visų Saliu
proletarai, vienyiutėsi
U0JJVBOS
suuoenuas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERS-TETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
1979 m. spalio 19 d.
Nr. 30 (1095)
Kaina 2 kap.
Siame NUMERYJE: AKIRATIS *
STUDENTŲ DARBO IR POILSIO VASARA * TURISTŲ KLUBO MARŠRUTAI
* SPORTAS
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas
Komjaunuoliai, vai kinai ir merginos! Atkakliai mokykitės komunizmo! Siekite žinių, kultūros, pro fesinio meistrišku mo! Būkite aktyvūs, są moningi kovotojai už komunizmą!
DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO GYDYTOJO GARSĖS VARDO SUTEIKIMO P. ERELIUI
Už nuopelnus sveikatos jos katedros profesoriui, me apsaugai, vaisingą mokslinį- dicinos mokslų daktarui Pran pedagoginį darbą ir aktyvią ciškui Ereliui Lietuvos TSR visuomeninę veiklą suteikti nusipelniusio gydytojo garbės Vilniaus valstybinio V. Kap vardą. suko universiteto kardiologi Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1979 m. spalio 15 d.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume
Iš TSKP CK šūkiu Di džiosios Spalio socialisti nės revoliucijols 62-osioms metinėms.
Už vaisingą mokslinj-pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą, ryšium su penkiasdešimtosiomis gimimo metinėmis Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto
lietuvių literatūros katedros profesorius, filologijos mokslų daktaras Donatas Sauka apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu.
TSRS AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA AP DOVANOJO
ŠIUOS
UNIVERSITETO
SVAJONĖ IŠSIPILDYS
DARBUOTOJUS: ŽENKLELIU „UŽ PUIKIUS PASIEKIMUS DARBE“ AUKŠ TOJO MOKSLO SRITYJE.
BOLOTINĄ Adolfą — Teo rinės fizikos katedros profesori ų. VENCKŲ Alfonsą — Preky DAUKŠĄ Kazį — Neorga bos ekonomikos katedros do ninės chemijos katedros ve centą dėją, profesorių. GRIGORĄ Vytautą — Pra DOMAŠEVIČIŲ Kęstuti — Teisės fakulteto Valstybės ir monės ekonomikos fakulteto prodekaną. teisės istorijos ir teorijos katedros docentą, teisės kan ZINKEVIČIŲ Zigmą — Lie didatą. tuvių kalbos katedros vedė DUMČIŲ Joną — Klasiki ją, profesorių. nės filologijos katedros do JONAITĮ Henriką — Bend centą, filologijos kandidatą. fizikos katedros do VLADIMIROVĄ Levą —. rosios centą Mokslinės informacijos ka tedros vedėją, einantį pro KVIKLĮ Vladą — Higienos fesoriaus pareigas. katedros vedėją, profesorių. KAPOČIŲ Lauryną — KUNČINĄ Juozą — Ekono TSKP istorijos katedros ei minės istorijos ir geografi nantį docento pareigas. DALINKEVICIŲ Juozą — jos katedros vedėją, docen Gamtos fakulteto profesorių tą. — konsultantą, Lietuvos TSR LAUCEVIČIŲ Liubomirą — Mokslų Akademijos narį-koHospitalinės terapijos kated respondentą. ros vedėją, profesorių. GRIGONĮ Joną — Mokslo LEVICKĄ Algimantą — reikalų prorektorių, docen Chemijos fakulteto dekaną, tą. KIBARSKĮ Chackelį — docentą. Hospitalinės terapijos kated MICKŲ Joną — Universite ros profesorių. to I skyriaus viršininką. KOSTELNICKĮ Vladimirą — PAULIUKONĮ Juozą — Rusų kalbos katedros docen Pramonės įmonių planavimo tą. katedros docentą. MARKULĮ Juozą — Patolo ginės anatomijos ir patologi PIKCILINGĮ Juozą — Lie nės fiziologijos katedros ve tuvių kalbos katedros do dėją, profesorių. centą. MISIŪNĄ-MISIUKĄ Alfonsą PR1CINIAUSKĄ Juozą — — Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros docen Prekių mokslo katedros do centą tą. MINKEVIČIŲ Antaną — SLAVĖNĄ Paulių — Gam Botanikos ir genetikos kated tos fakulteto profesorių-konros profesorių - konsultantą, sultantą, Lietuvos TSR Moks Lietuvos TSR Mokslų Akade lų Akademijos tikrąjį narį. mijos narį-korespondentą. SUDAVICIENĘ Liliją — Ru NORKŪNĄ Praną - Hospi talinės chirurgijos katedros sų kalbos katedros vedėją, docente. Vedėją, profesorių. SUDAVIČIŲ Bronių - Mo SARKINIENĘ Ireną kymo reikalų prorektorių, Gamtos fakulteto prodekanę, docentą. Botanikos ir genetikos kated JASINSKIENĘ Editą - Ne ros docentę. organinės chemijos katedros docentę. TOTORIENĘ Antoniną — Mokslinio tyrimo sektoriaus „ TSRS AUKŠTOJO IR SPE vyr. ekonomistę. CIALIOJO VIDURINIO MOKS JAKAITIENĘ Evaldą — Bal LO MINISTERIJOS GARBĖS tų filologijos katedros do RASTAIS centę. JANKAUSKĄ Steponą — BAGDONĄ Joną — Univer siteto partinio komiteto sek Gamtos fakulteto profesorių konsultantą. retoriaus pavaduotoją.
