Tarybinis Studentas, 1966 m. spalio 19 d. Nr. 30 (577)

k'sy šalių proletarai, vienykitės!

1966 m.

7/$O O

o

spalio mėn.

d

TUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

i

19 d

TREČIADIENIS NR. 30 (577)

Eina nuo 1950 metų

Ii i

Kaina 2 kap.

Už darnų ir kovingą komjaunimo kolektyvą!

Pagrindinis mūsų uždavinys— ruošti gerai žinančius savo specialybę, principingus ir visuomeniškus komunistinės mokslinę-materialistinę visuomenės kūrėjus, turinčius pasaulėžiūrų, pasišventusius Partijos reikalui. Ruošti tokius žmones, kurie suprastų, (kodėl jie turi gerai dirbti ir elgtis, kurie sąmoningai kovotų už naują visuomenę.

Taigi, pagrindinis mūsų darbo baras yra ideologinio darbo ir mokymosi klausimai. Per ataskaitinį laikotarpį buvo bandoma juos spręsti, išeinant iš studentijos .interesų, šiandieninio gyvenimo reikalavimų. Kaip rodo patyrimas, tik gyvenimiški, išplaukiu iš konkrečių duomenų, kuriuos pateikia gyvenimas, klausimai duoda teigiamus rezultatus Tai pailiustruoja ir bendra auklėjamųjų priemonių analizė.

Svarbią vietą ideologiniame studentų auklėjime turi geri, apgalvoti vakarai, susitikimai su įžymiais žmonėmis, disku­ sijos. Tokių priemonių Universitete įvyko labai daug, įdo­ mių ir turiningų.

Universiteto komjaunimo komitetas ataskaitiniu laikotarpiu ypatingą dėmesį skylė internacionaliniam studentų auklėjimui. Tai buvo daroma ne todėl, kad internacionali­ nis auklėjimas būtų pati didžiausia problema ir būtinybė, o todėl, kad mes turėjome šiam darbo barui geras sąlygas, sukauptą tam tikrą patyrimą ir nusistovėjusias tradicijas. Šiais metais sustiprėjo mūsų ryšiai su Leningrado Elektro­ technikos institutu, Lvovo, Odesos, Tbilisio, Rygos, Tartu, Maskvos universitetais, Ivano-Frankovškio, Kokčetavo pe­ dagoginiais institutais, Charkovo Politechnikos institutu, Grodno Medicinos institutu.

Komjaunimo komitetas ir pirminės komjaunimo organi­ zacijos daugiau dėmesio skyrė karinianupatriotiniam jauni­ mo’auklėjimui. Svarbią vietą kariniame-patriotiniame stu­ dentijos auklėjime užima LDAALR. Čia reikia konstatuoti, kad fakultetų, ypač IFF, ChF komjaunimo komitetai ir biurai mažai skyrė dėmesio šios organizacijos veiklai, o visumoj'e Universiteto LDAALR organizacija šiais mokslo metais nu­ veikė didelį darbą.

Universiteto partinio komiteto posėdyje 1965 m. gruodžio mėn., kuriame buvo svarstomas klausimas apie komjauni­ mo organizacijos vaidmenį ideologiniame studentijos auk­ lėjime, buvo atkreiptas dėmesys į nepakankamą komjauni­ mo organizacijos rūpinimąsi ateistiniu studentijos auklėji­ mu. Tai sūri tiesa. Mums atrodo, kad ateistinis darbas Uni­ versitete privalo turėti aiškiai apibrėžtą kryptį, būtent, rem­ ti turinčius materialistinę pasaulėžiūią ir gerai suvokian­ čius religijos esmės klausimus studentus, kurie jau čia.

Universitete, ir ypač po jo baigimo, būtų aktyviais moks­ linės pasaulėžiūros propaguotojais ir religinių prietarų de­ maskuotojais. O tam mes turime geras sąlygas. Šiuo klau­ simu ypač turėtų užsiimti ir SMD. Mokslinio ateizmo bū­ relis, apie kurio atgaivinimą taip dažnai kalbame, galėtų būti tuo centru, apie kurį burtųsi visi ateistai. Reikėtų pa­ galvoti ir apie mokslinės studentų konferencijos ateizmo klausimais pravedimą.

Vienu iš pagrindinių trūkumų auklėjamajame darbe lai­ kytina tai, jog daugelis mūsų siūlomų teigiamybių nepasie­ kia eilinio komjaunuolio. Niekam ne paslaptis, kad šiandie­ ną randa vietos komjaunuolių tarpe abejingumas, miesčio­ niškumas, politinis bukumas nesąžiningumas. Štai II k. li­ tuanistė komjaunuolė Žarskytė per nepilnus dvejis metus sugebėjo padirbti net 12 dėstytojų parašų, apsivogti. Kas gali patikėti, kad jos draugai komjaunuoliai nežinojo apie tai? Niekas. To negali būti. Žinojo ir tylėjo tol, kol žinios nepasiekė dekanato. Po 'pokalbio dekanate Žarskytė bandė žudytis. Dabar guli ligoninėje. Ką galima pasakyti apie to­ kią komjaunimo organizaciją? Apie tos organizacijos akty­ vistus? Tai žmonės, neturintieji komjaunuoliškos atsakomy­ bės jausmo. Štai kitas pavyzdys. Ekonomistas Vaštaka gir­ tuokliavo. Komjaunuoliai tylėjo. Galų gale Vaštaka gavo 15 parų. Komjaunimo organizacija net nesiruošė svarstyti komjaunuolio Vaštakos elgesio, kol to iš jos nebuvo parei­ kalauta. Kai fakulteto komjaunimo biuras padarė šiai orga­ nizacijai priekaištą, tai iš komjaunuolių lūpų pasigirdo rep­ likos: „fakultete girtuokliauja ne tik Vaštaka, o ką jūs (komjaunimo biuras) padarėte su jais?" Štai kokia miesčio­ nių ir filisterių filosofija.

Mums atrodo, kad rimta ideologinio darbo spraga ir yra pasitaikąs miesčioniškumas bei pižoniškumas.

Kaip žinome, paskutiniu metu kai kurie mūsų jaunuoliai pamėgo naujamadžius „talismanus". Apie tai jau rašė ir „Komjaunimo tiesa". Šituo pavyzdžiu seka ir mūsų studen­ tai, net komjaunuoliai. Su auksiniu kryželiu ant kaklo vaikšto Ema Žilinskaitė, IV k. ekonomistė, fakultete vadina­ ma net aktyviste. Paklausta, kodėl ji nešioja kryželį, labai nustebo, girdi, kas čia tokio, laiko mada, galų gale tai mūsų (suprask, studentų) ženklas? 1 Abejingumas viskam, — draugams, mokymuisi, tėvams, komjaunimui — gimdo mūsų dienų oblomovus, kuriems Volga įteka j Juodąją jūrą, o Maironis žuvo Didžiajame Tėvynės kare.

Abejingumas, apolitiškumas, amoralumas, girtavimas, li­ beralizmas neišskiriami draugai. Štai II k. teisininko Jovai­ šos istorija. Nuo pat pirmos dienos Universitete Jovaiša

gėrė. Greitai, jis, žinoma, pakliuvo j išblaivinimo įstaigą, nelankė paskaitų. Kurso komjaunuoliai tai matė ir žinojo, tik niekas „žaliūkui", gimusiam 1946 m., nepasakė ryžtingo „ne". Tiesa, jis keletą kartų buvo svarstomas, visi aimana­ vo, gailėjosi. Jovaiša, galų gale, 'Raseinių restorane girtas sukėlė triukšmą, dainavo dainas, savo turiniu svetimas tarybiniam studentui. Tada įvyko lemiamas komjaunimo su­ sirinkimas, kuriame Jovaiša buvo pašalintas iš komjaunimo, o netrukus ir iš Universiteto, tačiau ir šio susirinkimo metu atsirado verkšlentojų, atseit, negalima taip žmogų „skalpuoti". Jovaiša spiauna visiems į veidą, o mes šaukiam „kur mūsų humanizmas?!" Liberaliai buvo pasielgta ir su gir­ tuokliais chuliganais Vaštaka (EF), Švitra, Saku ir Želviu (visi iš MMF). Arba štai dar vienas pavyzdys. Chemijos fak.

III k. studentas Dobrovolskas svarstomas pirminėje organi­ zacijoje. 1961 m. Pr. Dobrovolskį, ChF studentą, VVU kom­ jaunimo komitetas pašalina iš VLKJS už chuliganizmą. Jam tenka apleisti Universitetą. Tarnaudamas armijoje, vėl įstoja į komjaunimą. Grįžęs vėl studijuoja, dirba laborantu vieno­ je ChF laboratorijoje. Vieną gražią dieną Dobrovolskis, pa­ sikvietęs jaunesnįjį brolį Zigmą (FF I k.), paleidžia ašarines dujas gastronome (Komjaunimo g-vėje), greta esančioje už­ kandinėj e-automa te ir kino teatre „Kronika". Ir vėl svarsto pirminė komjaunimo organizacija, ir vėl .giria" Praną, visi gailisi dėl Prano padaryto „išsišokimo"; ir duoda griežtą papeikimą tik todėl, kad šis įvykis smarkiai nuskambėjo Universitete. Kodėl jis antrą kartą įstojo į komjaunimą — neaišku. Tai patvirtina ir jo komjaunimo bilietas, kuris pil­ nas prirašytas telefono numerių, adresų. VVU komjaunimo komitetas pašalino Dobrovolskį iš VLKJS eilių antrą kartą Šie faktai rodo, kad mūsų komjaunimo organizacijos ne visuomet moka nukreipti darbą reikiama, poveikį turinčia linkme, ir daugelis mūsų gerų norų nepasiekia eilinių kom­ jaunuolių. Mes kartais perdaug jau kaltiname organizacijas, mokytojus, dėstytojus, net visą visuomenę, o ne pačius nu­ sikaltėlius. Tai, žinoma, ne visai teisinga. Kiekvienas žmo­ gus už savo elgesį atsako prieš kolektyvą. Todėl kolektyvai ir visuomenė turi kelti reikalavimus savo nariams. Kolekty­ vai ir turi būti kaltinami būtent už nereiklumą. Reikalavimų jaunimui nebuvimas — mūsų auklėjamojo darbo pagrindi­ nis trūkumas.

Didelį vaidmenį studentijos auklėjime atlieka mūsų sie­ ninė spauda, vaizdinė agitacija, „Tarybinis studentas". Sien­ laikraščiai turėtų tapti betarpiškiausiais studentiškų proble­ mų reiškėjais, tribūna, kur kiekvienas studentas galėtų pa­ reikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu.

