SU PENKIASDEŠIMTMEČIU DIDŽIOJO SPALIO, ATVĖRUS1O ŽMONIJOS ISTORIJOJE NAUJĄ ERĄ, SVEIKINAME UNIVERSITETO DĖSTYTOJUS, STU! DENTUS, ADMINISTRACIJOS IR MOKSLINĖS BIBLIOTEKOS DARBUOTOJUS. LINKIME JUMS, BRANGUS DRAUGAI, GEROS ŠVENTIŠKOS NUOTAIKOS, SĖKMĖS JŪSŲ ASMENINIAME GYVENIME, NAUJŲ DIDELIŲ LAIMĖJIMŲ MOKSLE IR KŪRYBINIAME DARBE. REKTORATAS, PARTIJOS KOMITETAS, KOMJAUNIMO KOMITETAS, STUDENTŲ PROFKOMITETAS
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, V1ENYK1TES!
» :
1967 m.
lapkričio mėn.
1 d. j TREČIADIENIS Nr. 30 (616) 4 i Eina nuo 1950 m. Mokslas kaip upės vanduo užlies mūsų visą kraštą.... Mokslą, šviesą — štai ką mums žada dvidešimtas šimtmetis! V. KAPSUKAS
GERIAUSIEMS STOVYKLAUTOJAMS Stovyklų tarpe, atsižvel giant į darbą statybose ir or ganizuotus kultmasinius ren ginius, pirmoji vieta pripažin ta tarptautinei stovyklai „Bal tija“ Vilniuje (Sporto rūmų statyba). Visi jos dalyviai ap dovanoti — jiems orqanizuota ekskursija i Leningradą. Aktyviausiai ir organizuo čiausiai į stovyklas vyko eko nomistai. Dirbo jie taip pat be priekaištų. Fakultetų tarpe
— Paqrindiniu komjaunimo organizacijos uždaviniu komjaunimo komitetas, fakultetų komjaunimo komitetai, pirminės organizacijos laikė studentijos auklėjimą Komunistų partijos ir tarybinės liaudies kovinių-revoliucinių tradicijų dvasia, tarybinio patriotizmo
pirmoji vieta ir paskirta Eko nomikos fakultetui. Jam jteikta pereinamoji taurė. Labai gerai studentai dirbo ir Kapsuko rajono Salomėjos Nėries vardo kolūkyje. Pir menybė „Baltijos“ stovyklai buvo atiduota tik atsižvel giant į blogesnes stovyklos sąlygas ir į tai, kad stovyk lautojai čia dirbo ne dvi sa vaites, o daugiau kaip mėne sį.
ir proletarinio internacionalizmo jausmo skiepijimą jai, gerai žinančių savo specialybę, sąmoningų, principingų, turinčių tvirtą materialistinę pasaulėžiūrą specialistų ugdymą, — pažymėjo pranešėjas P. VAITKEVIČIUS,
AKTŲ SALĖ. 1967 metų spalio mėnesio 29 diena.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap.
Jeigu reikalingas įrodymas... EKMADIENĮ Universi teto Aktų salėje įvyko XV jubiliejinė komjau nimo konferencija. 484 delegatai, atstovavę 5473 komjaunuolių kolekty vui, santūriai ir su dideliu atsakomybės jausmu svarstė savo organizacijos veiklą. Konferencijoje dalyvavo LTSR aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministras H. Za bulis, LLKJS CK pirmasis sek retorius V. Morkūnas, LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas V. Makarevičius ir kiti atsa kingi komjaunimo darbuoto jai, svečiai iš respublikos ir šalies aukštųjų mokyklų — Celiabinsko Politechnikos, Ry gos Medicinos, Leningrado Elektrotechnikos, Ivano Frankovsko Pedagoginio, Šiaulių K. Preikšo pedagoginio, Kau no Politechnikos ir Medicinos institutų, Lietuvos Žemės ūkio akademijos. Konferencijos metu LLKJS CK pirmasis sekretorius V. Morkūnas Universiteto kom jaunimo organizacijai įteikė vėliavą. LLKJS CK Garbės raštais buvo apdovanoti P. Vaitkevičius, J. Karosas, S. Tarbūnas, Z. Balbierytė, V. Sviderskis, H. Valukonis, J. Žiiys, J. Lakis, N. Silvestravičiūtė ir kt. Konferencijoje kalbėjo e. rektoriaus pareigas doc. B. Sudavičius. Jis geriausiems kom jaunuoliams — D. Zinkevičiū tei, B. Kliukaitei, J. Ketleriui, R. Butkevičiui, L. Rudžiui, V. Sopiui, A. Skrupskeliui ir kt. įteikė VVU Garbės raštus. Konferencija išrinko naują komitetą ir delegatus į XVII Vilniaus m. Lenino raj. kom jaunimo konferenciją.
S
TU GYVENI TREJETUI?
Per praėjusius mokslo me tus iš Universiteto už blogą mokymąsi pašalinta 100 stu dentų, o iš komjaunimo — tik trys. Sis faktas pats savai me verčia galvoti. Aiški ir suprantama mūsų tiesioginė pareiga — mokytis. Negalima taikstytis su tais, kurie po kelis metus sėdi vie name kurse, trinasi tarp sesi jų „aplipę" skolomis. Diskusijose kalbėjęs Gamtos fak. dekanas C. Kudaba tei singai priekaištavo, kad mes išmokome perdaug ramiai gy venti: mokytis trejetui, dirbti — trejetui, mylėti — trejetui. Reikia degančių žmonių, ga linčių uždegti nerimu kitus. Tokiais ir turi būti komjau nuoliai — principingais, reik liais. Būna ir priešingai: dekana tas nepažangų studentą siūlo šalinti iš Universiteto, o jo kurso draugai — komjaunuo liai, žiūrėk, suorganizavo de legaciją ii jau trepsi rektora te. Atseit, pasigailėkite „varg šelio". Toks „draugiškumas“ tik išpaikina tinginius. Medicinos tak. studentė Z. Balbierytė: „Nė minutei nega lima užmiršti dvejetukininkų — juos reikia išguiti iš mūsų tarpo". Gamtos fak. studentas G. Motuzą: „Kai kurie komjau nuoliai neturi savo įsitikini mų, principų". Gamtos fak. studentė A. Navakaitė: „Per mažai dė mesio skiriame elgesio, kal bos kultūrai". Taip, gyventi trejetui — negalima! Konferencija priėmė nutari mą, kuriame sakoma, kad
kiekvienas fiziškai sveikas komjaunuolis turi padirbėti bent vienoje darbo ir poilsio stovyklos pamainoje. Tai joks laisvanoriškumo principo pa žeidimas, jokia prievarta. Tai — komjaunuoliškas įpareigo jimas. Toks pat, kaip ir geras mokymasis, visuomeninis ak tyvumas. — Gerinant komjaunimo darbą, reikėtų daugiau domė tis susirinkimų lygiu: mes nenumatome Įdomios tematikos. Pirminė komjaunimo organi zacija turi sugebėti rimtai, sa varankiškai nagrinėti aktua lius klausimus, — kalbėjo EF penktakursis A. Skrupskelis. Daug kur dar mes praeina me pro šalį, apsidraudžiame, — pastebėjo partijos komiteto sekretorius V. Nekrašas. Taigi, konferencijoje pradė tą pokalbį reikia pratęsti. ĮRODYMAS
Ketvirto kurso angliste Bundelytė atestacijos metu pareikštą nenorą būti komjautrme argumentuoja taip: .Šiuo metu noriu pabūti vie na, laisva nuo bet kokių įpa reigojimų, noriu pabūti ramy bėje". Ši išpažintis verčia susimąs tyti. Kaip teisingai ataskaiti niame komiteto pranešime pa žymėjo sekretorius P. Vaitke vičius, nieko negalvojantis, nieko nenorintis tipas mums pavojingiausias. Konferencijoje LLKJS CK pirmasis sekretorius V. Mor kūnas kalbėjo apie komjau nimo veiklos gerinimą, skie pijant teisingą gyvenimo reiš kinių supratimą ir vertinimą. Komitetas turi daugiau do mėtis profsąjunga, SMD, turis tais.
