pritariame visų
TSRS
PRIĖMIMUI!
vienykjtesi
CČMJVBII )lf >
NAUJOS
KONSTITUCIJOS
Salių proletarai,
scupencas
spalio 7 d. Universitete VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO Nr. 30 (1014) įvyko mitingas, skirtas šiam REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1977 m. spalio 14 d. Istoriniam įvykiui. EINA NUO 1950 METŲ S KAINA 2 KAP. A. ANDRIJONO nuotr.
PRADĖTŲ ŽYGIŲ
TĘSĖJAI
ANKETA 1979 M. ABSOLVENTAMS
Į musų klausimus atsako MF gydomosios medicinos spec. V kurso studentas fakulteto komjaunimo organiza cijos sekretorius Povilas ALCHOVKA. Kodėl pasirinkote šią specialybę? Jeigu būtu galimybė, ar rinktumėtės ją vėl? Kaip įsivaizduojat savo būsimą dar bą, jo reikšmę visuomenei?
Neimsiu tvirtinti, kad mediko specialybę pasirinkau iš pašaukimo. Dar mokykloje svajojau tapti žurnalistu, ta čiau gyvenimas taip susiklostė, kad stodamas dokumentus padaviau į Medicinos fakultetą. Dabar, jeigu vėl stovėčiau apsisprendimo kryžkelėje, pasirinkčiau irgi mediciną. Ir nespecialistui aišku, kaip reikalinga mano profesija. Kaip jūs suprantate pasakymą „Būti reikalingam žmo nėms“.
Būti reikalingam žmonėms — vadinasi kiekvieną valan dą, kiekvieną minutę galvoti apie žmones. Tik tada jau ties reikalingas, kai žmogaus liga taps tavo liga, kai žmo gaus nelaimė taps tavo nelai me. Tuomet ir mūsų darbas nenueis veltui. Kas yra laimė?
U NAUJA TSRS KONSTITUCIJA-Į KOMUNIZMĄ Į „Praeis metai, dešimtme čiai, bet šią spalio dieną liaudis visada prisimins kaip ryškų tikros lenininių liauBies valdžios principų perga le patvirtinimą", — pažymė to savo baigiamajame žodyje [SRS Aukščiausiosios Tary bos sesijoje draugas L. Brež nevas. Si diena turi 60 metų priešĮstoriją — pirmosios pasauly“ darbininkų ir valstiečių lalstybės kovos ir darbo ke pą. Ši diena turi ir keturių penėsiu priešistoriją — kai įsa mūsų liaudis svarstė laujos Konstitucijos projek tą kūrė Pagrindinį savo įsta tymą. Dabar spalio 7-oji — grybinės liaudies švente. Su džiugia nuotaika į bendBją skaityklą rinkosi UniverJteto profesoriai, dėstytojai, prbuotojai, studentai. MitinI skirto naujos KonstituciPs priėmimui, prezidiume — [niversiteto rektorius prof. F J. Kubilius, partijos ko pėto sekretorius doc. K.
>-■ LEŠCIAUSKAITE: r Mes neapvilsime parti[ 'r vyriausyoės oasitikėjiPiaunimu. Savo geru mopusl, geru darbu sieksime F mūsų Tėvynė būtu dar riesnė.
Poškus, sekretoria is pavaduo tojas doc. V. Gobis, prorek torius doc. B. Sudavičius, darbuotojų profsąjungos ko miteto pirmininkas doc. I. Žeberskis, komjaunimo komiteto Ramonas, sekretorius H. Mokslinės bibliotekos direktorius J. Tornau. — Šiandieną TSRS Aukščiausiosios Tarybos IX šaukimo neeilinė septintoji nesija priėmė istorinį nutarimą — patvirtino naują TSRS Kons tituciją, išsivysčiusio socializ mo šalies Konstituciją, — pradėdamas mitingą, pasakė partijos komiteto sekretorius doc. K. Poškus. — Naujojoje TSRS Konstitucijoje dar la biau padidinamas mokymo ir auklėjimo vaidmuo tarybinės visuomenės raidoje, žengiant į šviesų komunistinį rytojų. Džiaugdamiesi ir - didžiuoda miesi savo tarybine Tėvyne, mokymo įstaigų darbuotojai ir studentai skaito tuos TSRS Konstitucijos straipsnius, ku rie skirti švietimui, mokslui, kultūrai, jaunosios kartos in-
li. JAGMINAS: — Visas jėgas ir sugebė jimus atiduosime TSRS Koks bitucljoje numatytoms parei goms vykdyti, garbingai tesi me šaunias mūsų senolo Uni versiteto tradicijas.
teleklualiniam ugdymui ir komunistiniam auklėjimui. Mes, senojo Vilniaus Univer siteto atstovai, naudodamiesi naujuoju mūsų Pagrindiniu įstatymu, ir toliau sieksime būti pačiose priešakinėse mū sų didžiosios liaudies — ko munizmo kūrėjos — gretose. Mitinge kalba Teisės fakul teto Valstybinės teisės kated ros docentas P. Petkevičius. Jis supažindina susirinkusius su šalies konstitucinio vysty mosi keliu, aplinkybėmis, pa skatinusiomis kurti naują ša lies Konstituciją, pasakoja apie tai, kaip buvo svarsto mas jos projektas, kokią reikšmę naujasis dokumentas turi mūsų visuomenei, viso pasaulio žmonėms. — Deputatai, svarstydami TSRS Konstitucijos projektą, vieningai tarė, kad jis iš reiškia tarybinių 'manių lū kesčius ir viltis, — sako doc. P. Petkevičius. — Liaudies įgaliotiniai šalies narlamente balsavo priimti Pagrindinį įstatymą, kuris itvirtina tai, kas pasiekta, ir tai, kas atve ria tolesnes komunizmo kū rimo perspektyvas. Konstitucijoje išdėstytas platus kompleksas socialinių ir ekonominių teisių, kurios liečia pačius kiekvieno tary binio žmogaus gyvenimo pa grindus. Piliečių teisių turi nys dabar gilesnis, o materia linės garantijos, kuriomis jos remiasi — platesnės ir sva resnės. Greta teisių TSRS Konstitu cijoje suformuluotos taip pat ir piliečių pareigos. Ir suDrantama — žmogaus padėtį mū sų šalyje nulemia visuomenei naudingas darbas ,r jo rezul tatai. Pagrindinė kiekvieno tarybinio žmogaus teisių ga rantija — tai tolesnis mūsų tėvynės vystymasis ir klestė jimas. Todėl kiekvienas TSRS pilietis privalo sąžiningai dirbti, saugoti ir stiprinti so cialistinę nuosavybę, ginti
socialistinę Tėvynę, dorai vykdyti savo pareigas valsty bei ir visuomenei. Didelė naujosios TSRS Konstitucijos ir tarptautinė reikšmė. Tai yra TSKP, tary binės valstybės ir visos liau dies istorinis indėlis į komu nizmo statybą. Tai pavyzdys kitoms šalims įgyvendinti tei singiausią pasaulyje socialinę santvarką. Naujos Konstitucijos pri ėmimas — ryškus Tarybų Sąjungos Komunistų partijos, Tarybų valstybės rūpinimosi liaudies gyvenimu ir gerove įrodymas, naujas įrodymas, kad įgyvendinamas programi nis šūkis „Viskas žmogaus vardan, viskas žmogaus ge rovei". — Universiteto studentai, svarstydami naujos TSRS Konstitucijos projektą, ypač atidžiai studijavo straipsnius, kuriuose kalbama ajpie teisę į mokslą, profesijos pasirinkimą, — kalbėjo mitinge MMF IV k. studentė, moks lo pirmūnė, Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos de putatė L. Leščiauskaitė. — Tuo negali pasigirti kapita listinės šalys. Kiekvienas ta rybinis jaunuolis, baigęs vi durinę mokyklą, turi teisę stoti į technikumą, profesinętechninę aT aukštąją mokyk lą. Niekas nevaržo jų pasi rinkimo. Studijuo-iaimi irgi jaučiame partijos bei vyriau sybės rūpinimąsi. Didelį mūsų susidomėjimą sukėlė TSRS Konstitucijos straipsnis apie amžiaus cenzo sumažinimą renkamiems į liaudies deputatų tarybas. Aš manau, kad neapvilsime šio partijos ir vyriausybės pasiti kėjimo jaunimu. Mes, Universiteto studen tai, pritariame naujai TSRS Konstitucijai. Savo geru mokymusi, darbu sieksime, kad mūsų Tėvynė būtų dar gra(Nukelta į 2 psl.)