Prieš porą metu su ne rimu priėmiau Gamtos fa kulteto dekano prof. R. Tarvydo pasiūlymą ku ruoti biologą gamybinę grupę. Fakulteto dėstyto ju pokalbiuose su išlai kiusiais stojamuosius eg zaminus jaunuoliais, tvir tai pasiryžusiais rimtoms studijoms, greit ištirpo nerimo ledai. Supratau, kad kuruoti patikėtos grupės — dešimties vai kinu ir dukart tiek mergi nų, baigusiu mokyklą ir sėkmingai išlaikiusių sto jamuosius egzaminus, se nai svajonei — tapti aukštai kvalifikuotais gamtininkais — bus lemta Išsipildyti. Greit užgriuvo pirmieji rūpesčiai: išrinkti grupės seniūną, jo pavaduotoją, komjaunimo sekretorių. Po to adaptacija, egzami nai, visuomeniniai reika lai. Dabar, kai jau esame „senjorai", galime api bendrinti kai kuriuos stu dijų ir visuomeninio dar bo rezultatus, pasidžiaug ti laimėjimais, skatinan čiais sutelkti iėgas toli mesnėms studijoms, ku rios pareikalaus ne ma žiau ištvermės, o tuo pa čiu sutelks daug neri mastingo džiaugsmo ir svaiotnių. III kurso gamybinė bio logų akademinė grupė ke turias sesijas užbaigė sėk mingai. Laikant penkioli
ka egzaminų iškovota 55 proc. visų galimų penke tų, uždirbta 33 proc. ket vertų, patirta 12 proc. „valdiškų vertinimų" — trejetų. Vidutiniškai 8 studentai mokosi tik labai gerais pažymiais. Užtat kiek buvo nerimauta, kai Regina Šidlauskaitė, Ro ma Sileikytė trečią sesiją išlaikė tik trejetais... Nedrjsčiau pasakyti, kad tokiais rezultatais esame patenkinti, nes fa kultete ir visame univer sitete yra geriau besimo kančių grupių. Čia, ma nau, ne tik mokymasis svarbiausia. Labai svarbu kad šie rezultatai buvo pasiekti kartu ugdant draugiškumo, kolektyviš kumo, tarpusavio pagal bos ir pagarbos vienas kitam atmosferą, kur yra sąlygos tapti visapusiškai išsilavinusia asmenybe. Užuojauta netekus artimo žmogaus, gėlė vestuvių ar gimtadienio proga, ma lonus žodis — gerą darbą atlikusiam, pastaba — su klydusiam, štai tos ply tos, kuriomis orindžiamas susiklausymo, pasitikėji mo ir kolektyvinės sėk mės kelias. Kai po vasaros darbų ir atostogų, grupė susirin ko trečią kartą i auditori jas, vėl iškilo beveik tie patys organizaciniai klau simai. Kas bus grupės se niūnu? Vėl Osvaldas Ruk šėnas! Kas vykdys jo pa
vaduotojo pareigas? Vėl Jūratė Kazlauskaitė! Kam bus patikėtas komjauni mo organizacijos sekreto riaus postas? Balsavimai parodė, kad ir vėl Petrui Kavaliauskui! Manau, neatsitiktinai šioje biologų akademinėje grupėje daug gerai besi mokančių, visuomeninio darbo nevengiančių stu dentų. Kaip nepasidžiaug ti kitais gerai besimokan čiais aktyvistais visuome nininkais: jaunu komunis tu Juozu Lazutka, Egidija Dragašiūte — ne pirmus metus dirbančiais fakulte to komjaunimo komitete, Giedrium Švitra, Aušra Šimeliūnaite, Rasa Pet rauskaite, aktyviai daly vaujančiais universiteto ansamblyje, Ramute Žutautaite, besirūpinančią, kad kiekvienas grupės draugas reguliariai gautų mėgstamą laikrašti ar žurnalą, ar Dalija Peikštenyte, kuri rūpestingai tvarko grupės dokumen taciją. Kas suskaičiuos tuos paukščius, kuriuos Ventės rage žiedavo Arū nas Pranaitis ir Žilvinas Rudys, kas išmatuos tą džiaugsmą, kurį grupė pa tyrė, šefuodama Vienuo lio vidurinės mokyklos 8 m klasę. Turbūt nereikia aiškin ti, jog geras mokymasis neatsiejamas nuo kitų studento veiklos sričių, visuomeninio darbo, spor
to, turizmo. Tą tvirtina Ir mano studentai, kaip aš juos vadinu, besiruošian tys penktajai egzaminų sesijai, su maloniu neri mu laukiantys pusdiplomių. Džiaugiuosi, kad pažjstu ilgėsi, nenusakomą ir neišmatuojamą, laukiamą ir nelaukiamą, kai su vir pančia širdimi, spausda mas kiekvienam absolven tui ranką, galėsiu pasa kyti: — Jūs buvot geri stu dentai, telydi jus laimė. Doc. Romualdas Šimkūnas GF Iii kurso biologų gamybinės akademinės grupės kuratorius
Religinės sektos ir šiuolaikinis kapitalistinis pasaulis Religinės sektos nėra ,.sektantiškasis sprogi na sako: „mokytojo" pa naujas reiškinys. Jos su mas". Buržuazinė visuo stangų dėka žemėje vieštinkamos įvairiose religi menė dar niekuomet ne- pa t aus tūkstantis meilės jose, bet ypatingai plačiai žinojo tokio smarkaus re- metų", Dar 1948 m. šios paplito krikščionybėje. lipinių sektų ir kultų iš- sektos apeigomis ir veikPirmosios krikščionybės plitimo. Pavyzdžiui, šio la susidomėjo policija. sektos atsirado jau II a. šimtmečio pradžioje Vo „Mokytojas" už laisvą el Sekta (lot. secta — kryp kietijoje buvo 7 sektos, gesį buvo nubaustas kalė tis, doktrina, mokykla) tai dabar VFR jų yra ti 4 metams ir ištremtas uždara tikinčiųjų grupė, apie 100, o narių skaičius 10 metų iš šalies. Atlikęs priešiška viešpataujančiai pasiekė milijoną. Prancū bausmę, ,,mokytojas“ ■religijai. Religinių sektų zijoje šiuo metu yra apie 1960 m. vėl sugrįžo į atsiradimų sąlygoją klasi 300 sektų, kurių nariai Paryžių, nusprendęs panės visuomenės prieštara ne vyresni 20 metų suda keisti savo mokymą. Pa vimai. Jos atspindi kai ro 