cans/Binis sucioericas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. spalio 19 d.
Rektorato posėdy apie PDG Ketvirtadienį, spalio 11 d., įvyko rektorato posėdis, ku rio metu buvo taip pat ap svarstytas Gamtos ir Pramo nės ekonomikas fakultetų PDG komisijų darbas. Gamtos fakulteto PDG ko misijos pirmininkas dekanas doc. R. Tarvydas papasako jo, kaip fakultete ruošiami PDG komplekso ženklininkai. Visas normas išlaikė 81 stu dentas, 341 studentas yra iš lakęs po 4—5 rungtis. Sun kiausiai sekasi laikyti plauki mo. prisitraukimų ir šaudy mo normas. Nerimą kelia IV ■r V kursai: ketvirtajame nė ra nė vieno studento, išlai kiusio visas komplekso nor mas, o penktajame — tik 3. 0 kaipgi PDG normas laiko fakulteto dėstytojai? Iš viso fakultete 120 dėstytojų ir darbuotojų (26 dėl sveikatos atleisti). Išlaikė 63. Dekanas savo pranešime Paminėjo, kad d:delę pagai rę fakultetui teikė sporto klubas, Fizinio auklėjimo ka tedros dėstytojas J. Saplins kas. Tačiau neapsieita ir be trūkumų: dekanatas stokojo Patyrimo, nepagalvota ir apie [a., kad IV—V kursų studen*ai šias normas laikytų prak tikos metu, priekaištų yra ir dėl medicininio patikrinimo, *aiP pat per mažai dėmesio Puvo skiriama aiškinamajam darbui. Apie PDG normų laikymą amanės ekonomikos fakulete informavo prodekanas dr*. J. Kunčiną. prodekano pranešimo susidarė įspūdis, kad šiame ukultete padėtis kur kas ■udnesnė. Normas išlaikė 41 studentas, penktame Urše — tik 17. Nepradėtos a*kyti tokios rungtys, kaip Ptaukimas, šaudymas, turisti
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
nis žygis. Fakultete nėra dės tytojo, kuris būtų išlaikęs vi sas PDG normas. Mažai šiuo darbu rūpinasi fakulteto ,,še fas" Fizinio auklėjimo kated ros dėstytojas M. Merkšaitis. Apie minėtų fakultetų veiklą, laikant komplekso „Pasiruošęs darbui ir TSRS gynybai" normas, kalbėjo sporto klubo atstovas V. Ma tulaitis, Universiteto PDG ko misijos pirmininkas P. Urbo nas ir kiti. Jie 'pastebėjo, kad per mažai rūpinamasi doku mentacija, apskaita, pristato mi tik žiniaraščiai, kai tuo tarpu būtini ir pirminiai do kumentai, t. y. varžybų, tu ristinių žygių protokolai ir kt. Fakultetų dekanatai, kom jaunimo biurai. Fizinio auk lėj :mo katedra turėtų geriau kontroliuoti, kad nebūtų ap einami PDG normų laikymo nuostatai, j šį sąjūdį kuo greičiau įtraukti visus pi.rB. Z. makursius.
•I* Įvyko 'Istorijos fakulteto SMD ataskaitinė - rinkiminė konferencija. Jos metu buvo išklausyta SMD fakulteto tarybos pirmi ninko Z. Burnio ataskaita už draugijos veiklą 1972—73 mokslo metais. Tarybos pir mininko pavaduotojas A. Aputis savo pranešime trum pai nušvietė būrelių veiklą. Apie atskirų būrelių darbą papasakojo D. Kaunas (bibliotekininkystės būrelio pirmininkas), V. Navickas (psichologų būrelio pirmininkas), B. Puniškytė (a.rcheologijos būrelio pirmininkė). Apie studentų mokslinių darbų rašymą, jų pristatymą apžiūroms, dalyvavimą įvai riose konferencijose bei at skirų būrelių veiklą kalbėjo fakulteto SMD mokslinė va dovė doc. V. Kašauskienė, prodekanas doc. V. Žeimantas, SMD centrinės tarybos pirmin;nkas J. Lakis. Taryba už aktyvų dalyva vimą fakulteto draugijos veikloje, už pagalbą, leidžiant sienlaikraštį, įteikė asmenines dovanėles B. Puniškytei, V. Navickui, J, Paleckiui ir ki tiems. Z. BESASPARYTĖ
LTSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo Įsakas DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO DRG. CH. KIBARSKIUI Už nuopelnus medicinos mokslui ir aktyvią visuomeni nę veiklą suteikti Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto einančiam Hospitalinės terapijos katedros profesoriaus pareigas, me dicinos mokslų daktarui, Lietuvos TSR nusipelniusiam gy dytojui Chackeliui “ Kibarsklui Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas M. SUMAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1973 m. spalio 12 d.
Prieš Prekybos fakulteto ataskaitinę - rinkiminę kon ferenciją aktyvas aptarė „paskutinius" reikalus. Nuo traukoje: iš kairės matome sekretoriaus pavaduotoją or ganizaciniam darbui E. Mir-
FAKULTETŲ KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE VYKSTA ATASKAITINES RINKIMINĖS KONFERENCIJOS Finansų ir apskaitos fakul teto delegatai pirmadienį rinkosi J Kolonų salę. Kieme nufotografavome V. Kurpaltytę — statistikos specialybės komjaunimo sekretorę, J. Jokšą — ekonominės kiber netikos IV kurso grupės sek retorių ir I. Krutulytę — bu halterinės apskaitos IV kurso studentę, atsakingą už spe cialybės komjaunuolių visuo meninę veiklą.
zą, prekių mokslo Specialybės sekretorę S. Mažulytę, fakul teto komjaunimo biuro sek retorių Z. Jankauską, įskaitos sektoriaus vedėją E. Prakai tytų. A. STANEVIČIAUS nuotr.
