ŠIAME NUMERYJE:
PASTABOS APIE ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS BEI CHEMIJOS FAKULTETŲ KOMJAUNIMO KONFEREN CIJAS. O PAMINĖJO I INTERNACIONALO METINES. O SMD VEIKIA UNIVERSITETE O STUDENTŲ PROF SĄJUNGINES ORGANIZACIJOS ATASKAITA O KAUNE — MŪSŲ UNIVERSITETO BENDRAMOKSLINIS FAKUL TETAS O PARUOSKIME GERUS SPECIALISTUS — GYDYTOJUS O STUDENTŲ KŪRYBA KONKURSUI O SA VAITES NAUJIENOS. (
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
KONKURSUI
TO,
VILNIAUS VALSTYBIN IO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 30 (499)
Eina nuo 1950 m.
1964 m. spalio mėn. 8 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 2 k.
Komjaunimas-tai mes! IFF komjaunimo komiteto sek niz.acijos gyvenimas — tai retoriaus pranešimo esmę. mūsų pačių gyvenimas. Savaime suprantama, kad Teisingai apie tai chemi tik teisingai pateikus proble kų susirinkime kalbėjo dėsty mą, įmanomas jos išsprendi tojas Karvelis. mas. Priešingu atveju, lieka Abejingumas — išgydoma viena — priverstiniai susirin liga. kimai ir pokalbiai. Ir chemikus domina jų pa Mūsų supratimu, kaip tik čių gyvenimas, darbas, jaudi tokio pobūdžio susirinkimas na sėkmė ir nepasisekimai. įvyko chemijos fakultete. Kuris jų nenori geriau moky Komjaunuoliai rinkosi į kon tis, dirbti. Reikia tik ryžto. ferenciją tik dėl to, kad visą Apie tai pirmiausia ir būtina savaitę gruporgai maldavo pakalbėti komjaunimo konfe ateiti. Rinkosi ne darbui, o rencijose bei susirinkimuose, pasėdėjimui. Todėl konferen siekti, kad komjaunuoliams cijoje girdėjosi įvairūs paša labiau rūpėtų opūs mūsų gy liniai pokalbiai, komjaunuo venimo klausimai... liai išeidinėjo ir vėl ateidinėPo chemikų susirinkimo jo, nebuvo, kaip sakoma, dar bo nuotaikos. Be to, nuotaiką kalbėjausi su pirmakursiais. apniaukė, ir drg. Petniūno Jie nustebę ir labai nusivylę, ataskaitinis pranešimas,, kuris kad tokie nekovingi susirinki pasitaiko universitete. palietė viską — pradedant mai mokymusi ir baigiant Raudo „Mokykloje mes daug rimčiau nojo Kryžiaus organizacijos svarstydavome“, — pareiškė jie. veikla. Žinoma, toks klausimų pa Ir tikrai, vienas toks susi teikimas, kapstymasis po visus rinkimas, vienas nepavykęs kampelius komjaunuolišką po pokalbis daro didelę žalą kom kalbį padaro svetimu patiems jaunuoliams, o ypač tokiems, komjaunuoliams. Išauga sie kurie naujai įsijungė į mūsų na tarp tribūnos, iš kurios organizaciją, turėdami gerus skaito pranešimą sekretorius, norus ir pasiryžimą dirbti. ir komjaunuolių, besiklausan Naujai išrinkti fakultetų čių to pranešimo. Šį faktą komjaunimo biurai turi rim patvirtino ir tolimesnė chemi tai pasvarstyti, apie ką reikia kų susirinkimo eiga. Pasisa kalbėti, kokius klausimus nag kiusieji (išskyrus keletą) nieko rinėti susirinkimuose, kad naujo nepasakė, nieko esminio jie būtų mūsų klausimai, mū neiškėlė. Iš pasisakymų atro sų mintys. dė, kad čia kalbama ne apie D. ZAGORSKYTE jų, komjaunuoliu, reikalus. O VVU Komjaunimo iš tiesų turėtų būti priešingai. lio susirinkimuose arba kon Juk komjaunimas — tai mes komiteto sekretoriaus ferencijoje. Geresnių rezulta patys. Juk komjaunimo orgapavaduotoja tų, žinoma, pasiekia tie stu dentai, kurie „nesiblaško“, o tobulinasi vienoje, nuo pat I kurso pasirinktoje srityje. To kie būrelio nariai, baigę uni versitetą, „išsineša“ problemą, kurią ir toliau sprendžia. Šiuo metu universiteto SMD nariai ruošiasi artėjan čiai XVII konferencijai, kuri vyks spalio 28—30 d. d. Kad ji būtų naudinga ne tik pra nešėjams, o ir kitiems drau gams, reikia atlikti nemaža paruošiamųjų darbų, t. y. vaiz džiai ir gražiai paruošti dia gramas ir lenteles, perspaus dinti darbus, tinkamai paruoš ti auditorijas. Be to, kiekvie nas darbas turėtų būti per skaitytas ir apsvarstytas būre lių susirinkimuose. Tai labai naudinga pranešėjui, nes jis įpranta skaityti prieš auditori ją. susilaukia klausimų ir pa Kauno Politechnikos instituto rektoriumi paskirtas pildymų, kurie anksčiau pa M. Martynaitis. r čiam pranešėjui nebuvo iškilę. V. NAUJIKO nuotrauko je drg. M. Martynaitį svei Kaip ir kiekvienais mekina Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komite (nukelta į 4 psl.) to prie LTSR MT pirminin kas H. Zabulis ir kiti. Baigėsi fakultetų komjauni mo organizacijų susirinkimai ir konferencijos. Susumuoti mūsų darbo rezultatai ir nu matyti uždaviniai ateičiai. Universiteto komjaunimo • or ganizacijos konferencijoje, ku ri įvyks spalio 11 d., mes suvesime visos mūsų organiza cijos darbo rezultatus, kalbė sime apie tolimesnio jos darbo perspektyvas. Šiandien noriu pasidalinti kai kuriais įspū džiais iš dviejų fakultetų — chemijos bei istorijos ir filo logijos — komjaunimo kon ferencijų. Pastabas pradėsiu konfe rencijų organizaciniais klausi mais. Atrodo, kad nuo to, kaip ji vykdoma, priklauso ir jos lygisIstorijos ir filologijos fa kulteto (sekretorius P. Bražė nas) komjaunimo organizacijos konferencija, apskritai, buvo organizuota gerai. Joje jautėsi (o tai labai svarbu!), kad žmo nės čia atėjo ne vien dėl to, kad kažkas juos privertė ateiti, o dėl to, kad spręstų visus juos dominančius klausi mus, kad aptartų tas proble mas, kuriomis jie gyvena. O mūsų komjaunimo organizaci ja dabar turi spręsti ir spren džia du pagrindinius klausi mus: studentų mokymosi, jų akademinės drausmės ir politinio-ideologinio auklėjimo. Šios dvi problemos ir sudarė
CHEMIKAS.
