STIPRINTI INDIVIDUALŲ DARBĄ
Naujas Universiteto komjaunimo komiteto biuras
VISU 5ALUJ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
O
a
O
ES turime turtingą kolektyvinio darbo ar senalą. ■ Auklėjimas kolektyve, įtraukimas į dar bą, naudingą ir kitiems, — pagrindinis mūsų auklėjimo metodas. Tačiau šiandien VTLNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, mums vien tik turimų prie PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS monių nepakanka. Mūsų dar bo formos, jeigu ir apima Eina nuo 1950 metų Nr. 30 (431) 1962 m. gruodžio 1 d. Kaina 2 kap. didesnę studentijos masę, tai daugumoje dar nesugeba pa siekti kiekvieno žmogaus, ne sugeba teisingai išspręsti klausimo tarp kolektyvo ir asmenybės. Mūsų tarpe daug taip vadinamo „pasyvo“, mes tiesiog nepajėgiame prieiti ligi kiekvieno žmogaus, jo ABAI dažnai komjaunimo aktyvistų so komjaunuoliai nutarė padėti brūkšnį pra rūpesčių, siekimų, pažiūrų, jo tarpe galime išgirsti ginčus, diskusi eičiai ir pradėti dirbti iš naujo. Ir dabar, vystymosi. O juk komunisti jas apie komjaunimo darbo pagerini rašant apie šio kurso komjaunimo gru nė visuomenė — tai aktyvių, mą grupėje. Tai yra natūralu, nes čia bręs pės darbą, norisi pažymėti, kad grupės kom visapusiškai išsilavinusių as jaunuoliai duotą žodį ištesėjo. Tai rodo šių menybių sąjunga. Ir abejin ta, auga ir formuojasi mūsų visuomenės mokslo metų grupės pirminės komjaunimo gųjų. pasyviųjų mes negalė naujas žmogus. Todėl svarbu, kad grupės organizacijos darbo rezultatas. sime palikti už komunizmo pirminė komjaunimo organizacija daugiau durų, neįsileisti. Štai kodėl įsigilintų j patį žmogų, jo materialines są Iš pat pirmų dienų naujai išrinktas gru lygas, pažiūras, kurios išryškėja pačiuose mums šiandien svarbu sukur pės sekretorius L. Mikaločlus proporcingai ti komunistinio auklėjimo sis nuoširdžiausiuose ginčuose. Darbo sėkmingu paskirstė kiekvienam komjaunuoliui komtemą kiekvieno žmogaus fo mas grupėje daugiausia priklauso nuo gru jaunuoliškus įpareigojimus ir pradėjo vestl ne, asmenybės fone. TSKP pės sekretoriaus, kaip jis sugeba patraukti griežtą kontrolę. Programoje sakoma: „Svar žmones, sudominti juos. Principingai pradėjo reikalauti Iš kiekbiausiu dalyku ideologiniame Laikas, kad pirminė komjaunimo organi vieno komjaunuolio ataskaitos už mažiausią darbe partija laiko dabarti zacija visu aktyvumu įsijungtų į didesnių akademinės drausmės pažeidimą. Praleidai niame etape — auklėti visus Uždavinių sprendimą. Ji turi būti atsakinga be pateisinamos priežasties valandą — atdarbo žmones, kad jie būtų už akademinę drausmę ir pažangumo lygį slskaltyk, nepaslruošel tinkamai seminarui, didžiai idėjiškai atsidavę ko grupėje. Man norisi papasakoti apie Tei tuoj tave pakritikuos grupės komjaunimo munizmui, komunistiškai žiū sės mokslų fakulteto IV kurso komjaunimo biuro Iniciatyva pradėtas leisti ,,Žaibas“, ku rėtų Į darbą ir visuomeninį grupę, kur grupės sekretoriumi dabar iš ris atsiliepia į kiekvieną kurso įvykį. ūkį, visiškai įveikti buržuazi rinktas L. Mlkaločius. Praeitais mokslo me nių pažiūrų ir papročių atgy tais šio kurso komjaunimo darbas buvo Toks kontrolės buvimas Iš grupės komjau venas, visapusiškai harmonin apleistas. Buvusi grupės sekretorė K. Ra nimo biuro pusės davė savų rezultatų. Žmo gai vystyti asmenybę, sukur kauskaitė vadovavo tik nurodinėjimais, nės pradėjo labiau domėtis ir rūpintis vie ti tikrus dvasinės kultūros buvo be iniciatyvos, abejinga kurso gyve nas kitu, tapo reiklesni vieni kitiems. Fa turtus“. nimui. Todėl šiame kurse pasitaikydavo gir kulteto akademinė komisija, suvedusi paskai tų lankomumo rodiklius, paskelbė, kad ma Mūsų uždavinys, kad ideo tuokliavimo ir kitų drausmės pažeidimo fak žiausiai paskaitų yra praleista ketvirtame loginis auklėjamasis darbas tų. Slo kurso studentas A Jasiūnas buvo kurse. Praeitą savaitę įvykęs grupės kom pasiektų kiekvieną komjau pašalintas iš Universiteto, komjaunimo gru jaunimo organizacijos susirinkimas priėmė nuolį, kiekvieną studentą. Juk pės darbas buvo ne kartą svarstomas ir kri tikuotas. nutarimą: sutinkant Konstitucijos dieną — mūsų gyvenimo normoms kar nepraleisti nė vienos valandos be pateisina tas iš karto nusižengia ne ko Įsimintina diena šio kurso gyvenime buvp mos priežasties. lektyvai, o pavieniai asmenys, balandžio penktoji, kada Universiteto kom tie, kurie aplamai neblogo jaunimo komitetas savo išvykstamajame po Tai gera ir sveikintina teisininkų iniciaty darbo fone išėjo iš mūsų aki sėdyje apsvarstė kurso akademinės draus va. kuri turėtų paplisti ir kitų fakultetų tar račio, nustojo jausti mūsų įta mės klausimą ir grupės komjaunimo darbą. pe.' !»i«Į ką Su tais draugais ir reikia Tą dieną po ilgų diskusijų ir ginčų kurĮdomu būtų išgirsti kitų fakultetų grupių dirbti. sekretorių pasisakymus apie grupės darbą, Ką reikia daryti? tai padėtų pasikeisti darbo patyrimu. Visų pirma, kiekvienas aktyvistas turi pradėti dirbti Alb. JONUITIS individualų darbą. Ypač to Universiteto komjaunimo komiteto kio darbo pasigendama ateis Lapkričio 24 d. Grąžtų ga biuro narys mykloje įvyko pokalbis apie tinio auklėjimo srity. žmogaus vietą gyvenime. Pokal Reikalinga siekti, kad kiek byje dalyvavo gamyklos šefai — Istorijos ir filologijos fakul vienas studentas prisiimtų as teto studentai. meninius įsipareigojimus, su Pokalbis praėjo nuoširdžioje ir sukėlė didelį klau prastų savo konkrečią vie aplinkoje sytojų susidomėjimą. Po to Is torijos ir filologijos fąkuiteto tą komunizmo statyboje; surengė pokalbio da — kelti kiekvieno studen studentai lyviams koncertą. to asmeninę atsakomybę už B. BERŽAITIS $ave ir kolektyvą; mokyklos — pasiekti, kad būtų vyk Jaunųjų žurnalistųklausytojas domas kiekvienas, net ma ■X*X*X*XB žiausias įpareigojimas. Praėjusiais metais buvo iš kelta jaunojo komunizmo sta Kiekvienas studentas — ko Ateistinis studentų auklėjimas tytojo knygelės idėja. Gal vingas ateistasl — tokiu Sūkiu Ir jų ruošimas kovingais ateis dvi dienas vyko Šiauliuose tais vyksta, visų pirma, visame būt, reikalinga ją įsteigti. aukštųjų mokyklų ateistų kon mokymo-auklėjlmo procese. In Grupės sekretorius turi pa ferencija. stituto dėstytojai siekia, kad pa Teisės fakulteto komjaunimo seminaruose, prakti žinti kiekvieną žmogų, žinoti biuras TSKP XXII suvažiavimas nuro skaitose, „TARYBINIO dė, Jog reikalinga apgalvota Ir niuose užsiėmimuose būtų pa jo interesus, pažiūras, įsitiki STUDENTOpraneša “ redakcijai, kad fa darni mokslinio-ateistinio darbo naudotos visos galimybės stu nimus, polinkius, kad būtų kulteto komjaunuoliai III kur sistema, kuri apimtų visus gy dentų mokslinės pasaulėžiūros studentai — Valiūnas, Mon ventojų sluoksnius ir grupes, stiprinimui. Paskaitose ir praty galima bet kuriuo momentu so Kunca buvo svarstyti užkirstų kelius religinių pažiūrų bose studentai gauna metodinius padėti pradėjusiam slysti kevičius, komjaunimo biure š. m. spalio plitimui, ypač vaikų Ir paauglių nurodymus, kaip tuos ar kitus draugui. Padėti draugiškumu mėn. 24 d. tarpe. Kuriant tokią sistemą, la mokslo teiginius bei faktus pa Už netinkamą elgesį pionie naudoti praktiniame mokytojo bai svarbų vaidmenį turi suvai ir principingumu. Tai bus ne stovykloje vasaros atostogų dinti aukštoji mokykla. Čia rei darbe moksleivių ateistiniam tik puiki profilaktinė priemo rių metu komjaunimo biuras Jiems kia formuoti būsimą specialistą auklėjimui. Todėl svarbi gran sekančias bausmes: nė, bet ir mūsų — komuniz paskyrė studentus kovin ne tik su tvirta moksline pasau dis, ruošiant Kuncai — griežtą papeikimą. yra mokslinio lėžiūra, bet ir įžiebti nepakan gais ateistais, mo statytojų — kolektyvizmo Monkevičiui — griežtą pape.ateizmo pagrindų kursas, skai tumą religiniams prietarams, pa ir gilaus komunistinio huma kimą, Valiūnui — papeikimą. tomas ketvirtame kurse. Esantį mėgimą ateistiniam darbui, su RUKŠĖNAS ateizmo pagrindų“ nizmo pasireiškimas. formuoti pirmuosius šio darbo „Mokslinio
M
Kai dirba visa grupė L
Pokalbis apie gyvenimą
Musu medžiagos
1. 2. 3. 4.
5. 6. 7.
8. 9. 10. 11. 12. 13.
NEKROŠIUS J. — sekretorius ABARAVIČIUS J. — pav. ideologiniam darbui JUSKYS V. — pav. organizaciniam darbui LUKOSYTE St. — akademinio sektoriaus vado» vas DUDĖNAITE V. — akademinio sektoriaus narys JONUITIS A. — kultmasinio sektoriaus vadovas KAROSAS J. — darbinlo-šefavimo sektoriaus vadovas SABECKYTE J. — buitinio sektoriaus vadovas PUCKORIUS K. — organizacinio sektoriaus vadovas ats. už Internacionalinį VALUKONIS H. auklėjimą sportinio sektoriaus vadovas GEDVILAITĖ V. GASIŪNAITE N. — ats. už spaudą MACKEVIČIUS J. — IFF komiteto sekretorius
Mes tikime Romu Gimė žmogus. Subrendo. Žmogus, kuris* gyvens komu Staugaičiu nistinėje visuomenėje. Mus domina klausimas, kaip tas
ieškoti nusikaltimo sudėties, žmogus prisidės prie komu linko į bereikalingą detaliza nizmo statytojų reikalo? To vimą, kas dėl laiko stokos li kias mintis mums sukėlė Tei ko. neįrodyta. Kitaip sakant, sės mokslų fakultete pasibai nebuvo reikiamos pusiausvy gęs literatūrinis teismas, iš ros tarp kaltinimo ir gynimo. nagrinėjęs Romo Staugaičio Kiek šis literatūrinis teismas gyvenimą'pagal Justino Mar buvo reikalingas, būtų gerai, cinkevičiaus knygą „Pušis, kad pasisakytų dalyvavusieji, kuri juokėsi“. Mus turi jaucunti žmogaus Kalbėjo knygos autorius vieta gyvenime. J. Marcinkevičius, Dailės in A. VILKELIS stituto studentas Pocius, dai Literatūrinio teismo lininkas A. Augustinas, ginči pirmininkas jomės. LiteratūHnis teismas sukėlė daug įvairių minčių. Mes pergyvenome dėl Romo Staugaičio likimo, gal būt, daugiau, negu kad kny gos autorius J. Marcinkevi literatų čius, publika. Ir gaila, kad dauguma mūsų nesuprato. Esą, mes parašėme tiesiog fanatišką nuosprendį, apkalti name Staugaitį tuo, kuo ne Siekiant suvienyti Univer galima. Turime pareikšti, kad minėti draugai nesuprato mti- siteto literatų jėgas ir pagy vinti jų veiklą prie „Tarybi sų. redakcijos kul Mes tikime autoriumi, jo įa'°. knyga. Romu Staugaičiu. jjs tūrlnlo-llteratūrinio skyriaus ieškantis, talentingas dailinln- steigiamas literatų būrelis, kas, ir ateityje, be abejo, j/°,.narlaI® §al1. ^ut! V.SIL. daug duos mūsų visuomenei. S kultetų studentai, turį literaReikia pripažinti, kąd mes, j tūrinių gabumų ir polin gal būt, klydome, bandydami į ki*l- Būrelio veikla vyks iš vienos pusės vertinti Romo į sekcijose: prozos, poezijos ir Staugaičio elgesį pagal mora į žurnalistikos. Geriausi kūrillnį komunizmo statytojų “ko- < n,at pus rekomenduojami deksą ir Iš kitos pusės ban- įspaudai. dydaml daugumą įvykių su- ? Pareiškimai priimami kasvestl į baudžiamosios tekės dien darbo valandomis redaknormas. į cijos patalpose. Juose būtina Kaltinimas daugiau opera- ' nurodyti pasirinktą sekciją, o vo pagal pirmąjį principą, o J taip pat duomenis apie lite gynimas bevelk visur bandė Į ratūrinį darbą anksčiau.
