Visų šalių proletarai, vienykitės!
C<\R3/BIr)ls H suuoenuas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. spalio 8 d. Nr. 30 (972)
PIRMAKURSIUI - TEISINGĄ DARBO KRYPTĮ Rugsėjo 1 d. universi- tete buvo 15738 studen- tai. Iš jų pirmakursių —2976. Šiemet į dieninįį skyrių priimta 96 žmo- nėm daugiau, negu per nai. Apskritai, tendencijaa tokia — mažėja studentų4 vakariniame ir neakivaiz- diniame skyriuose, dau gėja dieniniame. PER STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ BARJERUS' Vasaros mėnesiai uni- versitetui, kaip ir visomss aukštosioms mokykloms; visai ne poilsio mėtas.. Duris praveria nauja kar- ta, žinanti, kad norss mokslo šaknys ir karčios,, bet vaisiai — saldūs. Sto jamųjų egzaminų aitru- mą teko išbandyti ,73655 žmonėms. Pareiškimų bu- vo 506 daugiau negu pernai. Vadinasi, konkursass buvo irgi didesnis — universitete į vieną vietąį vidutiniškai 2,4 (pernaii 2,3). Didžiausi konkursaii buvo į prekybos ekonomiką, istoriją, gydomąją1 mediciną, biologiją (die- niniame skyriuje), teisę,, prekybą (neakivaizdinia- me), į lietuvių ir užsienio) kalbas (vakariniame). Nei pirmi metai mažokai stoja į matematiką (tiesa,, šiemet ir priimta labaii daug — 275). Prieš metus „Tarybiniame studente" ta pačia proga buvo) minimi fizikai — kurie! nepasakytum, kad nesirūpino busimuoju kontingentu, bet gal kiek ne-kryptingai ir neefekty viai. Šiemet į Fizikos fa• kultetą jau buvo konkur• sas (pusantro į vietą). Ne-■ betrūko šiemet stojančių• jų į buhalterinės apskai■ tos, finansų ir kredito,,
statistikos specialybes. Tinkamai sau pamainą ruošė Chemijos, Fizikos, Matematikos ir mechanikos fakultetai. Minėti skaičiai rodo, koks didelis darbas buvo užgulęs priėmimo komisijos pečius. Šiemet, norėdarni bent kiek sumažin ti kamšatį centriniuose rūmuose, dokumentus priiminėjome ir abiejuose Saulėtekio alėjos korpusuose. Priėmimo komisija jokių rimtų priekaištų nesusilaukė: dirbta sąžiningai ir rūpestingai. Norisi pažymėti labai didelį ir kruopštų doc. I. Uždavinio darbą. Šiemet stojamuosiuose egzaminuose į dieninį skyrių buvo taikoma viena naujovė-eksperimentas. Jame galėjo dalyvauti abiturientai, kurie atestate neturėjo nė vieno trejeto ir kurių atestato vidurkis buvo (be suapvalinimo) ne mažesnis, kaip 4,5. Jeigu jie du pirmuosius egzaminus išlaikė penketais arba penketu ir ketvertu, nuo kitų stojamųjų egzaminų buvo atleidžiami. Eksperimente dalyvavo 1679 stojantieji. Sėkmė lydėjo 704 žmones (po 10 balų surinko tik 239 žmonės). Konkurso neįveikė 288 eksperimente dalyvavusieji, o 228 gavo dvejetus. Eksperimentas buvo palankesnis tiems, kam kliuvo pirmieji egzaminai „lengvesni”. Atrodo, kad šiemet mokyklos neparuošė geresnio, negu pernai, kontingento (nors atestatai ir geresni). Tai galėtų patvirtinti ir minėtas eksperimentas, ir tas faktas,
Šiais mokslo metais už sienio kalbų audiovizuali nės laboratorijos vėl pa kvietė studentus į savo auditorijas. Dėstytojai pa ruošė naujas mokymosi programas, pagal kurias studentai galės daugiau mokytis savarankiškai. Nuotraukoje: anglų fi lologijos spec. pirmakur siai klausymo salėje. Kai rėje — Ik. stud. G. Kuncevičiūtė.
K. JŪRELĖ
Prorektorius B. SUDAVICIUS
kad egzaminai buvo lai kyti blogiau, negu pernai. Iš viso dvejetus gavo 2612 stojusiųjų (dieniniam skyriuje tokie sudaro 30,5%, neakivaizdiniame — 40%, vakariniame ■— 45,2%). Visų dalykų sto jamojo egzamino rezulta tai 0,07 — 1,07 balo blo gesni už tų dalykų atesta to pažymį. Iš 125 baigu sių mokyklas su medaliu ar spec. vidurines su pa gyrimu, pirmąjį egzaminą penketui išlaikė tik 69. Matyt, ne vien aukštesni reikalavimai čia buvo ne įveikiamu barjeru. Tiesa, yra mūsų darbe tam tikras trūkumas: vie nos komisijos pakankamai reiklios, kitos — palygin ti — minkštaširdės. Iš bendro reikalavimų lygio išsiskiria chemikai, biolo gai, geografai. Jau ne pir mi metai jie susilaukia priekaištų, ir ne todėl, kad beveik nerašo dveje tų (pavyzdžiui, iš laikiu sių chemijos egzaminą dvejetus gavo 2%, biolo gijos — dvejetus gavo 0,8%), o todėl, kad rašo beveik tik penketus (pa vyzdžiui, iš chemiją lai kiusių 60% gavo penke tus, iš biologijos — net 75,4%). Mes už tai, kad žinios būtų vertinamos objektyviai, reikliai ir di ferencijuotai. KAIP ATRODO NAUJASIS KONTINGENTAS Prieš keletą metų „Literaturnaja gazeta" vyko diskusija tema „Saugoki
me vyrus". Maždaug taip galėtume tarti ir mes, nes jų pirmam kurse yra vos 32%. Net vyriškiausias Fizikos fakultetas, ir tas šiemet sumoteriškėjo (vyrų I kurse 78%, per nai — 82,5%). Daugiau dailiosios lyties priėmė medikai, gamtininkai. Fi lologijos fakulteto pirma me kurse vyrai sudaro 8,7% (pernai buvo 8,4%). Šiaip jau nėra nė- vienos specialybės, kur nebūtų bent vieno vyro. Pirmakursių socialinė sudėtis tokia: iš darbinin kų — 41,5%, kolūkiečių — 18,9%, tarnautojų — 39,5%. Palyginus su pra ėjusiais metais, truputį su mažėjo kolūkiečių vaikų. Tai galima paaiškinti tuo, kad kaimo mokyklų abi turientai blogiau laikė eg zaminus, o, priėmus sėk mingai praėjusius ekspe rimentą, kai kuriose spe cialybėse neliko laisvų vietų, ir kolūkiečių vai kams nebebuvo prideda mas balas. Komjaunuoliai sudaro 93,82% (pernai — 91,7%). Mažiausia komjaunuolių priimta į Finansų ir ap skaitos fakultetą (84,95%), čia ir silpnesnių daugiau sia. Stojamųjų egzaminų ir atestato pažymiai rodo, kad dieninio Skyriaus kontingento potencialinės galimybės geros. 663 pir makursių atestato vidur kis — 5, o 647 turi vidur kį 4,5. Atrodo, pirmas kur sas potencialus, tačiau nusiraminti negalima, o reikia labai rimtai dirbti. Juk ir praėjusiais metais, atrodo, buvo sukomplek tuotas geras kontingentas, o iš pirmo kurso (dieni
nio sk.) pašalinti 239 stu dentai. Niekad tokio nu byrėjimo nebuvo! Kaip atsitiko, juk šie žmonės tik vakar buvo geriausi iš abiturientų. Negi stu dijos jiems netapo svar biausiu darbu? RUGSĖJIS — SESIJOS PRADŽIA? Pirmieji studijų mėne siai — pats atsakingiau sias metas. Kokias nor mas ir taisykles pirmakur siai dabar įsisavins, pa gal tokias ir gyvens bei dirbs visus penkerius me tus. Todėl dabar pats svarbiausias mūsų visų — ir dekanatų, kuratorių, kiekvieno dėstytojo, ir komjaunimo biurų -— už davinys yra nepraleisti tuščiai šio laiko. Surengti rugsėjo 1-osios iškilmes — maža, reikia pirmakur siui ugdyti studento psi chologiją. Ne veltui „stu dentas" reiškia uoliai dirbantis, trokštantis ži nių. Prisimindami mokslo metų pradžią, negalime nepadaryti priekaištų ūkio darbuotojams. Tai dėl jų kaltės prasidėjo neorga nizuotai mokymo proce sas Saulėtekio alėjos kor pusuose. Reikia pakriti kuoti ir biblioteką, kad Studentų miestelyje laiku nebuvo atidaryta skaityk la. Studentai neturėjo kur ruoštis užsiėmimams. Kaip studentui išugdyti darbštumą ir atsakomybės už studijas jausmą? Dau gelis komponentų lemia šio darbo sėkmę, bet svarbiausia — šalinti mo kymo proceso organizavi mo trūkumus, kurie ver čia studentą iš sistemin(Nukelta į 3 psl.)
PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETE Rugsėjo 29 d. Įvykusia me posėdyje buvo nagri nėjama komjaunimo ko miteto patirtis, gerinant studentų statybinių būrių veiklą. Pranešimą padarė komjaunimo komiteto sek retorius H. Ramonas. SSB veikla skiriama Į du laikotarpius: paruošia mąjį ir gamyblnj. Paruo šiamuoju laikotarpiu or ganizacinis darbas kiek viename fakultete tenka komjaunimo biuro nariui, kuris Į pagalbą pasitelkia SSB štabą. Būrių komplek tavimu ir mokymu užsi ima vadai ir komisarai. Tokia organizacinė gran dis, kaip rodo patirtis, gana tobula ir Įgalina sėkmingai organizuoti „tračiąjĮ semestrą". Pranešėjas išnagrinėjo paruošiamojo laikotarpio ypatumus ir problemas, minėjo trūkumus, kliu dančius studentams jausti tikrą pasitenkinimą šia darbo mokykla. Universiteto SSB Įvykdė gamybinę programą 122%, vieno nario Išdirbis 1705,4 rub. (planuota 1450 rub.). Studentai ne tik gerai dirbo, bet ir aktyviai da lyvavo visuomeninėje veikloje — skaitė paskai tas, bendravo su vietiniu jaunimu, šefavo darbo ir kovų veteranus. Gerai va sarą dirbo TF, MF, PF būriai, blogiau sekėsi FAF studentams. H. Ramonas kalbėjo ir apie dabartinį laikotarpį, kurio didžiausi darbai ten ka komjaunimo komitetui, — rezultatų sumavimo ir analizavimo laikotarpį. Apibendrinus šių metų „trečiąjį semestrą", atei ty, matyt, bus pasiekti dar geresni rezultatai. Svarstytu klausimu ko mitetas priėmė atitinkamą nutarimą kaip toliau ge rinti SSB veiklą — vieną iš komunistinio auklėjimo sričių. Komiteto posėdyje ap tarti politinio švietimo už daviniai 1976/77 m., vyk dant TSKP XXV suvažia vimo nutarimus. Kalbėta apie jaunųjų komunistų mokymasį, patvirtinta jau nųjų komunistų teorinio seminaro tematika. Posėdyje išklausyta uni versiteto Liaudies draugo vės štabo viršininko A. Tulko informacija apie draugovės darbą per pra ėjusius metus. Patvirtintos komisijos prie partijos universiteto komiteto: partinio organi zacinio darbo, ideologi nio darbo, mokymo, mokslinio darbo, taip pat Gamtos fakulteto priemo nių planas, vykdant parti jos Lenino rajono biuro nutarimą. Komitetas patvirtino „Tarybinio studento" laik raščio redkolegiją ir tary bą 1976/77 mokslo me tams.
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIME 106 delegatai, 8 svečiai dalyvavo Gamtos fakulteto komjaunimo VIII konferencijoje. Nauji mokslo metai kelia naujus, svarbius uždavinius dėstytojams, studentams ir, ži noma, komjaunimui. Matyt, todėl konferenciją lydėjo dar binga ir nuoširdi darbo atmosfera. TSKP XXV suvažiavimas iškėlė uždavinį X penkmečio metais paruošti 9,6 milijono specialistų su specialiuoju viduriniu ir aukštuoju išsilavinimu. Sį uždavinį aktyviai turi padėti spręsti komjaunimas — priešakinis tarybinio jauni mo būrys. Su dideliu pakilimu fakulteto komjaunuoliai sutiko par tijos XXV suvažiavimą. Vyko susirinkimai „Mūsų geras mokymasis ir visuomeninė veikla — Tau, Tėvynei", studen tai dalyvavo sąjunginiame komjaunimo susirinkime „TSKP XXV suvažiavimo nutarimus — įvykdysime!", svarstė kom jaunimui iškeltus uždavinius. Visi fakulteto komjaunuoliai dalyvavo soc. lenktynėse dėl teisės pasirašyti komjaunimo Raportą šalies komunistų forumui. Si garbė teko Lenino stipendininkams, fakulteto komjaunimo biuro nariams V. Kvedaraitei ir P. Musteikiui. Ataskaitiniame pranešime komjaunimo sekretorius V. Keparutis kalbėjo, kad biuras iš savo darbo akiračio neišlei do ir tokių opių dalykų, kaip silpna akademinė drausmė, nepilnai panaudotos studentų auklėjimo visuomeninėjepolitinėje praktikoje galimybės, kai kurių studentų nesu gebėjimas marksizmo-leninizmo žinias panaudoti gyvenime. Fakulteto komjaunimo organizacijos veiklą ataskaitiniu laikotarpiu tikrino partijos Lenino rajono komiteto komi sija. Ji savo nutarime teigiamai įvertino fakulteto komjau nuolių veiklą, kartu nurodė ir nemaža trūkumų: nepakan kamas komjaunimo vaidmuo, įtraukiant studentus į visuo meninę veiklą, visuomeninių renginių mažas efektyvumas ir operatyvumas, retai vyksta politinės informacijos ir kt. Visuomeninė politinė praktika įsitvirtino aukštojoje mo kykloje, tapo viena iš svarbiausių studentijos komunistinio auklėjimo, mokymo proceso sudėtinių dalių. Ji skatina kiekvieną dalyvauti visuomeninėje veikloje. Biologijos spec. II k. I grupė (sekretorius A. Sarkanisį, geologijos
ĮPAREIGOJIMAI IR
ĮSIPAREIGOJIMAI * Medicinos fakultete yra 866 studentai. 785 jų — komjaunuoliai. Juos jungia 70 pirminių komjaunimo orga nizacijų. * VPP atestaciją fakultete pavasarį gavo 643 komjau nuoliai (be šešto kurso]. * Per ataskaitinį laikotarpį studentai perskaitė 246 pa skaitas medicinos ir visuomenine politine tematika; * Užmegzti draugystės ryšiai su Tartu universiteto Me dicinos fakulteto, Rygos medicinos instituto, Leningrado I medicinos instituto studentais. * Olimpiadoje „Studentas ir mokslo bei technikos pa žanga" dalyvavo 205 studentai. * Skolininkų pavasarį buvo keturiolika mažiau, negu žiemą (43 ir 57|. * Pavasario sesijos pažangumas 93,7% (žiemą 90,4%]. * Fakultete suformuoti trys SSB Ir vienas sanitarinis bū rys. SSB „Saltuona" attiko darbų už 37,5 tūkst. rub. ir ga mybinį planą įvykdė 107%. SSB „Šešupė" atitinkamai — 51,6 tūkst. rub. ir 152%. SSB „Eskulapai-76" — 56,3 tūkst. rub. ir 200%. .. .Skaičiai, charakterizuojantys Medicinos fakulteto kom jaunimo organizacijos darbą. Juos ataskaitiniame praneši me spalio pirmąją minėjo fakulteto komjaunimo biuro sek retorius R. Broga. Bet argi pagal skaičius sprendžiame apie komjaunuolių aktyvumą! Ne vien. Svarbiausias akcen tas XI fakulteto komjaunimo konferencijoje buvo dėme sys kiekvieno komjaunuolio nuveiktiems darbams. — Rudenį kiekvienoje grupėje buvo sudaryti individua lūs įsipareigojimų ir įpareigojimų planai, — pasakė R. Bro ga savo ataskaitiniame pranešime. — Jais yra siekiama kiekvieną studentą įtraukti bent į minimalų visuomeninį darbą. Individualių planų vykdymą kontroliavo fakulteto komjaunimo biuro nariai. Grupėse buvo aktyviai studijuojama TSKP XXV, LKP XVII suvažiavimų medžiaga. Kiekvienoje grupėje vyko susirinkimai „Pasitinkant TSKP XXV suvažiavimą". Akty viai fakulteto komjaunuoliai įsijungė į soc. lenktyniavimą dėl teisės pasirašyti raportą TSKP XXV suvažiavimui. Pa sibaigus šalies komunistų forumui, išnagrinėjo uždavinius, iškeltus jaunimui ir studentijai, ypač medikams. R. Broga ataskaitiniame pranešime pažymėjo, kad visa