75 proc. viso narių grindinis dėmesys buvo kurių socialinių grupių skaičiaus. skiriamas stebuklams, sernepasitenkinimą išnaudo JAV — visų įmanomų gančiųjų ,,gydymui", Bet tojiška santvarka, kuri kultų, religinių judėjimų, 1971 m. viena mergina pašventino viešpataujan kurie sudaro visai naują nusižudė, o kita policija čiu bažnyčią ir religiją. reiškinį, centras. Žinoma, rado išdurtomis akimis. Sektos vystėsi gana sudė jog dabar JAV yra per Tardymas parodė, kad tai tingomis sąlygomis, nes 3000 įvairių sektų ir gru ne kokių nors nusikaltė jų veiklą ribojo valstybė pių, pradedant „Krikščio lių piktadarybė, bet sava bei bažnyčios tarnai. Be niškojo mokslo bažnyčia" noriškas poelgis, norint to tarp sektų vyko įnir ir baigiant „Velnio baž nubausti save už menku tinga kova, kuri suforma nyčia". Visos sektos jun mą. vo pagrindinius, būdin gia apie 5 milijonus žmo Prieš kelis metus Belgi gus visoms sektoms bruo nių. joje buvo rasti du sutraiš žus: fanatizmą, asketinį įdomu, kad populia- kyti kūnai buvusių sek gyvenimo būda, tikėjimą, riausios sektos Vakarų tos „Dievo vaikai" narių. jog prieš dievą sektos Europoje yra amerikietiš- Šie žmonės tapo rituali nariai turi privilegijuotą kos prigimties. JAV turi nio žudymo aukomis, nes padėti, kas padeda suvok didelę politinę bei ekono tuo metu sekta platino ti kažkokią paslaptį, ne minę įtaką Vakarų Euro lapelius su tokiais maldos prieinamą kitiems. Kon pos šalims, disponuoja žodžiais: „O, dieve, uždu fliktas tarp bažnyčios ir stambiomis lėšomis ir sink mus savo meile. Mes sektos visada buvo su reklama, todėl nenuosta turime būti sutraiškyti, prantamas kaip kova bu, kad toks reiškinys, kad vėl a tg imtume tavy tarp teisingo, dieviškojo atsiradęs palankioje kapi je". tikėjimo ir neteisingo, iš talo dirvoje, prasiskver Sektos nepaliaujamai kreipto tikėjimo. bia į bet kurią buržuazi kovoja dėl savo vienin Sekta, sektamtizmas — nę visuomenę. Viena vi- gumo, kuo didesnio narių šiems žodžiams, nepri suomenės nuomonės ap- skaičiaus, kaip realaus klausomai nuo to, kokia klausa parodė, kad 30 pajamų šaltinio, Vienos me kontekste jie vartoja proc. amerikiečių tiki de sektos vadas, siekdamas mi, yra būdinga negatyvi monais ir beveik tiek pai ekonomiškai sutvirtinti prasmė. Religinių sektų astrologija ir horoskopais. savo grupę, apvesdino nariai atsisako supančio Kino teatruose bei televi net 1800 sektos narių. pasaulio problemų ir zijos ekranuose bet ku Kai kurie sektos vadovai džiaugsmų, jie abejingi riuo metu galima pamaty draudžia savo pasekėjams žmonių, gyvenančių už ti filmus, kuriuose gąsdi naudotis medicinine pa sektos ribų, rūpesčiams. nama pomirtinio gyveni galba. Pvz., sektoje Sektos, kultai bei kitos mo kančiomis, ragano „Universalioji krikščioniš įvairios religingumo for mis ir vaiduokliais. ka bažnyčia" 1954 m. nu mos, egzistuojančios už Kapitalistiniame pasau mirė vaikas, nes jo tėvai bažnyčios ribų, neprarado lyje paplitusios įvairiau negalėjo kreiptis pas gysavo populiarumo ir šiuo sių krypčių sektos. Kai laikiniame vakaru pasau kurios iš jų, pvz., „Uni lyje. Jeigu prieš tris de versali baltoji brolija" tė * šimtmečius jų buvo keli ra tik priedanga seksuali šimtai, tai šiuo metu — niams ekscesams. Ši sek tūkstančiai, Tyrinėtojai ta įkurta 1938 m. yra nustatė, kad paskutiniai madingiausia Paryžiuje, siais dešimtmečiais įvyko Pagrindinė sektos doktri-
••
dytoją. Sektos vadovas aiškino: „Vaikas mirė to dėl, kad mes ne tikri Kristaus pasekėjai". Šio žiauraus antihumaniško draudimo aukomis tapo dar 5 žmonės. Paskutiniu metu labai populiari sekta „Akvarijus", kuriai kaip ir vi soms kitoms būdingas siurrealistinis charakte ris. „Akvari jaus" moky mas remiasi mokslinės fantastikos elementais ir Ozirio kultu. Sektos na riai pasisavino „Jachvės liudininkų” sektos doktri ną — baimė prieš atei nančius 2000 metus. Jie tvirtina, kad atskris 12000 skraidančių lėkščių po 12 vietų kiekvienoje, paims su savimi visus žmones, kurie tik to panorės, ir nuveš į kitą planetą. Ten žmonės praleis 1000 metų, laukdami Žemės apsivaly mo ir atsinaujinimo. Kai Žemėje sužydės sodai, žmonės sugrįš į ankstesnį gyvenimą. Buržuazinės vartotoju visuomenės dvasinis skur dumas gimdo kankinantį gyvenimo beprasmiškumo jausmą, vienatvę ir tikrų žmogiškųjų santykių pra radimą. Štai tokioje dir voje sėkmingai klesti šiuolaikiniai egzotiniai kultai ir sektos. Kreipi masis i jas — savotiškas bėgimas nuo tikrovės, ieškojimas išeities iš gy venimo aklavietės. Tai ne (religijos renesansas, o jos krizės apraiška. Nau joms religingumo for moms būdingas priešišku mas šiuolaikinei civiliza cijai, progresui. Nauji kultai ir sektos — protestas prieš buržua zinę tikrovę, bet tas pro testas bereikšmis ir netu rintis jokios perspektyvos. Pagal „Literaturnaja gazeta" parengė Jūratė NICKUTĖ Puslapi ruošia universi teto ateizmo katedros visuomeninė taryba.
akiratis * /
s.'