VAIKINAI IR MERGINOS! UOLIAI
ĮSISAVINKITE MARKSISTINĮLENININĮ MOKYMĄ, MOKSLO, TECHNIKOS IR KULTŪROS
LAIMĖJIMUS! AKTYVIAI
KOVOKITE UŽ TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮVYKDYMĄ! Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 56-osioms metinėms
Konkursas kiekvienam Visasąjunginiai studentų darbų visuomenės moks lų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo istori jos klausimais konkursai tapo mokymo ir auklėjimo proceso sudėtine dalimi. Jie darosi vis masiškesni, gerėja studentų savarankiškų tyrinėjimų kokybė. Komjaunimo organizacijos uždavinys — pasiekti, kad kiekvienas studentas dalyvautų darbų ir refe ratų ruošime. Kaipgi šį konkursą organizuoti aukštojoje mo kykloje? Štai ką rekomenduoja neseniai „Molodaja gvardija" leidykloje išleistas probleminių ir metodi nių straipsnių rinkinys ,,Komsomol v vuze". Pasirinkti studentams temą padeda visuomeninių mokslų katedrų dėstytojai. Katedrose sudaromos konsultantų grupės, kurios padeda konkurso daly viams. Pravedami specialūs užsiėmimai ir nuolati nės konsultacijos tiems, kas naudojasi darbe pirmi niais šaltiniais. Konkurso aukštojoje mokykloje turas susideda iš 4 etapų: grupė — kursas — fakultetas — aukš toji mokykla. Masiškas konkursas tas, kuris prasi deda grupėje. Grupėje numatomi darbų autoriai, gynimų grafi kas. Moksliniais vadovais gali būti vienos iš visuo meninių katedrų dėstytojai, kurie šioje grupėje tu ri seminarus, arba profilinių disciplinų dėstytojai. Studento darbo vadovu gali būti ir atitinkamos mokslo įstaigos, miesto ar rajono partinis, tarybinis, komjaunimo darbuotojas. Baigti darbai svarstomi arba grupės seminaruose, arba po paskaitų. Autorius trumpai išdėsto darbo turinį, oponentai pasako savo nuomonę. Po to nu tariama, ar apsiriboti svarstymu grupėje, ar reko menduoti darbą tolimesniems etapams. Pastaruoju atveju autorius turi galimybę atsižvelgti į pastabas, pagerinti savo darbą. Kursų mokslines konferencijas rekomenduojama ruošti pagal temas. Jas rengia visuomeninių moks lų katedrų dėstytojai ir komjaunimo biuras. Šios konferencijos nutaria paskatinti geriausių darbų au torius ir rekomenduoja darbus sekančiam etapui. Fakulteto mokslinę studentų konferenciją rengia fakulteto organizacinis komitetas. Jai pasibaigus, aukštosios mokyklos orgkomiitetas sudaro konkursi nes komisijas TSKP istorijos, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos, marksistinės — lenini nės filosofijos, mokslinio komunizmo ir politinės ekonomijos problemoms. Šios komisijos — žiuri, kurias sudaro tam tikros disciplinos dėstytojai, komjaunimo organizacijos ir SMD atstovai, atrenka geriausius studentų darbus ankštosios mokyklos konferencijai. Aukštosios mokyklos studentų mokslinę konfe renciją geriausia rengti sekcijomis. Mokslinės tarvbos, komjaunimo ir profsąjungos komitetų posėdy je suvedami rezultatai, paskatinami nugalėtojai. Konferencija baigėsi. Dabar aukštosios mokyklos organizacinis komitetas gali pasiūlyti studentų dar bus respublikiniam komitetui. Taigi, taip turėtų vykti 'konkursas aukštojoje mokykloje. Ir svarbiausias uždavinys — dar kartą pabrėžiame — kad jame dalyvautų kiekvienas stu dentas. Čia jau komjaunimo biurų darbas.
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIME
Ar galima ataskaitinėjerinkiminėje konferencijoje rasti atsakymą j tai, kaip dirbo komjaunimo organiza cija? Būna gražbylių, kurių pasiklausęs pamanysi, kad jų veikloje viskas auksu ži ba. Yra žmonių darbštuolių, kurie tyliai atlieka savo pa reigą, negaili jėgų naudin gam visuomeniniam darbui, bet menkiau peba kalbėti tribūnoje. Vis dėlto kiekvie nu atveju fakulteto komjau nuoliai, deleguoti į konferen ciją, turi Išanalizuoti, ap svarstyti, kaipgi mes dirbo me, ką padarėme, kokie už daviniai laukia. Tam ir ši šventė — vadinama darbo žodžiu — Konferencija. Į Finansų ir apskaitos fa kulteto komjaunimo organi zacijos ataskaitinę - rinkimi nę konferenciją atėjau be jokių simpatijų ar antipatijų, be išankstinės vertinimo sche mos. Lyg į pirmą susitikimą, nors apie šios organizacijos darbus visi esame girdėję.
Daug amžių slegia senuosius Universiteto rūmus. Nu blanko spalvos, aižėja sienos. Statybininkai ir restaurato■lal stengiasi statiniams ir senųjų meistrų darbams grą žinti pirmykštį grožj. A. ULOZEVlClAUS nuotr.
PUSĖS MILIJONO RUBLIŲ PASLAPTIS Aukšta Jono bažnyčios varpinė, bet ir jos viršūnę pa siekė skardininkai. Įėjimas į naujai atgimusį Stuokos-Gucevičiaus kiemelį. M. KURAIČIO nuotr.
