Visų Salių proletarai, vienykitės!
B r.iWBii)is scuDenoas r
Nr. 30 (812)
SU REVOLIUCIJOS ŠVENTE BRANGUS DRAUGAI!
TARYBŲ VALDŽIOS METAIS PLAČIAI ATVERTO DARBI NINKŲ IR VALSTIEČIŲ VAIKAMS UNIVERSITETO DURYS PALYDĖJO Į GYVENIMĄ JAU NE VIENĄ KOMUNIZMO KO RĖJŲ KARTĄ. UŽ NUOPELNUS, RUOŠIANT SPECIALISTUS LIAUDIES ŪKIUI IR VYSTANT MOKSLINIUS TYRIMUS, UNI VERSITETAS APDOVANOTAS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIA VOS ORDINU. ŠIS GARBINGAS APDOVANOJIMAS MUS SKA TINA, ĮPAREIGOJA DAR GERIAU DIRBTI, ATKAKLIAI SIEKTI MOKSLO VIRŠŪNIŲ. UNIVERSITETAS PAKILIAI SU......----------------- ._ -------- ----------------------DARBUS TINKA TSRS-50-METĮ IR GRAŽIAUSIUS SAVO SKIRIA JAM. PRAĖJO DAR VIENERI REVOLIUCIJOS METAI BROLISKOJE TARYBINIŲ TAUTŲ ŠEIMOJE DAR LABIAU SUKLESTĖJO TARYBŲ LIETUVA. DĖSTYTOJŲ ATLYGINIMO, STUOENTŲ STIPENDIJŲ PADIDINIMAS ................ * AKIVAIZDŽIAI AKIVAIZDŽIAI RODO KOMUNISTŲ PARTIJOS IR TARYBINĖS VYRIAUSYBĖS RŪ PINIMĄSI ŽMOGAUS GEROVE. SVEIKINAME UNIVERSITETO PROFESORIUS, DĖSTYTO JUS, DARBUOTOJUS, STUDENTUS DIDŽIOJO SPALIO SO CIALISTINĖS REVOLIUCIJOS 55-ŲJŲ METINIŲ PROGA! LINKIME DIDELĖS SĖKMĖS JŪSŲ DARBE! REKTORATAS, PARTIJOS VVU KOMITETAS, KOMJAUNIMO KOMITETAS, PROFSĄJUNGOS KOMITETAI
Prieš pora metų grupė Universiteto turistų keliavo po Pietų Uralą. Kartą jiems pagal maršrutą reikėjo pasiekti kalnų kaimeli, kuriame būtų apsistoję nakvynei. Eiti buvo sunku, siautė pūga, pečius slėgė pilnos kuprinės. O iki kai melio dar apie 20 kilometrų. Pusiaukelėj studentai suprato, kad pasiekti kaimelį su šviesa nepavyks. Tada jie nutarė
stipresnį vaikiną pasiųsti į priekį. Vaikinas dingo tamsos ir sniego sūkury. Tik varginančių valandų jis pamatė žiburį. Pasuko į gyveno Maskvos Energetinio instituto turistų iaug neklausinėję priėmė Vilniaus universiteto studentą į iiltą trobą. Kažkieno tvirtos rankos nuėmė kuprinę, kažkas štiesė puodelį karštos arbatos. .. Keturi vyrai stvėrė sliles ir nurūko likusiai grupei į pagalbą. Sis atsitikimas, papasakotas Ed. Stankevičiaus mūsų laik raštyje, išreiškia kasdieniškus Tarybų šalies įvairiausių tauybių žmonių santykius. Žmogus žmogui brolis, bičiulis, Iraugas — toks mūsų moralinio kodekso pagrindas. Žino jus žmogui vilkas — tai nepasiekiama sąvoka jaunųjų są monei. Tuos laikus, kai latvį nuo lietuvio ar lietuvį, nuo įtarusio skyrė ne tik pasienio sienos, bet tarp jų stovėjo r kapitalistinė santvarka su savo principais „skaldyk ir vallyk", mena tik vyresniosios kartos žmonės. „Mes norime savanoriškos nacijų sąjungos, — tokios ąjungos, kuri neleistų jokios vienos nacijos prievartos kl os atžvilgiu, — tokios sąjungos, kuri būtų pagrįsta pilniauiu pasitikėjimu, aiškiu broliškos vienybės suvokimu, viiškai savanorišku sutikimu", — rašė V. Leninas. Tarybinė iaudis sukūrė tokią sąjungą. Drūkšių elektrinė, latvių, baltarusių ir lietuvių „broliša poema", — pirmoji šviesos žiežirba, nuo kurios nušvito isa Lietuva. Kaip upės vanduo Lietuvą užliejo mokslas. Ąūsų gimtinėje, kaip ir kitose broliškose respublikose, graiai sudygo komunistų sėtoji brolybės sėkla. Estas, kazachas, rusas, totorius.. . Mes — vienos ša’ies Kiečiai, tėvynainiai. Mes žinome, jeigu Elektrėnuose pa badės pirma laiko paleisti vieną iš blokų, jiems į paga'bą teis žmonės, gal net nematę šio miesto. Rusai savo gamyk3se peržiūrės planus ir pasistengs pirma laiko pagaminti įdėtąją vėliau turbiną. Rusai žino: tai reikalinga lietu mis. Kai žemės drebėjimas sugriovė Taškento namus, į kbekijos sostinę suvažiavo visos šalies statybininkai. NuYkite dabar į tą gražųjį miestą, ir jums uzbekai parodys etuvių statytus namus. Aš — Tarybų Sąjungos pilietis. Tai ne tik poeto žodžiai. Uos gali išskaityti Universiteto studento šypsenoje, kai jis įsilinka kosmoso didvyrę V. Nikolajevą-Tereškovą ar rodno studentus, kai jis stato vaiku darželi Kalnų Al‘a’ie... Net trumpoje informacijoje, kad Universiteto skai®vimo centre montuojama baltarusiška skaičiavimo ma ls ,,Minsk-32", jauti gilią- ir šviesią prasmę. Tu labai tur kas — tau priklauso Jakutijos de'mantai ir Donbaso 'Slis, tu pats turtingiausias žmogus pasauly — turi 17 milijonus draugų. Jie — TSRS n!liečiai, tavo tėvynai ni- Jie išties, kai sunku, tau ranką, padės nusiimti sun4 kuprinę, tu skaitysi jų knygas, o jie — tavo. Mes kasenQ bendraujam dideliam ir prasmingam darbe. Ir kasetld vieni kitus praturtinam. kis!d;džiavimo savo Tėvyne, savo stiprybės jausmą gė lus ai pajunti šventinėje demonstracijoje, kai už tavo peH džiaugsmingai gaudžia visas miestas, respublika, ša1 Sveika, švente! Žmonijos naujos epochos švente!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. lapkričio mėn. 3 d.