S. PUNTEZIO nuotr.
Buk mokslo „žvalgu“! Universiteto katedrose, la boratorijose sutinkame daug studentų.' kurie neapsiriboja jiems nustatyta mokymo pro grama, bet stengiasi daugiau sužinoti, giliau išanalizuoti Įvairias problemas. Tokius „žvalgus“ ir jungia Studentų mokslinė draugija. Noriu trumpai supažindinti pirmųjų kursų studentus su studentų mokslinės draugijos ■darbu. Universitete beveik prie
kiekvienos katedros veikia moksliniai būreliai, kurių na riai dirba mokslinį-tiriamąjį darbą. Būrelių darbas betar piškai siejasi su katedrų dar bu. Pasirinkęs mokslinio dar bo temą, studentas pirmiausia susipažįsta su pasirinktos te mos literatūra ir tik po to se ka savarankiški žingsniai, ku riems vadovauja prityrę dės tytojai. Kasmet studentai api bendrina savo darbus — skai to etapinius pranešimus būre
/i, ih / OOO Mums labai džiugu matyti fakultete vis augančias naujų mokslinių kadrų gretas — A. Žygas, A.- Usonytė, B. Purvenickienė ir kt., kurie pra ėjusiais mokslo metais apgy nė kandidatines disertacijas. Vis stiprėja mūsų fakultete dvi eksperimentinės laborato rijos: širdies-kraujagyslių ir vaistų sintezės. Tačiau nega lima ramiai žiūrėti Į nepakan kamą fakulteto darbuotojų mokslinių darbų lygĮ, kuris kokybės atžvilgiu dažnai būna silpnas, pvz. aspiranto V. Norkaus disertacija. Šios di sertacijos gynimo metu iškilo eilė abejotinų teiginių, nepa gristų nei klinikiniu, nei teo retiniu pagrindu. Šio moksli nio darbo teiginiai sukėlė prieštaravimus mokslinės ta rybos narių tarpe. Su labai dideliais sunkumais ir šiuo metu susiduria dirbantieji mokslini darbą draugai: asist. A. Sučyla, vyr. dėst. J. Pa laima, doc. L. Petkevičius, doc. M. Krikštopaitis, doc. J. Serapinas ir kiti, kurie neturi būtiniausių moksliniam darbui sąlygų. Po didelių sunkumų pavyko išjudinti darbą viva riume, pradėta eksperimen tuoti. Tačiau tuoj pat pasi girdo nauji signalai, kad vi variumas bus griaunamas (nu matoma toje vietoje tiesti naują gatvę). Ar bus jo vieto je pastatytas naujas pastatas? Fakultete šiuo metu yra są lygos dirbti mokslini darbą tik probleminių laboratorijų darbuotojams (vad. med. m. daktaras A. Marcinkevičius, doc. H. Polukordas). Kyla klausimas, kodėl tik išrinktųjų darbuotojų grupei suteikiamos tokios sąlygos, o visų kitų darbuotųjų moksliniai darbai paliekami likimo valiai. Ar nepribrendo laikas sudaryti visiems vienodas darbo sąly gas? Būtina organizuoti fa kultete centrinę mokslinę ti riamąją laboratoriją, kurioje visi fakulteto moksliniai dar buotojai gautų darbo vietą, būtų aprūpinami kompleksi ne aparatūra ir kvalifikuotu pagalbiniu personalu. Tokios centrinės mokslinės laborato rijos Įsteigtos Tarybų Sąjunmedicininėse įstaigose
...o ženkliuko vis nėra Pamenu, praėjusiais mokslo metais „Tarybinio studento“ puslapiuose kai kurie draugai iškėlė gerą, nors ir ne naują mintį, teigdami, kad universite tui reikia turėt savo ženkliuką. Argi tie pasiū lymai taip ir liko pasiūly mais? Tiesa, šių metų pa vasarį „Tarybinis studen tas“ parodė puikią inicia tyvą, organizuodamas unli versiteto ženkliuko projek! to konkursą, tačiau šiuo ! metu peršasi išvada, kad ; veltui buvo gadintas po pierius. Niekam neaišku, kokie šio konkurso re zultatai ir kas bus da-; romą toliau, kai bus iš-; aiškintas geriausias pro-1 je' tas. Mano manymu, univer iteto visuomeninės organizac'Jos ir rektoratas ] gali ir turi daugelį tų „ko-< dėl“ išspręsti teigiamai, j Juk nelog.ška — atskiri universiteto kclektyvai — ansamblis, sporto klubas „Mokslas“, — turi savo ženkliukus, o universitetas — ne. T. ARKA
(Leningrado medicinos insti tute, gyd. pasitobulinimo insti tute, pediatrijos Institute, Maskvos ir kitų mūsų šalies miestų stambiuosiuose moksli niuose centruose). Apie tai tinkamiausias laikas pagalvoti fakulteto vadovybei bei visuo meninėms organizacijoms. Juo labiau, kad numatoma statyti naują vivariumą greta dabar esančio ir naują Universiteto