Idėjos, kurias reikia įgyvendinti
sekretorius Rimantas Kaire- siekėme, kad ne tik sumažė- blogo mokymosi priežastis organizacijai auklėti būsimus lis. tų skolininkų, bet padidėtų yra studento nepakankamas mūsų studentus. .. .Mes suprantame, jog pa- ir pirmūnų. Jei 1972/73 darbas per semestrą, blogas Pavasario sesijoje daugiaugrindinis studento uždavinysm. m. fakultete buvo 28 la- paskaitų lankomumas. Tikri- šia įsiskolinimų turėjo pir— gerai mokytis, stengėmės, bai geraiišlaikę sesiją, tai nome, kaip seniūnai žymi makursiai (49). Tai rodo, kad fakultete būtų kuo ma- šiemet — 38 studentai. . paskaitų praleidimus. Prieš kad jie dar sunkiai adaptuožiau blogai ir patenkinamai Bet tai yra labai mažai, sesiją grupėse vyko susirin- jasi. Ir ateity reiktų žymiai besimokančių studentų. .palyginus su tais studen- kimai, kur buvo svarstomi sustiprinti darbą su pirmaJei 1972/73 m. m. pavasatais, kurie mokosi patenkina- klausimai, susiję su grupės kuršiais. rio sesijoje bendras fakulte- mai. Tai rodo, kad komjau- pasiruošimu sesijai. Mūsų . . .Visasąjunginiame stuto pažangumas buvo 85%, nimas turėtų daugiau dėme- nuomone, tokie susirinkimai dentų sąskrydy buvo (pabrėž tai šiemet jau 88,9%. Tai šio skirti auklėjamajam dar- turėtų vvkti ne tik prieš pat ta, kad, norint kūrybiškai išakivaizdūs rezultatai, kurie bui šioje srityje. sesiją, bet ir semestro eigo- mokti specialybę, tapti aktyapvainikuoja nuoširdų kas. . .Fakulteto komjaunimo je. viu komunizmo kūrimo dalydieninį dėstytojų, dekanato, biure pastoviai buvo svarsto.. .Fakulteto komjaunimo viu, partijos politikos skelbėkomjaunimo organizacijos mi nepažangūs studentai — organizacija neliko nuošaly ju masėse, reikia įsisavinti triūsą. Vis dėlto ir tokie re- komjaunuoliai, nagrinėjamos ir nuo stojančiųjų į fakulte- marksizmo - leninizmo teorizultatai mūsų nepatenkina, jų nepatenkinamo mokymosi tą kontingento (gerinimo, ją. Kai kyla viso Universiteto priežastys, apsileidėliai bau- Sis darbas buvo atliekamas Tai gerai supranta mūsų pažangumas, fakultetas ture- džiami. Ir tai, kad su daž- agitžygio metu, šefuojamose komjaunuoliai: geras visuotų dar gerinti darbą šioje nu svarstytuoju daugiau ne- mokyklose. Vilniaus m. XV meninių disciplinų studijavisrityje. tekdavo susitikti biure, ro- mokyklų šefavo daugiau- mas — pastovi tema kom.. .Komjaunimo organizaci- do, kad šios priemonės ture- šia profesinio orientavimo jaunimo susirinkimuose. Nors jos uždavinys yra pasiekti, davo poveikį. Sustiprinome kryptimi. Rezultatai akivaiz- šįmet visuomeninių disciplikad studentas ne tik įsisavin- ir studentų studijavimo per dūs: pagausėjo šią mokyklą nų egzaminus patenkinamai tų žinių minimumą, bet ir semestrą kontrolę: svarstė- baigusių mūsų fakulteto I išlaikė 41 % studentų, lygitaptų visapusiškai išsivysčiu- me nelankančius paskaitų, kurse. Ateity reikėtų šefuoti nant su 57% pernai, vis tiek šia asmenybe. Mokantis pa- koliokviumų. Manytume, at- dar mažiausiai 3 mokyklas, jųjų studijavimas dar nėra tenkinamai, sunku tapti to- eityie reikėtų atkreipti di- ir pageidautina — kaimo, pakankamas. Kiekvieno komTaigi, paklausykime, ką kiu specialistu, kokio reika- dėsnį dėmesį šiai kontrolei, Nereikėtų apsiriboti vien jaunuolio šūkiu turi tapti: gi savo ataskaitoje kalba fa lauja visuomenė. Tad ir mes idant šis darbas yra pats proforientavimu, o realiai pa- visuomeninių mokslų discipdažniausiai dėti mokyklų komjaunimo linas — tik labai gerai ir kulteto komjaunimo biuro savo akademiniame darbe efektyviausias:
gerail Komjaunimo biuras tu rėtų ypač jautriai reaguoti į blogus visuomeninių discip linų studijavimo faktus, ta: traktuoti kaip komjaunimo įstatų pažeidimą ir griežtai bausti už tai. . . .Fakulteto komjaunime biuras, diegdamas visuomeni nės-politinės praktikos siste mą, stengėsi, kad studentai įgautų šio darbo įgūdžių t. y. kad ši sistema juos ug dytų. Komjaunimo organizacijas uždavinys buvo pasiekti, kad kiekvienas komjaunuolis tu rėtų pastovų visuomeninį įsi; pareigojimą. Bet pirma, nei to reikalauti, reikia pagerin ti pačios organizacijos dar bą, išplėsti jos veiklos sritį, kad kiekvienam komjaunuo liui atsirastų jį dominančio visuomeninio darbo. Tam bu vo įsteigta visa eilė naujų organų prie komjaunimo biu ro, kaip ideologinė, akade minė, organizacinė, vaizdinės agitacijas komisijos, stovyk lų štabas ir kt. .. .Fakulteto grupėse vyko daug renginių, skirtų inter nacionalinio jaunimo auklėji mo klausimams. Jautėsi P3’ (Nukelta j 4 psl.)
I Vieni gal jau ir dėmesio -kreipia, kiti, bėgdami statybos dulkių ir triukšK.',' keikia statybininkus, stuEntai braukia prakaitą, neKįjrm žemes ir tampydami Emalius, ir tik nedaugelis, ■ būt, įsivaizduoja, kaip I. .; ai remontuojami VilE,js universiteto senieji rūl';' ■ įtai keletas Skaičių, kurie |..: šiek tiek iliustruoti darlįn apimtį pinigine verte. Iki l|969 m- Universiteto remonI™ buvo skiriama 120 tūksB-ančių rublių metams. Nuo 1’969 m. specialiu Lietu; TSR Ministrų tarybos I įtarimu lėšos nuolat’ didiI unos — jau 1970 m. UniIversitetas gavo 390 tūkstanIjų rublių, 1972 m. — 480 I ūksiančių rublių, o šiais me|j;>s Universiteto remontui Iširta daugiau kaip pusė mi lijono rublių. I Centrinis darbų frontas — ■ Filologijos fakulteto pastaIbi. Pagrindiniai remonto sekI toriai čia tokie: lituanistų ■ skyrius, rasistų ir romanųhermanų filologijos skyrius. ■ filologijos fakulteto patalpos, Laja, ne visais laikais buvo luudojamos tokiems kilniems ■tikslams kaip dabar. Kaip Išpasakojo Paminklų konserI ravimo instituto architektė [E. Urbonienė, įvairiu metu ■ jos buvo skirtos arkliams ■ laikyti, grūdams saugoti ir l.-.at bravorui gaminti. 1812 m. I buvusiuose vyskupo Masals kio pastatuose įsikūrė ligoIninė. Juos remontuojant, 11815 m., šiukšlėmis buvo už versta daugelis rūsių, kuriuos [ valydami daug prakaito išlieir mūsų studentai. O štai, gilinant rūsį šalia 88 auditorijos, buvo ap stas įdomus radinys, kaip manoma, šulinio rentinio da lis. Įsivaizduokit, ten gėrė vandenį, kai dar nebuvo mū rą senelio Universiteto! Praėjo pustųkstantis metų, ir mūsų dienų meistrai šios patalpos išvaizdą ir paskirtį visiškai pakeis. Kitą pavasa ri savo duris žada atverti nauja studentų kavinė-klubas. Čia jūs galėsite pasėdė ti ! riksmam, triukšmingam draugų būry, išgerti puodu ką kavos ir gal net pažiūrėti spektaklį ant mažytės, maž daug keturių žingsnių pločio ir penkių ilgio scenos po skliautuotų lubų arka. Apšvietimo ir panašios klubo gudrybės lieka paslap tyje. Į klausimą, kam tiek daug privesta elektros laidų, gidas vyr. dėstytojas
APIE MUS RAŠO Pirmieji pediatrijos žings ni Lietuvoje žengti 1805 metais. Senajame Vilniaus universitete J. Sniadeckis išie:do „Pastabas apie fizinį vaikų auklėjimą". Keleriais getais vėliau profesorius J. frankas įsteigė Vilniuje TauW skiepijimo institutą, pasmotinystės institutą. 1922 metais Vilniaus Ste pono Batoro universitete įsteigta Pediatrijos katedra J klinika, kuriai vadovavo Profesorius V, Jasinskis. ūar nesibaigus Didžiajam tėvynės karui, 1944 metais ,'e‘ buvo įsteigta Pediatrijos ■'etedra. Be galo sunkiomis 'lygomis gydytojai pradėjo *ov4 su vaikų ligomis, pra“ejo kurti mokslinę bazę. ■959 metais Vilniaus uni versiteto Medicinos fakultete ■neigta pediatrijos specialyDabar kasmet 60 jaunų •mkų gydytojų pradeda dare musų respublikos polikli* koše ir ligoninėse.