Universiteto dėmesiui!
U Z KOVINGĄ ATEIZMĄ
pėdsakais
Ateistinės konferencijos teto atstovai.
Šiauliuose
dalyviai — Universi
įgūdžius, žodžiu, mokslinę pasaulėžiurą-teoriją sujungti su praktika, kad kiekvienas stu dentas taptų kovingu ateistu. Čia yra ideologinio darbo kerti nis akmuo, visų visuomeninių organizacijų, dekanatų ir visuo meninių mokslų katedrų pagrin dinis uždavinys. Šiaulių K. Preikšo vardo Pe dagoginio instituto patalpose -su sirinkusiems iš visų respublikos aukštųjų mokyklų profesoriams, docentams, dėstytojams Ir stu dentams pranešimą tema „Aukš toji mokykla — svarbi grandis mokslinio-ateistinio auklėjimo sistemoje“ padarė šio instituto marksizmo-leninizmo katedros vedėjas, istorijos mokslų kandi datas J. Ančinas. Norėčiau pa teikti kai kuriuos teigiamus dar bo įgūdžius, kuriais su mumis pasidalijo drg. J. Ančinas. Jis pa sakojo, jog mokytojų ruošimas kovingais ateistais yra viso in stituto kolektyvo dėmesio cent re. Atskiri ateistinio darbo klau simai svarstomi partinės organi zacijos susirinkimuose bei biu ro posėdžiuose, nuolat kontro liuoja ir padeda komjaunimo or ganizacija.
Kai kas domėjosi ir stenduose
skelbiama medžiaga
lėjamojo darbo propagandistas. sunkumais čia, mūsų respubli Tą darbą dirbs šis studėntas kos rajonuose. mokykloje su Jam patikėtais Studentai-neakivaizdininkal — mokiniais, auklės jaunąją komu Jungianti grandis aukštąją mo nizmo statytojų kartą, susitiki- Ikyklą su kaimo mokyklomis. Jie nės su savo auklėtinių tėvais, jau šiandien dirba kilnų ateisti jau šiandien statančiais komu nį darbą mokyklose, įstaigose, nizmo rūmą, teks vesti pokalbius įmonėse. , Neakivaizdininkai Jau su įvairiausiais žmonėmis. Ir čia turi darbo patirtį, patys kūry būtinai reikės panaudoti visą biškai pritaiko ateistinio auklėateistinių žinių sistemą, metodi ilmo metodus. Tačiau jie mažiau nius įgūdžius. Štai kodėl šian lontroliuojami dėstytojų, nėra dien kiekvienas studentas pri tokių sąlygų įsigyti naujų žinių, valo būti ne tik laisvas nuo re kokių galėtų gauti stacionare. kurso programos projektą šiauliginių prietarų, bet ir kovingas Kaip pabrėžė pranešėjas, pasitai lieCial pritaikė instituto profi ateistas. Tai jo antras diplomas. ko ir tokių, kurie raudonuoja liui. Kiekvienas studentas pri prieš klasę ar tėvelį darbininką, valo atlikti Įskaitinę maslnę- Ir niekas tos pareigos jam neTokia objektyvi ideolo nes nesugeba atsakyti į paprastą ateistinę priemonę mokykloje, nuims. kryptis, įsakmus klausimą: kas yra religija? Aiš įmonėje, kolūkyje ar tarybinia ginio darbo gyvenimo reikalavi ku, inteligentui prireikia žinių me ūkyje. Ištisinės pedagoginės nūdienos mas. ir iš naujausių gamtos, astrono praktikos metu studentai skaito Šia kryptimi visu frontu ir mijos, technikos, medicinos pa visuomenei paskaitas ateistine dirba draugai šiauliečiai. Gam siekimų. Dėl to reikia neakivaiz tematika’. tos, medicinos, psicholoqijos, lo dininkams duoti užduotis šiais Visi, be abejo, pripažinsime, gikos, istorijos disciplinų paskai klausimais, kad pavasarį, laiky jog tikinčiųjų studentų yra labai tose ne tik išdėstoma medžiaga, dami įskaitą, Jie galėtų į juos maža, atskiri vienetai. Dėl to bet ir padaromos ateistinės išva atsakyti. Klausimai duodami to svarbiausias aukštosios mokyk dos, susijusios su aktualiais kie, su kuriais neakivaizdinin los uždavinys yra ne vykdyti dabarties uždaviniais. Stu kui tenka susidurti dirbant pe antireliginę propagandą, o ruoš dentai gauna ne tik teori riferijoje. SPI po žiemos sesijos ti kiekvieną studentą kovingu nių žinių, bet ir metodinių duoda tokias užduotis: ateistu, praktiniam darbui mo nurodymų, praktinių ateistinio . 1. įsteigti kolūkyje, mokykloje kykloje, kolūkyje ar įmonėje. darbo įgūdžių. Dažnai ateizmo ar įmonėje ateistų būrelį, Šutina, kad toks absolventas pagrindų kursas būna nutolęs 2. surengti ateizmo dieną, li apsiginkluotų ateistinėmis žinio nuo respublikos ateistinio darbo teratūrinį teismą, ateistinę kon mis, mokėtų bet kur Ir bet kada specifikos, šiauliečiai nagrinėja ferenciją, apginti marksistinę pasaulėžiū kovą su krikščionybe, religiniais 3. perskaityti 5 paskaitas, rą, galėtų su bet kuo drąsiai po Firietarais grynai vietinėmis są4. aptarti kurią nors ateistinę lemizuoti Ir sutriuškinti pašne yąomis, duoda tą žinių sistemą, knygą, kovo pažiūras, idėjas, įrodyti kurią busimasis specialistas pri 5. pravesti pionierių sueigą, savo teorijos teisingumą, atvesti taikys savo rajone ar už jo ribų. 6. į vietos laikraštį rašyti ate klystantį ar abejojantį Į teisingą Istorizmas religijos klausimų istinius straipsnius, kelią, mokėtų įdiegti savo min nagrinėjime, aplamai kalimas 7. apklausti tikinčius ir prista tis auditorijai, mąstyti ir nebijo yra tuščias laiko gaišinimas. tyti medžiagą institutui, dėl ko ti žmogui žiūrėti į akis, aplamai, Ateizmo pagrindų kursas turi dar dalis mokinių, suaugusiulu baigtų aukštąjį mokslą kaip tvir paruošti kovingus ateistus, ku tik i ar abejoja. tas užsigrūdinęs ateistinio-auk- rie dirbs, gyvens ir susidurs su (Nukelta į 4 psl.)
Neseniai Universiteto komjau įtartino elgesio asmenybėm. Ir nimo komiteto biuras kartu su apie tikruosius „draugus“. To III kurso lituanistų grupe svars kius, kaip Matkevlčius, kurie tė komjaunuolio Mikšio Zenono patys linkę prie progos ir be personalinę bylą. žemiau Pasku tai- progos išmesti taurelę. piname posėdžio medžiagą. tiniu metu paaiškėjo daugiau amoralių Z. Mikšio poelgių. In TIKRO GYVENIMO tymiose kompanijose jis gir PRADŽIA « tuokliavo, kėlė orgijas, šmeižė komjaunimą. Komjaunimo komi Mikšys Zenonas gimė ____ 1935 tetui žinoma daug faktų, kurie metų birželio mėn. 23 d. Anykš kaltina Z. Mikšį. Tačiau Juos čių rajone Skiemonių miestely dar reikia patikrinti. Bet jau je, tarnautojo šeimoje. 1949 me tai. kas įrodyta, nesiderina su tais baigė Šaukėnų progimnazi komjaunuolio vardu. Matyt, ne jos keturias klases, persikėlė į veltui paprasti tarybiniai žmo naują gyvenamąją vietą ir pra nės klausia: „Ar tokie, kaip dėjo lankyti Šeduvos vidurinės Mikšys, turi teisę nešioti kom mokyklos aštuntą klasę. Vėliau jaunimo bilietą?“ perėjo į Šiaulių Juliaus Janonio Pilietė Klimetjeva Vera Vladivardo vidurinę mokyklą, tačiau mirovna pasakoja apie Z.- Mik jos nebaigė. Nuo 1953 m dirbo šio įvykdytą grubų nacionalisti Šeduvos rajono Vykdomaja nį išsišokimą geležinkelio .sto me Komitete melioracijos sky ties bufete. Ten pat jis sukėlė riuje. Vėliau pereina dirbti Į skandalą. rajoninę biblioteką. 1954 metais pašaukiamas į Tarybinės Armi O KAS TOLIAU? jos eiles. 1957 metais demoZenono tėvai rašo: „Dėl sū bilizuojasi Ir pradeda lankyti tėvai, labai Anykščių darbo jaunimo viduri naus elgesio mes, žmonėms nę mokyklą. Nuo 1958 metu dir susirūpinę... Tokiems didesnį poveikį ba rajono Vykdomajame Komi dažnai žymiai ir principin tete vyr. inspektoriumi. Vidu daro draugiškas šiol, rinę mokyklą baigė 1960 me gas kolektyvas, nors iki norėatrodo. Zenonas, nelabai tais. Komjanuolls nuo 1949 me tų. 0 štai kaip charakterizavo jo Jo pakiausyn". Tačiau draugai, ir ypač drauZ. Mikšį rajoninis komjaunimo komitetas, duodamas rekomen gai-aktyvistai, per vėlai susipradaciją stojimui Į Vilniaus Vals to, kad nuolaidžiauti negalima. tybinio V. Kapsuko v. Univer O kas toliau? Šiandien ir kalba apie tai siteto lietuvių kalbos ir litera komjaunuoliai, komjau tūros specialybe: „Mikšys Ze eiliniai nimo komiteto nariai. Jiems rū nonas užsirekomendavo kaip drausmingas darbuotojas, savo pi Zenono likimas, jie nori siaiškinti priežastis. darbe parodęs nemažai iniciaty vos ir sumanumo. Aktyviai da lyvavo rajoninėje ir respubliki nėje spaudoje, buvo Vykdomo jo Komiteto sienlaikraščio re daktoriumi, dalyvavo meno sa viveikloj. Išrinktas rajono kom jaunimo komiteto nariu". matote, Z. Mikšio bioKaip grafijos pradžia — tikro tarygyvenimo kelio binio žmogaus pradžia.
ANTROJI
MEDALIO PUSĖ
O štai ir biografijos tęsinys. „Istorijos ir filologijos fakul teto komjaunimo komiteto po sėdžio nutarimas: Mikšį Zenoną pašalinti iš komjaunimo ir tuo pačiu iš IFF komjaunimo ko miteto už girtuokliavimą, su žlugdymą LDAALR darbo ir pa darytą nacionalistinį išsišokimą, esant girtame stovyje“. Toliau. Rektoriaus įsakymas Nr. 1084 — st.: „Išbraukti iš studentų skaičiaus Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių k. ir literatūros spec. III k. stu dentą Mikšį Zenoną-Joną. Lion gino dėl nepažangumo“. Z. Mikšiui jau žiemos sesijos metu buvo atidėtas vienas egza minas — Lietuvos TSR istorijos, šiuo metu jis nelikvidavo skolų iš trijų pavasario sesijos egįskaitų, nors zamlnų ir dviejų terminas — spalio paskutinis l oji diena — seniai praėjo. Paskutiniu metu Z. Mikšys beveik visiškai nelankė paskai tų. be to. dirbo be Rektoriaus leidimo apmokamą darbą. (Reikia pažymėti, kad' be Uni versiteto komjaunimo komiteto žinios ir rekomendacijos). VISUOMENININKAS?
