Visų Salių proletarai, vienykitės!
B r.iWBii)is scuDenoas r
Nr. 30 (812)
SU REVOLIUCIJOS ŠVENTE BRANGUS DRAUGAI!
TARYBŲ VALDŽIOS METAIS PLAČIAI ATVERTO DARBI NINKŲ IR VALSTIEČIŲ VAIKAMS UNIVERSITETO DURYS PALYDĖJO Į GYVENIMĄ JAU NE VIENĄ KOMUNIZMO KO RĖJŲ KARTĄ. UŽ NUOPELNUS, RUOŠIANT SPECIALISTUS LIAUDIES ŪKIUI IR VYSTANT MOKSLINIUS TYRIMUS, UNI VERSITETAS APDOVANOTAS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIA VOS ORDINU. ŠIS GARBINGAS APDOVANOJIMAS MUS SKA TINA, ĮPAREIGOJA DAR GERIAU DIRBTI, ATKAKLIAI SIEKTI MOKSLO VIRŠŪNIŲ. UNIVERSITETAS PAKILIAI SU......----------------- ._ -------- ----------------------DARBUS TINKA TSRS-50-METĮ IR GRAŽIAUSIUS SAVO SKIRIA JAM. PRAĖJO DAR VIENERI REVOLIUCIJOS METAI BROLISKOJE TARYBINIŲ TAUTŲ ŠEIMOJE DAR LABIAU SUKLESTĖJO TARYBŲ LIETUVA. DĖSTYTOJŲ ATLYGINIMO, STUOENTŲ STIPENDIJŲ PADIDINIMAS ................ * AKIVAIZDŽIAI AKIVAIZDŽIAI RODO KOMUNISTŲ PARTIJOS IR TARYBINĖS VYRIAUSYBĖS RŪ PINIMĄSI ŽMOGAUS GEROVE. SVEIKINAME UNIVERSITETO PROFESORIUS, DĖSTYTO JUS, DARBUOTOJUS, STUDENTUS DIDŽIOJO SPALIO SO CIALISTINĖS REVOLIUCIJOS 55-ŲJŲ METINIŲ PROGA! LINKIME DIDELĖS SĖKMĖS JŪSŲ DARBE! REKTORATAS, PARTIJOS VVU KOMITETAS, KOMJAUNIMO KOMITETAS, PROFSĄJUNGOS KOMITETAI
Prieš pora metų grupė Universiteto turistų keliavo po Pietų Uralą. Kartą jiems pagal maršrutą reikėjo pasiekti kalnų kaimeli, kuriame būtų apsistoję nakvynei. Eiti buvo sunku, siautė pūga, pečius slėgė pilnos kuprinės. O iki kai melio dar apie 20 kilometrų. Pusiaukelėj studentai suprato, kad pasiekti kaimelį su šviesa nepavyks. Tada jie nutarė
stipresnį vaikiną pasiųsti į priekį. Vaikinas dingo tamsos ir sniego sūkury. Tik varginančių valandų jis pamatė žiburį. Pasuko į gyveno Maskvos Energetinio instituto turistų iaug neklausinėję priėmė Vilniaus universiteto studentą į iiltą trobą. Kažkieno tvirtos rankos nuėmė kuprinę, kažkas štiesė puodelį karštos arbatos. .. Keturi vyrai stvėrė sliles ir nurūko likusiai grupei į pagalbą. Sis atsitikimas, papasakotas Ed. Stankevičiaus mūsų laik raštyje, išreiškia kasdieniškus Tarybų šalies įvairiausių tauybių žmonių santykius. Žmogus žmogui brolis, bičiulis, Iraugas — toks mūsų moralinio kodekso pagrindas. Žino jus žmogui vilkas — tai nepasiekiama sąvoka jaunųjų są monei. Tuos laikus, kai latvį nuo lietuvio ar lietuvį, nuo įtarusio skyrė ne tik pasienio sienos, bet tarp jų stovėjo r kapitalistinė santvarka su savo principais „skaldyk ir vallyk", mena tik vyresniosios kartos žmonės. „Mes norime savanoriškos nacijų sąjungos, — tokios ąjungos, kuri neleistų jokios vienos nacijos prievartos kl os atžvilgiu, — tokios sąjungos, kuri būtų pagrįsta pilniauiu pasitikėjimu, aiškiu broliškos vienybės suvokimu, viiškai savanorišku sutikimu", — rašė V. Leninas. Tarybinė iaudis sukūrė tokią sąjungą. Drūkšių elektrinė, latvių, baltarusių ir lietuvių „broliša poema", — pirmoji šviesos žiežirba, nuo kurios nušvito isa Lietuva. Kaip upės vanduo Lietuvą užliejo mokslas. Ąūsų gimtinėje, kaip ir kitose broliškose respublikose, graiai sudygo komunistų sėtoji brolybės sėkla. Estas, kazachas, rusas, totorius.. . Mes — vienos ša’ies Kiečiai, tėvynainiai. Mes žinome, jeigu Elektrėnuose pa badės pirma laiko paleisti vieną iš blokų, jiems į paga'bą teis žmonės, gal net nematę šio miesto. Rusai savo gamyk3se peržiūrės planus ir pasistengs pirma laiko pagaminti įdėtąją vėliau turbiną. Rusai žino: tai reikalinga lietu mis. Kai žemės drebėjimas sugriovė Taškento namus, į kbekijos sostinę suvažiavo visos šalies statybininkai. NuYkite dabar į tą gražųjį miestą, ir jums uzbekai parodys etuvių statytus namus. Aš — Tarybų Sąjungos pilietis. Tai ne tik poeto žodžiai. Uos gali išskaityti Universiteto studento šypsenoje, kai jis įsilinka kosmoso didvyrę V. Nikolajevą-Tereškovą ar rodno studentus, kai jis stato vaiku darželi Kalnų Al‘a’ie... Net trumpoje informacijoje, kad Universiteto skai®vimo centre montuojama baltarusiška skaičiavimo ma ls ,,Minsk-32", jauti gilią- ir šviesią prasmę. Tu labai tur kas — tau priklauso Jakutijos de'mantai ir Donbaso 'Slis, tu pats turtingiausias žmogus pasauly — turi 17 milijonus draugų. Jie — TSRS n!liečiai, tavo tėvynai ni- Jie išties, kai sunku, tau ranką, padės nusiimti sun4 kuprinę, tu skaitysi jų knygas, o jie — tavo. Mes kasenQ bendraujam dideliam ir prasmingam darbe. Ir kasetld vieni kitus praturtinam. kis!d;džiavimo savo Tėvyne, savo stiprybės jausmą gė lus ai pajunti šventinėje demonstracijoje, kai už tavo peH džiaugsmingai gaudžia visas miestas, respublika, ša1 Sveika, švente! Žmonijos naujos epochos švente!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. lapkričio mėn. 3 d.