nuotraukas epidiaskopu. Su tuo sunkumu buvo susiduria ma jau anksčiau vykusiose dėstytojų bei studentų moksli nėse konferencijose. Labai svarbų vaidmenį moksliniame darbe vaidina pa galbinis personalas. Tik kai kurios mūsų fakulteto discipli nos turi galimybę naudotis kvalifikuotais darbuotojais (anatomijos, histologijos, patfiziologijos, higienos), o ki tur pagalbinis personalas daž nai keičiasi, net nesuspėja su sipažinti su darbo specifika, nes jų vietas laikinai užima studentai. Pvz. (topografinė
KONKURSUI
Dalykiškai spręskime aktualius klausimus miestelj su medicinos fakulteteto skyriumi. Ar šie klausimai svarstomi katedrose bei spe cialiose komisijose? Ne. O juk tai labai svarbu! Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, dau geliu atvejų nauji pastatai ne atitinka mokslinio bei pedago ginio darbo reikalavimų. To dėl, vykdant naujas statybas, turi būti {nešti atitinkamų katedrų bei laboratorijų dar buotojų pasiūlymai. Kai pa statas atiduodamas eksploata cijai, panašius klausimus kelti jau vėlu. Labai pasigendame moksli nių konferencijų organizato rių, platesnės informacijos fa kulteto darbuotojų tarpe. Ne retai būna taip: fakultetas or ganizuoja jungtinę su Mokslų Akademija konferenciją, o fa kulteto darbuotojai apie tai nežino. Pvz. praėjusį pavasarį apie Kaune vykusią kardiolo gų konferenciją daugelis dės tytojų nežinojo, o kai kurie atvyko nepasiruošę. Svarbu ne tik parašyti mokslinį darbą, bet svarbu jį tinkamai pavaizduoti. O kaip pas mus? Štai pvz. šių metų rugsėjo 13 d. LTSR morfologų draugijos posėdyje buvo skaitomas pranešimas doc. S. Finkelbrandienės apie simpa tinių nervų regeneracinius po žymius. Prof. Abraitis pažy mėjo, kad gauti rezultatai verti mokslininkų dėmesio, ta čiau docentė neturėjo jokios galimybės pavaizduoti mikro-
anatomija, hospitalinė chirur gija, fakultetinė terapija, hos pitalinė terapija). Pribrendo laikas parinkti l laborantų vietas turinčius vidurini me dicinini išsilavinimą arba tam specialiai paruoštus žmones. Iš baigusiųjų fakultetą palikti dirbti tokius žmones, kurie mokslo metų eigoje pasirodė esą tinkami tam darbui, sude rinus jų kandidatūras su atitin"kamos disciplinos katedros ve dėju. Mūsų čia paliesti klausimai vaidina didelį vaidmenį fakul teto gyvenime. Tad, kviečia me visus skaitytojus padėti juos išspręsti.
Doc. J. SERAPINAS, dėst. V. GAVELIS („Tarybinis medikas,“ rugsėjo mėn.)
BERŽAI Beržai — poezijos detalė* Be jų išnyktų lyrika... Bet tie beržai — sakysiu — gali Skausmus kentėti vyriškai! Gal Jie todėl ir lyriški?.. VL. VAITKEVIČIUS I k. lituanistas
RUDENS SKAUSMAS. . .
.VAIZDELIS
savo patirtį ir laiką. Tačiau taip yra ne visur. Kai kur studentų praktikos metu nėra akušerio-ginekolo go, gydytojo-laboranto, nesi rūpinama studentų buitiniais reikalais ir pan. Eilės bazių praktikos vadovai, matyti, ne buvo pilnai supažindinti su gamybinės praktikos progra ma. Todėl kai kurie studen tai nebuvo supažindinti su kaimo apylinkės ligoninės darbu. Daug kur supažindini mas su ja, lygiai kaip su tu berkulioziniu dispanseriu, buvo formalus. Retai kur stu dentai supažindinami su li goninės ūkio dalimi, tiekimu, virtuve, dietos sudarymu, sa nitarine būkle ir kt. Kiekvie noje bazėje įvairiai suskirsto mas ir studentų darbo laikas. Kai kur yra per didelis nepa sitikėjimas studentais, bet kai kur žiūrima į juos tik kaip Į darbo jėgą. Visa tai yra leng vai Ištaisoma, tik reikia, kad visos bazės būtų gerai infor muotos, ką jos turi studentams duoti ir parodyti, o Sveikatos apsaugos ministerija ir gamy binę praktiką tikrinąs fakulte to atstovas to reikalautų.