Tegul toliau kalba dokumen tai. štai Universiteto Liaudies Draugovės Tarybos raštas Isto rijos ir filologijos komjaunimo komitetui: „Pranešame, kad IFF Liaudies draugovės viršininkas Mikšys Zenonas buvo patekęs į išblaivinimo įstaigą, be to. blo gai dirba visuomeninį darbą. Gruodžio mėn. 3 d. neišsiuntė žmonių budėti mieste. Panašių faktų pasitaiko ir daugiau. Prašom apsvarstyti ir imtis ata tinkamų priemonių“. Raštas ad resuotas 1961 m. gruodžio 12 dienos data. Kaip galima numa tyti. fakultetas jokių priemonių nesiėmė. Mikšys ir toliau „tebe vadovavo“ fakulteto draugovei Ir „dirbo“ komitete. Paklausy kim, ką pasakoja Universiteto Liaudies Draugovės Tarybos vir šininkas P. Brunza: „Iš pradžių atrodė, kad Z. Mikšys dirbs. Ta čiau vėliau apleido darbą. Ke lis kartus buvo kviečiamas į Tarybą, tačiau neatvyko. Tuo met buvo perduotas svarstyti fakultetui. Tačiau drg. P. Vait kevičius pažiūrėjo liberaliai, teisindamas Z. Mikšį, kad jis tu ri darbo rajkome (operatyvinėje grupėje)“. Pažiūrėkim, ką gi nu veikė Z. Mikšys opergrupėje? Prieš mus laiškas, adresuotas į IFF komjaunimo biuro sekreto riui. Operatyvinės grupės štabo viršininkas Vasiljevas praneša, kad Z. Mikšys už nedrausmin gumą. štabo Įpareigojimų ne vykdymą ir neatvykimą į budė jimą yra pašalintas iš grupės sąstato. gyvais šias šykščias eilutes ________ _____ Lenino rajoni žodžiais____ papildo nio komjaunimo komiteto sek retorius drg. Micheliavičius ir instruktorius drg. Popovas. neatvykMikšys Į budėjimą išgėręs davo arba atvykdavoi _ . sulaikytas Vieną kartą išgėręs i to jis buvo Jaunimo sode. ~ Po " tačiau kviečiamas į raikomą, neatvyko. Tą pačią dieną drg. kinoMicheliavičius jį pamatė atteatre ir ten iš __ Z. _. Mikšio pažymėjiėmė operatyvininko mą. Kaip liudija Remeikis A.. Z. Mikšys girtas buvo sulaikytas jau pirmame kurse. Reikia pastebėti, kad Univer siteto komjaunimo komitetas, svarstydamas Liaudies Draugo vės darbą, atleido Z. Mikšį iš pareigų, tačiau IFF su tuo nesi skaitė, kol Z. Mikšys neįvykdė dar vieno išsišokimo.
MORALINIS VEIDAS
I
IFF turėjo rimtų signalų, kad Z. Mikšys pastoviai girtuok liaula, žlugdo visuomeninį dar bą. kad Jis neturi autoriteto fa kulteto komjaunuolių akyse, ži nojo ir apie Z. Mikšio ryšius su
slnu ir grupės. Juk grupė seniai žinojo silpnas Z. Mikšio vietas. Baudžiamoji byla, apie kurią kalbėjo drg. ----Gabalaitė, manau, jam ___ tepadėtų. ...____ . mažai Komitetas turi pareikalauti, kad Z. Mikšį būtų pradėta gydyti nuo alkoholizmo. Šiuo pavyzdžiu negalima apsi riboti. Fakultetų komjaunimo organizacijos turi atkreipti dė mesį į draugus, kurie mėgsta stikliuką ir gali bet kuriuo me tu nuslysti Z. Mikšio keliu. Ir čia pirmiausia reikia pradėti nuo grupių. KUR JI — KAMJANUOLIŠKA DRAUGYSTĖ?
(kalba komjaunimo komiteto sekretorius Nekrošius Juozas) Didelė kaltė tenka fakulteto komjaunimo komitetui. Sunku įtikėti tokią padėtį, kad komireikia šalinti iš teto narį komjaunimo, Matyt, dar mažai komjanuollškos pas mus tikrai Panašių istorijų draugystės, paskutiniu metu ' i pasitaiko dažYpač nokai. " " man krito į akis draugovininkų elgekai kurių Reikia išaiškinti „tikruosys. Jie yra sius' Z. _. Mikšio ______ draugus. - _ tiek pat kalti, kaip ir jis. ATPILDAS Pakelia rankas biuro nariai ir grupės draugai. Visiems aišku, kad Z. Mikšys negali likti kom jaunimo eilėse. Aiškios Ir pa grindinės jo smukimo priežas tys: degtinė. draugų-aktyvistų
KODĖL TAIP ATSITIKO? H.
VALUKONIS
BAILYS? MELAGIS? TAIP!
Draugams rūpi. O pačiam Z. Mikšiui — ne! Jis dešimtą kar tą davė žodį atvykti, ir dešim tą kartą jį sulaužė, neatvyko. Ruošdami šią personalinę by lą. patikėjom Zenonu. Paskutini kartą. Gal taip juo patikėdavo ir draugai? Bet šiandien jie duoda tikrą įvertinimą. Nors gal ne vienam iškyla abejonė, ar suprato pats Zenonas nors kartą, kad jis elgiasi kaip bai lys ir mielagis? SUNKU IR NUPASAKOTI... (Kalba Gabalaitė Paulina, Mikšio Z. šeimininkė) Mikšys dažnai girtuokliauda vo bute. Atsivesdavo įtartinas „giminaites“ ir „seseris". Pas kutiniu metu jis mane sumušė. Turiu medicininį liudijimą, štai, žiūrėkite... Žadu iškelti baudžiamąją bylą. Visus Mik šio nuotykius sunku ir nupasa koti...
GRUPĖJE — NEPASTEBIMAS (kalba III lituanistų kurso sekretorė Gudonytė Rima) Grupėje Zenonas buvo ne pastebimas žmogus. Kai ką mes apie jį žinojom, bet ne viską. Nedalyvavo grupės priemonėse. Gerų draugų neturėjo. 1Mes norėjome jį apsvarstyti, bet fakulteto komitetas neleido.
PASIŪLYMAS TEISINGAS (kalba komjanuolis Dulkinas Algis)
Bet Gėrė nuo pirmo kurso, tai pas jį dar nuo anksčiau. Nelaikau pagrindine Zenono smukimo priežastimi. Jis buvo atsiskyręs nuo kurso. Gal dėl amžiaus skirtumo. Gal todėl, kad visumoje buvo daugiau pa tyręs už mus. Pasiūlymas paša linti iš komjaunimo teisingas. Manau, kai jo poelgių neslėps gera biografija, jį bus galima lengviau paveikti. BAISUS SILPNAVALIS (kalba komjaunuolė Cialkaitė Paima) Svajojo tapti žurnalistu. Gerti pradėjo dar mokykloje. Zeno nas yra visiškas silpnavalis. Ki tų blogus poelgius smerkdavo, bet savo — ne. Jis žinojo, kad blogai elgiasi — pats prisipa žindavo, — bet ir vėl darydavo tą patį. Baisus silpnavalis!
ĮSIKLAUSYTI į GRUPĘ (kalba komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas Abaravičius Juozas) Grupė ryžtingai kėlė klausi mą ... Mikšio ™ ... _ dėl Z. svarstymo. Y pač po XIV VLKJS suvažiavijau buvo tam tikras mo. kai aiškumas šiuo klausimu. Mus visus turi jaudinti aktyvisto atinuo draugų. Reikia trūkimas įsiklausyti į grupę, daugiau nuopelnais negalima Praeities dangstytis.
MAN VISKAS AISKU (kalba komjaunimo komiteto biuro narys Dūdėnaitė Valė) Man. kaip medikei, visiškai suprantamas Mikšio Z. silpnava liškumas. Šis bruožas būdingas visiems alkoholikams. ŠITŲ PAVYZDŽIU NEAPSIRIBOK1M (kalba Teisės mokslų fakulteto komjaunimo biuro sekretorius Rukšėnas Alųis) Daugiau reikia reikalauti iš paties Z. Mikšio, nors aš netei-
nuolaidžiavimas, dangstymas praeitimi, atitrūkimas nuo kom jaunimo grupės gyvenimo. Bet ar tai viskas, ką gali padaryti ir Išsiaiškinti komitetas? Nei Draugai ir ateityje nepaliks Z. Mikšio. O šiuo metu komjauni mo komiteto biuras kelia reika lavimą, kad Z. Mikšys būtų gydomas nuo alkoholizmo. PLATESNIS POKALBIS
Posėdis baigėsi. Bet pokalbio apie komjaunimo aktyvo auklė jimą. apie asmeninės atsakomy bės ugdymą negalima užbaigti, šiuo klausimu reikia pakalbėti plačiau ir ryžtingiau. viename Drg. A. Cesnavičlus savo straipsnių apie komjaunimo vadovų auklėjimą rašė, kad komjaunimo organizacijos šian dien turi dirbti geriau, negu dirbo vakar, o rytoj geriau, ne gu dirbo šiandien. Ir čia svar biausia — asmeniniai komjauni mo vadovo bruožai. Jeigu žmo gus nesugeba vadovauti, su juo reikia išsiskirti. „Išsiskirti ge ruoju. Juk žmogus nekaltas, kad gyvenimo reikalavimai ta me ar kitame darbe aplenkia jo asmenines galimybes. Tokiu at veju reikia sąžiningai keisti dar bą“. Laikraštis „Komsomolskaja Pravda“ pateikia daug puikių pavyzdžių. Sachalino srities Cholmsko miesto komiteto sek retorius N. Grožlnskls buvo iš rinktas atsitiktinai. Jis rašo: „Kaip aš galėsiu uždegti jauni mą. jei neturiu nei vadovo įgū džių, nei patyrimo, nei meilės reikalui? Per du metus sužlug dyti darbą ir ramiai nueiti aš negaliu. Gėda žiūrėti į akis mū sų komjaunuoliams, kurie ste bisi ir piktinasi". Tačiau, deja, tokių žmonių mūsų tarpe dar labai nedaug pasitaiko. Kitas aktyvistas geriau sužlugdys darbą, negu pripažins savo ne sugebėjimą. Tačiau žymiai griežčiau reikia pasmerkti kitą labai paplitusią mūsų tarpe blo gybę. Tai — asmeninės atsako mybės stoka. darbas tik dėl akių, „nuo“ ir „iki", o iš es mės komjaunimo organizacijos darbo žlugdymas. Sąmoningas darbo žlugdymas. Kitaip šio reiškinio nepavadinsi. Nes žmo gus gali padaryti žymiai dau giau. Gali, bet nenori. Fizikos ir matematikos fakul teto komjaunimo sekretoriaus pavaduotoju buvo Išrinktas Markevičius. Jis greitai Išpuiko, nusišalino nuo darbo. Galų ga le pasisavimo kamjaunuolių na rio mokestį. Komjaunimo komi tetas pašalino Markevičių iš VLKJS eilių. Klausimas: o kur buvo jo draugai? Kodėl leido taip žemai nuslysti? Ar nesirū pino jie tik savo interesais? Vie tu aisKu: fakulteto komitetas
nejautė ir nejaučia asmeninės ir kolektyvinės atsakomybės už savo draugų elgesį, darbą. Bu vęs fakulteto sekretorius drg. Grinys J., sekdamas kai kurių profsąjungos aktyvistų netiku siu pavyzdžiu, pasiėmė sau „atostogas“ nuo komjaunimo darbo. Fizikos ir matematikos fakultete reikia vieną kartą principingai pakalbėti apie kom jaunimo vadovo moralinį veidą. Ir apie atsakomybę ne tik prieš Komjaunimo Komiteto biuro na rius... Apie atsakomybę prieš milijoninę jaunimo armiją, apie atsakomybę Partijos pasitikėji mui ir mūsų komjaunuoliškai sąžinei.