GERIAUSIOSE AKADEMIN ESE GRUPĖSE
Šešiolika plius devyni
paskaitos liko keletas minučių. Auditorijoje šneku čiuojasi merginos, ginčijasi vaikinai. Paskui 24-uri išklau so dvidešimt penktojo, ir vėl skamba juokas, kalbos. Taip iki paskaitos pradžios. Mat, II kurso taikomosios matema tikos spec. 1-oje grupėje 25 studentai — draugiškas, dar nus kolektyvas. Todėl ir bendrų rūpesčių, kalbų užten ka. — Labiausiai susigyvenome
dirbdami kolūkiuose. Bendras darbas, kartu praleistas lais valaikis suartino mus, padėjo arčiau susipažinti, suprasti vieniems kitus, — sako gruporgas Romas Jurčius. Su juo sutinka seniūnas Zigmantas Kryžius, kiti studentai. Daug ką turi prisiminti ant rakursiai iš kolūkyje praleis tų dienų. Kartu ir darbas lengvesnis, ir ilsėtis smagiau. O kokie gardūs pačių mergai čių išvirti pietūs! Kaip gera
pasėdėti prie liepsnojančio laužo, pašokti, padainuoti, pa svajoti. Šioje grupėje tik devynios merginos, o tokio puikaus vai kinų būrio (net 16) gali pavy dėti ne viena grupė. Nei moksle, nei išradingu mu ar sumanumu merginos vaikinams nenusileidžia. Iš vienuolikos studentų, kurie sesijos egzaminus išlaikė vien penketais, keturios mer ginos: nė vienam iš 25 nerei kėjo perlaikyti egzamino. Tai nuoširdaus darbo, gero lanko mumo rezultatas. — Vieni kitiems padedame, dažnai mokomės grupelėmis, — sako studentai. Grupė didžiuojasi tokiais studentais, mokslo pirmūnais, kaip Birutė Balašaitytė, Liuba Popilskytė, Zigmantas Kry žius, Juozas Valančius, Anta nas Burkauskas ir kiti. Tai ne tik puikūs studentai — moks lo pirmūnai, bet ir geri drau gai, aktyvūs, išradingi. Daug būtų galima kalbėti apie šią grupę, nes kiekvienas iš dvidešimt penkių turi savi ta, būdinga tik jam vienam. O visus juos į darnų kolektyvą jungia rimta pažiūra j pasi rinktą specialybę, noras būti gerais jos žinovais, jaunatviš kas linksmumas ir pasiryžimas įveikti sutiktas kliūtis. Dijana ČESNAUSKYTE
STARTAS NAUJIEMS DARBAMS Į penktąją Istorijos fakulte to profsąjungos ataskaitinęrinkiminę konferenciją, vyku sią praeitą savaitę, susirinko daugiau kaip 100 delegatų ap tarti savo organizacijos reika lų, atsiskaityti už senuosius ir numatyti naujus darbus. Didžiausias vaidmuo nu veiktame darbe, aišku, tenka profbiurui, kurio nariai, pasi skirstę pareigomis, nuoširdžiai ir vaisingai padirbėjo. Galima pasidžiaugti akademinio sek toriaus, kuriam vadovavo J. Bėrus, darbu. Ar pato-
ATASKAITOS IR RINKIMAI rą. Deja, bendrabučiuose .ne STUDENTŲ retai pasitaikydavo girtavimo PROFSĄJUNGOJE atvejų. ~' Skirstant bendrabučius, pirmiausiai reigus laikas paskaitoms, ar tin kia atsižvelgti į studento kamai paskirstytas jų krūvis, sugebėjimą laikytis vidaus kas trukdo pasiekti geresnių tvarkos taisyklių. Tokia min mokymosi rezultatų? .. Šiems tis pasigirdo konferencijos ir daugeliui panašių klausimų metu. Reikia stengtis ją įgy spręsti sektorius negailėjo lai vendinti, nes iki šiol buitinio ko. sektoriaus darbe šiuo atžvil G. Kisieliauskaitė ir V. Ma giu būta spragų: pašalintųjų salskis buvo atsakingi už bui iš bendrabučių sąraše dažnai tinį sektorių. Jie ne kartą lan pamatysi Istorijos fakulteto kėsi bendrabučiuose, įvertin studentų pavardes. davo kambarių tvarką ir šva(Nukelta į 4 psl.)
Jau gera valanda žalsvame baseino vandeny. Raumenys, atrodo, visai ištižo, dar valan dėlė — ims jie ir nebepaklus. Bet gera taip, — ateini per dieną ištroškęs vandens, puo li j baseiną ir nė nepajunti, kaip sukąri porą kartų ten ir atgal, nuo vieno krašto iki ki to. Ilgų nuotolių plaukikui tai tik įžanga į apšilimą. Sustoja vaikinas valandėlei, įtraukia visa krūtine oro ir vėl neria, vėl platūs rankų mostai vandeny. Ir taip kas dien Jau ištisi dešimt metų. Pabandyk bent dieną praleisti, savaitės prireiks, kol atgausi pirmykštę sportinę formą. Ge ri plaukikai tik taip treniruo jasi, kruopščiai, sistemingai — kasdieną. Jeigu kas sudėtų Algimanto Pavilonio nuplauktus kilomet rus, Nemunas kelis kartus bū tų įveiktas pasroviui ir prieš. Ne vieną dešimtį kilometrų reikėjo įveikti, kol sekundės ir metrai „atplukdė" antrąjį, pirmą atskyrius, pagaliau ir sporto meistro vardą. Laimin giausias vandens takely Algi mantas buvo tada, kai po įtemptos kovos elektriniame tablo sušvito skaičiai: 1500 m — ilgas baseinas — 18.01,1. Vėliau A. Pavilonis puikų re zultatą pasiekė ir trum pame baseine — 17.35,7. Tie skaičiai reikštų beveik dešim tį metų sunkiausio „juodo" darbo arba respublikos rekor dus. Toks jau Algimanto charak teris, jei ką užsispirs — trūks plyš, o jis padarys. Mokykloje vaikinuką labiausiai traukė matematika, nelengvas, reika laujantis daug atsidavimo ir
kruopštumo mokslas. Tas sė dėjimas prie lygčių, sudėtingų ir lengvų, buvo tarsi didžiau sias magnetas, traukiantis į vis didesnį pažinimo pasaulį, tas sėdėjimas buvo didžiausias atpildas ir pasitenkinimas, kai sunkūs uždaviniai staiga tap davo paprastais ir lengvai iš skaitomais. Ne veltui Algi
jis antro kurso fizikas, moks lo pirmūnas, vienas geriausių Universiteto sportininkų. „Ar ne per greit žaviesi viskuo, Algimantai? Pripažinti reikia, juk netrumpą vagą „išvarei" chemijoje, o dabar staiga fizika?" „O ką kita rinktis?" — šyp sosi Algimantas. Chemija jau
■IIB KOLEGA ■■
TRAUKOS t* '
DĖSNIS mantas Pavilonis gynė Vil niaus penkioliktosios mokyk los garbę respublikinėse moksleivių matematikų olim piadose iki pat devintos kla sės. Vėliau, kadangi mokyklo je buvo sustiprintas chemijos dėstymas, atėjo potraukis chemijai, meilė jai ne iš pir mo žvilgsnio, o gili, rimta. Iš tikrųjų, juk ne taip lengva tapti du kartus moksleivių olimpiadų nugalėtoju! Neseniai Algimantas atsi sveikino su vidurine. Dabar
beveik „ištirta". Mediciną? Šeimoje medikų ir be jo pa kankamai. Tėvas, Medicinos fakulteto dekanas, profesorius, motina — irgi žymi medikė . „Aš jaučiu, kur galėsiu dau giausiai nuveikti" — pasakoja Algimantas. Jaunuolį patraukė naujas ir sudėtingas dvidešimto am žiaus mokslas. Gera, moder niausia technika sukaupta se najame universitete. Mūsų fi zikai žinomi visiems žymiau siems pasaulio mokslininkams.