A. Kentra tik nusijuokė: „Tebūna tai siurprizas stu dentams". Šio būsimo klubo kaimy nystėje yra dar du rūsiai — tai Istorijos fakulteto pože mio teatras ir nedidukė, kai kam jau žinoma kino salė. Didesnę laiko dalį čia pra leis besimokantieji užsienio kalbų. Visi trvs rūsiai lanku su pa Stuokos-Gucevičiaus kie mą, puikų savo architektūra ir, pasak LTSR nusipelniusio artisto S. Sondeckio, retą sa vo akustika. Ne veltui jį pasirinko savo renginiams Universiteto teatras. StuokosGucevičiaus kiemas didelių peTtivarkymų nepamatys. Pri ėjimas prie jo iš Daukanto kiemo pusės jau grindžiamas tašytais akmenimis, o įėjimo durys atitiks kiemelio archi tektūros stilių. Praėję pro dekoratyvinius geležinius vartus, įvijais me diniais laiptais pakilkim į antrą aukštą — tai rusistų filologų kampelis. Rusų filo logijos skyrius, persikėlęs čionai 1972—73 metais, savo patalpomis spiečiasi apie Gorkio gatvės vienuoliktą numerį su langais į Gorkio gatvę ir Mickevičiaus kiemą. Senove dvelkiančios auditori jos, masyvios durys sukelia kažkokią romantišką nuotai ką. Tikriausiai, atkreipėte dė mesį į aštuonias nedideles nišas didžiojo koridoriaus sienoje. Netrukus jose užims vietas skulptoriaus K. Bogda no darbo 16—18 a. lietuvių švietėjų, poetų L. Rėzos, D. Poškos, D. Kleino ir kitų biustai. Jeigu norėsite iš čia pereiti į romanų - germanų filologijos skyrių, teks grįžti atgal: pastatas tarp šių pa dalinių remontuojamas. Praeikime pro jau įprastas dailininko R. Gibavičiaus „Mūzas" (jis taip pat deko ruos vestibiulį iš Gorkio gat vės pusės Lietuvos istorijos, mokslo, vaizduojamojo meno ir poezijos Vilniaus universi tete motyvais) ir, pasigrožė ję dailininko M. Šimulyno freska M. Mažvydo salėje, užsukim į trečiąją audiovi zualinę laboratoriją. Čia jūs pamatysite, kaip praktiškai įgyvendintas vie nas iš pažangiausių užsienio kalbos mokymo būdų. Dėsty tojas prie pulto įjungia mag netofoną, o studentas kabi noje, klausydamasis įrašo, pats kontroliuoja ir taiso sa vo klaidas. Dėstytojas, stu dentams nežinant, gali įsi jungti reikiamą kabiną, klau
sytis jų, taisyti daromas kal bos klaidas, o, reikalui esant, įrašyti jas į magnetofono juostelę ir vėliau išnagrinė ti individualiai. Taigi, stu dentas ne tik kad netenka galimybės snausti per paskai tą, bet ir aktyviai išnaudo-1 ja visą jam skirtą laiką. Šiaipgi dėstytojas .norėdamas patikrinti visų studentų ži- ( nias, pokalbiui su kiekvienu ( tegali skirti keletą minučių. ( Taigi, užsienio kalbos moky mas takioje laboratorijoje turi milžinišką pranašumą prieš paprastą auditorinį > 1 Grįžę į Daukanto kiemelį, atkreipkite dėmesį — kai kurių pastatų vieno aukšto langai nėra vienoje linijoje, viename aukštyje. Ypač tai pastebima Sarbievijaus kiemelyie. Ir pastatų viduje, koridoriuose grindys taip pat nėra viename lygyje. Aukš čiai išlyginti nuožulniomis plokštumomis. Tai ne seno vės statybininkų klaidos. Se nasis Universitetas — jungi nys pastatų, statytų įvairiais laikais. Universiteto pradžia — Skargos kiemo aplinkoje. Ir čia jūs sutiksite statybininkų. Tvarkoma Jono bažnyčia — busimasis pažangios mokslo minties muziejus. Nauji savi ninkai, o jų per ilgą bažny čios istoriją buvo ne vienas, kaskart savaip perstatydavo ar papildydavo pastatą nau jais statiniais, koplyčiomis. Todėl Jono bažnyčios archi tektūroje susipynė patys įvairiausi stiliai: gotikinis, klasikinis, barokinis. Ten, kur jie tarpusavy nedisonavo, stengiamasi išsaugoti na tūralų, senąjį bažnyčios vei dą. Bus atkurti 20 a. pradžios vitražai altoriaus pusėj, kai kurios freskos, uždažytos 19 a., išsaugotos paminklinės lentos A. Mickevičiui, S. Moniuškai ir kitiems kultūros veikėjams, restauruoti didie ji ir mažieji vargonai koply čiose. Centrinę bažnyčios da lį, numatoma užbaigti restau ruoti sekančiais metais. Ji bus naudojama kaip koncer tų, iškilmingų susirinkimų salė. Muziejaus ekspozicija bus išdėstyta salės pakraš čiuose ir koplyčiose. Filologijos fakultetas ir Jo no bažnyčia ne vieninteliai statybininkų bei restaurato rių rūpesčiai. Rimti dairbai atliekami bažnyčios kaimynystėje, K. Sirvydo, Počobuto kiemuose ir kitur. Senoji Alma Mater ruošia si savo 400 metų jaunystės jubiliejui. L. MEDELIS
Profesijos turtas Antakalnyje, kur sename pa state yra Universiteto Pe diatrijos katedra? Apie juos, jų kelius į katedrą, jų did vyriškumą kasdieniniame darbe neseniai „Tiesoje" (Nr. 236) rašė V. Bogušienė. Straipsnis vadinasi „Auk sveikas, mažyli!".