Turime ir daugiau pavyzdžių. nereikia. Paimkim Toliieškoti ............ ’ ----------kad ir kai kuriuos mūsų komiDidelis pasitikėjiteto narius. išreikštas draugams masbuvo ____ _______ ___ ___ D. Mickevičiui ir A. Šileikai. Jie buvo išrinkti į VVU Komjauni mo Komiteto Biurą. Reikia pa sakyti. pradžioje dirbo neblo gai. Tačiau ilgainiui pradėjo ša lintis konkretaus darbo, apsiri bojo tik biuro posėdžių lanky mu, pagaliau net šitoks „dar bas“ jiems pasirodė per sunkus. Žinoma, mes nenorim nedavertinti kai kurių objektyvių prie žasčių. sunkumų asmeniniame gyvenime. Tačiau juk svarbiau sia —• draugų pasitikėjimas, garbingos Biuro nario pareigos. Mūsų nuomone, šie draugai pra rado asmeninės atsakomybės jausmą, pasirinko individualiz mo kelią. Tai bruožai — sveti mi ne tik komjaunimo vadovui, bet ir eiliniam komjaunuoliui. Tokie draugai, aišku, negalėjo likti Biure. Tikimės. kad IFF partinis biuras atitinkamai įvertins drg. D. Mickevičiaus, kaip komunis to, poelgį. DAR APIE AKTYVO AUKLĖJIMĄ
Šiandien mums ypač aktualus visapusiško aktyvo pasiruošimo klausimas. Pas mus dar mažai dirbama su aktyvu, Į atsakingas pareigas kartais iškeliami ne visiškai tam tinkami draugai. Aktyvistai ir patys dažnai ne sistengia tobulinti darbo meto dų Ir formų. Tai auklėjamajam darbui daro tik žalą. Komjau nimo aktyvistas, visų pirma, veikia jaunimą savo asmeniniu pavyzdžiu, savo mokymusi, sa vo pažiūrom į darbą. Nuo mūsų studentų nieko nepaslėpsi. Jei gu aktyvistas sako: „Gerai mo kykis", o pats vos-ne-vos sudu ria galus su galais, — jo žo džiai neturi jokio svorio. Iš Universiteto komjaunimo orga nizacijos galima būtų parinkti daug pavyzdžių. Taip. Gamtos mokslų fakulteto komjaunuoliai atvirame susirinkime kritikavo savo biuro narius už tai. kad šie retai lanko teatrus, nors pa tys ir propaguoja visapusiškai išsilavinusio žmogaus principus. Fizikos ir matematikos. Chemi jos fakultetų gyvenime dar pa sitaiko atvejų, kai grupės sek retoriai gauna įsiskolinim ts. Asmeninis pavyzdys — didelis dalykas. Komjaunimo aktyvistas — tai tvirto žodžio žmogus, są moningas, tiesus, sąžiningas. Tik tuomet, kai pats aktyvistas bus žmogumi, į kurį lygiuojasi jaunimas, kuriuo sekama, ir vi sas auklėjamasis darbas duos gerus rezultatus. Taip mes turi me suprasti principingumą. Ir dar griežčiau — »;omjaunuo’io elgesio partiškumą, kaip Par tijos nubrėžtų gyvenimo normų ____ nesiir uždavinių vykdymą, nesi __ w su _savo asmeninėm taikstymą ir visuomeninėm ydom.
PRIELAIDOS DAR YRA
Komlaunimo Komiteto nariai prisimena Plenumą, kurio me ta Iš Komjaunimo Komiteto sąstato buvo Išvestas A. Navai tis. Tai sena istorija, bet i i ie laidos atsirasti panašioms dar daug kur yra ir šiandien, š'ai kodėl nors Ir trumpam, rė kia sugrįžti. Kuo gi taip nusikalto misų draugas? Navaitis iš Lenino ra jono XIV komjaunimo konferenciios tribūnos mokė delegatus, anie ką ir kaip reikia xalbėti. siekė apgaulingo efektyvumo. Be to. lis kalbėjo ne savo, o delegacllos vardu. nors tokios teisės Jam niekas nedavė. Mū sų Plenumas teisingai konsta tavo. kad A. Navaitis savo išsi šokimu sutrikdė darbine kon ferencijos nuotaiką, apjuodino rajoninės komjaunimo organi zacijos akyse tą didelį auklėja mąjį darbą, kuris yra vedamas Universitete, pažeidė kolekty viškumo principą.
Straipsnyje negalim ilgiau su stoti ties visais komjaunimo aktyvo auklėjimo klausimais. Tačiau juos galima išspręsti, reikia išspręsti. Tik tuomet re zultatyviomis taps Ir mūsų pa stangos žemutinių grandž'ų -komjaunimo grupių atžvit-
UŽ KOMUNISTINE BUITĮ! Neseniai jvyko Pabaltijo ir Baltarusijos studentų me dikų konferencija. Konferencijos dalyviams buvo pasiūlyta apsigyventi mūsų bendrabutyje. Apie 160 svečių pasinau dojo šeimininkų svetingumu. Bendrabučio gyventojai suti ko svečius šiltai ir nuoširdžiai. Konferencijos metu studen tai juos šefavo, o laisvom valandėlėm supažindino su mū sų senąja sostine, Universitetu. Išvykdami svečiai šiltai atsiliepė apie bendrabučio gyventojus. Jie buvo maloniai nustebinti mūsų studentų tvarkingumu. Ir nenuostabu, juk bendrabutis dveji metai paeiliui laimėjo respublikiniam kon kurse pirmąją vietą. Mūsų studentai bendrabutį laiko savo antraisiais na mais. Dedamos visos pastangos, kad gyventume švariai, skoningai sutvarkytuose kambariuose. Eilė kambarių išsi skiria iš kitų tarpo. Tai 15, 24, 37, 55. ŠIŲ KAMBARIŲ GYVENTOJAI STENGIASI DIEGTI KOMUNISTINĖS VI SUOMENES DAIGUS BENDRABUTY — KOVOJA DĖL KOMUNISTINIO KAMBARIO VARDO. JIE YRA LYG ŠVYTURIAI. Į KURIUOS LYGIUOJASI KITŲ KAMBA RIŲ GYVENTOJAI. Kad išugdyti tarybiniam studentui pagarbos jausmą darbui, bendrabuty pravedamos talkos, šių talkų metu pa tys studentai plauna koridorių, valo langus, sienas. Studentai šiose talkose dalyvauja aktyviai. Be to. patys studentai budi virtuvėse, skalbykloje. Kovojama už elektros energijos, vandens taupymą. Organizuojamų švaros savaičių metu patys studentai sutvarkė bendrabučio aplinką. Stu dentai aktyviai dalyvauja ir fakulteto visuomeniniame gy venime: meninėj saviveikloj, moksliniuose būreliuose. Malonu užeiti į kambarius. Daugelyje — šviežiai dažy tos grindys. Tik gaila, kad Universiteto butų skyrius pilnai neaprūpino bendrabučio dažais. Teko pirktis patiems gy ventojams. Sudėtinga problema dėl bendrabučio skaityklos, kuri kasmet, artėjant egzaminų sesijoms, apgyvendinama studentais-neakivaizdininkais. Studentai priversti bastytis po fakultetą, ieškodami vietos mokytis, nes fakulteto skai tykla dirba tik iki 10 vai*vakaro. Negeresni reikalai su bendrabučio dušu, kuris remon tuojamas jau nuo šių metų pavasario. Tuo pačiu negalima naudotis ir džiovykla, esančia prie skalbyklos, nes ten lai komos medžiagos dušo remontui. Tarybinė vyriausybė ir Partija rūpinasi studentų buiti mi ir gerove, sudaro geriausias sąlygas mokytis, ilsėtis. Mū sų studentai nelieka nuošaly. Mes stengiamės ne tik moks le, bet ir buityje pateisinti rūpinimąsi mumis. Dėsime visas pastangas tęst ir toliau bendrabučio tradicijas — būti pir maujančiu respublikoje, pasiekti, kad mūsų bendrabutis būtų vertas garbingo komunistinio bendrabučio vardo. Bendrabučio Nr. 5 Studentų Taryba
„Pavojaus" nebijome Svaros komisijai... — lyg banga nusirita per visus aukštus žinia apie besiarti nantį „pavojų“. Tikrumoje, švaros komisi jos nebaisios bendrabučio Nr. 4 gyventojams, chemikams ir ekonomistams, ' ir daugiau iš tradicijos jie perspėja vie ni kitus. Ne paslaptis, kad „tikrintojai“ stengiasi „neti kėtai užklupti“ netvarkingus kambarius, bet dabar šiame bendrabutyje tokių beveik nė ra. Štai komisija pirmame aukšte. Ilgėja penketų eilute. Nei dulkės nerandama, apsi lankius II aukšte 26, 24 ir 14 kambariuose, o Ifl-io aukšto 43 kambario gyvento jos Dagytė, Dolgovaitė, Juodelytė, Kaubrytė ir Repšytė komisiją visuomet sutinka su šypsena. Čia ideali tvarka, švara, visur gėlės, rankdar biai. Na o vyrai? Kaip jie tvarkosi? Dabar drąsiai galima pasakyti, kad praėjo tie laikai, kai vyrų kambariuose
būdavo chaosas. Pavyzdžiui, 38 kambario gyventojai Pet rauskas ir Strekonls taip su sitvarkė, kad jiems gali pa vydėti merginos. Gi kiti vy rai seka jų pavyzdžiu. Virtuvėse merginos (o daž nai ir vyrai) švaros komisiją sutinka su „naujomis darbo pergalėmis“, pilnais puodais ir garuojančiais valgiais kep tuvėse ir... nepriekaištinga švara. Jūs pasakysite, kad čia nieko nuostabaus nėra, taip ir turi būti. Tiesa, taip turi būti. Taip ir yra. Bet tai liudija, kad tvarka ir švara tapo neatskiriama stu dentiško gyvenimo dalimi. Tai didelis viso bendrabu čio gyventojų ir tarybos pa siekimas. Talkos bendrabu čio aplinkai sutvarkyti, šva ros savaitės — visa tai pade da padaryti ŠĮ bendrabuti dar tvarkingesnių, kad nebūtų baisios jokios švaros komisi jos. R. Martinkus
Kroštotyros būrelyje šių metų lapkričio 23 d. vyko LTSR kraštotyros draugi jos VVU grupės susirinkimas. Be studentų susirinkime da lyvavo taip pat VVU kraštoty ros mokslinio būrelio vadovas drg. Kazlauskas Ir archeologi jos sekcijos vadovas drg. Ja kaitis. Įžanginį pranešimą padarė drg. Kazlauskas. Po to pasisakė, archeologijos sekcijos vadovas drg. Jakaitis. Dabar mūsų būrelyje priskai čiuojama apie 70 narių. Aš ma nau, kad ateityje dar daugiau studentų įstos į mūsų krašto tyros būrelį. Pageidautina dau giau studentų iš kitų fakultetų,
kaip pvz. Gamtos mokslų. Eko nomikos ir kt. Aš manau, kad studentai ne turi apsiriboti tik paskaito mis. Ypač tai liečia istorijos specialybės studentus. Studen tai — istorikai, įsitraukę į kraš totyrinį darbą, žymiai praplėstų savo žinių akiratį, įdomiai pra leistų laisvalaikį, suruošiant su sitikimus, vakarus ir t. t. Be to, patys kraštotyrininkai atlik tų Ir visuomenei naudingą dar bą, o taip pat Įneštų naują in dėlį į istorijos mokslų lobyną. Z. DUKSA VVU Kraštotyros mokslinio būrelio pirmininko pavaduotojas •
♦------------------
__________ ♦
ĮDOMUS GEOGRAFŲ SUSIRINKIMAS Nesenlal įvyko pirmakursių geografų atviras komjau nimo organizacijos susirinkimas. Kadangi mes mažai pa žįstame savo busimąją profesiją, susirinkimo tejna pasi rinkome „Geografija — mano specialybė“. Į šį susirinki mą 'mes pakvietėme dėstytoją C. Kudabą ir paprašėme jį papasakoti apie geografiją, keliones, praktiką ir t. t. Su sirinkimo metu sužinojome, ką veikla ir kur dirba baigę Universitetą geomorfologai ir hidrologai, pasiklausėme pa sakojimo apie gamybines praktikas, žavėjomės būsimo mis kelionėmis po Lietuvą ir už jos ribų. Kadangi drg. C. Kudaba daug keliavo ne tik po Lietuvą, Ukrainą, Balta rusiją. bet ir po liaudies demokratijos šalis ir turėjo dau-
____ ....... _______ IzlnlIoarYlČo YYO.C gybę nuotraukų, mes susižavėję klausėmės pasakojimo apiešias šalis, peržiūrėjome nemaža buities, gyvenimo ir gamtos epizodų, užfiksuotų jo fotoobjektyvo. Mes matėme Zalsburgo bažnyčių bokštus. Vienos tiltus. Šveicarijos Alpes Elbruso sniegynus. Nepamlršome ir savo mažutės, bet gražios Lietuvos su Trakų, Ignalinos ežerais, Žemaitijos dulkėtais keliais. Palanga ir smėlėta Neringa. Visos šios nuotraukos sužadino mumyse norą keliauti, išvaikščioti skersai išilgai Lietuvą, pabuvoti Kaukazo kal nuose. Norint tai atlikti, reikia būti ištvermingam, užsigrū dinusiam. To iš mūsų reikalauja profesija, tokie mes ir bu dinusiam. A. SIMANAVIČIŪTĖ 1
LITERATŪRINIS PUSLAPIS nuotykiu
ar/saka
> BlRkIjTCS J r
ollau — kultūros ir poilparkas1. Paviljone — šo-
I
ušti suoleliai. vi statulos. Nuogų mergl;ampuotais pilvais ansamb-
s s l
tslgerlu vandens Iš aryko. ėdžiu ant suoliuko. Sešė-
ii
a s l-
ta i-
Ili“ s S
'rietemos. Šešėlių žaismas, užkas sustoja netoliese. o> Kalbos nesuprantu, tlau užmigti. Talasas... ašoku ir įsiklausau. TalaNe, nepasigirdo. Šitą kartoja kelis kartus. Tas... Man kaip tik į ten ir ia. lausau įdėmiau. Vėl nesu kama kalba. Noriu prieiti laklaustl. 'usiaukelėje sustoju. pokalbį įsipina dar vienas as, žemas ir sodrus. Visi vyksim į Vakarų įsą... Yra darbo... - Bet viršininke... - Nevadink manęs virši lų. Vykstam rytoj... Alš-
odrus balsas nutyla. Vėl įprantu greitos azijietiškos ios.