Laimė — tai matyti, kad žmogus tavo rankų ir širdies šilumos dėka pasveiksta, kai jis po sunkios ligos vėl nusi šypso, vėl pradeda tikėti gyvenimu. šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metį Kokie revoliu cijos įvykiai, metai, žmonės jus’ labiausiai imponuoja ir kodėl? Kokia jaunimo vieta šių dienų revoliuciniame pa saulio pertvarkyme?
Visi metai, kuriuos išgyveno mūsų šalis — nepamiršta mi, nes jie — dalis mūsų pačių gyvenimo. Sakykim, kas iš mūsų neprisimena 1961-ųjų metų, kai pirmą kartą žmo nijos istorijoje į kosmosą pakilo tarybinis žmogus komu nistas Jurijus Gagarinas. To skrydžio starto aikštele ir ta po 1917 metai. Jaunimas visada buvo priešakinių gretose. Todėl būti jaunam — didelė laimė ir pareiga. Nuo mūsų, jaunimo, didele dalimi p>įklauso ateitis. Į mus deda dide les viltis Tėvynė, tėvai, nes mes — jų pradėtų žygių ir nebaigtų darbų tęsėjai. Ko jūs labiausiai nekenčiate?
Labiausiai nekenčiu abejingumo. Jis — tolygus nusikal timui. Abejingi žmonės — lyg piktžolės, neduodančios daigui augti, gyventi. Kokį įžymių žmonių posakį esate užsirašęs ar įsidėmė jęs?
Nepamenu, kas yra pasakęs: „Gyvenimas — scena, žmo gus — artistas. Stenkis suvaidinti savo rolę kuo geriau, nes gyvenime repeticijų nebūna". Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna teisūs jau nimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl?
Neklystančių žmonių nėra. Gaila, kad kartais vyresnie ji klysdami (per daug mums kategoriški), nenori to pripa žinti. Visi buvo jauni ir, matyt, panašūs i mus.
Jūsų mėgstamiausia knyga, muzikos kūrinys, metu lai kas?
J. Baltušio apsakymai bei romanai, J. Marcinkevičiaus, D. Saukaitytės poezija, Bethoveno sonatos, ruduo. Kas iš Universiteto vadovų, profesorių, docentu jus la biausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmo gus, kuriuo sekate, liš kurio mokotės)?
Niekad nepamiršiu prof. J. Markulio paskaitų. Jas sun ku apsakyti. Jas reikia girdėti. Per minutę profesorius su geba sudominti bet kokią auditoriją. To aš norėčiau irgi iš mokti. Prof. J. Markulis imponuoja ne tik kaip dėstyto jas, bet kaip ir žmogus. Susitiks tave gatvėje ar fakulteto koridoriuje — visada pasiklaus, kaip sekasi, ras tinkamą žodį, jeigu sunku — padės, patars. Už ką jūs mylite Universitetą?
Universitetas man padėjo surasti save. Čia aš įsigijau daug draugų, pažinau daug puikių dėstytojų. Už tai nega lima jo nemylėti.
KOVŲ KELIAIS NAUJAS BENDRABUČIŲ TARYBŲ KONKURSAS
VARDINES R. pukalskaitEs eilEraSCiai
STIPENDIJOS — GERIAUSIEMS
SU NAUJA TSRS KONSTITUCIJAĮ KOMUNIZMĄ (Atkelti) iš 1 psl.) žesnė, kad dar labiau sukles tėtų tautų draugystė ir neiš ardoma partijos ir liaudies vienybė. Žodis suteikiamas Tarpfakultetinės politinės ekonomi jos 'katediros asistentui, Vil niaus miesto Lenino rajono Tarybos liaudies deputatui, Prekybos fakulteto komjauni mo organizacijos sekretoriui R. Jagminui: — Šiemet baigiau Vilniaus universitetą, įsigijau ekono misto specialybę. Universiteto dėstytojų kolektyvas nemažai grupei absolventų, tarp jų ir man, pareiškė savo pasitikė jimą — priėmė į savo eiles. Taip mano gyvenime praktiš kai įgyvendintos TSRS Kons titucijos teisės į mokslą, į
darbą pagal polinkius ir Kva lifikaciją. Pagrindinis šalies įstatymas brangus man ir kaip liaudies deputatui. Universiteto ko lektyvas jau antrą kartą pati kėjo astovauti jį Lenino rajo no Taryboje. Todėl su dideliu susidomėjimu studijavau TSRS Konstitucijos IV dalį apie liaudies deputatų tary bas. Didelė garbė ir atsako mybė būti liaudies patikėtiniu ir atstovu. Stengsiuos patei sinti kolektyvo pasitikėjimą. Jaunųjų Universiteto dės tytojų vardu R. Jagminas už tikrino susirinkusius, kad vi sas jėgas ir sugebėjimus ati duos Konstitucijoje numaty toms piliečių pareigoms vyk dyti, socialistinės Tėvynės la bui.