Istorijos ir filologijos fakul tete įsteigta aktyvo mokyk la. Svajojama ją išblėsti — padaryti bendrauniversitetinę. Mus, baigusius 'Universi tetą, gyvenimas norės pava dinti jaunimo vadovais. Ar mes sugebėsime jais būti? To dėl būtina maksimaliai išnau doti save čia, aukštojoje mo kykloje. LLKJS CK studentų sky riaus vedėjas V. Makarevi čius pabrėžė, kad komjaunuo lis — tai tas, kuris neša žmo nėms tauriausius jausmus, gė riIr kai žmogui iškyla klausi mas, ar komjaunimas, kaip organizacija, reikalingas, tai pirmiausia liudija apie to žmogaus (šiuo atveju komjau nuolio) menkystę — kolekty vas praturtina tik tą, kas at sineša į jį ką nors gero. Ir jeigu reikalingas įrodymas apie komunistinės jaunimo są jungos būtinumą Universitete, vadinasi, dar ne viską padarė ir komjaunimo komitetas, pir minės organizacijos. Konferencijos svečias, Kap suko raj. Salomėjos Nėries kolūkio pirmininkas J. Ramančiuckas atvežė gerą nau jieną: mūsų studentų statyta karvidė — eksploatuojama! — Mes nesitikėjome iš jū sų tokio puikaus darbo. Kol ūkiečiai sakė: „Tie studentai pravalgys kolūkį". Pasirodo, be reikalo būkštauta. Čia tik vienas įrodymas. Tokių įrodymų, kad Universi tete yra puikių komjaunuolių, pernai buvo daug. Reikia stengtis, kad juos mes girdėtume kasdien. G. BIRŽIETYTE, A. KUSTA
M. KURAIČIO TTUOtr.
<**•■** TARYBINIS STUDENTAS •''k'*'*'****-*'
2 psl. ■*-
■*'’ 1967 m. lapkričio mėn. 1 d.
n
ETODINĖJE literatū atskirą grupę galima apjungti roje paprastai išskiria partijos suvažiavimus ir kiek mos sekančios užrašų vieną suvažiavimą išstudijuoti rūšys: bibliografijos sudarinetokia bendra schema: ' jimas, skaitomo dalyko planas data, suvažiavimo sudėtis, (paprastas ir sudėtingas), iš Tezių suformulavimas savais nėjimas, šį tekstą apibendri- nagrinėti klausimai, priimti — sunki, sudėtingai nant, panaudojant papildomą rašai, tezės (paprastos ir iš žodžiais užrašų forma. (Tezių pavyz■ medžiagą, pareiškiant kritines nutarimai, suvažiavimo istori plėstinės), konspektai (papras džių rasti moksliniųl pastabas. Paprastai toks kon- nė reikšmė. ti, sudėtingi ir suvestiniai), darbų galima Nemažą reikšmę turi ir už rinkiniuose). Tezėmisi spektas susideda iš kelių už pastabos apie perskaitytas rašų forma: plačios paraštės, knygas (perskaitytų knygų ir taip pat nevisada galima pa rašų rūšių, pvz. rekomenduo aiškus pastraipų išskyrimas, sitenkinti, kadangi jose nėra jama: straipsnių apskaitos, anotaci paaiškinimų, įrodymų. Todėl a) planas, b) tezės kiekvie vienodi sutrumpinimai ir kt. jos, recenzijos), referatai. tezes dažnai reikia papildyti nam plano punktui, e) pagrin Tvarkingi užrašai lengvai Be to, dar būtų galima pa išrašais, kurie jas konkreti diniai įrodymai (faktinės ži skaitomi, įsimenami, papildo minėti atsakymą raštu į kny zuotų faktais, pavyzdžiais. nios tezių pagrindimui), d) mi. Jie atspindi studentų kul goje duotus klausimus (jį ga IŠRAŠAI IR CITATOS — kritinės pastabos ir e) išva tūrą ir bendrą išprusimą. lima rasti kai kuriuose vado paprastai papildo tezes (fak dos kiekvienam skyriui ir te Straipsnyje paliesti kai vėliuose; labiau būdinga vi tais, įrodymais, iliustracijo mai visumoje. Naudojimosi kurie, mano nuomone, aktua durinei mokyklai), įvairių mis. . .) patogumui gera tokį konspek lesni darbo su knyga klausi diagramų, schemų, lentelių Išrašuose glaustai išdėsto tą išsigrafuoti. mai. Duoti pasiūlymai lai ne sudarinėjimą ir kt. panaudota medžiaga, nu būna receptu studentui, bet Keliais žodžiais paminėsime ma Suvestinis konspektas — rodant šaltinį. Kiekvienam patarimu, paskatinimu darbą kai kurias užrašų rūšis, bene klausimui patogiau išrašus tai darbo su keliais šaltiniais racionalizuoti. daugiausia studentų prakti daryti atskirai. rezultatas. Toks konspektas Išrašai (taip Universiteto biblioteka kuojamas, tačiau toli gražu ir citatos) daromi tik su paprastai susideda: 1) iš pla kiekvienam dažnai atliekamas nekokybiš pat besikreipiančiam no, kuriame išskaičiuojami sipažinus su klausimu ištisai. kai. Kitaip jie nebus giliai apgal pagrindiniai klausimai (me pateikia nemažą sąrašą litera BIBLIOGRAFIJOS SUDA- voti ir gali būti panaudoti džiaga iš paskaitų, konsulta tūros, kur nagrinėjami darbo cijų, vadovėlių, programos); su knyga metodikos klausi RINEJIMAS. Didelė dalis stu mechaniškai. 2) nurodomi pagrindiniai šal mai. dentų jos nesudarinėja, to KONSPEKTAS — tai trum dėl nesiorentuoja pagrindinių pas perskaitytos knygos ar tiniai ir jų studijavimo nuo Doc. M. KARČIAUSKIENĖ kursų literatūroje, nežino straipsnio išdėstymas. Ši už seklumas. Prie kiekvieno šal svarbiausių autorių (kartais rašų forma labiausiai paplitu tinio nurodoma, kuriam plane net vadovėlių), nesistemingai, si studentų tarpe. Jos ir dės punktui jis tinka; 3) nuosek pripuolamai skaito, gaišta tytojai reikalauja. Tačiau la liai pagal punktus medžiaga daug laiko, kiekvieną kartą bai dažnai studentų konspek susisteminama iš įvairių užra 99 SPALIO AIDAI“ knisdamiesi kataloguose. Kaip tas yra žemo lygio. „Taupy šų j vieną suvestinį konspek sudaryti bibliografiją studen dami laiką" studentai dažnai tą. Skardūs vaikinų ir merginų tus supažindina Universiteto konspektuoja, REFERATAS — dar sudė balsai praėjusį penktadienį nesuvokdami mokslinė biblioteka, tik, de dalyko esmės, prieš tai bend tingesnė užrašų forma. Tačiau sutrikdė įprastinę tylą Moks ja, nevisi šiomis paslaugo rais bruožais nesusipažinę su apie ją nekalbėsim, kadangi linės bibliotekos bendrojoje mis pasinaudoja. veikalu ar straipsniu. Todėl referatai paprastai skaitomi skaitykloje. Čia įvyko litera užsiėmimų tūrinis vakaras „Spalio ai SKAITOMO DALYKO PLA dažnai mintys rašomos me ir analizuojami su metu; jiems betarpiškai va dai“. Jį pradėjo Žurnalistikos NO SUDARYMAS, Planuoti chaniškai, rūpestingai skaitomą tekstą moksleiviai konspektuojama tik veikalo dovauja dėstytojas. katedros dėstytojas Br. Ra mokomi dar pradinėje mo- pradžia, o pabaiga su visomis Be minėtų užrašų formų, guotis. kykloje. Taigi aukštosios mo- išvadomis dažnai ne tik ne skaitant knygą, pagal reikalą Nuskamba aistringi J. Jano kyklos studentui skaitomų spėjama sukonspektuoti, bet ir galimybes naudinga susida- nio žodžiai: „Pūslėtosios ran šaltinių plano sudarymas tu- ir perskaityti. Toks „konspek rinėti lenteles, schemas, diag kos, veidai prakaituoti, jūs retų būti įprastas dalykas. tas" studentui mažai ką duo ramas ir kt. Tokios priemonės sutveriat visa...