1 1 IslE
Matematikos ir mechanikos fakulteto skaičiavimo centras gavo naują skaičiavimo maši ną „Minsk-32". Dabar vyksta paskutinieji montavimo ir re guliavimo darbai. Naujoji ma šina žymiai skiriasi nuo savo pirmtakių, iki šiol buvusių
centre, — „Minsk-22 . miausia, ji keturis kartus greičiau atlieka operacijas, gali spręsti ne vieną, o kelis uždavinius iš karto, kompak tiškesnė. Mašiną aptarnaus trys žmonės: inžinierius ir du operatoriai. „Minsk-32" pasi-
tarnaus studentams, atliekam diplominių ar kursinių darbų skaičiavimus, čia jie mokysis su ja dirbti. M. KURAIČIO nuotraukoje: operatorius V. Rudėnas ir vyr. inžinierius G. Končius prie ESM „Minsk-32".
« Skiepyti studentams orga nizuotumą ir drausmingumą, nepakantumą antivisuome niniams pasireiškimams, kil nias dorovines ir moralinesetines savybes. Didinti visuo meninį - politinj studentijos aktyvumą, skiepyti jai organi zacinio ir auklėjamojo darbo įgūdžius. IS TSKP CK ir TSRS Mi nistrų Tarybos nutarimo ..Dėl priemonių, padedan čių toliau tobulinti aukštą jį mokslą šalyje”
SAVAUTĖ Auloje paminėtos 90-osios V. Krėvės-Mickevičiaus gimi mo metinės. Apie rašytojo visuomenina veiklą ir kūrybos ypatybei kalbėjo A. Trakimas. Unil versiteto skaitovų parengtam! montaže skambėjo V. Krėvės kūrinių ištraukos, atsiminima apie rašytoją. A. MAKAUSKAIS * ★ ★ Istorijos fakulteto komjaul nimo biuras surengė vakarai susitikimą su komjaunimo vėl teranais. Į svečius atvykd Mokslinio komunizmo kateril ros vyr. dėstytoja M. Bordo! naitė ir Lietuvos TSR istorijoj katedros doc. S. Lazutka.
•K 1926 metais buvo TSRS: IŠKALBINGI SKAIČIAI žiau kaip 3 milijonai darbuo tojų, dirbančių daugiausia •K TSRS — ištisinio raštin protinį darbą, o dabar jų yra gumo šalis. 1971/72 mokslo daugiau kaip 30 milijonų. metų pradžioje vienokiu ar •J* Tarybų valdžios metais kitokiu būdu mokėsi 80,2 mi lijono žmonių. Bendrojo lavi išleista daugiau kaip 2,4 mili nimo mokyklų skaičius išaugo jono knygų bendru 38,3 mili per 50 metų nuo 89 tūkstan jardo egzempliorių tiražu. Ša čių iki 184 tūkstančių, aukštų lyje leidžiama 7.863 laikraš Istorijos fakultete veikia I jų ir vidurinių spec. mokyk čiai, 5.966 žurnalai ir kiti pe kurso žurnalisto Jono Jakil lų nuo 1.180 iki 5.071. riodiniai leidiniai. mavičiaus fotografijos para da. Čia eksponuojamos nuo traukos pasakoja apie istoril kų etnografinę ekspecl icijJ Ir Algimantas panoro įdėti ti sudėtingiausią mašiną, Skapiškis-Siesikai. I. SABATAITYTI bent mažytę dalelę triūso į tą, nežinosi paprasčiausio maz go veikimo principo ir teks bendrų tyrinėjimų vainiką. Atrodo, jis neapsiriko. Algi ne vieną valandą papra — Sis įvykis tikrai įeis mantui Universitete laiko už kaituoti, kol viskas vėl pradės istoriją. Šiandien gimė ne rlvyj tenka ir studijoms, ir sportui. suktis savuoju ratu. Ir sten nukai ar trynukai, o 247-nJ Ir dar, vos baigiasi paskaitos, giasi Algimantas pasinerti į tą kai, pagal tautybę matematj jaunuolis skuba į radiofizikosi fizikos pasaulį, paimti iš jo kai, — džiaugsmingai nti laboratoriją. Ten jam ne tik viską, ką tik galima, mainais skamba matematikos didžioji laboratoriniai, praktiniai užsi atiduodant save fizikai. je auditorijoje. Prasideda pati svarbiausia Fakulteto dekanas doc. V. Kybartas apie A. Pavilonį at ji „krikštynų" dalis. Skaitei siliepia tik iš gerosios pusės. mas „fukso katekizmas j „Vyrukas gabus, stropus, labai priimama priesaika. Pirma domisi pasirinktąją specialy kuršiams teko ragauti I be. Kaip tik tokie ir padaro „moks’o eleksyro", jie būvi daug. Algimantui patikėjome paženklinti fukso ženklu kai darbą radiofizikos laboratori toje, jiems iškilmingai įteiki joje. Atrodo, jis suspės, neat ,,Fux-72 liudijimai". D. ČESNAUSKY1 siliks moksle, o priešingai — darbas duos daugiau žinių". Spalio 31 d. įvyko Istorijų Atsisveikinome su Algiman tu vakare, kada visi dienos fakulteto komjaunimo akt] darbai jau baigti. Sportiniu vo mokyklos užsiėmimas, R] krepšiu nešinas vaikinas nu šium su besiartinančio:® skubėjo