Geriausiems vardinės stipendijos
Mitinge kalbėjusi Universi teto Mokslinės bibliotekos Abonemento skyriaus ’zyr. bibliotekininkė G. Griškienė pasidžiaugė, kad naujos Konstitucijos projektą svarstė ir bibliotekos kolektyvas, kad jo pastabos padėjo kurti mū sų Pagrindinį įstatymą. — TSRS Konstitucija ne tik garantuoja dideles teises, bet ir reikalauja vykdyti pi liečio pareigas, — kalbėjo drg. G. Griškienė. — Moksli nės bibliotekos kol.ekyvas pa siryžęs dar geriau dirbti, kad knyga dar greičiau pasiektų skaitytoją ,kad jis būtų pa tenkintas. Mitingo dalyviai vieningai priėmė sveikinimo telegramą TSRS Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumui. Telegramo je reiškiamas vieningas Uni versiteto kolektyvo pritari mas naujai TSRS Konstituci jai, reiškiamas oasiryžimas atiduoti visas jėgas kuriant
PASKIRTOS
VARDINES
STIPENDIJOS
Šiems
V.
STIPENDIJA
F. DZERŽINSKIO STIPENDIJA
MOKSLO PIRMŪNAMS.
LENINO
KAPSUKO
Laimonui Jazukevičiui, MF gyd. medicinos spec. V k. studentui
UNIVERSITETO
V.
STIPENDIJA
Gintautui Jakučiui, EKFF ekonominės informacijos spec. V k. studentui
RUDENS
SEMESTRĄ
A. JUODUPIS
mo organizavimo spec. V k. studentui Jonei Ramanauskaitei, Fil. anglų k. ir lit. spec. V k. studentei Teresei Sudžlūtei, GF biologijos spec. III k. studentei Kęstučiui Trainavičlui, MF pediatrijos spec. III k. studentui Elenai Žukaitei, PEF darbo ekon. spec. III k. studentei K. MARKSO
1977/78 M. M.
komunistinę ateitį, kurios ma nifestas yra Pagrindinis Ta rybų valstybės įstatymas. Nauja TSRS Konstitucija priimta Didžiojo Spalio 60čio išvakarėse. „Tai nėra tie siog dviejų nepaprastai svar bių šalies gyvenimo įvykių sutapimas pagal laiką — kalbėjo TSRS Aukščiausio ios Tarybos sesijoje draugas L. Brežnevas. — Jų ryšys kur kas gilesnis. Naujoji Konsti tucija — tai, galima sakyti, koncentruotas visos Tarybų valstybės raidos per šešiasde šimt metų rezultatas. Ji ryš kiai rodo, kad Spalio pa skelbtos idėjos, Lenino prie sakai sėkmingai įgyvendina mi". Naujiems darbams skatina ir įkvepia nauja šalies Kons titucija. Dalis bendro visos tarybinės liaudies darbo ten ka ir Universiteto kolektyvui. Laboratorijose, skaityklose, auditorijose studentai įtemp tai ruošis savo būsimai pro fesijai. mokysis Komunizmo ir jį kurs.
Arūnui Augustinavičiui, IF II k. studentui
STIPENDIJA
Aleksandrui Abišalai, Fizikos fakulteto V k. studentui Danutei Blažytei, IF istorijos spec. V k. studentei Linui Cekanavičiui, EKFF ekon. kibernetikos spec. Iii k. studentui Valerijui Ciučiulkai, Teisės fakulteto V k. studentui Vytautui Kazakevičiui, MMF matematikos spec. III k. studentui Klemensui Kiršai, MMF matematikos spec. V k. studentui Ričardui Makuškai, Chemijos fakulteto IV k. studentui Aloyzui Namajūnui, PF materialinio techninio aprūpini
L.
bibliotekininkystės
spec.
TOLSTOJAUS STIPENDIJA
Gelenai Grib, Fil. F. rusų k. ir lit. spec. III k. studentei
P. CVIRKOS
STIPENDIJA
Aušrai Birmantaitei, Fil. F lietuvių k. ir lit. spec. IV k. studentei
TSRS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ STIPENDIJA Aleksandrui Federul, Fil. F. anglų k. ir lit. spec. V k. studentui.
PATIRTIES IR ENTUZIAZMO SĄJUNGA Vienas iš jauniausių uni versiteto padalinių — Kauno Vakarinis fakultetas. Apie jį pasakoja dekanas docentas Vytautas CESNAVlClUS.
Kauno Vakariniame fakultete ruošiami šie specialistai: filologijos skyriuje — lietu vių, anglų ,rusų kalbų ir lite ratūros; ekonomikos — pra monės planavimo, prekybos ekonomikos, finansų ir Kre dito, buhalterinės apskaitos, darbo ekonomikos; istorijos — bibliotekininkystės ir ibliografijos specialyoių. Mūsų miesto ir gretimą ra jonų dirbantis jaunimas gau siai veržiasi j Kauno Vakari nį fakultetą; vien šiais moks lo metais stojančiųjų buvo tteveik šeši šimtai, priėmėm 238. Dabartinis jaunimas ypač linkęs į humanitarinius moks lus — anglų, lietivių, rusų kalbas ir literatūrą, o taip pat prekybos ekonomiką. Šiose specialybėse į vieną vietą pretendavo 3—4 .žmonės. 1966 metais Kauno Vakari nis fakultetas išleido pradinio mokymo metodikos ir peda gogikos specialistų pirmąją laidą, o šiuo metu baigusių jau yra 1467. Malonu prisi minti savus auklėtinius. Štai A. Pribušauskaitė — LTSR MA Lietuvių kalbos ir litera tūros instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, A. Krasnovas — Maskvos M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto aspirantas, P. Genevičiūtė — Literatū’os muzie jaus sektoriaus vedėja. Me name, kai C. Davidonis į fa kultetą atėjo eiliniu baldininku. Dabar jis — aukštos kva lifikacijos specialistas, Jona vos Baldų kombinato direkto rius, atsiliekančią įmonę išve dęs j pirmaujančių gretas. Jau daugiau kaip treji metai, kai C. Davidonio ' adovaujamas Jonavos Baldų kombina tas iškovoja sąjunginės mi nisterijos pereinamąją raudo nąją vėliavą. Daug mūsų fa kulteto auklėtinių dėsto vidu rinėse ir aukštosiose mokyklose, o ekonomistai V. Ankėnas ir R. Račkauskas, lituanistas A. Butkus — Kauno Vakarinio fakulteto dėstyto jai. Džiugu, kad ir dabartiniai mūsų studentai sugeba derinti