*
iabar aš niekur neisiu. Yra io... Kažkur girdėta. Keispažįstamas posakis. Yra )0... Talasą. Rytoj. Į Vakarų įsą.
Ach, kokie niekai!.. Reikia išsiblaškyti. Paviljonas sutinka nelauk tu gyvumu. Įraudę vaikinai. Kepurės. Rankos kišenėse. Merginos, matosi, šalinasi jų, tačiau paviljono neapleidžia. Nutilus muzikai, į šokių aikš telę dviračiu įvažiuoja įkau šęs berniokas, apsuka ratą. Publika švilpia. Berniokas suspėja dingti. Dalis muzikantų ilsisi. Gro ja bajanas ir fleita. Šokti tai šokti! Jos akys juodos. O plaukai — išblukę, lygus. Neleidžia Nepataikau i prisiglausti, taktą. Užminu ant kojos. Atsiprašau. Kažką kalbu. Ji dar visai mergaitė. Pen kiolika metų — ne daugiau. Išgąstingai sušunka. LIS nesižavėjo Modesta. Jos beveik ir nepažinojo. * tenorėjo Į dienoraštį Jis vėl įpinti seniai Jį kvaršinusią tragiškumo problemą, prie ku rios neišvengiamai vedė menku tė gyvenimo patirtis. Alis norė jo. .. Tačiau ko tie kambario draugai taip paslaptingai marks tėsi, kodėl dviprasmiška mina stingo Jų veiduose? Alis supra to, kad Benas ir Zigmas nenori pasakyti, kur išėjęs Telesforas. To ir nereikėjo. Alis žinojo, kad Modesta kur nors su Telesforu Literatų svetainėj, „Kronikoj“, o gal parke. Juk ruduo toks šiltas Ir oranžinis. Alis parau do. Jis nesižavėjo Modesta. Vi sada kalbėjo, kad merginas pir miausia reikia pažinti iš vidaus. O Modestą tebuvo matęs porą
A
ZJa
M. KARČIAUSKAS
DIDYSIS BEDIEVIS llllL.
r ų l-
SUDEGINTI
—
NEREIŠKIA NUGALĖTI
kutini kartą aprengė vienuolio rūbais. kaklo virvė, žvakė rankoj. ba procesija i Kristų, skuba, uogaus širdį smoqt peiliu skuba... diname, viešai skelbiame, smerkiame tave, broli Ožordano . skirtą nuosprendį epochos protui tarė. eliai atima žvakę iš rankų ir užgesina. Gyvenimas baiųtas. iė fakelu ugny ryškėja — budelių veiduos... ecjjos laikrodžiai skaičiuoja valandas, ai sklinda Į Romą. . . im slenka laikas bazilikų laiptais. įsileidžia šventoji dvasia ant Sanbenito. teina moterys, neatneša karaliai dovanų. k| minia, kur duso katakombose be saulės, trokšta kraujo. >nės dievo, kaip lietaus sausros metu, tik elgetos teprašo lievas tyli. persekiojamos rūstybėje prieš dogmas šviesios mintys au nuo laužo bėga. s?
»s isu I1e «ri-
vienas kalba Ir žodžius tauta, einanti l šviesą, girdi: deginti — nereiškia dar paneigti“. Ir veltui kraują šventvagiškai praliesit, irnaktj, Gėlių aikštėj. ba rankos. Rankos, rišančios grandinėm iškankintą kūną, šaukia pritrenkti vienuoliai žmogiškos Jėgos. viena relikvija, dar kryžius. iuk paskutini kartą! žvilgsniu atremki. ėk, pasaulis greit išmes ant grindinio Jų kruvinąjį dievą, eitęs seną ritualą ir nuosprendžius teismų, įgaus stebuklas didingesnis už auksuoto dievo. išo... >a sutiko rytą susikrimtus. likų ir katedrų šešėliuos moterys pardavinėjo Kristų. PASTATYSIME PAMINKLĄ ŽMOGUI
e„ b S|r j I iŠ , II 1' į-
tatė paminklą žmogui, nitas per šimtmečius žvelgia lyla i aukšti tu žmogus. tu Bruno — akmeniu pavirtęs! ’inklą žmogui pastatė, veliasi žmogus tim, kaip pergale sparnuotas. i, žmogau! .. i i toliausias žvaigždes. lį paminklą statom mes žemės ligi saulės. žemės Ilgi saulės ius praėję, ’ visų pasaulių, tarp visų planetų ome paminklą žmogui — onui, Dovydui, Ikarui, Prometėjui. i. žmogau! .. f to polėkis ribų nežino.
baiga.
Pradžią žr.
Nr. 28
Prieš mane — kresnas vai kinas. Kepurė. Akių nematau. Rankos kišenėje. — Išeinam minutei. — Man gera ir čia. — Išeinam... • Kažkas išstumia mane. — Na, klausau... — Savų neužtenka ar ką? — Aš nevietinis... — Žinom tokius!.. Smūgis. Pasaulis virsta. O poros vis sukasi ir sukasi. • Smūgis. Vienas. Daug. Smūgiai. Poros sukasi ir sukasi. — Už ką?!. Mane pastato ant kojų. Vėl gniaužiasl kumščiai. — Baikit!.. Įsakmus balsas. Žemas ir sodrus. Atpažįstu. Tai jis sa kė: yra darbo. Yra darbo.. Akis apvilko raudona marška. — Sakyk, už ką? — Už ką? Juokiasi. Suvaldau save. Reikia palikti juos. Nueiti oriai, neskubant, Parodyti. kad niekinu juos, Man nusispiaut. kad gavau į kailį. Jie išsigimėliai, Kiekvienoj šeimoj tokių yra. Kiekvienam mieste. Kiekvienoj tautoj. O aš — internacionalistas. Aš nežinau, kas sumušė mane. Bet miestas didelis. Ir ryt aš sutiksiu daug gerų žmonių.
B. PUZINAS
E I
E Myliu tėvynę,
pilkus,
jos paprastus žmones,
kaip rudenį laukai Lietuvoj. • Džiaugiuos, kada mintys išsijudina kolūkiečio galvoj. Ne visos malonios, kaip ir gyvenimas. Bet neiškeisiu gimtuosius klonius Į miesčioniškos šilumėlės gyvenimą. Baidotės, — „kaime purvas, tamsa...“
Netiesa! Tai jūsų —
purvinos sielos. žemdirbio pilko širdies šviesa Man, • kaip gyvenimas, miela Jam tiktai posmus širdies skiriu Jam — atiduodu protą. Saulę sukinkęs su mėnuliu Arsiu nejudintus plotus.
t
>*
Jie patars ir padės man. Aš nepradėsiu žmonių ne apkęsti todėl, kad kely pir miausia sutikau Išsigimėlius. Aš — internacionalistas. Per nelyg daug gero padarė man žmonės. Svetimi tik iš tolo Jie. Ir kalba nesuprantama tik ausims, o ne širdžiai. . .
vertė galvoti ką nors šlykštaus apie Modestos tąsyk Jam nepati kusias kolas, sudribusią krutinę ir Josios lūpas, plačiai nutolstan čias viena nuo kitos, kai Ji raiš kiai tardavo „r“. Alis nesižavė jo Modesta. Ir tiek. Alis Jautė draugų žvilgsnius. Zigmas, tur būt. Jau užjautė jį. Benas taikėsi vėl sąmoningai su blevyzgot!, įgelti. Telesforas šnarpšėdamas kaltai tebesirausė enciklopedijose. Alis vis galvojo. Jis nesižavė jo Modesta. Tačiau kaip Jam iš-
*
PSICHOLOGINE NOVELE
sikrėtė somnambulizmu. Bet nuo ko? Jis tebesidomėjo viena gyvenimo lentynos kertele, kur tepritvindytos gulėjo tragiškumo Alis buvo paskendęs knygos. Jame. Visa kita Jam aplink buvo tik terra incoanito. Jis nesižavė jo Modesta. Tai kodėl taip išėjo7 Alis suprato, kad reikia bėgti. Bet nuo ko? Nuo Zigmo? Beno? Telesforo? Nuo tos btakiško kva po pritvinusios kavinės prisimi nimų? Ne! Jis žinojo vieną: „Bėg ti!“
Alis vis galvojo. Vartydamas šoną, tarsi įdūkęs bulius krau juotas akis, tebesisuko skaitliu kas. Alis vėl prisiminė tragišku mą. Grįžti prie jo nebesinorėjo. Si istorija Jam neatrodė tragiš ka. Alis nesižavėjo Modesta. Ta čiau kodėl Jam norėjosi bėgti? Nuo ko? Jam ši istorija neatro dė tragiška... Tik norėjosi bėgti. Alis pagalvojo apie save. Koks jis atrodė, susileidęs kaip me dūza! Alį nupurtė keistas Šiur pas. Jis staiga atsistojo. Taip! Alis Jau žinojo nuo ko bėųtl. Būtinai! Palengva sukosi skaitliukas. Alis dienoraščio neberašė.