į Statybininkų rūmus. TSRS 50-osiomis metini m] ' ii Čia vyksta „Statybos" krepši docentas R. Žiugžda skait ninkų treniruotės. Pastebėjo paskaitą tema: „Lietuva 193 treneris talentingą, darbštų metų rugsėjo-spalio mėn I jaunuolį ir nebepaleido. Jo siais ir TSRS". St. JUOZAPAM žodžiais tariant, dvimetriniai * * * ne taip jau dažnai pasitaiko. Ilgas vakaras Algimanto ... Visus į g'audų ratą s| laukia sporto salėje. Reikia būrė smagios liaudies dainoj ėmimai, ten jis dirba laboran■ dar tobulinti kai kuriuos tech- po kurių šiek tiek padrasėį tu. „Ne dėl pinigų čia aukojui nikos elementus, o ryt — pirmakursiai prisiekė būti > laiką, kurio ir taip pasiutiškaii draugiškas susitikimas su tikimais Filologijos faJcu t] maža", — aiškina jis. Antra VDR jaunimo komanda. „Sta- tui. Priesaikos sutvirtini®] kursis jau dabar galvoja apie> tybos" spalvas gins ir Algi- visi pabučiavo geriausią diplominį, nori kuo geriaui mantas, be galo atsidavęs fizi- logų draugą-berželį. įžvelgti tų sudėtingų prietaisųl kai ir sportui vaikinas. Taip Krikštynos tęsėsi Univer] „širdį", nori, kad sudėtingiau■ ir bėga jo dienos, tokios užim- teto kavinėje. „Tūlas beval sios aparatūros schemos taptųl tos, turiningos ir įdomios. A’- d‘s gimė 1972.IX.1 Sarbie’l jam lengvai išskaitomomis. Fi• gimantas vėl lauks sekmadie :aus kieme ir kūmų oberfą zika jau toks mokslas, mylin nio, kada visą dieną gali ne- sų buvo „pakrikštytas" M tis tik fanatiškai atsidavusiust siskirti su Kroninu, klausytis nu Fukso vardu" — aiški jam, dėl jo aukojančius viską, džazo ir b:g-bito. O vakare — skaitoma „Studentiškuose jį suose" ir fuksų šypsenose ' l pradedant laiku ir baigiant. vėl treniruotė. N. KAROŽAII J. MAŽEIKIS gyvenimu. Gali mokėti valdy-
Manau, kad mokytoju reikia gimti, o ne vien tapti, kad būtum iš tikrųjų mokytojas. Mokytojo darbas sunkus, jo atsakomybė didelė. Žinoma, atitinkamos disciplinos dės tymas — tai pagrindinis darbas, bet kartu reikia turėti ome ny, kad mokytoju seka mokiniai. Šit kodėl mokytojo pašau lėžiūra, jo elgsena, jo gyvenimas, jo pažiūra j kiekvienų reiškinį turi vienokią-ar kitokią įtaką visiems moksle! viams. Dažnai to nepastebima. Bet to maža. Galima drąsiai pasakyti, kad jeigu mokytojas autoritetingas, tai kai ku riems žmonėms jo įtakos pėdsakai lieka visam gyvenimui Štai kodėl ir svarbu, kad mokytojas sektų save, kad jaustų, jog jo elgesys ir jo veiksmai yra atidžiausiai kontroliuoja mi — taip nėra kontroliuojamas joks žmogus pasaulyje. De šimtys vaikiškų akių žiūri į jį, ir niekas taip jautriai, taip įžvalgiai nepastebės įvairių žmogaus psichinio gyvenimo , niuansų, niekas taip nepagaus visų subtilumų, kaip vaiko akis. Tai reikia atsiminti. M. KALININAS
PEDAGOGINĖ PRAKTIKA
apie ją pasakoja v k.
MATEMATIKO ALBINO VAIVADOS
S.Pupeikis
Išėjo matematikai į mokyklą... Mūsų mokykla buvo ant kalno. Iš jos matydavai viso miestelio namus, visus kelius, vedančius į jį ir iš jo. Kai iš leistuvių vakarą mes atsisvei kinom, aš net negalvojau, kad tie keliai mane vėl atves į mokyklą. Taip toli matėsi nuo tos aukštumos... Susitikau su ja po ketverių metų. Mokykla klegėjo ir švietė visais langais, visais veidais. Sakytum, skambutis būtų kvietęs į ilgai lauktą ir nuotykių kupiną kelionę. Tik pirmokėliams ir mums buvo kažko neramu. Jiems — pir moji pamoka, mums — peda goginė praktika.. .
Universiteto vyr. dėst. P. RUMŠAS, pedagoginės prakti kos vadovas: Praktika esu tik tiek nepa tenkintas, kad labai išsibarstę studentai .sunku visus aplan kyti, pažiūrėti. Užtat lengviau Vilniaus S. Nėries ir A. Vie nuolio mokykloms — šiemet jose yra tik po 12 praktikantų, o anksčiau būdavo net po 30. Kitose Vilniaus mokyklose atlieka praktiką dar 11 penk takursių matematikų, Klaipė doje — 14, Panevėžyje — 3. Visur praktikantai turi sa
vo vadovus, už kurių pečių nemaža pedagoginė patirtis, kurie ne pirmą kartą vado vauja praktikai. Neseniai parvykau iš Klai pėdos. Ten praktikantams se kasi neblogai. Netrukus va žiuosiu į Panevėžį...