“ Juos skaito Gal būt, pagrindinė bėda, kad da. Per seminarus po tokio padeda glaustai susisteminti Estetinio lavinimo katedros studentai arba kvalifikuoti planavimas nepakankamai „konspektavimo“ atskirus studentas, III žurnalistas P. vertinamas. Tuo tarpu pla nepajėgia dėstyti minčių sa knygoje nagrinėjamus klausi Jankauskas. vais žodžiais, o mechaniškai navimas moko tiksliai mąsty mus. J. Poliakovas siūlo tokį Vakaro dalyviai išgirdo ti, klausti, nuosekliai dėstyti skaito iš užrašų. Konspektas pavyzdį: perskaičius TSKP mintis. Planas gali būti stam- duos naudos tik tada, kada jį istorijos vadovėlį, išskirti ei daugelio lietuvių poetų eilė bus nedetalizuotas ir detali- rašysim, paanalizavę tekstą. lę panašių problemų ir per raščius. Galima išskirti tris kon žvelgti, kaip jos vystėsi. Į zuotas (sudėtinis), kada pa V. 0BLACINSKA1TE grindiniai punktai skirstomi į spektų rūšis: paprasti, sudė ^OOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO papunkčius. Ypač svarbu su- tingi ir suvestiniai. sidarinėti detalizuotą planą: Paprastas konspektas — jis padeda tekstą išskirstyti ir tai glaustas turinio išdėsty analizuoti, padeda apgalvoti. mas be plano (bet planingai), Be plano sunku daryti kitus be tezių, be kritinių pastabų. užrašus. Tačiau planas — tai Jis reikalingas pradedančiam tik minčių išvardijimas, tai dirbti, kol nepakankamai įsi tik darbo pradžia, kuri yra savinta užrašų metodika, o būtina, bet nesprendžiamoji. taip pat gilinant ir plečiant Ji turi papildyti kitas užrašų medžiagą. formas. Sudėtingas konspektas — TEZES. Tai nuosekliai, tai rūpestingas, giliai apgal glaustai, papunkčiui išdėstyti votas teksto analizės rezulta pagrindiniai veikalo teiginiai. tas, tai kritinis teksto nagri-
Tavo užrašai
Tą dieną ji gyveno pati su savimi... Galvojo apie daug ką: apie baigiančias prabėgti studentiškas dienas, apie tuos pirmakursius, kuriems dabar ji veda matemaikos pratybas. Jiems tik pradžia... O ji — Aldona Katkauskaitė, jau penktakursė, — atlieka pedagoginę prak tiką. Diplomantė... Sakytum, niekas nepasikeitė — ji tokia pat kaip kadaise, kai Kapsuko mokykloje-internate spręsdavo uždavinius. Daug jų buvo — ir matemati koje, ir gyvenime. Sunkiau spręsti tuos, gyvenimo. Ypač .kietas riešutas" buvo prieš keletą metų. Ji Aldona šsprendė, ir dabar galima drąsiai pasakyti, kad — tei singai. Ji neapsiriko, pasirinkdama teorinės kiberneti kos specialybę. Svarbiausia, mokslas turi puikias per spektyvas. Daug dar nežinoma, neatrasta... Kol kas — tik studijos... Penketai... Studentų moksinė draugija... Turistiniai žygiai. Prieš akis — visas gyvenimas, sunkiausio uždavinio pradžia.
Ekonomistų konferencija ęntįj III i
Neseniai Kolonų salėje vyko Ekonomikos fa kulteto Pramonės ekono m i k o s, Liaudies ūkio ekonomikos bei KPI Vilniaus fiM£Til Halo Gamybos ekonomikos ka tedrų organizuota jungtine mokslinė konferencija, skirta Didžiosios Spalio socialistines revoliucijos 50-mečiui. Konferencijoje buvo per skaityta dešimt pranešimų apie mūsų respublikos pramo nės išvystymą bei jos gamy bos efektyvumo didinimą. Ypatingo susidomėjimo susi laukė konferencijos svečio LTSR Valstybinės plano komi sijos skyriaus viršininko P. Kiuberio pranešimas „Socialiniai-ekonominiai poslinkiai Lietuvoje Tarybų valdžios metais". Nemaža diskusijų sukėlė taip pat VVU docen tų J. Pauliukonio, J. Goldblato, M. Ragevičiaus, vyr. dėst. P Prakapo, asp. A. Sausanavičiūtės pranešimai,
i
riuose autoriai palietė svar biausias atskirų pramonės bei liaudies ūkio šakų vystymosi bei gamybos efektyvumo didi nimo problemas. S. IMBRASAS
Pramonės ekonomikos katedros vyr. dėstytojas
PALYDĖTI 153 DIPLOMANTAI Ruduo visuomet primena išsiskyrimą. Gal todėl, kad rudenį daugiausia būna palydų. Ly dime draugus į Tarybinę Armiją, tėvai vai kus — į mokslus. O šį šeštadienį prie senosios liepos susirinkę ekonomistai išlydėjo į gyve nimą savo vyresniuosius draugus. Pritilo senosios liepos ošimas. Visi susikaupę klausosi busimųjų specialistų patyrimo, sukaupto betrinant Universiteto suolus, ilgiau sias testamentas buvo perduotas „sinjo rams". .. Valstybinių egzaminų laukia 153 Ekonomi kos fakulteto diplomantai. Jų tarpe: 30 pramo nininkų, 17 darbo ekonomistų, 20 prekybinin kų, 30 prekių žinovų, 35 finansų ir kredito specialistai ir 21 buhalteris. Gausus studijų draugų būrys palinkėjo jiems
gerai išlaikyti valstybinius egzaminus sėkmingai darbuotis pasirinktoje darbo sfe roje. Sėkmės jums, ekonomistai! D. ŽUKAUSKAS
Septyniomis spektro spalvomis kibirkščiuoja gyveni mas. Kibernetinės mašinos žaidžia šachmatais. Dunda, gaudžia metalas. Ir per šį pragarišką greičio ir triukš mo verpetą reikia spėti pamatyti krintančius gelsvus klevo lapus, išgirsti kaštonų bumbčiojimą į lietaus su plaktą rudenio žemę. Reikia, reikia, reikia... Ir pareiga per tikėjimą virsta meile. Suspėji sėdėti paskaitose, da lyvauti studentų profkomiteto (išrinko nariu — plėšykis) posėdžiuose, rašyti mokslinį darbą (SMD konfe rencijoje jam paskyrė II vietą), kartu su draugais bu dėti mieste, galvoti apie naujas stovyklas (tu — fakul teto komjaunimo biuro narys). P. S. Šie žodžiai tiktų daugeliui Universiteto kom jaunuolių. Šįkart jie — apie XV komjaunimo konferen cijos delegatą, TSKP narį nuo 1964 m.. Teisės fakulte to mokslo pirmūną trečiakursį Algimantą URMONĄ.
ANKSTYVĄ ŠEŠTADIENIO POPIETĘ PRIE EKONOMISTŲ LIEPOS.
E. KUNIGĖLIO nuotr.
OOOOOOOOOOC0000000300000000000000000000000oooooooooooooooooc
1967 m. lapkričio mėn. 1 d. >/*^*/*/*^»^***'
3 psl.