darbą su studijomis. Štai diplomantė — lituanistė B. Sui. kevičiūtė-Valmienė — LLKJS Kauno miesto komiteto sekretorė, R. Charževskis — komjaunimo Požėlos rajono komiteto antrasis sekieio. rius, pirmakursė N. Barana.iskaitė — „Drobės" fabriko au dėja, daugkartinė socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja, „Garbės ženklo" ordininke Iš tiesų, darbą su mokslu derinti nelengva. Matyt, ir Jūsų darbe daugiausia rūpes čių kelia studentų akademinis pažangumas? Siekdami suaktyvinti kovą už akademinę drausmę ir pa žangumą, 1974 metais fakultete įkūrėme neįskaitines partinęs ir komjaunimo grupes, kurios tapo rimtu dekanato pagalbininku. Viena iš blogo mokymosi | priežasčių — studentų nemo kėjimas studijuoti. Savaran-I kiškam darbui skiriame neina-1 žą dėmesį. Štai praeitais me-l tais komjaunimo susirinki-l me. svarstant pavasario sesi-l jos rezultatus, docentas VI.I Žulys išanalizavo vakarinio! mokymosi specifiką, pateikei naudingų patarimų. Apie studentų mokymąsi! dekanatas ir katedros infor-l muoja jų darbovietes. Čia gali kiek panašu į globėjiškumą,I tačiau visuomėhei reikalingi! tikrai geri specialistai, o nei „šiaudadūšiai". Tad tenka pa-l spausti. Bendradarbiaujame su oi ga-l nizacijomis, kuriose dirba ari ateityje dirbs mūsų studeitai.l Įmonių, įstaigų vadovai kvie-l čiami į susitikimus su studen-l tais, aptariame abi puses jau-| dinančius reikalus. Štai Kau-I no prekybinių organiza jl valdybos viršininkė V. Unno-I nienė supažindino ' stu<i : :s| su mūsų miesto prekyboj tinklo vystymosi perspėk! I mis. Taip pat ji kalbėjo apie! nedirbančių pagal speciah įdarbinimą, kaip sudaromos! sąlygos lankyti paskaitas ■•.:-! sakė į studentus dominančius! klausimus. Tokie dalyk -kil neformalūs susitikimai orai labai naudingi. Mums pas vkol susitarti, kad kai kurios* stambiose įmonėse n oru I (Nukelta į 3 psl.)
roiHiiiiHHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiBiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim JAUNIMO ŽYGI! REVOLIUCIJOS, KOVfl IR DARBO ŠLOVE VIETOMIS
Nuotraukose matome rt kursijos, kurioje dalyvavo H kultetų komjaunimo akt’-.ą ir SDAALR organizacijų j mininkai, momentus.
Dek, širdie...
Pasakoja partizaninio jut jimo dalyvis A. Šulcas.
Leonardo
SKIRPSTO foto reportažas
— Pasakoti kur kas leng viau, negu visa tai išgyven ti. Lai tos sunkios dienos nie kada nepasikartoja, — Al fonsas Šulcas, Paruošų mi nisterijos kvalifikacijos kėli mo kursų viršininkas, susi mąsto ir žvelgia pro autobu so langą. Tas kelias, kuriuo dabar važiuojame, tie parti zanų takai, kuriais einame, — mums tik istorija, didvyriška tėvų praeitis, o šiam žilste lėjusiam žmogui — gyvenimo dalis, gal net pati sunkiausio
ji dalis. Dek širdie, tu privalai deg ti, kad nebūtų deginami žmo nės. Šiuos poeto žodžius vi sada prisimename, kai tik lankomės Pire lupiuose. Al fonsas Šulcas, tais rūsčiais karo metais buvęs vieno par tizanų būrio komisaras, ma tė degančio kaimo atšvaitus. Fakultetų komjaunimo akty vas, SDAALR fakultetų orga nizacijų pirmininkai atidžiai klausosi jo pasakojimo apie kovų dienas. To žmogaus
ginta mūsų žemė, vadovauta Trakų apskrities pogrindiniam komjaunimo komitetui, veikta kartu su A. Sniečkumi, M. Šumausku .. Garsioji partizanų žemė — Rūdninkų giria. Tų dienų rūstis, tarybinių žmonių did vyriškumas tarsi gyvi plazda nepamirštamų įvykių liudi ninko pasakojimuose, ir ne jučia pasijauti tvirčiau statąs koją, tarsi kaip gyvą girdė tum kovų aidą, iš praeities semiesi tvirtybės. Tu eini did
vyriškumo keliu toliau, tęsi pradėtą kovą — mūšis už Žmogų nesibaigė, kasdieny bės smulkmenose, ne tik lem tingų įvykių verpetuos, ga lima būti ir išdaviku, ir did vyriu. Tokia buvo viena spalio diena — įdomių susitikimų, susikaupimo ir pasiryžimo diena. Tokia buvo ta ekskur sija, kurią suorganizavo SDAALR Universiteto komi tetas kartu su komjaunimo komitetu.
fliiuiiiinuuuiniiiiiiinniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiiiuiiiiiiiiiiiiuiiiiiNiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiuiuiiiiinitiiiiMiiniiniiHiiHiiiiiiiuiiuiiiiiHiiiHinimii
SAULĖTI LIETINGŲ DIENŲ PRISIMINIMAI Oi lygūs ir turtingi Dar gužiu laukeliai, daugiau kaip prieš dvidešimtį me tų nusausintų pelkių vie toje šiandien plyti derlin gos žemės plotai. Tuo ne truko įsitikinti ir Istorijos fakulteto pirmakursiai žurnalistai, talkininkavę Varėnos rajono „Valkinin kų" kolūkyje. Nurauta bei paruošta pristatyti į san dėlius 59 t morkų, tvar kyti ir burokai, kopūstai. — Kolūkio valdyba iš tiesų nustebinta jūsų na šiu darbu. Turiu pripažin ti — nesitikėjome, — kai bėjo pirmininko pavaduo tojas Antanas Sekoča, na, o mūsų akyse švietė pasi didžiavimo ugnelė. Žino ma, našus darbas neatsira do iš nieko: apgyvendino naujo klubo patalpose, te gu ir buvo pradžioje šal toka, bet visus šildė ne blėstantis jaunatviškas en tuziazmas, o vėliau, šiam atslūgus, ir katilinę patai sė. Plyštantis nuo smagių studentiškų dainų autobu sas punktualiai pristatyda vo talkininkus iš lauko tiesiai į valgyklą. Dauge lis ir svorio gerokai priau go, jau vien tas faktas kad uoliausieji darbinin kai valgydavo už penkis, rodo, jog gaminta tikrai skaniai. Ir čia daugiausia rūpesčių visada turėjo
grupės vadovas V. Juoda kis. Teko organizuoti mai tinimą, rūpintis žmonėmis, įvairiausiais ūkiniais-finansiniais klausimais. Tai gi užsiėmimas ne iš leng viausių, bet pasėta gera sėkla gausiai užderėjo, ka da dešimtys jaunų stiprių rankų ėmėsi darbo lau kuose. Viskas tiesiog tirpte tirpsta, morkų mai šai dygsta kaip grybai po lietaus. Štai ir vėl rūpes tis vadovui: maišus reikia užrišti, pasverti, suskai čiuoti, o jau ir pietų me tas. Vakare, kai paskuti niai besileidžiančios sau lės spinduliai užlieja de besis, žiūrėk, būrelis fo tografų vėl neduoda ra mybės, gilinasi į šviesotamsos ir gamtos paslap tis. Vadovas — tai kamie nas, jeigu jis tvirtas, tai ir žalios šakos plačiai išsikeroįa. — Draugai mieli, ne mėgstu bartis, — sakyda vo V. Juodakis, bet ir ne buvo dėl ko — bendras triūsas suartino žmones Pats kolektyvas ragindavo atsiliekančius. Šiuo at žvilgiu gražią iniciatyvą parodė grupės seniūnas V. Tomkus; paakino brigadas ir grupes sparčiai dirbti. Efektas nepaprastas — lenktyniaudavome iki už simiršimo. Kiekvienas
grupės talkininkas neužsikirsdamas jums pasakys, kad morkas rauti, tai ne bulves kasti — viskas rankomis. Kiek tų vargšų prie juodos žemės nepra tusių, supjaustytų ir nu balnotų pirštelių perrišo sanitarė D. Pyplytė, nė ji pati tikriausiai neatsime na, nes į galą ios krep šyje nebeliko tvarščių anei pleistro. Aišku, anot žmo nių, visos žaizdos „kol že nysies užgis", svarbu, kad buvo linksma: poilsio va karai, kinas ir šviežio pie no bidonas laukdavo po kiekvienos sunkios darbo dienos. Per tą laiką artimiau su sipažinome tarpusavyje o kai kurie netgi pasijuto senais draugais esą. Juk daug rankų didžią naštą pakelia! Nesnaudė ir gru pės aktyvas. Leido satyri nį sienlaikraštį „Blyksnis", kuriam blykstelėjus ne vienas krito iš juoko, aša ras braukė; ruošdavo sa viveiklos valandėles šmaikštūs kupletai labai padėjo pasitempti atsilie kantiems. O paklauskite, kas nevalgė bulvinių bly nų vakarienės, suruoštos L. Ku-rgonaitės ir L. Janu šonytės, vos liežuvių ne prarijome (ką gi tada bū tume per paskaitas vei kę?).
Daug kas sako: laimin gi valandų neskaičiuoja. Ne įtik valandų, bet ir die nų neskaičiavome. Todėl, matyt, ir grįžome keletu dienų anksčiau. Iš tiesų kurgi šuo pakastas? Gerai organizuotas dar bas įgalino laiku paruoš ti keturiasdešimties tonų daržovių vagoną, prista tyti nuimtą derlių į su rinkimo punktus. Galutinai susumavus rezultatus, da lis uždirbtų lėšų buvo pa skirta į taikos fondą, o ir namo sugrįžti negėda; parsivežame bemaž po antrą stipendiją. Studen tais liko patenkinti visi, paskutinėmis dienomis normas viršydavome 20— 30 procentų. Šauniai pažy mėjome ir spalio 7-ją naujos TSRS Konstitucijos priėmimo dieną: prikasė me ir paruošėme prĮstatyt i valstybei daugiau kaip 10 tonų morkų. Už gerą darbą šiltais žo džiais talkininkams atsidė kojo kolūkiečiai išleistu vių vakarą. V. Kukulas, D. Valukonytė, P. Skutu las, M. Matulionvtė apdo vanoti kolūkio. valdybos garbės raštais. Visiems liko saulėti pri siminimai, nors talkos die nos ir buvo lietingos.
60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ — DIDŽIOJO SPALIO 60-MEClUI. { jų metraštį įrašomos šaunios talkos dienos: studentai gerai padeda žemdirbiams!
V. SAVICKAS
PATIRTIES IR ENTUZIAZMO PASIDALYKIME VASAROS ĮSPŪDŽIAIS
SĄJUNGA (Atkelta Iš 2 psl.) zacijose būtų žmonės, kurie palaikytų kontaktus su fakul tetu, kontroliuotų savo stu dentų mokymąsi. Visų šių priemonių įgyven dinimas — kartu ju mokymo proceso organizavimo, me todinio darbo tobulinimu — davė apčiuopiamų rezultatų. Per trejus mokslo metus, di dinant reiklumą studentams, pažangumas pakilo nuo 50 proc. iki 62,3 proc. žiemas sesijoje ir 70,5 proc. pavasa rio. — Studentas ne vien duo na ir studijomis gyvas. Jam reikia didžius darbus atlikt, fantazijos lėkiui židinį surast. Gerbiamas dekane, kaip pa laikote studentijos kūrybiš kumą? — Besimokantys dirba įvai riausiose miestų .rajonų or ganizacijose ir todėl jų vi suomeninė energija daugiau nukreipta į darboviečių for muojamas vagas. Džiaugia mės, kad jomis studentai ne apsiriboja. Jie patys organi zuoja muzikinę-literatūrinę fonoteką, susitikimus su kul tūros veikėjais... Štai praeitų metų pabaigoje fakulteto stu dentų svečiais buvo LTSR ra šytojų sąjungos Kauno sky riaus ats. sekretorius V. Mar tinius, poetai A. Mikuta ir M. Martinaitis, kompozitorius — LTSR filharmonijos reži sierius V. Kernagis. Organi zuojant panašius renginius, sustiprėja besimokančiųjų draugystė su skirtingais kur sais, išryškėja glaudus ryšys tarp studentų ir dėstytojų, entuziazmo ir patirties sąjun ga. Studentai, dėstytojų remia mi, leidžia sienlaikraščius „Kelias į mokslą", .Filomatai". Pastarasis skirtas Universiteto 400-čiui. Jame be studentų kūrinėlių randame ir Kauno kultūrinio gyvenimo kronikos Skyrelyje „Iš Universiteto is
torijos" periodiškai aprašo ma svarbiausia Alma Mater istorinė kronika nuo įsikūri mo iki 1979 metų. Gal šia proga vertėtų kiek prisiminti istoriją. 1817—1821 Vilniaus uni versitete veikė nelegali anti carinė „Filomatų" studentų draugija. Jos įkūrėjai buvo poetai A. Mickevičius ir jo bičiulis T. Žanas, J. Ježovikis ir A. Petraškevičius. Draugi ja pradėjo veikti tuo metu, kai Peterburgo pirmoji revo liucinė dekabristų organizaci ja — Gelbėjimo sąjunga — priėmė savo įstatus. Tuo me tu Vilniaus studentų idėjiniu vadovu buvo universiteto profesorius J. Lelevelis. Tai gi filomatų senos tradicijos. O ir paties žodžio genezė (gr. philos „bičiulis, mylintis", mate „mokslas") rodo nesens tančią paskirtį. Kita jaunimo kūrybinė veikla — mokslo tiriamasis darbas. Kasmet fakultete ren giamos studentų mokslinės konferencijos. Jose perskaito ma po 30—40 geriausiai pa rašytų pranešimų. Fakulteto studentai savus mokslinius darbus yra skaitę Vilniuje, Šiauliuose, Rygoje ir kitur. Gerbiamas dekane, Jūsų vadovaujamo fakulteto stu dentai, atrodo, žada bendra darbiauti „Tarybinio studen to" laikraštyje? Kaip dažniausiai pasitaiko, visų darbų pradžios priklau so nuo organizatorių veiklu mo, kūrybingumo, intelekto. Šiuo atveju iniciatyva pri klauso trečio kurso lituanis tams — E. Zingeriui, C. Navakauskui, E. Striaukui ir ki tiems, pasiūliusiems KVF skyrelį vadinti .Filomatas". Jie tarytum dviejų mūsų nau Daugiau kaip 400 Uni tų derlių. jagimių — fakulteto sien versiteto studentų talki Studentai dalyvauja so laikraščio ir „Tarybinio stu ninkauja aštuoniolikoje cialistiniame lenktyniavi dento" būsimojo skyrelio — Kupiškio rajono ūkių, pa me. Gerai sekasi Ekono tėvai, globėjai.. .