Į mokyklą ateinam kasdien. Tiesa, įskaitinės pamokos — tik penkios. Betgi joms rei kia ruoštis, reikia mokytis. .. būti mokytoju. Dėstom algeb rą, geometriją, trigonometri ją. Klausom, ką sako patyrę pedagogai, savo kailiu patiria me, kaip į mokytojo žodžius, net žingsnius reaguoja vaikai. Š. AUKŠTINAITIS, V k. matematikas: Dėstyti elektronines skaičia vimo mašinas ir programavi mą įdomiau. Geriausiai patin ka X klasėje dėstyti progra mavimą. Kitose — tai planai, tai mokytojas sėdi, o čia, kai mokiniai neklauso, duodu su programuoti uždavinį. Sun kiausia nutildyti klasę. . . Kar tą vienos pavardės neradau (sąrašai tie ilgiausi), tai ir sa kau mokiniui: „Susiieškokit savo pavardę, tai parašysiu pažymį". A. Vienuolio vld. mokyklos
mokytojas A. BALAIŠIS: Studentai pareigingi, pa mokoms pasiruošę. Konspek tai geri. Ką tik patikrinau A. Mikailionytės konspektą, — be priekaištų. O kaip pamoka praeis, šito tai jau nežinau. Pirmieji žingsniai visada sun kūs. Klaidos? Visi skuba... R. GAILIUŠAITĖ, X c kla sės mokinė: Praktikantai nieko žmonės. Mes jais patenkinti. O kad jūs žinotumėt, kokią ekskursi ją surengėm: apžiūrėjom Kryžkalnį, Poškos Baublius Ablingos ansamblį, buvom dar Mosėdy, Švėkšnoj, Klaipė doj. Geriausia nakvynė buvo Šateikiuose, Plungės raj., kur mus taip draugiškai priėmė vietiniai moksleiviai. Už tai mes dėkingi praktikantei I. Varinauskaitei. Ne, kelionė neprailgo. Visi norėjom va žiuoti vis toliau ir toliau... Sako, kad tie, pas kuriuos mes mokomės, teisingai vadi nami mokytojais, bet ne kiek vienas, kuris mus moko, ver tas šio vardo. Mes norime bū ti mokytojais, vertais šio var do. Todėl ir šios praktiko: kiekvieną dieną stengiame.' būti matematiškai tikslūs, ati dūs, kruopštūs.
NUOTRAUKOSE: Viršuje: V k. matematikas J. Jakubauskas aiškina užda vinį ketvirtokams... Jis jau dilba savarankiškai.
STUDENTIŠKOS LIGONINĖS
Kairėje: Lygios suolų eilės. Tarp jų — Š. Aukštinaitis. I Apačioje: Dešimtokai su praktikantais ekskursijoje Klaipėdoje. Pirma iš kairės — I. Varinauskaitė.
DEŠIMTMETIS Ties įėjimu į ligoninę kabo lentelė „Vilniaus V. Kapsuko universiteto stu dentų statyba". Dailiai su tvarkyta ligoninės teritori ja. Viduje jauku, švaru ir tvarka. Vyriausioji gydy toja Miglutė Gerdaitytė pasakoja svečiams apie li goninės medikų veiklą, apie tai, kaip per keletą metų išsiplėtė ligoninės lo vų fondas... Prieš dešimt metų Šiau lių rajono „Raudonosios vėliavos" kolūkyje buvo padėtas Meškuičių ligoni nės kert'nis akmuo. Šis ak muo reiškė naujos inicia tyvos Universiteto komjau nimo gyvenime pradžią. Medicinos fakulteto kom jaunimo ir profsąjungos aktyvistai tada turėjo ai bes reikalų: reikėjo orga nizuoti statybininkų pa mainas, rūpintis pačios sta tybos sklandžiu vyksmu, šioje statyboje be medi kų dalyvavo ir studentai teisininkai. Buvę statyto jai, dabar gydytojai, moks lo ir administracijos apa rato darbuotojai, mėgsta prisiminti tas jaunas die nas, kai jų neįgudusios rankos kėlė studentišką rūmą. Kiekviena plyta bu
vo dedama su dideliu dė mesiu, kad tik siena būtų tiesi. Juk kolūkis ir LTSR sveikatos apsaugos minis terija patikėjo studentams tokį rimtą statinį. Gražūs prisiminimai gaubia ir tuo metinį kolūkio pirmininką Gerdaitį, kurio gerą širdį ir kietą vadovo ranką kas dien jausdavo statytojai. „Raudonosios vėliavos" kolūkyje įvyko ligoninės dešimtmečio paminėjimas, į kurį buvo pakviesti ir gydytojai, buvę statybos organizatoriai bei statybi ninkai. Iškilmėse dalyvavo Medicinos fakulteto deka nas prof. S. Pavilonis, bu vusi fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorė, nenuilstama ir reikli stu dentų statybininkų vadovė gyd. O. Minkevičiūtė-Račkauskienė, tuometinis stu dentų profsąjunginės orga nizacijos pirmininkas gyd. E. Ragauskas ir kt. Med. m. kand. D. TRIPONIENĖ buvusi ligoninės statytoja, MF vyr. moksl. bendradarbė
Dar viena pradžia Neseniai 1050 mūsų uni versiteto studentų Jauni mo teatre išvydo premjerą — G. Kanovičiaus „Ugnį užantyje". Žiūrovai dėkin gi studentų profkomitetui, užsakiusiam bilietus. Praeitą savaitę Universi teto kavinėje svečiavosi pjesės autorius G. Kanovi čius, spektaklio režisierius G. Žilys, aktoriai V. Bag donas, J. Girdvainis, R. Kazlauskaitė, S. Sipaitis ir
P. Matkevičiūtė. Čia įvy ko susitikimas su žiūro vais, šiuo atveju, studen tais. Atsisveikindami svečiai pasakė, kad jie labai pa tenkinti tokiu susitikimu, diskusijomis. Studentų profkomitetas parodė gerą iniciatyvą. „Ar toliau numatomi pa našaus pobūdžio renginiai, kolektyvinis teatro lanky mas?" — su tokiu klausi mu kreipėmės į studentų
profkomiteto pirmininką V. Žeimantą. — Ir ateityje žadame palaikyti glaudžius ryšiu-su Jaunimo teatru. Šio mėnesio pabaigoje numa toma šio teatro aktorių programa studentams. Vė liau žada atvykti teatro aktorius R. Butkevičius, kuris skaitys įvairių auto rių kūrinius apie meilę Numatoma dar ir kolekty vinė išvyka į Kauno Dra mos teatro spektaklį — „Barbora Radvilaitė". M. JUOZAITIS
Spalio 30 d., eidamas 68 metus, staiga mirė revoliuci nio judėjimo veteranas, TSKP narys nuo 1928 m., Lietuvos TSR nusipelnęs mokytojas, Vilniaus Valstybinio V. Kap suko universiteto Mokslinės bibliotekos mokslinis sekreto rius Stasys Pupeikis. S. Pupeikis gimė 1905 m. qequžės 13 d. Peterburge, Putilovo gamyklos darbininko šeimoje. Tėvas, pilietinio ka ro dalyvis, 1918 m. buvo pa siųstas į Lietuvą. Čia atvažia vo ir visa šeima. Nuslopinus Tarybų valdžią Lietuvoje, Pupeikių šeima gyveno Za rasų apskrityje, Antazavės valsčiuje. Nuo 1923 m. S. Pupeikio gyvenimas yra susijęs su pe dagoginiu darbu. Baigęs mo kytojų seminariją, jis buvo Randinės, Kemionių, Suvieko, Turmanto pradinių mokyklų vedėju. Gyvendamas su dar bo liaudimi ir patirdamas jos vargus, S. Pupeikis brendo politiškai. 1928 m. jis įsijun gė į Lietuvos Komunistų par tijos vadovaujamą revoliuci nį judėjimą. Valstiečių tar pe dirbo partinį darbą, rašė ir platino komunistinius atsi šaukimus. 1940 m. S. Pupeikis buvo paskirtas Liaudies vyriausy bės susisiekimo ministru ir išrinktas Liaudies seimo at stovu, vėliau išrinktas Lietu vos TSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo sekretoriu mi. Šias pareigas jis ėjo ir Didžiojo Tėvynės karo bei pirmaisiais pokario metais. 1951 m. S. Pupeikis grįžo prie savo pamėqto liaudies švietimo darbo. Dvylika me tų jis dirbo vadovaujantį dar bą Lietuvos TSR Švietimo ministerijoje, eilę metų buvo respublikos švietimo minist ru, parašė keletą mokyklinių vadovėlių. Būdamas personaliniu pen sininku, S. Pupeikis aktyviai dalyvavo mokslo ir švieti mo darbe. 1963 m. jis pra dėjo dirbti Vilniaus V. Kap suko universiteto bibliotekos moksliniu sekretoriumi. Šias pareiqas jis stropiai atliko iki pat paskutinės savo gyveni mo akimirkos. S. Pupeikis ne kartą buvo renkamas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos de putatu, LKP revizijos komi sijos nariu. Komunistų parti ja ir Tarybinė vyriausybė aukštai įvertino jo nuopel nus. Jis apdovanotas Raudo nosios žvaigždės, dviem Dar bo Raudonosios Vėliavos or dinais, medaliais. 1957 m. iam buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas. Musų atmintyje Stasys Pu peikis išliks kaip ištikimas Komunistų partijos narys, principingas ir reiklus dar buotojas, darbštus ir rūpes tingas liaudies švietėjas. V. Astrauskas, A. Baraus kas, A. Barkauskas, V. Charazovas, M. Chodosaitė, A. Ciplys, L. Diržinskaitė, A. Drob nys, A. Ferensas, I. Gaška, M. Gedvilas, P. Griškevičius M. Junčas-Kučinskas, J. Kubilius, K. Mackevičius, J. Maniušis, M. Meškauskienė, V. Niunka, J. Paleckis, A. Rimkus, A. Sniečkus, R. Songaila, R. šar maitis, M. šumauskas, L. Vaineikytė, J. Vildžiūnas, V. Vyšniauskaitė, V. Uogintas. H. Zabulis, J. Žiugžda.
ii
CfATSAKO Bendrabučių taisyklių pa žeidimo faktai, aprašyti straipsnyje „Norėjom pasi kalbėti. .(„TS" Nr. 29), bu vo apsvarstyti studentų prof komiteto prezidiumo posėdy
je ir pasiūlyta Rektoriui pa žeidėjus nubausti. Už triukšmavimą nakties metu bendrabutyje Rektoriaus griežti papeikimai pareikšti IF III k. studentėms E. Serpkovai, L. Navalinskaitei, L. Valickaitei, V. Zubavičiūtei, G. Zalūbaitei, D. Žuvelytei. To paties kurso studentė G. Galdikaitė už triukšmavimą ir visuomeninių organizacijų
atstovų apgaudinėjimą paša linta iš bendrabučio. Už leidimą savo kambaryje rengti išgertuves Rektoriaus papeikimas pareikštas FAF IV k. studentei E. Jaugaitei. Už alkoholinių gėrimų varto jimą bendrabutyje ir grubų elgesį su komisijos, tikrinu sios bendrabutį, nariais paša lintas iš bendrabučio FAF IV k. stud. A. Bagvilas, nu-
d
trauktas stipendijos mokėji mas vieno mėnesio laikotar piui FAF ketvirtakursei A. Volungevičiūtei. Už triukšmavimą nakties metu bendrabutyje pašalintas iš Jo GF IV k. studentas J. Pūpkus. Už bendrabučio leidimo klastojimą PF II k. stud. J. Tamulioniui pareikštas Rek toriaus papeikimas.
•K 1922 metų pabaigoje Ta rybų Sąjungoje buvo 136,1 milijono gyventojų, 1972 me tų viduryje jų skaičius išau go iki 247,5 milijono. X Tarybų šalies dalis viso pasaulio pramonės gamyboje 1922 metais sudarė maždaug vieną procentą. Dabar ji iš augo iki vienos penktosios. ♦5( Mokslo išvystymą visose tarybinėse respublikose žy miu mastu lemia mokslinių įstaigų ir kadrų augimas. Iki revoliucijos -tokių įstaigų te buvo 298, o 1971 metais — 5.307, iš jų 2.648 mokslinio tyrimo institutai, jų filialai ir
TSRS: IŠKALBINGI SKAIČIAI
Nesuklysime pasakę, kad sportiškiausias — Medicinos fakultetas. Medikai masiškiau siai dalyvauja Universiteto spartakiadose, Įvairiose var žybose. Neatsitiktinai jie išvoveja ir pagrindinius prizus, pirmąsias vietas. Fakulteto sporto tarybai daug padeda komjaunimo biu ras, profsąjunginė organiza cija. Aišku, nemažai priklau so ir nuo vadovo — medikų sporto tarybai vadovauja V. Misiūnas, komjaunimo biuro narys, penkto kurso san.-higienos specialybės studentas. Valentinas ne tik sugeba ge rai vadovauti fakulteto sporti ninkams, bet ir pats aktyviai sportuoja. Sporto tarybos pir mininkas mėgsta lengvąją at letiką, o žiemą jis nepakei čiamas slidžių trasoje.