’*'*'*■'•'*'*■* TARYBINIS STUDENTAS'**'**'*'*'**'*'*'**'
mn
„REVOLIUCINIS
IŠ PRISIŲSTOS KŪRYBOS
„LITERATŪRINIAM
ETIUDAS“
KONKURSUI".
rrm Šis nepaprastai spartus fakulteto augimas, esminis jo studentų struktūros pasikeitimas iškėlė naujas problemas, nemažus sunkumus: fakultetui labai trūks ta patalpų, stokoja ir kvalifikuotų, prityrusių dėstyto jų, vis dar nepakankamai studentai aprūpinami vado vėliais, mokymo-metodinėmis priemonėmis ir t. t. Bet šie augimo sunkumai nebaugino ir nebaugina mūsų fakulteto kolektyvo. Galvodamas su perspektyva, atsižvelgdamas į mūsų liaudies ūkio tolesnio vystymo poreikius, fakulteto kolektyvas atkakliai ieškojo ir ieš ko priemonių jiems nugalėti. Dar daugiau: gerai ži nodamas, jog tai atneš jam papildomų sunkumų, fa kulteto kolektyvas rūpinasi dar platesniu ekonomistų ruošimu, naujų, būtiniausių respublikai specialybių organizavimu ir kt. Fakulteto kolektyvas vienas iš pirmųjų šalyje dar 1958 m. iškėlė būtinumą plačiau taikyti ekonomikoje šiuolaikinius matematinius meto dus. Mūsų kolektyvo iniciatyva 1961 m. respublikoje buvo suorganizuota viena iš pirmųjų šalyje tos kryp ties laboratorija prie Liaudies ūkio tarybos; mūsų fa kultete nuo 1965 m. pradžios pradėjo darbą pirmoji respublikoje sociologinių tyrimų laboratorija, mūsų fakultete vieni iš pirmųjų šalyje pradėti ruošti dar bo ekonomikos specialistai. O dabar mes manome, jog šios specialybės pagrindu reikia pradėti ruošti moks linio gamybos ir darbo organizavimo specialistus. Mū sų kolektyvas pats, niekieno neraginamas, pasiūlė ruošti respublikoje ekonomistus-matematikus, ir nuo 1966 metų buvo organizuota nauja — ekonominės kibernetikos specialybė. Nuo šių mokslo metų pradžios organizuota gimininga šiai specialybei inžinierinio-ekonominio profilio ekonominės informacijos me chanizuoto apdorojimo specialybė. Iš antros pusės, fa kulteto pastangoms, iniciatyvai pritaria ir remia mus vyriausybė, Universiteto vadovybė. Jau suprojektuoti ir kitąmet bus pradėti statyti nauji Ekonomikos fakul teto rūmai, fakultetui kasmet didinami asignavimai mokslinei ir mokymo aparatūrai įgyti, prie fakulteto įrengta gana gerai aprūpinta nauja skaičiavimo techni ka mokomoji skaičiavimo stotis.
—6—
Toks yra glaustai nubrėžtas Ekonomikos fakulteto augimo kelias. Mums, ekonomistams, manau, ir ne vien ekonomistams, daug pasako skaičiai. Gerai su prastas skaičius dažnai giliau pasiekia protą ir širdį, nei patys skambiausi, dailiausia forma išreikšti žo džiai. Tad ir šiame straipsnyje neapsieisime be glaus tų palyginimų skaičiais. Štai 1941 metų pavasarį fakultete tebuvo 219 stu dentų ir 26 dėstytojai. Dar 1955/56 m. m. fakultete tebuvo 364 studentai (jų tarpe 28 neakivaizdininkai) ir 34 dėstytojai. O šiandien, kaip jau teko pažymėti, Universitete studijuoja 4544 studentai ekonomistai. Ekonomikos fakultete dirba 116 etatinių dėstytojų, jų tarpe 5 profesoriai bei mokslų daktarai, 43 docentai bei mokslų kandidatai. Jiems talkininkauja 34 dėsty tojai, dirbantieji valandiniu atlyginimu, daugiausia aukštai kvalifikuoti specialistai-gamybininkai. 1940/41 buvo pripažinta 12 ekonomistų diplomų, 1955 metais — 81, o šiais, 1967 metais, jau išduoti 346 diplomai. Iš viso per pokario metus, įskaitant ir šiuos jubi liejinius mūsų šaliai metus, respublikoje paruošta apie 4000 ekonomistų su aukštuoju mokslu, iš jų mūsų fa kultetas paruošė (įskaitant ir minėtą šių metų rudens laidą) apie 2900, taigi, beveik 3/-d Jei Žemės ūkio akademijoje ruošiami tik ekonomistai-žemės ūkio or ganizatoriai ir buhalterinės apskaitos žemės ūkiui specialistai, o Politechnikos institute — ekonomistai-inžinieriai mašinų gamybos pramonei, statybai ir auto mobilių transportui, tai mūsų fakultete ruošiami dau gelio liaudies ūkio šakų ekonomistai. Pirmaisiais pokario metais fakultete buvo 4 spe cialybės: pramonės ekonomikos, prekybos ekonomikos, finansų ir kredito, prekių mokslo, 1950—1959 m. lai kotarpiu — tik trys specialybės (nebuvo prekių moks lo specialybės). Dabar fakultete studijuoja jau 12 specialybių bei specializacijų studentai, kurie yra ruo šiami, galima sakyti, visoms liaudies ūkio šakoms, išskyrus žemės ūkį. Fakultetas šiuo metu teisėtai va dinamas respublikos ekonomistų kalve. Vien šiais mokslo metais į Universitetą priimta ekonomikos stu dijuoti 1015 studentų (dienine forma — 360, vaka rine — 305 ir neakivaizdine — 350). Šimtai fakulteto absolventų šiandien dirba mažiau ar daugiau atsakingą darbą mūsų valstybiniame par tiniame aparate, ūkinėse organizacijose bei įmonėse, mokslo įstaigose. Daugelis iš jų užima vadovaujančius kertinius postus. Nėra galimybės visų jų išvardinti. Matyt, ir nėra reikalo, nes mūsų šalyje kiekvieno darbas yra svarbus. Kiekvienas pagal savo išgales ir jam pavestas pareigas aktyviai dalyvauja komunizmo statyboje. Tokie yra ir mūsų fakulteto absolventai Išsiplėtė fakulteto mokslinis tiriamasis darbas, išaugo SMD gretos. Fakulteto dėstytojų kolektyvas aktyviai dalyvauja, sprendžiant respublikos gamybinių jėgų iš vystymo ir išdėstymo, socialistinės gamybos ekonomi nio efektyvumo pakėlimo, liaudies ūkio valdymo ir planavimo tobulinimo, liaudies ūkio istorijos ir eko nominės minties vystymosi problemas.
F. ŠOPENAS
SPALIS
Dūžta tyla — pabyra verž lus, nerimastingi garsai. Jie dabar man primena raudo nos kaitrios liepsnos neramų plazdėjimą. Liepsna plečiasi, auga, grasindama sudeginti visa, kas menka ir žema. Ji priverčia greičiau tekėti kraują gyslomis, užkrečia aistringu veržimusi, palikda ma širdyje tik tai, kas tikra, nemeluota. Plakasi liepsna.. . Užgęsta. Viskas aišku ir ty ra, kaip po audros.
Ateis ruduo. Ir debesys nukarę Krauju šermukšnių žemėn nualmės. Klausysiuos ką nukritę lapai šnara. Kaip ilgis aigždės ežero gelmės. Girdėsiu vasarą. Kaip šiltos liūtys geriąs, Kaip ilgis žemė šilumos gaivios. Aš suprantu, kaip būna gera, gera.
Kai žvaigždės atminimais krenta ant galvos Aš suprantu dabar, kodėl kas metai Laukai pravirksta liūdesiu nauju. — Šermukšniai tie, kasdienį apdarą numetę, Pražysta Spaly žuvusių krauju.
„A U Š R A“
V. VĖJELIS
Pasaulį ir save pamiršęs, Darbais ir rūpesčiais einu kaip lieptais. Tik lieka varpų kvapas — pirštuos, Laukų spalva plaukuos išlieka. Tau visą vasarą parnešiu, — Du delnus — du sparnus drugelių Ir miško aidą — balsą vešlų, Akis, mėlynas nuo rugiagėlių. Saulėlydžiai, žaibai, perkūnijos, Darbymečių kaitra — širdin sulieta. — Tau vasarą, savy įkūnytą, Darbais ir rūpesčiais nešu kaip lieptais. S. PILĖNAS
E. GRYGAS
Paraudo fiordo vanduo, vė jo paragintos, tyliai supliuškeno bangos į mieguistų pa krantės uolų kojas. Suošė, sušlamėjo eglės, nukrėtė ry to rasą nuo žaliųjų savo ska rų. Praskrido ankstyvas, paukštis, Aušta.
Skambią dainą ir smagų šokį Didžiojo Spalio penkiasdešimtmečiui paruošė res publikos nusipelnęs kolektyvas Universite to studentų dainų ir šokių liaudies ansamb lis. M. KURAIČIO .nuotr.