„Sako, čia sunkiau...“ Šiemet Fizikos fakultete priimti 125 pirmakursiai. Jie paskirstyti pagal 6 speciali zacijas: teorinė fizika — 15, optika — 15, radiofizika — 27, puslaidininkių fizika — 27, astronomija — 17, kieto kūno fizika — 24. Apie tai, kaip vyko stojamieji egzami nai, apie pirmuosius jauniau siųjų fakulteto studentų žingsnius paprašiau pasidalin ti mintimis fakulteto prodekatną doc. B. Aleksiejūną: — Konkursas šiemet, paly ginus su praėjusiais metais, buvo didesnis — 1,5 žmogaus
į vietą. Buvo paduoti 139 pareiškimai į 100 vietų lietu vių grupėje ir 59 pareiški mai į 25 vietas rusų grupė je. Stojančiųjų atestato vi durkis buvo aukštas — 4,77. Fakultetas daugiau rūpino si agitacija, specialybių pro pagavimu, todėl šiemet leng vai sukomplektavome pirmą jį kursą. Daug žmonių gavom iš neakivaizdinės fizikų mo kyklos „Fotonas", veikusios prie Šiaulių K. Preikšo peda goginio instituto: beveik pu sė visų įstojusiųjų yra bai gę ją. Priėmėm 7 aukso me
spec. V kursas (R. Guobytė) ištisus mokslo metus planin gai vykdė savo darbą, siekė įpareigojimų ir įsipareigoji mų lygiateisiškumo, studentai pavestą darbą atlikdavo sąžiningai ir kruopščiai. Todėl ir VPP atestacija šiose gru pėse buvo organizuota, pakili. Daug vietos ataskaitiniame pranešime skirta studijų rei kalams. Kiekvieno studento, būsimo inteligento, gamybos ir mokslinio darbo vadovo, organizatoriaus pareiga — ge rai mokytis. Gamtos fakultetas gali didžiuotis — jo stu dentai bene geriausiai laiko sesijas. Siekiant sustiprinti akademinę drausmę, pakelti pažangu mo rodiklius, prie fakulteto komjaunimo biuro buvo su daryta mokymo-auklėjimo komisija. Prieš sesijas vyksta kontrolinės sesijos, kurių rezultatai aptariami sienlaikraš tyje. Pirmakursiams buvo suruoštas susirinkimas „Žiemos se sijai artėjant", skelbimų lentoje kabojo skolininkų sąrašas. Numatoma sekti, kaip dalyvauja užsiėmimuose buvę skoli ninkai, kad jie vėl nesukluptų. Fakulteto komjaunuoliai siekia, kad pirmuoju grupių garbės reikalu būtų mokyma sis be skolų. Vienas aktyviausių kūrybingo specialisto auklėjimo bū dų yra studentų mokslinė-tiriamoji veikla. VLKJS XVII su važiavimas nurodė, jog būtina keiti studentų mokslinįtechninį kūrybiškumą, patraukti juos prie aktualių mokslo ir technikos problemų tyrimo, konkrečių liaudies ūkio už duočių vykdymo. Gamtos fakulteto SMD jungia 403 narius. Draugija per ataskaitinį laikotarpį surengė 3 mokslines konferencijas, respublikinei apžiūrai pateikė 57 darbus. SMD nariai apdo vanoti 21 diplomu. Gerai dirbo augalų fiziologijos (pirmi ninkė E. Kanytė), zoologijos [S. Paltanavičius], biofizikos (S. Žilinskaitėj būreliai. Bendras būrelių veiklos trūkumas — nariai kiek apsnūdę, prastai tepasireiškia V kurso stu dentai. Kalbėję konferencijoje fakulteto dekanas doc. R. Tarvy das, prof. C. Kudaba pabrėžė, jog konferencija paliko gerą įspūdį savo susitelkimu, disciplina, dėmesiu, aktualių klausimų sprendimu. Pasisakiusieji aptarė pažangumo, drausmės ir moralės klausimus, paragino komjaunuolius gerinti fakulteto sportinį, kultūrinį gyvenimą. VU komjaunimo sekretoriaus pavaduotojas G. Kalčinskas atsakė į konferencijos metu kilusius klausimus, reziu mavo ataskaitinį pranešimą, iškėlė trūkumus, kurių pasitai kė fakulteto komjaunuolių organizaciniame ir ideologinia me darbe. G. Kalčinskas VU komjaunimo komiteto vardu padėkojo dekanatui, partiniam biurui už glaudžius ryšius ir aktyvią paramą komjaunimui. Už aktyvią visuomeninę veiklą, pasižymėjimą komjaunimo darbe buvo apdovanoti Garbės raštais dėstytojas A. Brazauskas, komjaunimo biu ro sekretorius V. Keparutis, biuro nariai G. Pukinskaitė, V. Kvedaraitė, R. Gavėnas ir Br. Misiūnas. R. PRANCKONAS komjaunimo biuro veikla buvo siekiama duoti kiekvienam komjaunuoliui įpareigojimą. Ne veltui fakultete buvo su daryta speciali vertinimo sistema VPP atestacijai. Apie tai kalbėjo komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas P. Alchovka. Visuomeninės politinės praktikos atestacija — vienas svarbiausių komjaunimo organizacijos darbų. Fakultete ga lioja šimto balų vertinimo sistema. Minimumas įskaitai gau ti — 21 balas. Žinoma, surinkti minimumą visai nesun ku. Užtenka būti kurio nors centrinio saviveiklos kolekty vo nariu. P. Alchovka pažymėjo, kad dėl to sistema tu rėjo savo trūkumų. Patobulinus ją, vertinimas būtų objek tyvesnis, ir vengiantys visuomeninio darbo sunkiau gautų VPP įskaitą. Konferencijoje buvo akcentuotas kiekvieno komjaunuo lio, o ypač grupės sekretoriaus vaidmuo. Apie tai kalbė jo MF partinio biuro sekretorius doc. V. Jonaitis, dekanas prof. S. Pavilonis, universiteto komjaunimo komiteto sek retorius H. Ramonas ir kiti. Grupės sekretoriui tenka didelis vaidmuo komjaunimo organizacijos gyvenime. Nuo to, kaip jis pažįsta grupės draugus, kaip organizuoja jų veiklą, priklauso grupės dar bo sėkmė. Ne viskas komjaunimo organizacijoje vyko sklandžiai. Silpnai darbavosi sienlaikraščio redkolegija. Ji vos-ne vos sulipdydavo numerį. Apie operatyvumą nė kalbėti nė ra ko. Konferencijos nutarime buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ateityje „Tarybinio mediko" sienlaikraštis turėtų tapti fakulteto komjaunuolių koviniu organu. Biuro akademinio sektoriaus Mokymo auklėjimo komisi jos darbas neseniai vykusiame universiteto komjaunimo komiteto posėdyje įvertintas vos patenkinamai. Vadinasi, padaryta toli gražu ne viskas. Fakulteto pažangumo pro centas — kažkur viso universiteto lentelės gale, skolinin kai irgi dar neduoda ramybės dėstytojams. Konferencijoje įvairiapusiškai aptarti komjaunimo orga nizacijos darbo laimėjimai ir trūkumai. Naujas komjauni mo biuras, kuriam dabar vadovaus IV k. studentas P. Al chovka, užsibrėžė sau tikslą siekti darbo kokybės. Apie tai pasakyta ir konferencijos priimtame nutarime.