Vėl gėrė. Alis savo gyvenime vengti tos nemalonios Istorijos? kartų. Neteko nė pasikalbėti su Alis jautė, kad reikia bėgti. Bėg tik trečią kartą dalyvavo pana Ja. Alis niekada nebuvo mylėjęs šioje „puotoje“. Jis buvo nepra ti kažkur tolyn, nesugrįžtamai, Aliui * sukosi galva, kad neatsišauktų nei aidas iš tos taip, kaip rašo knygose. Viena tęs gerti. pramanytos meilės rankis Benas Juokėsi iš jų ro akyse švytuliavo liustrų lempos. nelemtos, fiasko. Bet nuo ko bėgti? Kur? mantikos ir daug pasakodavo Kažkas dainavo „Ramunėlę“... Neaišku... Jis jautė, kad drau apie savo intymius nuotykius. Alis nesižavėjo Modesta. Ta Kažkoks nesu Jis ir Alį kartą nusitempė pas čiau ko taip godžiai tada spok gai paveikė jį. prantamas magnetizmas lyg vo savo pažįstamas. Et, tos visos sojo 1 Ją? Zigmas jį stūmė vis ratinkliu apraizgė vienišą Alio erotikos! Alio Jos netraukė. Jis arčiau. Alis kaito. Jautė, kad širdį, supančiojo bevali jo išdi šlykštėjosi. Alis ilgai klaidžiojo Modesta visai nesidomi Juo. Ma AR. TURAS skeptiškose kryžkelėse. Bet idea tė, kaip josios akių agatas ilgai dumą. Aliui rodėsi, kad jis užlios meilės neieškojo. Juk Ja ne neišsipainiodavo iš Telesforo ^□□oūoooooaoūaoooūoooooDaūoananaDOūaoooūODDDūūūooDOOūūoooDūr tikėjo nei Zigmas, visada švel garbinių arba, nusileidęs pasi nus ir kiek moteriškas vaikinu- maudyti Į melsvus akių ežerė; □ □ V. PLEČKAITIS kas. Alis Jo trumpą ir nekaltą liūs, tarsi amžiams nuskęsdavo. □ susižavėjimą kažkokia diploman- Alis išgėrė be eilės. Visai• ap- o te ironizavo, Šaipėsi. O į dieno- kvaito. Burnoje j jautė blakių □ raštį rinko tragiškumo prisod- kvapą. Buvo šleikštu, »tu. Norėjosi g Vienatvė kasdien rintus lašus. išbėgti. o j ir varvindavo JĮ .............. kankindavo □ juos. Alis niekam nepasakodavo Jis nesižavėjo Modesta. Tačiau □ apie tų lašų sunkų ir nebylų kodėl Zigmas ją pakišo paran- □ □ tekšenimą širdin. Jis buvo per kėn? Alis nenorėjo lydėti Jos. o daug išdidus, kad pasakytų, ko Modesta — taip pat. Alis kažką □ □ Koridorius. Skelbimų lenta. Prie jos — pirmakursis. ieško. Nė vienam neatvėrė savo jai burbuliavo apie Secherezadą, □ a paslaptingų labirintų. Dažnai vadino „madumuazel“. Modesta o Pirmakursis (skaito): „Penkto kurso studentui Klasikalčiul pykdavo, skaitė daug ir keikda pyktelėjo ir ištrūkusi Įsikabino □ už sistemingą paskaitų praleidinėjimą stipendiją...“ □ vosi. Telesforui ir Zigmui už paran □ Įbėga diplomantas. Alis krenkštė, spiaudė ir, □ Alis nesižavėjo Modesta. Bet kių. □ Diplomantas: Ei, fukse, kodėl ne paskaitoj? kodėl Zigmas, Jos artimas kai prisilaikydamas Beno, šlitiniavo a a su Telesforu □ mynas, grįžęs Iš paskaitų, per namo. Modesta Pirmakursis: Man dviejų valandų pertrauka. Toks jau o duodavo nuo rpergaitės linkė kažkur dingo už posūkio... □ tvarkaraštis. jimus, pasakodavo, jog Modes Alis negalvojo apie vakarykš □ o Diplomantas: Eitum namo ir miegotum! (Žiovauja) Atai patinkąs Alis. Tai glostė Jo Bet kodėl rytojaus dieno □ savimeilę. Rodos, Ir Alis liepė čią. cha!. . O klek dabar laiko? mis prie Jo draugai apie Modes o o nuo savęs Ją pasveikinti. Tik Pirmakursis: Pusė dvylikos. □ šiaip sau, atsilygindamas. Alis tą tekalbėjo tik puse lūpų? Ko o Diplomantas: Vėl pramigau. Galvojau bent Į antrą pasnesižavėjo Modesta, nesiteirau- dėl Zigmas nusikikeno į ranko □ a vę, kai Alis įžengė į kambarį, davo apie ją. Tačiau kodėl Zig □ kaltą suspėsiu. (Mąsto). Į kiną nueiti ar ką? ištrūkus □ mas pasiūlė pakviesti šią mergi kodėl paskui netyčia Pirmakursis: Argi taip galima? Per paskaitas — t kiprikando liežuvį? □ □ ną į kažkokį tai pobūvį, kur dau „apsirikau“, „Tai □ ną?! . guma buvo vyriškiai? Piršo Ją Benas įžūliai nusikvatojo: □ Aliui? Rodos. Benas priminė, ką. nunešė kepsnį iš panosės?“ □ Diplomantas. Jis dar stebisi. Nebūtų fuksas. .. kad Modestos figūra gimnastiš Telesforas kaltai 'šyptelėjo ir at □ □ Pirmakursis. O jei sužinos dekanas? Klius tada. . . siprašančiu žvilgsniu nučiuožė □ ka ir drėbtelėjo kažką nešvan □ Alio veidu. Diplomantas. Negąsdink gąsdinto. Kai praaugsi ligi ma kaus. Alis vis abejojo. Gal todėl □ Zigmas nutarė ateiti su ja. Teles no lygio, galėsi filosofuoti. Žinok, turi būti skirtu Alis norėjo dienoraštyje pažy □ foras <paplekšncjo Aliui per pe mėti naują mintį apie meterlin- □ □ mas tarp pradedančių slidų mokslo kolią ir baigian tį ir solidžiai pratarė: „Laikas kišką tragiškumą. Bet ko čia □ □ čių jį žengti. Diplomantui gėda keltis kartu su fuksais. Be įsimylėti, vaikine“. Jis mažai dabar tie draugai? Jis galvojo n tebendraudavo su jaunesniaisiais ir tylėjo. to. sapnuoti lovoje maloniau negu knapsėti nosimi audito Kampe, rodydamas □ □ kambario draugais. Telesforas kruviną šoną, sukosi skaitliu □ rijoje. □ vaidino savos rūšies intelektua kas. Alio ...... .......... - žvilgsnis „ -pasikorė už □ linį išprusėlį ir reiškėsi tik jam Pirmakursis: Bet paskaita — tai darbas. o. Jis nesižavėjo Modesta. Bet g artimų bičiulių rate. Tačiau, kaip tas čia dabar atsitiko? Alis no- □ Diplomantas: Naivumas, pupyte! Reikia žiūrėti plačiau, čia dabar Jis įsikišo? Į tokius, r ėjo užmiršti ją. Tačiau... drau- g nuotaikingiau. Studentas ne atsiskyrėlis, kad visą savo jau atrodo, Jo nedominančius nieke gal?! □ lius... . o nystę paskandintų teorijose, skaičiuose ir tezėse. Reikia gy Kodėl jie Įtraukė Jį I šią ne □ □ venti! Kūrybiškai, pupyte! Paskaitą irgi , galima paversti Alis nesižavėjo Modesta. Bet malonia netikusią istoriją? Ko n kodėl kavinėje sėdėjo šalia jos? Jie tikėjosi, Įkalbėdami Aliui Mo □ malonia akimirka, ypač kai suole nuotykių romaniūkštls. Tiesa, Zigmas, susėdant apie desta? judvielų meilės? Pasiluok- □ □ Žinau vieną pilietį, kuris per seminarą sugebėjo įsimylėti, stalą, Jį ten stumtelėjo. Alis Jau ti? Kažin? Tai atrodė labai ši □ o kitas net susitarė dėl vestuvių. tė svaigų šifro kvapą, iš pradžių zofreniška, netikra. Alis troško, □ o jį išmušė prakaitas. Jis nesižavė kad taip Įvyktų su paskutiniai □ Man asmeniškai lyrika geriausiai nusiseka per ateizmo □ jo Modesta. Tačiau ko Zigmas siais kavinės nuotykiais. Bet j □ paskaitas. Dėstytojas sako, kad padangėse nieko nėra, o Aliui kumštelėjo: „Nesnausk!“ galvą smelkėsi mintis: „Jie vis n mano svajonė suranda ir debesėlį, ir vėją, ir ilgesį. Šiaip Juk Zigmas pats pasikvietė -šią tebemano, kad Modesta man na- o □ merginą. O Benas prunkštelėjo tinkanti...“ Argi? Ką daryti? Kas □ atrodo, trūksta laiko atsakyti į draugo laišką, o per paskai ir išsiviepė: „Nesilaužyk, Ali! bus toliau? Alis visas degė. Jau □ □ tą savaime ateina nuotaikingos mintys. Prirašytum išti Nebūk pienasiurbis!“ Buvo čia tė, kad Į Jo pasauliuką kažkas a □ są tomą. Iš kitos pusės — paskaita naudinga ir dėstytojui ir Telesforas. Aliui atrodė šiek be jo noro Įlindo lyg rakštis. □ tiek keista. □ — gali vystyti savo iškalbą, o taip pat kantrybę... Kai o Kavinėje, kaip ir visose sena Gal apsimesti abejingu, negal o triukšmas auditorijoje, ir pagunda pabėgti nuo jo darosi miestyje, buvo ankšta, tvanko voti apie „Singapūrą“? Deja, vė □ □ nepakenčiami. ka. Bet pobūvis vyko sibaritiš□ kai. Jie gėrė albanišką konjaką. lu. Gal pykti ant kambario drau □ Pirmakursis: Nieko nesuprantu!. . . Paskaita — ne pas a Daug, labai daug. Bent taip at gų, niekinti Juos? Bet už ką? □ kaita, o galas žino kas! a rodė Aliui. Valgė pyragaičius, Alis nesižavėjo Modesta. Ta □ Diplomantas: Tu kuo daugiau suprask perkeltine pras „Karakumą“, ragavo natūralią čiau kodėl Jie taip galvoja. Ap □ □ me. Nesuklys!! kavą. sirinka? Argi galima už tai ne □ įkaitus kažkas pasiūlė kavinę kęsti Zigmo, kuris visada toks □ Pirmakursis: Nepatinka man tokios kalbos. Norėčiau rim □ perkrikštyti egzotišku vardu. be galo mandagus, švelnus Ir čiau žiūrėti į gyvenimą. Benas riktelėjo: „Madagaskaras! amžinai žavisi Alio protingumu. □ o □ Honolulu! Arba ne: Afrika!“ Kaž Ar įmanoma pykti Diplomantas: Vyras, pupyte! Žiūrėk rimtai ir žinias ant Beno, □ kodėl visi, kiekvieną kartą to kuris dėl suluošintų pokario me □ kaupk. Mokykis ne tik iš knygų, bet ir iš diplomantų. Tik □ kiais reikalais palaikydavo jį, tų skriaudos užsidėjo cinizmu □ pats jais kol kas nesek pirmame kurse tai pavojinga. Tavo sutiko su Alio „Singapūras“. spjaudančią kaukę? □ Juk po Ja □ laikas dar ateis. Studentausi į sveikatą. Ir prisiminsi: buvo Singapūras! Konjako lašai Jau dažniausiai slepiasi nuoširdus, □ nebe padrikai, o svaigulio ban nesavanaudis toks Klaslkaltis, teisybę sakė, ačiū jam. bičiuliškumas. O□ o gomis plakė į smegenų krašti Telesforas? Jisai tik žmonos ieš □ Pirmakursis: Kam? Kam? nę. Alis įsidrąsino ir padrikai kantis vyrukas. Alis galvojo, □ Diplomantas: Klasikalčiul, tai yra man. šūkčiojo: „Viva, Singapūras! Tai kad pats iki galo pažįstąs kam □ □ Modestos ųarbei. Jūs panaši į ry bario draugus. Tuo Jis buvo tik □ Pirmakursis: Ten kažkas parašyta (Rodo į skelbimų Jen □ tietę! ..“ Mergina vylingai blyks ras. Net dabar. □ tą). Linkėjimai nuo dekano. □ telėjo akimis, nubraukdama juo Diplomantas skaito, po truputį gūžiasi. Modesta simpatizuoja Telesfo-. g dų garbanų puokštę nuo kak tos. Alis tirpo. Tik nežinojo, nuo rui. Tegul. Bet Alis? Ką daryti? g Diplomantas: Nieko... Ne piftnas kartas. .. žvilgsnio ar konjako? Niekinti Ją? Alis niekaip neprisi- n Pirmakursis: Ačiū už pamoką!
AC I U !
i
/ t
PADĖTĮ REIKIA TAISYTI Partijos Centro Komitetas? į yra ne kartą nurodęs, kad ’ (reikia nuolat didinti spau- į Idos veiksmingumą, rekomen-į ( davo partiniams ir tarybi-į ’niams organams reguliariai) j išklausyti organizacijų vado-j S vų pranešimus apie tai, ko-Į Ikių priemonių imamasi sie kiant pašalinti spaudoje iš-į keltus trūkumus.