Idėjos, auksas ir tikrovė S 50
tą į Lietuvą kontrrevoliuciją skrupulingu tikslumu apskai čiuotas sąskaitas, pavadintas karo skolomis. Šitokio pobū džio skolų Lietuvos buržua zinė vyriausybė turėjo sumo kėti iš valstybės iždo, t. y. visų pirma iš darbo žmonių kišenių, imperialistinei Vo kietijai 276 000 000 litų, JAV — 90 317 505,4 litų, Prancū zijai — 18 566 015,1 litų, Anglijai — 13 886 268,4 litų, iš viso: 398 769 788,9 litų ar ba suapvalinus — apie 400 milijonų litų. Prasidėjus laikinai kapita lizmo stabilizacijai, į Lietuvą ėmė skverbtis įvairiomis for momis užsienio finansinis ka pitalas. lonau sekė kaprizingos tarptautinės rinkos ir kreditorinių santykių neišbrenda mas vergiškas raizgynas ir beveik nuolatinis teroras. Iš šio Vakarų imperialistų ir tarptautinės rinkos suraiz gyto pragaištingo ekonominio-finansinio ir politinio vo ratinklio Lietuva galėjo išsi kapstyti, atsisukdama veidu į Rytus — į Tarybų Sąjun gą. Tokių balsų buvo pado resnės nacionalinės buržuazi jos tarpe. Tačiau tuo keliu pasukti jai neleido visuminio privatinio savininko sociali nis instinktas, komunizmo baimė ir Vakarų „bosai“. Juo pasuko 1940 m. Lietuvos dar bo žmonės, kurie daugiausia kentėjo nuo savosios ir už sienio buržuazijos plėšikiškumo. Nuo to laiko Lietuva atgavo tikrąjį suverenitetą ir nepriklausomybe, pradėjo ženati i priekį milžino žings niais. Tarybų Sąjungos tautų broliškoje šeimoje ir pasauli nėje socializmo sistemoje mū sų respublikos niekas nevadi na „trijų pfenigų valstybe“. Lietuva visur traktuojama kaip lygi tarp lygiųjų. Musų respublikos pasiekimai Spalio revoliuci jos, komunizmo, kurio taip bijojo buržuazija, idėjų švie soje išugdytoje socialistinių respublikų bendrijoje stebina visą pasaulj. Mums dabar nereikia lenkti sprandą prieš pinigų maiša, laukti jo malo nės ir drebėti dėl savęs ir savo tautos likimo. Todėl bu vusio Lietuvos buržuazinės valstybės aparato ir kapita listinės ūkio sistemos mecnanizmo išsibarsčiusių atskirų baigiančių rūdyti detalių spraksėjimo unisonu su im perialistinių ryklių vedamos antikomunistinės propagan dos sustiprėjimu jubiliejinio Spalio šventės proga padidė jimas mums primena kiaulę po jaunu, tvirtu ir vešliai ža liuojančiu ąžuolu, kurio giles ėsdama ji mėaina knisti šak nis, kad sulaikytų jo spartų augimą. V. SIMONAVIČIUS
PALIO revoliucija pa skelbė pasauliui visiš kai naujus socialinio, nacionalinio išsivadavimo ir tarpvalstybinių santykių su skirtingomis visuomeninės santvarkos sistemomis princi pus, kuriais Tarybų Sąjungos vyriausybė vadovaujasi nuo 124 781 pareiškimą, kad pir metų pa pat savo atsiradimo pradžios. mojo 1914 — 1918 Tais principais visą laiką bu saulinio karo laikotarpiu Lie vo grindžiami jos santykiai tuvai padarė nuostolių kaize su Lietuvos buržuazine vals rinės imperialistinės Vokieti jos kariuomenė ir karinė tybe 1919 — 1940 metais. valdžia už 1919 m. rugsėjo 13 d. Ta okupacinė 555 057 500 litų, Bermontorybų Rusijos vyriausybė pa; 6 Avalovo gaujos — už siūlė Lietuvos buržuazinei vyriausybei pradėti derybas 31 080 500 litų, carinės impe dėl karo veiksmų nutrauki rialistinės Rusijos kariuome nė ir karinė valdžia — už mo ir dėl sąlygų paruošimo 677 139 500 litų ir Raudonoji taikiems santykiams tarp Armija — už 138 810 000 litų; abieju šalių nustatyti. 1920 m. liepos 12 d. buvo pasira iš viso už 7 402 087 500 litųž). Niekas iš Vakarų imperia šyta Tarybų Rusijos ir Lie lietuviš tuvos taikos sutartis, pagal listų, prieš kuriuos kieji buržuaziniai nacionalis kurią Vilniaus kraštas buvo tai nuo pat savo pasirodymo perduotas Lietuvai. gyvenimo 1920 m. spalio 9 d. Vakarų pradžios politinio keliaklupsčiavo ir imperialistų skatinamo ir pa arenoje laikomo naujai susikurusias dabar tebeklupsčiauja, pada rytų karo nuostolių Lietuvai po pirmojo pasaulinio karo nekompensavo, su Lenkijos buržuazinės valsty niekuo bės vadovo J. Pilsudskio įsa ja nesiskaitė, kitaip nevadi no, kaip „trijų pfenigų vals kymu Vilniaus kraštas karu buvo atplėštas nuo Lietuvos tybe“ (Dreipfenningstaat). Tuo tarpu Tarybų Rusijos vyriau ir prijungtas prie Lenkijos. liepos 1939 m. spalio 10 d. Tarybų sybė pagal 1920 m. 12 d. pasirašytą Taikos su Sąjunga po baltalenkių išvi tartį pripažino Lietuvos vals jimo šią Lietuvos teritorijos tybės suverenitetą ir nepri dalį vėl grąžino Lietuvai be klausomybę, laiką ją jokių sąlygų ir kompensaci qerbė ir gynė visą nuo Vakarų jos. imperialistų, savo lėšomis Pagal Versalio taikos su grąžino 1914 — 1918 metų ka tarti 1919 m. Vakarų impe ro laikotarpiu išvežtą į Ru rialistai, karpydami pasaulio sijos gilumą valstybinių, pri ir Europos žemėlapį, Klaipė vatinių įstaigų, visuomeninių dos kraštą priskyrė Lietuvai. organizacijų ir atskirų asme 1920 — 1923 metais jame šei nų turtą, panaikino valstybi mininkavo jų, daugiausia nes skolas ir įsipareigojimus, Prancūzijos, okupacinė ka pasižadėjo vienašališkai pa riuomenė. Augant vietinių tenkinti visų buvusių impe gyventojų nepasitenkinimui rialistinės Rusijos kreditorių okupaciniu režimu, tvirta Ta pretenzijas, suteikė teisę ar rybų Sąjunqos pozicija, gi timiausiose vietose prie Lie nanti lietuvių tautos nacio tuvos sienos ir kiek galima nalinius interesus, privertė arčiau prie geležinkelio sto Vakarų imoerialistus išsi čių nemokamai išsikirsti per kraustyti. 1923 m. vasario 20 metu ir išsivežti šimtą mėn. Klaipėdos kraštas buvo tūkstančių dešimtinių miško, perduotas Lietuvai, kuri pa davė negrąžintinai tris mili gal 1930 m. pasirašytą Pa jonus aukso rublių arba ryžiuje sutartį turėjo apmo 15 450 000 litu (vienas rublis kėti okupacines valdymo iš turėjo 0,774 234, o vienas li laidas — 9,1 milijono litų. Iš tas — 0,150 462 gramus gry tos sumos Prancūzijai teko no aukso). „Iš čia seka, kad 8,9 milijono litų ir Anglijai — Lietuvos karo nuostoliai iš 0.2 milijono litų'). Rusijos pusės bendrai yra rekompensuoti “ 3). 1922 m. 1939 m. kovo 22 d., Vaka aukso pa ru imperialistams nuolai spalio mėn. šio išleisti nauji džiaujant ir pritariant, Klai grindu buvo pėdos kraštą užgrobė hitleri Lietuvos pinigai — litas. 1917 m. V. Leninas savo nė Vokietija, sunaikino visas nacionalines, kultūrines įstai veikale „Imperializmas, kaip gas, išvijo beveik visus ten aukščiausioji kapitalizmo sta gyvenusius lietuvius, viso dija“ rašė, kad šitai epochai ne tik dvi pakiais būdais gniaužė ir per yra tipiškos sekiojo lietuvybę senovinių grindinių šalių grupės: met ropolijos ir kolonijos, bet ir vietinių ayventojų (būrų) priklauso tarpe. 1945 m. vasario 28 d. „įvairios formos ') Zr. Lietuvos ūkio pasku Tarybinė Armija, kurios su mųjų šalių, politiškai, forma dešimtmetis. Kaunas, dėtyje buvo ir 16 lietuviškoji liai savarankių, o iš tikrųjų tinis šauliu divizija, paėmė pasku anral^avtų finansinės ir dip 1938, p. 141. lomatinės priklausomybės tini hitlerinės Vokietijos ka 2) Zr. Doc. A. Moravskis. Tokiais tinklais Lietuvos finansai. D 1, Kau riaunos atramos punktą Lie tinklais“*!). tuvoje — Klaipėdos miestą. Vakaru imperialistai Lietuvą ras, 1925, p. 113 (lentelė) apralznyti 1918 — Visas Klaipėdos kraštas buvo pradėjo 3) Doc. A. Moravskis. Lie teikdami jos perduotas Lietuvai be jokio 1919 metais, laikinaiai buržuazinei vyriau tuvos finansai. D. 1, Kaunas, atlyoinimo. 1925, p. 115. 1919 m. Lietuvos valstybi sybei karinę nanalbą kovoje i) V. Leninas. Raštai. T. 22, nė komisija apskaičiavo pa su Tarvbų valdžia, o vėliau gal gautus iš gyventojų patiekdami jai už eksportuo M. 1948, p. 250.