L. KLIŠAUSKAS
dalininkus. Neblogai stojusie ji laikė ir egzaminus. Tai ro do toks pavyzdys: lietuvių grupėje iš 139 stojančiųjų per fizikos egzaminą 95 ga vo penketus. Panašiai buvo ir rusų grupėje. Taigi, mato me, kad stojantieji žinojo fi ziką, mėgo ją. Jau mėnuo, kaip pirmakur siai — pilnateisiai studentai. Štai ką jie sako apie savo mokslus. Rolandas Tomašiūnas: — Pradžioj mokytis pasi rodė lengva, bet vos spėjau kiek atsipalaiduoti — tuoj užgriuvo daugybė medžiagos. Apskritai, kol dar daug ne klausinėja, tai gana lengva, sunkiau tik pratybos. Palygi nus su vidurine mokykla, tai
čia dėstomi dalykai sunkes ni, o pati mokymosi sistema — lengvesnė. Edmantas Rudys: — Kol kas viskas eina šauniai. Svarbiausia — įsi jausti į studentišką ritmą. Čia, tur būt, sunkiau, negu vidurinėje mokykloje, nes vi si sako, kad sunkiau. Iškart jaučiasi neįprastas darbo krū vis. Smegenys neįpratę pri imti tokio informacijos kie kio. Dabar man problema nu meris vienas — laikas. Prodekanas B. Aleksiejūnas pastebi: — Šiemet pirmas kursas žymiai aktyvesnis, negu anks tyvesnieji. Pirmakursiai labai domisi dėstomais dalykais,
SDAALR ORGANIZACIJOSE
PRISIDĖKIM KIEKVIENAS SDAALR universiteto organizacijose prasideda ataskaiti niai susirinkimai. Spalio 29 dieną numatyta surengti SDAALR XXIII konferenciją. Šie renginiai turi padėti to liau gerinti patriotinį jaunimo auklėjimą. Kol fakultetų organizacijose neprasidėjo bendri susirin kimai, akademinėse grupėse būtina išrinkti SDAALR orga nizatorių. Komitetų pirmininkai turi pasistengti, kad būtų iki galo įvykdyti jų darbo planai: surinkti nario mokes čiai, priimti nauji nariai. Ataskaitinius pranešimus reikia iš anksto apsvarstyti, kartu su partinėmis ir komjaunimo organizacijomis, admi nistracija numatyti kandidatus į naujus komitetus. Reko menduojami žmonės turi būti geri organizatoriai, suge bantys dirbti idėjinį-politinį, karinj-patriotinį darbą, steng tis, kad kuo masiškiau būtų dalyvaujama techninėse spor to šakose. Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai turėtų būti gerai paruošti idėjiškai ir politiškai. Reikia ne tiktai parodyti teigiamas darbo puses, bet stengtis išaiškinti ir tai, kas trukdo geriau dirbti. Visi susirinkimai išrinks delegatus į SDAALR universiteto XXIII konferenciją (vienas delega tas nuo dešimties žmonių). Naujai išrinkti komitetai ir organizatoriai turėtų iš na* pirmųjų dienų stengtis, kad būtų įvykdyti priimti nutari mai ir planai. SDAALR universiteto komitetas kviečia vi sus narius aktyviau dalyvauti rinkimuose ir ataskaitose. Kviečiame visus studentus, dėstytojus ir darbuotojus būti mūsų organizacijos nariais. Aktyviai dalyvaudami jos veikloje, Jūs padėsite stiprinti mūsų Tėvynės gynybinę galią. A. SAPOŽNIKOVAS SDAALR Universiteto komiteto pirmininkas
Turiningo poilsio maršrutai Ruduo jau spėjo nurausvinti klevus, pažerti auksi nių lapų ir kaštonų. Saulė ėmė šykštėti kaitresnių spin dulių. Studentai gi vis dar gyvena maloniais atostogų prisiminimais. Tikrai, prisiminti yra ką. .. Šią vasarą studentų poilsiauta daugelyje respublikos ir šalies vietų. Net 823 studentai ilsėjosi sporto svei katingumo stovyklose. Praturtėta naujais įspūdžiais, įsi gyta naujų draugų... Užgorodas, Kišiniovas, Leningra das, Talinas, Kijevas, Jerevanas. Argi užmirši Kaukazą ir Karpatus, nuostabųjį Peterhofą ir Talino senamiestį. Mūsų šefai — šių miestų aukštųjų mokyklų studentai — pasistengė, kad tos keliolika dienų būtų kuo įdomes nės ir turiningesnės. Turėjome ir Lietuvoje tokių stovyklų — Žydiškėse. Jau ne pirmus metus čia noriai atvažiuoja pailsėti ir pasitreniruoti mūsų sportininkai. Per keturias pamainas stovykloje pabuvojo 472 studentai. Savo meistriškumą kėlė irkluotojai akademikai, baidarininkai, rankininkai, tinldininkai, plaukikai. Dvi pamainas turėjome ir sve čių iš kitų aukštųjų mokyklų — Talino politechnikos instituto, Jerevano, Užgorodo, Kišiniovo universitetų, Sevastopolio prietaisų statybos instituto. Jų viešnagės dienomis stovykla tapo studentų draugystės simboliu. Dainos įvairiausiomis kalbomis skambėjo toli toli eže ro krantais. Buvo ir Neptūno šventė, ir kelionės po Lietuvą, ir draugystės vakarai. Pernelyg greitai prabėgo tos dienos. Labai gerai stovykloje pasidarbavo L. Vai čekauskaitė ir L. Meškauskaitė, besirūpinusios kultūrine programa. Mūsų slidininkai pamėgo Juodkrantę. Ir šįmet jie, dėstytojų H. Stašelio, S. Mečėjaus, A. Beržansko vado vaujami, bandė savo ištvermę Nerijos kopose. Tenisi ninkai treniravosi Klaipėdoje, gimnastai — Vilniuje. Profkomitetas suteikė galimybę 76 studentams pailsė ti Palangoje. Kiti su turistiniais kelialapiais keliavo po Karpatus, Kaukazą, Užkaukazę, Juodosios jūros pakran te. Grupė studentų pabuvojo Bulgarijos Liaudies Res publikoje. Kompleksinė kraštotyros ekspedicija, dirbusi šiais me tais Kvėdarnoje, buvo finansuota irgi profkomiteto. Jo je darbavosi 88 mūsų studentai. Po visų kelionių, gerai pailsėję ir daug pamatę, stu dentai vėl sugrįžo į senąjį mūsų universitetą. Studentų profsąjungos komitetui prasidėjo nauji darbai: rūpina mės kitų metų studentų vasara. R. VOSYLIUS studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas
stengiasi. Pavyzdžiui, vie na grupė mėnesio gale net pranešė dekanatui, kad jiems per visą mėnesį dar neįvy ko visuomeninės-politinės praktikos paskaita. Žiūrim, jos dar ir neturėjo būti. Kol kas, atrodo, pirmakursiai stengiasi ir gerai dirba. Žo džiu, pirmas kursas geras. Geriems studentams — ge ri kuratoriai. I grupės vado vu bus Probleminės labora torijos vedėjas P. Kietis, II grupei vadovaus doc. A. Smilga, III grupei — vyr. dėstytojas A. Medeišis, IV grupei paskirtas doc. V. Nor kūnas, o V-ąją „dabos" vyr. dėstytojas A. Žindulis. Visi pirmakursių kuratoriai — fi zikos-matematikos mokslų
kandidatai, stažavęsi užsieny je. Atrodo, patyrimo jiems netrūksta. Pirmakursiai po truputį adaptuojasi. Savo ruožtu ku ratoriai ir dekanatas stengia si palengvinti studijas. Įva do į specialybę paskaitos su pažindina pirmakursius su mokymosi aukštojoje mokyk loje specifika, visuomeniniu studentų gyvenimu, buitimi. Jiems organizuojamos (tiesa, kol kas dar tik pažintinės) ekskursijos po universitetą ir po įmones — būsimas dar bovietes. Tikiuosi, kad pir makursių darbštumas neiš blės, (kad jie ir toliau uo liai sieks žinių. A. GRIGALIŪNAS
I — TEISINGĄ DARBO KRYPTĮ (Atkelta iš 1 psl.) go, kasdieninio mokymo si vėžių. Mes daug kalbame, nu tarimų nemaža parašę esam, kaip gerinti sava rankiško darbo organiza ciją ir kontrolę pirmame kurse. Darom gi — nepa kankamai. Verta pagirti Pramonės ekonomikos fa kultetą. Ne kartą ir mūsų laikraštyje buvo rašyta apie naudingą jų darbą: jie sudarė, išleido ir įtei kė pirmakursiams studijų savarankiško darbo planą mokslo metams. Dauge liui kitų fakultetų, ypač kur nedaug specialybių (ChF, FF, TF), ne taip su dėtingas dalykas sudaryti šį dokumentą. Pirmakur siams tai rimta parama. Šiame darbe pavyzdį tuTėtų rodyti Higienos ir Psi chologijos katedros; mokslinio darbo organiza vimo ir higienos klausi mais jie neblogai pamoko
kitus, o patys per mažai padaro. Tokį darbo pla ną, gal dar geresnį, norė tųsi matyti išleistą psi chologams, higienistams. Rugsėjo pabaigoje ke turiuose fakultetuose — MMF, FF, MF, GF — iš buvusių pirmakursių dar matėsi 44 skolininkai. Pa sitaiko, pavasarį, per se siją, dekanai gana lengvai atideda visą sesiją. Atide dama ji iki spalio 1 d., o studentas nė vieno eg zamino nelaikęs! Tai kam tada yra akademinės atos togos?! Jeigu kam pratęsėm se siją, sudarykim grafiką, kad tas skolininkas žino tų, kada ir kokį egzami ną turi išlaikyti. Grafikas kaip tik ir mobilizuotų to kius žmones. Ryšium Su kolūkine tal ka šis semestras bus trumpesnis. Baigsim jį, kaip ir visada, gruodžio 25 d., iki sausio 4—5 — įskaitų laikotarpis. Prime
nami šias datas todėl, kad vėliau nė vienas katedros vedėjas, nė vienas dėsty tojas nesiskųstų dėl ne perskaitytų paskaitų. Dės tytojai privalėtų susidary ti individualaus pedagogi nio darbo kalendorių. Reikia patikslinti krūvius, pakoreguoti, kad visi pa gal išgales padėtų studen tams kuo geriau pasiruoš ti sesijai. Studijose svarbiausia — žinoma, paties studento atsakomybė. Norisi pa brėžti dar vieną aplinky bę, būtiną ugdant parei gos jausmą: moralinę at mosferą. Ar tinginiui bus nejauku tarp grupės draugų, ar dėl to niekam galvos neskaudės? Nuo ši to daug kas priklauso: nuo to moralinio — rašy to ir nerašyto — kodek so, kuriuo vadovaujasi kolektyvas. Sudarant darbingos nuotaikos kiekvienoje grupėje, nepakantumo kiekvienam tinginiui ar drausmės laužytojui at mosferą, daugiau reiklu
mo ir operatyvumo turė tų rodyti komjaunimo biurai, visas komjaunimo aktyvas. Komjaunimo or ganizacija turi įdiegti pir makursiams įprotį dirbti kiekvieną dieną, pradėti ruoštis sesijai nuo semest ro pradžios. Dažnas vaka rykštis abiturientas, at ėjęs į aukštąją mokyklą, pasijunta „laisvas": retai kontroliuojamas jo moky masis, sesija, girdi, toli, nėra ko persistengti. Se sija ateina nepastebimai, užklumpa tokį studentą nepasiruošusį. Universitete skaitomas „Studijų įvado" kursas. Jame išaiškinamos pir makursiams ne tik jų tei sės, bet ir pareigos. Norė tųsi dar kartą priminti, kad reikalavimai gana griežti: pirmakursis nepa liekamas antriems me tams, jam nesuteikiamos akademinės atostogos. Studijų ir mokymo ko kybė — nepaprastai ak tualus šiandienos klausi mas. Liaudies ūkis keliia specialistui vis didesnius
reikalavimus. Todėl, Kaip buvo pažymėta TSKP XXV suvažiavime, keičia si ir pats mokymo pobū dis: akcentuojama ne programos plėtimas, o tai, kad studentas įgytų pažinimo metodus, kad
PABANDYK
Kaip atrodo dabartinė mū sų irkluotojų „akademikų" šeima? Joje — du sparto meistrai: FAF antrakursis Algis Markevičius ir MMF antro kurso studentė Loreta Pavilionytė. Drauge su Lore ta pastaruoju metu dvivietė je valtyje startuoja jos bendrakursė Nijolė Kava liauskaitė. Ji irgi jau įvyk dė sporto meistro normą. Tik keli žingsniai iki šio gar bingo vaido beliko PF pir makursiui Algirdui Ruzgui Šie sportininkai į valtį pirmą kartą įsėdo dar besimokyda mi vidurinėje mokykloje. Ro ma Monkevičiūtė, Gražina Lapkūnaitė, Roma Tylūnaitė, Irena Andzelevičiūtė irklavi mo mokslus pradėjo tik įsto jusios į universitetą, pas tre nerį E. Bodindorfą. Beje, akademinis irklavi mas — studentų sportas. Il ganosėse valtyse pirmieji pradėjo varžytis Anglijos akademinio jaunimo atstovai: 1829 m. Temzės upėje į ko vą stojo Oksfordo ir Kemibridžo universitetų studentų aštuonvietės. Dvikova tebesi tęsia ligi šiol. Tik vieną kar tą — 1877 metais — buvo užfiksuotos lygiosios. Reikia tikėtis, kad ir iš mū sų universiteto studentų atsi ras norinčių pabandyti, 'kaip slysta valtys... Ypač laukiar mi aukštaūgiai, nebojantys prakaito. Tiems gi, kurie itin mažai sveria, bet labai nori sportuoti, atiteks vairi ninko vieta. Kreipkitės į Fi zinio auklėjimo katedrą, į trenerius E. Bodindorfą ir J. Stanevičių.