Enciklika ir žmogaus problema tai popie žmogus ir panašios te žiaus laiškas pirmiausia mos. Kiekvienu atveju dvasininkijai, po to, žino čia žmogus nagrinėjamas ma, visiems katalikams, skirtingose situacijose ir pagaliau visiems žmo kontekstuose. Taigi šioje nėms, kuriame išdėstomos enciklikoje daugiau negu katalikų bažnyčios pažiū „Pacem in terris bei „Po ros tikėjimo, papročių, puliorum progressio" ski politiniais bei kitais vi riama dėmesio žmogui suomeniniais klausimais. ŽMOGUS ENCIKLIKO Paprastai enciklikos skel JE PASILIKO PADĖJĖJU biamos lotyniškai ir pir IR TOBULINTOJU, KĄ mieji du trys teksto žo DIEVAS SUKURĖ. „Kris džiai tampa jos pavadini tus yra Kosmoso ir istomu. rijos centras", pabrėžia „Redemptor hominis" ma enciklikoje, taigi čia enciklika, tai pirmoji da nieko naujesnio. Tačiau bartinio popiežiaus encik nauja enciklikoje tai, kad lika. Jau pats pavadini bandoma sujungti teocent mas liudija apie religinį ristini ir antropocentristi enciklikos .pobūdį: „Re nį humanizmą kristocentdemptor hominis" reiškia ristiniame humanizme, pa lietuviškai „Žmogaus at gal kurį visatos, žmogaus pirkėjas". Ir ištikrųjų en veiklos ir žmogaus centru ciklikoje svarbiausias dė yra būtybė, vienijanti sa mesys skiriamas Kristaus vyje (prigimtis: dievo ir problemai. Šį klausimą žmogaus — Kristus. Čia spręsti popiežius pasirin išryškėja naujojo popieko dėl to, kad šiandien žiaus, kaip profesionalo aplamai krikščionybėje, o filosofo pastangos požiū taip pat ir jos atšakoje ryje į Kristų sujungti — katalikybėje vis dau įvairias pažiūras i harmo giau pasigirsta balsu, kad ningą visumą etninėje reikia demitologizuoti ne plotmėje. Tačiau „revoliu tik Senąjį, bet ir Naująjį cijos teologų" idėjos čia testamentą ir parodyti nerado vietos. Jonas Paulius II išleido Kristų ne mitologijos, o istorijos šviesoje. Lotynų savo pirmąją encikliką Amerikoje ir Afrikoje po kai reformų, 'kurias Va puliarus yra Kristaus re tikano II susirinkimas bu voliucionieriaus — išga vo numatęs, laikas baigė nytojo su šautuvu ant pe si. Todėl ir negali būti įęokių tai ypatingų naujo čių paveikslas. Todėl išsklaidydamas vių. Tačiau nauja encikli šias iliuzijas, kad niekam koje tai, kad joje yra pri neliktų abejonių, Jonas pažinimas turėti ir nere Povilas II griežtai pasisa liginę pasaulėžiūrą. Ta kė ir ne tik enciklikoje čiau iš esmės ir šis popie prieš bandymus pakeisti žius laiko, kad visuome bažnyčios tradicinį požiū nės blogybių pagrindas rį į Kristų. O enciklikos yra ateizmas, o išsigelbė bažnyčia. kristocentrizmas, kuriam jimą duoda skiriamos įvairios temos Nauja enciklikoje yra ir ir jų aspektai, nėra taip žmogaus nelygybės šaknų pat susiję su revizijos, ar šiuolaikinėje visuomenėje kokios reformos mėgini analizė. Bet popiežius re mais katalikų bažnyčioje. komenduoja reformistinį Bet ryšium su kristocent- visuomenės pertvarkymo rizmu, kuris liudija, kad kelią, kuris jau seniai ži šis 'popiežius remia inte- nomas katalikybės socia lektualėjančią katalikybę, linėje doktrinoje. Popiežius pabrėžia žmo enciklikoje ryškėja Jono Povilo II tendencija at gaus bejėgiškumą prieš sisakyti mariocentristinės savo paties gaminius, bet, sentimentalios katalikybės iškeldamas problemas, ne linijos. Marijai encikli duoda sprendimo kelių, koje paskirtas paskutinis arba siūlo moralinės re dukcijos būdą. skyrius. Humanistinis socializmo Taigi dabartinis popie žius nebebando orientuo turinys pasireiškia objek tis į moteriškąją mariji- tyviu pasikeitusios ekono minės visuomeninės san niškąją krikščionybę. Svarbią vietą encikliko tvarkos (poveikiu žmonių je užima antropologinė- tarpusavio santykiams. O etinė tema. Ji jungiama su religija, kaip sakė K. Kristaus tema. Tai liudija Marksas, tėra tik iliuzori ir skyrių bei poskyrių nė saulė, kuri sukasi apie pavadinimai. „Kristus su žmogų tol, kol jis nepra sivienijo su kiekvienu deda suktis apie save pa žmogumi", „Visi bažny tį. .. čios keliai veda į žmogų", P. PEClORA „Ko bijo šiuolaikinis
nusidėjau! — Argi jūs nežinote, — Kiek kartų, mano kad obuoliai anksčiau nesūnau? prinoksta. — Tėve, aš atėjau išpa Taisyklė be išimčių žinti nuodėmes, o nesigir ti. Kunigas, degant raudo Gabus mokinys nai šviesai, pravažiavo sankryžą. Ji sulaikė Katekizmo pamokos me transporto reguliuotojas. tu pastorius klausia moki — Atsiprašau, bet aš nį: turiu jus nubausti už eis — Ar tu galėtum pasa mo taisyklių pažeidimą. — Mano sūnau, su ma kyti, kiek laiko Adomas UŽSIENIO JUMORAS — Tokiu atveju, už va nimi visuomet dievas, to žiavimą dviese ant vieno ir Ieva, gyveno rojuje? dėl jis ir valdo mano dvi dviračio jums teks sumo dainuoti tas dainas. Šiais — Iki rudens. Kuklumas puošia kėti dar vieną baudą. — Kaip tai? ratį. mokslo metais fakultete — Šventasis tėve, aš įsikūrė etnografinis an samblis. Keliauja filologai ne tik natviško polėkio atsispin- irių tikslas — rinkti vieto- mokslo metais. Vasarą jie di fakulteto sienlaikrašty- gardžius, pravardes, gy- vyksta į kompleksines je „Filomatas". Paskuti- vulių vardus, tarmės pa- ekspedicijas kalbos turtų niuoju metu daugiausia vyzdžius, frazeologizmus rinkti. Šią, jubiliejinę va Vilniaus universiteto dį paliko susitikimai su dėmesio buvo skiriama ir (žodžius akademiniam sarą, jie dalyvavo net tri Kauno vakarinio fakulte- poetais A. Mikuta, A. Da- garbingam universiteto lietuvių kalbos žodynui, jose ekspedicijose. Išvyką to studentai ne tik dirbą bulskiu, M. Martinaičiu, 400 metų jubiliejui. O Taip pat studentai labai į Raseinių rajono Betyga ir mokosi. Daug laiko ir sj kompozitoriumi ir dai- kokia neišsenkanti vers- domisi lietuvių liaudies los apylinkę organizavo energijos jie skiria kury- nininku V. Kemagiu, va- mė — originalioji studen- dainomis. Išvykose renka LTSR Paminklų apsaugos binei veiklai, gražių tra- karas su lituanistais, bai- tų kūryba. ir užrašinėja jas. Jau su- ir kraštotyros draugijos dicijų puoselėjimui. Akty- gūsiais Kaunovakarinį Gražia tradicija tapo rinkta netoli šimto liau- Kauno skyrius. Dešimtį viausi čia — filologai, fakultetą ir sėkmingai rudenį ir pavasari rengti dies dainų iš daugelio dienų studentai triūsė Kasmet jie organizuoja dirbančiais įvairiuose kalbines ekspedicijas. Vi- Rytų Lietuvos ir Dzūkijos apylinkėje, o pabaigtuvių vakarus - susitikimus su mokslo ir kultūros baruo- dutiniškai per mokslo rajonų. Gausus būrys li- vakarą skambėjo gražios kultūros ir meno darbuo- se. metus būna suruošta aš- tuanistų, sugrįžę iš kelio- liaudiškos dainos prie tojais. Neblėstanti įspū- Kiek nuoširdumo ir jau- tuonios ekspedicijos, ku- nių, entuziastingai mokosi Dubysos krantų.