DĖKOJA ŽEMDIRBIAI
deda nuimti žemdirbiams minės kibernetikos ir fi
Kalbėjosi A. PABRICAIl)2 antrųjų X penkmečio me nansų fakulteto trečiakur
Nuovargį pamiršom, draugystę menam Liepos trečiosios pavakary Krokuvos geležinkelio stotyje iš traukinio išlipo grupelė neįprastų keleivių. Tai buvo 15 Vilniaus universiteto pasiuntinių, atvykusių padirbėti ir pailsėti Lenkijos Liaudies Respublikoje. Kad teks rimtai padirbėti, įsitikinome jau kitos dienos rytą: penktą valan dą buvom pažadinti ir po pusryčių pristatyti į mūsų naują darbavietę — statybinę organizaciją ,,Budostal-3". Pamatę tokį gražų būrį talkininkų, mūsų naujieji šeimininkai pa skubėjo aprengti mus nuo galvos iki kojų naujais rūbais (nuotr. kairėje viršuje) ir, supažindinę su būsimu darbu, jo apsauga, nuvežė į vietą. Taip prasidėjo pirmoji viešnagės ir darbo diena Krokuvoje. Viskas buvo įdomu, viskas ne įprasta. Darbas (nuotr. viršuje) prasidėdavo be penkiolikos septynios ir baigdavosi prieš tris. Nepasakytume, kad nepavargdavom, bet vistiek ilgai negrįždavom į bendrabutį. Stengėmės kuo geriau išnaudoti likusį popietės laiką. Mus traukte traukė paslaptingos Krokuvos gatvelės, parkai, muziejai, architektūros paminklai, kitos miesto įžymybės (nuotr. kairėje apačioje — -Krokuvos universitetas). Pažiū rėti buvo j ką. Kai pavargdavo kojos ir akys, visi susirinkdavome bend rabutyje. Mūsų laukdavo diskotekos, įdomūs susitikimai su Krokuvos Jogailos universiteto studentais, kitais būriais, dirbusiais Krokuvoje. Daug įdomaus išgirdome, nemažai ir patys papasakojome. Net nepajutome, kaip praėjo trys savaitės, kad jau laikas atsisveikinti su senąja Krokuva, su naujais draugais (nuotr. viršuje). Truputį buvo liūdna, ta čiau noras pamatyti kuo daugiau mus pakvietė kelionėn po Lenkiją. Pabuvojome Osvencime, Vroclave, Poznanėje, Gdanske, Varšuvoje. Ir kur bevažiavom, visur buvom drau giškai, svetingai sutinkami. Malonu buvo pamatyti klestinčius, žydinčius miestus, šviesią LLR šiandieną. S. GUREVIČIUS LLR būrio komisaras
E. STUMBRIO nuotraukos
šių grupei, vadovaujamai dėstytojo A. Grižo. Bak šėnų kolūkyje studentątalkininkavo bulviakasy je, vežė iš laukų šiaudus. Savaitės darbų užduotį jie įvykdė net 156 proc. Jau niesiems talkininkams bubo įteiktas komjaunimo rajono komiteto ir Žemės
ūkio valdybos pereinama sis prizas, kolūkio valdy ba studentus apdovanojo pinigine premija, surengė įdomią ekskursiją. Studentų talkininkų dar bu džiaugiasi ir Skapiškio, „Vienybės", Adomynės, daugelio kitų kolūkių va dovai bei žemdirbiai.
III
Jaunųjų literatų balsas Mūsų laikraštyje debiu tuoja Filologijos fakulteto pirmakursė R. Pukalskaitė. Ji šiemet baigė Kaišia dorių vidurinę mokykla. Raimondos eilėraščiai iau buvo spausdinami rajono laikraštyje. „Moksleivyie“, ,,Nemune*I. *4.
ROMUALDA PUKALSKAITE I k. lituanistė
Atleiski, o skausme, žinojimą mano, kuris manęs neapsaugojo — aš atėjau paiimti tave ir lyg žaizdą gyvenimu nešti. Dar niekas nesakė, kad virsta ražienom laukai, subrandinę išblukus) rugį, ir vaikiščiai uždega saulėj išdžiūvusią žolę. Atleiski, o skausme, žinojimą mano — jaučiau, kaip lydosi smėlis po kojom, kai tu praeini, ir pakyla Išgąsdinti paukščiai Iš savo lizdų...
Das nieko nebuvo. Atleiski, o skausme, žinojimą mano.
AUTOIRONIJA
ASTUONIOLIKTIEJI Rimui
I Dar medžiai
nebėgo j keistą pavasario naktį, ir ratas vežimo visai nesapnavo, kad lemta gandralizdžiu būti. Atleiski, o žeme, žinojimą mano — jaučiau, kaip kvepia žolė po sniegu, jau girdėjau atbudusio žiedo plakimą apsvaigusios ievos kūne. Atleiski, o žeme, žinojimą mano — jaučiau ant lūpų patvinusį beržo garuojantį kraują ir paukščio artėjančią širdį tenai — virš viduržiemio jūros.