Spalio 18 d. įvyko Fizikos fakulteto studentų profsąjungO’s ataskaitinis susirinkimas. Apie profbiurodarbą kalbėjo pirmininkas Juozas Navickas. Jis konkrečiai išdėstė sektorių veiklą ir uždavinius. Negailestingu švaros ir tvarkos pažeidėjų priešu buvo buitinis'sektorius, kuriam va dovavo A. Domarkas. Štai ke li pavyzdžiai. 309 kambariui, kuriame gyveno pirmakursiai, bendrabučio tarybos komisija už netvarką parašė dvejetą. Kąrnjąario gyventojai buvo iš kviesti-. .į profbiuro posėdį, Iš pėti. Ši priemonė . davė rezųltatuš; 309 kamb.. už tvarką .ir - švarą vėliau gavo beveik tik' labai gerus pažy mius. Tačiau kai kurie kiti kambariai iš šio fakto išvadų nepadaj-ė ir. manė, kad kam baryje galima elgtis kaip no rį. Vj.ep.as iš jų --tai 310 kamb., kuriame gyveno K. MiUųSr.II k., V. Remeikis, V k. Ęj}jKaųlakys, II k. V. Zalepūga, II. k. Draugų patarimai neLAIKRAŠTIS EINA iMUO 1950 METŲ
Dabar dešimčiai tūkstan čių gyventojų tenka 28 gydy tojai ir 111 lovų ligoninėse, tuo tarpu kai iki revoliucijos tokiam pat gyventojų skaičiui teko 1,8 gydytojo ir 13 lovų. Tarybų valdžios metais miestuose ir kaimuose pasta tyti gyvenamieji namai, ku rių bendras plotas — daugiau kaip 2,5 milijardo kvadratinių metrų. Vienam miesto gyven tojui dabar vidutiniškai ten ka 11,2 kvadratinio metro bendro (naudingo) ploto. Pas taruoju metu naujus butus gauna ir savo butų sąlygas pagerina kasmet maždaug 11
M. ŽEMAIČIO nuotraukoje: iškovotus sportinius trofėjus MF sporto tary' bos pirmininkas Valentinas Misiūnas ir Romualdas Klimavičius, Beje, Romualdo mėgsta miausia sporto šaka — šachmatai. Jis dalyvauja ir Vilniaus m. Šachmatų pirmenybėse.
STARTAS NAUJIEMS (Atkelta iš 2 psl.) DARBAMS Praėjusiais metais j profbiurą buvo išrinkta ir keletas pir makursių. Daugumas jų nuo širdžiu darbu pateisino pasiti kėjimą. Aktyviai profbiurui padėjo ir daugelis proforgų. Kaip tik nuo jų priklausė profsąjunginis darbas grupė se. Gerai, kad konferencijos metu nebuvo pamiršti šie ak tyvūs žmonės. WU studentų profkomiteto Pagyrimo raštas buvo'įteiktas geriausiai proforgei V k. bibliotekininkei J. Jonikaitei, asmeninėmis dova nėlėmis apdovanoti J. Tamu lytė, J. Antanavičiūtė, D. Kašponytė, A. Šiautkulis, J. Počepavičius. G. KADŽYTE, S. KALKYTĖ I k. gruporgė
skyriai. Ikirevoliucinėje Rusi joje buvo 11,6 tūkstančio mokslinių darbuotojų, o da bar Tarybų Sąjungoje jų yra 1002,9 tūkstančio — ketvirta dalis visų pasaulio mokslinių darbuotojų. •J- Kasmet didėja darbinin kų ir tarnautojų vidutinis mė nesinis piniginis darbo užmo kestis; 1971 metais jis suda rė 126 rublius, d pridėjus iš mokas ir lengvatas — 170 rublių. Šių išmokų ir lengvatų iš visuomeninių fondų bend roji suma pernai sudarė 68,6 milijardo rublių, o vidutiniš kai vienam gyventojui — 280 rublių per metus.
ilgam tepadėjo — vaikinai vėl apsileido. Teko šalinti iš bendrabučio. Svaru ir gražu turi būti ne tik kambariuose. Tuo tikslu buitinis sektorius ir profbiuras padėjo bendrabu čio tarybai organizuoti talkas bendrabučio aplinkai tvarky ti, o pačiame bendrabutyje pravestos sanitarinės dienos. Buitinis sektorius taip pat rū pinasi studentų materialine padėtimi. Per ataskaitinį lai kotarpį iš studentų profsąjun gos fondo fakulteto studen tams buvo paskirta pašalpų už 360 rublių. Profbiurui reko menduojant, buvo paskirti 5 kelialapiai j Karpatus, 19 ke lialapių į studentų vilą Palan goje, 4 žmonėms skirtas dieti nis maitinimas ir kt. Beje, ar ne atsakingiausias profsąjungos veiklos baras — tai akademinis darbas. J. Na vickas pasakė, jog naujam profbiurui reikėtų pagalvoti apie naujas darbo formas, ku rios padėtų kelti pažangumą. Šią mintį pratęsė doc. B. Aleksiejūnas, kuris pabrėžė, jog pažangumas, gerėja, ypač pradžiugino diplomantai, ku riems buvo sudarytos specia lios programos, klausimai dip lominių darbų gynime. Ir kiti fakultetai galėtų pasimokyti iš fizikų, kaip padėti diploman tams sėkmingai baigti studi jas. Doc. B. Aleksiejūnas pa žymėjo, kad šiemet reikia dar daugiau dėmesio skirti moky mo reikalams, dar daugiau su aktyvinti profsąjungos, kom jaunimo veiklą šiame bare. Susirinkimo metu ■ buvo įteikti apdovanojimai gerai dirbusiems profsąjungos na riams J. Navickui, P. Čepony tei, V. Sutilui, D. Kasputytei ir kt. V. ARIMAVICIUTE
KAINA 2 KP.
AŠTUONVIETĖS AUKSAS
DEŠIMT SUNKIŲ LIKIMŲ „Skaitytojui svarbu ne pats maršruto aprašymas, o tai, kad kelionė būtų perleis ta per keliautojo asmenybės prizmę. Kadaise bibliografas S. Vengerovas rašė: „Aš ma nau, kad yra visiškai nemoks liška tyrinėti literatūrą tik per jos stambiausius atstovus (.. .). Lygumoje nėra vienišų viršukalnių. Kiekviena litera tūros epocha —• tai ištisas vienos kilmės ir savybės kal nynas. O tiriant tam tikras uolienos savybes, tokios pat būdingos smulkios kalnyno atšakos, kaip ir jį vainikuo jančios viršūnės. Ir pasaulį ti ria ne tik įžymieji mokslo atstovai. Mokslo rūmą sudaro daugybė plytų, kurias sune ša gausybė nežinomų moks lo skruzdžių ar bičių. Tokiems kukliems pirmajame XIX am žiaus ketvirtadalyje Vilniaus universiteto išauklėtiems dar bininkams ir skirta ši kny ga"-1 Autorius pasirinko įdomią ir mažai tyrinėtą temą. Paly ginti nedidelėje knygelėje vaizdžiai pateikia skaitytojui žinių apie nenuilstamus ke liautojus, mokslininkus — Vilniaus universiteto auklėti nius. Vilniaus universitetas 1773 m„ išvijus iš jo jėzuitus, tapo vienu iš pačių pažangiausių Rytų Europos universitetų, stambiu mokslo ir visuomeni nės minties centru, anot au toriaus, „Šiaurės Atėnais". Beveik tuo pačiu metu, kai atsirado pirmosios Rusijos de kabristų organizacijos, T. Ža nas, J. Cečotas, A. Mickevi čius ir kiti universitete suor ganizavo slaptą Filomatų draugiją. Vėliau kūrėsi ir tos draugijos filialai — Spindu lingųjų, Filaretų draugijos. Nepaisant konspiracijos, ca ro valdžia sužinojo apie slap tas draugijas. Tada ir prasidė jo knygos herojų priverstinis kelias. Plačiai išsišakojo tie sunkūs ir ilgi Universiteto
porinė dvivietė — yr./R. Šilkaitytė — bronzą. ./ Vyrai Š-Ųkartą-pasirodė ne taip sėkmingai, tačiau ir jų kai kurios valtys tapo prizi ninkėmis. Keturvietė s/v — y r. V. Antanavičius — finiša vo antra, dvivietė porinė R. Bakas, A. Čižas — trečia, o vienvietininkas V. Suslavičius į priekį praleido tik praėju sių metų TSRS čempioną, 1972 m. TSRS taurės savinin ką V. Butkų Komandiniai rezultatai: Moterys 1. KKI — 13,5 tšk., 2. WU — 9 tšk., 3. KPI — 5 tšk. Vyrai — 1. KKI — 1 V. Grickevičius. De 16 tšk., 2. KPI — 6,5 tšk., šimt kelių iš Vilniaus. „Min 3. VVU — 6 tšk. B. BUNGARDAITE tis". Vilnius, 1972. R. SAVICKO nuotr.
Aukštųjų mokyklų čempio nų vardus ir jubiliejinius XX studentų žaidynių aukso me- : dalius iškovojo Universiteto^ merginų aštuonvietė: L. Pa-' plauskaitė, A. Mazalaitė, G. Bendžiūnaitė, R. Koženiauskaitė, B. Peštenytė, Z. Rimku tė, I. Bačėnaitė, vair. Z. Ridikevičiūtė, yrininkė I. Cerkauskaitė. Komandą treniruo ja E. Bodendorfas. Pagaliau pergalė — ilgai laukta, daug kainavusi! Ji galėjo ateiti ir anksčiau — komanda buvo paruošta tam ir fiziškai, ir techniškai, tačiau sportinės laimės vis pritrūkdavo — kar tais netikėtaii distancijoje gesdavo valtis, kartais nervai ne išlaikydavo atsakingų varžybų įtampos... Bet ^aukso-metta — ne tik fordaliai .šį „kartą tūnos šypsnys, jie rodo, kad padidėjo patirtis, atsirado mokėjimas susikaupti. O var žovų šiais metais kaip nieka da daug: VISI, VPI, KKI, KPI, šPI valtys. Kartu vyko ir „Žalgirio" pirmenybės, tad atskirose valčių klasėse var žėsi net po 13—14 komandų. „Žalgiriados" įskaitoje mū siškės buvo antros — jas ap lenkė tik 1972 m. TSRS čem pionės, trenerio A. Mikšio auklėtinės. Malonus ir tas faktas, kad kovoje dėl meda lių universiteto aštuonvietė PAŠALINTI KAIP pasirodė pranašesnė už KKI ' — savotiškų sporto profesio- NEPAŽANGUS J nalų — įgulą. V. Čeponis, IF III k. Kitos mūsų merginų val Z. Vinciūnaitė, IF II k. tys, išskyrus jauną, pirmą se V. Rižekovaitė, MMF III k. zoną ikluojančią keturvietę A. Bagdonas, FF II k. Lapkričio 4 d. 17 vai. prie s/v, taip pat grįžo su apdova A. Pavlovas, FF IV k. „Darbo rezervų" stadiono V. Kisel, FAF n k. nojimais. Vienvietininkė, V. įvyks Universiteto komjauni Eidukonytė parsivežė sidabrą^ j A. Mickevičius GF II k. mo taurės tarpfakultetinės
REDAKCIJOS ADRESAS:
Skelbimai
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— 29815.
Užs. Nr. 4359
auklėtinių keliai; jie vingu, riavo per Kaukazo kalnynus driekėsi per Afganistano ii Irano dykumas, bėgo net ui Didžiosios Kinų sienos ik pat Kordiljerų papėdės. „Dešimt kelių iš Vilniaus1 — dokumentinė kelionių kny ga, pasakojanti daugiausi; apie pačius keliautojus, ji darbą ir gyvenimą. Kai ku. riuose skyriuose gal net šiel tiek šykštokai. Žinoma, negu Įima neįvertinti autoriau pastangų — V. Grickevičiui stengėsi pateikti skaitytoju visa, ką išsaugojo seni archy vai. Knygoje gausu herojų Vilniaus universiteto auklėti nių — dienoraščių, laiškų, tt kraštų, kur jiems teko pabu voti, aprašymų. Nė viename i jų pasisakymų nerasime na cionalinio ribotumo ir pasi pūtimo prieš kitas tautas. Vil niaus uiiiversiteto auklėtiniai karštai mylėdami ir norėda mi dirbti savo tautai, kur jie be abejonės, būtų išarę da didesnius dirvonus, visomii jėgomis dirbo tų kraštų liau dies labui. Neretas iš šių ke liautojų padėjo pamatui moksliniam Rytų tautų kalbų buities, istorijos, ekonomikos liaudies kūrybos studijavimui Tas draugiškos pagalbos ki toms tautoms motyvas ir yrt pagrindinė visos knygos gija Dešimtyje skyrių pasakojimai ■konstruojamas beveik tomis pačiomis aplinkybėmis, vie nok keičiasi situacijos, geogra finės platumos ir pažintis si tais nenuilstančiais universi teto išauklėtais mokslininkai išlieka įdomi ir patraukli. Kažkaip sunku ir patikėt: kad mūsų auklėtiniams stov paminklai Azerbaidžane i Tbilysyje, Čilėje ir Mongoli joje, Irane ir net prie speigiračio, o tėvynėje, iš kur pradė jo savo skrydį, jie net pri miršti. Gal būt, tuo knyga pa trauklesnė ir brangesnė. Ma lonu skaityti, kad išauklėt gimtinės mokyklų, pažangaui universiteto, šie žmonės auko jo savo jėgas, energiją, jau nystę kitų tautų gerovei. Ne kalbėsim apie knygos naudin gumą, — geriau sutikti su pa čiu autoriumi, kad kiekvienai šių didžiųjų žmonių vert atskiro leidinio. J. MAŽEIKIS
„Mokslo" sporto klub«
Sunkią valandą, nete kus tėvo, liūdime kartu su Medicinos fak. VI k. studentu Vitu PUPEIKl'U Grupės draugi
LV 07185
REDAKTORIŲ ALGIS KUSTf