KONKURSUI
Nesenstanti jaunystė Važiavo mūsų visas būrys. Visi taip Įsilinksmino, kad sunku buvo beatskirti, kur kas dainuoja, kur barasi, kur dis kutuoja. Autobusas čiaudėjo, ūžė, burzgė Ir kratė, tačiau Į tai niekas nebekreipė dėme sio. Autobusas atrodė ypač nuo taikingai nuo spalvų: palubė je puikavosi universiteto stu dento kepuraitė — dar visiš kai nauja — matyt, pirma kursio. Lyg girių žaluma lin gavo Politechnikos instituto
Kaip pagerinti gydytojų paruošimą? Būsimo gydytojo paruoši me svarbus vaidmuo tenka gamybinei praktikai, kurios metu studentai papildo ir įsisavina fakulteto suole įgy tas žinias, Įgyja praktinių įgū džių, susipažįsta su gydomo jo ir profilaktinio darbo orga nizacija, su gydytojo darbo sąlygomis rajone ir kaime, o taip pat susipažįsta su svei katos apsaugos organizacijos ir priešepideminio darbo pa grindais. Tam yra skiriamos 8 savaitės, iš kurių terapijai tenka 126 valandos, t. y. tiek, kiek jie turėjo praktinių užsi ėmimų iš terapijos IV kurse per visus metus. Per šį laiką galima daug nuveikti, daug ką parodyti. Tačiau, kaip iš tikrųjų yra? Jau kelinti metai man ten ka tikrinti IV kurso studen tų gamybinę praktiką bazėse, kur Ji atliekama, ir dalyvauti jos gynime. Reikia pasakyti, kad dauge lis bazių, kur atlieka prakti ką mūsų fakulteto studentai, yra geros, turi pakankamą kiekį ir profilį lovų, o taip pat gerus ir patyrusius kad rus, kurie su meile atiduoda
J. GIRDVAINIO nuotr.
Tikslinga yra prieš gamy binę praktiką padaryti bendrą studentų ir bazių vadovų susirinkimą-instruktažą, klur bū tų išdėstytos vienų ir kitų tei sės ir pareigos. Tai padaryti, manau, nėra sunku. Charakte ristikos ir atsiliepimai taip pat turi būti objektyvesni. Geriausia, kad jos būtų siun čiamos tiesiog j dekanatą. Ne visai tikslingas yra ir bazių padalinimas tarp atski rų dėstytojų. Vienam dės tytojui tenka 4—5 bazės. Ta čiau, kaip terapeutas negali giliau susipažinti su chirur ginio ir akušerinio skyriaus darbu, taip šių specialybių at stovams sunkiau susivokti te rapinio skyriaus specifikoje. O studentai taip pat turi būti reiklesni sau. Jie priva lo žinoti, kad gamybinės prak tikos gynimas yra egzaminas, kurio neišlaikius, gali būti anuliuoti visi pavasarį išlai kyti egzaminai Ir galima likti antriems metams. E. NEKRAŠAS, Fakultetlnės terapijos katedros vedėjas
studentų apdarai, o gale au tobuso — pilkų kareiviškų milinių miškas. Vis nauji ir nauji garsai pasiekdavo mano ausis. Vis dažniau atsigręždavau Į savo kaimyną — aukštą žilagalvį senuką. Vos gale vaikinai bai gė savo ginčus, kaimynas sod riu balsu užtraukė: — Išėjo dekanas į mišką... Visi stvėrė dainą ir įsiūba vę. lyg paukštę, išsviedė pro autobuso langą. Nežinojom, ar išėjo mūsų dekanai į mišką, ar triūsė dekanatuose, bet no riai kartu su prodekanals ir kitais išsiuntėme į mišką. .. Šypsenos, Juokas, prakal tas. Aprasojęs kratėsi mano kaimynas ir kai tik užbaigėme dainą, tuoj užtraukė kitą... Ir saulė švietė, ir senis spėjo suarti lauką, ir lineliai nužydėjo — o mes vis dar jautėme energijos perteklių. Jautėm visi — ir jauni ir se ni — su „tėtušiu" priešakyje. Jis dainavo ir dainavo. Visą jo gyvenimą išvydau jo dai nose. Mano akyse jis, rodos, 'įo ir pražilo. Kai nuslgręždavau atrodė, kad šalia manę', sėdi dvidešimtmetis jaunuolis ir vėl skubėdavau pasitikrinti — tiesa tai, ar ne. Pagaliau kelionė pasibai gė. Visų mūsų keliai skyrėsi. — Na, dukra, žiūrėk, kad viskas būtų „O“, — mano kaimynas kilstelėjo nykštį aukštyn, paspaudė ranką ir nuėjo. Ilgai žiūrėjau jam Įkandin. Tolo nuo manęs 80 metų jau nuolis. Taip, aš nesuklydau, jaunuolis: dvasinė jaunystė niekada neleis jo pavadinti seniu. Pagaliau išnyko, Tačiau 11gal dar mačiau jo valiūkiškai besišypsančias akis, girdėjau sodrų, Jauną balsą. G. EIMONTAITE III k. chemikė
(VYKO XVI
PROFSĄJUNGOS KONFERENCIJA
KONKURSUI