Gausinti kalbos turtus
LTSR Mokslų akademi jos lietuvių kalbos ir lite ratūros instituto sureng toje ekspedicijoje į Ute nos rajoną taip pat daly vavo nemažas būrys Kau no vakarinio fakulteto fi lologų. Dar neatvėsę po šios kelionės įkarščio, li tuanistai jau trinko moks lo lobius Akmenės rajono Viekšnių apylinkėje. Praėjusios vasaros įspū džiai dar gyvi ne vieno atmintyje, o nenumalšina mas veržlumas jau vėl verčia galvoti apie nau jas išvykas ir susitikimus. B. KACIULYTĖ VU KVF IV k. lituanistė
Darbo dovanos - mūsų universitetui įpusėjo spalis. Univer siteto studentai talkina kolūkiuose, padeda žem dirbiams nuimti derlių. Tačiau nejučiom ir vėl grįžti į jubiliejine darbo vasarą, kuria mūsų Alma Mater studentai praleido statybų aikštelėse, kol ūkių laukuose. Fizikos fakulteto SSB „Širvinta" buvo pradėtas formuoti kovo mėnesio pradžioje. Paruošiamuoju laikotarpiu širvintiečiai turėjo išties nemažai dar bo. Pasiruošimas SSB kon certinių brigadų apžiū rai, paskaitų ruošimas, profesinių įgūdžių moky masis, Vilniaus vaikų darželio lopšelio N,r. 141 šefavimas. Būrys išklojo žaidimų takus, įrengė aikštele, sutvarkė terito riją. Stambiausiu renginiu tapo socialistinio lenkty niavimo ir bendradarbia vimo sutarties pasirašy
mas tarp KPI, VISI, VVPI ir mūsų Alma Mater bū rių. Tai pirmo! i tokio ti po sutartis respublikoje tarp keturių aukštųjų mo kyklų linijinių būrių. Šią sutartį KPI „Sakalas", VVPI „Sakalas", VISI „Utenis" ir mūsų „Širvin ta" paskyrė VU 400 metų jubiliejui, plėšinių įsisavi nimo 25-mečiui ir pirmojo penkmečio 50-mečiui. Da lyvavęs pasirašyme RSSB komisaras R. Murėnas pa linkėjo būriams sėkmin go darbo, aktyvios visuo meninės-politinės veiklos. Paskutiniai organizaci niai klausimai ir „Širvin ta" liepos 7 d. išvyksta į Širvintų KMK. Šis fizikų būrys turi gražias tradici jas. „Širvinta" gimė 1974 metų vasarą. Širvintiečiai kiekvienais metais uni versiteto būrių tarpe bū davo vieni iš stipriausių jų. Jubiliejinė vasara įpa
reigojo mus neužileisti iš kovotų pozicijų. Darbai buvo gerai organizuoti, laiku atvežamos medžia gos, todėl jau pirmomis savaitėmis SSB „Širvinta" tarp Kaimo (Statybos mi nisterijos būrių tapo pir maujančiu. Turėjome la bai gerą meistrą E. Rim gailą, VISI 4-to kurso studentą, kuris jau nepirmus metus darbavosi SSB. Be to ir būrio nariai R. Laucius, A. Balsys, G. Januševičius, A. Juozaitis, V. Čepulis, I. Zinkevičiū tė išties dirbo šauniai. Būrys dirbo brigadinės rangos metodu, tai leido maksimaliai išnaudoti vi sus rezervus. Šalia gamybinės veiklos būrys aktyviai įsijungė j visuomenini - politinį dar bą. Širvintiečiai organiza vo susitikimus su kitais VU SSB: Istorijos „Historia", Medicinos fakulteto „Peronatus". Su šiuo bū
riu pavyko organizuoti sportines varžybas, bend rą būrių vakarą. Su vie tiniu jaunimu dažnai su sitikdavom sporto aikšte lėje. prie teniso stalų. O mūsų diskotekose jauni mo tikrai netrukdavo. Penktą darbo savaitę bū rys triūsė šūkiu: „Būki me verti pirmojo penk mečio komjaunuoliu žyg darbių". Šią savaite bū rys paskyrė pirmojo penkmečio 50 metų su kakčiai pažymėti. Be to VU SSB jubiliejinis są skrydis, kelionės šešta dieniais ir sekmadieniais po istorines vietas Kerna vėje, Trakuose. Būrys 3 kartus talkino Barskūnų t. ū„ dalyvavo ekspedici joje „Tėvynės keliais", tvarkė pakeles. Būrys įgijo didelį auto ritetą vietinių gyventojų tarpe apie mūsų darbus daug rašė rajoninė spau da. Širvintiečiai įvykdė gamybines užduotis, planą viršijo 180 procentų. Vi si darbai, visuomeninėpoliitinė veikla — mūsų dovana brangios Alma Mater jubiliejui. J. RAGAUSKAS
KREPŠINIO MOZAIKA
Krepšinio tėvu laiko mas Džeimsas Neismitas, kuris 1891 m. sugalvojo šį žaidimą. Olimpinėse žaidynėse krepšinis debiutavo 1904