SPALIS
Štai ir saulė — didelė, raudona! Einu j ją taku, kurį nutiesė gerasis trolis mėly nomis, giedromis kaip vaiko akimis ir stipriomis žemdir bio rankomis. Grygo saulės takas. . . I.
PUŠAITĖ
į MALONIOS f NAUJIENOS s Moldavijos TSR DondiuX
X X X X Y X Y Y X X X X X X X X
šanų rajoninis laikraštis „Tribūna“ 1967 m. rugpiūčio 24 d. numeryje išspausdino savo korespondento žinutę „Dėkojame Pabaltijo studentams“, kurioje labai Šiltai atsiliepiaui a apie 36 mūsų Universiteto studentų grupės, kuriai vadovavo dabartinis IFF komjaunimo komiteto sekretorius K. Monkevičius, darbą Dondiušanų rajono tarybiniame ūkyje „Grinauckij“. Ten pat pranešama, kad Moldavijos LKJS CK Garbės raštais apdovanojo grupės narius j R. Zibaitį, I. KudarauskaiY tę, A. Dainiūnaitę, K. Jurkšaitę ir V. Vaškelevičiūtę. Daugelis apdovanoti Kišiniovo universiteto komjaunimo komiteto Garbės raštais. Išsiskiriant Kišiniovo universiteto studentai ir dėstytojai mūsiškiams padovanojo albumą su Moldavijos sostinės vaizdais. Mus pasiekė ir antra maloni žinia: už puikų darbą studentiškų burių statybose Moldavijoje Dondiušanų tarpkolukines statybos valdybos viršininkas J. Kozyrskis pareiškė padėką mūsų studentams, palinkėjo sėkmės moksle jubiliejiniais metais, gerai baigti Universitetą. A. JUODUPIS
I X X X X X Y Y Y Y Y ♦T* ♦♦♦ X X Y Y Y Y X X X X X
TYLOS! Dažnai tenka sėdėti skaityklose. Ir nė kiek nerečiau matyti tokį vaizdą: pravėrusi skaityklos du ris (žinoma, su triukšmu!) įvirsta studentė ir mete oro ųreičiu, kurtinančiai stuksendama kulniukais, lekia per visą salę. Tai ne maloniai veikia visus skai tančiuosius. Ant durų išklijuoti pra šymai „laikytis tylos“ ne reiškia vien tai, kad nega lima garsiai kalbėti, rei kia pasistengti apskritai kuo mažiau triukšmo kel ti. Skaitykla — ne madų demonstravimo salonas. Man atrodo, kad budinčios bibliotekininkės galėtų ne sidrovėti ir tarstelėti vie ną antrą žodelį tokioms „smarkioms“ studentėms.
A. JAUNIUS
Gražios sportinės tradicijos Pasitikd a m ai nugalėtojais tapo Ekonomikos dęs tikrai gausų būrį sporti Didžiojo Spalioi fakulteto sportininkai. ninkų. Sėkmingai derindami penkiasdeš i m tPasirodo ir pirmosios Uni- mokslą su sportu įvairiose ' mėtį, visa tary■ versiteto sportinės „žvaigž Universieto komandose yra binė liaudis sten dės“: J. Grigonis, R. Pajėda, kovoję: biologijos mokslų giasi įvertinti V. Davydova, B. Jakštaitė kandidatė A. Palionienė, geo savo pergalių kelią, susumuo ir kt. grafijos mokslų kandidatė D. ti atlikto darbo rezultatus, Pamažu sportininkai iško- Galvydytė, Universiteto pro padaryti atitinkamas išvadas voja pripažinimą respubliko rektorius J. Griqonis, chemi ateičiai. je, dalyvauja eilėje rengia jos mokslų kandidatas docen Darbo rezultatus suveda ir mų varžybų. 1949 m. Univer tas R. Pajėda, Ekonomikos fa Universiteto sporto klubas siteto komanda laimi pirmojo kulteto prodekanas, ekonomi „Mokslas“. je LTSR aukštųjų mokyklų kos m. kandidatas R. Pajuo Tarybinis sportas per gana spartakiadoje ir iškovoja tau dis, qeoloqijos m. kandidatas Didelis, raudonas saulės Gamtos fakulteto penkto kur trumpą laiką išsikovojo auto rę. Tai buvo pirmasis stambus P. Vaitiekūnas, medicinos m. diskas pamažu slepiasi už so biofizikė Audra Kalvelytė. ritetą visame pasaulyje. Ir „laimikis“ Universiteto spor kandidatas, Medicinos fakul Gedimino pilies kalno me- Ji varžybų finale įveikė daug džiugu, kad į jo pergalių vai tinių trofėjų kolekcijoje. teto prodekanas A. Svičiulis, niką daug gražių žiedų įpynė Laikui bėgant sporto klubas chemijos m. kandidatas N. džių. Ilgi šešėliai braido po kartinę respublikos čempionę ir musų žilojo Universiteto žymiai išplečia savo gretas. Karvelis, fizikos-matematikos geltonus ant vystančios žo- D. Naujelytę. Ši pergalė sportininkai. Sunku rasti tokį, Auga sportininkų meistrišku m. kandidatas docentas V. Kalės pabirusius lapus. Ruduo. Audrai virto dviguba švente. kam būtų negirdėtos pavar mas. Visa eilė Universiteto baiia, ekonomikos mokslų dės buvusių Universiteto auk auklėtinių įeina į LTSR rinkti kandidatas, docentas A. Veng Atplevena lapai ir į Jaunimo Ji tapo ne tik „Žalgirio" lėtinių A. Bagdonavičiaus, S. nių sudėtį, dalyvauja visose ris ir daugelis daugelis kitų. čempione, bet ir įvykdė Saparnio, A. Vaupšo, C. Ju TSRS tautų spartakiadose. Bendros Universiteto spor cio, S. Bubulytės, Z. Korkuty- Metai iš metų gausėja sporti to klubo, sporto meistro normatyvo Fizinio auklėjimo tės, A. Rusinovo, J. žurauskai- nių trofėjų kolekcija. katedros kolektyvo pastangos reikalavimus. Ilgai nepasidatės, A. Saunorio, K. Monsvilos Iš mažo būrelio praeityje davė qražių rezultatų. Dau vusi viršukalnė pasiekta, pa ir daugelio kitų. sporto klubas išaugo iki stam gelis mūsų auklėtinių yra bu Prisiminkime tą praeities baus kolektyvo, siekta garbingai ir pelnytai. kuris šiuo vę LTSR, TSRS čempionais bei kelią, kuriame kūrėsi, plėto metu jungia apie 4000 narių. rekordininkais, dauqelis yra — Tai kukli mano dova josi mūsų tradicijos, augo ir Daugėja ir kultivuojamų spor gynę tarybinio sporto šlovę na penkiasdešimtmečio gar grūdinosi sportininkų kadrai, to šakų, šiuo metu Universi Sąjungos rinktinėse, daugelis kuriuo pražyųiavo gausios at- teto bei, šluostydama prakai sportininkai dalyvauja jų kovojo tarptautinėse var skyrininkų kolonos. net 24 šakų varžybose. Dide žybose, olimpinėse žaidynėse, tuotą kaktą, sako laiminga 1945 m. komjaunimo inicia liais tempais auga kvalifikuo daugelis grįžo su pergalėmis turnyro nugalėtoja. tyva Universitete susikuria tų sportininkų skaičius. Jei ir apdovanojimais. Ilgai, glėbyje suspaudusi, sportininku būrelis. Dėstyto 1945 —1950 m. m. Universite Už šiuos pasiekimus, iško jas V. Ostrauskas, studentai te buvo paruošta apie 450 at- votus