Daugiau dėmesio turime skirti ir vaizdinei agitacijai — gražiai, skoningai apipavidalintiems, turiningiems sten­ dams ir plakatams mokslo, kultūrinio gyvenimo klausimais.

O dabar apie „Tarybinį studentą". Reikia pasakyti, kad paskutiniais metais „TS" redakcija daugiau dėmesio skiria studentiško gyvenimo klausimams ir problemoms, operaty­ viai nušviesdama Universiteto gyvenimo įvykius. Iš esmės pagerėjo pačios redakcijos darbo sąlygos. Nežiūrint į tai, laikraštis ne visai atitinka reikalavimus, keliamus aukštosios mokyklos laikraščiui. Komjaunimo gyvenimo redakcijos sky­ riui vadovavo VVU komjaunimo komiteto narys, etatinis redakcijos darbuotojas R. Urbonas. Greitai po išrinkimo į komjaunimo komitetą teko kalbėti su Urbonu komiteto po­ sėdyje apie jo netinkamą elgesį bendrabutyje ir dažnus iš­ gėrimus. Jis buvo perspėtas ir pasižadėjo pasitaisyti. Tačiau taip neįvyko. Reikėjo antrą kartą kalbėti su Urbonu komjau­ nimo komiteto posėdyje (III. 18). Šį kartą Urbonui už gir­ tuokliavimą buvo pareikštas griežtas papeikimas su įrašymu į asmens dokumentus. Nepadėjo ir tai. Urbono pavyzdys rodo, kaip moralinis palaidumas veda ir į savo principų, įsitikinimų praradimą. Tai pailiustruoja autobiografinis Ur­ bono apsakymas „Dabartis, kuri nepajėgia stebinti". Apsa­ kymo herojai į savo gyvenimą žiūri tik pro stikliuką, veiks­ mas vyksta kavinėje, restorane, aludėje arba parke. Š. m. rugsėjo 15 d. VVU komjaunimo komitetas apsvarstė „TS" komjaunimo gyvenimo skyriaus veiklą. R. Urbonas už sistemingą girtuokliavimą pašalintas iš VLKJS eilių ir atleistas iš darbo. Laikraščio neetatiniams koresponden­ tams komjaunuoliams G. Griškevičiui ir A. Krapavickui pareikšti papeikimai.

Komjaunimo komitetas paprašė partinį komitetą ir Rekto­ ratą peržiūrėti redakcijos darbą. Čia reikia padaryti dide.į priekaištą Žurnalistikos katedrai, kuri turėtų būti šio laik­ raščio kolektyvinis redaktorius ir vadovas. Katedra laikraš­ čiui neskiria dėmesio. „Tarybinis studentas" — tai visų pirma puiki bazė, laboratorija žurnalistų ruošimui, jų prak­ tikos atlikimui. Jeigu laikraštyje savo medžiagą spausdintų visi žurnalistikos spec. studentai, (o tai galima pasiekti, duodant užduotis, privalomas, vykdant mokymo planą) laik­ raštis būtų dar įdomesnis, plačiau ir giliau paliestų studen­ tiško gyvenimo problemas. Vienas svarbiausių reikalavimų politiniam ideologiniam darbui — jo reikšmingumas, jo ry­ šys su gyvenimo ir moksle keliamomis problemomis. Nėra reikalo įrodinėti, kaip svarbu žinoti komjaunimo komite­ tams ir biurams, ar mūsų darbas pasiekia tikslą, ar atitinka studentų interesus, kur reikia nukreipti mūsų veiklos smai­ galį, kokios auklėjimo problemos aktualiausios, kokiais

metodais ir formomis reikia vesti šį darbą.

VVU komjaunimo komitetas stengiasi kiek galima geriau žinoti studentų nuotaikas, skonį, poreikius. Atsiranda entu­ ziastų, kurie individualiai bando tyrinėti susijusius su jau­ nimu klausimu. Tiesa, ne su viskuo galima sutikti, kas pa­ teikiama šių tyrinėtojų išvadose. Negalima, pavyzdžiui, su­ tikti su visomis H. Valukon o išvadomis, išspausdintomis „TS" spalio 5 d numeryje („Pasyvą gimdo. .. komjauni­ mas") ir tuo labiau su A. Vosyliūtės „teiginiais" (tiksliau, pseudoišvadomis, kurios irgi paskelbtos tame pačiame nu­ meryje straipsnyje „Šis tas apie studentų polinkius"). Kokie buvo klausimai, tokie atsakymai, o iš jų ir pseudoišvados.

Kalba eina apie studentų norus. Autorės teigimu, „mūsų jaunimo tarpe reiškiasi stipri tendencija į mokslinę veiklą, bet tie norai nėra realizuoti”. Kodėl Vosyliūtė nebando at­ sakyti, kodėl šie norai nėra realizuoti? Daugiausia norėtų dalyvautu sporte (20 iš 60), o tegu Vosyliūtė pabando no­ rinčius priversti daryti mankštą arba lankyti treniruotes.

Toliau „sumažėjo noras dalyvauti organizacijos darbe (dalyvaujaM2; nori 5). Išvada: „vadinasi, mūsų organizacijos nepatenkina studentų poreikių". Čia, tur būt, turima gal­ voje komjaunimą ir profsąjungą. Lygiai prieš metus ta pati Vosyliūtė, remdamasi anketine apklausa, buvo padariusi iš­ vadą, kad mūsų jaunimui’ reikalinga kita organizacija, o ne komjaunimas, nes „komjaunimo organizacija dėl žemo in­ telektualinio lygio negali patenkinti studentų poreikių".

Autorė užmiršo, kad komjaunimo organizacijos intelektua­ linis lygis yra komjaunuolių intelektualinis lygis. Išvada labai gražiai skamba: „Dėl savo žemo intelektualinio lygio mes negalime patenkinti išaugusių mūsų poreikių". O štai kokie jos pasiūlymai grupės darbui pagerinti: pravesti daugiau turistinių žygių, dirbt tai, kas įpareigota, planuoti mažiau, dirbti daugiau, įtraukti vi’są grupę, daugiau kritikos, atsakomybės ir t. t. Ar tai netuščios seniai žinomos frazės?

Visiškai aišku, kad VVU komjaunimo komitete reikia turėti sociologinių tyrimų sektorių, sukurti entuziastų būrelį ir drauge su Universiteto soc. tyrimo laboratorija, drauge su Mokslinio komunizmo katedra kaip reikiant užsiimti kom­ jaunimo auklėjimo problemų tyrimu. Tik išaiškinus, ko žmonėms reikia, galima pasukti ideologinį darbą reikšminga kryptimi ir pašalinti vis dar esamas negeroves.

Antra svarbi problema mūsų organizacijos veikloje, ne­ atsiejamai susieta su ideologiniu darbu, — mokymosi klau­ simai. Mokymosi ir akademinės drausmės klausimai buvo pirminių komjaunimo organizacijų dėmesio centre. Atėjo laikas žymiai supaprastinti taip vadinamą akademinį darbą.

Studentai ateina į Universitetą savo noru (ir dar su kokiu noru braunasi prę konkursus!). Stodami visi žada mokytis, kai įstoja — komjaunimas ir profsąjunga, dekanatai ir ka­ tedros — visi agituoja tinginį mokytis, komjaunimo akty­ vistai gaudo simuliantus tam, kad pakviestų į posėdį. Laikas įgyvendinti socializmo principą „kas nedirba — tas ne­ valgo". Tiesa, yra specialistų rengimo planai, bet juk būna taip, kad tinginį 4 metus tempiam, sukišam pinigus, o po 4 kursų išvejame: specialisto nė a, o pinigai išeikvoti. Arba kas iš to, jeigu mes išleidžiame popierinį specialistą. Geriau jo visai neturėti. Žodžiu, komjaunimo organizacijos blogą komjaunuolių mokymąsi turėtų traktuoti kaip grubų kom­ jaunimo įstatų laužymą ir bausti komjaunuolį iki pat paša­ linimo iš VLKJS. Drąsiai galima pasakyti, kad per tokį valandų skaičių,, kpkį praleidžia mūsų studentai, statybininkai pastatytų ke­ letą daugiaaukščių pastatų.

Mūsų nuomone, kovojant prieš „vidutiniokus", reikia per­ žiūrėti stipendijų politiką. Kodėl, studentas, mokydamasis vidutiniškai (gaudamas pusę ketvertų, pusę trejetų), gauna vienodo dydžio stipendiją, kaip ir studentas, išlaikęs sesiją su vienu 4? Šitą lygiavą reikėtų panaikinti. Tai, žinoma, gali padaryti kompetentingi insrtitutai.

Arba paimkime, kad ir tokią smulkmeną: paskaitų, pra­ leistų su pateisinamomis priežastimis, — skaičių apibrėžiam, o be pateisinamų priežasčių — neapibrėžiam. Kodėl nepa­ darius atvirkščiai? Kad taip būtų geriau — visiems aišku. Čia, žinoma, tik detalės, bet norisi dar kartą pabrėžti vieną dalyką — žymiai griežčiau kelti reikalavimus tinginiams.

(TĘSINYS trečiame psl.)

2 psl.

/w/*/*/*/*/*/w/*/*/*/*/*/***/*/*?**/*/*/*/**^*/***" TARYBINIS STUDENTAS i'*'*'*'*'*'*'*'*'*'**/*'*/*/**/*/*/**'***

1966 m. spalio mėn. 19

Abejingumas ir bumeranga

* „neprincipingi mokytojai". jaunuolių, kurie nemoka ak­ moninkime šiuos V. Lenino kia ypatingomis priemonėmis. yra paviršutiniškos, „tradici Matote, net etiketė priklijuo­ tyviau pasireikšti, vieniems> žodžius ir tada suprasime, jog Tarybinio jaunimo tarpe, mo­ nės", pereinančios iš planų ta. Kyla teisėtas klausimas: o trūksta įgūdžių, kitiems —■ abejingumas — miesčionio ko Sparkmenas, būtina ugdyti planus, iš pasisakymų į pas; kuo remdamiesi, draugai filo­ organizacinių gabumų. . . Tre­ būsena, smulkiaburžuazinių nepasitikėjimą vyresniąja kar­ sakymus. logai, jūs „sudirbote", kaip iš­ ti — tiesiog tinginiai. sluoksnių prisitaikėliškos filo­ ta, individualizmo jausmą, te­ Yra toks australiečių gink sireiškiamą liaudyje, visus Sąvckas „pasyvumas", „abe­ sofijos palikimas. gul jauni žmonės įsivaizduoja las — bumerangas. Sviedus į v pirmakursius, urmu apkalti­ jingumas" mes suprantame Mes gerai prisimename tuos esą pasaulio centru, tegul ir nepataikius į taikinį, jū note visus mokyklų pedago­ plačia prasme. Nebūtina, kad laikus, kai dalis iš valstietijos kiekvienas jų galvoja: viskas grįžta prie medžiotojo kojį gus? Faktai turi būti griauna­ kiekvienas komjaunuolis bė­ ir inteligentijos kilusio jauni­ daroma man, mano porei- Ar nepanašus kartais į bu­ A mi faktais, o ne frazėm. Savo giotų, posėdžiautų, ką nors or­ mo bijojo stoti j komjaunimą, kiams patenkinti, mano malo- merangą ir mūsų ideologinis straipsnyje mes rėmėmės an­ ganizuotų. Tačiau būtina, kad nes už komjaunimo bilieto ne­ numui. darbas? Juk jeigu dažnai kar­ Džiugu, kad mano straips­ ketine medžiaga ir asmeni­ jis nuolat politiškai grūdintų šiojimą grėsė bandito kulka.