TRECIĄJĮ SEMESTRĄ PRISIMINUS Universiteto studentų statybinis būrys „Justitia" trečiojo semestro me tu šauniai padirbėjo Aly taus statybos tresto valdy bos Nr. 2 objektuose. Vaikinai ir merginos, susiskirstė i tris brigadas, dirbo prie trečios vanden vietės Strelčių kaime. Visi žinome, kad gerai padirbėjus, malonu ir tu riningai praleisti laisva laikį. Bendrabutyje, kur apsigyveno būrio nariai, buvo sudarytos visos są lygos poilsiui. Vestibiuly je kabėjo įdomūs stendai, pasakojantys apie univer siteto laimėjimus, pasieki mus per ilgaamžę istoriją. Būrio nariai taip pat išlei do sienlaikraštį. Čia greta nuotraukų — įvairių stu dentiškų tradicijų, studijų akimirkų, buvo pateikti įdomūs straipsniai apie tarptautinius vaikų me tus, sanitarinę kultūrą. Būrio nariai aplankė Alytaus šaldytuvų, med
vilnės gamyklas. Surengė įdomią vakaronę su Eks perimentinio namų staty bos kombinato dirbančiu jaunimu. Lankėsi Liau dies buities muziejuje Rumšiškėse. Suorganizavo susitikimą su karo vete ranais. Studentai talkino, tvarkant vaikų lopšeliodarželio teritoriją. Tai buvo jų dovana tarptauti niams vaikų metams. SSB „Justitia" nariai R. Žiliūtė, G. Šarkovas, A. Rudženskas perskaitė daug įdomių paskaitų. Baigėsi studentų darbo ir poilsio vasara. Vaikinai ir merginos vėl sugrįžo į auditorijas. Norisi palin kėti jiems sėkmės neleng vame studijų kelyje ir to entuziazmo, kuris juos lydėjo trečiajame semest re. Vytautas JANKEVIČIUS LTSR Statybos ministerijos centrinės normatyvų tyrimo stoties inžinierius
m. Tačiau nugalėtojams olimpiniai medaliai nebu vo įteikti, nes tai buvo tik parodomasis turnyras. Olimpiada vyko Sent Lui se (JAV), ir jos šeiminin kai norėjo supažindinti viso pasaulio sportininkus su šiuo žaidimu. Tik pra ėjus 32 metams, XI Olim pinėse žaidynėse, vyku siose Berlyne 1936 m., bu vo žaidžiamas krepšinis. Pirmasis aukso medalių komplektas buvo įteiktas JAV sportininkams. Šioje olimpiadoje kaip garbės svečias dalyvavo ir Džeimsas Neismitas. Krepšinio išradėjui tada buvo 75-eri metai. TSRS vyrų krepšinio
komanda buvo sudaryta 1947 m. Pirmasis jos ka pitonas buvo J. Aleksejevas, ketvirtasis Kauno žalgirietis K. Petkevičius, o aštuntasis — M. Pau lauskas. Tarybiniai krepšininkai debiutavo 1952 m. Olim piadoje Helsinkyje. Tarybinis krepšininkas Genadijus Volnovas daly vavo keturiose olimpiado se (1960, 1964, 1968, 1972 m.) ir iškovojo keturis medalius (1 aukso, 2 si dabro ir 1 bronzos). Aukščiausias tarybinis krepšininkas buvo Alma Atos" „Burevestniko" žai dėjas Uvaisas Achta ie vas. Jo ūgis — 233 cm.
Rudens etiudai Atsigrįžtu atgal ir m« tau prieš saulę spindin čius voratinklius. Baltuoja rugienojai, elektros lai dai. .. Nusisuku vėl i priešingą pusę — lyg ir nebėra visko. Keista, ši tie siūleliai žiba tik prieš saulę. Kaip gera būtų tu rėti rūbą iš voratinklio! Ir dar rasų karolius. Ar nesušalčiau? Ne, juk da bar „bobų“ vasara... ¥ ¥ * Koks pašėlęs vėjas! Čia pagauna nuo žemės lapų saują, susuka ir pakelia lygi pat šakų, tartum no rėdamas sukabinėti juos j senąsias vietas, čia ūžte li prie kito medžio ir negailestingai apnuogina ša ką, čia viesulu Įsisuka j viršūnę ir lenkia ją prie žemės. O medžiai stovi, linguoja šakomis ir lau kia, kada išdykėlis nu rims. Stovi, nes medžio toks būdas: stovėti, kol vėtros nenulauš. ¥ * * Žmogau, nekaltink ru dens, jeigu tau pasirodė, kad laimė kartu su paukš čiais išskrido. O gal va sara kalta, kad per daug šildė? Tik nekaltink ru
Leonardo Skirpsto nuotraukos. dens. Laimė grjš būtinai. Ji j lietų išėjo. Nusipraus ir grįš. Dvigubai gražes nė, didesnė. Jeigu pažinsi ir suprasi — ji vėl bus ta vo. Netgi šaltos žiemos gūsiuose galima jausti ši lumą. Patikėk. ¥ ¥ ¥ Argi žmonės nepanašūs į paukščius? Suka lizdus — kuria namų šilumą. Augina vaikus ir palydi juos išskrendančius. Paly di, kad vėl galėtų juos su tikti. ..
¥ ¥ ¥ Žvelgiu į vėjo glamo nėjamą obelj — tokią kuklią ir tokią trapią. Žvelgiu j lietų, prausian ti drebulės liemenį, i Iš skrendančius paukščius... Nesuprantu, kodėl tu ne mėgsti rudens? Juk ir mažame lietaus lašelyje galima pamatyti saulę. ¥ ¥ ¥ Taip kasmet. Taip visa da: sužaliuoja, paskui pagelsta, pražįsta, paskui nuvysta. Susitinka ir išsi
skiria. Vasarą ruduo pa keičia. .. Sukasi laiko ra tas, sukamės kartu ir mes. ¥ ¥ ¥ Moju paskutiniesiems pulkams gervių, moju nu bėgusiai vasarai ir dar daug daug kam. Moju ir tikiu, kad grejtai viskas sužydės iš naujo. Tikiu, nes žmogui reikia tikėti ir laukti, nors ir ne viskas sugrjžta. Bet aš tikiu.