trofėjus Universiteto Audrą laiko jos mokslo ir Balčiūnas, Grybauskas buvo skyrininkų, tai 1951—1955 auklėtiniai-sportininkai yra teniso bendražygė, to pačio pirmieji jo organizatoriai, šio m. m. — 997, 1956 — 1960 dėkingi savo treneriams, fakulteto, to pačio kurso, tos būrelio pagrindu 1947 m. bu m. m. — 1086, 1961—1965 sportinio darbo organizato vo ikurtas Vilniaus miesto m. m. 1916, o vien šiemet — riams ir rėmėjams. Mes visi pačios specialybės studentė aukštųjų mokyklų sporto ko apie 700 atskyrininkų. dėkinqi ilgamečiams katedros Nijolė Čibiraitė. lektyvas, gavęs Akademinio Žymiai išsiplečia ir ryšiai dėstytojams V. Matulaičiui, J. — Matai, kokia, — juo sporto klubo vardą. Pagrindi su kitų TSRS respublikų spor Pavilioniui, E. ir R. Vaitkevi ni šio klubo branduolį sudarė tininkais. Mūsų auklėtiniai čiams, V. Vyqontui, P. Urbo kauja Nijolė, — pralenkei Universiteto sportininkai. dažni svečiai Leningrade, Ki nui, S. Batorui, aistringam tu mane „paskutiniame posūkyGausėjant sportininkų gre jeve, Odesoje, Minske, Taline, rizmo iniciatoriui S. “ TimonoRespublikos finalinės toms Vilniaus aukštosiose Tartu, Rygoje, Maskvoje, Ba vui, sporto klubo bei katedžybos. Netrukus i aikštele iš mokyklose, iškilo reikalas ku, Kišiniove, Alma-Atoje, Tbi ros vadovybei, Atsitiko taip, kad prieš eis VVU V k. biofizikė Audra sportininkus suburti atskiruo lisi ir visoje eilėje kitų mies daug laiko, triūso rektoratui. ir pastan „Žalgirio" teniso pirmenybių KALVELYTĖ. se kolektyvuose, plėsti sporti- tų. Daugelis sportinių varžy A. LEVICKO nuotraukos ni-masini darbą. 1948 m. įstei bų su minėtų miestų sporti gų skyrusiems sportinio-masinio darbo vystymuisi Uni pradžią ir Audrai, ir Nijolei Vilniaus Universiteto ninkais tampa tradicija. Daug versitete, išugdžiusiems gau iki sporto meistro normos teto dekaną C. Kudabą, pro- giamas akademinis sporto klubas, ku susitikimų mūsų auklėtiniai sų būrį aukštos kvalifikacijos trūko tik vienos „meistriš dekanę 1. Šarkinienę, kurie rio pirmininku išrenkamas turėjo ir su užsienio sporti sportininkų, sėkmingai ginan kos" pergalės. Ir štai Audra leido gabioms sportininkėms studentas K. Perkumas. šiuo ninkais. Namuose arba išvy čių mūs nedidelės respublikos pavadinimu Universiteto klu kose jie varžėsi su Budapeš sportinę šlovę. jau meistrė. O Nijolė?.. Nijo išvykti į varžybas, sudarė bas buvo žinomas iki 1952 m. to, Leipcigo, Prahos, Varšu Tikėkime, kad qražios lei trūksta vieno balo. palankią mokslui ir sportui Nuo 1952 m. iki 1960 m. jis vos, Gdansko, Veimaro ir kt. sportinės Universiteto tradišalių bei miestų atstovais. vadinamas Universiteto sporto cijos sėkmingai bus vystoMes nežinome, ar saulėto aplinką. Ne be reikalo Gam klubu. 1960 m. klubas pava Aktyvių sporto rėmėjų, bu mos ir toliau. yra laikomas dinamas „Mokslu“. Jubiliejinė IV TSRS tautų Kišiniovo spalyje po teniso tos fakultetas vusio Universiteto rektoriaus Ne vienas Universiteto spartakiada, Maskva, žaidžia kortus skraido klevo lapai, sportiškiausių visame Univer Masinio sporto pradžia prof. Z. žemaičio, prof. S. Jan sportininkas, manau, stovės VVU V k. biofizikė Nijolė ČI Universitete reikia laikyti kausko, generolo Karvelio, dar ant aukščiausios apdova sitete. Fakulteto sportininkai tačiau iš ten atskrido džiugi BIRAITĖ. 1948 m. Tais metais vyko pir- dėstytojų A. Naujoko, šur- nojimų pakylos, ne viena per žinia. Čia įvykusiose keturių dėkingi ir tėviškai jų reika moli Universiteto spartakiada, kaus, čepanausko, studentų gale dar didžiuosis senasis sodo pakraštyje prisiglaudu miestų draugiškose varžybose lais besirūpinančiam dėstyto pradėti ruošti masiniai kro V. Korkučio, B. Zabulėno pa Universitetas, dar daug ma sai, vėliau tapę tradiciniais, stangų dėka Universiteto lonių minučių pergyvens my Nijolė įveikė stipriausią Mol jui A. Levickui. sius teniso kortus. užmezgami pirmieji ryšiai su sportinis-masinis darbas vys lintys, atsidavę savo profesi — Stop! Prašome peržais davijos tenisininkę A. Grač i plėtojosi, vis atkakliau jai, daug jėgų ir sugebėjimų Teniso kortuose sumažėjo kitų respublikų aukštosiomis tėsi, kopė į pergalingas aukštu jaunosios kartos auklėjimui ti, — sustabdo žaidimą tei ir taip pat įvykdė sporto šios sporto šakos mėgėjų mokyklomis. mas. Pirmosios spartakiados pro skiriantys Universiteto sporti meistro normatyvo reikalavi srautas. Čia nesimato ir Aud gramoje buvo trys sporto ša sėjas. Prieš 22 metus pradėjęs sa nio sąjūdžio vadovai. — Kas atsitiko? — jaudi mus. Šiandien abi drauges ros su Nijole. Jas dabar ne kos: lenavoii atletika, krep- vo ' veiklą, Vilniaus Universite 1 sporto klubas yra išsiugVyr. dėst. P. VIRBICKAS galima pasveikinti su puikio sunku surasti nasi' priešininkas. bibliotekoje, šinis ir tinklinis. Spartakiados to
SĖKMĖS JUMS, AUDRA IR NIJOLE!
— Nieko neatsitiko... kle vo lapas. Prašome peržais ti, — paaiškina teisėjas. Tačiau nei ilgi, po teniso aikšteles klaidžiojantieji pi ’i, lies kalno medžių šešėliai, nei išdykėliai klevai nepajė gė sutrukdyti tiems, kurie respublikos „Žalgirio" teni so pirmenybėse atkakliai sie kė pergelės. Draugijos čempione tapo
mis šventinėmis dovanomis. Nemažas šių sportininkių nuopelnas, kad Universiteto tenisininkai ketveri metai iš eilės yra stipriausia respublikos komanda. Šių sportininkių pergale džiaugiasi Gamtos fakulteto studentai, visi Universiteto sportininkai. Ji pasiekta viso kolektyvo pastangomis. Geru žodžiu reikia paminėti fakul-
laboratorijoje, nuošaliam suo le palinkusias prie storų spe cialybės knygų. Geriausios Jums sėkmės, diplomantės! Laimę nešusieji šio rudens klevo lapai tegul skraido iki ankstyvo pavasa rio, iki to laiko, kai ant jū sų atlapo šalia komjaunimo, sporto meistro sublizgės ir Universiteto baigimo ženk liukas.