Kai Medicinos fakultete at sidarė vaikų gydytojų spe cialybė, Pediatrijos katedros vedėja medicinos' mokslų daktarė profesorė Liudmila Steponaitienė pajuto, kad reikia didinti mokslininkų kolektyvą todėl, kad labai svarbi specializacija, giliai įsiskverbianti į dalyko esmę. Tačiau tai bus naudinga tik tada, kai visa tai glaudžiai jungsis į visumą. Tai ji daugeliui patyrusių gydytojų įkalbėjo atsidėti ir moksliniam darbui. Vėliau profesorė ėmė dai rytis į jaunuosius. Štai Rai mondas Lučinskas vos baigė, ir jau prodekanas. Gabumai Ą a s tie žmonės, kiek- tokie, kad aiškus mokslinin leną rytą einą j klinikas ko kelias. Vieną gražią dieną
pakvietė jaunuolį pas dekaną ir tiesiai pasakė — tegul iš eina, pirmiausia Teikia būti gydytoju. Ir nepaisydama tuometinių jaunuolio nuotai kų, savo pasiekė. Dabar do centas Lučinskas žinomas plaučių ligų specialistas. Pa našus ir docento Algirdo Raugalės kelias į katedrą. Gabiam mokslininkui patikė ta nauja sritis — vaikų rea nimacija ir intensyvi terapi ja. Neliko nepastebėta jaunos gydytojos Nijolės Tilindienės puiki atmintis, preita orien tacija. Nijolė pasirinko įgim tas širdies ligas. Beveik visi jie — ir do centas Petras Kaltenis, pasi nėręs į medicininės informa cijos labirintus, ir dar nese niai atsikėlęs iš Kauno do centas Jonas Stonys, ir asis tentai Gražina Kovienė, Vy tautas Basys, Algirdas Ving ras, Jonas Sadauskas — sa vo kelią į katedrą sieja su profesorės pastangomis. Da bar jų čia septyniolika moks lininkų.
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE Šeštadienį PBF IV k. stu dentai buvo išvykę į Elekt rėnus. Busimieji pramonės planavimo specialistai susipa žino /su Lietuvos energetikos milžino VRES darbu. Ekskur siją organizavo PEF profbiuras. E. KIRIUŠCENKA grupės proforgė
{ Šiaulių pedagoginį ir Kauno politechnikos institu tus buvo išvykęs studentų profkomiteto pirmininko pa vaduotojas A. Graliauskas ir Fizikos fakulteto profbiuro pirmininkas A. Grumadas. Šiauliuose jie dalyvavo ata skaitinėje - rinkiminėje prof sąjungos konferencijoje, ap tarė tolimesnio bendradarbia vimo gaires, o Kaune buvo susitarta dėl KPI vokalinioinstrumentinio ansamblio koncerto mūsų Aktų salėje. Kauniečiai savo ruožtu pas save pakvietė koncertuoti Prekybos fakulteto estradinį ansamblį. E. DARASKEVlClūTĖ
Kas žiūrėjo Leningrado „Choreografinių miniatiūrų" trupę, tas prisimena ir įspū dingą baleto kalbą, ir pilnu tėlius Sporto rūmus žiūrovų. Apie porą šimtų mūsų uni versiteto studentų matė šiuos gastrolių vakarus lengvatinė mis sąlygomis. Bilietų kaina buvo solidoka, o mes įsigijo me juos už 30—40 kapeikų. Už rūpestį norime nuošir džiausiai padėkoti LTSR Vals tybinės Filharmonijos Visuo meninio kultūros — propa gandos skyriaus vadovui B. Ciesarkui. S. ASAITIS
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fak. III k. stud. K. Narkus, IV k. stud. C. Jankauskas. Fizikos fak. II k. stud, A. Popovą, Finansų ir apskaitos fak. II k. stud. V. Vaišaitė
. . .Kalba plaukia apie ka ro kelius, kai Liudmila ėjo ten, kur reikėjo eiti, kur pa tyrė sunkaus fizinio darbo nuovargį, regėjo netekimo skausmą. Tačiau apie tai ji pasakoja su tokiu būdingu jai optimizmu, kad atrodo, jog viskas sekėsi lengvai. — Lengvai? Ar žinote, ko kie baisūs badas ir šaltis, — žvilgsnis nuslįsta į šalį, bet spėju išvysti šešėlį. Aš įbubau jį pastebėjus tada, kai nepavyko išgelbėti kūdikio, kai skubėjo ligoninėn lankyti artimo žmogaus. Tas mažytis šešėlis — vie nintelis, išduodantis skaus mą. Optimizmas, be galo blai vus požiūris į gyvenimą nie kada neleido nusiminti, su gniužti. Mąstau apie dar vieną sa vybę, tokią būtiną tikram gydytojui — stiprumą. Jis reiškiasi sugebėjimu atiduoti kitiems laiką, žinias, tikėji mą. Ir jei tą savybę turi gy dytojas, jis turi savo profe sijos turtą. Prieš akis išky la katedros pediatrų moksli ninkų veidai. Juk visi jie dirba atsidavę ligoniams ir taip moko dirbti jaunuosius, — rašo straipsnio autorė.