Virginija RUŽn^CTTT
JUBILIEJAUS AIDAI VAKARŲ TIAN ŠANYJE mą ant perėjos radę dingas ir keliančias garbą uolas, taip nuosta biai menančias senuosius Universiteto rūmus, tą popietę krovėme turą, kuriame be turistams įprasto standartinio rašte lio palikome linkėjimus ateisiantiems čia po mūsų, kur parašėme: „Kiekvie nas žmogus gyvenime tu ri savąją Alma Mater. Mes atidavėme duoklę savajai. Jūs (atėję po mū sų) taip pat pagerbkite ją... Ačiū Jums už tai". Mūsų laukė sunkus ir pavojingas nusileidimas žygis daT nebuvo ‘baigtas, bet buvome laimingi, kad, mums praėjus Vakarų Tian Šanyje, Pskemo kal nagūbryje, liko Universi teto jubiliejaus aidas — perėja „Vilniaus Univer sitetui — 400", Jos aukš tis 3850 m, sudėtingumo kategorija 2A*, o grožis žodžiais nenusakomas — jį reikia pamatyti. Eugenija RUDNICKAITE Nuotraukoje: perėja Nuskambėjo, nuaidėjo „Vilniaus universitetui — rugsėjo 29—30 dienomis 400". Merkio pakrantės. Dirste lėjo pro šakas voverytė ir nuskubėjo pranešti miško gyventojams apie universiteto turistų susi būrimą. Netoli nuo Ja šiūnų (Šalčininkų raj.Į įsiliepsnojo laužas, dvide šimt pirmą kartą skel biantis turistų „krikšty nas". Kol pasiekė stovykla vietę, visi keliavo vieto mis, susijusiomis su mūsų universitetu. Įdomu buvo apsilankyti Jašiūnų dva re, pasivaikšč’oti rudens lapais nuklotais parko ta keliais, kur mėgo buvoti Adomas Mickevičius, pa sigrožėti kanadlnėmis eg lėmis, nuostabiais kle vais, kaštoniniais skirps tais, kitais retais me džiais. Tylos minutę net ber žai sustingo prie matema tiko ir astronomo, VU rektoriaus Jono Sniadec žygiuodami mimiame urve ir netoli jo kio, Mykolo. Balinskio ir Mes, grupė Gamtos fa praleidome kulteto studentų, pralei kalnų tarpekliais, kur gė esančioje aikštelėje, ku Jono Balinskio, rusų psi dome vasaros atostogas rėjomės snieguotomis vir rioje išliko Mezozijaus chologijos tėvo, kapų. Klevai stebėjosi: „Ir iš Kaukaze, keliaudami ose šukalnėmis, veržliais upe eroje gyvenusių dinozau tinų karo keliu prie Juo liais, plikomis akmeninė rų suakmenėję pėdų at dosios jūros. Turėjome mis uolomis, žmogaus ran spaudai. puiki; galimybę susipa kų neliestais miškais Baigėme kelionę prie žinti su Siaurės Osetijos spalvotų žiedų kilimais ATSR ir Gruzijos TSR nuklotomis alpinėmis pie Juodosios jūros prigludu žmonėmis, gamta, pasie vomis, neįprasta gyvūni sioje Adžarijos ATSR sostinėje Batumyje. Ap kimais mokslo, kultūros, ja, nepakartojamais gam lankėme Adžarijos valsty pramonės srityse. tos peizažais. Išbandėme Kelionę pradėjome Or- garsaus Cėįaus ledyno bini muziejų, dideli jūrų Dingusi studento pažy džonikidzės mieste, kuria tvirtuma, o sėkmingai be uostą, susipažinome su mėjimą Nr. 770704, Išduo citrusinių kultūrų ir arba tą MF studentei Linai RAme aplankėme daug isto veik 3000 metrų virš jū tos augintojais o pabu laikyti rinių vietų, susijusių su ros lygio aukštyje įveikę voję gražiame botanikos DIŠAUSKAITET, įžymių žmonių veikla Mamisono perėją pateko sode, stebėjomės beveik negaliojančiu. revoliuciniu judėjimu, ko me j saulėtąją Gruziją. Turiningai praleidome viso pasaulio kraštų aug SKAITYTOJŲ DĖMESIUI! va už tarybų valdžios Neišdildomus įsįkūrimą, rūsčiais išbandy- laiką įkurtame VI a. pr. menija. pūdžius paliko studento" „Tarybinio mais,..pilietinio ir Didžiojo m. e. Gruzijos mieste Ku- dresiruotų visiems delfinų pasiro Tėvynės kovų frontuose. taisyje. Susipažinome su dymas Batuimio delfinariu laikraščio redakcija persikėlė į kitas patalpas: Kraštotyros .muziejuje ža originalia senamiesčio ar me. centriniai rūmai, trečias pabuvojome vėjomės garbinga osetinų chitektūra, Telefonas — Prasidėjo studijos sena aukštas. tautos istorija, narsia ko dar XII a. pirmoje pusėje va su įvairiais užkariauto cairo Dovydo Statytojo jame universitete, tačiau 61-11-79. jais. Pabuvoję keliuose įsteigtame Gelačio vie praėjusios vasaros prisi Gavome nemažai jūsų Šiaurės Osetijos meno nuolyne, kur grožėjomės minimai dar ilgai išliks laiškų, už kuriuos esasaviveiklos savaitės" ren Bizantijos meistrų lipdy atmintyje. me labai dėkingi, Tikiginiuose .nuoširdžiai plo tomis mozaikomis ir tapy Vytautas OSKINIS mės, kad parašėte nepa jome šios respublikos šo tomis freskomis. Apsilan kėjams ir dainininkams. kėme Sataplijos drausti GF Biologijos specialybės skutinį kartą. Paraginkite III kurso studentas ir draugą. Visiems mūsų Didžiausią kelionės dalį nio pagrindiniame pože-