Patenkinkime studentų poreikius Profsąjungos užima labai per kambarius, prašydamos, svarbią vietą valstybės valdy įkalbinėdamos studentus tvar me bei visuomeniniame gyve kytis, būti geručiais ir pan. nime. Tvarkai švara bendrabutyje Universiteto profsąjunginė — būtinas išsilavinusio žmo organizacija per ataskaitini gaus poreikis. Jeigu studen_____ ____ laikotarpį dirbo glaudžiai tai neturi tokio poreikio, tegu bendradarbiaudama su"~kom-- gyvena mieste, nuomoja butą, jaunimo organizacija, aktyviai Mūsų bendrabučiai perpil padedant Rektoratui ir parti dyti, studentui neskiriamas niam komitetui. Studentų būtinas gyvenamasis plotas. profsąjunga sprendė šiuos pa Reikia rimtai susirūpinti bui grindinius uždavinius: buiti tine kultūra, skoningu kambanio, kultūrinio darbo, sveika ri sutvarkymu, kad ir esa tingumo, meno saviveiklos, momis sąlygomis bendrabutyje spaudos ir kt. Šiam pagrindi būtų Jauku, galima būtų ra niam tikslui įvykdyti pirmiau miai pailsėti ar kultūringai sia ir svarbiausią reikšmę tu praleisti laisvalaikį Tai vie rėjo aktyvo mobilizavimas, pa nas iš svarbiausių dabartiniu ruošimas. Respublikinis komi metu darbo barų bendrabučių tetas organizavo dalykišką taryboms. aukštųjų mokyklų profaktyvo Viso aktyvo uždavinys — seminarą, kurio metu buvo aptartas pagrindinis profsą padėti bendrabučių taryboms, junginio darbo baras bei jo ir rodyti patiems pavyzdį, įgy metodai. Taip pat didelę reikš vendinant rytinę mankštą, su mę (turėjo KPI įvykęs aukštų tvarkant leidimų kontrolę, jų mokyklų aktyvo pasitari tausojant valstybinį bendrabu mas. Šio pasitarimo tikslas — čių turtą-inventorių. pasidalinti darbo patirtimi. Reikia suaktyvinti sieninės Šiais metais panašus pasitari spaudos ir vaizdinės agitacijos mas turi įvykti, pagal susita propagavimą. rimą, mūsų universitete ir Profkomitetas rūpinasi, ke konkrečiai pagrįsti aukštųjų mokyklų profsąjungų darbą lialapių paskirstymo klausi atitinkamomis normomis jas mais, pašalpos išskyrimo at apibendrinti, remiantis res publikos visų aukštųjų mo veju, studentų sveikata. kyklų profsąjunginio darbo Šiais mokslo metais reikia patirtimi. paspartinti bendrabučio kam kovą už komunistinę Aktualiais studentų gyveni barių buitį, aktyviau išaiškinti ge mo klausimais savo ataskaiti riausius kambarius. Kartu su niame pranešime kalbėjo stu gerais kambariais — nė vieno dentų profkomiteto pirminin atsiliekančio. kas M. KARČIAUSKAS. — Nuolat augant studentų — Mūsų reprezentacinis skaičiui, vis sunkiau aprūpinti kolektyvas-ansamblis pasipil visus studentus bendrabučiais, dė apie keturiasdešimčia jau — pažymėjo pranešėjas. — nų narių, — pažymėjo atas Todėl juose turi gyventi patys kaitiniame pranešime univer drausmingiausi ir pažangiausi siteto kultūros klubo vedėjas studentai. Deja, taip nėra. st. K AŠ AUS KAS. — — Tačiau ----------------Bendrabučių tarybos posė džiuose trūkumai yra aptaria mi. Nedrausmingas studentas pakritikuojamas ir užmiršta mas. Žymiai veiksmingesnė priemonė būtų griežtas įspėji mas arba net pašalinimas iš bendrabučio. Kasmet profsąjungos konfe rencijose kalbama apie blogą budėjimą bendrabučiuose. At rodo, lyg tai būtų sunki prie volė! Eilėje bendrabučių ne tikrinami leidimai ir todėl ne retai įvyksta vagystės. Taip, nauji žmonės greit pritapo prie darnaus kolektyvo ir per trumpą laiką pasiruošė atsa kingiems koncertams. An samblis puikiai pasirodė Maskvoje, kur vyko meno sa viveiklos apžiūra — konkur sas, ir iškovojo lauretatų me dalius. Tai svarbus įvykis ne tik universiteto, bet ir respub likos kultūriniame gyvenime. Daug koncertų suruošė aka deminis choras. Studentų est radiniam orkestrui plojo Pa langos, Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Kretingos, Šilutės pavyzdžiui, mokslo metų pra darbo žmonės. džioje buvo apvogtas šeštas Klubas suruošė nemaža te bendrabutis. Šiuo atveju rim matinių vakarų aktų salėje, tas priekaištas universiteto organizavo spektaklių peržiū ūkinės dalies darbuotojams, ras ir aptarimus. kurie laiku nepasirūpino, kad Kol kas opus klausimas — kiekvieno kambario durys bū tų su užraktu. .. Nevertėtų poilsio vakarai, tačiau nauja prisiminti buvusios pirmo klubo valdyba imsis priemo bendrabučio tarybos pirminin nių. Tuo tikslu steigiama šo kės M. Abeciūnaitės, kuriai kių klubo taryba. O džiazinė buvo patikėtos aukštos parei estradinio orkestro grupė pa gos, o ji, pasinaudodama tuo, ruošė naują šokių repertuarą. savivaliavo, pradėjo vagiliau Pakilo fakultetų saviveik ti, už ką buvo pašalinta iš uni los lygis. Daug koncertų su versiteto. ruošė istorijos ir filologijos Praėjusiais mokslo metais fakultetas, kur saviveiklinin bendrabučių tarybos atliko di kams vadovauja Ant. Račas. deli, ir kartu labai svarbų, Žiūri komisijai, skirstant darbą palaikant švarą bei fakultetams vietas, reikėtų tvarką bendrabučiuose. Prof- daugiau atsižvelgti į visų mekomi tetas reikalavo išgy tų fakultetų saviveiklininkų vendinti liberalizmą, nes ta rybos nariai paverčiami „mal veiklą. dininkais“. Komisijos eidavo Buvęs šešto bendrabučio ta-