Prof. Jonas BUČAS
Spalio 15 d., eidamas 73uoslus metus, mirė Lietuvos TSR nusipelnęs ekonomistas, Lietuvos TSR Mokslų akade mijos narys korespondentas, Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto pro fesorius, ekonomikos mokslų daktaras Jonas Bučas. Prof. dr. J. Bučas gimė 1900 m. Puodžiūnuose (Joniš kio raj.). 1929 m. baigė Kau no universiteto teisės fakul teto ekonomikos skyrių, vė liau buvo pasiųstas tobulintis į Frankfurto ir Londono uni versitetus. Grįžęs iš užsienio, dirbo Kauno universiteto Po litinės ekonomijos ir statisti kos katedros asistentu. 1933 m. apgynęs ekonomikos mokslų daktaro disertaciją, iki 1940 m. dirbo Kauno uni versiteto docentu. Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, prof. dr. J. Bučas paskiriamas Vilniaus Valsty binio universiteto ekonomi kos fakulteto prodekanu ir liaudies ūkio ekonomikos ka tedros vedėju, jam suteikia mas profesoriaus vardas. Hitlerinės okupacijos me tais jis buvo persekiojamas ir priverstas slapstytis. Tary binei Armijai išvadavus Vil nių, prof. dr. J. Bučas vėl grįžta į universitetą ir įsijun gia į jo atstatymo darbą. Nuo 1948 m. iki 1956 m. prof. J. Bučas buvo Vilniaus Valstybinio universiteto rek toriumi. Dirbdamas šiose pa reigose ,jis visą savo energi ją ir žinias skyrė akademinio
jaunimo auklėjimui, jo mate rialistinės pasaulėžiūros for mavimui, dėstytojų kadrų ruošimui. Prof .dr. J. Bučas yra paskelbęs daugiau kaip 40 mokslinių darbų. Būdamas plačios erudicijos mokslininkas, prof. J. Bučas Iki paskutinės savo gyveni mo dienos daug dėmesio ir energijos skyrė moksliniams ekonomistų kadrams ruošti. Mokslinę ir pedagoginę veiklą prof. J. Bučas sėkmin gai derino su plačia visuo menine veikla. 1947 m. jis buvo priimtas į TSKP narius. Nuo 1951 m. iki 1958 m. jis buvo Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos deputatu, daugelį metų buvo renkamas „Žinijos“ draugijos prezidiu mo nariu, aktyviai dalyvavo universiteto partinės organi zacijos vadovaujančiuose or ganuose, ilgą laiką buvo eko nomikos fakulteto mokslinės tarybos pirmininku, Lietuvos TSR Mokslų akademijos vi suomenės mokslų skyriaus biuro nariu. Prof. dr. J. Bučas apdova notas Darbo Raudonosios Vė liavos ordinu, medaliais ir Garbės raštais. 1965 m. jam buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio ekonomisto gar bės vardas. Šviesus prof. J. Bučo at minimas visuomet išliks jo mokinių, bendradarbių ir vi sų jį pažinojusių širdyse.
LIETUVOS TSR AUKŠTOJO (IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA, VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO VALSTYBINIS V KAPSUKO UNIVERSITETAS, LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA
Vilniaus V. Kapsuko universiteto rektoratas ir visuomeninės organizaci jos liūdi dėl buvusio Uni versiteto rektoriaus, eko nomikos mokslų daktaro, Lietuvos TSR Mokslų aka demijos nario korespon dento, Lietuvos TSR nusi pelniusio ekonomisto, pro fesoriaus
Jono BUČO mirties ir nuoširdžiai už jaučia velionio šeimą ir artimuosius.
Draugės atminimui Spalio 5 d. mirė III k. li tuanistė — vertėja komjau nuolė Edita MONTRIMAITĖ. Vėjo šuoru sukasi lapai pageltę. Atitrūkę nuo medžio šakos, šnara po kojom. Gęsa rudenio spalvos... Me džiai ruošiasi miegui, ruošia si žiemai. Taip būna kasmet, taip būna kiekvieną rude nį. .. Bet kaip nelauktai, kaip skaudžiai neteisingai užgęso tavo gyvybė, Edita! Kaip ir visi Jauni žmonės, stengeisi rasti savąjį kelią, išsiaiškinti savąją gyvenimo orasmę. Skaitei knygas, ruošeisi seminarams, lankei pa rodas... Mylėjai jūrą, saulę ir vėją, mėgai jurginų spal vas. Nebėra šurmuliuojančio'e auditorijoje Tavęs, tylios, mąslios, santūriai besišyp sančios. O Juk Tu pirmoji „atradai" Dalią Saukaitytę. Vartei tą mažą rinkinuką, perskaitei keletą eilėraščių, — tada ir mes suskatome jų ieškoti. Tu buvai eilinė gabi stu-
dentė. Kai susirgai, _ rūpino mės Tavimi, kaip būtumėme rūpinęsi bet kuriuo kitu kurso draugu. Ne daugiau. Juk mes nė vienas nežinojo me, kiek pastangų, kiek va lios, pasitikėjimo savimi ir kitais Tau reikėjo, kad bū tum eilinė stropi studentė. Pasilikai savo nelaimę sau, viena kovojai su liga, o su mumis, su kursu, dalinaisi džiaugsmu. Prisimena prie kapo pasa kyti žodžiai: „Bendraukite su savo draugais taip, lyg kiekvieną jų matytumėte pa skutinį kartą.“ Taip, tada gy venimas būtų gražesnis. Tegu Tau, mieloji, būna lengva tėviškės žemė, bet tarp mūsų pasilik tikėjimo gyvenimu, santūrumo, ištver mingumo, veržimosi į aukštį, meilės ir atidumo draugams simboliu. Pasilik tarp mūsų, nes mes privalome suvokti, kad „Mūsų pačių rankos ne ša mūsų gyvenimą“.