IRKLUOTI
Nekoks oras praeitą sekmadienį sutiko Tra kuose Vilniaus „Žalgirio“ draugijos pirmenybių da lyvius. Žvarbus vėjas vertė sportininkus įtemp ti visas jėgas, aštrino ko vą. Tai nenugąsdino uni versiteto akademinio irk lavimo merginų rinktinės. Visos ketUTios įgulos iš kovojo pergales. Pirmosios į startą sto
jo keturvietės su vairinin ku irkluotojos V. Mork vėnaitė (GF), S. Plėdytė (FAF), B. Surauskaitė (MMF), Z. Kriaučiukaitė (TF), D. Cižauskaitė (IF) ir iškovojo čempionių ti tulus. Matematikos ir me chanikos fakulteto antra kursė L. Pavilionytė tapo dviguba čempione — vienvietėje ir irkluodama dvivietę valtį su kolege
N. Kavaliauskaite (nuotr. apačioje). Pirmąja finišo liniją perskrodė ir aštuonvietės įgula, yrininkaujama TF trečiakursės L. Ru damina itės. Dabar merginos ruošia si respublikinėms „Žalgi rio" pirmenybėms, kurios šį šeštadienį vyks taip pat Trakuose.
K. JANKAUSKAS
Sėkmingai šį sezoną akademinio irklavimo varžybose startuoja VU MMF antrakursės Loreta Pavilionytė ir Nijolė Ka valiauskaitė. Neseniai Trakuose vykusiose TSRS II grupės pirmenybėse jos iškovojo čempionių var dus ir teisę sekančiais metais varžytis su stip riausiais šalies sportinin kais.
SP’&rfib Gausus varžybomis buvo šių metų sezonas universite to orientacininkams. Kartu ir nepaprastai sėkmingas. Šiemet universitetą baigė penki sporto meistrai, bet jaunimas sugebėjo pakeisti veteranus. Orientacininkai prieš vasa ros atostogas iškovojo tau res LTSR aukštųjų mokyklų varžybose moterų ir vyrų grupėse, o po poros savai čių, labai dramatiškoje ko voje buvo iškovotas ir mū sų sportininkams įteiktas pa jėgiausio respublikoje kolek tyvo prizas LTSR pirmeny bėse. Rugsėjo pirmosiomis die nomis, vos išklausę įžangi nių paskaitų, mūsų orienta-
Vargu ar rasime kitų spor to šaką, atnešusią Lietuvai tiek džiaugsmo, kiek inklavimas. Net nesidomimiems sportu geiai žinomi G. Ramoėkienės, L. Kaminskaitės, Vyt- Butkaus vardai, Z. Juk nos, A. Bagdonavičiaus pasie kimai. Mums, universiteto studentams, ypač įdomus pastarojo sportininko kelias. Ne kur kitur, o VU aštuonvietės įguloje mokėsi irklavi mo abėcėlės busimasis olim pietis. „Pirmieji blynai" bu vo prisvilę — dėl jo kaltės universiteto įgula respublikos pirmenybėse finišą pasiekė antrąja. Nenuostabu — juk prieš įstodamas į universite tą, A. Bagdonavičius domė josi tik šachmatais, šaškėmis. Įdomi detalė: 1956 m. aš tuoniolikmečio V. Ivanovo pergalės Melburno olimpia doje paskatintas, A. Bagdo navičius pravėrė irklavimo bazės duris. 1960 m. į Ro mos olimpiadą drauge su vienvietininku V. Ivanovu vyko ir ekipažas iš Lietuvos — A. .Bagdonavičius ir Z. Jukna. Be abejo, atėjus penkiolik mečių rekordininkų erai, iš augus sporto lygiui, tokiais tempais kopti į Olimpą ne beįmanoma. Bet ir tais lai kais A. Bagdonavičiaus ir Z. Juknos įsiveržimas į sporto aukštumas buvo labai netikė tas. Juo labiau, kad Z. Juk na iki 22 metų rimtai nespor tavo.
busimasis specialistas ga lėtų laisvai orientuotis in formacijos sraute, sava rankiškai papildyti savo intelektą. Puikios studen to žinios šiandien — ryt dienos gamybos aukšto efektyvumo pagrindas.
MOKOSI AKTYVAS Rugsėjo 30 d. popietę į universiteto Aktų salę susirin ko pirmų kursų grupių seniūnai, komjaunimo sekretoriai, protorgai. Čia įvyko komjaunimo aktyvo mokymas. Buvo aptarti aktualūs visuomeninio darbo, studijų, komjaunimo organizacijos veiklos uždaviniai. Pranešimų apie universiteto komjaunimo organizacijos struktūrų padarė komjaunimo komiteto sekretorius H. .Ra monas. Jis supažindino pirmakursius su komjaunimo darbo aukštojoje mokykloje specifika, reikalavimais. Komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas G. Kalčinskas kalbėjo apie visuomeninės politinės praktikos, le nininės įskaitos uždavinius, davė daug gerų patarimų gru pių komjaunimo aktyvui, pradėjusiam naujų darbų. LLKJS CK SSB štabo vyr. inžinierius J. Gerdvila apžvel gė studentų „trečiojo semestro" rezultatus, papasakojo apie štabo planus ateičiai. Daug šiltų pamokančių žodžių pirmakursiams tarė pro rektorius B. Sudavičius. Jis kalbėjo apie komunistinio po žiūrio į darbų ir studijas ugdymų, apie grupės kolektyvo ir jo branduolio — komjaunimo aktyvo — vaidmenį, sie kiant, kad visi studentai gerai mokytųsi, apie nepakantu mų bet kokiems akademinės drausmės, elgesio normų pa žeidėjams. J. VALANČIŪTĖ
VĖL ŠALIES ČEMPIONĖ! Du medaliai iš TSRS šimtalangių šaškių pirme nybių atkeliavo į Vilnių. Juos atvežė VU studen tės, antrakursė biologė L. Travina bei trečio kur so ekonomistė R. Vitkaus kaitė. Liubovei jau antrą kartą atiteko šalies čem pionės titulas ir kelialapis į pasaulio pirmenybes. Bronzos medalį iškovojusi Roma patvirtinta pasaulio pirmenybių atsargine da lyve.