rybos pirmininkas A. VARA NAVIČIUS kalbėjo apie bendrabučio kultūrinę veik lą, bendrabučio žmones Ir kaip buvo pasiekta gerų rezultatų, aktyviai dayvaujant tarybai bendrabučio studentų gyveni me. A. Varanavičius neužmir šo pakalbėti ir apie rimtus trūkumus. O jie — badyte ba do akis. Bendrabutyje jau ne pirmus metus ūkio skyrius ža da Įrengti dušus. Bet delsia ma. Nors būtų skyrius savo sienlaikraštyje turi Įrašęs nau jametinį pasižadėjimą 1964 metams. — Labai opus inventoriaus klausimas, — kalbėjo prane šėjas. — Cla dalinai kalti ir patys studentai, kurie nesau go visuomeninio turto. Ypač greit sulūžta naujai atvežto sios kėdės. Laikas būtų pagal voti apie nedideles remonto dirbtuvėles, kuriose patys studentai galėtų suremontuoti bent paprasčiausius baldus. — Naujai išrinktasis profkomitetas turėtų glaudžiau bendradarbiauti su komjauni mo komitetu, — pažymėjo part. komiteto sekret. C. LADUKAS. — Turėtų suakty vinti savo veiklą, įtraukiant kuo daugiau studentų j visuo meninę veiklą. Kovoti su dar pasitaikančiom negerovėm. Puiki, skoningai Įrengta yra mūsų universiteto kavinė). Studentai nepatenkinti kad ji panaudojama neracionaliai. O juk kavinėje galima orga-r nlzuoti tematinius vakarus, i susitikimus su rašytojais,i kompozitoriais, dailininkais,i rengti įdomius konkursus, i Diskusijose pasisakę studentai! reikalavo, kad kuo įdomiau! būtų pravedami vakarai, kadi greičiau išsispręstų bendrabu-i čių klausimas. (O Juk tik 30%1 studentų gyvena bendra-1 bučiuose). Buvo diskutuojama,1 kad studentai aktyviau įsi-1 Jungtų į visuomenini dar-' bą, jau nuo pat pirmo kur so. Ir kad tie bendrabutyje pragyventi metai, universitete' įgytos žinios liktų kuo geriau si prisiminimai iš studijų die nų savarankiško gyvenimo. ( Šešioliktoje studentų prof-i sąjungos konferencijoje daly-' vavo svečiai iš Kauno Poli-1 technikos bei Medicinos insti-' tūtų, Vilniaus valstybinio Dai-j lės instituto, Šiaulių Pedago-j ginto instituto ir kitų res-j publikos aukštųjų mokyklų) atstovai. Jie karštai sveikino] konferencijos dalyvius, linkė-Į jo jiems sėkmės moksle bei] visuomeniniame darbe. Išreiš kė viltį, kad ryšiai tarp uni-j versiteto ir kitų aukštųjų mo-j kyklų — plėsis ir tvirtės. j Konferencijos dalyviai prof-] komiteto darbą įvertino pa-i tenkinamai. Išsirinko naujai! profkomiteto sąstatą bei dele gatus į respublikinę profsą-( Jungos konferenciją. i Konferencijai pirmininką-] vęs stud. P. Bražėnas skelbia^ konferencijos darbą baigtu. <
Medžiagą paruošė „Tarybinio studento“ redakcija
— Aš važiuočiau, tik bėgio nemoku įjungti! St. SARAJŪNO nuotr.
PAMINĖJO I INTERNACIONALĄ Lygiai šimtas metų praėjo nuo tos dienos, kai buvo įkur tas I Internacionalas, kai „Ko munistų Partijos Manifeste“ pasirodė kovinis lozungas „Vi sų šalių proletarai vienyki tės!“ Šeštadienį istorijos ir fi lologijos fakulteto visuome ninės organizacijos, užsienio kalbų katedrai padedant, or ganizavo šios įžymios datos minėjimą. Daug studentų ir dėstytojų susirinko į auditori ją. Iškilmingą minėjimą atida rė fakulteto prodekanas J. Balkevičius. Apie I interna cionalo įkūrimo sąlygas papa sakojo IV kurso istorikas Z. Mackevičius, o tos pačios spe cialybės studentė S. Pūkaitė supažindino klausytojus su I Internacionalo veikla, su šios
organizacijos atliktu darbu. Ypač visiems patiko doc. Galvldžio pranešimas tema „Samprotavimai apie I Inter nacionalą ir internacionaliz mą“. Vakaro programą paįvairi no užsienio kalbų specialybių studentai. Ištraukas iš I Inter nacionalo, „Marseljetę“ ir kelletą eilėraščių vokiečių ir anglų kalbomis padeklamavo ketvirtakursė Jūratė Dikšaitė, trečiakursės Danutė šeškauskaitė, Liuda Rutkauskaitė, Eglė Vasiliauskaitė. Vakaro dalyviai šiltai sutiko Brech to dainą apie solidarumą, ku rią atliko grupė III kurso ger manisčių. Vytautas Vitkūnas (Mūsų koresp.)