KURSO
DRAUGAI
kurias reikia įgyvendinti
tik pakelti mandatą „už" ir „prieš" — tai dar nereiškia dalyvauti konferencijoje ir būti jos delegatu. Vienas poetas prisipažino, (Atkelta iš 2 psl.) . . .Šiemet pirmą kartą mū tos jaunimo auklėjimo pusės. įdomią kelionę. Gi iš Finan sų fakultetas iškovojo „Kom Reikėtų sustiprinti darbą su sų ir apskaitos fakulteto ne kad į (jaunystę jis sugrįžta gyvėjimas ryšium su TSRS jaunimo taurę", o Universite grupių komjaunimo sekreto atsirado nė vieno žmogaus. lvg į baltą žydintį sodą. Tą įkūrimo 50-mečiu. Įdomiai to spartakiadoje užėmė II riais, nes šiemet šis darbas Šį atsitikimą aš prisimi šviesią jaunystės akimirką, įvyko fakulteto aktyvo vaka vietą. Mūsuose geriausios buvo nepatenkinamas. Reikia niau vėl — konferencijoje. tą gyvenimo nerimą pajuto ras, skirtas šiai datai. Tai at kroso bėgikų, lengvaatlečių, gerai suprasti, jog darbas Ir, kai išgirdau J. Sijavičiaus me, tikrą komjaunuolišką žo sispindėjo ar fakulteto sien plaukikų, orientacininkų ko komjaunimo grupėse — viso žodžius: „Žmones už jų dar dį konferencijoje išgirdome laikrašty. Palaikėme ryšius mandos. organizacijos darbo pagrin bą reikia skatinti; kai to ne iš.. . ipagyvenusio žmogaus, su kitų respublikų aukštosio Kad sportas mūsuose yra das. darome, jiems praeina noras fakulteto prodekano doc. J. mis mokyklomis. mėgstamas, rodo ir tad, kad dirbti.. .", supratau, kas jun Laškovo. Dauguma — jau gė beveik visus iki šiol kal ni — buvo tolokai nuo to Reiktų skatinti grupes, spe Studentai masiškai įsijungė į Tai tik kelios citatos, ku bėjusius biuro narius, tiks „balto žydinčio sodo“. Nė cialybes užmegzti dalykinius naujo PDG komplekso normų vienas neatsistojo ir nepasa ryšius su kitų respublikų stu laikymą. Komjaunimo biuras, rių stengėmės neatplėšti nuo liau — ko stigo tiems pasi kė to, kas jį jaudina. O jeitiesa, čia skyrė nepakankamą konteksto. Pranešime išvar sakymams. Visi barstė žo dentais, nebijoti organizuoti gu jų niekas nejaudino, va dėmesį, paliko didesnę dar dyti bene visi svarbiausi džius: vieni dailesnius, kiti bendrus renginius, propaguo ti gautą informaciją fakulte bo dalį sporto tarybai. O tai veiklos .barai (išskyrus stu paprastesnius, bet gana ab dinasi, jų nedomino tai, ką neteisinga pozicija. Pastaruo dentų mokslinį darbą, apie strakčius. Lyg susitarę nemi veikė biuras, visa organizate, Universitete. ju metu biuras suaktyvino kurį, kaip teisingai pastebė nėjo konkrečių žmonių, ku cija. Jie buvo šioje salėje, . . .Pakiliai fakultete praėjo veiklą šioje srityje ir ją reik jo diskusijose VVU komjau rie per tuos metus puikiai bet jie buvo už komjaunimo visasąjunginis susirinkimas tų dar labiau plėsti. nimo komiteto sekretoriaus studijavo, šefavo abiturien darbų ribos. Kodėl taip? „Sparčiu darbu ir puikiu mo . . Mūsų fakulteto komjau pavaduotojas J. Sijavičius, tus, rengė studentiškus vaka Kad pažangumas pakilo, kymusi (pažymėkime III penk nimo onganizacija puikiai su nebuvo užsiminta ne tik rus, statė namus darbo ir po tai— labai gerai, — kalbėjo mečio metus". Daugelis tų pranta studentų darbinio auk ataskaitiniame pranešime, bet ilsio stovyklose. Kaip gi dir prodekanas doc. J. Laškovas. susirinkimų vyko tikrai daly lėjimo reikšmę ir skyrė -tam ir kituose pasisakymuose), bo grupės? Konferencijoje — Čia viso fakulteto kolek kiškai ir buvo priimti naudin nemažai energijos. Vėliau j tribūną kopė biuro kalbėjo (irgi gal daugiau iš tyvo, taip pat ir komjaunimo gi nutarimai grupių darbui Šių metų keturios vasaros nariai, Netrūko skaičių var- bėdos, o ne iš reikalo) tik organizacijos, bendras pasie pagerinti. darbo ir poilsio stovyklos — dijimo, renginių ir aukštesnių vienas „eilmis" studentas, II kimas. Pagyvėjo sportinis .. .Gaila, kad niekaip neat geriausios fakulteto istorijo organų direktyvų pavadini- kurso (grupės komjaunimo darbas — ir,oi gerai... Daug sinaujina mūsų diskusijų je. S. Medžiūno vadovauja mų. Kalbėtojų pavardės buvo sekretorė O. Geraltauskaitė. gerų dalykų buvo. Bet pasi klubo „Gordijaus mazgas" ma stovykla pretenduoja res skirtingos jbet jų pasisaky Kokia gi pačių studentų nuo taikė ir nemalonių faktų. Kai veikla, o juk geri disputai publikoje j II vietą Meliora mus kažkas jungė-ir panaši monė dėl praėjusių dienų, kurių grupių aktyvas, matyt, aktualiom politikos, ekonomi cijos ministerijos sistemoje, no. .. kur jų vertinimas, kur dar nerasdavo bendros šnekos, kos, komjaunimo temom gali o K. Sviklo — į 1 vietą res Žiemą VVU komjaunimo bo analizė? Tų „kur" galima stokojo budrumo, gero orga tapti labai veiksminga stu publikoje tarpkolūkinių orga komitetas organizavo ekskur pateikti daug. Ir nepasakytu nizacinio darbo. Štai buvusio dentų .politinio idėjinio auk nizacijų sistemoje, sijas į kitas broliškųjų res me, kad konferencijai buvo III kurso ekonominės infor lėjimo forma. Naujam biurui . , .Grupių darbe dar daug publikų aukštąsias mokyk pasiruošta ir ji vyko gerai, macijos spec. 1 grupės gru reikėtų pagalvoti apie klu kur trūko politinio kryptin las. Kiekvienas fakultetas ko jeigu atsakymų į visus tuos pelė studentų suorganizavo bo „valdžią" ir veiklos for gumo. Buvo domimasi kultū mandiravo savo geriausius klausimus (pagaliau ir tų nevykusią išvyką. Ar apie mas. riniu darbu, pamirštamos ki- aktyvistus į šią studentams klausimų) nesigirdėjo. Vien tai žinojo aktyvas? Ne. Kaip
v
SVEIKATOS, IŠTVERMESf VALIOS ŠVENTĖ v
Spalio 13—14 dienomis Vil niaus „Žalgirio" stadione ir „Darbo rezervų" šaudykloje vyko Universiteto „Komjau nimo taurės" PDG daugiako vės varžybos. Apie jas pasa koja mūsų korespondentas K. MEDZEVlClUS.