*** Klaipėdoje kovas baigė iinklininkai — II LTSR jau nimo žaidynių dalyviai. Vil niaus miesto sportinę garbę gynė VU vaikinai, vadovau jami trenerio S. Kričialos. Mūsų tinklininkai įtikinančiai įveikė varžovus (per visus susitikimus nepralaimėjo nė vienos partijos) ir pelnė čem pionų vardus. Komandos ka pitonui V. Kireiliui ir A. Ži linskui įteikti geriausių tinklininkų prizai. Vilniečių komanda — per spektyvaus jaunimo koman da. Universitete pradėję stu dijuoti V. Kireilis, R. .Palio nis, V. Artamonovas ir A. Žilinskas treniruojasi repre zentacinėje . Kuro aparatū ros" komandoje. Čia meist riškumą kelia ir PEF antra kursis V. Gataveckas (beje, šiame fakultete, darbo eko nomikos specialybėje, susi rinko vos ne visa koman G ADOMAITYTE da).
Orientacininkų pergalės cininkai išvyko atstovauti respublikos akademiniam jau nimui sąjunginėse studentų pirmenybėse Minske. Ypač sėkmingai startavo mūsų jaunieji. Jaunių komanda — A. Tribinevičiūtė, V. Keina (Med. F), S. Taunytė (FAF), M. Ptašekas (ChF) — iško vojo pirmąją vietą. Dviejų dienų kovoje mūsų orientaci ninkai treti metai iš eilės iš kovojo komandomis antrąją vietą, praleidę į priekį tik Rygos politechnikos institu tą. Mūsų klubo komanda, varžydamasi su respublikų rinktinėmis, liko ketvirta. Nugalėjo Maskvos studentų rinktinė. Prieš keletą dienų Varėnos apylinkėse pasibaigė dvi die nas trukusios LTSR SDAALR orientacijos varžybos, kur
mūsų orientacininkai atkak liai kovojo su buvusiais mū sų auklėtiniais — dabar LTSR Mokslų akademijos sportininkais. Treti metai iš eilės pereinamąjį prizą iško vojo universiteto orientaci ninkai. V. JANUSKIS
Vilniuje viešėjo Prahos universiteto krepšininkai. Aikštelėje ne itin „svetin gi" jiems buvo mūsų sportininkai. Vaikinai įveikė čekus rezultatu 74:67, o merginos — 50:35.
Nuotraukoje: LTSR II jaunimo žaidynių čempionai — universiteto tinklininkai Pirmoje eilėje (iš kairės): A. Dirsė, R. Voišnys, V. Kireilis, V. Artamonovas, ant roje eilėje: R. Krivickas, A. Žilinskas, treneris S. Kričiala, V. Gataveckas ir R. Pa lionis.
Filologai buvo toli: dar už Pasvalio, Naradavos sodinin kystės tarybiniame ūkyje. Ūkis didžiulis (neseniai prie jo prijungtas ir Pasvalio vaismedžių medelynas), tai vienas ir priėmė du šimtus fakulteto studentų. Visi buvo išmėtyti, gyveno trijose vie tose: kas prie Pasvalio (rusistai ir germanistai), kas Daniūnuose (iš ten jau ir Pa biržė matyti), o IV k. litua nistai kasdien iš ūkio centro važinėdavo dirbti j Pasvalį. Kaip seikėsi filologams? Pirmom dienom papasakojo anglistė I. (asmens nenurodau, nes pasakota buvo pri vačiai): „Taigi va, apie 100 žmonių gyvenam pastate, kuris vie niems primena pilaitę, o ki tiems — paprasčiausią rau donų plytų namą; jame dide li dideli kambariai, viename iš jų — mes, 18 anglisčių. Šiandien iki pietų skynėme erškėtuoges. Dabar visas kū nas pilnas spyglių. Po pietų skynėme labai skanius obuo lius. Obuolių skynimas, pasi rodo, labai subtilus darbas. Obuolį reikia nuskinti beveik nępalietus jo rankomis. Ot! Jeigu ant obuolio lieka pirš tų antspaudų, tai nubrokuojama visa dėžė. Kaip ir reikėjo tikėtis, esu jau prisivalgiusi slyvų ir obuolių. Rytoj tai jau bijosiu lipti į Obelį, nes ir storiau
sia šaka nebeartlaikys mano svorio.. Lituanistė A. (vėlgi tyliu dėl tos pat priežasties) pasa kojo, kai darbai jau ėjo prie pabaigos: „Šiandien vėl slyvos. Sky nėm tokias didžiules raudo nas — Viktorijas. Vėl paki lo entuziazmas, pririnkom kiekviena po 12 dėžių, o tai beveik po dvi normas. Va kar irgi buvo malonu dirbti: rinkom obuolius krituolius, bet ne šiaip kokius, o nuosta biai raudonus, didelius; jais nusėta visa žemė. „Obuolrinkis", — juOkavom. Iš tikro, darbas panašus į bulvių rin kimą, tik tiek dar, kad čia jauti „estetinį pasigerėjimą", kaip kad mūsiškės sako". Lituanistė B.: „Skinam obuolius! Nors kartą nusi šypsojo ta laimė — ne bul ves, ne akmenis rinkti. Už teks pavydėti kitiems: paga liau ir mes — „privilegijuo ti" talkininkai. Bet... Manot, taip lengva priskinti po 12 dėžių obuolių kiekvienam? Tik pirmąją dieną atrodė, kad kalnus nuversim, kai mus paskyrė prie ananasinių: didžiuliai, geltoni, vos delnais apglėbi. Įdėjai keletą tokių į kibirą — ir pilnas. Tik pirmąją dieną atrodė, kad jau valgysim tų obuolių — tai už visus praėjusius metus ir dar porą į priekį. Nepradėjusi ems dirbti atro
dė kvailas klausimas: „Ar mokame skinti obuolius?" Pa sirodė gi, kad ir tos 12 dė žių ne taip greit pildosi, kad prisivalgyti į priekį išvis ne įmanoma. Pasirodė netgi, kad ir skinti nemokama: žiūrėk, ir liko tavo pirštų antspau dai ant tų gražiųjų ananasinių (netgi jei dirbsi su pirš tinėm!!). Prisiėjo išmokti... Slyvos — tikri dangiški mig dolai: pačios burnoje tirps ta. Kas sugebėjo jų pagun doms atsispirti, priskindavo po keletą normų. Rimutė Rutkūnaitė su savo brigada net po 9 rublius per dieną uždirbdavo. Šiaip — gyvename irgi neblogai. Vakarais merginos visos iki vienos mezga (par važiavusios žadam suruošti lituanisčių rankų darbų pa rodą), vaikinai — politikuoja ir rūpinasi merginų apsauga. Žiūrim televizorių, kino fil mus ir spektaklius naujuose Naradavos kultūros namuo se (D. Umevičiūtės „Pago nės" aptarimas pakėlė dar bingumą keletui dienų!). Val gom saikingai. Tiesa, gyve nam buvusiam fon Rapo dva re prie žydinčio tvenkinio, miegodami dideliuose aristo kratiškuose kambariuose, sap nuojam ne freilinas ilgom sukniom, o tas pačias sly vas ir ananasinius obuo lius. VI. TALACKONIS
OBUOLRINKIS
Prastai atostogos baigėsi penktakursiul biologui A. Gurskui. Atsitik nemalonu mams prieš pat rugsėjo pir mąją! Jei ne tas vaikas, bė gęs skersai kelią, gal Alber tas ir toliau būtų ramus be teisių važinėjęs su raudona „Java". Autoinspekcijai su mokėjo pabaudą, o universi tete jam pareikštas griežtas rektoriaus papeikimas. Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.
Svarbiausias mūsų klubo darbas — kompleksinės kraš totyros ekspedicijos. Jau ke letą metų drauge su mumis jose dirba ir po gedėtą ar kelioliką Vilniaus konserva torijos studentų — užrašinė ja liaudies dainas, instrumen tinės muzikos melodijas. Bet rengia jie ir savo ekspedici jas! Kaip sekėsi vienoje iš jų (Aukštėlkuo6e, Radviliškio raj.), šiandien (X.8) mūsų klube papasakos konservato rijos IV kurso studentas R. Astrauskas. Savo pasakojimą jis iliustruos magnetiniais garso įrašais. Renkamės — kaip paprastai — 20 vai. Fi lologijos fakuLteto 92-ojoje auditorijoje. Kraštotyrininkų klubo valdyba
„Kur dursi pirštu, butis.
ten pirmūnas", —
giria ketvlrtakursius lituanistus doc. V. La
nuiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiHiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiuiiiiHiiittiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiuiiimuiiiiniiniiiiiiiiiiHiiiiiiiuiiuiiiimiiiiniiittUHiiiinm
APIE PRAKTIKĄ VILNIUJE Vilniaus ir Greifsvaldo (VDR) universitetų bend radarbiavimo sutartyje numatyta keistis ne tik dėstytojais, mokslo dar buotojais, bet ir studen tais. Šiemet, rugsėjo 13 d. atvykęs j Greifsvaldą, maloniai nustebau radęs studentų I-o bendrabučio fojė gražiai apipavidalin
tą sienlaikraštį, kuriame paskelbtas informacinis straipsnis su beveik 50 spalvotų nuotraukų apie mūsų universitetą ir res publiką. Jį paruošė greifsvaldiečiai studentai medi kai, atlikę gamybinę praktiką mūsų universite to klinikose. Išsamiai su minėti mūsų medicinos ir
Šypsenos
A$ NEKALTAS!
(kolūkio „Žingsnis į šoną" II brigados brigadininko Jono Gagrės pasiaiškinimas)
Aš, Jonas Gagrė, pasiaiš kinu, kodėl mano vadovau jama brigada neįvykdė šių metų plano. Dėl visko kalti studentai, kuriuos man ant sprando užkrovė pirmininkas, lyg būtų jie man reikalingi. Geriau į fermą būtų atsiun tęs veislinį jautį, . tai bent naudos būtų buvę. Žemiau išdėstau objekty vias priežastis, dėl kurių bu vo neįvykdytas planas: 1. Kai studentai neleido gerti kolūkiečiams darbo me tu, kolūkiečiai gėrė namuo se, ko pasėkoje laukuose ne beliko dirbančiųjų. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
sveikatos apsaugos pasie kimai, mūsų universiteto bazės, bibliotekos; foto nuotraukose užfiksuoti draugiški susitikimai, eks kursijos po kraštą, istori nes vietas ir pan. Šis sienlaikraštis sukėlė dide lį susidomėjimą ir kitų studentų, daT nebuvusių Tarybų Lietuvoje. Todėl nenustebau, kai po mano paskaitų IV kurso studen tams medikams, gaudavau
2. Šeštadieniais ir sekma dieniais studentai rengdavo įtartino lygio koncertus ir šo kius, o po to lydėdavo • pirmaujančias melžėjas, dėl ko pirmadieniais karvės likdavo ■ nedamelžtos, o vištos' nedėjo kiaušinių. 3. Studentų maistui teko pjauti kiaules, kas sumažino ir taip nedidelę jų bandą. Kas dėl studentų skundo, jog aš nuo jų stalo pasisavinau porą bekoniukų, tai yra me las. Žmona mano liudininkas, kad paimdavau tik po pusę, o aš savęs šmeižti neleisiu. 4. Studentai nevalgę išnai kino 5 km spinduliu vištas, žąsis, varnas, žvirblius ir ki tus valgomus paukščius. Ka
KAINA 2 KAP.
dangi .buvo išnaikinti žvirb liai, padidėjo kenkėjų skai čius javuose, dėl ko sumažė jo grūdinių kultūrų derlius. Be .to, iš patikimų šaltinių girdėjau, kad buvo užpulta stambių raguočių banda ir apgraužtos.' obelaitės kolūkie čių soduose. Manau, jog tai taip pat studentų darbas. Studentai mane įžeidė sa kydami, jog aš nemoku va dovauti, esu girtuoklis, daug ką pasisavinu į savo kiemą ir todėl brigada yra atsiliku si, o aš sakau, kad kalti stu dentai ir jų kaltę pilnai įro džiau. J. Gagrė.
REDAKCIJOS ADRESAS:
po keletą klausimų apie mūsų universiteto Medici nos ir kitus fakultetus, studijų tvarką, programas ir kt: Šiuo metu abu univer sitetai intensyviai ruošia si kuo plačiau paminėti garbingas sukaktis — mū sų universitetas 400 metų, o Greifsvaldo — net 525 metų. Mes, abiejų univer sitetų higienistai, tom progom žadam paruoš
ti ir atspausdinti lietuvių, vokiečių ir rusų kalbo mis informacinį leidinį — brošiūrą apie higienos šiuose universitetuose rai dą ir ryšius. Labai prašome tuos, kas turi ar žino, kur galima rasti tokios medžiagos, pranešti Medicinos fakul teto Higienos katedrai.
Universiteto internacionali nis klubas kviečia naujus narius. Renkamės spalio
14 d. 20 vai. prie rektorato posėdžių salės (centriniai rū mai, 13 kamb.). Visų, kas taps mūsų klubo nariais, lau kia įdomus ir labai reikalin gas darbas — tėkš priiminė ti svečius, rengti Politinės dainos festivaflius, susirašinė ti su pasaulio jaunimu ir kt., žodžiu — savo veikla prisi dėti prie kovos už taiką, progresą, skleisti taurias tau tų draugystės idėjas.
PASALINTI Prof. V. KVIKLYS NEPAŽANGŪS katedros vedėjas STUDENTAI
Svetingai pasitiko jaunimo knygų šventės rengėjai tuos, kas šeštadienį ir sekmadienį atėjo Į Jaunimo sodą. Sla švente prasidėjo jaunimo knygų savaitė. Jos rengėjai pa sirūpino, kad šis renginys padėtų ne tik platinti ir po puliarinti knygą, bet ir ją pamilti, išmokytų naudotis kny gų lobynais. Vyksta įvairios diskusijos, susitikimai su knygų leidėjais ir autoriais. k. JŪRELE
Matematikos ir mechani kos fakulteto I k. stud. K. Rybakevičius, J. Zabliius, II k. stud. A. Kullauskas ir S. Šešelgis, Fizikos fakulteto I k. stud. R. Kosmočiūtė ir G. Žaldokas, Medicinos fakulteto I k. stud. R. Ruikys, Filologijos fakulteto I k. stud. L. Šimkevičlūtė ir D, Martinonis, Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. J. Stoškus, V. Dubosaitis, A. Vasiliauskas.
Artūras SODYS (Iš VISI laikraščio „Inžinerija")
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 29815
LKP CK leidyklos spaustuvė
LV 13500
Užs. Nr. 2928
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA