdini iš esmės per žiūrėti karinio ruošimo, civiline-, gynybos ir medicininio luošinu moklino programas. Politinį aukleiamąij darbą oi gamzuoli ne užsiėmimų metu Atšaukti 1987 08 21 patvirtin tus nuostatus „dėl vidaus tvar kos karinėje katedroje", paruoš Ii naiiĮus nuostatus ir pateikti tvirtinimui iki [988 l| 14 Karinės katedros viršininkui iki 1988 II 01 sudaryti kompe tetiiigas komisijas karinio rengi mo, civilinės gvnybos ir medici ninio ruošimo klausimams spręs ti, įtraukiant ir studentų atsto vus. Rektorius
Nr. 840025, išduotą GF studentei G tanai MAURUSAITYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840377, išduotą IF studentei Nomedai ClURLYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dtngusj studento pažymėjimą Nr. 8610284, išduotą EKFF stu dentei Daliai BRADAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840483, išduotą MF studentei Valdai AUGUSTINAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą. Nr. 8620438, išduotą EKFF stu dentei Astai RYLISKYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610009, išduotą EKFF stu dentei Rūtai LAPIENYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831319, išduotą EKFF stu dentui Sauliui ARESKAI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 800311, išduotą FF studen tui Artūrui DIRSEI, laikyti nega liojančiu.
Lapkričio 11d, 19 vai. JK1 jus galėsite pamatyti du švedų ki nematografininkų filmus: Stigo Bjorkmano „Už žaliuzi" (vaidina E. Jozefsonas, D Džordano) ir Vigoldo Somano „Linus".
TSRS valstybinio liaudies švietimo komiteto Įsakymu Nr. 517 respublikos aukšto sioms mokykloms moksliniam darbui ir paskaitų skaitymui kapitalistinėse šalyse 1989/90 mokslo metais skiriamos šios šalys: Italija — paskaitų skaity mas, esant priimančios šalies kvietimui, 14 dienų. Didžioji Britanija — moks linis darbas, 2 mėn. Suomija — mokslinis dar bas, 3 mėn. JAV — mokslinis darbas 6 mėn. Pra-’-ūzija — mokslinis darbas, 6 mėn. VFR — mokslinis darbas, 4 mėn. VFR — mokslinis darbas (tarpmokyklinio bendradarbia vlmo sutartis), 3 mėn. Austrija — mokslinis dar bas, 2 mėn. Japonija — mokslinis dar bas, 2 mėn. Prašome iki š. m. lapkričio 15 d. apsvarstyti ir patelkti Užsenlo ryšių skyriui šluos kandidatų mokslintam darbui ir paskaitų skaitymui doku mentus: anketinę pažymą — 5 egz., pagrindimą — 5 egz., darbo planą — 5 egz. Kandi datai konkursine tvarka bus atrinkti ministerijoje.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710145, išduotą IF studen tei Rūtai KICAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820188, išduotą MaF studen tui Artūrui RUTKAUSKUI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611330, išduotą IF studen tei Indrei MARKŪNAITEI, lai kyti negaliojančiu.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2232 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresa S; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHH CTyAeHT® — opraH napTKoMa, peKTopaTa, KOMHTeTa oMcoMOAa, npo$KOMa opaūbob Tp> aoboto Kpacnoro įsaMem h Ąpyitcfiu ■apoAOB BHAbHioccKoro VHHBepcHTera hm. B. Kancyitaca. Bhabhioc. PeAaKTop A. Ammrrac. Ha amtobckom sssnce.
Redaktorius A LIESTAS