— Žinot, kokia mūsų „liau dis", reikėjo varžybas dar prieš tris pradėti, — kalba susiraukęs pedagogikos moks lų kandidatas, Fizinio auklė jimo katedros vyr. dėstyto jas, šių varžybų vyriausias teisėjas Rimas Lukauskas. Sekretoriatas jau kelintą kartą prašo dalyvių eiti į nu sirengimo kambarius. Tie vaikšto plačiais bėgimo ta kais ir dantimis kalena — mat, šaltas vėjas pučia. Žmo-
nės sako: „nemesk kelio dėl takelio". Tai kaip gi čia to kį platų bėgimo taką mesi, jeigu nežinai, kuris takelis į nusirengimo kambarius ve da. Pagaliau vienuolikos fakultetų geriausieji sporti ninkai (aišku, daugiausia fuksai ir aberfuksai) jau apsirengę dr susirikiavę žengia lydimi maršo garsų. Skamba koloną vedusio Fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstytojo A. Sabeckio
raportas Universiteto komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotojui Juozui Galinaičiui. Pakeliama varžybų vėliava ir penkiuose spor tiniuose sektoriuose užverda atkakli kova. Fakulteto ko mandai įskaitinius taškus duoda 4 geriausiai pasirodę vyrai bei 3 merginos. Varžy bose taip pat dalyvauja fa kultetų komjaunimo aktyvo komandos. Gausus „Temidės tarnų" būrys — šešios briga
vėliau paaiškėjo, organ.zd nis darbas šioje grupėje! sai apleistas. Taigi, draug išvada .tokia — ideologin me, organizaciniame dasimulkmenų nėra. — Pasakysiu dar keJ priekaištų (grupių aktyvu; | tęsė prodekanas. — Sakyk J grupės narys nusižengė. į buvo atsitikimas, kad grj pati apie tai praneštų, svari tytų savo draugą be dėka! to nurodymo? Nejaugi jū studentiškus reikalus J tvarkyti dekanas, partinė J ganizacija, rektoratas? Truk ta jūsų iniciatyvos — ū į vienas iš didžiausių komjai nimo organizaoijos trūkumų Aišku, visapusiškai verti ti komjaunimo organizacijj darbą, pasikliaunant vien tį konferencijos įspūdžiu, bū neteisinga. Galėtų užsigaul biuro nariai, komjaunuoly sąžiningai dirbę šiuos melui Tačiau ir konferencijai reik; ruoštis atsakingiau. Ką ger pasakys savo kolegoms dek gatai, sugrįžę į grupes? K naujo, naudingo davė konfe rencija? O gal jie veltui su gaišo tas dvi valandas? Išdėstyti pasūlymus, dt jas, žinoma, lengviau, negi stengtis patiems ką nor konkretaus padaryti. Fakulte te galvotų vyrų daug yra. Ji mintys irgi ne prastesnes. Bet gi gražiausios idėjos tos ku rios įgyvendinamos. A. JUODUPI!
dos po tris žmones. Darbo tematikos ir mechanikos fa jiems tikrai daug. Į stadioną kulteto merginų bei komjau susirinko per 100 dalyvių, ir nimo aktyvo komandų, nėra puikių sportininkų jų tarpe komjaunimo aktyvo ir iš Pre nemaža. Štai A. Antanavičius kybos fakulteto. iš Chemijos fakulteto prisi — Jūs jau daug metų dir traukia prie skersinio 30 kar bate Fizinio auklėjimo kated Trečiadienį, spalio 2tų ir šypsosi patenkintas. roje, stebėjote ir dalyvavote d., Rektorato posėdžių sa — Žiūrėki Tas tai jau tik daugelyje varžybų, Kolų Įėję (CR 13 kmb.) įvyk: rai kiekvienam kurse po ke įspūdį .palieka šios? letą metų yra sėdėjęs, — — Nors dr pirmos tokias, VVU komjaunimo komi nusprendžia kažkas tribūnoje, bet, atrodo, pasisekė. .. Kiek teto posėdis. Pradžia Ii rodydamas j veržliai finišuo apvylė stadiono administraci vai. jantį Pramonės ekonomikos ja: neveikia laikrodis ir tab fakulteto vyr. dėstytoją VVU lo, nors žadėjo.. . komjaunimo komiteto narį S. Imbrasą. Studentus dar di Dvi dienas trukusioje at Spalio 27 d. Aktų salėdesnis noras rungtyniauti pa kaklioje sportinėje kovoje į e įvyks Universiteto gauna, kai mato šalia savęs nugalėjo Medicinos fakulteto komjaunimo organizacijos ne vieną kartu besivaržantį atstovai, surinkę 2420 taškų. rinkim;dėstytoją. Antri — Pramonės ekonomi XIX ataskaitinė Prieinam prie varžybų vy kos sportininkai — 2371 taš nė konferencija. Pradžia 10 vai. Delega riausiojo teisėjo. Jis taip kas. Chemijos fakulteto ko smagiai poškina startiniu pis manda iškovojo trečiąją vie tai registruojami nuo toletu, kad ir pasikalbėti ge- tą, atsilikusi nuo jų 41 taš vai. rai nėTa kada. ku. Komjaunimo aktyvas — Sakykit, tad pirmos to- „stipriausias" Chemijos fa kios varžybos? kultete — 670 taškų. — Taip, nors daugelis čia Individualiai nugalėjo Fi PROFORGE! dalyvaujančių jau yra išlai nansų ir apskaitos fakulteto kę ne vieną PDG komplekso III kurso studentė O. SkrebuPrašome skubiai pravesrungtį. tėnaitė bei busimasis fizikas ti akademinėse grupėse — Čia matosi daugelio fa S. Jatautis, surinkę atitinka susirinkimus ir numatyti kultetų atstovai. Kas gi gau mai 410 ir 421 tašką. eilę norinčių gauti butpisiausias komandas atsiuntė? Varžybos nestokojo įdomių — Varžybose dalyvauja vi momentų, aštrios sportinės nigius už rugsėjo—gruo sų fakultetų komandos. Rei kovos, o dalyviai geros nuo džio mėnesius. Grupės su kėtų pagirti Teisės, Chemijos, taikos, entuziazmo. Tai dės sirinkimo nutarimą atneš Fizikos, Finansų ir apskaitos tytojų, sporto klubo nuopel ti į fakulteto profbiurą ik1 fakultetus. Tik nesimato Ma nas. š. m. spalio 27 d.
Skelbimai
Studentų profkomitetas
VVU Studentų profkomiteto kasoje yra bilietu į Akademinio dramos te atro spektaklius „Kavinė (X.23.) ir „Makropulo re ceptas" (X.24). Priimamos kolektyvinės paraiškos.
Nuotraukose:
Iškilmingas Universite to PDG daugiakovės var žybų atidarymas, (viršu je) Finišuoja 100 m bėgimo dalyviai (apačioje kairė je). Pirmas — PEF studen tas G. Rūkas. Kiek gi kartų atsispaus? Stebi ir teisėjai, ir drau gai. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS
Interklubieti,
A. ULOZEVICIAUS nuotr.
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Univerelteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
šiandien 20 vai. Centriniu rūmu Kolonų salėje įvyk= ataskaitinis - rinkiminis UIK susirinkimas. Po t0 vakaras kavinėje. Tiražas 4000 egz. Užs. Nr. 4111 LV 12582
REDAKTORES ALGIS KUSTA