AUKŠTAS ĮVERTINIMAS Dar antrame studijų kur vidurinio mokslo ministerijos se chemikė Stasė Kalesnikaitė Garbės raštu. įsijungė į universiteto studen Kai redakcija pasveikino tų mokslinės draugijos veiklą. studentę su šiuo garbingu ap Ne vienerius metus po pa dovanojimu ir pasiteiravo, skaitų Stasė skubėdavo į la kaip sekasi spręsti kitas moks boratoriją, kur kruopščiai da lines problemas, Stasė mums rė bandymus, tyrinėjo, skai trumpai papasakojo: ' čiavo. Padedant docentei A. — Artėjančioje universi Jasinskienei ir aspirantui J. teto SMD konferencijoje drau Dlrmantui jį ruošė mokslini gus supažindinsiu su nauju sa darbą „Geležies nustatymas vo darbu „Vario nustatymas kinetiniu metodu“. kinetiniu metodu“. Apskritai, Kruopščiai padirbėjus — šiai konferencijai tenka daug vaisiai geri. Neseniai už šį ruoštis, nes rūpi viso fakulte mokslinį darbą chemijos fa to studentų moksliniai darbai. kulteto V kurso studentė Sta Aš, mat, fakulteto SMD pir sė Kalesnikaitė apdovanota mininkė. TSRS Aukštojo ir specialiojo (Mūsų inf.)
RESPUBLIKOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE Atidarytas bendramokslinis fakultetas Kaune S. m. spalio 1 dieną Kau no Politechnikos instituto tre čiuose rūmuose Įvyko iškil mingas vakaras, skirtas pirmo Tarybų Lietuvoje bendra mokslinio fakulteto atidary mui. Tokie fakultetai jau vei kia daugelyje sąjunginių res publikų. Kauno Įmonių darbininkai, Įstaigų darbuotojai, inteligen tijos atstovai ir kitų profesijų žmonės, neatsitraukdami nuo savo tiesioginio darbo, jame mokysis trejus metus, keturis kartus per savaitę vakarais klausydami paskaitų. Bendramoksliniame fakulte te galima Įsigyti ekonomisto, žurnalisto, bibliotekininko ir kitas specialybes. Bendramoksliniam fakulte tui mūsų universitetas išsky rė dėstytojų, kurie ten skaitys paskaitas. „T. S." inf. AUGA KPI MIESTELIS Kiekvieną dieną gražėja KPI miestelis. Studentai su dideliu noru dirba ten, kur jiems greit reikės gyventi ir mokytis. V. NAUJIKO nuotraukoje studentės dirba statybos fakul teto rūmuose, kurie greit taps šviesūs ir erdvūs.
A. Dabulskis, KPI stud. AKMENYS Vadink mane akmeniu — Neįžeisi. Tu tiek mane tepažįsti, Kiek dirvoje surastą akmenj: Matai, kas paviršiuje. . . O kiek manęs žemėje?! Atkask, Jei užteks tavo amžiaus. Prieš savuosius manęs nekelk — Nepajudinsi, — O į priešą Aš pats atsitrenksiu! Netiesa, kad akmuo šaltas. Akmuo — sukaupta ugnis. x Tiktai reikia skiltuvo. Kuo kietesnė man būsi, Tuo daugiau trykš ugnies. Vadink mane akmeniu — Ir pati būk akmuo. V. Adamovičlūtė, KPI stud. TIK TOKS Pasilik tu toks pat. Koks buvai, kai mačiau pirmą kartą: Nematuota gelmė Ir audra nežabota. Palik tu, kaip žodis, Dar niekieno niekam netartas, Suskambėk simfonijom Niekur lig šiolei negrotom. Tiktai tokį suprast. Aš tave metų metais galėsiu: Būk kaip Grygo styga, Kaip paveikslas Čiurlionio; Būk vidudienio karštis Ir vyšnių žieduotas pavėsis, Nenutylantis, skambantis, Saukiantis žmogų ir žmones. Būk tik toks, tiktai toks.
GIMIMO METAI — 1964 Kauniečiai susidomėjo humanita riniais mokslais. Į naujai įsteigtą bendramokslinį fakultetą Kaune Įstojo apie 550 jaunuolių ir mergi nų. Jų tarpe Kauno vilnonių audi nių fabriko ..Drobė“' audėjbs J. Zgirskytė, A. Dzionkovaltė ,.Spar tuolio“ fabriko direktorius L. Kar pavičius, bibliotekininkė G. Kulviečiūtė ir kiti. Pirmosios mokslo metų dienos proga kauniečiams koncertavo VVU estradinis orkestras.