Abejingą žmogų lengva pa­ toti: „Te visad šviečia saulė", nis „Pasyvą gimdo.. . kom­ niais įspūdžiais, kalbėjome save, kad neprarastų klasinės O komjaunuoliai su ginklu versti paklusniu negalvojan­ žmogui gali mirtinai užsinorė­ jaunimas" sukėlė diskusiją apie konkretų fakultetą, konk­ nuovokos, kad kiekvieną rankoje kovojo su banditais, čiu įrankiu, nusikaltėlio bend­ ti lietaus. Taip ir su mūsų „Tarybinio studento" pusla­ rečius pirmakursius. Man daž­ klausimą spręstų principingai, krito kovoj ir nugalėjo. Buvo ru. Abejingas žmogus daug ideologiniu darbu. Jis apskrie­ piuose. Tai rodo, kad kelia­ nai tenka susidurti su jais kad jį jaudintų komunistinės principinis skirtumas tarp jų nesvarstydamas išduos ir sa­ ja aplink žmones ir muša per mos problemos — aktualios, (partinė organizacija paskyrė statybos problemos. Tik tokį ir pasyvios masės? Buvo! vo Tėvynę, ir komunizmo ide­ galvą patį aktyvistą. Plėšėsi, „ne iš piršto išlaužtos", jau­ atsakingu už komjaunimo dar­ žmogų galime pavadinti akty­ Šiandien komjaunimo akty- alus. Jam įsakys — ir jis stengėsi žmogus, o visumoj — dina studentiją. bą, taip pat esu vienos akade­ viu, neabejingu. vištai visą laisvalaikį skiria plėš, žudys. O žmogžudžių im­ atvirkštinė reakcija, bume­ Tačiau kai kurios mano minės pirmo kurso grupės Vienas žmogus ieško naf­ visuomeniniam darbui, nemie- perialistams reikia. Jų reikia rango efektas. mintys buvo suprastos klai- vadovas), todėl galiu užtikrin­ tos Sibiro taigoje, stato mies­ ga naktimis, ruošdami prane- amerikoniškų galvažudžių Kokia gi išeitis? Tenka pri­ dingai. Todėl norėtųsi jas- ti gerbiamus oponentus: Gam­ tus už speigračio — šitas Šimą ar apgalvodami naują būriams, šaudantiems Vietna­ tarti J. Karoso nuomonei, pa­ pagilinti ir išplėsti. tos fakulteto pirmakursiai — žmogus trokšta, kad būtų jau­ poilsio vakaro organizavimo mo patriotus, jų reikia juo­ reikštai iš komjaunimo kon­ puikūs žmonės, daugumos jų ku visame pasaulyje. Kitas — variantą, dažnai neperskaito diesiems fanatikams taminams, ferencijos tribūnos, jog kiek­ 1. KAI ATITRŪKSTAMA charakteristikos — labai tei­ tempia modernius baldus į įdomios knygos, kartais dėl to jau sunaikinusiems penkis vienas aktyvistas privalo būti NUO FAKTŲ singos, jie sąžiningai atlieka savo gūžtą, spiauna į Sibirą net nukenčia jų mokslas. O šimtus tūkstančių Indonezijos ir sociologu. Tik tuomet jis Prisipažinsiu, nė negalvojau įpareigojimus, jeigu tik (dar ir perka „Volgą" — šitas pasyvistai neleidžia laiko komunistų ir jiems prijau­ žinos ideologinio darbo efek­ „vienu kirčiu" išnarplioti vi­ kartą pabrėžiu — jeigu tik!) žmogus nori jaukumo tik sau. „veltui", lanko teatrus, kon­ čiančių. tyvumą. sus Gordijaus mazgus Nau­ juos gauna. Tarp kitko, šiai Jis irgi aktyvus, kai palie­ certus, tobulina balsą ir klau­ Negalėdami panaudoti prieš dojausi tik griežtai apribota mano nuomonei pritaria ir čiami jo interesai, jis visai są, ugdo savo estetinį skonį, mūsų šalį mirtį nešančių ra­ 6. PAGRINDINĖ KRYPTIS faktine medžiaga ir sąmonin­ diaugas G. Auronis straipsny­ neabejingas, kai namų valdy­ augina raumenis ir daugina ketų, imperialistai paleidžia į Kaip keistai beatrodytų, gai vengiau ja neparemtų je „Mes patys kalti". ba jo bute nepadaro remon­ smegenų raukšles, dirbdami apyvartą nors plokšteles su kartais mūsų aktyvistai užbendrų samprotavimų. Todėl Matyt, čia ir yra kai kurių to. mokslinį darbą. Ima iš gyve ultramoderniais įrašais, me­ miršta, kad komjaunimas — man nesuprantamas gerbiamų mūsų aktyvistų bėda, kad su­ Tai gal visgi yra principinis nimo — kiek beįmanoma dau dalionus ir kryželius, sinteti­ politinė organizacija. Jau mi­ oponentų B. Kliukaitės ir J. sidarę kartą apie ką nors skirtumas tarp šių dviejų ka­ giau. Tačiau vis — tik sau. nius skudurus. Politinis jauni­ nėtame draugų B. Kliukaiti s Lakto tvirtinimas: „Taigi, pa­ bendrą vaizdą, vėliau nenori tegorijų žmonių?

Tik sau. O aktyvistai? Gal jie mo indeferentiškumas — pui­ ir J. Lakio straipsnyje nuro­ syvumo priežasties straipsnio atitrūkti nuo jo, ignoruoja nusistatę prieš koncertus, ki dirva kultūrinei buržuazi­ doma, kad pagrindinė kom­ . autorius neišaiškino". To juk faktus. spcrtą ar mokslinį darbą? Ne. jos ideologų diversijai, 3. PASITARKIME SU jaunimo organizacijų darbo ir nebandžiau daryti. Todėl, Komjaunimo aktyvistas — LENINU Tačiau jie aukoja savo intere­ suarkime ir užsekime šią kryptis — įvairiom pramogi­ kad pasyvumo priežasties nė­ ne frazierius. Mūsų išvados nio turinio priemonėm stip­ Pasklaidykime V. Lenino sus. Kolektyvo reikalai jiems vą! ra, yra pasyvumo priežastys, visada turi būti paremtos aukščiau už asmeninius. rinti pirmo kurso kolektyvus. straipsnio „Socialistų partija ir O iš to seka, kad pasyvumo konkrečiais faktais, o ne Tad yra tarp jų principinis 5. KOMSORGASSu tuo mes negalime su­ nepartinis revoliucingumas" ligai gydyti negali būti reko- bendrais samprotavimais. skirtumas? Atsakymas gali bū­ SOCIOLOGAS tikti. Ir štai kodėl. puslapius.

Skaitome: „Neparmenduojamas koks nors vieSuarkime, užsekime. .. Bet Juk ir šiuo metu užsienyje tiškumas yra abejingumas ti tik vienas: yra! O jeigu nas vaistas, kaip tai daro ger­ 2. YRA AR NĖRA? įvairūs buržuaziniai, oportupartijų kovai. Bet tas abejin­ taip, ar ne laikas kiekvienai kaip tai padaryti? biami oponentai (priskirdami Pradėkime nuo aktyvo, 5tai nistiniai gaivalai kovingas Savo laiku komjaunimo ak- gumas nėra lygus neutralu­ pirminei komjaunimo orga­ tai ir man). nizacijai pareikalauti iš visų fizikų komjaunimo biurui va- politines jaunimo organizac: tyvistai dažnai kartodavo epi ­ mui, susilaikymui nuo kovos...