Liepos mėnesi mes, Gamtos mokslų fakulteto absolventai — Vygintas Marcinkevičius. Eugenija Rudnickaitė, Nida Skirke vičiūtė, Danguolė Zakarauskaitė ir Dainius Vai čiulis, vadovaujami Vik toro Lauciaus, išsiruošė me j IV sudėtingumo ka tegorijos turistinį žygi po Vakarų Tian Sanį. Mūsų laukė susitikimas su grožiu ir sunkumais, ledynų vėsa ir slėnių karščiu, su baikščiais archarais ir dar nežinomom perėjom, su svetingais kirgizų čabanais. Tai jų jurtose slėpdavomės nuo kaitros ir gerdavome jė gas grąžinanti kumysą. Net garbingo amžiaus aksakalai įdėmiai klausyda vo mūsų pasakojimų apie Lietuvą ,apie Vilnių, Kau ną. Norime papasakoti apie nedidelę žygio dalį — vieną jo dieną. Tą rytą pabudę pirmiausiai pama tėme nuo sniego įlinkusį palapinės stogą. Pūtė žvarbus vėjas, vijo ir vi jo debesis, o šie spyrėsi
visomis išgalėmis, kabinosi už tūkstančių smailiagalvių viršūnių. Pusryčia vome ir neramia širdimi stebėjome nesibaigiančią dvikovą — kas laimės? Pagaliau vėjas išblaškė užsispyrėlius debesis ir mes vėl pamatėme ią, iš vakaro išžvalgytą, kol kas dar bevardę perėją. Kylam aukštyn. Štai ir pirmieji plyšiai ledyne Šlaitas vis statesnis ir sta tesnis. Ištikimai tarnauja „katės", ledkirčiai bei virvės. Pasiekiame uolų salelę tarp sniego ir ledo. Trumpas atokvėpis ir vėl aukštyn. Pasirodžiusi sau lė apšviečia ir taip jau akinančio baltumo sniegą, perėjos rajoną, bet greit vėl pasislepia už debesų (tiesa, šį kantą neilgam). Kopti nelengva. Užkopę mes pavadinsime šią per ėją Universiteto jubilie jaus vardu, nes mes pir mieji (pagal turistinius šaltinius) j; įveiksim. Juk yra nerašyta pirmumo tei sė — duo*i vardą. Tą dieną mes išgyveno me pinmapraeivių džiaugs-
SVETINGAME KAUKAZE
PILKI AKMENYS PRAŽYDO GĖLĖMIS kur čia tą vėlyvą rudens popietę pilki akmenys pražydo astrų žiedais". Ilgą ir sunkų kelią te ko nueiti naujokui, daug užduočių atlikti, kol vy resnieji leido pasiklausyti savų dainų, pašokti vie name ratelyje, atsisėsti prie bendro laužo. Ir gaIi būti, kad laužas, kurstomas senų žygeivių, kurie jau ne kartą dairėsi nuo Karpatų, Kaukazo viršukalnių, klampojo per Kolos, Uralo sniegą, gro žėjosi Siaurės pašvaiste, lėkė šunimis pakinkytose rogėse ar mėgino užsėsti ant kupranugario, įžiebė mūsų naujiesiems nariams kibirkštėlę, padedančią nugalėti šaltą rudens lie tų, palengvinančią kupri nę ir mokančią visas ne gandas sutikti skambia liaudiška daina. Linksma buvo ne tik naujokams. Vyko varžy bos tarp aukštaičių, že maičių, dzūkų, suvalkie čių ir vilniečių. Vienam kampe skanduoja: „Že maite, kur jūs?" Jiems nepasiduoda ir kiti. Ir vis dėlto jau keletą metų stipriausi buvo žemaičiai. Jie ir virvę geriau trau kė, ir per programą dau giausia plojimų susilau kė.
Netgi didžiausias niurz gėkite negalėjo nenusi kvatoti žiūrėdamas „tumbi-jumbi" arba turistinį boksą. Kliūčių ruože „nuskilo" universiteto veteranų ko mandai, nuo jų nedaug atsiliko ir svečiai iš VVPI. Individualaus kliū čių ruožo laurus nuskynė VISI studentas Bronius Gobis. Paskatinti vis labiau beslšlepiančlos saulutės, vyresnieji kartu su nau jokais išsirengė į už kelių kilometrų esantį Vilkiškių parką. Kol kas Vilkiškis nepa teko į saugojamų pamink lų sąrašą. Tačiau daug ką slepia menkaverčiai brūz gynai, užgožę vaizdų lau kymes, gazonus. Visi su malonumu pasižiūrėjo ja poniškus maumedžius di durnu pranokstančius vi sus Lietuvos dendrologi nėje literatūroje aprašy tus šios rūšies medžius, susipažino su aštuonlų rū šių klevais, pasigrožėjo žaismingu takų tinklu, vingiuojančiu raguvų iš raižytais Merkio krantais, Į namus sugrįžom ne tik sužinoję daug naujo, bet ir pailsėję.
Birutė JUKNAITE
skaitytojams laikraščio bus įdomu sužinoti apie renginius įspūdingus vykstančius jūsų fakultete. Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 750517, išduo tą GF studentei Audronei OSAITYTEI, laikyti nega liojančiu.
Filologijos fakulteto vo kiečių filologijos katedra nuoširdžiai užjaučia vyr. dėstytoją Jadvygą KANYTĘ dėl tėvo mirties.
Filologijos fakulteto vo kiečių k. ir lit. spec. IV k. II grupės vakarinio sky riaus studentai nuošir džiai užjaučia vyr. dėsty toją Jadvygą KANYTĘ dėl tėvo mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. , «TapH0nnnc cryAeHTacH (aCoBe-rcKnė CTyAeHTa). OpraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMureTa AAKCM, MecntoMa n npotpKOMa opAeHos TpyAOBoro Kpacnoro 3uaMeHH n Apyx6u HapoAOB BiiASHioccKoro yHHBepcirreTa hm. BtiHųaca KancyKaca Aht. CCP. Ha ahtobckom H3WKe.
Prenumeratą tvarko proforgai. Asmenys, atsa kingi fakultetuose už „Tarybinio studento pla tinimą, surinktus pinigus atneša J universiteto stu dentų profsąjungos komi tetą. Kartu reikia nurody ti fakultetą, egzemplioriū skaičių ir kokiems mėne siams užsakyta.
Tiražas 4757 LV 09607 Užs. Nr. 2645
REDAKTORE A. NUGARAITE