A. PAULAVIČIUS
— Bendramokslinio fakulteto įsteigimas turi didelę reikšmę, ruošiant (vairių specialybių kadrus kalbėjęs universiteto rektorius dr. J. Kubilius.
respublikoje,
—
pažymėjo
■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■H«■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■ (Atkelta iš 1 psl.) tais, konferencijos darbe daly vaus svečiai iš respublikos bei Sąjungos aukštųjų mokyk lų. Tai mūsų kolegos iš VVPI, Kauno Medicinos instituto, KOMJAUNUOLI, Lvovo, Kijevo universitetų. Ruošiamos tezės rusų kalba universiteto komjaunimo ko palengvins svečiams susipaži mitetas Jus kviečia J Xll-ąją nimą su mūsų darbais. KOMJAUNIMO Tuoj po konferencijos vyks KONFERENCIJĄ, respublikos studentų moksli nių darbų apžiūra. Sekcijų kuri Įvyks š. m. spalio mėn. moksliniai vadovai ir žiuri ko 11 dieną universiteto aktų misijos konferencijos metu tu salėje 9 vai. 30 min, rės atidžiai peržiūrėti bei at rinkti geriausius darbus, ku riuos būtų galima pateikti šiai STUDENČIŲ DĖMESIUI apžiūrai. Chemikų, radiofiUniversiteto centrinių rū zikų bei medikų darbų apžiū mų aktų salėje rastas mote ra- vyks Kauno Politechnikos riškas laikrodis „Zaria". Pa bei Medicinos institutuose. metusląją kviečiame užeiti į „Tarybinio studento“ redak Kitų specialybių darbų ap ciją. (nepamiršti radybų!) žiūra bus organizuojama pas mus, universitete. Archeologijos ir etnogra Iki šiol labai maža dalis fijos katedros vyr. dėst. Al studentų mokslinių darbų girdui JAKAIČIUI reiškiame skelbiama spaudoje. Reikia gilią ir nuoširdžią užuojautą, drąsiau savo darbus pateik mirus jo motinai. IFF dekanatas, istorinės ti LTSR Aukštųjų mokyklų katedros ir visuomeninės or „Mokslo darbų“ leidiniams ganizacijos. bei „Tarybinio studento“ re dakcijai. Universiteto SMD taryba kviečia visus studentus, ypač REDAKCINE KOLEGIJA pirmųjų kursų, dalyvauti kon ferencijoje, pažiūrėti, ką nu Mūsų adresas: velkė jūsų draugai ir po to Vilnius, Universiteto 3. Tele kuo gausiau įsijungti Į moks fonas: 7-79-17. lo „žvalgų“ gretas. Rinko ir spaudė D. MALCIŪTE, LKP CK spaustuvė. VVU SMD tarybos LV 10841 Užs. Nr?5789 pirmininkė
jfcgĮbimoi Ji
Susipažino su sostine Neseniai mes, I kurso vo kiečių kalbos specialybės stu dentai, surengėme pažintinę ekskursiją po Įžymiąsias Vil niaus vietas. Daugelis mūsų sostinės architektūrinius ir istorinius paminklus aplankė pirmą kartą. Susidomėję klau sėmės vadovo — Vilniaus ekskursijų biuro darbuotojo aiškinimų apie Vilniaus pra-
eitį, jo įkūrimo istoriją. Susi pažindami su miestu, sutiko me Pasaulinio Jaunimo ir studentų forumo dalyvius ir atsiminimui su jais nusifoto grafavome. Ekskursiją užbaigėme se nojo mūsų universiteto kie me. Daug sužinojome apie Įvairius jo gyvavimo laikotar pius, Įžymius mokslininkus, kurie čia dirbo. Šia ekskursija visi buvome labai patenkinti. Kviečiame ir kitus pirmakursius pasižval gyti po Įdomiausius mūsų se nosios sostinės kampelius, pa siklausyti įdomių pasakojimų apie Vilnių. J. KUNČINAS
Mokslinės bibliotekos skai tykla visada pilna studentų. Y<pač gausiai ją lanko pirmo kurso studentai.
Rytoj — TSKP seminaras
Ant. PAULIAUS nuotrau koje: Istorijos ir filologijos fakulteto I kurso lituanistė Danutė Žukauskaitė ruošiasi TSKP seminarui.
Veikla aptarta Į aktų salę rinkosi FMF studentai, dėstytojai, kom jaunuoliai. Čia Įvyko III kom jaunimo konferencija. Atas kaitą už praėjusių metų darbą padarė Z. Mačiulytė. Ji pažy mėjo ,kad pernai komjaunimo biuro darbe buvo daug ne sklandumų, trūkumų. Net ke li pirmo kurso studentai buvo pašalinti iš komjaunimo. Blogai buvo organizuotos darbo ir poilsio stovyklos. Jei pernai mūsų fakultetas buvo užėmęs I vietą, tai šiemet ne gavome net prizinės vietos. Daug studentų neišvyko Į stovyklas. Vadinasi, mūsų komjaunuolių tarpe dar yra neveiklių ir abejingų draugų. Komjaunimo komiteto na riai, gruporgai ir kiti delega tai konferencijos metu pasisa kė Įvairiais darbo ir mokymo si klausimais. Fakulteto dekanas Kybartas pažymėjo, kad didžiausią dė mesį reikia skirti mokymuisi, nes mūsų fakultete iki šiol yra daug skolininkų.
I. INDRIŠKEVICIOTE FMF, II k.
••••••••••••••e