Nuostabą kelia ir kiti komjaunuolių: nešioji bilietą dovavo D. Railaitė, pametusi jas, sucementuotas tvirta straipsnio „Mes — nesutinka­ grafą vienai puikaus tarybinio Abejingumas yra tylus rėmi­ — būk komjaunuoliu? Ir da­ komjaunimo bilietą. Ko galė­ drausme ir bendrais idealais publicisto Bruno Jasenskio mas to, kas stiprus, to, kas me" teiginiai. Nesutinkate? ryk ne tik tai, kas atitinka ta­ jo išmokyti toks vadovas ma­ siūlo paversti diskusijų klu­ Tai įrodykite, kad esate tei- knygų: „Nebijok draugų — viešpatauja.. . Kas yra abejin­ vo asmeninius interesus, įdo­ ses, jeigu pats prarado politi­ bais ir asociacijom be tvir blogiausiu atveju jie tave iš ­ gas šiuolaikinėje Europoje sūs. Įrodykite faktais. „Ir vis mu tik tau, liečia tik tave, o nį budrumą? Gamtos fakulte­ tos politinės krypties. Tokių tik pažiūrėkim, — žada B. duos, nebijok priešų — blo­ buržuazijos viešpatavimui, tas ir tai, kuo suinteresuotas ko­ te atsitiko dar gražiau: apsi­ pasiūlymų tikslas — susilp Kliukaitė ir J. Lakis, — ar giausiu atveju jie tave už­ tylomis remia buržuaziją.. lektyvas. Nekrauk lobių tik vogė komjaunimo biuro sek­ ninti jaunimo organizacijų Universitetas taip „sugadino" muš, bijok abejingų — jie ne­ Ir toliau: „Politinis indeferen­ sau, duok, brangus drauge, retoriaus pavaduotoja ideolo­ smogiamąją politinę jėgą ir jų išduoda ir neužmušinėja, ta ­ tiškumas yra politinis sotu„buvusius" aktyvistus". Ir žiū­ kažką ir draugams. giniam darbui. .. ryšį su komunistų partijom ri: tik nežymi dalis pirma­ čiau tik jiems nebyliai sutin­ mas. „Indeferentiškai", „abePoetas Michailas Svetlovas Prisiminkime istoriją. Trockis kant pasaulyje vyksta išda jingai “ žiūri į duonos kąsnį kursių dirbo visuomeninį dar­ sotus žmogus; o alkanas visa­ ti. KAM TAI NAUDINGA? pasakė: „Eilėraščiai turi būti savo laiku pataikavo besimo bą anksčiau, kitų charakteris­ vystės ir žmogžudystės“. Šiandien vis dažniau pasi­ da bus „partiškas“ duonos Mums reikalingi aktyvūs infekciniai". Tą patį galima kančiam jaunimui, vadinda tikos fiktyvios ir dėl to kalti girsta balsai, jog žodžiai „pa­ kąsnio klausimu. „Indeferen­ komunistinės visuomenės sta­ pasakyti ir apie ideologinį mas jį „partijos barometru1 „Ideologinis darbas tačiau tikrasis jo tikslas buvo Š'llllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllltllll’ syvumas", „abejingumas" ta­ tiškumas ir abejingumas" duo­ tytojai. Balastas — tik truk­ darbą: po štampu ir juos mes varto­ nos kąsnio atžvilgiu reiškia do. Todėl nenuostabu, kad turi būti infekcinis". Komu­ — priešpastatyti jaunimą pai jame ten, kur neįstengiame ne tai, kad žmogus nebūtų buržuazinių ideologų progra­ nizmo idėjos — poetiškiausios tijai. Mes negalim kartoti se­ įžvelgti tikrųjų reiškinio prie­ reikalingas duonos, bet tai, moje — maksimume užsibrėž­ idėjos, jos gali ir turi užval­ nų klaidų.

Pagrindinė komjaunimo or žasčių. Tokios nuomonės buvo kad žmogui visada užtikrinta ta pasiekti, kad mūsų šalyje dyti žmogų, jo galvoseną, jo ganizacijos darbo kryptis — pareikštos ir „Tarybinio stu­ duona, kad jam niekada ne­ būtų kuo daugiau visuomeniš­ svajones.

O tam mes patys turime ne kultūrinės, pramoginės dento" puslapiuose, ir iš trūksta duonos, kad jis tvir­ kai pasyvių žmonių, ypač jau­ komjaunimo konferencijos tai įsitaisė prie sočiųjų „par­ nimo tarpe. Vienas pagrindi­ būti savo reikalo žinovais, priemonės, o politinis-idėjinis tribūnos. tijos". nių amerikinės propagandos puikiais agitatoriais ir propa­ jaunimo grūdinimas.

Ideologiniai mūšiai gali už­ Ar tikrai taip yra? Ar pa­ „Tylus rėmimas to, kas prieš TSRS „specialistų" gandistais, ieškoti optimalių knygpalaikėje ideologinio darbo formų (ne­ vilti nelauktai, netikėtomis seno politinis komjaunimo lo­ stiprus", aprūpintas gyvenimas Sparkmenas zungas, jog „abejingumas — po sočiųjų „partijos" skvernu „Aš mačiau Rusiją savo aki­ būtinai naujų, bet optimalių!) aplinkybėmis. Ir mūsų kom priešas Nr. 1"?

— štai kaip charakterizuoja mis" pažymi, jog svarbiausia ir metodų, žinoti ideologinio jaunuoliai privalo mokėti po Nesiginčysime, yra kom- abejingumą V. Leninas. Įsisą- — jaunimas, kurį veikti rei- darbo veiksmingumą. Ne pas­ lemizuoti, argumentuoti ir at­ laptis, jog daugelis mūsų kakliai pulti, užtikrinti komu .Tilliiiilliiiiiiiiiiiliiliiliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiini- priemonių, išvadų, nuomonių nistinių idėjų pergalę. paremta ne tvirtu žinojimu H. VALUKONIS priežasčių, kurios pagimdo tą VVU komjaunimo ar kitą reiškinį, o daugumoj komiteto narys

IŠGELBĖTI MILIJONAI!

žino, kuriuo turėjo apipilti svarbesnes Universiteto patalpas ir bibliotekos fon­ dus. Grupė Universiteto darbuotojų, sulaukę palan­ kaus momento, statines su benzinu nurideno j kitą kiemą ir paslėpė, o patys pradėjo didvyrišką kovą su jau liepsnojančia Universitete ugnimi. Degė Baltosios salės stogas, ba­ liustrada, ir ugnis veržėsi į vidų, kur gulėjo sukrautos senos ir retos knygos. Tarp ugnies liežuvių, apšaudo­ mi, rizikuodami gyvybe, žmonės pasiaukojančiai ko­ vojo už mokslo ir kultū­ ros židinio išgelbėjimą.

Kada Tarybinės Armijos daliniai įžengė į Vilnių, gaisras jau buvo likviduo­ tas Tuo metu išėjęs laik­ raštis „Vilniaus tiesa" ra­ šė: „... Universiteto gelbė­ tojų didvvriško pasiaukoji. mo dėka išliko sveikas di-

džiausiąs mūsų kultūros lobynas — Universiteto patalpos su ten esančiais turtais ir centrinės biblio­ tekos fondais.. . Grupės Universiteto darbuotojų drąsumo dėka klastingi hitlerininkų kėslai žlugo: vietoj viso Universiteto, jie sudegino tik dalį stogo ir baliustradas".

Kas buvo šie narsuo liai? Tai paprasti Univer siteto darbininkai: kūrikai Bronislovas Zaremba, Stasys Lučinskas, Jonas Nekraševičius, rūbininkai Ka­ zys Navickas, Raimondas Belkauskas, kiemsargis Ignas Enskaitis, elektro­ monteris Kazys Karolevičius, šaltkalvis Jonas Jan­ kevičius ir kiti. Didelę pa­ ramą šiems Universiteto darbuotojams suteikė kai kurie miesto gyventojai — Mečislovas Zaremba, Balys Skyrelis, Jonas Meškaus­ kas. Šių kilnių žmonių grupei vadovavo Bronislo-

vas Zaremba. Jis ir šian­ dien dirba Vilniaus Vals­ tybinio V. Kapsuko vardo universiteto ūkio skyriuje, o jo brolis Mečislovas Za­ remba — mokslinėje bib­ liotekoje.

— Kaip jūs įvertinat šį savo ir jūsų draugų drą­ sų poelgį, gelbstint Uni­ versitetą? — paklausėme.

— Mes pasielgėm taip, kaip pasielgtų ir kiekvie­ nas tarybinis žmogus, — nė kiek nedvejodami atsa­ kė broliai. — Šiandien, su­ tinkant keturiasdešimtmetį nuo Vinco Kapsuko dekre­ to pasirašymo dėl Darbo universiteto Vilniuje ati­ darymo, mums ypač džiu­ gu, kad mūsų išgelbėtuose rūmuose tūkstančiai stu­ dentų klauso paskaitų, au­ ga ir turtėja mokslinė biblioteka.

Taip, tai nuoširdūs, kil­ nūs, paprastų tarybinių žmonių žodžiai ir darbai!

Eug. DANILEVIČIUS

O

bokštai-tebestovi...

Įėjau pro šešto fizmatų bendrabučio duris. Pasiteira­ vau, ar jau atidaryta valgyk­ la.

— Lauk, bus tau atidaryta, — metė budintis, III kurso matematikas Jonas Jaura.

Palipau į ketvirtą aukštą.

Virtuvėje linksmai šnypštė virdulys, merginos skuto bul­ ves.

Armijos — Ruošiamės vakarienei, ėjo prie vis neatidaro valgyklos, — Hitlerininprašneko fizikės E. Kazlaus­ kaitė ir V. Caikauskaitė. Apie = kai, matydami, kad mieste tas pačias bėdas kalbėjo.

Brigai neišsilaikys, tarp kiBendrabučio skaitykloje bu­ g tų kultūros bei mokslo pavo ramu. gminklų nutarė padegti — Ar galima užeiti, — pa­ g centrinius Universiteto rūklausiau praeinančios mer­ b mus ir dūmais paleisti ginos. = šimtmečiais komplektuotą — Eik, tik nesibelsk. Tss. ..

Už knygomis apkrautų sta­ B, jo biblioteką, kurios fonlų sėdėjo studentai.

Susipa­ g duose .buyo daugiau kaip žinau su vieno staliuko „savi­ § milijonas tomų knygų. Į ninkėmis“. Tai trečio kurso matematikės V. Urbonavičiūtė g Petro- Skargos kiemą jie ir V. Balčiūnaitė. įsikalbėjo­ = atvežė, tris, statines benme.

— Merginos, žinot ką suSiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiim

=

žinojau? Valgyklą pirmadienį atidarys! — džiugiai sušuko įbėgęs I kurso studentas ma tematikas V, Vilkaitis.

Mačiau, kaip visų akys su­ žibo džiaugsmu. Bet kur Jū­ sų, „gerieji dėdės“, pažadai Juk jūs dievagojotės, kad iki trečiadienio valgykla bus atidaryta. Kitaip — tegul visi Vilniaus bokštai nugriūna.

Praėjo ir trečiadienis, o vai gyklos durys — užrakintos.

Skundėsi man visi studentai. „Padėkite“, — bylojo jų akys.

Bet ką aš galėjau atsakyti Tik skėsčioti rankomis, kal­ bėti raminamus žodžius.

Džiovykloje nėra ant ko pakabinti drabužių. Žadėjo duoti užuolaidas langams...

— Padėkite, — visur per sekiojo mane šis prašymas Išėjau ir pagalvojau: „Keis­ ta, nuo trečiadienio praėjo dar vienas trečiadienis, bet nuo profkomiteto pažadų nie­ kas nepasikeitė. Ir valgykla uždaryta. Ir bokštai tebesto­ vi.

B. VERTELKA

1966 m. spalio mėn. 19 d. <*^*^*^**^*^*<»***^*»*<W^»' TARYBINIS STUDENTAS /*^*^*/******/**/**/**/*/**/**^**/*/**^*^*dl

KETURIOLIKTOJI KOMJAUNIMO KONFERENCIJA 9 valanda. Universiteto Aktų salė iškilmingai pa­ puošta.