„Tarybinio studento“ re-j dakcija stengiasi, Kad kri-) tika neliktų be atgarsio.) Tačiau, atrodo, ne visada < tos pastangos vaisingos. Ir į aplamai fakultetai »-ed-ikc;jai) atsako tik tada, kai gaunas užklausimą. Susidaro įi»Fū-) dis, kad fakultetuose arba J neskaito „Tarybinio studen-į to“, arba partiniai biurai į pernelyg mažai rūpinasi kri-J I tikos veiksmingumu. Toks) požiūris tik silpnina politi-j nį ir organizacinį darbą, į vykdomą fakultetuose. )
Paskutiniu metu !aikraš-( čio skiltis užpildo daug anoj) tik informacinio pouūdzio ? medžiaga. Mes pasigendame < aštrumo ir problematiškumo. / Dėl to, aišku, kalta ne tik I redkolegija. Universiteto partinės orqanizacijos ataskaitiniame-rinkimimame su sirinkime buvo kritikuojami fakultetai už tai, kad susi taikydavo su padėtimi, joq jų qyvenimas, turtingas ir įvairus, — mūsų daugiatiražiniame laikraštyje apeinaj žvilgiu. Juk busimieji Imas tylėjimu. Deja, fakulte t nalistai sudaryti tai mažaturėtų aktyvumo rodo ir > sų šiaisredakcijos metais. Obranduolį! viena redak ’ taip nėra. „Tarybinio stucija daug nepadarys. Ligi > dento “ skiltyse pasisako vos šio laiko neturime redkolegi ’ keli Kai kas ___ net joje draugai. atstovų iš Medicinos, I laiko bendradarFizikosžeminančiu ir matematikos, Che ' biauti savaime laikraštyje. mijos fakultetų. O kaip tik Juk čia fakultetuose už eilutes nemoka šiuose renkant rublių! tokioskorespon mintys medžiagą,Ir mūsų propaguojamos pirma dentai susiduria net su didžiau-^ kursių tarpe. Redkolegijos siais sunkumais. Ypač sunku nariams išgirsti ne ; „medžioti tenka informaciją “ pas vieną nusiskundimą... Įdomu, medikus. Mums nesupranta-' ką auklėjame? Aistrin ma mes Istorijos ir filologijos gus kovotojus, ar biuro amatinin fakulteto partinio po-' kus, mato tik vieną at-i — zicijakurie studentų-žurnalistų asmeninę naudą?!, žvilgiu. Juk busimieji žur-1 paliesti t*kitą Būtina platinamas klausimą: kaip Chemijos laikraštis? Blogai. ir Teisės fakultetai prenume ruoja dvigubai daugiau ne gu visi fakultetai kartu paė mus. „Tarybini studentą“ už sakė tik Chemijos, Teisės ir Ekonomikos fakultetų kated ros. Geresnė padėtis — stu dentų tarpe. Žodis „genesnė“ sąlyginas dalykas. Filcioprenumeruoja irgi mažomedikal 10, o ekonomisfizmatai ir gamtininKai... nė vieno! Partijos Centro Komitetas ne kartą nurodė, kad domė tis spaudos platinimu — partinių organizacijų parei ga. Tikėsimės, kad mūsą kri tika atneš reikiamus rezulta tus, ir prie šio ktiusnno daugiau nereikės sugrįžti. AGITACIJOSPROPAGANDOS SKYRIUS
(Atkelta iš 1 psl.) 8. pravesti pašnekesius: bus pasaulio pabaiga?*, „Ar yra dievas?“, „Kaip įsivaizduoji pra garą, rojų“? 9. užrašyti buvusių tikinčiųjų pasakojimus, 10. perskaityti tam tikrą ate istinės literatūros kiekį, 11. parašyti ateistine tema pranešimą, paskaitą, referatą, 12. rengti masines priemones. Studentas neakivaizdininkas iš tų nurodymų pasirenka kelis ir apie jų įvykdymą raštu praneša institutui. Praktikos metu stu dentai stebi mokinių pasaulėžiū ros formavimąsi, atsikratymą religinių prietarų. — • Padaryta analizė yra pagrindas kryptingai ir vaisingai veiklai, pritaikant atitinkamus metodus Ir priemones mokymo procese__________ bei užklasiniame darbe. Mes susipažino me su nemaža studentų darbų, kuriuose aprašyta jų ateistinio darbo su mokiniais praktika, mokinių atsakymai į įvairias anketas, susipažinom su studen tų kursiniais, kontroliniais dar bais ateistine tematika. Šiauliuo se sudaryti miesto mokyklų ate istų būreliams „Pavyzdiniai ate istinio darbo nuostatai*. Rengia mi mokyklų ateistų sąskrydžiai. Instituto katedros palaiko ryšį su mokyklomis, dėstytojai lanko si pamokose, tikrina ateistinį darbą. Rengiamos pradinių mo kyklų mokytojų ateistinės kon ferencijos. Ruošiant studentus kovingais ateistais svarbų vaidmenį vaidi na sociologinio pobūdžio tyri mai, atliekami aktyviai dalyvau jant patiems studentams. Juose dalyvaujantieji studentai prati nasi pajusti darbo žmonių idėji nius poreikius, betarpiškai pa mato didžiulius poslinkius, vyks tančius žmonių sąmonėje. Su rinkta medžiaga panaudojama mokymo-auklėjimo procese, o ypač dėstant ateizmo pagrindus. Svarbi ateistinio darbo institu te grandis yra ateistų klubo veikla. šešiuose jo sektoriuose yra 150 studentų, dirbančių praktinį ateistinį darbą už insti tuto ribų, skleidžiančių moksli nės ateistinės tiesos žodį. Klubo
taryboje yra šie sektoriai: 1. Masinis-agitacinis (organi zuoja ir praveda įvairias masi nes priemones). 2. SMD (rašo referatus, pa skaitas ir t. t.>. 3. Mokyklinio darbo (ryšiai su mokyklomis, organizuoja sąskrydžius). 4. Vaizdinės agitacijos. 5. Agitbrigada. 6. Individualaus darbo. Norėtųsi, kad teigiamas drau gų šiauliečių darbo patyrimas būtų kūrybiškai paimtas ir įdieg tas musų Universitete. Daug naudos davė pasikeiti mas darbo patyrimu, žiniomis diskusijų metu.
„SUTRINTI
BIAURYBĘ!'
Šiais Voltero žodžiais iš tribū nos pradėjo kalbą Kauno Medi cinos instituto doc. Urbonas, pabrėžęs, Jog abejingumas stip rina religiją. „Religija — rege neruojanti hidra. Suoiaustyk ją Į gabalus — ji vis tiek atgyja” — kalba Veterinarijos Akademi jos doc. Kauneckienė. Docentės nuomone, kovos etapai yra du: 1. darbas su senais tikinčiai siais, tėvais, kurie nesupranta gerai religijos žalos, 2. kova su bažnytine organiza cija, su sąmoningais religijos, reakcinių idėjų skleidėjais. „Kodėl baigę aukštąjį moks lą, kai kurie inteligentai šalinasi ateistinio darbo?“ — klausia mokslininkė. Ir čia pat atsako: „Todėl, Jog nepasiruošę, neturi žinių vesti auklėjamąjį darbą. Toks negalės su dvasiškiu pole mizuoti“. Štai kodėl i dienotvar kę vėl iškyla tas pat kadrų ug dymo klausimas — kovingų ate istų paruošimas. Docentė siūlo studentams daugiau rašyti ateis tinių darbų, su paskaitomis va žiuoti i rajonus grupėmis. Tegul pradžioje lydi dėstytojas, tegul studentas jaus jo ranką. „Kai mes išeisime j mases, mūsų fron tas išsiplės, ir tie būreliai bus ne ratelinio pobūdžio, užsidarę, o virs galinga ir plačia ideolo ginio darbo arena, tampriai susiriš su masėmis.“ Mažiau formalizmo! Pasitaiko, -----------------------------------
„Draugystės“ klube
Nedaug laiko praėjo nuo mokslo metų pradžios, o jau kai kas nuveikta. Rugsėjo mėn. buvo organizuotas draugiškas turistinis žygis į Aukštadvarį. Žygyje dalyvavo VVU, Rygos, Tartu ir Kauno studentai. Draugystės ryšiai mezgasi ir su už sienio šalimis. Klubas gauna daug laiškų iš užsienio šalių jaunimo. Organizuoti tarptautinės kalbos kursai. Išleistas sienlaikraštis ,,KKK“ (kas, kur, kada). „Draugystės“ klubo narių tarpe dažnai svečiuojasi vyresnieji studentų draugai. Neseniai tarybinės lietuviškosios enciklopedijos redaktorius pasakojo įspūdžius iš savo kelionės po Bulgariją. . l Kauno lėlių teatro aktorius V. Cepkus papasakojo apie savo tarptautinius ryšius ir susitikimo dalyvių prašymu at liko keletą dainų. Greit įvyks draugiški vakarai su staty bos mokslo ir Profsąjungos klubo jaunimu. Daugelis studentų klausia kaip pasidaryti „Draugystės“ klubo nariais. Greitu laiku fakultetuose organizuosime susirinkimus — studentų susitikimus su „Draugystės" klubo valdybos J nariais. Sekite skelbimus, jei norite tapti „Draugystės“ klubo nariais. Mes pageidaujame, kad klubo darbe dalyvautų įvairių tautybių ir gausus skaičius studentų. Prašome daly vauti Ir pirmakursius „Draugystės“ klubo nariai galės susi pažinti su užsienio šalių jaunimu, o taip pat ir mūsų ša lies jaunimu, taip pat galės dalyvauti mūsų įvairiose prie monėse. T. MORKŪNAITE ,,Draugystės“ klubo valdybos narys
UZ KOVINGA A EIZMĄ jog studentas gauna iš ateizmo gerą pažymį, o, iš tikrųjų, tiki, lanko bažnyčią, (prisiminkime istoriją su Vaičiūnu). Labiau sa varankiškus reikia rašyti refe ratus, reikšti tiksliai ir aiškiai savo mintis, duoti naujų duome nų, apibendrinti, o ne sudarinė ti formalų planą nuo A iki Z... ir pagal vieną kurpalį sutrum pinti, išrinkti jau kitų parašy tus ir išspausdintus darbus. Kodėl nemokyti tėvai labiau sudomina vaiką savo pasakoji mu, negu mokykloje mokytojas? Todėl, pastebi doc. Kauneckienė, kad bobutė pasakoja įdomiau, suprantamai, lyg pasaką sekda ma, operuoja jausmais, paveikia tokio mokinio sielą, ir jo sąmo nėje jau formuojasi pažiūros tuo ar kitu nesuprastu anksčiau klausimu. O gi mokytojas, daug pats mokytas, formaliai ir sausai išdėsto, kartais net pasiūlydamas kokiam nors penktokui pasiskai tyti iš Markso arba Engelso kny gos, nepastebėdamas daug vieti nės medžiagos, demaskuojančios tiek dvasiškiją, tiek krikščionybę. Teisingai Universiteto Komjau nimo komiteto sekretoriaus pav. J. Abaravičius pabrėžė, joq ate istui reikia tam tikrų žinių iš gamtos, botanikos, astronomijos, istorijos, reikia susipažinti ir su raudonojo poslinkio teorija, ku rią mėgsta savo naudai aiškin tis religininkai. Jausmų qalią pripažįsta Ir KPI stud. Balsys, pasakodamas, kaip jis vaikystėje buvo susiža vėjęs bažnyčios menu, muzika, visa aplinka Ir tapo klapčiuku. Dabar jis ateistas, „stebuklada rys*. Vaikas patiki viskuo ir ža visi stebukladarių daromais ste buklais, ir ateistinės agitbrigados koncertu, ir vaizdingu pa traukliu kunigo žodžiu. Jį vilio ja viskas, jis nori viską išgirsti, pamatyti, pats pajusti, štai kodėl jauną galima greitai patraukti į bet kurią pusę. Duoti vaikui teisingą auklėjimo kryptį, išvesti iš klaidingo kelio — pirmutinis uždavinys. VVPI pedag. katedros vedėja Lėvanienė pabrėžė, jog religija — ne vien protinis įsitikinimas, bet ištisa jausmų gama. O prieš jausmus reikia ir jausmais ko voti — tuo pačiu ginklu. Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo komiteto pirmininkas drg. Zabulis nurodė, jog ateiz mo pagrindų kursas turi būti privalomas ir jo funkcija — duoti metodini užgrūdinimą, mokslinio ateizmo pagrindus, praktinius nurodymus, ruošiant
INTERVIU
jaunąjį specialistą. Sudaryti ge rą, plačią, atitinkančią šiandie nos reikalavimus ir kurso porei kius, programą. Kurso kryptis — specifinė, tinkanti tai aukšta jai mokyklai, tai ar kitai specia lybei, o ne standartinė. Dirbti kopleksiškai, arčiau gyvenimo, mažiau formalizmo, istoriškumo. Ateizmo pagrindų kurso tikslas — tai dėstytojų, katedrų, deka natų uždavinys. Duoti apibend rintą žinių sistemą, metodus, praktiniame darbe pritaikant su kauptas žinias, kitaip tariant, paruošti kovingus ateistus. Gi bendrų žinių turi duoti vid. mo kykla. KMI dėst. Minkevičius siūlo daugiau iške I t I ateistų darbą, da lintis patyrimu, nu šviesti kilnų ateis to idealą, plačiau apie jo darbą ra šyti laikraščiuose ir žurnaluose.
pagandos įgūdžiais* — • nu baigiamojoje kalboje LKp mokslo ir kultūros skyriaus dejas Grigonis. Būtina kovo abejingumu, kartais beprinc gurnu. Mūsų tarpe yra pas stebėtojų, individualistų ir t< kurie laužo komjaunimo įst tuo pačiu abejingi ateisti darbui, skeptiškai žiūri į \ mą ateistinę propagandą, tais atlieka religines tradi namuose, nors, aišku, nt Abejingumas — žalinga ydi sų bendras tikslas — t. aukštąją mokyklą žmogus valo būti kovingas ateistas. Universiteto ateistai
Apie grupių nu veiktus darbus ryš patikrinimo kią analizę. davė aukšmokslo komitojo darbuotojas teto GrupėLazauskas, kose dar mažai vingų ateistų, .. blogai 8organizuojaauklėjamasis mas neatitinka darbas, grupės podažnai reikių planai, indidarbas, vidualus daroas, masinės priemonės, Diskusijos vyko ne tik Aktų salėje... mažai rašoma re traukoje: filologijos mokslų kandidatas I feratų, pranešimų daitis kalbasi su konferencijos dalyviai ateistine tematika. susirūpinti daug ką naujo, pasisėmė ž Tuo rimtai turi gruporgai, daugiau padėti gru- kuriomis taip dosniai ir rr Gru- dalijosi kitų aukštųjų mok pių vadovai ir dėstytojai, darbo dėstytojai, studentai, pė turi tapti ateistinio suži įvairesnių ateistinio darbo centru. mų ir metodų. Visiems pi Tai, jog komjaunimo komitetai, agitbrigada biurai, gruporgai privalo dau ŠPI ateistinė teis giau dėti pastangų ruošiant ko ateistinis literatūrinis vingus ateistus — jų uždavinys Reikia tikėtis, jog ir Unlver niekas neneigs. Tačiau ne visuo to ateistai sudarys ir agitb literatūrinį teismą se mūsų fakultetuose komjauni dą, ir mo organizacijos imasi šio dar rengs, ir daug ką naujo pritaikys. Reikia, bo baro. Daug kas priklauso save masinį nuo gruporgų, kokią ideologinio tas darbas įgautų darbo kryptį jis suteikia savo budį, įvyktų persilaužimo Tada kovingų ati kolektyvui. Dėl to LLKJS CK stu mentas. dentų skyriaus vedėjas Keinys eilės didės, ir ištisa ideolcc Ir atkreipė komjaunimo organi fronto darbuotojų armija a zacijų dėmesį į ideologinio dar kilnų uždavinį kovoje prieš ginius prietarus žmonių sąm bo sritĮ — ateistinį auklėjimą. Kodėl mažai kovingų ateistų? je, prieš dvasininkų skle'idži; reakcines mintis. Dėl abejingumo, štai tą piktybi nį naviką reikia išplauti, pada A. MATULEVIČIUS ryti sveiku organizmą. „Absol Ateistų pasitarimo ir SM1 ventą išleisti su ateistiniais prokonferencijos dalyvis
į
II R
di. ,)y u
T
i joc
t'Si si rė<
•bl
j Optimistinis žvilgsn cinos teoriją. Jeigu bus galimybės, pasirinksiu antropolo giją arba infekcines ligas. — Ką Jums davė dalyva vimas ansamblyje? — Man saviveikla susuteikia didelį malonumą, ir ateity jos nežadu atsisakyti. Ansamblyje aš nę tik pailsędavau, bet ir dar giliau pažinau savo draugus, kitų fa kultetų gyvanimą — Savaime aišku, per pusšeštų metų Jūs matėte ne tik gerąsias mūsų darbo pusės, bet ir blogąsias. Gal norėtumėte pasidalinti savo pastabom su skaitytojais? — Ryškiausiai man į akis krito toks faktas': žmonės, ga vę valdžios, dažnai nemoka ja naudotis. Kad ir mūsų Andreika Mečislovas, Dažnai mėgdavo administruoti, gąs dinti. Organizatorius geras, tačiau dažnai ne be egoizmo. Darbe su žmonėmis reikia bū ti nuoširdžiam ir jautriam. Tuo atžvilgiu puikus žmogus
.>— Dirsė Gintautas, rinktas į ansamblio Pats dirbo, ir kiti juo dirbo. — Kokia Jūsų . — Šiais metais Jūs jau apie kursą? baigiat Universitetą. Kokie — Nepasakyčiau, Jūsų tolimesni planai? ras, bet labai įdomus. 3 : — Gruodžio mėnesį žada nės, vienu žodžiu, viskan ; mus skirstyti. Asmeniškai kę. Skirstymo komisijai, daugiausia esu linkęs į medinau, su jais nebus sunku — Ką Jūs galėtumėte sakyti apie ansamblio at Ypač po paskutinių pas H mų vadovavime jam? — Šiuo metu ansam P vadovauja kompozitorius ytc Balčiūnas. Pavardė kalba -i tl už save. Mes gal netur rjg to blizgesio, kurį turė t gal nusilelsim iš ,,aukšty! art KCKYCCTEO CMJiysTOB H3BeBet tai bus tik J naudą TK)pHHX nOpTpeTOB — npO(J)HJIb- TOHHOe H3o6pa>KeHHe ‘leaoBtKa. CTHO llIUpOKOil oCmeCTBeHHOCTH lektyvui. Paskutiniu metu •'gHbie, KOTOpbie CTOHJIH 3H3MHTe/Ib- npeaMeTa-noAoCnoe ero TEHK, HecKOJibKO MeHbiue, <ieM, nanpHlabai maloniai jausdavo au ho AemeBJie, yaoČHbi h Bbipa3HBbinojiHeHHOe Tyiubio Ha Se/iOM Mep, MHBonHCb, CKyjibriTypa, TejibHbi. CaMbie rJiydoKHe kophh (pone, hjih CejiHJiaMH Ha ’iep-kai nuolat buvo akcentuoj art rpacį)HKa, apxnTeKTypa. OflHaKO HCKycctBa cmiysTOB o6napy>Ke- HOM, Jin6o Bbipe3aHH0e ivc H07KHHJog mes — „reprezenta ep 9T3 OfijiaCTb H3O6pa3HTejIbH0rO Hbl B 3HTHHH0H TpeUHH H APCB- uaMH H3 nepHOH hjih 6ejioi4 6yHCKyccTBa HMeeT cboio hctophio. kolektyvas “ . Tai panašėj HeM KnTae. riO3>Ke oho p^3bh- MarH h HaKjieemioe na jihct T CaMO CJIOBO «CMJiy9T» npOH3O- Jiocb b flnoHHH h ApyrHx CTpaApyroro no4X0Asmero HBeTa. B ^□□□□□□□□□□□□□oooooDDOOoanooQj efekto siekimą. O juk m( ijc ujjio ot <j»aMHJinn į>paHųy3CKoro Hax A3hh, EBponbi h AMepHKH. UIHPOKOM CMbICJie CJIOBa CHJiyST □ ansamblio norime ne tik irb «i\naBHoro KOHTpojiepa HaA <jm□ Bo BTopofi nojioBHHe XVIII cto- — xapanTepHoe OHepTaHHe npea□ NAUJOS KNYGOS HaHcaMH» npH ABope JIioao□ Tikiuosi, kad geros tradi >gi □ JieTHH CHJiy3THbie H3o6pa>KeHH$i MeTa, 3A3HHH, (pHrypbi, BocnpHU jWKa XV — D-rbena CajiyaTa ROŽKOVAS V. E. ir ROŽ- □ bus toliau vystomos. D ari CT3H0BHTCH OHeHb nonyjiapHbiMH. HHMai01HHXCH, rjiaBHMM o6pa3OM, □ NOVA M. A. Hipnozė ir re (1709—1767 r.r.). 3to oh Bnep□ OjĮHH H3 C3MbIX T3JI3HTJlHBbIX B CBOHMH BHeUIHHMH KOHTypaMH. □ repetuojam naują progr n ligija. M., 1962. (rusų k.) □ Bpie Hanaji nponaraHAHpoBaTb Medicinos mokslų daktarų □ to BpeMH npeACTaBHTeJiefi stoh B PoCCHH 3aHHMa.THCb HCKyCPasirodysim sausio nu elj □ BMeCTO AOpOrOCTOHmHX MHHH3Rožkovo ir Rožnovos bro OTpačJiH rpaį)HKH cHHTaeTCH ctbom cH-nyaTa ckyjibnTop <b. n. □ šiūroje išaiškinami klausi n Prognozuoti ką nors koi 'iel (J)paHUy3CKMH XyAO>KHHK >KaH Tojictoh, no34Hee K. A. Comob, mai, kaip žmonija pažino □ ar< □ Ėio6ep — nopTpeTHCT <PpaHcya- M. B. JJoCyjKHHCKHH, <1>. 11. Tjietesnlo sunku. Parodys la .16 hipnozę, kaip religija pra □ M1CKEVICIUS-KAPSUKAS □ eity ir dabar ją stengėsi pa □ Mapn Bo/ibTepa. B to »<e BpeMsi 6ob — nopTpeTHCT MaTepn JlbBa Tačiau apie ateitį vi ijoi naudoti savo tikslams, kaip □ Tojictoto, A. XoB IiapCKOH PoCCHH TOCTHJIH H HHKOJiaeBHHa noksiąs, ištyręs smegenų □ stengiausi galvoti optini U i □ TBOpHJIH XyĄO>KHHKH CHJiySTHCTbi THHueBa — noprpecTHT AHTOrta Bbipa3HTeJibH0CTH oho c ycnexoM veiklą, nustatė, kad hipnozė □ kai. Mes juk — ne viri orę smegenų pro □ FlaBJioBHMa lIexoBa, E. M. Bev, npHMeHueTCH npH oį>opMJiennn yra žmogaus 4>p. AHTHHr h Chao. □ lai □ duktas, kad hipnozė yra khht , >KypnajioB, ra3eT, peKJiaM, M. IO. JIepMOHTOB B CTHXOT- T. H. HopOyT h apyrae. Po mūsų ateis dar gere l □ efektyvi gydymo priemonė. □ b KepaMHKe h b ,upyrnx oCjiacBOpeHHH «CHJiy3T» nHcaji: KAMENSKli? A. A. KONEN- □ B coBeTCKoe BpeMH tbophjih aėt □ rax fleKopaTHBHo-npuKJiaaHoro KOVAS. M., 1962. (rusų k.) □ «Ecjb. y Mena TBofi cHJiyar. cHJiyįTbi h pacnpocTpanHJiH hx E □ Tai monografija api- įžy HCKyccTBa. TaioKe npHMeHHeTcs □ no Hanieft cTpaHe E. C. KpyrjinMue mhji ero nenajibHbiH iįbct. mų TSRS skulptorių, vieną iš □ REDAKCINE KOLEG1 ^. c OHO B MOHyMeHTaJlbHWX npOH3□ KOBa («IlapH>K HaKaHyHe nepBhcht oh Ha rpyAH Moeii geriausių 20 a. portr lelj □ pašventusį kūrybai jau 70 g H MpaneH oh ksk cepAue b Heii. BOH MHpOBOH BOHHbl®, CHJiySTbi BeaeHHsx apxHTeKTypbi h CKyjibėki □ savo gyvenime metų P □ C0BeTCKHx nHcaTeJiefi), H. B. tiTypbi, B rJ1333X HeT JKH3HH H OrHH, npeAHa3HalieHHWX aah nol □ miejl jo darbai datuoti Universiteto studentų I □ IDiEhh, fl. H. Mhtpoxhh h Apy3aT0 OH BeHHO 6j1H3 MeHH. 1890 — 91 m. Jis yra suki-. te □ dies dainų ir šokių An> BOCnpHSTHH JlIOAbMH C paCCTOH□ Tolstojaus, Gorkio. Racb Oh TeHb TBOR, ho h jiio6jiio rne. blio kolektyvas reiškia ui pai p ninovo, Šaliapino. Sokr ’ n jautą ansamblietei ČE? HcKyccTBo cmiyaTa He noTe- HHH. K3K TeHb 6/ia>KeHCTB3 TeHb y tra Gerceno, Bacho, Paganinio TEI Zinai, jos mamai nii»‘ B. C. MyCTA<KAEB, 3 TBOK». pHJio cBoero 3HaneHHH h b Haurn kt. įžymių žmonių portreto F □ XyflOiKHHK-CHAy3THCT. Leidinys gerai iliustruotas. A hh . B cHJiy CBoeii npocTOTbi h Cnjiy3T -7 njiocKGeuoe oahoPAVLOVAS ėdi ------------------- -— iau Užs Nr. 6489 Įsi Rlnko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; r I LV 10916 Opiau Bujimuocckoto foc. ynm»epcwTera (oCobctckuS ctyAeHT*), aapec: r. Bhju>hioc, ya. y»HBep<HTeTO, 3.
1
06 HCKyccTBe CHAy3TOB
Universitete gerai pa žįsta VI k. mediką, akty vų ansamblieti Gintautą ČesnįŠiandien jis — mū sų redakcijos svečias.