Tarpfakultetinės kroso varžybos r® :M Ji
Kelios pastabos apie stovyklas Prabėgo vienuoliktoji Uni į stambias stovyklas. O jos bininkai. Panašių stovyklų versiteto studentų darbo ir savęs nepateisino. Pavyzdžio organizavime daug padėti ga poilsio stovyklų vasara. Per dėlei stambiausia stovykla lėtų respublikinis štabas. šį gana ilgą laikotarpį žymiai (190 žm. pamainoje) — Jo Visapusiškai reikia skatinti pasikeitė stovyklų pobūdis, navos azotinių trąšų gamyk savanoriškų būrių išvykimą į vienos tradicijos užsimiršo, los statyboje. Darbo organiza kitas respublikas. Šias sto atsirado naujų. Ypač žymių cija buvo bloga. Stovykloje vyklas tikslinga organizuoti pasikeitimų būta per paskuti buvo įvestas „apsiausties sto per komjaunimo komitetą. nius dvejus metus. Įsteigtas vis", nes į ją naktimis brau Tačiau tokio būrio idėja turi respublikinis studentų bei davosi chuliganai. Studentai gimti pačioje grupėje. Pana moksleivių darbo ir poilsio statybos valdybai, sėdinčiai šių stovyklų turi Ekonomikos stovyklų štabas, mūsų sto skolose, pasitarnavo „atpir ir Istorijos ir filologijos fa vyklos prisitaikė prie bendrų kimo ožiu". kultetai. Ir kitų fakultetų Remiantis šių metų stovyk komjaunuoliai (grupė ar kur organizavimo principų. Anksčiau Universiteto lų patirtimi, reikia padaryti sas) galėtų kur nors išvykti. komjaunimo komitetas steig išvadas, kurios tarnautų nau Negali mūsų patenkinti LAUKIA ŽYGIAI Spalio švenčių dienomis davo stovyklas įvairiuose jų stovyklų organizavimui. viena stovykla užsienyje. Stambiai stovyklai sunku Mes svajojame apie stovyk (PO DEMONSTRACIJOS) orga respublikos kolūkiuose. Jos nizuojami turistiniai žyqiai: būdavo nedidelės: galima ne rasti tokių objektų, kur būtų las VDR, Lenkijoje ir Čeko 1. ŽYGIS PO ŽEMAITIJĄ IR sunkiai parinkti vietą, leng sudarytos reikiamos sąlygos slovakijoje. Čia sunku apsiei SUSITIKIMAS SU KAUNO TU RISTAIS KRAŽIUOSE, garsiuo viau organizuoti darbą. Iš darbui ir poilsiui. Todėl, ma ti be respublikinio stovyklų se Lietuvos mokyk antros pusės, šių stovyklų tyt, reikėtų orientuotis į sto štabo ir LLKJS CK pagalbos. la irseniausia jos auklėtiniais — žy miais rašytojais bei kultūros pamainose būna po 25—30 vyklas su 50 žmonių pamai Jos ir laukiame. veikėjais. žmonių, tarp jų — 4—5 vy nomis. Tiesa, ne visada tinkamai 2. Numatomas žyqis marš Reikia pagyvinti kultūrinį- studentai rai. Todėl sunku organizuoti elgiasi stovyklose rutu RODŪNĖ— DUBIČIAI — varžybas, meno saviveiklą. saviveiklinį, sportinį darbą, kitose Sąjungos respublikose. GUDU GIRIA. Keliausime per Komitetas nusprendė su skaityti daugiau paskaitų. Be Piktnaudžiaujama tuo, kad Čepkelių raistą, Ūlos pakran Vakarais susitiksime ir stambinti stovyklas (50— materialinės naudos, kurią aplinkiniai nesupranta jų kal tėmis. linksminsimės su vietiniais 70 žm. vienoje pamainoje). duodame kolūkiui, statybinei bos. Išleidžiami sienlaikraš gyventojais: kolūkiečiais, mo ne mažiau čiai, kuriuose nieko daugiau kytojais, moksleiviais. Pravesta studentuose anketi organizacijai, 3. BISTRYČIOS AUKŠTUMA nė apklausa patvirtino šią svarbus tas darbas, kuris iš- nepamatysi, išskyrus girtuok — SVYRIŲ EŽERAS. Tai bus I mintį. Studentus vilioja sto judina kolūkiečius, leidžia liavimo, naktinių orgijų ir sunkumo kategorijos žyqis, vyklos užsienyje ir broliško pajusti, kad stovyklauja ne rytinio tinginiavimo iliustra t. y. reikės pėsčiomis įveikti bet kas, o studentai. siose respublikose. Uždarbio cijas. Jokio atsakingumo, di 150 km. Kviečiame tik links klausimas daugumai studentų Studentams, norintiems va- džiavimosi mūsų respublikos mus ir tvirtus keliauninkus! Pasitarimas jvyks PENKTA neaktualus. Steigiant stovyk sąrą užsidirbti pinigų, gal kultūra. Tokie „stovyklauto DIENI (I APKR'ČIO 3 D.) 20 las, komiteto pasiūlymai ir būt, reikėtų organizuoti vieną jai" pamiršta, kur jie yra, vai. TURISTŲ KLUBE (Sporto studentų pageidavimai liko stovyklą, tačiau į darbą jie kam atstovauja. katedroje). Kviečiame visus, mėgstančius keliauti ar turin neįgyvendinti, nes respubliki turėtų būti priimami kiekvie VVU KOMJAUNIMO čius naujų ir įdomių sumany nis štabas orientavo komitetą nas atskirai kaip laikini darKOMITETAS mų žygiams!
SPORTININKŲ VAKARAS Šeštadienį, lapkričio 4 d. Aktų salėje įvyks sporto va karas, skirtas Didžiojo Spalio garbei. DIENOTVARKE:
L Sporto klubo pirmininko pranešimas. 2. Sportininkų-visuome n ininkų apdovanojimas. 3. Komjaunimo taurės kompleksinių varžybų, skirtų Spalio 50-mečiui, nugalėtojų apdovanojimas. 4. Šokiai. Šokių metu bus demonst ruojamas siaurajuostis kino filmas „Rūdninkų partizanų keliais", veiks loterija, atrak cionai. Įėjimas laisvas tik punk tualiems. Pradžia — 19 vai.
Spalio 50-mečio garbei Universiteto Sporto klubas kartu su komjaunimo ko mitetu suruošė masiškumo krosą. Sekmadieni 1 „Darbo rezervų“ stadioną susirin ko Įvairių fakultetų stu dentai. Merqinos išbandė jėgas 500 m distancijoje, o vyrams teko įveikti dvi gubai ilgesnį nuotolį. Mer ginų grupėje geriausią lai ką parodė Ekonomikos fa kulteto III k. studentė Z. Vizbaraitė, sugaišusi dis tancijoje 1:30,6 sek. iš vy rų greičiausiai 1000 m įveikė A. Kupčinskas, pa rodęs 2:48,6 sek. laiką. Nedaug jam pralaimėjo jo komandos ir kambario draugas J. Ivoncius. Suvedus rezultatus, pa aiškėjo, kad pirmąją vietą užėmė Gamtos fakulteto, antrą — Medicinos fakul teto ir trečia — Fizikos fakulteto sportininkai. J. VASILIAUSKAS R. KVIETKAUSKO nuo traukoje: kroso startas.
REDAKCINĖ KOLEGIJA rniiiiniiiiitiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiitiiiiiiiirii'
SPORTO KLUBAS
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele SKAITYTOJŲ ŽINIAI! fonas 2-58-84. Spausdina LKP ,,Tarybinio studento" 31 nu meris išeis tik lapkričio mėn. CK laikraščių ir žurnalų lei 14 dieną, nes spaustuvė per dyklos spaustuvė. šventes nedirba. REDAKCIJA
LV 07176
Užs. Nr. 5716