Komjaunimo komiteto sek­ retorius P. Vaitkevičius skel­ bia XIV-ąją Universiteto komjaunimo konferenciją ati­ daryta. Į prezidiumą pakyla LLKJS Vilniaus miesto ko­ miteto sekretorius A. Rukšė­ nas, LLKJS CK skyriaus ve­ dėjo pavaduotojas V. Makarevičius, VLKJS III suvažia' vimo delegatas, pilietinio karo dalyvis M. Makarovas. lvano-Frankovskio Pedago­ ginio instituto SMD pirmi­ ninkas komjaunimo komiteto narys B. Gavrilovas, VVU rektorius įizikos-maternati-

kos mokslų daktaras prof.

J. Kubilius, komjaunimo ko­ miteto sekretorius P. Vaitke­ vičius, o taip pat broliškų sąjunginių respublikų ir Lie­ tuvos aukštųjų mokyklų at­ stovai.

P. Vaitkevičius kviečia su­ sirinkusius tylos minute pa­ gerbti žuvusių Universiteto komjaunuolių atminimą.

Pasigirsta skardūs trimito garsai. Konferencijos daly­ vius sveikina pionieriai.

Konferenciją sveikina LLKJS Vilniaus m. komiteto sekretorius A. Rukšėnas. P. Vaitkevičiui, G. Jurkūnaitei, A. Skrupskeliui ir kitiems pažangiems ir aktyviems

komjaunuoliams jis įteikia ženklelius „Už aktyvią visuo­ meninę veiklą".

Ataskaitinį komjaunimo komiteto pranešimą padarė P. Vaitkevičius. Toliau kon­ ferencijos dalyviai išklauso ataskaitinį „Komjaunimo prožektoriaus" štabo praneši­ mą (pranešėjas A. Zaborskis).

Delegatų pasiūlymu 1FF komjaunimo delegacija nu­ neša gėlių prie Lenino pa­ minklo.

Išrenkamas naujas komjau­ nimo komitetas, „KP" šta­ bas, revizinė komisija.

Tuo konferencija baigė savo darbą

— Nėra didesnės nuodė­ mės, kaip būti nekrikštu, — prisiminė praėjusį šeštadienį oberfuksai.

Ir ėmėsi savo „šventos“ misijos — „pakrikš­ tyti“ fuksus.

Kad pastarieji būtų apsi­ švietę ir išmanytų studentiš­ ko gyvenimo paslaptis, iškil­ mingai perskaitomas „Kate­ kizmas“ . Dėstytoją prisiminkite du kartus metuose. . . . Neužmirškite, kad ir jums ateis naktys be nakvy­ nės.

Sesija — tai kryžkelė studento gyvenime. Kryžkelė­ je guli akmuo, kuriam iškal­ ta: „Pas Vašką nueisi — gy­ vas neateisi, pas Jasiūną pa­ teksi, stipendijos neteksi“.

Netikėkite, kad fizikai ne­ moka mylėti.

Mylėkite taip, kad širdis precesuotų kaip giroskopas, kojos dirbtų aukš­ tu dažnumu, o rankos pa­ siektų didžiausią galingumą“.

Staiga prigęsta šviesos, tris­ kart sužaibuoja ir į didžiąją chemijos auditoriją įžengia...

Universiteto įkūrėjas Steponas Batoras, lydimas raštininko

3 psl.

Fizikų „krikštas" ir tarnų svitos.

Karaliaus skeptre atomo modelis, fizikų simbolis.

— Aš įsakau jus „pakrikš­ tyti“ į fuksus! — paskelbia Batoras.

Didelės kančios laukia pir­ makursių. Mat, krikštija ne vandeniu, o ženklą kaktoje „išdegina“.

— Pats daugiausia „griekų“ turi, — nustveria tarnai vieną fuksą, o paskui antrą, trečią...

Bet karštas žymeklis kak­ tą dar ne tuoj palies... Rei­ kia prieš tai „persišviesti“ rentgeno aparatu, „išsimau­ dyti“ elektros vonioj, para­ gauti .stebuklingo“ eleksyro, ir tik tada būsi išganytas. Įjungtas „rentgeno“ apara­ tas. . . Bet kas ten tarp pa­ ciento šonkaulių?

Merginos veidelis! Pas kitą prie širdies — stikliukas, o trečias —

„zubryla“: knyga krūtinės ląstoj.. .

Prie elektros vonios reikia stumte pristumti fuksą. Klyk­ teli šis po siaubingos „maudy­ nės“, bando nerti į šalį. Bet kur tu pasislėpsi, jei šalia pirmykštis studentas sukinė­ jasi! Čiumpa jį jis už sprando ir suverčia į gerklę grafiną skysčio, kurio receptūra — neduok dieve!

Steponas Batoras pakyla iš savo sosto ir palaimina „pa­ krikštytuosius“. Ir primena: — Džiaukitės, išrinktieji, ir šlovinkite mus, savo krikšta­ tėvius, kurių dėka jūs galėsi­ te įeiti į šventovę, kur vieš­ patauja vienas dievas — FI­ ZIKA. Didžiojoje chemijos audito­ rijoje vien šypsenos, šypse­ nos, šypsenos. . . Šiandien fuksai švenčia savo antrąją gimimo dieną.

R. MILIAUSKAS

lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllltllllllllllllllllllllllllb

Už darnų ir kovingą komjaunimo kolektyvą!

(ATKELTA iš pirmo psl.f Ateityje reikia rengti su studentų tėvais susitikimus, ku­ rie tapo gražia komjaunimo organizacijos tradicija, veiks­ minga priemone prieš tinginius. Tokį susitikimą komjauni­ mo komitetas organizavo kovo 26 d., vėliau parengė laidą studentų tėvams per respublikinį radiją. Komjaunimo or­ ganizacijoms reikėtų labiau skatinti mokslo pirmūnus, apie juos galėtų daugiau rašyti ir t,Tarybinis studentas". Laikas pagalvoti ir apie bendrauniversitetinę Garbės lentą, į kurią būtų įrašomi patys geriausi mūsų studentai.

Komjaunimo organizacijos turėtų organizuoti daugiau su­ sitikimų su mokslininkais. Su šios rūšies žmonėmis pas mus susitikimų būna labai mažai. Mažai komjaunimo organizaci­ jos domisi komjaunuolių dalyvavimu SMD būreliuose. Tai rodo ir tas faktas, kad pirminių organizacijų ataskaitiniuose susirinkimuose, fakultetų konferencijose ir susirinkimuose šiam klausimui buvo skiriamas menkas dėmesys. Išėjus iš VVU komjaunimo komiteto Daliai Tičkaitei (ji išvyko mo­ kytis į Maskvą), kuri1 vadovavo SMD sekretoriui, komjau­ nimo komitete SMD reikalais niekas ir neužsiėmė, o SMD tarybos pirmininkas J. Aleksandravičius daugiausiai rūpi­ nasi tik organizaciniais klausimais. Tuo labiau, kad iš visos tarybos dirba tik du-trys nariai.

Mes daug kalbame apie smalsumo ugdymą, apie tai, kad studentai romantikos turėtų ieškoti visų pirma moksle, ta­ čiau šiuo klausimu nedaug kas tepadaryta.

Universiteto studentai labai mažai žino, kokias mokslo problemas spren­ džia katedros, dėstytojai, dar mažiau žino apie šių proble­ mų aktualumą, jų pritaikymą gamyboje. Mums atrodo, kad, katedrose svarstant referatus, menografijas, disertacijas, tu­ rėtų dalyvauti ir studentai, ypač aktyviausi atitinkamų mokslinių būrelių nariai. Tai turėtų neabejotiną reikšmę, ugdant studentų susidomėjimą mokslu, jų galvoseną.

Kadangi mūsų studentams dėl jų darbo specifikos ten­ ka dirbti protinį darbą, tai vadinamam darbiniam auklėji­ mui tenka labai svarbi vieta, — ugdyti studentuose meilę ir pagarbą paprastam darbui, mokyti juos gerbti ir saugoti to darbo rezultatus, pajusti1, kaip sakoma, prakaito skonį ir suprasti studentiško gyvenimo vertę. Darbiniam studentijos auklėjimui komjaunimas skiria didelį dėmesį. Ir tikrai, dar­ binio auklėjimo problema egzistuoja. Tą rodo ir tai, kad mūsų studentija nemoka gerbti ir vertinti darbo rezultatų.

Išbraižyti ir išpiaustyti suolai, prirašinėtos sienos, sulaužytos kėdės ir stalai byloja apie valstybės turto negerbimą.

Gera darbinio auklėjimo forma yra darbo ir poilsio sto­ vyklos. Praėjusi vasara parodė, kad komjaunimo komitetai ir fakultetų komjaunimo komitetai ir biurai turėtų pergal­ voti darbo stovyklų principus. Tokios stovyklos, kokios bu­ vo šiais metais, nepatenkina studentų, neduoda teigiamų rezultatų. Visų pirma, darbo ir poilsio stovyklų pamainos buvo perdaug susmulkintos (jose vidutiniškai dirbo po 20— 25 studentus, buvo pamainų, kur dirbo 12—15 studentų).

Tokia pamaina nepajėgi pasiekti geresnių rezultatų tiesio­ giniame darbe, nepajėgi surengti kolūkiečiams koncertą, rengti sportines varžybas. Ateityje pamainos turėtų būti ne mažesnės kaip po 80—100, o gal ir daugiau žmonių. Štai pvz., jau dabar Maišiogalos t. ū. siūlo kitąmet organizuoti stovyklą, kur pamainoje galėtų dirbti 200 studentų. Būtina stovyklas steigti gražiose vietose, prie vandens, gyventi tik palapinių miesteliuose. Viršininkai, mūsų nuomone, turėtų būti skiriami visai vasarai ir apmokami. Svarbus dalykas — darbo objektų parinkimas. Didžiausią norą studentai reiš­ kia dirbti statybose. Šiuos klausimus turėtų spręsti pačios aukštosios mokyklos, fakultėtinės organizacijos.

Reikėtų pagalvoti ir apie šefavimo reikalus: kiekvienam fakultetui šefuoti gamyklą, mokyklą arba karinį dalinį. Ge­ ri’ kontaktai su darbininkų kolektyvais, Tarybinės Armijos kariais naudingi ir jiems, ir mums.

Didelį ir garbingą darbą atlieka mūsų draugovininkai, kovodami su tvarkos pažeidėjais Universitete ir Vilniaus mieste. Praeitais metais draugovė žengė eilinį žingsnį, stip­ rindama organizuotumą, gerindama budėjimą. Nuoširdžiai padirbėjo draugovės viršininkas II k. teisininkas A. Cibuls­ kas. Tiesa, dėl patyrimo stokos jam buvo sunkoka dirbti, mažokai paramos draugovei teikė fakultetų komjaunimo biurai (ypač ChF). Dabartiniu metu Universiteto draugo­ vei vadovauja jaunas energingas GF dėstytojas, mokslų kandidatas, komunistas H. Valukonis. Reikalai pastebimai gerėja, o dirva draugovės veiklai plati. Dar reikia pasidar­ buoti, įvedant tvarką poilsio vakarų metu, reikia padirbėti bendrabučiuose. Mūsų draugovininkai galėtų žymiai dau­ giau nuveikti, kovojant su tvarkos pažeidėjais ir chuliga­ nais Vilniaus mieste.

Keletas žodžių apie kultmasinį darbą. Nors kultmasiniu darbu užsiima studentų profkomitetas, tačiau ir komjauni­ mo komitetas, komjaunimo organizacijos varo plačią vagą

kultmasiniame darbe. Daug kultmasiniu priemonių, vakarų rengia pats komjaunimo komitetas. Apie tuos vakarus ne­ kalbėsime, o tik pasakysime keletą žodžių apie jų organi­ zavimą.

Organizuojant vakarus, tenka atlikti didelį techninį darbą. Mus piktina tie ūkiniai darbuotojai, kurie turėtų šiuos darbus atlikti, nes už tai gauna pinigus. Šiandien Universiteto negalima įsivaizduoti be mūsų cent­ rinių meno saviveiklos kolektyvų. Jie mūsų pasididžiavi­ mas. Komjaunimo organizacija turi nuolat rūpintis šių ko­ lektyvų reikalais, padėti jiems.

Mus džiugina pamėgta agitbrigada „Faktas" (vadovė I. Stravinskienė). Gal todėl, kad šio kolektyvo repertuaras arčiausiai mūsų studentiškų problemų, galima sakyti, be­ tarpiškai sprendžiantis opiausius studentijos gyvenimo klausimus, kuriuos sprendžia komjaunimas.

Negalim nesidžiaugti akademinio choro laimėjimais, ta didele pažanga, kurią jis padarė per pastaruosius metus.

Darnus ir šio choro kolektyvas, geros kūrybinės nuotai­ kos. Labai gero įvertinimo choras susilaukė gastrolių po Moldaviją ir Ukrainą metu.

Ir pagaliau ansamblis, labiausiai pamėgtas, didžiausią šlovę pelnęs Universitetui. Šie metai buvo didelių ieškojimų, to­ limesnio ansamblio brendimo metai. Mūsų ansamblis daug koncertavo respublikos kolūkiuose ir miestuose.

Reikėtų turėti komjaunimo komiteto žmogų, kuris rū­ pintųsi centrinių kolektyvų reikalais, pradedant buitiniais ir baigiant repertuaru.

• Komjaunimui turi rūpėti ir sportas. Tikrai daug dėmesio sporto reikalams skyrė IFF komjaunimo komiteto sportinis sektorius (vad. drg. Gineika). VVU komjaunimo komiteto sportinis sektorius, kuriam vadovavo D. Rudys irgi nemažai dirbo. , Neseniai pasirodęs TSKP CK ir Ministrų Tarybos nutari­ mas „Apie tolimesnį fizinės kultūros ir sporto vystymą šalyje" kelia didelius uždavinius komjaunimui. Juos mes turime vykdyti.

Keletas žodžių apie studentų buitį. Nors bendrabučių mums neužtenka, nors bendrabutį gauti ne taip lengva, ta­ čiau mes neišmokome gyventi juose, neišmokome vertinti bendrabučio. Trūksta juose švaros, tvarkos ir jaukumo. Kal­ ti patys. Dar daugiau, labai dažni bendrabučių taisyklių grubūs pažeidimai, girtuoklystės ir vagystės. Jau šiais me­ tais, nuo rugsėjo 1-osios, Universiteto bendrabučiuose įvyko apie 8 vagystės. Kas vagia?

Visiems žinoma, kad pavasarį Rektoratas ir visuo­ meninės organizacijos įvedė labai griežtus reikalavimus bendrabučių gyventojams. Tai buvo būtinybė. Ir dabar šie reikalavimai nemažės, nes padėtis bendrabučiuose verčia tai daryti. Norėtųsi, kad gyventojai nelauktų, kol įves tvarką Rektoratas, komjaunimas arba draugovė. Juk tai daroma mūsų pačių labui. Reikia galų gale sutvarkyti vagis.

Darbui bendrabučiuose, studentų buities reikalams spręsti reikia turėti sektorių komjaunimo komitete.

Visiems pasipiktinimą kelia valgyklų remontai. Kur tai matyta, kad „Tauro" valgykla remontuojama antrus metus ir nesimato galo. Bendrabučio kieme jau kiek laiko, kai mėtosi ir rūdija įrengimai, skirti valgyklai. Be abejo, kal­ tos visos kontoros, kurios vykdo remontą, bet kalta ir mūsų ūkio dalis. Negi čia tokia neįveikiama kliūtis? Panašiai yra ir su valgykla naujajame bendrabutyje. Kur studentai val­ go? Bėgioja po visą miestą. Universiteto kavinė visuomet sausakimša, ten valgo visas Universitetas ir visa Gorkio gatvė. Arba dar viena detalė. Aukštosios mokyklos kavinė.

Jūs atėjote pavalgyti ir pabandykite gauti peilį! Tenka eiti į virtuvę ir prašyti išmaldos.

Viena iš svarbiausių priemonių įsipareigojimų vykdymo kontrolei vesti yra visuomeninio darbo knygelės. Dabartiniu metu šias knygeles jau turi III kursų komjaunuoliai. Ten, kur šios knygelės gerai vedamos, kur į jas įrašoma tiesa apie komjaunuolio darbą ir jo elgesį, ten šios knygelės tu­ ri savo svorį. Tačiau FF, EF ir dalinai MF į visuomeninio darbo knygelių vedimą žiūrimą formaliai. Fakultetų kom­ jaunimo biurai ir komitetai neleistinai šiais metais delsė su knygelių išdavimu I-jų kursų studentams.

Labai bloga padėtis su komjaunimo dokumentų saugojimu.

Per ataskaitinį laikotarpį komjaunimo organizacijoje pa­ mesti, tiksliau, prarasti 28 komjaunimo bilietai ir 7 įskaitos kortelės. Kiekviename komjaunimo komiteto ir biuro po­ sėdyje buvo svarstomi komjaunuoliai už abejingumą kom­ jaunimo dokumentams. Taip. tik už abejingumą. Štai, pavyz­ džiui, Danguolės Railaitės (buvusios FF komj. biuro sekre­ torės) teigimu, tašę su komjaunimo bilietu jai pavogė „Per­ galės" kino teatre. Šis faktas yra klasikinio abejingumo pa­ vyzdys, nes jos pačios teigimu, tašę su komjaunimo bilietu ji padėjusi ant grindų, šalia kojų. Komjaunuolis pats meta

bilietą ant grindų. Abejingumą komjaunimo dokumentams liudija ir tokie faktai, kad komjaunuoliai palieka bilietus bendrabučio budinčiajam ant staliuko kaip bet kurį kitą do­ kumentą. Štai, pavyzdžiui, II k, filologas Petras Dirgėla savo bilietą budinčiajam paliko kaip tik tuo metu, kai Universi­ teto komjaunimo organizacijoje vyko dokumentų tikrini­ mas. Š. m. vasario mėn. VVU komjaunimo komitetas priėmė nutarimą „Apie dokumentų saugojimą ir nario mokesčio mokėjimą VVU komjaunimo organizacijose".

Artėja komjaunimo dokumentų keitimas, kuris prasidės nuo sausio mėn. Tai labai svarbus įvykis komjaunimo gy­ venime. Organizuotai, operatyviai pravesti dokumentų kei­ timą — svarbiausias mūsų uždavinys organizacinio darbo srityje visam sekančiam ataskaitiniam laikotarpiui. Mūsų laukia milžiniškas darbas. „Kom. tiesa" ir „Komsom. žizn" savo vedamuosiuose straipsniuose pažymėjo, kad komjau­ nimo dokumentų keitimas nebus vien tik techninis darbas.

Pirminės komjaunimo organizacijos duoda kiekvienam kom­ jaunuoliui atestaciją. Tiems, kas būdamas komjaunime nie­ ko neveikė, kas laužo komjaunimo įstatus ir teršia kom­ jaunuolio vardą, nauji komjaunimo dokumentai nebus iš­ duodami.

Kita vertus, mums nereikia smarkiai žavėtis šūkaliojimais ir frazėmis apie komjaunimo eilių „valymą". Dokumentų keitimas reikalauja rimtumo, apgalvojimo.

Mūsų komjaunimo organizacijos darbas daug kuo pri­ klauso nuo komjaunimo aktyvo. Kokie reikalai su aktyvo mokymu? Komjaunimo aktyvo mokymas vyko fakultetų mastu ir Universiteto mastu. Pravestas užsiėmimas apie komjaunuoliško darbo „abėcėlę", apie organizacinį darbą, įskaitos klausimais, apie ideologinio darbo formas ir meto­ dus. I-jų kursų aktyvistai supažindinami su VVU komjau­ nimo organizacijos tradicijomis ir istorija, komjaunimo aktyvas nagrinėja klausimą „Komjaunimo tradicijos ir da­ bartis", klausėsi prof. J. Kubiliaus pasakojimo apie jauni­ mo gyvenimą ir kovą JAV, tur būt, pirmą kartą įvyko pokalbis su dėstytojų aspirantų komjaunimo organizacijų sekretoriais. Įvyko pirmasis baigusių Universitetą ir da­ bartinių aktyvistų susitikimas. Tokius susitikimus tiesiog būtina organizuoti ir ateityje, ir ne tik Universiteto mastu, bet ir fakultetuose. Komjaunimo komitetas įsteigė organiza­ cijos garbės knygą, kurioje bus įamžinti geriausių kom­ jaunuolių vardai. Žiemos atostogų metu virš 40 mūsų aktyvistų buvo iš­ vykę j įvairias TSRS aukštąsias mokyklas susipažinti su komjaunimo organizacijų veikla. Tai labai gera aktyvo mokymo forma, ją reikėtų praktikuoti ir ateityje.

Universitete šiuo metu 242 pirminės komjaunimo orga­ nizacijos. Pirminės komjaunimo organizacijos sudarytos akademinėse grupėse. Visuose fakultetuose (išskyrus TF) yra dėstytojų, aspirantų-laborantų pirminės komjaunimo organizacijos. Atskiros pirminės komjaunimo organizacijos sudarytos Mokslinėje bibliotekoje ir administracijoje. Pir­ minių organizacijų dydis nuo 5 iki 40 (vidutiniškai apie 25) VLKJS narių. Tokio dydžio organizacijos teikia gali­ mybę pastoviai kontroliuoti, stebėti kiekvieno komjaunuo­ lio visuomeninę veiklą, mokymąsi, elgesį. Fakultetų organi­ zacijoms vadovauja komitetai ar-biurai.

Didelį dėmesį fakultetų komitetų biurams skyrė partinės organizacijos. Visose partinėse organizacijose (susirinkimuo­ se ir posėdžiuose) buvo svarstomi įvairūs komjaunimo gy­ venimo klausimai. Gerų, šiltų padėkos žodžių už tikrai gerą pagalbą komjaunimui šiandien reikia pasakyti IFF prodekanui, komunistu J. Balkevičiui. Deja, to negalima pasakyti apie MMF. Čia iš dekanato pusės jaučiamas komjaunimo administravimas, iniciatyvos varžymas. Komjaunimo biuro nariai bijo ką nors pradėti nauja, kol nežino dekano nuo­ monės.

Mums didelę paramą praktiniame darbe teikė LLKJS CK studentų skyrius ir konkrečiai drg. Makarevičius ir Rau­ pys. Labai geri ryšiai mus sieja su LLKJS miesto komi­ tetu.

Mūsų laimėjimai dideli. Ir juos pasiekėme todėl, kad tu­ rime nuostabiai gerų aktyvistų, nuostabiai gerų eilinių komjaunuolių, kurių vardų neįmanoma suminėti.

Tų laimėjimų būtų buvę žymiai mažiau, jeigu mums ne­ padėtų Rektoratas. O Rektoratas teikia mums didelę, mora­ linę, dalykinę ir materialinę pagalbą.

Mūsų laimėjimai pasiekti ir todėl, kad dirbome išvien su profkomitetu, kultūros klubu. Santykiai su šiomis organi­ zacijomis buvo draugiški ir dalykiški.

Draugai, artėja Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 50 metinės. Tai didelė džiugi mūsų tarybinės Tėvynės šven­ tė. Su dviguba jėga, su dviguba energija mes turime dirbti šiais jubiliejiniais metais.

Sociologų sekcijoje DAKTARĄ S. MATULAITĮ PRISIMENANT

Sociologijos sekcijai mokslinė konferencija pirmoji, Ir tai pateisinama, nes sociologija mūsų šalyje tik neseniai įgavo autorystės teises. Šio mokslo kompentencijoje yra aibės problemų, nuo kurių iškėlimo ir išspren­ dimo priklauso kiekvieno vi­ suomenės nario egzistavimo optimalumas.

Kokie visuomeniniai insti­ tutai reikalingi individams, kad patenkintų jų kultūrinius, intelektualinius, dvasinius poreikius, kokie turi būti šių institutų mechanizmai, į kokias vertybes orientuojasi atskiros sociologinės grupės, kaip racionaliai eksploatuoti žmogaus psichinius resursus (gabumus, emocijas, jausmus), — j visa tai turi duoti atsa­ kymą sociologija.

Iš tiesų, visas materialines

pasaulio gėrybes mes naudo­ jame ir tiriame, vadovauda­ miesi gamtos (chemijos, fizi­ kos, biologijos ir kt). mokslo metodais, gi žmogus savo sprendimus (profesijos, part­ nerio santuokai pasirinkimas ir t. t.) daro atsitiktinai arba vadovaudamasis tik savo in­ tuicija be profesionalumo ele­ mentų.

Mūsų sekcijoje bus nagrinė­ jamos darbo, šeimos sociolo­ gijos bei kitos problemos.

Daugelis pranešimų yra pa1 uosti sociologinių tyrimų įvairiuose kolektyvuose pa­ grindu. Malonu, kad jos dar­ be sutiko dalyvauti ir nestu­ dentiško amžiaus šio mokslo atstovai. Štai Universiteto sociologi­ nių tyrimų laboratorijos bend­ radarbis A. Mačiulis nagri­ nėja kai kuriuos socialinius, ekonominius, estetinius darbo sąlygų ir našumo kėlimo Vil­ niaus pramonės įmonėse klau­ simus. L. Lisauskienė, tos pat laboratorijos darbuotoja, sa­ vo pranešime liečia konkrečių socialinių tyrimų metodus (anketavimo, interviu, stebėjimo) bei metodologiją. Studentės T. Klasnikova („Apie šeimos kiekybinį ir lytinį struktūros pakitimą") ir L. Solovjovą („Kaimynystės santykiai tarp šeimų") tiria urbanizacijos,

migracijos iš kaimo į miestą įtaką šeimai apklausos Grigiškių gyvenvietėje pagrindu, kas turi betarpišką reikšmę butų statybai, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų įstaigų planavimui.

Kaip visuomenė turi trak­ tuoti ikivedybinius seksuali­ nius klausimus, kaip šiuolai­ kinis jaunimas suvokia meilę, priklausomai nuo urbanizaci­ jos laipsnio, kokių bruožų in­ dividas ieško savo partnery­ je, — tokius klausimus nagri­ nėja studentas Z. Juodka.

Proforientacijos ir socializacijos problemos bus liečiamos V. Vitkūno (Lietuvos MA Ekonomikos instituto sociolo­ gijos ir teisės sektorius) ir stud. A. Vosyliūtės praneši­ muose.

Dailės instituto studentų po­ žiūris j atskiras meno kryptis, individo dvasines vertybes bei socializacijos perspekty­ vas, jų politinės nuotaikos nagrinėjamos V. Andrejausko (Filosofijos katedros dėstyto­ jas) pranešime.

Visus, kuriuos domina so­ cialinio gyvenimo sferos, san­ tykiai tarp įvairių visuomenės grupių, kviečiame dalyvauti mūsų sekcijos darbe.

A. VOSYLIŪTE SMD sociologijos sekcijos pirmįninkė

Mes - nepataisomi romantikai Prisimenu mūsų karštą ginčą apie busimąją specialy­ bę pirmąjį atvykimo į Uni­ versitetą vakarą. Dar neiškraustyti lagaminai, dar ne­ išvynioti ryšuliai, o mes, su­ sėdę aplink rašalu ištepliotą stalą, ginčijomės. Ginčijomės apie pašaukimą žurnalisto darbui, apie romantiką...

Greit paaiškėjo, kad visi dvidešimt atvažiavome vedini tik vieno troškimo — rašyti.

— O Juk žmogus, turįs tą troškimą, jaučia ir pašauki­ mą. ..

— Tokia panevėžiečio A. Zarankos nuomonė, kurią Jis atkakliai gynė.

— Aš nesutinku, — puolė K. Valius, — svarbu ne tik rašyti. Svarbu dar — apie ką ir kaip.

Keistas mums pasirodė tas Jis vaikinukas nuo pajūrio, teturėjo vieną svajonę baigus Universitetą, grįžti vėl — tik ne prie, o tiesiai .į Jūsunkų rą. Rašyti apie jurą, žvejų darbą. žinojome, kad Mes gerai dar norint tapti žurnalistu, daug reikės padirbėti, Kad mūsų laukia aibės įskaitų, eg­ zaminų, seminarų...

Aš prisiminiau savo pir­ mąją komandiruotę. Mūsų ra-

žinau viena, kad be tolimų jono redakcijoje Blogas žmo­ gus, išgirdęs mano norus, kraštų ir futbolo aikščių yra kreivai šyptelėjo. O paskui išmaltas kaimo vieškelis, kurį to numetė man po kojomis moli­ sunku išbristi. Kad šalia kelio gyvena taip pat žmogus, nius aulinius: — Še, aukis.

Važiuosim. apie kurį reikia rašyti.

Ir pirmąjį vakarą mes nie­ Pamatysi, kokia čia pas mus ko daugiau netroškome. Tik romantika. .. rašyti — apie žmogų. Mes — Aš apsiaviau. Išvažiavau.

Praėjo penkeri metai, o vis nepataisomi romantikai.

A. DARGIS tebeesu romantiku.

3BCDBCDBG3BGDBCDBCZ0BCDBCDBC3BCDBCDBCZ0BCDI

Pirmosios dienos Universitete viskas nauja, neįprasta. Viską priimi atvi­ ra širdimi, į viską žiūri smal­ siomis akimis. Nauja aplinka, nauji dėstytojai, iš kurių lau­ ki ir padrąsinančio žodžio.

Džiugu, kad Universiteto vadovybė rūpinasi studentų kultūriniu lygiu. Puikus to pavyzdys — simfoninės mu­ zikos koncertas Aktų salėje.

Visur norisi suspėti, viską išgirsti, pamatyti. O Univer­ sitetas jau nuo pat pirmų dienų mums davė labai daug: didžiojo gruzinų poeto-mąstytojo Šotos Rustavelio 800-ųjų gimimo metinių minėjimas,

Įdomus susitikimas su pažan­ giu Amerikos lietuvių veikė­ ju. kovotoju už taiką Antanu Bimba, užsiėmimai būreliuo­ se.

Daug minčių sukėlė Xl-oji Istorijos ir filologijos fakulte­ to komjaunimo konferencija.

Jos metu buvo daug kalbėta apie studentą-komjaunuolį, kaip apie būsimą inteligentą.

Ir dar kartą norisi pakarto­ ti poeto Alg. Baltakio žodžius, pasakytus rugsėjo pirmąją: „Studentas — tai pėsčias paukštis“.

Taigi — į skrydį!

Šiemet sukanka 100 metų nuo Lietuvos revoliucinio judėji­ mo dalyvio, istorijos mokslų daktaro Stasio Matulaičio gi­ mimo dienos ir dešimt metų nuo jo mirties- Šia proga ir noriu pasidalinti mintimis apie Stasį Matulaitį.

Studijavau Vilniaus univer­ sitete istoriją. 1948 m. pava­ sario semestre pradėjo skaity­ ti speckursą „1905—1907 metų revoliucija Lietuvoje" daktaras Stasys Matulaitis.

Beklausydamas jo paskaitų, susidariau nuomonę, kad tai ir yra tas pats žmogus, ku­ ris prieš daugelį metų gydy­ tojavo Jiezne.

Kartą, belydint iš auditori­ jos daktarą Stasį Matulaitį, jis mane paklausė: — Iš kur sveikas būsi ki­ lęs?

Kada aš jam pasipasako­ jau, kad iš Jiezno rajono, Vėžionių kaimo, daktaras su nuostaba sušuko: — Žinau tą kraštą! Esu buvęs ir Vėžionyse — bet tai buvo mano jaunystėje.

Po šio pokalbio galutinai įsitikinau, kad mano pašne­ kovas yra tas pats kilnusis gydytojas, dabar istorikas Stasys Matulaitis.

Daktarą Stasį Matulaitį, kaip istorijos dėstytoją ir žmogų, labai mėgo studen­ tai. Jis nuoširdžiai, papras­ tai ir įtikinamai pasakodavo apie 1905—1907 metų revoliu­ ciją Lietuvoje. Su užsidegi­ mu aiškindavo atskirus fak­ tus, juos perpindamas savo asmeniniais atsiminimais bei pergyvenimais. Iš jo elgesio, pokalbių kiekvienas jautė, kad tai kilnios sielos žmo­ gus.

Kada daktarui papasako­ jau, kad su malonumu vėžioniečiai mini jo vardą, kad pasakoja, jog jis veltui gydęs neturtinguosius, Matulaitis susijaudino.

— O kaip kitaip turėjo būti. Ar aš galėjau iš žmo­ gaus, ištikus nelaimei, atimti paskutinę kapeiką. Juk aš ne klebonas, kuris kiekvieną savo žingsnį matuoja pinigu.

Iš Jiezno pro Vėžionių so­ džių tada ėjo pagrindinis ke­ lias į Butrimonis, Punią ir Alytų. Plento dar nebuvo. To­ dėl St. Matulaičiui čia tekda­ vo pabuvoti ne tik lankantis pas ligonius ar sodžiaus šal­ tyčių, bet ir pravažiuojant.

Ypač glaudus ryšys buvo su Pranu Žiūku ir Mykolu Bud-

ra. Daktarėlis sodžiuje buvo laukiamas svečias, o ypač vai­ kų. Pirmiausia jie ir sutikda­ vo gale ūlyčios šaukdami: — Daktarėlis, daktarėlis at­ važiavo!..

Jie daktarėliui atkeldavo ūlyčios vartus, o čia, jiems atsidėkodamas, duodavo sal­ dainių, spalvotų pieštukų, kokį varioką. Bet geriausia dovana būdavo, tai spalvotu viršeliu knygelė-elementorius ar M. Valančiaus „Vaikų knygelė". Knygelę gavę vai­ kai džiaugdamiesi bėgdavo pas mamas į namus.

— Mamul, mamul, daktarė­ lis davė va ką!

Daktaras Stasys Matulai­ tis, lankydamasis sodžiuje, ir suaugusiems atveždavo do­ vanų: „Aušros", „Varpo" laik­ raščių, kalendorių, elemen­ torių, M. Valančiaus „Palan­ gos Juzę“ ir kitų leidinių.

Sodžiaus seneliai dar kal­ bėjo, kad, atvažiavus daktarė­ liui, šeimininkės stengdavosi stalą apdengti staltiese, o lovas naujais kilimais. Tar­ pusavyje moterėlės kalbėda­ vosi: — Negi žinai, į kieno stubą užsuka daktarėlis.

Tą gadynės sekmadienį Sekmadienio vakaras Vil­ niaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Filologijos kie­ me. Mėnulis, užriedėjęs ant čerpinio stogo, rimtu veidu, kaip ir visų pirmakursių, kar­ toja: „Vardan senojo Vilniaus, brangiosios Alma Mater, var­ dan filologijos berželio, pri­ siekiu gerbti dėstytojus, klau­ syti savo krikštatėvių, nera­ šyti per paskaitas eilėraščių..."

Jūs jau, tikriausiai, suprato­ te, kas čia vyksta, o jei ne, — dirstelėkime į centrinių rūmų vestibiulį. „Paskutinį gadynės sekmadienį įvyks I kurso li­ tuanistų krikštynos" — skelbia plakatas.

Stropieji „oberfuksai“ poromis veda pirmakursius prie Tėvo krikštytojo, kuris, padažęs beržinę šluotą fontano tvenkinyje, su sveikinimo žo­ džiais atverčia į tikrąjį litua­ nistų tikėjimą buvusius ne­ krikštus. Juokiasi žiūrovai, juokiasi ir fontanas, barstyda­ mas vandenis į tirštą vakaro tamsą. Busimajam „fuksui" belieka pabučiuoti berželį.

Krikštynų ceremonijos finesenasis „Gaudeamus igitur", kurį nedrąsiems „fuksiukams" padeda dainuoti krikštatėviai,

gerbiami svečiai „sinjorai" ir dėstytojai.

Iškilmės kieme pasibaigė.

Kolona žygiuoja aplink seną­ jį Universitetą. Jos priešaky­ je vėliavnešys, kurio rankose lituanistų vėliava. Joje žo­ džiai „Carpe diemus" ( Nau­ dokis diena). Vakaro tamsą skrodžia fakelų šviesa ir skambi liaudiška „Atskrend sakalėlis“. Žygis baigiasi ties kavinės durimis, kur svečius pasitinka krikštatėviai su padėklais ant rankų; padėkluose... garsty­ čios, duona ir uogienė. Kiek­ vienam „fuksui" su žodžiais „Mokslas kartus, bet jo vai­ siai saldūs" į burną grūdamas visas šių skanėstų rinkinys.

Juokas pro ašaras, — tikrąja tų žodžių prasme.

Krikštatėvis palieka savo šventinę kepurę, mantiją. Vi­ si sėdasi už stalų ir siekiasi garuojančios kavos puodukų, tačiau „Vai kur buvai, bobut mano" vėl viską sumaišo. Nepatyrusiems krikštasūniams dažnai sunku atsakyti į keb­ lius klausimus...

Vakaro kaltininkams įtei­ kiama „Studentiška enciklope­ dija" su devyniomis galybė­ mis pamokymų: „Fuksu ne-

buvęs, profesorium netapsi", „Fuksas be špargalkos — rai­ telis be galvos" ...

Improvizuojamas šventinis koncertas: čigonų liaudies dainą atlieka dėstytojas A. Girdenis, savo įspūdžius ant­ rakursis A. Krapavickas, pa­ buvojęs visą vasarą Sibiro statybose, išreiškia eilėraščių ciklu „Sibiro motyvai". Svei­ PO ISTORIJOS PASKAITOS (1948). Iš kairės į dešinę: A. kinimo žodį taria lietuvių Renčinauskaitė, P. Juozapavičius, P. Matulaitytė, A. Bace­ kalbos ir literatūros specialy­ vičiūtė, dr. St. Matulaitis, J. Brazauskaitė, A. Leikaltė ir bės 1 kurso vadovė dėstytoja M. Kontviiaitė.

J. Žukauskaitė, kūrybą skaito R. Vanagas, M. Kontrimaitė, • CDBCJBCD«CZ>BCDBCZ>«C3BCDBCZ>BCD1CDBCDBCDBC J. Kalinauskas. Skelbiamas SKAITYTOJAU, konkursas — kas įdomiausiai ar jau atnešei j „Tarybinio interpretuos A. Tendzegols- studento“ redakciją savo kio paveikslus. straipsnj, žinutę ar literatūri­ nį bandymą?

Jau ir taip linksmą vakaro Nuo tavo bendradarbiavi­ nuotaiką dar labiau pagyvina mo priklausys laikraščio įdo­ mumas ir populiarumas. Pa­ liaudiški šokiai, žaidimai. Tie­ pasakok apie savo draugus, siog kibirkštys iš padų skilo, pasidalink rūpesčiais, infor­ šokant trankiąją „Polką su muok, kas naujo įvyko Tavo fakultete, katedrose, labora­ ragučiais". torijose.

Kai Krikštatėvio (V. BraUžeik į redakciją pats ar­ zausko) paklausiau apie va- ba paskambink telefonu 2-5884. Redakcija dirba kasdien, karą, jis atsakė: išskyrus antradienį ir trečia­ • — Stengėmės, kad mūsų dienį, nuo 10 iki 18 vai. jaunesnieji draugai tikrai pa­ justų, kad turi būrį bičiulių, kuriuos jungia bendri sieki­ VVU Mokslinei bibliotekai mai, jaunystė. reikalingas motorolerio vai­ ruotoJas. Kreiptis , pas direk­ R. JURGELIONIS torę.

X

O jis atvažiavęs lankyda­ vosi dažname name. Domė­ josi, ar nėra ligonių, žiūrėjo kokiose higieninėse sąlygose gyvena žmonės. Kalbama, kad jis teiraudavosi, kaip jie vadina ir gydo ligas. Duoda­ vo patarimų, kaip apsisaugo­ ti ligųAtliekamu laiku nuo ligo­ nių lankymo St. Matulaitis ėmėsi literatūrinio darbo.

Jiezne gimė jo kūrinėlis „Sėkla išdygo ir išbujojo".

Imdamas pavyzdžius iš vieti­ nių žmonių gyvenimo, para­ šė „Kaip senis Makrickas prieš lietuvišką kovojo" ir „Jei aušra išaušo, užtekės ir saulė".

Stasys Matulaitis, susipa­ žinęs su Jiezno apylinkių gy­ ventojais, matė, kad jų tarpe didesnės veiklos išvystyti negalės. Neturtingi žmonės vengia gydytojo. Todėl nu­ tarė čia padirbėti bent porą metų ir, pasitaikius progai, ieškoti geresnės vietos.

Visa tai teko girdėti iš daktaro Stasio Matulaičio. O jis savo jaunystės prisimini­ mus labai mielai pasakodavo.

Toks buvo daktaras Stasys Matulaitis.

Pr. JUOZAPAVIČIUS

DĖKOJA Nuoširdžiai dėkoju MMF III kurso III gr. ir viso kurso stu­ dentams, užjautusiems mane dėl mylimos mamytės mirties.

L. KETURKAITE STEIGIAMAS MUZIEJUS Istorijos ir filologijos fakul­ tete steigiamas fakulteto isto­ rijos muziejus. Visus Univer­ siteto dėstytojus, administra­ ciją ir studentus prašome pa­ dėti rinkti informacinę me­ džiagą ir eksponatus (nuo­ traukas, albumus, knygas ir t. t.).

Fakulteto komjaunimo ko­ mitetas tikisi Jūsų pagalbos.

IFF KOMJAUNIMO KOMITETAS

Redaktorius J. GIRDVAINIS □□□□□□□□□□□□□□□□oooo□□□□□□□ Mūsų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3, telefonas 2-58-84.

Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 2500 egz.

LV 11790

Užs. Nr. 5914