Dar nieko nebuvo. Atleiski, o žeme, žinojimą mano. II Dar naktys
ateidavo ramios ir glaustės po mano langais lyg klusnios naminės katės, Dar sėklomis Žvaigždės nekrito j pirmą pavasario vagą... Atleiski, o meile, žinojimą mano — jaučiau, kaip tirpsta ramybė ant tavo karščiuojančio delno, ir blaškos kažkur gomury nepažadintas paukštiškas riksmas. Atleiski, o meile, žinojimą mano — jaučiau, kaip pilką šaligatvį prakala žingsniai ir beldžia džiaugsmingai tiesiog į mane, ir visas tikėjimas tavo šalta nebūtim tyliai griūva, ir artinas artinas artinas sniego griūtis... Dar nieko nebuvo. Atleiski, o meile, žinojimą mano.
DĖMESIO! DĖMESIO!
KONKURSAS KONKURSO „UŽ PAVYZ a) bendrabučio tarybos do DINGĄ BUITĮ BENDRABUTY kumentacija — iki 30 taškų; JE", SKIRTO UNIVERSITETO b) kambarių pasų kontrolė 400 METŲ IUBIL1EJUI, — 10—40 taškų; NUOSTATAI c) bendrabučio tarybos renginiai — 20—50 taškų. I. Konkurso tikslas Pastaba: už kiekvieną pla Gerinti bendrabučių tarybų nuotą, bet neįvykusį rengi darbą, sprendžiant bendrabu nį nubraukiama 30 taškų. čio vidaus tvarkos problemas, d) už prizinę vietą bet ku siekiant aukštesnės buities riame bendrauniversitetiniakultūros, organizuojant auklė me konkurse — 40—50 taš jamąjį ir kultūrinį darbą kų; bendrabučiuose, kovojant už e) bendrabučio tarybos ko garbingą Universiteto — pa va su antivisuomeninėmis ap vyzdinės aukštosios mokyklos raiškomis — iki 50 taškų. respublikoje — studento var 2. Auklėjamasis — kultūri nis darbas: dą. a) pašnekesys, susitikimas, II. Konkurso vyksmas vakaras Universiteto jubilie Konkursą kas metai organi jaus tema — 40—70 taškų; zuoja Studentų profsąjungos b) kitos priemonės, rengi komiteto sudaryta komisija. niai, atspindintys Universite Konkursas prasideda spalio to 400 metų jubiliejų — 40— 15 d., baigiasi balandžio 1 d. 70 taškų; Yra du etapai. I etapas bai c) susitikimai su darbo, giasi lapkričio 15 d., Nugalė mokslo pirmūnais, Didžiojo tojas pristatomas respubliki Tėvynės karo dalyviais — 30 niam konkursui. —50 taškų; d) teminis vakaras — 20— IIL Vertinimas 50 taškų; 1. Organizacinis bendrabu e) ekskursija, turistinis žv gis — 30—50 taškų. čio tarybos darbas:
REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 Virnlus — MTP-3
Ak, padūsauklm... Pagal tradiciją Aš pabūsiu drovi ir išbalus... Pasivaikščiokim, o mylimasai. Senamadiškai sentimentalūs.
Aš plius tu — tragikomiškas nuotykis.. Sako, meilė — žaidimas nuvalkiotas. Na, tai kas? Mes nuo šiol žegnosimės Ne šventuosius sutikę — valkatas. Tavo žvilgsnis.. . Parausti? Viduramžiai. Pailgėję šešėliai tujų Lyg pilioriai po kojom gulas Tų švenčiausiųjų nešventųjų.
RUDUO Kad būtų. Kad nieko nebūtų. Kad grįžtų — žieduos ir aiduos. Žiogelis, paklydęs tarp rūtų. Vėlai vakare užraudos.
O kas jį suras, o kas jį suieškos? Tu amžiais paliksi ant žemės pilkos Skolingas kažkam, prieš kažką neteisus. Ar lygiai mylėjai ir šildei visus? Ar lygiai, ar lygiai save dalinai pavargusiai dienai, o gal tik vienai akimirkai viską atidavei, o paskui nebeliko.. r*Skausmingas ruduo ant skliauto dangaus ir iš tavo akių... O laukiu žmogaus, o kartoju — tikiu. Nereikia. Nesmerkim, kas verkia — ruduo. Žiogeli, pavargęs nuo tavo raudos. Iliuzija. Palaima. Netektis. Trys seserys... O tu — tik somnambulas, Kuris pro viltį sunkiai įskaitys, Kokie šešėliai jam po kojom gulas. Sudeginsiu. Užkeiksiu. Nemylėk. Ir taps akimirksnis už mus stipresnis. Kai žodžiai iš vidaus nelšsilles — Užstrigs gerklėj lyg pagailėtas kąsnis.
Tai iššūkis, lemtlel Aš nebijau Basom po gruodą, per stiklus, ražienas, Tiktai nejaust. Tiktai kasdien nejaust. Kad su savim nešiojies savo sienas.
3. Kova su bendrabučio vi daus tvarkos taisyklių pažei dėjais: a) girtavimo atvejai bend rabutyje, išaiškinti tarybos — 150 taškų; kitų komisijų — minus 50 taškų; b) azartinių lošimą atvejai, išaiškinti: bendrabučio tarybos — 30 taškų; kitų komisijų — minus 30 taškų; c) kiti bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai: išaiškinti bendrabučio tary bos — 20 taškų; kitų komisijų — minus 20 taškų Pastaba: bendrabučio tary ba, nustačiusi vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, turi pa žeidėją apsvarstyti tarybos posėdyje ir, priėmusi nutari mą .raštiškai pranešti Studen tų profsąjunkos komitetui. 4. Sieninė spauda ir vaizdi nė agitacija: a) visuomeninės-oolitinės at ributikos panaudojimas vaiz dinėje agitacijoje — 100 taš kų; b) reguliarus literatūrinio sienlaikraščio leidimas — 10p taškų; c) reguliarus satyrinio sien laikraščio leidimas — 80 taš kų; d) fotostendas — 20 taškų;
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
e) sporto stendas — 20 taš kų; f) ekspozicija — 40 taškų; g) bendrabučio interjeras — 20—50 taškų. 5. Švara ir tvarka: a) švaros ir tvarkos kam bariuose pažymio vidurkis (vertinama pagal penkių pa žymių sistemą): už vidurkį 5 — 500 taškų; 4,9 — 480 taš kų; 4,8 — 460 taškų; 4,7 — 440 taškų; 4,6 — 420 taškų; 4,5 — 400 taškų; 4,4 — 380 taškų; 4,3 — 360 taškų; 4,2 — 340 taškų; 4,1 — 320 taš kų; 4,0 — 300 taškų; 3,9 — 250 taškų; 3,8 — 200 taškų; 3,7 — 150 taškų; 3,6 — 100 taškų; 3,5 — 50 taškų; b) švaros ir tvarkos bend ro naudojimosi vietose vidur kis: už vidurkį 5 — 200 taškų; už vidurkį 4,5 — 150 taš kų; už vidurkį 4 — 100 taškų; už vidurkį 3,5 — 50 taškų; už vidurkį 3 — atimama 50 taškų. 6. Sportinis darbas: a) dalyvavimas visose kompleksinės bendrabučių spartakiados varžybose — 50 taškų; b) kiekviena kompleksinėje bendrabučių spartakiadoje už imta prizinė vieta (pagal rungtis) — 30 taškų; c) sportinis renginys bend
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
RUDENS LAIŠKAS Ruduo. Rausvų, geltonų klevo lapų metas. Rudenį kaž kodėl labiausiai įsimeni klevo lapus. Nuostabios formos, išmėtytos vasaros vizijos. Brendi lapų jūra ir gera taip, atrodo, tas takas veda link namų, ramių, šiltų, darganų ir vėjo nepaliestų. Tokios nuotaikos paprastai ateina rudenį. Liūdesio metas. Gal apmąstymų. Tik niekada pavasarį, nei vasarą nesusimąstom rimčiau. O rugsėjį, žiūrėk, atsiunčia ruduo laišką spalvotą, ir gimsta minčių įvairiausių galybė. Jau greitai žiema, galima sakyti, metai praėjo. Dar vieneri metai. Sako, pavasaris — naujų siekių, polėkių metas. Ne tik pavasaris. Ruduo? Taip, ruduo taip pat. Pažiūrėkit į save, argi nelaukiam kažko savimi? Laukiam. Tik ne visada pa stebim ir pajuntam tą laukimą. Universitetas. Nauji draugai, auditorijos ir paskaitos, taip neįprastai ilgos. Gąsdina iš pradžių mus visi, o ir tai ne prošal, reikia pajusti, kad tai nebe mokykla, o visai kita, rimti dalykai, rimti mokslai. Bėgam, bėgam iš auditorijos į auditoriją, per pertraukas į Universiteto požemį — val gyklą ir nejaučiam rudens. Nepastebim gatvėje žmonių su skėčiais, palinkusių ir skubančių nuo šalto rudens lietaus. Nepastebim sumurusių pilkų namų, pašiurpusių ir susitrau kusių savo stogais. Niekam nereikalingi liūdni skveruose suolai ir nebesiturškia balose žvirbliai. Paskaitos, paskaitos, ir nejučia prabėga diena. Leki na mo išalkęs, išsiilgęs šilumos, jaukumo, bėgi gatve, o čia — žybtl — užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Stok! Su stok, pagalvok, prisimink. Sustok ir paklausk savęs — ne gi jau viskas? Negi jau nebėra jūros, smėlio, girdančios miškų žalumos, negi neliko vasaros prisiminimų? Neliko. Sustoki Paklausyk, vėjas gena iš ten, iš dar neaiškios tolu mos kitą melodiją, — tai jau nebe vaikystės pasaulio mo tyvas, tai naujas dvelksmas. Tai naujas tavo ruduo. Pir mas šitoks tavo ruduo, pirmakursi. Sustok, ir ne tik tada, kai užsidega raudonas šviesoforo signalas, paprasčiausiai sustok ir suprask, tu turėsi dar vienus namus, didelius ir nepažįstamus,, ir daug metų juose gyvensi. Mokysies pa žinti daugybę dalykų iš naujo. Sustok ir suvok, ruduo at ėjo, pirmas, naujas, nežinomas... Kol kas Universitetas nėra mums antraisiais namais. Dar visi nepagarbiai mus fuksaig vadina, ir pasiunčia mūsų pusėn ironišką šypseną. Greitai mes tapsime pilnat eisiai savo Alma .Mater vai kai. Būrelių galybė sutrauks pirmakursius ir <iek vėliau atskleis savo naujuosius korifėjus, dar vėliau — pirmoji sesija... O kol kas, eini gatve, sutinki žmogų, su pražydu siomis rankose gėlėmis, ir taip namų išsiilgsti, šiltų ir jau. kių, ir pajunti tai tik tada, kai rugsėjis atsiunčia pirmą spalvotą rudenio laišką. D. PYPLYTE
I k. žurnalistė
rabutyje — 20—30 taškų; d) komandos neatvykimas į varžybas — minus 30 taškų; e) PDG normų laikymas ir dalyvavimas sveikatos olim piadoje „Nuo gintarinės Bal tijos iki olimpinės Maskvos" — 50 taškų; Pastaba: 1) kiekvieno bend rabučio tarybos posėdžio pro tokolų ir nutarimų išrašai tu ri būti pristatomi į VU Stu dentų profsąjungos komitetą; 2) komisijai išimtinais atve jais paliekama teisė nubraukti arba skirti papildomai po 30 taškų, IV. Konkurso nugalėtojų apdovanojimas I vietą gavusi bendrabučio taryba apdovanojama VU studentų profsąjungos komite to pagyrimo raštu, jubilieji niu pereinamuoju prizu ir 200 rublių pinigine premija (ekskursijai ar kultūriniam inventoriui įsigyti). II vietą gavusi bendrabučio taryba apdovanojama VU Studentų profsąjungos komi teto pagyrimo raštu ir 150 rublių pinigine premija, z III vietą gavusi bendrabu čio taryba apdovanojama VU Studentų profsąjungos komi teto pagyrimo raštu ir 100 rublių pinigine premija. VU Studentų profsąjungos komitetas
PASALINTI NEPAZANGŪS
STUDENTAI Matematikos !r mecha nikos fak. I k. stud. R Kurbanovas, IV k. stud. J An kudinova, Fizikos fak. I k. stud. A. Gražys,
Medicinos fak. stud. V. Kugauda,
II k.
Chemijos fak. I k. stud. G. Zilnys,
Pramonės ekonomikos fak. I k. stud. 2. Totoriūtė, Ekonominės kiberneti kos ir finansų fak. I k. stud. S. Vachutinskaja.
Universiteto Filosofijos bei Filosofijos istorilos ir ateizmo katedros nuošir džiai užjaučia dėstytoją Tomą SODEIKĄ dėl jo sū naus Simono mirties.
Tiražas 3 000 egz. Užs. Nr. 2924 LV 12944
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA